5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/1

Euro kursas (1)

2005 m. vasario 4 d.

(2005/C 30/01)

1 euro=

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2958
JPY	Japonijos jena	134,71
DKK	Danijos krona	7,4435
GBP	Svaras šterlingas	0,6883
SEK	Švedijos krona	9,0853
CHF	Šveicarijos frankas	1,5591
ISK	Islandijos krona	81,48
NOK	Norvegijos krona	8,292
BGN	Bulgarijos levas	1,9557
CYP	Kipro svaras	0,583
CZK	Čekijos krona	29,963
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	243,79
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,696
MTL	Maltos lira	0,4306
PLN	Lenkijos zlotas	3,981
ROL	Rumunijos lėja	37 385
SIT	Slovėnijos tolaras	239,72
SKK	Slovakijos krona	38,043
TRY	Turkijos lira	1,7107
AUD	Australijos doleris	1,6835
CAD	Kanados doleris	1,6101
HKD	Honkongo doleris	10,106
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,8215
SGD	Singapūro doleris	2,1181
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 330,79
ZAR	Pietų Afrikos randas	7,9695

(1)

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/3

Komisijos komunikatas, parengtas įgyvendinant 97/67/EC

(2005/C 30/03)

(Tekstas svarbus EEE)

(Darniųjų standartų pavadinimų ir nuorodinių žymenų skelbimas pagal direktyvą)

ESO (1)	Darniojo standarto nuorodiniai žymenys ir pavadinimas (ir pamatinis dokumentas)	Pakeisto standarto duomenys	Pakeisto standarto atitikties prezumpcijos galiojimo pasibaigimo data 1 pastaba
CEN	EN 13619:2002 Pašto paslaugos. Paslaugu kokybe. Optines laišku apdorojimo charakteristikos	—
CEN	EN 13724:2002 Pašto paslaugos. Plyšeliai laiškams privaciose pašto dežutese ir duryse. Reikalavimai ir tikrinimo metodai	—
CEN	EN 13850:2002 Pašto paslaugos. Paslaugos kokybe. Kurjeriu pristatomu ir pirmosios klases prioritetiniu laišku pristatymo termino apskaiciavimas	—
CEN	EN 14012:2003 Pašto paslaugos. Paslaugu kokybe. Skundu ir žalos atlyginimo proceduru nustatymas	—
CEN	EN 14137:2003 Pašto paslaugos. Paslaugos kokybe. Registruotu siuntu ir kitu pašto paslaugu praradimu nustatymas pagal paieškos ir sekimo sistema	—
CEN	EN 14142-1:2003 Pašto paslaugos. Adresu duomenu bazes. 1 dalis. Pašto adresu sudedamosios dalys	—
CEN	EN 14508:2003 Pašto paslaugos. Paslaugos kokybe. Pavienes nepirmenybines siuntos pristatymo termino nustatymas	—
CEN	EN 14534:2003 Pašto paslaugos. Paslaugos kokybe. Dideliu matmenu siuntos pristatymo termino nustatymas	—

1 pastaba Paprastai atitikties prezumpcijos galiojimo pasibaigimo data – tai panaikinimo data (angl.„dow“), kurią nustato Europos standartizacijos organizacija, tačiau šių standartų naudotojų dėmesys atkreipiamas į tai, kad tam tikrais išimtiniais atvejais, ši data gali būti ir kita.

3 pastaba Jei daromi pakeitimai, pamatinis standartas yra EN CCCCC:YYYY, jo ankstesni pakeitimai, jei jų buvo, ir naujasis cituojamas pakeitimas. Todėl pakeistas standartas (3 skiltis) susideda iš EN CCCCC:YYYY ir jo ankstesnių pakeitimų, jei jų buvo, išskyrus naująjį cituojamą pakeitimą. Nurodytą dieną pakeistas standartas nebeleidžia laikyti, kad laikomasi esminių direktyvos reikalavimų.

PASTABA:

—	Visą informaciją apie esamus standartus gali suteikti Europos standartizacijos organizacijos arba nacionalinės standartizacijos įstaigos, kurių sąrašas pateikiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB (2) su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/48/EB (3), priede.

—	Žymenų skelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nereiškia, kad standartai parengti visomis Bendrijos kalbomis.

—	Daugiau informacijos apie darniuosius standartus rasite internete adresu: http://europa.eu.int/comm/enterprise/newapproach/standardization/harmstds/

(1) ESO: Europos standartizacijos organizacijos:

—	CEN: rue de Stassart 36, B-1050 Brussels, Tel. (32 2) 550 08 11; fax (32 2) 550 08 19 (http://www.cenorm.be)

—	CENELEC: rue de Stassart 35, B-1050 Brussels, Tel. (32 2) 519 68 71; fax (32 2) 519 69 19 (http://www.cenelec.org)

—	ETSI: 650, route des Lucioles, F-06921 Sophia Antipolis, Tel. (33) 492 94 42 00; fax (33) 493 65 47 16, (http://www.etsi.org)

(2) OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

(3) OL L 217, 1998 8 5, p. 18.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/7

VALSTYBĖS PAGALBA – ITALIJA

Valstybės pagalba C 38/2004 (ex NN 58/04) – Pagalba bendrovei „Portovesme SRL“

Prašymas pateikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį

(2005/C 30/06)

(Tekstas svarbus EEE)

2004 m. lapkričio 16 d. rašte autentiška kalba, pateikiamame po šios santraukos, Komisija pranešė Italijai apie sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl pirmiau minėtos pagalbos.

Suinteresuotos šalys per du mėnesius nuo šios santraukos ir prie jos pridedamo rašto paskelbimo savo pastabas gali pateikti tokiu adresu:

Commission européenne

Direction générale de la Concurrence

Greffe Aides d'Etat

SPA 3 6/5

B-1049 Bruxelles

Faksas (32 2) 296 12 42

Šios pastabos bus nusiųstos Italijai. Raštu gali būti pateiktas prašymas, nurodžius priežastis, duomenis, susijusius su pastabas pateikusia suinteresuota šalimi, saugoti konfidencialiai.

1. Aprašymas

2004 m. vasario 6 d. Ministrų Tarybos pirmininko dekrete nustatoma, kad iki 2007 m. birželio 30 d. tiekiant elektros energiją įmonėms, įsisteigusioms nuošaliose vietovėse, kurių energijos ir dujų tinklai nesujungti arba iš dalies sujungti su nacionaliniais tinklais, ir dirbančioms aliuminio, švino, sidabro bei cinko gamybos sektoriuose, bus suteiktas lengvatinis tarifas.

2004 m. liepos 5 d. Nutarime Nr. 110/04 Elektros energijos ir dujų tarnyba nurodo, kad įmonėms „Alcoa Srl“ (buvusi „Alumix SpA“), „Portovesme Srl“, „ILA“ („Industria Lavorazioni Alluminio Spa“) ir „Euroallumina Spa“, kurios yra įsisteigusios Sardinijos regione, pagal pirmiau minėtą dekretą gali būti taikoma speciali tarifų sistema.

Ši sistema yra aprašyta Nuostatų dėl elektros energijos perdavimo, paskirstymo, įvertinimo ir pardavimo paslaugų vykdymo 2004–2007 m. 73 straipsnyje, ji numatyta ir 2004 m. sausio 30 d.Elektros energijos ir dujų tarnybos Nutarimo Nr. 5 A priede (1) bei daliniuose nutarimo pakeitimuose (2). Pagal šią sistemą vartotojams numatoma tiekti „kompensacinę“ elektros energiją (componente tariffaria compensativa), kompensaciją nustatant pagal skirtumą tarp elektros tarifo, dėl kurio susitarta su elektros skirstytoju, ir lengvatinio tarifo.

2. Įvertinimas

Kad būtų įvertinta, ar tokia priemonė yra laikytina pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, ar gavėjams priemonė yra naudinga, ar šią naudą suteikia valstybė, ar svarstoma priemonė daro poveikį konkurencijai ir ar toji priemonė gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

Taikant mažesnius nei rinkoje nustatytieji elektros tarifus, ekonominė nauda suteikiama sumažinus naudos gavėjų gamybos išlaidas. Šiais sumažintais tarifais naudojasi aliuminio, švino, sidabro bei cinko gamybos sektoriuose dirbančios įmonės, įsisteigusios viename Italijos regione (Sardinijoje). Šiuo metu tokių įmonių yra keturios. Sumažinti tarifai joms naudingi kai jie nėra suteikiami nei kituose veiklos sektoriuose dirbančioms, nei to paties sektoriaus įmonėms, įsisteigusioms už minėtos teritorijos ribų.

Šiuo atveju sprendimą dėl elektros tarifų sumažinimo vienašališkai priėmė Italijos institucijos. Vadovaujantis 2004 m. rugpjūčio 9 d.Elektros energijos ir dujų tarnybos Nutarimu Nr. 148, šią priemonę finansuoja Cassa Conguaglio per il settore electrico, kuri išmoka tiesioginę kompensaciją elektros energijos vartotojams. Remiantis 2000 m. spalio 18 d. Nutarimo Nr. 194/00 6 straipsniu, Cassa Conguaglio pirmininkas ir vadybos komiteto nariai yra skiriami Elektros energijos ir dujų tarnybos, pritarus Ekonomikos ir finansų ministrui. Kadangi kompensacijos išmokamos iš valstybės įsteigto ir jos kontroliuojamo fondo, ši pagalba yra finansuojama valstybės lėšomis.

Be to, šiuo atveju minimos priemonės taip pat kelia pavojų, kad bus iškraipyta konkurencija, nes jomis yra stiprinama naudą gaunančių įmonių finansinė padėtis ir plečiama jų veiklos erdvė, palyginus su šios naudos negaunančiomis įmonėmis konkurentėmis. Kadangi minėtų įmonių produkcija parduodama pasaulinėse rinkose, šios priemonės gali daryti poveikį ir Bendrijos tarpusavio prekybai.

Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje šios priemonės dėl pirmiau išvardytų priežasčių yra uždraustos ir suderinamomis su bendrąja rinka gali būti laikomos tik tuomet, jei taikoma viena iš minėtoje sutartyje nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų.

Suteikiant kompensacijas, kuriomis sumažinami elektros tarifai, yra sumažinamos ir kai kurių įmonių einamosios veiklos išlaidos, o tai vertinama kaip pagalba individualių įmonių veiklai.

Pagal šiuo metu galiojančias Regioninės pagalbos teikimo gaires (3) pagalba veiklos išlaidoms iš esmės yra uždrausta. Tačiau išimties tvarka regioninė pagalba gali būti suteikta regionams, kuriems taikoma nuo Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkto leidžianti nukrypti nuostata, jeigu šią pagalbą galima pagrįsti jos indėliu į regiono plėtrą, pobūdžiu ir proporcingumu atitaisytiniems sutrikimams. Pagalba veiklos išlaidoms taip pat turi būti teikiama ribotą laiką ir palaipsniui mažinama.

Šiuo atveju individuali pagalba ad hoc suteikiama ribotam įmonių, veikiančių konkrečiuose sektoriuose, skaičiui. Šiuo metu Komisijai kyla abejonių dėl to, ar pagalba keturioms priemone pasinaudosiančioms įmonėms yra indėlis į regiono plėtrą ir ar ji yra proporcinga atitaisytiniems sutrikimams regione. Be to, remiantis šiuo metu turima informacija galima teigti, kad ši pagalba teikiama įgyvendinant konkrečios arba sektorinės pramonės politikos kryptis bei nutolstant nuo regioninės pagalbos, kuri turėtų būti teikiama neskirstant gamybinių išteklių pagal sektorius ir ekonominę veiklą, tikslų.

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnį iš gavėjo yra išieškoma bet kokia neteisėta pagalba.

[RAŠTO TEKSTAS]

„Con la presente la Commissione si pregia informare l'Italia che, dopo avere esaminato le informazioni fornite dalle autorità italiane in merito all'aiuto menzionato in oggetto, ha deciso di avviare il procedimento di cui all'articolo 88, paragrafo 2, del trattato CE.

1. PROCEDIMENTO

1.	Con lettera del 4 dicembre 2003 (A/38568 dell'8.12.2003), uno studio di avvocati ha portato all'attenzione dei servizi della Commissione una serie di articoli di stampa segnalando l'intenzione delle autorità italiane di applicare tariffe elettriche ridotte a favore della società Portovesme Srl.

Con lettera del 22 gennaio 2004 (D/50373) e del 19 marzo 2004 (D/52054), i servizi della Commissione hanno chiesto chiarimenti su questa misura. Le autorità italiane hanno risposto con lettera del 6.2.2004 (CAB A/352 del 17.2.2004) e del 9 giugno 2004 (A/34260 dell'11.6.2004). Con lettera del 20 settembre 2004 (A/37093 del 22.9.2004), le autorità italiane hanno inviato informazioni supplementari.

2. DESCRIZIONE

Il decreto del presidente del Consiglio dei ministri del 6.2.2004 prevede che sia accordata fino al 30.6.2007 una tariffa preferenziale per la fornitura di energia elettrica ad imprese che appartengono ai settori della produzione di alluminio, piombo, argento e zinco, situati in territori insulari caratterizzati da assenza o insufficienza di connessioni alle reti nazionali di energia e di gas.

Con delibera del 5.7.2004 n. 110/04, l'Autorità per l'energia elettrica ed il gas autorizza le imprese: Alcoa Srl (ex Alumix Spa), Portovesme Srl, ILA (Industria Lavorazioni Alluminio Spa) e Euroallumina Spa, ubicate tutte nella regione Sardegna, a beneficiare di un regime tariffario speciale in virtù di detto decreto. Con la stessa delibera, l'Autorità per l'energia elettrica ed il gas prevede anche che l'elenco dei beneficiari del regime in questione sia aggiornato annualmente sulla base delle informazioni ricevute dal Ministero italiano delle attività produttive.

Il regime in questione è descritto all'articolo 73 delle Disposizioni per l'erogazione dei servizi di trasmissione, distribuzione, misura e vendita dell'energia elettrica per il periodo di regolazione 2004-2007, riportato nell'allegato A della delibera dell'Autorità per l'energia elettrica ed il gas del 30.1.2004, n. 5 (4) e sue modifiche (5). Esso prevede la concessione al consumatore di energia elettrica di una componente tariffaria compensativa, fissata sulla base della differenza tra la tariffa elettrica stabilita con il distributore di energia e una tariffa preferenziale.

Secondo le autorità italiane, tale regime tariffario speciale troverebbe la sua giustificazione nelle condizioni svantaggiate dei sistemi elettrici di alcune zone dell'Italia, caratterizzate dall'assenza di infrastrutture elettriche di collegamento con le reti nazionali di trasporto: nel caso specifico, la regione Sardegna manca di connessione alla rete di gas naturale ed è insufficientemente collegata alla rete elettrica. In particolare, secondo le autorità italiane:

—

il sistema elettrico della regione Sardegna sarebbe caratterizzato da prezzi troppo elevati dell'energia, che non sono conformi alla dinamica dei costi di produzione delle imprese dell'isola; ciò penalizzerebbe i grandi consumatori di energia a causa dell'impatto dei costi di approvvigionamento sull'insieme dei costi di produzione;

—

la regione Sardegna sarebbe caratterizzata da una situazione di sottoutilizzazione delle capacità di produzione di energia elettrica: nel 2003, il livello di utilizzazione di tali capacità era del 46 % (6); inoltre, la produzione regionale di energia era di 13 000 GWh e gli impianti termoelettrici avrebbero potuto produrre nel 2003 circa 28 000 GWh;

—	l'interscambio di energia elettrica con l'Italia è attualmente assicurato da due cavi di 200kV con una capacità di 270 MW;

—	si prevede un aumento del tasso annuale di domanda di energia elettrica per il periodo 2002-2012 del 3 %;

—	un progetto a breve termine prevede la costruzione di un cavo di 150 kV tra la Corsica e la Sardegna; un progetto a lungo termine prevede la costruzione di un cavo della potenza di 1 000 MW tra la Sardegna e la penisola.

3. VALUTAZIONE

3.1 Esistenza di un aiuto ai sensi dell'articolo 87, paragrafo 1 del trattato

Per valutare se la misura disposta dal regime costituisca un aiuto ai sensi dell'articolo 87, paragrafo 1 del trattato, occorre determinare se procuri un vantaggio ai beneficiari, se il vantaggio sia di origine statale, se la misura in questione incida sulla concorrenza e se sia atta ad alterare gli scambi intracomunitari.

Il primo elemento costitutivo dell'articolo 87, paragrafo 1, è l'esistenza di un „aiuto“: costituisce un aiuto propriamente detto una misura che procuri un vantaggio a taluni beneficiari specifici. Si tratta pertanto di determinare, da un lato, se le imprese beneficiarie ricevano un vantaggio economico che non avrebbero ottenuto in normali condizioni di mercato oppure se evitino di sostenere costi che normalmente dovrebbero gravare sulle risorse proprie delle imprese e, dall'altro lato, se tale vantaggio sia concesso a una determinata categoria di imprese. L'applicazione di tariffe elettriche inferiori a quelle del mercato procura un vantaggio economico dal momento che i costi di produzione dei beneficiari sono ridotti. Inoltre, le tariffe ridotte beneficiano esclusivamente le imprese dei settori della produzione di alluminio, piombo, argento e zinco che operano in una regione dell'Italia (la Sardegna), cioè, attualmente, quattro imprese. Le tariffe ridotte favoriscono tali imprese dal momento che esse non sono accordate alle imprese al di fuori di tali zone.

Per quanto riguarda le seconda condizione, per essere considerati aiuti ai sensi dell'articolo 87, paragrafo 1 del trattato, i vantaggi devono essere, da una parte, accordati – direttamente o indirettamente – mediante risorse statali e, dall'altra, essere imputabili allo Stato. Nel caso in oggetto, la decisione relativa alla riduzione delle tariffe elettriche è stata presa unilateralmente dalle autorità italiane. Conformemente a quanto stabilito nella delibera dell'Autorità per l'energia elettrica ed il gas del 9.8.2004, n. 148 (7), essa è finanziata da compensazioni corrisposte ai consumatori di energia da parte della Cassa Conguaglio per il settore elettrico. In base all'articolo 6 della delibera del 18.10.2000 n. 194/00 (8), il presidente ed i membri del comitato di gestione della Cassa Conguaglio sono nominati dall'Autorità per l'energia elettrica ed il gas in accordo con il Ministro dell'Economia e delle Finanze. Poiché le compensazioni provengono da un fondo istituito e controllato dallo Stato, l'aiuto è finanziato da risorse statali (9).

10.

Tale misura di Stato persegue un obiettivo che rientra nell'ambito di politiche definite dalle autorità nazionali, vale a dire la riduzione delle tariffe elettriche elevate che dovrebbero essere pagate da imprese caratterizzate da produzioni ad elevata intensità energetica, come le produzioni di alluminio, di piombo, di argento e di zinco, e ubicate in regioni isolate e non sufficientemente connesse alle reti energetiche.

11.

In base alla terza e quarta condizione di applicazione dell'articolo 87, paragrafo 1 del trattato, l'aiuto deve falsare o minacciare di falsare la concorrenza e incidere o essere di natura tale da incidere sugli scambi intracomunitari. Nel caso in oggetto, tali misure minacciano di falsare la concorrenza dal momento che rafforzano la posizione finanziaria e le possibilità d'azione delle imprese beneficiarie rispetto ai concorrenti che non ne beneficiano. Inoltre, poiché i prodotti delle imprese in questione (alluminio, piombo, argento e zinco) sono commercializzati sui mercati mondiali, le misure in questione possono incidere sugli scambi intracomunitari.

12.	Per i motivi di cui sopra, le misure in oggetto sono in linea di principio vietate dall'articolo 87, paragrafo 1 del trattato e possono essere considerate compatibili con il mercato comune soltanto se possono beneficiare di una delle deroghe previste da tale trattato.

3.2 Valutazione della compatibilità della misura con il mercato comune

13.	La concessione di compensazioni destinate alla riduzione delle tariffe elettriche comporta la riduzione delle spese correnti di talune imprese. Tale riduzione delle spese correnti può essere considerata un aiuto al funzionamento a imprese individuali.

14.

Gli orientamenti in materia di aiuti di Stato a finalità regionale attualmente in vigore (10) vietano, in linea di principio, gli aiuti al funzionamento. Tuttavia, possono essere concessi, a titolo eccezionale, aiuti a finalità regionale, nelle regioni che beneficiano della deroga ex articolo 87, paragrafo 3, lettera a) del trattato, purché siano giustificati in funzione del loro contributo allo sviluppo regionale e della loro natura e purché il loro livello sia proporzionato agli svantaggi che intendono compensare. Gli aiuti al funzionamento devono essere limitati nel tempo e decrescenti.

15.

Nel caso in oggetto, si tratta di aiuti individuali ad hoc concessi a un numero limitato di imprese che appartengono a specifici settori. In questa fase, la Commissione nutre dei dubbi riguardo al collegamento tra l'aiuto a favore delle quattro imprese beneficiarie della misura e lo sviluppo regionale e riguardo alla proporzionalità dell'aiuto in oggetto e gli svantaggi regionali cui esso mira a ovviare. Inoltre, sulla base delle informazioni disponibili al momento, tali aiuti individuali sembrano rientrare nell'ambito di politiche industriali puntuali o settoriali piuttosto che nello spirito della politica degli aiuti regionali, la quale dovrebbe restare neutrale per quanto riguarda la distribuzione delle risorse produttive tra i diversi settori ed attività economiche.

16.	Inoltre, la Commissione nutre dei dubbi quanto al meccanismo di finanziamento di tale regime tariffario speciale, alla sua gestione amministrativa e alle modalità di calcolo delle compensazioni destinate alla riduzione delle tariffe elettriche.

17.	Infine, secondo le autorità italiane, la tariffa preferenziale prevista dalla misura in questione (di circa 20 EUR/MWh) coinciderebbe con la tariffa fissata nel 1996 a favore della società Alumix Spa per la fornitura di energia elettrica negli anni 1996-2005.

18.

Infatti, nel 1996, la Commissione aveva giudicato che la tariffa preferenziale a favore della Alumix Spa, per il periodo in oggetto, non era un aiuto di Stato ai sensi dell'articolo 87, paragrafo 1 del trattato (11). La Commissione aveva concluso che, considerata la situazione di sovrapproduzione di energia elettrica in Sardegna e il fatto che, all'epoca, il prezzo concesso dal produttore e distributore nazionale di energia elettrica ENEL a Alumix era superiore al costo marginale medio della produzione dell'elettricità, ENEL agiva come un operatore privato in un'economia di mercato.

19.

Sulla base delle informazioni di cui dispone attualmente, la Commissione europea dubita della comparabilità della misura in questione con quella esaminata e approvata dalla Commissione nel 1996. Nel 1996, infatti, ENEL era l'unico produttore e distributore di energia in Italia e la tariffa elettrica ridotta praticata da ENEL a favore della società Alumix Spa era stata confrontata con il costo marginale medio della produzione di energia elettrica di ENEL per il periodo indicato.

20.

Invece, nel caso in esame, le autorità italiane intervengono selettivamente, in un contesto di mercato dell'energia liberalizzato, a favore di talune imprese al fine di compensare la differenza tra una tariffa di mercato conclusa con un produttore qualsiasi di energia e la tariffa preferenziale fissata nel 1996.

21.

La Commissione nota inoltre che la misura in oggetto potrebbe produrre effetti di riduzione del livello di tassazione applicabile all'energia elettrica. In tal caso, tale misura necessiterebbe di una base giuridica nell'ambito della Direttiva 2003/96/CE del 27 ottobre 2003, che ristruttura il quadro comunitario per la tassazione dei prodotti energetici e dell'elettricità. A tal proposito, le autorità italiane sono invitate a qualificare tale misura nell'ambito del regime armonizzato di cui alla Direttiva precitata.

22.

Tenuto conto di quanto precede, la Commissione invita l'Italia a presentare, nell'ambito del procedimento di cui all'articolo 88, paragrafo 2 del trattato CE, le proprie osservazioni e a fornire tutte le informazioni utili ai fini della valutazione dell'aiuto, entro un mese dalla data di ricezione della presente. La Commissione invita inoltre le autorità a trasmettere senza indugio copia della presente lettera ai beneficiari potenziali dell'aiuto.

23.	La Commissione ricorda all'Italia l'effetto sospensivo dell'articolo 88, paragrafo 3 del trattato CE e rinvia all'articolo 14 del regolamento (CE) n. 659/1999 del Consiglio in base al quale ogni aiuto illegale potrà essere recuperato presso il beneficiario.

24.

Con la presente la Commissione comunica all'Italia che informerà gli interessati attraverso la pubblicazione della presente lettera e di una sintesi della stessa nella Gazzetta ufficiale dell'Unione europea. Informerà inoltre gli interessati nei paesi EFTA firmatari dell'accordo SEE attraverso la pubblicazione di un avviso nel supplemento SEE della Gazzetta ufficiale, e informerà infine l'Autorità di vigilanza EFTA inviandole copia della presente. Tutti gli interessati anzidetti saranno invitati a presentare osservazioni entro un mese dalla data di detta pubblicazione.“

(1) Atnaujinto įsakymų dėl elektros energijos perdavimo, paskirstymo, matavimo ir pardavimo paslaugų teikimo 2004–2007 m. laikotarpiu rinkinio 73 straipsnis. Pateiktas 2004 1 30 Sprendimo dėl elektros energijos ir dujų administravimo A priede, Nr. 5/04.

(2) 2004 8 9 Sprendimas Nr. 148 dėl elektros energijos ir dujų administravimo.

(3) OL C 74, 1998 3 10, p. 9.

(4) Articolo 73 del testo integrato delle disposizioni per l'erogazione dei servizi di trasmissione, distribuzione, misura e vendita dell'energia elettrica per il periodo di regolazione 2004-2007, riportato nell'allegato A della delibera dell'Autorità per l'energia elettrica ed il gas del 30.1.2004, n. 5/04 (G.U.R.I n. 83 dell'8 aprile 2004).

(5) Delibera dell'Autorità per l'energia elettrica ed il gas del 9.8.2004 n. 148.

(6) Nel 2003, la Sardegna disponeva di una capacità di produzione di 3 800 MW con una domanda massima di 1 800 MW. La potenza istallata di 3 800 MW è così suddivisa: idroelettrica: 431 MW; termoelettrica 3 278 MW; eolica e fotovoltaica: 100 MW.

(7) Vedi nota n. 2.

(8) G.U.R.I. n. 257 del 3.11.2000.

(9) Sentenza del 13.3.2001, causa C-379/98, PreussenElektra (Rec. p. I-2099, punto 58).

(10) GU C 74 del 10.3.1998, pag. 9.

(11) GU C 288 dell'1.10.1996.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/12

VALSTYBĖS PAGALBA – ITALIJA

Valstybės pagalba C 32/2004 (ex N347/2003) – kompanijos „Fincantieri“ statomų penkių kruizinių laivų užbaigimo terminų pratęsimas

Prašymas pateikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį

(2005/C 30/08)

(Tekstas svarbus EEE)

2004 m. spalio 20 d. rašte autentiška kalba, pateikiamame po šios santraukos, Komisija pranešė Italijai apie sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl pirmiau minėtos pagalbos.

Suinteresuotos šalys per du mėnesius nuo šios santraukos ir prie jos pridedamo rašto paskelbimo savo pastabas gali pateikti tokiu adresu:

Commission européenne

Direction générale de la Concurrence

Greffe Aides d'Etat

SPA 3 6/5

B-1049 Bruxelles

Faksas (32 2) 296 12 42

Šios pastabos bus nusiųstos Italijai. Raštu gali būti pateiktas prašymas, nurodžius priežastis, duomenis, susijusius su pastabas pateikusia suinteresuota šalimi, saugoti konfidencialiai.

SANTRAUKA

2003 m. liepos mėn. Italija paprašė pratęsti trijų metų užbaigimo terminą penkiems kruiziniams laivams, kuriuos stato kompanija „Fincantieri“, skirtingų „Carnival Corporation“ padalinių užsakymu. Prašoma atidėti užbaigimo datas nuo 2003 pabaigos iki skirtingų datų 2004 metais iki pat 2005 m. spalio mėn. Kompanija „Fincantieri“ jau stato laivus, laikydamasi naujų užbaigimo datų.

Šiam prašymui reikalingas Komisijos pritarimas dėl to, kad pagal Tarybos reglamento Nr. 1540/1998 3 straipsnį dėl valstybės paramos laivų statybai, laivams, pastatytiems vėliau, nei 2003 metais, nepriklauso pagalba veiklai, net ir tuo atveju, jei sutartys buvo pasirašytos iki 2000 m. pabaigos. Bendra laivų vertė yra 243 milijonai eurų.

Italų prašymo oficialusis pagrindas yra toks pat, kaip ir ankstesniųjų Komisijos sprendimų, patenkinančių tokius prašymus, pvz. kompanijai „Meyer Werft“ (1), t.y. laivų savininkas paprašė atidėti galutinius užbaigimų terminus dėl 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių.

Komisija šiuo atžvilgiu pastebi, kad galutinės sutartys, pasirašytos 2000 m. gruodžio mėn., numatančios užbaigimą 2003 m. birželio ir gruodžio mėn., yra pasirašytos kiekvienam iš laivų. Pagrindinis laivų statyklos klientas taip pat paprašė atidėti užbaigimo terminus dėl rugsėjo 11osios įvykių. Todėl, šiuo atžvilgiu, pranešta priemonė atitinka tuos pačius kriterijus, kaip ir sprendimo dėl „Meyer Werft“ atveju.

Tačiau Komisija nusprendė, kad būtina patikrinti ar kompanija „Fincantieri“ techniškai galėtų užbaigti šiuos laivus 2003 m. gale. Jei tai techniškai nebūtų įmanoma, užbaigimo terminų pratęsimas leistų Italijai suteikti daugiau pagalbos veiklai, nei turėtų būti leistina.

Todėl Komisija, remdamasi nepriklausomų ekspertų analize, įvertino ar yra galimybė, kad kompanija „Fincantieri“ techniškai galėtų užbaigti laivus iki 2003 m. galo.

Analizė leidžia abejoti, kad pradinis planas buvo realus ir kad kompanija „Fincantieri“ turėjo technines galimybes užbaigti laivus iki 2003 m. galo. Abejojama dėl vieno laivo, korpuso numeris 6079, kurio dabartinis planuojamas užbaigimo terminas yra 2005 m. spalio mėn. Todėl Komisija nusprendė pradėti formalią procedūrą dėl prašymo pratęsti užbaigimo terminą šiam laivui.

Dėl kitų keturių laivų, Komisija neturi abejonių, kad jie galėtų būti užbaigti iki 2003 m. galo ir todėl, kaip ir buvo italų prašoma, šiems laivams suteikė leidimą pratęsti užbaigimo limitus.

[RAŠTO TEKSTAS]

„(1)	La Commissione si pregia informare l'Italia che, dopo aver esaminato le informazioni trasmesse dalle autorità italiane relative alla misura in oggetto, ha deciso di avviare il procedimento di cui all'articolo 88, paragrafo 2, del trattato CE per alcune parti di detta misura.

PROCEDIMENTO

(2)

Con lettera del 31 luglio 2003, l'Italia ha notificato la suddetta misura alla Commissione, che ha richiesto ulteriori informazioni alle autorità italiane con lettere del 21 agosto 2003, 16 ottobre 2003, 27 gennaio 2004 e 16 febbraio 2004. L'Italia ha trasmesso le informazioni richieste con lettere del 16 settembre 2003, 6 novembre 2003, 1o dicembre 2003, 4 febbraio 2004, 12 febbraio 2004, 5 aprile 2004 e 8 luglio 2004.

DESCRIZIONE DETTAGLIATA DELL'AIUTO

L'aiuto e i beneficiari

(3)

L'Italia ha richiesto alla Commissione la concessione di una proroga del termine di consegna del 31 dicembre 2003 di cui all'articolo 3 del regolamento (CE) n. 1540/98 relativo agli aiuti alla costruzione navale (in appresso „regolamento sulla costruzione navale“) (2), a cui è subordinata la fruizione di aiuti al funzionamento connessi a contratto. L'istanza di proroga presentata riguarda la consegna da parte di Fincantieri di cinque navi da crociera, per un valore contrattuale complessivo di 2,1 miliardi di EUR ed un importo di aiuti di 243 milioni di EUR.

(4)	Fincantieri è una società pubblica con sei cantieri in Italia, specializzata nella costruzione di navi da crociera ma che costruisce anche altri tipi di navi destinate alla navigazione marittima.

(5)

L'Italia precisa che i contratti definitivi per le navi in questione sono stati firmati nel dicembre 2000 e che la consegna, stando alle clausole contrattuali, era prevista per giugno o dicembre 2003. Le navi sono state ordinate da diverse filiali di Carnival Corporation (in appresso „Carnival“), un operatore di crociere statunitense. Su tale base venivano promessi: a Fincantieri, aiuti al funzionamento connessi a contratto per la costruzione di quattro di queste navi; a Carnival (3), aiuti al funzionamento per la costruzione di una delle navi. (cfr. tabella 1)

(6)

Tabella 1: Navi per le quali si richiede una proroga

Numero della nave	Primo termine di consegna	Nuovo termine di consegna	Valore contrattuale stimato (in milioni di USD)	Beneficiario
6077	giugno 03	apr. 04	410	Fincantieri
6078	dic. 03	genn. 05	410	Fincantieri
6079	dic. 03	ott. 05	410	Fincantieri
6082	dic. 03	sett. 04	500	Fincantieri
6087	dic. 03	ott. 04	390	Carnival
			2120

(7)

L'Italia precisa inoltre che il proprietario della nave ha richiesto, nell'autunno 2001, una proroga delle consegne a scadenze diverse nel 2004 e 2005, motivandola con il grave impatto degli attentati terroristici dell'11 settembre 2001 sul settore delle crociere. Fincantieri ha acconsentito alla richiesta e l'Italia chiede ora una proroga del termine di consegna affinché le navi possano ancora beneficiare degli aiuti al funzionamento.

(8)

Nella loro notifica, le autorità italiane fanno riferimento alla decisione della Commissione del 5 giugno 2002 (4) con la quale si autorizza una proroga analoga del termine di consegna di una nave da crociera in costruzione presso il cantiere tedesco Meyer Werft. Le autorità italiane sottolineano le analogie esistenti tra i due casi per quanto riguarda: (i) le motivazioni addotte per la proroga (impatto degli attentati terroristici dell'11 settembre 2001), (ii) il mercato interessato (crociere) e (iii) il rapporto di dipendenza commerciale tra il cantiere e il proprietario della nave (Carnival è il maggiore cliente di Fincantieri).

VALUTAZIONE

Base giuridica

(9)

Ai sensi dell'articolo 87, paragrafo 1, del trattato CE, sono incompatibili con il mercato comune, nella misura in cui incidano sugli scambi tra Stati membri, gli aiuti concessi dagli Stati, ovvero mediante risorse statali, sotto qualsiasi forma che, favorendo talune imprese o talune produzioni, falsino o minaccino di falsare la concorrenza. Secondo la giurisprudenza costante della Corte di giustizia europea, il criterio della distorsione degli scambi è applicabile se l'impresa beneficiaria svolge attività economica che comporta scambi tra Stati membri.

(10)

La Commissione rileva che la questione della proroga del periodo massimo per la consegna è determinante ai fini dell'ammissibilità del contratto alla fruizione degli aiuti al funzionamento, a norma dell'articolo 3 del regolamento sulla costruzione navale. L'aiuto al funzionamento di cui trattasi consiste nel finanziamento mediante fondi statali di parte dei costi che il cantiere in questione dovrebbe normalmente sostenere per costruire una nave. A ciò si aggiunga che la costruzione navale è un'attività economica che comporta scambi tra Stati membri. L'aiuto in oggetto rientra pertanto nel campo di applicazione dell'articolo 87, paragrafo 1, del trattato CE.

(11)

L'articolo 87, paragrafo 3, lettera e), del trattato CE statuisce che possono considerarsi compatibili con il mercato comune le categorie di aiuti determinate con decisione del Consiglio, che delibera a maggioranza qualificata su proposta della Commissione. La Commissione rileva che, su tale base giuridica, il 29 giugno 1998 il Consiglio ha adottato il regolamento sulla costruzione navale.

(12)

La Commissione rileva che, in base al regolamento sulla costruzione navale, per „costruzione navale“ s'intende la costruzione di navi mercantili d'alto mare a propulsione autonoma. La Commissione rileva altresì che Fincantieri costruisce questo tipo di navi e che si tratta pertanto di un'impresa interessata da detto regolamento.

(13)

L'istanza presentata dalle autorità italiane va valutata sulla base del regolamento sulla costruzione navale, nonostante quest'ultimo non sia più in vigore dalla fine del 2003, in quanto: (i) le norme in base alle quali l'Italia ha concesso l'aiuto sono state approvate per effetto di detto regolamento, (ii) l'aiuto è stato concesso quando il regolamento era ancora in vigore e (iii) le norme connesse al termine di consegna di tre anni sono in esso contenute.

(14)

L'articolo 3, paragrafo 1, del regolamento sulla costruzione navale prevede fino al 31 dicembre 2000 un contributo massimo del 9 % a titolo di aiuto al funzionamento connesso ad un contratto. In base all'articolo 3, paragrafo 2, del medesimo regolamento, il massimale di aiuto applicabile al contratto è costituito dal massimale vigente alla data della firma del contratto definitivo. Ciò non si applica, tuttavia, alle navi la cui consegna sia avvenuta dopo oltre tre anni dalla firma del contratto. In tali casi, il massimale applicabile è lo stesso in vigore tre anni prima della consegna della nave. Il termine ultimo di consegna per una nave che può ancora beneficiare degli aiuti al funzionamento era dunque, in linea di principio, il 31 dicembre 2003.

(15)

L'articolo 3, paragrafo 2, prevede tuttavia che la Commissione possa concedere una proroga del termine ultimo di consegna di tre anni qualora ciò sia giustificato dalla complessità tecnica del singolo progetto di costruzione navale in questione, o da ritardi dovuti a perturbazioni inattese, gravi e documentate che si ripercuotano sul programma di lavoro di un cantiere, causate da circostanze eccezionali, imprevedibili ed esterne all'impresa. Da notare che l'Italia basa l'istanza di proroga del termine di consegna su circostanze eccezionali ed imprevedibili.

(16)	La Commissione osserva che il Tribunale di primo grado ha fornito un'interpretazione di detta disposizione nella sua sentenza del 16 marzo 2000 (5) e ha stabilito che tale disposizione debba essere interpretata restrittivamente.

(17)	La Commissione riconosce inoltre di aver concesso proroghe dei termini di consegna diverse volte nel corso degli anni precedenti, soprattutto in relazione all'impatto degli attacchi terroristici dell'11 settembre 2001 e alla loro ripercussione sul settore delle crociere.

(18)

Il caso in oggetto evidenzia forti analogie con il già menzionato caso di Meyer Werft ed altre decisioni simili. La Commissione ritiene pertanto che queste decisioni del passato creino precedenti pertinenti al caso in questione. La valutazione sarà quindi finalizzata a verificare se gli stessi fatti presenti per gli altri casi siano presenti anche nel caso in oggetto.

Valutazione dei fatti

(19)

La Commissione rileva in proposito che i contratti definitivi, firmati nel dicembre 2000 con termini di consegna previsti per giugno e dicembre 2003, sussistono per ciascuna nave. Il maggiore cliente del cantiere ha inoltre richiesto la proroga dei termini di consegna in seguito agli attentati terroristici dell'11 settembre 2001. Da questo punto di vista si può quindi affermare che la misura notificata soddisfa gli stessi criteri di cui alla decisione relativa a Meyer Werft.

(20)

La Commissione osserva, tuttavia, che in base alle informazioni a sua disposizione, in origine la consegna delle navi era prevista per il 2004 e il 2005. Tale informazione è stata peraltro confermata anche dall'Italia. I termini di consegna sono quindi stati cambiati alle date del 2003 soltanto in una fase successiva, verso la fine del 2000, perché altrimenti le navi non avrebbero potuto beneficiare degli aiuti al funzionamento.

(21)

La Commissione osserva che la consegna nel 2003 di tutte le cinque navi notificate, oltre ad altre navi la cui consegna era già prevista per il 2003, avrebbe rappresentato un carico di lavoro enorme per Fincantieri. La Commissione ritiene pertanto necessario verificare se Fincantieri avrebbe potuto sostenere lo sforzo tecnico di consegnare le navi in questione entro la fine del 2003. Se ciò non fosse stato tecnicamente possibile, una proroga del termine di consegna avrebbe consentito all'Italia di contemplare aiuti al funzionamento d'importo superiore al lecito.

(22)

Per quanto riguarda la capacità tecnica di Fincantieri di consegnare tutte le cinque navi prima della fine del 2003, l'Italia dichiara che ciò sarebbe possibile ottimizzando le attività dei sei cantieri dell'impresa, in particolare costruendo sezioni e navi nei cantieri non destinati normalmente alla costruzione di navi da crociera. L'Italia ha inoltre trasmesso alla Commissione una copia del piano di produzione del dicembre 2000, in cui venivano indicate le date di consegna del 2003.

(23)	Le informazioni trasmesse dall'Italia sono state esaminate da un esperto indipendente su richiesta della Commissione. Sulla base dei risultati di tale analisi, la Commissione manifesta dubbi circa la capacità tecnica di Fincantieri di consegnare tutte le cinque navi entro la fine del 2003.

(24)

I dubbi sono supportati da tre motivazioni. La prima riguarda il progetto di costruire una delle navi nel cantiere di Ancona, che avrebbe comportato un complesso processo produttivo, considerando che le sezioni degli scafi da assemblare dovevano essere spostate ad un cantiere militare (Arsenale Triestino) per essere poi ritrasferite ad Ancona dato che le dimensioni del bacino d'attracco di Ancona sono inferiori a quelle della nave. Si aggiunga che, sino a quel momento, ad Ancona non erano mai state costruite navi così complesse, per cui sussistono dubbi circa la capacità di far fronte a tale operazione, non da ultimo per quanto concerne l'allestimento delle navi. Tenendo conto di tali considerazioni, la costruzione della nave 6077 ad Ancona avrebbe comportato un allestimento assolutamente eccezionale presso il cantiere di Palermo a seguito dello spostamento di produzione da Ancona a Palermo.

(25)

I dubbi riguardano, in secondo luogo, il quantitativo stimato dell'allestimento cui avrebbe dovuto provvedere Fincantieri se tutte le cinque navi fossero state consegnate nel 2003, che in detto anno sarebbe stato equivalente al doppio dell'attività di allestimento effettuato sino ad allora da Fincantieri. Inoltre, per il cantiere di Marghera, l'allestimento previsto per il 2003, sarebbe stato superiore di circa il 40 % all'attività svolta sino a quel momento dallo stesso. La Commissione dubita pertanto che il piano di produzione per Fincantieri in generale, e per Marghera in particolare, fosse realistico.

(26)	Per questi due motivi la Commissione dubita che le cinque navi avrebbero mai potuto essere consegnate nel 2005, tuttavia, sulla base delle stesse informazioni e analisi, essa riconosce che sarebbe stato possibile consegnarne almeno quattro.

(27)

La Commissione dubita quindi, in terzo luogo, che una delle cinque navi avrebbe potuto essere consegnata nel 2003. Di quale delle cinque navi potesse trattarsi resta, in un certo qual modo, una questione ipotetica, dato che il piano di produzione è cambiato radicalmente dal dicembre 2000. Se, da un lato, si potrebbe sostenere che ciò riguarda la nave 6077, programmata presso il cantiere di Ancona, la Commissione osserva che questa nave, che alla fine è stata costruita nel cantiere di Marghera, è stata già consegnata nell'aprile 2004.

(28)

La Commissione ritiene che i dubbi maggiori riguardino la nave 6079, ovvero la terza nave gemella della 6077, costruita anch'essa presso il cantiere di Marghera e la cui consegna è prevista per ottobre 2005. La consegna di questa nave è stata notevolmente posticipata rispetto al piano di produzione del dicembre 2000, a seguito della decisione di far costruire la nave 6077 a Marghera. Tali dubbi si fondano inoltre sulle indicazioni (una lettera d'intenti è stata firmata prima che fossero firmati i contratti definitivi nel dicembre 2000) secondo cui sin dall'inizio era stata prevista l'attuale sequenza di fabbricazione, con un termine di consegna molto ritardato per la nave 6079.

(29)	Per quanto concerne le altre quattro navi (6077, 6078, 6082 e 6087), la Commissione ritiene, come già osservato nel suddetto paragrafo (19), che sussistano i motivi per autorizzare una proroga del termine di consegna.

(30)

In considerazione della necessità di posticipare la consegna di queste navi a causa di circostanze eccezionali, imprevedibili ed esterne all'impresa, e in virtù del fatto che l'impresa sarebbe stata in grado di consegnare le navi per la fine del 2003, la proroga del termine ultimo di consegna di tre anni è conforme al disposto dell'articolo 3, paragrafo 2, secondo capoverso, del regolamento sulla costruzione navale e, di riflesso, all'articolo 87, paragrafo 3, lettera e), del trattato CE. I termini di consegna vengono quindi prorogati alle date richieste dall'Italia (cfr. tabella 1).

Conclusioni

(31)

Alla luce di quanto predetto, la Commissione, a norma del disposto dell'articolo 88, paragrafo 2, del trattato CE, invita l'Italia a presentare osservazioni e a trasmettere tutte le informazioni che possano risultare utili a dissipare i dubbi sollevati in merito alla richiesta di proroga del termine di consegna per la nave 6079 di Fincantieri, entro un mese dalla data di ricevimento della presente lettera. La Commissione invita le autorità italiane ad inoltrare a stretto giro di posta una copia della presente al potenziale beneficiario degli aiuti.

(32)

La Commissione desidera richiamare l'attenzione dell'Italia sul fatto che l'articolo 88, paragrafo 3, del trattato CE ha effetto sospensivo e che, ai sensi dell'articolo 14 del regolamento (CE) n. 659/1999 del Consiglio, essa può imporre allo Stato membro interessato di recuperare ogni aiuto illegale dal beneficiari.

(33)

La Commissione avverte l'Italia che informerà gli interessati attraverso la pubblicazione della presente lettera e di una sintesi della stessa nella Gazzetta ufficiale dell'Unione europea. Informerà inoltre gli interessati nei paesi EFTA firmatari dell'accordo SEE attraverso la pubblicazione di un avviso nel supplemento SEE della Gazzetta ufficiale dell'Unione europea e informerà infine l'Autorità di vigilanza EFTA inviandole copia della presente. Tutti gli interessati anzidetti saranno invitati a presentare osservazioni entro un mese dalla data di detta pubblicazione.

(34)	La Commissione accoglie la richiesta dell'Italia di prorogare i termini di consegna delle navi 6077, 6078, 6082 e 6084 alle date riportate nella tabella 1.“

(1) OL C 238, 2002.10.3., p. 14, Valstybės pagalbos atvejis N 843/01

(2) GU L 202 del 18.7.1998, pag. 1.

(3) In base alle norme italiane relative agli aiuti al funzionamento a favore della costruzione navale, gli aiuti possono essere concessi al cantiere o al proprietario della nave.

(4) GU C 238 del 3.10.2002, pag. 14, aiuto di Stato n. N 843/01.

(5) T-72/98, Astilleros Zamacona SA contro Commissione, Racc. 2000-II, pag. 1683.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/16

Paraiškos dėl registravimo paskelbimas pagal Reglamento (EEB) Nr. 2081/92 dėl geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

(2005/C 30/09)

Šis paskelbimas suteikia teisę pateikti protestą pagal minėto reglamento 7 ir 12d straipsnius. Protestą dėl šios paraiškos per 6 mėnesius nuo paskelbimo reikia pateikti tarpininkaujant valstybės narės kompetetingai institucijai, PPO valstybei narei arba trečiajai šaliai, pripažintai pagal 12 straipsnio 3 dalį. Šiame paskelbime, ypač jo 4.6 punkte, nurodomi paraišką pagrindžiantys duomenys pagal Reglamento (EEB) Nr. 2081/92 nuostatas.

TARYBOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 2081/92

„MIEL DE GALICIA“ ARBA „MEL DE GALICIA“

EB NR.: ES/00278/19.2.2003

SKVN ( ) SGN ( X )

Ši santrauka skirta informacijai pateikti. Išsami informacija, ypač susijusi su produktų, įregistruotų kaip SKVN ir SGN, gamintojais, yra pilnoje produkto specifikacijoje, kurią galima rasti nacionalinėse institucijose ar Europos Komisijos tarnybose (1).

1. Valstybės narės atsakingoji institucija:

Pavadinimas:	Subdirección General de Sistemas de Calidad Diferenciada, Dirección General de Alimentación, Secretaria General de Agricultura y Alimentación del Ministerio de Agricultura, Pesca y Alimentación, España
Adresas:	Paseo Infanta Isabel, 1 E-28071 Madrid
Telefonas:	(34) 913 475394
Faksas:	(34) 913 475410

2. Pareiškėjų grupė:

2.1.	Pavadinimas:

Mieles Anta, SL

2.2.

Adresas:

C/Ermita, 34 Polígono de A Grela-Bens. A Coruña

2.1.	Pavadinimas:

Sociedad Cooperativa „A Quiroga“

2.2.

Adresas:

Vilanova, 43 bajo, Fene. A Coruña

2.3

Sudėtis:

Gamintojai/perdirbėjai (x) kita ( )

3. Produkto tipas:

klasė 1.4 Kiti gyvulinės kilmės produktai

medus

4. Produkto specifikacija:

(4 straipsnio 2 dalies sąlygų santrauka):

4.1 Pavadinimas: „Miel de Galicia“ arba „Mel de Galicia“.

4.2 Apibūdinimas: Produktas, žymimas saugoma geografine nuoroda (SGN) „Miel de Galicia“ arba „Mel de Galicia“ apibūdinamas kaip medus, pasižymintis šiose nuostatose nurodytais požymiais ir pagamintas, perdirbtas ir supakuotas pagal visus reikalavimus, nurodytus šiose nuostatose, kokybės kontrolės vadove ir galiojančiuose įstatymuose. Šis medus gaminamas aviliuose su išimamais rėmais, filtravimo arba išsukimo būdu. Šis medus gali būti pateikiamas skystas, susikristalizavęs ar klampus, pirmuoju atveju, jame gali būti džiovintų vaisių arba riešutų. Taip pat jis gali būti pateikiamas užakuotas koriuose ar su korių dalimis.

Pagal savo botaninę kilmę Galicijos medus skirstomas taip:

Poliflorinis medus.

Monoflorinis medus iš eukaliptų.

Monoflorinis medus iš kaštonų.

Monoflorinis medus iš aviečių.

Monoflorinis medus iš viržių.

Saugoma geografine nuoroda žymimas medus ne tik turi atitikti vidaus rinkai skirtose medaus kokybės normose nurodytus reikalavimus, bet ir pasižymėti tokiomis savybėmis:

Fizinės-cheminės savybės:

a)	Drėgmės kiekis: ne daugiau kaip 18,5 %.

b)	Diastazės aktyvumas: ne mažiau kaip 9 vienetai pagal Gothe skalę. Medui, kuriame yra mažas kiekis natūralių fermentų, ne mažiau kaip 4 vienetai pagal minėtą skalę, o hidroksimetilfurfurolo (HMF) kiekis ne daugiau kaip 10 mg/kg.

c)	Hidroksimetilfurfurolas (HMF): ne daugiau kaip 28 mg/kg.

Žiedadulkių sudėtis meduje:

Bendra žiedadulkių sudėtis turi atitikti Galicijos medui būdingą žiedadulkių sudėtį.

Tačiau žiedadulkių derinys Helianthus annuus-Olea europaea-Cistus ladanifer turi sudaryti ne daugiau kaip 5 % bendros žiedadulkių sudėties.

Be to, pagal minėtų skirtingų medaus rūšių botaninę kilmę, žiedadulkių sudėtis meduje turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)	Poliflorinis medus: žiedadulkės daugiausia turi būti šių augalų: Castanea sativa, Eucalyptus sp., Ericaceae, Rubus sp., Rosaceae, Cytisus sp. - Ulex sp., Trifolium sp., Lotus sp., Campanula, Centaurea, Quercus sp., Echium sp., Taraxacum sp. y Brassica sp.

Monoflorinis medus:

—	„Medus iš eukaliptų“: eukalipto (Eucaliptus sp.) žiedadulkių kiekis procentais ne mažiau kaip 70 %.

—	„Medus iš kaštonų“: kaštono (Castanea sp.) žiedadulkių kiekis procentais ne mažiau kaip 70 %.

—	„Medus iš aviečių“: aviečių (Rubus sp.) žiedadulkių kiekis procentais ne mažiau kaip 45 %.

—	„Medus iš viržių“: viržių (Erica sp.) žiedadulkių kiekis procentais ne mažiau kaip 45 %.

Organoleptinės savybės:

Kiekviena medaus rūšis turi pasižymėti atitinkamos botaninės kilmės medui būdingomis organoleptinėmis savybėmis, tokiomis kaip spalva, kvapas ir skonis. Pagal nurodytą medaus botaninę kilmę ryškiausios organoleptinės medaus savybės turi būti šios:

a)	Poliflorinis medus: spalva įvairuoja nuo gintarinės iki tamsaus gintaro spalvos. Skonis ir kvapas priklauso nuo meduje vyraujančių žiedadulkių kiekio ir kilmės.

b)	Monoflorinis medus iš eukaliptų: Gintaro spalvos, švelnaus skonio, kvepiantis vašku.

c)	Monoflorinis medus iš kaštonų: tamsus, stipraus skonio, smarkiai žiedais kvepiantis medus.

d)	Monoflorinis medus iš aviečių: tamsaus gintaro spalvos, stipraus vaisių skonio, išsiskiriantis saldumu, vaisiais kvepiantis medus.

e)	Monoflorinis medus iš viržių: tamsios gintaro spalvos arba tamsus su raudonu atspalviu, švelniai kartaus ilgai išliekančio skonio, stipraus žiedų kvapo medus.

4.3. Geografinis regionas: Geografinis regionas, kuriame gaminamas, perdirbamas ir pakuojamas saugoma geografine nuoroda „Miel de Galicia“ žymimas medus, apima visą Galicijos autonominės srities teritoriją.

4.4 Kilmės įrodymas: SGN „Miel de Galicia“ gali būti žymimas tik medus, pagamintas į Kontrolės tarnybos registrą įtrauktose įmonėse, laikantis visų nuostatose ir kokybės vadove nurodytų reikalavimų, ir atitinkantis jam taikomus savybių reikalavimus.

Kontrolės tarnyba naudoja šiuos registrus:

Bitynų registrą, kuriame registruojami Galicijos autonominėje srityje esantys bitynai, norintys pagrindinį dėmesį skirti saugoma geografine nuoroda „Miel de Galicia“ žymimo medaus gamybai. Tokiuose bitynuose turi būti ne mažiau kaip 10 daugiaaukščių avilių su vertikaliais arba horizontaliais išimamais rėmais.

Medaus paruošimo, laikymo ir (arba) pakavimo įmonių registrą, kuriame registruojamos tos Galicijos autonominėje srityje esančios įmonės, kurios užsiima kuria nors medaus, kurį galima žymėti geografine nuoroda, perdirbimo veiklos rūšimi.

Visi fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems priklauso registruose įrašytas turtas, o taip pat bitynai, įmonės ir produktai yra Kontrolės tarnybos prižiūrimi, siekiant užtikrinti, kad saugoma geografine nuoroda „Miel de Galicia“ žymimi produktai atitiktų šio reglamento ir šių nuostatų reikalavimus.

Kiekvienais prekybos metais, Kontrolės tarnyba patikrina geografine nuoroda žymimo medaus kiekį, kurį rinkai pateikia kiekviena pakavimo įmonių registre įrašyta įmonė, kad užtikrintų, jog jis atitinka medaus gamintojų registre nurodytų bitynų arba kitų įmonių pagaminto arba įsigyto medaus kiekį.

Atliekant minėtą kontrolę vykdoma įmonių ir bitynų apžiūra, tikrinami dokumentai, atliekama žaliavų ir pagamintų produktų analizė.

Kiekvieno kopinėjimo arba rūšies medus sertifikuojamas atskirai, atliekant medaus sudėties ir organoleptinių savybių patikrinimą, pagal kurio rezultatus to kopinėjimo ar rūšies medui suteikiamas sertifikatas, nesuteikiamas sertifikatas arba šio kopinėjimo ar rūšies medaus partija sulaikoma. Ar suteikti sertifikatą tokiam medui sprendžia Kontrolės tarnyba, arba šiuo atveju, sertifikavimo komisija, pagal sertifikavimo komiteto pateiktas technines ataskaitas.

Nustačius bet kokį medaus gamybos, perdirbimo ar pakavimo nukrypimą, kenkiantį medaus kokybei arba neatitinkantį geografinės nuorodos reglamento bei atitinkamų kitų galiojančių įstatymų reikalavimų, Kontrolės tarnyba sertifikato tokiam medui nesuteikia, o tai reiškia, kad prarandama teisė naudoti saugomą geografinę nuorodą.

4.5 Medaus gavimo būdas: Bitynai turi būti tvarkomi taip, kad juose gaunamo geografine nuoroda žymimo medaus kokybė būtų geriausia. Medunešio ir medaus kopinėjimo metu aviliai negali būti veikiami jokiomis cheminėmis priemonėmis, o bitės negali būti papildomai maitinamos.

Bites nuo korių galima nuimti tradiciniais būdais, geriausia bičių surinktuvu ar oro srove, negalima per dažnai naudoti dūminės ir griežtai draudžiama naudoti chemines medžiagas bitėms nubaidyti.

Medus iš korių gali būti išgaunamas išsukimo arba filtravimo būdu, tačiau ne išspaudžiamas.

Medus iš korių turi būti išgaunamas griežtai laikantis higienos reikalavimų, sandarioje itin švarioje specialiai tam pritaikytoje patalpoje, kuri savaitę prieš medaus išgavimą turi būti išdžiovinta, pasiekiant mažesnį negu 60 % santykinį drėgnumą, vėdinimo arba džiovinimo prietaisais.

Korių atakiavimo būdai jokiais atvejais neturi pakenkti kokybinėms medaus savybėms. Atakiavimo peiliai turi būti švarūs, sausi ir ne šiltesni negu 40 °C temperatūros.

Išgautas ir du kartus perkoštas medus turi būti filtruojamas, vėliau nuo jo nuimamos putos, ir tik tuomet medų galima palikti saugojimui ir pakuoti.

Medus gali būti homogenizuojamas mechaniniais arba rankiniais prietaisais, mažų apsukų režimu, nepakenkiant produkto savybėms.

Krauti ir gabenti medų reikia laikantis higienos reikalavimų. Būtina naudoti maistui skirtą tarą, patvirtintą kokybės vadove arba galiojančiuose įstatymuose, kad būtų užtikrinta produkto kokybė.

Medus turi būti pakuojamas įmonėse, įtrauktose į atitinkamą Kontrolės tarnybos registrą.

Kaip jau buvo nurodyta, medus turi būti gaminamas, o vėliau išgaunamas, laikomas ir pakuojamas nustatytoje geografinėje srityje.

Reikalavimas pakuoti medų šioje geografinėje srityje, kurio visuomet būdavo laikomasi, keliamas siekiant išsaugoti vien Galicijos medui būdingas savybes ir kokybę, nes taip Kontrolės tarnybos vykdoma kontrolė yra efektyviausia ir išvengiama medaus kokybės sumenkėjimo dėl netinkamų gabenimo, laikymo ar pakavimo sąlygų.

Be to, medus gali būti pakuojamas tik naudojant tarą, pasižyminčią šiose nuostatose nurodytomis savybėmis, ir tik tose įmonėse, kuriose pakuojamas vien saugomos geografinės nuorodos registruose įrašytų bitynų pagamintas medus. Šiose įmonėse, Kontrolės tarnybai prižiūrint, taip pat klijuojamos etiketės, kad būtų išsaugota medaus kokybė ir užtikrintas produkto atsekamumas.

Nustatyta, kad tiesioginiam vartojimui skirto medaus tara paprastai yra 500 g ir 1000 g talpos.

Taros dangteliai turi būti sandarūs, kad medus neprarastų savo kvapo, neįgautų pašalinių kvapų, nesudrėktų ar kitaip nebūtų pakenkta jo kokybei.

4.6. Nuorodos:

Gaminio istorija

Labiausiai išsivysčiusi bitininkystė Galicijoje buvo prieš pradedant gaminti cukrų, nes tuomet medus buvo itin vertinamas dėl savo saldumo ir gydomųjų savybių. Pagal 1752-1753 metų Catastro de Ensenada duomenis, Galicijoje tuo metu priskaičiuojama iš viso 366 339 tradicinių avilių, dar žinomų kaip trobos arba cortizos, daug kur išlikusių iki dabar. Šie duomenys aiškiai parodo, kad bitininkystė Galicijoje buvo svarbi nuo senų laikų. Tai atspindi ir Galicijos vietovardžiai.

Žodžiai cortín, albar, abellariza, albiza arba albariza reiškia kaimiškus statinius be stogo, dažniausiai ovalo arba apskritimo formos, rečiau keturkampius, kuriuos sudarė aukštos sienos, saugančios avilius ir neleidžiančios prieiti gyvūnams (daugiausia lokiams). Šiuos senus laikus primenančius statinius galima pastebėti ir dabar, o kalnų vietovėse jie netgi tebenaudojami pagal savo paskirtį, ypač rytiniuose Ancares ir Caurel kalnų miškuose, Suido kalnuose ir kitur.

Medumi prekiauta tik vietinių rudens švenčių metu, nes medus buvo sezoninis produktas, renkamas tik kartą metuose.

1880 metais Argozón (Chantada, Lugo) parapijos kunigas Don Benigno Ledo pastatė pirmąjį kilnojamą avilį, o po kelerių sukūrė pirmąjį avilį, skirtą bičių veisimui dalijant bičių kamuolį, motinėlių auginimui ir panašioms reikmėms, kurį pavadino aviliu-lopšeliu. Įvertinant kaip svarbu tai buvo ne tik Galicijos, bet ir visos Ispanijos, bitininkystei užtenka pažymėti, jog Roma Fábrega knygoje apie bitininkystę rašoma, kad pirmasis ispanų bitininkas naudojęs kilnojamus avilius buvo Galicijos „bičių kunigas“, Don Benigno Ledo.

Pirmasis Galicijoje išleistas veikalas apie bitininkystę tikriausiai buvo D. Ramón Pimentel Méndez (1893) Bitininkystės vadovas, skirtas būtent Galicijos bitininkams.

Spartus šiuolaikinės bitininkystės vystymasis prasidėjo tik 1975 metais, kai gamintojų sąjungų dėka įvyko pirmieji svarbūs pasikeitimai, praplėtę bitininkų žinias ir pakeitę tradicinį bitininkystės supratimą. Esminiu pokyčiu tapo perėjimas nuo stacionarių prie kilnojamų, daugiausia daugiaaukščių, avilių.

Dabar medus ir vaškas yra vieni iš paklausiausių bitininkystės produktų Galicijos rinkoje. Galicijos vartotojai nuo seno vertina Galicijoje pagamintą medų, ir tai didina jo rinkos vertę.

Gamta

Šiaurės vakariniame pusiasalio pakraštyje esanti Galicija dėl savo geografinės padėties tampa dviejų rūšių klimato susikirtimo tašku. Jūrinis Atlanto klimatas ir Meseta aukštikalnės klimatas lemia klimatinę įvairovę, kuri – kartu su geologiniais ir dirvožemio veiksniais, gamtos raida bei žmogaus ūkine veikla – sąlygoja augmenijos ypatybes, taip darydama įtaką ir pagaminto medaus savybėms.

Dėl biologinės ir geografinės aplinkos Galicijos medus smarkiai skiriasi nuo kitose Ispanijos vietovėse gaminamo medaus. Šis medus išsiskiria tuo, kad jo gamybos regione beveik nėra Viduržemio jūros baseinui būdingų ar dažnai kitose Ispanijos vietose auginamų augalų, tokių kaip Helianthus annus arba Olea europaea. Taigi, šiame meduje beveik nėra žiedadulkių, būdingų kitų rūšių ispaniškam medui, ir jį labai lengva atskirti. Vadinasi, nesunku apibūdinti Galicijos medaus savybes ir išskirti jį iš kitų ispaniško medaus rūšių.

Kalbant apie medingus augalus, iš kurių gaunamas nektaras medaus gamybai, Galicijos teritorija yra gana homogeniška. Svarbiausius Galicijoje gaminamo medaus rūšių skirtumus lemia santykinė skirtingų rūšių augalų gausa.

Pakrantės zonoje daugiausia auga Eucalyptus. Visai Galicijos pakrantei, tiek prie Atlanto vandenyno, tiek prie Kantabrijos įlankos, būdingiausias augalas yra E. globulus, todėl šios rūšies medus daugiausia renkamas iš jo žiedadulkių, kitaip nei kitose Ispanijos srityse, kur vyrauja E. camaldulensis.

Vidinėje Galicijos teritorijos dalyje gaminamo medaus savybes lemia trijų rūšių augmenijos gausa: Castanea sativa, Erica y Rubus.

Castanea sativa paplitęs visoje Galicijos teritorijoje, tiek kaip pavieniai medžiai pievų ar laukų pakraščiuose, tiek kaip vienarūšiai miškai, vadinami „soutos“, arba kaip mišrių lapuočių miškų augalas.

Galicijos teritorijoje labai dažnai pasitaiko Erica, nes mažėjant miškų šie augalai užima jų vietą. Kaip svarbiausias medaus gamybai, iš esamų rūšių galima būtų išskirti E. umbellata, E. arborea, E. australis ir E. Cinerea.

Kitas puikus medaus šaltinis Galicijoje yra Rubus. Šios rūšies augalai gausiai auga pomiškiuose, kelių pakraščiuose, palaukėse ir apleistuose laukuose. Dažnai pasitaiko apleistose vietovėse ar griuvėsiuose. Šios rūšies augaluose nektaro kiekis yra ypač didelis, nulemdamas daugelio Galicijos medaus rūšių skonio savybes.

Kadangi Rubus yra paskutinis augalas, žydintis prieš bitininkams nuimant medaus derlių, jo žiedadulkių meduje būna daugiausia, nes šios rūšies nektaras nustelbia anksčiau žydinčių ne tokių svarbių augalų žiedadulkių savybes. Tokiam medui būdinga tamsi spalva, ypač saldus skonis ir didesnis rūgštingumas. Rubus žiedadulkės Galicijos medui – kuris Ispanijoje daugiausia gaminamas Galicijos autonominėje srityje – suteikia būdingas fizikines ir chemines savybes.

Kaip jau buvo minėta, Galicijos teritorijoje išskiriamos dvi labai skirtingos medaus gamybos zonos (pakrantė ir vidinė teritorijos dalis). Tarp jų yra pereinamoji zona, kurios plotas gali skirtis. Joje pagamintas medus pasižymi mišriomis savybėmis. Šioje zonoje daugiausia gaminamas poliflorinis medus, kuriame Castanea sativa ir Eucalyptus globulus žiedadulkių kiekis beveik vienodas, o toks reiškinys beveik išskirtinai būdingas tik Galicijos medui.

Reikia atkreipti dėmesį mažą nektaro ir žiedadulkių kiekį Galicijos meduje.

Be to, Galicijoje gaminamame meduje žiedadulkių kruopelių skaičius viename grame medaus yra mažas, nes šis medus daugiausia gaunamas iš teritorijoje vyraujančių augalų rūšių (Castanea sativa ir Eucalyptus). Tai taip pat susiję su bitininkų naudojamų avilių rūšimi ir medaus išgavimo būdu (išsukimas).

4.7 Priežiūros institucija: Pavadinimas: Consejo Regulador de la Indicación Geográfica Protegida „Miel de Galicia“.

Adresas: Pazo de Quián s/n, Sergude. 15881-Boqueixón. A Coruña.

Telefonas 981. 511913. Faks. 981. 511913.

Kontrolės tarnyba laikosi Europos standarto EN 45011 reikalavimų, kaip nurodyta Reglamento (EEB) 2018/92 10 straipsnyje.

4.8 Ženklinimas: Prekybai skirtas saugoma geografine nuoroda „Miel de Galicia“ žymimas medus, gavęs sertifikatą, turi būti pažymėtas atitinkamos pakavimo įmonės etikete, kuri naudojama tik saugomam medui, o taip pat ir alfa numerių kodo etikete su oficialiu geografinės nuorodos logotipu, kurioje nurodomas Kontrolės tarnybos patvirtintas ir išduotas eilės numeris. Etiketėse ir numeruotose etiketėse privaloma naudoti saugomą geografinę nuorodą „Miel de Galicia“ arba „Mel de Galicia“.

4.9 Nacionaliniai reikalavimai:

—	1970 metų gruodžio 2 dienos Įstatymas Nr. 25, nustatantis vynuogininkystės, vyno ir alkoholinių gėrimų standartus.

—	1972 metų kovo 23 dienos Dekretas Nr. 835, patvirtinantis Įstatymo Nr. 25 įgyvendinimo taisykles.

—	1994 metų sausio 25 dienos MAPA įsakymas, patikslinantis atitikimą tarp Ispanijos įstatymų ir Reglamento (EEB) 2081/92 dėl kilmės nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų žemės ūkio ir maisto produktams.

—	1999 metų spalio 22 dienos Karališkasis dekretas Nr. 1643 dėl pareiškimų teikimo procedūrų įrašams į Bendrijos saugomų kilmės nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą..

(1) Europos Komisija, Žemės ūkio generalinis direktoratas, Žemės ūkio produktų kokybės kontrolės padalinys, B-1049 Briuselis.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/23

KVIETIMAS TEIKTI PASIŪLYMUS – DG EAC Nr. 85/04

Kvietimas teikti inovatyvius projektus dėl bendradarbiavimo, mokymo ir informacijos, 5 veiksmai – paramos priemonės

(2005/C 30/12)

1. TIKSLAI IR APIBŪDINIMAS

Atsižvelgdama į 5 veiksmais pagrįstą kvietimą dėl inovatyvių projektų, Europos Komisija siekia remti inovatyvius projektus dėl bendradarbiavimo, mokymo ir informacijos neformalaus švietimo sektoriuje. Visos paraiškos turi būti pagrįstos viena iš žemiau pateiktų pagrindinių temų arba sričių:

1.	Kultūrinė įvairovė ir tolerancija;

2.	Mažiau išvystyti regionai;

3.	Rytų Europa – Kaukazas – Pietryčių Europa;

4.	Inovacijos jaunimui skirtuose darbuose;

5.	Bendradarbiavimas tarp vietinės arba regioninės valdžios ir nevyriausybinių už jaunimą atsakingų organizacijų (NVO).

Labai svarbu, kad paraiškoje projekto propaguotojai tiksliai apibrėžtų inovacinius elementus, kuriuos jie ketina diegti. Projektai turi aiškiai išreikšti daugiašalę Europos dimensiją ir remti Europos šalių bendradarbiavimą jaunimo sektoriuje. Tiksliau sakant, jie privalo skatinti užmegzti ir (arba) stiprinti glaudžius partnerystės ryšius tarp jaunimo organizacijų arba tarp jaunimo organizacijų ir visuomeninių institucijų.

2. TINKAMI KANDIDATAI

Juridiniai asmenys, pvz., nevyriausybinės už jaunimą atsakingos organizacijos, vietinė arba regioninė valdžia, kurie yra apibrėžti pagal vadinamąją „Programą šalims“, gali pateikti paraišką ir dalyvauti kaip partneriai šio kvietimo sąlygomis.

Programos šalis sudaro:

—	Europos Sąjungos 25 valstybės narės;

—	Trys EEE/EFTA šalys (Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija);

—	Šalys kandidatės Bulgarija, Rumunija ir Turkija.

ES kaimyninių šalių organizacijos (Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Marokas, Sirija, Tunisas, Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas, Baltarusija, Moldavija, Rusija, Ukraina, Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija, Serbija ir Juodkalnija) gali dalyvauti kaip partneriai šio kvietimo sąlygomis; tačiau jie neturi teisės pateikti paraišką.

Būtina, kad projektai apimtų partnerių organizacijas iš mažiausiai keturių skirtingų šalių (tarp jų paraiškos teikėją); viena iš šių šalių turi būti ES valstybė narė.

3. BIUDŽETAS IR PROJEKTŲ TRUKMĖ

Visą sumą, skirtą projektų bendram finansavimui šio kvietimo sąlygomis, sudaro 2 000 000 eurų; šią sumą turi patvirtinti biudžetinė valdžia, atsakinga už 2005 m. biudžetą.

Kiekvienam projektui ir jo veiklai numatyta didžiausia suma negali viršyti 100 000 eurų metams (12 mėnesių); didžiausia subsidija negali viršyti 300 000 eurų.

Manoma, kad šio kvietimo atveju bus galima paremti apie 10–15 aukšta kokybe pasižyminčių projektų.

Projektas turi tęstis mažiausiai 18 mėnesių. Esant pateisinančioms aplinkybėms projekto trukmė gali būti pratęsta daugiausiai iki 36 mėnesių. Darbai turi prasidėti laikotarpiu nuo 2005 m. spalis 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d.

4. TERMINAS

Paraiškos turi būti išsiųstos SOCRATES, LEONARDO & YOUTH Techninės pagalbos biurui vėliausiai 2005 m. kovo 31 d.

5. IŠSAMI INFORMACIJA

Jūs galite rasti išsamią informaciją apie šį kvietimą dėl pasiūlymų ir paraiškos formą tinklalapyje: http://europa.eu.int/comm/youth/call/index_en.html Būtina, kad teikiant paraiškas būtų laikomasi sąlygų, numatytų šio kvietimo bendrame tekste, ir kandidatai privalo naudoti tinkamą paraiškos formą.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 30

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	48 tomas 2005m. vasario 5d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Informacija
	Komisija
2005/C 030/1	Euro kursas	1

2005/C 030/2	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla Nr. COMP/M.3609 – CINVEN/FRANCE TELECOM CABLE – NC NUMERICABLE) ( 1 )	2

2005/C 030/3	Komisijos komunikatas, parengtas įgyvendinant 97/67/EC ( 1 )	3

2005/C 030/4	2004 m. gruodžio 29 d. Komisijos nuomonė dėl radioaktyviųjų atliekų šalinimo iš Nogent-sur-Seine branduolinės elektrinės Prancūzijoje pakeisto plano pagal Euratomo sutarties 37 straipsnį	5

2005/C 030/5	2004 m. liepos 26 d. Komisijos nuomonė dėl radioaktyviųjų atliekų, atsiradusių išmontavus likusią tyrimų reaktoriaus FRF2 dalį Frankfurte prie Maino, Hesene, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, pašalinimo plano pagal Euratomo sutarties 37 straipsnį ( 1 )	6

2005/C 030/6	Valstybės pagalba – Italija — Valstybės pagalba C 38/2004 (ex NN 58/04) – Pagalba bendrovei Portovesme SRL — Prašymas pateikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį ( 1 )	7

2005/C 030/7	Informacinis pranešimas apie kvietimą teikti paraiškas dėl projektų ir paramos veiksmų (PASR-2005) pagal parengiamąją priemonę Europos pramonės potencialo didinimas saugumo tyrimų srityje	11

2005/C 030/8	Valstybės pagalba – Italija — Valstybės pagalba C 32/2004 (ex N347/2003) – kompanijos Fincantieri statomų penkių kruizinių laivų užbaigimo terminų pratęsimas — Prašymas pateikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį ( 1 )	12

2005/C 030/9	Paraiškos dėl registravimo paskelbimas pagal Reglamento (EEB) Nr. 2081/92 dėl geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	16

2005/C 030/0	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla Nr. COMP/M.3661 – CDP/STMICROELECTRONICS) ( 1 )	22

2005/C 030/1	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla Nr. COMP/M.3626 – PERMIRA/PRIVATE EQUITY PARTNERS/MARAZZI) ( 1 )	22

	III Pranešimai
	Komisija
2005/C 030/2	Kvietimas teikti pasiūlymus – DG EAC Nr. 85/04 — Kvietimas teikti inovatyvius projektus dėl bendradarbiavimo, mokymo ir informacijos, 5 veiksmai – paramos priemonės	23

	Klaidų ištaisymas
2005/C 030/3	Europos Sąjungos agentūrų ir organų 2003 finansinių metų ataskaitų skelbimo klaidų ištaisymas (OL C 292, 2004 11 30)	25


	(1) Tekstas svarbus EEE