ISSN 1725-521X

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 25E

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

48 tomas
2005m. vasario 1d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Informacija

 

Taryba

2005/C 025E/1

2004 m. liepos 19 d. Tarybos bendroji nuomonė (EB) Nr. 1/2005, priimta pagal Europos Bendrijos Steigimo sutarties 251 straipsnyje pateiktą tvarką, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/414/EEB

1

2005/C 025E/2

2004 m. rugsėjo 24 d. Tarybos bendroji nuomonė (EB) Nr. 2/2005, priimta pagal Europos Bendrijos Steigimo sutarties 251 straipsnyje pateiktą tvarką, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, nustatantį daugiametę Bendrijos programą dėl labiau prieinamo, patogesnio bei tinkamesnio naudoti skaitmeninio turinio Europoje

19

2005/C 025E/3

2004 m. spalio 7 d. Tarybos bendroji nuomonė (EB) Nr. 3/2005, priimta pagal Europos Bendrijos Steigimo sutarties 251 straipsnyje pateiktą tvarką, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl teršimo iš laivų ir dėl sankcijų už pažeidimus įvedimo

29

2005/C 025E/4

2004 m. spalio 21 d. Tarybos bendroji nuomonė (EB) Nr. 4/2005, priimta pagal Europos Bendrijos Steigimo sutarties 251 straipsnyje pateiktą tvarką, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, iš dalies keičiantį Sprendimą Nr. 1419/1999/EB, nustatantį Bendrijos veiksmus dėl Europos kultūros sostinės renginių 2005–2019 m.

41

2005/C 025E/5

2004 m. lapkričio 12 d. Tarybos bendroji nuomonė (EB) Nr. 5/2005, priimta pagal Europos Bendrijos Steigimo sutarties 251 straipsnyje pateiktą tvarką, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl prieigos prie dujų perdavimo tinklų sąlygų

44

LT

 


I Informacija

Taryba

1.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 25/1


BENDROJI NUOMONĖ (EB) Nr. 1/2005

Tarybos priimta 2004 m. liepos 19 d.

siekiant priimti … m. …… … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 91/414/EEB

(tekstas svarbus EEE)

(2005/C 25E/01)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį ir 152 straipsnio 4 dalies b punktą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1976 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 76/895/EEB dėl vaisiuose ir daržovėse bei ant jų išlikusių pesticidų likučių didžiausių koncentracijų nustatymo (3), 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 86/362/EEB dėl pesticidų likučių grūduose ir ant jų didžiausių koncentracijų nustatymo (4), 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 86/363/EEB dėl didžiausių pesticidų likučių koncentracijų gyvūninės kilmės maisto produktuose ir ant jų nustatymo (5) ir 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 90/642/EEB dėl didžiausių pesticidų likučių koncentracijų tam tikruose augalinės kilmės maisto produktuose ir ant jų, įskaitant vaisius ir daržoves, nustatymo (6), buvo keletą kartų iš esmės pakeistos. Šios direktyvos aiškumo ir supaprastinimo tikslais turėtų būti panaikintos ir pakeistos bendru aktu.

(2)

Pesticidams nustatytų nacionalinių didžiausių likučių kiekių skirtumai gali sudaryti kliūtis prekybai Sutarties I priede nurodytais produktais ir iš jų gautais produktais tarp valstybių narių ir prekybai tarp trečiųjų šalių ir Bendrijos. Todėl, vadovaujantis laisvo prekių judėjimo, vienodų konkurencijos sąlygų tarp valstybių narių, taip pat vartotojų apsaugos interesais, didžiausius likučių kiekius (DLK) augalinės ir gyvūninės kilmės produktams tikslinga nustatyti Bendrijos lygiu.

(3)

DLK nustatančio reglamento nereikia perkelti į valstybių narių nacionalinę teisę. Todėl jis yra tinkamiausia teisinė priemonė nustatyti pesticidų DLK augalinės ir gyvūninės kilmės produktuose, kadangi jo tikslūs reikalavimai turėtų būti taikomi tuo pačiu metu ir tuo pačiu būdu visoje Bendrijoje ir tai leistų efektyviau naudoti nacionalinius išteklius.

(4)

Augalinių ir gyvūninių produktų gamyba ir vartojimas Bendrijoje yra labai svarbūs. Augalininkystės derlių nuolat veikia kenksmingi organizmai. Labai svarbu apsaugoti augalus ir augalinius produktus nuo šių organizmų, kad ne tik nesumažėtų derlius arba išauginti produktai nebūtų pažeisti, bet ir pagerėtų išaugintų produktų kokybė, padidėtų žemės ūkio produktyvumas ir būtų apsaugota gamtinė aplinka, ribojant žemės ūkio gamybai reikalingos žemės plotus.

(5)

Veikliųjų medžiagų naudojimas augalų apsaugos produktuose yra vienas svarbiausių augalų ir augalinių produktų apsaugos nuo kenksmingų organizmų būdų. Tačiau dėl šių medžiagų naudojimo gali atsirasti jų likučių apdorotuose produktuose, gyvūnuose, šeriamuose šiais produktais, ir šiomis medžiagomis paveiktų bičių pagamintame meduje. Reikia užtikrinti, kad tokių likučių nebūtų tiek, kad jie keltų nepriimtiną riziką žmonėms ir tam tikrais atvejais gyvūnams.

(6)

1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką numato (7), kad valstybės narės, išduodamos leidimus, nurodo, kad augalų apsaugos produktai turi būti tinkamai naudojami. Tinkamas naudojimas apima geros augalų apsaugos praktikos bei integruotos kontrolės principų taikymą. Kai DLK, kurie atsiranda pagal Direktyvą 91/414/EEB pesticidą naudojant taip, kaip suteiktas leidimas, kelia riziką vartotojui, toks naudojimas turėtų būti patikslintas, siekiant sumažinti pesticidų likučių kiekius. Bendrija turėtų skatinti naudoti metodus ar produktus, palankius naudojamų pesticidų rizikos ir kiekio mažinimui iki veiksmingai kenkėjų kontrolei reikiamo lygio.

(7)

Dalis veikliųjų medžiagų yra uždraustos pagal 1978 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 79/117/EEB, draudžiančią pateikti į rinką ir naudoti augalų apsaugos produktus, turinčius tam tikrų veikliųjų medžiagų. (8) Be to, daugelis kitų veikliųjų medžiagų šiuo metu nėra leidžiamos pagal 1991 m. liepos 15 d. Direktyvą 91/414/EEB. Augalinės ir gyvūninės kilmės produktuose esantys veikliųjų medžiagų likučiai, atsirandantys dėl neleidžiamo naudojimo ar aplinkos užterštumo arba dėl naudojimo trečiosiose šalyse, turėtų būti atidžiai kontroliuojami ir stebimi.

(8)

2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002, nustatančiame maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiame Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiame su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, nustatytos pagrindinės taisyklės, susijusios su maistui ir pašarams skirtais teisės aktais. (9)

(9)

Be šių pagrindinių taisyklių, siekiant užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą ir prekybą su trečiosiomis šalimis, reikalingos specialios taisyklės dėl žmonių vartojimui ar gyvūnų pašarams skirtų šviežių, perdirbtų ir (ar) sudėtinių augalinių ir gyvūninių produktų, kuriuose gali būti pesticidų likučių, tuo pačiu užtikrinant aukšto lygio žmonių ir gyvūnų sveikatos bei vartotojų interesų apsaugą. Tokios taisyklės turėtų apimti specialių DLK kiekvienam pesticidui maisto ir pašarų produktuose nustatymą ir šiuos DLK pagrindžiančių duomenų kokybę.

(10)

Nepaisant to, kad Reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatyti bendrųjų maistui skirtų teisės aktų principai taikomi tik maistui skirtų gyvūnų pašarams, atsižvelgiant į tai, kad sunku išskirti produktus, naudojamus maistui neskirtų gyvūnų pašarams ir siekiant palengvinti šio reglamento nuostatų kontrolę ir vykdymą, tikslinga tas nuostatas taip pat taikyti pašarams, nenaudojamiems maistui skirtiems gyvūnams šerti. Tačiau šis reglamentas neturėtų būti kliūtimi pesticidų įvertinimui būtiniems tyrimams.

(11)

Direktyva 91/414/EEB nustato pagrindines taisykles dėl augalų apsaugos produktų naudojimo ir pateikimo į rinką. Svarbiausia, kad šių produktų naudojimas neturėtų kenksmingo poveikio žmonėms ar gyvūnams. Dėl augalų apsaugos produktų naudojimo atsirandantys pesticidų likučiai gali turėti kenksmingą poveikį vartotojų sveikatai. Todėl nustatant taisykles dėl DLK žmonėms skirtiems produktams, tikslinga jas susieti su augalų apsaugos produktų naudojimo taisyklėmis, nustatytomis Direktyvoje 91/414/EEB. Taip pat ta direktyva turi būti patikslinta atsižvelgiant į Bendrijos DLK nustatymo procedūrą pagal šį reglamentą. Pagal tą direktyvą valstybė narė gali būti paskirta veikliosios medžiagos įvertinimo ataskaitos rengėja. Tikslinga naudoti tos valstybės narės patirtį dėl šio reglamento.

(12)

Tikslinga priimti specialias pesticidų likučių kontrolės taisykles, papildant bendrąsias Bendrijos nuostatas dėl maisto ir pašarų kontrolės.

(13)

Specialios taisyklės dėl gyvūnų pašarų, įskaitant pašarų pardavimą, sandėliavimą ir gyvūnų šėrimą, nustatytos 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (10). Kai kurių produktų atveju neįmanoma nustatyti, ar jie bus paverčiami maistu ar gyvūnų pašarais. Todėl pesticidų likučiai tokiuose produktuose neturėtų būti pavojingi, produktus vartojant žmonėms ir atitinkamais atvejais gyvūnams. Dėl to, be specialių gyvūnų maitinimo taisyklių, tiems produktams tikslinga taikyti ir šiame reglamente nustatytas taisykles.

(14)

Bendrijos lygiu būtina apibrėžti tam tikras sąlygas, naudojamas nustatant ir kontroliuojant DLK gyvūninės ir augalinės kilmės produktams.

(15)

Direktyva 76/895/EEB numato, kad valstybės narės gali leisti didesnes DLK vertes, nei šiuo metu leidžiama Bendrijos lygiu. Ta galimybė turėtų būti panaikinta, kadangi vidaus rinkos požiūriu ji gali sudaryti kliūtis prekybai Bendrijoje.

(16)

Pesticidų DLK nustatymas reikalauja ilgai trunkančio techninio nagrinėjimo ir apima galimos rizikos vartotojams įvertinimą. Todėl negalima iš karto nustatyti DLK šiuo metu Direktyva 76/895/EEB reglamentuojamiems pesticidų likučiams arba pesticidams, kuriems dar nenustatyti Bendrijos DLK.

(17)

Bendrijos lygiu tikslinga nustatyti minimalius reikalavimus duomenims, naudojamiems nustatant pesticidų DLK.

(18)

Ypatingomis aplinkybėmis ir ypač pesticidams, kuriems neišduotas leidimas ir kurių gali būti aplinkoje, tikslinga, nustatant DLK, leisti naudoti stebėsenos duomenis.

(19)

Pesticidų DLK turėtų būti nuolat stebimi ir keičiami, atsižvelgiant į naują informaciją ir duomenis. Kai leidžiamais augalų apsaugos produktų naudojimo atvejais neatsiranda toks pesticidų likučių kiekis, kurį būtų galima aptikti, reikėtų nustatyti DLK, atitinkančius apatinį analizinio nustatymo lygį. Pesticidams, kurių naudojimas nėra leidžiamas Bendrijos lygiu, turėtų būti nustatyti atitinkami žemi DLK lygiai, siekiant apsaugoti vartotoją nuo pesticidų, kuriems neduotas leidimas, likučių ar pernelyg didelio pesticidų likučių kiekio pasisavinimo. Siekiant palengvinti pesticidų likučių kontrolę, produktuose ar produktų grupėse, kurie nurodyti I priede ir kuriems II ir III prieduose nenustatyti DLK, esantiems pesticidų likučiams turi būti nustatyta numatytoji vertė, išskyrus kai atitinkama veiklioji medžiaga yra įrašyta į IV priedą. Tikslinga nustatyti tokią numatytąją vertę – 0,01 mg/kg ir numatyti galimybę ją nustatyti skirtingo lygio į V priedą įtrauktoms veikliosioms medžiagoms, atsižvelgiant į turimus įprastus analizės metodus ir (ar) vartotojų apsaugą.

(20)

Ne Bendrijoje pagamintiems maistui ir pašarams, teisėtai gali būti taikomos skirtingos žemės ūkio technologijos, susijusios su augalų apsaugos produktų naudojimu, ir dėl to kartais atsiranda pesticidų likučių, besiskiriančių nuo tų, kurie atsiranda teisėto naudojimo Bendrijoje atveju. Todėl tikslinga importuojamiems produktams nustatyti DLK, atsižvelgiant į tokius naudojimo atvejus ir dėl to atsirandančius likučius, kai produkto saugumas gali būti įrodytas, naudojant tuos pačius kriterijus kaip ir vidaus produktams.

(21)

Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 nustato padarinių likvidavimo priemonių, taikomų Bendrijos kilmės arba iš trečiųjų šalių importuojamam maistui ir pašarams, procedūras. Šios procedūros leidžia Komisijai imtis tokių priemonių, kai maistas gali kelti rimtą pavojų žmonių bei gyvūnų sveikatai ar aplinkai ir kai šio pavojaus konkrečios valstybės (-ių) narės (-ių) taikytomis priemonėmis sėkmingai išvengti neįmanoma. Tikslinga, kad šias priemones ir jų poveikį žmonėms, o tam tikrais atvejais ir gyvūnams, įvertintų Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba).

(22)

Poveikis vartotojams per visą gyvenimą ir atitinkamais atvejais ūmus poveikis pesticidų likučiais per maisto produktus turėtų būti įvertintas pagal Bendrijos metodikas ir nusistovėjusią praktiką, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtas rekomendacijas.

(23)

Per Pasaulio prekybos organizaciją turėtų būti konsultuojamasi su Bendrijos prekybos partneriais dėl siūlomų DLK ir į jų pastabas turėtų būti atsižvelgiama prieš priimant DLK. Nustatant Bendrijos DLK, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tarptautiniu lygiu Codex Alimentarius komisijos nustatytus DLK.

(24)

Būtina, kad Tarnyba vertintų DLK paraiškas ir valstybių narių parengtas įvertinimo ataskaitas, siekiant nustatyti susijusias rizikas vartotojams ir tam tikrais atvejais gyvūnams.

(25)

Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento pažeidimus, ir užtikrinti, kad jos būtų vykdomos. Šios sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(26)

Bendrijos suderintos sistemos dėl DLK plėtojimas sąlygoja gairių, duomenų bazių ir kitos veiklos plėtrą ir su tuo susijusias išlaidas. Todėl tikslinga, kad Bendrija tam tikrais atvejais prisidėtų prie šių išlaidų.

(27)

Sprendimų dėl DLK veikliosioms medžiagoms ir sprendimų dėl šių medžiagų pagal Direktyvą 91/414/EEB priėmimo laiko koordinavimas būtų gera administracinė praktika techniniu požiūriu. Iki šio reglamento įsigaliojimo dienos pagal tą direktyvą neturi būti priimami sprendimai dėl veikliųjų medžiagų, kurioms dar nenustatyti Bendrijos DLK.

(28)

Todėl yra būtina priimti atskiras taisykles, numatančias laikinus, bet privalomus suderintus DLK, siekiant, kad DLK būtų nustatyti palaipsniui, priimant sprendimus dėl atskirų veikliųjų medžiagų, įvertintų pagal Direktyvą 91/414/EEB. Nustatant laikinuosius suderintus DLK, visų pirma reikėtų remtis esamais valstybių narių nustatytais nacionaliniais DLK ir laikytis juos nustatant taikytų nacionalinių priemonių, jeigu nacionaliniai DLK nekelia nepriimtinos rizikos vartotojams.

(29)

Į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įrašius esamas veikliąsias medžiagas, valstybės narės per ketverius metus nuo įrašymo dienos privalo iš naujo įvertinti kiekvieną augalų apsaugos produktą, kuriame yra šių veikliųjų medžiagų. Siekiant užtikrinti leidimų suteikimo tęstinumą, atitinkami DLK turėtų būti išlaikyti ne ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui ir pabaigus naują įvertinimą jie taptų galutiniais, jeigu būtų pagrįsti Direktyvos 91/414/EEB II priedą atitinkančiais dokumentais, arba būtų nustatyti numatytosios vertės lygio, jeigu nebūtų pagrįsti tokias dokumentais.

(30)

Šis reglamentas nustato DLK, skirtus pesticidų likučių maiste ir pašaruose kontrolei. Todėl tikslinga, kad valstybės narės priimtų nacionalines programas, skirtas kontroliuoti šiuos likučius. Nacionalinių kontrolės programų rezultatai turėtų būti pateikti Komisijai, Tarnybai ir kitoms valstybėms narėms ir įtraukti į Bendrijos metinę ataskaitą.

(31)

Remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (11), turėtų būti priimtos šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės.

(32)

Vadovaujantis proporcingumo principu, siekiant pagrindinių prekybos palengvinimo tikslų, tuo pačiu metu apsaugant vartotoją, būtina ir tikslinga nustatyti taisykles dėl DLK augalinės ir gyvūninės kilmės produktams. Laikantis Sutarties 5 straipsnio trečios pastraipos, šis reglamentas nenumato daugiau negu reikia šiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖžIMAI

1 straipsnis

Dalykas

Vadovaujantis Reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatytais bendraisiais principais, šiame reglamente nustatytos suderintos Bendrijos nuostatos dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas I priede nurodytiems augalinės ir gyvūninės kilmės produktams ar jų dalims, naudojamiems kaip šviežias, perdirbtas ir (ar) sudėtinis maistas ar pašarai, kuriuose ar ant kurių gali būti pesticidų likučių.

2.   Šis reglamentas netaikomas I priede nurodytiems produktams, jei iš atitinkamos informacijos galima nustatyti, kad jie yra skirti:

a)

kitiems nei maistas ar pašarai produktams gaminti arba

b)

sėti ar sodinti, arba

c)

nacionalinės teisės leidžiamai veiklai, skirtai veikliųjų medžiagų tyrimams.

3.   Pagal šį reglamentą pesticidams nustatyti didžiausi likučių kiekiai netaikomi I priede nurodytiems produktams, skirtiems eksportuoti į trečiąsias šalis ir apdorotiems prieš eksportą, kai iš atitinkamos informacijos buvo nustatyta, kad trečioji šalis, kuri yra paskirties šalis, reikalauja ar sutinka su šiuo konkrečiu apdorojimu, kad į jos teritoriją nebūtų įvežti kenksmingi organizmai.

4.   Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant Direktyvų 98/8/EB (12), 2002/32/EB ir Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 (13).

3 straipsnis

Apibrėžimai

1.   Šiame reglamente taikomi Reglamente (EB) Nr. 178/2002 ir Direktyvos 91/414/EEB 2 straipsnio 1 ir 4 punktuose pateikti apibrėžimai.

2.   Taip pat vartojami šie apibrėžimai:

a)

„gera žemės ūkio praktika“ (GŽŪP) – tai nacionaliniu lygiu rekomenduotas, leistas ar registruotas augalų apsaugos produktų saugus naudojimas esamomis sąlygomis visuose maisto ir pašarų gamybos, sandėliavimo, transportavimo, platinimo ir perdirbimo etapuose;

b)

„kritinė GŽŪP“ – tai GŽŪP, kai yra daugiau nei viena GŽŪP, taikoma veikliosios medžiagos/produkto deriniui, ir tai lemia aukščiausią priimtiną pesticidų likučių apdorotuose augaluose lygį ir yra pagrindas nustatyti DLK;

c)

„pesticidų likučiai“ – tai likučiai, įskaitant veikliąsias medžiagas, metabolitus ir/ar veikliųjų medžiagų, šiuo metu ar anksčiau naudotų Direktyvos 91/414/EEB 2 straipsnio 1 punkte apibrėžtuose augalų apsaugos produktuose, irimo ar reakcijos produktai, kurių yra šio reglamento I priede nurodytuose produktuose ar ant jų, įskaitant visų pirma tuos, kurie gali atsirasti dėl veikliųjų medžiagų naudojimo augalų apsaugoje, veterinarinėje medicinoje ir jų naudojimo kaip biocidus;

d)

„didžiausias likučių kiekis“ (DLK) – tai pagal įstatymus leidžiamas pesticidų likučių koncentracijos maiste ar pašaruose ar ant jų aukščiausias lygis;

e)

„CXL“ – tai Codex Alimentarius komisijos nustatytas DLK;

f)

„Nustatymo ribos“ (NR) – tai pagrįsta mažiausia likučių koncentracija, kuri gali būti išmatuota ir apie kurią gali būti pranešta naudojantis įteisintais kontrolės metodais, vykdant įprastinę kontrolę;

g)

„leistinas importo nuokrypis“ – tai importuojamiems produktams nustatytas DLK, kai:

Bendrijoje neleidžiamas veikliosios medžiagos naudojimas augalų apsaugos produkte tam tikram produktui, arba

esamas Bendrijos DLK yra nepakankamas, kad atitiktų tarptautinės prekybos poreikius;

h)

„kompetencijos tikrinimo testas“ – tai lyginamasis tyrimas, kurio metu keletas laboratorijų atlieka identiškų mėginių analizę ir tai leidžia įvertinti kiekvienos laboratorijos atliekamos analizės kokybę;

i)

„ūmi referencinė dozė“ – tai kūno svoriui apskaičiuotas medžiagos kiekis maiste, kurį galima suvartoti per trumpą laikotarpį, paprastai vieno valgymo metu ar per vieną dieną, be pastebimo pavojaus vartotojo sveikatai, vadovaujantis visais įvertinimo metu žinomais faktais;

j)

„leistina paros norma“ – tai kūno svoriui apskaičiuotas medžiagos kiekis maiste, kurį galima suvartoti kasdien per visą gyvenimą be pastebimo pavojaus vartotojo sveikatai, vadovaujantis visais įvertinimo metu žinomais faktais.

4 straipsnis

Produktų grupių, kurioms taikomi suderinti DLK, sąrašas

1.   2 straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai, produktų grupės ir (ar) jų dalys, kuriems taikomi suderinti DLK, nustatomi ir nurodomi I priede 45 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. I priedas apima visus produktus, kuriems nustatyti DLK, taip pat ir kitus produktus, kuriems tikslinga taikyti suderinus DLK, ypač atsižvelgiant į jų svarbą vartotojų racione ar prekyboje. Produktai grupuojami taip, kad DLK, kiek įmanoma, būtų galima nustatyti panašiems ar susijusiems produktams.

2.   I priedas pirmą kartą parengiamas per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo ir prireikus peržiūrimas, ypač valstybės narės prašymu.

5 straipsnis

Veikliųjų medžiagų, kurioms nereikia nustatyti DLK, sąrašo nustatymas

1.   Pagal Direktyvą 91/414/EEB įvertintų augalų apsaugos priemonių veikliosios medžiagos, kurioms nereikia nustatyti DLK, apibrėžiamos šio reglamento 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir įrašomos į jo IV priedą, atsižvelgiant į šių veikliųjų medžiagų naudojimą ir šio reglamento 14 straipsnio 2 dalies a, c ir d punktuose nurodytus dalykus.

2.   IV priedas pirmą kartą parengiamas per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo.

II SKYRIUS

PARAIŠKŲ DĖL DLK TVARKA

1 SKIRSNIS

PARAIŠKŲ DĖL DLK PATEIKIMAS

6 straipsnis

Paraiškos

1.   Kai valstybė narė numato leisti naudoti ar laikinai leisti naudoti augalų apsaugos produktą pagal Direktyvą 91/414/EEB, ta valstybė narė įvertina, ar dėl tokio naudojimo reikia pakeisti šio reglamento II ar III prieduose nustatytą DLK, ar būtina nustatyti naują DLK, arba veikliąją medžiagą įtraukti į IV priedą. Prireikus ji reikalauja, kad leidimo prašanti šalis pateiktų paraišką pagal 7 straipsnį.

2.   Šalys, pateikusios pakankamus teisėto intereso įrodymus, įskaitant I priede nurodytų produktų gamintojus, augintojus ir pramonininkus taip pat gali pateikti paraišką valstybei narei pagal 7 straipsnį.

3.   Kai valstybė narė mano, kad būtina nustatyti, pakeisti ar išbraukti DLK, ta valstybė narė taip pat gali parengti ir įvertinti paraišką nustatyti, pakeisti ar išbraukti DLK pagal 7 straipsnį.

4.   Paraiškos dėl leistino importo nuokrypio pateikiamos ataskaitą rengiančioms valstybėms narėms, paskirtoms pagal Direktyvą 91/414/EEB arba, jeigu nepaskirta tokia ataskaitų rengėja, paraiškos pateikiamos pareiškėjo prašymu šio reglamento 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisijos paskirtoms valstybėms narėms. Tokios paraiškos pateikiamos vadovaujantis šio reglamento 7 straipsniu.

7 straipsnis

Paraiškoms dėl DLK taikomi reikalavimai

1.   Paraiškoje dėl DLK pareiškėjas pateikia šią informaciją ir dokumentus:

a)

pareiškėjo vardą, pavardę ir adresą;

b)

informaciją apie paraiškos dokumentus, įskaitant:

i)

paraiškos santrauką;

ii)

pagrindinius svarbius argumentus;

iii)

dokumentų rodyklę;

iv)

konkrečiam veikliosios medžiagos naudojimo būdui taikomos atitinkamos GŽŪP kopiją.

c)

atitinkamais atvejais moksliškai pagrįstas susirūpinimą keliančias priežastis;

d)

duomenis, nurodytus Direktyvos 91/414/EEB II ir III prieduose, susijusiuose su duomenų, skirtų pesticidų DLK nustatymui, reikalavimais, įskaitant atitinkamais atvejais toksikologinius duomenis ir duomenis dėl įprastų analizės metodų, naudojamų kontrolės laboratorijose, taip pat augalų ir gyvūnų metabolizmo duomenis.

Tačiau kai atitinkami duomenys yra viešai prieinami, ypač kai veiklioji medžiaga jau buvo įvertinta pagal Direktyvą 91/414/EEB arba kai yra nustatytas CXL, ir kai tokius duomenis pateikia pareiškėjas, valstybė narė, vertindama paraišką, taip pat gali naudotis ta informacija. Tokiais atvejais įvertinimo ataskaitoje pateikiamas tokių duomenų naudojimo ar nenaudojimo pagrindimas.

2.   Vertinimą atliekanti valstybė narė atitinkamais atvejais be pagal straipsnio 1 dalį reikalaujamos informacijos gali prašyti pareiškėją pateikti papildomą informaciją per valstybės narės nustatytą terminą.

8 straipsnis

Paraiškų įvertinimas

1.   Valstybė narė, kuriai pagal 6 straipsnį pateikta 7 straipsnio reikalavimus atitinkanti paraiška, nedelsiant jos nuorašą pateikia Reglamentu (EB) Nr. 178/2002 įkurtai Europos maisto saugos tarnybai (Tarnyba) bei Komisijai ir nedelsdama parengia įvertinimo ataskaitą.

2.   Paraiškos įvertinamos pagal Direktyvos 91/414/EEB VI priede nustatytų Vienodų principų augalų apsaugos produktams įvertinti ir leidimams duoti atitinkamas nuostatas ar konkrečius įvertinimo principus, kurie šio reglamento 45 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka bus nustatyti Komisijos reglamente.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies ir atitinkamų valstybių narių susitarimu, paraiškos dėl tos veikliosios medžiagos įvertinimą gali atlikti pagal Direktyvą 91/414/EEB paskirta ataskaitą rengianti valstybė narė.

4.   Kai įvertindama paraišką valstybė narė patiria sunkumų arba siekiant išvengti darbo dubliavimo, 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti nuspręsta, kuri valstybė narė įvertins konkrečias paraiškas.

9 straipsnis

Įvertintų paraiškų pateikimas Komisijai ir Tarnybai

1.   Pabaigusi įvertinimo ataskaitą, valstybė narė ją pateikia Komisijai. Komisija nedelsdama informuoja valstybes nares ir paraišką, įvertinimo atskaitą bei patvirtinančius dokumentus pateikia Tarnybai.

2.   Tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui, įvertinimą atlikusiai valstybei narei ir Komisijai apie paraiškos gavimą. Patvirtinimo pranešime nurodoma paraiškos ir pridedamų dokumentų gavimo data.

2 SKIRSNIS

PARAIŠKŲ DĖL DLK SVARSTYMAS TARNYBOJE

10 straipsnis

Tarnybos nuomonė dėl paraiškų dėl DLK

1.   Tarnyba įvertina paraiškas ir įvertinimo atskaitas ir pateikia pagrįstą nuomonę, ypač dėl vartotojui ir atitinkamais atvejais gyvūnams keliamos rizikos, susijusios su DLK nustatymu, pakeitimu ar išbraukimu. Toje nuomonėje pateikiami:

a)

įvertinimas, ar paraiškoje siūlomas įprastinės kontrolės analizės metodas yra tinkamas numatytiems kontrolės tikslams;

b)

numatoma NR pesticido/produkto deriniui;

c)

leistinos paros normos ar ūmios referencinės dozės viršijimo, pakeitus DLK, rizikos įvertinimas; įtaka suvartojimui, atsirandanti dėl likučių ant produkto, kuriam buvo prašoma nustatyti DLK;

d)

bet kurie kiti rizikos įvertinimui svarbūs elementai.

2.   Tarnyba išsiunčia savo pagrįstą nuomonę pareiškėjui, Komisijai ir valstybėms narėms. Pagrįstoje nuomonėje aiškiai apibrėžiamas kiekvienos priimtos išvados pagrindas.

3.   Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 178/2002 39 straipsnio, Tarnyba savo pagrįstą nuomonę skelbia viešai.

11 straipsnis

Tarnybos pagrįstos nuomonės dėl DLK pateikimo terminai

1.   Tarnyba, kaip numatyta 10 straipsnyje, savo pagrįstą nuomonę pateikia kiek įmanoma greičiau ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo paraiškos gavimo dienos.

2.   Kai Tarnyba prašo papildomos informacijos, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra sustabdomas iki tol, kol ta informacijas bus pateikta. Tokiam sustabdymui taikomas 13 straipsnis.

12 straipsnis

Esamų DLK įvertinimas Tarnyboje

1.   Per 12 mėnesių nuo veikliosios medžiagos įtraukimo arba neįtraukimo į Direktyvos 91/414/EEB I priedą dienos, įsigaliojus šiam reglamentui, Tarnyba pateikia pagrįstą nuomonę, visų pirma pagrįstą pagal Direktyvą 91/414/EEB parengta įvertinimo ataskaita, Komisijai ir valstybėms narėms šiais klausimais:

a)

dėl esamų DLK šiai veikliajai medžiagai, nustatytų šio reglamento II ar III prieduose;

b)

dėl būtinumo tai veikliajai medžiagai nustatyti naujus DLK ar jos įtraukimo į šio reglamento IV priedą;

c)

dėl šio reglamento 20 straipsnio 2 dalyje minimų konkrečių perdirbimo veiksnių, kurių tai veikliajai medžiagai gali prireikti;

d)

dėl DLK, kuriuos Komisija gali svarstyti įtraukti į šio reglamento II ir (ar) III priedus, ir dėl tų su ta veikliąja medžiaga susijusių DLK, kurie gali būti išbraukti.

2.   Medžiagoms, iki šio reglamento įsigaliojimo dienos įrašytoms į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pagrįsta nuomonė pateikiama per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo.

13 straipsnis

Administracinė peržiūra

Bet kurį priimtą sprendimą ar neveikimą, susijusį su šiuo reglamentu Tarnybai suteiktų įgaliojimų vykdymu, gali peržiūrėti Komisija savo iniciatyva arba reaguodama į valstybės narės ar kiekvieno tiesiogiai ir individualiai suinteresuoto asmens prašymą.

Šiuo tikslu prašymas Komisijai pateikiamas per du mėnesius nuo tos dienos, kai suinteresuota šalis sužinojo apie atitinkamą veiksmą ar neveikimą.

Komisija per du mėnesius priima sprendimą, kuriuo prireikus reikalaujama, kad Tarnyba per nustatytą terminą panaikintų savo sprendimą ar atitaisytų savo neveikimą.

3 SKIRSNIS

DLK NUSTATYMAS, PAKEITIMAS AR IŠBRAUKIMAS

14 straipsnis

Sprendimai dėl paraiškų dėl DLK

1.   Gavusi Tarnybos nuomonę ir atsižvelgusi į ją, Komisija nedelsdama ir ne vėliau kaip per tris mėnesius parengia reglamentą dėl DLK nustatymo, pakeitimo ar išbraukimo arba sprendimą, kuriuo paraiška atmetama, ir pateikia juos priimti 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2.   Dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aktų atsižvelgiama į:

a)

turimus mokslo ir techninius duomenis;

b)

galinčius būti pesticidų likučius, atsirandančius iš kitokių šaltinių nei dabartinis veikliosios medžiagos naudojimas augalų apsaugai;

c)

bet kurios potencialios rizikos vartotojui ir atitinkamais atvejais gyvūnams, įvertinimo rezultatus;

d)

bet kokių įvertinimų rezultatus ir sprendimus pakeisti augalų apsaugos produktų naudojimą;

e)

CXL ar taikomą trečiojoje šalyje GŽŪP, skirtą veikliosios medžiagos teisėtam naudojimui toje šalyje;

f)

kitus su svarstomu klausimu susijusius teisėtus veiksnius.

3.   Komisija bet kuriuo metu gali prašyti pareiškėjo ar Tarnybos pateikti papildomą informaciją. Komisijos gauta visa papildoma informacija turi būti prieinama valstybėms narėms ir Tarnybai.

15 straipsnis

Naujų ar pakeistų DLK įtraukimas į II ir III priedus

1.   14 straipsnio 1 dalyje nurodytame reglamente:

a)

nustatomi nauji ar pakeisti DLK ir įrašomi į šio reglamento II priedą, kai veikliosios medžiagos įtrauktos į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, arba

b)

kai veikliosios medžiagos neįtrauktos į Direktyvos 91/414/EEB I priedą ir kai jos neįtrauktos į šio reglamento II priedą, nustatomi ar pakeičiami laikinieji DLK ir įrašomi į šio reglamento III priedą, arba

c)

16 straipsnyje minėtais atvejais, nustatomi laikinieji DLK ir įrašomi į šio reglamento III priedą.

2.   Kai nustatomas laikinasis DLK, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalies b punkte, šio reglamento 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jis išbraukiamas iš III priedo reglamentu per vienerius metus nuo atitinkamos veikliosios medžiagos įtraukimo arba neįtraukimo į Direktyvos 91/414/EEB I priedą..Tačiau vienos ar daugiau valstybių narių prašymu jis gali būti išlaikytas papildomus metus, kol bus patvirtinta, kad imtasi visų mokslinių tyrimų, būtinų pagrindžiant paraišką dėl DLK nustatymo. Tuo atveju, kai toks patvirtinimas pateikiamas, laikinasis DLK išlaikomas dar dvejus metus, su sąlyga, kad nenustatyta jokių nepriimtinų grėsmių vartotojų saugumui.

16 straipsnis

Laikinųjų DLK nustatymo tam tikromis aplinkybėmis tvarka

1.   14 straipsnio 1 dalyje nurodytame reglamente taip pat gali būti nustatyti laikinieji DLK, įtraukti į III priedą šiomis aplinkybėmis:

a)

išimtiniais atvejais, ypač kai pesticidų likučių gali atsirasti dėl aplinkos ar kitokio užterštumo arba dėl augalų apsaugos produktų naudojimo pagal Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 4 dalį, arba

b)

kai atitinkami produktai yra tik nedidelė vartotojų ir atitinkamais atvejais gyvūnų raciono dalis, arba

c)

medui, arba

d)

kai sprendimu veikliosios medžiagos neįtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą arba iš jo išbraukti nustatyti esminiai augalų apsaugos produktų naudojimo būdai.

2.   Įtraukiant laikinuosius DLK, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, remiamasi Tarnybos nuomone, stebėsenos duomenimis ir įvertinimu, įrodančiu, kad nesama nepriimtinos rizikos vartotojams ar gyvūnams.

Laikinųjų DLK, nurodytų šio straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, tolesnis galiojimas iš naujo įvertinamas bent kartą kas 10 metų ir bet kurie tokie DLK atitinkamai pakeičiami ar išbraukiami.

Šio straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti DLK iš naujo įvertinami pasibaigus laikotarpiui, kuriuo buvo leistas esminis naudojimo būdas.

17 straipsnis

DLK pakeitimai, panaikinus leidimą augalų apsaugos produktams

II ar III priedai gali būti iš dalies keičiami neprašant Tarnybos nuomonės, kai, panaikinus esamą leidimą augalų apsaugos produktui, prireikia išbraukti DLK.

III skyrius

Augalinės ir gyvūninės kilmės produktams taikomi DLK

18 straipsnis

DLK laikymasis

1.   I priede nurodytuose produktuose, juos pateikus į rinką kaip maistą ar pašarus ar jais šeriant gyvūnus, negali būti jokių pesticidų likučių, viršijančių:

a)

II ir III prieduose šiems produktams nustatytus DLK;

b)

0,01 mg/kg – produktams, kuriems II ar III prieduose nenustatyti konkretūs DLK ar į IV priedą neįrašytoms veikliosioms medžiagoms, išskyrus jei 45 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka veikliajai medžiagai nustatytos skirtingos numatytosios vertės, tuo pat metu atsižvelgiant į turimus įprastus analizės metodus. Tokios numatytosios vertės išvardijamos V priede.

2.   Valstybės narės negali uždrausti arba trukdyti jų teritorijose išleisti į rinką ar šerti maistui skirtiems gyvūnams I priede nurodytus produktus dėl to, kad šie turi pesticidų likučių, jeigu:

a)

tokie produktai atitinka 18 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnį; arba

b)

veiklioji medžiagą įtraukta į IV priedą.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, į I priedą įtrauktam produktui valstybės narės gali leisti, po derliaus nuėmimo apdorojus fumigantu savo teritorijoje, veikliosios medžiagos likučių kiekį, viršijantį II ir III prieduose nustatytas ribas, kai šios veikliosios medžiagos/produkto deriniai įrašyti į VII priedą, jeigu:

a)

tokie produktai neskirti suvartoti nedelsiant;

b)

yra atitinkama kontrolės sistema, užtikrinanti, kad tais atvejais, kai tokie produktai bus tiekiami galutiniam naudotojui ar vartotojui tiesiogiai, nepateks jam tol, kol likučiai viršys II ar III prieduose nurodytus didžiausius kiekius;

c)

kitos valstybės narės ir Komisija buvo informuotos apie priimtas priemones.

Į VII priedą įrašytos veikliosios medžiagos/produkto deriniai apibrėžiami 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4.   Išimtinėmis aplinkybėmis, ypač ir toliau naudojant augalų apsaugos produktus pagal Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 4 dalį ar vykdant Direktyvos 2000/29/EB (14) nustatytus įpareigojimus, valstybė narė gali leisti pateikti į rinką ir (ar) jos teritorijoje šerti gyvūnams apdorotą maistą ar pašarus, neatitinkančius šio straipsnio 1 dalies, jeigu toks maistas ar pašarai nekelia nepriimtinos rizikos. Apie tokius leidimus nedelsiant pranešama kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir Tarnybai, kartu su atitinkamu rizikos įvertinimu, nedelsiant nagrinėti 45 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, siekiant konkrečiam laikotarpiui nustatyti laikinuosius DLK ar imtis kitų būtinų priemonių tokių produktų atžvilgiu.

19 straipsnis

Draudimas dėl perdirbtų ir (ar) sudėtinių produktų

Siekiant pateikti į rinką kaip maistą ar pašarus ar šerti gyvūnams I priede nurodytus produktus, neatitinkančius 18 straipsnio 1 dalies ar 20 straipsnio reikalavimų, draudžiama juos perdirbti ir (ar) maišyti, siekiant juos atskiesti, su tais pačiais ar kitais produktais.

20 straipsnis

Perdirbtiems ir/ar sudėtiniams produktams taikomi DLK

1.   Kai perdirbtam ir (ar) sudėtiniam maistui ar pašarams II ar III prieduose nėra nustatyti DLK, taikomi 18 straipsnio 1 dalyje I priede nurodytam atitinkamam produktui nustatyti DLK, atsižvelgiant į perdirbimo ir (ar) maišymo sukeliamus pesticidų likučių pokyčius.

2.   Specialūs koncentracijos ar atskiedimo veiksniai tam tikroms perdirbimo ir (ar) maišymo operacijoms ar tam tikriems perdirbtiems ir (ar) sudėtiniams produktams gali būti įtraukti į VI priede pateiktą sąrašą 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL ESAMŲ DLK ĮTRAUKIMO Į ŠĮ REGLAMENTĄ

21 straipsnis

DLK nustatymas pirmą kartą

1.   I priede nurodytiems produktams 45 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka DLK pirmą kartą nustatomi ir įrašomi į II priedą, įtraukiant pagal Direktyvas 86/362/EEB, 86/363/EEB ir 90/642/EEB nustatytus DLK, atsižvelgiant į šio reglamento 14 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

2.   II priedas parengiamas per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo.

22 straipsnis

Laikinųjų DLK nustatymas pirmą kartą

1.   Veikliosioms medžiagoms, dėl kurių įtraukimo ar neįtraukimo į Direktyvos 91/414/EEB I priedą dar nepriimtas sprendimas, 45 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka DLK pirmą kartą nustatomi ir įrašomi į šio reglamento III priedą, išskyrus, jei jie jau įrašyti į jo II priedą, atsižvelgiant į valstybių narių pateiktą informaciją, atitinkamais atvejais į 24 straipsnyje minimą pagrįstą nuomonę, taip pat į 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksnius ir šiuos DLK:

a)

Direktyvos 76/895/EEB priede likusius DLK ir

b)

iki tol nesuderintus nacionalinius DLK.

2.   III priedas parengiamas per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo, laikantis 23, 24 ir 25 straipsnių.

23 straipsnis

Valstybių narių teikiama informacija dėl nacionalinių DLK

Jei veiklioji medžiaga dar neįtraukta į Direktyvos 91/414/EEB I priedą ir jei valstybė narė ne vėliau kaip iki šio reglamento I priedo įsigaliojimo dienos šio reglamento I priede nurodytam produktui nustatė tos veikliosios medžiagos nacionalinį DLK, arba nusprendė, kad tai veikliajai medžiagai nereikia nustatyti DLK, atitinkama valstybė narė, tokia forma ir iki dienos, kuri turi būti nustatyta 45 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, praneša Komisijai apie nacionalinį DLK ar apie tai, kad veikliajai medžiagai nereikia nustatyti DLK, o atitinkamais atvejais ir Komisijos reikalavimu:

a)

GŽŪP;

b)

duomenų apie prižiūrimus bandymus santrauką ir (ar) stebėsenos duomenis tais atvejais, kai valstybėje narėje taikoma kritinė GŽŪP ir kai turima šių duomenų;

c)

leistiną paros normą ir atitinkamais atvejais ūmią referencinę dozę, naudotą atliekant nacionalinį rizikos įvertinimą, bei įvertinimo rezultatus.

24 straipsnis

Tarnybos nuomonė apie duomenis, pagrindžiančius nacionalinius DLK

1.   Komisijai prašant, Tarnyba jai pateikia pagrįstą nuomonę apie galimą pavojų vartotojo sveikatai, atsirandantį dėl:

a)

laikinųjų DLK, kurie gali būti įtraukti į III priedą;

b)

veikliųjų medžiagų, kurios gali būti įtrauktos į IV priedą.

2.   Rengdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrįstą nuomonę, Tarnyba atsižvelgia į turimas mokslines ir technines žinias, ypač į pagal 23 straipsnio reikalavimus valstybių narių pateiktą informaciją.

25 straipsnis

Laikinųjų DLK nustatymas

Atsižvelgiant į Tarnybos nuomonę, jei prašoma tokios nuomonės, laikinieji DLK 23 straipsnyje nurodytoms medžiagoms gali būti nustatyti ir įtraukti į III priedą pagal 22 straipsnio 1 dalį arba atitinkamai veiklioji medžiaga gali būti įtraukta į IV priedą pagal 5 straipsnio 1 dalį.

V SKYRIUS

OFICIALI KONTROLĖ, ATASKAITOS IR SANKCIJOS

I SKIRSNIS

DLK OFICIALI KONTROLĖ

26 straipsnis

Oficiali kontrolė

1.   Nepažeidžiant Direktyvos 96/23/EB (15), valstybės narės pagal atitinkamas Bendrijos teisės nuostatas dėl maisto ir pašarų oficialios kontrolės vykdo pesticidų likučių oficialią kontrolę, skirtą užtikrinti šio reglamento laikymąsi.

2.   Tokia pesticidų likučių kontrolė visų pirma apima mėginių paėmimą ir tolesnę mėginių analizę, pesticidų buvimo ir jų atitinkamų likučių kiekio nustatymą.

27 straipsnis

Mėginių ėmimas

1.   Siekiant užtikrinti, kad rezultatai reprezentuotų rinką, kiekviena valstybė narė paima pakankamą mėginių kiekį bei įvairovę, atsižvelgdama į ankstesnių kontrolės programų rezultatus. Tokie mėginiai imami kuo arčiau, kiek tai yra pagrįsta, tiekimo vietos, kad vėliau būtų galima taikyti vykdymo veiksmus.

2.   Tokios pesticidų likučių produktuose oficialios kontrolės vykdymui reikalingi mėginių ėmimo metodai, išskyrus numatytus Direktyvoje 2002/63/EB (16), nustatomi šio reglamento 45 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

28 straipsnis

Analizės metodai

1.   Pesticidų likučių analizės metodai turi atitikti atitinkamose Bendrijos teisės normose dėl maisto ir pašarų oficialios kontrolės nustatytus kriterijus.

2.   Analizės metodams, naudojamiems nustatant pesticidų likučius, 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti priimtos techninės gairės, reguliuojančios konkrečius patvirtinimo kriterijus ir kokybės kontrolės procedūras.

3.   Visos laboratorijos, atliekančios mėginių analizę, skirtą pesticidų likučių oficialiai kontrolei, dalyvauja Komisijos organizuojamuose Bendrijos kompetencijos tikrinimo testuose, susijusiuose su pesticidų likučiais.

2 SKIRSNIS

BENDRIJOS KONTROLĖS PROGRAMA

29 straipsnis

Bendrijos kontrolės programa

1.   Komisija, siekdama įvertinti poveikį vartotojui ir esamų teisės aktų taikymą, parengia koordinuotą daugiametę Bendrijos kontrolės programą, kurioje nustatomi į nacionalines kontrolės programas įtrauktini konkretūs mėginiai, ir atsižvelgiama į nustatytas problemas, susijusias su šiame reglamente nustatytų DLK laikymusi.

2.   Bendrijos kontrolės programa priimama ir kasmet atnaujinama 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Bendrijos kontrolės programos projektas pateikiamas 45 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos.

3 SKIRSNIS

NACIONALINĖS KONTROLĖS PROGRAMOS

30 straipsnis

Pesticidų likučių nacionalinės kontrolės programos

1.   Valstybės narės parengia daugiametes pesticidų likučių nacionalinės kontrolės programas. Savo daugiametes programas jos atnaujina kasmet.

Šios programos pagrįstos rizikos veiksniu ir skirtos visų pirma įvertinti poveikį vartotojui ir esamų teisės aktų laikymąsi. Jose nurodoma bent jau ši informacija:

a)

produktai, kurių mėginiai turi būti paimti;

b)

paimamų mėginių skaičius ir vykdytina analizė;

c)

pesticidai, kurie turi būti analizuojami;

d)

šių programų rengimo kriterijai, įskaitant:

i)

atrinktini pesticido – produkto deriniai;

ii)

mėginių, paimtų iš vietinių ir nevietinių produktų, atitinkamas skaičius;

iii)

produktų suvartojimo kiekis, išreikštas kaip nacionalinio raciono dalis;

iv)

Bendrijos kontrolės programa ir

v)

ankstesnių kontrolės programų rezultatai.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas atnaujintas pesticidų likučių nacionalines kontrolės programas valstybės narės pateikia Komisijai ir Tarnybai ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos.

3.   Valstybės narės dalyvauja Bendrijos kontrolės programoje, kaip numatyta 29 straipsnyje.

4 SKIRSNIS

VALSTYBIŲ NARIŲ TEIKIAMA INFORMACIJA IR METINĖS ATASKAITOS

31 straipsnis

Valstybių narių teikiama informacija

1.   Valstybė narė iki kiekvienų metų rugpjūčio 31 d. Komisijai, Tarnybai ir kitoms valstybėms narėms pateikia šią informaciją apie ankstesnius kalendorinius metus:

a)

oficialių kontrolių rezultatus, kaip numatyta 26 straipsnio 1 dalyje;

b)

30 straipsnyje nurodytoje nacionalinėje kontrolės programoje taikomas NR ir pagal 29 straipsnyje nurodytą Bendrijos kontrolės programą taikomas NR;

c)

informaciją apie analizę vykdančių laboratorijų dalyvavimą 28 straipsnio 3 dalyje nurodytuose Bendrijos kompetencijos tikrinimo testuose ir kituose kompetencijos tikrinimo testuose, susijusiuose su pesticido – produkto deriniais, kurių mėginių ėmimas nustatytas nacionalinėje kontrolės programoje;

d)

informaciją apie analizę vykdančių laboratorijų, dalyvaujančių a punkte nurodytoje kontrolėje, akreditavimą;

e)

kai tai leidžia nacionalinė teisė, informaciją apie taikytas vykdymo priemones.

2.   Pasikonsultavus su Tarnyba, 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti priimtos įgyvendinimo priemonės dėl valstybių narių pateikiamos informacijos.

32 straipsnis

Metinė ataskaita dėl pesticidų likučių

1.   Remdamasi valstybių narių pagal 31 straipsnio 1 dalį pateikta informacija, Tarnyba parengia metinę ataskaitą dėl pesticidų likučių.

2.   Metinėje ataskaitoje Tarnyba įtraukia informaciją bent jau šiais klausimais:

a)

26 straipsnio 2 dalyje numatytos kontrolės rezultatų analizę;

b)

paaiškinimą apie galimas DLK viršijimo priežastis, kartu pateikiant atitinkamas pastabas apie rizikos valdymo galimybes;

c)

dėl pesticidų likučių kylančios ūmios ir lėtinės rizikos vartotojo sveikatai analizę;

d)

pesticidų likučių daromo poveikio vartotojui įvertinimą, pagrįstą pagal a punktą pateikta informacija ir bet kuria kita susijusia turima informacija, įskaitant pagal Direktyvą 96/23/EB pateiktas ataskaitas.

3.   Jei valstybė narė nepateikia informacijos pagal 31 straipsnį, Tarnyba, rengdama metinę ataskaitą, gali nekreipti dėmesio į su ta valstybe nare susijusią informaciją.

4.   45 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gali būti nustatyta metinės ataskaitos forma.

5.   Tarnyba pateikia metinę ataskaitą Komisijai iki kiekvienų metų vasario mėnesio paskutinės dienos.

6.   Metinėje ataskaitoje gali būti pateikiama nuomonė dėl pesticidų, kurie turi būti įtraukti į būsimas programas.

7.   Tarnyba metinę ataskaitą bei visas Komisijos ar valstybių narių pastabas skelbia viešai.

33 straipsnis

Metinės ataskaitos dėl pesticidų likučių pateikimas Komitetui

Komisija 45 straipsnio 1 dalyje nurodytam Komitetui nedelsdama pateikia metinę ataskaitą dėl pesticidų likučių, kad būtų galima atlikti peržiūrą ir teikti rekomendacijas dėl bet kokių būtinų priemonių, kurių reikia imtis II ir III prieduose nustatytų DLK pažeidimų atžvilgiu.

5 SKIRSNIS

SANKCIJOS

34 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus ir imasi visų priemonių, užtikrinančių, kad jos būtų taikomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie šias taisykles ir bet kokius vėlesnius jų pakeitimus.

VI SKYRIUS

PADARINIŲ LIKVIDAVIMO PRIEMONĖS

35 straipsnis

Padarinių likvidavimo priemonės

Jeigu, gavus naujos informacijos arba iš naujo įvertinus turimą informaciją, šio reglamento reglamentuojamų pesticidų likučių DLK gali kelti pavojų žmonių arba gyvūnų sveikatai ir dėl to nedelsiant reikia imtis veiksmų, taikomi Reglamento (EB) 178/2002 53 ir 54 straipsniai.

VII SKYRIUS

SUDERINTUS PESTICIDŲ DLK PAREMIANČIOS PRIEMONĖS

36 straipsnis

Suderintus pesticidų DLK paremiančios priemonės

1.   Bendrijos lygiu nustatomos suderintus pesticidų DLK paremiančios priemonės, įskaitant:

a)

konsoliduotą duomenų bazę apie Bendrijos teisės aktus dėl pesticidų likučiams nustatytų DLK, kad tokia informacija būtų viešai prieinama;

b)

28 straipsnio 3 dalyje nurodytus Bendrijos kompetencijos tikrinimo testus;

c)

tyrimus ir kitas priemones, būtinas rengiant ir plėtojant pesticidų likučių teisės aktus ir technines gaires;

d)

tyrimus, reikalingus įvertinant pesticidų likučių poveikį vartotojams ir gyvūnams;

e)

tyrimus, būtinus remti kontrolės laboratorijas, kai analizės metodais neįmanoma kontroliuoti nustatytų DLK;

2.   45 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti priimtos reikalingos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių įgyvendinimo nuostatos.

37 straipsnis

Bendrijos pagalba suderintus pesticidų DLK paremiančioms priemonėms

1.   Bendrija gali teikti finansinę pagalbą iki 100 % 36 straipsnyje nustatytų priemonių išlaidų.

2.   Asignavimai skiriami kiekvienais finansiniais metais pagal biudžetinę procedūrą.

VIII SKYRIUS

PARAIŠKŲ DĖL DLK KOORDINAVIMAS

38 straipsnis

Nacionalinių institucijų paskyrimas

Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar kelias nacionalines institucijas, kurios pagal šį reglamentą koordinuoja bendradarbiavimą su Komisija, Tarnyba, kitomis valstybėmis narėmis, gamintojais, pramonininkais ir augintojais. Kai valstybė narė paskiria ne vieną instituciją, ji nurodo, kuri iš paskirtų institucijų bus institucija pasiteirauti.

Nacionalinės institucijos užduotis gali deleguoti kitoms įstaigoms.

Kiekviena valstybė narė Komisijai ir Tarnybai praneša paskirtųjų nacionalinių institucijų pavadinimus ir adresus.

39 straipsnis

Tarnybos vykdomas informacijos dėl DLK koordinavimas

Tarnyba:

a)

užtikrina koordinavimą su veikliajai medžiagai pagal Direktyvą 91/414/EEB paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare;

b)

užtikrina koordinavimą su valstybėmis narėmis ir Komisija dėl DLK klausimų, ypač siekiant įvykdyti 41 straipsnio reikalavimus.

40 straipsnis

Valstybių narių teikiama informacija

Tarnybai prašant, valstybės narės jai pateikia visą turimą informaciją, reikalingą įvertinant DLK saugumą.

41 straipsnis

Tarnybos duomenų bazė apie DLK

Nepažeidžiant taikytinų Bendrijos ir nacionalinės teisės nuostatų dėl galimybės naudotis dokumentais, Tarnyba sukuria ir tvarko Komisijai ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms prieinamą duomenų bazę, kurioje pateikiama atitinkama mokslinė informacija ir GŽŪP, susijusi su II, III, IV ir VII prieduose nustatytais DLK, veikliosiomis medžiagomis ir perdirbimo veiksniais. Visų pirma joje pateikiama informacija apie suvartojimo per maistą įvertinimus, perdirbimo veiksnius ir toksikologinius parametrus.

42 straipsnis

Valstybės narės ir mokesčiai

1.   Valstybės narės, nustatydamos mokestį ar rinkliavą, gali susigrąžinti patirtas darbo išlaidas, susijusias su DLK nustatymu, pakeitimu ar išbraukimu ar kitu darbu, vykdant šio reglamento įpareigojimus.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas mokestis ar rinkliava:

a)

būtų nustatoma skaidriu būdu; ir

b)

atitiktų realias vykdyto darbo išlaidas.

Gali būti naudojama fiksuotų mokesčių sistema, pagrįsta šio straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo vidutinėmis išlaidomis.

IX SKYRIUS

ĮGYVENDINIMAS

43 straipsnis

Tarnybos mokslinė nuomonė

Komisija ar valstybės narės gali prašyti Tarnybos mokslinės nuomonės dėl visų priemonių, susijusių su rizikos įvertinimu pagal šį reglamentą. Komisija gali nustatyti terminą tokiai nuomonei pateikti.

44 straipsnis

Tarnybos nuomonių patvirtinimo tvarka

1.   Kai Tarnybos nuomonėms pagal šį reglamentą pateikti reikia tik mokslinio ar techninio darbo, taikant nusistovėjusius mokslinius ar techninius principus, tos nuomonės, išskyrus jei Komisija ar valstybė narė prieštarauja, gali būti Tarnybos pateikiamos nesikonsultuojant su Reglamento (EB) Nr. 178/2002 28 straipsnyje nurodytu mokslo komitetu ar mokslinėmis kolegijomis.

2.   Šio straipsnio 1 dalies taikymo atvejus nustato įgyvendinimo taisyklės pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 29 straipsnio 6 dalies a punktą.

45 straipsnis

Komiteto tvarka

1.   Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, įkurtas pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsnį (toliau – komitetas).

2.   Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas priima savo Darbo tvarkos taisykles.

46 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

45 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir atitinkamais atvejais atsižvelgiant į Tarnybos nuomonę nustatomos arba gali būti iš dalies pakeistos:

a)

įgyvendinimo priemonės, skirtos užtikrinti šio reglamento vienodą taikymą;

b)

23 straipsnyje, 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 1 dalyje ir 32 straipsnio 5 dalyje minimos datos;

c)

techninių vadovų dokumentai, padedantys taikyti šį reglamentą;

d)

mokslinių duomenų, reikalingų nustatant DLK, išsamios taisyklės.

47 straipsnis

Šio reglamento įgyvendinimo ataskaita

Ne vėliau kaip per 10 metų nuo šio reglamento įsigaliojimo, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai jo įgyvendinimo ataskaitą ir atitinkamus pasiūlymus.

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

48 straipsnis

Teisės aktų panaikinimas ir pakeitimas

1.   Nuo 50 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos dienos Direktyvos 76/895/EEB, 86/362/EEB, 86/363/EEB ir 90/642/EEB panaikinamos.

2.   Direktyvos 91/414/EEB 4 straipsnio 1 dalies f punktas pakeičiamas taip:

„f)

atitinkamais atvejais DLK žemės ūkio produktams, paveiktuose duodant leidimą nurodytu naudojimo būdu, buvo nustatyti ar pakeisti pagal Reglamentą (EB) Nr. …/2004 (17).

49 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.   III skyriaus reikalavimai netaikomi iki 50 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos datos teisėtai pagamintiems ar į Bendriją importuotiems produktams.

Tačiau 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti imamasi atitinkamų priemonių dėl šių produktų, siekiant užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą.

2.   Kai tai būtina siekiant užtikrinti normalų produktų pardavimą, perdirbimą ir vartojimą, gali būti nustatomos kitos pereinamojo laikotarpio priemonės dėl tam tikrų 15, 16, 21, 22 ir 25 straipsniuose numatytų DLK įgyvendinimo.

Tos priemonės, nepažeisdamos įpareigojimo užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, priimamos 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

50 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

II, III ir V skyriai taikomi po 6 mėnesių nuo paskutinio iš reglamentų, nustatančių I, II, III ir IV priedus, paskelbimo.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas


(1)  OL C 234, 2003 9 30, p. 33.

(2)  2004 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 104 E, 20044 30), 2004 m. liepos 19 d. Tarybos bendroji pozicija ir ... Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje)

(3)  OL L 340, 1976 12 9, p. 26. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).

(4)  OL L 221, 1986 8 7, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/61/EB (OL L 127, 2004 4 29, p. 81).

(5)  OL L 221, 1986 8 7, p. 43. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/61/EB.

(6)  OL L 350, 1990 12 14, p. 71. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/61/EB.

(7)  OL L 230, 1991 8 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/71/EB (OL L 127, 2004 4 29, p. 14).

(8)  OL L 33, 1979 2 8, p. 36. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003.

(9)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1642/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 4).

(10)  OL L 140, 2002 5 30, p. 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2003/100/EB (OL L 285, 2003 11 1, p. 33).

(11)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(12)  1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (OL L 123, 1998 4 24, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(13)  1990 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2377/90, nustatantis veterinarinių vaistų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose didžiausių kiekių nustatymo tvarką Bendrijoje (OL L 224, 1990 8 18, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 546/2004 (OL L 87, 2004 3 25, p. 13).

(14)  2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (OL L 169, 2000 7 10, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/70/EB (OL L 127, 2004 4 29, p. 97).

(15)  1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinanti Direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (OL L 125, 1996 5 23, p. 10). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

(16)  2002 m. liepos 11 d. Komisijos direktyva 2002/63/EB, nustatanti Bendrijos mėginių ėmimo metodus oficialiai kontroliuojant pesticidų likučius augalinės ir gyvūninės kilmės produktuose ir ant jų bei panaikinanti Direktyvą 79/700/EEB (OL L 187, 2002 7 16, p. 30).

(17)  OL L...... .“


TARYBOS ARGUMENTŲ PRANEŠIMO PROJEKTAS

I.   ĮŽANGA

2003 m. kovo 14 d. Taryba gavo Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės produktuose.

Europos Parlamentas patvirtino nuomonę pirmuoju svarstymu 2004 m. balandžio 20 d. Europos ekonomikos ir socialinis komitetas patvirtino nuomonę 2003 m. liepos 16 d.

Taryba priėmė bendrąją poziciją 2004 m. liepos 19 d. laikydamasi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos.

II   TIKSLAI

Pasiūlymo tikslas – peržiūrėti ir supaprastinti Europos pesticidų teisės aktus pakeičiant keturias esamas Tarybos direktyvas vienu reglamentu. Naujų suderintų nuostatų tikslas yra dvejopas: palengvinti prekybą bendroje rinkoje ir su trečiosiomis šalimis, tam tikrais atvejais eksportuotojams į ES suteikiant importo lengvatas, ir užtikrinti vienodą vartotojų apsaugos lygį Bendrijoje. Šiuo pasiūlymu taip pat numatomas Europos maisto saugos tarnybos (EMST) vaidmuo šioje srityje. Pagal naujas nuostatas, kurias iš dalies pakeitė Taryba, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui didžiausi likučių kiekiai (DLK) būtų nustatyti tik Bendrijos lygiu tokia tvarka, pagal kurią valstybės narės įvertina DLK poreikį ir pateikia Komisijai įvertinimo ataskaitą, EMST būtų atsakinga už rizikos įvertinimą remiantis valstybės narės įvertinimo ataskaita ir pareiškėjų pateiktais duomenimis, o Komisija reguliuotų rizikos valdymą nustatydama DLK.

III.   BENDROS POZICIJOS ANALIZĖ

A.   BENDROS PASTABOS

Tarybos bendroji pozicija iš esmės sutinka su Komisijos ir Parlamento pozicijomis, kadangi ja:

patvirtinami Komisijos pasiūlyti ir Europos Parlamento paremti tikslai bei dauguma nuostatų;

įtraukiama dauguma Europos Parlamento pirmuoju svarstymu patvirtintų pakeitimų.

Visų pirma Taryba sutinka su daug Parlemento pakeitimų, kuriais siekiama užtikrinti sklandų naujų procedūrų veikimą ir sustiprinti nuoseklumą tarp naujo reglamento ir kitų Bendrijos teisės aktų. Be to, Taryba mano, kad būtina įvesti kitus pakeitimus, pavyzdžiui, sudaryti valstybėms narėms sąlygas lanksčiai spręsti tam tikrais išskirtiniais atvejais atsiradusio DLK pertekliaus problemas. Taryba taip pat perskirstė ir pertvarkė reglamento teksto dalis taip, kad valstybių narių, EMST ir Komisijos vaidmenys būtų paaiškinti ir naujajai tvarkai numatytos standartinių procedūrų laikinos nuostatos būtų atskirtos. Buvo įvesta daug techninių ir redakcinių pakeitimų.

B.   KONKREČIOS PASTABOS

a)   Paraiškų pateikimo tvarka: atitinkami EMST ir valstybių narių vaidmenys

Savo pasiūlyme Komisija numatė išskirtinį EMST vaidmenį atliekant mokslinį įvertinimo darbą bei nustatant DLK. Tačiau Taryba sutiko su Parlamentu, kad valstybės narės turėtų atlikti preliminarią DLK paraiškų analizę laikantis Direktyvoje 91/414/EEB nustatytų procedūrų. Be to, Taryba sutiko, kad valstybės narės nedelsiant pateiktų Komisijai ir EMST gautų DLK paraiškų nuorašus (8 straipsnis).

b)   Įprastinio EMST atliekamo darbo tvarka

Atsižvelgiant į EMST numatytą didelį darbo krūvį Taryba įvedė naują straipsnį, kuriuo remiantis siekiama išvengti, kad EMST nereikalingai nekonsultuotų mokslo įstaigų įprastiniais klausimais, pvz., tais atvejais, kai EMST pateikia tik tvirtai nusistovėjusiais moksliniais principais paremtas nuomones (44 straipsnis). Ši nuostata yra panaši į Reglamento 178/2002/EB 31 straipsnio nuostatas.

c)   Administracinė peržiūra

Siekiant numatyti EMST priimtų sprendimų teisinio atitaisymo formą ir taip pat teisinio atitaisymo formą EMST neveikimo atveju buvo pridėtas naujas straipsnis (13 straipsnis).

d)   Tvarkaraštis ir perėjimas prie naujų procedūrų

Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie naujų nuostatų, Taryba pasekė Parlamento pavyzdžiu nustatydama konkrečius terminus užbaigti pagrindinius techninius priedus, kuriuose bus pateikti suderintų DLK sąrašas (II priedas), suderintų laikinų DLK sąrašas (III priedas) ir veikliųjų medžiagų, kurioms nėra nustatyti DLK reikalavimai, sąrašas (IV priedas). Vadovaudamasi tuo pačiu Taryba nustatė priedo, kuriame išvardyti produktai, kuriems bus taikomi suderinti DLK, parengimo terminą (I priedas). Taryba, kaip ir Parlamentas, mano, kad reglamentas turėtų būti visiškai taikomas tik tada, kai bus parengti svarbiausi priedai (4, 5, 21, 22 ir 50 straipsniai).

e)   Galimybė pratęsti laikinų DLK galiojimą

Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie visiškai suderinto režimo (pvz., kai valstybės narės nurodo, kad medžiagų, kurioms gaunamas leidimas nacionaliniu lygiu, mokslinius tyrimams užbaigti reikia papildomo laiko), Taryba nusprendė, kad tam tikrais atvejais būtų galima laikinus DLK, kurių įprastas galiojimo laikas yra vieneri metai, papildomai išlaikyti III priede iki trejų metų (15 straipsnis).

f)   Pesticidų naudojimas po derliaus nuėmimo

Leidžianti nukrypti nuostata buvo nustatyta numatant produktų fumigacijos po derliaus nuėmimo praktiką (pvz., siekiant juos apsaugoti nuo kenkėjų sandėliavimo ir transportavimo metu, kai ši apsauga gali sąlygoti laikiną DLK perteklių sandėliuojant ir transportuojant produktus) (18 straipsnio 3 dalis).

g)   Pesticidų naudojimas išimtinėmis aplinkybėmis

Siekiant numatyti išimtines aplinkybes (pvz., kai nenumatytu atveju būtina naudoti augalų apsaugos priemones kenkėjų kontrolei pagal Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 4 dalį), buvo įvestos specialios nuostatos, pagal kurias valstybei narei leidžiama pateikti į rinką maistą ar pašarus, neatitinkančius reglamente nustatytų DLK, ir (arba) jos teritorijoje jais šerti gyvūnus. Apie tokius leidimus turi būti pranešama kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir EMST, kad būtų nustatytos laikinos DLK ir imtasi kitų reikalingų veiksmų. Tokie leidimai gali būti suteikti, tik jeigu apdorotas maistas ar pašarai nekelia nepriimtinos rizikos vartotojams (18 straipsnio 4 dalis).

h)   Apibrėžimai

Teksto projektą, kuris peržiūrimas siekiant patobulinti teisinį aiškumą, Taryba papildė dvejomis naujomis sąvokomis, būtent, „kritinė GŽŪP“ (t. y. gera žemės ūkio praktika, kuri yra pagrindas nustatyti suderintą DLK pagal šį reglamentą) ir „CXL“ (t. y. Codex Alimentarius komisijos nustatytas DLK) bei išbraukė „sudėtinių maisto medžiagų“ apibrėžimą. Be to, Taryba pasekė Europos Parlamento pavyzdžiu paaiškindama „pesticidų likučių“ apibrėžimą (3 straipsnis).

i)   Techniniai ir redakciniai pakeitimai

Atlikta daug kitų pakeitimų, įskaitant techninius pritaikymus bei paaiškinimus.

j)   Tarybos nepriimti pakeitimai

Būtina papildomai svarstyti visų pirma su rizikos įvertinimu susijusius klausimus bei nuostatas dėl augalų apsaugos priemonių naudojimo, nes šiame etape Taryba negalėjo sutikti su daug Parlamento pakeitimų. Tai ypač susiję su požiūriu į poveikio įvertinimą nustatant DLK, su svarstymu apie tinkamiausią visuomenės informavimo būdą ir su nuostatų dėl geros žemės ūkio praktikos bei kenkėjų kontrolės projekto rengimu.


1.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 25/19


BENDROJI NUOMONĖ (EB) Nr. 2/2005

Tarybos priimta 2004 m. rugsėjo 24 d.

siekiant priimti … m. …. d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. …/2005/EB, nustatantį daugiametę Bendrijos programą dėl labiau prieinamo, patogesnio bei tinkamesnio naudoti skaitmeninio turinio Europoje

(tekstas svarbus EEE)

(2005/C 25E/02)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 157 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Informacinės visuomenės raida ir plačiajuostės prieigos atsiradimas turės įtakos kiekvieno Europos Sąjungos piliečio gyvenimui, inter alia, skatindamas prieigą prie žinių bei naujus būdus joms įgyti, šitaip didinant naujo turinio, taikomųjų programų ir paslaugų paklausą.

(2)

Interneto skvarba Bendrijoje vis dar smarkiai auga. Reikėtų išnaudoti interneto teikiamas galimybes, kad kiekvienas asmuo ir organizacija Bendrijoje galėtų gauti socialinę bei ekonominę naudą bendrai naudojantis informacija bei žiniomis. Europoje šiuo metu jau paruošta dirva išnaudoti skaitmeninio turinio potencialą.

(3)

2000 m. kovo 23-24 d. Lisabonoje susirinkusios Europos Vadovų Tarybos išvadose pabrėžiama, kad naujų prekių ir paslaugų skatinamas perėjimas prie skaitmeninės žinių ekonomikos taps galinga varomąja jėga, stimuliuojančia plėtrą, konkurencingumą bei naujų darbo vietų kūrimą. Susitikimo metu buvo ypač pripažintas su tokiu turiniu susijusių pramonės šakų vaidmuo, kurios, panaudodamos ir apjungdamos Europos kultūrinę įvairovę, sukuria pridėtinę vertę.

(4)

2005 m. elektroninės Europos (eEurope) veiksmų plane, plėtojančiame Lisabonos strategiją, raginama imtis veiksmų, skatinančių plačiajuosčiuose tinkluose plėtoti saugias paslaugas, taikomąsias programas ir turinį, tokiu būdu sukuriant palankią aplinką privačioms investicijoms, naujų darbo vietų kūrimui, produktyvumo skatinimui, viešųjų paslaugų modernizavimui, bei suteikiančių visiems galimybes dalyvauti pasaulinėje informacinėje visuomenėje.

(5)

Vis labiau ryškėja kokybiško skaitmeninio turinio Europoje paklausa, užtikrinant subalansuotas prieigos ir naudojimo teises, plačiojoje visuomenėje, tiek tarp visuomenės piliečių, studentų, tyrėjų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir kitų verslo srities naudotojų, tiek tarp asmenų, turinčių ypatingų poreikių, kurie nori plėsti savo žinias, ar tarp „pakartotinių naudotojų“, norinčių eksploatuoti skaitmeninio turinio resursus tam, kad kurtų paslaugas.

(6)

Skaitmeninio turinio sektoriaus dalyviai – tai turinio teikėjai (įskaitant valstybines bei privačias organizacijas ir institucijas, kuriančias, kaupiančias skaitmeninį turinį ar esančias jo savininkėmis) ir tokio turinio naudotojai (įskaitant organizacijas bei įmones, esančias galutinėmis naudotojomis, kurios pakartotinai naudojasi skaitmeniniu turiniu ir (arba) didina jo vertę). Ypatingą dėmesį reikėtų skirti MVĮ dalyvavimui.

(7)

2001-2004 m. elektroninio turinio (eContent) programoje, priimtoje 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 2001/48/EB (3), pirmenybė buvo teikiama Europos skaitmeninio turinio internete plėtotei ir naudojimui bei Europos tinklaviečių informacinėje visuomenėje kalbinei įvairovei. 2003 m. spalio 10 d. Komisijos komunikate dėl tarpinio eContent programos įvertinimo dar kartą patvirtinama veiksmų šioje srityje svarba.

(8)

Technologijos pažanga suteikia galimybes didinti turinio vertę pateikiant jame žinias bei gerinti tinklų tarpusavio sąveiką paslaugų lygyje, o tai yra esminis dalykas skaitmeninio turinio prieigai, naudojimui bei platinimui. Tai ypač svarbu šioje programoje numatytoms visuomenės intereso sritims.

(9)

Skatinant rimtus verslo projektus bus remiamas pagal šią programą pradėtų projektų tęstinumas, tokiu būdu gerinant sąlygas gauti didesnę ekonominę naudą iš paslaugų, kurios pagrįstos prieiga prie skaitmeninio turinio ir jo pakartotiniu naudojimu.

(10)

Nustatytas teisinis pagrindas informacinės visuomenės skaitmeninio turinio problemoms spręsti (4)  (5)  (6).

(11)

Dėl skirtingos praktikos valstybėse narėse vis dar kyla techninių kliūčių, apsunkinančių plačią prieigą prie viešojo sektoriaus informacijos Bendrijoje, pasinaudojimą ja, pakartotinį naudojimąsi bei jos naudojimą.

(12)

Kai skaitmeninis turinys susijęs su asmens duomenimis, reikėtų laikytis Direktyvų 95/46/EB (7) ir 2002/58/EB (8), o naudojamos technologijos turėtų atitikti privatumo apsaugos reikalavimus ir, kai įmanoma, stiprinti privatumo apsaugą.

(13)

Bendrijos veiksmais informacijos turinio srityje turėtų būti skatinamas Bendrijos daugiakalbis bei daugiakultūris savitumas.

(14)

Priemonės, būtinos šio sprendimo įgyvendinimui, turi būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

(15)

Komisija turėtų užtikrinti papildomumą ir sinergiją su susijusiomis Bendrijos iniciatyvomis ir programomis, ypač sietinomis su švietimo ir kultūros sritimis bei Europos sąveikos sistema.

(16)

Visam programos trukmės laikotarpiui šiuo sprendimu nustatoma finansinė struktūra, kuri kasmetinės biudžetinės procedūros metu yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo (10) 33 punkte.

(17)

Kadangi siūlomų veiksmų tikslų, ypač siekiant, kad skaitmeninis turinys Europoje būtų labiau prieinamas, patogesnis bei tinkamesnis naudoti, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl nagrinėtinų klausimų transnacionalinio pobūdžio, ir kadangi, atsižvelgiant į veiksmų europinį mastą bei poveikį, tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šis sprendimas neviršija būtinų priemonių nurodytiems tikslams pasiekti.

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Programos tikslas

1.   Šiuo sprendimu nustatoma Bendrijos programa 2005—2008 metams dėl labiau prieinamo, patogesnio bei tinkamesnio naudoti skaitmeninio turinio Bendrijoje, palengvinant informacijos kūrimą ir skleidimą Bendrijos lygmeniu visuomenės intereso srityse.

Programa vadinama „eContentplus“ programa (toliau — Programa).

2.   Siekiant bendro Programos tikslo, nagrinėjamos šios veiksmų kryptys:

a)

skaitmeninio turinio prieinamumo ir jo naudojimo palengvinimas Bendrijos lygmeniu;

b)

skaitmeninio turinio kokybės gerinimo palengvinimas ir su juo susijusios geriausios praktikos stiprinimas tarp turinio teikėjų ir naudotojų bei tarp sektorių;

c)

skaitmeninio turinio sektoriaus dalyvių bendradarbiavimo stiprinimas ir informuotumo didinimas.

Pagal minėtas veiksmų kryptis vykdytina veikla apima I priede nurodytas viešojo sektoriaus informacijos, erdvinių duomenų bei šviečiamojo, kultūrinio ir mokslinio turinio sritis. Programa įgyvendinama pagal II priedą.

2 straipsnis

Dalyvavimas

1.   Dalyvauti Programoje gali valstybėse narėse įsteigti juridiniai asmenys. Taip pat Programoje gali dalyvauti šalyse kandidatėse įsteigti juridiniai asmenys pagal galiojančius arba su tomis šalimis sudarytinus dvišalius susitarimus.

2.   Programoje gali dalyvauti ELPA valstybėse, kurios yra EEE susitarimo susitariančiosios šalys, įsteigti juridiniai asmenys pagal to Susitarimo nuostatas.

3.   Galimybę dalyvauti Programoje galima suteikti trečiosiose šalyse įsteigtiems juridiniams asmenims bei tarptautinėms organizacijoms, neskiriant tam finansinės Bendrijos paramos, jei tokiu dalyvavimu veiksmingai prisidedama prie Programos įgyvendinimo. Sprendimas dėl tokio dalyvavimo priimamas 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3 straipsnis

Komisijos kompetencija

1.   Komisija yra atsakinga už Programos įgyvendinimą.

2.   Remdamasi šiuo sprendimu, Komisija parengia darbo programą.

3.   Įgyvendindama Programą Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina jos bendrą suderinamumą su kitomis susijusiomis Bendrijos politikos kryptimis, programomis ir veiksmais, kurie turi įtakos Europos skaitmeninio turinio plėtrai ir naudojimui bei kalbų įvairovės informacinėje visuomenėje skatinimui, ypač Bendrijos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programomis, IDA, eTEN, eInclusion, eLearning, MODINIS programomis ir Bendrijos veiksmų planu dėl saugesnio interneto (Safer Internet), bei jų tarpusavio papildomumą.

4.   Komisija laikosi 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos:

a)

priimdama ir keisdama darbo programą;

b)

nustatydama pasiūlymų konkurso kriterijus ir turinį pagal 1 straipsnyje nustatytus tikslus;

c)

įvertindama pasiūlymų konkurse dėl Bendrijos finansavimo pasiūlytus projektus, kai numatoma finansavimo Bendrijos lėšomis suma yra lygi 1 milijonui EUR arba didesnė;

d)

dėl nukrypimo nuo II priede nustatytų taisyklių.

5.   Komisija informuoja 4 straipsnyje nurodytą komitetą apie pažangą, padarytą įgyvendinant Programą.

4 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje numatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

5 straipsnis

Priežiūra ir įvertinimas

1.   Siekdama užtikrinti veiksmingą Bendrijos paramos panaudojimą, Komisija užtikrina, kad veiksmai, kurie vykdomi pagal šį sprendimą, būtų iš anksto įvertinti, toliau tęsiami ir vėliau įvertinami.

2.   Komisija prižiūri Programos projektų įgyvendinimą. Siekdama nustatyti, ar buvo pasiekta pirminių tikslų, Komisija įvertina projektų įvykdymo būdą ir jų įgyvendinimo poveikį.

3.   Ne vėliau kaip iki 2006 m. vidurio Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui ataskaitą dėl 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų krypčių įgyvendinimo. Šiuo atžvilgiu Komisija pateikia ataskaitą dėl 2007—2008 metams nustatytos sumos atitikties finansinei perspektyvai. Jei taikytina, Komisija imasi reikiamų veiksmų biudžetinių procedūrų dėl 2007—2008 m. metu, siekdama užtikrinti metinių asignavimų ir finansinės perspektyvos suderinamumą. Programos įgyvendinimo pabaigoje Komisija pateikia galutinę įvertinimo ataskaitą.

4.   Komisija siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai kiekybinių ir kokybinių įvertinimų rezultatus, kartu pridėdama atitinkamus pasiūlymus dėl šio sprendimo pakeitimų. Rezultatai persiunčiami prieš pateikiant atitinkamai 2007 m. ir 2009 m. Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektus.

6 straipsnis

Finansinė struktūra

1.   Bendrijos veiksmams pagal šį sprendimą įgyvendinti nustatoma finansinė struktūra laikotarpiui nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. yra 135 milijonai EUR, iš kurių 55,6 milijonai EUR skiriami laikotarpiui iki 2006 m. gruodžio 31 d.

2.   Po 2006 m. gruodžio 31 d. suma laikoma patvirtinta, jei ji šiame etape atitinka finansinę perspektyvą, galiojančią 2007 m. prasidedančiu laikotarpiu.

3.   Metinius asignavimus 2005–2008 metams nustato biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinės perspektyvos ribų. Preliminarus išlaidų suskirstymas pateikiamas III priede.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas


(1)  OL C 117, 2004 4 30, p. 49.

(2)  2004 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 104 E, 2004 4 30), 2004 m. rugsėjo 24 d. Tarybos bendroji pozicija ir ... Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL L 14, 2001 1 18, p. 32.

(4)  2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 345, 2003 12 31, p. 90).

(5)  2001 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).

(6)  1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9 dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, 1996 3 27, p.20).

(7)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31). Direktyva, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p.1).

(8)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(9)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(10)  OL C 172, 1999 6 18, p. 1. Susitarimas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2003/429/EB (OL L 147, 2003 6 14, p. 25).


I PRIEDAS

VEIKSMAI

I.   ĮŽANGA

Bendras „eContentplus“ tikslas – padaryti Bendrijos skaitmeninį turinį labiau prieinamą, patogesnį ir tinkamesnį naudoti palengvinant informacijos kūrimą ir skleidimą Bendrijos lygmeniu visuomenės intereso srityse.

Programa sukurs geresnes sąlygas naudotis skaitmeniniu turiniu ir paslaugomis bei juos tvarkyti daugiakalbėje ir daugiakultūrinėje aplinkoje. Ji išplės naudotojų pasirinkimą ir parems naujus būdus sąveikauti su žiniomis praturtintu skaitmeniniu turiniu, kuris tampa pagrindine savybe, suteikiančia šiam turiniui daugiau dinamiškumo ir jį pritaikančia prie konkretaus konteksto (mokymosi, kultūros, ypatingų poreikių turinčių asmenų ir pan.).

Programa padės sukurti struktūrišką kokybiško skaitmeninio turinio bazę Europoje – Europos skaitmeninio turinio erdvę – palengvinant patirties ir geriausios praktikos perdavimą tarp turinio sektorių, turinio tiekėjų ir naudotojų bei sudarant sąlygas jų tarpusavio praturtinimui.

Numatomos šios veiksmų kryptys:

a)

skaitmeninio turinio prieinamumo ir jo naudojimo palengvinimas Bendrijos lygmeniu;

b)

skaitmeninio turinio kokybės gerinimo palengvinimas ir su juo susijusios geriausios praktikos stiprinimas tarp turinio teikėjų ir naudotojų bei tarp sektorių;

c)

skaitmeninio turinio sektoriaus dalyvių bendradarbiavimo stiprinimas ir informuotumo didinimas.

II.   VEIKSMŲ KRYPTYS

A.   Skaitmeninio turinio prieinamumo ir jo naudojimo palengvinimas Bendrijos lygmeniu

Veikla, vykdoma pagal šią kryptį, apima dalyvius jungiančių tinklų ir susivienijimų kūrimą, naujų paslaugų kūrimo skatinimą.

Pasirinktos sritys yra viešojo sektoriaus informacija, erdviniai duomenys, mokymasis ir kultūrinis turinys.

Dėmesys bus skiriamas:

a)

viešojo sektoriaus informacijos, jos komercinės vertės ir susijusių visuomeninių jos naudojimo implikacijų svarbos didesnio pripažinimo stiprinimui. Ši veikla padės viešojo sektoriaus organizacijoms ir privačioms bendrovėms, įskaitant MVĮ, tarpvalstybiniu mastu tarpusavyje veiksmingiau panaudoti viešojo sektoriaus informaciją pridėtinės vertės informacijos produktams ir paslaugoms;

b)

viešojo sektoriaus institucijų, privačių bendrovių, įskaitant MVĮ, ir piliečių skatinimui aktyviau naudoti erdvinius duomenis pasitelkiant bendradarbiavimo mechanizmus Europos lygmeniu. Ši veikla turėtų būti skirta tiek techniniams, tiek organizaciniams klausimams spręsti išvengiant dubliavimo ir nepakankamai išvystytų teritorinių duomenų grupių. Ji turėtų skatinti tarpvalstybinę sąveiką remiant kartografinių agentūrų veiklos koordinavimą ir skatinant mobiliems naudotojams skirtų naujų paslaugų atsiradimą Europos lygmeniu. Ji taip pat turėtų remti viešųjų standartų naudojimą;

c)

atvirų Europos žinių apie skaitmeninius objektus fondų platinimo švietimo ir tyrimų bendruomenėms bei asmenims propagavimui. Ši veikla rems skaitmeniniam mokymosi turiniui skirtų transeuropinių tarpininkų paslaugų ir susijusių verslo modelių kūrimą. Ši veikla taip pat turėtų skatinti viešųjų standartų naudojimą, stambių naudotojų grupių, kurios nagrinėtų ir bandytų iki standartizavimo taikomas schemas bei specifikacijų schemas, kūrimą siekiant Europos daugiakalbystės ir kultūrų įvairovės aspektus perkelti į pasaulinių skaitmeninio mokymosi turinio standartų apibrėžimo procesą;

d)

prieigai prie aukštos kokybės Europos skaitmeninių kultūros ir mokslo išteklių ir jų naudojimui skirtų transeuropinių informavimo infrastruktūrų kūrimo sujungiant virtualiąsias bibliotekas, bendras atmintis ir pan. skatinimui. Ši veikla turėtų apimti suderintus požiūrius į skaitmenizavimą ir rinkmenų kaupimą, skaitmeninių objektų apsaugą bei skaitmeninių kultūros ir mokslo išteklių aprašus. Ji turėtų pagerinti prieigą prie skaitmeninių kultūros ir mokslo vertybių naudojantis veiksmingomis licencijavimo schemomis ir kolektyvinėmis pirmenybės teisėmis.

B.   Skaitmeninio turinio kokybės gerinimo palengvinimas ir su juo susijusios geriausios praktikos stiprinimas tarp turinio teikėjų ir naudotojų bei tarp sektorių

Veikla, vykdoma pagal šią kryptį, siekiama palengvinti geriausios praktikos nustatymą ir aktyvų jos naudojimą taikant metodus, vykdant procesus ir operacijas, skirtus geresnei skaitmeninio turinio kokybei, jo kūrimo, naudojimo bei platinimo didesniam našumui ir veiksmingumui pasiekti.

Ši veikla apima eksperimentus, atskleidžiančius skaitmeninio turinio paieškos, naudojimo, pakartotinio naudojimo, sudarymo ir sąveikos galimybes galiojant dabartiniam teisiniam pagrindui, nuo pat ankstyvojo proceso etapo patenkinant įvairių pasirinktų grupių ir rinkų reikalavimus augančioje daugiakalbėje ir daugiakultūrinėje aplinkoje, tuo pačiu neapsiribojant vien tik lokalizavimo technologijomis.

Ši veikla padės pasinaudoti skaitmeninio turinio praturtinimo kompiuteriu apdorotinais duomenimis (gerai semantiškai apibrėžtais metaduomenimis, grindžiamais tinkama aprašomąja terminologija, žodynais ir ontologijomis) teikiama nauda.

Eksperimentai bus vykdomi teminėmis grupėmis. Įgytų žinių kaupimas, platinimas ir kitų sektorių tarpusavio praturtinimas sudarys neatskiriamą eksperimentų dalį.

Pasirinktos taikymo sritys yra viešojo sektoriaus informacija, erdviniai duomenys, skaitmeninis mokymasis, kultūrinis turinys bei skaitmeninis mokslinis ir akademinis turinys.

C.   Skaitmeninio turinio sektoriaus dalyvių bendradarbiavimo stiprinimas ir informuotumo didinimas

Veikla, vykdoma pagal šią kryptį, apima priemones, susijusias su atitinkamais teisės aktais, reglamentuojančiais skaitmeninį turinį, ir skatinančias didesnį skaitmeninio turinio sektoriaus dalyvių bendradarbiavimą bei informuotumo didinimą. Ši veikla prisidės prie lyginamojo vertinimo, priežiūros ir analizės priemonių tobulinimo, Programos poveikio įvertinimo bei rezultatų platinimo. Bus nustatytos ir išnagrinėtos susidarančios galimybės ir problemos (pvz., pasitikėjimas, kokybės žymėjimas, intelektinės nuosavybės teisės švietime) bei atitinkamai pasiūlyti sprendimai.


II PRIEDAS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

1.

Komisija įgyvendins Programą laikydamasi I priede išdėstytų techninių nurodymų.

2.

Programa bus įgyvendinama imantis netiesioginių veiksmų, apimančių:

a)

bendrai finansuojamus veiksmus

i)

projektai, skirti žinioms papildyti siekiant patobulinti turimus produktus, procesus ir (arba) paslaugas, ir (arba) patenkinti Bendrijos politikos krypčių poreikius. Bendrijos finansavimas paprastai neviršys 50 % projekto išlaidų. Viešojo sektoriaus institucijoms gali būti padengiama 100 % papildomų išlaidų;

ii)

žinioms skleisti skirti geriausios praktikos veiksmai. Paprastai jų bus imamasi teminėmis grupėmis ir jie bus sujungiami teminiais tinklais. Bendrija prisidės tik prie tiesioginių išlaidų, susijusių su šiame papunktyje išdėstytomis priemonėmis, kurios, manoma, yra būtinos arba tinkamos konkretiems tam tikro veiksmo tikslams pasiekti;

iii)

teminiai tinklai: tinklai, jungiantys įvairius konkretaus technologinio ir organizacinio tikslo siekiančius dalyvius, tokiu būdu siekiant palengvinti koordinavimą ir žinių perdavimą. Jie gali būti siejami su geriausios praktikos veiksmais. Parama bus skiriama papildomoms reikalavimus atitinkančioms šio tinklo koordinavimo ir įgyvendinimo išlaidoms. Bendrija gali padengti papildomas šioms priemonėms skirtas reikalavimus atitinkančias išlaidas.

b)

susijusias priemones

Susijusios priemonės padės įgyvendinti Programą arba pasirengti būsimai veiklai. Priemonės, skirtos paversti produktus, procesą ar paslaugas pelno šaltiniu, rinkodaros veiklai ir pardavimo skatinimui, neįtraukiamos.

i)

Programai skirti tyrimai, įskaitant pasirengimą būsimai veiklai;

ii)

keitimasis informacija, konferencijos, seminarai, praktiniai pasitarimai ar kiti susirinkimai bei sugrupuotos veiklos valdymas;

iii)

platinimo, informavimo ir komunikavimo veikla.

3.

Bendrai finansuojami veiksmai bus pasirenkami pagal galiojančias finansines nuostatas remiantis Komisijos tinklavietėje paskelbtais kvietimais pateikti pasiūlymus.

4.

Prie prašymų skirti Bendrijos paramą atitinkamais atvejais turėtų būti pridedamas finansinis planas, kuriame būtų išvardytos visos projekto finansavimo sudedamosios dalys, įskaitant prašomą Bendrijos finansinę paramą, ir visi kiti prašymai gauti paramą iš kitų šaltinių.

5.

Susijusios priemonės bus įgyvendinamos paskelbiant konkursus pagal galiojančias finansines nuostatas.


III PRIEDAS

PRELIMINARUS IŠLAIDŲ SUSKIRSTYMAS

1.

Skaitmeninio turinio prieinamumo ir jo naudojimo palengvinimas Bendrijos lygmeniu

40–50 %

2.

Skaitmeninio turinio kokybės gerinimo palengvinimas ir su juo susijusios geriausios praktikos stiprinimas tarp turinio teikėjų ir naudotojų bei tarp sektorių

45–55 %

3.

Skaitmeninio turinio sektoriaus dalyvių bendradarbiavimo stiprinimas ir informuotumo didinimas

8–12 %


PAREIŠKIMAS APIE TARYBOS MOTYVUS

I.   ĮŽANGA

1.

2004 m. vasario 13 d. Komisija priėmė pirmiau minėtą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo pasiūlymą (1). Pasiūlymas remiasi Sutarties 157 straipsnio 3 dalimi.

2.

Europos Parlamentas savo nuomonę pareiškė 2004 m. balandžio 22 d., Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas – 2004 m. balandžio 29 d., o Regionų komitetas nuomonę pareikšti atsisakė.

3.

Komisija persiuntė Europos Parlamentui ir Tarybai iš dalies pakeistą pasiūlymą 2004 m. gegužės 4 d.

4.

2004 m. rugsėjo 24 d. Taryba priėmė bendrąją poziciją pagal Sutarties 251 straipsnį.

II.   TIKSLAS

Šio pasiūlymo tikslas – sukurti sąlygas didesnei prieigai prie skaitmeninio turinio bei platesniam jo naudojimui ir, kai būtina, sąlygas gauti didesnį ekonominį pelną iš paslaugų, kurios pagrįstos prieiga prie skaitmeninio turinio ir jo (pakartotiniu) naudojimu, įnešant reikšmingą indėlį į „Elektroninės Europos“ strategiją tokiuose sektoriuose kaip elektroninis mokymasis, elektroninė vyriausybė ir t. t. (dabartinės „eContent“ programos, pasibaigsiančios 2004 m. pabaigoje, tęstinė programa).

III.   BENDROSIOS POZICIJOS ANALIZĖ

Bendrąja pozicija pritariama bendram Komisijos pateikto pasiūlymo tikslui ir siūlomoms priemonėms, kaip jį pasiekti. Tačiau svarstant pasiūlymą Taryboje buvo iš dalies pakeista jo teksto formuluotė. Pagrindiniai bendrosios pozicijos dalykai, kurie skiriasi nuo Komisijos pasiūlymo ir Europos Parlamento pakeitimų (žr. toliau esantį IV punktą), yra tokie:

1.

Atsižvelgiant į pasiūlyme numatytų projektų apimtį, Taryba manė esant tikslinga padaryti nuorodą į mažąsias ir vidutines įmones ir ypatingą dėmesį skirti jų dalyvavimui (5 ir 6 konstatuojamosios dalys bei I priedo II skyriaus A poskyris). Be to, 5 konstatuojamoje dalyje ir I priedo I skyriuje buvo pridėta nuoroda į asmenis, turinčius ypatingų poreikių.

2.

Bendrąja pozicija iš dalies keičiamas 3 straipsnis, pridedant naują pastraipą, apibrėžiančią programos ir kitų atitinkamų Bendrijos politikos krypčių, programų ir veiksmų suderinamumą ir tarpusavio papildomumą.

3.

Taryba mano, kad įgyvendinant programą, Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir užtikrinti skaidrumą. Todėl bendrąja pozicija komitologijos atžvilgiu buvo iš dalies pakeisti 3 ir 4 straipsniai valdymo procedūros naudai. Šie pokyčiai labiau paaiškinami 14 konstatuojamoje dalyje.

4.

6 straipsnyje minimo programos finansinio paketo atžvilgiu bendrąja pozicija sumažinama Komisijos pasiūlyta bendra suma. Komisija pasiūlė smarkiai padidinti dabartinės programos biudžetą ir, nepaisant to, kad visos valstybės narės pripažino programos svarbą, buvo prieita nuomonės, kad būtų tikslinga taip smarkiai biudžeto nedidinti. Remiantis kitais teisės aktais, siekiant išlaikyti biudžetinę drausmę buvo įterptas straipsnis dėl nutraukimo, kadangi programos apimtis viršija dabartinę finansinę perspektyvą.

5.

Bendrąja pozicija taip pat iš dalies keičiamas III priede pateikiamas preliminarus išlaidų suskirstymas. Tarybos nuomone tikslinga labiau skatinti 1 veiksmų kryptį.

IV.   EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI

1.   Komisijos priimti ir Tarybos patvirtinti Europos Parlamento pakeitimai

1 pakeitimas buvo įtrauktas į bendrąją poziciją kaip 6 konstatuojamoji dalis, Tarybai pridėjus nuostatą dėl mažųjų ir vidutinių įmonių.

2 pakeitimas buvo įtrauktas į 1 straipsnio 1 dalį.

3, 4 ir 5 pakeitimai buvo įtraukti į bendrosios pozicijos 1 straipsnio 2 dalį, išskyrus nuorodą į „visuomenės intereso sritis“, kuri, Tarybos nuomone, jau yra apibrėžta to paties straipsnio 1 dalyje. Be to, 2 dalyje Taryba paliko jos manymu svarbią nuorodą į „informuotumą“. Tai taip pat taikoma ir susijusiems 11, 12, 13, 14 ir 16 pakeitimams, kuriuos Taryba įtraukė į I ir III priedus.

6 ir 7 pakeitimus Taryba įtraukė į savo bendrosios pozicijos 5 straipsnį, šiek tiek pakeisdama 6 pakeitimo formuluotę.

8, 9 ir 10 pakeitimai buvo įtraukti į bendrosios pozicijos 6 straipsnį, išskyrus bendrą finansinio paketo sumą, kurią Taryba pakeitė dėl pirmiau minėtų priežasčių.

2.   Komisijos priimti, bet Tarybos nepatvirtinti Europos Parlamento pakeitimai

Taryba nepatvirtino 15 pakeitimo, nes, jos manymu, informuotumo didinimas yra svarbi programos dalis.


(1)  OL C 98, 2004 4 23, p. 39.


1.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 25/29


BENDROJI NUOMONĖ (EB) Nr. 3/2005

Tarybos priimta 2004 m. spalio 7 d.

siekiant priimti...... m...... d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/.../EB dėl teršimo iš laivų ir dėl sankcijų už pažeidimus įvedimo

(tekstas svarbus EEE)

(2005/C 25E/03)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Bendrijos saugumo jūroje politikos tikslas – aukšto lygio saugumas ir aplinkos apsauga, ji grindžiama supratimu, jog visos krovinius jūra gabenančios šalys atsako už tai, kad būtų užtikrinta, jog Bendrijos vandenyse eksploatuojami laivai atitiktų taikomas taisykles ir standartus.

(2)

Esminiai standartai, taikomi teršiančių medžiagų išmetimui iš laivų, visose valstybėse narėse remiasi Marpol 73/78 konvencija; vis dėlto kasdien šių taisyklių nepaiso labai didelis Bendrijos vandenyse plaukiojančių laivų skaičius, nesiimant ištaisomųjų veiksmų.

(3)

Įvairiose valstybėse narėse Marpol 73/78 įgyvendinama skirtingai, todėl būtina suderinti jos įgyvendinimą Bendrijos lygiu; visų pirma, valstybių narių praktikas, susijusias su sankcijų už teršiančių medžiagų išmetimą iš laivų taikymu.

(4)

Atgrasančio pobūdžio priemonės sudaro neatskiriamą Bendrijos saugumo jūroje politikos dalį, kadangi jos užtikrina ryšį tarp kiekvienos teršiančius krovinius jūra gabenančios šalies atsakomybės ir joms taikomų sankcijų; siekiant veiksmingos aplinkos apsaugos, būtinos veiksmingos, atgrasančios ir proporcingos sankcijos.

(5)

Todėl svarbu suderinti esamas teisines nuostatas, pirmiausia – tikslų atitinkamo pažeidimo sudėties apibrėžimą bei išimties atvejus, kuriems taikoma ši direktyva, ir nuobaudas, atsakomybę bei jurisdikciją reglamentuojančias būtiniausias taisykles, kurioms taikomas... m. ... d. Tarybos pamatinis sprendimas 2005/.../TVR dėl baudžiamosios teisės sistemos stiprinimo, vykdant teršimui iš laivų taikomą teisę.

(6)

Šia direktyva taip pat siekiama pateikti išmetimo sąvokos apibrėžimą ir taip sudaryti sąlygas veiksmingiau įgyvendinti Pamatinį sprendimą 2005/.../TVR siekiant užkirsti kelią tokiam pažeidimui.

(7)

Nei tarptautinė civilinės atsakomybės ir kompensavimo už taršą nafta sistema, nei tarptautinė su teršimu kitomis pavojingomis ar nuodingomis medžiagomis susijusi sistema neturi pakankamo atgrasančio poveikio, kuris atitinkamas pavojingus krovinius jūra gabenančias šalis priverstų atsisakyti standartų nesilaikymo praktikos; reikiamas atgrasantis poveikis gali būti pasiektas tik nustačius sankcijas, taikomas asmeniui, kuris sukelia jūrų taršą arba prie jos prisideda; sankcijos turėtų būti taikomos ne tik laivo savininkui ar kapitonui, bet ir krovinio savininkui, klasifikavimo bendrovei ar bet kuriam kitam susijusiam asmeniui.

(8)

Teršiančių medžiagų išmetimas iš laivų turėtų būti laikomas pažeidimu, jei tai padaroma tyčia, dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo.

(9)

Sankcijos už teršiančių medžiagų išmetimą iš laivų nėra susijusios su atitinkamų šalių civiline atsakomybe ir todėl joms netaikomos jokios taisyklės, reglamentuojančios civilinės atsakomybės apribojimą ar atsiradimą, ir jos neriboja veiksmingo kompensavimo asmenims, nukentėjusiems nuo taršą sukėlusių avarijų.

(10)

Būtinas tolesnis veiksmingas valstybių narių bendradarbiavimas siekiant užtikrinti, kad būtų laiku nustatyti teršiančių medžiagų išmetimo iš laivų atvejai ir išaiškinti pažeidėjai.

(11)

Kai turima aiškių objektyvių įrodymų apie išmetimą, padariusį didelės žalos arba dėl kurio gali kilti didelės žalos pavojus, valstybės narės turėtų perduoti klausimą savo kompetentingoms institucijoms, siekdamos pradėti teisminį nagrinėjimą pagal 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 220 straipsnį.

(12)

Ši direktyva neprieštarauja Sutarties 5 straipsnyje išdėstytiems subsidiarumo ir proporcingumo principams. Tarptautinių teršimo iš laivų standartų įtraukimas į Bendrijos teisę ir sankcijų, kurios gali apimti baudžiamąsias ar administracines sankcijas, už jų pažeidimus įvedimas yra būtina priemonė aukšto lygio saugumui ir aplinkos apsaugai jūrų transporto srityje pasiekti. Tai Bendrija gali veiksmingai pasiekti tik suderindama taisykles. Ši direktyva numato tik tai, kas reikalinga siekiant šio tikslo, ir nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant to tikslo. Joje nedraudžiama valstybėms narėms teršimui iš laivų taikyti griežtesnes priemones nepažeidžiant tarptautinės teisės.

(13)

Šioje direktyvoje visapusiškai gerbiama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Tikslas

1.   Šios direktyvos tikslas – užtikrinti, kad už teršimą iš laivų atsakingiems asmenims būtų taikomos atitinkamos sankcijos siekiant pagerinti saugumą jūroje ir sustiprinti jūros aplinkos apsaugą nuo teršimo iš laivų.

2.   Šioje direktyvoje nedraudžiama valstybėms narėms teršimui iš laivų taikyti griežtesnes priemones nepažeidžiant tarptautinės teisės.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje:

1.

„Marpol 73/78“ – tai 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos ir jos 1978 m. naujausios redakcijos protokolas;

2.

„Teršiančios medžiagos“ – tai medžiagos, kurioms taikomas Marpol 73/78 I priedas (nafta) ir II priedas (nuodingos skystos urmu gabenamos medžiagos);

3.

„Išmetimas“ – tai bet koks pašalinimas iš laivo, kaip nurodyta Marpol 73/78 2 straipsnyje;

4.

„Laivas“ – tai bet kokio tipo jūrų laivas, neatsižvelgiant į jo vėliavą, plaukiojantis jūros aplinkoje, įskaitant laivus su povandeniniais sparnais, laivus su oro pagalve, laivus, galinčius veikti po vandeniu, ir plūdrius aparatus;

3 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva pagal tarptautinę teisę taikoma teršiančių medžiagų išmetimui į:

a)

bet kurios valstybės narės vidaus vandenis, įskaitant uostus, tiek, kiek taikomas Marpol režimas;

b)

bet kurios valstybės narės teritorinę jūrą;

c)

tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, laikantis tranzitinio plaukimo režimo, kaip nustatyta 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos III dalies 2 skyriuje, tiek, kiek tokie sąsiauriai priklauso valstybės narės jurisdikcijai;

d)

bet kurios valstybės narės išskirtinę ekonominę ar lygiavertę zoną, nustatytą pagal tarptautinę teisę; ir

e)

atvirą jūrą.

2.   Ši direktyva taikoma teršiančių medžiagų išmetimui iš bet kurio laivo, neatsižvelgiant į jo vėliavą, išskyrus karo laivus, pagalbinius karo laivyno laivus arba kitus valstybei priklausančius ar jos eksploatuojamus ir tuo metu vien nekomercine valstybės veikla užsiimančius laivus.

4 straipsnis

Pažeidimai

Valstybės narės užtikrina, kad teršiančių medžiagų išmetimas iš laivų į bet kurią iš 3 straipsnio 1 dalyje paminėtų teritorijų būtų laikomas pažeidimu, jei tai padaroma tyčia, dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo.

5 straipsnis

Išimtys

1.   Teršiančių medžiagų išmetimas į bet kurią iš 3 straipsnio 1 dalyje paminėtų teritorijų nelaikomas pažeidimu, jei jis tenkina Marpol 73/78 I priedo 11 taisyklės a arba c punktuose ar II priedo 6 taisyklės a arba c punktuose išdėstytas sąlygas.

2.   Teršiančių medžiagų išmetimas į 3 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktuose paminėtas teritorijas nelaikomas savininko, kapitono ar kapitono atsakomybe veikiančios įgulos padarytu pažeidimu, jei jis tenkina Marpol 73/78 I priedo 11 taisyklės b punkte arba II priedo 6 taisyklės b punkte išdėstytas sąlygas.

3.   Teršiančių medžiagų išmetimas į bet kurią iš 3 straipsnio 1 dalyje paminėtų teritorijų nelaikomas pažeidimu, jei jis tenkina Marpol 73/78 I priedo 9 ar 10 taisyklėje arba II priedo 5 taisyklėje išdėstytas sąlygas.

6 straipsnis

Valstybės narės uoste esantiems laivams taikomos vykdymo priemonės

1.   Jei dėl neatitikimų ar informacijos kyla įtarimų, jog valstybės narės uoste ar pakrantės terminale savanoriškai esantis laivas užsiėmė ar užsiima teršiančių medžiagų išmetimu į bet kurią iš 3 straipsnio 1 dalyje paminėtų teritorijų, ta valstybė narė užtikrina, kad pagal jos nacionalinę teisę būtų atliktas atitinkamas patikrinimas atsižvelgiant į atitinkamas Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) priimtas gaires.

2.   Jei, atlikus 1 dalyje paminėtą patikrinimą, atskleidžiami faktai, galintys parodyti pažeidimą, kaip apibrėžta 4 straipsnyje, apie tai informuojamos tos valstybės narės ir laivo vėliavos valstybės kompetentingos institucijos.

7 straipsnis

Pakrantės valstybių taikomos vykdymo priemonės tranzitu plaukiantiems laivams

1.   Jei įtariamas teršiančių medžiagų išmetimas į 3 straipsnio 1 dalies b, c, d ar e punktuose paminėtas teritorijas, o tokiu išmetimu įtariamas laivas neįplaukia į valstybės narės, turinčios informacijos apie įtariamą išmetimą, uostą, taikomos šios priemonės:

a)

jei kitas šio laivo įplaukimo uostas yra kitoje valstybėje narėje, atitinkamos valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja atlikdamos 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą patikrinimą ir priimdamos sprendimą dėl tokiems išmetimams taikomų atitinkamų administracinių priemonių;

b)

jei kitas šio laivo įplaukimo uostas yra Bendrijai nepriklausančios valstybės uostas, valstybė narė imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad kitas šio laivo įplaukimo uostas būtų informuotas apie įtariamą išmetimą, ir reikalauja, kad kito įplaukimo uosto valstybė imtųsi tokiems išmetimams taikomų atitinkamų priemonių.

2.   Kai turima aiškių objektyvių įrodymų, kad 3 straipsnio 1 dalies b arba d punktuose paminėtose teritorijose plaukiojantis laivas 3 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytoje teritorijoje padarė pažeidimą, susijusį su išmetimu, padariusiu didelės žalos arba dėl kurio gali kilti didelės žalos pavojus atitinkamos valstybės narės pakrantei ar jos susijusiems interesams, arba 3 straipsnio 1 dalies b arba d punktuose paminėtų teritorijų ištekliams, ta valstybė, laikydamasi 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos XII dalies 7 skyriaus, jei įrodymai tai pateisina, perduoda klausimą savo kompetentingoms institucijoms, siekdama pradėti teisminį nagrinėjimą, įskaitant laivo sulaikymą, pagal savo nacionalinę teisę.

3.   Bet kuriuo atveju informuojamos laivo vėliavos valstybės institucijos.

8 straipsnis

Sankcijos

1.   Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad už 4 straipsnyje paminėtus pažeidimus būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, kurios gali apimti baudžiamąsias ar administracines sankcijas.

2.   Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad 1 dalyje nurodytos sankcijos būtų taikomos bet kuriam už 4 straipsnyje paminėtą pažeidimą atsakingam asmeniui.

9 straipsnis

Tarptautinės teisės laikymasis

Valstybės narės šios direktyvos nuostatas taiko nei formaliai, nei faktiškai nediskriminuodamos užsienio laivų ir laikydamosi taikomos tarptautinės teisės, įskaitant 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos XII dalies 7 skyrių, ir nedelsdamos praneša laivo vėliavos valstybei bei kitoms atitinkamoms valstybėms apie priemones, kurių buvo imtasi pagal šią direktyvą.

10 straipsnis

Papildomos priemonės

Taikydamos šią direktyvą, valstybės narės ir Komisija atitinkamais atvejais glaudžiai bendradarbiauja su Europos saugumo jūroje agentūra ir prireikus pagal reagavimo į atsitiktinę arba tyčinę jūrų taršą veiksmų programą, nustatytą Sprendimu Nr. 2850/2000/EB (3) siekiant:

a)

sukurti veiksmingam šios direktyvos įgyvendinimui būtinas informacijos sistemas;

b)

nustatyti bendrą praktiką ir gaires, pagrįstas tarptautiniu lygiu taikoma praktika ir gairėmis, pirmiausia skirtas:

laivų, išmetančių teršiančias medžiagas pažeidžiant šią direktyvą, stebėjimui ir išankstiniam identifikavimui, prireikus, įskaitant laive esančią stebėjimo įrangą;

patikimiems teršiančių medžiagų jūroje aptikimo ir priskyrimo konkrečiam laivui metodams; ir

veiksmingam šios direktyvos vykdymui.

11 straipsnis

Ataskaitų pateikimas

Kas treji metai valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie tai, kaip kompetentingos institucijos taiko šią direktyvą. Remdamasi šiomis ataskaitomis, Komisija pateikia Bendrijos pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai.

12 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas pagal 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiančio Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) (4), 3 straipsnį.

2.   Komisija reguliariai informuoja pagal Sprendimą Nr. 2850/2000/EB įsteigtą komitetą apie siūlomas priemones ar kitą atitinkamą veiklą, susijusią su reagavimu į jūrų taršą.

13 straipsnis

Pakeitimų procedūra

2 straipsnio 1 punkte paminėti Marpol 73/78 pakeitimai gali būti neįtraukti į šios direktyvos taikymo sritį laikantis Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 5 straipsnio.

14 straipsnis

Įgyvendinimas

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip........ (5), įgyvendina šią direktyvą ir apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

16 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas


(1)  OL C 220, 2003 9 16, p. 72.

(2)  2004 m. sausio 13 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 92E, 2004 4 21, p. 77).

(3)  2000 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2850/2000/EB, nustatantis Bendrijos bendradarbiavimo atsitiktinės arba tyčinės jūros taršos srityje pagrindus (OL L 332, 2000 12 28, p. 1). Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 787/2004/EB (OL L 138, 2004 4 30, p. 12).

(4)  OL L 324, 2002 11 29, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 415/2004 (OL L 68, 2004 3 6, p. 10).

(5)  per 18 mėnesių nuo jos įsigaliojimo dienos.


PRIEDAS

Informuoti skirta Marpol 73/78 taisyklių, susijusių su 2 straipsnio 2 punkte nurodytų naftos ir nuodingų skystų medžiagų išmetimu, santrauka

I DALIS:   NAFTA (MARPOL 73/78 I PRIEDAS)

Marpol 73/78 I priede „nafta“ tai nafta bet kokiu pavidalu, įskaitant žaliavinę naftą, mazutą, naftos nuosėdas, atliekas ir perdirbtus produktus (išskyrus naftos chemijos produktus, kuriems taikomos Marpol 73/78 II priedo nuostatos), o „naftingas mišinys“ — tai bet kokį naftos kiekį turintis mišinys.

Atitinkamų Marpol 73/78 I priedo nuostatų ištraukos:

9 taisyklė:   Naftos išmetimo kontrolė

1)

Laikantis šio priedo 10 ir 11 taisyklių nuostatų ir šios taisyklės 2 dalies, iš laivų, kuriems taikomas šis priedas, draudžiama į jūrą išmesti naftą ar naftingus mišinius, išskyrus atvejus, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

naftos tanklaivio atveju, išskyrus šios dalies b punkte numatytus atvejus:

i)

tanklaivis nėra specialioje zonoje;

ii)

nuo artimiausio kranto tanklaivis nutolęs daugiau nei 50 jūrmylių;

iii)

tanklaivis plaukia toliau;

iv)

naftos išmetimas vienu metu neviršija 30 litrų jūrmylei;

v)

esamų tanklaivių atveju bendras į jūrą išmestos naftos kiekis neviršija 1/15 000 bendro konkretaus krovinio, kurio dalį sudarė likučiai, dydžio, o naujų tanklaivių atveju – 1/30 000 bendro konkretaus krovinio, kurio dalį sudarė likučiai, dydžio; ir

vi)

tanklaivyje veikia naftos išmetimo stebėjimo ir kontrolės sistema ir naudojami nuotekų bako įrengimai, kaip reikalaujama šio priedo 15 taisyklėje.

b)

400 tonų ir didesnės bendrosios talpos laivo, išskyrus naftos tanklaivius, atveju ir naftos tanklaivio su mašinų skyriaus triumais, išskyrus krovinių siurblines, jeigu nuotekos iš jų nėra sumaišytos su naftos krovinio likučiais, atveju:

i)

laivas nėra specialioje zonoje;

ii)

laivas plaukia toliau;

iii)

naftos kiekis nepraskiestose nuotekose neviršija 15 ppm; ir

iv)

laive veikia [stebėjimo, kontrolės ir filtravimo įranga], kaip reikalaujama šio priedo 16 taisyklėje.

2)

Mažesnės nei 400 tonų bendrosios talpos laivo, išskyrus naftos tanklaivius, jam esant už specialios zonos ribų, atveju, [laivo vėliavos valstybės] administracija užtikrina, kad, kiek tai įmanoma ir pagrįsta, jame būtų įrenginių, kurie leistų naftos likučius laikyti laive ir juos išleisti į priėmimo įrenginius arba jūrą laikantis šios taisyklės 1 dalies b punkto reikalavimų.

[…]

3)

Šios taisyklės 1 dalies nuostatos netaikomos švaraus ar izoliuotojo balasto arba neperdirbtų naftingų mišinių, kurių nepraskiedus naftos kiekis juose neviršija 15 ppm ir kurie nėra susidarę krovinių siurblinėse bei nėra sumaišyti su naftos krovinio likučiais, išmetimui.

4)

Išmetant likučius į jūrą, juose neturi būti chemikalų ar kitokių medžiagų tokiais kiekiais ar tokios koncentracijos, kurie yra pavojingi jūros aplinkai, arba chemikalų ar kitokių medžiagų, naudojamų siekiant apeiti šioje taisyklėje nurodytas išmetimo sąlygas.

5)

Naftos likučiai, kurie laikantis šios taisyklės 1, 2 ir 4 dalių negali būti išmesti į jūrą, laikomi laive arba išleidžiami į priėmimo įrenginius.

[…]

10 taisyklė:   Teršimo nafta iš laivų, jiems esant specialiose zonose, prevencijos metodai

1)

Šiame priede specialios zonos – tai Viduržemio jūros baseinas, Baltijos jūros baseinas, Juodosios jūros baseinas, Raudonosios jūros baseinas, „įlankų zonos“, Adeno įlankos zona, Antarkties zona ir Šiaurės vakarų Europos vandenys, [kaip apibrėžta ir nurodyta toliau].

2)

Atsižvelgiant į šio priedo 11 taisyklės nuostatas:

a)

Iš bet kokių naftos tanklaivių ar bet kokių 400 tonų ar didesnės bendrosios talpos laivų, išskyrus naftos tanklaivius, jiems esant specialioje zonoje, draudžiama į jūrą išmesti naftą ar naftingus mišinius. […]

b)

[…] Iš bet kokių mažesnės nei 400 tonų bendrosios talpos laivų, išskyrus naftos tanklaivius, jiems esant specialioje zonoje, draudžiama į jūrą išmesti naftą ar naftingus mišinius, išskyrus atvejus, kai naftos kiekis nepraskiestose nuotekose neviršija 15 ppm.

3)

a)

Šios taisyklės 2 dalies nuostatos netaikomos švaraus ar izoliuotojo balasto išmetimui.

b)

Šios taisyklės 2 dalies a punkto nuostatos netaikomos perdirbto triumo vandens išmetimui iš mašinų skyriaus, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

i)

triumo vanduo nėra iš krovinių siurblinių;

ii)

triumo vanduo nesumaišytas su naftos krovinio likučiais;

iii)

laivas plaukia toliau;

iv)

naftos kiekis nepraskiestose nuotekose neviršija 15 ppm;

v)

laive veikia šio priedo 16 taisyklės 5 dalį atitinkanti naftos filtravimo įranga; ir

vi)

filtravimo sistemoje įrengtas stabdymo įrenginys, užtikrinantis, kad išmetimas būtų automatiškai sustabdomas, kai naftos kiekis nuotekose viršija 15 ppm.

4)

a)

Išmetant likučius į jūrą, juose neturi būti chemikalų ar kitokių medžiagų tokiais kiekiais ar tokios koncentracijos, kurie yra pavojingi jūros aplinkai, arba chemikalų ar kitokių medžiagų, naudojamų siekiant apeiti šioje taisyklėje nurodytas išmetimo sąlygas.

b)

Naftos likučiai, kurie laikantis šios taisyklės 2 ar 3 dalies negali būti išmesti į jūrą, laikomi laive arba išleidžiami į priėmimo įrenginius.

5)

Nė viena šios taisyklės nuostata nedraudžia iš laivo, kuris tik dalį reiso vykdo specialioje zonoje, atlikti išmetimą už specialios zonos ribų, laikantis šio priedo 9 taisyklės.

[…]

11 taisyklė:   Išimtys

Šio priedo 9 ir 10 taisyklės netaikomos:

a)

naftos ar naftingų mišinių išmetimui į jūrą, kuris būtinas laivo saugumui užtikrinti ar žmogaus gyvybei jūroje išgelbėti; arba

b)

naftos ar naftingų mišinių išmetimui į jūrą dėl laivo ar jo prietaisų gedimo:

i)

jeigu įvykus gedimui ar nustačius išmetimą, buvo imtasi visų įmanomų atsargos priemonių išmetimui išvengti arba sumažinti jį iki minimumo; ir

ii)

išskyrus atvejus, kai savininkas arba kapitonas veikė ketindamas pakenkti arba nusikalstamai pasitikėdamas ir žinodamas, kad gali būti padaryta žala; arba

c)

naftos turinčių medžiagų išmetimui į jūrą, kuriam pritarė [laivo vėliavos valstybės] administracija, kai tai daroma kovojant su konkrečiomis taršą sukeliančiomis avarijomis, siekiant iki minimumo sumažinti taršos padarytą žalą. Bet kokiam tokiam išmetimui turi pritarti ta vyriausybė, į kurios jurisdikciją galėtų patekti toks išmetimas.

II DALIS:   NUODINGOS SKYSTOS MEDŽIAGOS (MARPOL 73/78 II PRIEDAS)

Atitinkamų Marpol 73/78 II priedo nuostatų ištraukos:

3 taisyklė:   Nuodingų skystų medžiagų klasifikavimas ir sąrašas

1)

Šio priedo taisyklėse nuodingos skystos medžiagos skirstomos į šias keturias kategorijas:

a)

A kategorija: Nuodingos skystos medžiagos, kurios, išmestos į jūrą išvalius cisternas ar iškrovus balastą, keltų didelį pavojų jūros ištekliams ar žmonių sveikatai, arba smarkiai pakenktų žmonėms jūros teikiamoms galimybėms, arba kitaip kliudytų teisėtai naudotis jūra, ir todėl būtų pateisinamas griežtesnių kovos su tarša priemonių taikymas.

b)

B kategorija: Nuodingos skystos medžiagos, kurios, išmestos į jūrą išvalius cisternas ar iškrovus balastą, keltų pavojų jūros ištekliams ar žmonių sveikatai, arba pakenktų žmonėms jūros teikiamoms galimybėms, arba kitaip kliudytų teisėtai naudotis jūra, ir todėl būtų pateisinamas specialių kovos su tarša priemonių taikymas.

c)

C kategorija: Nuodingos skystos medžiagos, kurios, išmestos į jūrą išvalius cisternas ar iškrovus balastą, keltų nedidelį pavojų jūros ištekliams ar žmonių sveikatai, arba nesmarkiai pakenktų žmonėms jūros teikiamoms galimybėms, arba kitaip kliudytų teisėtai naudotis jūra, ir todėl reikėtų specialių eksploatavimo sąlygų.

d)

D kategorija: Nuodingos skystos medžiagos, kurios, išmestos į jūrą išvalius cisternas ar iškrovus balastą, keltų akivaizdų pavojų jūros ištekliams ar žmonių sveikatai, arba minimaliai pakenktų žmonėms jūros teikiamoms galimybėms, arba kitaip kliudytų teisėtai naudotis jūra, ir todėl reikėtų tam tikrų su eksploatavimo sąlygomis susijusių atsargumo priemonių.

[…]

[Tolesnės medžiagų klasifikavimo gairės, įskaitant suklasifikuotų medžiagų sąrašą, pateikiamos 3 taisyklės 2–4 dalyse ir 4 taisyklėje bei Marpol 73/78 II priedo priedėliuose].

[…]

5 taisyklė:   Nuodingų skystų medžiagų išmetimas

A, B ir C kategorijų medžiagos už specialių zonų ribų ir D kategorijos medžiagos visose zonose

Atsižvelgiant į šio priedo 6 taisyklės […] nuostatas:

1)

Draudžiama į jūrą išmesti šio priedo 3 taisyklės 1 dalies a punkte apibrėžtas A kategorijos medžiagas arba laikinai šiai kategorijai priskirtas medžiagas, arba balasto vandenį, cisternų paplavas, arba kitus likučius ar mišinius, turinčius tokių medžiagų. Jei cisternas, kuriose yra tokių medžiagų ar mišinių, reikia išplauti, susidarę likučiai leidžiami į priėmimo įrenginį tol, kol medžiagos koncentracija tokio įrenginio nuotekose nepasiekia 0,1 % masės arba yra mažesnė ir kol cisterna neištuštėja, išskyrus geltonąjį ar baltąjį fosforą, kurio likutinė koncentracija yra 0,01 % masės. Bet koks vėliau į cisterną įleistas vanduo gali būti išmestas į jūrą, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

laivas plaukia toliau ne mažesniu kaip 7 mazgų greičiu savaeigių laivų atveju ar ne mažesniu kaip 4 mazgų greičiu nesavaeigių laivų atveju;

b)

išmetama žemiau vaterlinijos, atsižvelgiant į jūros vandens imtuvo angos vietą; ir

c)

išmetama ne mažiau kaip 12 jūrmylių atstumu nuo artimiausio kranto ir ne mažesniame nei 25 m gylyje.

2)

Draudžiama į jūrą išmesti šio priedo 3 taisyklės 1 dalies b punkte apibrėžtas B kategorijos medžiagas arba laikinai šiai kategorijai priskirtas medžiagas, arba balasto vandenį, cisternų paplavas, arba kitus likučius ar mišinius, turinčius tokių medžiagų, išskyrus atvejus, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

laivas plaukia toliau ne mažesniu kaip 7 mazgų greičiu savaeigių laivų atveju arba ne mažesniu kaip 4 mazgų greičiu nesavaeigių laivų atveju;

b)

išmetimo procedūros ir priemonės yra patvirtintos [laivo vėliavos valstybės] administracijos. Tokios procedūros ir priemonės remiasi [TJO] parengtais standartais ir užtikrina, kad nuotekų išmetimo koncentracija ir norma būtų tokia, kad medžiagos koncentracija užpakalinės laivo dalies kilvateryje neviršytų 1 ppm;

c)

didžiausias iš kiekvienos cisternos ir su ja susijusios vamzdynų sistemos išmestas krovinio kiekis neviršija didžiausio kiekio, patvirtinto pagal šios dalies b punkte nurodytas procedūras, kuris jokiu būdu neviršija didesnio iš šių dydžių: 1 m3 arba 1/3000 cisternos tūrio kubiniais metrais;

d)

išmetama žemiau vaterlinijos, atsižvelgiant į jūros vandens imtuvo vietą; ir

e)

išmetama ne mažiau kaip 12 jūrmylių atstumu nuo artimiausio kranto ir ne mažesniame nei 25 m gylyje.

3)

Draudžiama į jūrą išmesti šio priedo 3 taisyklės 1 dalies c punkte apibrėžtas C kategorijos medžiagas arba laikinai šiai kategorijai priskirtas medžiagas, arba balasto vandenį, cisternų paplavas, arba kitus likučius ar mišinius, turinčius tokių medžiagų, išskyrus atvejus, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

laivas plaukia toliau ne mažesniu kaip 7 mazgų greičiu savaeigių laivų atveju ar ne mažesniu kaip 4 mazgų greičiu nesavaeigių laivų atveju;

b)

išmetimo procedūros ir priemonės yra patvirtintos [laivo vėliavos valstybės] administracijos. Tokios procedūros ir priemonės remiasi [TJO] parengtais standartais ir užtikrina, kad nuotekų išmetimo koncentracija ir norma būtų tokia, kad medžiagos koncentracija užpakalinės laivo dalies kilvateryje neviršytų 10 ppm;

c)

didžiausias iš kiekvienos cisternos ir su ja susijusios vamzdynų sistemos išmestas krovinio kiekis neviršija didžiausio kiekio, patvirtinto pagal šios dalies b punkte nurodytas procedūras, kuris jokiu būdu neviršija didesnio iš šių dydžių: 3 m3 arba 1/1000 cisternos tūrio kubiniais metrais;

d)

išmetama žemiau vaterlinijos, atsižvelgiant į jūros vandens imtuvo vietą; ir

e)

išmetama ne mažiau kaip 12 jūrmylių atstumu nuo artimiausio kranto ir ne mažesniame nei 25 m gylyje.

4)

Draudžiama į jūrą išmesti šio priedo 3 taisyklės 1 dalies d punkte apibrėžtas D kategorijos medžiagas arba laikinai šiai kategorijai priskirtas medžiagas, arba balasto vandenį, cisternų paplavas, arba kitus likučius ar mišinius, turinčius tokių medžiagų, išskyrus atvejus, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

laivas plaukia toliau ne mažesniu kaip 7 mazgų greičiu savaeigių laivų atveju ar ne mažesniu kaip 4 mazgų greičiu nesavaeigių laivų atveju;

b)

tokių mišinių koncentracija yra ne didesnė už vieną dalį medžiagos, tenkančią dešimčiai dalių vandens; ir

c)

išmetama ne mažiau kaip 12 jūrmylių atstumu nuo artimiausio kranto.

5)

[Laivo vėliavos valstybės] administracijos patvirtintos ventiliacijos procedūros gali būti naudojamos krovinio likučiams iš cisternos pašalinti. Tokios procedūros remiasi [TJO] parengtais standartais. Bet koks vėliau į cisterną įleistas vanduo laikomas švariu ir jam netaikomos šios taisyklės 1, 2, 3 ar 4 dalys.

6)

Draudžiama į jūrą išmesti medžiagas, kurios nėra suklasifikuotos, laikinai suklasifikuotos ar įvertintos pagal šio priedo 4 taisyklės 1 dalį, arba balasto vandenį, cisternų papalavas, arba kitus likučius ar mišinius, turinčius tokių medžiagų.

A, B ir C kategorijų medžiagos specialiose zonose [kaip nurodyta Marpol 73/78 II priedo 1 taisyklėje, įskaitant Baltijos jūrą]

Atsižvelgiant į šio priedo šios taisyklės 14 dalies ir 6 taisyklės nuostatas:

7)

Draudžiama į jūrą išmesti šio priedo 3 taisyklės 1 dalies a punkte apibrėžtas A kategorijos medžiagas ar laikinai šiai kategorijai priskirtas medžiagas, arba balasto vandenį, cisternų paplavas, arba kitus likučius ar mišinius, turinčius tokių medžiagų. Jei cisternas, kuriose yra tokių medžiagų ar mišinių, reikia išplauti, susidarę likučiai leidžiami į priėmimo įrenginį, kurį pagal šio priedo 7 taisyklę parūpina su specialia zona besiribojančios valstybės, tol, kol medžiagos koncentracija tokio įrenginio nuotekose nepasiekia 0,05 % masės arba yra mažesnė ir kol cisterna neištuštėja, išskyrus geltonąjį ar baltąjį fosforą, kurio likutinė koncentracija yra 0,005 % masės. Bet koks vėliau į cisterną įleistas vanduo gali būti išmestas į jūrą, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

laivas plaukia toliau ne mažesniu kaip 7 mazgų greičiu savaeigių laivų atveju ar ne mažesniu kaip 4 mazgų greičiu nesavaeigių laivų atveju;

b)

išmetama žemiau vaterlinijos, atsižvelgiant į jūros vandens imtuvo vietą; ir

c)

išmetama ne mažiau kaip 12 jūrmylių atstumu nuo artimiausio kranto ir ne mažesniame nei 25 m gylyje.

8)

Draudžiama į jūrą išmesti šio priedo 3 taisyklės 1 dalies b punkte apibrėžtas B kategorijos medžiagas arba laikinai šiai kategorijai priskirtas medžiagas, arba balasto vandenį, vandenį po cisternų plovimo, arba kitus likučius ar mišinius, turinčius tokių medžiagų, išskyrus atvejus, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

cisterna buvo iš anksto išplauta pagal [laivo vėliavos valstybės] administracijos patvirtintą procedūrą ir remiantis [TJO] parengtais standartais, o atsiradusios cisternos paplavos buvo išleistos į priėmimo įrenginį;

b)

laivas plaukia toliau ne mažesniu kaip 7 mazgų greičiu savaeigių laivų atveju ar ne mažesniu kaip 4 mazgų greičiu nesavaeigių laivų atveju;

c)

išmetimo ir plovimo procedūros ir priemonės yra patvirtintos [laivo vėliavos valstybės] administracijos. Tokios procedūros ir priemonės remiasi [TJO] parengtais standartais ir užtikrina, kad nuotekų išmetimo koncentracija ir norma būtų tokia, kad medžiagos koncentracija užpakalinės laivo dalies kilvateryje neviršytų 1 ppm;

d)

išmetama žemiau vaterlinijos, atsižvelgiant į jūros vandens imtuvo vietą; ir

e)

išmetama ne mažiau kaip 12 jūrmylių atstumu nuo artimiausio kranto ir ne mažesniame nei 25 m gylyje.

9)

Draudžiama į jūrą išmesti šio priedo 3 taisyklės 1 dalies c punkte apibrėžtas C kategorijos medžiagas arba laikinai šiai kategorijai priskirtas medžiagas, arba balasto vandenį, cisternų paplavas, arba kitus likučius ar mišinius, turinčius tokių medžiagų, išskyrus atvejus, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

laivas plaukia toliau ne mažesniu kaip 7 mazgų greičiu savaeigių laivų atveju ar ne mažesniu kaip 4 mazgų greičiu nesavaeigių laivų atveju;

b)

išmetimo procedūros ir priemonės yra patvirtintos [laivo vėliavos valstybės] administracijos. Tokios procedūros ir priemonės remiasi [TJO] parengtais standartais ir užtikrina, kad nuotekų išmetimo koncentracija ir norma būtų tokia, kad medžiagos koncentracija užpakalinės laivo dalies kilvateryje neviršytų 1 ppm;

c)

didžiausias iš kiekvienos cisternos ir su ja susijusios vamzdynų sistemos išmestas krovinio kiekis neviršija didžiausio kiekio, patvirtinto pagal šios dalies b punkte nurodytas procedūras, kuris jokiu būdu neviršija didesnio iš šių dydžių: 1 m3 arba 1/3000 cisternos tūrio kubiniais metrais;

d)

išmetama žemiau vaterlinijos, atsižvelgiant į jūros vandens imtuvo vietą; ir

e)

išmetama ne mažiau kaip 12 jūrmylių atstumu nuo artimiausio kranto ir ne mažesniame nei 25 m gylyje.

10)

[Laivo vėliavos valstybės] administracijos patvirtintos ventiliacijos procedūros gali būti naudojamos krovinio likučiams iš cisternos pašalinti. Tokios procedūros remiasi [TJO] parengtais standartais. Bet koks vėliau į cisterną įleistas vanduo laikomas švariu ir jam netaikomos šios taisyklės 7, 8 ar 9 dalys.

11)

Draudžiama į jūrą išmesti medžiagas, kurios nėra suklasifikuotos, laikinai suklasifikuotos ar įvertintos pagal šio priedo 4 taisyklės 1 dalį, arba balasto vandenį, cisternų paplavas, arba kitus likučius ar mišinius, turinčius tokių medžiagų.

12)

Nė viena šios taisyklės nuostata nedraudžia laive laikyti B arba C kategorijų krovinio likučius ir išmesti jų į jūrą už specialios zonos ribų, atitinkamai laikantis šios taisyklės 2 ar 3 dalies.

6 taisyklė:   Išimtys

Šio priedo 5 taisyklė netaikoma:

a)

nuodingų skystų medžiagų ar tokių medžiagų turinčių mišinių išmetimui į jūrą, kuris būtinas laivo saugumui užtikrinti ar gyvybei jūroje išgelbėti; arba

b)

nuodingų skystų medžiagų ar tokių medžiagų turinčių mišinių išmetimui į jūrą dėl laivo ar jo prietaisų gedimo:

i)

jeigu įvykus gedimui ar nustačius išmetimą, buvo imtasi visų įmanomų atsargos priemonių išmetimui išvengti arba sumažinti jį iki minimumo; ir

ii)

išskyrus atvejus, kai savininkas arba kapitonas veikė ketindamas pakenkti arba nusikalstamai pasitikėdamas ir žinodamas, kad gali būti padaryta žala; arba

c)

nuodingų skystų medžiagų arba tokių medžiagų turinčių mišinių išmetimui į jūrą, kuriam pritarė [laivo vėliavos valstybės] administracija, kai tai daroma kovojant su konkrečiomis taršą sukeliančiomis avarijomis, siekiant iki minimumo sumažinti taršos padarytą žalą. Bet kokiam tokiam išmetimui turi pritarti ta vyriausybė, į kurios jurisdikciją galėtų patekti toks išmetimas.


TARYBOS ARGUMENTŲ PRANEŠIMAS

I.   ĮVADAS

Pagal bendro sprendimo procedūrą (251 str./EBS) Taryba 2004 m. birželio 11 d. pasiekė politinį susitarimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teršimo iš laivų ir dėl sankcijų už pažeidimus įvedimo projekto (1). Atlikus teisinį / lingvistinį redagavimą, Taryba savo bendrąją poziciją patvirtino 2004 m. spalio 7 d.

Spręsdama dėl savo pozicijos, Taryba atsižvelgė į Europos Parlamento nuomonę, pareikštą per pirmąjį svarstymą 2004 m. sausio 13 d. (2), ir į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (3)  (4).

Šia direktyva siekiama perkelti į Bendrijos teisę tarptautines MARPOL konvencijos taisykles, susijusias su teršimu iš laivų, nustatant, kad išmetimo taisyklių nesilaikymas yra pažeidimas, ir nustatyti suderintas jų vykdymo taisykles. Direktyva taip pat siekiama išplėsti šias taisykles, siekiant, kad jomis būtų reglamentuojamas naftos išmetimas dėl avarijos, sukeltos tyčia, dėl neatsargumo ar didelio nerūpestingumo, ir užtikrinti kuo platesnį jų taikymą pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS).

II.   BENDROSIOS POZICIJOS ANALIZĖ

Po naftos tanklaivio „Prestige“ avarijos Taryba pabrėžė ne vien saugumo jūroje politikos svarbą, bet ir būtinybę užtikrinti, kad bet kuriam asmeniui, sukėlusiam su tarša susijusią avariją arba prisidėjusiam prie jos sukėlimo dėl ypač aplaidaus elgesio, turėtų būti taikomos tinkamos sankcijos. Tarybos požiūris į šį Komisijos pasiūlymą, pateiktą 2003 m. kovo mėn., ir paremtą Europos Vadovų Tarybos išvada, pateikta tą patį mėnesį, kurioje pabrėžiamas tinkamos teisinės bazės pasirinkimas, yra paremtas principu, kad Bendrija turėtų pasinaudoti visomis savo teisėmis, nustatytomis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (UNCLOS), vykdydama valstybių narių įsipareigojimus, nustatytus Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL).

Taryba mano, kad su tarša iš laivų susijusio MARPOL režimo perkėlimas į Bendrijos teisę užtikrins griežtesnį ir darnesnį taikymą ir įgyvendinimą valstybėse narėse. Ji pritaria požiūriui, kad reikalinga nustatyti, jog bet koks teršiančių medžiagų išmetimas, padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar didelio nerūpestingumo, yra pažeidimas.

Vadovaujantis MARPOL nuostatų laikymosi principu, išimtys taikomos tuo atveju, kai teršalai išmetami siekiant išgelbėti gyvybes ar patį laivą. MARPOL konvencijoje numatyta išimtis savininkui ir kapitonui tais atvejais, kai teršalai išmetami avarijos metu, taikoma tarptautinėse jūrų teritorijose ir išskirtinėse ekonominėse ar jas atitinkančiose valstybių narių zonose. Tokiais atvejais logiška MARPOL nuostatų pasekmė yra ta, kad kapitono atsakomybe veikianti įgula yra apsaugota. Kita vertus, Tarybos manymu, valstybių narių vidaus vandenyse ir teritorinėje jūroje tikslinga pasinaudoti Bendrijos teisėmis pagal UNCLOS 211 straipsnio 4 dalį, siekiant sustiprinti pakrantės apsaugą, ir panaikinti išimtį, taikomą teršalų išmetimui dėl avarijos.

Taryba mano, kad sankcijos už pažeidimus, susijusius su teršimu iš laivų, turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios bei gali apimti baudžiamąsias arba administracines sankcijas. Ji taip pat pritaria, kad šios sankcijos turi būti taikomos bet kuriam už jūrų taršą atsakingam asmeniui, t. y. turi apimti visą atsakomybės grandinę. Tokie pažeidimai direktyvoje yra apibrėžti, tačiau Taryba laikosi požiūrio, kad būtiniausios privalomos taisyklės, reglamentuojančios baudžiamąsias sankcijas, atsakomybę ir jurisdikciją, turėtų būti nustatytos analogišku pagrindų sprendimu, kurį pasiūlytų Komisija ir svarstytų Teisingumo ir vidaus reikalų taryba.

Taryba palankiai vertina griežtų vykdymo priemonių, taikomų į bet kurį valstybės narės uostą įplaukiantiems laivams, supaprastinimą pagal atitinkamas tarptautines gaires. Ji pritaria intensyvesniam keitimuisi informacija apie įtariamą išmetimą tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, kurios yra laivo uosto arba laivo vėliavos valstybės, siekiant supaprastinti atitinkamų priemonių įgyvendinimą.

Galiausiai, Taryba mano, jog reikia panaudoti visas UNCLOS konvencijoje numatytas galimybes pakrantei ir jos ištekliams apsaugoti, įskaitant vykdymo priemones, kurias pakrančių valstybės taiko teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje arba ją atitinkančioje zonoje tranzitu plaukiojantiems laivams pagal UNCLOS 220 straipsnio 6 dalį, kai turima akivaizdžių ir objektyvių įrodymų apie teršalų išmetimą, padariusį didelę žalą arba dėl kurio gali būti padaryta didelė žala pakrantei ar bet kokiems ištekliams teritorinėje jūroje arba ekonominėje ar ją atitinkančioje zonoje. Tokiu atveju suinteresuota valstybė narė perduoda šią medžiagą savo kompetentingoms institucijoms, siekdama pradėti teisminį nagrinėjimą, įskaitant laivo sulaikymą, pagal savo nacionalinę teisę.

III.   PAKEITIMAI

Kadangi, kaip nurodyta pirmiau, Tarybos požiūris į šį direktyvos projektą labai skiriasi nuo pradžioje pasiūlyto teksto, bendrojoje pozicijoje nebuvo įmanoma atsižvelgti į didelę dalį Europos Parlamento pirmajame svarstyme pasiūlytų pakeitimų.

Pradiniame Komisijos pasiūlyme nebuvo kalbama apie Europos pakrantės apsaugos (6 ir 22 pakeitimai) įsteigimą. Taryba, manydama, jog svarbu apsvarstyti Europos pakrantės apsaugos stiprinimo priemones, nenori iš anksto spręsti dėl Komisijos iniciatyvos šiuo klausimu, dėl kurios, galimas dalykas, bus parengtas atskiras teisės aktas, kurį Taryba apsvarstys su susidomėjimu.

Taryba pritaria Europos Parlamento susirūpinimui dėl Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių saugumą jūroje, įgyvendinimo (3, 19, 20 ir 31 pakeitimai), tačiau mano, jog galiojančių teisės aktų įgyvendinimas, pavyzdžiui, Direktyvos 2000/59/EB dėl uostų priėmimo įrenginių, yra priskirtas valstybių narių kompetencijai, o įgyvendinimo priežiūra yra viena iš Sutartyje numatytų Komisijos užduočių.

Kadangi šios direktyvos tikslas yra aiškiai apibrėžti teršiančių medžiagų išmetimą iš laivų kaip Bendrijos teisės pažeidimą, Taryba laikosi nuomonės, kad kitos techninės nuostatos, pavyzdžiui, dėl laive esančios stebėjimo įrangos arba naftos registrų (30 ir 32 pakeitimai) nepatenka į šio pasiūlymo taikymo sritį.

Pagal pagrindinį pirmiau išdėstyto Tarybos požiūrio principą, MARPOL nuostatos dėl teršalų išmetimo, įskaitant savininkui ir kapitonui taikomą išimtį tais atvejais, kai teršalai išmetami dėl avarijos (10 pakeitimas), taikomos tarptautinėse jūros teritorijose ir valstybių narių išskirtinėse ekonominėse arba jas atitinkančiose zonose. Šiais atvejais išimtis taip pat taikoma kapitono atsakomybe veikiančiai įgulai. Priešingai, pagal UNCLOS 211 straipsnio 4 dalį ši išimtis netaikoma valstybių narių vidaus vandenyse teritorinėje jūroje.

Dėl direktyvos taikymo srities Tarybos mano, kad tikslinga tam tikroje jūros teritorijoje visiems laivams, neatsižvelgiant į jų vėliavą, taikyti vienodas sąlygas, siekiant išvengti nepalankių sąlygų sudarymo su valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams (11 ir 13 pakeitimai).

Bendrojoje pozicijoje nėra jokių išsamių nuostatų dėl sankcijų pobūdžio (žr. 8 straipsnio 4 ir 6 dalies išbraukimą / 17 ir 18 pakeitimus), atsižvelgiant į tai, kad dėl būtiniausių taisyklių, reglamentuojančių baudžiamųjų sankcijų suderinimą, reikėtų priimti pamatinį sprendimą, tačiau 7 straipsnio 2 dalyje pagal UNCLOS 220 straipsnio 6 dalį nurodytos vykdymo priemonės pakrančių valstybėms narėms, įskaitant laivo sulaikymą konkrečiais šiame straipsnyje nurodytais atvejais.

Bendrojoje pozicijoje yra kitų, smulkesnių Komisijos pasiūlymo pataisų ir patikslinimų. Europos Parlamento pasiūlyti kelių punktų pakeitimai buvo iš dalies ar visiškai įtraukti, siekiant užtikrinti teisės akto teksto vientisumą.


(1)  Komisija savo pasiūlymą pavadinimu „Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teršimo iš laivų ir dėl sankcijų, įskaitant baudžiamąsias sankcijas, įvedimo už su teršimu susijusius pažeidimus“ pateikė 2003 m. kovo 7 d. (OL C 76, 2004 3 25, p. 5).

(2)  Doc. 5181/04 CODEC 24 MAR 2 ENV 8 DROIPEN 1 (dar nepaskelbta OL).

(3)  OL C 220, 2003 9 16, p. 72.

(4)  Regionų komitetas nusprendė nepateikti nuomonės.


1.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 25/41


BENDROJI NUOMONĖ (EB) Nr. 4/2005

Tarybos priimta 2004 m. spalio 21 d.

siekiant priimti..... m..... d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr..../2005/EB, iš dalies keičiantį Sprendimą Nr. 1419/1999/EB, nustatantį Bendrijos veiksmus dėl Europos kultūros sostinės renginių 2005–2019 m.

(2005/C 25E/04)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 151 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1419/1999/EB, nustatantis Bendrijos veiksmus dėl Europos kultūros sostinės renginių 2005–2019 m., (3) yra skirtas Europos kultūrų gerovei, įvairovei ir bendroms savybėms išryškinti bei prisidėti prie Europos piliečių savitarpio žinių gilinimo.

(2)

Sprendimo Nr. 1419/1999/EB I priede išdėstoma chronologinė seka, kuria valstybės narės gali pateikti kandidatūras šiems renginiams. Šis priedas taikomas tik toms valstybėms, kurios buvo narėmis 1999 m. gegužės 25 d. sprendimo priėmimo metu.

(3)

Sprendimo Nr. 1419/1999/EB 6 straipsnyje teigiama, kad šis sprendimas gali būti persvarstytas, ypač atsižvelgiant į būsimą Europos Sąjungos plėtrą.

(4)

Atsižvelgiant į 2004 m. plėtrą, svarbu, kad naujosios valstybės narės lygiai taip pat per trumpą laiką pateiktų kandidatūras „Europos kultūros sostinės“ renginiams nekeičiant esamos valstybių narių sekos, kad nuo 2009 m. iki dabartinių Bendrijos veiksmų pabaigos būtų galima kasmet išrinkti sostines dviejose valstybėse narėse.

(5)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą Nr. 1419/1999/EB,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Sprendimas Nr. 1419/1999/EB iš dalies keičiamas taip:

1)

Įterpiama tokia 12a konstatuojamoji dalis

„12a)

Kadangi reikėtų taip atsižvelgti į šio sprendimo finansines pasekmes, kad būtų užtikrintas pakankamas ir tinkamas Bendrijos finansavimas dviems „Europos kultūros sostinėms“ paskirti;“

2)

2 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybių narių miestai paskiriami „Europos kultūros sostine“ I priede patvirtintame sąraše nustatyta seka. Iki 2008 m. imtinai paskiriamas vienas sąraše nurodytos valstybės narės miestas. Nuo 2009 m. paskiriamas vienas kiekvienos sąraše nurodytos valstybės narės miestas. I priede nustatyta chronologinė seka atitinkamų valstybių narių savitarpio susitarimu gali būti pakeista. Kiekviena atitinkama valstybė narė iš eilės pateikia vieno ar kelių miestų kandidatūras Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Regionų komitetui. Šios kandidatūros pateikiamos ne vėliau kaip prieš ketverius metus iki to renginio pradžios ir prie jų gali būti pridedama atitinkamos valstybės narės rekomendacija.“

3)

I priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 20 dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Priimta Liuksemburge,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas


(1)  OL C 121, 2004 4 30, p. 15.

(2)  2004 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 104 E, 2004 4 30), 2004 m. spalio 21 d. Tarybos bendroji pozicija ir ... Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL L 166, 1999 7 1, p. 1.


PRIEDAS

TEISĖS IŠKELTI „EUROPOS KULTŪROS SOSTINĖS“ KANDIDATŪRĄ SEKA

2005

Airija

 

2006

Graikija (1)

 

2007

Liuksemburgas

 

2008

Jungtinė Karalystė

 

2009

Austrija

Lietuva

2010

Vokietija

Vengrija

2011

Suomija

Estija

2012

Portugalija

Slovėnija

2013

Prancūzija

Slovakija

2014

Švedija

Latvija

2015

Belgija

Čekija

2016

Ispanija

Lenkija

2017

Danija

Kipras

2018

Nyderlandai (1)

Malta

2019

Italija

 


(1)  Kultūros/audiovizualinė taryba 1998 m. gegužės 28 d. susitikime atkreipė dėmesį į Graikijos ir Nyderlandų pasikeitimą vietomis pagal Sprendimo Nr. 1419/1999/EB 2 straipsnio 1 dalį.


TARYBOS ARGUMENTŲ PRANEŠIMAS

I.   ĮŽANGA

1.

2003 m. lapkričio 17 d. Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai EB Sutarties 151 straipsniu grindžiamą sprendimo, iš dalies pakeičiančio Sprendimą 1419/1999/EB, nustatantį Bendrijos veiksmus dėl Europos kultūros sostinės renginių 2005–2019 m., pasiūlymą.

2.

Europos Parlamentas pateikė nuomonę pirmuoju svarstymu 2004 m. balandžio 22 d. Komisija žodžiu pateikė savo pataisytą pasiūlymą 2004 m. balandžio 29 d.

3.

Regionų komitetas pateikė savo nuomonę 2004 m. balandžio 21 d. (1)

4.

2004 m. spalio 21 d. Taryba patvirtino bendrąją poziciją pagal EB Sutarties 251 straipsnio 2 dalį.

II.   PASIŪLYMO TIKSLAS

Pasiūlymo tikslas — leisti naujosioms valstybėms narėms dalyvauti Europos kultūros sostinės renginiuose dar nepasibaigus sprendimo galiojimui 2019 m. Juo nekeičiama valstybėms narėms nustatyta teisės iškelti kandidatūrą seka, bet nustatoma nauja sistema, pagal kurią dvi valstybės narės paskiriamos turinčiomis teisę kasmet nuo 2009 m. iškelti kandidatūras, kad valstybėse narėse būtų galima atrinkti dvi sostines.

III.   BENDROSIOS POZICIJOS ANALIZĖ

1.   Bendrosios pastabos

Taryba nepadarė jokių Komisijos pasiūlymo pakeitimų. Komisija visiškai pritarė vienam iš penkių Parlamento pasiūlytų pakeitimų (1 pakeitimas).

2.   Europos Parlamento padaryti pakeitimai

2.1.   Pakeitimai, kuriems Taryba pritarė

Taryba visiškai patvirtino pakeitimą, kurį pasiūlė Parlamentas ir kuriam pritarė Komisija (1 pakeitimas).

2.2.   Pakeitimai, kurių Taryba neįtraukė

Tarybos, kaip ir Komisijos, nuomone, 2, 3, 4 ir 5 pakeitimai nepatenka į pasiūlymo taikymo sritį ir todėl juos įtraukti būtų netikslinga.

III.   IŠVADOS

Taryba mano, kad jos bendroji pozicija yra darni ir visiškai atitinka pagrindinį Komisijos pasiūlymo tikslą, tokiu būdu sudarydama galimybes naujosioms valstybėms narėms dalyvauti Europos kultūros sostinės renginiuose kaip galima greičiau.


(1)  OL C 121, 2004 4 30, p. 15.


1.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 25/44


BENDROJI NUOMONĖ (EB) Nr. 5/2005

Tarybos priimta 2004 m. lapkričio 12 d.

siekiant priimti … m. … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2005 dėl prieigos prie dujų perdavimo tinklų sąlygų

(tekstas svarbus EEE)

(2005/C 25E/05)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),

kadangi:

(1)

2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 98/30/EB (2) daug prisidėjo prie dujų vidaus rinkos kūrimo. Šiuo metu būtina numatyti struktūrinius reglamentavimo pakeitimus likusioms vidaus rinkos sukūrimo, ypač prekybos dujomis, kliūtims pašalinti. Būtinos papildomos techninės taisyklės, ypač susijusios su trečiosios šalies prieigos paslaugomis, pajėgumų paskirstymo mechanizmų principais ir perkrovos valdymo procedūromis bei skaidrumo reikalavimais.

(2)

Patirtis, įgyta įgyvendinant ir kontroliuojant 2002 m. Europos dujų reguliavimo forumo (toliau – Forumas) patvirtintą pirmąjį Geros praktikos gairių rinkinį, rodo, kad, siekiant užtikrinti visapusišką Gairėse išdėstytų taisyklių įgyvendinimą visose valstybėse narėse ir numatyti minimalias garantijas vienodoms praktinėms patekimo į rinką sąlygoms, būtina numatyti, kad jos taptų teisiškai įgyvendinamos.

(3)

Antrasis bendrųjų taisyklių rinkinys – „Antrosios geros praktikos gairės“ buvo patvirtintas 2003 m. rugsėjo 24–25 d. Forumo susitikime. Todėl, remiantis tomis gairėmis, šiuo reglamentu siekiama nustatyti bendruosius principus ir taisykles, reglamentuojančias prieigą prie tinklo ir trečiosios šalies prieigos paslaugas, perkrovos valdymą, skaidrumą, subalansavimą ir prekybą pajėgumų teisėmis.

(4)

Direktyvos 2003/55/EB 15 straipsnyje leidžiama jungtinė perdavimo ir paskirstymo sistemų operatorių veikla. Todėl šiame reglamente išdėstytose taisyklėse nereikalaujama keisti nacionalinių perdavimo ir paskirstymo sistemų, atitinkančių reikiamas Direktyvos 2003/55/EB, ypač jos 15 straipsnio, nuostatas, struktūros.

(5)

Didelio slėgio vamzdynai, jungiantys vietos skirstytojus prie dujų tinklo, kurie pirmiausia nėra naudojami vietos paskirstymui, patenka į šio reglamento taikymo sritį.

(6)

Būtina nurodyti kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomi prieigos prie tinklo tarifai, siekiant užtikrinti, kad jie visapusiškai atitiktų nediskriminavimo principą ir gerai veikiančios vidaus rinkos reikmes, kad juose būtų visapusiškai atsižvelgta į sistemos vientisumo poreikį bei atsispindėtų patirtos faktinės išlaidos, tuo pat metu užtikrinant atitinkamas su rentabilumu susijusias paskatas, įskaitant atitinkamą investicijų grąžą ir, prireikus, atsižvelgiant į reguliavimo institucijų vykdomą tarifų reguliavimą.

(7)

Apskaičiuojant prieigos prie tinklų tarifus svarbu atsižvelgti į patirtas faktines išlaidas ir poreikį numatyti atitinkamą investicijų grąžą bei lengvatas naujai infrastruktūrai kurti. Šiuo atžvilgiu, ypač jei egzistuoja veiksminga vamzdynų tarpusavio konkurencija, bus atitinkamai išanalizuotos tarifų nustatymo gairės.

(8)

Rinka grindžiamų priemonių, pavyzdžiui, aukcionų, taikymas tarifams nustatyti turėtų atitikti Direktyvos 2003/55/EB nuostatas.

(9)

Bendram minimaliam praktinės prieigos standartui Bendrijoje nustatyti ir siekiant užtikrinti, kad trečiosios šalies prieigos paslaugos būtų pakankamai suderintos, bei sudaryti sąlygas pasinaudoti gerai veikiančios dujų vidaus rinkos teikiama nauda, būtinas bendras minimalus trečiosios šalies prieigos paslaugų rinkinys.

(10)

Nuorodos į suderintas transportavimo sutartis, susijusias su nediskriminuojančia prieiga prie perdavimo sistemų operatorių tinklo, nereiškia, kad konkrečios sistemos operatoriaus valstybėje narėje transportavimo sutarčių sąlygos privalo būti tokios pačios, kaip kito tos ar kitos valstybės narės perdavimo sistemos operatoriaus, nebent nustatomi būtiniausi reikalavimai, kurios turi tenkinti visos transportavimo sutartys.

(11)

Sutartinės tinklų perkrovos valdymas yra svarbus klausimas, baigiant kurti dujų vidaus rinką. Būtina nustatyti bendras taisykles, kurios subalansuotų būtinybę atiduoti nepanaudotus pajėgumus pagal principą „naudok arba prarasi“ su pajėgumų turėtojų teisėmis, prireikus juos panaudoti, kartu užtikrinant pajėgumų likvidumo stiprinimą.

(12)

Nors šiuo metu Bendrijoje neaktuali fizinės tinklų perkrovos problema, ši problema gali iškilti ateityje. Todėl svarbu numatyti pagrindinį perpildytų pajėgumų paskirstymo tokiomis aplinkybėmis principą.

(13)

Norint gauti veiksmingą prieigą prie dujų tinklų, tinklo naudotojams būtina informacija, pirmiausia susijusi su techniniais reikalavimais ir turimais pajėgumais, kad jie galėtų pasinaudoti vidaus rinkos teikiamomis verslo galimybėmis. Būtini bendri minimalūs tokių skaidrumo reikalavimų standartai. Tokia informacija gali būti skelbiama įvairiais būdais, įskaitant elektronines priemones.

(14)

Nediskriminuojančios ir skaidrios dujų subalansavimo sistemos, kurias eksploatuoja perdavimo sistemų operatoriai, yra svarbūs mechanizmai, ypač naujiems rinkos dalyviams, kurie gali susidurti su didesniais sunkumais balansuodami bendrą pardavimų portfelį, nei bendrovės, kurios jau yra įsitvirtinusios atitinkamoje rinkoje. Todėl būtina nustatyti taisykles, užtikrinančias, kad perdavimo sistemų operatoriai šiuos mechanizmus eksploatuotų nediskriminuojančias, skaidrias ir veiksmingas prieigos prie tinklo sąlygas atitinkančiu būdu.

(15)

Prekyba pirminėmis pajėgumų teisėmis yra svarbi konkurencingos rinkos plėtros ir likvidumo sukūrimo dalis. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos pagrindinės šį aspektą reglamentuojančios taisyklės.

(16)

Būtina užtikrinti, kad pajėgumų teises įgyjančios įmonės galėtų jas parduoti kitoms licencijuotoms įmonėms, siekiant užtikrinti reikiamą likvidumo lygį pajėgumų rinkoje. Vis dėlto, šis požiūris netrukdo taikyti sistemos, kai nacionaliniu lygiu nustatyti konkrečiu laikotarpiu nepanaudoti pajėgumai nuolat vėl atiduodami rinkai.

(17)

Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių ir pagal jį patvirtintų gairių.

(18)

Prie šio reglamento pridėtose gairėse apibrėžiamos konkrečios išsamios įgyvendinimo taisyklės, pagrįstos antrosiomis Geros praktikos gairėmis. Prireikus šios taisyklės laikui bėgant bus tobulinamos atsižvelgiant į nacionalinių dujų sistemų skirtumus.

(19)

Siūlydama iš dalies keisti šio reglamento priede išdėstytas gaires, Komisija turėtų užtikrinti, kad Forume būtų iš anksto konsultuojamasi su visomis šiomis gairėmis suinteresuotomis atitinkamomis šalimis, kurioms atstovauja profesinės organizacijos, ir valstybėmis narėmis, bei paprašyti Europos elektros energijos ir dujų reguliuotojų grupės indėlio.

(20)

Iš valstybių narių ir kompetentingų nacionalinių institucijų reikėtų reikalauti teikti Komisijai atitinkamą informaciją. Komisija tokią informaciją turėtų laikyti konfidencialia.

(21)

Šis reglamentas ir pagal jį patvirtintos gairės nepažeidžia Bendrijos konkurencijos taisyklių taikymo.

(22)

Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimamos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (3).

(23)

Kadangi šio reglamento tikslo – nustatyti sąžiningas prieigos prie gamtinių dujų perdavimo sistemų sąlygas reglamentuojančias taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi, dėl veiksmų apimties ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šis reglamentas neviršija būtinų priemonių nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šio reglamento tikslas – nustatyti nediskriminuojančias taisykles, reglamentuojančias prieigos prie gamtinių dujų perdavimo sistemų sąlygas, atsižvelgiant į nacionalinių ir regioninių rinkų savitumą siekiant užtikrinti tinkamą dujų vidaus rinkos veikimą.

Šis tikslas apima suderintų principų, reglamentuojančių tarifus arba jų apskaičiavimo metodikas ir prieigą prie tinklo, bei trečiosios šalies prieigos paslaugų nustatymą, taip pat pajėgumų paskirstymo ir perkrovos valdymo suderintų principų nustatymą, skaidrumo reikalavimų nustatymą, subalansavimo taisykles ir mokesčius už disbalansą bei prekybos pajėgumais palengvinimą.

2.   Valstybės narės pagal Direktyvą 2003/55/EB gali įsteigti subjektą arba įstaigą, kuri vykdytų vieną ar kelias funkcijas, kurios paprastai priskiriamos perdavimo sistemų operatoriams, ir kuriai taikomi šio reglamento reikalavimai.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

1.   Šiame reglamente taikomi tokie sąvokų apibrėžimai:

1)

„perdavimas“ – tai gamtinių dujų transportavimas tinklu, kurį daugiausia sudaro didelio slėgio vamzdynai, išskyrus gavybos proceso vamzdynų tinklą ir didelio slėgio vamzdynų dalį, pagrindinai naudojamą gamtinių dujų vietiniam paskirstymui, siekiant pristatyti jas vartotojams, išskyrus tiekimą;

2)

„transportavimo sutartis“ – tai perdavimo sistemos operatoriaus ir tinklo naudotojo sudaryta sutartis siekiant vykdyti perdavimą;

3)

„pajėgumai“ – tai didžiausias srautas, išreikštas įprastais kubiniais metrais per laiko vienetą arba energijos vienetu per laiko vienetą, kuriuo tinklo naudotojas turi teisę naudotis pagal transportavimo sutarties nuostatas;

4)

„nepanaudoti pajėgumai“ – tai nuolatiniai pajėgumai, kuriuos tinklo naudotojas įgijo pagal transportavimo sutartį, tačiau kurių tas naudotojas dar nepaskyrė.

5)

„perkrovos valdymas“ – tai perdavimo sistemos operatoriaus pajėgumų valdymas siekiant optimaliai ir maksimaliai išnaudoti techninius pajėgumus ir savalaikis būsimos perkrovos ir perpildymo vietos nustatymas;

6)

„antrinė rinka“ – tai ne pirminėje rinkoje parduodamų pajėgumų rinka;

7)

„paskyrimas“ – tai tinklo naudotojo išankstinis pranešimas perdavimo sistemos operatoriui apie faktinį srautą, kurį jis nori įleisti arba išleisti iš sistemos;

8)

„pakartotinis paskyrimas“ – tai vėlesnis pranešimas apie patikslintą paskyrimą;

9)

„sistemos vientisumas“ – tai tokia perdavimo tinklo, įskaitant reikiamus perdavimo įrenginius, padėtis, kai gamtinių dujų slėgis ir kokybė neviršija perdavimo sistemos operatoriaus nustatytų mažiausių ir didžiausių ribų, kad techniniu požiūriu būtų garantuotas gamtinių dujų perdavimas;

10)

„balansavimo laikotarpis“ – tai laikotarpis, kuriuo kiekvienas tinklo naudotojas privalo subalansuoti energijos vienetais išreikštą išleistą gamtinių dujų kiekį, tokį patį gamtinių dujų kiekį įleisdamas į perdavimo tinklą, pagal transportavimo sutartį ar tinklo kodeksą;

11)

„tinklo naudotojas“ – tai perdavimo sistemos operatoriaus klientai ar potencialūs klientai bei patys perdavimo sistemų operatoriai tiek, kiek jiems tai būtina perdavimo funkcijoms vykdyti;

12)

„pertraukiamosios paslaugos“ – tai paslaugos, pasiūlytos perdavimo sistemos operatoriaus ryšium su pertraukiamaisiais pajėgumais;

13)

„pertraukiamieji pajėgumai“ – tai dujų perdavimo pajėgumai, kuriuos gali nutraukti perdavimo sistemos operatorius transportavimo sutartyje numatytomis sąlygomis;

14)

„ilgalaikės paslaugos“ – tai perdavimo sistemos operatoriaus siūlomos vienerius metus ar ilgiau trunkančios paslaugos;

15)

„trumpalaikės paslaugos“ – tai perdavimo sistemos operatoriaus siūlomos trumpiau nei vienerius metus trunkančios paslaugos;

16)

„nuolatiniai pajėgumai“ – tai dujų perdavimo pajėgumai, kurie sutartimi garantuojami kaip perdavimo sistemos operatoriaus nepertraukiamieji pajėgumai;

17)

„nuolatinės paslaugos“ – tai paslaugos, pasiūlytos perdavimo sistemos operatoriaus ryšium su nuolatiniais pajėgumais;

18)

„techniniai pajėgumai“ – tai didžiausi nuolatiniai pajėgumai, kuriuos perdavimo sistemos operatorius gali pasiūlyti tinklo naudotojams atsižvelgiant į sistemos vientisumą ir perdavimo tinklo eksploatacijos reikalavimus;

19)

„sutartyje numatyti pajėgumai“ – tai pajėgumai, kuriuos perdavimo sistemos operatorius transportavimo sutartimi paskyrė tinklo naudotojui;

20)

„turimi pajėgumai“ – tai techninių pajėgumų dalis, kuri nėra paskirta ir tuo metu vis dar priklauso sistemai;

21)

„sutartinė perkrova“ – tai padėtis, kai nuolatinių pajėgumų paklausos lygis viršija techninius pajėgumus;

22)

„pirminė rinka“ – tai perdavimo sistemos operatoriaus tiesiogiai parduodamų pajėgumų rinka;

23)

„fizinė perkrova“ – tai padėtis, kai faktinio tiekimo paklausos lygis tam tikru metu viršija techninius pajėgumus.

2.   Taip pat taikomi Direktyvos 2003/55/EB 2 straipsnyje pateikti sąvokų apibrėžimai, kurie yra svarbūs taikant šį reglamentą, išskyrus Direktyvos 2003/55/EB 2 straipsnio 3 punkte pateiktą perdavimo sąvokos apibrėžimą.

3 straipsnis

Prieigos prie tinklų tarifai

1.   Tarifai arba jiems apskaičiuoti naudojamos metodikos, kurias taiko perdavimo sistemų operatoriai ir kurios patvirtintos reguliavimo institucijų pagal Direktyvos 2003/55/EB 25 straipsnio 2 dalį, ir pagal tos direktyvos 18 straipsnio 1 dalį paskelbti tarifai yra skaidrūs, juose atsižvelgiama į sistemos vientisumo bei jos tobulinimo poreikį ir atsispindi patirtos faktinės išlaidos, tuo pat metu užtikrinant atitinkamas su rentabilumu susijusias paskatas, įskaitant atitinkamą investicijų grąžą ir, prireikus, atsižvelgiant į reguliavimo institucijų vykdomą tarifų reguliavimą. Tarifai arba jiems apskaičiuoti naudojamos metodikos taikomos nediskriminuojant.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad tarifus taip pat būtų galima nustatyti rinka grindžiamomis priemonėmis, pvz. aukcionuose, jei tokios priemonės ir dėl jų atsirandančios pajamos yra patvirtintos reguliavimo institucijos.

Tarifai arba jiems apskaičiuoti naudojamos metodikos palengvina veiksmingą prekybą dujomis ir konkurenciją, tuo pat metu išvengiant tinklo naudotojų tarpusavio subsidijavimo ir numatant paskatas investicijoms bei išlaikant arba sukuriant perdavimo tinklų sąveiką.

2.   Prieigos prie tinklo tarifai neriboja rinkos likvidumo ir neiškraipo tarptautinės prekybos naudojant skirtingas perdavimo sistemas. Jei tarifų struktūros ar balansavimo mechanizmų skirtumai kliudytų prekybai naudojant perdavimo sistemas ir nepaisant Direktyvos 2003/55/EB 25 straipsnio 2 dalies, perdavimo sistemų operatoriai, glaudžiai bendradarbiaudami su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, aktyviai siekia tarifų struktūros ir apmokestinimo principų, įskaitant susijusius su balansavimu, konvergencijos.

4 straipsnis

Trečiosios šalies prieigos paslaugos

1.   Perdavimo sistemų operatoriai:

a)

užtikrina, kad visiems tinklo naudotojams paslaugos būtų siūlomos jų nediskriminuojant. Visų pirma, kai perdavimo sistemos operatorius tą pačią paslaugą siūlo skirtingiems vartotojams, jis tai daro lygiavertėmis sutarties sąlygomis: sudarydamas suderintas transportavimo sutartis arba remdamasis kompetentingos institucijos Direktyvos 2003/55/EB 25 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintu tinklo kodeksu;

b)

teikia tiek nuolatines, tiek pertraukiamąsias trečiosios šalies prieigos paslaugas. Pertraukiamųjų pajėgumų kainoje atsispindi nutraukimo galimybė;

c)

tinklo naudotojams siūlo tiek ilgalaikes, tiek trumpalaikes paslaugas.

2.   Transportavimo sutartyse, pasirašytose nurodant nestandartines pradžios datas arba trumpesnę nei standartinės metinės transportavimo sutarties trukmę, nenumatomi savavališkai didesni ar mažesni tarifai, neatspindintys paslaugų rinkos vertės pagal 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus.

3.   Atitinkamais atvejais trečiosios šalies prieigos paslaugos gali būti suteikiamos iš tinklo naudotojų gavus tinkamas garantijas dėl jų kreditinio patikimumo. Tokios garantijos privalo nesudaryti jokių netinkamų kliūčių patekimui į rinką ir privalo būti nediskriminuojančios, skaidrios ir proporcingos.

5 straipsnis

Pajėgumų paskirstymo mechanizmų principai ir perkrovos valdymo tvarka

1.   Rinkos dalyviams leidžiama naudotis didžiausiais pajėgumais visuose susijusiuose 6 straipsnio 3 dalyje nurodytuose taškuose, atsižvelgiant į sistemos vientisumą ir veiksmingą tinklo eksploatavimą.

2.   Perdavimo sistemų operatoriai įgyvendina ir paskelbia nediskriminuojančius ir skaidrius pajėgumų paskirstymo mechanizmus, kurie:

a)

duoda reikiamų ekonominių ženklų veiksmingam ir maksimaliam techninių pajėgumų naudojimui ir palengvina investicijas į naują infrastruktūrą;

b)

neprieštarauja rinkos mechanizmams, įskaitant dabartines sandorių rinkas ir prekybos mazgus, būdami lankstūs ir galintys prisitaikyti prie besivystančių rinkos aplinkybių;

c)

neprieštarauja valstybių narių prieigos prie tinklo sistemoms.

3.   Perdavimo sistemų operatoriams sudarant naujas transportavimo sutartis arba pakartotinai derantis dėl esamų transportavimo sutarčių, šiose sutartyse atsižvelgiama į šiuos principus:

a)

sutartinės perkrovos atveju, perdavimo sistemos operatorius bent prieš dieną pasiūlo pirminėje rinkoje nepanaudotus pertraukiamuosius pajėgumus,

b)

tinklo naudotojai, norintys perparduoti arba pernuomoti nepanaudotus sutartyje numatytus pajėgumus antrinėje rinkoje, turi teisę tai daryti. Valstybės narės gali reikalauti, kad tinklo naudotojai pateiktų pranešimą ar informuotų perdavimo sistemų operatorius.

4.   Jei esamose transportavimo sutartyse numatyti pajėgumai lieka nepanaudoti ir įvyksta sutartinė perkrova, perdavimo sistemų operatoriai taiko šio straipsnio 3 dalį, nebent tai pažeistų esamų transportavimo sutarčių reikalavimus. Jei tai pažeistų esamas transportavimo sutartis, perdavimo sistemų operatoriai, pasikonsultavę su kompetentingomis institucijomis, pagal šio straipsnio 3 dalį pateikia prašymą tinklo naudotojui dėl nepanaudotų pajėgumų naudojimo antrinėje rinkoje.

5.   Tuo atveju, jei įvyksta fizinė perkrova, perdavimo sistemos operatorius arba, prireikus, reguliavimo institucijos taiko nediskriminuojančius, skaidrius pajėgumų paskirstymo mechanizmus.

6 straipsnis

Skaidrumo reikalavimai

1.   Perdavimo sistemų operatoriai viešai skelbia išsamią informaciją apie jų siūlomas paslaugas ir taikomas susijusias sąlygas, bei techninę informaciją, reikalingą tinklo naudotojams veiksmingai prieigai prie tinklo gauti.

2.   Siekdami užtikrinti skaidrius, objektyvius ir nediskriminuojančius tarifus bei palengvinti produktyvų dujų tinklo panaudojimą, perdavimo sistemų operatoriai arba atitinkamos nacionalinės institucijos skelbia pagrįstai ir pakankamai išsamią informaciją apie tarifų apskaičiavimą, metodiką ir struktūrą.

3.   Kiekvienas perdavimo sistemos operatorius reguliariai ir kaskart, atnaujinus duomenis, viešai skelbia patogią naudoti ir standartizuotą kiekybinę informaciją apie suteiktų paslaugų techninius, sutartyse numatytus ir turimus pajėgumus visuose susijusiuose taškuose, įskaitant dujų pristatymo ir paėmimo taškus.

4.   Susijusius perdavimo sistemos taškus, apie kuriuos turi būti viešai skelbiama informacija, patvirtina kompetentingos institucijos pasikonsultavusios su tinklo naudotojais.

5.   Jei perdavimo sistemos operatorius mano, kad dėl konfidencialumo priežasčių jis neturi teisės viešai paskelbti visus reikiamus duomenis, jis kreipiasi į kompetentingas institucijas dėl leidimo riboti informacijos apie konkretų tašką ar taškus skelbimą.

Kompetentingos institucijos, įvertinusios konkrečius atvejus, išduoda leidimą arba atsisako jį išduoti, pirmiausia atsižvelgdamos į poreikį gerbti teisėtą komercinį konfidencialumą ir tikslą sukurti konkurencingą dujų vidaus rinką. Jei leidimas išduodamas, turimi pajėgumai skelbiami nenurodant kiekybinių duomenų, kurie pažeistų konfidencialumą.

Šioje dalyje paminėti leidimai neišduodami, jei trys ar daugiau tinklo naudotojų turi sutartyje numatytų pajėgumų tame pačiame taške.

6.   Perdavimo sistemų operatoriai visada atskleidžia pagal šį reglamentą privalomą informaciją suprantamu, kiekybiškai aiškiu, lengvai prieinamu būdu ir nediskriminuodami.

7 straipsnis

Balansavimo taisyklės ir mokesčiai už disbalansą

1.   Balansavimo taisyklės sudaromos sąžiningai, nediskriminuojant ir skaidriai bei remiantis objektyviais kriterijais. Balansavimo taisyklės atspindi tikras sistemos reikmes, atsižvelgiant į perdavimo sistemos operatoriaus turimus išteklius.

2.   Rinka nepagrįstų balansavimo sistemų atveju nustatomos tokios paklaidos, kurios atspindėtų sezoniškumą arba dėl kurių susidarytų paklaida, kuri būtų didesnė už dėl sezoniškumo susidarančią paklaidą, ir kurios atspindėtų faktinius perdavimo sistemos techninius pajėgumus. Paklaidos lygiai atspindi tikras sistemos reikmes, atsižvelgiant į perdavimo sistemos operatoriaus turimus išteklius.

3.   Mokesčiai už disbalansą iš esmės atspindi išlaidas ir kartu tinklo naudotojams numato atitinkamas lengvatas pristatomam ir paimamam dujų kiekiui išlyginti. Šiais mokesčiais vengiama tinklo naudotojų tarpusavio subsidijavimo ir jie netrukdo naujiems rinkos dalyviams patekti į rinką.

Mokesčių už disbalansą apskaičiavimo metodiką ir galutinius tarifus viešai skelbia atitinkamai kompetentingos institucijos arba perdavimo sistemos operatorius.

4.   Perdavimo sistemų operatoriai gali nustatyti baudas tinklo naudotojams, kurie neišlygina į perdavimo sistemą pristatomo ir paimamo kiekio pagal 1 dalyje paminėtas balansavimo taisykles.

5.   Į patirtas faktines balansavimo išlaidas viršijančias baudas atsižvelgiama apskaičiuojant tarifus, tačiau jomis nesumažinamas suinteresuotumas balansavimu ir jas patvirtina kompetentingos institucijos.

6.   Kad tinklo naudotojai galėtų imtis savalaikių korekcinių veiksmų, perdavimo sistemų operatoriai suteikia pakankamos, savalaikės ir patikimos kompiuterinės informacijos apie tinklo naudotojų subalansavimo statusą. Suteiktos informacijos lygis atspindi perdavimo sistemos operatoriaus turimos informacijos lygį. Mokesčius už tokios informacijos suteikimą, jei jie yra, patvirtina kompetentingos institucijos, o perdavimo sistemos operatorius juos paskelbia viešai.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad, siekiant palengvinti prekybą dujomis, perdavimo sistemų operatoriai stengtųsi suderinti balansavimo tvarką ir modernizuoti balansavimo mokesčių struktūrą bei dydžius.

8 straipsnis

Prekyba pajėgumų teisėmis

Kiekvienas perdavimo sistemos operatorius imasi reikiamų veiksmų, kad būtų galima ir palengvinta laisva prekyba pajėgumų teisėmis. Kiekvienas toks operatorius parengia suderintas transportavimo sutartis ir pirminėje rinkoje taikomą tvarką, kad būtų palengvinta antrinė prekyba pajėgumais, ir pripažįsta pirminių pajėgumų teisių perdavimą, kai apie jį praneša tinklo naudotojai. Apie suderintas transportavimo sutartis ir tvarką pranešama reguliavimo institucijoms.

9 straipsnis

Gairės

1.   Prireikus, šio reglamento tikslui pasiekti reikalingą minimalų suderinimo laipsnį numatančiose gairėse nurodomi:

a)

išsamūs duomenys apie trečiosios šalies prieigos paslaugas, įskaitant šių paslaugų pobūdį, trukmę ir kitus reikalavimus pagal 4 straipsnį;

b)

išsamūs duomenys apie pajėgumų paskirstymo mechanizmų principus ir apie perkrovos valdymo tvarkos taikymą sutartinės perkrovos atveju pagal 5 straipsnį;

c)

išsamūs duomenys apie techninės informacijos, būtinos tinklo naudotojams norint gauti veiksmingą prieigą prie sistemos, ir visų su skaidrumo reikalavimais susijusių taškų apibrėžimą, taip pat informaciją, kuri turi būti skelbiama visuose susijusiuosiuose taškuose, bei tvarkaraštį, pagal kurį ši informacija skelbiama, pagal 6 straipsnį.

2.   Gairės 1 dalyje išvardytais klausimais yra nustatytos priede. Komisija gali jas iš dalies keisti; tai daroma 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3.   Pagal šį reglamentą patvirtintų gairių taikymas ir dalinis keitimas atspindi nacionalinių dujų sistemų skirtumus, todėl Bendrijos lygiu nėra būtinos vienodos išsamios trečiosios šalies prieigos sąlygos. Vis dėlto, jomis gali būti nustatyti būtiniausi reikalavimai, kurie turi būti tenkinami siekiant nediskriminuojančių ir skaidrių prieigos prie tinklo sąlygų, būtinų dujų vidaus rinkai, kurie tuomet galėtų būti taikomi atsižvelgiant į nacionalinių dujų sistemų skirtumus.

10 straipsnis

Reguliavimo institucijos

Vykdydamos savo pareigas pagal šį reglamentą, valstybių narių pagal Direktyvos 2003/55/EB 25 straipsnį įsteigtos reguliavimo institucijos užtikrina šio reglamento ir pagal jo 9 straipsnį patvirtintų gairių laikymąsi.

Prireikus jos bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija.

11 straipsnis

Informacijos teikimas

Valstybės narės ir reguliavimo institucijos Komisijos prašymu pateikia visą informaciją, būtiną 9 straipsniui taikyti.

Komisija nustato pagrįstą terminą, per kurį informacija turi būti pateikta, atsižvelgdama į reikalaujamos informacijos sudėtingumą ir jos poreikio skubumą.

12 straipsnis

Valstybių narių teisė numatyti išsamesnes priemones

Šis reglamentas neriboja valstybių narių teisės toliau taikyti arba nustatyti priemones, kurių nuostatos yra išsamesnės už nustatytas šiame reglamente ir 9 straipsnyje minėtose gairėse.

13 straipsnis

Nuobaudos

1.   Valstybės narės nustato taisykles dėl nuobaudų, taikytinų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės praneša Komisijai apie tokias nuostatas ne vėliau kaip iki 2006 m liepos 1 d. ir nedelsdamos praneša apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus.

2.   Pagal 1 dalį numatytos nuobaudos nėra baudžiamosios teisės pobūdžio.

14 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda Direktyvos 2003/55/EB 30 straipsniu įsteigtas komitetas.

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

15 straipsnis

Komisijos pranešimas

Komisija kontroliuoja šio reglamento įgyvendinimą. Pagal Direktyvos 2003/55/EB 31 straipsnio 3 dalį rengiamame pranešime Komisija taip pat praneša apie patirtį, įgytą taikant šį reglamentą. Pranešime pirmiausia išanalizuojama, kokiu mastu šiuo reglamentu sėkmingai užtikrintos nediskriminuojančios ir išlaidas atspindinčios prieigos prie tinklo sąlygos dujų perdavimo tinklams, siekiant suteikti vartotojams pasirinkimą gerai veikiančioje vidaus rinkoje ir užtikrinti ilgalaikį tiekimo patikimumą. Kai būtina, prie pranešimo pridedami atitinkami pasiūlymai ir (arba) rekomendacijos.

16 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Šis reglamentas netaikomas:

a)

valstybėse narėse esančioms gamtinių dujų perdavimo sistemoms, tol, kol galioja pagal Direktyvos 2003/55/EB 28 straipsnį suteiktos išimtys. Valstybės narės, kurioms pagal Direktyvos 2003/55/EB 28 straipsnį taikomos išimtys, gali kreiptis į Komisiją dėl laikinos išimties dėl šio reglamento taikymo, ne ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui nuo šiame punkte minėtų išimčių galiojimo pabaigos;

b)

valstybių narių jungiamiesiems vamzdynams ir reikšmingiems esamų infrastruktūrų pajėgumų padidėjimams bei šių infrastruktūrų pakeitimams, kurie padeda kurti naujus dujų tiekimo šaltinius, kaip nurodyta Direktyvos 2003/55/EB 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kuriems netaikomos tos direktyvos 18, 19, 20 straipsnių ir 25 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos, kol jiems netaikomos šiame punkte paminėtos nuostatos; arba

c)

gamtinių dujų perdavimo sistemoms, kurioms suteiktos išimtys pagal Direktyvos 2003/55/EB 27 straipsnį.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2006 m. liepos 1 d., išskyrus 9 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį, kuris taikomas nuo 2007 m. sausio 1 dienos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas


(1)  2004 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 104 E, 2004 4 30) ir ...... Tarybos sprendimas.

(2)  OL L 176, 2003 7 15, p. 57.

(3)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.


PRIEDAS

GAIRĖS DĖL

1.

TREČIOSIOS ŠALIES PRIEIGOS PASLAUGŲ

2.

PAJĖGUMŲ PASKIRSTYMO MECHANIZMŲ PRINCIPŲ, PERKROVOS VALDYMO TVARKOS BEI JOS TAIKYMO SUTARTINĖS PERKROVOS ATVEJU, IR

3.

TECHNINĖS INFORMACIJOS, BŪTINOS TINKLO NAUDOTOJAMS NORINT GAUTI VEIKSMINGĄ PRIEIGĄ PRIE SISTEMOS, IR VISŲ SU SKAIDRUMO REIKALAVIMAIS SUSIJUSIŲ TAŠKŲ APIBRĖŽIMO, TAIP PAT INFORMACIJOS, KURI TURI BŪTI SKELBIAMA VISUOSE SUSIJUSIUOSE TAŠKUOSE, BEI TVARKARAŠČIO, PAGAL KURĮ ŠI INFORMACIJA SKELBIAMA

1.   TREČIOSIOS ŠALIES PRIEIGOS PASLAUGOS

1)

Perdavimo sistemų operatoriai siūlo nuolatines ir pertraukiamąsias paslaugas ne trumpiau nei vieną dieną.

2)

Suderintos transportavimo sutartys ir bendras tinklo kodeksas rengiami siekiant palengvinti prekybą tinklo naudotojams sutartyse nustatytais pajėgumais ir pakartotiną jų panaudojimą nekliudant išleisti pajėgumus.

3)

Perdavimo sistemų operatoriai parengia tinklo kodeksus ir suderintas sutartis deramai pasikonsultavę su tinklo naudotojais.

4)

Perdavimo sistemų operatoriai įgyvendina standartizuotą paskyrimo ir pakartotino paskyrimo tvarką, kai ją suderina su Europos energetinių dujų mainų racionalizavimo asociacija – dujos (EASEE–gas). Jie sukuria informacines sistemas ir elektronines ryšių priemones, kurios padėtų teikti atitinkamus duomenis tinklo naudotojams ir supaprastintų sandorius, pvz., paskyrimus, pajėgumų nustatymą sutartimi ir pajėgumų teisių perleidimą tarp tinklo naudotojų.

5)

Perdavimo sistemų operatoriai suderina nustatytą prašymų pateikimo tvarką ir atsakymo laikotarpį pagal geriausią pramonės praktiką siekdami sutrumpinti atsakymo laikotarpį. Jie numato tiesioginio kompiuterizuoto pajėgumų išankstinio užsakymo ir patvirtinimo sistemas, paskyrimų ir pakartotinų paskyrimų tvarką ne vėliau kaip 2006 m. liepos 1 d., jei tokia tvarka buvo suderinta su EASEE-dujos.

6)

Perdavimo sistemų operatoriai atskirai neapmokestina tinklo naudotojų paduodamų prašymų pateikti informaciją ir sandorių, susijusių su jų transportavimo sutartimis, kurie vykdomi pagal standartines taisykles ir tvarką.

7)

Už prašymus suteikti informaciją, kuriems reikia ypatingų ar per didelių išlaidų, pvz., galimybių studijų, gali būti imamas atskiras mokestis, jei tokie mokesčiai gali būti tinkamai pagrįsti.

8)

Perdavimo sistemų operatoriai bendradarbiauja su kitais perdavimo sistemų operatoriais koordinuojant atitinkamų tinklų priežiūrą siekdami iki minimumo sumažinti perdavimo paslaugų teikimo tinklo naudotojams ir perdavimo sistemų operatoriams kitose teritorijose sutrikdymą ir siekdami užtikrinti vienodą patikimo tiekimo, įskaitant tranzitinį, teikiamą naudą.

9)

Perdavimo sistemų operatoriai ne rečiau nei kartą per metus iki iš anksto nustatyto galutinio termino paskelbia visus planuojamus remonto laikotarpius, kurie gali turėti įtakos transportavimo sutartyse numatytoms tinklo naudotojų teisėms, bei atitinkamai iš anksto pateikia eksploatavimo informaciją. Laiku ir nediskriminuojant paskelbiama apie visus planuojamus remonto laikotarpių ir pranešimo apie neplanuotą remontą pakeitimus iškart, kai tokią informaciją gauna perdavimo sistemų operatoriai. Vykstant remontui perdavimo sistemų operatoriai reguliariai skelbia atnaujintus išsamius duomenis apie remontą, numatomą jo trukmę bei poveikį.

10)

Perdavimo sistemų operatoriai kasdien tvarko ir kompetentingos institucijos prašymu jai pateikia faktinio remonto ir įvykusių srauto sutrikdymų žurnalą. Pateikę prašymą su informacija taip pat gali susipažinti tie asmenys, kuriems bet koks sutrikdymas padarė poveikį.

2.   PAJĖGUMŲ PASKIRSTYMO MECHANIZMŲ PRINCIPAI, PERKROVOS VALDYMO TVARKA BEI JOS TAIKYMAS SUTARTINĖS PERKROVOS ATVEJU

2.1.   Pajėgumų paskirstymo mechanizmų principai ir perkrovos valdymo tvarka

1)

Pajėgumų paskirstymo mechanizmas ir perkrovos valdymo tvarka palengvina konkurencijos raidą ir likvidžią prekybą pajėgumais bei neprieštarauja rinkos mechanizmams, įskaitant dabartines sandorių rinkas ir prekybos mazgus. Jie yra lankstūs ir gali prisitaikyti prie besivystančių rinkos aplinkybių.

2)

Šiuose mechanizmuose ir tvarkoje atsižvelgiama į konkrečios sistemos vientisumą bei tiekimo patikimumą.

3)

Šie mechanizmai ir tvarka netrukdo naujiems rinkos dalyviams pateikti į rinką ir nesukuria nepagrįstų kliūčių pateikimui į rinką. Jie nekliudo rinkos dalyviams, įskaitant naujus rinkos dalyvius ir nedidelę rinkos dalį užimančias bendroves, veiksmingai konkuruoti.

4)

Šie mechanizmai ir tvarka duoda reikiamų ekonominių ženklų veiksmingam ir maksimaliam techninių pajėgumų naudojimui bei palengvina investicijas į naują infrastruktūrą.

5)

Tinklo naudotojai informuojami apie aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos sutartyje nustatytų pajėgumų turėjimui, pobūdį. Informacija apie nutraukimą turėtų atspindėti perdavimo sistemos operatoriaus turimos informacijos lygį.

6)

Jei dėl sistemos vientisumo priežasčių kiltų sunkumų vykdant sutartinius tiekimo įsipareigojimus, perdavimo sistemų operatoriai turėtų apie tai pranešti tinklo naudotojams ir nedelsdami ieškoti nediskriminuojančio sprendimo.

Prieš pradėdami įgyvendinti tvarką, perdavimo sistemų operatoriai dėl jos konsultuojasi su tinklo naudotojais ir ją suderina ją su reguliavimo institucija.

2.2   Perkrovos valdymo tvarka sutartinės perkrovos atveju

1)

Jei sutartiniai pajėgumai neišnaudojami, perdavimo sistemų operatoriai šiuos pajėgumus pertraukiamuoju būdu siūlo pirminėje rinkoje sudarydami įvairios trukmės sutartis, kol šių pajėgumų priimtina kaina nepasiūlo atitinkamas tinklo naudotojas antrinėje rinkoje.

2)

Pajamos, gautos už išleistus pertraukiamuosius pajėgumus, padalinamos pagal atitinkamos reguliavimo institucijos nustatytas ar patvirtintas taisykles. Šios taisyklės neprieštarauja veiksmingo ir produktyvaus sistemos naudojimo reikalavimui.

3)

Priimtiną išleistų pertraukiamųjų pajėgumų kainą gali nustatyti atitinkamos reguliavimo institucijos atsižvelgdamos į vyraujančias konkrečias aplinkybes.

4)

Atitinkamais atvejais perdavimo sistemų operatoriai deda pagrįstas pastangas rinkai pasiūlyti bent jau nepanaudotų pajėgumų dalis kaip nuolatinius pajėgumus.

3.   TECHNINĖS INFORMACIJOS, BŪTINOS TINKLO NAUDOTOJAMS NORINT GAUTI VEIKSMINGĄ PRIEIGĄ PRIE SISTEMOS, IR VISŲ SU SKAIDRUMO REIKALAVIMAIS SUSIJUSIŲ TAŠKŲ APIBRĖŽIMAS, TAIP PAT INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI SKELBIAMA VISUOSE SUSIJUSIUOSE TAŠKUOSE, BEI TVARKARAŠTIS, PAGAL KURĮ ŠI INFORMACIJA SKELBIAMA

3.1.   Techninės informacijos, būtinos tinklo naudotojams norint gauti veiksmingą prieigą prie sistemos, apibrėžimas

Perdavimo sistemų operatoriai skelbia bent šią informaciją apie savo sistemas ir paslaugas:

a)

detalų ir išsamų įvairių siūlomų paslaugų ir jų mokesčių aprašymą;

b)

įvairias šioms paslaugoms sudaromų transportavimo sutarčių rūšis ir, jei taikoma, tinklo kodeksą ir (arba) standartines visų tinklo naudotojų teisėms ir įsipareigojimams keliamas sąlygas, įskaitant suderintas transportavimo sutartis ir kitus susijusius dokumentus;

c)

suderintą perdavimo sistemos naudojimo tvarką, įskaitant pagrindinių sąvokų apibrėžimą;

d)

nuostatas dėl pajėgumų paskirstymo, perkrovos valdymo, draudimo kaupti atsargas ir pakartotinio panaudojimo tvarką;

e)

taisykles, taikomas prekybai pajėgumais antrinėje rinkoje perdavimo sistemos operatoriui;

f)

jei taikoma, lankstumą ir paklaidas, kurie įskaitomi į transportavimą ir kitas paslaugas jų atskirai apmokestinant, bei papildomą lankstumą ir atitinkamus mokesčius;

g)

išsamų perdavimo sistemos operatoriaus dujų sistemos aprašymą, nurodant visus susijusius taškus, jungiančius jo sistemą ir kitų perdavimo sistemų operatorių sistemas ir (arba) dujų infrastruktūrą, pavyzdžiui, suskystintų gamtinių dujų, bei infrastruktūrą, būtiną papildomoms paslaugoms, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/55/EB 2 straipsnio 14 dalyje, teikti;

h)

informaciją apie dujų kokybę ir slėgio reikalavimus;

i)

prisijungimo prie perdavimo sistemų operatorių eksploatuojamos sistemos taisykles;

j)

savalaikę informaciją apie siūlomus ir (arba) faktinius paslaugų ar sąlygų, įskaitant a–i punktuose išvardytus dalykus, pasikeitimus.

3.2.   Visų su skaidrumo reikalavimais susijusių taškų apibrėžimas

Nurodomi bent jau šie susiję taškai:

a)

visi dujų pristatymo perdavimo sistemos operatoriaus eksploatuojamam tinklui taškai;

b)

svarbiausi dujų paėmimo taškai ir paėmimo zonos, apimančios ne mažiau nei 50 % bendro iš konkretaus perdavimo sistemos operatoriaus tinklo paimamų pajėgumų kiekio, įskaitant visus paėmimo taškus ir paėmimo zonas, apimančias daugiau nei 2 % bendro iš tinklo paimamų pajėgumų kiekio;

c)

visi taškai, jungiantys skirtingus perdavimo sistemų operatorių tinklus;

d)

visi taškai, jungiantys perdavimo sistemos operatoriaus tinklą ir suskystintų gamtinių dujų terminalą;

e)

visi svarbūs konkretaus perdavimo sistemos operatoriaus tinklo taškai, įskaitant taškus, jungiančius su dujų mazgais visi taškai, kuriuose, remiantis patirtimi, gali įvykti fizinė perkrova, laikomi svarbiais;

f)

visi taškai, jungiantys konkretaus perdavimo sistemos operatoriaus tinklą ir infrastruktūrą, būtiną papildomoms paslaugoms, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/55/EB 2 straipsnio 14 dalyje, teikti.

3.3.   Informacija, kuri turi būti skelbiama visuose susijusiuose taškuose, bei tvarkaraštis, pagal kurį ši informacija skelbiama

1)

Visuose susijusiuose taškuose perdavimo sistemų operatoriai reguliariai (kaskart, atnaujinus duomenis) internete skelbia šią patogią naudoti standartizuotą informaciją apie kiekvienos dienos padėtį:

a)

didžiausius techninius abipusių srautų pajėgumus,

b)

bendrus sutartinius ir pertraukiamuosius pajėgumus,

c)

turimus pajėgumus.

2)

Visuose susijusiuose taškuose perdavimo sistemų operatoriai ne mažiau nei prieš 18 mėnesių paskelbia turimus pajėgumus ir ne rečiau nei kas mėnesį ar dažniau atnaujina šią informaciją, jei tokios informacijos gauna.

3)

Perdavimo sistemų operatoriai kasdien skelbia atnaujintus duomenis apie visuose susijusiuose taškuose siūlomas trumpalaikes paslaugas (prieš dieną ir prieš savaitę), pagrįstus inter alia paskyrimais, vyraujančiais sutartiniais įsipareigojimais ir reguliariomis ilgalaikėmis turimų metinių pajėgumų prognozėmis, apimančiomis iki 10 metų.

4)

Perdavimo sistemų operatoriai, kaskart, atnaujinus duomenis, skelbia istorines mažiausias ir didžiausias mėnesines pajėgumų panaudojimo normas ir metinius vidutinius srautus visuose susijusiuose taškuose per paskutiniuosius trejus metus.

5)

Perdavimo sistemų operatoriai kasdien tvarko faktinių bendrų bent jau trijų mėnesių srautų žurnalą.

6)

Perdavimo sistemų operatoriai veiksmingai tvarko visų pajėgumų sutarčių dokumentus ir visą kitą su turimų pajėgumų apskaičiavimu ir prieigos suteikimu susijusią informaciją, su kuriais atitinkamos nacionalinės institucijos turi teisę susipažinti, kad galėtų vykdyti savo pareigas.

7)

Perdavimo sistemų operatoriai aprūpina patogiomis naudoti priemonėmis, skirtomis tarifams už siūlomas paslaugas apskaičiuoti ir turimiems pajėgumams kompiuterizuotai patikrinti.

8)

Jei perdavimo sistemų operatoriai negali paskelbti informacijos pagal 1, 3 ir 7 punktus, jie konsultuojasi su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis ir nedelsdami, bet ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d. sudaro įgyvendinimo veiksmų planą.


TARYBOS MOTYVŲ PAREIŠKIMAS

I.   ĮŽANGA

1.

2003 m. gruodžio 12 d. pagal EB sutarties 95 straipsnį Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos parlamento ir Tarybos reglamento dėl prieigos prie dujų perdavimo tinklų sąlygų.

2.

Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pateikė savo nuomonę 2004 m. birželio

3.

Europos Parlamentas priėmė savo nuomonę pirmuoju svarstymu 2004 m. balandžio 20 d., patvirtindamas 41 pakeitimą. Komisija nepateiks pataisyto pasiūlymo.

4.

2004 m. lapkričio 12 d. Taryba patvirtino savo bendrąją poziciją pagal Sutarties 251 straipsnį.

II.   PASIŪLYMO TIKSLAS

Pasiūlymu siekiama užbaigti praėjusiais metais priimtą Dujų vidaus rinkos direktyvą (2003/55/EB) nustatant sąžiningas ir išsamias taisykles trečiųjų šalių prieigai prie valstybių narių dujų perdavimo tinklų, atsižvelgiant į nacionalinių ir regioninių rinkų savitumus. Jis gali būti laikomas lygiagrečiu Reglamentui (EB) 1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, kuris yra priimto vidaus rinkos paketo dalis. Pasiūlymo pagrindas yra Europos dujų reguliavimo forumo (Madrido forumo) savanorišku pagrindu priimtų gairių visuma, kurioms siūlomas reglamentas suteiks įpareigojantį pobūdį.

III.   BENDROSIOS POZICIJOS ANALIZĖ

1.   Bendrosios pastabos

a)

Dėl Europos Parlamento 41 pakeitimo Taryba pritarė Komisijai:

pritardama šiems 22 pakeitimams:

visiškai (kartais iš naujo suformuluodama): 7, 12, 15, 18–21, 23, 26, 32, 34 ir 39–41;

iš dalies: 1, 4, 25;

iš esmės: 3, 13, 29, 36 ir 38, ir

atmesdama šiuos 18 pakeitimų: 2, 5, 8–11, 14, 16–17, 22, 24, 27, 30–31, 35, 37, 42 ir 43, dėl su turiniu ir (arba) forma susijusių priežasčių.

Taryba taip pat aiškiai sutiko su 33 pakeitimu.

b)

Taryba padarė tam tikrus kitus Komisijos pasiūlymo pataisymus (turinio ir (arba) formos), kurie yra išdėstyti toliau.

Komisija pritarė visiems Tarybos padarytiems Komisijos pasiūlymo pakeitimams.

2.   Konkrečios pastabos

a)

Pagrindiniai pakeitimai, kuriuos padarė Taryba reglamento projekte yra susiję su gairėmis, paminėtomis 9 straipsnyje, kurio taikymo sritį Taryba sumažino; pirmiausia iš Komisijos pasiūlymo buvo išbraukta Komisijos galimybė priimti naujas gaires taikant komiteto tvarką, Komisijos kompetencijai paliekant teisę keisti gaires, nustatytas reglamento projekto priede; šios gairės susijusios su trečiosios šalies prieigos paslaugomis, pajėgumų paskirstymo mechanizmų principais ir perkrovos valdymo tvarka bei skaidrumo reikalavimais. Taryba taip pat įrašė papildomą dalį 9 straipsnyje, kurioje aiškiai nurodoma, kad nacionalinių dujų sistemų skirtumai turėtų būti atspindėti gairėse, taip pat jas taikant ir jų būsimuose pakeitimuose.

Be to, Taryba įrašė naują straipsnį (16 straipsnis), kuris patvirtina, kad atitinkamos leidžiančios nukrypti nuostatos, suteiktos pagal Direktyvą 2003/55/EB, yra taikomos ir šiam reglamentui.

Taryba taip pat nukėlė reglamento taikymo datą iš 2005 m. liepos 1 d. į 2006 m. liepos 1 d., išskyrus 9 straipsnio 2 dalį, kurios taikymo data yra 2007 m. sausio 1 d. (17 straipsnis)

b)

Kiti pakeitimai pirmiausia yra susiję su

2 straipsnio 1 dalies 1 punktu: Taryba šiek tiek pakeitė perdavimo sąvokos apibrėžimą, siekdama aiškiau išdėstyti, kuriems vamzdynams šios sąvokos apibrėžimas taikomas; kartu su šiuo pakeitimu buvo įrašyta 5 konstatuojamoji dalis;

2 straipsnio 1 dalies 4 ir 18 punktais: Taryba įrašė du naujus sąvokų apibrėžimus („nepanaudotų pajėgumų“ ir „nuolatinių paslaugų“);

2 straipsnio 1 dalies 23 ir 24 punktais: Taryba išbraukė naujų rinkos dalyvių ir smulkaus dalyvio sąvokų apibrėžimus atsižvelgdama į tai, kad reglamentas turėtų būti taikomas visiems rinkos dalyviams vienodai;

3 straipsnio 1 dalimi, kurioje Taryba įrašė naują antrą pastraipą siekdama užtikrinti, kad aukcionai būtų galima priemonė tarifams nustatyti; kartu buvo įrašyta 8 konstatuojamoji dalis;

5 straipsnio 4 dalimi ir 7 straipsnio 6 dalimi: siekdama aiškumo Taryba iš naujo suformulavo šias nuostatas;

6 straipsnio 4 dalimi: antras šios dalies sakinys buvo pakeistas siekiant suteikti tikslesnę taikymo sritį ir perkeltas į priedą (3.2 dalies b punktas), pirmiausia dėl jo detalumo lygio;

11 straipsnio 2–5 dalimis: Taryba išbraukė šias dalis ir taip pat 13 straipsnio 1 dalį;

Siekiant aiškumo buvo įrašytos kelios nuorodos į Direktyvą 2003/55/EB (1 straipsnio 2 dalis (nauja); 3 str. 1 ir 2 d.; 4 str. 1 d.; 10 str.; 14 str.; 15 str. (žr. 36 pakeitimą);

Greta jau paminėtų nuorodų, Taryba taip pat įrašė kelias naujas konstatuojamąsias dalis, pirmiausia siekdama atspindėti straipsnių pakeitimus (4, 7, 10, 16, ir 19 konstatuojamąsias dalis (atitinkančius 3 pakeitimą)).

IV.   IŠVADOS

Taryba tiki, kad didžiąja dalimi bendroji pozicija atitinka visų Europos Parlamento išreikštų pageidavimų esmę ir kad ji prisidės prie dujų vidaus rinkos sukūrimo ir tinkamo veikimo.