European flag

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

L serija


2026/2359

2026 10 27

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2026/2359

2026 m. spalio 7 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką

(Tekstas svarbus EEE ir Šveicarijai)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 48 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 987/2009 (5) modernizuota socialinės apsaugos sistemų koordinavimo tvarka buvo pradėta taikyti 2010 m. gegužės 1 d.;

(2)

reglamentai (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009 buvo iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 465/2012 (6), visų pirma taikytinų teisės aktų nustatymo ir bedarbio išmokų srityje ir siekiant techniškai pritaikyti Reglamento (EB) Nr. 883/2004 prieduose pateiktas nuorodas į nacionalinės teisės aktus;

(3)

iš vertinimų ir diskusijų Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinėje komisijoje (toliau – Administracinė komisija) paaiškėjo, kad ilgalaikės priežiūros išmokų, bedarbio išmokų ir išmokų šeimai srityje modernizavimo procesą reikėtų tęsti, kad su tomis išmokomis susijusios taisyklės būtų teisingesnės, aiškesnės ir lengviau taikomos keičiantis patirtimi ir geriausia administracine praktika. Siekiant palengvinti tokį keitimąsi, turėtų būti skatinama naudoti naujas technologijas;

(4)

labai svarbu, kad koordinavimo taisyklės neatsiliktų nuo kintančių teisinių ir visuomeninių aplinkybių, kuriomis jos yra taikomos, sudarant dar palankesnes sąlygas piliečiams naudotis savo teisėmis kartu užtikrinant teisinį aiškumą, sąžiningą ir nešališką finansinės naštos paskirstymą atitinkamų valstybių narių institucijoms, nesudėtingą administravimą ir taisyklių įgyvendinimą;

(5)

ilgalaikės priežiūros išmokos kol kas nebuvo aiškiai įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 883/2004 materialinę taikymo sritį, tačiau iš esmės buvo koordinuojamos laikantis taisyklių, taikytinų ligos išmokoms, ir tai sukėlė teisinį netikrumą tiek institucijoms, tiek asmenims, teikiantiems prašymą mokėti ilgalaikės priežiūros išmokas. Todėl to reglamento taikymo srityje reikia sukurti stabilią teisinę sistemą, pritaikytą ilgalaikės priežiūros išmokoms, pagal kurią iš esmės būtų toliau koordinuojamos ligos išmokos ir į kurią būtų įtraukti aiški tokių išmokų apibrėžtis ir sąrašas;

(6)

kalbant apie nedarbo išmokas, draudimo laikotarpių sumavimo taisyklės turėtų būti taikomos vienodai visose valstybėse narėse;

(7)

siekiant užtikrinti, kad bedarbis ir bedarbio išmokas teikiančios valstybės narės darbo rinka būtų realiai susieti, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 883/2004 65 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus visiškus bedarbius tarpvalstybinius darbuotojus, taisyklės, reglamentuojančios draudimo laikotarpių sumavimą teisės gauti bedarbio išmoką suteikimo tikslais, turėtų būti taikomos su sąlyga, kad apdraustasis toje valstybėje narėje būtų paskiausiai įgijęs bent vieno mėnesio nepertraukiamo draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpį ir tokiu būdu per iš anksto nustatytą laikotarpį būtų prisidėjęs prie tos valstybės narės bedarbio išmokų sistemos finansavimo. Jei toks laikotarpis nebuvo įgytas paskiausio draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo valstybėje narėje, kompetentinga turėtų tapti ankstesnė valstybė narė, kurioje tas asmuo įgijo draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpį, su sąlyga, kad tas asmuo toje valstybėje narėje būtų įgijęs bent vieno mėnesio trukmės nepertraukiamą laikotarpį. Registracija valstybės narės, kurioje asmuo buvo draustas paskutinį kartą, įdarbinimo tarnyboje turėtų daryti tokį patį poveikį kaip registracija valstybės narės, kurioje asmuo buvo draustas prieš tai, įdarbinimo tarnyboje. Jei asmuo neįgijo reikalaujamo laikotarpio nė vienoje iš tų valstybių narių, kompetentinga turėtų tapti paskiausio draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo valstybė narė;

(8)

siekiant pagerinti bedarbių, kurie vyksta į kitą valstybę narę ieškoti darbo, galimybes ir reintegracijos į darbo rinką tikimybę ir tarpvalstybiniu mastu sumažinti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktį, valstybės narės turėtų galėti nuspręsti pasinaudoti galimybe pratęsti bedarbio išmokų perkėlimo laikotarpį iki asmens teisės gauti išmokas pabaigos;

(9)

bedarbiai, kurie paskiausios veiklos metu gyveno valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, ir kurie toliau gyvena toje kitoje valstybėje narėje arba į ją grįžta, turėtų gauti išmokas pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus, su sąlyga, kad paskiausio draudimo valstybėje narėje būtų įgiję bent 22 savaičių trukmės nepertraukiamus draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpius (toliau – priklausymo laikotarpis). Apskaičiuojant priklausymo laikotarpį turėtų būti atsižvelgiama tik į nepertraukiamus draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpius, įgytus pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus. Pasibaigus priklausymo laikotarpiui, kompetentinga valstybė narė turi įvertinti, ar asmuo atitinka nacionalinės teisės aktuose nustatytas sąlygas, kad turėtų teisę į bedarbio išmokas, tartum tas asmuo gyventų toje valstybėje narėje. Asmuo turėtų vykdyti kompetentingos valstybės narės taikomuose teisės aktuose nustatytas prievoles. Jei asmuo nusprendžia būti kitos valstybės narės įdarbinimo tarnybų žinioje, kad ten ieškotų darbo, jis turėtų laikytis tos kitos valstybės narės teisės aktuose nustatytų sąlygų ir jam turėtų būti taikoma toje valstybėje narėje nustatyta kontrolės procedūra. Valstybės narės, į kurią bedarbis atvyko, įstaiga kiekvieną mėnesį turėtų teikti kompetentingai valstybei narei atitinkamą informaciją apie bedarbio padėtį, ypač apie tai, ar jis vis dar tebėra įregistruotas įdarbinimo tarnyboje ir ar jis laikosi nustatytų patikrinimų, aktyvumo skatinimo ar įdarbinimo procedūrų;

(10)

įgyvendindamos reglamentus (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009 ir vykdydamos tarpusavio informavimo ir bendradarbiavimo pareigą, valstybių narių įstaigos, inter alia, turėtų keistis duomenimis, būtinais siekiant nustatyti aplinkybių, susijusių su atitinkamų asmenų teisėmis ir pareigomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004, pokyčius. Valstybės narės gali nuspręsti toliau naudotis elektroninėmis priemonėmis, kad būtų geriau vykdoma tarpusavio informavimo ir bendradarbiavimo pareiga;

(11)

Liuksemburgo darbo rinkai būdinga keletas specifinių bruožų. Pasienio darbuotojai sudaro labai didelę visų Liuksemburgo darbuotojų dalį, kuri yra gerokai didesnė palyginti su viso darbuotojų skaičiaus dalimi, kurią sudaro pasienio darbuotojai kitose valstybėse narėse. Tikėtina, kad nustačius naujas taisykles, susijusias su pasienio ir tarpvalstybiniais darbuotojais, Liuksemburgo viešajai įdarbinimo tarnybai teks labai didelė administracinė našta, kadangi labai išaugs pasienio darbuotojų skaičius, kurių atžvilgiu ta tarnyba taps kompetentinga įstaiga. Todėl tikslinga Liuksemburgui suteikti papildomą laipsniško perėjimo laikotarpį, kuriuo būtų toliau taikomi redakcijos, galiojančios iki 2026 m. lapkričio 1 d., Reglamento (EB) Nr. 883/2004 65 ir 86 straipsniai ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 56 ir 70 straipsniai bei 5 priedas, siekiant suteikti laiko visiems būtiniems parengiamiesiems veiksmams atlikti, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas nuo dabartinės reglamentavimo sistemos prie naujų taisyklių, ir socialinės apsaugos sistemai pritaikyti. Tuo laipsniško perėjimo laikotarpiu Reglamento (EB) Nr. 987/2009 56a straipsnis, kuris nustatomas šiuo reglamentu, neturėtų būti taikomas Liuksemburgui;

(12)

atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-347/12 Wiering (7), siekiant apskaičiuoti diferencinį priedą, yra dvi tos pačios rūšies išmokų šeimai kategorijos, t. y. išmokos šeimai pinigais, kuriomis visų pirma siekiama pakeisti pajamas, kurios nebuvo uždirbtos dėl vaiko auginimo laikotarpio, ir visos kitos išmokos šeimai;

(13)

išmokomis šeimai pinigais, kuriomis visų pirma siekiama pakeisti dalį neuždirbtų pajamų arba visas tokias pajamas, arba pajamas, kurių asmuo uždirbti negali dėl vaiko auginimo laikotarpių, siekiama tenkinti individualias ar asmenines tėvų, kuriems taikomi kompetentingos valstybės narės teisės aktai, reikmes, todėl šios išmokos atskiriamos nuo kitų išmokų šeimai kaip išmokos, kuriomis siekiama kompensuoti auginant vaiką tėvų prarastas pajamas ar darbo užmokestį, o ne tik padengti šeimos patiriamas bendras išlaidas;

(14)

siekiant laiku atnaujinti reglamentus (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009, kad būtų atsižvelgta į nacionalinio lygmens pokyčius, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsniu, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, susijusius su Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 priedų keitimu iš dalies. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų laikantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (8) nustatytų principų. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(15)

siekiant paremti valstybių narių pastangas kovoti su sukčiavimu ir išvengti klaidų taikant koordinavimo taisykles, būtina nustatyti papildomą teisinį pagrindą, skirtą tvarkyti asmenų, kuriems taikomi reglamentai (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009, asmens duomenis, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (9). Taip valstybėms narėms būtų suteikta galimybė reguliariai palyginti savo kompetentingos įstaigos duomenis su kitų valstybių narių duomenimis ir taip nustatyti klaidas ar nenuoseklumus, kuriuos reikėtų nagrinėti išsamiau;

(16)

siekiant, kad nustačius sukčiavimo atvejus ar radus klaidų būtų paspartinta dokumentų tikrinimo ir anuliavimo procedūra, būtina sustiprinti dokumentą išdavusios institucijos ir jį anuliuoti prašančios institucijos bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. Jei kyla abejonių dėl dokumento galiojimo ar dėl patvirtinamųjų įrodymų tinkamumo, tiek valstybės narės, tiek atitinkami asmenys yra suinteresuoti, kad atitinkamos institucijos pasiektų susitarimą per pagrįstą laikotarpį;

(17)

turėtų būti nustatyta išsami bendradarbiavimo procedūra, taikoma kilus abejonių dėl dokumentų, patvirtinančių, kokie socialinės apsaugos teisės aktai yra taikomi jų turėtojui, galiojimo. Taip pat būtina nustatyti papildomas taisykles, susijusias su taikymu atgaline data, kai dokumentas yra anuliuojamas arba ištaisomas. Tai apima situacijas, kai atitinkamos valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę sudaryti susitarimą, grindžiamą Reglamento (EB) Nr. 883/2004 16 straipsniu, dėl dalies arba visų laikotarpių, dėl kurių išduotas tas dokumentas;

(18)

siekiant užtikrinti veiksmingą koordinavimo taisyklių įgyvendinimą, būtina išaiškinti taisykles, kuriomis nustatoma, kokius teisės aktus taikyti darbuotojams, vykdantiems ekonominę veiklą dviejose ar daugiau valstybių narių, kad būtų užtikrinta didesnė lygybė su darbuotojais, kurie yra siunčiami vykdyti ekonominės veiklos į vieną valstybę narę;

(19)

numatant minimalų ankstesnio priklausymo socialinės apsaugos sistemai laikotarpį, turėtų būti sustiprinta pagal darbo sutartį dirbančių asmenų, siunčiamų į kitą valstybę narę, sąsaja su kilmės valstybės narės socialinės apsaugos sistema;

(20)

Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 ir 13 straipsnių įgyvendinimo ir Reglamente (EB) Nr. 987/2009 nustatytų pretenzijų tenkinimo taisyklių įgyvendinimo sąlygas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10);

(21)

jeigu valstybė narė negali iki nurodyto termino pranešti apie ataskaitinių metų vidutines metines išlaidas kiekvienos amžiaus grupės vienam asmeniui, būtina suteikti galimybę valstybei narei teikti reikalavimą už tuos ataskaitinius metus remiantis vidutinėmis metinėmis išlaidomis, paskelbtomis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje vienais metais anksčiau. Išlaidų išmokoms natūra kompensavimas remiantis fiksuotomis sumomis turėtų būti kuo artimesnis faktinėms išlaidoms. Nesilaikyti pareigos pranešti turėtų būti galima tik gavus Administracinės komisijos leidimą ir tokia išimtis negali būti taikoma dvejus metus iš eilės;

(22)

kompensavimo procedūra, skirta atvejams, kai valstybės narės teisės aktai buvo taikomi laikinai pagal Reglamento (EB) Nr. 987/2009 6 straipsnį, turėtų būti taikoma tais atvejais, kai institucija nebuvo kompetentinga mokėti išmokas arba gauti įmokas. Be to, šiomis aplinkybėmis būtina nustoti taikyti skirtingas valstybių narių teisės nuostatas dėl senaties, kad būtų užtikrinta, kad tarpinstituciniam atsiskaitymui atgaline data netrukdytų jokie nesuderinami nacionalinėje teisėje nustatyti terminai, ir kartu nustatyti vienodą trejų metų senaties terminą, skaičiuojant atgaline tvarka nuo to reglamento 5 straipsnio 3 bei 4 dalyse ir 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos dialogo procedūros pradžios, kad nebūtų pakenkta ginčų sprendimo tvarkai;

(23)

veiksmingas atgavimas yra viena iš priemonių, taikomų siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir sukčiavimui ir užtikrinti sklandų socialinės apsaugos sistemų veikimą. Reglamento (EB) Nr. 987/2009 IV antraštinės dalies III skyriuje nustatytos atgavimo procedūros yra grindžiamos procedūromis ir taisyklėmis, nustatytomis Tarybos direktyvoje 2008/55/EB (11). Tą direktyvą pakeitė Tarybos direktyva 2010/24/ES (12), kuria nustatytas suvienodintas dokumentas, naudotinas vykdymo priemonėms, ir taip pat suvienodinta standartinė forma, skirta pranešimui apie su reikalavimu susijusius dokumentus ir sprendimus. Administracinės komisijos peržiūroje dauguma valstybių narių suvienodintą dokumentą dėl vykdymo užtikrinimo, panašų į numatytąjį Direktyvoje 2010/24/ES, laiko vertingu naudoti. Todėl būtina užtikrinti, kad savitarpio pagalbos tenkinant su socialiniu draudimu susijusius reikalavimus tvarka atspindėtų naująsias Direktyvoje 2010/24/ES nustatytas priemones, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis reikalavimų vykdymas ir sklandus koordinavimo taisyklių veikimas;

(24)

atsižvelgiant į teisės pokyčius kai kuriose valstybėse narėse ir Jungtinėje Karalystėje (13) ir siekiant suinteresuotiesiems subjektams užtikrinti teisinį tikrumą, Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 priedai turėtų būti iš dalies pakeisti;

(25)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (14) 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę 2017 m. gegužės 8 d.;

(26)

nors tam tikros šio reglamento nuostatos gali būti taikomos iš karto, kadangi jų įgyvendinti nereikia, tikslinga numatyti tam tikrų šio reglamento nuostatų taikymo pradžios vėlesnę datą, kuri valstybėms narėms suteiktų pakankamai laiko joms įgyvendinti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 iš dalies keičiamas taip:

1)

įterpiama ši konstatuojamoji dalis:

„(2a)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 45 ir 48 straipsniais užtikrinamas laisvas darbuotojų judėjimas, kuris reiškia, kad panaikinama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės, ir numatoma priimti būtinas priemones socialinės apsaugos srityje tai laisvei užtikrinti. Be to, pagal SESV 21 straipsnį kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje laikydamasis Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų apribojimų bei sąlygų;“

;

2)

5 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„(5)

tokiu koordinavimu būtina Sąjungoje garantuoti vienodą požiūrį į atitinkamus asmenis pagal skirtingus nacionalinės teisės aktus;

(5a)

taikant šiame reglamente numatytą vienodo požiūrio principą, turi būti laikomasi Teisingumo Teismo praktikos. Teisingumo Teismas šį principą ir šio reglamento santykį su, inter alia, Direktyva 2004/38/EB išaiškino savo sprendimuose bylose C-140/12 Brey  (*1), C-333/13 Dano (*2), C-67/14 Alimanovic  (*3), C-299/14 García -Nieto  (*4) ir C-308/14 Komisija prieš Jungtinę Karalystę  (*5);

(5b)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad judiems, ekonomiškai neaktyviems Sąjungos piliečiams nebūtų užkirstas kelias tenkinti sąlygas, leidžiančias įgyti visavertį sveikatos draudimą priimančiojoje valstybėje narėje, kaip nustatyta Direktyvoje 2004/38/EB. Jiems turėtų būti leidžiama pagal nacionalinę teisę ir praktiką mokėti proporcingus visaverčio sveikatos draudimo įnašus, jeigu jie kitaip negali patenkinti atitinkamų kriterijų, pagal kuriuos įgytų teisę naudotis visaverčiu sveikatos draudimu, toje valstybėje narėje, kurioje jie paprastai gyvena;

(*1)   2013 m. rugsėjo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas Brey, C-140/12, ECLI:EU:C:2013:565."

(*2)   2014 m. lapkričio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Dano, C-333/13, ECLI:EU:C:2014:2358."

(*3)   2015 m. rugsėjo 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Alimanovic, C-67/14, ECLI:EU:C:2015:597."

(*4)   2016 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo sprendimas García-Nieto, C-299/14, ECLI:EU:C:2016:114."

(*5)   2016 m. birželio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Jungtinę Karalystę, C-308/14, ECLI:EU:C:2016:436.“;"

3)

18b konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„(18b)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 965/2012 (*6) III priedo FTL dalyje skrydžio įgulos ir keleivių salono įgulos nario „pagrindinės buvimo vietos“ sąvoka apibrėžiama kaip įgulos nariui oro vežėjo priskirta vieta, kurioje paprastai prasideda ir baigiasi jo darbo laikas arba darbo laikų seka, ir kurioje įprastomis aplinkybėmis oro vežėjas nėra atsakingas už atitinkamo įgulos nario apgyvendinimą;

(*6)   2012 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 965/2012, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, (OL L 296, 2012 10 25, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2012/965/oj).“;"

4)

24 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„(24)

vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika apdraustųjų ir jų šeimos narių ilgalaikės priežiūros išmokos iš esmės turėtų būti ir toliau koordinuojamos pagal ligos išmokoms taikomas taisykles. Tačiau tomis taisyklėmis turėtų būti atsižvelgta į specifinį ilgalaikės priežiūros išmokų pobūdį. Taip pat reikia parengti specialias nuostatas, susijusias su ilgalaikės priežiūros išmokų natūra ir pinigais sutapimu;

(24a)

ilgalaikės priežiūros išmokos – tai tik išmokos, kurių pagrindinis tikslas yra patenkinti asmens, kuriam dėl sveikatos sutrikimų, sukeltų, pavyzdžiui, senatvės, negalios ar ligos, ilgesnį laikotarpį reikia reikšmingos kitų asmenų pagalbos svarbiausiems kasdieniams veiksmams atlikti, priežiūros poreikius. Be to, ilgalaikės priežiūros išmokos – tai tik išmokos, kurios pagal šį reglamentą gali būti laikomos socialinės apsaugos išmokomis. Pagal Teisingumo Teismo praktiką, pavyzdžiui, byloje C-433/13 Komisija prieš Slovakijos Respubliką  (*7), socialinės apsaugos išmokos yra išmokos, skiriamos remiantis teisiškai apibrėžta situacija ir nereikalaujant atlikti jokio individualaus ir diskrecinio išmokų gavėjo asmeninių poreikių vertinimo. Todėl atitinkamai turi būti aiškinamos ilgalaikės priežiūros išmokos. Visų pirma, ilgalaikės priežiūros išmokos neturėtų apimti socialinės ar medicininės pagalbos. Diskreciniu pagrindu, atlikus individualų pareiškėjo asmeninių poreikių vertinimą, suteiktos išmokos pagal šį reglamentą nelaikomos ilgalaikės priežiūros išmokomis;

(*7)   2015 m. rugsėjo 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Slovakijos Respubliką, C-433/13, ECLI: EU:C:2015:602.“;"

5)

įterpiamos šios konstatuojamosios dalys:

„(32a)

pačios valstybės narės nusprendžia, ar pratęsti šešių mėnesių laikotarpį, numatytą šio reglamento 64 straipsnio 1 dalies c punkte, pagal Sąjungos teisę, įskaitant Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-551/16 Klein Schiphorst  (*8);

(32b)

SESV 45 straipsniu Sąjungoje garantuojama darbuotojų judėjimo laisvė ir uždraudžiama bet kokia valstybių narių darbuotojų diskriminacija dėl pilietybės, inter alia, užimtumo srityje. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 492/2011 (*9) pasienio darbuotojai be diskriminacijos taip pat turi naudotis tokiomis pagrindinėmis teisėmis. To reglamento 5 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės pilietis, ieškantis darbo kitos valstybės narės teritorijoje, joje turi gauti tokią pačią pagalbą, kokią tos valstybės narės įdarbinimo tarnybos teikia savo piliečiams, ieškantiems darbo;

(32c)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 573/2014/ES (*10) sukuriamas Sąjungos masto valstybinių užimtumo tarnybų (toliau – VUT) tinklas, kurio tikslas – skatinti valstybių narių bendradarbiavimą užimtumo klausimais VUT atsakomybės srityse, be kita ko, remiant didesnį savanorišką geografinį ir profesinį judumą sąžiningomis sąlygomis, kad būtų patenkinti konkretūs darbo rinkos poreikiai;

(*8)   2018 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas J. Klein Schiphorst, C-551/16, ECLI:EU:C:2018:200."

(*9)   2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (OL L 141, 2011 5 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2011/492/oj)."

(*10)   2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 573/2014/ES dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo (OL L 159, 2014 5 28, p. 32, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2014/573(2)/oj).“;"

6)

įterpiamos šios konstatuojamosios dalys:

„(35a)

taikant diferencinį priedo apskaičiavimą šiame reglamente turėtų būti atsižvelgta į Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-347/12 Wiering  (*11), kartu pateikiant reikiamus paaiškinimus ir numatant reikiamus supaprastinimus. Atsižvelgiant į ypatingą įvairių išmokų šeimai pobūdį valstybėse narėse, reikėtų atskirti dvi išmokų šeimai kategorijas pagal jų pagrindinę paskirtį, jų tikslus ir pagrindą, kuriuo remiantis jos skiriamos;

(35b)

išmokos šeimai pinigais, kuriomis visų pirma siekiama pakeisti dalį neuždirbtų pajamų arba visas tokias pajamas, arba pajamas, kurių asmuo uždirbti negali, nes augina vaiką, gali būti atskirtos nuo kitų išmokų šeimai, skirtų šeimos išlaidoms padengti. Kadangi tokios išmokos galėtų būti laikomos individualiomis teisėmis, kurios yra asmeninės tėvo (motinos) teisės pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus, turėtų būti galima numatyti jas išimtinai suteikti atitinkamam tėvui (motinai). Tokios individualios išmokos išvardytos šio Reglamento XIII priedo I dalyje. Antrinės kompetencijos valstybė narė turėtų turėti galimybę netaikyti pirmenybinių taisyklių tokioms išmokoms tais atvejais, kai sutampa teisės gauti išmokas šeimai pagal kompetentingos valstybės narės ir tos valstybės narės, kurioje gyvena šeimos nariai, įstatymus. Jei valstybė narė netaiko pirmenybinių taisyklių, ji turi jų netaikyti visiems teisę į išmokas turintiems asmenims, esantiems analogiškoje padėtyje, ji turi būti įtraukta į XIII priedo II dalį;

(35c)

šiame reglamente prireikus atsižvelgiama į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 (*12);

(*11)   2014 m. birželio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wiering, C-347/12, ECLI:EU:C:2014:300."

(*12)   2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (OL L 7, 2009 1 10, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2009/4(1)/oj).“;"

7)

įterpiama ši konstatuojamoji dalis:

„(39a)

atitinkamas Sąjungos duomenų apsaugos acquis, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 (*13), taikomas asmens duomenų tvarkymui pagal šį reglamentą;

(*13)   2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj).“;"

8)

įterpiamos šios konstatuojamosios dalys:

„(40a)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1724 (*14) 6 straipsnyje nustatytus principus valstybės narės turi užtikrinti, kad darbdaviai ar susiję asmenys, nustačius atitinkamas procedūras, galėtų vien internetu ir susipažinti su prašymu nustatyti taikytinus socialinės apsaugos teisės aktus, ir jį užpildyti. Vien internetinė procedūra apima automatinį gavimo patvirtinimą, nebent procedūros rezultatas būtų pateikiamas iš karto. Procedūra turėtų būti patogi naudoti. Šiuo reglamentu reikalaujama, kad valstybės narės palaipsniui aktyviau naudotųsi naujomis technologijomis, skirtomis keistis, susipažinti ir tvarkyti duomenis, kurie yra reikalingi taikant socialinės apsaugos koordinavimo taisykles. Tos taisyklės apima Reglamento (EB) Nr. 987/2009 15, 16 ir 19 straipsniuose nurodytas procedūras;

(40b)

atsižvelgiant į Sąjungos socialinės apsaugos koordinavimo teisės aktų tikslą, nors valstybės narės yra atsakingos už iš Sąjungos teisės kylančių pareigų vykdymą srityse, kurioms taikomas šis reglamentas ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, galimos kovos su tų pareigų pažeidimais priemonės neturėtų trukdyti naudotis laisvo judėjimo teise Sąjungoje. Visų pirma, priemonėmis, kuriomis reaguojama į Reglamento (EB) Nr. 987/2009 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų nevykdymą ir pagal kurias reikalaujama apie tai pranešti valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi, kompetentingai įstaigai prieš pradedant veiklą kitoje valstybėje narėje ir pateikti prašymą išduoti Reglamento (EB) Nr. 987/2009 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažymėjimą, neturi būti nepagrįstai ir neproporcingai ribojamas atitinkamų asmenų naudojimasis laisvo judėjimo teise. Dėl tų pareigų nevykdymo automatiškai neturi būti keičiami taikytini nacionalinės teisės aktai, kurie turėtų būti nustatyti pagal šio reglamento II antraštinę dalį. Be to, tos pareigos turėtų būti aiškinamos ir vykdomos laikantis nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su taikytinų teisės aktų patvirtinimu, kuris paprastai išduodamas naudojant pažymėjimą, vadinamą perkeliamuoju dokumentu A1 (PD A1), ir jo pirmtaką – E-101 pažymėjimą;

(40c)

siekiant užtikrinti, kad socialinės apsaugos koordinavimo taisyklės ir toliau atitiktų paskirtį, svarbu atsižvelgti į technologinę pažangą ir skaitmeninimo naudą, visų pirma racionalizuojant ir supaprastinant kompetentingų įstaigų keitimąsi informacija. Technologinė pažanga socialinės apsaugos koordinavimo srityje, pavyzdžiui, visiškai įgyvendinta ir veikianti Europos elektroninio keitimosi socialinės apsaugos informacija sistema, gali padėti supaprastinti procesą ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 15 straipsnio laikymąsi. Prašymo išduoti socialinės apsaugos pažymėjimus ir jų išdavimo proceso skaitmeninimas, be kita ko, susijusio su taikytinais teisės aktais, bus dar vienas svarbus žingsnis siekiant sprendimo, kuris leistų tikruoju laiku patikrinti pažymėjimus tarpvalstybiniu mastu, kad būtų galima greitai patvirtinti jų galiojimą. Komisija ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja siekdamos paspartinti tokios asmenų ir viešųjų įstaigų sąveikos skaitmeninimą, pavyzdžiui, įgyvendindamos Europos socialinės apsaugos paso iniciatyvą. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1183 (*15) sukurtos europinės skaitmeninės tapatybės dėklės gali tapti skaitmenine sistema, palengvinančia patogų naudoti ir saugų tarpvalstybinį tapatybės nustatymą ir tikrinimą;

(40d)

valstybės narės turėtų toliau atitinkamai investuoti į savo socialinės apsaugos sistemų skaitmeninimą, inter alia, siekdamos užtikrinti sklandžią judžių piliečių ir įmonių skaitmeninę patirtį. Tuo tikslu jos galėtų naudotis turimomis Sąjungos finansavimo priemonėmis. Kai taikytina, toks finansavimas galėtų būti naudojamas atitinkamoms nacionalinio lygmens reformoms remti, kurios yra būtinos siekiant skatinti tinkamą šio reglamento bei Reglamento (EB) Nr. 987/2009 vykdymo užtikrinimą ir kovoti su sukčiavimu bei klaidomis, be kita ko, gerinant duomenų rinkimą ir ataskaitų teikimą;

(40e)

Europos darbo institucijos (toliau – EDI) tikslas – inter alia, padėti valstybėms narėms ir Komisijai veiksmingai taikyti ir vykdyti Sąjungos teisę, susijusią su darbo jėgos judumu visoje Sąjungoje, koordinuoti socialinės apsaugos sistemas Sąjungoje, taip pat pagal suteiktus įgaliojimus prisidėti prie sąžiningo darbo jėgos judumo visoje Sąjungoje užtikrinimo. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1149 (*16), EDI palengvina ir stiprina valstybių narių bendradarbiavimą, be kita ko, sudarydama palankesnes sąlygas suderintiems ir bendriems patikrinimams, kurie taip pat galėtų būti susiję su pareigos pranešti laikymusi ir piktnaudžiavimo, susijusio su tos pareigos išimtimis, nustatymu, ir palengvina bei spartina valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. EDI skatina galimą valstybių narių elektroninių mainų mechanizmų ir duomenų bazių naudojimo potencialą, kad būtų lengviau prieiti prie duomenų tikruoju laiku ir nustatyti sukčiavimo atvejus, ir taip pat ji gali siūlyti galimus tų mechanizmų ir duomenų bazių patobulinimus;

(*14)   2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012, (OL L 295, 2018 11 21, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1724/oj)."

(*15)   2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1183, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014, kiek tai susiję su Europos skaitmeninės tapatybės sistemos nustatymu, (OL L, 2024/1183, 2024 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1183/oj)."

(*16)   2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1149, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 883/2004, (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) 2016/589 ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2016/344, (OL L 186, 2019 7 11, p. 21, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/1149/oj).“;"

9)

įterpiama ši konstatuojamoji dalis:

„(46)

šiuo reglamentu paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, ir šis reglamentas turi būti įgyvendinamas paisant šių teisių ir laikantis šių principų,“

;

10)

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

i punkto 1 dalies ii punktas pakeičiamas taip:

„ii)

išmokų natūra, numatytų III antraštinės dalies 1 skyriuje, atžvilgiu – bet kuris asmuo, kuris šeimos nariu arba namų ūkio nariu nustatomas ar pripažįstamas tos valstybės narės, kurioje jis ar ji gyvena, teisės aktais;“

;

b)

va punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)

taikant III antraštinės dalies 1 skyrių (ligos, motinystės ir lygiavertės tėvystes išmokos) – išmokos natūra, teikiamos pagal valstybės narės teisės aktus ir skirtos užtikrinti sveikatos priežiūros ir papildomų sveikatos priežiūros produktų bei paslaugų teikimą, prieinamumą, tiesiogiai apmokėti ar kompensuoti sveikatos priežiūros ir papildomų sveikatos priežiūros produktų bei paslaugų išlaidas;

ia)

taikant III antraštinės dalies 1 skyrių ilgalaikės priežiūros išmokų atžvilgiu – išmokos natūra, numatytos pagal valstybės narės teisės aktus ir skirtos užtikrinti ilgalaikės priežiūros teikimą, prieinamumą, tiesiogiai apmokėti ar kompensuoti ilgalaikės priežiūros išlaidas, kaip nurodyta šio straipsnio vb punkte;“

;

c)

įterpiamas šis punktas:

„vb)

„ilgalaikės priežiūros išmoka“ – išmoka natūra arba pinigais, kurios tikslas – patenkinti asmens, kuriam dėl sveikatos sutrikimų ilgą laiką reikia reikšmingos kito asmens ar asmenų pagalbos svarbiausiems kasdieniams veiksmams atlikti, be kita ko, savarankiškumui padidinti, įskaitant išmokas tuo pačiu tikslu, skiriamas tokią pagalbą teikiančiam asmeniui;“

;

11)

3 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

ligos ir ilgalaikės priežiūros išmokas;“

;

12)

9 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės raštu praneša Komisijai apie 1 straipsnio l punkte nurodytus pranešimus, 3 straipsnyje nurodytus teisės aktus ir sistemas, pagal 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus sudarytas konvencijas, 58 straipsnyje nurodytas minimalias išmokas, taip pat apie bet kuriuos jų vėlesnius esminius pakeitimus. Tokiuose pranešimuose nurodoma data, nuo kurios šis reglamentas bus taikomas valstybių narių pranešimuose nurodytoms sistemoms.“

;

13)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Šioje antraštinėje dalyje asmenys, išmokas gaunantys pinigais už darbą pagal darbo sutartį arba savarankišką darbą, laikomi dirbančiais tą darbą. Ši nuostata netaikoma invalidumo, senatvės ir maitintojo netekimo pensijoms, pensijoms dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinės ligos arba ilgalaikės priežiūros išmokoms pinigais, teikiamoms asmeniui, kuriam reikia priežiūros.“

;

b)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Skrydžio įgulos ir keleivių salono įgulos nario, teikiančio keleivių ar krovinių pervežimo oro transportu paslaugas, veikla laikoma vykdoma toje valstybėje narėje, kurioje yra jo pagrindinė buvimo vieta, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 965/2012 III priedo FTL dalyje.“

;

14)

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Specialios taisyklės

1.   Asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdaviui, kuris joje paprastai vykdo savo veiklą, ir kurį tas darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę dirbti tam darbdaviui, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta tokio darbo trukmė neviršija 24 mėnesių ir tas asmuo nepakeičia kito pagal darbo sutartį dirbančio asmens, išsiųsto pagal šią dalį, arba savarankiškai dirbančio asmens, kaip nurodyta 2 dalyje.

2.   Asmeniui, kuris paprastai vykdo veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo valstybėje narėje ir kuris vyksta vykdyti panašios veiklos į kitą valstybę narę, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta tokios veiklos trukmė neviršija 24 mėnesių ir tas asmuo nepakeičia kito pagal darbo sutartį dirbančio asmens, išsiųsto pagal 1 dalį, arba savarankiškai dirbančio asmens, kaip nurodyta šioje dalyje.

3.   Jei pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, kaip nurodyta 1 dalyje, arba savarankiškai dirbantis asmuo, kaip nurodyta 2 dalyje, nebaigia darbo ar veiklos kitoje valstybėje narėje ir jį ar ją pakeičia kitas asmuo, tam kitam asmeniui toliau taikomi valstybės narės, iš kurios jis ar ji yra siunčiamas arba kurioje jis ar ji paprastai vykdo veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo, teisės aktai, su sąlyga, kad bendra visų atitinkamų asmenų darbo ar veiklos trukmė kitoje valstybėje narėje neviršija 24 mėnesių ir tenkinamos kitos 1 arba 2 dalyje nustatytos sąlygos.“

;

15)

13 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„4a.   Asmeniui, kuris vienoje valstybėje narėje vykdo veiklą pagal darbo sutartį arba dirba savarankiškai ir gauna bedarbio išmokas iš kitos valstybės narės, taikomi bedarbio išmokas mokančios valstybės narės teisės aktai.

5.   Asmenims, nurodytiems šio straipsnio 1–4a dalyse, pagal šias nuostatas nustatytuose teisės aktuose taikomos tokios pačios sąlygos, tartum jie dirbtų pagal darbo sutartį arba savarankiškai ir gautų visas pajamas atitinkamoje valstybėje narėje.“

;

16)

III antraštinės dalies 1 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„Ligos, ilgalaikės priežiūros, motinystės ir lygiavertės tėvystės išmokos“

;

17)

19 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Jei 2 dalyje nenumatyta kitaip, apdraustasis ir jo ar jos šeimos nariai, būnantys valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, turi teisę gauti išmokas natūra, kurios jų buvimo toje valstybėje metu tampa būtinos dėl medicininių priežasčių arba ilgalaikės priežiūros poreikio, atsižvelgiant į išmokų pobūdį ir numatomą buvimo trukmę. Šias išmokas kompetentingos įstaigos vardu moka buvimo vietos valstybės narės įstaiga pagal tos valstybės narės teisės aktų nuostatas, tartum atitinkamas asmuo būtų apdraustas pagal tuos teisės aktus.“

;

18)

20 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, apdraustasis, vykstantis į kitą valstybę narę, kad buvimo joje metu gautų išmokas natūra, kaip nurodyta 1 straipsnio va punkto i papunktyje, turi gauti kompetentingos įstaigos leidimą.“

;

19)

30 straipsnis pakeičiamas taip:

„30 straipsnis

Pensininkų mokamos įmokos

1.   Valstybės narės įstaiga, kuri pagal jos taikomus teisės aktus yra atsakinga už įmokų atskaitymus ligos, ilgalaikės priežiūros, motinystės ir lygiavertėms tėvystės išmokoms gauti, gali reikalauti atlikti ir padengti tuos atskaitymus, apskaičiuotus pagal jos taikomus teisės aktus, tik tiek, kiek tų išmokų išlaidas pagal 23–26 straipsnius padengia tos valstybės narės įstaiga.

2.   Jeigu 25 straipsnyje nurodytais atvejais ligos, ilgalaikės priežiūros, motinystės ir lygiaverčių tėvystės išmokų gavimas priklauso nuo įmokų arba panašių mokėjimų pagal valstybės narės, kurios teritorijoje atitinkamas pensininkas gyvena, teisės aktus, šios įmokos nėra mokėtinos gyvenamosios vietos pagrindu.“

;

20)

32 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Jeigu šeimos narys turi išvestinę teisę gauti išmokas pagal daugiau nei vienos valstybės narės teisės aktus, taikomos šios pirmenybinės taisyklės:

a)

jeigu teisė įgyjama skirtingu pagrindu, prioritetinė tvarka yra tokia:

i)

teisės į išmokas įgytos apdraustojo asmens darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo pagrindu;

ii)

teisės į išmokas įgytos apdraustojo asmens pensijos mokėjimo pagrindu;

iii)

teisės į išmokas įgytos apdraustojo asmens gyvenamosios vietos pagrindu;

b)

jeigu išvestinė teisė įgyjama tuo pačiu pagrindu, prioritetinė tvarka nustatoma pagal papildomą – šeimos nario gyvenamosios vietos – kriterijų;

c)

jeigu, remiantis a arba b punktu, prioritetinės tvarkos nustatyti neįmanoma, taikomas paskutinis kriterijus – ilgiausias apdraustojo asmens draudimo laikotarpis nacionalinėje pensijų draudimo sistemoje.“

;

21)

įterpiamas šis straipsnis:

„33a straipsnis

Ilgalaikės priežiūros išmokos

1.   Administracinė komisija, pasikonsultavusi su socialiniais partneriais, parengia išsamų ilgalaikės priežiūros išmokų, atitinkančių 1 straipsnio vb punkte nustatytus kriterijus, sąrašą, kiekvienu atveju nurodydama, kurios iš jų mokamos natūra ir kurios – pinigais, ir ar išmokos teikiamos slaugomam asmeniui, ar slaugytojui.

2.   Jei ilgalaikės priežiūros išmokos, kurioms taikomas šis skyrius, taip pat turi pagal kitą III antraštinės dalies skyrių koordinuojamų išmokų požymių, taikydama nuo šio straipsnio 1 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą valstybė narė gali koordinuoti tokias išmokas pagal to skyriaus taisykles, jei tokio koordinavimo bendras rezultatas išmokų gavėjams yra ne mažiau palankus nei rezultatas, kuris būtų gautas, jei išmokos koordinuojamos kaip ilgalaikės priežiūros išmokos pagal šį skyrių ir jei jos yra įtrauktos į XII priedą, nurodant, kuris III antraštinės dalies skyrius taikomas.

3.   Šio reglamento 34 straipsnio 1 ir 2 dalys taip pat taikomos XII priede išvardytoms išmokoms.“

;

22)

34 straipsnis pakeičiamas taip:

„34 straipsnis

Ilgalaikės priežiūros išmokų sutapimas

1.   Jeigu asmuo, gaunantis ilgalaikės priežiūros išmokas pinigais iš kompetentingos valstybės narės pagal 21 arba 29 straipsnį, taip pat turi teisę pagal šį skyrių prašyti gyvenamosios vietos ar buvimo vietos valstybės narės įstaigos išmokų natūra, skirtų tam pačiam tikslui, ir tas išmokas natūra pagal 35 straipsnį kompensuoja kompetentingos valstybės narės įstaiga, taikomas 10 straipsnis. Tuo tikslu, jei atitinkamas asmuo gauna tas išmokas pinigais, kompetentingos valstybės narės skiriamų piniginių išmokų suma sumažinama atėmus išmokų natūra sumą.

2.   Dvi ar daugiau valstybių narių arba jų kompetentingų valdžios institucijų gali susitarti dėl kitų arba papildomų priemonių, kurios atitinkamiems asmenims negali būti mažiau palankios negu principai, išdėstyti 1 dalyje.

3.   Jeigu ilgalaikės priežiūros išmokos pinigais tuo pačiu laikotarpiu ir tiems patiems vaikams teikiamos pagal daugiau nei vienos valstybės narės teisės aktus, sutapimo atveju taikomos 68 straipsnio 1 dalyje nustatytos pirmenybinės taisyklės.“

;

23)

50 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Jeigu tam tikru metu atitinkamas asmuo netenkina arba daugiau nebetenkina sąlygų, nustatytų visuose valstybių narių teisės aktuose, kurie jam ar jai taikomi, tai įstaigos, taikančios tuos teisės aktus, kurių sąlygos buvo patenkintos, atlikdamos skaičiavimus pagal 52 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas, neįskaito laikotarpių, įgytų pagal tuos teisės aktus, kurių sąlygos nebuvo patenkintos arba jau nebetenkinamos, jeigu dėl to sumažėja išmoka.“

;

24)

įterpiamas šis straipsnis:

„60a straipsnis

Laikotarpių sumavimo siekiant gauti bedarbio išmokas specialiosios taisyklės

Taikant 6 straipsnį, kai jis taikomas pagal šį skyrių, kompetentinga valstybė narė sumuoja tik tuos laikotarpius, į kuriuos atsižvelgiama pagal valstybės narės, kurioje jie buvo įgyti teisės gauti bedarbio išmoką įgijimo ir išlaikymo tikslais, teisės aktus.“

;

25)

61, 62 ir 63 straipsniai pakeičiami taip:

„61 straipsnis

Specialios taisyklės dėl draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpių sumavimo ir kompetencijos mokėti bedarbio išmokas

1.   Išskyrus 65 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus visiškus bedarbius, paskiausio draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio valstybės narės 6 ir 60a straipsnių taikymas priklauso nuo to, ar atitinkamas asmuo paskutinį kartą yra nepertraukiamai išdirbęs bent vieno mėnesio trukmės draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpį pagal valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos buvo paprašyta išmokų.

2.   Jeigu bedarbis pagal 1 dalyje nurodytos valstybės narės teisės aktus nėra įgijęs nepertraukiamo bent vieno mėnesio trukmės draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio, teisė gauti bedarbio išmoką tam asmeniui suteikiama pagal paskutinės valstybės narės, kurioje jis yra įgijęs draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpį, teisės aktus, jeigu toks laikotarpis buvo nepertraukiamas laikotarpis arba bent vieno mėnesio trukmės laikotarpis. Valstybė narė, kuri tampa kompetentinga pagal šią dalį, reikiamu mastu taikiusi 6 ir 60a straipsnius, teikia bedarbio išmokas pagal savo teisės aktus, laikydamasi 64a straipsnio.

3.   Kai bedarbis nėra įgijęs nepertraukiamo bent vieno mėnesio trukmės draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio vienoje iš 1 ar 2 dalyse nurodytų valstybių narių, kompetentinga valstybe nare tampa paskiausio draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio valstybė narė, ir ji, reikiamu mastu taikiusi 6 ir 60a straipsnius, teikia bedarbio išmokas laikydamasi savo teisės aktų.

62 straipsnis

Išmokų apskaičiavimas

1.   Valstybės narės, pagal kurios teisės aktus išmokos apskaičiuojamos remiantis ankstesnio darbo užmokesčio arba profesinės veiklos pajamų dydžiu, kompetentinga įstaiga įskaito tik tą darbo užmokestį arba profesinės veiklos pajamas, kurias atitinkamas asmuo pagal tuos teisės aktus gavo už savo paskutinį darbą pagal darbo sutartį arba savarankišką darbą.

2.   1 dalies nuostatos taip pat taikomos, jeigu kompetentingos įstaigos įgyvendinamuose teisės aktuose numatytas konkretus įskaitytinas darbo užmokesčio arba profesinės veiklos pajamų nustatymo laikotarpis, kuriuo remiantis apskaičiuojamos išmokos, ir jeigu visą tą laikotarpį arba jo dalį atitinkamam asmeniui buvo taikomi kitos valstybės narės teisės aktai.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalių, tiek, kiek tai susiję su bedarbiais, kuriems taikomos 65 straipsnio 2 dalies pirmos ir antros pastraipų nuostatos, gyvenamosios vietos valstybės narės įstaiga, laikydamasi jos taikomuose teisės aktuose nustatytų sąlygų ir apribojimų, įskaito darbo užmokestį arba profesinės veiklos pajamas, kuriuos atitinkamas asmuo gavo valstybėje narėje, kurios teisės aktai jam buvo taikomi dirbant paskiausią darbą pagal darbo sutartį arba savarankišką darbą, remdamasi įgyvendinimo reglamentu.

63 straipsnis

Specialios nuostatos dėl gyvenamosios vietos taisyklių netaikymo

Taikant šį skyrių 7 straipsnis taikomas tik 64, 64a ir 65 straipsniuose nurodytais atvejais ir laikantis tuose straipsniuose nustatytų ribų.“

;

26)

64 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

bedarbis išsaugo savo teisę gauti išmokas šešių mėnesių laikotarpiu nuo tos dienos, nuo kurios bedarbis nustoja buvęs valstybės narės, iš kurios išvyko, įdarbinimo tarnybų žinioje, su sąlyga, kad visas išmokų teikimo laikotarpis neviršytų viso laikotarpio, kurį jis turi teisę gauti išmokas pagal tos valstybės narės teisės aktus; kompetentingos tarnybos arba įstaigos šį šešių mėnesių laikotarpį gali pratęsti iki laikotarpio, kurį tas asmuo turi teisę gauti išmokas, pabaigos;“

;

b)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jeigu kompetentingos valstybės narės teisės aktų nuostatos nėra palankesnės, ilgiausias bendras laikotarpis tarp dviejų darbo pagal darbo sutartį laikotarpių, kuriuo bedarbis išsaugo teisę gauti išmokas pagal šio straipsnio 1 dalį ir 64a straipsnį, yra šeši mėnesiai; kompetentingos tarnybos arba įstaigos tą laikotarpį gali pratęsti iki laikotarpio, kurį tas asmuo turi teisę gauti išmokas, pabaigos.“

;

27)

įterpiamas šis straipsnis:

„64a straipsnis

Specialios taisyklės, taikomos bedarbiams, persikeliantiems į kitą valstybę narę ir netenkinantiems 61 straipsnio 1 dalyje ir 64 straipsnyje nustatytų sąlygų

1.   61 straipsnio 2 dalyje nurodytoje situacijoje valstybė narė, kuri tampa kompetentinga valstybe nare, teikia bedarbio išmokas, laikydamasi savo teisės aktų, 64 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą laikotarpį, jei bedarbis yra įdarbinimo tarnybų žinioje paskiausio draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio valstybėje narėje ir laikosi tos valstybės narės teisės aktuose nustatytų sąlygų. Registracija paskiausio draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio valstybės narės įdarbinimo tarnyboje daro tokį patį poveikį kaip registracija kompetentingos valstybės narės įdarbinimo tarnyboje. 64 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys taikomos mutatis mutandis.

2.   Jeigu 1 dalyje nurodytas bedarbis pageidauja ieškoti darbo kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, kuri yra kompetentinga bedarbio išmokų atveju, ar paskiausio draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio valstybė narė, mutatis mutandis taikomas 64 straipsnis. Šiais tikslais 64 straipsnio 1 dalies a punktas aiškinamas kaip darantis nuorodą į paskiausio draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio valstybės narės įdarbinimo tarnybas.“

;

28)

65 straipsnis pakeičiamas taip:

„65 straipsnis

Bedarbiai, kurie gyveno valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė

1.   Visiškai, iš dalies arba ne nuolat darbo neturintis asmuo, kuris dirbdamas paskiausią darbą pagal darbo sutartį arba savarankiškai gyveno valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, turi būti kompetentingos valstybės narės įdarbinimo tarnybų arba – asmenų, darbo neturinčių iš dalies arba ne nuolat, atveju – kai taikytina, darbdavio, kurio žinioje lieka darbuotojas, žinioje.

Išmokas toks asmuo gauna pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktų nuostatas, tartum jis gyventų toje valstybėje narėje, ir jam taikomos tuose teisės aktuose nustatytos teisės ir pareigos. Šias išmokas moka kompetentingos valstybės narės įstaiga.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, visiškas bedarbis turi likti valstybės narės, kurioje jis gyvena, įdarbinimo tarnybų žinioje, jeigu:

a)

dirbdamas paskiausią darbą pagal darbo sutartį arba savarankiškai tas asmuo gyveno valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė;

b)

asmuo toliau gyvena gyvenamosios vietos valstybėje narėje arba į ją grįžo;

c)

asmuo neišdirbo nepertraukiamo 22 savaičių draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio išskirtinai pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus.

Pirmoje pastraipoje nurodytas visiškas bedarbis išmokas gauna pagal gyvenamosios valstybės narės teisės aktų nuostatas, tartum jis visus draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpius būtų įgijęs pagal tos valstybės narės teisės aktus. Šias išmokas moka gyvenamosios valstybės narės įstaiga.

Šioje dalyje nurodytas visiškas bedarbis, kuriam teisė į bedarbio išmokas būtų suteikta tik pagal kompetentingos valstybės narės nacionalinės teisės aktus, netaikant šio reglamento 6 straipsnio, kitu atveju gali nuspręsti būti tos valstybės narės įdarbinimo tarnybų žinioje ir turi gauti išmokas pagal tos valstybės narės teisės aktus, tartum jis ar ji gyventų toje valstybėje narėje.

3.   Šio straipsnio 2 dalis netaikoma visiškam bedarbiui, kuris, dirbdamas paskiausią darbą prieš tapdamas bedarbiu, įgijo draudimo laikotarpius dirbdamas savarankiškai arba savarankiško darbo laikotarpius, pripažįstamus bedarbio išmokų skyrimo tikslais kitoje nei jo gyvenamosios vietos valstybėje narėje, ir kurio gyvenamosios vietos valstybė narė pateikė pranešimą pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnį, patvirtinantį, kad jokiai savarankiškai dirbančių asmenų kategorijai netaikoma tos valstybės narės bedarbio išmokų sistema.

4.   Jeigu šio straipsnio 1 dalyje, 2 dalies trečioje pastraipoje arba 3 dalyje nurodytas visiškas bedarbis nepageidauja būti ar likti kompetentingos valstybės narės įdarbinimo tarnybų žinioje po to, kai jis jose užsiregistruoja, ir nusprendžia ieškoti darbo gyvenamosios vietos valstybėje narėje ar valstybėje narėje, kurioje jis paskutinį kartą vykdė veiklą, 64 straipsnis, išskyrus jo 1 dalies a punktą, taikomas mutatis mutandis.

5.   Jeigu 4 dalyje nurodytas visiškas bedarbis nusprendžia ieškoti darbo gyvenamosios vietos valstybėje narėje ir anksčiau įgijo draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpių pagal tos valstybės narės teisės aktus, sumuojamų su laikotarpiais, įgytais valstybėje narėje, kurioje jis paskutinį kartą vykdė veiklą, ir kitose valstybėse narėse, kuriose jis vykdė kitą ankstesnę veiklą, pasibaigus laikotarpiui, kuriuo jis gauna bedarbio išmokas iš kompetentingos valstybės narės įstaigos pagal 4 dalį, jis gali prašyti bedarbio išmokų pagal gyvenamosios vietos valstybės narės teisės aktus, tartum visus tuos laikotarpius jis būtų įgijęs toje valstybėje narėje. Gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentinga įstaiga bedarbio išmokas moka pagal tos valstybės narės teisės aktus. Laikotarpis, per kurį bedarbis gavo išmokas pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus, išskaičiuojamas iš atitinkamo laikotarpio, už kurį jis turi teisę gauti išmokas pagal valstybės narės, kurioje jis gyvena, teisės aktus.

6.   Šiame straipsnyje nurodytas visiškas bedarbis gali būti ne tik valstybės narės, mokančios išmokas pagal 1 arba 2 dalį, įdarbinimo tarnybų žinioje, bet ir kompetentingos valstybės narės arba gyvenamosios vietos valstybės narės įdarbinimo tarnybų žinioje.“

;

29)

65a straipsnis išbraukiamas;

30)

68 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Jeigu teisės į išmokas sutampa, išmokos šeimai mokamos pagal tuos teisės aktus, kurie buvo pripažinti prioritetiniais pagal 1 dalies nuostatas. Dėl vienas kitam prieštaraujančių teisės aktų sustabdomas išmokų šeimai mokėjimas mokant tik pirmajame teisės akte dėl tos pačios rūšies išmokų numatyto dydžio išmoką, o už ją viršijančią sumą prireikus teikiamas diferencinis priedas. Tačiau nėra reikalavimo skirti tokį diferencinį priedą už kitoje valstybėje narėje gyvenančius vaikus, kai teisės į atitinkamą išmoką yra įgytos tik gyvenamosios vietos pagrindu.

2a.   2 dalyje numatyto išmokų šeimai diferencinio priedo apskaičiavimo tikslais numatomos dvi tos pačios rūšies išmokų kategorijos:

a)

išmokos šeimai pinigais, kuriomis visų pirma siekiama pakeisti dalį neuždirbtų pajamų arba visas tokias pajamas, arba pajamas, kurių asmuo uždirbti negali, nes augina vaiką, ir

b)

kitos nei a punkte nurodytos išmokos šeimai.“

;

31)

įterpiamas šis straipsnis:

„68b straipsnis

Speciali nuostata dėl išmokų šeimai pinigais, kuriomis siekiama pakeisti pajamas vaiko auginimo laikotarpiu

1.   Šio reglamento 68 straipsnio 2a dalies a punkte nurodytos išmokos šeimai, kurios yra išvardytos šio reglamento XIII priedo I dalyje, skiriamos pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus tik asmeniui, kuriam taikomi tie teisės aktai. Išvestinė teisė į tokias išmokas neegzistuoja. Šio reglamento 68a straipsnis tokioms išmokoms netaikomas, o iš kompetentingos įstaigos nereikalaujama atsižvelgti į kito iš tėvų ar globėjo, arba vaiką ar vaikus globojančios įstaigos pateiktą prašymą, kaip nustatyta įgyvendinimo reglamento 60 straipsnio 1 dalyje.

2.   Nukrypstant nuo 68 straipsnio 2 dalies, jeigu teisės į išmokas sutampa pagal prieštaraujantį teisės aktą, valstybė narė gali naudos gavėjui skirti visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos šeimai sumą, nepriklausomai nuo pirmajame teisės akte numatyto išmokos dydžio. Šią nukrypti leidžiančią nuostatą taikančios valstybės narės išvardijamos XIII priedo 2 dalyje nurodant išmokas šeimai, kurioms taikoma ši nukrypti leidžianti nuostata.“

;

32)

72 straipsnyje įterpiamas šis punktas:

„ea)

Komisijai paprašius teikia nuomones ankstyvajame šio reglamento 88b straipsnyje ir įgyvendinimo reglamento 86a straipsnyje nurodytų įgyvendinimo aktų rengimo etape ir teikia atitinkamus pasiūlymus Komisijai dėl tų įgyvendinimo aktų peržiūros;“

;

33)

V antraštinėje dalyje „Kitos nuostatos“ įterpiamas šis straipsnis:

„75a straipsnis

Kompetentingų institucijų įsipareigojimai

1.   Kompetentingos valdžios institucijos, laikydamosi savo nacionalinės teisės aktų ir praktikos, užtikrina, kad atitinkamos jų įstaigos būtų informuotos ir taikytų visas teisines ir kitas nuostatas, įskaitant Administracinės komisijos sprendimus, tose srityse, kurioms taikomas šis reglamentas ir įgyvendinimo reglamentas, ir laikantis šiuose reglamentuose nustatytų sąlygų.

2.   Siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai nustatoma, kurie teisės aktai taikytini, kompetentingos valdžios institucijos, kai tikslinga, skatina jų įstaigų ir kitų atitinkamų organų, pavyzdžiui, darbo inspekcijų, bendradarbiavimą jų valstybėse narėse.“

;

34)

86 straipsnis išbraukiamas, nedarant poveikio 91 straipsnio ketvirtos ir penktos pastraipų taikymui;

35)

87a straipsnio 2 dalis išbraukiama;

36)

įterpiamas šis straipsnis:

„87b straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata, susijusi su šio reglamento 91 straipsnyje ir Įgyvendinimo reglamento 97 straipsnyje nurodytomis nuostatomis

1.   Pagal šio reglamento 91 straipsnio trečioje pastraipoje arba Įgyvendinimo reglamento 97 straipsnio antroje pastraipoje nurodytas nuostatas teisės neįgyjamos iki tame punkte nurodytų atitinkamų taikymo pradžios datų.

2.   Atitinkama valstybė narė atsižvelgia į visus draudimo laikotarpius ir prireikus darbo pagal darbo sutartį ir savarankiško darbo arba gyvenimo šalyje laikotarpius, įgytus pagal valstybės narės teisės aktus anksčiau nei atitinkamos taikymo pradžios datos, kaip išdėstyta šio reglamento 91 straipsnio trečioje, ketvirtoje bei penktoje pastraipose ir Įgyvendinimo reglamento 97 straipsnio antroje, trečioje bei ketvirtoje pastraipose, nustatydama teises į išmokas, įgytas pagal tas nuostatas.

3.   Laikantis šio straipsnio 1 dalies, teisės pagal šio reglamento 91 straipsnio trečioje pastraipoje ir Įgyvendinimo reglamento 97 straipsnio antroje pastraipoje nurodytas nuostatas gali būti įgyjamos, netgi jeigu jos yra susijusios su draudiminiu įvykiu, įvykusiu iki tų nuostatų taikymo atitinkamoje valstybėje narėje datos.

4.   Tais atvejais, kai pagal šio reglamento II antraštinę dalį asmeniui taikomi kitos valstybės narės teisės aktai, nei tie, kurie jam buvo taikomi iki 2028 m. lapkričio 2 d., iki tos datos taikytini teisės aktai toliau taikomi pereinamuoju laikotarpiu, trunkančiu tol, kol padėtis pasikeičia. Tas pereinamasis laikotarpis bet kuriuo atveju baigiasi 2036 m. lapkričio 2 d.

Atitinkamas asmuo gali pateikti prašymą nebetaikyti pereinamojo laikotarpio. Toks prašymas pateikiamas įstaigai, kurią paskiria gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingą valdžios institucija. Prašymai, pateikti 2029 m. sausio 2 d. arba anksčiau, laikomi pateiktais 2028 m. lapkričio 2 d. Prašymai, pateikti po 2029 m. sausio 2 d., laikomi pateiktais pirmą mėnesio, einančio po jų pateikimo mėnesio, dieną.

Ši dalis netaikoma 12 straipsniui. 12 straipsnis redakcijoje, galiojančioje iki 2026 m. lapkričio 1 d., toliau taikomas įdarbintiems darbuotojams, kurie yra komandiruoti į kitą valstybę narę, arba savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie vyksta dirbti panašios veiklos į kitą valstybę narę iki 2028 m. lapkričio 2 d.

5.   III antraštinės dalies 1 skyrius redakcijoje, galiojančioje iki 2026 m. lapkričio 1 d., toliau taikomas ilgalaikės priežiūros išmokoms, pretenzijų sureguliavimui, dėl kurių prašymai pateikti iki 2028 m. lapkričio 2 d.

6.   III antraštinės dalies 6 skyrius redakcijoje, galiojančioje iki 2026 m. lapkričio 1 d., toliau taikomas bedarbio pašalpoms, dėl kurių prašymai buvo pateikti iki atitinkamos taikymo datos, kaip išdėstyta 91 straipsnio trečioje, ketvirtoje bei penktoje pastraipose.

7.   III antraštinės dalies 8 skyrius redakcijoje, galiojančioje iki 2026 m. lapkričio 1 d., toliau taikomas išmokoms šeimai už vaikus, kurie gimė anksčiau nei 2028 m. lapkričio 2 d.“

;

37)

88 straipsnis pakeičiamas taip:

„88 straipsnis

Įgaliojimų iš dalies pakeisti priedus suteikimas

Komisijai pagal 88a straipsnį Komisija suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į Administracinės komisijos prašymą, būtų reguliariai iš dalies keičiami šio reglamento ir įgyvendinimo reglamento priedai.

88a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   88 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2026 m. lapkričio 1 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 88 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami jame nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 88 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

;

38)

įterpiami šie straipsniai:

„88b straipsnis

Įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus

1.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatoma tvarka, įskaitant, kai tinkama, terminus, kurios turi būti laikomasi siekiant užtikrinti šio reglamento II antraštinės dalies ir įgyvendinimo reglamente išdėstytų atitinkamų procedūrų įgyvendinimą vienodomis sąlygomis. Tais įgyvendinimo aktais nustatomos standartinės procedūros, susijusios su:

a)

pažymėjimų, kuriais patvirtinami jų turėtojui taikytini socialinės apsaugos teisės aktai, išdavimu, forma ir turiniu, taip pat automatiniu prašymo išduoti tokius pažymėjimus gavimo patvirtinimu, kuriame nurodoma jo išdavimo data ir prašyme pateikta informacija;

b)

prieš išduodant, anuliuojant ar ištaisant pažymėjimus tikrintinų elementų sąrašu;

c)

pažymėjimus išdavusios įstaigos atliekamu jo anuliavimu arba ištaisymu pagal įgyvendinimo reglamente nustatytą procedūrą.

2.   Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 88c straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

88c straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.“

;

39)

91 straipsnis pakeičiamas taip:

„91 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2010 m. gegužės 1 d.

Nepaisant antros pastraipos, taikomos šios taikymo pradžios datos:

1)

nuo tos dienos taikomos šios nuo 2026 m. lapkričio 1 d. galiojančios redakcijos nuostatos:

a)

11 straipsnio 5 dalis;

b)

50 straipsnio 2 dalis;

c)

72 straipsnio ea punktas;

d)

75a ir 86 straipsniai;

e)

87a straipsnio 2 dalis;

f)

87b, 88, 88a, 88b ir 88c straipsniai;

g)

I, II, III, IV, VI, VIII, IX, X ir XI priedai;

2)

nuo 2026 m. lapkričio 1 d. galiojančios redakcijos toliau nurodytos nuostatos taikomos nuo 2028 m. lapkričio 2 d.:

a)

1 straipsnio i punkto 1 dalies ii papunktis, va punkto i papunktis, va punkto ia papunktis ir vb punktas;

b)

3 straipsnio 1 dalies a punktas;

c)

9 straipsnio 1 dalis;

d)

11 straipsnio 2 dalis;

e)

12 straipsnis;

f)

13 straipsnio 4a ir 5 dalys;

g)

19 straipsnio 1 dalis;

h)

20 straipsnio 1 dalis;

i)

30 straipsnis;

j)

32 straipsnio 3 dalis;

k)

33a, 34, 60a, 61, 62 ir 63 straipsniai;

l)

64 straipsnio 1 dalies c punktas ir 3 dalis;

m)

64a, 65 ir 65a straipsniai;

n)

68 straipsnio 2 ir 2a dalys;

o)

68b straipsnis;

p)

XII ir XIII priedai.

Nepaisant šio straipsnio trečios pastraipos, asmenų, kurių atžvilgiu Liuksemburgas, jiems dirbant paskutinį darbą pagal darbo sutartį arba savarankiškai, buvo kompetentinga valstybė narė, atžvilgiu, iki 2026 m. lapkričio 1 d. galiojusios redakcijos 65, 65a ir 86 straipsniai taikomi iki 2031 m. lapkričio 2 d.

Liuksemburgas gali pranešti Komisijai, kad ketvirtoje pastraipoje nurodytą laikotarpį reikia pratęsti iki 2033 m. lapkričio 2 d. Toks pranešimas apie pratęsimą pateikiamas per pagrįstą laikotarpį iki ketvirtoje pastraipoje nurodyto laikotarpio pabaigos. Pranešimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.“

;

40)

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento I priedą.

2 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 iš dalies keičiamas taip:

1)

įterpiama ši konstatuojamoji dalis:

„(12a)

įmonės registruotos buveinės arba veiklos vietos nustatymo tikslais tais atvejais, kai asmuo vykdo veiklą dviejose ar daugiau valstybių narių, reikėtų atsižvelgti į keletą veiksnių, kad būtų galima nustatyti, kur priimami esminiai įmonės sprendimai ir kur vykdomos centrinio administravimo funkcijos. Tokių veiksnių pavyzdžiai yra apyvarta, vietos, kuriose rengiami jos visuotiniai susirinkimai, ir įprastas vykdomos veiklos pobūdis. Pavyzdinių veiksnių sąrašas nėra baigtinis ir nustatant įmonės registruotos buveinės vietą arba verslo vietą gali būti svarbūs ir kiti veiksniai, atliekant bendrą vertinimą, tinkamai atsižvelgiant į kiekvieną svarbų veiksnį pagal konkretaus atvejo aplinkybes;“

;

2)

įterpiamos šios konstatuojamosios dalys:

„(13a)

jeigu pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo dirba valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį, valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi, kompetentinga įstaiga turėtų būti apie tai iš anksto informuota ir turėtų būti paprašyta pateikti pažymėjimą, kaip nurodyta šio reglamento 19 straipsnio 2 dalyje. Informacijos teikimas prieš pradedant veiklą leidžia kompetentingoms įstaigoms iš anksto įvertinti atitinkamų asmenų padėtį ir nuo pat pradžių užtikrinti teisingą pagal pagrindinio reglamento II antraštinę dalį taikytinų socialinės apsaugos teisės aktų nustatymą ir taikymą, taip sudarant palankesnes sąlygas darbuotojams naudotis judėjimo laisve ir laisve teikti paslaugas ir padidinant teisinį tikrumą, susijusį su atitinkamo asmens socialine apsauga. Tai taip pat leidžia geriau koordinuoti nacionalinių valdžios institucijų veiksmus, įskaitant kontrolės planavimą. Kai tai pateisinama atsižvelgiant į veiklos pobūdį ar trukmę, tikslinga nustatyti, kad tokios išankstinės informacijos teikimas ir visų pirma pareiga prašyti tokio pažymėjimo neturėtų būti taikomi verslo kelionėms ar veiklai, kurių bendra trukmė per 30 iš eilės einančių dienų laikotarpį neviršija trijų darbo dienų iš eilės;

(13b)

statybos sektoriaus veiklai būdingos specifinės savybės, dėl kurių ji skiriasi nuo veiklos kituose ekonomikos sektoriuose. Didelis komandiruotų darbuotojų skaičius statybos sektoriuje sudaro didelę dalį perkeliamųjų dokumentų A1, išduotų pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį, o iš turimų analizių matyti, kad dažnai nustatomi su šia veikla susiję sukčiavimo, pažeidimų ar piktnaudžiavimo atvejai. Iš turimų duomenų taip pat matyti, kad tiek nelaimingų atsitikimų darbe, įskaitant mirtinus nelaimingus atsitikimus, skaičius, tiek nelaimingų atsitikimų rodiklis yra ypač dideli statybos sektoriuje. Šių savybių derinys reiškia, kad statybos sektoriaus veiklos atleidimas nuo pareigos iš anksto informuoti kompetentingą instituciją ir prašyti suteikti pažymėjimą apie taikomus teisės aktus, jei veikla trunka ne ilgiau kaip tris dienas, galėtų trukdyti siekti tikslų, kurių siekiama pagrindiniu reglamentu ir šiuo reglamentu. Be to, toliau taikant šią pareigą statybos sektoriaus veiklai prisidedama prie nacionalinių darbo inspekcijų ar kitų kompetentingų institucijų, kurios gaus naudos iš duomenų, gautų atliekant rizikos vertinimus ir veiksmingai nustatant sukčiavimo ar piktnaudžiavimo atvejus, vykdymo užtikrinimo darbo;

(13c)

siekiant užtikrinti tinkamą šio reglamento taikymą, itin svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi pareigos iš anksto informuoti kompetentingą įstaigą ir prašyti pažymos dėl taikytinų teisės aktų. Tuo tikslu valstybės narės pagal nacionalinę teisę gali imtis proporcingų priemonių prieš darbdavį arba, jei asmuo nedirba pagal darbo sutartį, prieš atitinkamą asmenį dėl tų pareigų nevykdymo;

(13d)

kad būtų remiamos darbo ieškančių asmenų pastangos susirasti darbą, atsižvelgdamos į pasienio regionų realybę, valstybės narės turėtų skatinti Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES tinklo) narius ir partnerius dalyvauti konkrečiose bendradarbiavimo ir paslaugų struktūrose ir užtikrinti, kad valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, gyvenantys darbo ieškantys asmenys galėtų naudotis paramos paslaugomis, teikiamomis pasienio regionuose;

(13e)

jei bedarbis, gaunantis bedarbio pašalpą, nusprendžia vykti į kitą valstybę narę ir ten ieškoti darbo, išmokas mokanti valstybė narė ir valstybė narė, į kurią asmuo vyksta ieškoti darbo, turėtų informuoti atitinkamą asmenį apie EURES teikiamas paramos paslaugas, be kita ko, per jo portalą, ir apie galimybę užsiregistruoti EURES, kad padidintų jo galimybes susirasti darbą kitoje valstybėje narėje. Išmokas mokanti valstybė narė gali apsvarstyti galimybę patarti atitinkamam asmeniui užsiregistruoti EURES;“

;

3)

įterpiama ši konstatuojamoji dalis:

„(18a)

reikia tam tikrų konkrečių taisyklių ir procedūrų, pagal kurias būtų kompensuojamos išlaidos išmokoms, kurias patyrė gyvenamosios vietos valstybė narė, jeigu atitinkami asmenys yra apdrausti kitoje valstybėje narėje. Kad atsiskaitymai vyktų kiek įmanoma greičiau, valstybės narės, kurios prašo kompensuoti išmokų natūra išlaidas remiantis fiksuotomis sumomis, apie vidutines metines išlaidas vienam asmeniui turėtų pranešti iki nustatyto termino;“

;

4)

19 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„(19)

įstaigų savitarpio paramos tenkinant su socialiniu draudimu susijusias pretenzijas procedūros turėtų būti griežtinamos siekiant užtikrinti veiksmingesnį pretenzijų tenkinimą ir sklandų socialinės apsaugos sistemų veikimą. Veiksmingas pretenzijų tenkinimas taip pat yra viena iš priemonių keliui piktnaudžiavimui bei sukčiavimui užkirsti bei su jais kovoti ir socialinės apsaugos sistemų tvarumui užtikrinti. Tai apima ir naujų procedūrų tvirtinimą, remiantis galiojančiomis Tarybos direktyvoje 2010/24/ES (*17), visų pirma kad būtų priimtas suvienodintas dokumentas, naudotinas vykdymo priemonėms, ir priimtos standartinės savitarpio pagalbos prašymo ir pranešimo apie su socialiniu draudimu susijusių reikalavimų vykdymo dokumentus ir priemones procedūros;

(*17)   2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL L 84, 2010 3 31, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2010/24/oj).“;"

5)

papildoma šiomis konstatuojamosiomis dalimis:

„(25)

kovos su sukčiavimu ir klaidomis veiksmai yra Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir šio reglamento tinkamo įgyvendinimo dalis. Todėl, siekiant teisinio tikrumo, svarbu, kad šiame reglamente būtų nustatytas aiškus teisinis pagrindas, kuris kompetentingoms įstaigoms leistų su kitų valstybių narių atitinkamomis valdžios institucijomis keistis asmens duomenimis, susijusiais su asmenimis, kurių teisės ir pareigos pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 ir šį reglamentą jau yra nustatytos arba kuriems taikomi šie reglamentai, kad sukčiavimo ir klaidų prevencija ar nustatymas būtų tinkamo šių reglamento įgyvendinimo dalis. Taip pat būtina užtikrinti, kad toks keitimasis informacija būtų vykdomas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (*18). Be to, kovos su sukčiavimu ir klaidomis tikslais ir siekiant judiems piliečiams teikti tikslią ir veiksmingą paslaugą, reikia, kad Reglamente (EB) Nr. 883/2004 ir šiame reglamente būtų nustatytas aiškus teisinis pagrindas valstybėms narėms tarpusavyje keistis informacija individualiai apie atskirą atvejį arba bendrai – lyginant duomenis;

26)

kad būtų apsaugotos atitinkamų asmenų teisės, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bet kokie prašymai pateikti duomenis ir tų duomenų pateikimas būtų būtini ir proporcingi tinkamam Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir šio reglamento įgyvendinimui;

(*18)   2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj).“;"

6)

1 straipsnio 2 dalyje įterpiami šie punktai:

„ea)

sukčiavimas – bet koks tyčinis veikimas ar tyčinis neveikimas siekiant įgyti teisę į socialinės apsaugos išmokas ar jas gauti arba išvengti socialinės apsaugos įmokų mokėjimo, pažeidžiant atitinkamos valstybės narės teisę, pagrindinį reglamentą arba įgyvendinimo reglamentą;

eb)

verslo kelionė – laikina veikla pagal darbo sutartį arba savarankiškai, kurios trukmė ribota ir kuri yra susijusi su darbdavio arba, savarankiškai dirbančio asmens atveju, atitinkamo asmens verslo interesais, išskyrus paslaugų teikimą arba prekių tiekimą, bet įskaitant dalyvavimą verslo susitikimuose, kultūros ir mokslo renginiuose, konferencijose ir seminaruose, pavyzdžiui, susijusiuose su akademiniais tyrimais, ar dalyvavimą mokymuose;“

;

7)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įterpiama ši dalis:

„2a.   Įstaigos taip pat keičiasi duomenimis, kurie būtini siekiant nustatyti aplinkybių, svarbių tokioms asmenų, kuriems taikomas pagrindinis reglamentas, teisėms ir pareigoms, pasikeitimus, taip pat nustatyti duomenų, kuriais šios teisės yra grindžiamos, netikslumus. Tie duomenys gali būti patikrinti juos palyginant su kitos atitinkamos valstybės narės įstaigos duomenimis, naudojantis elektroninėmis keitimosi duomenimis priemonėmis arba suteikta prieiga prie kitos įstaigos duomenų bazės. Toks patikrinimas gali būti susijęs su atskirais atvejais arba gali būti naudojamas duomenims apie kelis asmenis palyginti vienu metu. Bet kokie prašymai suteikti informacijos ir atsakymai turi būti privalomi ir proporcingi.“

;

b)

papildoma šiomis dalimis:

„5.   Administracinė komisija parengia orientacinį duomenų, kuriems taikomi duomenų mainai pagal 2a dalį, tipų sąrašą. Komisija tinkamai viešina tą sąrašą.

6.   Keitimasis duomenimis pagal 2a dalį turi atitikti Reglamentą (ES) 2016/679 pagal pagrindinio reglamento 77 straipsnį. Prireikus Administracinė komisija nustato, kurie subjektai turi teisę vykdyti tokį keitimąsi duomenimis.

Bet koks sprendimas, priimtas remiantis duomenimis, gautais tokio keitimosi duomenimis metu, turi būti grindžiamas pakankamais įrodymais ir jo atžvilgiu gali būti taikoma veiksminga teisinė gynyba.“

;

8)

3 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

9)

5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Tuo atveju, kai privaloma informacija nepateikiama, dokumentą gavusi valstybės narės įstaiga nedelsdama apie tai praneša dokumentą išdavusiai įstaigai. Dokumentą išdavusi įstaiga kuo greičiau ištaiso dokumentą arba patvirtina, kad netenkinamos dokumento išdavimo sąlygos. Jeigu per 30 darbo dienų trūkstama privaloma informacija nepateikiama, dokumentą gavusi valstybės narės įstaiga gali veikti taip, tarsi dokumentas niekada nebūtų buvęs išduotas. Tokiu atveju ta įstaiga atitinkamai informuoja dokumentą išdavusią įstaigą.

3.   Nedarant poveikio 19a straipsniui, jei kyla abejonių dėl dokumento galiojimo arba dėl faktų, kuriais pagrįstas tas dokumentas, tikslumo, dokumentą gaunanti valstybės narės įstaiga prašo dokumentą išdavusios įstaigos suteikti reikiamą tikslesnę informaciją ir, kai tikslinga, anuliuoti arba ištaisyti tą dokumentą. Išdavusi įstaiga persvarsto dokumento išdavimo pagrindą ir prireikus jį anuliuoja arba ištaiso.

4.   Jei kyla abejonių dėl atitinkamo asmens pateiktos informacijos, dokumento ar patvirtinančių įrodymų galiojimo arba faktų, kuriais pagrįstas tas dokumentas, tikslumo, bet kuri atitinkama įstaiga kompetentingos įstaigos prašymu, jeigu tai įmanoma, informaciją ar dokumentą patikrina.

5.   Jei atitinkamoms įstaigoms nepavyksta susitarti, ne anksčiau kaip po mėnesio nuo tos dienos, kurią dokumentą gavusi įstaiga pateikė prašymą, per kompetentingas valdžios institucijas gali būti kreipiamasi į Administracinę komisiją. Administracinė komisija mėgina išspręsti klausimą per šešis mėnesius nuo dienos, kurią į ją buvo kreiptasi.

Siekdama suderinti skirtingus požiūrius, Administracinė komisija pagal pagrindinio reglamento 72 straipsnio a punktą gali priimti sprendimą dėl atitinkamų pagrindinio reglamento arba įgyvendinimo reglamento nuostatų aiškinimo. Kompetentingos valdžios institucijos ir atitinkamos įstaigos imasi reikiamų priemonių tokiam sprendimui taikyti, nedarant poveikio valdžios institucijų, įstaigų ir atitinkamų asmenų teisei naudotis procedūromis ir teismais, numatytais valstybių narių teisės aktais, įgyvendinimo reglamentu arba Europos Sąjungos sutartimi ar Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo.“

;

10)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, „asmuo, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdaviui, kuris joje paprastai vykdo savo veiklą, ir kurį tas darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę“, apima asmenį, įdarbintą siekiant jį ar ją išsiųsti į kitą valstybę narę, jei atitinkamam asmeniui bent trijų mėnesių laikotarpį prieš pat jo ar jos darbo pagal darbo sutartį pradžią jau buvo taikomi valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs darbdavys, teisės aktai.“

;

b)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Asmeniui dirbus pagal darbo sutartį arba savarankiškai kitoje valstybėje narėje pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 arba 2 dalį iš viso 24 mėnesius su ne ilgesnėmis kaip dviejų mėnesių pertraukomis, tam asmeniui toje valstybėje narėje netaikoma pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 arba 2 dalis tol, kol nėra praėję bent du mėnesiai nuo ankstesnio veiklos toje valstybėje narėje laikotarpio pabaigos. Konkrečiais atvejais gali būti leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnio 1 dalį.“

;

c)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 2 dalį, žodžiai „kuris paprastai vykdo veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo“ reiškia asmenį, kuris paprastai didelę veiklos dalį vykdo valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs, teritorijoje. Visų pirma tas asmuo turi bent tris mėnesius jau vykdyti savo veiklą iki dienos, kurią jis ar ji nori pasinaudoti to straipsnio nuostatomis, ir laikinos veiklos kitoje valstybėje narėje laikotarpiu turi valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs, toliau laikytis jo ar jos veiklos vykdymui taikomų reikalavimų, kad galėtų sugrįžęs ją tęsti.“

;

d)

5a dalis pakeičiama taip:

„5a.   Taikant pagrindinio reglamento II antraštinę dalį, „registruota buveinė arba veiklos vieta“ – registruota buveinė arba veiklos vieta, kurioje priimami svarbiausi įmonės sprendimai ir kurioje atliekamos jos centrinės administracijos funkcijos.

Registruota buveinė arba veiklos vieta, kuri yra svarbi nustatant taikytinus teisės aktus, nustatoma atliekant bendrą vertinimą, grindžiamą konkrečiu atveju svarbiais veiksniais, tinkamai atsižvelgiant į kiekvieną svarbų veiksnį, priklausomai nuo atvejo aplinkybių. Administracinė komisija nustato tokio registruotos buveinės arba veiklos vietos nustatymo išsamią tvarką.“

;

e)

10 dalis pakeičiama taip:

„10.   Taikytinų teisės aktų nustatymas pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį taikomas ne ilgiau kaip 24 mėnesius, atsižvelgiant į ateinantiems 12 kalendorinių mėnesių numatomą padėtį.

Praėjus 24 mėnesių laikotarpiui, taikytini teisės aktai turi būti iš naujo įvertinti atsižvelgiant į atitinkamo asmens padėtį.“

;

f)

papildoma šia dalimi:

„12.   Taikant pagrindinio reglamento 13 straipsnį, asmens, kuris gyvena už Sąjungos teritorijos ribų ir vykdo veiklą pagal darbo sutartį arba kaip savarankiškai dirbantis asmuo dviejose ar daugiau valstybių narių, atžvilgiu pagrindinio reglamento ir įgyvendinimo reglamento nuostatos dėl taikytinų teisės aktų nustatymo taikomos mutatis mutandis, su sąlyga, kad to asmens gyvenamoji vieta būtų valstybėje narėje, kurioje tas asmuo vykdo didžiąją savo veiklos dalį, kiek tai susiję su darbo laiku Sąjungos teritorijoje.“

;

11)

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies b ir d punktų, 11 straipsnio 4 dalies ir 12 straipsnio taikymo tvarka (dėl informacijos teikimo atitinkamoms įstaigoms)

1.   Jei pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį asmuo vykdo veiklą valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė pagal pagrindinio reglamento II antraštinę dalį, darbdavys arba, kai asmuo dirba ne pagal darbo sutartį, suinteresuotasis asmuo prieš pradėdamas veiklą informuoja apie tai valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi, kompetentingą įstaigą ir paprašo išduoti pažymėjimą, nurodytą įgyvendinimo reglamento 19 straipsnio 2 dalyje.

1a.   Gavusi 1 dalyje nurodytą prašymą, kompetentinga įstaiga išduoda pažymėjimą apie atitinkamam asmeniui taikomus teisės aktus. Jei tas pažymėjimas neišduodamas iš karto, ji išduoda automatinį prašymo gavimo patvirtinimą, kuris yra įrodymas, kad kompetentinga įstaiga buvo informuota pagal 1 dalį. Kompetentinga įstaiga nedelsdama pateikia valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingos valdžios institucijos paskirtai įstaigai atitinkamą informaciją apie tam asmeniui taikytinus teisės aktus arba, jei tokios informacijos dar nėra, informaciją apie gavimo patvirtinimą.

1b.   1 ir 1a dalys netaikomos verslo kelionėms.

Be to, išskyrus 6 priede apibrėžtą statybos sektoriaus veiklą, 1 ir 1a dalys netaikomos veiklai, kurios bendra trukmė neviršija trijų darbo dienų iš eilės per 30 dienų iš eilės laikotarpį.

1c.   Pagrindinio reglamento 12 straipsnyje nurodytais atvejais, kai pažymėjimas, kaip nurodyta įgyvendinimo reglamento 19 straipsnio 2 dalyje, nebuvo išduotas, darbdavys arba, jei tai savarankiškai dirbantis asmuo, atitinkamas asmuo valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingos įstaigos prašymu pateikia šio straipsnio 1a dalyje nurodytą gavimo patvirtinimą arba įrodymus, kad veiklai taikoma šio straipsnio 1b dalyje nurodyta išimtis.

Darbdaviai lieka atsakingi už reikiamų įrodymų pateikimą ir tuo tikslu atitinkamų patvirtinamųjų dokumentų pateikimą asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį kitoje valstybėje narėje. Tokie įrodymai gali būti pateikiami popierine arba elektronine forma.

1d.   Jeigu valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingai įstaigai kyla abejonių dėl darbdavio arba atitinkamo asmens pateiktos informacijos, dokumento ar patvirtinamųjų įrodymų galiojimo arba faktų, kuriais grindžiamas dokumentas, tikslumo, ta įstaiga gali paprašyti valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi, kompetentingos įstaigos pateikti papildomos informacijos. Taikomas 19a straipsnis ir 20 straipsnio 3 bei 4 dalys.

2.   Jeigu asmuo, kuriam taikomas pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies b ar d punktas, vykdo veiklą valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė, darbdavys arba, kai asmuo dirba ne pagal darbo sutartį, atitinkamas asmuo informuoja apie tai valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi, kompetentingą įstaigą, jei įmanoma, prieš pradedant veiklą. Ta įstaiga nedelsdama sudaro galimybę atitinkamam asmeniui ir valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingos valdžios institucijos paskirtai įstaigai gauti informaciją apie teisės aktus, taikomus atitinkamam asmeniui. Šio straipsnio 1b dalis taikoma mutatis mutandis.

3.   Darbdavys, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalyje, kurio darbuotojas dirba laive, plaukiojančiame su kitos valstybės narės vėliava, jei įmanoma, iš anksto atitinkamai informuoja valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalies antrąjį sakinį, kompetentingą įstaigą. Ta įstaiga nedelsdama sudaro galimybę valstybės narės, su kurios vėliava plaukiojančiame laive pagal sutartį dirbantis darbuotojas atlieka savo darbą, kompetentingos valdžios institucijos paskirtai įstaigai gauti informaciją apie teisės aktus, taikomus atitinkamam asmeniui pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį.“

;

12)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Dviejose ar daugiau valstybių narių vykdantis veiklą asmuo apie tai atitinkamai informuoja gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą. Tą informaciją to asmens vardu taip pat gali pateikti darbdavys.

2.   Paskirta gyvenamosios vietos įstaiga nedelsdama nustato, kokie teisės aktai taikomi atitinkamam asmeniui, atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 13 straipsnį ir į įgyvendinimo reglamento 14 straipsnį. Jeigu ta įstaiga nustato, kad taikomi gyvenamosios vietos valstybės narės teisės aktai, ji informuoja apie tokį taikytinų teisės aktų nustatymą visų valstybių narių, kuriose vykdoma veikla arba kuriose yra darbdavys, paskirtas įstaigas.

3.   Jeigu paskirta gyvenamosios vietos įstaiga nustato, kad taikomi kitos valstybės narės teisės aktai, toks nustatymas yra laikinas, ir ši įstaiga nedelsdama informuoja apie tokį laikiną taikytinų teisės aktų nustatymą visų valstybių narių, kuriose vykdoma veikla arba kuriose yra darbdavys, paskirtas įstaigas. Laikinas nustatymas tampa galutiniu per du mėnesius nuo tada, kai atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų paskirtos įstaigos apie tai informuojamos, išskyrus atvejus, kai bent viena iš tų įstaigų iki šio dviejų mėnesių laikotarpio pabaigos informuoja paskirtą gyvenamosios vietos įstaigą apie tai, kad ji dar negali pritarti laikinam nustatymui arba kad ji laikosi kitos nuomonės šiuo klausimu.“

;

b)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Valstybės narės, kurios teisės aktai nustatomi laikinai arba galutinai taikytinais, kompetentinga įstaiga nedelsdama informuoja apie tokį nustatymą atitinkamą asmenį ir to asmens darbdavį.“

;

13)

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Atitinkamo asmens ar darbdavio prašymu valstybės narės, kurios teisės aktai yra taikytini pagal pagrindinio reglamento II antraštinės dalies nuostatą, kompetentinga įstaiga išduoda pažymėjimą, liudijantį, kad tokie teisės aktai yra taikytini, ir prireikus nurodo, iki kada ir kokiomis sąlygomis jie taikytini. Šis pažymėjimas išduodamas standartizuota forma.“

;

b)

papildoma šia dalimi:

„3.   Įstaiga, gavusi prašymą išduoti pažymėjimą pagal 2 dalį, atlieka tinkamą faktų, aktualių pagrindinio reglamento II antraštinėje dalyje nustatytų taisyklių taikymui, įvertinimą ir patvirtina, kad pažymėjime pateikta informacija yra teisinga.“

;

14)

įterpiamas šis straipsnis:

„19a straipsnis

Bendradarbiavimas tuo atveju, jei kyla abejonių dėl dokumentų, susijusių su taikytinais teisės aktais, galiojimo

1.   Nepaisant 5 straipsnio, jei kyla abejonių dėl dokumento, kuriuo nurodoma atitinkamo asmens padėtis taikytinų teisės aktų tikslais, galiojimo arba dėl faktų, kuriais pagrįstas tas dokumentas, tikslumo, dokumentą gaunanti valstybės narės įstaiga prašo dokumentą išdavusios įstaigos suteikti reikiamą tikslesnę informaciją ir, kai tinkama, anuliuoti arba ištaisyti tą dokumentą. Prašančioji įstaiga savo prašymą pagrindžia ir pateikia atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus, dėl kurių tas prašymas yra pateiktas.

2.   Gavusi tokį prašymą, dokumentą išdavusi įstaiga persvarsto jo išdavimo pagrindą ir, jei aptinkama klaida, anuliuoja arba ištaiso dokumentą per 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Anuliavimas arba ištaisymas galioja atgaline data. Vis dėlto tais atvejais, kai esama neproporcingų padarinių rizikos, visų pirma rizikos, kad asmuo visu atitinkamu laikotarpiu arba dalį tokio laikotarpio praras apdraustojo statusą visose atitinkamose valstybėse narėse, valstybės narės apsvarsto, ar taikyti pagrindinio reglamento 16 straipsnį. Jeigu dokumentą išdavusi įstaiga mano, jog remiantis turimais įrodymais nėra jokių abejonių, kad to dokumento prašęs asmuo sukčiavo, ji nedelsdama anuliuoja arba ištaiso tą dokumentą atgaline data.

3.   Jeigu dokumentą išdavusi įstaiga, persvarsčiusi dokumento išdavimo pagrindus, neranda jokių klaidų, ji nusiunčia prašančiajai įstaigai visus turimus įrodymus per 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Skubiais atvejais, kai skubos priežastys yra aiškiai nurodytos ir pagrįstos prašyme, įrodymai perduodami per dešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, įskaitant atvejus, kai dokumentą išdavusi įstaiga nėra baigusi svarstymų pagal 2 dalį.

4.   Jei prašančioji įstaiga, gavusi turimus įrodymus, toliau abejoja dėl dokumento galiojimo, dėl faktų, kuriais grindžiami tame dokumente pateikti duomenys, tikslumo, arba dėl informacijos, kuria remiantis dokumentas buvo išduotas, tikslumo, ji gali pateikti su tuo susijusių įrodymų ir pateikti dar vieną prašymą suteikti tikslesnės informacijos ir, kai tikslinga, prašyti dokumentą išdavusios įstaigos anuliuoti arba ištaisyti tą dokumentą laikantis šiame straipsnyje išdėstytos tvarkos ir laiko terminų.

5.   Jeigu gaunančioji įstaiga toliau turi abejonių ir atitinkamos įstaigos nepasiekia susitarimo, taikoma 5 straipsnio 5 dalis.“

;

15)

20 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„3.   Taikant pagrindinio reglamento II antraštinę dalį, valstybių narių įstaigos, nedarant poveikio įgyvendinimo reglamento 19a straipsniui, atsako į kitų valstybių narių įstaigų pateiktas užklausas per 35 darbo dienas nuo prašymo gavimo.

4.   Jeigu asmuo dirba pagal darbo sutartį arba savarankiškai kitoje valstybėje narėje neturėdamas patvirtinimo, kaip nurodyta įgyvendinimo reglamento 19 straipsnio 2 dalyje, atitinkama įstaiga toje kitoje valstybėje narėje gali prašyti valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi prima facie, įstaigos pateikti informacijos apie tam asmeniui taikomus teisės aktus, išskyrus atvejus, kai patvirtinimo nereikalaujama pagal įgyvendinamojo reglamento 15 straipsnį.

Jeigu prašomoji įstaiga neatsako į prašymą per 35 darbo dienas nuo jo gavimo dienos, prašančioji įstaiga gali veikti taip, lyg joks pažymėjimas nebūtų buvęs išduotas ir atitinkamai informuoja prašomąją įstaigą. Jeigu vėliau prašomoji įstaiga išduoda pažymėjimą, tas pažymėjimas, kai tinkama, išduodamas atgaline data.“

;

16)

III antraštinės dalies 1 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„Ligos, ilgalaikės priežiūros, motinystės ir lygiavertės tėvystės išmokos“

;

17)

25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Taikant pagrindinio reglamento 19 straipsnį, buvimo vietos valstybės narės sveikatos priežiūros arba ilgalaikės priežiūros paslaugų teikėjui apdraustasis pateikia kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama jo arba jos teisė gauti išmokas natūra. Jeigu apdraustasis neturi tokio dokumento, buvimo vietos įstaiga gavusi prašymą arba prireikus kreipiasi į kompetentingą įstaigą prašydama jį išduoti.“

;

b)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Pagrindinio reglamento 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos natūra yra išmokos natūra, teikiamos buvimo vietos valstybėje narėje pagal jos teisės aktus, kurias būtina mokėti dėl medicininių priežasčių arba dėl ilgalaikės priežiūros poreikio siekiant užtikrinti, kad apdraustasis, norėdamas gauti reikalingą gydymą arba ilgalaikės priežiūros išmokas, nebūtų priverstas grįžti į kompetentingą valstybę narę iki planuoto buvimo laikotarpio pabaigos.“

;

18)

26 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Kompetentinga įstaiga pasilieka teisę bet kuriuo leidimo išdavimo procedūros metu surengti apdraustojo sveikatos patikrinimą, kurį atliktų jos pasirinktas gydytojas ar kitas kvalifikuotas asmuo, laikantis nacionalinės teisės ar praktikos, gyvenamosios vietos ar buvimo vietos valstybėje narėje.“

;

19)

31 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Kompetentinga įstaiga taip pat praneša gyvenamosios vietos ar buvimo vietos įstaigai apie ilgalaikės priežiūros išmokų pinigais mokėjimą, kai pagal pastarosios įstaigos taikomus teisės aktus numatoma teikti ilgalaikės priežiūros išmokas natūra, įtrauktas į pagrindinio reglamento 33a straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą.“

;

20)

32 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Tais atvejais, kai asmuo arba asmenų grupė gavus prašymą yra atleidžiami nuo privalomojo sveikatos arba ilgalaikės priežiūros draudimo ir todėl tiems asmenims netaikoma sveikatos arba ilgalaikės priežiūros draudimo sistema, kuriai taikomas pagrindinis reglamentas, kitos valstybės narės įstaiga tik dėl tokio atleidimo netampa atsakinga už šiems asmenims arba jų šeimos nariams pagal pagrindinio reglamento III antraštinės dalies I skyrių suteiktų išmokų natūra ar pinigais išlaidų padengimą.“

;

21)

43 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Kiekvienos valstybės narės įstaiga, remdamasi jos taikytinais teisės aktais, apskaičiuoja mokėtinas sumas, atitinkančias savanoriško ar neprivalomo nuolatinio draudimo laikotarpius, kuriems pagal pagrindinio reglamento 53 straipsnio 3 dalies c punktą netaikomos kitos valstybės narės išmokų panaikinimo, sumažinimo ar sustabdymo taisyklės.“

;

22)

54 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Įgyvendinimo reglamento 12 straipsnio 1 dalis mutatis mutandis taikoma pagrindinio reglamento 60a straipsniui. Nedarant poveikio pagrindinėms susijusių įstaigų pareigoms, atitinkamas asmuo kompetentingai įstaigai gali pateikti valstybės narės, kurios teisės aktai atitinkamam asmeniui buvo taikomi, kai jis ar ji dirbo paskutinį darbą pagal darbo sutartį arba savarankiškai, įstaigos išduotą dokumentą, kuriame nurodomi laikotarpiai, įgyti pagal tuos teisės aktus.“

;

23)

įterpiamas šis straipsnis:

„54a straipsnis

Pagrindinio reglamento 61 straipsnio 2 dalies taikymo tvarka

1.   Pagrindinio reglamento 61 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju bedarbis paskiausio draudimo, darbo pagal sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio valstybės narės įdarbinimo tarnybose užsiregistruoja kaip darbo ieškantis asmuo ir tos valstybės narės įstaigai pateikia prašymą skirti išmokas. Jei prašymas pateikiamas pagrindinio reglamento 61 straipsnio 2 dalyje nurodytai valstybės narės įstaigai, ta įstaiga nedelsdama perduoda prašymą paskiausio draudimo, darbo pagal sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio valstybės narės įstaigai. Pirminio prašymo pateikimo data galioja visoms atitinkamoms įstaigoms.

2.   Jei, išnagrinėjusi prašymą, paskiausio draudimo, darbo pagal sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio valstybės narės įstaiga nustato, kad bedarbis netenkina pagrindinio reglamento 61 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikotarpių sumavimo sąlygų ir iš įstaigos turimos informacijos akivaizdu, kad bedarbis yra įgijęs būtiną laikotarpį, kad įgytų teisę gauti išmokas pagal pagrindinio reglamento 61 straipsnio 2 dalį, ji, remdamasi ta nuostata, nedelsdama nusiunčia dokumentą toje nuostatoje nurodytai valstybės narės įstaigai. Jeigu nėra akivaizdu, kad bedarbis įgijo laikotarpį, būtiną išmokoms gauti pagal pagrindinio reglamento 61 straipsnio 2 dalį, valstybės narės, kurioje buvo paskiausio draudimo, darbo pagal sutartį arba savarankiško darbo laikotarpis, įstaiga, prieš išsiųsdama dokumentą, susisiekia su toje nuostatoje nurodyta valstybės narės įstaiga, kad nustatytų, ar toje nuostatoje nurodytas laikotarpis buvo įgytas toje valstybėje narėje.

3.   2 dalyje nurodytame dokumente pateikiama būtina informacija apie bedarbio padėtį. Tokio dokumento formą ir turinį nustato Administracinė komisija.“

;

24)

55 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Norėdamas, kad jam būtų taikomas pagrindinio reglamento 64 straipsnis, 64a straipsnio 2 dalis ar 65 straipsnio 4 dalis, į kitą valstybę narę vykstantis bedarbis prieš išvykdamas apie tai praneša kompetentingai įstaigai ir paprašo jos išduoti dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad jis ar ji išsaugo teisę gauti išmokas pagal pagrindinio reglamento 64 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytas sąlygas.“

;

b)

4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„4.   Valstybės narės, į kurią bedarbis atvyko, įstaiga nedelsdama nusiunčia kompetentingai įstaigai dokumentą, kuriame nurodoma bedarbio registracijos įdarbinimo tarnybose data ir jo ar jos naujasis adresas.

Jei tuo laikotarpiu, kurį bedarbis išsaugo teisę gauti išmokas, atsiranda aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos teisei gauti išmokas, valstybės narės, į kurią bedarbis atvyko, įstaiga nedelsdama nusiunčia kompetentingai įstaigai ir atitinkamam asmeniui dokumentą, kuriame nurodoma atitinkama informacija.

Valstybės narės, į kurią bedarbis atvyko, įstaiga kiekvieną mėnesį turėtų teikti kompetentingai valstybei narei atitinkamą informaciją apie bedarbio padėtį, ypač apie tai, ar jis arba ji vis dar tebėra įregistruotas(-a) įdarbinimo tarnyboje ir ar jis arba ji laikosi nustatytų patikrinimų ir aktyvumo skatinimo ar įdarbinimo procedūrų.

5.   Tos valstybės narės, į kurią atvyko bedarbis, įstaiga atlieka patikrinimus arba organizuoja patikrinimus, tarsi atitinkamas asmuo būtų bedarbis, turintis teisę gauti išmokas pagal jos taikomus teisės aktus. Prireikus ji nedelsdama informuoja kompetentingą įstaigą, jei atsiranda aplinkybių, kurios gali turėti įtakos bedarbio teisei į išmokas, pavyzdžiui, grįžimas į darbą.“

;

c)

7 dalis pakeičiama taip:

„7.   Šio straipsnio 2–6 dalys taikomos mutatis mutandis pagrindinio reglamento 64a straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais.“

;

25)

56 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įterpiama ši dalis:

„-1.   Pagrindinio reglamento 65 straipsnio 1 dalyje, 65 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje ir 65 straipsnio 3 dalyje nurodyta kompetentinga įstaiga informuoja visiškus bedarbius apie jų teises ir pareigas ir išduoda jiems dokumentus, kuriuose pateikiama visa būtina informacija, susijusi su bedarbio išmokų gavimu pagal atitinkamus teisės aktus. Atitinkamos įstaigos teikia viena kitai informaciją, reikalingą padėti bedarbiams, gyvenantiems valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, ieškoti darbo ir informuoti viena kitą apie taikomas kontrolės procedūras ir sąlygas bei įdarbinimo tarnybą, į kurią tie asmenys turi prisistatyti. Gyvenamosios valstybės narės įstaiga kompetentingos įstaigos prašymu nedelsdama ją informuoja apie visas aplinkybes, kurios jai yra žinomos ir kurios galėtų turėti įtakos teisei gauti išmokas, visų pirma jei visiški bedarbiai įsidarbino arba pradėjo dirbti kaip savarankiškai dirbantys asmenys gyvenamosios vietos valstybėje narėje.“

;

b)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Jei pagal pagrindinio reglamento 65 straipsnio 6 dalį bedarbis nusprendžia būti išmokų neteikiančios valstybės narės įdarbinimo tarnybų žinioje užsiregistruodamas darbo ieškančiu asmeniu ne tik išmokas skiriančioje valstybėje narėje, bet ir išmokų neteikiančioje valstybėje narėje, jis apie tai praneša išmokas skiriančios valstybės narės įstaigai ir įdarbinimo tarnyboms.

Išmokų neteikiančios valstybės narės įdarbinimo tarnybų prašymu išmokas skiriančios valstybės narės įdarbinimo tarnybos nusiunčia atitinkamą informaciją apie bedarbio registraciją ir jo ar jos darbo paiešką.

Išmokų neteikiančios valstybės narės įdarbinimo tarnybos kompetentingos įstaigos prašymu nedelsdamos taip pat informuoja ją apie visas aplinkybes, kurios joms yra žinomos ir kurios galėtų turėti įtakos teisei gauti išmokas, visų pirma jei visiški bedarbiai įsidarbino arba pradėjo dirbti kaip savarankiškai dirbantys asmenys gyvenamosios vietos valstybėje narėje.“

;

c)

3 dalis išbraukiama;

26)

įterpiamas šis straipsnis:

„56a straipsnis

Paramos ir bendradarbiavimo bedarbių, gyvenusių valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, atžvilgiu taikomos sustiprintos priemonės

1.   Dviejų arba daugiau valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos arba kompetentingos įstaigos bendradarbiauja ir gali susitarti dėl konkrečių procedūrų ir terminų, susijusių su bedarbio padėties stebėjimu ir dėl kitų priemonių, skirtų padėti valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, gyvenantiems bedarbiams ieškoti darbo.

2.   Atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad pagrindinio reglamento 65 straipsnyje nurodyti bedarbiai kiekvienos iš jų teritorijoje galėtų naudotis Europos užimtumo tarnybų tinklu (EURES) ir paramos paslaugomis pasienio regionuose, jei tokių yra, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/589 (*19).

(*19)   2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013, (OL L 107, 2016 4 22, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/589/oj).“;"

27)

57 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„Nuostatos dėl pagrindinio reglamento 60a, 61, 62, 64 ir 65 straipsnių taikymo asmenims, kuriems taikoma speciali sistema, skirta valstybės tarnautojams“

;

28)

64 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka pakeičiama taip:

„—

indeksu i (i vertės = 1, 2, 3 ir 4) žymimos keturios amžiaus grupės, į kurias asmenys suskirstomi apskaičiuojant fiksuotus dydžius:

—

i = 1: jaunesni nei 65 metų asmenys,

—

i = 2: 65–74 metų amžiaus asmenys,

—

i = 3: 75–84 metų amžiaus asmenys,

—

i = 4: 85 metų ir vyresni asmenys,“

;

29)

65 straipsnis pakeičiamas taip:

„65 straipsnis

Pranešimas apie vidutines metines išlaidas

1.   Apie ataskaitinių metų vidutines metines išlaidas kiekvienos amžiaus grupės vienam asmeniui Audito valdybai pranešama ne vėliau kaip iki antrųjų metų po tų metų, apie kuriuos informuojama, pabaigos.

2.   Vidutinės metinės išlaidos, apie kurias pranešama pagal 1 dalį, kasmet skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje gavus Administracinės komisijos sutikimą.

3.   Kai valstybė narė negali nurodyti konkrečių metų vidutinių metinių išlaidų iki 1 dalyje nurodyto termino, ji iki to paties termino teikia prašymą dėl leidimo Administracinei komisijai ir Audito valdybai leisti taikyti tai valstybei narei vidutines metines išlaidas, paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dėl metų, einančių prieš konkrečius metus, kuriais reikia pranešti apie tas išlaidas. Teikdama tokį prašymą dėl leidimo valstybė narė turi paaiškinti priežastis, dėl kurių ji negali pranešti apie atitinkamų metų vidutines metines išlaidas. Jei Administracinė komisija, apsvarsčiusi Audito valdybos nuomonę, sutinka patenkinti valstybės narės prašymą, metų, einančių prieš metus, už kuriuos nepateiktas pranešimas, vidutinės metinės išlaidos dar kartą paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4.   Leidimas pagal 3 dalį negali būti duodamas dvejus metus paeiliui.“

;

30)

66 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Pagrindinio reglamento 35 ir 41 straipsniuose numatyti atsiskaitymai tarp valstybių narių įstaigų atliekami tarpininkaujant susižinojimo tarnybai. Už atsiskaitymus pagal pagrindinio reglamento 35 ir 41 straipsnius gali būti atsakingos skirtingos susižinojimo tarnybos. Abipusiai reikalavimai gali būti įskaitomi tarp susižinojimo tarnybų.“

;

31)

67 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Atsižvelgiant į įgyvendinimo reglamento 6 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą ir 73 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo kompetentingos įstaigos nustatymo.“

;

b)

7 dalis pakeičiama taip:

„7.   Audito valdyba sudaro palankesnes sąlygas galutinai uždaryti sąskaitas tais atvejais, kai ginčas negali būti išspręstas per 6 dalyje nustatytą laikotarpį ir, gavusi vienos iš šalių pagrįstą prašymą, pateikia savo nuomonę dėl ginčo per devynis mėnesius nuo to mėnesio, kurį jis jai buvo pateiktas.“

;

32)

68 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Delspinigiai skaičiuojami remiantis Europos Centrinio Banko pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma orientacine norma, padidinta dviem procentiniais punktais. Taikytina orientacinė norma yra ta, kuri įsigaliojo pirmąją mėnesio, kurį turėjo būti atliktas mokėjimas, dieną.“

;

33)

70 straipsnis išbraukiamas;

34)

72 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Išskyrus atvejus, kai įgyvendinimo reglamento 73 straipsnyje numatyta kitaip, jei valstybės narės įstaiga asmeniui yra išmokėjusi nepriklausančias išmokas, ta įstaiga, laikydamasi jos taikomuose teisės aktuose nustatytų sąlygų ir apribojimų, gali prašyti bet kurios kitos valstybės narės įstaigos, atsakingos už išmokų atitinkamam asmeniui mokėjimą, išskaityti nepriklausančią sumą iš įsiskolinimo ar einamųjų mokėjimų, kuriuos jos yra skolingos atitinkamam asmeniui, neatsižvelgiant į tai, kuriai socialinės apsaugos išmokų grupei priskiriamos mokamos išmokos. Tos valstybės narės įstaiga, laikydamasi savo taikomuose teisės aktuose nustatytų šios rūšies kompensacijų procedūrą reglamentuojančių sąlygų ir apribojimų, išskaito atitinkamą sumą, tarsi ji pati būtų permokėjusi sumas, ir išskaitytą sumą perveda nepriklausančias išmokas sumokėjusiai įstaigai.“

;

35)

73 straipsnis pakeičiamas taip:

„73 straipsnis

Nepriklausančių išmokų pinigais bei natūra ir įmokų sureguliavimas taikytinų teisės aktų pakeitimo atgaline data atveju arba kitais atvejais, kai įstaiga nebuvo kompetentinga

1.   Tuo atveju, kai taikytini teisės aktai keičiami atgaline data, įskaitant įgyvendinimo reglamento 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus, taip pat kitais atvejais, kai įstaiga, kuri nebuvo kompetentinga, išmokėjo ar suteikė nepriklausančias išmokas arba gavo nepriklausančias įmokas, ta įstaiga per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo padarytas taikytinų teisės aktų pakeitimas arba buvo nustatyta už išmokų suteikimą arba įmokų gavimą atsakinga įstaiga, parengia išmokėtos arba gautos nepriklausančios sumos pažymą ir ją nusiunčia nustatytai kompetentingai įstaigai sumų kompensavimo tikslais.

2.   Išmokas natūra kompensuoja ta įstaiga, kuri yra nustatyta kaip kompetentinga pagal įgyvendinimo reglamento 66, 67 ir 68 straipsnius.

3.   Nustatyta kompetentinga įstaiga, atsakinga už išmokų pinigais mokėjimą, išskaito sumą, kompensuotiną įstaigai, kuri nebuvo kompetentinga arba buvo tik laikinai kompetentinga, iš atitinkamų išmokų įsiskolinimo atitinkamam asmeniui ir nedelsdama perveda išskaitytą sumą tai įstaigai.

Jei išmokėtų nepriklausančių išmokų suma viršija įsiskolinimo nustatytai kompetentingai įstaigai sumą arba jei įsiskolinimų nėra, nustatyta kompetentinga įstaiga, laikydamasi jos taikomuose teisės aktuose nustatytų sąlygų ir apribojimų, šią sumą išskaito iš einamųjų mokėjimų ir nedelsdama išskaitytą sumą perveda nepriklausančias išmokas pinigais išmokėjusiai įstaigai kompensavimo tikslais.

4.   Įstaiga, gavusi nepriklausančias fizinio arba juridinio asmens sumokėtas įmokas, šias sumas sumokėjusiam asmeniui kompensuoja tik tada, kai nustatyta kompetentinga įstaiga tai įstaigai bus patvirtinusi aptariamas sumas.

Nustatytos kompetentingos įstaigos prašymu, kuris pateikiamas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jai buvo pateikta sumokėtos ar gautos sumos pažyma, nepriklausančias įmokas gavusi įstaiga tas įmokas perveda nustatytai kompetentingai įstaigai už tą laikotarpį, kad būtų sureguliuota padėtis, susijusi su įmokomis, kurias fizinis arba juridinis asmuo yra jai skolingas. Laikoma, kad pervestos įmokos buvo atgaline data sumokėtos nustatytai kompetentingai įstaigai.

Jei gautų nepriklausančių įmokų suma viršija sumą, kurią tas fizinis ar juridinis asmuo yra skolingas nustatytai kompetentingai įstaigai, nepriklausančias įmokas gavusi įstaiga atitinkamam fiziniam ar juridiniam asmeniui kompensuoja permokėtą sumą, apskaičiuotą pagal nacionalinę teisę.

5.   Nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti terminai negali būti pagrįsta priežastis atsisakyti nagrinėti įstaigų tarpusavio reikalavimus pagal šį straipsnį.

6.   Įgyvendinimo reglamento 5 straipsnio 5 dalyje ar 6 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros atveju šis straipsnis netaikomas pretenzijoms, kurios tą dieną, kai procedūra buvo pradėta, yra senesnės nei 36 mėnesiai.

7.   Dvi ar daugiau valstybių narių gali susitarti dėl konkrečių nuostatų ir procedūrų, kurios skiriasi nuo nustatytųjų šio straipsnio 1–6 dalyse, ir išmokų natūra atveju gali taikyti pagrindinio reglamento 35 straipsnio 3 dalį, jei tos nuostatos ir procedūros nėra nepalankios atitinkamiems asmenims.

8.   Administracinė komisija nustato išsamią šio straipsnio taikymo tvarką.“

;

36)

75 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis papildoma šia įtrauka:

„—

pretenzijos patenkinimo terminas – data, iki kurios turėjo būti sumokėta skola pagal prašančiosios šalies valstybės narės teisės aktus.“

;

b)

3 dalis išbraukiama;

c)

straipsnis papildomas šia dalimi:

„4.   Jeigu socialinio draudimo įmokų grąžinimas yra susijęs su kitoje valstybėje narėje gyvenančiu ar esančiu asmeniu, valstybė narė, iš kurios turi būti vykdomas grąžinimas, gali pagal įgyvendinimo reglamento 2 straipsnio 2 dalį pranešti gyvenamosios vietos ar buvimo vietos valstybei narei apie būsimą gražinimą, prieš tai negavusi išankstinio prašymo tai padaryti.“

;

37)

77 straipsnis pakeičiamas taip:

„77 straipsnis

Pranešimas

1.   Prašančiosios šalies prašymu prašomoji šalis, laikydamasi jos pačios valstybėje narėje galiojančių taisyklių dėl pranešimo apie panašius dokumentus ar sprendimus, praneša adresatui apie visus dokumentus ir sprendimus, įskaitant teisminio pobūdžio dokumentus ir sprendimus, priimtus prašančiosios šalies valstybėje narėje bei susijusius su pretenzija arba jos patenkinimu.

2.   Prašymas pranešti teikiamas kartu su standartine forma, kurioje nurodoma bent ši informacija, ir dokumentu ar spendimu, apie kurį turi būti pranešta:

a)

adresato vardas bei pavardė (pavadinimas), adresas ir kiti jam identifikuoti svarbūs duomenys;

b)

šio pranešimo tikslas ir terminas, per kurį turi būti pateiktas pranešimas;

c)

dokumento ar spendimo, apie kurį turi būti pranešta, apibūdinimas ir susijusios pretenzijos pobūdis bei suma;

d)

pavadinimas, adresas ir kiti kontaktiniai duomenys, susiję su:

i)

už dokumentą ar spendimą, apie kurį turi būti pranešta, atsakinga įstaiga ir

ii)

jei tai kita įstaiga nei nurodyta i punkte – įstaiga, kurioje galima gauti daugiau informacijos apie pranešimą arba mokėjimo prievolės užginčijimo tvarką.

3.   Prašomoji šalis nedelsdama informuoja prašančiąją šalį apie veiksmus, kurių ji ėmėsi jos prašymui pateikti pranešimą patenkinti, ir visų pirma nurodo datą, kada dokumentas arba sprendimas buvo išsiųstas adresatui.

4.   Prašančioji šalis pateikia prašymą pateikti pranešimą pagal šį straipsnį tik tuo atveju, kai ji negali pranešti pagal taisykles, reglamentuojančias pranešimą apie atitinkamą dokumentą savo valstybėje narėje, arba kai dėl tokio pranešimo kiltų neproporcingai didelių sunkumų.

5.   Prašomoji šalis užtikrina, kad pranešimas prašomosios šalies valstybėje narėje būtų pateikiamas pagal prašomosios šalies valstybėje narėje galiojančius nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką.

6.   5 dalis neturi poveikio bet kokios kitos formos pranešimui, kurį prašančiosios šalies valstybės narės institucija pateikia pagal toje valstybėje narėje galiojančias taisykles. Prašančiosios šalies valstybės narės institucija gali kitos valstybės narės teritorijoje esančiam asmeniui apie bet kokį dokumentą pranešti tiesiogiai registruotu arba elektroniniu paštu.“

;

38)

78 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Prašančiosios šalies prašymu prašomoji šalis išieško sumas pagal reikalavimus, kurioms taikomas dokumentas dėl vykdymo užtikrinimo prašančiosios šalies valstybėje narėje. Prie prašymo patenkinti pretenziją pridedamas suvienodintas dokumentas, dėl vykdymo užtikrinimo prašomosios šalies valstybėje narėje.“

;

b)

2 dalies b punktas išbraukiamas;

c)

3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3.   Prieš prašančiajai šaliai teikiant prašymą patenkinti pretenziją taikomos prašančiosios šalies valstybėje narėje galiojančios atitinkamos reikalavimų vykdymo procedūros, išskyrus šiuos atvejus:

a)

jeigu akivaizdu, kad prašančiosios šalies valstybėje narėje nėra turto reikalavimui įvykdyti arba kad taikant tokias procedūras nebus galima atgauti visos reikalaujamos sumos; ir prašančioji šalis turi konkrečios informacijos, įrodančios, kad atitinkamas asmuo prašomosios šalies valstybėje narėje turi turto;

b)

jeigu taikant tokias procedūras prašančiosios šalies valstybėje narėje kiltų neproporcingai didelių sunkumų.

Jei prašomoji šalis gauna prašančiosios šalies prašymą patenkinti pretenziją, prašomosios šalies prašymu prašančioji šalis pateikia visą papildomą informaciją, kurios prašomajai šaliai prireiktų pretenzijos patenkinimo tikslu. Prašančioji šalis nėra įpareigota pateikti įgyvendinimo reglamento 76 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją.

4.   Prašyme patenkinti pretenziją prašančioji šalis taip pat patvirtina, kad yra įvykdytos 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos.“

;

d)

papildoma šia dalimi:

„6.   Prie prašymo patenkinti pretenziją gali būti pridėti kiti prašančiosios šalies valstybėje narėje išduoti su reikalavimu susiję dokumentai.“

;

39)

79–82 straipsniai pakeičiami taip:

„79 straipsnis

Dokumentas dėl pretenzijos patenkinimo užtikrinimo

1.   Suvienodintame dokumente dėl vykdymo užtikrinimo prašomosios šalies valstybėje narėje turi atsispindėti pirminio dokumento dėl vykdymo užtikrinimo esminis turinys, ir jis yra pretenzijos patenkinimo ir atsargumo priemonių, kurių imamasi prašomosios šalies valstybėje narėje, vienintelis pagrindas. Toje valstybėje narėje jis neturi būti kaip nors pripažintas, papildytas ar pakeistas.

2.   Į suvienodintą dokumentą dėl vykdymo užtikrinimo įtraukiama tokia informacija:

a)

atitinkamo juridinio ar fizinio asmens arba jo turtą valdančios trečiosios šalies vardas ir pavardė arba pavadinimas, adresas ir visa kita su tapatybe susijusi informacija;

b)

už reikalavimų vertinimą atsakingos įstaigos, ir, jei tai nėra ta pati įstaiga, įstaigos, kurioje galima gauti daugiau informacijos apie reikalavimus arba apie galimybes užginčyti mokėjimo prievolę, pavadinimas, adresas ir visa kita susijusi informacija;

c)

informacija, susijusi su dokumento dėl reikalavimo vykdymo užtikrinimo, išduoto prašančiosios šalies valstybėje narėje, nustatymu;

d)

pretenzijos aprašymas, įskaitant jos pobūdį, laikotarpį, pretenzijos patenkinimo terminą ir visas kitas vykdymo užtikrinimo procesui svarbias datas ir pretenzijos sumą, be kita ko, pagrindinę sumą, visus delspinigius, baudas, administracines nuobaudas ir visus kitus privalomuosius mokėjimus bei patvirtintas išlaidas, nurodytas prašančiosios ir prašomosios šalių valstybių narių valiutomis;

e)

data, kada prašančioji šalis arba prašomoji šalis praneša adresatui apie dokumentą;

f)

data, nuo kurios, ir laikotarpis, per kurį pagal prašančiosios šalies valstybėje narėje galiojančius įstatymus galima pradėti reikalavimo vykdymą;

g)

visa kita naudinga informacija.

80 straipsnis

Susitarimai dėl mokėjimo ir terminai

1.   Pretenzijos patenkinamos prašomosios šalies valstybės narės valiuta. Atsižvelgiant į 85 straipsnio 1a dalį, prašomoji šalis perveda visą išieškotą pretenzijos sumą prašančiajai šaliai.

Pervesdama pretenzijos sumą prašančiajai šaliai, prašomoji šalis taip pat pateikia atitinkamą informaciją, susijusią su atitinkamo fizinio ar juridinio asmens identifikavimu, kaip nurodyta įgyvendinimo reglamento 79 straipsnio 2 dalyje.

2.   Jei tai leidžiama pagal prašomosios šalies valstybėje narėje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, prašomoji šalis gali duoti skolininkui laiko skolai grąžinti arba leisti grąžinti skolą dalimis. Be to, prašomoji šalis perveda prašančiajai šaliai visus delspinigius, gautus už skirtą papildomą laiką. Prašomoji šalis atitinkamai informuoja prašančiąją šalį apie visus tokius sprendimus.

Prašomoji šalis delspinigius už pavėluotą mokėjimą skaičiuoja nuo prašymo vykdyti reikalavimą gavimo datos pagal prašomosios šalies valstybėje narėje galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracines nuostatas.

81 straipsnis

Ginčas ar dokumento dėl pretenzijos patenkinimo užtikrinimo užginčijimas ir ginčas dėl vykdomųjų priemonių

1.   Jeigu vykstant pretenzijos patenkinimo procedūrai suinteresuotoji šalis užginčija pretenziją, pirminį dokumentą dėl vykdymo užtikrinimo prašančiosios šalies valstybėje narėje, suvienodintą dokumentą dėl vykdymo užtikrinimo prašomosios šalies valstybėje narėje arba prašančiosios šalies valstybės narės institucijos pateikto pranešimo pagrįstumą, ta suinteresuotoji šalis pateikia ieškinį prašančiosios šalies valstybės narės atitinkamose institucijose pagal toje valstybėje narėje galiojančius įstatymus. Prašančioji šalis apie šį ieškinį nedelsdama praneša prašomajai šaliai. Suinteresuotoji šalis taip pat gali apie ieškinį informuoti prašomąją šalį.

2.   Gavusi iš prašančiosios šalies arba iš suinteresuotosios šalies 1 dalyje nurodytą pranešimą ar informaciją, prašomoji šalis iš karto sustabdo vykdymo užtikrinimo procedūrą, kol bus priimtas atitinkamos institucijos sprendimas dėl šio klausimo, išskyrus atvejus, kai prašančioji šalis, remdamasi šios dalies antra pastraipa, pateikia prašymą patenkinti pretenziją. Nedarant poveikio įgyvendinimo reglamento 84 straipsniui, prašomoji šalis gali imtis atsargumo priemonių, garantuojančių pretenzijos patenkinimą, jei tokios priemonės yra leistinos panašioms pretenzijoms patenkinti pagal jos valstybės narės galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

Nepaisant pirmos pastraipos, prašančioji šalis, laikydamasi savo pačios valstybėje narėje galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinės praktikos, gali pateikti prašomajai šaliai pagrįstą prašymą patenkinti užginčytą pretenziją, jei prašomosios šalies valstybės narės atitinkamuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ir administracinėje praktikoje numatyti tokie veiksmai. Jei ginčas išsprendžiamas skolininko naudai, prašančioji šalis privalo kompensuoti visas pagal prašomosios šalies valstybėje narėje galiojančius teisės aktus atgautas sumas ir sumokėti visas mokėtinas kompensacijas.

3.   Jeigu užginčijamos vykdomosios priemonės, kurių buvo imtasi prašomosios šalies valstybėje narėje, ar prašančiosios šalies valstybės narės institucijos pateikto pranešimo pagrįstumas, ieškinys pateikiamas šios šalies valstybės narės atitinkamai institucijai pagal šioje valstybėje narėje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

81a straipsnis

Anuliavimas ir daliniai pakeitimai

1.   Prašančioji šalis nedelsdama praneša prašomajai šaliai apie bet kokį paskesnį jos prašymo patenkinti pretenziją dalinį pakeitimą arba apie prašymo anuliavimą ir nurodo tokio dalinio pakeitimo ar anuliavimo priežastis.

2.   Jeigu prašymas iš dalies keičiamas remiantis 81 straipsnio 1 dalyje nurodytos atitinkamos institucijos sprendimu, prašančioji šalis prašomajai šaliai perduoda šį sprendimą kartu su pataisytu suvienodintu dokumentu dėl vykdymo užtikrinimo prašomosios šalies valstybėje narėje. Prašomoji šalis tolesnes pretenzijos patenkinimo priemones taiko remdamasi pataisytu dokumentu.

Pretenzijos patenkinimo ar atsargumo priemonės, kurių jau buvo imtasi remiantis pirminiu suvienodintu dokumentu dėl vykdymo užtikrinimo prašomosios šalies valstybėje narėje, gali būti tęsiamos remiantis pataisytu dokumentu, išskyrus atvejus, kai prašymas iš dalies keičiamas dėl to, kad pirminis dokumentas dėl vykdymo užtikrinimo prašančiosios šalies valstybėje narėje arba pirminis suvienodintas dokumentas dėl vykdymo užtikrinimo prašomosios šalies valstybėje narėje negalioja.

Pataisytam dokumentui taikomi 79 ir 81 straipsniai.

3.   Jei prašymas iš dalies keičiamas dėl kitos priežasties nei nurodyta 2 dalyje, ir toks dalinis pakeitimas numato pretenzijos sumos sumažinimą, prašomoji šalis toliau taiko pretenzijos patenkinimo ar atsargumo priemones, kurių jau ėmėsi ir kurios apsiriboja dar negrąžinta pretenzijos suma.

82 straipsnis

Paramai taikomi apribojimai

1.   Nedarant poveikio kompetencijai skirti paramą prašomoji šalis neprivalo:

a)

suteikti paramą, numatytą įgyvendinimo reglamento 78–81 straipsniuose, jeigu dėl skolininko padėties pretenzijos patenkinimas galėtų sukelti didelių ekonominių arba socialinių sunkumų prašomosios šalies valstybėje narėje, jei tokios priemonės yra leistinos panašioms pretenzijoms šalies viduje patenkinti pagal prašomosios šalies valstybėje narėje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus;

b)

suteikti paramos, numatytos įgyvendinimo reglamento 76–81 straipsniuose, jeigu pirminis prašymas, pateiktas pagal įgyvendinimo reglamento 76, 77 arba 78 straipsnius, yra susijęs su senesnėmis nei penkerių metų pretenzijomis, skaičiuojant nuo pretenzijos patenkinimo termino prašančiosios šalies valstybėje narėje iki pirminio prašymo suteikti paramą pateikimo datos.

Dėl b punkto, tais atvejais, kai pretenzija arba pirminis dokumentas dėl vykdymo užtikrinimo prašančiosios šalies valstybėje narėje yra užginčijami, penkerių metų laikotarpio pradžia laikoma ta data, kai pretenzija arba dokumentas dėl pretenzijos patenkinimo nebegali būti užginčyti.

Be to, jeigu prašančiosios šalies valstybės narės institucijos sutinka atidėti mokėjimo terminą arba pritaria mokėjimo dalimis planui, penkerių metų laikotarpio pradžia laikoma data, kai pasibaigia visas mokėjimo laikotarpis.

Tačiau tokiais atvejais prašomoji šalis neprivalo suteikti paramos dėl senesnių nei 10 metų pretenzijų, šį terminą skaičiuojant nuo pretenzijos patenkinimo datos prašančiosios šalies valstybėje narėje.

2.   Prašomoji šalis informuoja prašančiąją šalį apie prašymo suteikti paramą atmetimo priežastis.“

;

40)

84 straipsnis pakeičiamas taip:

„84 straipsnis

Atsargumo priemonės

1.   Prašančiosios šalies pagrįstu prašymu prašomoji šalis imasi atsargumo priemonių, kad pagal nacionalinę teisę ir valstybėje narėje galiojančią administracinę praktiką būtų užtikrintas pretenzijos patenkinimas, jeigu pretenzija arba dokumentas dėl vykdymo užtikrinimo prašančiosios šalies valstybėje narėje yra užginčijami prašymo pateikimo metu arba jeigu pretenzijai dar netaikomas dokumentas dėl vykdymo užtikrinimo prašančiosios šalies valstybėje narėje, jeigu atsargumo priemonės panašiu atveju taip pat būtų galimos pagal prašančiosios šalies valstybės narės nacionalinę teisę ir administracinę praktiką.

Prie prašymo imtis atsargumo priemonių prašomosios šalies valstybėje narėje pridedamas dokumentas, jei toks yra, parengtas siekiant leisti imtis atsargumo priemonių prašančiosios šalies valstybėje narėje ir susijęs su reikalavimu, dėl kurio prašoma savitarpio pagalbos. Prašančiosios šalies valstybėje narėje šis dokumentas neturi būti kaip nors pripažintas, papildytas ar pakeistas.

2.   Prie prašymo imtis atsargumo priemonių gali būti pridėti kiti prašančiosios šalies valstybėje narėje išduoti su reikalavimu susiję dokumentai.

3.   Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalį, įgyvendinimo reglamento 78, 79, 81 ir 82 straipsnių nuostatos ir juose nustatytos procedūros taikomos mutatis mutandis.“

;

41)

85 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Prašomoji šalis pagal prašomosios šalies valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus, taikomus panašioms pretenzijoms, pareikalauja, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo apmokėtų visas jos patirtas išlaidas, kurios yra susijusios su pretenzijos patenkinimu, o gautas lėšas pasilieka.

1a.   Jeigu, be pretenzijos sumos, su pretenzijos patenkinimu susijusių išlaidų iš skolininko išieškoti neįmanoma, tos išlaidos išskaitomos iš sumos, kuri buvo faktiškai išieškota, arba, jei tai neįmanoma, jas kompensuoja prašančioji šalis. Prašančioji šalis ir prašomoji šalis gali susitarti dėl kompensavimo tvarkos konkrečiu atveju arba gali susitarti atsisakyti tokių išlaidų kompensavimo.“

;

42)

įterpiamas šis straipsnis:

„85a straipsnis

Buvimas administracinėse patalpose ir dalyvavimas atliekant administracinius tyrimus

1.   Prašančiosios ir prašomosios šalių susitarimu ir laikantis prašomosios šalies nustatytų sąlygų, prašančiosios šalies įgalioti pareigūnai, siekdami paskatinti šiame skirsnyje numatytą savitarpio paramą, gali:

a)

būti tose patalpose, kuriose prašomosios šalies valstybės narės administracinės institucijos atlieka savo pareigas;

b)

dalyvauti, kai prašomosios šalies valstybės narės teritorijoje atliekami administraciniai tyrimai;

c)

padėti prašomosios šalies valstybės narės kompetentingiems pareigūnams teismo procesų toje valstybėje narėje metu.

2.   Jeigu tai leidžiama pagal prašomosios šalies valstybės narės galiojančius teisės aktus, 1 dalyje nurodytame susitarime gali būti numatyta, kad prašančiosios valstybės narės pareigūnai gali apklausti asmenis ir nagrinėti įrašus.

3.   Prašančiosios šalies įgalioti pareigūnai, vykdydami pareigas pagal 1 ar 2 dalį, turi turėti raštišką įgaliojimą, kuriame nurodoma jų tapatybė ir oficialios pareigos.“

;

43)

86 straipsnis išbraukiamas;

44)

įterpiamas šis straipsnis:

„86a straipsnis

Įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus

1.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais tiksliau nustato pretenzijų patenkinimo tvarką. Tais įgyvendinimo aktais nustatoma:

a)

praktinė tvarka, reikalinga šiam skirsniui taikyti, susijusi su informacijos ir dokumentų arba sprendimų siuntimu elektroninėmis priemonėmis atitinkamam asmeniui pagal 4 straipsnį;

b)

79 straipsnyje nurodyto suvienodinto dokumento formatas;

c)

informacija, kurią prašomoji šalis turi pateikti prašančiajai šaliai apie pažangą, padarytą nagrinėjant prašymą, arba nagrinėjimo rezultatus ir šiuo atžvilgiu taikytiną laikotarpį;

d)

priemonės, kurių turi imtis atitinkamos įstaigos, jei pretenzija, dėl kurios patenkinimo pateiktas prašymas, iš dalies keičiama arba anuliuojama;

e)

tolesnės išsamios taisyklės dėl 75 straipsnio 2 dalies, 76, 77, 78, 79, 80 ir 81 straipsnių, 82 straipsnio 1 dalies, 83 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir 84, 85 ir 85a straipsnių įgyvendinimo ir

f)

sumų, dėl kurių išieškojimo gali būti paduotas prašymas, mažiausio dydžio nustatymas.

2.   Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis pagrindinio reglamento 88c straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

;

45)

87 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   2 ir 3 dalys taip pat taikomos siekiant nustatyti ar patikrinti ilgalaikės priežiūros išmokų, nurodytų pagrindinio reglamento 1 straipsnio vb punkte, gavėjo ar pareiškėjo jas gauti priklausomybės būklę.“

;

b)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Išimties tvarka netaikant pagrindinio reglamento 76 straipsnio 2 dalyje nustatyto nemokamo abipusio administracinio bendradarbiavimo principo, faktines išlaidas, susijusias su šio straipsnio 1–5 dalyse nurodytais patikrinimais, įstaigai, kurios buvo paprašyta juos atlikti, apmoka už skolos sumokėjimą atsakinga įstaiga, paprašiusi juos atlikti. Tačiau jeigu įstaiga, kurios buvo paprašyta atlikti patikrinimą, rezultatais taip pat naudojasi savo pačios išmokų atitinkamam asmeniui skyrimo pagal savo taikomus teisės aktus tikslais, ji neprašo apmokėti išlaidų, nurodytų ankstesniame sakinyje.“

;

46)

įterpiamas šis straipsnis:

„87a straipsnis

Vertinimas

Ne vėliau kaip 2031 m. lapkričio 2 d. Komisija atlieka įgyvendinimo reglamento II antraštinėje dalyje nurodytų terminų laikymosi ir to reglamento 14 straipsnio 5a dalyje nustatytų taisyklių įgyvendinimo vertinimą.

Savo vertinime Komisija taip pat įvertina, ar tikslinga išplėsti ilgalaikės priežiūros išmokų taikymo sritį pagal pagrindinį reglamentą, kad ji apimtų su darbu susijusias išmokas.

Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą, kurioje pateikiami šio vertinimo rezultatai. Valstybės narės teikia Komisijai informaciją, kuri būtina šiai ataskaitai parengti.“

;

47)

89 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

48)

92 straipsnis išbraukiamas;

49)

93 straipsnis pakeičiamas taip:

„93 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Pagrindinio reglamento 87, 87a ir 87b straipsniai taikomi atvejams, kuriems taikomas įgyvendinimo reglamentas.“

;

50)

įterpiamas šis straipsnis:

„94a straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su bedarbio pašalpomis

1.   56 ir 70 straipsniai ir 5 priedas redakcijoje, galiojančioje iki 2026 m. lapkričio 1 d., toliau taikomi bedarbio pašalpoms, dėl kurių prašymai pateikti iki atitinkamų taikymo datų, kaip išdėstyta 97 straipsnio antros pastraipos 2 punkte ir trečioje bei ketvirtoje pastraipose.

2.   73 straipsnis redakcijoje, galiojančioje iki 2026 m. lapkričio 1 d., toliau taikomas pretenzijų sureguliavimui, kuris buvo pradėtas iki 2028 m. lapkričio 2 d.

3.   IV antraštinės dalies III skyriaus 3 skirsnis redakcijoje, galiojančioje iki 2026 m. lapkričio 1 d., toliau taikomas prašymams ir ginčams, pateiktiems iki 2028 m. lapkričio 2 d.“

;

51)

96 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies antros pastraipos įžanginė formuluotė pakeičiama taip:

„Tačiau Reglamentas (EEB) Nr. 574/72, išskyrus jo 107 straipsnį, lieka galioti ir turi teisinę galią taikant:“

;

b)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų tikslais, valiutos konvertavimo taisyklėms taikomas 90 straipsnis.“

;

52)

97 straipsnis pakeičiamas taip:

„97 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis įsigalioja 2010 m. gegužės 1 d.

Nepaisant pirmos dalies, taikomos šios taikymo pradžios datos:

1)

nuo tos dienos taikomos šios nuo 2026 m. lapkričio 1 d. galiojančios redakcijos nuostatos:

a)

1 straipsnio 2 dalis;

b)

2 straipsnio 2a, 5 ir 6 dalys;

c)

3 straipsnio 3 dalis;

d)

19 straipsnio 2 ir 3 dalys;

e)

26 straipsnio 4 dalis;

f)

43 straipsnio 3 dalis;

g)

65 straipsnis;

h)

66 straipsnio 2 dalis;

i)

68 straipsnio 2 dalis;

j)

75 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys;

k)

85a, 86 ir 86a straipsniai;

l)

87 straipsnio 4 ir 6 dalys;

m)

87a straipsnis;

n)

89 straipsnio 3 dalis;

o)

92, 93 ir 94a straipsniai;

p)

96 straipsnio 1 ir 1a dalys;

q)

1 priedas;

2)

šios nuo 2026 m. lapkričio 1 d. galiojančios redakcijos nuostatos taikomos nuo 2028 m. lapkričio 2 d.:

a)

5 straipsnio 2 ir 5 dalys;

b)

14 straipsnio 1, 1a, 3, 5a, 10 ir 12 dalys;

c)

15 straipsnis;

d)

16 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalys;

e)

19a straipsnis;

f)

20 straipsnio 3 ir 4 dalys;

g)

25 straipsnio 1 ir 3 dalys;

h)

31 straipsnio 2 dalis;

i)

32 straipsnio 1 dalis;

j)

54 straipsnio 1 dalis;

k)

54a straipsnis;

l)

55 straipsnio 1, 4, 5 ir 7 dalys;

m)

56 straipsnio -1, 1 ir 3 dalys;

n)

56a straipsnis;

o)

67 straipsnio 3 ir 7 dalys;

p)

70 straipsnis;

q)

72 straipsnio 1 dalis;

r)

73 ir 77 straipsniai;

s)

78 straipsnio 1–4 ir 6 dalys;

t)

79–82 ir 84 straipsniai;

u)

85 straipsnio 1 ir 1a dalys;

v)

5 ir 6 priedai;

3)

64 straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2026 m. lapkričio 1 d., taikoma nuo 2027 m. sausio 1 d.

Nepaisant šio straipsnio antros pastraipos 1 ir 2 punktų, asmenų, kurių atžvilgiu Liuksemburgas, jiems dirbant paskutinį darbą pagal darbo sutartį arba savarankiškai, buvo kompetentinga valstybė narė, atžvilgiu, 56 ir 70 straipsniai ir 5 priedas redakcijoje, galiojančioje iki 2026 m. lapkričio 1 d., toliau taikomi Liuksemburgui iki 2031 m. lapkričio 2 d. Tuo laikotarpiu Liuksemburgui netaikomas 56a straipsnis.

Liuksemburgas gali pranešti Komisijai, kad trečioje pastraipoje nurodytą laikotarpį reikia pratęsti iki 2033 m. lapkričio 2 d. Toks pranešimas turi būti pateikiamas per pagrįstą laikotarpį iki trečioje pastraipoje nustatyto laikotarpio pabaigos. Pranešimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.“

;

53)

Reglamento (EB) Nr. 987/2009 priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento II priedą.

3 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

Šis reglamentas įsigalioja mėnesio, einančio po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, pirmą dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2026 m. spalio 7 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

T. BYRNE


(1)   OL C 345, 2017 10 13, p. 85.

(2)   OL C 342, 2017 10 12, p. 65.

(3)   2026 m. liepos 7 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2026 m. rugsėjo 28 d. Tarybos sprendimas.

(4)   2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004 4 30, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2004/883/oj).

(5)   2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL L 284, 2009 10 30, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2009/987/oj).

(6)   2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (OL L 149, 2012 6 8, p. 4, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2012/465/oj).

(7)   2014 m. birželio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wiering, C-347/12, ECLI:EU:C:2014:300.

(8)   OL L 123, 2016 5 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_interinstit/2016/512/oj.

(9)   2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj).

(10)   2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2011/182/oj).

(11)   2008 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyva 2008/55/EB dėl tarpusavio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis (OL L 150, 2008 6 10, p. 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2008/55/oj).

(12)   2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL L 84, 2010 3 31, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2010/24/oj).

(13)   2020 m. sausio 31 d. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė nustojo būti valstybe nare. Pagal Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei ir Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje toliau taikomi reglamentai (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009, kiek tai susiję su to Susitarimo 30, 32 ir 33 straipsniuose nurodytais asmenimis.

(14)   2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2001/45/oj).


I PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 priedų daliniai pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 priedai iš dalies keičiami taip:

1)

I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

I dalis iš dalies keičiama taip:

i)

po skirsnio „BULGARIJA“ įterpiamas šis skirsnis:

„ČEKIJOS RESPUBLIKA

Išankstinės išlaikymo išmokos pagal Išankstinių išlaikymo išmokų aktą (Nr. 588/2020 Rink.)“;

ii)

skirsnis „ESTIJA“ pakeičiamas taip:

„ESTIJA

Išlaikymo išmokos pagal 2017 m. sausio 1 d. Išmokų šeimai aktą“;

iii)

skirsnis „SLOVAKIJA“ pakeičiamas taip:

„SLOVAKIJA

Pakaitinė alimentų išmoka, numatyta pagal Aktą Nr. 201/2008 Rink. su pakeitimais“;

iv)

skirsnis „ŠVEDIJA“ pakeičiamas taip:

„ŠVEDIJA

Išlaikymo parama (Socialinio draudimo kodekso 17–19 skyriai) (2010:110)“;

b)

II dalis iš dalies keičiama taip:

i)

skirsnis „LIETUVA“ pakeičiamas taip:

„LIETUVA

Vaiko išlaikymo išmoka pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;“;

ii)

skirsnis „VENGRIJA“ išbraukiamas;

iii)

skirsnis „LENKIJA“ pakeičiamas taip:

„LENKIJA

Vienkartinė išmoka gimus vaikui (Išmokų šeimai aktas)

Vienkartinė išmoka gimus vaikui, kuriam diagnozuota sunki ir negrįžtama negalia arba nepagydoma gyvybei pavojinga liga, kuri išsivystė embrioniniu laikotarpiu arba gimdymo metu;“;

iv)

skirsnis „RUMUNIJA“ išbraukiamas;

v)

skirsnis „SLOVAKIJA“ pakeičiamas taip:

„SLOVAKIJA

Vaiko gimimo pašalpa;“;

vi)

skirsnis „SUOMIJA“ pakeičiamas taip:

„SUOMIJA

Motinystės išmokų paketas, vienkartinė motinystės pašalpa ir vienkartinė paramos išmoka, skirta padengti tarptautinio įvaikinimo išlaidoms pagal Motinystės išmokų įstatymą (477/1993);“;

vii)

papildoma šiuo skirsniu:

„ŠVEDIJA

Įvaikinimo pašalpa (Socialinio draudimo kodekso (2010:110) 21 skyrius).“;

2)

II priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

skirsniai „DANIJA ir SUOMIJA“ ir „DANIJA ir ŠVEDIJA“ išbraukiami;

b)

skirsnis „VOKIETIJA ir AUSTRIJA“ pakeičiamas taip:

„VOKIETIJA ir AUSTRIJA

1995 m. spalio 4 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 14 straipsnio 2 dalies g, h, i ir j punktai (abiejų šalių kompetencijos, susijusios su ankstesniais draudimo atvejais ir įgytais draudimo laikotarpiais, nustatymas); ta nuostata taikoma tik tiems asmenims, kuriems taikoma ši Konvencija.“;

c)

skirsniai „ISPANIJA ir PORTUGALIJA“ ir „SUOMIJA ir ŠVEDIJA“ išbraukiami;

3)

III priedo skirsniai „ESTIJA“, „ISPANIJA“, „KROATIJA“, „ITALIJA“, „LIETUVA“, „VENGRIJA“, „NYDERLANDAI“, „SUOMIJA“, ir „ŠVEDIJA“ išbraukiami;

4)

IV priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

po skirsnio „VOKIETIJA“ įterpiamas skirsnis „ESTIJA“;

b)

po skirsnio „KIPRAS“ įterpiamas skirsnis „LATVIJA“;

c)

po skirsnio „LATVIJA“ įterpiamas skirsnis „LIETUVA“;

d)

po skirsnio „VENGRIJA“ įterpiamas skirsnis „MALTA“;

e)

po skirsnio „LENKIJA“ įterpiamas skirsnis „PORTUGALIJA“;

f)

po skirsnio „PORTUGALIJA“ įterpiamas skirsnis „RUMUNIJA“;

g)

po skirsnio „SLOVĖNIJA“ įterpiamas skirsnis „SLOVAKIJA“;

h)

po skirsnio „SLOVAKIJA“ įterpiamas skirsnis „SUOMIJA“;

i)

papildoma skirsniu „JUNGTINĖ KARALYSTĖ“ po skirsnio „ŠVEDIJA“;

5)

VI priedo skirsnis „SUOMIJA“ išbraukiamas;

6)

VIII priedo I dalis iš dalies keičiama taip:

a)

skirsnis „LIETUVA“ pakeičiamas taip:

„LIETUVA

Visi prašymai dėl socialinio draudimo našlių pensijų, apskaičiuojamų pagal našlių pensijų bazinį dydį (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas).“;

b)

skirsnio „AUSTRIJA“ g punktas pakeičiamas taip:

„g)

Visi prašymai dėl išmokų pagal 2018 m. gruodžio 22 d. Federalinį aktą dėl pensijų skyrimo Austrijos notarams – NVG 2020;

h)

ankstyvosios pradžios priemoka pagal 1955 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo socialinio draudimo įstatymo (Allgemeines Sozialversicherungsgesetz (ASVG)) 262a ir 286a straipsnius, 1978 m. spalio 11 d. Įstatymo dėl prekybinę ir komercinę veiklą vykdančių asmenų socialinio draudimo (gewerbliches Sozialversicherungsgesetz (GSVG)) 144a straipsnį ir 1978 m. spalio 11 d. Įstatymo dėl ūkininkų socialinio draudimo (Bauern-Sozialversicherungsgesetz (BSVG)) 135a straipsnį“;

7)

IX priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

I dalis iš dalies keičiama taip:

i)

po skirsnio „DANIJA“ įterpiamas šis skirsnis:

„ESTIJA

Darbingumo išmokos, skiriamos pagal Darbingumo išmokų aktą“;

ii)

skirsnis „SUOMIJA“ pakeičiamas taip:

„SUOMIJA

Sutuoktinio pensijos, nustatytos remiantis pereinamojo laikotarpio taisyklėmis ir paskirtos iki 1994 m. sausio 1 d. (Nacionalinių pensijų akto įgyvendinamasis aktas Nr. 569/2007)

Papildoma vaiko pensijos suma apskaičiuojant nepriklausomą išmoką pagal Nacionalinių pensijų aktą (Nacionalinių pensijų aktas Nr. 568/2007)“;

b)

II dalies skirsnis „LIETUVA“ pakeičiamas taip:

„LIETUVA

a)

Socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, mokamos pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą;

b)

Socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos, skaičiuojamos remiantis mirusio asmens netekto darbingumo pensija pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą.“;

c)

III dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„2012 m. birželio 12 d. Šiaurės šalių konvencija dėl socialinės apsaugos“;

8)

X priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

skirsnis „ČEKIJOS RESPUBLIKA“ išbraukiamas;

b)

skirsnio „VOKIETIJA“ b punktas pakeičiamas taip:

„b)

Bürgergeld pagal pagrindinę nuostatą dėl darbo ieškančių asmenų, laikantis Socialinio kodekso II tomo nuostatų.“;

c)

skirsnis „ESTIJA“ iš dalies keičiamas taip:

i)

a punktas išbraukiamas;

ii)

papildoma šiuo punktu:

„c)

Vienišo pensininko pragyvenimo išmoka (2016 m. rugsėjo 6 d. Socialinės gerovės aktas)“;

d)

skirsnis „LIETUVA“ pakeičiamas taip:

„LIETUVA

a)

Šalpos neįgalumo ir šalpos senatvės pensija (2005 m. Šalpos pensijų įstatymo 5 ir 6 straipsniai);

b)

Šalpos kompensacija (2005 m. Šalpos pensijų įstatymo 12 straipsnis);

c)

Transporto išlaidų kompensacija, skiriama asmenims su negalia, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją, suteikta iki 2019 m. pagal Transporto lengvatų įstatymą.“;

e)

skirsnio „VENGRIJA“ c punktas išbraukiamas;

f)

skirsnis „AUSTRIJA“ pakeičiamas taip:

„AUSTRIJA

a)

Kompensacinis priedas (1955 m. rugsėjo 9 d. Federalinis įstatymas dėl bendrojo socialinio draudimo – ASVG, 1978 m. spalio 11 d. Federalinis įstatymas dėl asmenų, vykdančių prekybinę ir komercinę veiklą, socialinio draudimo – GSVG ir 1978 m. spalio 11 d. Federalinis įstatymas dėl ūkininkų socialinio draudimo – BSVG);

b)

Papildoma išmoka (1965 m. lapkričio 18 d. Federalinis įstatymas dėl federalinių pareigūnų, jų, kaip maitintojų, netekusių asmenų ir priklausomų asmenų teisių į pensiją – Pensionsgesetz 1965 (PG 1965); Federalinis įstatymas dėl Austrijos federalinių geležinkelių pareigūnų pensijų išmokų – Bundesbahn-Pensionsgesetz (BB-PG); 1958 m. liepos 9 d. Federalinis įstatymas dėl Federalinio teatro darbuotojų išėjimo į pensiją ir pensijų išmokų (Bundestheaterpensionsgesetz (BThPG)).“;

g)

skirsnis „LENKIJA“ pakeičiamas taip:

„LENKIJA

a)

Socialinė pensija (2003 m. birželio 27 d. Aktas dėl socialinių pensijų);

b)

Papildoma vaiko priežiūros išmoka (2019 m. sausio 31 d. Aktas dėl papildomos vaiko priežiūros išmokos);

c)

Papildoma išmoka asmenims, negalintiems gyventi savarankiškai (2019 m. liepos 31 d. Aktas dėl papildomos išmokos asmenims, negalintiems gyventi savarankiškai).“;

h)

skirsnis „PORTUGALIJA“ iš dalies keičiamas taip:

i)

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

Neįmokinė valstybinė senatvės pensija (1980 m. spalio 13 d. įstatymo galios dekretas Nr. 464/80);“;

ii)

papildoma šiuo punktu:

„d)

Socialinės įtraukties pašalpos pagrindinė dalis ir priedas (2017 m. spalio 6 d. įstatymo galios dekretas Nr. 126-A/2017 su pakeitimais).“;

i)

po skirsnio „PORTUGALIJA“ įterpiamas šis skirsnis:

„RUMUNIJA

Socialinė išmoka pensininkams (Skubus Vyriausybės potvarkis Nr. 6/2009, kuriuo nustatoma minimali garantuota socialinė pensija, įtvirtinta Įstatymu Nr. 196/2009).“;

j)

skirsnis „SLOVĖNIJA“ išbraukiamas;

k)

skirsnio „SUOMIJA“ c punktas išbraukiamas;

l)

skirsnis „ŠVEDIJA“ pakeičiamas taip:

„ŠVEDIJA

a)

Būsto priedai pensiją gaunantiems asmenims (Socialinio draudimo kodekso 99–103 skyriai) (2010:110);

b)

Finansinė parama pagyvenusiems asmenims (Socialinio draudimo kodekso 74 skyrius) (2010:110).“;

m)

skirsnis „JUNGTINĖ KARALYSTĖ“ papildomas šiais punktais:

„f)

Asmens nepriklausomumo išmokos judumo dalis (Didžiosios Britanijos teisyne 2012 m. Socialinės apsaugos sistemos reformos akto 4 dalis, Šiaurės Airijos teisyne 2015 m. Socialinės apsaugos sistemos reformos (Šiaurės Airija) akto (S.I. 2015/2006 (N.I. 1) 5 dalis).

g)

„Best Start Foods“ išmoka (2019 m. programos „Welfare Foods“ („Best Start Foods“) nuostatai (Škotija) (SSI 2019/193));

h)

„Best Start Grants“ (nėštumo ir kūdikystės išmoka, ankstyvojo mokymosi išmoka, už mokyklinio amžiaus vaikus skiriama išmoka) (2018 m. programos „Early Years Assistance“ („Best Start Grants“) programos nuostatai (Škotija) (SSI 2018/370));

i)

Laidojimo išlaidų rėmimo išmoka (2019 m. laidojimo išlaidų rėmimo nuostatai (Škotija) (SSI 2019/292));

j)

Škotijos vaiko išmoka (2020 m. Škotijos vaiko išmokų nuostatai (SSI 2020/XX));

k)

Neįgalumo išmoka vaikams, judumo dalis (2021 m. pagalbos vaikams ir jaunuoliams dėl negalios nuostatai (Škotija) (SSI 2021/174));

l)

Neįgalumo išmoka suaugusiesiems, judumo dalis (2018 m. Socialinės apsaugos aktas (Škotija) („SS(S)A“)) ir 2022 m. pagalbos darbingo amžiaus žmonėms dėl negalios nuostatai (Škotija);

m)

Šildymo žiemos sezono metu išmoka pensinio amžiaus asmenims (2025 m. pagalbos šildymui žiemos sezono metu (pensinio amžiaus asmenims) (Škotija) nuostatų pakeitimai);

n)

Išmoka už kurą žiemą (2025 m. Išmokų už kurą žiemą socialinio fondo nuostatai).“;

9)

XI priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

skirsnis „ČEKIJOS RESPUBLIKA“ pakeičiamas taip:

„ČEKIJOS RESPUBLIKA

1.

Nustatant šeimos narius pagal 1 straipsnio i punktą sąvoka „sutuoktinis“ taip pat apima registruotą partnerį, kaip apibrėžta Čekijos Respublikos akte Nr. 115/2006 rink. dėl registruotos partnerystės.

2.

Nedarant poveikio šio reglamento 5 ir 6 straipsniams, siekiant suteikti papildomą išmoką, atsižvelgiant į pagal buvusios Čekijos ir Slovakijos Federacinės Respublikos teisės aktus įgytus draudimo laikotarpius, į pagal Čekijos teisės aktus įgytus draudimo laikotarpius galima atsižvelgti tik jeigu tenkinama mažiausiai vienų metų draudimo Čekijos pensijų sistemoje per nustatytą laikotarpį nuo Federacijos iširimo sąlyga (Akto Nr. 155/1995 Rink. dėl pensijų draudimo 106a straipsnio 1 dalies b punktas).“;

b)

Skirsnyje „VOKIETIJA“ 3 punktas pakeičiamas taip:

„3.

Kad išmokėtų išmokas pinigais pagal Socialinio kodekso V tomo 47 straipsnio 1 dalį, VII tomo 47 straipsnio 1 dalį ir V tomo 24i straipsnį apdraustiesiems asmenims, gyvenantiems kitoje valstybėje narėje, Vokietijos draudimo sistemos skaičiuoja grynąjį darbo užmokestį, kuris naudojamas išmokoms įvertinti taip, tarsi apdraustasis asmuo gyventų Vokietijoje, išskyrus atvejus, kai apdraustasis asmuo prašo įvertinti remiantis jo realiai gaunamu darbo užmokesčiu. Siekiant skirti vaiko priežiūros atostogų išmoką pagal Federalinį vaiko priežiūros pašalpų ir vaiko priežiūros aktą (BEEG) kitoje valstybėje narėje gyvenantiems asmenims, kompetentinga Vokietijos institucija, atsakinga už vaiko priežiūros išmokas, vidutines mėnesines gautas pajamas skaičiuoja pagal Akto 2c ir 2f straipsnius, kurie taikomi išmokoms apskaičiuoti, taip, tarsi asmuo gyventų Vokietijoje. Jeigu apskaičiavus nustatyta, kad pagal BEEG 2e straipsnio 3 dalies antrą sakinį asmeniui taikytinas IV mokesčių tarifas, nes išmokos gavėjas vertinamuoju laikotarpiu nebuvo priskirtas jokiai Vokietijos mokesčių kategorijai, jis gali prašyti vaiko priežiūros išmokas apskaičiuoti remiantis faktinėmis gyvenamosios vietos valstybėje narėje apmokestinamomis realiosiomis pajamomis.“;

c)

skirsnis „ESTIJA“ pakeičiamas taip:

„ESTIJA

1.

Tėvystės išmokų apskaičiavimo tikslais darbo pagal darbo sutartį laikotarpiai, įgyti ne Estijoje, o kitoje valstybėje narėje, laikomi pagrįstais tuo pačiu socialinio mokesčio vidurkiu, kuris buvo mokamas darbo pagal darbo sutartį Estijoje laikotarpiais, su kuriais jie susumuojami. Jeigu referenciniais metais asmuo dirbo pagal darbo sutartį tik kitose valstybėse narėse, laikoma, kad išmokos apskaičiavimas yra pagrįstas socialinio mokesčio vidurkiu, kuris buvo sumokėtas Estijoje laikotarpiu nuo referencinių metų iki motinystės atostogų.

2.

Siekiant pagal šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą pro rata apskaičiuoti darbingumo išmoką, bus atsižvelgiama į Estijoje išgyventą laikotarpį, skaičiuojant nuo 16 metų amžiaus iki draudžiamojo įvykio dienos.“;

d)

skirsnis „KIPRAS“ pakeičiamas taip:

„KIPRAS

Taikant šio reglamento 6, 51 ir 60a straipsnių nuostatas kiekvieno laikotarpio, prasidedančio 1980 m. spalio 6 d. arba vėliau, draudimo savaitė pagal Kipro Respublikos teisės aktus nustatoma padalinant visą atitinkamo laikotarpio apdraustąjį darbo užmokestį iš pagrindinio apdraustojo darbo užmokesčio, taikomo atitinkamais įmokų mokėjimo metais, savaitinės sumos, jeigu taip nustatytų savaičių skaičius neviršija atitinkamo laikotarpio kalendorinių savaičių skaičiaus.“;

e)

skirsnio „MALTA“ a punktas pakeičiamas taip:

„a)

Tik šio reglamento 49 ir 60 straipsnių taikymo tikslais asmenys, kurie įdarbinti pagal Maltos ginkluotųjų pajėgų aktą (Maltos teisės aktų 220 skyrius), Policijos aktą (Maltos teisės aktų 164 skyrius), Kalėjimų aktą (Maltos teisės aktų 260 skyrius) ir Civilinės saugos aktą (Maltos teisės aktų 411 skyrius), laikomi valstybės tarnautojais.“;

f)

Skirsnyje „NYDERLANDAI“ 1 punktas pakeičiamas taip:

„1.   Sveikatos priežiūros draudimas

a)

Įgyvendinant šio reglamento III antraštinės dalies 1 ir 2 skyrius, pagal Nyderlandų teisės aktus teisę į išmokas natūra turintys asmenys yra:

i)

asmenys, kurie pagal Zorgverzekeringswet (Sveikatos priežiūros draudimo aktas) privalo sudaryti draudimo sutartį su sveikatos priežiūros draudiku, ir

ii)

asmenys, jeigu jiems netaikomas i papunktis, gyvenantys kitoje valstybėje narėje ir pagal šį reglamentą įgiję teisę į sveikatos priežiūrą savo gyvenamosios vietos valstybėje, kurių išlaidas padengia Nyderlandai.

b)

1 dalies a punkto i papunktyje nurodyti asmenys pagal Zorgverzekeringswet (Sveikatos priežiūros draudimo aktas) nuostatas turi būti sudarę draudimo sutartį su sveikatos priežiūros draudiku, o 1 dalies a punkto ii papunktyje nurodyti asmenys turi būti užsiregistravę CAK (Sveikatos priežiūros draudimo valdyba).

c)

a punkte nurodytiems asmenims ir jų šeimos nariams taikomos Zorgverzekeringswet (Sveikatos priežiūros draudimo akto) ir Wet langdurige zorg (Ilgalaikės priežiūros akto) nuostatos dėl pareigos mokėti įmokas. Šeimos narių atžvilgiu įmokas turi mokėti asmuo, per kurį įgyjama teisė į sveikatos priežiūrą.

d)

Asmenys, kurie turi teisę gauti išmokas natūra ne pagal Nyderlandų, o pagal kitos valstybės narės teisės aktus ir kurie nuolat gyvena arba laikinai būna Nyderlanduose, turi teisę gauti išmokas natūra pagal polisą, kurį apdraustiesiems Nyderlanduose suteikia nuolatinės arba laikinos gyvenamosios vietos įstaiga, atsižvelgiant į Zorgverzekeringswet (Sveikatos priežiūros draudimo akto) 11 straipsnio 1, 2 bei 3 dalis, taip pat išmokas natūra, numatytas Wet langdurige zorg (Ilgalaikės priežiūros akte).

e)

1 punkto f papunktis redakcijoje, galiojančioje iki 2026 m. lapkričio 1 d., toliau taikomas asmenims, kurie tą dieną gavo toje nuostatoje nurodytą išmoką ir kurie yra užsiregistravę CAK.“;

g)

po skirsnio „AUSTRIJA“ įterpiamas šis skirsnis:

„SLOVAKIJA

Nepaisant šio reglamento 5 ir 6 straipsnių, siekiant suteikti papildomą išmoką, atsižvelgiant į pagal buvusios Čekijos ir Slovakijos Federacinės Respublikos teisės aktus įgytus draudimo laikotarpius, į pagal Slovakijos teisės aktus įgytus draudimo laikotarpius galima atsižvelgti tik jeigu tenkinama mažiausiai vienų metų draudimo Slovakijos pensijų sistemoje per nustatytą laikotarpį nuo Federacijos iširimo sąlyga (Akto Nr. 461/2003 Rink. dėl socialinio draudimo 66a straipsnio 1 dalies b punktas).“;

h)

skirsnio „SUOMIJA“ 1 punktas išbraukiamas;

i)

skirsnis „ŠVEDIJA“ iš dalies keičiamas taip:

i)

1 ir 2 punktai išbraukiami;

ii)

3 punktas pakeičiamas taip:

„3.

Šio reglamento nuostatos dėl draudimo laikotarpių ir gyvenimo laikotarpių sumavimo netaikomos pereinamojo laikotarpio nuostatoms, numatytoms Švedijos teisės aktuose, reglamentuojančiuose teisę į garantuotą pensiją ne vėliau kaip 1937 m. gimusiems asmenims, kurie, prieš pateikdami prašymą gauti pensiją, nustatytą laikotarpį gyveno Švedijoje (Įstatymo (2010:111) dėl socialinio draudimo kodekso 53–74 skyrių įgyvendinimo 6 skyrius).“;

iii)

4 punktas iš dalies keičiamas taip:

—

įžanginė formuluotė pakeičiama taip:

„4.

Pagal Socialinio draudimo kodekso (2010:110) 34 skyrių apskaičiuojant pajamas hipotetinei su pajamomis susijusiai ligos kompensacijai ir su pajamomis susijusiai veiklos kompensacijai, taikomos šios nuostatos:“;

—

b punktas pakeičiamas taip:

„b)

jeigu išmokos skaičiuojamos pagal šio reglamento 46 straipsnį, o asmenys nėra apdrausti Švedijoje, referencinis laikotarpis yra nustatomas pagal pirmiau minėto akto 34 skyriaus 3, 10 ir 11 skirsnius taip, lyg atitinkamas asmuo būtų apdraustas Švedijoje. Jeigu atitinkamas asmuo šiuo laikotarpiu negavo pajamų, suteikiančių teisę į pensiją pagal Socialinio draudimo kodekso (2010:110) 59 skyrių, referencinį laikotarpį leidžiama skaičiuoti nuo ankstesnės datos, kai apdraustasis gaudavo pajamų iš mokamos veiklos Švedijoje.“;

iv)

5 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

„5

(a)

Apskaičiuojant pagal pajamas nustatomos maitintojo netekimo pensijos hipotetinį pensijai sukauptą kapitalą (Socialinio draudimo kodekso (2010:110) 82 skyrius), jeigu nebuvo įvykdytas Švedijos teisės aktuose nustatytas reikalavimas dėl teisės į pensiją bent trejus iš paskutinių 5 kalendorinių metų iki apdraustojo mirties (referencinis laikotarpis), įskaitomi ir kitose valstybėse narėse įgyti draudimo laikotarpiai taip, lyg jie būtų įgyti Švedijoje. Kitose valstybėse narėse įgyti draudimo laikotarpiai apskaičiuojami remiantis vidutine Švedijos pensija. Jeigu atitinkamas asmuo Švedijoje įgijo tik vienerių metų laikotarpį, suteikiantį teisę į pensiją, kiekvienas kitoje valstybėje narėje įgytas draudimo laikotarpis laikomas lygiaverčiu tokiai pačiai sumai.“;

j)

skirsnyje „JUNGTINĖ KARALYSTĖ“:

i)

1 ir 2 punktai pakeičiami taip:

„1.

Kai pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus asmuo, kuris pensinio amžiaus sulaukė iki 2016 m. balandžio 6 d., gali turėti teisę į ištarnauto laiko pensiją, jeigu:

a)

buvusio sutuoktinio arba buvusio registruoto partnerio įmokos įskaitomos prilyginant jas to asmens įmokoms arba

b)

to asmens sutuoktinis, registruotas partneris, buvęs sutuoktinis arba buvęs registruotas partneris tenkina atitinkamas įmokoms nustatytas sąlygas,

tuomet, jeigu kiekvienu atveju sutuoktinis ar registruotas partneris arba buvęs sutuoktinis ar buvęs registruotas partneris dirba arba dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai ir jam buvo taikomi dviejų arba daugiau valstybių narių teisės aktai, taikomos šio reglamento III antraštinės dalies 5 skyriaus nuostatos siekiant nustatyti teisę į išmokas pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus. Šiuo atveju 5 skyriuje pateiktos nuorodos į „draudimo laikotarpius“ laikomos nuorodomis į draudimo laikotarpius, kuriuos įgijo:

i)

sutuoktinis, registruotas partneris, buvęs sutuoktinis arba buvęs registruotas partneris, kai prašymą pateikia:

—

susituokęs asmuo ar registruotas partneris arba

—

asmuo, kurio santuoka ar registruota partnerystė nutrūko ne dėl sutuoktinio ar registruoto partnerio mirties, arba

ii)

buvęs sutuoktinis arba buvęs registruotas partneris, kai prašymą pateikia:

—

našlė, našlys arba registruotas partneris, kuris prieš pat pensinį amžių neturėjo teisės į našlio tėvystės pašalpą, arba

—

našlė, kurios sutuoktinis mirė iki 2001 m. balandžio 9 d., kuri prieš pat pensinį amžių neturėjo teisės į našlės motinystės pašalpą, našlio tėvystės pašalpą arba našlės pensiją, arba kuri turi teisę tik į su amžiumi susijusią našlės pensiją, apskaičiuotą pagal šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą, ir šiuo tikslu „su amžiumi susijusi našlės pensija“ reiškia sumažinto tarifo našlės pensiją pagal 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų akto 39 straipsnio 4 dalį.

Šis punktas netaikomas asmenims, kurie pensinio amžiaus sulaukė 2016 m. balandžio 6 d. ar vėliau.

2.

Šio reglamento 6 straipsnio taikymo nuostatoms, reglamentuojančioms teisę gauti priežiūros išmoką, slaugos išmoką, neįgaliųjų pragyvenimo išmoką bei asmens nepriklausomumo išmoką tikslais, į darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo arba gyvenimo laikotarpius kitos nei Jungtinė Karalystė valstybės narės teritorijoje atsižvelgiama tik tiek, kiek reikia, kad būtų tenkinamos buvimo Jungtinėje Karalystėje iki tos dienos, kurią pirmą kartą įgyjama teisė į atitinkamą išmoką, sąlygos.“;

ii)

4 punkto pirma pastraipa pakeičiama taip:

„4.

Kai taikomas šio reglamento 46 straipsnis, jeigu atitinkamas asmuo neteko darbingumo ir todėl tapo neįgaliu tuo metu, kai jam buvo taikomi kitos valstybės narės teisės aktai, Jungtinė Karalystė, taikydama 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų akto 30A skirsnio 5 dalį, 2007 m. Socialinės apsaugos reformos akto 1 dalį arba atitinkamas Šiaurės Airijos teisės aktų nuostatas, įskaito visus laikotarpius, kuriais atitinkamas asmuo dėl minėto nedarbingumo gavo:

a)

pinigines ligos išmokas arba, vietoje jų, darbo užmokestį arba atlyginimą arba

b)

išmokas, kaip apibrėžta šio reglamento III antraštinės dalies 4 ir 5 skyriuose, mokamas dėl invalidumo, atsiradusio po minėto darbingumo netekimo, pagal kitos valstybės narės teisės aktus taip, lyg jie būtų buvę laikotarpiai, kuriais buvo mokama trumpalaikio nedarbingumo išmoka pagal 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų akto 30A skirsnio 1–4 dalis, užimtumo ir paramos išmoka (vertinimo etapu) pagal 2007 m. Socialinės apsaugos sistemos reformos akto 1 dalį arba atitinkamas Šiaurės Airijos teisės aktų nuostatas.“;

10)

papildoma šiais priedais:

„XII PRIEDAS

ILGALAIKĖS PRIEŽIŪROS IŠMOKOS, TEIKIAMOS NUKRYPSTANT NUO 33a STRAIPSNIO 2 DALIES

(33a straipsnio 2 dalis)

AUSTRIJA

Ilgalaikės priežiūros išmokos pinigais (Federalinis ilgalaikės priežiūros išmokų aktas, BGBI. I, Nr. 110/1993 su padarytais pakeitimais), teikiamos dėl nelaimingų atsitikimų darbe arba dėl profesinių ligų, yra koordinuojamos pagal III antraštinės dalies 2 skyrių (Išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų).

PRANCŪZIJA

a)

Nuolatinės priežiūros išmokos (Socialinės apsaugos kodeksas, L.355-1 straipsnis) yra koordinuojamos pagal III antraštinės dalies 4 skyrių (Invalidumo išmokos) arba pagal III antraštinės dalies 5 skyrių (Senatvės išmokos), priklausomai nuo to, kurią išmoką ketinama papildyti priežiūros priedu;

b)

Papildomos išmokos už nuolatinę priežiūrą (Socialinės apsaugos kodeksas, L.434-2 straipsnis) yra koordinuojamos pagal III antraštinės dalies 2 skyrių (Išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų).

VOKIETIJA

Ilgalaikės priežiūros išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų (Vokietijos socialinės apsaugos kodekso VII tomo 44 punktas) yra koordinuojamos pagal III antraštinės dalies 2 skyrių (Išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų).

LENKIJA

Priežiūros priedai (1998 m. gruodžio 17 d. Aktas dėl senatvės ir invalidumo išmokų iš Socialinio draudimo fondo) yra koordinuojami pagal III antraštinės dalies 4 skyrių (Invalidumo išmokos) arba pagal III antraštinės dalies 5 skyrių (Senatvės išmokos), priklausomai nuo to, kurią išmoką ketinama papildyti priežiūros priedu.

XIII PRIEDAS

IŠMOKOS ŠEIMAI PINIGAIS, KURIOS SUDARO PAJAMAS VAIKO AUGINIMO LAIKOTARPIU

(68b straipsnis)

I dalis

Išmokos šeimai pinigais, kurios sudaro pajamas vaiko auginimo laikotarpiu

(68b straipsnio 1 dalis)

AUSTRIJA

a)

Fiksuoto dydžio vaiko priežiūros išmoka (Vaiko priežiūros išmokų aktas, 2001/103);

b)

Vaiko priežiūros išmoka, kuria pakeičiamos mokamos pajamos (Vaiko priežiūros išmokų aktas, 2001/103);

c)

Partnerystės išmoka (Vaiko priežiūros išmokų aktas, 2001/103).

BELGIJA

Teisė į vaiko priežiūros atostogas profesinės karjeros pertraukos kontekste (1997 m. spalio 29 d. Karališkasis dekretas dėl vaiko priežiūros atostogų nustatymo profesinės karjeros pertraukos kontekste).

BULGARIJA

a)

Nėštumo ir vaiko gimimo išmoka (Socialinio draudimo kodeksas, paskelbtas SG Nr. 110, 1999 12 17, galioja nuo 2000 m. sausio 1 d.), pradedama mokėti, kai vaikui sueina šeši mėnesiai;

b)

Išmoka už 2–5 m. amžiaus vaiko įsivaikinimą (Socialinio draudimo kodeksas, paskelbtas SG Nr. 110, 1999 12 17, galioja nuo 2000 m. sausio 1 d.);

c)

Išmoka už mažamečio vaiko auginimą (Socialinio draudimo kodeksas, paskelbtas SG Nr. 110, 1999 12 17, galioja nuo 2000 m. sausio 1 d.).

ČEKIJOS RESPUBLIKA

Vaiko priežiūros išmoka (Valstybinės socialinės paramos aktas Nr. 117/1995 Rink. su pakeitimais)

DANIJA

a)

Užmokesčio kompensacija (Aktas dėl motinystės išmokų suvienodinimo sistemos privačiajame sektoriuje), pradedama mokėti nuo 15-os savaitės po vaiko gimimo;

b)

Motinystės ir tėvystės išmokos pinigais (Konsolidavimo aktas dėl teisių į atostogas ir išmokų vaiko gimimo atveju), kurias pradedama mokėti nuo 15-os savaitės po gimimo.

ESTIJA

Vaiko priežiūros išmoka (2016 m. birželio 15 d. Išmokų šeimai aktas).

SUOMIJA

Vaiko priežiūros išmoka (Sveikatos draudimo aktas, 1224/2004).

PRANCŪZIJA

a)

Taikomas laisvo veiklos pasirinkimo priedas (už vaikus, gimusius ar įvaikintus anksčiau nei 2015 m. sausio 1 d.) (Socialinės apsaugos finansavimo 2004 m. įstatymo 60 straipsnio II dalis);

b)

Bendra vaikų auginimo išmoka (PREPARE) (už vaikus, gimusius 2015 m. sausio 1 d. arba vėliau) (2014 m. rugpjūčio 4 d. akto Nr. 2014-873 dėl tikros moterų ir vyrų lygybės 8 straipsnio I dalies 7 punktas).

VOKIETIJA

Vaiko priežiūros išmoka (Vaiko priežiūros išmokų ir vaiko priežiūros atostogų aktas).

VENGRIJA

Vaiko priežiūros mokestis (1997 m. aktas LXXXIII dėl privalomojo sveikatos draudimo sistemos paslaugų).

ITALIJA

Vaiko priežiūros atostogų išmoka (2001 m. kovo 26 d. įstatyminis dekretas, Nr. 151).

LATVIJA

Išmoka tėvams (1995 m. lapkričio 6 d. Įstatymas dėl motinystės ir sveikatos draudimo).

LIETUVA

Vaiko priežiūros išmoka (2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas Nr. IX-110 su pakeitimais).

LIUKSEMBURGAS

Pajamų pakeitimas vaiko priežiūros atostogų metu (2016 m. lapkričio 3 d. Įstatymas dėl vaiko priežiūros atostogų pertvarkymo).

LENKIJA

a)

Išmokos šeimai priedas vaiko priežiūrai, skiriamas vaiko priežiūros atostogų metu (2003 m. lapkričio 28 d. Aktas dėl išmokų šeimai);

b)

Vaiko priežiūros išmoka (2003 m. lapkričio 28 d. Aktas dėl išmokų šeimai).

PORTUGALIJA

a)

Vaiko priežiūros išmoka (2009 m. balandžio 9 d. dekretas–įstatymas Nr. 89/2009 ir 2009 m. balandžio 9 d. dekretas–įstatymas Nr. 91/2009), pradedama mokėti nuo 7-os savaitės po vaiko gimimo;

b)

Tęstinė vaiko priežiūros išmoka (2009 m. balandžio 9 d. dekretas–įstatymas Nr. 89/2009 ir 2009 m. balandžio 9 d. dekretas–įstatymas Nr. 91/2009);

c)

Įvaikinimo išmoka (2009 m. balandžio 9 d. dekretas–įstatymas Nr. 89/2009 ir 2009 m. balandžio 9 d. dekretas–įstatymas Nr. 91/2009).

RUMUNIJA

Mėnesinė vaiko auginimo kompensacija (2010 m. gruodžio 8 d. Vyriausybės skubus potvarkis Nr. 111 dėl vaiko priežiūros atostogų ir mėnesinės vaiko priežiūros kompensacijos su vėliau padarytas pakeitimais ir papildymais).

SLOVAKIJA

Vaiko priežiūros išmoka (Vaiko priežiūros išmokų aktas Nr. 571/2009 su pakeitimais).

SLOVĖNIJA

a)

Vaiko priežiūros kompensacija (Vaiko priežiūros apsaugos ir išmokų šeimai aktas, Oficialusis leidinys Nr. 26/14 ir 15/90, ZSDP-1);

b)

Vaiko priežiūros išmoka (Vaiko priežiūros apsaugos ir išmokų šeimai aktas, Oficialusis leidinys Nr. 26/14 ir 15/90, ZSDP-1).

ŠVEDIJA

Vaiko priežiūros išmoka (Socialinio draudimo kodekso (2010:110) 12 skyrius)).

II dalis

Valstybės narės, skiriančios visą 68b straipsnyje nurodytų išmokų šeimai sumą

(68b straipsnio 2 dalis)

ESTIJA

SUOMIJA

LIETUVA

LIUKSEMBURGAS

ŠVEDIJA“.


II PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 987/2009 priedų daliniai pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 987/2009 priedai iš dalies keičiami taip:

1)

1 priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

skirsnis „BELGIJA–VOKIETIJA“ išbraukiamas;

b)

skirsnio „BELGIJA–PRANCŪZIJA“ f punktas pakeičiamas taip:

„f)

1994 m. lapkričio 21 d. ir 1995 m. vasario 8 d. Pasikeitimas laiškais dėl atsiskaitymų, susijusių su abipusiais reikalavimais pagal Reglamento (EEB) Nr. 574/72 93, 94, 95 ir 96 straipsnius, tvarkos, kaip jis buvo pakeistas 2021 m. balandžio 2 d. ir 2022 m. lapkričio 21 d. Pasikeitimu laiškais“;

c)

skirsnių „DANIJA–SUOMIJA“ ir „DANIJA–ŠVEDIJA“ tekstai abiem atvejais pakeičiami taip:

„Administracinis susitarimas dėl 2012 m. birželio 12 d. Šiaurės šalių konvencijos dėl socialinės apsaugos įgyvendinimo“;

d)

skirsnis „VOKIETIJA–PRANCŪZIJA“ išbraukiamas;

e)

skirsnyje „VOKIETIJA–LIUKSEMBURGAS“ a ir b punktai išbraukiami;

f)

skirsnyje „SUOMIJA-ŠVEDIJA“ tekstas pakeičiamas taip:

„Administracinis susitarimas dėl 2012 m. birželio 12 d. Šiaurės šalių konvencijos dėl socialinės apsaugos įgyvendinimo“;

2)

5 priedas išbraukiamas;

3)

papildoma šiais priedais:

„6 PRIEDAS

(15 straipsnio 1b dalis)

Statybos sektorius

Statybos sektorius, kaip apibrėžta 15 straipsnyje, apima visus statybos darbus, susijusius pastatų statyba, remontu, priežiūra, keitimu ar griovimu, ir visų pirma šiuos darbus:

1)

kasimo darbus;

2)

žemės stumdymo darbus;

3)

faktinius statybos darbus;

4)

surenkamųjų elementų surinkimą ir išmontavimą;

5)

įrengimą arba instaliavimą;

6)

keitimą;

7)

atnaujinimą;

8)

remontą;

9)

išmontavimą;

10)

griovimą;

11)

techninę priežiūrą;

12)

priežiūrą, dažymą ir valymą;

13)

tobulinimą.“

Komisija šio reglamento atžvilgiu pateikė pareiškimą dėl kontrolės, aktyvavimo ir įdarbinimo, kurį galima rasti adresu OL C, C/2026/5549, 2026 10 27, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2026/5549/oj.

Komisija šio reglamento atžvilgiu pateikė pareiškimą dėl sezoninių darbuotojų, kurį galima rasti adresu OL C, C/2026/5553, 2026 10 27, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2026/5553/oj.


ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2026/2359/oj

ISSN 1977-0723 (electronic edition)