|
Europos Sąjungos |
LT L serija |
|
2026/2359 |
2026 10 27 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2026/2359
2026 m. spalio 7 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką
(Tekstas svarbus EEE ir Šveicarijai)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 48 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
|
(1) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 987/2009 (5) modernizuota socialinės apsaugos sistemų koordinavimo tvarka buvo pradėta taikyti 2010 m. gegužės 1 d.; |
|
(2) |
reglamentai (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009 buvo iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 465/2012 (6), visų pirma taikytinų teisės aktų nustatymo ir bedarbio išmokų srityje ir siekiant techniškai pritaikyti Reglamento (EB) Nr. 883/2004 prieduose pateiktas nuorodas į nacionalinės teisės aktus; |
|
(3) |
iš vertinimų ir diskusijų Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinėje komisijoje (toliau – Administracinė komisija) paaiškėjo, kad ilgalaikės priežiūros išmokų, bedarbio išmokų ir išmokų šeimai srityje modernizavimo procesą reikėtų tęsti, kad su tomis išmokomis susijusios taisyklės būtų teisingesnės, aiškesnės ir lengviau taikomos keičiantis patirtimi ir geriausia administracine praktika. Siekiant palengvinti tokį keitimąsi, turėtų būti skatinama naudoti naujas technologijas; |
|
(4) |
labai svarbu, kad koordinavimo taisyklės neatsiliktų nuo kintančių teisinių ir visuomeninių aplinkybių, kuriomis jos yra taikomos, sudarant dar palankesnes sąlygas piliečiams naudotis savo teisėmis kartu užtikrinant teisinį aiškumą, sąžiningą ir nešališką finansinės naštos paskirstymą atitinkamų valstybių narių institucijoms, nesudėtingą administravimą ir taisyklių įgyvendinimą; |
|
(5) |
ilgalaikės priežiūros išmokos kol kas nebuvo aiškiai įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 883/2004 materialinę taikymo sritį, tačiau iš esmės buvo koordinuojamos laikantis taisyklių, taikytinų ligos išmokoms, ir tai sukėlė teisinį netikrumą tiek institucijoms, tiek asmenims, teikiantiems prašymą mokėti ilgalaikės priežiūros išmokas. Todėl to reglamento taikymo srityje reikia sukurti stabilią teisinę sistemą, pritaikytą ilgalaikės priežiūros išmokoms, pagal kurią iš esmės būtų toliau koordinuojamos ligos išmokos ir į kurią būtų įtraukti aiški tokių išmokų apibrėžtis ir sąrašas; |
|
(6) |
kalbant apie nedarbo išmokas, draudimo laikotarpių sumavimo taisyklės turėtų būti taikomos vienodai visose valstybėse narėse; |
|
(7) |
siekiant užtikrinti, kad bedarbis ir bedarbio išmokas teikiančios valstybės narės darbo rinka būtų realiai susieti, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 883/2004 65 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus visiškus bedarbius tarpvalstybinius darbuotojus, taisyklės, reglamentuojančios draudimo laikotarpių sumavimą teisės gauti bedarbio išmoką suteikimo tikslais, turėtų būti taikomos su sąlyga, kad apdraustasis toje valstybėje narėje būtų paskiausiai įgijęs bent vieno mėnesio nepertraukiamo draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpį ir tokiu būdu per iš anksto nustatytą laikotarpį būtų prisidėjęs prie tos valstybės narės bedarbio išmokų sistemos finansavimo. Jei toks laikotarpis nebuvo įgytas paskiausio draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo valstybėje narėje, kompetentinga turėtų tapti ankstesnė valstybė narė, kurioje tas asmuo įgijo draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpį, su sąlyga, kad tas asmuo toje valstybėje narėje būtų įgijęs bent vieno mėnesio trukmės nepertraukiamą laikotarpį. Registracija valstybės narės, kurioje asmuo buvo draustas paskutinį kartą, įdarbinimo tarnyboje turėtų daryti tokį patį poveikį kaip registracija valstybės narės, kurioje asmuo buvo draustas prieš tai, įdarbinimo tarnyboje. Jei asmuo neįgijo reikalaujamo laikotarpio nė vienoje iš tų valstybių narių, kompetentinga turėtų tapti paskiausio draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo valstybė narė; |
|
(8) |
siekiant pagerinti bedarbių, kurie vyksta į kitą valstybę narę ieškoti darbo, galimybes ir reintegracijos į darbo rinką tikimybę ir tarpvalstybiniu mastu sumažinti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktį, valstybės narės turėtų galėti nuspręsti pasinaudoti galimybe pratęsti bedarbio išmokų perkėlimo laikotarpį iki asmens teisės gauti išmokas pabaigos; |
|
(9) |
bedarbiai, kurie paskiausios veiklos metu gyveno valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, ir kurie toliau gyvena toje kitoje valstybėje narėje arba į ją grįžta, turėtų gauti išmokas pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus, su sąlyga, kad paskiausio draudimo valstybėje narėje būtų įgiję bent 22 savaičių trukmės nepertraukiamus draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpius (toliau – priklausymo laikotarpis). Apskaičiuojant priklausymo laikotarpį turėtų būti atsižvelgiama tik į nepertraukiamus draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpius, įgytus pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus. Pasibaigus priklausymo laikotarpiui, kompetentinga valstybė narė turi įvertinti, ar asmuo atitinka nacionalinės teisės aktuose nustatytas sąlygas, kad turėtų teisę į bedarbio išmokas, tartum tas asmuo gyventų toje valstybėje narėje. Asmuo turėtų vykdyti kompetentingos valstybės narės taikomuose teisės aktuose nustatytas prievoles. Jei asmuo nusprendžia būti kitos valstybės narės įdarbinimo tarnybų žinioje, kad ten ieškotų darbo, jis turėtų laikytis tos kitos valstybės narės teisės aktuose nustatytų sąlygų ir jam turėtų būti taikoma toje valstybėje narėje nustatyta kontrolės procedūra. Valstybės narės, į kurią bedarbis atvyko, įstaiga kiekvieną mėnesį turėtų teikti kompetentingai valstybei narei atitinkamą informaciją apie bedarbio padėtį, ypač apie tai, ar jis vis dar tebėra įregistruotas įdarbinimo tarnyboje ir ar jis laikosi nustatytų patikrinimų, aktyvumo skatinimo ar įdarbinimo procedūrų; |
|
(10) |
įgyvendindamos reglamentus (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009 ir vykdydamos tarpusavio informavimo ir bendradarbiavimo pareigą, valstybių narių įstaigos, inter alia, turėtų keistis duomenimis, būtinais siekiant nustatyti aplinkybių, susijusių su atitinkamų asmenų teisėmis ir pareigomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004, pokyčius. Valstybės narės gali nuspręsti toliau naudotis elektroninėmis priemonėmis, kad būtų geriau vykdoma tarpusavio informavimo ir bendradarbiavimo pareiga; |
|
(11) |
Liuksemburgo darbo rinkai būdinga keletas specifinių bruožų. Pasienio darbuotojai sudaro labai didelę visų Liuksemburgo darbuotojų dalį, kuri yra gerokai didesnė palyginti su viso darbuotojų skaičiaus dalimi, kurią sudaro pasienio darbuotojai kitose valstybėse narėse. Tikėtina, kad nustačius naujas taisykles, susijusias su pasienio ir tarpvalstybiniais darbuotojais, Liuksemburgo viešajai įdarbinimo tarnybai teks labai didelė administracinė našta, kadangi labai išaugs pasienio darbuotojų skaičius, kurių atžvilgiu ta tarnyba taps kompetentinga įstaiga. Todėl tikslinga Liuksemburgui suteikti papildomą laipsniško perėjimo laikotarpį, kuriuo būtų toliau taikomi redakcijos, galiojančios iki 2026 m. lapkričio 1 d., Reglamento (EB) Nr. 883/2004 65 ir 86 straipsniai ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 56 ir 70 straipsniai bei 5 priedas, siekiant suteikti laiko visiems būtiniems parengiamiesiems veiksmams atlikti, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas nuo dabartinės reglamentavimo sistemos prie naujų taisyklių, ir socialinės apsaugos sistemai pritaikyti. Tuo laipsniško perėjimo laikotarpiu Reglamento (EB) Nr. 987/2009 56a straipsnis, kuris nustatomas šiuo reglamentu, neturėtų būti taikomas Liuksemburgui; |
|
(12) |
atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-347/12 Wiering (7), siekiant apskaičiuoti diferencinį priedą, yra dvi tos pačios rūšies išmokų šeimai kategorijos, t. y. išmokos šeimai pinigais, kuriomis visų pirma siekiama pakeisti pajamas, kurios nebuvo uždirbtos dėl vaiko auginimo laikotarpio, ir visos kitos išmokos šeimai; |
|
(13) |
išmokomis šeimai pinigais, kuriomis visų pirma siekiama pakeisti dalį neuždirbtų pajamų arba visas tokias pajamas, arba pajamas, kurių asmuo uždirbti negali dėl vaiko auginimo laikotarpių, siekiama tenkinti individualias ar asmenines tėvų, kuriems taikomi kompetentingos valstybės narės teisės aktai, reikmes, todėl šios išmokos atskiriamos nuo kitų išmokų šeimai kaip išmokos, kuriomis siekiama kompensuoti auginant vaiką tėvų prarastas pajamas ar darbo užmokestį, o ne tik padengti šeimos patiriamas bendras išlaidas; |
|
(14) |
siekiant laiku atnaujinti reglamentus (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009, kad būtų atsižvelgta į nacionalinio lygmens pokyčius, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsniu, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, susijusius su Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 priedų keitimu iš dalies. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų laikantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (8) nustatytų principų. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; |
|
(15) |
siekiant paremti valstybių narių pastangas kovoti su sukčiavimu ir išvengti klaidų taikant koordinavimo taisykles, būtina nustatyti papildomą teisinį pagrindą, skirtą tvarkyti asmenų, kuriems taikomi reglamentai (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009, asmens duomenis, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (9). Taip valstybėms narėms būtų suteikta galimybė reguliariai palyginti savo kompetentingos įstaigos duomenis su kitų valstybių narių duomenimis ir taip nustatyti klaidas ar nenuoseklumus, kuriuos reikėtų nagrinėti išsamiau; |
|
(16) |
siekiant, kad nustačius sukčiavimo atvejus ar radus klaidų būtų paspartinta dokumentų tikrinimo ir anuliavimo procedūra, būtina sustiprinti dokumentą išdavusios institucijos ir jį anuliuoti prašančios institucijos bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. Jei kyla abejonių dėl dokumento galiojimo ar dėl patvirtinamųjų įrodymų tinkamumo, tiek valstybės narės, tiek atitinkami asmenys yra suinteresuoti, kad atitinkamos institucijos pasiektų susitarimą per pagrįstą laikotarpį; |
|
(17) |
turėtų būti nustatyta išsami bendradarbiavimo procedūra, taikoma kilus abejonių dėl dokumentų, patvirtinančių, kokie socialinės apsaugos teisės aktai yra taikomi jų turėtojui, galiojimo. Taip pat būtina nustatyti papildomas taisykles, susijusias su taikymu atgaline data, kai dokumentas yra anuliuojamas arba ištaisomas. Tai apima situacijas, kai atitinkamos valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę sudaryti susitarimą, grindžiamą Reglamento (EB) Nr. 883/2004 16 straipsniu, dėl dalies arba visų laikotarpių, dėl kurių išduotas tas dokumentas; |
|
(18) |
siekiant užtikrinti veiksmingą koordinavimo taisyklių įgyvendinimą, būtina išaiškinti taisykles, kuriomis nustatoma, kokius teisės aktus taikyti darbuotojams, vykdantiems ekonominę veiklą dviejose ar daugiau valstybių narių, kad būtų užtikrinta didesnė lygybė su darbuotojais, kurie yra siunčiami vykdyti ekonominės veiklos į vieną valstybę narę; |
|
(19) |
numatant minimalų ankstesnio priklausymo socialinės apsaugos sistemai laikotarpį, turėtų būti sustiprinta pagal darbo sutartį dirbančių asmenų, siunčiamų į kitą valstybę narę, sąsaja su kilmės valstybės narės socialinės apsaugos sistema; |
|
(20) |
Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 ir 13 straipsnių įgyvendinimo ir Reglamente (EB) Nr. 987/2009 nustatytų pretenzijų tenkinimo taisyklių įgyvendinimo sąlygas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10); |
|
(21) |
jeigu valstybė narė negali iki nurodyto termino pranešti apie ataskaitinių metų vidutines metines išlaidas kiekvienos amžiaus grupės vienam asmeniui, būtina suteikti galimybę valstybei narei teikti reikalavimą už tuos ataskaitinius metus remiantis vidutinėmis metinėmis išlaidomis, paskelbtomis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje vienais metais anksčiau. Išlaidų išmokoms natūra kompensavimas remiantis fiksuotomis sumomis turėtų būti kuo artimesnis faktinėms išlaidoms. Nesilaikyti pareigos pranešti turėtų būti galima tik gavus Administracinės komisijos leidimą ir tokia išimtis negali būti taikoma dvejus metus iš eilės; |
|
(22) |
kompensavimo procedūra, skirta atvejams, kai valstybės narės teisės aktai buvo taikomi laikinai pagal Reglamento (EB) Nr. 987/2009 6 straipsnį, turėtų būti taikoma tais atvejais, kai institucija nebuvo kompetentinga mokėti išmokas arba gauti įmokas. Be to, šiomis aplinkybėmis būtina nustoti taikyti skirtingas valstybių narių teisės nuostatas dėl senaties, kad būtų užtikrinta, kad tarpinstituciniam atsiskaitymui atgaline data netrukdytų jokie nesuderinami nacionalinėje teisėje nustatyti terminai, ir kartu nustatyti vienodą trejų metų senaties terminą, skaičiuojant atgaline tvarka nuo to reglamento 5 straipsnio 3 bei 4 dalyse ir 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos dialogo procedūros pradžios, kad nebūtų pakenkta ginčų sprendimo tvarkai; |
|
(23) |
veiksmingas atgavimas yra viena iš priemonių, taikomų siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir sukčiavimui ir užtikrinti sklandų socialinės apsaugos sistemų veikimą. Reglamento (EB) Nr. 987/2009 IV antraštinės dalies III skyriuje nustatytos atgavimo procedūros yra grindžiamos procedūromis ir taisyklėmis, nustatytomis Tarybos direktyvoje 2008/55/EB (11). Tą direktyvą pakeitė Tarybos direktyva 2010/24/ES (12), kuria nustatytas suvienodintas dokumentas, naudotinas vykdymo priemonėms, ir taip pat suvienodinta standartinė forma, skirta pranešimui apie su reikalavimu susijusius dokumentus ir sprendimus. Administracinės komisijos peržiūroje dauguma valstybių narių suvienodintą dokumentą dėl vykdymo užtikrinimo, panašų į numatytąjį Direktyvoje 2010/24/ES, laiko vertingu naudoti. Todėl būtina užtikrinti, kad savitarpio pagalbos tenkinant su socialiniu draudimu susijusius reikalavimus tvarka atspindėtų naująsias Direktyvoje 2010/24/ES nustatytas priemones, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis reikalavimų vykdymas ir sklandus koordinavimo taisyklių veikimas; |
|
(24) |
atsižvelgiant į teisės pokyčius kai kuriose valstybėse narėse ir Jungtinėje Karalystėje (13) ir siekiant suinteresuotiesiems subjektams užtikrinti teisinį tikrumą, Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 priedai turėtų būti iš dalies pakeisti; |
|
(25) |
vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (14) 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę 2017 m. gegužės 8 d.; |
|
(26) |
nors tam tikros šio reglamento nuostatos gali būti taikomos iš karto, kadangi jų įgyvendinti nereikia, tikslinga numatyti tam tikrų šio reglamento nuostatų taikymo pradžios vėlesnę datą, kuri valstybėms narėms suteiktų pakankamai laiko joms įgyvendinti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
įterpiama ši konstatuojamoji dalis:
; |
|
2) |
5 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:
(*1) 2013 m. rugsėjo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas Brey, C-140/12, ECLI:EU:C:2013:565." (*2) 2014 m. lapkričio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Dano, C-333/13, ECLI:EU:C:2014:2358." (*3) 2015 m. rugsėjo 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Alimanovic, C-67/14, ECLI:EU:C:2015:597." (*4) 2016 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo sprendimas García-Nieto, C-299/14, ECLI:EU:C:2016:114." (*5) 2016 m. birželio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Jungtinę Karalystę, C-308/14, ECLI:EU:C:2016:436.“;" |
|
3) |
18b konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:
(*6) 2012 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 965/2012, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, (OL L 296, 2012 10 25, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2012/965/oj).“;" |
|
4) |
24 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:
(*7) 2015 m. rugsėjo 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Slovakijos Respubliką, C-433/13, ECLI: EU:C:2015:602.“;" |
|
5) |
įterpiamos šios konstatuojamosios dalys:
(*8) 2018 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas J. Klein Schiphorst, C-551/16, ECLI:EU:C:2018:200." (*9) 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (OL L 141, 2011 5 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2011/492/oj)." (*10) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 573/2014/ES dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo (OL L 159, 2014 5 28, p. 32, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2014/573(2)/oj).“;" |
|
6) |
įterpiamos šios konstatuojamosios dalys:
(*11) 2014 m. birželio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wiering, C-347/12, ECLI:EU:C:2014:300." (*12) 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (OL L 7, 2009 1 10, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2009/4(1)/oj).“;" |
|
7) |
įterpiama ši konstatuojamoji dalis:
(*13) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj).“;" |
|
8) |
įterpiamos šios konstatuojamosios dalys:
(*14) 2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012, (OL L 295, 2018 11 21, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1724/oj)." (*15) 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1183, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014, kiek tai susiję su Europos skaitmeninės tapatybės sistemos nustatymu, (OL L, 2024/1183, 2024 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1183/oj)." (*16) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1149, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 883/2004, (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) 2016/589 ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2016/344, (OL L 186, 2019 7 11, p. 21, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/1149/oj).“;" |
|
9) |
įterpiama ši konstatuojamoji dalis:
; |
|
10) |
1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
11) |
3 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:
; |
|
12) |
9 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Valstybės narės raštu praneša Komisijai apie 1 straipsnio l punkte nurodytus pranešimus, 3 straipsnyje nurodytus teisės aktus ir sistemas, pagal 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus sudarytas konvencijas, 58 straipsnyje nurodytas minimalias išmokas, taip pat apie bet kuriuos jų vėlesnius esminius pakeitimus. Tokiuose pranešimuose nurodoma data, nuo kurios šis reglamentas bus taikomas valstybių narių pranešimuose nurodytoms sistemoms.“ |
|
13) |
11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
14) |
12 straipsnis pakeičiamas taip: „12 straipsnis Specialios taisyklės 1. Asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdaviui, kuris joje paprastai vykdo savo veiklą, ir kurį tas darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę dirbti tam darbdaviui, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta tokio darbo trukmė neviršija 24 mėnesių ir tas asmuo nepakeičia kito pagal darbo sutartį dirbančio asmens, išsiųsto pagal šią dalį, arba savarankiškai dirbančio asmens, kaip nurodyta 2 dalyje. 2. Asmeniui, kuris paprastai vykdo veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo valstybėje narėje ir kuris vyksta vykdyti panašios veiklos į kitą valstybę narę, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta tokios veiklos trukmė neviršija 24 mėnesių ir tas asmuo nepakeičia kito pagal darbo sutartį dirbančio asmens, išsiųsto pagal 1 dalį, arba savarankiškai dirbančio asmens, kaip nurodyta šioje dalyje. 3. Jei pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, kaip nurodyta 1 dalyje, arba savarankiškai dirbantis asmuo, kaip nurodyta 2 dalyje, nebaigia darbo ar veiklos kitoje valstybėje narėje ir jį ar ją pakeičia kitas asmuo, tam kitam asmeniui toliau taikomi valstybės narės, iš kurios jis ar ji yra siunčiamas arba kurioje jis ar ji paprastai vykdo veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo, teisės aktai, su sąlyga, kad bendra visų atitinkamų asmenų darbo ar veiklos trukmė kitoje valstybėje narėje neviršija 24 mėnesių ir tenkinamos kitos 1 arba 2 dalyje nustatytos sąlygos.“ |
|
15) |
13 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „4a. Asmeniui, kuris vienoje valstybėje narėje vykdo veiklą pagal darbo sutartį arba dirba savarankiškai ir gauna bedarbio išmokas iš kitos valstybės narės, taikomi bedarbio išmokas mokančios valstybės narės teisės aktai. 5. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio 1–4a dalyse, pagal šias nuostatas nustatytuose teisės aktuose taikomos tokios pačios sąlygos, tartum jie dirbtų pagal darbo sutartį arba savarankiškai ir gautų visas pajamas atitinkamoje valstybėje narėje.“ |
|
16) |
III antraštinės dalies 1 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip: „Ligos, ilgalaikės priežiūros, motinystės ir lygiavertės tėvystės išmokos“ ; |
|
17) |
19 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Jei 2 dalyje nenumatyta kitaip, apdraustasis ir jo ar jos šeimos nariai, būnantys valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, turi teisę gauti išmokas natūra, kurios jų buvimo toje valstybėje metu tampa būtinos dėl medicininių priežasčių arba ilgalaikės priežiūros poreikio, atsižvelgiant į išmokų pobūdį ir numatomą buvimo trukmę. Šias išmokas kompetentingos įstaigos vardu moka buvimo vietos valstybės narės įstaiga pagal tos valstybės narės teisės aktų nuostatas, tartum atitinkamas asmuo būtų apdraustas pagal tuos teisės aktus.“ |
|
18) |
20 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, apdraustasis, vykstantis į kitą valstybę narę, kad buvimo joje metu gautų išmokas natūra, kaip nurodyta 1 straipsnio va punkto i papunktyje, turi gauti kompetentingos įstaigos leidimą.“ |
|
19) |
30 straipsnis pakeičiamas taip: „30 straipsnis Pensininkų mokamos įmokos 1. Valstybės narės įstaiga, kuri pagal jos taikomus teisės aktus yra atsakinga už įmokų atskaitymus ligos, ilgalaikės priežiūros, motinystės ir lygiavertėms tėvystės išmokoms gauti, gali reikalauti atlikti ir padengti tuos atskaitymus, apskaičiuotus pagal jos taikomus teisės aktus, tik tiek, kiek tų išmokų išlaidas pagal 23–26 straipsnius padengia tos valstybės narės įstaiga. 2. Jeigu 25 straipsnyje nurodytais atvejais ligos, ilgalaikės priežiūros, motinystės ir lygiaverčių tėvystės išmokų gavimas priklauso nuo įmokų arba panašių mokėjimų pagal valstybės narės, kurios teritorijoje atitinkamas pensininkas gyvena, teisės aktus, šios įmokos nėra mokėtinos gyvenamosios vietos pagrindu.“ |
|
20) |
32 straipsnis papildomas šia dalimi: „3. Jeigu šeimos narys turi išvestinę teisę gauti išmokas pagal daugiau nei vienos valstybės narės teisės aktus, taikomos šios pirmenybinės taisyklės:
|
|
21) |
įterpiamas šis straipsnis: „33a straipsnis Ilgalaikės priežiūros išmokos 1. Administracinė komisija, pasikonsultavusi su socialiniais partneriais, parengia išsamų ilgalaikės priežiūros išmokų, atitinkančių 1 straipsnio vb punkte nustatytus kriterijus, sąrašą, kiekvienu atveju nurodydama, kurios iš jų mokamos natūra ir kurios – pinigais, ir ar išmokos teikiamos slaugomam asmeniui, ar slaugytojui. 2. Jei ilgalaikės priežiūros išmokos, kurioms taikomas šis skyrius, taip pat turi pagal kitą III antraštinės dalies skyrių koordinuojamų išmokų požymių, taikydama nuo šio straipsnio 1 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą valstybė narė gali koordinuoti tokias išmokas pagal to skyriaus taisykles, jei tokio koordinavimo bendras rezultatas išmokų gavėjams yra ne mažiau palankus nei rezultatas, kuris būtų gautas, jei išmokos koordinuojamos kaip ilgalaikės priežiūros išmokos pagal šį skyrių ir jei jos yra įtrauktos į XII priedą, nurodant, kuris III antraštinės dalies skyrius taikomas. 3. Šio reglamento 34 straipsnio 1 ir 2 dalys taip pat taikomos XII priede išvardytoms išmokoms.“ |
|
22) |
34 straipsnis pakeičiamas taip: „34 straipsnis Ilgalaikės priežiūros išmokų sutapimas 1. Jeigu asmuo, gaunantis ilgalaikės priežiūros išmokas pinigais iš kompetentingos valstybės narės pagal 21 arba 29 straipsnį, taip pat turi teisę pagal šį skyrių prašyti gyvenamosios vietos ar buvimo vietos valstybės narės įstaigos išmokų natūra, skirtų tam pačiam tikslui, ir tas išmokas natūra pagal 35 straipsnį kompensuoja kompetentingos valstybės narės įstaiga, taikomas 10 straipsnis. Tuo tikslu, jei atitinkamas asmuo gauna tas išmokas pinigais, kompetentingos valstybės narės skiriamų piniginių išmokų suma sumažinama atėmus išmokų natūra sumą. 2. Dvi ar daugiau valstybių narių arba jų kompetentingų valdžios institucijų gali susitarti dėl kitų arba papildomų priemonių, kurios atitinkamiems asmenims negali būti mažiau palankios negu principai, išdėstyti 1 dalyje. 3. Jeigu ilgalaikės priežiūros išmokos pinigais tuo pačiu laikotarpiu ir tiems patiems vaikams teikiamos pagal daugiau nei vienos valstybės narės teisės aktus, sutapimo atveju taikomos 68 straipsnio 1 dalyje nustatytos pirmenybinės taisyklės.“ |
|
23) |
50 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Jeigu tam tikru metu atitinkamas asmuo netenkina arba daugiau nebetenkina sąlygų, nustatytų visuose valstybių narių teisės aktuose, kurie jam ar jai taikomi, tai įstaigos, taikančios tuos teisės aktus, kurių sąlygos buvo patenkintos, atlikdamos skaičiavimus pagal 52 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas, neįskaito laikotarpių, įgytų pagal tuos teisės aktus, kurių sąlygos nebuvo patenkintos arba jau nebetenkinamos, jeigu dėl to sumažėja išmoka.“ |
|
24) |
įterpiamas šis straipsnis: „60a straipsnis Laikotarpių sumavimo siekiant gauti bedarbio išmokas specialiosios taisyklės Taikant 6 straipsnį, kai jis taikomas pagal šį skyrių, kompetentinga valstybė narė sumuoja tik tuos laikotarpius, į kuriuos atsižvelgiama pagal valstybės narės, kurioje jie buvo įgyti teisės gauti bedarbio išmoką įgijimo ir išlaikymo tikslais, teisės aktus.“ |
|
25) |
61, 62 ir 63 straipsniai pakeičiami taip: „61 straipsnis Specialios taisyklės dėl draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpių sumavimo ir kompetencijos mokėti bedarbio išmokas 1. Išskyrus 65 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus visiškus bedarbius, paskiausio draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio valstybės narės 6 ir 60a straipsnių taikymas priklauso nuo to, ar atitinkamas asmuo paskutinį kartą yra nepertraukiamai išdirbęs bent vieno mėnesio trukmės draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpį pagal valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos buvo paprašyta išmokų. 2. Jeigu bedarbis pagal 1 dalyje nurodytos valstybės narės teisės aktus nėra įgijęs nepertraukiamo bent vieno mėnesio trukmės draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio, teisė gauti bedarbio išmoką tam asmeniui suteikiama pagal paskutinės valstybės narės, kurioje jis yra įgijęs draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpį, teisės aktus, jeigu toks laikotarpis buvo nepertraukiamas laikotarpis arba bent vieno mėnesio trukmės laikotarpis. Valstybė narė, kuri tampa kompetentinga pagal šią dalį, reikiamu mastu taikiusi 6 ir 60a straipsnius, teikia bedarbio išmokas pagal savo teisės aktus, laikydamasi 64a straipsnio. 3. Kai bedarbis nėra įgijęs nepertraukiamo bent vieno mėnesio trukmės draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio vienoje iš 1 ar 2 dalyse nurodytų valstybių narių, kompetentinga valstybe nare tampa paskiausio draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio valstybė narė, ir ji, reikiamu mastu taikiusi 6 ir 60a straipsnius, teikia bedarbio išmokas laikydamasi savo teisės aktų. 62 straipsnis Išmokų apskaičiavimas 1. Valstybės narės, pagal kurios teisės aktus išmokos apskaičiuojamos remiantis ankstesnio darbo užmokesčio arba profesinės veiklos pajamų dydžiu, kompetentinga įstaiga įskaito tik tą darbo užmokestį arba profesinės veiklos pajamas, kurias atitinkamas asmuo pagal tuos teisės aktus gavo už savo paskutinį darbą pagal darbo sutartį arba savarankišką darbą. 2. 1 dalies nuostatos taip pat taikomos, jeigu kompetentingos įstaigos įgyvendinamuose teisės aktuose numatytas konkretus įskaitytinas darbo užmokesčio arba profesinės veiklos pajamų nustatymo laikotarpis, kuriuo remiantis apskaičiuojamos išmokos, ir jeigu visą tą laikotarpį arba jo dalį atitinkamam asmeniui buvo taikomi kitos valstybės narės teisės aktai. 3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalių, tiek, kiek tai susiję su bedarbiais, kuriems taikomos 65 straipsnio 2 dalies pirmos ir antros pastraipų nuostatos, gyvenamosios vietos valstybės narės įstaiga, laikydamasi jos taikomuose teisės aktuose nustatytų sąlygų ir apribojimų, įskaito darbo užmokestį arba profesinės veiklos pajamas, kuriuos atitinkamas asmuo gavo valstybėje narėje, kurios teisės aktai jam buvo taikomi dirbant paskiausią darbą pagal darbo sutartį arba savarankišką darbą, remdamasi įgyvendinimo reglamentu. 63 straipsnis Specialios nuostatos dėl gyvenamosios vietos taisyklių netaikymo Taikant šį skyrių 7 straipsnis taikomas tik 64, 64a ir 65 straipsniuose nurodytais atvejais ir laikantis tuose straipsniuose nustatytų ribų.“ |
|
26) |
64 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
27) |
įterpiamas šis straipsnis: „64a straipsnis Specialios taisyklės, taikomos bedarbiams, persikeliantiems į kitą valstybę narę ir netenkinantiems 61 straipsnio 1 dalyje ir 64 straipsnyje nustatytų sąlygų 1. 61 straipsnio 2 dalyje nurodytoje situacijoje valstybė narė, kuri tampa kompetentinga valstybe nare, teikia bedarbio išmokas, laikydamasi savo teisės aktų, 64 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą laikotarpį, jei bedarbis yra įdarbinimo tarnybų žinioje paskiausio draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio valstybėje narėje ir laikosi tos valstybės narės teisės aktuose nustatytų sąlygų. Registracija paskiausio draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio valstybės narės įdarbinimo tarnyboje daro tokį patį poveikį kaip registracija kompetentingos valstybės narės įdarbinimo tarnyboje. 64 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys taikomos mutatis mutandis. 2. Jeigu 1 dalyje nurodytas bedarbis pageidauja ieškoti darbo kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, kuri yra kompetentinga bedarbio išmokų atveju, ar paskiausio draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio valstybė narė, mutatis mutandis taikomas 64 straipsnis. Šiais tikslais 64 straipsnio 1 dalies a punktas aiškinamas kaip darantis nuorodą į paskiausio draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio valstybės narės įdarbinimo tarnybas.“ |
|
28) |
65 straipsnis pakeičiamas taip: „65 straipsnis Bedarbiai, kurie gyveno valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė 1. Visiškai, iš dalies arba ne nuolat darbo neturintis asmuo, kuris dirbdamas paskiausią darbą pagal darbo sutartį arba savarankiškai gyveno valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, turi būti kompetentingos valstybės narės įdarbinimo tarnybų arba – asmenų, darbo neturinčių iš dalies arba ne nuolat, atveju – kai taikytina, darbdavio, kurio žinioje lieka darbuotojas, žinioje. Išmokas toks asmuo gauna pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktų nuostatas, tartum jis gyventų toje valstybėje narėje, ir jam taikomos tuose teisės aktuose nustatytos teisės ir pareigos. Šias išmokas moka kompetentingos valstybės narės įstaiga. 2. Nukrypstant nuo 1 dalies, visiškas bedarbis turi likti valstybės narės, kurioje jis gyvena, įdarbinimo tarnybų žinioje, jeigu:
Pirmoje pastraipoje nurodytas visiškas bedarbis išmokas gauna pagal gyvenamosios valstybės narės teisės aktų nuostatas, tartum jis visus draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpius būtų įgijęs pagal tos valstybės narės teisės aktus. Šias išmokas moka gyvenamosios valstybės narės įstaiga. Šioje dalyje nurodytas visiškas bedarbis, kuriam teisė į bedarbio išmokas būtų suteikta tik pagal kompetentingos valstybės narės nacionalinės teisės aktus, netaikant šio reglamento 6 straipsnio, kitu atveju gali nuspręsti būti tos valstybės narės įdarbinimo tarnybų žinioje ir turi gauti išmokas pagal tos valstybės narės teisės aktus, tartum jis ar ji gyventų toje valstybėje narėje. 3. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma visiškam bedarbiui, kuris, dirbdamas paskiausią darbą prieš tapdamas bedarbiu, įgijo draudimo laikotarpius dirbdamas savarankiškai arba savarankiško darbo laikotarpius, pripažįstamus bedarbio išmokų skyrimo tikslais kitoje nei jo gyvenamosios vietos valstybėje narėje, ir kurio gyvenamosios vietos valstybė narė pateikė pranešimą pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnį, patvirtinantį, kad jokiai savarankiškai dirbančių asmenų kategorijai netaikoma tos valstybės narės bedarbio išmokų sistema. 4. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje, 2 dalies trečioje pastraipoje arba 3 dalyje nurodytas visiškas bedarbis nepageidauja būti ar likti kompetentingos valstybės narės įdarbinimo tarnybų žinioje po to, kai jis jose užsiregistruoja, ir nusprendžia ieškoti darbo gyvenamosios vietos valstybėje narėje ar valstybėje narėje, kurioje jis paskutinį kartą vykdė veiklą, 64 straipsnis, išskyrus jo 1 dalies a punktą, taikomas mutatis mutandis. 5. Jeigu 4 dalyje nurodytas visiškas bedarbis nusprendžia ieškoti darbo gyvenamosios vietos valstybėje narėje ir anksčiau įgijo draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpių pagal tos valstybės narės teisės aktus, sumuojamų su laikotarpiais, įgytais valstybėje narėje, kurioje jis paskutinį kartą vykdė veiklą, ir kitose valstybėse narėse, kuriose jis vykdė kitą ankstesnę veiklą, pasibaigus laikotarpiui, kuriuo jis gauna bedarbio išmokas iš kompetentingos valstybės narės įstaigos pagal 4 dalį, jis gali prašyti bedarbio išmokų pagal gyvenamosios vietos valstybės narės teisės aktus, tartum visus tuos laikotarpius jis būtų įgijęs toje valstybėje narėje. Gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentinga įstaiga bedarbio išmokas moka pagal tos valstybės narės teisės aktus. Laikotarpis, per kurį bedarbis gavo išmokas pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus, išskaičiuojamas iš atitinkamo laikotarpio, už kurį jis turi teisę gauti išmokas pagal valstybės narės, kurioje jis gyvena, teisės aktus. 6. Šiame straipsnyje nurodytas visiškas bedarbis gali būti ne tik valstybės narės, mokančios išmokas pagal 1 arba 2 dalį, įdarbinimo tarnybų žinioje, bet ir kompetentingos valstybės narės arba gyvenamosios vietos valstybės narės įdarbinimo tarnybų žinioje.“ |
|
29) |
65a straipsnis išbraukiamas; |
|
30) |
68 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Jeigu teisės į išmokas sutampa, išmokos šeimai mokamos pagal tuos teisės aktus, kurie buvo pripažinti prioritetiniais pagal 1 dalies nuostatas. Dėl vienas kitam prieštaraujančių teisės aktų sustabdomas išmokų šeimai mokėjimas mokant tik pirmajame teisės akte dėl tos pačios rūšies išmokų numatyto dydžio išmoką, o už ją viršijančią sumą prireikus teikiamas diferencinis priedas. Tačiau nėra reikalavimo skirti tokį diferencinį priedą už kitoje valstybėje narėje gyvenančius vaikus, kai teisės į atitinkamą išmoką yra įgytos tik gyvenamosios vietos pagrindu. 2a. 2 dalyje numatyto išmokų šeimai diferencinio priedo apskaičiavimo tikslais numatomos dvi tos pačios rūšies išmokų kategorijos:
|
|
31) |
įterpiamas šis straipsnis: „68b straipsnis Speciali nuostata dėl išmokų šeimai pinigais, kuriomis siekiama pakeisti pajamas vaiko auginimo laikotarpiu 1. Šio reglamento 68 straipsnio 2a dalies a punkte nurodytos išmokos šeimai, kurios yra išvardytos šio reglamento XIII priedo I dalyje, skiriamos pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus tik asmeniui, kuriam taikomi tie teisės aktai. Išvestinė teisė į tokias išmokas neegzistuoja. Šio reglamento 68a straipsnis tokioms išmokoms netaikomas, o iš kompetentingos įstaigos nereikalaujama atsižvelgti į kito iš tėvų ar globėjo, arba vaiką ar vaikus globojančios įstaigos pateiktą prašymą, kaip nustatyta įgyvendinimo reglamento 60 straipsnio 1 dalyje. 2. Nukrypstant nuo 68 straipsnio 2 dalies, jeigu teisės į išmokas sutampa pagal prieštaraujantį teisės aktą, valstybė narė gali naudos gavėjui skirti visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos šeimai sumą, nepriklausomai nuo pirmajame teisės akte numatyto išmokos dydžio. Šią nukrypti leidžiančią nuostatą taikančios valstybės narės išvardijamos XIII priedo 2 dalyje nurodant išmokas šeimai, kurioms taikoma ši nukrypti leidžianti nuostata.“ |
|
32) |
72 straipsnyje įterpiamas šis punktas:
; |
|
33) |
V antraštinėje dalyje „Kitos nuostatos“ įterpiamas šis straipsnis: „75a straipsnis Kompetentingų institucijų įsipareigojimai 1. Kompetentingos valdžios institucijos, laikydamosi savo nacionalinės teisės aktų ir praktikos, užtikrina, kad atitinkamos jų įstaigos būtų informuotos ir taikytų visas teisines ir kitas nuostatas, įskaitant Administracinės komisijos sprendimus, tose srityse, kurioms taikomas šis reglamentas ir įgyvendinimo reglamentas, ir laikantis šiuose reglamentuose nustatytų sąlygų. 2. Siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai nustatoma, kurie teisės aktai taikytini, kompetentingos valdžios institucijos, kai tikslinga, skatina jų įstaigų ir kitų atitinkamų organų, pavyzdžiui, darbo inspekcijų, bendradarbiavimą jų valstybėse narėse.“ |
|
34) |
86 straipsnis išbraukiamas, nedarant poveikio 91 straipsnio ketvirtos ir penktos pastraipų taikymui; |
|
35) |
87a straipsnio 2 dalis išbraukiama; |
|
36) |
įterpiamas šis straipsnis: „87b straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostata, susijusi su šio reglamento 91 straipsnyje ir Įgyvendinimo reglamento 97 straipsnyje nurodytomis nuostatomis 1. Pagal šio reglamento 91 straipsnio trečioje pastraipoje arba Įgyvendinimo reglamento 97 straipsnio antroje pastraipoje nurodytas nuostatas teisės neįgyjamos iki tame punkte nurodytų atitinkamų taikymo pradžios datų. 2. Atitinkama valstybė narė atsižvelgia į visus draudimo laikotarpius ir prireikus darbo pagal darbo sutartį ir savarankiško darbo arba gyvenimo šalyje laikotarpius, įgytus pagal valstybės narės teisės aktus anksčiau nei atitinkamos taikymo pradžios datos, kaip išdėstyta šio reglamento 91 straipsnio trečioje, ketvirtoje bei penktoje pastraipose ir Įgyvendinimo reglamento 97 straipsnio antroje, trečioje bei ketvirtoje pastraipose, nustatydama teises į išmokas, įgytas pagal tas nuostatas. 3. Laikantis šio straipsnio 1 dalies, teisės pagal šio reglamento 91 straipsnio trečioje pastraipoje ir Įgyvendinimo reglamento 97 straipsnio antroje pastraipoje nurodytas nuostatas gali būti įgyjamos, netgi jeigu jos yra susijusios su draudiminiu įvykiu, įvykusiu iki tų nuostatų taikymo atitinkamoje valstybėje narėje datos. 4. Tais atvejais, kai pagal šio reglamento II antraštinę dalį asmeniui taikomi kitos valstybės narės teisės aktai, nei tie, kurie jam buvo taikomi iki 2028 m. lapkričio 2 d., iki tos datos taikytini teisės aktai toliau taikomi pereinamuoju laikotarpiu, trunkančiu tol, kol padėtis pasikeičia. Tas pereinamasis laikotarpis bet kuriuo atveju baigiasi 2036 m. lapkričio 2 d. Atitinkamas asmuo gali pateikti prašymą nebetaikyti pereinamojo laikotarpio. Toks prašymas pateikiamas įstaigai, kurią paskiria gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingą valdžios institucija. Prašymai, pateikti 2029 m. sausio 2 d. arba anksčiau, laikomi pateiktais 2028 m. lapkričio 2 d. Prašymai, pateikti po 2029 m. sausio 2 d., laikomi pateiktais pirmą mėnesio, einančio po jų pateikimo mėnesio, dieną. Ši dalis netaikoma 12 straipsniui. 12 straipsnis redakcijoje, galiojančioje iki 2026 m. lapkričio 1 d., toliau taikomas įdarbintiems darbuotojams, kurie yra komandiruoti į kitą valstybę narę, arba savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie vyksta dirbti panašios veiklos į kitą valstybę narę iki 2028 m. lapkričio 2 d. 5. III antraštinės dalies 1 skyrius redakcijoje, galiojančioje iki 2026 m. lapkričio 1 d., toliau taikomas ilgalaikės priežiūros išmokoms, pretenzijų sureguliavimui, dėl kurių prašymai pateikti iki 2028 m. lapkričio 2 d. 6. III antraštinės dalies 6 skyrius redakcijoje, galiojančioje iki 2026 m. lapkričio 1 d., toliau taikomas bedarbio pašalpoms, dėl kurių prašymai buvo pateikti iki atitinkamos taikymo datos, kaip išdėstyta 91 straipsnio trečioje, ketvirtoje bei penktoje pastraipose. 7. III antraštinės dalies 8 skyrius redakcijoje, galiojančioje iki 2026 m. lapkričio 1 d., toliau taikomas išmokoms šeimai už vaikus, kurie gimė anksčiau nei 2028 m. lapkričio 2 d.“ |
|
37) |
88 straipsnis pakeičiamas taip: „88 straipsnis Įgaliojimų iš dalies pakeisti priedus suteikimas Komisijai pagal 88a straipsnį Komisija suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į Administracinės komisijos prašymą, būtų reguliariai iš dalies keičiami šio reglamento ir įgyvendinimo reglamento priedai. 88a straipsnis Įgaliojimų delegavimas 1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2. 88 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2026 m. lapkričio 1 d. 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 88 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami jame nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. 5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 6. Pagal 88 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“ |
|
38) |
įterpiami šie straipsniai: „88b straipsnis Įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus 1. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatoma tvarka, įskaitant, kai tinkama, terminus, kurios turi būti laikomasi siekiant užtikrinti šio reglamento II antraštinės dalies ir įgyvendinimo reglamente išdėstytų atitinkamų procedūrų įgyvendinimą vienodomis sąlygomis. Tais įgyvendinimo aktais nustatomos standartinės procedūros, susijusios su:
2. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 88c straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 88c straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011. 2. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.“ |
|
39) |
91 straipsnis pakeičiamas taip: „91 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2010 m. gegužės 1 d. Nepaisant antros pastraipos, taikomos šios taikymo pradžios datos:
Nepaisant šio straipsnio trečios pastraipos, asmenų, kurių atžvilgiu Liuksemburgas, jiems dirbant paskutinį darbą pagal darbo sutartį arba savarankiškai, buvo kompetentinga valstybė narė, atžvilgiu, iki 2026 m. lapkričio 1 d. galiojusios redakcijos 65, 65a ir 86 straipsniai taikomi iki 2031 m. lapkričio 2 d. Liuksemburgas gali pranešti Komisijai, kad ketvirtoje pastraipoje nurodytą laikotarpį reikia pratęsti iki 2033 m. lapkričio 2 d. Toks pranešimas apie pratęsimą pateikiamas per pagrįstą laikotarpį iki ketvirtoje pastraipoje nurodyto laikotarpio pabaigos. Pranešimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.“ |
|
40) |
Reglamento (EB) Nr. 883/2004 priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento I priedą. |
2 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
įterpiama ši konstatuojamoji dalis:
; |
|
2) |
įterpiamos šios konstatuojamosios dalys:
; |
|
3) |
įterpiama ši konstatuojamoji dalis:
; |
|
4) |
19 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:
(*17) 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL L 84, 2010 3 31, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2010/24/oj).“;" |
|
5) |
papildoma šiomis konstatuojamosiomis dalimis:
(*18) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj).“;" |
|
6) |
1 straipsnio 2 dalyje įterpiami šie punktai:
; |
|
7) |
2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
8) |
3 straipsnio 3 dalis išbraukiama; |
|
9) |
5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip: „2. Tuo atveju, kai privaloma informacija nepateikiama, dokumentą gavusi valstybės narės įstaiga nedelsdama apie tai praneša dokumentą išdavusiai įstaigai. Dokumentą išdavusi įstaiga kuo greičiau ištaiso dokumentą arba patvirtina, kad netenkinamos dokumento išdavimo sąlygos. Jeigu per 30 darbo dienų trūkstama privaloma informacija nepateikiama, dokumentą gavusi valstybės narės įstaiga gali veikti taip, tarsi dokumentas niekada nebūtų buvęs išduotas. Tokiu atveju ta įstaiga atitinkamai informuoja dokumentą išdavusią įstaigą. 3. Nedarant poveikio 19a straipsniui, jei kyla abejonių dėl dokumento galiojimo arba dėl faktų, kuriais pagrįstas tas dokumentas, tikslumo, dokumentą gaunanti valstybės narės įstaiga prašo dokumentą išdavusios įstaigos suteikti reikiamą tikslesnę informaciją ir, kai tikslinga, anuliuoti arba ištaisyti tą dokumentą. Išdavusi įstaiga persvarsto dokumento išdavimo pagrindą ir prireikus jį anuliuoja arba ištaiso. 4. Jei kyla abejonių dėl atitinkamo asmens pateiktos informacijos, dokumento ar patvirtinančių įrodymų galiojimo arba faktų, kuriais pagrįstas tas dokumentas, tikslumo, bet kuri atitinkama įstaiga kompetentingos įstaigos prašymu, jeigu tai įmanoma, informaciją ar dokumentą patikrina. 5. Jei atitinkamoms įstaigoms nepavyksta susitarti, ne anksčiau kaip po mėnesio nuo tos dienos, kurią dokumentą gavusi įstaiga pateikė prašymą, per kompetentingas valdžios institucijas gali būti kreipiamasi į Administracinę komisiją. Administracinė komisija mėgina išspręsti klausimą per šešis mėnesius nuo dienos, kurią į ją buvo kreiptasi. Siekdama suderinti skirtingus požiūrius, Administracinė komisija pagal pagrindinio reglamento 72 straipsnio a punktą gali priimti sprendimą dėl atitinkamų pagrindinio reglamento arba įgyvendinimo reglamento nuostatų aiškinimo. Kompetentingos valdžios institucijos ir atitinkamos įstaigos imasi reikiamų priemonių tokiam sprendimui taikyti, nedarant poveikio valdžios institucijų, įstaigų ir atitinkamų asmenų teisei naudotis procedūromis ir teismais, numatytais valstybių narių teisės aktais, įgyvendinimo reglamentu arba Europos Sąjungos sutartimi ar Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo.“ |
|
10) |
14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
11) |
15 straipsnis pakeičiamas taip: „15 straipsnis Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies b ir d punktų, 11 straipsnio 4 dalies ir 12 straipsnio taikymo tvarka (dėl informacijos teikimo atitinkamoms įstaigoms) 1. Jei pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį asmuo vykdo veiklą valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė pagal pagrindinio reglamento II antraštinę dalį, darbdavys arba, kai asmuo dirba ne pagal darbo sutartį, suinteresuotasis asmuo prieš pradėdamas veiklą informuoja apie tai valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi, kompetentingą įstaigą ir paprašo išduoti pažymėjimą, nurodytą įgyvendinimo reglamento 19 straipsnio 2 dalyje. 1a. Gavusi 1 dalyje nurodytą prašymą, kompetentinga įstaiga išduoda pažymėjimą apie atitinkamam asmeniui taikomus teisės aktus. Jei tas pažymėjimas neišduodamas iš karto, ji išduoda automatinį prašymo gavimo patvirtinimą, kuris yra įrodymas, kad kompetentinga įstaiga buvo informuota pagal 1 dalį. Kompetentinga įstaiga nedelsdama pateikia valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingos valdžios institucijos paskirtai įstaigai atitinkamą informaciją apie tam asmeniui taikytinus teisės aktus arba, jei tokios informacijos dar nėra, informaciją apie gavimo patvirtinimą. 1b. 1 ir 1a dalys netaikomos verslo kelionėms. Be to, išskyrus 6 priede apibrėžtą statybos sektoriaus veiklą, 1 ir 1a dalys netaikomos veiklai, kurios bendra trukmė neviršija trijų darbo dienų iš eilės per 30 dienų iš eilės laikotarpį. 1c. Pagrindinio reglamento 12 straipsnyje nurodytais atvejais, kai pažymėjimas, kaip nurodyta įgyvendinimo reglamento 19 straipsnio 2 dalyje, nebuvo išduotas, darbdavys arba, jei tai savarankiškai dirbantis asmuo, atitinkamas asmuo valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingos įstaigos prašymu pateikia šio straipsnio 1a dalyje nurodytą gavimo patvirtinimą arba įrodymus, kad veiklai taikoma šio straipsnio 1b dalyje nurodyta išimtis. Darbdaviai lieka atsakingi už reikiamų įrodymų pateikimą ir tuo tikslu atitinkamų patvirtinamųjų dokumentų pateikimą asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį kitoje valstybėje narėje. Tokie įrodymai gali būti pateikiami popierine arba elektronine forma. 1d. Jeigu valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingai įstaigai kyla abejonių dėl darbdavio arba atitinkamo asmens pateiktos informacijos, dokumento ar patvirtinamųjų įrodymų galiojimo arba faktų, kuriais grindžiamas dokumentas, tikslumo, ta įstaiga gali paprašyti valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi, kompetentingos įstaigos pateikti papildomos informacijos. Taikomas 19a straipsnis ir 20 straipsnio 3 bei 4 dalys. 2. Jeigu asmuo, kuriam taikomas pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies b ar d punktas, vykdo veiklą valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė, darbdavys arba, kai asmuo dirba ne pagal darbo sutartį, atitinkamas asmuo informuoja apie tai valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi, kompetentingą įstaigą, jei įmanoma, prieš pradedant veiklą. Ta įstaiga nedelsdama sudaro galimybę atitinkamam asmeniui ir valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingos valdžios institucijos paskirtai įstaigai gauti informaciją apie teisės aktus, taikomus atitinkamam asmeniui. Šio straipsnio 1b dalis taikoma mutatis mutandis. 3. Darbdavys, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalyje, kurio darbuotojas dirba laive, plaukiojančiame su kitos valstybės narės vėliava, jei įmanoma, iš anksto atitinkamai informuoja valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalies antrąjį sakinį, kompetentingą įstaigą. Ta įstaiga nedelsdama sudaro galimybę valstybės narės, su kurios vėliava plaukiojančiame laive pagal sutartį dirbantis darbuotojas atlieka savo darbą, kompetentingos valdžios institucijos paskirtai įstaigai gauti informaciją apie teisės aktus, taikomus atitinkamam asmeniui pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį.“ |
|
12) |
16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
13) |
19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
14) |
įterpiamas šis straipsnis: „19a straipsnis Bendradarbiavimas tuo atveju, jei kyla abejonių dėl dokumentų, susijusių su taikytinais teisės aktais, galiojimo 1. Nepaisant 5 straipsnio, jei kyla abejonių dėl dokumento, kuriuo nurodoma atitinkamo asmens padėtis taikytinų teisės aktų tikslais, galiojimo arba dėl faktų, kuriais pagrįstas tas dokumentas, tikslumo, dokumentą gaunanti valstybės narės įstaiga prašo dokumentą išdavusios įstaigos suteikti reikiamą tikslesnę informaciją ir, kai tinkama, anuliuoti arba ištaisyti tą dokumentą. Prašančioji įstaiga savo prašymą pagrindžia ir pateikia atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus, dėl kurių tas prašymas yra pateiktas. 2. Gavusi tokį prašymą, dokumentą išdavusi įstaiga persvarsto jo išdavimo pagrindą ir, jei aptinkama klaida, anuliuoja arba ištaiso dokumentą per 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Anuliavimas arba ištaisymas galioja atgaline data. Vis dėlto tais atvejais, kai esama neproporcingų padarinių rizikos, visų pirma rizikos, kad asmuo visu atitinkamu laikotarpiu arba dalį tokio laikotarpio praras apdraustojo statusą visose atitinkamose valstybėse narėse, valstybės narės apsvarsto, ar taikyti pagrindinio reglamento 16 straipsnį. Jeigu dokumentą išdavusi įstaiga mano, jog remiantis turimais įrodymais nėra jokių abejonių, kad to dokumento prašęs asmuo sukčiavo, ji nedelsdama anuliuoja arba ištaiso tą dokumentą atgaline data. 3. Jeigu dokumentą išdavusi įstaiga, persvarsčiusi dokumento išdavimo pagrindus, neranda jokių klaidų, ji nusiunčia prašančiajai įstaigai visus turimus įrodymus per 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Skubiais atvejais, kai skubos priežastys yra aiškiai nurodytos ir pagrįstos prašyme, įrodymai perduodami per dešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, įskaitant atvejus, kai dokumentą išdavusi įstaiga nėra baigusi svarstymų pagal 2 dalį. 4. Jei prašančioji įstaiga, gavusi turimus įrodymus, toliau abejoja dėl dokumento galiojimo, dėl faktų, kuriais grindžiami tame dokumente pateikti duomenys, tikslumo, arba dėl informacijos, kuria remiantis dokumentas buvo išduotas, tikslumo, ji gali pateikti su tuo susijusių įrodymų ir pateikti dar vieną prašymą suteikti tikslesnės informacijos ir, kai tikslinga, prašyti dokumentą išdavusios įstaigos anuliuoti arba ištaisyti tą dokumentą laikantis šiame straipsnyje išdėstytos tvarkos ir laiko terminų. 5. Jeigu gaunančioji įstaiga toliau turi abejonių ir atitinkamos įstaigos nepasiekia susitarimo, taikoma 5 straipsnio 5 dalis.“ |
|
15) |
20 straipsnis papildomas šiomis dalimis: „3. Taikant pagrindinio reglamento II antraštinę dalį, valstybių narių įstaigos, nedarant poveikio įgyvendinimo reglamento 19a straipsniui, atsako į kitų valstybių narių įstaigų pateiktas užklausas per 35 darbo dienas nuo prašymo gavimo. 4. Jeigu asmuo dirba pagal darbo sutartį arba savarankiškai kitoje valstybėje narėje neturėdamas patvirtinimo, kaip nurodyta įgyvendinimo reglamento 19 straipsnio 2 dalyje, atitinkama įstaiga toje kitoje valstybėje narėje gali prašyti valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi prima facie, įstaigos pateikti informacijos apie tam asmeniui taikomus teisės aktus, išskyrus atvejus, kai patvirtinimo nereikalaujama pagal įgyvendinamojo reglamento 15 straipsnį. Jeigu prašomoji įstaiga neatsako į prašymą per 35 darbo dienas nuo jo gavimo dienos, prašančioji įstaiga gali veikti taip, lyg joks pažymėjimas nebūtų buvęs išduotas ir atitinkamai informuoja prašomąją įstaigą. Jeigu vėliau prašomoji įstaiga išduoda pažymėjimą, tas pažymėjimas, kai tinkama, išduodamas atgaline data.“ |
|
16) |
III antraštinės dalies 1 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip: „Ligos, ilgalaikės priežiūros, motinystės ir lygiavertės tėvystės išmokos“ ; |
|
17) |
25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
18) |
26 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Kompetentinga įstaiga pasilieka teisę bet kuriuo leidimo išdavimo procedūros metu surengti apdraustojo sveikatos patikrinimą, kurį atliktų jos pasirinktas gydytojas ar kitas kvalifikuotas asmuo, laikantis nacionalinės teisės ar praktikos, gyvenamosios vietos ar buvimo vietos valstybėje narėje.“ |
|
19) |
31 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Kompetentinga įstaiga taip pat praneša gyvenamosios vietos ar buvimo vietos įstaigai apie ilgalaikės priežiūros išmokų pinigais mokėjimą, kai pagal pastarosios įstaigos taikomus teisės aktus numatoma teikti ilgalaikės priežiūros išmokas natūra, įtrauktas į pagrindinio reglamento 33a straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą.“ |
|
20) |
32 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Tais atvejais, kai asmuo arba asmenų grupė gavus prašymą yra atleidžiami nuo privalomojo sveikatos arba ilgalaikės priežiūros draudimo ir todėl tiems asmenims netaikoma sveikatos arba ilgalaikės priežiūros draudimo sistema, kuriai taikomas pagrindinis reglamentas, kitos valstybės narės įstaiga tik dėl tokio atleidimo netampa atsakinga už šiems asmenims arba jų šeimos nariams pagal pagrindinio reglamento III antraštinės dalies I skyrių suteiktų išmokų natūra ar pinigais išlaidų padengimą.“ |
|
21) |
43 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Kiekvienos valstybės narės įstaiga, remdamasi jos taikytinais teisės aktais, apskaičiuoja mokėtinas sumas, atitinkančias savanoriško ar neprivalomo nuolatinio draudimo laikotarpius, kuriems pagal pagrindinio reglamento 53 straipsnio 3 dalies c punktą netaikomos kitos valstybės narės išmokų panaikinimo, sumažinimo ar sustabdymo taisyklės.“ |
|
22) |
54 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Įgyvendinimo reglamento 12 straipsnio 1 dalis mutatis mutandis taikoma pagrindinio reglamento 60a straipsniui. Nedarant poveikio pagrindinėms susijusių įstaigų pareigoms, atitinkamas asmuo kompetentingai įstaigai gali pateikti valstybės narės, kurios teisės aktai atitinkamam asmeniui buvo taikomi, kai jis ar ji dirbo paskutinį darbą pagal darbo sutartį arba savarankiškai, įstaigos išduotą dokumentą, kuriame nurodomi laikotarpiai, įgyti pagal tuos teisės aktus.“ |
|
23) |
įterpiamas šis straipsnis: „54a straipsnis Pagrindinio reglamento 61 straipsnio 2 dalies taikymo tvarka 1. Pagrindinio reglamento 61 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju bedarbis paskiausio draudimo, darbo pagal sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio valstybės narės įdarbinimo tarnybose užsiregistruoja kaip darbo ieškantis asmuo ir tos valstybės narės įstaigai pateikia prašymą skirti išmokas. Jei prašymas pateikiamas pagrindinio reglamento 61 straipsnio 2 dalyje nurodytai valstybės narės įstaigai, ta įstaiga nedelsdama perduoda prašymą paskiausio draudimo, darbo pagal sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio valstybės narės įstaigai. Pirminio prašymo pateikimo data galioja visoms atitinkamoms įstaigoms. 2. Jei, išnagrinėjusi prašymą, paskiausio draudimo, darbo pagal sutartį arba savarankiško darbo laikotarpio valstybės narės įstaiga nustato, kad bedarbis netenkina pagrindinio reglamento 61 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikotarpių sumavimo sąlygų ir iš įstaigos turimos informacijos akivaizdu, kad bedarbis yra įgijęs būtiną laikotarpį, kad įgytų teisę gauti išmokas pagal pagrindinio reglamento 61 straipsnio 2 dalį, ji, remdamasi ta nuostata, nedelsdama nusiunčia dokumentą toje nuostatoje nurodytai valstybės narės įstaigai. Jeigu nėra akivaizdu, kad bedarbis įgijo laikotarpį, būtiną išmokoms gauti pagal pagrindinio reglamento 61 straipsnio 2 dalį, valstybės narės, kurioje buvo paskiausio draudimo, darbo pagal sutartį arba savarankiško darbo laikotarpis, įstaiga, prieš išsiųsdama dokumentą, susisiekia su toje nuostatoje nurodyta valstybės narės įstaiga, kad nustatytų, ar toje nuostatoje nurodytas laikotarpis buvo įgytas toje valstybėje narėje. 3. 2 dalyje nurodytame dokumente pateikiama būtina informacija apie bedarbio padėtį. Tokio dokumento formą ir turinį nustato Administracinė komisija.“ |
|
24) |
55 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
25) |
56 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
26) |
įterpiamas šis straipsnis: „56a straipsnis Paramos ir bendradarbiavimo bedarbių, gyvenusių valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, atžvilgiu taikomos sustiprintos priemonės 1. Dviejų arba daugiau valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos arba kompetentingos įstaigos bendradarbiauja ir gali susitarti dėl konkrečių procedūrų ir terminų, susijusių su bedarbio padėties stebėjimu ir dėl kitų priemonių, skirtų padėti valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, gyvenantiems bedarbiams ieškoti darbo. 2. Atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad pagrindinio reglamento 65 straipsnyje nurodyti bedarbiai kiekvienos iš jų teritorijoje galėtų naudotis Europos užimtumo tarnybų tinklu (EURES) ir paramos paslaugomis pasienio regionuose, jei tokių yra, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/589 (*19). (*19) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013, (OL L 107, 2016 4 22, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/589/oj).“;" |
|
27) |
57 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip: „Nuostatos dėl pagrindinio reglamento 60a, 61, 62, 64 ir 65 straipsnių taikymo asmenims, kuriems taikoma speciali sistema, skirta valstybės tarnautojams“ ; |
|
28) |
64 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka pakeičiama taip:
; |
|
29) |
65 straipsnis pakeičiamas taip: „65 straipsnis Pranešimas apie vidutines metines išlaidas 1. Apie ataskaitinių metų vidutines metines išlaidas kiekvienos amžiaus grupės vienam asmeniui Audito valdybai pranešama ne vėliau kaip iki antrųjų metų po tų metų, apie kuriuos informuojama, pabaigos. 2. Vidutinės metinės išlaidos, apie kurias pranešama pagal 1 dalį, kasmet skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje gavus Administracinės komisijos sutikimą. 3. Kai valstybė narė negali nurodyti konkrečių metų vidutinių metinių išlaidų iki 1 dalyje nurodyto termino, ji iki to paties termino teikia prašymą dėl leidimo Administracinei komisijai ir Audito valdybai leisti taikyti tai valstybei narei vidutines metines išlaidas, paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dėl metų, einančių prieš konkrečius metus, kuriais reikia pranešti apie tas išlaidas. Teikdama tokį prašymą dėl leidimo valstybė narė turi paaiškinti priežastis, dėl kurių ji negali pranešti apie atitinkamų metų vidutines metines išlaidas. Jei Administracinė komisija, apsvarsčiusi Audito valdybos nuomonę, sutinka patenkinti valstybės narės prašymą, metų, einančių prieš metus, už kuriuos nepateiktas pranešimas, vidutinės metinės išlaidos dar kartą paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 4. Leidimas pagal 3 dalį negali būti duodamas dvejus metus paeiliui.“ |
|
30) |
66 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Pagrindinio reglamento 35 ir 41 straipsniuose numatyti atsiskaitymai tarp valstybių narių įstaigų atliekami tarpininkaujant susižinojimo tarnybai. Už atsiskaitymus pagal pagrindinio reglamento 35 ir 41 straipsnius gali būti atsakingos skirtingos susižinojimo tarnybos. Abipusiai reikalavimai gali būti įskaitomi tarp susižinojimo tarnybų.“ |
|
31) |
67 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
32) |
68 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Delspinigiai skaičiuojami remiantis Europos Centrinio Banko pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma orientacine norma, padidinta dviem procentiniais punktais. Taikytina orientacinė norma yra ta, kuri įsigaliojo pirmąją mėnesio, kurį turėjo būti atliktas mokėjimas, dieną.“ |
|
33) |
70 straipsnis išbraukiamas; |
|
34) |
72 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Išskyrus atvejus, kai įgyvendinimo reglamento 73 straipsnyje numatyta kitaip, jei valstybės narės įstaiga asmeniui yra išmokėjusi nepriklausančias išmokas, ta įstaiga, laikydamasi jos taikomuose teisės aktuose nustatytų sąlygų ir apribojimų, gali prašyti bet kurios kitos valstybės narės įstaigos, atsakingos už išmokų atitinkamam asmeniui mokėjimą, išskaityti nepriklausančią sumą iš įsiskolinimo ar einamųjų mokėjimų, kuriuos jos yra skolingos atitinkamam asmeniui, neatsižvelgiant į tai, kuriai socialinės apsaugos išmokų grupei priskiriamos mokamos išmokos. Tos valstybės narės įstaiga, laikydamasi savo taikomuose teisės aktuose nustatytų šios rūšies kompensacijų procedūrą reglamentuojančių sąlygų ir apribojimų, išskaito atitinkamą sumą, tarsi ji pati būtų permokėjusi sumas, ir išskaitytą sumą perveda nepriklausančias išmokas sumokėjusiai įstaigai.“ |
|
35) |
73 straipsnis pakeičiamas taip: „73 straipsnis Nepriklausančių išmokų pinigais bei natūra ir įmokų sureguliavimas taikytinų teisės aktų pakeitimo atgaline data atveju arba kitais atvejais, kai įstaiga nebuvo kompetentinga 1. Tuo atveju, kai taikytini teisės aktai keičiami atgaline data, įskaitant įgyvendinimo reglamento 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus, taip pat kitais atvejais, kai įstaiga, kuri nebuvo kompetentinga, išmokėjo ar suteikė nepriklausančias išmokas arba gavo nepriklausančias įmokas, ta įstaiga per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo padarytas taikytinų teisės aktų pakeitimas arba buvo nustatyta už išmokų suteikimą arba įmokų gavimą atsakinga įstaiga, parengia išmokėtos arba gautos nepriklausančios sumos pažymą ir ją nusiunčia nustatytai kompetentingai įstaigai sumų kompensavimo tikslais. 2. Išmokas natūra kompensuoja ta įstaiga, kuri yra nustatyta kaip kompetentinga pagal įgyvendinimo reglamento 66, 67 ir 68 straipsnius. 3. Nustatyta kompetentinga įstaiga, atsakinga už išmokų pinigais mokėjimą, išskaito sumą, kompensuotiną įstaigai, kuri nebuvo kompetentinga arba buvo tik laikinai kompetentinga, iš atitinkamų išmokų įsiskolinimo atitinkamam asmeniui ir nedelsdama perveda išskaitytą sumą tai įstaigai. Jei išmokėtų nepriklausančių išmokų suma viršija įsiskolinimo nustatytai kompetentingai įstaigai sumą arba jei įsiskolinimų nėra, nustatyta kompetentinga įstaiga, laikydamasi jos taikomuose teisės aktuose nustatytų sąlygų ir apribojimų, šią sumą išskaito iš einamųjų mokėjimų ir nedelsdama išskaitytą sumą perveda nepriklausančias išmokas pinigais išmokėjusiai įstaigai kompensavimo tikslais. 4. Įstaiga, gavusi nepriklausančias fizinio arba juridinio asmens sumokėtas įmokas, šias sumas sumokėjusiam asmeniui kompensuoja tik tada, kai nustatyta kompetentinga įstaiga tai įstaigai bus patvirtinusi aptariamas sumas. Nustatytos kompetentingos įstaigos prašymu, kuris pateikiamas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jai buvo pateikta sumokėtos ar gautos sumos pažyma, nepriklausančias įmokas gavusi įstaiga tas įmokas perveda nustatytai kompetentingai įstaigai už tą laikotarpį, kad būtų sureguliuota padėtis, susijusi su įmokomis, kurias fizinis arba juridinis asmuo yra jai skolingas. Laikoma, kad pervestos įmokos buvo atgaline data sumokėtos nustatytai kompetentingai įstaigai. Jei gautų nepriklausančių įmokų suma viršija sumą, kurią tas fizinis ar juridinis asmuo yra skolingas nustatytai kompetentingai įstaigai, nepriklausančias įmokas gavusi įstaiga atitinkamam fiziniam ar juridiniam asmeniui kompensuoja permokėtą sumą, apskaičiuotą pagal nacionalinę teisę. 5. Nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti terminai negali būti pagrįsta priežastis atsisakyti nagrinėti įstaigų tarpusavio reikalavimus pagal šį straipsnį. 6. Įgyvendinimo reglamento 5 straipsnio 5 dalyje ar 6 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros atveju šis straipsnis netaikomas pretenzijoms, kurios tą dieną, kai procedūra buvo pradėta, yra senesnės nei 36 mėnesiai. 7. Dvi ar daugiau valstybių narių gali susitarti dėl konkrečių nuostatų ir procedūrų, kurios skiriasi nuo nustatytųjų šio straipsnio 1–6 dalyse, ir išmokų natūra atveju gali taikyti pagrindinio reglamento 35 straipsnio 3 dalį, jei tos nuostatos ir procedūros nėra nepalankios atitinkamiems asmenims. 8. Administracinė komisija nustato išsamią šio straipsnio taikymo tvarką.“ |
|
36) |
75 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
37) |
77 straipsnis pakeičiamas taip: „77 straipsnis Pranešimas 1. Prašančiosios šalies prašymu prašomoji šalis, laikydamasi jos pačios valstybėje narėje galiojančių taisyklių dėl pranešimo apie panašius dokumentus ar sprendimus, praneša adresatui apie visus dokumentus ir sprendimus, įskaitant teisminio pobūdžio dokumentus ir sprendimus, priimtus prašančiosios šalies valstybėje narėje bei susijusius su pretenzija arba jos patenkinimu. 2. Prašymas pranešti teikiamas kartu su standartine forma, kurioje nurodoma bent ši informacija, ir dokumentu ar spendimu, apie kurį turi būti pranešta:
3. Prašomoji šalis nedelsdama informuoja prašančiąją šalį apie veiksmus, kurių ji ėmėsi jos prašymui pateikti pranešimą patenkinti, ir visų pirma nurodo datą, kada dokumentas arba sprendimas buvo išsiųstas adresatui. 4. Prašančioji šalis pateikia prašymą pateikti pranešimą pagal šį straipsnį tik tuo atveju, kai ji negali pranešti pagal taisykles, reglamentuojančias pranešimą apie atitinkamą dokumentą savo valstybėje narėje, arba kai dėl tokio pranešimo kiltų neproporcingai didelių sunkumų. 5. Prašomoji šalis užtikrina, kad pranešimas prašomosios šalies valstybėje narėje būtų pateikiamas pagal prašomosios šalies valstybėje narėje galiojančius nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką. 6. 5 dalis neturi poveikio bet kokios kitos formos pranešimui, kurį prašančiosios šalies valstybės narės institucija pateikia pagal toje valstybėje narėje galiojančias taisykles. Prašančiosios šalies valstybės narės institucija gali kitos valstybės narės teritorijoje esančiam asmeniui apie bet kokį dokumentą pranešti tiesiogiai registruotu arba elektroniniu paštu.“ |
|
38) |
78 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
39) |
79–82 straipsniai pakeičiami taip: „79 straipsnis Dokumentas dėl pretenzijos patenkinimo užtikrinimo 1. Suvienodintame dokumente dėl vykdymo užtikrinimo prašomosios šalies valstybėje narėje turi atsispindėti pirminio dokumento dėl vykdymo užtikrinimo esminis turinys, ir jis yra pretenzijos patenkinimo ir atsargumo priemonių, kurių imamasi prašomosios šalies valstybėje narėje, vienintelis pagrindas. Toje valstybėje narėje jis neturi būti kaip nors pripažintas, papildytas ar pakeistas. 2. Į suvienodintą dokumentą dėl vykdymo užtikrinimo įtraukiama tokia informacija:
80 straipsnis Susitarimai dėl mokėjimo ir terminai 1. Pretenzijos patenkinamos prašomosios šalies valstybės narės valiuta. Atsižvelgiant į 85 straipsnio 1a dalį, prašomoji šalis perveda visą išieškotą pretenzijos sumą prašančiajai šaliai. Pervesdama pretenzijos sumą prašančiajai šaliai, prašomoji šalis taip pat pateikia atitinkamą informaciją, susijusią su atitinkamo fizinio ar juridinio asmens identifikavimu, kaip nurodyta įgyvendinimo reglamento 79 straipsnio 2 dalyje. 2. Jei tai leidžiama pagal prašomosios šalies valstybėje narėje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, prašomoji šalis gali duoti skolininkui laiko skolai grąžinti arba leisti grąžinti skolą dalimis. Be to, prašomoji šalis perveda prašančiajai šaliai visus delspinigius, gautus už skirtą papildomą laiką. Prašomoji šalis atitinkamai informuoja prašančiąją šalį apie visus tokius sprendimus. Prašomoji šalis delspinigius už pavėluotą mokėjimą skaičiuoja nuo prašymo vykdyti reikalavimą gavimo datos pagal prašomosios šalies valstybėje narėje galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracines nuostatas. 81 straipsnis Ginčas ar dokumento dėl pretenzijos patenkinimo užtikrinimo užginčijimas ir ginčas dėl vykdomųjų priemonių 1. Jeigu vykstant pretenzijos patenkinimo procedūrai suinteresuotoji šalis užginčija pretenziją, pirminį dokumentą dėl vykdymo užtikrinimo prašančiosios šalies valstybėje narėje, suvienodintą dokumentą dėl vykdymo užtikrinimo prašomosios šalies valstybėje narėje arba prašančiosios šalies valstybės narės institucijos pateikto pranešimo pagrįstumą, ta suinteresuotoji šalis pateikia ieškinį prašančiosios šalies valstybės narės atitinkamose institucijose pagal toje valstybėje narėje galiojančius įstatymus. Prašančioji šalis apie šį ieškinį nedelsdama praneša prašomajai šaliai. Suinteresuotoji šalis taip pat gali apie ieškinį informuoti prašomąją šalį. 2. Gavusi iš prašančiosios šalies arba iš suinteresuotosios šalies 1 dalyje nurodytą pranešimą ar informaciją, prašomoji šalis iš karto sustabdo vykdymo užtikrinimo procedūrą, kol bus priimtas atitinkamos institucijos sprendimas dėl šio klausimo, išskyrus atvejus, kai prašančioji šalis, remdamasi šios dalies antra pastraipa, pateikia prašymą patenkinti pretenziją. Nedarant poveikio įgyvendinimo reglamento 84 straipsniui, prašomoji šalis gali imtis atsargumo priemonių, garantuojančių pretenzijos patenkinimą, jei tokios priemonės yra leistinos panašioms pretenzijoms patenkinti pagal jos valstybės narės galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Nepaisant pirmos pastraipos, prašančioji šalis, laikydamasi savo pačios valstybėje narėje galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinės praktikos, gali pateikti prašomajai šaliai pagrįstą prašymą patenkinti užginčytą pretenziją, jei prašomosios šalies valstybės narės atitinkamuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ir administracinėje praktikoje numatyti tokie veiksmai. Jei ginčas išsprendžiamas skolininko naudai, prašančioji šalis privalo kompensuoti visas pagal prašomosios šalies valstybėje narėje galiojančius teisės aktus atgautas sumas ir sumokėti visas mokėtinas kompensacijas. 3. Jeigu užginčijamos vykdomosios priemonės, kurių buvo imtasi prašomosios šalies valstybėje narėje, ar prašančiosios šalies valstybės narės institucijos pateikto pranešimo pagrįstumas, ieškinys pateikiamas šios šalies valstybės narės atitinkamai institucijai pagal šioje valstybėje narėje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. 81a straipsnis Anuliavimas ir daliniai pakeitimai 1. Prašančioji šalis nedelsdama praneša prašomajai šaliai apie bet kokį paskesnį jos prašymo patenkinti pretenziją dalinį pakeitimą arba apie prašymo anuliavimą ir nurodo tokio dalinio pakeitimo ar anuliavimo priežastis. 2. Jeigu prašymas iš dalies keičiamas remiantis 81 straipsnio 1 dalyje nurodytos atitinkamos institucijos sprendimu, prašančioji šalis prašomajai šaliai perduoda šį sprendimą kartu su pataisytu suvienodintu dokumentu dėl vykdymo užtikrinimo prašomosios šalies valstybėje narėje. Prašomoji šalis tolesnes pretenzijos patenkinimo priemones taiko remdamasi pataisytu dokumentu. Pretenzijos patenkinimo ar atsargumo priemonės, kurių jau buvo imtasi remiantis pirminiu suvienodintu dokumentu dėl vykdymo užtikrinimo prašomosios šalies valstybėje narėje, gali būti tęsiamos remiantis pataisytu dokumentu, išskyrus atvejus, kai prašymas iš dalies keičiamas dėl to, kad pirminis dokumentas dėl vykdymo užtikrinimo prašančiosios šalies valstybėje narėje arba pirminis suvienodintas dokumentas dėl vykdymo užtikrinimo prašomosios šalies valstybėje narėje negalioja. Pataisytam dokumentui taikomi 79 ir 81 straipsniai. 3. Jei prašymas iš dalies keičiamas dėl kitos priežasties nei nurodyta 2 dalyje, ir toks dalinis pakeitimas numato pretenzijos sumos sumažinimą, prašomoji šalis toliau taiko pretenzijos patenkinimo ar atsargumo priemones, kurių jau ėmėsi ir kurios apsiriboja dar negrąžinta pretenzijos suma. 82 straipsnis Paramai taikomi apribojimai 1. Nedarant poveikio kompetencijai skirti paramą prašomoji šalis neprivalo:
Dėl b punkto, tais atvejais, kai pretenzija arba pirminis dokumentas dėl vykdymo užtikrinimo prašančiosios šalies valstybėje narėje yra užginčijami, penkerių metų laikotarpio pradžia laikoma ta data, kai pretenzija arba dokumentas dėl pretenzijos patenkinimo nebegali būti užginčyti. Be to, jeigu prašančiosios šalies valstybės narės institucijos sutinka atidėti mokėjimo terminą arba pritaria mokėjimo dalimis planui, penkerių metų laikotarpio pradžia laikoma data, kai pasibaigia visas mokėjimo laikotarpis. Tačiau tokiais atvejais prašomoji šalis neprivalo suteikti paramos dėl senesnių nei 10 metų pretenzijų, šį terminą skaičiuojant nuo pretenzijos patenkinimo datos prašančiosios šalies valstybėje narėje. 2. Prašomoji šalis informuoja prašančiąją šalį apie prašymo suteikti paramą atmetimo priežastis.“ |
|
40) |
84 straipsnis pakeičiamas taip: „84 straipsnis Atsargumo priemonės 1. Prašančiosios šalies pagrįstu prašymu prašomoji šalis imasi atsargumo priemonių, kad pagal nacionalinę teisę ir valstybėje narėje galiojančią administracinę praktiką būtų užtikrintas pretenzijos patenkinimas, jeigu pretenzija arba dokumentas dėl vykdymo užtikrinimo prašančiosios šalies valstybėje narėje yra užginčijami prašymo pateikimo metu arba jeigu pretenzijai dar netaikomas dokumentas dėl vykdymo užtikrinimo prašančiosios šalies valstybėje narėje, jeigu atsargumo priemonės panašiu atveju taip pat būtų galimos pagal prašančiosios šalies valstybės narės nacionalinę teisę ir administracinę praktiką. Prie prašymo imtis atsargumo priemonių prašomosios šalies valstybėje narėje pridedamas dokumentas, jei toks yra, parengtas siekiant leisti imtis atsargumo priemonių prašančiosios šalies valstybėje narėje ir susijęs su reikalavimu, dėl kurio prašoma savitarpio pagalbos. Prašančiosios šalies valstybėje narėje šis dokumentas neturi būti kaip nors pripažintas, papildytas ar pakeistas. 2. Prie prašymo imtis atsargumo priemonių gali būti pridėti kiti prašančiosios šalies valstybėje narėje išduoti su reikalavimu susiję dokumentai. 3. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalį, įgyvendinimo reglamento 78, 79, 81 ir 82 straipsnių nuostatos ir juose nustatytos procedūros taikomos mutatis mutandis.“ |
|
41) |
85 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Prašomoji šalis pagal prašomosios šalies valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus, taikomus panašioms pretenzijoms, pareikalauja, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo apmokėtų visas jos patirtas išlaidas, kurios yra susijusios su pretenzijos patenkinimu, o gautas lėšas pasilieka. 1a. Jeigu, be pretenzijos sumos, su pretenzijos patenkinimu susijusių išlaidų iš skolininko išieškoti neįmanoma, tos išlaidos išskaitomos iš sumos, kuri buvo faktiškai išieškota, arba, jei tai neįmanoma, jas kompensuoja prašančioji šalis. Prašančioji šalis ir prašomoji šalis gali susitarti dėl kompensavimo tvarkos konkrečiu atveju arba gali susitarti atsisakyti tokių išlaidų kompensavimo.“ |
|
42) |
įterpiamas šis straipsnis: „85a straipsnis Buvimas administracinėse patalpose ir dalyvavimas atliekant administracinius tyrimus 1. Prašančiosios ir prašomosios šalių susitarimu ir laikantis prašomosios šalies nustatytų sąlygų, prašančiosios šalies įgalioti pareigūnai, siekdami paskatinti šiame skirsnyje numatytą savitarpio paramą, gali:
2. Jeigu tai leidžiama pagal prašomosios šalies valstybės narės galiojančius teisės aktus, 1 dalyje nurodytame susitarime gali būti numatyta, kad prašančiosios valstybės narės pareigūnai gali apklausti asmenis ir nagrinėti įrašus. 3. Prašančiosios šalies įgalioti pareigūnai, vykdydami pareigas pagal 1 ar 2 dalį, turi turėti raštišką įgaliojimą, kuriame nurodoma jų tapatybė ir oficialios pareigos.“ |
|
43) |
86 straipsnis išbraukiamas; |
|
44) |
įterpiamas šis straipsnis: „86a straipsnis Įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus 1. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais tiksliau nustato pretenzijų patenkinimo tvarką. Tais įgyvendinimo aktais nustatoma:
2. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis pagrindinio reglamento 88c straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“ |
|
45) |
87 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
46) |
įterpiamas šis straipsnis: „87a straipsnis Vertinimas Ne vėliau kaip 2031 m. lapkričio 2 d. Komisija atlieka įgyvendinimo reglamento II antraštinėje dalyje nurodytų terminų laikymosi ir to reglamento 14 straipsnio 5a dalyje nustatytų taisyklių įgyvendinimo vertinimą. Savo vertinime Komisija taip pat įvertina, ar tikslinga išplėsti ilgalaikės priežiūros išmokų taikymo sritį pagal pagrindinį reglamentą, kad ji apimtų su darbu susijusias išmokas. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą, kurioje pateikiami šio vertinimo rezultatai. Valstybės narės teikia Komisijai informaciją, kuri būtina šiai ataskaitai parengti.“ |
|
47) |
89 straipsnio 3 dalis išbraukiama; |
|
48) |
92 straipsnis išbraukiamas; |
|
49) |
93 straipsnis pakeičiamas taip: „93 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos Pagrindinio reglamento 87, 87a ir 87b straipsniai taikomi atvejams, kuriems taikomas įgyvendinimo reglamentas.“ |
|
50) |
įterpiamas šis straipsnis: „94a straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su bedarbio pašalpomis 1. 56 ir 70 straipsniai ir 5 priedas redakcijoje, galiojančioje iki 2026 m. lapkričio 1 d., toliau taikomi bedarbio pašalpoms, dėl kurių prašymai pateikti iki atitinkamų taikymo datų, kaip išdėstyta 97 straipsnio antros pastraipos 2 punkte ir trečioje bei ketvirtoje pastraipose. 2. 73 straipsnis redakcijoje, galiojančioje iki 2026 m. lapkričio 1 d., toliau taikomas pretenzijų sureguliavimui, kuris buvo pradėtas iki 2028 m. lapkričio 2 d. 3. IV antraštinės dalies III skyriaus 3 skirsnis redakcijoje, galiojančioje iki 2026 m. lapkričio 1 d., toliau taikomas prašymams ir ginčams, pateiktiems iki 2028 m. lapkričio 2 d.“ |
|
51) |
96 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
52) |
97 straipsnis pakeičiamas taip: „97 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas Šis reglamentas paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis įsigalioja 2010 m. gegužės 1 d. Nepaisant pirmos dalies, taikomos šios taikymo pradžios datos:
|
|
53) |
Reglamento (EB) Nr. 987/2009 priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento II priedą. |
3 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymo data
Šis reglamentas įsigalioja mėnesio, einančio po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, pirmą dieną.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2026 m. spalio 7 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkė
R. METSOLA
Tarybos vardu
Pirmininkas
T. BYRNE
(1) OL C 345, 2017 10 13, p. 85.
(2) OL C 342, 2017 10 12, p. 65.
(3) 2026 m. liepos 7 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2026 m. rugsėjo 28 d. Tarybos sprendimas.
(4) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004 4 30, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2004/883/oj).
(5) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL L 284, 2009 10 30, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2009/987/oj).
(6) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (OL L 149, 2012 6 8, p. 4, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2012/465/oj).
(7) 2014 m. birželio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wiering, C-347/12, ECLI:EU:C:2014:300.
(8) OL L 123, 2016 5 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_interinstit/2016/512/oj.
(9) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj).
(10) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2011/182/oj).
(11) 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyva 2008/55/EB dėl tarpusavio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis (OL L 150, 2008 6 10, p. 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2008/55/oj).
(12) 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL L 84, 2010 3 31, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2010/24/oj).
(13) 2020 m. sausio 31 d. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė nustojo būti valstybe nare. Pagal Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei ir Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje toliau taikomi reglamentai (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009, kiek tai susiję su to Susitarimo 30, 32 ir 33 straipsniuose nurodytais asmenimis.
(14) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2001/45/oj).
I PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 883/2004 priedų daliniai pakeitimai
Reglamento (EB) Nr. 883/2004 priedai iš dalies keičiami taip:
|
1) |
I priedas iš dalies keičiamas taip:
|
|
2) |
II priedas iš dalies keičiamas taip:
|
|
3) |
III priedo skirsniai „ESTIJA“, „ISPANIJA“, „KROATIJA“, „ITALIJA“, „LIETUVA“, „VENGRIJA“, „NYDERLANDAI“, „SUOMIJA“, ir „ŠVEDIJA“ išbraukiami; |
|
4) |
IV priedas iš dalies keičiamas taip:
|
|
5) |
VI priedo skirsnis „SUOMIJA“ išbraukiamas; |
|
6) |
VIII priedo I dalis iš dalies keičiama taip:
|
|
7) |
IX priedas iš dalies keičiamas taip:
|
|
8) |
X priedas iš dalies keičiamas taip:
|
|
9) |
XI priedas iš dalies keičiamas taip:
|
|
10) |
papildoma šiais priedais: „XII PRIEDAS ILGALAIKĖS PRIEŽIŪROS IŠMOKOS, TEIKIAMOS NUKRYPSTANT NUO 33a STRAIPSNIO 2 DALIES (33a straipsnio 2 dalis) AUSTRIJA Ilgalaikės priežiūros išmokos pinigais (Federalinis ilgalaikės priežiūros išmokų aktas, BGBI. I, Nr. 110/1993 su padarytais pakeitimais), teikiamos dėl nelaimingų atsitikimų darbe arba dėl profesinių ligų, yra koordinuojamos pagal III antraštinės dalies 2 skyrių (Išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų). PRANCŪZIJA
VOKIETIJA Ilgalaikės priežiūros išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų (Vokietijos socialinės apsaugos kodekso VII tomo 44 punktas) yra koordinuojamos pagal III antraštinės dalies 2 skyrių (Išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų). LENKIJA Priežiūros priedai (1998 m. gruodžio 17 d. Aktas dėl senatvės ir invalidumo išmokų iš Socialinio draudimo fondo) yra koordinuojami pagal III antraštinės dalies 4 skyrių (Invalidumo išmokos) arba pagal III antraštinės dalies 5 skyrių (Senatvės išmokos), priklausomai nuo to, kurią išmoką ketinama papildyti priežiūros priedu. XIII PRIEDAS IŠMOKOS ŠEIMAI PINIGAIS, KURIOS SUDARO PAJAMAS VAIKO AUGINIMO LAIKOTARPIU (68b straipsnis) I dalis Išmokos šeimai pinigais, kurios sudaro pajamas vaiko auginimo laikotarpiu (68b straipsnio 1 dalis) AUSTRIJA
BELGIJA Teisė į vaiko priežiūros atostogas profesinės karjeros pertraukos kontekste (1997 m. spalio 29 d. Karališkasis dekretas dėl vaiko priežiūros atostogų nustatymo profesinės karjeros pertraukos kontekste). BULGARIJA
ČEKIJOS RESPUBLIKA Vaiko priežiūros išmoka (Valstybinės socialinės paramos aktas Nr. 117/1995 Rink. su pakeitimais) DANIJA
ESTIJA Vaiko priežiūros išmoka (2016 m. birželio 15 d. Išmokų šeimai aktas). SUOMIJA Vaiko priežiūros išmoka (Sveikatos draudimo aktas, 1224/2004). PRANCŪZIJA
VOKIETIJA Vaiko priežiūros išmoka (Vaiko priežiūros išmokų ir vaiko priežiūros atostogų aktas). VENGRIJA Vaiko priežiūros mokestis (1997 m. aktas LXXXIII dėl privalomojo sveikatos draudimo sistemos paslaugų). ITALIJA Vaiko priežiūros atostogų išmoka (2001 m. kovo 26 d. įstatyminis dekretas, Nr. 151). LATVIJA Išmoka tėvams (1995 m. lapkričio 6 d. Įstatymas dėl motinystės ir sveikatos draudimo). LIETUVA Vaiko priežiūros išmoka (2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas Nr. IX-110 su pakeitimais). LIUKSEMBURGAS Pajamų pakeitimas vaiko priežiūros atostogų metu (2016 m. lapkričio 3 d. Įstatymas dėl vaiko priežiūros atostogų pertvarkymo). LENKIJA
PORTUGALIJA
RUMUNIJA Mėnesinė vaiko auginimo kompensacija (2010 m. gruodžio 8 d. Vyriausybės skubus potvarkis Nr. 111 dėl vaiko priežiūros atostogų ir mėnesinės vaiko priežiūros kompensacijos su vėliau padarytas pakeitimais ir papildymais). SLOVAKIJA Vaiko priežiūros išmoka (Vaiko priežiūros išmokų aktas Nr. 571/2009 su pakeitimais). SLOVĖNIJA
ŠVEDIJA Vaiko priežiūros išmoka (Socialinio draudimo kodekso (2010:110) 12 skyrius)). II dalis Valstybės narės, skiriančios visą 68b straipsnyje nurodytų išmokų šeimai sumą (68b straipsnio 2 dalis) ESTIJA SUOMIJA LIETUVA LIUKSEMBURGAS ŠVEDIJA“. |
II PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 987/2009 priedų daliniai pakeitimai
Reglamento (EB) Nr. 987/2009 priedai iš dalies keičiami taip:
|
1) |
1 priedas iš dalies keičiamas taip:
|
|
2) |
5 priedas išbraukiamas; |
|
3) |
papildoma šiais priedais: „6 PRIEDAS (15 straipsnio 1b dalis) Statybos sektorius Statybos sektorius, kaip apibrėžta 15 straipsnyje, apima visus statybos darbus, susijusius pastatų statyba, remontu, priežiūra, keitimu ar griovimu, ir visų pirma šiuos darbus:
|
Komisija šio reglamento atžvilgiu pateikė pareiškimą dėl kontrolės, aktyvavimo ir įdarbinimo, kurį galima rasti adresu OL C, C/2026/5549, 2026 10 27, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2026/5549/oj.
Komisija šio reglamento atžvilgiu pateikė pareiškimą dėl sezoninių darbuotojų, kurį galima rasti adresu OL C, C/2026/5553, 2026 10 27, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2026/5553/oj.
ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2026/2359/oj
ISSN 1977-0723 (electronic edition)