(1)

2022 m. gruodžio 15 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/2506 (2), kuris buvo grindžiamas Komisijos pasiūlymu ir jo aiškinamuoju memorandumu, taip pat 2022 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatu dėl taisomųjų priemonių, apie kurias Vengrija pranešė (toliau – 2022 m. lapkričio 30 d. komunikatas) bei 2022 m. gruodžio 9 d. atnaujintu Komisijos vertinimu;

(2)

2022 m. balandžio 27 d. pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 6 straipsnio 1 dalį Komisija išsiuntė Vengrijai rašytinį pranešimą, kuriame iškėlė ją susirūpinti verčiančius klausimus ir pateikė savo išvadas dėl kelių problemų, susijusių su Vengrijos viešųjų pirkimų sistema. 2022 m. birželio 27 d. Vengrija atsakė į tą pranešimą ir 2022 m. birželio 30 d. ir liepos 5 d. raštais pateikė papildomos informacijos, papildančios pirmąjį atsakymą. 2022 m. liepos 19 d. Vengrija išsiuntė papildomą raštą, kuriame, reaguodama į pranešime pateiktas išvadas, pasiūlė keletą taisomųjų priemonių. Kaip nurodyta Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506, Komisija buvo nustačiusi didelių sisteminių pažeidimų, spragų ir trūkumų viešųjų pirkimų procedūrose, taip pat sutarčių skyrimo koncentraciją, viešųjų pirkimų ir interesų konfliktų taisyklių netaikymą viešojo intereso turto valdymo fondams (toliau – viešojo intereso patikos fondai, VIPF) ir jų valdomiems subjektams, taip pat su tų fondų lėšų valdymu susijusią skaidrumo stoką. Papildomos problemos buvo susijusios su įtariamų nusikalstamų veikų veiksmingo tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo ribotumu, prokuratūrų organizavimu ir veikiančios bei veiksmingos kovos su korupcija sistemos nebuvimu. Nustatyti pažeidimai, spragos ir trūkumai buvo laikomi plačiai paplitusiais ir tarpusavyje susijusiais;

(3)

kaip nustatyta Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506, Taryba įvertino taisomųjų priemonių, kurių Vengrija buvo įsipareigojusi imtis atsakydama į 2022 m. balandžio 27 d. Komisijos pranešimą pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 6 straipsnį, ir su jomis susijusių „pagrindinių įgyvendinimo veiksmų“, atspindėjusių pagrindinius įsipareigojimus, kurie turėjo būti įvykdyti per Vengrijos nurodytus terminus, įgyvendinimą (3). Komisijos pasiūlyme laikyta, kad tomis taisomosiomis priemonėmis, jas visas taikant kartu, iš esmės būtų galima pašalinti Vengrijos atžvilgiu nustatytas problemas, susijusias su sisteminiais pažeidimais, spragomis ir trūkumais viešuosiuose pirkimuose, interesų konfliktų rizika ir susirūpinimu dėl viešojo intereso patikos fondų, taip pat papildomas su tyrimu, baudžiamuoju persekiojimu ir kovos su korupcija sistema susijusių problemų priežastis, su sąlyga, kad visos priemonės būtų tinkamai ir veiksmingai įgyvendintos (4);

(4)

nepaisant keleto Vengrijos atliktų veiksmų, Taryba nustatė, kad kai kurioms taisomosioms priemonėms tebėra būdingi reikšmingi trūkumai, rizika ir spragos. Visų pirma buvo nustatyta, kad dideli trūkumai ir toliau reikšmingai mažina horizontaliojo, struktūrinio ir sisteminio pobūdžio taisomųjų priemonių, kurios yra itin svarbios siekiant pašalinti sisteminius teisinės valstybės principų pažeidimus, susijusius su viešaisiais pirkimais, baudžiamojo persekiojimo veiksmų veiksmingumu ir kova su korupcija Vengrijoje, tinkamumą (5);

(5)

Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506 priminta, kad taisomosios priemonės, kurių ėmėsi Vengrija, išskyrus tik taisomąją priemonę, susijusią su viešojo intereso patikos fondais, turi būti vertinamos kartu kaip visuma ir remiantis kokybiniu, o ne vien kiekybiniu vertinimu, atsižvelgiant į bendrą jų tinkamumą padėčiai, dėl kurios buvo priimtos biudžeto priemonės, ištaisyti (6);

(6)

Taryba padarė išvadą, kad atitinkamomis taisomosiomis priemonėmis, apie kurias Vengrija pranešė 2022 m., vertinamomis kartu ir tokiomis, kokios jos buvo priimtos, atsižvelgiant į jų detales ir susijusį netikrumą dėl jų taikymo praktikoje, nustatyti teisinės valstybės principų pažeidimai nepašalinti. Kadangi nustatyti reikalavimų nesilaikymo atvejai buvo susiję su sisteminio pobūdžio pažeidimais, Tarybos konstatuota, kad jie daro pakankamai tiesioginį didelį poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ir Sąjungos finansinių interesų apsaugai (7);

(7)

dėl nustatytų pažeidimų, susijusių su viešojo intereso patikos fondais, Taryba padarė išvadą, kad Vengrijos reglamentavimo sistemoje yra trūkumų, o atliktais veiksmais nebuvo pašalinta interesų konfliktų rizika, kuriai šalinti buvo skirta atitinkama taisomoji priemonė. Nustatyta, kad Vengrijos priimta taisomoji priemonė nėra tinkama, todėl didelė rizika Sąjungos biudžetui išlieka (8);

(8)

remiantis tuo, kad Vengrijos taisomoji priemonė, susijusi su nustatytais pažeidimais, susijusiais su viešojo intereso patikos fondais, yra nepakankama, Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506 nustatytas 55 proc. biudžetinių įsipareigojimų pagal tris sanglaudos politikos veiksmų programas, kurias buvo numatyta įgyvendinti daugiausia vykdant viešuosius pirkimus, sustabdymas (9), t. y. Aplinkosaugos ir energijos vartojimo efektyvumo veiksmų programa plius, Integruotoji transporto veiksmų programa plius ir Teritorinės plėtros ir gyvenviečių plėtros veiksmų programa plius. Be to, tuo įgyvendinimo sprendimu uždrausta, kiek tai susiję su Sąjungos biudžetu, vykdomu taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą, užmegzti teisiniais įsipareigojimais grindžiamus santykius su bet kuriuo pagal 2021 m. Vengrijos įstatymą Nr. IX dėl viešojo intereso turto valdymo fondų, vykdančių viešąsias pareigas, ir VIPF aktą įsteigtu viešojo intereso patikos fondu arba su bet kuriuo tokio viešojo intereso patikos fondo valdomu subjektu. Galiausiai tame įgyvendinimo sprendime nustatyta, kad Vengrija ne vėliau kaip 2023 m. kovo 16 d. turėjo informuoti, o paskui – kas tris mėnesius, turėtų informuoti Komisiją apie taisomųjų priemonių, kurių ji įsipareigojo imtis, įgyvendinimą;

(9)

Reglamente (ES, Euratomas) 2020/2092 nustatyta, kad , „[a]titinkama valstybė narė gali bet kuriuo metu priimti naujas taisomąsias priemones ir Komisijai pateikti rašytinį pranešimą, į kurį įtraukta įrodymų, kad 4 straipsnyje nurodytos sąlygos nebetenkinamos“;

(10)

Reglamente (ES, Euratomas) 2020/2092 taip pat nustatyta, kad „[a]titinkamos valstybės narės prašymu Komisija iš naujo įvertina padėtį toje valstybėje narėje, atsižvelgdama į jos pateiktus įrodymus, taip pat į atitinkamos valstybės narės priimtų naujų taisomųjų priemonių tinkamumą“. Tame reglamente taip pat nustatyta, kad tais atvejais, kai Komisija mano, kad 4 straipsnyje nustatytos sąlygos nebetenkinamos, ji „pateikia Tarybai pasiūlymą dėl įgyvendinimo sprendimo, kuriuo panaikinamos priimtos priemonės“, o tais atvejais, kai Komisija mano, jog padėtis, dėl kurios buvo priimtos priemonės, iš dalies ištaisyta, – „pasiūlymą dėl įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pritaikomos priimtos priemonės“. Galiausiai tame reglamente taip pat nustatyta, kad „[t]ais atvejais, kai Komisija mano, kad padėtis, dėl kurios priimtos priemonės, nėra ištaisyta, ji turi pateikti atitinkamai valstybei narei motyvuotą sprendimą ir apie tai informuoja Tarybą“;

(11)

Vengrijai nepateikus rašytinio pranešimo, kuriuo būtų siekiama panaikinti priemones, 2023 m. gruodžio 13 d., vadovaudamasi Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 7 straipsnio 2 dalimi, Komisija savo iniciatyva priėmė sprendimą dėl pakartotinio padėties įvertinimo toje šalyje (toliau – 2023 m. Komisijos sprendimas) (10). 2023 m. Komisijos sprendime nustatyta, kad, nepaisant reguliarių Komisijos ir Vengrijos valdžios institucijų ryšių, Vengrija neištaisė padėties, dėl kurios buvo priimtos biudžeto priemonės. Todėl Komisija nepasiūlė Tarybai panaikinti ar pritaikyti priemonių, priimtų pagal Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/2506 2 straipsnį;

(12)

2024 m. gruodžio 2 d. Vengrija pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 7 straipsnio 1 dalį pateikė Komisijai rašytinį pranešimą dėl VIPF akto pakeitimų, laikytinų nauja taisomąja priemone. Tame rašytiniame pranešime Vengrijos vyriausybė paprašė visiškai arba iš dalies panaikinti Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/2506 nustatytą priemonę dėl viešojo intereso patikos fondų. Vengrija nepranešė Komisijai apie jokias kitas naujas taisomąsias priemones, skirtas padėčiai, dėl kurios buvo nustatytos tame įgyvendinimo sprendime biudžeto priemonės, ištaisyti;

(13)

2024 m. gruodžio 16 d. Komisija patvirtino dar vieną pakartotinį vertinimo sprendimą (toliau – 2024 m. Komisijos sprendimas) (11), kuriame padarė išvadą, kad padėtis, susijusi su Vengrijos viešojo intereso patikos fondais, dėl kurios buvo priimtas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/2506, nebuvo ištaisyta. 2024 m. Komisijos sprendime Komisija nurodė keletą Vengrijos pasiūlytos taisomosios priemonės pakeitimų (arba lygiaverčio poveikio priemonių), kurių reikėtų tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog padėtis, susijusi su viešojo intereso patikos fondais ir jų valdomais subjektais, yra pakankamai ištaisyta. 2024 m. Komisijos sprendime taip pat nurodyti elementai, kurie būtų prisidėję prie Vengrijos pasiūlytos taisomosios priemonės veiksmingumo (12);

(14)

2026 m. rugsėjo 9 d. Vengrija pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 7 straipsnio 1 dalį pateikė Komisijai naują rašytinį pranešimą (toliau – rašytinis pranešimas), kuriame nurodė, kad Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 4 straipsnyje nustatytos priemonių priėmimo sąlygos nebetenkinamos. Rašytiniame pranešime Vengrijos vyriausybė paprašė visiškai panaikinti pagal Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/2506 nustatytas biudžeto priemones ir panaikinti susijusią pareigą teikti ataskaitas.

(15)

Rašytiniame pranešime Vengrija nurodė, kad įsipareigojimai, kuriuos ji prisiėmė pagal anksčiau remiantis Reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2092 priimtas arba pasiūlytas taisomąsias priemones, yra visiškai ir tinkamai įvykdyti. Tuo remdamasi Vengrija teigė, kad visi Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506 anksčiau nustatyti sisteminiai pažeidimai, spragos ir trūkumai yra sėkmingai pašalinti ir kad Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 4 straipsnio sąlygos nebetenkinamos (13);

(16)

be to, Vengrija priėmė papildomų taisomųjų priemonių. Dauguma ankstesnių ar naujų taisomųjų priemonių buvo priimtos, pakeistos arba įgyvendintos 2026 m. Aktu XVIII dėl tam tikrų teisės aktų, reikalingų siekiant gauti Europos Sąjungos lėšų, dalinio pakeitimo (toliau – Bendrasis pakeitimų aktas), kuris buvo priimtas 2026 m. birželio 23 d. (14), ir 2026 m. Aktu XXXV, priimtu 2026 m. liepos 28 d. (15);

(17)

siekiant nuosekliai išdėstyti vertinimą, šiame sprendime pirmiausia vertinama su viešojo intereso patikos fondais susijusi taisomoji priemonė, po jos – kitos esamos taisomosios priemonės ir papildomos naujos taisomosios priemonės.

(18)

Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506 buvo nustatyta susirūpinimą keliančių klausimų dėl viešųjų pirkimų ir interesų konfliktų taisyklių netaikymo VIPF ir jų valdomiems subjektams, taip pat dėl su tų patikos fondų lėšų valdymu susijusios skaidrumo stokos (16). Taryba nustatė, kad Vengrijos viešojo intereso patikos fondų reglamentavimo sistemoje yra nepašalintų trūkumų. Interesų konfliktų rizikos, kuriai pašalinti buvo skirta taisomoji priemonė dėl VIPF, problema praktiškai liko neišspręsta;

(19)

2024 m. Komisijos sprendime priminta, kokie konkretūs tos reglamentavimo sistemos Vengrijoje trūkumai liko nepašalinti. Iš esmės, nepaisant tam tikrų priemonių, kurių ėmėsi Vengrija, aukščiausio lygio pareigūnai vis dar galėjo būti viešojo intereso patikos fondų valdybų nariais, o aukšto rango politiniai vadovai, būdami tokių valdybų nariais, vis dar galėjo dirbti kitą apmokamą darbą. Buvo nustatyta, kad dėl to galėjo susidaryti padėtis, kai aukšto rango politiniai vadovai galėjo dalyvauti priimant sprendimus dėl viešųjų lėšų išmokėjimo subjektams, kuriuose jie patys dirba ir turi esminius sprendimų priėmimo įgaliojimus (17);

(20)

Rašytiniu pranešimu Vengrija pateikė konstitucinius ir teisės aktų pakeitimus kartu su įgyvendinimo taisyklėmis, kuriais siekiama: i) panaikinti VIPF dviem etapais ir ii) pašalinti esamą struktūrinę interesų konfliktų riziką, kol bus panaikinti visi VIPF. Vengrijos vyriausybė mano, kad šiais pakeitimais būtų suteiktos būtinos garantijos Sąjungos biudžetui apsaugoti nuo interesų konfliktų rizikos ir net būtų viršyta tai, kas tikrai būtina, nes VIPF nebeegzistuotų.

(21)

2026 m. birželio 15 d. Vengrija priėmė Šešioliktąjį Pagrindinio įstatymo pakeitimą, įsigaliojusį 2026 m. birželio 20 d. (18) Šešioliktuoju pakeitimu nustatytas konstitucinis panaikinimo proceso pagrindas: i) panaikinta ankstesnė Pagrindinio įstatymo 38 straipsnio 6 dalis, kurioje viešojo intereso patikos fondai buvo pripažįstami nacionalinio turto valdymą reglamentuojančios konstitucinės sistemos dalimi, ii) nustatyta, kad valstybės viešojo intereso patikos fondams perduotas turtas, taip pat iš jo gautos pajamos ir bet koks jį pakeitęs turtas, panaikinus viešojo intereso patikos fondus, turi neatlygintinai pereiti valstybei, kaip visuotinei teisių ir pareigų perėmėjai, iii) nustatyta, kad viešojo intereso patikos fondo steigėjo teises, įskaitant teisę panaikinti tokį subjektą, turi įgyvendinti valstybė, ir iv) nustatyta, kad išsamios taisyklės dėl veiklos, panaikinimo ir viešųjų funkcijų vykdymo turi būti nustatytos įstatymu;

(22)

siekiant įgyvendinti Šešioliktąjį pakeitimą, Bendrojo pakeitimų akto 32 poskyriu buvo iš dalies pakeistas VIPF aktas (toliau – VIPF aktas su pakeitimais) (19). Be kita ko, tais pakeitimais viešojo intereso patikos fondų steigėjo teisės perduotos valstybei (20), kuriai atstovauja Vyriausybės sprendimu Nr. 1214/2026 (birželio 29 d.) paskirtas ministras (21), taip pat nustatyti du atskiri procesai, kuriais panaikinami: i) iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. – viešojo intereso patikos fondai, kurie nevykdo aukštojo mokslo veiklos kaip viešosios funkcijos, (toliau – ne aukštojo mokslo VIPF) ir ii) iki 2027 m. rugpjūčio 1 d – viešojo intereso patikos fondai, kurie vykdo aukštojo mokslo veiklą kaip viešąją funkciją, (toliau – aukštojo mokslo VIPF) (22);

(23)

dėl ne aukštojo mokslo VIPF, nurodytų VIPF akto su pakeitimais 2 priede, naujame to akto 25/A straipsnyje nustatyta, kad, remiantis pradiniu steigėjo teises turinčio ministro sprendimu, turi būti priimtas vyriausybės sprendimas, kuriuo būtų nustatyta, inter alia, atitinkamų VIPF panaikinimo data iki 2026 m. liepos 31 d., nurodytos likusios užduotys, kurias, jei tokių yra, gali perimti ir toliau vykdyti valstybės valdžios organai, paskirta viešoji įstaiga, kuriai perduodamas turtas ir kuri perima minėtas užduotis, taip pat paskirtas atsiskaitymų tarpininkas;

(24)

2026 m. liepos 14 d. priimtame Vyriausybės sprendime Nr. 1226/2026 (23) nustatyta, kad visi ne aukštojo mokslo VIPF panaikinami nuo 2026 m. liepos 31 d. Tame sprendime taip pat nustatytos viešosios užduotys, kurios turi būti išlaikytos ir grąžintos valstybei, paskirti atsakingi ministrai ir biudžeto valdymo organai, perimsiantys tas užduotis, paskirti atsiskaitymų tarpininkai, prižiūrėsiantys likvidavimo procesą, ir nustatyta, kaip bus įgyvendinamos nuosavybės teisės į bendroves ir turtą, grįžtančius valstybės nuosavybėn;

(25)

be to, Vyriausybės dekretu Nr. 134/2026 (24) nustatytos išsamios taisyklės, kuriomis reglamentuojamas viešųjų funkcijų, susijusių su istoriniais tyrimais ir paveldo išsaugojimu, kurias vykdė du ne aukštojo mokslo VIPF, perdavimas; tie VIPF yra Vidurio ir Rytų Europos istorijos ir visuomenės tyrimų fondas ir Lajoso Batthyány fondas;

(26)

konkrečiai dėl Sąjungos finansavimo paraiškų teikimo arba tokio finansavimo gavimo pažymėtina, kad, pagal VIPF akto su pakeitimais 25/I straipsnį, Europos Sąjungos bendrai finansuojamų projektų arba dotacijų programų atveju biudžeto valdymo organai, kurie yra gavėjai, pakeičia ne aukštojo mokslo VIPF po to, kai perima šių užduotis;

(27)

nors VIPF akte su pakeitimais ne aukštojo mokslo VIPF panaikinimas nustatytas kaip bendroji taisyklė, jame taip pat numatyta galimybė juridiniam asmeniui tęsti veiklą, jei to prašo vienas ar keli nevalstybiniai steigėjai. Tokiu atveju fondas gali tęsti veiklą arba kaip įprastas turto valdymo fondas, kuriam taikomi atitinkami teisės aktai, arba kaip įprastas fondas, kuriam taikomas Vengrijos civilinis kodeksas. Tačiau tokia veiklos tąsa nereiškia, kad subjektas išlaiko viešojo intereso patikos fondo statusą pagal VIPF aktą su pakeitimais (25);

(28)

pagal VIPF akto su pakeitimais 25/B straipsnį, jei tinkamo prašymo leisti tęsti veiklą nepateikiama, atitinkamas teismas 2026 m. rugpjūčio 31 d. turi išregistruoti fondą iš registro, o išregistravimas įsigalioja tą pačią dieną. Pagal tą scenarijų atitinkamas ne aukštojo mokslo VIPF visiškai nustoja egzistuoti kaip juridinis asmuo. Kadangi tokių prašymų nebuvo pateikta, visi VIPF akto su pakeitimais 2 priede nurodyti ne aukštojo mokslo VIPF 2026 m. rugpjūčio 31 d. buvo visiškai išregistruoti kaip juridiniai asmenys, o išregistravimas įsigaliojo tą pačią dieną, pagal VIPF akto su pakeitimais 25/B straipsnio 1 dalį (26);

(29)

dėl aukštojo mokslo VIPF 2026 m. liepos 2 d. priimtu ir 2026 m. liepos 3 d. įsigaliojusiu Vyriausybės sprendimu Nr. 1219/2026 švietimo ir vaikų reikalų ministras paskirtas institucija, išimtinai Vengrijos valstybės vardu įgyvendinančia visų aukštojo mokslo VIPF steigėjo teises (27);

(30)

be to, rašytiniame pranešime Vengrija nurodė, kad aukštojo mokslo VIPF panaikinimui reikalingas atskiras ir ilgesnis procesas, kad nebūtų sutrikdyta kasdienė aukštojo mokslo veikla, įskaitant stipendijų skyrimą, klinikinių paslaugų teikimą ir sveikatos priežiūros veiklą;

(31)

dėl šios priežasties, kitaip negu ne aukštojo mokslo VIPF atveju, Bendrajame pakeitimų akte nėra konkrečių nuostatų dėl aukštojo mokslo VIPF panaikinimo nedelsiant. Vietoj to VIPF akto su pakeitimais 31/G straipsnyje nustatyta, kad atskiru aktu bus nustatytos aukštojo mokslo VIPF atsiskaitymo juos likviduojant procedūros taisyklės, taip pat jų viešųjų funkcijų ir kitų užduočių vykdymo ir šių VIPF panaikinimo ne vėliau kaip 2027 m. rugpjūčio 1 d. taisyklės.

(32)

kartu su pakeitimais dėl VIPF panaikinimo Bendrajame pakeitimų akte nustatytos ir kitos nuostatos, kuriomis pakeistas VIPF ir jų valdomų subjektų valdymas, dėmesį sutelkiant į interesų konfliktų rizikos šalinimą per likusį VIPF ir jų valdomų subjektų egzistavimo laikotarpį;

(33)

kaip teigiama rašytiniame pranešime, VIPF akto pakeitimai atspindi 2025 m. Komisijos sprendime nurodytus pakeitimus arba lygiaverčio poveikio priemones, kurie turėjo būti padaryti dėl konkrečių Vengrijos 2024 m. gruodžio mėn. pasiūlytų VIPF akto pakeitimų, taip pat elementus, kurie būtų prisidėję prie jų veiksmingumo, kaip išdėstyta to sprendimo 49 ir 50 konstatuojamosiose dalyse;

(34)

nors pagal pradinį VIPF aktą patikėtinių valdybos ar stebėtojų tarybos nario kadencijos trukmė nebuvo ribojama, pagal VIPF akto su pakeitimais 6 straipsnio 4 dalį jų kadencija, taip pat viešojo intereso patikos fondo įsteigto ar valdomo juridinio asmens vykdomojo pareigūno (28) kadencija yra ne ilgesnė kaip ketveri metai. Kadencija gali būti pratęsta tik vieną kartą ir ne ilgesniam kaip dar ketverių metų laikotarpiui; ji gali būti pratęsta tik vienoje patikėtinių valdyboje ar stebėtojų taryboje arba viename viešojo intereso patikos fondo įsteigtame ar valdomame juridiniame asmenyje (29). Ribota kadencijos trukmė taip pat taikoma pareigas einantiems patikėtinių valdybų ar stebėtojų tarybų nariams, kurie jau yra paskirti, tačiau nustatyta, kad tais atvejais, kai Bendrojo pakeitimų akto įsigaliojimo dieną jų kadencija jau tęsėsi ilgiau kaip ketverius metus, jų kadencija turi baigtis tą dieną, kai pagal VIPF akte su pakeitimais nustatytą procedūrą paskiriamas naujas narys (30). Siekiant užtikrinti, kad aukštojo mokslo VIPF ir jų valdomi subjektai sklandžiai tęstų veiklą, VIPF akto su pakeitimais 31/I straipsnyje nustatyta pereinamojo laikotarpio tvarka: šios bendrosios taisyklės taikymas aukštojo mokslo VIPF valdomų subjektų vykdomiesiems pareigūnams sustabdomas iki 2027 m. rugpjūčio 1 d., laikantis 31/G straipsnyje nustatytų minėtų VIPF panaikinimo terminų;

(35)

pagal naujas VIPF akto su pakeitimais 15 straipsnio dalis viešojo intereso patikos fondo patikėtinių valdybos ir stebėtojų tarybos narius steigėjo teisių turėtojas turi skirti paskelbęs atvirą kvietimą teikti paraiškas. Kandidatai turi turėti aukštąjį išsilavinimą, įrodyti savo nepriklausomumą, nepriekaištingą reputaciją, nešališkumą ir sąžiningumą, taip pat neturi būti pagrindo interesų konfliktui kilti (31). Šie nariai, taip pat viešojo intereso patikos fondo įsteigto ar valdomo juridinio asmens vykdomieji pareigūnai gali būti paskirti tik tuo atveju, jeigu jų nepriklausomumą, nepriekaištingą reputaciją, nešališkumą ir sąžiningumą patvirtina Valstybės audito tarnyba savo nuomonėje, kuri turi būti pateikta per 15 dienų nuo steigėjo teisių turėtojo prašymo gavimo (32). Jei Valstybės audito tarnyba nustato, kad šių kriterijų neatitinka jau paskirtas asmuo, atitinkamas asmuo negali naudotis iš šių pareigų kylančiomis teisėmis ir negali gauti jokio atlygio. Asmenų, kurių kadencija prasidėjo iki Bendrojo pakeitimų akto įsigaliojimo, atveju steigėjo teises įgyvendinantis asmuo per 15 darbo dienų nuo tos dienos turi kreiptis į Valstybės audito tarnybą, kad ši patikrintų jų nepriklausomumą, nepriekaištingą reputaciją, nešališkumą ir sąžiningumą. Jeigu tie kriterijai neatitinkami, Valstybės audito tarnyba turi kreiptis į steigėjo teises įgyvendinantį asmenį dėl atitinkamo asmens įgaliojimų nutraukimo (33);

(36)

VIPF akto su pakeitimais 15 straipsnio 1b dalyje nustatytas draudimas tam tikrų kategorijų pareigūnams eiti patikėtinių valdybos ar stebėtojų tarybos nario pareigas arba būti viešojo intereso patikos fondo įsteigto ar valdomo juridinio asmens vykdomaisiais pareigūnais (34). 15 straipsnyje tų pačių kategorijų pareigūnams taip pat nustatytas vienų metų veiklos pertraukos laikotarpis. Ar šių nuostatų laikosi pareigas einantys patikėtinių valdybos bei stebėtojų tarybos nariai ir pareigas einantys vykdomieji pareigūnai, galutinai tikrina Tarnybinės etikos institucija (35). Nustačiusi, kad šių nuostatų nesilaikoma, Tarnybinės etikos institucija turi kreiptis į steigėjo teises įgyvendinantį asmenį dėl atitinkamo asmens įgaliojimų nutraukimo (36);

(37)

VIPF akto su pakeitimais 15/A straipsnyje nustatyta, kad patikėtinių valdybos nariai, stebėtojų tarybos nariai ir vykdomieji pareigūnai turi per 30 dienų nuo jų paskyrimo, vėliau – kas dvejus metus ir per 30 dienų nuo jų kadencijos pabaigos pateikti turto deklaraciją, kiekvieną kartą pridėdami su jais tame pačiame namų ūkyje gyvenančių artimųjų giminaičių, kaip šie apibrėžti Civiliniame kodekse, turto deklaraciją. Turto deklaracijos nepateikę asmenys negali naudotis iš jų pareigų kylančiomis teisėmis ir negali gauti jokio atlygio. Šias turto deklaracijas tikrina Tarnybinės etikos institucija. Jei turto deklaracijoje tyčia pateikiami melagingi duomenys ar faktai, Tarnybinės etikos institucija turi kreiptis į steigėjo teises įgyvendinantį asmenį dėl atitinkamo asmens įgaliojimų nutraukimo. Pagal VIPF akto su pakeitimais 31/E straipsnio 1 dalį, pareiga pateikti turto deklaraciją taip pat taikoma pareigas einantiems patikėtinių valdybos bei stebėtojų tarybos nariams ir vykdomiesiems pareigūnams, įskaitant tuos, kurių pareigos pagal įstatymą nutrūksta pasibaigus jų kadencijai;

(38)

Tarnybinės etikos institucijos pareiga tikrinti turto deklaracijas, nustatyta VIPF akte su pakeitimais, taip pat atspindėta Bendruoju pakeitimų aktu padarytuose 2022 m. Akto XXVII dėl Europos Sąjungos biudžeto lėšų naudojimo kontrolės (toliau – Tarnybinės etikos institucijos aktas) (37) pakeitimuose. Be kita ko, naujomis nuostatomis nustatyta speciali turto deklaracijų tikrinimo procedūra, suteikianti Tarnybinės etikos institucijai galimybę gauti reikiamą prieigą prie duomenų ir informaciją patikrinimui atlikti, kaip išsamiau aprašyta 59–62 konstatuojamosiose dalyse;

(39)

panašiai VIPF akto su pakeitimais 15/B straipsnyje nustatyta, kad patikėtinių valdybos nariai, stebėtojų tarybos nariai ir vykdomieji pareigūnai turi pateikti interesų konflikto deklaraciją per 30 dienų nuo jų paskyrimo, vėliau – kas dvejus metus ir per 30 dienų nuo jų kadencijos pabaigos. Interesų konflikto deklaracijos nepateikę asmenys negali naudotis iš jų pareigų kylančiomis teisėmis ir negali gauti jokio atlygio. Tarnybinės etikos institucija turi patikrinti interesų konflikto deklaraciją ir, nustačiusi interesų konfliktą, turi kreiptis į steigėjo teises įgyvendinantį asmenį dėl atitinkamo asmens įgaliojimų nutraukimo. 37 konstatuojamojoje dalyje aprašyta VIPF akto su pakeitimais 31/E straipsnio 1 dalis taip pat taikoma interesų konfliktų deklaracijoms.

(40)

Remdamasi Komisijos vertinimu, Taryba mano, kad nuostatos, skirtos struktūrinei interesų konfliktų rizikai šalinti, tinkamai atspindi reikalingus konkrečių VIPF akto pakeitimų, Vengrijos pasiūlytų 2024 m. gruodžio mėn., pakeitimus (arba lygiaverčio poveikio priemones), taip pat elementus, kurie būtų prisidėję prie jų veiksmingumo, pagal minėto sprendimo 49 ir 50 konstatuojamąsias dalis. Tie pakeitimai buvo laikomi būtinais tam, kad Tarybai būtų galima pripažinti, jog padėtis, dėl kurios buvo priimtas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/2506 , buvo pakankamai ištaisyta;

(41)

šios Vengrijos priimtos nuostatos įsigaliojo laikotarpiu nuo 2026 m. birželio 29 d. iki liepos 31 d. (38), t. y. prieš rašytinio pranešimo pateikimo Komisijai dieną, ir jos yra besąlyginės ir be jokių apribojimų taikomos visiems VIPF ir jų įsteigtiems ar valdomiems subjektams. Be to, priešingai nei 2024 m. gruodžio mėn. pasiūlytos taisomosios priemonės atveju, šiose nuostatose nedaroma skirtumo tarp taisyklių, taikomų subjektams, atitinkantiems Sąjungos finansinės paramos skyrimo reikalavimus, ir subjektams, kurie tokią paramą jau gauna. Tie elementai atitinka pirmose trijose 2024 m. Komisijos sprendimo 49 konstatuojamosios dalies įtraukose nustatytus reikalavimus;

(42)

kitose 2024 m. Komisijos sprendimo 49 konstatuojamosios dalies įtraukose nustatyti reikalavimai taip pat įvykdomi taip:

(43)

be to, 34 ir 35 konstatuojamosiose dalyse aprašytos nuostatos taip pat atitinka 2024 m. Komisijos sprendimo 50 konstatuojamojoje dalyje nurodytus papildomus elementus, susijusius su ilgiausia galima kadencijos trukme ir galimybe ją pratęsti, veiklos pertraukos laikotarpio nustatymu ir merų įtraukimu į pareigūnų, kurių pareigos nesuderinamos su naryste VIPF patikėtinių valdyboje ar stebėtojų taryboje arba vykdomojo pareigūno pareigomis, kategorijas;

(44)

galiausiai, VIPF panaikinimas, kuris yra platesnio masto priemonė negu jau aprašyti taisyklių, taikomų likusiu VIPF egzistavimo laikotarpiu, pakeitimai, nutrauks jų ryšį su jų valdomais arba jų įsteigtais subjektais. Taip bus galutinai panaikinti patys subjektai, kuriems buvo taikomos taisyklės, keliančios interesų konfliktų Sąjungos biudžeto vykdymo srityje riziką. Todėl jau panaikintų VIPF, t. y. ne aukštojo mokslo VIPF, atveju Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/2506 nustatytų teisinės valstybės principų pažeidimų ir dėl jų kilusios rizikos Sąjungos finansiniams interesams nebėra, taip pat todėl, kad turtas buvo grąžintas valstybei ir yra taikomos bendrosios Sąjungos paramos naudojimo taisyklės (įskaitant viešųjų pirkimų, prieigos prie duomenų, interesų konfliktų ir kitas taisykles). VIPF, kurie vis dar egzistuos ne ilgiau kaip iki 2027 m. rugpjūčio 1 d., t. y. aukštojo mokslo VIPF, atveju buvo nustatytos tinkamos taisyklės, taikomos visiems pareigas einantiems ar šiuose VIPF bei jų įsteigtų ar valdomų juridinių asmenų organizacijose dirbantiems asmenims ir užtikrinančios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (39) 61 straipsnio nuostatų laikymąsi, neatsižvelgiant į kitą jų veiklą ir funkcijas, įskaitant pareigas Vengrijos vyriausybėje;

(45)

be to, VIPF taikomi visuomenės informavimo reikalavimai, be kita ko, pagal 2011 m. Akto CXII 37/C straipsnio 1 dalies c punkto pakeitimą, kuriuo nustatytas aiškus reikalavimas, kad viešąsias funkcijas atliekantys viešojo intereso turto valdymo fondai ir jų įsteigti ar valdomi juridiniai asmenys Centriniame skaidrumo registre reguliariai skelbtų išsamią informaciją apie savo veiklą (žr. 2.17 skirsnį);

(46)

remdamasi Komisijos vertinimu, Taryba mano, kad Vengrija įgyvendino šią taisomąją priemonę ir ėmėsi papildomų priemonių, kuriomis pašalinti Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatyti VIPF reglamentavimo teisės aktų sistemos trūkumai.

(47)

įgyvendindama 2022 m. priimtas taisomąsias priemones Vengrija įsipareigojo įsteigti naują Tarnybinės etikos instituciją, kurios tikslas – sustiprinti sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos, taip pat kitų neteisėtų veiksmų ir pažeidimų, susijusių su bet kokios Sąjungos finansinės paramos įgyvendinimu, prevenciją, nustatymą ir ištaisymą. Kaip nustatyta Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506, Tarnybinės etikos institucijos įsteigimas buvo laikomas horizontaliąja priemone, kuria siekiama pašalinti sisteminius teisinės valstybės principų pažeidimus viešųjų pirkimų srityje, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams (40);

(48)

nors Vengrija ėmėsi keleto veiksmų savo įsipareigojimams įvykdyti, Taryba, priimdama Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/2506, e nustatė, kad tam tikri trūkumai, rizika ir spragos pakenkė Tarnybinės etikos institucijos veiksmingumui, nepriklausomumui ir pajėgumui pašalinti sisteminius teisinės valstybės principų pažeidimus viešųjų pirkimų srityje, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Visų pirma tame įgyvendinimo sprendime buvo nustatyta: „i) nėra aiškios taisyklės, nurodančios, kad Tarnybinės etikos institucija išsaugos savo kompetenciją po to, kai bus nutrauktas projektui teikiamas Sąjungos finansavimas; ii) perkančiųjų organizacijų sprendimų, kuriais nesilaikoma Tarnybinės etikos institucijos rekomendacijų, teisminės peržiūros sistemos trūkumai; iii) atleidimo iš darbo procedūros trūkumai; iv) tiesioginiai, o ne priežiūros įgaliojimai, kuriais Tarnybinės etikos institucija turėtų naudotis įvairių deklarantų grupių atžvilgiu, ir sąlygų, kuriomis Tarnybinės etikos institucijai būtų perduoti įgaliojimai tikrinti vyriausybės narių turto deklaracijas, nesudarymas; v) ribota taikymo sritis, kadangi į Tarnybinės etikos institucijos tikrinimo įgaliojimus, susijusius su turto deklaracijomis, įtraukti ne visi su didele rizika susiję pareigūnai.“ Tuo remiantis Tarybos padaryta išvada, kad nustatyti trūkumai, ypač tie, kuriais suvaržomi Tarnybinės etikos institucijos įgaliojimai, yra „tokie dideli, kad rimtai kenkia Tarnybinės etikos institucijos gebėjimui ištaisyti sisteminius teisinės valstybės principų pažeidimus, susijusius su viešaisiais pirkimais, daranči[us] poveikį Sąjungos finansiniams interesams“ (41);

(49)

Rašytiniame pranešime Vengrija nurodė visiškai išsprendusi visus klausimus, nurodytus penkiuose Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/2506 36 konstatuojamosios dalies punktuose, visų pirma iš dalies pakeisdama Tarnybinės etikos institucijos aktą ir priimdama konkrečias nuostatas 2026 m. Aktu XXXV;

(50)

kiek tai susiję su Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/2506 36 konstatuojamojoje dalyje nurodytu pirmu punktu, Bendrojo pakeitimų akto 150 straipsniu iš dalies pakeisto Tarnybinės etikos institucijos akto 3 straipsnyje nustatyta, kad „Tarnybinės etikos institucijos kompetencija išlieka ir tuo atveju, kai priemonė, procedūra ar projektas netenka Sąjungos finansavimo“;

(51)

kiek tai susiję su Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/2506 36 konstatuojamojoje dalyje nurodytu antru punktu, Tarybos buvo daroma nuoroda į 2022 m. lapkričio 30 d. komunikatą, kuriame nustatyta, kad, nors Tarnybinės etikos institucija buvo įgaliota inicijuoti procedūras Viešųjų pirkimų arbitražo valdyboje (toliau – VPAV) dėl viešųjų pirkimų pažeidimų ir prašyti atlikti VPAV sprendimų teisminę peržiūrą, taikomoje teisinėje sistemoje nebuvo numatyta galimybė sustabdyti atitinkamą viešųjų pirkimų procedūrą iki bus gauta VPAV procedūros išvada. Be to, pagal tą sistemą Tarnybinės etikos institucija negalėjo ginčyti VPAV neveikimo, kai ši per nustatytą terminą nepriimdavo sprendimo. Šiuo atžvilgiu Bendruoju pakeitimų aktu buvo iš dalies pakeistos 2015 m. Akto CXLIII dėl viešųjų pirkimų (toliau – Viešųjų pirkimų aktas) nuostatos ir nustatyta, kad: i) kai Tarnybinės etikos institucija inicijuoja procedūrą Viešųjų pirkimų arbitražo valdyboje, ši, Tarnybinės etikos institucijai pasiūlius, privalo nurodyti sustabdyti atitinkamą viešojo pirkimo procedūrą, ir ii) Tarnybinės etikos institucija gali kreiptis dėl teisminės peržiūros, jeigu, pasibaigus VPAV sprendimui priimti nustatytam terminui, sprendimas nėra priimtas (42);

(52)

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/2506 36 konstatuojamojoje dalyje nurodytas trečias punktas susijęs su Tarnybinės etikos institucijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojų įgaliojimų nutraukimu teismo sprendimu, kuriam priimti buvo nustatytas 30 dienų terminas, taip pat su neaiškumu, ar per atleidimo iš pareigų procedūrą pateiktas apeliacinis skundas turėtų stabdomąjį poveikį. Bendruoju pakeitimų aktu buvo iš dalies pakeistos Tarnybinės etikos institucijos akto 39 straipsnio 6 ir 7 dalys: teismo sprendimo terminas pratęstas iki 60 dienų ir nustatyta, kad, teismui nutraukus Tarnybinės etikos institucijos valdybos nario teisinius santykius, gali būti pateiktas stabdomąjį poveikį turintis apeliacinis skundas;

(53)

dėl Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/2506 36 konstatuojamojoje dalyje nurodytų ketvirtojo ir penktojo punktų, susijusių su Tarnybinės etikos institucijos įgaliojimais tikrinti turto deklaracijas, Vengrija pertvarkė savo turto deklaravimo sistemą ir šiuos klausimus išsprendė, kaip išsamiau paaiškinama toliau 2.4.3 skirsnyje;

(54)

be to, rašytiniame pranešime Vengrija nurodė keletą papildomų teisės aktų pakeitimų ir pokyčių, susijusių su Tarnybinės etikos institucijos valdymu, personalu ir veiklos efektyvumu;

(55)

siekiant pagerinti valdymą ir užtikrinti veiklos tęstinumą, Tarnybinės etikos institucijos akto su pakeitimais 32 straipsnio 1 dalyje ir 33 straipsnyje numatyta padidinti Tarnybinės etikos institucijos valdybos narių skaičių ir nustatytos valdybos sprendimų priėmimo taisyklės. Naujomis Tarnybinės etikos institucijos akto 35 straipsnio 2 dalies ir 37 straipsnio 2a dalies nuostatomis padaryti tiksliniai Tarnybinės etikos institucijos valdybos narių atrankos taisyklių pakeitimai: nustatyta, kad Tinkamumo komitetas turėtų taikyti kandidatų reitingavimo sistemą, ir susiaurinta Valstybės audito tarnybos pirmininko diskrecija atrenkant tinkamus kandidatus. Iš dalies pakeisto Tarnybinės etikos institucijos akto 37 straipsnio 3 dalyje atrankos procedūra detalizuojama papildomai: nustatyta, kad Tinkamumo komitetas iš savo kandidatūras pateikusių asmenų turi sudaryti asmenų, laikomų tinkamais eiti šios institucijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas ir todėl galinčių būti siūlomais į šias pareigas, sąrašą, atsižvelgdamas į jų profesinius nuopelnus, ekspertines žinias ir kvalifikaciją, ir nustatyti kandidatų eiliškumą (43);

(56)

be to, laikydamasi pagal šią taisomąją priemonę iš pradžių prisiimtų įsipareigojimų, Vengrija padidino Tarnybinės etikos institucijos darbuotojų skaičių, kad jis atitiktų jai pavestų užduočių ir vykdomos veiklos apimtį ir būtų padidintas jos veiklos efektyvumas (44);

(57)

Tarnybinės etikos institucija taip pat pateikė Tarnybinės etikos institucijos akte numatytas ataskaitas. 2023 m. ji pradėjo Sąjungos lėšų apsaugai skirtą tarnybinės etikos rizikos vertinimą, apimantį ir Vengrijos viešųjų pirkimų sistemos sąžiningumo būklės vertinimą (45). Atlikus šį vertinimą parengta ataskaita, kuri suteikė Tarnybinės etikos institucijai galimybę susidaryti išsamų konkrečios tarnybinės etikos rizikos, susijusios su Sąjungos biudžeto finansinės paramos įgyvendinimu, be kita ko, viešųjų pirkimų srityje, padėties vaizdą; į šią ataskaitą buvo atsižvelgta rengiant pirmąją metinę analitinę ataskaitą (46). Toks pat vertinimas atliktas ir 2024 m. Tarnybinės etikos institucija taip pat reguliariai skelbė savo metines analitines tarnybinės etikos būklės ataskaitas (47); Vengrijos vyriausybė pagal minėtą aktą pateikė atsakymus į jas (48). Be to, 2026 m. vasario 10 d. Tarnybinės etikos institucijos valdyba patvirtino ad hoc ataskaitą, skirtą centralizuotų viešųjų pirkimų sistemai (49);

(58)

Vengrijos pateikti duomenys apie pranešėjų (angl. whistleblowers) teikiamus pranešimus apie pažeidimus (50) ir tyrimus patvirtina, kad Tarnybinės etikos institucija tinkamai veikia pagal taisomosios priemonės reikalavimus. Vengrija taip pat pranešė apie pažangą sudarant bendradarbiavimo susitarimus su Vengrijos įstaigomis ir institucijomis (51). Tokia pažanga yra ypač svarbi siekiant užtikrinti Tarnybinės etikos institucijos užduočių ir veiklos veiksmingumą;

(59)

be to, Vengrija nurodė, kad Tarnybinės etikos institucija sudarė technines ir institucines sąlygas, reikalingas iš viešųjų pirkimų procedūrų pašalintų ekonominės veiklos vykdytojų registrui tvarkyti, pagal Tarnybinės etikos institucijos akto IV skyriaus reikalavimus (52). Tam reikėjo tiesioginių duomenų sąsajų su atitinkamais registrais, būtent įmonių informacijos registru, tikrųjų savininkų registru, nuosprendžių registru ir individualių verslininkų registru. Tos sąsajos buvo įdiegtos (53), o ekonominės veiklos vykdytojų registro sąsaja pradėjo veikti Vengrijos elektroninėje viešųjų pirkimų sistemoje (54). Tuo klausimu pagal Tarnybinės etikos institucijos akto 69 straipsnio 4 ir 5 dalis buvo priimtas Vyriausybės sprendimas Nr. 1246/2026 (rugpjūčio 7 d.), kuriuo patvirtinta, kad registre esantys duomenys yra visiškai prieinami, ir Teisingumo ministro sprendimas Nr. 1/2026 (rugpjūčio 11 d.) dėl atitinkamų Tarnybinės etikos institucijos akto nuostatų įsigaliojimo (55). 2026 m. rugpjūčio 31 d. rašte (56) Tarnybinės etikos institucijos pirmininkas, remdamasis turimais duomenimis, apskaičiavo, kad Tarnybinės etikos institucija turės atlikti daugiau kaip 500 registravimo procedūrų; pirmosios iš jų jau pradėtos. Apie registravimo procedūrų pažangą Tarnybinės etikos institucija praneš kitoje metinėje analitinėje tarnybinės etikos būklės ataskaitoje (57);

(60)

Tarnybinės etikos institucijos prieigos prie informacijos klausimu Tarnybinės etikos institucijos akto 18 straipsnio pakeitimais dar labiau sustiprintos garantijos, užtikrinančios veiksmingą Tarnybinės etikos institucijos prieigą prie duomenų ir registrų. Pagal pakeistas taisykles atlikdama tyrimą Tarnybinės etikos institucija turi įvertinti visą aktualią informaciją ir gali prašyti duomenų iš bet kurio su atitinkamu atveju susijusio asmens ar organizacijos;

(61)

prieiga prie duomenų gali būti užtikrinama pateikiant oficialius prašymus atitinkamoms įstaigoms arba, kai tai teisiškai leidžiama ir techniškai įmanoma, tiesiogiai prisijungiant prie duomenų bazių ar registrų, kad būtų galima veiksmingai ir išsamiai rinkti informaciją. Naujosiomis nuostatomis užtikrinama, kad vykdydama procedūrą Tarnybinės etikos institucija galėtų tvarkyti bet kokius asmens duomenis ir, kiek tai būtina, duomenis, sudarančius teisiškai saugomas paslaptis, visų pirma mokesčių, banko ir komercines paslaptis, taip pat profesinės paslapties saugomus duomenis, jeigu tokie duomenys yra reikšmingi tyrimui ir juos tvarkyti būtina tam, kad tyrimas būtų veiksmingai atliktas (58);

(62)

be to, teisinėje sistemoje nustatytos aiškios visų atitinkamų subjektų bendradarbiavimo pareigos. Duomenų valdytojas, dėl kurio vykdomas tyrimas, taip pat bet kuri kita susijusi organizacija ar asmuo privalo įvykdyti Tarnybinės etikos institucijos prašymą pateikti duomenis per šios institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis nei 30 dienų, tam tikrais atvejais užtikrinant būtinąsias procedūrines garantijas. Jei prašomų duomenų nėra arba pagal taikytinas teisės nuostatas jų negalima atskleisti, prašymą gavęs subjektas per tą patį terminą turi apie tai informuoti Tarnybinės etikos instituciją. Galiausiai, siekiant užtikrinti šių įgaliojimų veiksmingumą, Tarnybinės etikos institucijai suteikti veiksmingi teisminio vykdymo užtikrinimo įgaliojimai: jei nevykdomi prašymai pateikti duomenis, ši institucija gali inicijuoti teisme administracinę procedūrą dėl reikalavimų nevykdymo, o teismas turi priimti sprendimą per 30 dienų (59). Be to, Tarnybinės etikos institucija gali kreiptis į nacionalines valdžios institucijas ar įstaigas, kad šios pradėtų interesų konfliktų deklaracijų ir įtarimų, susijusių su Sąjungos lėšų valdymu, tikrinimo procedūras;

(63)

atsižvelgdama į įsigaliojusias nuostatas ir į tai, kas išdėstyta pirmiau, taip pat atsižvelgdama į toliau 2.4.3 skirsnyje nustatytas aplinkybes ir remdamasi Komisijos vertinimu, Taryba mano, kad Vengrija įvykdė įsipareigojimus pagal taisomąją priemonę dėl Tarnybinės etikos institucijos ir pašalino Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/2506 36 konstatuojamojoje dalyje nustatytus trūkumus bei spragas.

(64)

Įgyvendindama 2022 m. priimtas taisomąsias priemones Vengrija įsipareigojo sudaryti Kovos su korupcija darbo grupę (toliau – KKDG), kurios užduotis, inter alia, būtų nagrinėti esamas kovos su korupcija priemones ir rengti pasiūlymus dėl korupcijos prevencijos, nustatymo, tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir sankcijų taikymo gerinimo (60). KKDG veiklos reglamentavimo sistema įtraukta į Tarnybinės etikos institucijos aktą.

(65)

atsižvelgdama į keletą pokyčių ir remdamasi Komisijos vertinimu, Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506 Taryba nustatė, kad Vengrija ėmėsi atitinkamų pagrindinių įgyvendinimo veiksmų ir kad su KKDG susijusi reglamentavimo sistema atitiko pagal taisomąją priemonę prisiimtus įsipareigojimus (61);

(66)

vis dėlto 2023 m. Komisijos sprendime Komisija konstatavo, kad Vengrijos vyriausybė, priešingai nei buvo konkrečiai įsipareigojusi pagal taisomąją priemonę, nepateikė išsamaus pagrindimo, kodėl nepritarė KKDG 2022 m. metinėje ataskaitoje pasiūlytoms priemonėms (62);

(67)

Rašytiniame pranešime Vengrija taip pat pateikė įrodymų, kad KKDG veikia visapusiškai ir veiksmingai, kaip reikalaujama pagal taisomąją priemonę, ir kad Bendruoju pakeitimų aktu buvo įgyvendinta keletas KKDG pateiktų pasiūlymų, kartu viršijant pagal pirminę taisomąją priemonę prisiimtus įsipareigojimus;

(68)

2026 m. kovo 2 d. pagal Tarnybinės etikos institucijos akto (kuriuo taip pat reglamentuojama KKDG veikla) 51 straipsnio 1 dalį ir laikydamasi pagal taisomąją priemonę prisiimto įsipareigojimo (63), KKDG priėmė 2025 m. metinę ataskaitą ir paskelbė ją savo interneto svetainėje (64). 2026 m. rugpjūčio 13 d. Vengrijos vyriausybė, laikydamasi taisomosios priemonės ir vadovaudamasi Tarnybinės etikos institucijos akto 52 straipsniu, pateikė atsakymą į šioje ataskaitoje pateiktus pasiūlymus ir į juos atsižvelgė, visų pirma rengdama naują nacionalinę korupcijos prevencijos strategiją (65). Atsižvelgdama į 2023 m. Komisijos sprendimą, ji taip pat pateikė išsamesnius atsakymų į KKDG metines ataskaitas motyvus;

(69)

nors 2025 m. KKDG nepavyko priimti metinės ataskaitos, vidaus reformomis buvo sustiprinta KKDG veiklos struktūra ir darbo metodai. Metinė ataskaita vėl buvo priimta 2026 m. kovo 2 d. (66);

(70)

be to, Bendruoju pakeitimų aktu iš dalies pakeistu Tarnybinės etikos institucijos aktu įgyvendinami KKDG 2024 m. metinėje ataskaitoje pateikti pasiūlymai, kuriais siekiama padidinti KKDG veiklos efektyvumą (67);

(71)

be to, Bendruoju pakeitimų aktu iš dalies pakeisto Tarnybinės etikos institucijos akto 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybės valdžios organams atstovaujantys nariai skiriami ne ilgesnei kaip penkerių metų kadencijai, o jų paskyrimas gali būti bet kada atšauktas (68). Be to, kartu su valstybės valdžios organams atstovaujančiais nariais KKDG darbe gali nuolatinio kviestinio dalyvio teisėmis dalyvauti Europos lėšų audito generalinio direktorato (EUTAF) generalinio direktoriaus paskirtas asmuo (69). Valstybės valdžios organams atstovaujantys nariai ir toliau negauna atskiro atlygio; nevyriausybiniams subjektams atstovaujantys nariai turi teisę gauti honorarą, atitinkantį Vengrijos veiksmų programų stebėsenos komitetų nevyriausybinėms organizacijoms atstovaujantiems nariams mokamo atlygio dydį (70). Be to, neatvykęs nevyriausybiniam subjektui atstovaujantis narys gali įgalioti kitą narį jam atstovauti, o tokio atstovo teisės ir pareigos turi būti tokios pačios kaip nedalyvaujančio nario (71);

(72)

iš dalies pakeistame Tarnybinės etikos institucijos akto 58 straipsnyje nustatyta, kad nevyriausybiniams subjektams atstovaujančių narių įgaliojimai gali būti nutraukti atšaukiant jų kvietimą, jeigu jie nebeatitinka atrankos kriterijų, arba įgaliojimai pasibaigia pagal įstatymą praėjus penkeriems metams nuo jų paskyrimo (72); ši kadencijos trukmė taip pat taikoma anksčiau paskirtiems nevyriausybiniams nariams. Bendruoju pakeitimų aktu iš dalies pakeisto Tarnybinės etikos institucijos akto 61 straipsnio 5 dalyje patikslinta, kad pati KKDG, jos pirmininko, kuris yra Tarnybinės etikos institucijos pirmininkas, siūlymu, nustato savo organizavimą ir veiklą reglamentuojančias darbo tvarkos taisykles bei metinį darbo planą (73);

(73)

dėl dabartinės KKDG veiklos pažymėtina, kad Tarnybinės etikos institucijos pirmininko, einančio ir KKDG pirmininko pareigas, teigimu, paskyrus naują nevyriausybinį narį KKDG vėl veikia visos sudėties. Tuo pat metu, suformavus naują Vyriausybę, iš esmės pasikeitė Vyriausybės atstovai. 2026 m. liepos 8 d. KKDG surengė pirmąjį posėdį ir pradėjo rengtis 2026 m. rugpjūčio 26 d. įsigaliojusių teisės aktų pakeitimų įgyvendinimui, įskaitant savo darbo tvarkos taisyklių peržiūrą ir 2026 m. teminio darbo planavimą (74). Atsižvelgdama į Įgyvendinimo sprendimą (EU) 2022/2506 , šiame skirsnyje pristatytus teisės aktų pakeitimus bei pokyčius ir remdamasi Komisijos vertinimu, Taryba mano, kad Vengrija visiškai įgyvendino taisomąją priemonę dėl KKDG;

(74)

Įgyvendindama 2022 m. priimtas taisomąsias priemones Vengrija įsipareigojo sustiprinti kovos su korupcija sistemą, priimdama keletą strategijų ir aktų, skirtų kovai su sukčiavimu ir korupcija, taip pat reformuodama turto deklaravimo sistemą. Ši taisomoji priemonė yra horizontaliojo ir sisteminio pobūdžio, nes ja siekiama kovoti su korupcija ir užtikrinti skaidrumą politinėje sferoje. Todėl Taryba ją laikė viena iš pagrindinių taisomųjų priemonių (75). Kai kurie pastarosios reformos aspektai, susiję su turto deklaracijų tikrinimu, buvo įtraukti į įsipareigojimus pagal 2.2 skirsnyje nurodytą taisomąją priemonę dėl Tarnybinės etikos institucijos.

(75)

Vengrija įsipareigojo ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 30 d. priimti kovos su sukčiavimu ir korupcija strategiją Sąjungos paramos srityje, kurioje būtų apibrėžti subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant bet kokią Sąjungos finansinę paramą, vaidmenys ir atsakomybė, susiję su sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos prevencija, nustatymu ir ištaisymu. Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506 buvo remiamasi Komisijos vertinimu ir laikyta, kad, nors Vengrija nesilaikė sutarto termino, ji įvykdė pagal taisomąją priemonę prisiimtus įsipareigojimus (76);

(76)

Rašytiniame pranešime Vengrija pateikė įrodymų, kad 2024 m. priėmė peržiūrėtą šios strategijos redakciją ir susijusį veiksmų planą, apimantį visą Sąjungos finansinę paramą, įskaitant žemės ūkio fondų lėšas (77), ir kad apskritai įgyvendinimas vyksta pagal planą (78). Peržiūrėtoje strategijoje ir toliau nustatomi įvairių subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant Sąjungos finansinę paramą Vengrijoje, vaidmenys ir atsakomybė, susiję su sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos prevencija, nustatymu ir ištaisymu, taip pat pateikiamas išsamus pagrindinės sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos rizikos, veiksnių ir praktikos vertinimas. Strategiją papildančiame veiksmų plane nustatyti konkretūs veiksmai ir jų įgyvendinimo terminai, nurodytos už jų įgyvendinimą atsakingos įstaigos ir įgyvendinimo bei stebėsenos rodikliai, taip pat nustatyta būtina reguliarios veiksmų plano peržiūros tvarka (79);

(77)

be to, 2022 m. Vengrijos vyriausybė įsipareigojo priimti naują nacionalinę kovos su korupcija strategiją (toliau – NKKS) ir veiksmų planą, taip pat iki 2023 m. birželio 30 d. visiškai įgyvendinti visus galiojančioje 2020–2022 m. NKKS numatytus veiksmus (80). 2023 m. gruodžio mėn. 2023 m. Komisijos sprendime nurodyta, kad naujosios NKKS rengimo užbaigimo procesas tebevyko ir prieš ją priimant reikėjo pašalinti tam tikrus trūkumus; taip pat nebuvo aišku, ar Vengrijos vyriausybė sistemingai konsultavosi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Tuo metu Komisija padarė išvadą, kad kovos su korupcija sistema iki šiol nebuvo sustiprinta taip, kaip buvo įsipareigota, nes naujosios NKKS ir su ja susijusio veiksmų plano priėmimas, įskaitant atgrasomojo sankcijų režimo nustatymą, vėlavo (81);

(78)

Rašytiniame pranešime Vengrija pranešė apie visišką 2020–2022 m. NKKS įgyvendinimą, taip pat apie KKDG dalyvavimą ir konsultacijas su nacionalinėmis organizacijomis, EBPO ir GRECO rengiant vėlesnę NKKS ir veiksmų planą (82). Vengrija pateikė įrodymų, kad 2024 m. vasario 14 d., vėluodama septynis su puse mėnesio, priėmė vidutinės trukmės 2024–2025 m. NKKS ir jos įgyvendinimo veiksmų planą; jie įsigaliojo kitą dieną, taip pat buvo įsteigtas stebėsenos komitetas, turintis užtikrinti NKKS ir veiksmų plano įgyvendinimo stebėseną (83). Iš Vengrijos vyriausybės ataskaitos dėl NKKS ir veiksmų plano įgyvendinimo vertinimo (84) matyti, kad, nors buvo pasiekta nemažai mažesnės apimties rezultatų, svarbių NKKS ir veiksmų plano dalių įgyvendinimas buvo nepakankamas. Kai kurie pagrindiniai įsipareigojimai apskritai nebuvo įvykdyti (pavyzdžiui, sisteminė lobistinės veiklos ir vadinamųjų „sukamųjų durų“ taisyklių reforma), kiti buvo įvykdyti tik iš dalies, pavyzdžiui, taisyklės dėl protokolinių dovanų ir profesinės etikos kodeksų, arba tik praėjus nemažai laiko po NKKS ir veiksmų plano galiojimo terminų pabaigos, kaip visų pirma buvo su turto deklaravimu susijusių įsipareigojimų atveju (85);

(79)

be pastaraisiais mėnesiais Vengrijos dėtų pastangų, ji taip pat nurodė ketinanti ne vėliau kaip 2026 m. lapkričio 15 d. priimti naują NKKS ir veiksmų planą, atsižvelgdama į 2024–2025 m. NKKS įgyvendinimo rezultatus bei KKDG pasiūlymus ir konsultuodamasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais (86). Naujojoje NKKS ir veiksmų plane turėtų būti numatytos priemonės likusiems trūkumams pašalinti.

(80)

kaip nustatyta Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506, Taryba nustatė, kad Vengrija, laikydamasi taisomosios priemonės, išplėtė subjektinę turto deklaravimo taikymo sritį, įtraukdama asmenis, kuriems pavestos aukšto lygio politinės funkcijos, ir Nacionalinės Asamblėjos narius, taip pat kartu su jais tame pačiame namų ūkyje gyvenančius jų artimuosius. Tačiau taip pat nustatyta, kad Vengrijos turto deklaravimo reglamentavimo sistemoje išliko reikšmingų trūkumų, rizikos ir spragų, visų pirma: i) nepakankamas aiškumas ir teisinis tikrumas, susiję pareigomis deklaruoti nekilnojamąjį turtą, įskaitant už Vengrijos jurisdikcijos ribų esantį turtą; ii) nepakankamas aiškumas dėl tam tikrų vadovų, pareigūnų ir Nacionalinės Asamblėjos narių, taip pat kartu su jais tame pačiame namų ūkyje gyvenančių jų sutuoktinių ar sugyventinių ir vaikų turto, pajamų ir ekonominių interesų deklaravimo subjektinės, materialinės ir laiko atžvilgiu nustatytos taikymo srities; iii) tai, kad teisės aktų sistemoje nebuvo aiškiai numatyta sukurti elektroninėmis priemonėmis skaitmeniniu formatu teikiamų turto deklaracijų sistemą, kurioje deklaracijos būtų saugomos viešoje duomenų bazėje, kurioje paiešką būtų galima atlikti nemokamai ir be registracijos;

(81)

Taryba padarė išvadą, kad nustatyti trūkumai sudarė sąlygas galimoms teisės spragoms ir dėl to mažino taisomosios priemonės veiksmingumą (87). Šie trūkumai tebebuvo nepašalinti 2023 m. pabaigoje, kai buvo priimtas 2023 m. Komisijos sprendimas (88);

(82)

Dėl turto deklaracijų tikrinimo Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/2506 Taryba nustatė, kad taisomosios priemonės dėl Tarnybinės etikos institucijos (pirmiau nurodytos 2.2 skirsnyje) veiksmingumą, be kita ko, mažino: i) tai, kad Tarnybinės etikos institucija įvairių deklaracijas teikiančių asmenų grupių atžvilgiu neturėjo tiesioginių įgaliojimų, o turėjo tik priežiūros įgaliojimus, taip pat tai, kad jai nebuvo perduoti įgaliojimai tikrinti Vyriausybės narių turto deklaracijas, ir ii) ribota taikymo sritis, nes Tarnybinės etikos institucijos įgaliojimai tikrinti turto deklaracijas neapėmė visų „su didele rizika susijusių pareigūnų“. Šie trūkumai taip pat tebebuvo nepašalinti 2023 m. pabaigoje, kai buvo priimtas 2023 m. Komisijos sprendimas (89);

(83)

Rašytiniame pranešime Vengrija pateikė įrodymų, kuriais siekiama patvirtinti, kad šiuo metu veikia išsami ir nuosekli turto deklaravimo reglamentavimo sistema (90);

(84)

Tarnybinės etikos institucijai suteikti platūs įgaliojimai, susiję su tyrimais ir turto deklaracijų tikrinimu, taip pat su administraciniais veiksmais, kurių imamasi atsižvelgiant į šių patikrinimų rezultatus (91);

(85)

visų pirma, Tarnybinės etikos institucijos akto su pakeitimais 19/A straipsnio 1 dalyje dabar aiškiai nustatytas su didele rizika susijusių pareigūnų, kurių turto deklaracijas tikrina Tarnybinės etikos institucija, sąrašas (92). Laikydamasi rizika grindžiamo požiūrio, Tarnybinės etikos institucija, atlikdama tarnybinės etikos rizikos vertinimą, privalo nuolat nustatyti tuos su didele rizika susijusius pareigūnus, kuriems taikomos pareigos deklaruoti turtą ir su kuriais susijusios tarnybinės etikos rizikos lygis yra aukštas, kad galėtų nustatyti patikrinimų prioritetus ir dažnumą (93);

(86)

pagal Tarnybinės etikos institucijos akto su pakeitimais 19/A straipsnio 2 dalies a punktą, Tarnybinės etikos institucija turi išimtinę kompetenciją tiesiogiai tikrinti aukšto rango politinių vadovų, kurie nėra Nacionalinės Asamblėjos nariai, kaip nurodyta 2018 m. Akto CXXV dėl Vyriausybės administravimo (toliau – Vyriausybės administravimo aktas) 183 straipsnyje (94), taip pat kartu su jais tame pačiame namų ūkyje gyvenančių jų artimųjų turto deklaracijas. Kitų su didele rizika susijusių pareigūnų atveju šia kompetencija dalijamasi su kitomis įstaigomis, kurios pagal atitinkamus sektorių teisės aktus yra paskirtos tikrinti turto deklaracijas. Pastaruoju atveju Tarnybinės etikos institucija gali tiesiogiai tikrinti turto deklaracijas ir neprivalo prašyti kitų institucijų atlikti tokį patikrinimą; neviešų turto deklaracijų atveju šis įgaliojimas viršija pirminius įsipareigojimus;

(87)

Tarnybinės etikos institucija gali atlikti tikrinimo procedūrą savarankiškai arba kaip savo atliekamo tyrimo procedūros dalį ir, remdamasi savo atliktu tarnybinės etikos rizikos vertinimu, turėtų reguliariai pradėti procedūras savo iniciatyva (ex officio). Išsamiomis taisyklėmis užtikrinama Tarnybinės etikos institucijos prieiga prie kitų įstaigų saugomų turto deklaracijų ir nustatoma asmens, dėl kurio vykdomas tyrimas, įtraukimo į procedūrą tvarka, įskaitant Tarnybinės etikos institucijos galimybę prašyti papildomos informacijos ir dokumentų (95);

(88)

turto deklaracijoms tikrinti Tarnybinės etikos institucijai suteikta plati prieiga prie duomenų ir informacijos. Šiuo tikslu Tarnybinės etikos institucija šiuo metu turi tiesioginę ir neribotą prieigą prie 44 registrų (96) per Centrinę vyriausybinę paslaugų platformą (angl. Central Governmental Service Bus); be to, remdamasi pirmiau 60–62 konstatuojamosiose dalyse aprašytomis nuostatomis, ji gali prašyti prieigos prie visos informacijos, kuri laikoma būtina patikrinimui atlikti. Pasibaigus tikrinimo procesui, Tarnybinės etikos institucija savo išvadas įvertina ataskaitoje ir, atsižvelgdama į patikrinimo rezultatus, inicijuoja sankcijų taikymo procedūrą (išsamiau žr. 96–99 konstatuojamosiose dalyse) (97);

(89)

antra, dėl pareigų turto deklaracijose atskleisti informaciją, 2012 m. Akto XXXVI dėl Nacionalinės Asamblėjos (toliau – Nacionalinės Asamblėjos aktas) (98) su pakeitimais, padarytais Bendruoju pakeitimų aktu, 1 priede dabar aiškiai nustatyta, kad turto deklaracijoje taip pat turi būti deklaruojamas už Vengrijos jurisdikcijos ribų esantis nekilnojamasis turtas;

(90)

trečia, dėl tam tikrų pareigūnų turto deklaracijų subjektinės, materialinės ir laiko atžvilgiu nustatytos taikymo srities, Vyriausybės administravimo akto 183 straipsnio 1 dalyje ir Nacionalinės Asamblėjos akto su pakeitimais 90 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad aukšto rango politiniai vadovai, neturintys Nacionalinės Asamblėjos nario mandato, ir Nacionalinės Asamblėjos nariai, įskaitant aukšto rango politinius vadovus pagal Vyriausybės administravimo akto 184 straipsnį, turi pateikti turto deklaraciją per 30 dienų nuo pareigų pradžios, vėliau – kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d., nurodydami padėtį ankstesnių metų gruodžio 31 d., taip pat per 30 dienų nuo jų įgaliojimų pabaigos (deklaracijų saugojimo laikotarpis yra treji metai);

(91)

su šiais pareigūnais tame pačiame namų ūkyje gyvenantys artimieji, kaip jie suprantami pagal 2013 m. Aktą V dėl Civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) (99), turi pateikti tokio paties turinio neviešas turto deklaracijas. Kompetencija tikrinti artimųjų turto deklaracijas nustatoma pagal atitinkamam pareigūnui taikomas taisykles (100). Viršijant taisomosios priemonės reikalavimus, tokie patys turto deklaravimo reikalavimai taikomi ir kitiems su didele rizika susijusiems pareigūnams; taisyklės dėl tame pačiame namų ūkyje gyvenančių artimųjų taip pat taikomos šiems kitiems su didele rizika susijusiems pareigūnams, kai sektorių įstatymuose daroma nuoroda į Nacionalinės Asamblėjos akte nustatytas taisykles (101);

(92)

ketvirta, dėl elektroninėmis priemonėmis skaitmeniniu formatu teikiamų turto deklaracijų, kurios turi būti saugomos viešoje duomenų bazėje, kurioje galima atlikti paiešką, sistemos, iš dalies pakeisto Nacionalinės Asamblėjos akto 90 straipsnyje nustatytos Nacionalinės Asamblėjos narių turto deklaracijų teikimo elektroninėmis priemonėmis taisyklės ir reikalaujama, kad Nacionalinės Asamblėjos kanceliarija užtikrintų elektroninės registravimo sistemos bei susijusios naudotojo sąsajos, skirtos struktūrizuotiems duomenims įvesti, veikimą. Šioje nuostatoje aiškiai nurodyta, kad ji taikoma visų asmenų, kurie savo turto deklaracijas teikia pagal Nacionalinės Asamblėjos akte nustatytas taisykles, turto deklaracijoms, taip pat kartu su jais tame pačiame namų ūkyje gyvenančių jų artimųjų deklaracijoms, kurios turi būti pridedamos prie pareigūnų deklaracijų. Šią sistemą papildo įvairiems su didele rizika susijusiems pareigūnams taikomos sektorių taisyklės (102), įskaitant Vyriausybės administravimo akto su pakeitimais 183 straipsnio 1 dalį, taikomą aukšto rango politiniams pareigūnams, neturintiems Nacionalinės Asamblėjos nario mandato. Taigi subjektinės taikymo srities požiūriu tai viršija pagal taisomąją priemonę prisiimtus mažesnės apimties įsipareigojimus;

(93)

pagal Nacionalinės Asamblėjos akto su pakeitimais 94 straipsnio 2 dalį, viešai skelbti skirta turto deklaracijos kopija (išskyrus artimųjų turto deklaracijas) Nacionalinės Asamblėjos Imuniteto komiteto skelbiama Nacionalinės Asamblėjos interneto svetainėje ir yra nemokamai ir be registracijos prieinama visiems (103). Turto deklaracijų, pateiktų laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 26 d. (t. y. iki naujųjų taisyklių įsigaliojimo), atveju prieiga užtikrinama Nacionalinės Asamblėjos interneto svetainėje taip, kad būtų galima atlikti paiešką, nemokamai ir be registracijos;

(94)

Rašytiniame pranešime Vengrija pateikė papildomų įrodymų, kad sistema pradėjo veikti. Vyriausybė paskyrė bendrovę, kuriai pavesta sukurti elektroninę turto deklaravimo sistemą (104), ir sistema, įskaitant reikiamas paieškos funkcijas, pradėjo veikti 2026 m. rugpjūčio mėn. Iki 2026 m. pabaigos numatyta įdiegti papildomas išplėstines funkcijas (105), kad jos taptų prieinamos iki turto deklaracijų, kurios turi būti pateiktos iki 2027 m. sausio 31 d., pateikimo termino;

(95)

galiausiai, laikydamasi savo įsipareigojimų, Vengrija nustatė sankcijų už turto deklaravimo pareigų pažeidimus režimą. Dėl baudžiamųjų sankcijų pažymėtina, kad Bendruoju pakeitimų aktu iš dalies pakeisto 2012 m. Akto C dėl Baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) (106) 305/A straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė bet kuriam asmeniui, kuris i) kompetentingam subjektui pareikalavus, dėl savo kaltės per įstatymo nustatytą terminą neatlieka pareigos pateikti turto deklaraciją arba ii) atlikdamas pareigą deklaruoti turtą nuslepia savo finansinę padėtį, pateikdamas deklaraciją, kurioje nurodo melagingą informaciją apie reikšmingas faktines aplinkybes, nutylėdamas tikras faktines aplinkybes arba nuslėpdamas savo padėtį kitomis priemonėmis;

(96)

ar taikomos administracinės sankcijos, priklauso nuo Tarnybinės etikos institucijos ataskaitos, parengiamos užbaigus turto deklaracijos tikrinimo procedūrą. Pagal Tarnybinės etikos institucijos akto su pakeitimais 19/A straipsnio 8 dalį galimi trys rezultatai:

(97)

asmenų, kurių turto deklaracijų tikrinimas priklauso išimtinei Tarnybinės etikos institucijos kompetencijai, atleidimo iš pareigų atveju Tarnybinės etikos institucija apie savo tyrimo rezultatus informuoja Nacionalinės Asamblėjos pirmininką (kai sprendžiamas Ministro Pirmininko atleidimo klausimas) arba Ministrą Pirmininką (visų kitų aukšto rango politinių vadovų, neturinčių Nacionalinės Asamblėjos nario mandato, atveju), o šie inicijuoja atleidimo iš pareigų procedūrą (108). Dėl baudų skyrimo Tarnybinės etikos institucija gali pati savo iniciatyva (ex officio) pradėti atitinkamą procedūrą (109);

(98)

dėl asmenų, kurių turto deklaracijų tikrinimo kompetencija Tarnybinės etikos institucija dalijasi su kitomis institucijomis, administracinių sankcijų taikymo procedūrines taisykles papildo sektorių teisės aktai. Kai dėl atitinkamo asmens konstitucinio statuso ir jo pareigų apsaugos arba dėl to, kad atitinkamos funkcijos priklauso konstituciškai nepriklausomoms valdžios šakoms, saugomoms valdžios padalijimo principo, Tarnybinės etikos institucijos inicijuotas tiesioginis atleidimas iš pareigų arba tiesioginis baudos skyrimas Tarnybinės etikos institucijos sprendimu nėra galimas, pagal šias sektorių taisykles administracines sankcijas skiria kompetentinga institucija (110). Jeigu, vykdydama Tarnybinės etikos institucijos prašymu pradėtą procedūrą, kompetentinga institucija padaro kitokią išvadą negu Tarnybinės etikos institucija, ji privalo išsamiai nurodyti tokią išvadą pagrindžiančius motyvus ir apie tai informuoti Tarnybinės etikos instituciją. Tarnybinės etikos institucija savo ataskaitą ir kartu gautą informaciją paskelbia viešai (111). Kai Tarnybinės etikos institucija gali pati tiesiogiai nuspręsti dėl baudos skyrimo, ji savo sprendimą paskelbia viešai, nurodydama atitinkamo asmens vardą, pavardę ir jo einamas pareigas (112);

(99)

pagal Tarnybinės etikos institucijos akto su pakeitimais 19/A straipsnio 8 dalies b punkto bb papunktį Tarnybinės etikos institucija gali pareikalauti ištaisyti nedidelius arba nereikšmingus trūkumus. Su didele rizika susijusių pareigūnų, kuriems Nacionalinės Asamblėjos akto nuostatos taikomos tiesiogiai arba į jas daroma nuoroda sektorių teisės aktuose (įskaitant aukšto rango politinius pareigūnus pagal Vyriausybės administravimo akto 183 straipsnį), atveju Nacionalinės Asamblėjos aktas papildo šią taisyklę ir nustato, kad trūkumai turi būti ištaisyti nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 15 dienų, pateikiant papildomą deklaraciją (113);

(100)

kaip aprašyta 2.4.1 skirsnyje, Vengrija sustiprino kovos su korupcija sistemą ir, kaip buvo iš pradžių įsipareigojusi, priėmė kovos su sukčiavimu ir korupcija strategiją Sąjungos paramos srityje bei su ja susijusį veiksmų planą, taip pat jų peržiūrėtą redakciją. Tačiau, atsižvelgiant į 2024–2025 m. NKKS ir veiksmų plano trūkumus, ne visi įsipareigojimai buvo įvykdyti, todėl ši taisomoji priemonė negali būti laikoma visiškai įvykdyta. Tuo atžvilgiu taisomoji priemonė turėtų būti vertinama atsižvelgiant į jos santykinę svarbą Sąjungos biudžeto apsaugai, kitas pagrindines taisomąsias priemones kovos su korupcija srityje, taip pat visas kitas naujas susijusias taisomąsias priemones;

(101)

kaip aprašyta 2.4.2. skirsnyje, Vengrija sukūrė išsamią turto deklaravimo sistemą ir nustatė atgrasomą bei proporcingą sankcijų režimą. Tarnybinės etikos institucijos įsteigimas buvo viena pagrindinių taisomųjų priemonių (114) ir ši priemonė pirmiau 62 konstatuojamojoje dalyje įvertinta kaip įgyvendinta; šiai institucijai suteikti platūs įgaliojimai tikrinti turto deklaracijas ir imtis tolesnių veiksmų po patikrinimo, viršijantys pirminius Vengrijos įsipareigojimus ir sustiprinantys tikrinimo sistemą. Todėl, remdamasi Komisijos vertinimu, Taryba mano, kad Vengrija įvykdė pagal šią taisomąją priemonę prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su turto deklaracijomis, ir juos papildė papildomomis apsaugos priemonėmis, skirtomis kovos su korupcija sistemai stiprinti;

(102)

Vengrija įsipareigojo, kaip vieną iš taisomųjų priemonių, priimtų 2022 m., nustatyti naują teisminės peržiūros procedūrą dėl specialių nusikalstamų veikų, susijusių su viešosios valdžios funkcijų vykdymu arba viešojo turto valdymu (115). Iš esmės dėl specialių nusikalstamų veikų, susijusių su korupcija ir su korupcija susijusia praktika, pagal naująją procedūrą buvo numatyta galimybė atlikti prokuratūros arba tyrimą atliekančios institucijos sprendimo atmesti pranešimą apie nusikaltimą arba nutraukti baudžiamąjį procesą teisminę peržiūrą (116). Taryba tą taisomąją priemonę laikė horizontaliąja priemone, kuria siekiama ištaisyti struktūrines problemas, susijusias su baudžiamojo persekiojimo veiksmų veiksmingumu Vengrijoje, ir užtikrinti, kad būtų imamasi veiksmingų ir atgrasomųjų priemonių Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnį. Todėl tai yra viena iš pagrindinių taisomųjų priemonių Komisijos nurodytoms problemoms spręsti (117);

(103)

Vengrija taip pat įsipareigojo i) ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. skirti papildomų specialių pareigybių teismui, atsakingam už prokuratūros arba tyrimą atliekančios institucijos sprendimo atmesti pranešimą apie nusikaltimą arba nutraukti baudžiamąjį procesą teisminę peržiūrą, ir ii) ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. atlikti procedūros veikimo peržiūrą ir, prireikus ir pasikonsultavus su Komisija, numatyti galimybę iki 2024 m. birželio 30 d. priimti teisės aktų sistemos pakeitimus (118). Abu tie įsipareigojimai turėjo būti įgyvendinti po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/2506 priėmimo dienos;

(104)

Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/2506 Taryba nustatė, kad, nepaisant to, jog 2017 m. Aktu XC dėl Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) (119) buvo nustatyta nauja teisminės peržiūros procedūra, konkrečiomis nuostatomis buvo suteikta tam tikra diskrecija atliekant procedūrą, kuri galėtų pakenkti taisomosios priemonės veiksmingumui ir bendram tinkamumui. Visų pirma, i) taikomose taisyklėse nebuvo aiškiai nurodytos teisinės pasekmės prokurorui dėl teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas jo sprendimas gavus prašymą dėl peržiūros; ii) tais atvejais, kai gali būti pateiktas prašymas dėl baudžiamojo persekiojimo, Baudžiamojo proceso kodekse reikalaujama, kad bylą nagrinėjantis teismas prašymo dėl baudžiamojo persekiojimo pagrindą išnagrinėtų uždarame posėdyje ir neišklausydamas įrodymų, papildant preliminarų formalių pagrindų nagrinėjimą; iii) Baudžiamojo proceso kodekse nebuvo paaiškinta naujųjų taisyklių taikymo sritis laiko atžvilgiu ir, visų pirma, nebuvo paaiškinta, kad naujoji procedūra taip pat bus taikoma iki 2023 m. sausio 1 d. padarytoms nusikalstamoms veikoms, kurioms nėra suėjęs senaties terminas (120). Komisija tą vertinimą patvirtino 2023 m. Komisijos sprendime (121);

(105)

Rašytiniame pranešime Vengrija teigė, kad visuose trijuose punktuose nurodyti trūkumai buvo ištaisyti Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimais, padarytais Bendruoju pakeitimų aktu (122). Vengrija nurodė, kad bendras tikslas yra stiprinti procesinę teisinę sistemą, didinti baudžiamojo proceso skaidrumą ir Tarnybinės etikos institucijos procesinį vaidmenį, taip pat užtikrinti veiksmingesnę teisminę priežiūrą;

(106)

kalbant apie 104 konstatuojamosios dalies pirmą punktą, iš dalies pakeisto Baudžiamojo proceso kodekso 817/G straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, teismui priėmus atitinkamą sprendimą dėl prašymo peržiūrėti sprendimą, prokuratūra arba tyrimą atliekanti institucija privalo tęsti procesą remdamasi minėto teismo sprendimo motyvais ir, jei nenustatoma konkrečių problemų, ištaisyti tame pačiame teismo sprendime nustatytus trūkumus. Procesas negali būti vėl nutrauktas, jei, nenustačius problemų, teismo sprendime nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti, išskyrus atvejus, kai tai buvo neįmanoma dėl priežasčių, nepriklausančių nuo prokuratūros ar tyrimą atliekančios institucijos;

(107)

be to, šiuo atveju tyrimą atliekanti institucija privalo per du mėnesius nuo tyrimo pradžios arba proceso tęsimo, o vėliau – kas du mėnesius pateikti prokuratūrai tyrimo bylas ir tuo pačiu metu pranešti apie tyrimo eigą. Be to, prokuratūra turi perduoti teismui, kompetentingam priimti sprendimą dėl prašymo peržiūrėti bylą, visas įstatyme nurodytas bylas, susijusias su tyrimo institucijos ataskaita;

(108)

jeigu remdamasis pateiktais dokumentais teismas, kompetentingas priimti sprendimą dėl prašymo peržiūrėti bylą, nustato, kad atliekant tyrimą akivaizdžiai neatsižvelgiama į teismo sprendimo motyvus, jis turi kreiptis į prokuratūros vadovą, kad šis imtųsi priemonių. Paskui pateiktoje tyrimo pažangos ataskaitoje prašymą dėl peržiūros nagrinėjantis teismas taip pat turi būti informuojamas apie priemones, kurių imtasi reaguojant į tokį nurodymą;

(109)

galiausiai, jeigu procesas nutraukiamas pakartotinai ir laikantis 2017 m. Akte XC su pakeitimais nustatytų sąlygų, teisminės peržiūros procedūra suteikia teisę pateikti kaltinamąjį aktą kompetentingam teismui, o šis, išklausęs įrodymus, priima sprendimą dėl bylos esmės;

(110)

dėl pirmiau pateiktose 103 ir 104 konstatuojamosiose dalyse nurodyto antro punkto Vengrija teigė, kad teismas, kompetentingas priimti sprendimą dėl prašymo pakartotinai peržiūrėti bylą, gali atmesti prašymą priimdamas negalutinę nutartį tik remdamasis formaliomis išankstinėmis sąlygomis (123). Po to teismas, kompetentingas priimti sprendimą dėl prašymo pakartotinai peržiūrėti bylą, gali tik ribotai išnagrinėti prašymo dėl baudžiamojo persekiojimo pagrindus. Jis turi išnagrinėti, ar asmuo, kuris prašyme dėl baudžiamojo persekiojimo nurodytas kaip kaltinamasis, gali būti pagrįstai įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Tas vertinimas grindžiamas bylos medžiaga ir asmens, turinčio teisę pateikti prašymą dėl baudžiamojo persekiojimo, pridėtais duomenimis, dokumentais ir pareiškimais. Be to, jei teismas, kompetentingas priimti sprendimą dėl prašymo pakartotinai peržiūrėti bylą, nustato, kad kaltinamasis turi imunitetą, ir jei imunitetas nepanaikinamas, teismas turi visiškai arba iš dalies atmesti prašymą dėl baudžiamojo persekiojimo (124). Vengrijos teigimu, tokiu sprendimu užtikrinama, kad bylos peržiūrėjimas iš esmės nebūtų laikomas teismo, kuris vėliau priims sprendimą dėl bylos esmės, prejudiciniu sprendimu, o atskira teismine peržiūra. Taip atskiriamos teisminės funkcijos, užtikrinamas proceso nešališkumas ir taip pat užtikrinamas atskirai procedūrai būdingų garantijų nuoseklumas;

(111)

kalbant apie pirmiau pateiktos 104 konstatuojamosios dalies trečią punktą, Bendrajame pakeitimų akte nustatyta, kad Baudžiamojo proceso kodekso CV/A skyriaus nuostatos taip pat taikomos iki 2023 m. sausio 1 d. padarytoms nusikalstamoms veikoms (kurioms nėra suėjęs senaties terminas). Kaip papildoma garantija CV/A skyrius taip pat taikomas pranešimui apie nusikaltimą, pateiktam po 2022 m. gruodžio 31 d., jei tas pranešimas apie nusikaltimą susijęs su ta pačia veika kaip ir veika, dėl kurios anksčiau buvo pateiktas ir atmestas pranešimas apie nusikaltimą (arba kai tyrimas buvo nutrauktas) iki 2023 m. sausio 1 d. (125);

(112)

kalbant apie du įsipareigojimus, nurodytus 103 konstatuojamojoje dalyje, Budajaus centrinio apylinkės teismo Tyrimų skyriuje, kuris yra kompetentingas teismas nurodyti pradėti arba tęsti baudžiamąjį procesą pagal 2017 m. Akto XC CV/A skyrių, buvo sukurtos dvi naujos teisėjų pareigybės. Atitinkami pranešimai apie laisvas darbo vietas 2023 m. buvo paskelbti pirmajame specialiame Teismų oficialiojo leidinio numeryje. Asmenys į abejas pareigas buvo paskirti 2023 m. liepos 15 d. Be to, nuo 2023 m. vasario 1 d. Vengrija įsteigė dvi naujas teismo sekretorių pareigybes Budapešto sostinės apygardos teismo jurisdikcijoje. Vengrijos teigimu, dabartinis teisėjų skaičius sudaro sąlygas nuolatinei rotacijai skiriant bylas, o skyriaus vadovybė nuolat stebi, ar bylos išnagrinėjamos laiku;

(113)

Vengrija teigė, kad procedūros veikimo peržiūra nebuvo užbaigta iki 2023 m. gruodžio 31 d. Nors pareiga atlikti tokią peržiūrą buvo nustatyta 2021 m. (126), ataskaita buvo priimta tik 2026 m. birželio 17 d. (127), išsiuntus klausimynus policijai, Nacionalinei mokesčių ir muitų administracijai kaip tyrimo institucijoms, Generalinei prokuratūrai ir Nacionalinei teismų tarnybai, dalyvaujant Tarnybinės etikos institucijai ir Vengrijos advokatų asociacijai, kai buvo rengiamasi peržiūrai, ir konsultuojantis su Nacionaline teismų taryba. Ataskaitoje padaryta išvada, kad teisės aktų sistemos keisti nereikia, atsižvelgiant į pakeitimus, padarytus Bendrajame pakeitimų akte (pranešimo priėmimo metu buvo parengtas projektas) pagal gautas Tarnybinės etikos institucijos, Vengrijos advokatų asociacijos ir Generalinės prokuratūros pastabas;

(114)

kaip paaiškinta šiame skirsnyje, Vengrija pašalino Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506 nustatytus likusius trūkumus ir Budajaus centrinio apygardos teismo Tyrimų skyriui parūpino pakankamai darbuotojų. Nors specialios procedūros peržiūra buvo atlikta tik 2026 m. birželio mėn., o ne iki 2023 m. pabaigos, kaip buvo įsipareigota iš pradžių, tai nedaro poveikio faktui, kad būtini specialios procedūros pakeitimai buvo veiksmingai priimti ir kad jos tikslai dabar yra pasiekti. Be to, kaip išsamiau aprašyta toliau pateiktame 2.18 skirsnyje, Vengrijos dalyvavimas tvirtesnio bendradarbiavimo steigiant Europos prokuratūrą veikloje teigiamai prisidėjo prie šios taisomosios priemonės įgyvendinimo, nes ja stiprinama platesnė kovos su korupcija ir baudžiamojo persekiojimo sistema, kurioje ta taisomoji priemonė įgyvendinama;

(115)

todėl, remdamasi Komisijos vertinimu, Taryba mano, kad Vengrija įvykdė pagal šią taisomąją priemonę prisiimtus įsipareigojimus.

(116)

Vengrija įsipareigojo, kaip vieną iš taisomųjų priemonių, priimtų 2022 m., stiprinti audito ir kontrolės mechanizmus, kad užtikrintų tinkamą Sąjungos paramos naudojimą, į atitinkamus nacionalinės teisės aktus įtraukdama nuostatas, kuriomis būtų sugriežtintos taisyklės ir procedūros, kad būtų galima veiksmingiau užkirsti kelią interesų konfliktams naudojant Sąjungos lėšas, juos nustatyti ir ištaisyti pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 61 straipsnį, įskaitant veiksmingą interesų konfliktų deklaracijų pagrįstumo kontrolės mechanizmą;

(117)

Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506 nustatyta, kad Vengrija ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad įvykdytų savo įsipareigojimus. Visų pirma Vengrija įsteigė Vidaus audito ir etikos direktoratą (DIAI), kad sustiprintų audito ir kontrolės mechanizmus ir užtikrintų patikimą ES lėšų naudojimą, ir suteikė jam nepriklausomumo ir veiksmingumo garantijas. Vengrija taip pat iš dalies pakeitė reglamentavimo sistemą, kuria reglamentuojama EUTAF veikla (128). Tačiau 2023 m. Komisijos sprendime nurodyti kelių įsipareigojimų pagal šią taisomąją priemonę įgyvendinimo trūkumai (129);

(118)

Vengrija teigė, kad ji priėmė aiškų taisyklių ir procedūrų, susijusių su interesų konfliktų prevencija, nustatymu ir ištaisymu, rinkinį (130), laikydamasi Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 61 straipsnio ir susijusio Komisijos pranešimo (131). Šiomis taisyklėmis taip pat reglamentuojamos įstaigų, dalyvaujančių valdant ir kontroliuojant Sąjungos lėšas, užduotys ir pareigos, taip pat jų vaidmuo užkertant kelią interesų konfliktams, juos nustatant ir ištaisant (132);

(119)

kalbant apie DIAI biuro veiklos sistemą, Vengrija atliko keletą patobulinimų, susijusių su jo praktiniu veikimu ir ištekliais, kad jis galėtų veiksmingiau vykdyti savo užduotis ir pareigas. Šiuo atžvilgiu 2026 m. liepos mėn., siekiant užtikrinti, kad interesų konfliktų tyrimai būtų veiksmingi, buvo parengta atnaujinta metodikos versija (133). Be to, Vengrija teigė, kad DIAI nuolat vykdo savo veiklą pagal savo įgaliojimus ir savo ekspertinėmis žiniomis prisideda prie sustiprintos interesų konfliktų sistemos (134);

(120)

kalbant apie EUTAF, kurio reglamentavimo sistema ir veikimas 2022 m. buvo įvertinti kaip atitinkantys įsipareigojimus pagal taisomąją priemonę (135), veikimą, jo generalinis direktorius savo rašte (136) patvirtino, kad EUTAF veikia veiksmingai ir kad jo biudžetas yra pakankamas. EUTAF generalinis direktorius taip pat patvirtino, kad turi reikiamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių EUTAF nepriklausomumui apsaugoti ir užduotims vykdyti, kaip reikalaujama pagal taisomąją priemonę (137);

(121)

laikydamasi įsipareigojimo, prisiimto pagal šią taisomąją priemonę, Vengrija įvedė interesų konfliktų deklaravimo sistemą, skirtą darbuotojams, dalyvaujantiems priimant sprendimus dėl atskirų projektų, ir aiškias interesų konfliktų taisykles, taikomas visiems darbuotojams, dalyvaujantiems rengiant, įgyvendinant, audituojant ir kontroliuojant ES paramą (138), taip pat galutiniams gavėjams, perkančiosioms organizacijoms, rangovams, subrangovams ir susijusioms konsultacinėms įmonėms. Vengrija taip pat teigė, kad numatoma supaprastinti šiuos teisės aktus, kad būtų sumažinta paramos gavėjams tenkanti administracinė našta (139);

(122)

kalbant apie darbuotojų, užimančių svarbias pareigas, rotaciją, Nacionalinis plėtros centras turi užtikrinti darbuotojų, užimančių svarbias pareigas, ypač susijusias su pažeidimais, kontrole ir rizikos vertinimu, rotaciją ir priežiūrą (140). Viena pagrindinių rotacijos metodikų buvo priimta 2023 m. birželio 2 d. ir atnaujinta 2026 m. vasario 23 d. Joje apibrėžiami rotacijos tikslai, taikymo sritis ir procedūros, apimančios ne tik pažeidimų valdymo, kontrolės ir rizikos vertinimo sričių darbuotojus, bet ir pareigas, susijusias su tiesioginiais kontaktais su naudos gavėjais, arba pareigas, kurias vyresnioji vadovybė laiko svarbiomis (141);

(123)

siekdama patobulinti pirmąją 2023 m. birželio 2 d. metodiką ir užtikrinti griežtesnę svarbias pareigas einančių asmenų priežiūros tvarką, 2026 m. sausio 8 d. Vengrija paskelbė antrąją metodiką (142). 2026 m. vasario mėn. organizacijos pateikė susijusius veiksmų planus ir kasmet iki spalio 15 d. turi pateikti ataskaitą (143);

(124)

be to, Vengrija nurodė, kad planuoja sujungti dvi pagrindines metodikas, kuriomis nustatomos rotacijos ir svarbias pareigas einančių darbuotojų priežiūros procedūros, kai jos bus peržiūrimos kitą kartą, o tai turėtų įvykti 2027 m. pradžioje (144). Laikantis šio požiūrio bus pereita prie platesnės, rizika grindžiamos priežiūros sistemos, kurią papildys mokymai, informavimo apie pažeidimus kanalai ir taisomosios priemonės, atsižvelgiant į nuomonę, kad esamomis kontrolės priemonėmis jau užtikrinama didelė apsauga;

(125)

remdamasi Komisijos vertinimu, įsipareigojimais, kurie jau buvo įvykdyti 2022 m., ir naujausiais teisės aktų pakeitimais bei pokyčiais, Taryba mano, kad Vengrija šią taisomąją priemonę įgyvendino;

(126)

Vengrija įsipareigojo, kaip vieną iš taisomųjų priemonių, priimtų 2022 m., ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. sumažinti konkursų procedūrų, kurios finansuojamos iš Sąjungos lėšų ir užbaigiamos per 2022 m., gavus vienintelį pasiūlymą, dalį, kad ji būtų mažesnė nei 15 proc., vertinant pagal bendrosios rinkos rezultatų suvestinės metodiką, ir siekti šio tikslo nenustatant jam termino. Jei kuriais nors kalendoriniais metais vienintelio pasiūlymo konkursų dalis viršytų 15 proc. arba jei Vengrija nustatytų didelę riziką, kad per faktinius metus bus viršytas reikalaujamas lygis, Vengrija įsipareigojo per keturis mėnesius pasiūlyti papildomų priemonių, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sumažinti viešųjų pirkimų, kuriuose gaunamas vienintelis pasiūlymas, skaičių, kad jis vėl nesiektų 15 proc. ribos, ir informuoti Tarnybinės etikos instituciją ir Komisiją. Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506 nustatyta, kad Vengrija ėmėsi reikalaujamo pagrindinio įgyvendinimo veiksmo, ir nenustatyta jokių trūkumų ar spragų (145). 2023 m. Komisijos sprendime atkreiptas dėmesys į tai, kad Vengrija pranešė 2022 m. sumažinusi ES lėšomis finansuojamų konkursų, kuriuose pateikiamas vienintelis pasiūlymas, dalį iki mažiau nei 15 proc. (146);

(127)

Rašytiniame pranešime Vengrija nurodė, kad iki šiol tikslas buvo pasiektas kiekvienais metais (147).

(128)

remdamasi Komisijos vertinimu, Taryba mano, kad Vengrija šią taisomąją priemonę įgyvendino;

(129)

panašiai kaip ir taisomąja priemone, aprašyta pirmiau pateiktoje 126 konstatuojamojoje dalyje, Vengrija įsipareigojo, kaip vieną iš taisomųjų priemonių, priimtų 2022 m., i) iki 2024 m. gruodžio 31 d. palaipsniui (trimis etapais) sumažinti iš nacionalinio biudžeto lėšų finansuojamų ir per kalendorinius metus užbaigiamų viešųjų pirkimų konkursų, kuriuose pateikiamas vienintelis pasiūlymas, dalį, kad ji būtų mažesnė nei 15 proc., vertinant pagal bendrosios rinkos rezultatų suvestinės metodiką, ii) besąlygiškai pasiekti pirmiau nurodytą tikslinę reikšmę tolimesniais metais ir ją išlaikyti neribotą laiką ir iii) jei vienintelio pasiūlymo dalis bet kuriais kalendoriniais metais viršytų 15 proc., per keturis mėnesius pasiūlyti imtis papildomų priemonių, kad būtų lengviau sumažinti viešųjų pirkimų su vieninteliu pasiūlymu skaičių, kad ši dalis vėl būtų mažesnė už 15 proc. ribą, ir apie tai pranešti Tarnybinės etikos institucijai ir Komisijai. Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506 ši taisomoji priemonė neanalizuota ir neįvertinta, nes Komisija įsipareigojo stebėti jos įgyvendinimą remdamasi Vengrijos pateiktomis ketvirčio ataskaitomis (148);

(130)

Rašytiniame pranešime Vengrija teigė, kad tikslas sumažinti viešųjų pirkimų konkursų, finansuojamų iš nacionalinio biudžeto ir užbaigtų per kalendorinius metus gavus vieną pasiūlymą, dalį iki mažiau kaip 15 proc. nebuvo pasiektas. Vietoj to iš nacionalinio biudžeto finansuojamų viešųjų pirkimų konkursų procedūrų, kuriose pateiktas vienintelis pasiūlymas, dalis 2022 m. buvo 31,3 proc., 2023 m. – 28,95 proc., 2024 m. – 22,3 proc., o 2025 m. – 22 proc. (149);

(131)

pagal taisomąją priemonę Vengrija 2024, 2025 ir 2026 m. ėmėsi papildomų priemonių, kad sudarytų palankesnes sąlygas sumažinti viešųjų pirkimų, kuriuose pateikiamas vienintelis pasiūlymas, skaičių, kad jis nesiektų 15 proc. ribos. Visų pirma Vengrija kasmet papildė konkurencijos viešųjų pirkimų srityje didinimo veiksmų planą papildomomis šiam tikslui skirtomis priemonėmis (150). Tačiau kol kas šios priemonės norimų rezultatų nedavė;

(132)

remdamasi Komisijos vertinimu, Taryba mano, kad, nors šis rodiklis gerokai sumažėjo, tikslas niekada nebuvo pasiektas. Tačiau Vengrija trejus metus iš eilės laiku informavo Komisiją ir priėmė priemones, kad pabandytų pasiekti šį tikslą. Nors taisomoji priemonė negali būti laikoma visiškai įvykdyta, ji turėtų būti vertinama atsižvelgiant į jos santykinę svarbą siekiant apsaugoti Sąjungos biudžetą ir kitas pagrindines su viešaisiais pirkimais susijusias taisomąsias priemones, taip pat visas kitas naujas su viešaisiais pirkimais susijusias taisomąsias priemones;

(133)

Vengrija įsipareigojo, kaip vieną iš taisomųjų priemonių, priimtų 2022 m., iki 2022 m. rugsėjo 30 d. sukurti naują stebėsenos ir pranešimo priemonę, skirtą įvertinti iš nacionalinių išteklių arba Sąjungos paramos arba iš abiejų šaltinių finansuojamų viešųjų pirkimų procedūrų, pagal kurias pateikiamas vienintelis pasiūlymas, daliai ir šią priemonę taikyti neribotą laiką. Už viešuosius pirkimus atsakingai ministerijai buvo pavesta parengti rašytinę ataskaitą, grindžiamą naudojant priemonę surinkta informacija, ir kasmet ją skelbti Elektroninės viešųjų pirkimų sistemos (toliau – EPS) interneto svetainėje, kuri visuomenei prieinama be registracijos ir nemokamai. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/2506, Taryba nustatė, kad pranešimo apie vienintelio pasiūlymo konkursus priemonė buvo sukurta ir veikia taip, kaip reikalaujama pagal taisomąją priemonę (151);

(134)

Rašytiniame pranešime Vengrija teigė, kad 2026 m. birželio 26 d. EUTAF audito ataskaitoje (152), taip pat grindžiamoje jo anksčiau atliktais auditais, patvirtinama, kad stebėsenos ir pranešimo priemonė tebėra visiškai funkcionali ir veikianti, kad jos funkcijos atitinka bendrosios rinkos rezultatų suvestinės metodiką ir kad sistemoje esantys duomenys yra tikslūs ir išsamūs. Be to, Vengrija pateikė įrodymų, kad Nacionalinio plėtros centro Viešųjų pirkimų stebėsenos departamentas, per kurį finansų ministras vykdo savo įpareigojimus viešųjų pirkimų srityje, kiekvienais metais įvykdė pirmiau nurodytą pareigą teikti ataskaitas (153);

(135)

remdamasi Komisijos vertinimu, Taryba mano, kad Vengrija šią taisomąją priemonę įgyvendino.

(136)

Siekdama padidinti viešųjų pirkimų skaidrumą, Vengrija įsipareigojo, kaip vieną iš taisomųjų priemonių, priimtų 2022 m., sukurti ir EPS interneto svetainėje paskelbti duomenų bazę, kurioje struktūrizuota forma būtų kaupiama informacija apie visus skelbimus apie per viešųjų pirkimų procedūras sudarytas sutartis, įskaitant įmonių identifikavimo numerius ir kiekvieno konsorciumo nario ir subrangovo pavardes. Ta duomenų bazė turėtų būti reguliariai atnaujinama, prieinama visuomenei, atsisiunčiama ir nemokama. Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506 nustatyta, kad taisomoji priemonė įgyvendinta (154). 2022 m. lapkričio 30 d. komunikate nurodyti tolesni patobulinimai, kuriems įgyvendinti reikia ilgesnio termino (155);

(137)

Rašytiniame pranešime Vengrija pateikė įrodymų, kad EPS tebėra visiškai funkcionali ir kad duomenų bazė yra atnaujinta, ją galima atsisiųsti, ji yra kompiuterio skaitoma ir nemokamai prieinama visuomenei (156);

(138)

be įsipareigojimų įgyvendinimo, kaip aprašyta pirmiau pateiktame 2.19 skirsnyje, Bendruoju pakeitimų aktu numatytais pakeitimais įvesta sąvoka „skaidrus ekonominės veiklos vykdytojas“, siekiant užtikrinti, kad visuose viešuosiuose pirkimuose, net ir tada, kai nuosavybės struktūros yra sudėtingos, būtų atskleista informacija apie tikrąjį savininką ir konkurso dalyvių nuosavybės struktūrą. Ši informacija taip pat matoma EPS;

(139)

Remdamasi Komisijos vertinimu, Taryba mano, kad Vengrija prižiūri EPS pagal prisiimtus įsipareigojimus, ir atliko tolesnius patobulinimus, kad padidintų skaidrumą.

(140)

Vengrija įsipareigojo, kaip vieną iš taisomųjų priemonių, priimtų 2022 m., parengti veiklos rezultatų vertinimo sistemą, skirtą viešųjų pirkimų veiksmingumui ir ekonominiam efektyvumui įvertinti, kuri turėjo pradėti veikti ne vėliau kaip 2022 m. lapkričio 30 d. Vengrija taip pat įsipareigojo besąlygiškai ir neribotą laiką nuolat naudoti veiklos rezultatų vertinimo sistemą ir skelbti jos rezultatus (157). Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506 nustatyta, kad Vengrija įvykdė savo įsipareigojimus dėl šios taisomosios priemonės (158);

(141)

Rašytiniu pranešimu Vengrija patvirtino, kad veiklos rezultatų vertinimo sistema tebėra taikoma (159). Darbo grupė, apimanti nepriklausomus ekspertus ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, visapusiškai dalyvavo kuriant sistemą ir toliau aktyviai dalyvavo rengiant metines analizes (160). Be to, Vengrija pateikė įrodymų, kad Vengrijos viešųjų pirkimų veiksmingumo vertinimo sistemos rezultatų ataskaitos nuo 2023 m. kasmet skelbiamos EPS interneto svetainėje;

(142)

remdamasi Komisijos vertinimu, Taryba mano, kad Vengrija šią taisomąją priemonę įgyvendino.

(143)

Vengrija įsipareigojo, kaip vieną iš taisomųjų priemonių, priimtų 2022 m., iki 2023 m. kovo 31 d. priimti išsamų veiksmų planą (toliau – veiksmų planas), kuriuo siekiama pagerinti konkurencijos lygį viešųjų pirkimų srityje ir kuris turi būti kasmet peržiūrimas, kad būtų galima pakeisti esamus veiksmus arba imtis naujų veiksmų. Veiksmų planas, jo peržiūra ir metinė jo priemonių įgyvendinimo padėtis nedelsiant skelbiami viešai. Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506 ši taisomoji priemonė neanalizuota ir neįvertinta, nes Komisija įsipareigojo stebėti jos įgyvendinimą remdamasi Vengrijos pateiktomis ketvirčio ataskaitomis (161);

(144)

2023 m. kovo 31 d. Vengrija priėmė veiksmų planą, į kurį įtraukta 14 priemonių, kuriomis siekiama pagerinti konkurenciją viešųjų pirkimų srityje (162). 2023 m. Komisijos sprendime Komisija laikėsi nuomonės, kad veiksmų plane nustatyti veiksmai atrodo tinkami siekiant pašalinti daugelį trūkumų, kuriuos siekta pašalinti anksčiau, ir, jei jie bus tinkamai įgyvendinti, gali padidinti skaidrumą, duomenų kokybę ir prieigą prie informacijos. Vis dėlto Komisija pažymėjo, kad Vengrija, kaip ji įsipareigojo daryti pagal taisomąją priemonę, turėtų užtikrinti veiksmingą veiksmų plano veiksmų įgyvendinimo pažangos stebėseną. Tai būtų pasiekta nustatant konkrečius ir išmatuojamus metinius tikslus ir kiekvienam veiksmui priskiriant atitinkamus rodiklius (163);

(145)

Rašytiniame pranešime Vengrija pateikė įrodymų, kad iki šiol buvo atliktos trys metinės veiksmų plano peržiūros (164). Iki rašytinio pranešimo perdavimo dienos Vengrija pranešė apie visišką 28 veiksmų įgyvendinimą: 11 veiksmų vis dar vykdomi, o 1 veiksmas užbaigtas nepasiekus jo tikslo (165). Paskutinė metinė veiksmų plano peržiūra buvo patvirtinta 2026 m. kovo 23 d. ir veiksmų planas papildytas penkiomis papildomomis priemonėmis konkurencijai viešųjų pirkimų srityje didinti (166);

(146)

atrodo, kad į peržiūrėtą veiksmų planą įtraukta aktuali ir prasminga atnaujinta informacija, iš kurios matyti, kad buvo atliktas patikimas padėties vietoje, įskaitant sąlygas konkrečiuose sektoriuose, vertinimas. Šiais atnaujinimais siekiama pašalinti nustatytus trūkumus ir patvirtinti, kad veiksmų plano įgyvendinimo pažangos stebėsena buvo veiksminga;

(147)

remdamasi Komisijos vertinimu, Taryba mano, kad Vengrija toliau vykdė savo įsipareigojimus, susijusius su veiksmų plano sudarymu, metine peržiūra ir įgyvendinimu.

(148)

Vengrija įsipareigojo, kaip vieną iš taisomųjų priemonių, priimtų 2022 m., bent 2 200 labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) nemokamai rengti mokymus viešųjų pirkimų srityje, kad joms būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose. Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506 ši taisomoji priemonė neanalizuota ir neįvertinta, nes Komisija įsipareigojo stebėti jos įgyvendinimą remdamasi Vengrijos pateiktomis ketvirčio ataskaitomis (167);

(149)

pirmasis terminas, kurio reikėjo laikytis, buvo 2024 m. kovo 31 d. Iki tos datos Vyriausybė turėjo surengti mokymus 1 000 MVĮ. Vyriausybė taip pat įsipareigojo iki 2026 m. birželio 30 d. surengti tokius mokymus dar bent 1 200 MVĮ. Vengrija taip pat įsipareigojo stebėti ir vertinti programos veiksmingumą ir pridėtinę vertę ir įdiegti įgyvendinimo stebėjimo mechanizmą, pagal kurį dalyvių būtų prašoma pateikti atsiliepimus. Įgyvendinimo stebėjimo mechanizmo rezultatai turėjo būti panaudoti priimant sprendimą, ar tęsti mokymo programą ir ar reikia ją keisti, kuris turi būti priimtas iki 2026 m. liepos 31 d.;

(150)

2023 m. Komisijos sprendime Komisija laikėsi nuomonės, kad ši taisomoji priemonė įgyvendinama laiku (168);

(151)

Rašytiniame pranešime Vengrija nurodė, kad mokymo programa pradėjo veikti 2023 m. birželio 30 d. (169) Nors pirmojo termino nesilaikyta – iki 2024 m. kovo 31 d. mokymą sėkmingai baigė tik 268 MVĮ, iki 2024 m. rugsėjo 30 d. tai padarė 1 342 MVĮ, o nuo 2026 m. kovo 31 d. mokymuose pagal programą dalyvavo daugiau kaip 2 500 MVĮ (170);

(152)

Vengrija surinko išsamius naudotojų atsiliepimus ir įvertino programos veiksmingumą ir pridėtinę vertę. Tuo remdamasi Vengrija nusprendė tęsti programą ateityje su tam tikrais pakeitimais ir patobulinimais, atsižvelgdama į įgyvendinimo laikotarpiu surinktą informaciją (171);

(153)

Remdamasi Komisijos vertinimu, Taryba mano, kad pirmasis tarpinis tikslas dėl mokymus baigusių įmonių buvo pasiektas po iš pradžių numatytos datos, tačiau galutinis tikslas buvo pasiektas. Taryba palankiai vertina nuolatinį Vengrijos įsipareigojimą suteikti mokymo galimybių siekiant didinti konkurenciją, ir, visų pirma MVĮ konkurencingumą, viešųjų pirkimų srityje.

(154)

Vengrija įsipareigojo, kaip vieną iš taisomųjų priemonių, priimtų 2022 m., iki 2023 m. kovo 31 d. sukurti ir pradėti taikyti paramos sistemą, pagal kurią, remiantis objektyviais, nediskriminaciniais ir skaidriais atrankos kriterijais, būtų skiriama vienkartinė kompensacija bent 1 800 reikalavimus atitinkančių MVĮ iki 2026 m. birželio 30 d. jų išlaidoms, susijusioms su jų dalyvavimu viešųjų pirkimų procedūrose, padengti siekiant palengvinti jų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose ir sumažinti jų patekimo į rinką kliūtis;

(155)

be to, Vengrija įsipareigojo iki 2024 m. rugsėjo 30 d. atlikti laikotarpio vidurio vertinimą, o iki 2026 m. liepos 31 d. – galutinį vertinimą baigus vykdyti paramos programą, įskaitant programos pridėtinės vertės ir veiksmingumo bei susijusių sektorių vertinimą. Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506 ši taisomoji priemonė neanalizuota ir neįvertinta, nes Komisija įsipareigojo stebėti jos įgyvendinimą remdamasi Vengrijos pateiktomis ketvirčio ataskaitomis (172);

(156)

2023 m. Komisijos sprendime Komisija atkreipė dėmesį į paramos schemos struktūros trūkumus, dėl kurių kyla pavojus, kad nebus laikomasi pagal taisomąsias priemones numatytų įsipareigojimų (173);

(157)

Rašytiniame pranešime Vengrija nurodė, kad iki programavimo laikotarpio pabaigos paramą gavo tik 1 477 dalyviai (174). Po diskusijų su Komisija pradinis kvietimas teikti paraiškas (2023 m. kovo 31 d.) buvo iš dalies pakeistas 2024 m. sausio 11 d., siekiant daugiau dėmesio skirti labai mažoms ir mažosioms įmonėms. 2024 m. gruodžio 20 d. buvo padarytas dar vienas pakeitimas, siekiant atsižvelgti į žiniasklaidoje pareikštą susirūpinimą dėl įtarimų sukčiavimu (175). Laikotarpio vidurio vertinimas buvo atliktas gerokai vėluojant ir buvo pagrįstas tik nedidele dalyvių užpildytų klausimynų imtimi (176), taip apribojant jų naudojimą antrajam programos etapui. Kalbant apie galutinį vertinimą, kuris šiek tiek vėlavo, iš dalyvių nebuvo gauta jokių tolesnių atsiliepimų, todėl vienuolikos mėnesių laikotarpis neaprėptas (177);

(158)

remdamasi Komisijos vertinimu, Taryba mano, kad taisomoji priemonė negali būti laikoma visiškai įgyvendinta. Tuo atžvilgiu taisomoji priemonė turėtų būti vertinama atsižvelgiant į jos santykinę svarbą siekiant apsaugoti Sąjungos biudžetą ir kitas pagrindines su viešaisiais pirkimais susijusias taisomąsias priemones, taip pat visas kitas naujas su viešaisiais pirkimais susijusias taisomąsias priemones.

(159)

Vengrija įsipareigojo, kaip vieną iš taisomųjų priemonių, priimtų 2022 m., taikyti procedūras, kad būtų sistemingai ir plačiau naudojamasi visomis bendros duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemonės („Arachne“, dabar „Arachne+“), kurią Komisija suteikia valstybėms narėms, įgyvendinant bet kokią Sąjungos paramą visais programavimo laikotarpiais, funkcijomis siekiant veiksmingai užkirsti kelią interesų konfliktams, sukčiavimui, korupcijai, dvigubam finansavimui ir kitiems pažeidimams ir juos nustatyti. Visoms atitinkamoms audito ir kontrolės įstaigoms taip pat turėjo būti suteikta visapusiška prieiga prie į priemonę įkeltų duomenų rinkinių (178);

(160)

nors Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506 nustatyta, kad priemonė tuo metu buvo įgyvendinta (179), 2023 m. Komisijos sprendime, kad buvo įkelti ne visi su visu Sąjungos finansavimu susiję duomenys ir buvo pranešta apie duomenų bazės „Arachne“ praktinio naudojimo trūkumus (180);

(161)

Rašytiniame pranešime Vengrija teigė, kad dėl reglamentavimo sistemos pakeitimų (181) tapo privaloma, kad i) valdžios institucijos kas du mėnesius į duomenų bazę „Arachne+“ laiku įkeltų visus taikomuose ES reglamentuose nustatytų duomenų laukelių duomenis (įskaitant duomenis, susijusius su bendra žemės ūkio politika (BŽŪP)), ii) visos valdymo, kontrolės ir audito įstaigos plačiai naudotų priemonę „Arachne+“, kad jos vykdytų papildomas kontrolės priemones, kai priemonėje „Arachne+“ pranešama apie riziką, ir kad jos savo sprendimų priėmimo procedūrose būtų saistomos priemonės „Arachne+“ signalų dėl rizikos, taip pat iii) užtikrintų, kad atitinkamos audito įstaigos Vengrijoje ir atitinkamose Komisijos tarnybose bei kontrolės įstaigose turėtų visapusišką prieigą prie priemonės „Arachne+“ funkcijų;

(162)

pripažindama, kad BŽŪP duomenys nebuvo įkelti visi, laiku ar reguliariai, Vengrija pateikė veiksmų planą, kuriame nurodytos ir aprašytos užduotys, atsakingos šalys, taip pat terminai, būtini ištekliai, sėkmės kriterijai ir BŽŪP duomenų įkėlimo bei atitinkamų institucijų ir įstaigų naudojimosi priemone stebėsenos metodas ir tvarkaraštis (182), o paskutiniai veiksmai turi būti įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. (183) Rašytiniame pranešime Vengrija nurodė, kad iki 2026 m. pabaigos pateiks daugiau naujausios informacijos apie veiksmų plano įgyvendinimą ne pagal Reglamente (ES, Euratomas) 2020/2092 nustatytą procedūrą (184);

(163)

laikydamasi pradinio įsipareigojimo pagal šią taisomąją priemonę, dėl Sąjungos paramos pagal Reglamentą (ES) 2021/1060 (išskyrus Europos teritorinį tikslą) ir EGADP 2026 m. rugpjūčio 31 d. EUTAF paskelbė audito ataskaitą su besąlygine audito nuomone dėl procedūrų, kuriomis užtikrinamas visos informacijos įkėlimas į priemonę „Arachne+“ kas du mėnesius, tinkamumo, kad visi duomenys iš tikrųjų buvo įkelti ir kad nacionalinės valdžios institucijos yra nustačiusios tvarką, kuria užtikrinama, kad jos sistemingai imtųsi tolesnių veiksmų, susijusių su priemonės „Arachne+“ parengtu rizikos vertinimu (185);

(164)

remdamasi Komisijos vertinimu, Taryba mano, kad nors tam tikros Sąjungos finansinės paramos duomenys dar turi būti įkelti į priemonę, o praktinė tvarka, kuria siekiama užtikrinti, kad į priemonę „Arachne+“ būtų įkelti visi taikomuose Sąjungos reglamentuose nustatytų duomenų laukelių duomenys ir kad jie būtų visapusiškai ir veiksmingai praktiškai panaudoti visai BŽŪP paramai gauti, bus užbaigta tik 2026 m. pabaigoje, Vengrija iš dalies pakeitė būtinus teisės aktus ir parodė pasiryžimą greitai ir rimtai pašalinti likusius trūkumus pateikdama veiksmų planą. Nors taisomoji priemonė negali būti laikoma visiškai įgyvendinta, ji turėtų būti vertinama atsižvelgiant į visas kitas taisomąsias priemones.

(165)

Vengrija įsipareigojo, kaip vieną iš taisomųjų priemonių, priimtų 2022 m., stiprinti bendradarbiavimą su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir paskyrė nacionalinę kompetentingą instituciją, padėsiančią OLAF atlikti patikras vietoje ir tais atvejais, kai ekonominės veiklos vykdytojas, kurio atžvilgiu atliekamos tokios patikros, atsisakys bendradarbiauti. Vengrija taip pat įsipareigojo įdiegti atgrasomąją finansinę sankciją, taikytiną tuo atveju, kai ekonominės veiklos vykdytojas atsisako bendradarbiauti su OLAF jos atliekamų patikrų ir inspektavimų vietoje tikslais. Pagal Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506 pateiktą Tarybos nuomonę, Vengrija įvykdė savo įsipareigojimus dėl šios taisomosios priemonės (186);

(166)

Rašytiniame pranešime Vengrija teigė, kad, kadangi nebuvo ir nėra nustatyta jokių papildomų trūkumų, susijusių su šia taisomąja priemone, ji ir toliau turėtų būti laikoma įgyvendinta: nacionalinė mokesčių ir muitų administracija ir toliau yra kompetentinga nacionalinė institucija, padedanti OLAF atlikti patikrinimus vietoje Vengrijoje, taikant taisykles, pagal kurias OLAF gali veiksmingai atlikti patikrinimus vietoje ir įvairių rūšių inspektavimus, visų pirma užtikrinant vykdymą, pavyzdžiui, paimant vietoje esančius daiktus, prašant informacijos, tikrinant tapatybę ir patekimo į patalpas leidimus, kad būtų apsaugoti įrodymai. Dar 2022 m. Vengrija pradėjo taikyti atgrasančią finansinę sankciją, skiriamą, jei ekonominės veiklos vykdytojas atsisako bendradarbiauti su OLAF patikrinimų ir inspektavimų vietoje tikslais (187);

(167)

remdamasi Komisijos vertinimu, Taryba mano, kad Vengrija įgyvendino šią taisomąją priemonę.

(168)

Vengrija įsipareigojo, kaip vieną iš taisomųjų priemonių, priimtų 2022 m., ne vėliau kaip 2022 m. spalio 31 d. priimti teisės aktą, kuriuo būtų užtikrintas didesnis viešųjų išlaidų skaidrumas, nustatant pareigą visoms viešosioms įstaigoms centriniame registre aktyviai skelbti iš anksto nustatytą informaciją apie viešųjų lėšų naudojimą (188), su kuria būtų galima susipažinti nemokamai;

(169)

Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506 Taryba nustatė, kad Vengrija ėmėsi atitinkamų pagrindinių įgyvendinimo veiksmų, tik vėlavo juos įgyvendinti. Tačiau vis dar esama tam tikrų reglamentavimo sistemos trūkumų, kurie mažina jos veiksmingumą, visų pirma, nėra nustatytos pareigos visoms perkančiosioms organizacijoms skelbti informaciją, kai minimaliame duomenų rinkinyje nėra duomenų apie už viešąsias išlaidas atsakingą įstaigą, perkančiąją organizaciją ar paslaugų teikėjus, tiekėjus ir pajėgumų teikėjus, kurie turi būti nusiunčiami centriniam registrui (189);

(170)

Rašytiniame pranešime Vengrija teigė, kad teisės aktų pakeitimais pašalinti du Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506 nustatyti trūkumai, t. y. i) subjektų, skelbiančių duomenis Centrinio viešųjų informacijos duomenų registro platformoje, subjektinė taikymo sritis ir ii) prieinami minimalūs duomenų rinkiniai (190);

(171)

pirma, 2011 m. Akto CXII dėl teisės į informacijos privatumą ir informacijos laisvės (toliau – Informacijos laisvės aktas) su pakeitimais, padarytais Bendruoju pakeitimų aktu, 37/C straipsnio 1 dalyje išplėsta subjektinė taikymo sritis dėl paskelbimo, kad ji apimtų viešąsias pareigas vykdančias įstaigas (apima bent į iždo registrą įtrauktus juridinius asmenis, valstybei priklausančius ekonominės veiklos vykdytojus ir jų įsteigtus fondus, valstybės įsteigtus turto valdymo fondus, VIPF ir jų įsteigtus ar valdomus juridinius asmenis, HUN-REN mokslinių tyrimų tinklą);

(172)

antra, Informacijos laisvės akto su pakeitimais, padarytais Bendruoju pakeitimų aktu, 37/C straipsnio 3 dalyje išplečiamos duomenų, skelbtinų Centrinio viešųjų informacijos duomenų registro platformoje, kategorijos, atsižvelgiant į pirminius įsipareigojimus;

(173)

atsižvelgiant į įsipareigojimą, kad duomenų rinkiniai centriniame registre būtų skelbiami atviru, sąveikiu ir kompiuterio skaitomu formatu, kad būtų galima masiškai atsisiųsti duomenis ir juos rūšiuoti, atlikti juose paiešką, gauti jų ištraukas, juos lyginti ir pakartotinai naudoti (191), Informacijos laisvės akto 37/C straipsnio 1 dalis buvo iš dalies pakeista Bendrojo pakeitimų akto 27 straipsnio 1 dalimi ir įsigaliojo 2026 m. rugpjūčio 26 d.2026 m. rugpjūčio 31 d. Vengrija taip pat baigė kurti registro funkcijas;

(174)

todėl, remdamasi Komisijos vertinimu, Taryba mano, kad Vengrija įvykdė pagal šią taisomąją priemonę prisiimtus įsipareigojimus.

(175)

Vengrija ne tik pranešė apie 2022 m. priimtų taisomųjų priemonių įgyvendinimą, bet ir savo rašytiniame pranešime nurodė 2026 m. gegužės 29 d. pranešimą Komisijai apie savo ketinimą dalyvauti tvirtesnio bendradarbiavimo steigiat Europos prokuratūrą veikloje. Vengrija paprašė, kad Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939 (192) Vengrijoje būtų taikomas Europos prokuratūros kompetencijai priklausančioms nusikalstamoms veikoms, padarytoms prieš Vengrijai prisijungiant prie tvirtesnio bendradarbiavimo veiklos, 2021 m. birželio 1 d., t. y. tą dieną, kai Europos prokuratūra pradėjo vykdyti tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo užduotis, arba po tos dienos;

(176)

Komisijos sprendimu (ES) 2026/1701 (193) Komisija patvirtino Vengrijos dalyvavimą tvirtesnio bendradarbiavimo steigiant Europos prokuratūrą veikloje ir tai, kad Reglamentas (ES) 2017/1939 Vengrijoje taikomas visoms Europos prokuratūros kompetencijai priklausančioms nusikalstamoms veikoms, padarytoms po 2021 m. birželio 1 d. (194);

(177)

Rašytiniame pranešime Vengrija teigė, jog tai, kad ji neseniai pradėjo dalyvauti Europos prokuratūros veikloje, kartu su taisomąja priemone, kuria iš dalies keičiamas 2.5 skirsnyje aprašytas specialus baudžiamasis procesas, labai padeda šalinti Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506 nustatytus trūkumus, susijusius su baudžiamojo persekiojimo veiksmų veiksmingumu, ypatingą dėmesį skiriant veiksmingam su korupcija susijusių nusikalstamų veikų ir Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų tyrimui ir baudžiamajam persekiojimui už jas, taip pat poreikiui stiprinti kovą su korupcija (195). Dalyvavimas Europos prokuratūros veikloje turėtų būti laikomas papildoma taisomąja priemone, kurios imamasi siekiant kompleksiškai pašalinti Įgyvendinimo sprendime (ES) 2022/2506 nustatytus trūkumus. Vengrija šiuo metu kuria savo dalyvavimo Europos prokuratūros veikloje nacionalinę teisinę ir institucinę sistemą;

(178)

remdamasi Komisijos vertinimu, Taryba mano, kad dalyvavimas Europos prokuratūros veikloje yra viena iš pagrindinių taisomųjų priemonių, kuria Vengrijoje toliau didinamas Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas veiksmingumas ir taip horizontaliai prisidedama prie Sąjungos biudžeto apsaugos.

(179)

Vengrija ne tik pranešė apie 2022 m. priimtų taisomųjų priemonių įgyvendinimą, bet taip pat savo rašytiniame pranešime nurodė, kad priimti keli Viešųjų pirkimų akto pakeitimai, kuriais siekiama i) padidinti konkurenciją ir pagerinti skaidrumo procedūras ir ii) kovoti su korupcijos ir interesų konfliktų rizika viešųjų pirkimų srityje (196);

(180)

remiantis Viešųjų pirkimų akto pakeitimais, nuo šiol perkančiosios organizacijos privalo kasmet skelbti duomenis apie sutarties vykdymą, pateikti pirkimo dokumentus kartu su skelbimu, kuriuo pradedama procedūra, nereikalaujant išankstinės registracijos EPS (197), o koncesijų atveju – raštu registruoti ir skelbti preliminaraus rinkos tyrimo rezultatus, skaičiavimus, susijusius su koncesininko investicijų grąža, ir priemones, kurių imtasi konkurencijai apsaugoti (198);

(181)

naujos korupcijos prevencijos reguliavimo priemonės apima ekonominės veiklos vykdytojų, kurie nelaikomi skaidriais ekonominės veiklos vykdytojais, kaip apibrėžta Viešųjų pirkimų akto su pakeitimais, padarytais Bendrojo pakeitimų akto 78 straipsniu, 3 straipsnio 10a punkte (199), pašalinimą iš viešųjų pirkimų procedūrų, aiškią galimybę perkančiosioms organizacijoms nustatyti kovos su korupcija sąlygas, susijusias su sutarčių vykdymu (200), ir privalomą sutarties sąlygos, pagal kurią reikalaujama, kad konkurso laimėtojas bendradarbiautų mažinant korupcijos nusikaltimų riziką, įtraukimą (201);

(182)

iš dalies pakeistose taisyklėse dėl interesų konfliktų nustatyta tokio interesų konflikto, kai perkančiosios organizacijos vardu veikiantis asmuo yra tikrasis procedūroje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo savininkas, prezumpcija ir nustatyta, kad Viešųjų pirkimų akte nurodytų aukšto rango pareigūnų giminaičiai turi būti laikomi esančiais interesų konflikto situacijoje (202);

(183)

remdamasi Komisijos vertinimu, Taryba mano, kad viešųjų pirkimų sistemos pakeitimai yra teigiamos priemonės, kuriomis siekiama veiksmingai didinti Vengrijos viešųjų pirkimų skaidrumą ir konkurenciją juos vykdant ir toliau stiprinti bendrą Vengrijos kovos su korupcija teisinę sistemą.

(184)

Vengrija ne tik pranešė apie 2022 m. priimtų taisomųjų priemonių įgyvendinimą, bet taip pat pateikė rašytinį pranešimą, kad priėmė naujas taisykles, kuriomis siekiama sustiprinti Sąjungos finansinių interesų ir Sąjungos biudžeto apsaugą užtikrinant skaidrumą dėl tikrųjų savininkų ir paaiškinant viešųjų lėšų naudojimą (203);

(185)

Bendruoju pakeitimų aktu iš dalies pakeistos kelios kitų aktų nuostatos, siekiant: i) peržiūrėti tikrojo savininko apibrėžtį, kad į ją būtų įtrauktos konkrečios nuostatos dėl privačių investicinių fondų, kurie privalo pranešti apie savo tikrąjį savininką pagal Reglamentą (ES) 2024/1624 (204); ii) įtraukti žurnalistus ir pilietinės visuomenės organizacijas į fizinių ar juridinių asmenų, kurie laikomi turinčiais teisėtą interesą susipažinti su tikrųjų savininkų duomenimis, sąrašą, o pilietinės visuomenės organizacijos visų pirma turi ex lege teisėtą interesą susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus (205); iii) užtikrinti, kad įstaigos, atsakingos už Sąjungos lėšų valdymą ir kontrolę Vengrijoje, bent nuo 2020 m. vasario 1 d. turėtų galimybę rinkti informaciją apie privataus kapitalo fondų tikruosius savininkus ir juos tikrinti (206); iv) išplėsti tokių taisyklių taikymo sritį įtraukiant valstybės pareigūnus ir subjektus ir paaiškinti jų taikymą jiems (207);

(186)

remdamasi Komisijos vertinimu, Taryba mano, kad priėmus naujas taisykles sustiprinama Sąjungos finansinių interesų ir Sąjungos biudžeto apsauga, toliau didinamas skaidrumas ir stiprinama kovos su korupcija teisinė sistema, kiek tai susiję su Sąjungos lėšų naudojimu Vengrijoje.

(187)

atsižvelgdama į pirmiau nurodytus elementus bei analizę ir remdamasi Komisijos vertinimu, Taryba mano, kad Vengrija ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad įgyvendintų 2022 m. priimtas taisomąsias priemones ir pašalintų svarbius trūkumus, riziką ir spragas, kurie liko kai kuriose taisomosiose priemonėse;

(188)

Vengrija pateikė įrodymų, kad įvykdė horizontaliojo, struktūrinio ir sisteminio pobūdžio taisomąsias priemones, kurios yra itin svarbios šalinant sisteminius teisinės valstybės principų pažeidimus, susijusius su viešaisiais pirkimais, baudžiamojo persekiojimo veiksmų veiksmingumu ir kova su korupcija (žr. pirmiau pateiktus 2.2, 2.4 ir 2.5 skirsnius);

(189)

Vengrija taip pat priėmė naujas panašios didelės svarbos taisomąsias priemones, atsižvelgdama į jų poveikį srityse, kurias paveikė teisinės valstybės principų pažeidimai ir susijęs Sąjungos finansavimas, kuriam kyla rizika. Visų pirma Vengrijos dalyvavimas Europos prokuratūros veikloje stiprina veiksmingą Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamojo persekiojimo veiksmus ir taip kompleksiškai prisidedama prie Sąjungos biudžeto apsaugos (208). Tai, jog gavusi Vengrijos prašymą Komisija nusprendė, kad Reglamentas (ES) 2017/1939 Vengrijoje taikomas nusikalstamoms veikoms, padarytoms 2021 m. birželio 1 d. arba vėliau, reiškia, kad Europos prokuratūros vykdomi tyrimai gali apimti visą laikotarpį nuo tada, kai buvo priimtas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/2506. Be to, naujosiomis taisyklėmis dėl tikrosios nuosavybės remiama kova su korupcija taikant griežtesnius atskaitomybės standartus, kuriais sudaromos sąlygos viešajai kontrolei (209);

(190)

be to, pradėjusi taikyti taisomąsias priemones Vengrija ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad padidintų viešųjų pirkimų skaidrumą ir konkurenciją, – tam tikrų koordinuotų ir tikslinių veiksmų: toliau įgyvendina tam tikras taisomąsias priemones pastaraisiais metais (210) ir imasi naujų veiksmų pagal naujausią Viešųjų pirkimų akto (211) reformą;

(191)

Tokio požiūrio Vengrija taip pat laikėsi dėl anksčiau nustatytų VIPF nacionalinės reguliavimo sistemos, kuri buvo iš dalies pakeista siekiant ne tik pašalinti interesų konfliktų riziką, bet ir palaipsniui visiškai nutraukti VIPF veiklą, trūkumų.

(192)

nors keliomis priemonėmis nebuvo visiškai įgyvendinti iš pradžių numatyti įsipareigojimai ir tikslai (212), daugeliu atvejų Vengrija viršijo tai, ką ji įsipareigojo padaryti 2022 m. Visų pirma, pagal šiuo metu veikiančią turto deklaravimo sistemą Tarnybinės etikos institucijai suteikiami gerokai platesni tikrinimo įgaliojimai, o prievolės pateikti turto deklaraciją, taip pat sankcijos už jų nesilaikymą, kurios iš pradžių buvo numatytos tik mažesnei asmenų grupei, taikomos labai įvairiems su didele rizika susijusiems pareigūnams. Tarnybinės etikos institucijos įgaliojimai sustiprinti ir dėl kitų aspektų, visų pirma susijusių su prieiga prie duomenų, kuri yra labai svarbi, kad ši institucija galėtų veiksmingai vykdyti savo priežiūros užduotis. Šie papildomi įsipareigojimai kartu su naujomis taisomosiomis priemonėmis geriau ir veiksmingiau atitinka tikslą, kurio buvo siekiama specialiomis ir tiksliomis taisomosiomis priemonėmis;

(193)

todėl, atsižvelgiant į pirmiau atliktą vertinimą, reikėtų daryti išvadą, kad visomis patvirtintomis taisomosiomis priemonėmis, apie kurias pranešė Vengrija, atsižvelgiant į jų detales ir vertinant jas kaip visumą, veiksmingai ištaisomi nustatyti teisinės valstybės principų pažeidimai ir apsaugomas Sąjungos biudžetas;

(194)

todėl Taryba mano, kad Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 4 straipsnyje nustatytos sąlygos nebetenkinamos ir kad Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/2506 priimtos priemonės turėtų būti panaikintos pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 7 straipsnio 2 dalį. Todėl panaikintas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/2506 turėtų būti panaikintas,