(1)

Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2015/1401 (2) Italijai buvo leista iki 2017 m. gruodžio 31 d. reikalauti, kad už valdžios institucijoms tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (PVM) tos institucijos pervestų į atskirą blokuotą mokesčių institucijos banko sąskaitą (toliau – speciali priemonė). Specialia priemone nukrypta nuo Direktyvos 2006/112/EB 206 ir 226 straipsnių nuostatų, susijusių su PVM mokėjimu ir sąskaitų faktūrų išrašymo tvarka;

(2)

Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/784 (3) Italijai buvo leista tą specialią priemonę taikyti iki 2020 m. birželio 30 d., ir buvo išplėsta jos taikymo sritis, kad ji apimtų prekių tiekimą ar paslaugų teikimą tam tikroms bendrovėms, kurias kontroliuoja valdžios institucijos, ir biržinėms bendrovėms, įtrauktoms į „Financial Times Stock Exchange Milano Indice di Borsa“ indeksą. Vėliau specialios priemonės taikymas Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/1105 (4) buvo pratęstas iki 2023 m. birželio 30 d., o dar vėliau Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2023/1552 (5) – iki 2026 m. birželio 30 d. Pagal Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2023/1552, nuo 2025 m. liepos 1 d. specialios priemonės taikymo sritis nebeapėmė biržinių bendrovių;

(3)

raštu (jį Komisija užregistravo 2025 m. spalio 9 d.) Italija paprašė leidimo pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą toliau taikyti specialią priemonę iki 2029 m. gruodžio 31 d. (toliau – prašymas);

(4)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą 2026 m. balandžio 27 d. raštu Komisija perdavė prašymą kitoms valstybėms narėms. 2026 m. balandžio 28 d. raštu Komisija pranešė Italijai turinti visą informaciją, būtiną prašymui įvertinti;

(5)

speciali priemonė yra Italijos taikomų priemonių, skirtų kovai su sukčiavimu mokesčiais ir jų slėpimu, rinkinio dalis. Tas priemonių rinkinys, įskaitant privalomą elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo tvarką, kurią leista taikyti Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/593 (6), pakeitė kitas kontrolės priemones ir juo sudarytos sąlygos Italijos mokesčių institucijoms atlikti kryžminę įvairių sandorių, apie kuriuos pranešė apmokestinamieji asmenys, patikrą ir stebėti PVM mokėjimus;

(6)

Italija mano, kad, įgyvendinus priemonių rinkinį, dėl privalomo elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo sutrumpėja laikas, kurio mokesčių administratoriui reikia norint sužinoti apie galimą sukčiavimo mokesčiais ar jų slėpimo atvejį. Tačiau Italija taip pat mano, kad nesant specialia priemone įdiegto išskaidyto mokėjimo mechanizmo, mokėtinų PVM sumų susigrąžinimas iš apmokestinamųjų asmenų, dalyvavusių sukčiavime mokesčiais ar jų slėpime, po kryžminės patikros atlikimo galėtų tapti nebeįmanomas, nes per tą laiką tie apmokestinamieji asmenys galėtų tapti nemokūs. Todėl išskaidyto mokėjimo mechanizmas, kaip ex ante priemonė, pasirodė esąs itin veiksmingas ir papildantis privalomą elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymą, kuris yra ex post priemonė;

(7)

vienas iš specialios priemonės poveikio aspektų – prekių tiekėjai ar paslaugų teikėjai, kurie yra apmokestinamieji asmenys, negali pirkimo metu sumokėto PVM padengti už savo prekes ar paslaugas gautu PVM. Tokie tiekėjai ar teikėjai gali nuolat būti kreditoriaus padėtyje ir jiems galėtų reikėti prašyti, kad mokesčių administratorius galiausiai grąžintų pirkimo metu sumokėtą PVM. Remiantis Italijos pateikta informacija, apmokestinamieji asmenys, vykdantys sandorius, kuriems taikoma speciali priemonė, turi teisę prioriteto tvarka gauti atitinkamų PVM kreditų apmokėjimą, neviršijant iš tokių sandorių susidariusio kredito. Tokia praktika reiškia, kad su specialia priemone susiję prašymai grąžinti PVM būtų tvarkomi pirmumo tvarka tiek pirminio tyrimo metu, tiek išmokant ne prioriteto tvarka grąžinamas sumas;

(8)

anksčiau Italija ne kartą įsipareigojo nereikalauti atnaujinti specialios priemonės, kai bus visiškai įgyvendintas jos ketintas taikyti priemonių rinkinys. Tačiau Italija mano, kad, atsižvelgiant į specialios priemonės veiksmingumą ir jos sinergiją su kitomis taikomomis priemonėmis, visų pirma privalomu elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymu, specialios priemonės taikymas turėtų būti pratęstas, kad būtų išvengta neigiamo poveikio pastangoms mažinti bendrą numatomų PVM pajamų ir faktiškai surinktos sumos Italijoje skirtumą. Todėl leidimas taikyti specialią priemonę turėtų būti pratęstas iki 2029 m. birželio 30 d. Iš tiesų, leidimai taikyti specialias priemones, kuriomis nukrypstama nuo bendrųjų PVM taisyklių, yra tik kraštutinė priemonė, todėl Italija turėtų sustiprinti savo įprastas kovos su sukčiavimu PVM ir jų slėpimu bei to prevencijos priemones, o kai tikslinga, – nustatyti naujas priemones, dėl kurių specialios priemonės taikymo nebereikėtų toliau pratęsti;

(9)

siekiant užtikrinti reikiamą tolesnę veiklą, susijusią su specialia priemone, ir visų pirma įvertinti poveikį PVM grąžinimui apmokestinamiesiems asmenims, kuriems taikoma speciali priemonė, Italija iki 2027 m. rugsėjo mėn. turėtų Komisijai pateikti ataskaitą. Toje ataskaitoje turėtų būti įvertinta bendra PVM grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims padėtis ir visų pirma vidutinė tokio grąžinimo trukmė, taip pat specialios priemonės bei kitų Italijos įgyvendinamų priemonių, kuriomis siekiama kovoti su sukčiavimu mokesčiais ir jų slėpimu atitinkamuose sektoriuose, veiksmingumas. Toje ataskaitoje turėtų būti pateiktas tų priemonių sąrašas ir jų įsigaliojimo datos;

(10)

speciali priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, nes jai taikomas laiko apribojimas ir ji taikoma tik sektoriams, kuriuose kyla didelių su sukčiavimu mokesčiais ir jų slėpimu susijusių rizikų. Be to, taikant specialią priemonę nekyla rizika, kad sukčiavimas mokesčiais ar jų slėpimas persikels į kitus Italijos sektorius arba kitas valstybes nares;

(11)

speciali priemonė neturės neigiamo poveikio bendrai mokestinių pajamų, surenkamų galutinio vartojimo etape, sumai ir neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams iš PVM;

(12)

siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti specialios priemonės tikslai, įskaitant nepertraukiamą specialios priemonės taikymą, ir užtikrinti teisinį tikrumą dėl mokestinio laikotarpio, tikslinga specialios priemonės galiojimą leisti pratęsti nuo 2026 m. liepos 1 d. Kadangi leidimo toliau taikyti specialią priemonę Italija paprašė 2025 m. spalio 9 d., o nuo 2026 m. liepos 1 d. ji toliau taiko nacionalinėje teisėje pagal Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2017/784 nustatytą teisinį režimą, į atitinkamų asmenų teisėtus lūkesčius yra deramai atsižvelgiama;

(13)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/784 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

3 straipsnio antroje dalyje data „2024 m. rugsėjo 30 d.“ pakeičiama data „2027 m. rugsėjo 30 d.“;

2)

5 straipsnyje data „2026 m. birželio 30 d.“ pakeičiama data „2029 m. birželio 30 d.“.