(1)

Sąjunga palankiai vertina užsienio investicijas, kadangi jomis prisidedama prie jos ekonomikos augimo, nes ji tampa konkurencingesnė, kuriamos naujos darbo vietos ir masto ekonomija, taip pat pritraukiama kapitalo, technologijų, inovacijų ir ekspertinių žinių;

(2)

Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad, palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga turi saugoti ir skatinti savo vertybes ir savo interesus bei prisidėti prie savo piliečių apsaugos.

(3)

Sąjungos ir valstybių narių investicijų aplinka yra atvira – tai įtvirtinta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir įtraukta į Sąjungos bei jos valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus. Vis dėlto, ES sutarties 21 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Sąjungos politika ir veiksmais siekiama apginti jos vertybes, pagrindinius interesus, saugumą, nepriklausomybę ir vientisumą. Tais principais ir tikslais grindžiama Sąjungos bendra prekybos politika, kaip nustatyta SESV 207 straipsnyje, be kita ko, kiek tai susiję su užsienio investicijomis. Šiame kontekste pagal tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) ir su trečiosiomis valstybėmis sudarytuose prekybos bei investicijų susitarimuose, Sąjunga arba valstybės narės, laikydamosi tam tikrų reikalavimų, saugumo arba viešosios tvarkos sumetimais gali riboti tiesiogines užsienio investicijas;

(4)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/452 (4) buvo nustatyta valstybių narių vykdomo tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema. Visų pirma tuo reglamentu sukurtas bendradarbiavimo mechanizmas, kuriuo naudodamosi valstybės narės ir Komisija galėjo keistis informacija apie tiesiogines užsienio investicijas ir reikšti susirūpinimą dėl rizikos saugumui ar viešajai tvarkai. Taikant tą bendradarbiavimo mechanizmą reikalauta, kad valstybė narė, kurioje vykdoma tiesioginė užsienio investicija, savo tikrinimo sprendime tinkamai atsižvelgtų į kitų valstybių narių pateiktas pastabas ir Komisijos pateiktą nuomonę;

(5)

pagal Reglamentą (ES) 2019/452 sukurta sistema savo tikslą pasiekė – sukurtas oficialus mechanizmas, kad valstybės narės ir Komisija galėtų keistis informacija apie tiesiogines užsienio investicijas ir didinti informuotumą apie tarpvalstybinę riziką saugumui ar viešajai tvarkai, kylančią dėl tam tikrų tiesioginių užsienio investicijų;

(6)

tačiau tam, kad tiesioginių užsienio investicijų tikrinimas būtų veiksmingesnis ir efektyvesnis ir visoje Sąjungoje būtų užtikrinamas aukštesnio lygio suderinimas, reikia naujos teisėkūros priemonės. Tokie patobulinimai reikalingi dėl kintančio investicijų srautų pobūdžio. Pasaulio ekonomikos integracija, taip pat karas ir geopolitinė įtampa lėmė tai, kad iškilo nauja rizika, kurią Sąjunga ir valstybės narės turi mažinti. 2023 m. birželio 20 d. Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai priėmė bendrą komunikatą „Europos ekonominio saugumo strategija“, o 2025 m. gruodžio 3 d. – bendrą komunikatą „ES ekonominio saugumo stiprinimas“. Tuose komunikatuose nustatyta, kad tiesioginių užsienio investicijų (TUI) tikrinimas – tai priemonė Sąjungai apsaugoti nuo rizikos ekonominiam saugumui. Komunikatuose pabrėžiama, kad reikia šalinti riziką, susijusią su tiekimo grandinių atsparumu, prieiga prie ypatingos svarbos infrastruktūros, technologijų nutekėjimu ir ekonominės priklausomybės suginklinimu ar ekonomine prievarta;

(7)

tam tikros užsienio investicijos, kurioms Reglamentas (ES) 2019/452 netaikomas, gali kelti riziką saugumui arba viešajai tvarkai. Ši rizika visų pirma yra susijusi su tam tikromis užsienio investicijomis, vykdomomis valstybėse narėse, kuriose tikrinimo mechanizmas dar negalioja, užsienio investicijomis, vykdomomis valstybėse narėse, kuriose tikrinimo mechanizmas galioja, tačiau jo taikymo sritis neapima tam tikrų jautrių užsienio investicijų, ir užsienio investicijomis, kurias užsienio investuotojai vykdo per Sąjungoje įsteigtą patronuojamąją įmonę (Sąjungos vidaus investicijos) ir kurios gali kelti tokią pačią riziką saugumui ar viešajai tvarkai kaip ir trečiųjų valstybių tiesiogiai vykdomos užsienio investicijos;

(8)

aplinkybėmis, kai dauguma valstybių narių, tačiau ne visos, turėjo galiojančią teisinę priemonę, kuria buvo numatytas tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo mechanizmas, tam tikrose valstybėse narėse, kuriose nebuvo tikrinimo mechanizmo, buvo sudarytos sąlygos į jautrų turtą norintiems investuoti probleminiams užsienio investuotojams investuoti tose valstybėse narėse ir pasinaudoti jomis kaip vartais į vidaus rinką. Be to, daugelyje valstybių narių nacionalinės teisės aktais taip pat numatyta tikrinti ir Sąjungos vidaus investicijas. Valstybės narės yra nustačiusios labai skirtingas taikymo sritis, ribines vertes ir kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar užsienio investicija gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką. Tikrinimo procedūros taip pat skiriasi. Šiuo reglamentu siekiama mažinti skirtumus, susijusius su pagrindiniais nacionaliniu lygmeniu taikomų tikrinimo mechanizmų elementais. Vienose valstybėse narėse užsienio investicijas galima įvykdyti prieš gaunant leidimą dėl poveikio saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau kitos reikalauja, kad užsienio investicijos būtų užbaigiamos tik gavus leidimą pagal tikrinimo mechanizmą. Dėl tokių skirtumų kyla sklandaus vidaus rinkos veikimo problemų. Pavyzdžiui, susiformuoja nevienodos sąlygos ir didėja reikalavimų laikymosi išlaidos investuotojams, norintiems pranešti apie sandorius daugiau nei vienoje valstybėje narėje. Norint užtikrinti, kad investuotojams taikomi nacionaliniai režimai ir jų elementai būtų nuspėjami ir taip sumažėtų susijusios reikalavimų laikymosi išlaidos, nepaprastai svarbu mažinti skirtumus. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į vidaus rinkos integracijos lygį, dėl kurio vienas sandoris gali turėti poveikio kelioms Sąjungos valstybėms narėms. Pavyzdžiui, gali būti, kad sandoris, kuriuo siekiama įsigyti bendrovę, kuri įsteigta pagal vienos valstybės narės teisės aktus, taip pat daro poveikį kitos valstybės narės saugumui ar viešajai tvarkai dėl tiekimo grandinės struktūros ar kitų ekonominių elementų, siejančių Sąjungos tikslinį subjektą su kitomis bendrovėmis, įsisteigusiomis kitose valstybėse narėse. Siekiant išspręsti tokias su vidaus rinkos integracija susijusias problemas ir užtikrinti didesnį nuoseklumą ir nuspėjamumą, tikslinga, kad kriterijai ir elementai, taikytini vertinant užsienio investicijas, būtų nustatyti Sąjungos veiksmu. Taigi šiuo reglamentu siekiama padidinti nacionalinių taisyklių, taikomų užsienio investicijų, įskaitant Sąjungos vidaus investicijas, tikrinimui, konvergenciją, taip sukuriant vienodas sąlygas, padidinant tikrumą užsienio investuotojams ir užkertant kelią papildomų kliūčių vidaus rinkai atsiradimui;

(9)

siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti nuoseklų požiūrį į užsienio investicijų tikrinimą, turėtų būti reikalaujama, kad visos valstybės narės tikrintų užsienio investicijas saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais. Be to, pagrindiniai nacionalinių tikrinimo mechanizmų elementai turėtų būti suderinti. Tas minimalus suderinimas turėtų apimti valstybių narių pareigą užtikrinti, kad būtų tikrinamos užsienio investicijos, nukreiptos į subjektus, veikiančius konkrečiose jautriose srityse. Ta pareiga turėtų užtikrinti, kad tam tikros jautrios užsienio investicijos būtų tikrinamos visose valstybėse narėse. Be to, šiuo reglamentu turėtų būti toliau suderinamos ir paaiškinamos procedūros pagal bendradarbiavimo mechanizmą bei tikrinimo mechanizmų ir bendradarbiavimo mechanizmo sąveika. Visų pirma tikslinga užtikrinti, kad į visus tikrinimo mechanizmus būtų įtraukta pirminė peržiūra, kuri turėtų trukti ne ilgiau kaip 45 kalendorines dienas nuo tos dienos, kurią tikrinimo institucija nurodė, kad laiko pateiktą informaciją išsamia. Todėl šio reglamento tikslais turėtų būti numatyta termino „pateikimas“ apibrėžtis, kuri apimtų ir pirminį reikalaujamų dokumentų pateikimą, ir vertinimą, ar prašymas laikomas išsamiu. Prireikus turėtų būti atliktas nuodugnus tyrimas. Be to, turėtų būti suderinti pranešimo pagal bendradarbiavimo mechanizmą terminai ir turėtų būti geriau suderinti procedūros pagal bendradarbiavimo mechanizmą etapai, visų pirma kiek tai susiję su valstybių narių pastabų ir Komisijos nuomonių teikimu. Toks suderinimas sudarytų sąlygas spręsti situacijas, kai nacionalinių procedūrų terminai nėra suderinti ir dėl to sandoris gali būti atidėtas. Turėtų būti tam tikru mastu suderinti kriterijai, į kuriuos valstybės narės ir Komisija turėtų atsižvelgti vertindamos, ar užsienio investicija gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką. Tas bendras kriterijų rinkinys turėtų apimti ypatingos svarbos subjektų saugumą, vientisumą, atsparumą ir veikimą, ypatingos svarbos technologijų prieinamumą arba ypatingos svarbos išteklių tiekimo tęstinumą. Bendru kriterijų rinkiniu būtų užtikrintas vienodesnis galimo neigiamo užsienio investicijų poveikio saugumui ar viešajai tvarkai vertinimas, sykiu išsaugant galimybę valstybėms narėms atsižvelgti į papildomus kriterijus, kurie valstybėse narėse gali skirtis;

(10)

užsienio investicijos turėtų būti tikrinamos pagal šį reglamentą. Atliekant tokį tikrinimą turėtų būti atsižvelgiama į visą turimą informaciją ir laikomasi proporcingumo principo. Tikrinimu turėtų būti paisoma tikslo išsaugoti atvirą investicinę aplinką ir vidaus rinką. Be to, užsienio investicijų tikrinimas turėtų atitikti Sąjungos teisę , visų pirma SESV 49 ir 63 straipsnių nuostatas. Bet kokie įsisteigimo laisvės ar laisvo kapitalo judėjimo apribojimai, kurie gali atsirasti dėl tikrinimo mechanizmų ar tikrinimo sprendimų, pavyzdžiui, rizikos mažinimo priemonių nustatymas arba užsienio investicijos uždraudimas ar atšaukimas, turėtų būti pagrįsti viešosios politikos ar visuomenės saugumo priežastimis, įskaitant tikras ir pakankamai dideles grėsmes pagrindiniam visuomenės interesui. Tokios viešosios politikos ar visuomenės saugumo priežastys apima riziką institucijų ir pagrindinių viešųjų paslaugų veikimui, būtiniausių prekių tiekimui ar būtiniausių paslaugų teikimui arba gyventojų išlikimui, didelio užsienio santykių ar taikaus tautų sambūvio sutrikdymo riziką arba riziką kariniams interesams;

(11)

tam, kad šiuo reglamentu nustatytas bendradarbiavimo mechanizmas veiktų veiksmingai ir efektyviai, būtina apibrėžti bendrą minimalią užsienio investicijų, kurias visos valstybės narės turėtų tikrinti, aprėptį;

(12)

būtina užtikrinti, kad valstybė narė, kurioje planuojama arba įvykdyta užsienio investicija (priimančioji valstybė narė), būtų labiau atskaitinga Komisijai ir toms valstybėms narėms, kurios pareiškia tinkamai pagrįstą susirūpinimą dėl saugumo ar viešosios tvarkos;

(13)

šiame reglamente nustatyta bendra sistema neturėtų būti daromas poveikis kiekvienos valstybės narės išimtinei atsakomybei už savo nacionalinio saugumo užtikrinimą, kaip numatyta ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje. Bendra sistema taip pat neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių gyvybinių saugumo interesų apsaugai pagal SESV 346 straipsnį;

(14)

šis reglamentas turėtų būti taikomas užsienio investicijoms, kuriomis užmezgami arba palaikomi ilgalaikiai ir tiesioginiai užsienio investuotojų, įskaitant valstybės įstaigas, ir Sąjungos tikslinių subjektų, vykdančių ekonominę veiklą valstybėje narėje, ryšiai. Šis reglamentas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai užsienio investicijas tiesiogiai vykdo užsienio investuotojas arba tai yra Sąjungos vidaus investicijos. Vis dėlto jis neturėtų būti taikomas bendrovės vertybinių popierių, skirtų tik finansinėms investicijoms, įsigijimui, kai neketinama daryti įtakos bendrovės valdymui ar kontrolei (portfelinėms investicijoms);

(15)

ilgalaikiai ir tiesioginiai užsienio investuotojo ir Sąjungos tikslinio subjekto ryšiai užmezgami tais atvejais, kai užsienio investuotojas įgyja teises faktiškai dalyvauti valdant arba kontroliuojant Sąjungos tikslinį subjektą. Tai neabejotinai pasakytina apie atvejus, kai užsienio investuotojas įgyja lemiamą įtaką Sąjungos tiksliniam subjektui, t. y. gebėjimą vienam arba kartu su kitais de facto arba de jure nustatyti Sąjungos tikslinio subjekto prekybos politiką. Tačiau faktiškai dalyvaujama valdant arba kontroliuojant Sąjungos tikslinį subjektą gali būti ir tuo atveju, kai užsienio investuotojas, nedarydamas lemiamos įtakos Sąjungos tiksliniam subjektui, vis tiek gali daryti reikšmingą poveikį jo prekybos politikai, elgesiui ar sprendimams, pavyzdžiui, pasitelkdamas akcijų paketą, balsavimo teises, sutartis, įskaitant svertą, atsirandantį dėl kliento ir tiekėjo santykių, ir reikšmingą atstovavimą valdyboje;

(16)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas įsigijimams taikant pertvarkymo priemones pagal atitinkamas pertvarkymo sistemas (bankams, pagrindinėms sandorio šalims arba (per)draudimo įmonėms). Tokiomis aplinkybėmis laikas yra labai svarbus veiksnys, o sprendimai dažnai priimami per naktį. Šiame reglamente numatytos tikrinimo procedūros galėtų trukdyti gebėjimui laiku reaguoti. Dėl šios priežasties, siekiant išvengti rizikos finansiniam stabilumui, pertvarkymo sandoriai į reglamento taikymo sritį neturėtų būti įtraukti. Pertvarkymo institucijos, vykdydamos pertvarkymo veiksmus, kuriuose dalyvauja užsienio investuotojas, turėtų, kiek įmanoma, atsižvelgti į šio reglamento tikslą, ypač kai tai susiję su strateginiu turtu;

(17)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas restruktūrizavimui įmonių grupėje, kai tokios operacijos vykdomos tik Sąjungos tikslinio subjekto arba įmonių grupės, kuriai priklauso Sąjungos tikslinis subjektas, vidaus reorganizavimo, pavyzdžiui, susijungimo ar padalijimo, tikslais, nekeičiant Sąjungos tikslinio subjekto tikrųjų savininkų. Visų pirma šis reglamentas neturėtų būti taikomas vidaus restruktūrizavimui, jeigu: dėl jo naujas užsienio investuotojas neįgyja nuosavybės teisių į Sąjungos tikslinį subjektą arba bendrovę, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba kontroliuoja tą Sąjungos tikslinį subjektą, arba jo kontrolės; dėl jo nepadidėja užsienio investuotojų turimų akcijų dalis; taip pat juo užsienio investuotojams nesuteikiama papildomų teisių, dėl kurių galėtų pasikeisti vieno ar daugiau užsienio investuotojų faktinis dalyvavimas valdant ar kontroliuojant Sąjungos tikslinį subjektą. Tačiau vidaus restruktūrizavimas, per kurį būtų įsteigtas naujas teisės subjektas trečiojoje valstybėje, kuri dar nėra atstovaujama Sąjungos tikslinio subjekto pradinės grandies nuosavybės grandinėje, galėtų kelti riziką saugumui ir todėl turėtų būti įtrauktas į šio reglamento taikymo sritį. Pavyzdžiui, tokiam subjektui galėtų būti taikoma trečiosios valstybės teisė, kuria fiziniams ar juridiniams asmenims nustatomos pareigos dalytis informacija žvalgybos tikslais be tinkamo proceso ar priežiūros mechanizmų;

(18)

Reglamentas (ES) 2019/452 taikomas tik tiesioginėms užsienio investicijoms, kurias Sąjungoje tiesiogiai vykdo užsienio investuotojai. Tačiau būtina išplėsti šio reglamento taikymo sritį, įtraukiant valstybių narių tarpusavio užsienio investicijas, vykdomas per valstybėje narėje įsteigtą įmonę, kurią tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja užsienio investuotojas (toliau – užsienio investuotojo patronuojamoji įmonė Sąjungoje). Tos užsienio investicijos kelia tokią pačią konkrečią riziką saugumui ar viešajai tvarkai kaip ir tiesioginės užsienio investicijos, vykdomos per Sąjungoje neįsisteigusį teisės subjektą, nes kontroliuojantis užsienio investuotojas turi galią ir įtaką Sąjungos tiksliniam subjektui, net jei ta galia ir įtaka naudojamasi per užsienio investuotojo patronuojamąją įmonę Sąjungoje. Ta konkreti rizika galėtų kilti dėl užsienio investuotojui taikomos jurisdikcijos arba dėl trečiosios valstybės vyriausybės ar nevalstybinių subjektų įtakos. Tokia rizika nekyla dėl užsienio investicijų, kurias vykdo investuotojai, kurių tiesiogiai ar netiesiogiai nekontroliuoja trečiosios valstybės asmuo ar subjektas. Todėl tikslinga į šio reglamento taikymo sritį įtraukti užsienio investicijas, vykdomas per užsienio investuotojo patronuojamąją įmonę Sąjungoje, bet ne kitų Sąjungos investuotojų investicijas, visų pirma norint užtikrinti, kad šis reglamentas būtų nuosekliai taikomas užsienio investicijoms, kuriomis sukuriamas ilgalaikis ryšys tarp užsienio investuotojo ir Sąjungos tikslinio subjekto, neatsižvelgiant į tai, ar jis užmezgamas tiesiogiai užsienio investuotojo, ar per Sąjungoje įsteigtą ir užsienio investuotojo kontroliuojamą subjektą. Dėl to visų valstybių narių tikrinimo taisyklės būtų nuoseklesnės ir geriau nuspėjamos, o tai savo ruožtu sumažintų reikalavimų laikymosi išlaidas užsienio investuotojams ir pašalintų paskatas investuoti į tas valstybes nares, kuriose šie sandoriai netikrinami;

(19)

siekiant užtikrinti tinkamą vertinimą, ar užsienio investicija gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką, svarbu, kad terminas „tikrasis savininkas“ apimtų tikruosius tiesioginės ar netiesioginės įtakos užsienio investuotojui arba Sąjungos tiksliniam subjektui turėtojus. Patikos fondų atveju teisinė nuosavybė priklauso pačiam patikos fondui, tačiau ekonominę naudą gauna fizinis asmuo ar asmenys, kurių vardu veikia patikos fondas. Dėl šios priežasties „tikrojo savininko“ apibrėžtis taip pat turėtų apimti tuos, kurie galiausiai gauna naudos iš užsienio investicijos, visų pirma naudą iš patikos fondo gaunančius asmenis. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad užsienio investuotojai kartais gali būti priedanga asmeniui, iš tikrųjų kontroliuojančiam užsienio investiciją. Be to, kiti subjektai kartais gali taikyti prievartą užsienio investuotojams ir taip galiausiai daryti įtaką užsienio investicijai. Taigi termino „tikrasis savininkas“ apibrėžtis turėtų apimti ir fizinius asmenis, kurių vardu vykdoma užsienio investicija arba kurių vardu vykdoma tos užsienio investicijos kontrolė. Dažniausiai užsienio investuotojo tikrasis savininkas yra vienas fizinis asmuo. Tačiau negalima atmesti galimybės, kad juo gali būti daugiau nei vienas asmuo, pavyzdžiui, sutuoktinių ar kitų šeimos narių atveju. Taip pat būtina atsižvelgti į situacijas, kai neįmanoma nustatyti fizinio asmens, be kita ko, biržinių bendrovių atveju. Tokiais atvejais tikruoju savininku turėtų būti laikomas juridinis asmuo, subjektas arba patikos fondas, kurį aukščiausiu lygmeniu galima nustatyti užsienio investuotojo arba Sąjungos tikslinio subjekto pradinės grandies nuosavybės arba kontrolės grandinėje;

(20)

šiame reglamente numatyti tik pagrindiniai tikrinimo mechanizmų elementai. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę priimti nacionalines nuostatas, kurios papildytų šio reglamento nuostatas arba būtų išdėstytos išsamiau. Pavyzdžiui, valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti investuotojų įgytų balsavimo teisių ribas, kurias pasiekus pradedamas užsienio investicijų tikrinimas. Valstybės narės turėtų turėti galimybę išplėsti savo nacionalinio tikrinimo mechanizmo taikymo sritį, kad ji apimtų užsienio investicijas sektoriuose, kurie neįtraukti į bendrą minimalią taikymo sritį. Jei valstybė narė nusprendžia išplėsti savo tikrinimo mechanizmo taikymo sritį už bendros minimalios taikymo srities ribų, tikrinimas turėtų atitikti šio reglamento nuostatas, su sąlyga, kad jis patenka į šio reglamento taikymo sritį;

(21)

siekiant užtikrinti nuoseklius ir nuspėjamus tikrinimo procesus, tikslinga nustatyti esminius tikrinimo mechanizmų, kuriuos turi įdiegti valstybės narės, bruožus. Šie bruožai turėtų apimti bent minimalią sandorių, kuriems turi būti taikomas reikalavimas gauti išankstinį leidimą, aprėptį, tikrinimo procedūros padalijimą į pirminę peržiūrą ir nuodugnų tyrimą, tikrinimo terminus, viešą metinę ataskaitą, galimybę šalims, kurioms taikomas tikrinimo sprendimas, jį apskųsti teismine tvarka ir tikrinimo institucijų gebėjimą veiksmingai reaguoti į reikalavimų nesilaikymo ar apėjimo atvejus. Taisyklės ir procedūros, susijusios su tikrinimo mechanizmais, turėtų būti skaidrios ir vienodos visoms trečiosioms valstybėms;

(22)

siekiant padidinti tikrinimo procedūrų skaidrumą ir nuspėjamumą, tikrinimo institucijos, kai taikytina ir nepagrįstai nedelsdamos, turėtų informuoti informaciją pateikusį asmenį, kad pateikta informacija yra išsami. Tos informacijos pateikimas neturėtų užkirsti kelio tikrinimo institucijai prašyti papildomos informacijos arba užduoti papildomų klausimų po to, kai patvirtinama, kad pateikta išsami informacija, ir neturėtų daryti poveikio tikrinimo institucijų galimybei informuoti informaciją pateikusį asmenį apie kitus svarbius procedūrinius etapus;

(23)

tikrinimo institucija ir Komisija turėtų turėti galimybę atsižvelgti į iš suinteresuotųjų subjektų, įskaitant ekonominės veiklos vykdytojus, pilietinės visuomenės organizacijas ir socialinius partnerius, pavyzdžiui, profesines sąjungas, gautą svarbią informaciją apie užsienio investiciją. Dėl tos informacijos priimančioji valstybė narė gali pradėti tikrinimo procedūrą. Tuo tikslu tikrinimo institucija ir Komisija turėtų viešai paskelbti kontaktinius duomenis, kuriais naudodamiesi suinteresuotieji subjektai galėtų konfidencialiai teikti informaciją apie užsienio investicijas;

(24)

siekiant visoje Sąjungoje nuosekliai ir veiksmingai užtikrinti saugumą ir viešąją tvarką, būtina numatyti minimalų tikrinimo mechanizmų taikymo srities suderinimą. Turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės tikrintų užsienio investicijas tais atvejais, kai Sąjungos tikslinis subjektas veikia sektoriuose arba vykdo veiklą, kurie yra ypač svarbūs saugumui, gynybai, demokratinių procesų vientisumui, esminių paslaugų atsparumui arba gyvybiškai svarbių visuomenės funkcijų apsaugai. Tokios bendros minimalios tikrinimo mechanizmų taikymo srities nustatymas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad užsienio investicijos, galinčios neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką, būtų nustatomos nepriklausomai nuo valstybių narių, kuriose įsikūrę Sąjungos tiksliniai subjektai, taip didinant bendradarbiavimo mechanizmo veiksmingumą, sykiu išsaugant išimtinę valstybių narių atsakomybę už nacionalinį saugumą;

(25)

bendra minimali taikymo sritis turėtų apimti užsienio investicijas į Sąjungos tikslinius subjektus, kurie kuria, gamina arba komercializuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/821 (5) I priede išvardytas dvejopo naudojimo prekes arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/43/EB (6) priede išvardytas karines prekes ir technologijas, atsižvelgiant į būdingąją riziką, susijusią su gynybos srities pajėgumų, technologijų ir praktinės patirties, kurie yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti saugumą, kontrolės perdavimu. Bendra minimali taikymo sritis taip pat turėtų apimti užsienio investicijas į Sąjungos tikslinius subjektus, kurie gamina, tiria arba kuria puslaidininkius ar kvantines technologijas, arba kurie tiria ar kuria tam tikras dirbtinio intelekto technologijas, atsižvelgiant į jų strateginę svarbą bei įgalinamąjį vaidmenį įvairiose saugumo požiūriu ypač svarbiose prietaikose. Be to, valstybės narės turėtų tikrinti užsienio investicijas į Sąjungos tikslinius subjektus, vykdančius tam tikrą veiklą, susijusią su strateginėmis žaliavomis, išvardytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1252 (7) I priedo I skirsnyje, t. y. žvalgybą, gavybą, apdorojimą, perdirbimą, naudojimą ar atsargų kaupimą. Užsienio vykdoma tokios veiklos kontrolė gali kelti tiekimo sutrikimo, strateginės priklausomybės arba nederamo sverto riziką. Be to, valstybės narės turėtų tikrinti užsienio investicijas į Sąjungos tikslinius subjektus, kurie turi nuosavybės teise, plėtoja arba eksploatuoja rinkėjų registracijos duomenų bazes, balsavimo sistemas ir kitas atitinkamas informacines sistemas. Be to, turėtų būti tikrinamos ir užsienio investicijos į tam tikrą finansų rinkos infrastruktūrą ir sisteminės svarbos finansų sektoriaus subjektus, įskaitant pagrindines sandorio šalis, centrinius vertybinių popierių depozitoriumus, reguliuojamų rinkų operatorius, mokėjimo sistemų, kurios nėra centriniai bankai, operatorius, kitas sisteminės svarbos įstaigas ir pasaulinius specializuotų finansinių mokėjimų pranešimų paslaugų teikėjus, turinti mintyje esminį tos infrastruktūros ir tų subjektų vaidmenį užtikrinant Sąjungos finansų sistemos stabilumą, vientisumą bei atsparumą ir atsižvelgiant į santaupų ir investicijų sąjungos tikslus;

(26)

bendra minimali taikymo sritis taip pat turėtų apimti užsienio investicijas į Sąjungos tikslinius subjektus, veikiančius transporto, energetikos ar skaitmeninės infrastruktūros sektoriuose, tačiau tik jeigu jie laikomi ypatingos svarbos remiantis valstybės narės, kurioje jie yra įsisteigę, atliktu rizika grindžiamu tiksliniu vertinimu. Atliekant tą vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbias visuomenės funkcijas, turint mintyje atitinkamo Sąjungos tikslinio subjekto teikiamas esmines paslaugas. Valstybės narės turėtų išlaikyti veiksmų laisvę apibrėžti atitinkamus subjektus tuose sektoriuose ir, kai tinkama, turėtų atsižvelgti į rizikos vertinimus, atliktus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/2557 (8). Siekiant užtikrinti nuspėjamumą užsienio investuotojams, subjektai, prireikus susisiekę su kompetentinga tikrinimo institucija, turėtų galėti nustatyti, ar šio reglamento tikslais jie laikomi ypatingos svarbos subjektais. Be to, valstybės narės turėtų reguliariai iš naujo įvertinti, kurie Sąjungos tiksliniai subjektai turėtų būti laikomi ypatingos svarbos šio reglamento tikslais. Vertintinų subjektų pavyzdžiai, be kita ko, yra šie: pirma, energetikos sektoriuje – energijos kaupimo įrenginys, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/944 (9), ir dujų perdavimo sistemos operatoriai, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2024/1788 (10); antra, transporto sektoriuje – oro uostai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/12/EB (11), įskaitant pagrindinius oro uostus, išvardytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/1679 (12), ir subjektai, eksploatuojantys oro uostuose esančius pagalbinius įrenginius, kai tie įrenginiai yra būtini tokių oro uostų veiklos saugumui ir tęstinumui užtikrinti, uostų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/352 (13), valdymo įstaigos, kalbant apie Reglamente (ES) 2024/1679 išvardytus pagrindinius uostus, uosto paslaugų teikėjai, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2017/352, ir kiti pagrindiniuose uostuose esantys subjektai, kai tie kiti subjektai yra būtini tokių pagrindinių uostų veiklos saugumui ir tęstinumui užtikrinti; ir, trečia, skaitmeninės infrastruktūros sektoriuje – debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai ir viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjai;

(27)

siekiant tinkamai užtikrinti saugumą ir viešąją tvarką bei bendradarbiavimo mechanizmo veiksmingumą, būtina, kad visos valstybės narės atliktų užsienio investicijų, patenkančių į bendrą minimalią taikymo sritį, ex ante tikrinimą. Reikalavimas gauti išankstinį leidimą yra nepaprastai svarbus, nes įvairi su užsienio investicijomis susijusi rizika pasireiškia tuo momentu, kai užsienio investuotojas įgyja teises faktiškai dalyvauti valdant ar kontroliuojant, ir ji negali būti veiksmingai sumažinta po to, kai užsienio investicijos įvykdomos. Tai ypač pasakytina apie užsienio investicijas, patenkančias į bendrą minimalią taikymo sritį, nes tokios užsienio investicijos galėtų negrįžtamai suteikti prieigą prie neskelbtinos informacijos, ypatingos svarbos technologijų, esminės infrastruktūros ar strateginio turto. Tokiomis aplinkybėmis ex post intervencija sukurtų neproporcingai didelę naštą ir bet kuriuo atveju būtų neveiksminga siekiant tinkamai užtikrinti saugumą ir viešąją tvarką;

(28)

plyno lauko investicijos – investicijos, kuriomis užsienio investuotojas arba užsienio investuotojo patronuojamoji įmonė Sąjungoje įrengia naujus įrenginius arba įsteigia naują įmonę ekonominei veiklai Sąjungoje vykdyti. Šis reglamentas turėtų būti taikomas plyno lauko investicijoms. Tačiau šiuo reglamentu neturėtų būti nustatytas reikalavimas gauti išankstinį leidimą tokioms investicijoms. Taigi valstybėms narėms turėtų būti palikta laisvė nuspręsti, ar įtraukti tokias investicijas į savo tikrinimo mechanizmų taikymo sritį;

(29)

naudodamos Reglamente (ES) 2019/452 nustatytą bendradarbiavimo mechanizmą valstybės narės gali bendradarbiauti ir padėti viena kitai, kai tikėtina, jog tiesioginė užsienio investicija vienoje valstybėje narėje gali paveikti kitų valstybių narių saugumą ar viešąją tvarką arba Sąjungos svarbos projektus ar programas. Remiantis sukaupta patirtimi, bendradarbiavimo mechanizmas yra labai naudingas, todėl šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti tolesnį jo veikimą ir jį sustiprinti, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas labiau suderintas požiūris į užsienio investicijas;

(30)

siekiant , kad taikant bendradarbiavimo mechanizmą dėmesys būtų sutelkiamas tik į tas užsienio investicijas, kurios dėl užsienio investuotojo arba Sąjungos tikslinio subjekto savybių, tikėtina, turės neigiamą poveikį saugumui ar viešajai tvarkai, tikslinga nustatyti rizika pagrįstas sąlygas pranešti apie valstybėje narėje tikrinamas užsienio investicijas kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. Visų pirma, kai užsienio investuotoją arba jo patronuojamąją įmonę Sąjungoje tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja trečiosios valstybės vyriausybė, labiau tikėtina, kad jis galėtų siekti tos trečiosios valstybės politikos tikslų. Todėl tikslinga, kad valstybės narės praneštų apie tokių užsienio investuotojų vykdomas užsienio investicijas, kai jos patenka į bendrą minimalią tikrinimo mechanizmų taikymo sritį. Tiesioginė ar netiesioginė trečiosios valstybės vyriausybės kontrolė galėtų būti vykdoma keliais būdais ir galėtų būti nustatoma remiantis, be kita ko, nuosavybės struktūra, vyriausybės finansavimu, konkrečiomis valdymo priemonėmis, pavyzdžiui, auksinėmis akcijomis, ar kitais būdais, kuriais siekiama daryti įtaką valdymo sprendimams. Taip pat tikslinga, kad valstybės narės praneštų apie užsienio investicijas, patenkančias į bendrą minimalią taikymo sritį, kai užsienio investuotojas dalyvavo vykdant užsienio investicijas, kurios buvo uždraustos arba leidžiamos taikant rizikos mažinimo priemones, kurių buvo reikšmingai ar pakartotinai nesilaikoma. Taigi vien procedūriniai ar formalūs reikalavimų nesilaikymo atvejai paprastai nebūtų priežastis pranešti. Be to, valstybės narės turėtų pranešti apie užsienio investicijas, jei jos nusprendžia atlikti išsamų tyrimą ir Sąjungos tikslinis subjektas yra susijęs su Sąjungos svarbos projektais ar programomis arba su kitomis valstybėmis narėmis. Be to, kai užsienio investicija netenkina sąlygų, nustatytų pranešimui apie ją pagal bendradarbiavimo mechanizmą, valstybė narė, kurioje ta užsienio investicija tikrinama, vis tiek turėtų pranešti apie tą užsienio investiciją kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, kai ta valstybė narė mano, kad ta užsienio investicija galėtų neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką bent vienoje kitoje valstybėje narėje. Taip užtikrinama, kad apie visas užsienio investicijas, kurios galėtų neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką, būtų pranešama pagal bendradarbiavimo mechanizmą, sykiu užtikrinant, kad priimančioji valstybė narė išlaikytų tam tikrą diskreciją nustatant, ar tenkinamos pranešimo sąlygos. Tokiu atveju pranešančioji valstybė narė turėtų paaiškinti pranešimo apie tą užsienio investiciją priežastis;

(31)

siekiant užtikrinti bendradarbiavimo mechanizmo veiksmingumą ir efektyvumą, būtina suderinti terminus ir procedūras tuo atveju, kai dvi ar daugiau su tuo pačiu platesniu sandoriu susijusių užsienio investicijų yra tikrinamos dviejose ar daugiau valstybių narių. Šių daugiavalstybių sandorių atveju pareiškėjai turėtų stengtis atitinkamose valstybėse narėse tą pačią dieną atskirai pateikti informaciją. Tos valstybės narės turėtų stengtis pranešti apie tuos pateikimus tą pačią dieną, naudodamosi bendradarbiavimo mechanizmu. Siekdamos užtikrinti veiksmingą tų daugiavalstybių sandorių tvarkymą, atitinkamos valstybės narės turėtų koordinuoti veiksmus per visą tikrinimo procedūrą. Visų pirma jos turėtų tarpusavyje ir su Komisija, jei to prašo valstybė narė, aptarti, ar apie užsienio investicijas turėtų būti pranešta. Jos taip pat turėtų aptarti savo tikrinimo sprendimus ir stengtis suderinti savo atitinkamų procedūrų laiką, įskaitant tikrinimo sprendimų priėmimo datą. Jei atitinkamos valstybės narės ketina leisti užsienio investiciją, kuriai taikomos rizikos mažinimo priemonės, jos turėtų aptarti, ar numatomi tikrinimo sprendimai dera tarpusavyje ir jais tinkamai atsižvelgiama į nustatytą riziką;

(32)

siekdamos tinkamai nustatyti galimą neigiamą užsienio investicijos poveikį vienos ar daugiau valstybių narių saugumui ar viešajai tvarkai, valstybės narės turėtų turėti galimybę teikti pastabas, o Komisija turėtų turėti galimybę teikti nuomonę priimančiajai valstybei narei , net jei ta valstybė narė netikrina tos užsienio investicijos arba jei investicija tikrinama, bet apie ją nepranešta naudojantis bendradarbiavimo mechanizmu. Valstybės narės turėtų vienu metu perduoti Komisijai savo prašymus pateikti informaciją, atsakymus ir pastabas;

(33)

tais atvejais, kai galimą neigiamą poveikį saugumui ar viešajai tvarkai sukelia užsienio investicija į Sąjungos tikslinį subjektą, kuris yra Sąjungos svarbos projekto ar programos, ypač svarbaus visai Sąjungai, dalis arba dalyvauja jame, Komisijai turėtų būti leidžiama pateikti nuomonę. Komisijos nuomonė, kurioje nurodomas galimas neigiamas poveikis Sąjungos svarbos projektams ar programoms dėl saugumo ar viešosios tvarkos sumetimų, turėtų būti pranešama visoms valstybėms narėms;

(34)

Komisijai turėtų būti suteikta galimybė paskelbti visoms valstybėms narėms skirtą nuomonę, kai ji nustato dvi ar daugiau užsienio investicijų, kurios kartu gali daryti neigiamą poveikį saugumui ar viešajai tvarkai. Taip visų pirma galėtų būti tuo atveju, kai dvi ar daugiau užsienio investicijų turi panašių savybių, pavyzdžiui, kai užsienio investicijas daro tas pats užsienio investuotojas, kai du ar daugiau užsienio investuotojų kelia panašią riziką arba kai dvi ar daugiau užsienio investicijų yra susijusios su tuo pačiu tiksliniu subjektu ar ta pačia infrastruktūra, pavyzdžiui, transeuropine transporto, energetikos ar ryšių infrastruktūra. Valstybės narės ir Komisija turėtų, aptarti Komisijos nuomonėje nustatytos rizikos analizę ir veiksmus, kurių galima imtis dėl tos rizikos;

(35)

valstybės narės neturėtų priimti tikrinimo sprendimo nepasibaigus pastabų ir nuomonių pateikimo terminams, išskyrus atvejus, kai dėl saugumo ar viešosios tvarkos interesų, pavyzdžiui, siekiant išvengti Sąjungos tikslinio subjekto bankroto, sprendimą reikia priimti anksčiau. Apie tokias išskirtines aplinkybes turėtų būti pranešta kitoms valstybėms narėms ir Komisijai ir jos nedelsdamos turėtų pateikti savo pastabas arba savo nuomonę;

(36)

siekdama tinkamai imtis veiksmų dėl galimo neigiamo užsienio investicijos poveikio vienos ar daugiau valstybių narių saugumui ar viešajai tvarkai, valstybė narė, gavusi tinkamai pagrįstas kitų valstybių narių pastabas arba Komisijos nuomonę, turėtų tinkamai atsižvelgti į tas pastabas ar nuomonę, įskaitant atvejus, kai ji mano, kad poveikis jos pačios saugumui ar viešajai tvarkai nedaromas. Ta valstybė narė prireikus turėtų koordinuoti veiksmus su Komisija ir atitinkamomis valstybėmis narėmis ir pateikti joms savo sprendimo rezoliucinę dalį ir pagrindinių priežasčių santrauką. Toje santraukoje turėtų būti nurodyta, kokiu mastu priimančioji valstybė narė tinkamai atsižvelgė į valstybių narių pastabas ar Komisijos nuomonę, taip pat, kai taikytina, priežastys, dėl kurių ji nesutinka su valstybių narių pastabomis ar Komisijos nuomone. Teikiant tą informaciją užtikrinama, kad valstybės narės būtų atskaitingos už tai, ar jos tinkamai atsižvelgia į kitų valstybių narių arba Komisijos iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus, sykiu atsižvelgdamos į tikrinimo sprendimų ir juose esančios konfidencialios informacijos neskelbtiną pobūdį;

(37)

svarbu atsižvelgti į tai, kad užsienio investicijos, apie kurias nebuvo pranešta pagal bendradarbiavimo mechanizmą, gali kelti riziką saugumui ar viešajai tvarkai. Todėl valstybės narės ir Komisija turėtų turėti galimybę ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo užsienio investicijos įvykdymo pateikti priimančiajai valstybei narei, atitinkamai, tinkamai pagrįstas pastabas arba nuomonę dėl užsienio investicijos, apie kurią nebuvo pranešta pagal bendradarbiavimo mechanizmą. Siekdamos išvengti pernelyg didelės naštos bendradarbiavimo mechanizmui, valstybės narės ir Komisija, prieš pateikdamos atitinkamai pastabas arba nuomonę, turėtų patikrinti, ar priimančioji valstybė narė jau pradėjo arba užbaigė užsienio investicijos tikrinimą ir ar ji ketina pranešti apie užsienio investiciją naudodamasi bendradarbiavimo mechanizmu. Priimančioji valstybė narė turėtų tinkamai atsižvelgti į kitų valstybių narių pastabas ir Komisijos nuomonę ir tuo remdamasi informuoti pastabas pateikusias valstybes nares ir Komisiją, jei ji neketina tikrinti užsienio investicijos. Taip gali būti, pavyzdžiui, tuo atveju, jei priimančioji valstybė narė nesutinka su pastabose arba nuomonėje nustatyta rizika. Be to, priimančioji valstybė narė galėtų nurodyti, kad neketina tikrinti užsienio investicijos, nes užsienio investicija nepatenka į jos tikrinimo mechanizmo taikymo sritį arba jau buvo patikrinta, nors idealiu atveju tos situacijos turėjo būti paaiškintos prieš pateikiant pastabas ar nuomonę. Jei priimančioji valstybė narė nurodo neketinanti tikrinti užsienio investicijos, pastabas pateikusios valstybės narės prašymu arba Komisijos prašymu, jei Komisija pateikė nuomonę, turėtų būti surengtas posėdis. Komisija turėtų būti pakviesta į posėdį, net jei ji nepateikė nuomonės. Pastabas pateikusios valstybės narės arba Komisija gali paprašyti surengti tokį posėdį visų pirma tam, kad išsamiau pristatytų arba aptartų nustatytą riziką. Jei po posėdžio ir nepaisant papildomų pastabas pateikusių valstybių narių arba Komisijos paaiškinimų priimančioji valstybė narė nusprendžia netikrinti užsienio investicijos, ji turėtų apie tai informuoti pastabas pateikusias valstybes nares ir Komisiją bei pateikti joms rašytinį paaiškinimą. Tas rašytinis paaiškinimas gali sutapti su anksčiau nurodytomis priežastimis, pavyzdžiui, pareikštomis per prašytą surengti posėdį;

(38)

siekiant užtikrinti bendradarbiavimo mechanizmo veiksmingumą, valstybių narių ir Komisijos įsteigti kontaktiniai punktai šio reglamento taikymo tikslu turėtų užimti tinkamą poziciją atitinkamose jų administracinėse struktūrose. Tie kontaktiniai punktai turėtų turėti kvalifikuotų darbuotojų ir įgaliojimų, reikalingų jų darbui pagal bendradarbiavimo mechanizmą atlikti ir tinkamam konfidencialios informacijos tvarkymui užtikrinti;

(39)

siekiant užtikrinti, kad bendradarbiavimo mechanizmas veiktų efektyviai, turėtų būti reikalaujama, kad valstybė narė, pranešanti apie užsienio investiciją naudodamasi bendradarbiavimo mechanizmu, standartizuota forma pateiktų būtiniausią informaciją. Kai apie užsienio investiciją nepranešama naudojantis bendradarbiavimo mechanizmu, priimančioji valstybė narė turėtų turėti galimybę pateikti bent tą būtiniausią informaciją. Komisija ir valstybės narės turėtų turėti galimybę prašyti priimančiosios valstybės narės pateikti papildomos informacijos. Prašymas pateikti papildomos informacijos turėtų būti tinkamai pagrįstas, apsiriboti informacija, būtina, kad valstybės narės galėtų pateikti pastabų arba kad Komisija galėtų pateikti nuomonę, proporcingas prašymo tikslui ir pernelyg neapsunkinti priimančiosios valstybės narės;

(40)

siekiant užtikrinti, kad bendradarbiavimas būtų grindžiamas išsamia ir tikslia informacija, priimančioji valstybė narė turėtų turėti galimybę prašyti užsienio investuotojo arba bet kurio kito fizinio ar juridinio asmens, priklausančio užsienio investuotojo kontrolės grandinei arba Sąjungos tikslinio subjekto kontrolės grandinei, pateikti informaciją. Siekdamos užtikrinti informacijos kokybę, priimančiosios valstybės narės tais atvejais, kai turi pagrįstų abejonių dėl informacijos išsamumo ir tikslumo, turėtų imtis pagrįstų veiksmų, kad patikrintų informaciją, kurią joms pateikė tas užsienio investuotojas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo. Pavyzdžiui, priimančioji valstybė narė turėtų nustatyti akivaizdžius prieštaravimus ir akivaizdžiai melagingą, klaidinančią ar trūkstamą informaciją. Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai, nepaisant visų deramų pastangų, priimančioji valstybė narė negali gauti kitos valstybės narės arba Komisijos prašomos informacijos, ji turėtų joms apie tai nedelsdama pranešti. Tokiu atveju kitos valstybės narės ir Komisija turėtų turėti galimybę atitinkamai savo pastabas ir nuomonę pagrįsti jų turima informacija;

(41)

priimančioji valstybė narė ir Komisija, rinkdamos atitinkamą informaciją iš fizinių ar juridinių asmenų kitose valstybėse narėse, galėtų susidurti su kliūtimis. Todėl tais atvejais, kai tam tikra informacija yra tikrai būtina siekiant nustatyti, ar užsienio investicija gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką, priimančioji valstybė narė ir Komisija turėtų turėti galimybę prašyti kitos valstybės narės surinkti informaciją iš jos teritorijoje gyvenančio ar įsisteigusio fizinio ar juridinio asmens. Be to, priimančioji valstybė narė galėtų atsidurti tokioje padėtyje, kai būtina prašyti dviejų ar daugiau kitų valstybių narių padėti rinkti tą informaciją, o tai gali sukurti didelę naštą, ypač mažiau išteklių turinčioms valstybėms narėms. Siekiant padidinti pagalbos renkant informaciją veiksmingumą, priimančioji valstybė narė turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos padėti šiame procese ir rinkti reikiamą informaciją. Be to, valstybė narė, kurios teritorijoje gyvena arba yra įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, kurio prašoma pateikti informaciją, turėtų turėti galimybę per pagrįstą laikotarpį paprieštarauti šiam procesui arba pasiūlyti pačiai pateikti tą informaciją. Suteikiant tai valstybei narei galimybę prieštarauti užtikrinama, kad valstybės narės išlaikytų informacijos rinkimo savo teritorijoje kontrolę. Todėl Komisija tai valstybei narei turėtų suteikti pakankamai informacijos, be kita ko, apie tai, kokios informacijos prašo priimančioji valstybė narė. Priimančioji valstybė narė turėtų turėti galimybę pasirinkti, ar prašyti kitos valstybės narės surinkti reikiamą informaciją, ar prašyti Komisijos pagalbos, priklausomai nuo to, kas, jos nuomone, konkrečioje situacijoje būtų veiksmingiau ar tinkamiau. Prašant pateikti informaciją, fizinis arba juridinis asmuo, iš kurio prašoma informacijos, galėtų, net ir netiesiogiai, gauti konfidencialią informaciją, pavyzdžiui, informaciją apie planuojamą užsienio investiciją. Todėl būtina nurodyti, kad toks fizinis ar juridinis asmuo neturėtų naudoti jokios gautos konfidencialios informacijos jokiais kitais tikslais, kaip tik atsakyti į prašymą pateikti informaciją, ir kad jis neturėtų jos atskleisti;

(42)

valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti informacijos, kurią jos teikia arba gauna taikydamos šį reglamentą, konfidencialumą pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę. Taikant šį reglamentą gauta informacija naudojama tik tuo tikslu, kuriuo ji buvo suteikta, o tai apima tokios informacijos naudojimą vykdant tikrinimo sprendimų teisminę peržiūrą. Kai neteisėtai atskleidus tam tikrą informaciją galėtų būti daromas poveikis Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesams, informacijos rengėjas ją turėtų įslaptinti pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę. Atsakydamos į prašymus leisti susipažinti su dokumentais, tvarkomais taikant šį reglamentą, valstybės narės ir Komisija turi koordinuoti veiksmus ir užtikrinti bent tokį saugomų interesų apsaugos lygį, koks yra nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (14) 4 straipsnyje, kad būtų apsaugotas tyrimų tikslas. Komisija turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų konfidencialios informacijos apsaugą, visų pirma laikydamasi Komisijos sprendimų (ES, Euratomas) 2015/443 (15) ir (ES, Euratomas) 2015/444 (16). Be to, valstybės narės ir Komisija turėtų imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių susitarimo dėl įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi Europos Sąjungos interesais, apsaugos (17). Tai visų pirma apima pareigą nesumažinti informacijos slaptumo žymos laipsnio ar jos neišslaptinti be išankstinio rašytinio įslaptintos informacijos rengėjo sutikimo. Institucijos turėtų atitinkamai tvarkyti neįslaptintą neskelbtiną informaciją arba informaciją, kuri yra pateikiama konfidencialiai. Tikrinimo institucija turėtų suteikti informaciją teikiančiam subjektui galimybę nurodyti, kurią informaciją jis laiko konfidencialia. Tai, pavyzdžiui, gali būti padaryta naudojantis forma, pateikiama prašant išankstinio leidimo užsienio investicijai;

(43)

siekdama apsaugoti ryšių konfidencialumą ir vientisumą, Komisija turėtų sukurti ir prižiūrėti saugią šifruotą sistemą, kuri atitiktų aukščiausius duomenų apsaugos ir saugumo standartus bei apimtų stebėsenos ir audito pajėgumus, kad būtų užtikrinta atitiktis saugumo standartams. Visi pranešimai esminiais klausimais tarp valstybių narių, taip pat tarp valstybių narių ir Komisijos pagal šį reglamentą turėtų būti perduodami naudojantis ta sistema, išskyrus atvejus, kai dėl perduotinos informacijos pobūdžio reikia naudoti kitas priemones, pavyzdžiui, fizinius dokumentus. Pranešimai esminiais klausimais tarp valstybių narių ir Komisijos visų pirma turėtų apimti pranešimus pagal bendradarbiavimo mechanizmą, informaciją apie ketinimą pateikti pastabą ar nuomonę, priimančiosios valstybės narės prašymus pateikti informaciją, atsakymus į tuos prašymus, pastabas ir nuomones, taip pat naują esminę informaciją po pranešimo apie užsienio investiciją. Saugios šifruotos sistemos sukūrimas ir naudojimas neturėtų daryti poveikio bendrai tikrinimo institucijų ir Komisijos komunikacijai, kuri turėtų išlikti įmanoma visomis tinkamomis priemonėmis;

(44)

siekiant užtikrinti saugų ir veiksmingą pateikiamos informacijos, susijusios su užsienio investicijų tikrinimu, teikimą ir tvarkymą bei sumažinti administracinę naštą, tenkančią informaciją teikiantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, taip pat tikrinimo institucijoms, Komisija, bent devynių valstybių narių prašymu, turėtų sukurti ES interneto portalą (toliau – ES interneto portalas). ES interneto portalu turėtų būti suteiktas bendras mechanizmas, kuriuo naudodamiesi informaciją pateikiantys fiziniai ar juridiniai asmenys galėtų tikrinimo institucijoms elektroniniu būdu teikti informaciją apie sandorius. Komisija turėtų sukurti tokią sistemą, kurią būtų patogu naudoti, ir užtikrinti, kad ji atitiktų taikytinus duomenų apsaugos reikalavimus ir saugumo standartus. Jei ES interneto portalas bus sukurtas, jis turėtų būti naudojamas tik dėl užsienio investicijų valstybėse narėse, kurios to paprašė. Jei valstybė narė pateikia prašymą dėl atsisakymo dalyvauti tame ES interneto portale, jis nebeturėtų būti naudojamas dėl užsienio investicijų toje valstybėje narėje, nedarant poveikio tolesniam kitų atitinkamų valstybių narių naudojimuisi ES interneto portalu;

(45)

siekdama užtikrinti bendradarbiavimo mechanizmo veiksmingumą, Komisija turėtų sukurti saugią duomenų bazę, kurioje būtų pateikiama informacija apie užsienio investicijas, apie kurias pranešta pagal bendradarbiavimo mechanizmą, ir vertinimų pagal tikrinimo mechanizmus rezultatai nuo 2020 m. spalio 12 d. Valstybės narės, užbaigusios nacionalinę procedūrą, turėtų į saugią duomenų bazę įkelti tam tikrą informaciją apie užsienio investiciją, taip pat galėtų pateikti papildomos informacijos, įskaitant, kai taikytina, svarbią verslo žvalgybos informaciją, įsigytą iš komercinių pardavėjų, pavyzdžiui, rizikos analizės teikėjų arba sankcijų ir atitikties tikrinimo tarnybų, ir patikrintą. Tikslinga, kad tokia informacija naudojantis bendradarbiavimo mechanizmu būtų dalijamasi tik tiek, kiek tai leidžiama pagal sutartines nuostatas, kuriomis reglamentuojamas jos naudojimas ir atskleidimas. Be to, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę į saugią duomenų bazę įkelti svarbią informaciją apie atvejus, kai buvo reikšmingai arba pakartotinai nesilaikoma rizikos mažinimo priemonių, nes tokia informacija galėtų būti svarbi nustatant, ar pagal bendradarbiavimo mechanizmą reikėtų pranešti apie kitas užsienio investicijas arba ar jos gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką;

(46)

siekiant sustiprinti valstybių narių ir Komisijos gebėjimą nustatyti, įvertinti ir sumažinti galimą riziką saugumui ar viešajai tvarkai, kylančią dėl užsienio investicijų, svarbu, kad jos galėtų naudotis kokybiškais verslo žvalgybos pajėgumais. Tie pajėgumai turėtų sudaryti sąlygas rinkti ir analizuoti svarbią informaciją ir taip palengvinti koordinuotą rizikos vertinimą. Pagal pasirengimo krizėms struktūrą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/2747 (18), Komisija parengs tokių pajėgumų elementus. Jie galėtų papildyti bendradarbiavimo mechanizmą pagal šį reglamentą tiek, kiek pagal Reglamentą (ES) 2024/2747 renkama, tvarkoma ar analizuojama informacija yra susijusi su galima rizika saugumui ar viešajai tvarkai;

(47)

siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į užsienio investicijų tikrinimą visoje Sąjungoje, labai svarbu, kad kai kurie standartai ir kriterijai, naudojami vertinant galimą riziką saugumui ar viešajai tvarkai, būtų nustatyti Sąjungos lygmeniu. Tais standartais ir kriterijais turėtų būti atsižvelgiama į riziką, susijusią su užsienio investicija, ir riziką, susijusią su užsienio investuotoju;

(48)

labiau tikėtina, kad užsienio investicijos kels riziką saugumui ar viešajai tvarkai, kai jos gali daryti poveikį tam tikriems sektoriams, turtui ar veiklai, kurie yra itin svarbūs saugumui ar gyvybiškai svarbioms visuomenės funkcijoms. Todėl tikslinga, kad valstybės narės ir Komisija, nustatydamos, ar investicija galėtų neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką, sutelktų dėmesį į šį galimą poveikį. Visų pirma jos turėtų įvertinti galimą neigiamą investicijos poveikį ypatingos svarbos subjekto, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2022/2557, saugumui, vientisumui, atsparumui ir veikimui, atsižvelgdamos į tokių subjektų vykdomas pagrindines funkcijas ir pasekmes, kurias sukeltų jų veiklos sutrikdymas. Tas pats pasakytina apie užsienio investicijas, kurios galėtų daryti poveikį ypatingos svarbos technologijų prieinamumui arba intelektinės nuosavybės ar kito nematerialiojo turto, pavyzdžiui, komercinių paslapčių, duomenų bazių, algoritmų ar procesų, apsaugai ir prieinamumui, nes tokių technologijų ar turto nutekėjimas arba neprieinamumas galėtų pakenkti saugumui. Ne mažiau svarbu, kad valstybės narės ir Komisija įvertintų, kokiu mastu užsienio investicija galėtų daryti poveikį apsirūpinimo maistu saugumui, visuomenės sveikatai, įskaitant ypatingos svarbos vaistų tiekimą ir prieinamumą, arba nuolatiniam ypatingos svarbos išteklių tiekimui, taip pat karinių objektų ir kitų didesnės rizikos viešųjų objektų saugumui, atsižvelgiant į esminį šių sektorių ir turto vaidmenį užtikrinant visuomenės atsparumą bei gyvybiškai svarbių paslaugų tęstinumą. Valstybės narės ir Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į galimą užsienio investicijų poveikį neskelbtinai informacijai, įskaitant asmens duomenis, visų pirma, kai tai susiję su didelio masto duomenų rinkiniais, dėl tokių duomenų netinkamo naudojimo ar strateginio naudojimo rizikos. Be to, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas užsienio investicijoms, kurios galėtų daryti poveikį Sąjungos svarbos projektams ar programoms, nes sutrikimai arba nederama įtaka šioje srityje galėtų turėti tarpvalstybinį poveikį visai Sąjungai. Galiausiai, siekdamos apsisaugoti nuo galimo užsienio kišimosi, valstybės narės ir Komisija turėtų atsižvelgti į galimą užsienio investicijų poveikį žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui, įskaitant internetines ir socialinės žiniasklaidos platformas ar jų papildomas savybes arba kitą skaitmeninę ir interaktyvią aplinką, skirtą švietimui ar poilsiui. Siekiant aiškumo, priede turėtų būti pateiktas Sąjungos svarbos projektų ar programų sąrašas. Jie turėtų apimti transeuropinius transporto, energetikos ar ryšių tinklus, taip pat programas, kuriomis finansuojami moksliniai tyrimai ir plėtra, susiję su saugumui ar viešajai tvarkai svarbia veikla. Atskiruose prieduose turėtų būti pateiktas technologijų sričių, kurios yra svarbios atliekant rizikos vertinimus pagal šį reglamentą, sąrašas ir ypatingos svarbos vaistų sąrašas;

(49)

valstybės narės ir Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į užsienio investicijos kontekstą ir aplinkybes. Visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar užsienio investuotojas, užsienio investuotoją kontroliuojantis fizinis asmuo ar subjektas, užsienio investuotojo tikrasis savininkas, bet kuri užsienio investuotojo patronuojamoji įmonė arba bet kuri kita šalis, kuri nuosavybės teise priklauso tokiam užsienio investuotojui, yra jo kontroliuojama arba veikia jo vardu ar nurodymu, gali siekti trečiosios valstybės politikos tikslų arba padėti vystyti trečiosios valstybės karinius pajėgumus, taip pat ar jis galėtų naudoti užsienio investiciją tam, kad padėtų vykdyti šiurkščius žmogaus teisių ar tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus. Tokie šiurkštūs pažeidimai gali labai sutrikdyti užsienio santykius arba taikų tautų sambūvį ir taip daryti poveikį valstybių narių saugumui. Be to, tokios aplinkybės, kaip anksčiau atmesti prašymai suteikti leidimą arba rizikos mažinimo priemonių nesilaikymas, ankstesnis dalyvavimas neigiamą poveikį saugumui ar viešajai tvarkai darančioje veikloje, neteisėta arba nusikalstama veikla, be kita ko, Sąjungos ribojamųjų priemonių, priimtų pagal ES sutarties 29 straipsnį ir SESV 215 straipsnį, apėjimas, įsisteigimas trečiojoje valstybėje, kurios nacionalinis kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimas, kaip nustatyta, turi didelių strateginių trūkumų, teisinis reikalavimas dalytis informacija žvalgybos tikslais arba neskaidri nuosavybės struktūra, gali būti rizikos veiksniai, todėl taip pat turėtų būti įvertintos. Be to, valstybės narės ir Komisija turėtų išnagrinėti, ar užsienio investuotojas galėtų būti trečiosios valstybės vyriausybės arba nevalstybinio subjekto tarpininkas siekiant netiesiogiai įsigyti Sąjungos tikslinį subjektą ir daryti jam įtaką. Tokia įtaka galėtų būti daroma ne tik naudojantis bendrovių struktūromis ar kitomis bendrovių teisės priemonėmis, – ją fiziniai asmenys, pavyzdžiui, investuotojo akcininkai ar direktorių valdybos nariai, galėtų daryti įvairiausiais būdais. Tai apimtų ir neoficialias priemones, įskaitant asmeninių santykių panaudojimą, asmeninio ar politinio spaudimo darymą, grasinimus bei kitą manipuliacinę ar apgaulingą praktiką;

(50)

kai priimančioji valstybė narė mano, kad užsienio investicija gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką , tikslinga nustatyti reikalavimą, kad ta valstybė narė imtųsi tinkamų priemonių tai rizikai sumažinti, kai tinkamų priemonių yra , deramai atsižvelgdama į bet kokias kitų valstybių narių pateiktas pastabas ir Komisijos pateiktą nuomonę. Užsienio investicijos turėtų būti draudžiamos arba atšauktos tik išimties tvarka tais atvejais, kai rizikos mažinimo priemonių arba priemonių, numatytų Sąjungos ar nacionalinėje teisėje (be tikrinimo mechanizmo priemonių), nepakanka neigiamam poveikiui saugumui ar viešajai tvarkai sumažinti;

(51)

siekiant padėti taikyti bendradarbiavimo mechanizmą ir skatinti valstybes nares keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, Reglamente (ES) 2019/452 nurodyta tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo ekspertų grupė turėtų tęsti veiklą, o jos užduotys turėtų būti atnaujintos pagal šį reglamentą;

(52)

valstybės narės ir Komisija turėtų būti skatinamos bendradarbiauti su bendraminčių trečiųjų valstybių atsakingomis institucijomis klausimais, susijusiais su užsienio investicijų tikrinimu saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais. Tokiu administraciniu bendradarbiavimu turėtų būti siekiama stiprinti valstybių narių vykdomo užsienio investicijų tikrinimo ir valstybių narių bei Komisijos bendradarbiavimo sistemos pagal šį reglamentą veiksmingumą. Turėtų būti sudarytos galimybės tam bendradarbiavimui apimti keitimąsi informacija, dalijimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir techninę bei gebėjimų stiprinimo paramą. Vykstant tam bendradarbiavimui, Komisija turėtų skatinti trečiąsias valstybes, visų pirma įstoti į Sąjungą siekiančias šalis kandidates ir Sąjungos kaimynines šalis, sukurti investicijų tikrinimo mechanizmus. Komisija taip pat turėtų stebėti pokyčius, susijusius su tikrinimo mechanizmais trečiosiose valstybėse. Komisija turėtų būti informuojama apie ryšius su trečiosiomis valstybėmis tiek, kiek jie susiję su sisteminiais investicijų tikrinimo klausimais;

(53)

siekdama padidinti skaidrumą užsienio investuotojams, Komisija turėtų tvarkyti viešai prieinamą visų tikrinimo mechanizmų sąrašą. Be to, jei tai dar nenustatyta nacionalinėje teisėje, valstybės narės turėtų skelbti ir reguliariai atnaujinti išsamias gaires dėl savo tikrinimo mechanizmo taikymo srities, pareigų pranešti ribų ir priežastinių veiksnių, taip pat taikytinų terminų ir procedūrinių taisyklių;

(54)

valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie savo tikrinimo mechanizmus ir visus jų pakeitimus. Valstybės narės turėtų skelbti metinę ataskaitą dėl savo tikrinimo mechanizmų taikymo, atitinkamų teisės aktų pokyčių ir tikrinimo institucijos veiklos, be kita ko, pateikdamos suvestinius ir anonimizuotus duomenis apie patikrintus sandorius;

(55)

Komisija turėtų parengti metinę šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą ir pateikti ją Europos Parlamentui ir Tarybai. Siekiant skaidrumo, ta ataskaita taip pat turėtų būti skelbiama viešai. Metinė ataskaita turėtų būti grindžiama, be kita ko, visų valstybių narių Komisijai konfidencialiai pateiktomis ataskaitomis, tinkamai atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tam tikros informacijos konfidencialumo apsaugą, visų pirma tais atvejais, kai duomenų paskelbimas galėtų daryti poveikį Sąjungos saugumui ar viešajai tvarkai arba pakenkti konkrečių sandorių anonimiškumui. Metinėje ataskaitoje turėtų būti pateikiama informacija apie tendencijas ir skaičius, susijusius su užsienio investicija į Sąjungą, naujausia informacija apie atitinkamus teisės aktų pokyčius valstybėse narėse, taip pat informacija apie tarptautinio bendradarbiavimo pastangas;

(56)

bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą turėtų atitikti taikomas asmens duomenų apsaugos taisykles. Kontaktinių punktų ir kitų subjektų vykdomas asmens duomenų tvarkymas valstybėse narėse turėtų vykti laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (19). Komisija asmens duomenis turėtų tvarkyti laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (20). Asmens duomenys gali būti pateikiami dokumentuose ir kituose informacijos šaltiniuose, kurie tvarkomi investicijų tikrinimo tikslais. Tie duomenys galėtų apimti fizinių asmenų, kurie yra investuotojai arba tikslinės bendrovės, vardus, pavardes ir pavadinimus, fizinių asmenų, dalyvaujančių valdant investuotoją ar tikslinę bendrovę, vardus, pavardes ir kontaktinius duomenis, arba asmenų, dalyvaujančių valdant kontaktinius punktus, vardus, pavardes ir pareigas. Kiekviena valstybės narės kompetentinga nacionalinė institucija ir Komisija turėtų būti atskirai atsakingos už asmens duomenų tvarkymą naudojantis bendradarbiavimo mechanizmu;

(57)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis 2024 m. kovo 15 d. pateikė nuomonę. Asmens duomenų tvarkymo tikslu Komisija ir valstybės narės turėtų būti laikomos bendrais duomenų valdytojais, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2018/1725 ir Reglamente (ES) 2016/679. 2022 m. balandžio 28 d. Komisija ir valstybių narių atstovai ar institucijos, dalyvaujantys bendradarbiavimo mechanizme pagal Reglamentą (ES) 2019/452, pasirašė bendro duomenų valdymo susitarimą, kuris yra suderinamas su šiuo reglamentu. Todėl Komisija ir valstybių narių atstovai ar institucijos, dalyvaujantys mechanizme, turėtų išlaikyti tą bendro duomenų valdymo susitarimą, kuris turėtų būti toliau taikomas, be kita ko, kiek tai susiję su šiuo reglamentu, o bendro duomenų valdymo susitarime pateiktos nuorodos į Reglamento (ES) 2019/452 nuostatas tuo tikslu turėtų būti laikomos nuorodomis į atitinkamas šio reglamento nuostatas. Atsižvelgiant į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę Nr. 13/2024, manyta, kad būtų netikslinga nustatyti bendrus saugojimo laikotarpius, nes šiuo reglamentu nustatomi tik būtiniausi tikrinimo mechanizmų reikalavimai, o kai kurios valstybės narės tik pradėjo kurti savo tikrinimo mechanizmus;

(58)

Komisija turėtų įvertinti šio reglamento veikimą ir veiksmingumą ne vėliau kaip per ketverius su puse metų nuo šio reglamento įsigaliojimo datos, o vėliau – kas penkerius metus, ir turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Toje ataskaitoje turėtų būti pateikta užsienio investicijų į Sąjungą raidos analizė ir šio reglamento indėlio į Sąjungos ekonominį saugumą vertinimas. Joje taip pat turėtų būti įvertinta, ar pagrįsta keisti bendrą minimalią tikrinimo mechanizmų taikymo sritį, be kita ko, kiek tai susiję su užsienio investicijomis į Sąjungos tikslinius subjektus, kurie gamina ypatingos svarbos vaistus arba turi jų rinkodaros leidimą. Be to, toje ataskaitoje turėtų būti įvertinta rizika, susijusi su užsienio investicijomis į žiniasklaidos paslaugas, ir kokių veiksmų būtų geriausia imtis dėl šios rizikos. Joje taip pat turėtų būti pateiktas įvertinimas dėl to, ar šį reglamentą reikėtų iš dalies keisti. Jei ataskaitoje pateikiamas pasiūlymas iš dalies keisti šį reglamentą, Komisija turėtų turėti galimybę prie jos pridėti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(59)

įgyvendinant šį reglamentą, Sąjunga ir valstybės narės turėtų laikytis ribojamųjų priemonių taikymo saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais atitinkamų reikalavimų, nustatytų Pasaulio prekybos organizacijos susitarimuose (21), visų pirma įskaitant nustatytus Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (22) XIV straipsnio a punkte ir XIVa straipsnyje. Šio reglamento įgyvendinimas taip pat turėtų derėti su įsipareigojimais, prisiimtais pagal kitus prekybos ir investicijų susitarimus, kurių šalimis yra Sąjunga arba valstybės narės, taip pat prekybos ir investicijų susitarimus, prie kurių Sąjunga arba valstybės narės yra prisijungusios;

(60)

kai užsienio investicija yra koncentracija, kuriai taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 (23), šio reglamento taikymas neturėtų daryti poveikio Reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalies taikymui. Šis reglamentas ir Reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalis turėtų būti taikomi nuosekliai. Tiek, kiek abiejų reglamentų atitinkamos taikymo sritys iš dalies sutampa, šiame reglamente nustatyti tikrinimo pagrindai ir teisėtų interesų sąvoka, kaip tai suprantama Reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalyje, turėtų būti aiškinami nuosekliai, nedarant poveikio šiems interesams apsaugoti skirtų nacionalinių priemonių atitikties Sąjungos teisės bendriesiems principams ir kitoms nuostatoms vertinimui;

(61)

šis reglamentas neturėtų daryti poveikio Sąjungos taisyklėms dėl kvalifikuotojo akcijų paketo įsigijimo finansų sektoriuje prudencinio vertinimo, nustatytoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2009/138/EB (24), 2013/36/ES (25) ir 2014/65/ES (26), nes tai yra atskira procedūra, kuria siekiama konkretaus tikslo;

(62)

šis reglamentas turėtų būti taikomas darniai su kitomis Sąjungos teisėje nustatytomis pranešimo ir leidimo suteikimo procedūromis ir nedaryti joms poveikio. Komisijai turėtų būti leidžiama naudoti valstybių narių pagal bendradarbiavimo mechanizmą praneštą informaciją, kad ji galėtų vykdyti Sąjungos teisės taikymo priežiūros funkciją pagal ES sutarties 17 straipsnį;

(63)

siekiant atsižvelgti į Sąjungos teisės aktų, kuriais nustatomi projektai ar programos, priėmimą ar dalinį keitimą, pritaikyti technologijų sričių, susijusių su rizikos vertinimais, sąrašą ir atsižvelgti į teisės aktų, kuriais numatomas Sąjungos ypatingos svarbos vaistų sąrašo sudarymas, priėmimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl atitinkamų šio reglamento nuostatų ir jo priedų pakeitimų. Į šio reglamento atitinkamame priede pateiktą Sąjungos svarbos projektų ir programų sąrašą turėtų būti įtraukti projektai ar programos, kurie nustatyti Sąjungos teisėje ir kuriuos įgyvendinant numatyta plėtoti, prižiūrėti ar įsigyti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, ypatingos svarbos technologijas arba ypatingos svarbos išteklius, kurie ypač svarbūs saugumui ar viešajai tvarkai. Į šio reglamento atitinkamame priede pateiktą technologijų sričių, susijusių su rizikos vertinimais, sąrašą turėtų būti įtrauktos sritys, užsienio investicija į kurias galėtų paveikti saugumą ar viešąją tvarką daugiau nei vienoje valstybėje narėje per Sąjungos tikslinį subjektą, kuris nedalyvauja įgyvendinant Sąjungos svarbos projektą ar programą arba iš jų negauna lėšų. Kalbant apie ypatingos svarbos vaistus, svarbu, kad Komisijai sudarius Sąjungos ypatingos svarbos vaistų sąrašą įgyvendinimo aktu, priimtu pagal Reglamentą, kuriuo nustatomos Sąjungos žmonėms skirtų vaistų rinkodaros leidimų suteikimo ir priežiūros procedūros ir taisyklės, kuriomis reglamentuojama Europos vaistų agentūros veikla, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1394/2007 (27) ir (ES) Nr. 536/2014 (28) ir panaikinami reglamentai (EB) Nr. 141/2000 (29), (EB) Nr. 726/2004 (30) ir (EB) Nr. 1901/2006 (31), nuoroda į ypatingos svarbos vaistus, į kurią valstybės narės ir Komisija turi atsižvelgti nustatydamos, ar užsienio investicija gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką, turėtų būti atnaujinta ir pakeista nuoroda į Sąjungos ypatingos svarbos vaistų sąrašą bei vėlesnius jo pakeitimus, o atitinkamas priedas turėtų būti išbrauktas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais (32). Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(64)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, visų pirma susijusias su forma, kuri turi būti naudojama teikiant informaciją apie užsienio investicijas, saugios šifruotos sistemos ir ES interneto portalo veikimo tvarka, valstybėms narėms skirtomis techninėmis gairėmis dėl saugios duomenų bazės, kurioje pateikiami vertinimų pagal nacionalinius tikrinimo mechanizmus rezultatai, ir forma, kurią valstybės narės turi naudoti teikdamos Komisijai metines ataskaitas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (33);

(65)

laikantis proporcingumo principo, siekiant pagrindinio tikslo užtikrinti, kad užsienio investicijos į Sąjungą nedarytų neigiamo poveikio saugumui ar viešajai tvarkai, būtina ir tikslinga nustatyti taisykles dėl Sąjungos sistemos, skirtos valstybių narių atliekamam užsienio investicijų jų teritorijoje tikrinimui saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais, ir dėl bendradarbiavimo mechanizmo, kad valstybės narės ir Komisija galėtų keistis atitinkama informacija apie užsienio investicijas, įvertinti jų galimą poveikį saugumui ar viešajai tvarkai ir nustatyti galimas problemas. Pagal ES sutarties 5 straipsnio 4 dalį šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(66)

Reglamentas (ES) 2019/452 turėtų būti panaikintas. Siekiant valstybėms narėms ir subjektams suteikti pakankamai laiko pasirengti šio reglamento įgyvendinimui, šis reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti nuo 18 mėnesių nuo jo įsigaliojimo dienos. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir sklandų valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą tikrinant užsienio investicijas, taip pat atsižvelgiant į teisėtus užsienio investuotojų lūkesčius, tikslinga Reglamentą (ES) 2019/452 toliau taikyti tiesioginėms užsienio investicijoms, kurios šio reglamento taikymo pradžios dieną yra tikrinamos arba iki tos dienos įvykdomos. Tai apima galimybę valstybėms narėms pateikti pastabas arba Komisijai pateikti nuomonę pagal Reglamento (ES) 2019/452 7 straipsnio 8 dalį. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas tiesioginėms užsienio investicijoms, kurioms toliau taikomas Reglamentas (ES) 2019/452. Jis taip pat neturėtų būti taikomas kitoms užsienio investicijoms, kurios tikrinamos šio reglamento taikymo pradžios dieną, pavyzdžiui, Sąjungos vidaus investicijoms, kurios jau tikrinamos pagal nacionalinę teisę. Taip pat tikslinga paaiškinti, kad šis reglamentas netaikomas užsienio investicijoms, kurios įvykdomos iki šio reglamento taikymo pradžios dienos,