European flag

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

L serija


2026/1121

2026 5 21

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2026/1121

2026 m. gegužės 5 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos Tarybos organuose, dėl Išplėstinio dalinio susitarimo dėl Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą valdymo komiteto

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 212 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2022 m. vasario 24 d. išvadose Europos Vadovų Taryba kuo griežčiausiai pasmerkė neišprovokuotą ir nemotyvuotą Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir patvirtino, kad Rusijai tenka visa atsakomybė už šį agresijos aktą, už kurį ji turės atsakyti;

(2)

Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja 2022 m. kovo 2 d. Rezoliucijoje A/RES/ES-11/1 pripažino, kad Rusijos Federacijos karinės operacijos suverenioje Ukrainos teritorijoje yra tokio masto, kokio tarptautinė bendruomenė per dešimtmečius nematė Europoje, kuo griežčiausiai pasmerkė Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą pažeidžiant Jungtinių Tautų Chartijos 2 straipsnio 4 dalį dėl draudimo naudoti jėgą ir pareikalavo, kad Rusijos Federacija nedelsdama nutrauktų jėgos naudojimą prieš Ukrainą ir nedelsdama visiškai ir besąlygiškai išvestų visas savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas;

(3)

2022 m. kovo 2 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuratūra paskelbė pradėjusi tyrimą dėl padėties Ukrainoje, remdamasi dėl tos padėties gautais 39 valstybių, kurios yra TBT narės, prašymais ir konstatavusi, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, jog buvo įvykdyti TBT jurisdikcijai priklausantys nusikaltimai. Tačiau šiuo metu Romos statute agresijos nusikaltimui nustatyta jurisdikcijos sistema užkerta kelią TBT naudotis jurisdikcija agresijos nusikaltimo Ukrainoje atžvilgiu;

(4)

2022 m. spalio 20–21 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paprašė Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) ir Komisijos išnagrinėti galimybes, kad būtų galima užtikrinti visišką atskaitomybę, be kita ko, už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą. 2022 m. gruodžio 15 d. išvadose Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino ir paskatino toliau dėti pastangas užtikrinti visišką atsakomybę už karo nusikaltimus ir kitus sunkiausius nusikaltimus, susijusius su Rusijos agresijos karu prieš Ukrainą, įskaitant būdus užtikrinti atsakomybę už agresijos nusikaltimą. Ji paprašė Komisijos, vyriausiojo įgaliotinio ir Tarybos tęsti darbą laikantis Sąjungos ir tarptautinės teisės, pabrėždama, kad baudžiamasis persekiojimas už agresijos nusikaltimą yra visos tarptautinės bendruomenės reikalas;

(5)

JT Generalinė Asamblėja 2023 m. vasario 23 d. Rezoliucijoje A/RES/ES-11/6 pabrėžė, kad reikia užtikrinti atskaitomybę už sunkiausius nusikaltimus pagal tarptautinę teisę, įvykdytus Ukrainos teritorijoje, atliekant tinkamus, sąžiningus ir nepriklausomus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu, taip pat užtikrinti teisingumą visoms aukoms ir būsimų nusikaltimų prevenciją;

(6)

nuo 2023 m. sausio mėn. pradžios maždaug 40 valstybių, Europos Komisijos tarnybų ir Europos išorės veiksmų tarnybos, taip pat Europos Tarybos atstovai susitiko Koalicijoje dėl specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą įsteigimo (toliau – Koalicija) ir aptarė Specialiojo tribunolo, įgalioto atlikti tyrimus dėl asmenų, kuriems tenka didžiausia atsakomybė už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą, vykdyti jų baudžiamąjį persekiojimą ir juos teisti, įsteigimo sąlygas;

(7)

2023 m. liepos 3 d. Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūroje (Eurojuste) pradėjo veikti Tarptautinis baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centras (ICPA), kurio tikslas – bendradarbiauti ir koordinuoti nacionalines tyrimų pastangas siekiant užtikrinti tinkamą agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą tyrimą, remiantis sustiprintais Eurojusto pajėgumais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/838 (1), kad Eurojustas galėtų išsaugoti, analizuoti ir laikyti įrodymus, susijusius su genocidu, nusikaltimais žmoniškumui, karo nusikaltimais ir susijusiomis nusikalstamomis veikomis;

(8)

2023 m. birželio, spalio ir gruodžio mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba pakartojo remianti Specialiojo tribunolo įsteigimą. 2024 m. kovo mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba nurodė, kad Rusijos Federacija ir jos vadovai turi būti patraukti visapusiškon atsakomybėn už agresijos karo prieš Ukrainą vykdymą ir kitus sunkiausius nusikaltimus pagal tarptautinę teisę, taip pat už didžiulę žalą, kurią padarė jos karas. Be to, Europos Vadovų Taryba ragina toliau dėti pastangas – be kita ko, Koalicijoje dėl tribunolo steigimo – įsteigti baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą tribunolą, kuriam būtų teikiama kuo platesnė tarpregioninė parama ir užtikrinamas kuo didesnis legitimumas;

(9)

2025 m. kovo 21 d. Koalicija užbaigė techninio lygmens darbą dėl teisinių priemonių, būtinų Specialiajam tribunolui įsteigti, projektų, t. y. Ukrainos ir Europos Tarybos susitarimo dėl Specialiojo tribunolo įsteigimo, prie to Susitarimo pridėto Specialiojo tribunolo statuto ir Išplėstinio dalinio susitarimo dėl Specialiojo tribunolo valdymo komiteto;

(10)

2025 m. gegužės 9 d. užsienio reikalų ministrai ir kiti Koalicijos dalyvių atstovai, susirinkę Lvive, priėmė Lvivo pareiškimą, kuriuo jie dar kartą patvirtino įsipareigojimą tęsti procesą siekiant Europos Taryboje įsteigti Specialųjį tribunolą, skubiai pradėti jo veiklą ir remti jo veiksmingą veikimą;

(11)

2025 m. birželio 24 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas (toliau – Ministrų Komitetas) priėmė sprendimus, kuriais Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui suteikiami įgaliojimai Europos Tarybos vardu pasirašyti Europos Tarybos ir Ukrainos susitarimą dėl Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą įsteigimo (toliau – Susitarimas dėl Specialiojo tribunolo įsteigimo), prie kurio pridedamas Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą (toliau – Specialusis tribunolas) statutas. Be to, Ministrų Komitetas įgaliojo sudaryti Išplėstinį dalinį susitarimą dėl Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą valdymo komiteto (toliau – Išplėstinis dalinis susitarimas);

(12)

2025 m. birželio 25 d. Ukrainos Prezidentas ir Europos Tarybos Generalinis Sekretorius pasirašė Susitarimą dėl Specialiojo tribunolo įsteigimo;

(13)

pagal savo statutą, šio tribunolo tikslas – patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisti politinius ir karinius vadovus, atsakingus už agresijos veiksmus prieš Ukrainą, kuriais pažeidžiama Jungtinių Tautų Chartijos 2 straipsnio 4 dalis. Specialiojo tribunolo valdymo komiteto, kuris turi būti įsteigtas Rezoliucija, kuria sudaromas Išplėstinis dalinis susitarimas, tikslas – suteikti Specialiajam tribunolui finansinių išteklių ir remti kitus jo veiklos administracinius ir valdymo aspektus, kad Specialusis tribunolas galėtų vykdyti savo įgaliojimus;

(14)

2026 m. sausio 21 d. Ministrų Komitetas priėmė sprendimą, kuriuo palankiai įvertino tai, kad baigtas rengti Rezoliucijos, kuria sudaromas Išplėstinis dalinis susitarimas, projektas, taip pat tai, kad dėl savanoriško Europos Sąjungos įnašo parengiamoji grupė buvo pasirengusi nuo 2026 m. sausio 1 d. vykdyti savo užduotis. Todėl 2026 m. sausio 22 d. Europos Taryba ir Europos Sąjunga pasirašė susitarimą dėl įnašo, finansuojamo Europos Komisijos Užsienio politikos priemonių tarnybos lėšomis. Tame susitarime dėl įnašo numatytas iki 24 mėnesių trukmės projektas, skirtas įsteigti parengiamąją grupę, kuri parengtų kitų Specialiojo tribunolo etapų institucinius, logistinius ir organizacinius pagrindus;

(15)

pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnio 5 dalį ir 21 straipsnio 2 ir 3 dalis Sąjunga turi puoselėti ir propaguoti savo vertybes ir prisidėti prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, laikymosi ir jos plėtojimo;

(16)

todėl tikslinga, kad Sąjunga praneštų Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui apie savo ketinimą prisijungti prie Išplėstinio dalinio susitarimo, su sąlyga, kad bus užbaigtos vidaus procedūros, būtinos jos sutikimui laikytis to susitarimo pareikšti, ir dalyvauti priimant bent 16 Europos Tarybos valstybių narių atstovų Ministrų komitete ir Sąjungos atstovų sprendimą, kuriuo priimama Rezoliucija, kuria sudaromas Išplėstinis dalinis susitarimas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Europos Tarybos organuose dėl Išplėstinio dalinio susitarimo dėl Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą valdymo komiteto (toliau – Išplėstinis dalinis susitarimas), yra pranešti Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui apie Sąjungos ketinimą prisijungti prie Išplėstinio dalinio susitarimo, kartu pasiliekant teisę pranešti apie Išplėstinio dalinio susitarimo sudarymui būtinų vidaus procedūrų užbaigimą, ir dalyvauti priimant bent 16 Europos Tarybos valstybių narių atstovų Ministrų komitete ir Europos Sąjungos atstovų sprendimą, kuriuo priimama Rezoliucija, kuria sudaromas Išplėstinis dalinis susitarimas.

Pirmoje pastraipoje nurodyti Sprendimo projektas ir rezoliucijos projektas pridedami prie šio sprendimo.

Dėl formalių ir nedidelių pirmoje pastraipoje nurodytų sprendimo projekto ir rezoliucijos projekto tekstų pakeitimų, kurie nedaro poveikio tų tekstų esmei, Komisija Sąjungos vardu gali susitarti be papildomo Tarybos sprendimo.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2026 m. gegužės 5 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. KERAVNOS


(1)   2022 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/838, kuriuo dėl įrodymų, susijusių su genocidu, nusikaltimais žmoniškumui, karo nusikaltimais ir susijusiomis nusikalstamomis veikomis, išsaugojimo, analizės ir laikymo Eurojuste iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1727 (OL L 148, 2022 5 31, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/838/oj).


PROJEKTAS

Rezoliucija CM/Res(2026)…,

kuria sudaromas Išplėstinis dalinis susitarimas dėl Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą valdymo komiteto

Ministrų komiteto atstovai, taip pat … atstovai,

atsižvelgdami į Europos Tarybos statutą (ETS Nr. 1), kurio preambulėje pabrėžiama, kad teisingumu ir tarptautiniu bendradarbiavimu grindžiamos taikos siekis yra gyvybiškai svarbus siekiant išsaugoti žmonių visuomenę ir civilizaciją;

primindami visų valstybių įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų Chartijos 2 straipsnį, įskaitant įsipareigojimus savo tarptautiniuose santykiuose susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jos panaudojimo prieš kurios nors valstybės teritorinį vientisumą arba politinę nepriklausomybę, tiek kuriuo kitu būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų tikslais, ir spręsti savo tarptautinius ginčus taikiomis priemonėmis;

pakartodami tvirtą įsipareigojimą siekti Ukrainos nepriklausomybės, suvereniteto ir teritorinio vientisumo nepažeidžiant tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų;

primindami, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja savo 2014 m. kovo 27 d. Rezoliucijoje A/RES/68/262 paragino visas valstybes nutraukti veiksmus, kuriais siekiama iš dalies ar visiškai sutrikdyti Ukrainos nacionalinę vienybę ir teritorinį vientisumą, įskaitant bet kokius bandymus pakeisti Ukrainos sienas grasinant jėga ar kitomis neteisėtomis priemonėmis ar jas naudojant, ir susilaikyti nuo jų;

primindami, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja savo 2016 m. gruodžio 19 d. Rezoliucijoje A/RES/71/205 dar kartą patvirtino visų valstybių atsakomybę susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jos panaudojimo prieš kurios nors valstybės teritorinį vientisumą arba politinę nepriklausomybę ir nuo bet kokių kitų veiksmų, nesuderinamų su Jungtinių Tautų tikslais, ir paragino Rusijos Federaciją nedelsiant paleisti Ukrainos piliečius, kurie buvo neteisėtai sulaikyti ir nuteisti nesilaikant elementarių teisingumo standartų;

primindami, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja savo 2018 m. gruodžio 17 d. Rezoliucijoje A/RES/73/194 pasmerkė laikiną Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto okupaciją ir priminė, kad ši laikina okupacija ir Rusijos Federacijos grasinimas ar jėgos naudojimas prieš Ukrainos teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę pažeidžia prisiimtus įsipareigojimus gerbti Ukrainos nepriklausomybę ir suverenitetą bei esamas sienas;

primindami, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja savo 2021 m. gruodžio 9 d. Rezoliucijoje A/RES/76/70 paragino Rusijos Federaciją visiškai ir besąlygiškai išvesti savo karines pajėgas iš Krymo ir nedelsiant nutraukti laikiną Ukrainos teritorijos okupaciją, taip pat pabrėžė, kad Rusijos karinių pajėgų buvimas Kryme prieštarauja Ukrainos nacionaliniam suverenitetui, politinei nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui ir kenkia kaimyninių šalių ir Europos regiono saugumui ir stabilumui;

primindami, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja savo 2022 m. kovo 2 d. Rezoliucijoje A/RES/ES-11/1, pripažindama, kad Rusijos Federacijos karinės operacijos suverenioje Ukrainos teritorijoje buvo tokio masto, kokio tarptautinė bendruomenė per dešimtmečius nematė Europoje, kuo griežčiausiai pasmerkė Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą pažeidžiant Jungtinių Tautų Chartijos 2 straipsnio 4 dalį, pareikalavo, kad Rusijos Federacija nedelsdama nutrauktų jėgos naudojimą prieš Ukrainą, ir apgailestavo dėl Baltarusijos dalyvavimo neteisėtai naudojant jėgą prieš Ukrainą;

primindami, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja savo 2023 m. vasario 23 d. Rezoliucijoje A/RES/ES-11/6 pabrėžė, kad reikia užtikrinti atskaitomybę už sunkiausius nusikaltimus pagal tarptautinę teisę, įvykdytus Ukrainos teritorijoje, atliekant tinkamus, sąžiningus ir nepriklausomus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu, taip pat užtikrinti teisingumą visoms aukoms ir būsimų nusikaltimų prevenciją;

primindami, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja savo 2024 m. gruodžio 17 d. Rezoliucijoje A/RES/79/184 pasmerkė Rusijos Federacijos agresijos karą prieš Ukrainą pažeidžiant Jungtinių Tautų Chartijos 2 straipsnio 4 dalį ir Krymo naudojimą šiuo tikslu, taip pat siekiant remti mėginimą neteisėtai aneksuoti Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sritis;

primindami, kad 2022 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja savo Nuomone 300 (2022) kuo griežčiausiai pasmerkė Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą, pažymėdama, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. sustiprėjus karinei veiklai, Rusijos Federacija tęsė agresijos karą prieš Ukrainą, pradėtą 2014 m. vasario 20 d.;

primindami, kad 2022 m. kovo 16 d. Ministrų Komitetas nusprendė pašalinti Rusijos Federaciją iš Europos Tarybos dėl jos agresijos prieš Ukrainą, nes tokia agresija yra šiurkštus Rusijos Federacijos įsipareigojimų pagal Europos Tarybos statuto 3 straipsnį ir tarptautinę teisę pažeidimas;

įsitikinę, kad būtina skubiai užtikrinti visapusišką atskaitomybę Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą kontekste, ir pripažindami Europos Tarybos vaidmenį užtikrinant tvirtą atsaką į šią agresiją, kaip primenama 2023 m. gegužės 16–17 d. Reikjaviko deklaracijoje, priimtoje 4-ajame Europos Tarybos valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime, ir jos I priede „Deklaracija, kuria remiamas Išplėstinis dalinis susitarimas dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą padarytos žalos registro“;

primindami 1945 m. rugpjūčio 8 d. Tarptautinio karo tribunolo įstatus, kurių 6 straipsnio a punkte nustatyta individuali baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus taikai;

primindami Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir pripažindami Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikciją padėties Ukrainoje atžvilgiu, tačiau taip pat pripažindami, kad, nepaisant to, jog Ukraina 2024 m. spalio 25 d. ratifikavo Romos statutą ir 2025 m. sausio 1 d. tapo jo šalimi, Romos statute agresijos nusikaltimui nustatyta jurisdikcijos sistema užkerta kelią Tarptautiniam baudžiamajam teismui naudotis jurisdikcija agresijos nusikaltimo atžvilgiu šiomis konkrečiomis aplinkybėmis;

pripažindami Tarptautinio baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centro (ICPA) pastangas koordinuojant ir stiprinant nacionalinius agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą tyrimus, kad būtų užtikrintas tinkamas agresijos nusikaltimo tyrimas;

primindami, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja savo 2025 m. balandžio 16 d. Rezoliucijoje A/RES/79/284 pripažino Europos Tarybos indėlį į koalicijos darbą siekiant įsteigti Specialųjį tribunolą dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą ir jos pasiryžimą išnagrinėti galimybes teikti ekspertinę ir techninę paramą tokio specialiojo tribunolo steigimui ir prireikus veikimui;

atsižvelgdami į Ministrų Komiteto statutinę rezoliuciją Res(93)28 dėl dalinių ir išplėstinių susitarimų;

atsižvelgdami į Ministrų Komiteto rezoliuciją Res(96)36, kuria nustatomi dalinių ir išplėstinių Europos Tarybos susitarimų kriterijai, su pakeitimais, padarytais rezoliucija CM/Res(2010)2;

suvokdami, kad būtina sukurti forumą, kuriame Europos Tarybos narėmis nesančios valstybės taip pat galėtų dalyvauti Europos Tarybos iniciatyvose, skirtose kovoti su nebaudžiamumu už tarptautinius nusikaltimus;

atsižvelgdami į 2025 m. birželio 24 d. sprendimus, kuriais Ministrų Komitetas įgaliojo įsteigti Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą valdymo komitetą (toliau – Valdymo komitetas), sudarant išplėstinį dalinį susitarimą Europos Tarybos struktūroje, ir įgaliojo Europos Tarybos generalinį sekretorių (toliau – generalinis sekretorius) Europos Tarybos vardu pasirašyti Europos Tarybos ir Ukrainos susitarimą dėl Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą (toliau – Susitarimas) įsteigimo;

apsisprendė sudaryti Išplėstinį dalinį susitarimą dėl Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą valdymo komiteto, kuriam taikomas pridedamas Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą valdymo komiteto statutas (toliau – Statutas);

ragina visas Europos Tarybos narėmis ir stebėtojomis esančias valstybes, taip pat kitas valstybes ir tarptautines organizacijas tapti šio Išplėstinio dalinio susitarimo narėmis pagal šį Statutą;

ragina visas Europos Tarybos narėmis ir stebėtojomis esančias valstybes, Europos Sąjungą, Jungtines Tautas ir kitas valstybes bei tarptautines organizacijas bendradarbiauti su Valdymo komitetu ir Specialiuoju tribunolu, kad būtų palengvintas jo darbas ir įgaliojimų vykdymas.

Rezoliucijos CM/Res(2026)… priedėlis

Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą valdymo komiteto statutas

1 straipsnis.

Valdymo komiteto tikslas

1.   Valdymo komitetas įsteigiamas kaip tarpvyriausybinio bendradarbiavimo platforma, veikianti Europos Tarybos institucinėje struktūroje.

2.   Išplėstinio dalinio susitarimo dėl Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą valdymo komiteto tikslas – finansuoti Specialųjį tribunolą dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą (toliau – Specialusis tribunolas) ir padėti vykdyti kitus jo veiklos administracinius ir valdymo aspektus, kad Specialusis tribunolas galėtų vykdyti savo įgaliojimus, nustatytus Specialiojo tribunolo statute.

2 straipsnis.

Valdymo komiteto funkcijos

Valdymo komitetas:

a)

užtikrina, kad Specialiajam tribunolui ir Valdymo komitetui, įskaitant jo sekretoriatą, būtų skiriamas reikiamas finansavimas;

b)

tvirtina Specialiojo tribunolo išlaidų metinį biudžetą, kurį parengė generalinis sekretorius, pasikonsultavęs su Specialiojo tribunolo sekretoriumi;

c)

priima Specialiojo tribunolo pirmininko parengtą Specialiojo tribunolo veiklos ataskaitą;

d)

teikia neteismines konsultacijas ir politikos gaires visais Specialiojo tribunolo veiklos administraciniais aspektais, įskaitant veiksmingumo klausimus;

e)

rekomenduoja narėms ir asocijuotosioms narėms įgyvendinti Specialiojo tribunolo ir Valdymo komiteto tikslus;

f)

rengia Valdymo komiteto darbą reglamentuojančias darbo tvarkos taisykles ir visas kitas priemones, reikalingas jo veiklai vykdyti, ir peržiūri Specialiojo tribunolo teisėjų priimtas Proceso ir įrodinėjimo taisykles bei visus jų pakeitimus;

g)

prireikus svarsto ir priima strategijas, kuriomis siekiama toliau didinti tarpregioninę paramą Specialiajam tribunolui;

h)

Specialiojo tribunolo statute nustatyta tvarka skiria patariamosios komisijos narius ir renka teisėjus, Specialiojo tribunolo prokurorą (toliau – prokuroras) ir prokuroro pavaduotojus;

i)

užtikrina veiksmingą narių ir asocijuotųjų narių bendradarbiavimą visuose atitinkamuose sektoriuose, paremtą naštos pasidalijimo sistema;

j)

priima taisykles, reglamentuojančias perėjimą prie likusių funkcijų mechanizmo, visų pirma susijusias su liudytojų apsauga, teismo nuosprendžių vykdymo priežiūra, prašymų dėl išankstinio, laikino ir galutinio paleidimo nagrinėjimu, Specialiojo tribunolo įrodymų ir įrašų saugojimu ir tokių likusių funkcijų finansavimu;

k)

apsvarsto susitarimus dėl suderinto tam tikrų neteisminių likutinių Specialiojo tribunolo funkcijų, visų pirma susijusių su įrašų ir archyvų tvarkymu, perdavimo Europos Tarybai;

l)

apsvarsto mechanizmus, skirtus padėti narėms ir asocijuotosioms narėms padengti išlaidas, susijusias su teismo nuosprendžių vykdymu, nuteistųjų asmenų paleidimu ir liudytojų apsauga nutraukus Išplėstinį dalinį susitarimą, be kita ko, galbūt įsteigiant patikos fondą, ir

m)

atlieka visas kitas funkcijas, būtinas jo įgaliojimams vykdyti.

3 straipsnis.

Dalyvavimas

1.   Valdymo komiteto nare arba asocijuotąja nare, pateikusi generaliniam sekretoriui adresuotą pranešimą, gali tapti bet kuri Europos Tarybos nare ar stebėtoja esanti valstybė, Europos Sąjungos valstybė narė, bet kuri kita valstybė, balsavusi už 2023 m. vasario 23 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/ES-11/6, ir bet kuri valstybė arba tarptautinė organizacija, dalyvavusi Koalicijoje dėl Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą įsteigimo.

2.   Valdymo komitetas gali leisti bet kuriai kitai to paprašiusiai valstybei ar tarptautinei organizacijai tapti Valdymo komiteto nare arba asocijuotąja nare.

3.   Asocijuotosios narės bet kuriuo metu gali tapti narėmis, pateikusios generaliniam sekretoriui adresuotą pranešimą.

4 straipsnis.

Sudėtis

1.   Kiekviena narė ir kiekviena asocijuotoji narė gali paskirti delegaciją dalyvauti Valdymo komitete, kurią sudaro ne daugiau kaip du atstovai. Vienas iš atstovų skiriamas delegacijos vadovu.

2.   Valdymo komitetas iš savo narių išrenka pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus trejų metų kadencijai, kuri negali būti pratęsta.

5 straipsnis.

Posėdžiai

1.   Valdymo komitetas posėdžiauja tiek kartų, kiek reikia, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Su dalyvavimu Valdymo komiteto posėdžiuose susijusias kelionės ir apgyvendinimo išlaidas padengia kiekviena narė ir asocijuotoji narė. Valdymo komitetas gali priimti sprendimus taikydamas rašytinę procedūrą ir elektroninėmis priemonėmis.

2.   Pirmąjį Valdymo komiteto posėdį sušaukia generalinis sekretorius. Visi kiti posėdžiai ir jų vieta nustatomi Vadybos komiteto sprendimu.

3.   Valdymo komitetas priima sprendimus dviejų trečdalių atiduotų balsų dauguma, kiekvienas narys turi po vieną balsą. Sprendimai procedūriniais klausimais priimami atiduotų balsų dauguma.

4.   Nepažeidžiant šio straipsnio 5 dalies, asocijuotosios narės gali dalyvauti Valdymo komiteto posėdžiuose be teisės balsuoti. Asocijuotosios narės Valdymo komiteto posėdžiuose gali pateikti žodinius arba rašytinius pareiškimus.

5.   Asocijuotosios narės, sumokėjusios Valdymo komitetui savanoriškus įnašus, kurių suma lygi Valdymo komiteto pagal šio statuto 8 straipsnį nustatytai sumai, finansiniais metais, už kuriuos jos sumokėjo tokius įnašus, turi visas narių teises.

6.   Generalinis sekretorius gali dalyvauti arba būti atstovaujamas Valdymo komiteto posėdžiuose be teisės balsuoti. Valdymo komitetas gali kviesti atitinkamų Europos Tarybos organų ar tarptautinių organizacijų atstovus dalyvauti jo posėdžiuose arba jų dalyje be balsavimo teisės, atsižvelgiant į darbotvarkės klausimus. Jis taip pat gali kviesti ekspertus dalyvauti svarstant konkrečius darbotvarkės klausimus be teisės balsuoti.

6 straipsnis.

Sekretoriatas

1.   Valdymo komitetui padeda generalinio sekretoriaus paskirtas sekretoriatas. Sekretoriatui vadovauja generalinio sekretoriaus paskirtas vykdomasis sekretorius.

2.   Vykdomasis sekretorius turi teisę Valdymo komiteto vardu jam pritarus sudaryti sutartis ir susitarimus.

3.   Vykdomasis sekretoriatas atlieka šias sekretoriato funkcijas:

a)

konsultuodamasis su pirmininku sušaukia Valdymo komiteto posėdžius;

b)

prisiima kasdienę atsakomybę už Valdymo komiteto sekretoriato darbo priežiūrą ir administravimą;

c)

kartu su sekretoriatu užtikrina administracinę ir organizacinę paramą Valdymo komiteto darbui, įskaitant reguliarų ryšių palaikymą ir pasirengimą jo posėdžiams;

d)

palaiko ryšius su Specialiojo tribunolo pirmininku ir sekretoriumi klausimais, susijusiais su Valdymo komiteto darbu;

e)

atsako už Specialiojo tribunolo pirmininko ir sekretoriaus dokumentų perdavimą Valdymo komitetui;

f)

palaiko ryšius su atitinkamomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis įvairiais klausimais, susijusiais su Valdymo komiteto darbu;

g)

palaiko ryšius su priimančiosios valstybės ir Ukrainos vyriausybe įvairiais administraciniais klausimais, susijusiais su Valdymo komiteto darbu, ir

h)

atlieka visas kitas šiuo Statutu jam pavestas funkcijas.

4.   Vykdomasis sekretorius vykdo visas kitas Valdymo komiteto paskirtas funkcijas.

5.   Nepažeidžiant šio straipsnio 6 dalies, sekretoriatas turi visišką administracinę autonomiją nuo Europos Tarybos ir jos organų.

6.   Vadovaujantis šio Statuto 11 straipsniu, sekretoriatui taikomi Europos Tarybos tarnybos nuostatai.

7 straipsnis.

Nepriklausomumas

1.   Kaip nustatyta Specialiojo tribunolo statute, Specialiojo tribunolo teisėjai, prokuroras, prokuroro pavaduotojas (-ai) ir darbuotojai, vykdydami savo funkcijas, yra nepriklausomi.

2.   Kiekviena Valdymo komiteto, taip pat Europos Tarybos ir jos organų narė ir asocijuotoji narė įsipareigoja gerbti Specialiojo tribunolo, įskaitant jo darbuotojus, teisėjus, prokurorą, prokuroro pavaduotoją (-us) ir tarnybas, nepriklausomumą ir nesiekti daryti jiems įtakos vykdant savo pareigas. Kiekviena narė ir asocijuotoji narė įsipareigoja gerbti visiškai nepriklausomą sekretoriato pobūdį ir nesiekti daryti jam įtakos vykdant savo pareigas.

3.   Pagal Europos Tarybos tarnybos nuostatus sekretoriato nariai, eidami savo pareigas, nesiekia gauti ir nepriima jokios vyriausybės, valdžios institucijos, nevyriausybinės organizacijos ar kitos trečiosios šalies nurodymų.

8 straipsnis.

Finansavimas ir biudžetas

1.   Išplėstinis dalinis susitarimas turi savo biudžetą pagal Statutinę rezoliuciją Res(93)28, kurį sudaro Specialiojo tribunolo ir Valdymo komiteto išlaidų biudžetas. Biudžetas finansuojamas metiniais jo narių įnašais ir savanoriškais asocijuotųjų narių įnašais.

2.   Valdymo komitetas nustato savo narių metinių įnašų sumą ir rekomenduojamus savanoriškus asocijuotųjų narių įnašus. Šie įnašai paprastai turėtų būti grindžiami metinės įnašų į Europos Tarybos bendrąjį biudžetą skalės nustatymo kriterijais ir gali būti koreguojami pagal principus, kuriais grindžiama ši skalė, kartu atsižvelgiant į visus kitus įnašus, atliktus pagal šio straipsnio 3 dalį.

3.   Valdymo komitetas gali gauti ir naudoti papildomas savanoriškas dotacijas ir kitus su jo darbu susijusius įnašus, įskaitant įnašus natūra ir komandiruotus darbuotojus. Šie įnašai turi atitikti Valdymo komiteto tikslus ir funkcijas.

4.   Valdymo komitetas kiekvienais metais tvirtina Specialiojo tribunolo išlaidų biudžetą, kurį siūlo generalinis sekretorius, pasikonsultavęs su Specialiojo tribunolo sekretoriumi. Valdymo komitetas taip pat tvirtina savo ir savo sekretoriato išlaidų biudžetą, kurį sudaro generalinis sekretorius.

5.   Valdymo komitetas kiekvienais metais tvirtina Išplėstinio dalinio susitarimo metines finansines ataskaitas, kurias pagal Europos Tarybos finansinius nuostatus (toliau – Finansiniai nuostatai) parengia generalinis sekretorius ir kurios pateikiamos Valdymo komitetui kartu su išorės auditoriaus ataskaita, kaip numatyta Finansiniuose nuostatuose.

6.   Kad generalinis sekretorius būtų atleistas nuo atsakomybės už atitinkamų finansinių metų valdymą, vykdomasis sekretorius perduoda Ministrų Komitetui Išplėstinio dalinio susitarimo metines finansines ataskaitas kartu su jo patvirtinimu ar pastabomis, taip pat išorės auditoriaus parengtas ataskaitas, kaip numatyta Finansiniuose nuostatuose.

7.   Priimant ir valdant Išplėstinio dalinio susitarimo biudžetą taikomi Finansiniai nuostatai, atsižvelgiant į šio Statuto nuostatas.

8.   Valdymo komiteto finansiniams ištekliams taikomos Europos Tarybos privilegijų ir imunitetų pagrindinio susitarimo (ETS Nr. 2) nuostatos.

9 straipsnis.

Bendradarbiavimas

1.   Valdymo komitetas siekia bendradarbiauti su atitinkamais nacionaliniais ir tarptautiniais partneriais, kad galėtų vykdyti savo įgaliojimus.

2.   Kiekviena narė arba asocijuotoji narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės aktų, siekia bendradarbiauti su Valdymo komitetu, Ukraina ir priimančiąja valstybe, kad galėtų vykdyti Valdymo komiteto įgaliojimus.

3.   Valdymo komitetas siekia užtikrinti sąžiningą naštos pasidalijimą visomis atitinkamomis bendradarbiavimo su Specialiuoju tribunolu formomis ir aptaria pageidautinas Specialiojo tribunolo ir Valdymo komiteto narių bei asocijuotųjų narių bendradarbiavimo sąlygas. Valdymo komiteto narės ir asocijuotosios narės stengsis sudaryti būtinus susitarimus ir tvarką, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingam Specialiojo tribunolo veikimui, be kita ko, tokiais klausimais kaip asmenų tapatybės ir buvimo vietos nustatymas; dokumentų įteikimas; asmenų suėmimas, perdavimas arba sulaikymas; liudytojų apsauga ir perkėlimas, ir teismo nuosprendžių vykdymas.

4.   Valdymo komiteto narės ir asocijuotosios narės pažymi, kad priimančiosios valstybės susitarimo, pagal kurį leidžiama vykdyti Specialiojo tribunolo jurisdikciją priimančiosios valstybės teritorijoje, įsigaliojimas priklausys nuo:

a)

10 bendradarbiavimo susitarimų sudarymo ir

b)

minimalaus įsipareigojimų, susijusių su bendradarbiavimu kiekvienoje iš šių sričių, skaičiaus:

i)

liudytojų apsauga ir perkėlimas;

ii)

teismo nuosprendžių vykdymas;

iii)

paleidimas, įskaitant laikiną paleidimą.

10 straipsnis.

Konfidencialumas

Jei Valdymo komitetas nenusprendžia kitaip, jo posėdžiai ir dokumentai laikomi konfidencialiais.

11 straipsnis.

Nuo Europos Tarybos taisyklių ir nuostatų nukrypti leidžiančios nuostatos

Valdymo komitetas, gavęs Ministrų Komiteto pritarimą, gali nukrypti nuo taikomų Europos Tarybos taisyklių ir nuostatų, jei to reikia, kad Valdymo komitetas galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas.

12 straipsnis.

Pakeitimai

1.   Nariai gali siūlyti šio Statuto pakeitimus.

2.   Visus pasiūlymus dėl pakeitimų svarsto Valdymo komitetas. Siūlomus pakeitimus Valdymo komitetas priima šio Statuto 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta dviejų trečdalių balsų dauguma ir identiškos formuluotės Ministrų Komiteto, sudaryto tik iš valstybių, kurios yra Valdymo komiteto narės, atstovų, sprendimu, priimtu Europos Tarybos statuto 20 straipsnio d punkte nustatyta balsų dauguma.

3.   Valdymo komiteto ir Ministrų Komiteto priimtų pakeitimų tekstą Europos Tarybos generalinis sekretorius perduoda narėms priimti.

4.   Visi pagal šį straipsnį priimti pakeitimai įsigalioja trisdešimtą dieną nuo tos dienos, kai visos narės praneša Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, kad jos juos priėmė, kaip reikalaujama pagal jų atitinkamas vidaus procedūras.

13 straipsnis.

Trukmė

1.   Siekiant apsaugoti Specialiojo tribunolo teismų nepriklausomumą ir užtikrinti veiksmingą jo įgaliojimų vykdymą, Išplėstiniam daliniam susitarimui netaikomas trejų metų bandomojo laikotarpio reikalavimas, nustatytas Ministrų Komiteto rezoliucijos Res(96)36, kuria nustatomi Europos Tarybos dalinių ir išplėstinių susitarimų kriterijai, 6 punkte.

2.   Valdymo komitetui rekomendavus, Ministrų Komitetas gali nuspręsti Išplėstinį dalinį susitarimą nutraukti.

3.   Gavęs Specialiojo tribunolo pirmininko pranešimą apie Specialiojo tribunolo įgaliojimų įvykdymą, Valdymo komitetas išnagrinėja tinkamas sąlygas, kaip sukurti likusių funkcijų mechanizmą, kad Specialųjį tribunolą būtų galima pakeisti atskiru tarptautiniu dokumentu. Valdymo komitetas gali rekomenduoti Susitarimo Šalims panaikinti Specialųjį tribunolą ir nustatyti likusių funkcijų mechanizmą.

4.   Esant šio straipsnio 3 dalyje aprašytai situacijai, Valdymo komitetas, remdamasis Susitarimo Šalių, priimančiosios valstybės ir Specialiojo tribunolo pirmininko rekomendacija, patvirtina išsamų pereinamojo laikotarpio planą. Šis planas visų pirma apima liudytojų apsaugą; teismo nuosprendžių vykdymo priežiūrą; prašymų dėl išankstinio, laikino ir galutinio paleidimo nagrinėjimą; Specialiojo tribunolo įrodymų ir įrašų saugojimą, ir finansavimą. Valdymo komiteto narės ir asocijuotosios narės siekia bendradarbiauti, kad užtikrintų tvarkingą Specialiojo tribunolo veiklos nutraukimą.

14 straipsnis.

Ginčų sprendimas

Narės ir asocijuotosios narės siekia visus ginčus, galinčius kilti dėl šio statuto nuostatų taikymo ar aiškinimo, išspręsti derybomis arba bet kuriomis kitomis jų abipusiu sutarimu patvirtintomis taikaus sprendimo priemonėmis.

15 straipsnis.

Pasitraukimas ir pašalinimas

1.   Bet kuri narė arba asocijuotoji narė gali pasitraukti iš Valdymo komiteto, nusiųsdama pranešimą generaliniam sekretoriui.

2.   Generalinis sekretorius patvirtina pranešimo gavimą ir apie tai praneša Valdymo komiteto narėms ir asocijuotosioms narėms.

3.   Narės pasitraukimas įsigalioja finansinių metų, kuriais apie tai pranešta, pabaigoje, jei toks pranešimas pateikiamas iki tų finansinių metų birželio 1 d., arba kitų finansinių metų pabaigoje, jei apie pasitraukimą pranešama tų finansinių metų birželio 1 d. arba vėliau. Asocijuotosios narės pasitraukimas įsigalioja gavus pranešimą.

4.   Vadovaudamasis taikytinomis Finansinių nuostatų nuostatomis, Valdymo komitetas išnagrinėja narės ar asocijuotosios narės pasitraukimo ar pašalinimo finansines pasekmes ir imasi atitinkamų priemonių.

5.   Generalinis sekretorius nedelsdamas informuoja atitinkamą narę apie jos pasitraukimo pasekmes pagal šio straipsnio 3 dalį.

6.   Valdymo komitetas gali nuspręsti, kad bet kuri narė ar asocijuotoji narė, veikianti su Valdymo komiteto įgaliojimais nesuderinamu būdu arba trukdanti jam vykdyti jo funkcijas, nuo Valdymo komiteto nustatytos datos nustoja būti Valdymo komiteto nare arba asocijuotąja nare.


PROJEKTAS

Ne mažiau kaip 16 Europos Tarybos valstybių narių ministrų komiteto atstovų ir Europos Sąjungos atstovų sprendimas, patvirtinantis rezoliuciją, kuria sudaromas Išplėstinis dalinis susitarimas sudarymas

Ministrų Komiteto atstovai iš [bent 16 valstybių narių], taip pat [Europos Sąjungos] atstovai:

1.

priėmė Rezoliuciją CM/Res(202x)x, kuria sudaromas Išplėstinis dalinis susitarimas dėl Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą valdymo komiteto ir taip išreiškė savo ketinimą prisijungti prie Išplėstinio dalinio susitarimo, su sąlyga, kad bus užbaigtos būtinos vidaus procedūros, kad išreikštų savo sutikimą laikytis Susitarimo, kai taikytina;

2.

susitarė, kad Ministrų Komitetas, sudarytas tik iš valstybių ir (arba) Europos Sąjungos, pranešusių apie savo ketinimą prisijungti prie Išplėstinio dalinio susitarimo ir užbaigusių būtinas vidaus procedūras, kad išreikštų savo sutikimą laikytis Susitarimo, kai taikytina, priims sprendimą dėl Išplėstinio dalinio susitarimo įsigaliojimo, kai:

i)

pirmiau minėtos valstybės ir (arba) Europos Sąjunga susitars, kad jų bendras skaičius, įskaitant pagrindines paramos Išplėstiniam daliniam susitarimui teikėjas pagal jų įnašų dydį, yra pakankamas tokiam įsigaliojimui, susitariant, kad šis skaičius bus didesnis nei 16;

ii)

pagal savo vidaus procedūras jos manys, kad biudžeto parametrai yra tinkami ir priimtini, atsižvelgiant į parengiamosios darbo grupės atliktą darbą, ir

iii)

tos valstybės ir (arba) Europos Sąjunga, kurios pagal savo įnašų dydį yra pagrindinės paramos Išplėstiniam daliniam susitarimui teikėjos, sutiks, kad jis įsigaliotų;

3.

paragino sekretoriatą pranešti apie parengiamosios grupės parengiamojo darbo pažangą;

4.

pareiškė, kad bet kuri valstybė narė arba Europos Tarybos valstybė stebėtoja, kita valstybė arba tarptautinė organizacija, kuri iki įsigaliojimo praneša apie savo ketinimą prisijungti prie Išplėstinio dalinio susitarimo kaip narė arba asocijuotoji narė ir apie būtinų vidaus procedūrų, kad išreikštų savo sutikimą laikytis Susitarimo, kai taikytina, užbaigimą, laikoma Išplėstinio dalinio susitarimo nare steigėja ir turi teisę dalyvauti priimant tą sprendimą;

5.

nusprendė, kad, laikantis laipsniško požiūrio, kurio turi būti laikomasi steigiant Specialųjį tribunolą, Specialiojo tribunolo valdymo komitetas peržiūri Specialiojo tribunolo pirmojo etapo įgyvendinimą pagal Specialiojo tribunolo statuto 53 straipsnio 1 dalies a punktą ir dviejų trečdalių jo narių balsų dauguma, įskaitant visų pagrindinių paramos teikėjų balsus „už“, priima sprendimą dėl perėjimo prie Specialiojo tribunolo antrojo etapo pagal Specialiojo tribunolo statuto 53 straipsnio 1 dalies b punktą, įskaitant susijusios biudžeto ir organizacinės tvarkos patvirtinimą.


ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2026/1121/oj

ISSN 1977-0723 (electronic edition)