(1)

2025 m. rugsėjo 18 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikrų importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės alkilfosfonorūgščių ir jų natrio druskų. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija šį tyrimą inicijavo gavusi 2025 m. rugpjūčio 7 d. bendrovės „LANXESS Deutschland GmbH“ (toliau – „Lanxess“ arba skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skundą pateikė tam tikrų alkilfosfonorūgščių ir jų natrio druskų Sąjungos pramonė, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/2385 (3) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

(4)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos institucijoms, žinomiems importuotojams ir naudotojams ir paragino juos dalyvauti.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(6)

Pastabų dėl tyrimo inicijavimo iš suinteresuotųjų šalių negauta.

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(8)

Atsižvelgiant į tai, kad „Lanxess“ yra vienintelis Sąjungos gamintojas, šiuo atveju atranka nebuvo būtina.

(9)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(10)

Komisijai atsakymus pateikė trys tai pačiai įmonių grupei priklausantys nesusiję importuotojai, tačiau prašomą informaciją pateikė ir sutiko, kad gali būti atrenkami, tik du. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(11)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(12)

Penki nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko tris bendroves, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis.

(13)

Neatrinktas Kinijos eksportuojantis gamintojas „Shandong Green Technologies Import and Export Co., Ltd.“ prieštaravo dėl to, kad nebuvo atrinktas.

(14)

Komisija išnagrinėjo prieštaravimo pagrįstumą. Komisija patvirtino, kad šio eksportuojančio gamintojo eksporto apimtis tiriamuoju laikotarpiu buvo gerokai mažesnė nei atrinktų eksportuotojų. Be to, Komisija nustatė, kad siūlomų atrinktų bendrovių eksportas tiriamuoju laikotarpiu sudarė didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį. Todėl Komisija nenustatė priežasčių, dėl kurių reikėtų pakeisti atrinktas bendroves. Todėl atrinktos bendrovės buvo paliktos.

(15)

„Shandong Green Technologies Import and Export Co., Ltd.“ taip pat pranešė Komisijai, kad ji gali prašyti atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Tačiau šis eksportuojantis gamintojas nepateikė klausimyno atsakymų, todėl galiausiai neprašė atlikti individualaus nagrinėjimo.

(16)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų Kinijoje, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą.

(17)

Be to, skundo pateikėjas skunde pateikė pakankamai įrodymų, kad Kinijoje esama nagrinėjamojo produkto žaliavų rinkos iškraipymų. Todėl, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, atliekant tyrimą nagrinėjami minėti žaliavų rinkos iškraipymai, kad būtų galima nustatyti, ar Kinijai reikia taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalių nuostatas. Dėl šios priežasties Komisija Kinijos vyriausybei išsiuntė papildomus su šiuo klausimu susijusius klausimynus.

(18)

Komisija klausimynus išsiuntė atrinktoms Kinijos bendrovėms. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (4).

(19)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojai:

nesusiję importuotojai:

naudotojai:

Kinijos eksportuojantys gamintojai:

susijęs importuotojas Sąjungoje:

(20)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2024 m. liepos 1 d. – 2025 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2022 m. sausio 1 d., iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(21)

Tiriamasis produktas – 2-fosfonobutan-1,2,4-trikarboksirūgštis ir jos natrio druska tetranatrio vandenilio 2-fosfonatobutan-1,2,4-trikarboksilatas, kieto pavidalo arba vandeniniame tirpale, kurių KN kodas šiuo metu yra 2931 49 80 (TARIC kodas 2931 49 80 60) (toliau – tiriamasis produktas arba PBTC).

(22)

Tiriamojo produkto Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (toliau – CAS) numeriai paprastai yra atitinkamai 37971-36-1 ir 66669-53-2, Europos Sąjungoje jis yra įregistruotas Europos bendrijos (EB) nuorodos numeriais 253-733-5 ir 266-442-3, o Europos cheminių medžiagų muitų registro (toliau – ECICS) duomenų bazėje muitų sąjungos ir statistikos numeriai (toliau – CUS) yra 0027475-9 ir 0087281-1.

(23)

Tiriamasis produktas gaminamas trimis pagrindiniais etapais. Pirma, dimetilfosfitas (toliau – DMPI) ir maleino rūgšties dimetilesteris (toliau – MDE), dalyvaujant baziniam katalizatoriui, reaguoja reaktoriuje ir sudaro fosfonosukcininės rūgšties tetrametilesterį (PBS esterį). Pirmajame reaktoriuje susidaręs PBS esteris be išskyrimo perkeliamas į antrąjį reaktorių, kuriame jis reaguoja su akrilo rūgšties metilesteriu (AM) vykstant kitai bazinės katalizės reakcijai, kad susidarytų 2-fosfonobutan-1,2,4-trikarboksirūgšties pentametilesteris (PBTC esteris). Tada PBTC esteris perkeliamas į trečiąjį reaktorių. Kad susidarytų PBTC, PBTC esteris yra hidrolizuojamas vandeniu. PBTC-Na4 gaunama iš PBTC ją neutralizuojant natrio hidroksidu.

(24)

Pagrindinės PBTC naudojimo sritys apima vandens ruošimo procesus ir pramoninį bei institucinį valymą. Taip yra dėl optimalaus jų poveikio stabdant nuosėdų susidarymą ir koroziją.

(25)

Nagrinėjamasis produktas yra Kinijos kilmės tiriamasis produktas.

(26)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(27)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(28)

Komisija iš suinteresuotųjų šalių negavo jokių pastabų ar tvirtinimų dėl tyrimo produkto apibrėžtosios srities.

(29)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad Kinijoje yra didelių iškraipymų, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(30)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų būti taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus Kinijos eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie PBTC gaminti naudojamus išteklius. Susijusią informaciją pateikė keturi eksportuojantys gamintojai.

(31)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Iki nustatyto termino iš Kinijos vyriausybės negauta nei klausimyno atsakymų, nei kitų šalių pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Taigi Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar Kinijoje esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(32)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(33)

2026 m. kovo 13 d. pranešimu (toliau – pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė visų PBTC gaminti naudojamų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavų, darbo ir energijos, sąrašą. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija kaip tinkamą tipišką šalį nustatė Braziliją. Pastabas dėl pranešimo pateikė dvi suinteresuotosios šalys („Shandong Taihe Technologies Co., Ltd.“ (toliau – „Taihe“) ir „Lanxess“). Šios pastabos aptariamos 3.2 skirsnyje.

(34)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(35)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(36)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(37)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nustatyta, kad „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(38)

Kadangi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto sąrašas nėra baigtinis, išvadai dėl didelių iškraipymų padaryti nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų.

(39)

Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(40)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(41)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė ataskaitą dėl Kinijos (5) (toliau – ataskaita), kurioje surinkti įrodymai, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., cheminių medžiagų sektoriuje ir pan.). Suinteresuotosios šalys paragintos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu surinktus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Ataskaita dėl Kinijos į tyrimo bylą buvo įtraukta tyrimo inicijavimo etapu. Skundo pateikėjas rėmėsi ataskaitoje pateiktais įrodymais, visų pirma konkrečiu ataskaitos skyriumi dėl iškraipymų Kinijos cheminių medžiagų sektoriuje (6).

(42)

Skundo pateikėjas nurodė, kad Kinijos valstybė yra socialistinė rinkos ekonomika, sukurta vadovaujant Kinijos komunistų partijai (toliau – KKP), kuri apima visus esminius valstybės aspektus, įskaitant ekonomiką ir teismų sistemą, nes Kinijos institucijoms netaikomas valdžių padalijimo principas. Jis teigė, kad KKP vykdo ypač griežtą kontrolę ekonominiu lygmeniu, todėl valstybės valdomos įmonės yra labai svarbios Kinijos ekonomikai. KKP dalyvauja tiek valstybinėse institucijose, tiek privačių bendrovių ir valstybės valdomų įmonių struktūrose tokiu mastu, kad gali dominuoti ir visiškai kontroliuoti visą Kinijos ekonomiką. Skundo pateikėjas nurodė tris pagrindinius Kinijos vyriausybės kišimosi į Kinijos ekonomiką kanalus: administracinius, finansinius ir reguliavimo (7).

(43)

Skunde taip pat pateikta tam tikrų svarbių ataskaitą papildančių įrodymų. Skundo pateikėjas taip pat nurodė Komisijos išvadas dėl kelių neseniai atliktų tyrimų, kuriais patvirtinta, kad Kinijos cheminių medžiagų sektoriuje esama didelių iškraipymų, t. y. tyrimų dėl tam tikrų alkilfosfatų esterių (8), acesulfamo (9), citrinų rūgšties (10) ir mononatrio glutamato (11).

(44)

Be to, skunde priminta apie toliau nurodytus elementus, dėl kurių atsirado didelių iškraipymų.

(45)

Pirma, PBTC sektoriuje daugiausia veikia įmonės, kurios priklauso valstybės institucijoms ar yra jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis. Kinijos vyriausybė užtikrina didelę įtaką tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, ypač pramonės šakose, kurios laikomos strateginėmis arba skatinamomis, pavyzdžiui, chemijos sektoriuje (apimančiame PBTC ir jos natrio druską). Kinijos vyriausybė per KKP skiria ir kontroliuoja pagrindinius vadovus, taip pat valstybės valdomoms įmonėms suteikia lengvatinę prieigą prie svarbių gamybos išteklių (pvz., žemės ir kapitalo) ir kitų konkurencinių pranašumų. Tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmeniu Kinijos vyriausybė įsteigė Valstybės turto priežiūros ir administravimo komisiją (SASAC), kuri atstovauja valstybės akcininkų interesams valstybės valdomose įmonėse. Skundo pateikėjas taip pat nurodė, kad socialinių kreditų sistema yra nauja KKP patvirtinta priemonė, kurią Kinijos vyriausybė naudos visų Kinijos vidaus ir užsienio bendrovių elgesiui stebėti, vertinti ir sąlygoms nustatyti (12). Galiausiai 2021 m. Kinijos vyriausybė paskelbė 14-ąjį penkmečio planą, kuriuo siekiama puoselėti socialistinę politiką ir skatinti Kinijos ekonomikos augimą pasitelkiant socialistinę rinkos ekonomiką.

(46)

Konkrečiai kalbant apie PBTC pramonę, didelė šios pramonės dalis vis dar priklauso Kinijos vyriausybei ir, remiantis viešai prieinama informacija, keli pagrindiniai PBTC ir PBTC-Na4 gamintojai yra valstybės valdomos įmonės. Pavyzdžiui, „China National Chemical Corporation“ (toliau – „ChemChina“), kurios akcininkė yra „Sinochem Holding Company Limited“ (13). Be to, Kinijos vyriausybė taip pat griežtai kontroliuoja privačias bendroves (14). Skundo pateikėjo teigimu, Kinijos vyriausybė taip pat ketina toliau investuoti ir stiprinti valstybės valdomas įmones, veikiančias PBTC ir PBTC-Na4 pramonėje (15).

(47)

Antra, dėl valstybės dalyvavimo PBTC bendrovių veikloje valstybės institucijos taip pat gali kištis į kainas ir (arba) sąnaudas. Reguliavimo ir politikos priemonėmis Kinijos vyriausybė taip pat daro įtaką tokių produktų kaip PBTC ir PBTC-Na4 gamybai, sąnaudoms ir kainoms, nes ji dalyvauja pradinės grandies žaliavų ir gamybos išteklių, būtinų jiems gaminti, sektoriuose ir į juos kišasi (16). Pavyzdžiui, Kinijos vyriausybė Šandongo provincijoje įgyvendino strateginius investicinius projektus, susijusius su maleino rūgšties anhidridu – pagrindine PBTC gamybos žaliava, o tai rodo Kinijos vyriausybės tikslą didinti gamybą ir pabrėžia maleino rūgšties anhidrido svarbą Kinijos chemijos pramonėje (17). Kitas pavyzdys – geltonasis fosforas – pagrindinė žaliava, naudojama PBTC ir PBTC-Na4 gaminti. Skundo pateikėjas nurodė neseniai atliktą antidempingo tyrimą dėl tam tikrų iš Kinijos importuojamų alkilfosfatų esterių, kuriame Komisija pripažino, kad Kinijos vyriausybė įgyvendino strategiją, kuria siekiama kontroliuoti ir kištis į geltonojo fosforo gamybą (18). Kinijos vyriausybė taip pat toliau taiko 20 % eksporto mokestį geltonajam fosforui, dėl kurio užkertamas kelias šios žaliavos eksportui ir Kinijoje sukuriami didžiuliai pertekliniai pajėgumai. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad toks eksporto mokestis yra rinkos iškraipymas, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį, nes dėl jo dirbtinai sumažinamos fosforo darinių, pvz., PBTC ir jos druskų, gamybos sąnaudos. Be to, dėl Kinijos vyriausybės eksporto mokesčių politikos taip pat atsirado tarptautinių iškraipymų, susijusių su geltonuoju fosforu, kurie daro poveikį Vietnamo ir Kazachstano žaliavų tiekėjams (19).

(48)

Trečia, Kinijos vyriausybė įgyvendina viešąją politiką arba priemones, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka. Skundo pateikėjas paaiškino, kad Kinijos ekonomikos raida nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, į kuriuos centrinės ir vietos valdžios institucijos turi sutelkti dėmesį ir stengtis juos įgyvendinti. Kinijos vyriausybė įvairiuose politikos dokumentuose nuolat daug dėmesio skyrė chemijos pramonei ir aiškiai formavo priemones, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas vietos cheminių medžiagų gamintojams. Šiuo atžvilgiu visų pirma žr. Valstybės tarybos sprendimą dėl pramonės restruktūrizavimo skatinimo laikinųjų nuostatų įgyvendinimo skelbimo (toliau – Sprendimas Nr. 40), kuriame aiškiai nurodyta, kad Kinijos vyriausybė remia grynųjų cheminių medžiagų pramonės plėtrą. Skundo pateikėjas nurodė įvairius kitus Kinijos vyriausybės įgyvendinimo planus ir politiką, iš kurių matyti, kad Kinijos vyriausybė tvirtai remia Kinijos chemijos pramonę, taip pat visų pirma geltonojo fosforo, kuris yra pagrindinė PBTC ir jos druskų gamybos žaliava, plėtojimą ir gamybą (pavyzdžiui, Efektyvaus ir didelės vertės fosforo išteklių naudojimo skatinimo įgyvendinimo planą (toliau – fosforo išteklių naudojimo skatinimo įgyvendinimo planas)) (20).

(49)

Ketvirta, kaip ir bet kuriame kitame Kinijos ekonomikos sektoriuje, chemijos sektoriuje esama iškraipymų, atsirandančių dėl diskriminacinio Kinijos bankroto, įmonių ir nuosavybės taisyklių taikymo arba netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Skundo pateikėjas teigė, kad Kinijos bankroto sistema nepakankamai padeda siekti pagrindinių tikslų, pavyzdžiui, sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir apsaugoti kreditorių ir skolininkų teises, o tai savo ruožtu daro poveikį Kinijos finansų ir skolinimosi rinkai. Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai yra ypač akivaizdūs, kiek tai susiję su žemės nuosavybe ir žemės naudojimo teisėmis Kinijoje, t. y. kad visa žemė priklauso Kinijos valstybei. Todėl, skundo pateikėjo nuomone, PBTC ir jos druskų gamintojams taikomos Kinijos bankroto, įmonių ir nuosavybės taisyklės, todėl jie taip pat susiduria su iškraipymais, atsirandančiais dėl diskriminacinio šių teisės aktų taikymo arba netinkamo jų vykdymo užtikrinimo (21).

(50)

Penkta, PBTC ir PBTC-Na4 sektoriuje iškraipomos ir darbo užmokesčio sąnaudos. Darbo užmokesčio sąnaudas lemia ne įprastos rinkos jėgos ar laisvos kolektyvinės derybos, o dideli iškraipymai Kinijoje. Darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymai tampa dar didesni dėl Kinijos valstybės teikiamų darbo jėgos subsidijų visų pirma PBTC gamintojams. Pavyzdžiui, skundo pateikėjo teigimu, „Shandong Taihe Water Treatment Technologies Co., Ltd.“ ir „Henan Qingshuiyuan Technology Co. Ltd.“ pranešė apie kelias tokias subsidijas, įskaitant subsidijas mokymui, subsidijas darbuotojų stažuotojams, subsidijas įmonių darbo vietų stabilizavimui, talentų fondų steigimą ir įgūdžių tobulinimo subsidijas. Todėl didelė Kinijos vyriausybės įtaka darbo užmokesčio sąnaudoms PBTC pramonėje daro didelį poveikį sąnaudoms ir laisvosios rinkos jėgoms, todėl rinkoje neišvengiamai atsiranda didelių iškraipymų (22).

(51)

Šešta, skundo pateikėjas teigė, kad PBTC gamintojai gali gauti viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų skiriamą finansavimą. Kadangi valstybė ir toliau daro įtaką visiems pagrindiniams Kinijos finansų sistemos aspektams, Kinijos įmonių galimybės gauti kapitalo yra labai iškraipytos. Šie įvairūs iškraipymai apima didelį vyriausybės dalyvavimą finansų įstaigose ir dirbtinai mažas skolinimosi išlaidas, siekiant skatinti investicijų augimą, o tai rodo, kad padėtis yra nepalyginama su kitomis rinkos ekonomikos šalimis. Skundo pateikėjas, siekdamas įrodyti, kad PBTC ir PBTC-Na4 pramonę veikia dideli iškraipymai, atsiradę dėl Kinijos vyriausybės kišimosi į finansų sistemą, taip pat nurodė keletą politikos dokumentų ir teisinių nuostatų, kuriais nustatomi lengvatinio skolinimo principai, įskaitant išteklių naudojimo skatinimo įgyvendinimo planą. Be to, skundo pateikėjas teigė, kad Kinijos PBTC ir PBTC-Na4 gamintojai tiesiogiai naudojosi lengvatinėmis paskolomis tiek iš valstybės valdomų, tiek iš privačių bankų. Pavyzdžiui, „Henan Qingshuiyan Technology Co. Ltd.“ yra gavusi paskolų iš kelių Kinijos bankų, tokių kaip Kinijos žemės ūkio bankas, Kinijos bankas, Kinijos statybos bankas, Kinijos prekybos bankas ir bankas CITIC (23).

(52)

Skundo pateikėjas teigė, kad minėti iškraipymai yra sisteminiai. Apibendrindamas skundo pateikėjas tvirtino, kad Kinijos PBTC ir PBTC-Na4 sektoriuje esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, todėl netikslinga naudoti vidaus rinkos sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Jis paprašė, kad Komisija normaliąją vertę apskaičiuotų remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje (24).

(53)

Komisija išnagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, buvo tikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais. Byloje turimi įrodymai apėmė ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie grindžiami viešai prieinamais šaltiniais.

(54)

Atliekant tą analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į Kinijos ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamojo produkto sektorių. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui Kinijoje patvirtinti.

(55)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama socialistinės rinkos ekonomikos sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas Kinijos ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“ (25).

(56)

Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota užtikrinti jos „konsolidavimą ir augimą“ (26). Iš tiesų, palyginti su 13-uoju penkmečio planu, SASAC patvirtino, kad įgyvendinant 14-ąjį penkmečio planą centrinių įmonių bendras turtas išaugo 44,6 % ir taip „veiksmingai prisidėjo prie pramonės grandinės pradinės ir galutinės grandžių įmonių integruotos plėtros bei suteikė tvirtą paramą sėkmingam pagrindinių šalies ekonominės ir socialinės raidos tikslų ir uždavinių įgyvendinimui“ (27).

(57)

Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas.

(58)

Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (28).

(59)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant KKP. Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami.

(60)

2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste.

(61)

Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „[s]ocialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys: „Skiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo“ (29). Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą Kinijos ekonominės sistemos kontrolę.

(62)

Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(63)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (30). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą ir finansų sistemą, be to, jos taikomos reglamentavimo aplinkos lygmeniu.

(64)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse.

(65)

Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės šakoms ir (arba) sektoriams remti ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai.

(66)

Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir kt.).

(67)

Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybės valdomi – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (31).

(68)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu Kinijos finansų sistemoje dominuoja valstybės valdomi komerciniai ir politines priemones įgyvendinantys bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (32).

(69)

Tai pasakytina ir apie kitas Kinijos finansų sistemos sudedamąsias dalis, kaip antai akcijų rinkas, obligacijų rinkas, privačiojo akcinio kapitalo rinkas ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų efektyvų veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (33).

(70)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (34).

(71)

Panašiai investicijų srityje Kinijos vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba remti vidaus pramonę (35).

(72)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (36).

(73)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, Kinijoje sudaro labai didelę ekonomikos dalį.

(74)

Nagrinėjamojo produkto sektoriuje daugiausia veikia privačios bendrovės, kaip antai „Shandong Taihe Technologies Co. Ltd.“ (37) arba „Jiyuan Qingyuan Water Treatment Co. Ltd.“ (38), taip pat bendrovės, iš dalies priklausančios valstybei, kaip antai „Nantong Uniphos Chemicals Co. Ltd.“ (39), kurios 67 % priklauso „Nantong Jiangshan Agrochemicals and Chemicals Co. Ltd.“ (40), kurios 27 % priklauso valstybei (41). Be to, geltonojo fosforo, pagrindinės žaliavos, naudojamos PBTC gamybai, gamybos sektoriuje valstybės nuosavybės dalis išlieka didelė – nemažai gamintojų iš dalies priklauso valstybei arba yra jos kontroliuojami, pavyzdžiui, „Hubei Xingfa Chemicals Group Co. Ltd.“ (42), kurios 20 % akcijų priklauso „Yichang Xingfa Group Co. Ltd.“ (43) , (44) – valstybės valdomai įmonei, kurią kontroliuoja Ičango savivaldybės liaudies vyriausybė, arba „Yunnan Phosphorus Group Co., Ltd.“ (45), kuri yra visiškai „Yunnan Yuntianhua“ – valstybės valdomos įmonės, kurią galiausiai kontroliuoja Junano valstijos turto priežiūros ir administravimo komisija (46), – patronuojamoji įmonė (47).

(75)

Tačiau KKP kišimasis į veiklos sprendimų priėmimą tapo norma ne tik valstybės valdomose įmonėse, bet ir privačiose bendrovėse (48), o KKP siekia vadovauti beveik visiems šalies ekonomikos aspektams. Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kaip glaudžiai susijusios Kinijos valstybės ir partijos struktūros, dėl valstybės įtakos, daromos KKP struktūromis bendrovėse, ekonominės veiklos vykdytojai iš esmės yra kontroliuojami ir politiškai prižiūrimi vyriausybės. Be to, visame nagrinėjamojo produkto sektoriuje taikomos kelių sričių vyriausybės politikos priemonės. Visų pirma, į skatinamųjų pramonės sektorių sąrašą pagal chemijos ir naftos chemijos pramonės kategoriją 2024 m. Pramonės struktūrinio koregavimo žinyne (49) yra įtraukti mažai taršūs fosforo dumblo apdorojimo procesai geltonojo fosforo gamybai, o tai byloja apie valdžios institucijų ketinimus sukurti reglamentavimo aplinką, palankią sektoriaus plėtrai, ir taip pat gali sudaryti sąlygas pramonei gauti finansavimą. Tuo pačiu metu geltonojo fosforo gamintojai, turintys mažesnius gamybos pajėgumus (geltonojo fosforo gamybos įmonės, kurių bendri pajėgumai yra mažesni nei 5 000 tonų per metus), yra taip pat įtraukti į panaikintinų pramonės šakų sąrašą, o tai rodo Kinijos institucijų ketinimą daryti įtaką fosforo pramonės struktūrai (50). Mažesni gamintojai, gaminantys kitas žaliavas, pavyzdžiui, metanolį ir metilmetakrilatą, taip pat įtraukti į ribojamų pramonės šakų kategoriją (51).

(76)

Be to, 14-ajame žaliavų penkmečio plane (52) tiesiogiai nagrinėjami naftos chemijos ir chemijos sektoriai ir nurodoma, kad „naftos chemijos ir chemijos, plieno, spalvotųjų metalų, statybinių medžiagų ir kituose sektoriuose įsteigsime keletą pirmaujančių pramonės grandinės įmonių, kurios, pasinaudodamos pagrindiniais konkurenciniais pranašumais, bus lyderės ekosistemoje <…>. Chemijos ir statybinių medžiagų sektoriuose pirmaujančių įmonių vadovaujamasis vaidmuo bus pasitelktas įmonių reformai ir restruktūrizavimui skatinti“. Be to, planu siekiama „griežtai kontroliuoti naujų pajėgumų kūrimą tokiose pramonės šakose kaip <…> geltonasis fosforas“.

(77)

Be to, Fosforo išteklių naudojimo skatinimo įgyvendinimo planu (53) siekiama „įgyvendinti pagrindines atitinkamų nacionalinių planų užduotis, veiksmingai ir vertingai naudoti fosforo išteklius ir didinti visos pramonės grandinės konkurencinį pranašumą“. Konkrečiau, planu siekiama „paspartinti tradicinių pramonės šakų, tokių kaip <…> geltonasis fosforas, pertvarką ir modernizavimą, aktyviai plėtoti naujas pramonės šakas, pavyzdžiui, aukštos klasės fosforo chemijos produktų, paspartinti pažangių gamybos klasterių kūrimą ir sukurti aukštos klasės, pažangią, ekologišką, integruotą ir koncentruotą fosforo chemijos pramonės sistemą“.

(78)

Vyriausybės kontrolė ir politikos priežiūra taip pat pastebima atitinkamų pramonės asociacijų lygmeniu (54).

(79)

Pavyzdžiui, sektoriaus pramonės asociacija – Kinijos naftos chemijos ir chemijos pramonės federacija (toliau – CPCIF). CPCIF įstatų 3 straipsnyje nurodyta, kad asociacija „priima subjektų, atsakingų už registraciją ir valdymą, subjektų, atsakingų už partijos stiprinimą, taip pat atitinkamų administracinių padalinių, atsakingų už pramonės valdymą, profesines gaires, priežiūros ir valdymo priemones“ (55).

(80)

Be to, CPCIF įsteigė Aukštos klasės cheminių medžiagų specialųjį komitetą, kuris aiškiai apima vandens ruošimo chemines medžiagas (56).

(81)

„Hubei Xingfa Chemicals Group Co. Ltd.“ ir „Yunnan Yuntianhua“ yra CPCIF (57) , (58) narės.

(82)

Todėl privatiems nagrinėjamojo produkto sektoriaus gamintojams užkertamas kelias veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų, tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms šiame sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės.

(83)

Kinijos vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Iš tiesų KKP organai tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse yra vienas iš svarbių kanalų, kuriais valstybė gali kištis į verslo sprendimus.

(84)

Pagal Kinijos bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (59)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai.

(85)

Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba jo vykdymas nebuvo griežtai užtikrinamas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sugriežtino savo pretenzijas į galimybę kontroliuoti bendrovių verslo sprendimus ir tai tapo politiniu principu (60), be kita ko, darydama spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti patriotizmui ir laikytis partijos drausmės (61).

(86)

Dar 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (62). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, nagrinėjamojo produkto gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(87)

Be to, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbtas dokumentas „KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje“ (63) (toliau – gairės), kuriuo dar labiau išplėstas partijų komitetų vaidmuo privačiose įmonėse.

(88)

Gairių II.4 skirsnyje teigiama: „[p]rivalome stiprinti bendrus partijos gebėjimus vadovauti privačiojo sektoriaus Jungtinio fronto darbui ir veiksmingai stiprinti darbą šioje srityje“, o III.6 skirsnyje nurodyta: „[t]urime skatinti partijos stiprinimo veiklą privačiose įmonėse ir sudaryti sąlygas partijos organams veiksmingai veikti kaip tvirtovė, o partijos nariams – kaip inovatoriai ir pradininkai“. Taigi, gairėse pabrėžiamas KKP vaidmuo bendrovėse ir kituose privačiojo sektoriaus subjektuose ir siekiama jį stiprinti (64).

(89)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad ir PBTC ir PBTC-Na4 sektoriuje asmenims, užimantiems vadovaujamas pareigas, yra įprasta taip pat būti KKP nariais ir (arba) vykdyti partijos pavestas funkcijas.

(90)

Pavyzdžiui, „Henan Qingshuiyuan Technology“ (65), grupės, kuriai priklauso „Jiyuan Qingyuan Water Treatment Co. Ltd.“, pirmininkas taip pat yra grupės bendrosios partijos skyriaus (66) vadovas.

(91)

Panašiai partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojo ir sekretoriaus pareigas eina „Nantong Jiangshan Agrochemicals and Chemicals Co. Ltd.“ pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas (67).

(92)

Be to, „Shandong Taihe Technologies Co. Ltd.“ įstatų (68) 13 straipsnyje nustatyta: „Bendrovė įsteigia Komunistų partijos organizaciją ir vykdo partijos veiklą pagal Kinijos komunistų partijos konstitucijos nuostatas. Bendrovė sudaro būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai.“

(93)

KKP kišimasis į pradinės grandies pramonę matyti iš turimų įmonių pateiktų duomenų. „Hubei Xingfa Chemicals Group Co. Ltd.“ 2024 m. metinėje ataskaitoje nurodoma, kad bendrovės valdybos pirmininkas, generalinis direktorius ir keli direktoriai yra atitinkamai patronuojančiosios bendrovės „Yichang Xingfa Group Co. Ltd.“ partijos komiteto sekretorius ir sekretorių pavaduotojai (69). Tyrimo metu Komisija nustatė, kad „Yichang Xingfa Group Co. Ltd.“ aktyviai dalyvauja pramonės koordinavimo veiksmuose (70), kuriuos organizuoja ir prižiūri KKP.

(94)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas, be kita ko, tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip pat daro papildomą iškreipiamąjį poveikį rinkai (71). Taigi, valstybei dalyvaujant įmonėse, PBTC ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) Kinijos vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas.

(95)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinės, provincijų ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia faktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina.

(96)

Apskritai Kinijos planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (72).

(97)

Kinijos valdžios institucijos priėmė keletą politikos priemonių, kuriomis vadovaujantis turėtų veikti nagrinėjamojo produkto sektorius.

(98)

14-uoju ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio planu ir 2035 m. perspektyvomis (73) siekiama „atnaujinti tradicines pramonės šakas, skatinti žaliavų pramonės, pavyzdžiui, naftos chemijos produktų, plieno, spalvotųjų metalų ir statybinių medžiagų, optimizavimą ir struktūrinį pritaikymą, plėsti aukštos kokybės produktų pasiūlą tokiuose sektoriuose kaip lengvoji pramonė ir tekstilė, spartinti pagrindinių pramonės šakų, pavyzdžiui, chemijos pramonės ir popieriaus gamybos, įmonių pertvarką ir modernizavimą ir tobulinti žaliosios gamybos sistemą“ (74).

(99)

Pagal 14-ąjį žaliavų pramonės penkmečio planą (75) Kinija „daugiausia dėmesio skirs posritims arba pagrindiniams produktams, turintiems tvirtą pramoninį pagrindą, aiškius lyginamuosius pranašumus ir pirmaujančias technologijas, kad visapusiškai atliktų vadovaujamą pirmaujančių pramonės grandinės įmonių vaidmenį <...> ir sukurtų naftos chemijos pramonės klasterių grupę. <...> Sektoriuose, įskaitant naftos chemijos produktų ir cheminių medžiagų, plieno, spalvotųjų metalų ir statybinių medžiagų sektorius, skatinsime kelias novatoriškas įmones, kurios, pasinaudodamos pagrindiniais konkurenciniais pranašumais, galėtų pirmauti pramonės grandinės ekosistemoje“ (76).

(100)

Konkrečiau, 14-ajame pramonės žaliosios plėtros penkmečio plane (77) numatoma, kad „naujų pajėgumų kūrimas tokiose pramonės šakose kaip <…> geltonasis fosforas turi būti griežtai kontroliuojamas“ (78).

(101)

Be to, Gairėse dėl aukštos kokybės naftos chemijos ir chemijos pramonės plėtros skatinimo (79) reikalaujama „stiprinti sektorių politiką ir moksliškai reguliuoti pramonės mastą: <...> didinti aukštos klasės polimerų, specialių cheminių medžiagų ir kitų produktų tiekimo pajėgumus“; <...> taip pat „[t]obulinti rėmimo politiką: stiprinti fiskalinės, finansinės, regioninės, investicijų, importo ir eksporto, energetikos, ekologijos, aplinkos, kainų ir kitų politikos sričių koordinavimą su pramonės politika. Visapusiškai atlikti nacionalinės pramonės ir finansų bendradarbiavimo platformos vaidmenį <...>“.

(102)

Be to, Fosforo išteklių naudojimo skatinimo įgyvendinimo planu (80) siekiama „didinti visos [fosforo] pramonės grandinės konkurencinį pranašumą“ ir pavedama „spartinti tradicinių pramonės šakų, pavyzdžiui, fosforo trąšų ir geltonojo fosforo, pertvarką ir modernizavimą, aktyviai plėtoti besiformuojančias pramonės šakas, pavyzdžiui, aukštos klasės fosforo cheminių medžiagų, spartinti pažangių gamybos klasterių kūrimą ir sukurti aukštos klasės, pažangią, ekologišką, integruotą ir koncentruotą fosforo chemijos pramonės sistemą, kad būtų teikiama tvirta parama naujos industrializacijos skatinimui ir gamybos galios kūrimo spartinimui“.

(103)

Provincijų lygmeniu Henano 14-ajame aukštos kokybės gamybos pramonės plėtros penkmečio plane reikalaujama „sukurti nacionalinę druskų pramonės bazę [ir] paspartinti chemijos pramonės pertvarkymą, kad ji gamintų grynąsias chemines medžiagas ir naujas chemines medžiagas“ (81). Konkrečiau, 2017 m. Henanas paskelbė technologinių inovacijų įgyvendinimo planą (82), kuriuo siekiama „skatinti ir atnaujinti tradicines pramonės šakas [ir sutelkti dėmesį į] pagrindinių technologijų ir veiksmingų konkuruojančių pažangių pramoninių nuotekų valymo įrenginių sukomplektuotų rinkinių kūrimą“.

(104)

„Jiyuan Qingyuan Water Treatment Co. Ltd.“ yra Henane.

(105)

Be to, Šandongo 14-ajame chemijos pramonės plėtros penkmečio plane (83) vietos valdžios institucijos raginamos „[d]idinti esamų įmonių technologinę pertvarką, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą ir pagrindinį įmonių konkurencinį pranašumą, [taip pat] sukurti mechanizmą, pagal kurį įmonės galėtų pasitraukti iš parkų, ryžtingai šalinti pasenusius gamybos pajėgumus, griežtai kontroliuoti ribotus gamybos pajėgumus ir įgyvendinti diferencijuotą politiką ir priemones, skirtas išteklių veiksniams, pvz., žemei, elektros energijai ir vandeniui, skirstyti, kad įmonės būtų priverstos persitvarkyti ir vystytis“. Jame taip pat raginama „[p]adidinti finansinę paramą. Teikti daugiau fiskalinės politikos paskatų, koordinuoti ir naudoti specialius fondus, remti chemijos bendroves spartinant technologinę pertvarką, pažangią pertvarką, pramoninius perkėlimus, perkėlimą į parkus, pasenusios įrangos šalinimą ir t. t., ir įgyvendinti mokesčių lengvatas, taikomas pagrindinės techninės įrangos importui, PVM grąžinimą, mokslinių tyrimų ir plėtros politiką, pavyzdžiui, papildomą išlaidų atskaitą ir draudimo kompensaciją už pirmąjį techninės įrangos rinkinį. Aktyviai skatinti įvairias finansų įstaigas ir socialinį kapitalą investuoti į chemijos pramonę, pasinaudoti politikos finansavimo, vystymosi finansavimo ir komercinio finansavimo privalumais ir didinti finansinę paramą svarbiausioms chemijos technologijų sritims“. Konkrečiau, planu siekiama „plėtoti druskų cheminių medžiagų pramonę kaip strateginę besiformuojančią pramonės šaką, orientuotą, pavyzdžiui, į naujas medžiagas, naują aplinkos apsaugą ir naują energiją“.

(106)

Be to, Šandongo 2023–2025 m. trejų metų veiksmų plane dėl aukštos kokybės ekologinės ir aplinką tausojančios pramonės plėtros (84) Dzaodžuango savivaldybei pavesta „plėsti ir stiprinti naujų cheminių medžiagų pramonę, daugiausia sutelkiant dėmesį į aukštos klasės vandens ruošimo chemines medžiagas, pritaikyti vandens ruošimo cheminių medžiagų pramonės struktūrą ir energijos tiekimo struktūrą, optimizuoti pramonės išdėstymą, kurti naujų aukštos klasės aplinką tausojančių medžiagų pramonės grandinę ir siekti sukurti didelę vidaus pramonės bazę naujoms aplinką tausojančioms medžiagoms (vandens ruošimo cheminėms medžiagoms).“ Veiksmų plane taip pat numatyta, kad „remdamasi esamais projektais ir pramonės grandinės pagrindais, tokiais kaip „Shandong Taihe Technologies Co. Ltd.“ ir „Xintai Water Treatment“, [Dzaodžuango savivaldybė] įgyvendina daugiau kaip dešimt pagrindinių projektų, įskaitant vandens ruošimo cheminių medžiagų pramonės grandinės plėtrą, kuria naujas vandens ruošimo cheminių medžiagų rūšis ir didina aplinkai nekenksmingų bei žaliųjų procesų vandens ruošimo cheminių medžiagų produktų dalį. Iki 2025 m. įvairių naujų aplinką tausojančių medžiagų (vandens ruošimo cheminių medžiagų) gamybos pajėgumai pasieks 1 mln. tonų“.

(107)

Taigi šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir pradinės grandies gamybos išteklių ir juos kontroliuoja.

(108)

Apibendrinant, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų šiame sektoriuje. Tokiomis priemonėmis rinkos jėgoms trukdoma laisvai veikti.

(109)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pavyzdžiui, sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei Kinija, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas.

(110)

Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (85).

(111)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių Kinijoje atžvilgiu (86). Visa žemė priklauso valstybei (kaimo žemei būdinga kolektyvinė priklausomybė, o miesto žemė priklauso valstybei) ir tai, kaip ji skirstoma, sprendžia tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai paskirstyti žemės naudojimo teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (87). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (88).

(112)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, nagrinėjamojo produkto gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Remiantis turimais įrodymais, šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos ir PBTC ir PBTC-Na4 sektoriui. Atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti aptariamais nustatytais faktais.

(113)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai.

(114)

Kinijoje negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis teisėmis jungtis į organizacijas. Kinija neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (89).

(115)

Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (90). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams.

(116)

Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos ten, kur dirba, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (91). Šie nustatyti faktai rodo, kad Kinijoje darbo užmokestis yra iškraipytas.

(117)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad PBTC ir PBTC-Na4 sektoriuje nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi šiam sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati Kinijos darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(118)

Kinijos įmonių galimybes gauti kapitalo veikia įvairūs iškraipymai.

(119)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės valdomų bankų (92) padėtis, kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai, kaip ir nefinansinių valstybės valdomų įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (93), ir jie reguliariai įgyvendina Kinijos vyriausybės parengtą viešąją politiką.

(120)

Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (94). Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pavyzdžiui, išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(121)

Pastarojo meto pokyčiai taip pat rodo vyriausybės įtakos Kinijos finansų įstaigoms mastą. 2025 m. kovo mėn. Kinijos vyriausybė paskelbė išleidusi 500 mlrd. RMB iždo obligacijų, kad suteiktų didelę finansinę paramą pagrindiniams bankams, įskaitant Kinijos banką, Kinijos statybos banką, Ryšių banką ir Kinijos pašto taupomąjį banką. Šia intervencija buvo siekiama stabilizuoti šias institucijas mažėjant pelningumui ir vyraujant rekordiškai mažoms grynosioms palūkanų maržoms ir buvo pabrėžiamos priemonės, kurių aktyviai ėmėsi valstybė, kad išlaikytų ekonominį stabilumą (95).

(122)

Be to, Kinijos vyriausybė paaiškino, kad KKP turi stebėti net ir privačios komercinės bankininkystės sprendimus ir jie turi atitikti nacionalinę politiką. Vienas iš trijų pagrindinių dabartinių valstybės tikslų, susijusių su bankų valdymu, yra stiprinti partijos lyderystę bankininkystės ir draudimo sektoriuose, be kita ko, sprendžiant veiklos ir valdymo klausimus (96). Be to, taikant komercinių bankų veiklos vertinimo kriterijus dabar visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kaip subjektai „siekia nacionalinių vystymosi tikslų ir prisideda prie realiosios ekonomikos“ ir ypač į tai, kaip jie „aprūpina strategines ir besiformuojančias pramonės šakas“ (97).

(123)

Be to, finansinių išteklių paskirstymo lygmeniu, taikydama keletą priemonių privačių investicijų plėtrai (98) toliau skatinti, Kinijos vyriausybė siekia „padidinti centrinio biudžeto išteklius, kad būtų galima remti kvalifikuotus privačius investicinius projektus ir aktyviai vykdyti orientavimo ir vadovaujamą veiklą“. Kinijos vyriausybė taip pat ketina „tinkamai išnaudoti naujosios politikos finansines priemones [ir] remti keletą kvalifikuotų privačių investicinių projektų svarbiose pramonės šakose ir pagrindinėse srityse“ (99).

(124)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos vyriausybei ir bet kokios netiesioginės vyriausybės garantijos dydžio (100). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (101). Dėl to skolinimas valstybės valdomoms įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(125)

Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(126)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami vyriausybės sukurtų iškraipymų. 2018 m. pabaigoje skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudarė bent trečdalį viso skolinimo (102). Oficialioje Kinijos žiniasklaidoje neseniai pranešta, kad KKP ragina „mažinti paskolų rinkoje taikomą palūkanų normą“ (103). Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą.

(127)

Bendras kredito augimas Kinijoje rodo, jog mažėja kapitalo paskirstymo veiksmingumas be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Todėl greitai atsirado daug neveiksnių paskolų, o Kinijos vyriausybė ne kartą sudarė sąlygas vengti įsipareigojimų neįvykdymo, taip sudarydama sąlygas kurtis vadinamosioms bendrovėms zombėms, arba perleisti skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalindama bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(128)

Iš esmės, nepaisant veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, Kinijos įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(129)

Atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(130)

Komisija pažymėjo, kad atnaujintoje ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad pirmiau ir atnaujintos ataskaitos I dalyje aprašyti Kinijos sistemos faktai ir ypatybės galioja visoje šalyje ir visuose ekonomikos sektoriuose. Tas pat pasakytina apie pirmiau ir atnaujintos ataskaitos II dalyje aprašytus gamybos veiksnius.

(131)

Komisija primena, kad nagrinėjamajam produktui gaminti reikalingi tam tikri gamybos ištekliai. Kai nagrinėjamojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja iškraipymų veikiamą darbo jėgą. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje / paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse. Šie iškraipymai išsamiai aprašyti pirmiau. Komisija pažymėjo, kad reglamentavimo sistema, dėl kurios atsiranda tie iškraipymai, yra taikoma bendrai, nes tos taisyklės PBTC ir PBTC-Na4 gamintojams taikomos kaip ir bet kuriam kitam ekonominės veiklos vykdytojui Kinijoje. Todėl šie iškraipymai daro tiesioginį poveikį nagrinėjamojo produkto sąnaudų struktūrai.

(132)

Todėl negalima naudoti ne tik nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip pat yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta atnaujintos ataskaitos I ir II dalyse.

(133)

Iš tikrųjų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, matomas visoje Kinijoje. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad pats gamybos išteklius, pagamintas Kinijoje derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(134)

Per šį tyrimą nei Kinijos vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(135)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(136)

Kaip paaiškinta 33 konstatuojamojoje dalyje, 2026 m. kovo 13 d. Komisija paskelbė pranešimą byloje dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti. Pranešime aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, o suinteresuotosios šalys informuotos apie Komisijos ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Braziliją, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(137)

Pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija paaiškino, kad pagal 135 konstatuojamojoje dalyje nurodytus kriterijus, išskyrus Kiniją, tiriamasis produktas gaminamas tik Europos Sąjungoje (Vokietijoje) ir Indijoje ir nė vienos iš šių šalių ekonominio išsivystymo lygis nėra panašus į Kinijos.

(138)

Kadangi visų šalių, kuriose gaminama PBTC (Vokietijos ir Indijos), ekonominio išsivystymo lygis skiriasi nuo Kinijos, Komisija atsižvelgė į tos pačios bendrosios kategorijos produkto ir (arba) tiriamojo produkto sektoriaus gamybą. Taigi, Komisija nurodė, kad tinkamai tipiškai šaliai nustatyti taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį kaip bendrą produktų kategoriją, kuriai priklauso PBTC, naudos kitus organinius-neorganinius junginius.

(139)

Pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė, kad Brazilija, Kolumbija, Indonezija ir Malaizija yra šalys, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į Kinijos, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria prie didesnių vidutinių pajamų šalių. Šiose šalyse gaminamas tos pačios bendrosios kategorijos ir (arba) sektoriaus, kaip ir tiriamasis produktas, produktas.

(140)

Pastabų dėl nustatytų šalių ekonominio išsivystymo lygio negauta.

(141)

Pastabose dėl pranešimo „Taihe“ sutiko su Komisija, kad tiriamasis produktas buvo gaminamas tik ES, Indijoje ir Kinijoje ir kad kiti organiniai-neorganiniai junginiai turėtų būti bendroji produktų kategorija, kuriai priklauso PBTC.

(142)

Pranešime Komisija nustatė šalis, kuriose gaminami kiti organiniai-neorganiniai junginiai, t. y. Braziliją, Kolumbiją, Indoneziją ir Malaiziją. Be to, Komisija nustatė, kad visose keturiose galimose tipiškose šalyse buvo pakankamai pelningų bendrovių, gaminančių kitus organinius-neorganinius junginius, todėl Komisija galėjo nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą.

(143)

Komisija taip pat išnagrinėjo pagrindinių gamybos veiksnių importą į Braziliją, Kolumbiją, Indoneziją ir Malaiziją.

(144)

Komisija nustatė, kad nė viena iš šių šalių neimportavo DMPI, pagrindinės PBTC gamybos žaliavos. Komisija patikrino kitas galimas šalis, tačiau padarė išvadą, kad beveik nebuvo DMPI importo į didesnes nei vidutines pajamas gaunančias šalis. Todėl Komisija nusprendė naudoti „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA) importo iš visų šalių į visas šalis duomenis neiškraipytam tarptautiniam DMPI lyginamajam dydžiui nustatyti. Nustačiusi, kad DMPI importo iš Kinijos kainos buvo daug mažesnės už importo iš kitų šaltinių kainas (todėl tikėtina, kad jas paveikė šiuo atveju nustatyti iškraipymai), Komisija iš lyginamojo dydžio skaičiavimo pašalino Kinijos kilmės DMPI importą.

(145)

Toliau Komisija nagrinėjo metilakrilato (AM), maleino rūgšties anhidrido (MA), metanolio (MeOH), vidutinio dydžio piltinių produktų talpyklų ir plastikinių kibirų importą į Braziliją, Kolumbiją, Indoneziją ir Malaiziją. Atlikus importo duomenų analizę nustatyta, kad kai kurių pagrindinių gamybos veiksnių importo iš kitų nei Kinija šaltinių į Kolumbiją, Indoneziją ir Malaiziją nepakako, todėl nei Kolumbija, nei Indonezija, nei Malaizija negalėjo būti laikomos tinkama tipiška šalimi. Visų pirma analizė parodė, kad metilakrilato importo iš Kinijos į Kolumbiją dalis sudarė 77 % viso importo. Šio importo kaina buvo vidutiniškai 20 % mažesnė nei importo iš kitų šaltinių nei Kinija (todėl tikėtina, kad jam turėjo įtakos Kinijoje nustatyti iškraipymai). Be to, 62 % vidutinio dydžio piltinių produktų talpyklų importuota iš Kinijos, o jų kainos buvo 44 % mažesnės nei iš kitų šaltinių. Indonezijos atveju maleino rūgšties anhidrido importas iš Kinijos sudarė 91 % viso importo ir jo kaina buvo vidutiniškai 22 % mažesnė nei importo iš kitų šaltinių nei Kinija, o vidutinio dydžio piltinių produktų talpyklų ir plastikinių kibirų importas iš Kinijos sudarė atitinkamai 84 % ir 61 % viso importo, kurio kaina buvo vidutiniškai atitinkamai 44 % ir 26 % mažesnė nei importo iš kitų šaltinių nei Kinija. Malaizijos atveju metilakrilato importo iš Kinijos dalis sudarė 87 % viso importo ir buvo vidutiniškai 36 % mažesnė nei importo iš kitų šaltinių nei Kinija. Be to, maleino rūgšties anhidrido ir plastikinių kibirų importas iš Kinijos sudarė 73 % viso importo, o tai buvo atitinkamai vidutiniškai 73 % ir 18 % mažesnė kaina nei importas iš kitų šaltinių nei Kinija. Brazilijos atveju, priešingai, vienintelė pagrindinė žaliava, kurios svarbus importo šaltinis buvo Kinija (58 %), buvo maleino rūgšties anhidridas. Vidutinė importo iš Kinijos kaina buvo panaši (iš tiesų 3,6 % didesnė) į kitų šaltinių kainas, todėl mažai tikėtina, kad iškraipymai jai darytų poveikį.

(146)

Todėl analizė parodė, kad Brazilija galėtų būti naudojama kaip tinkama tipiška šalis, nes pagrindinių gamybos veiksnių importo kiekis buvo pakankamas ir jam neturėjo reikšmingo poveikio importas iš Kinijos ar kurios nors iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (105) I priede išvardytų šalių. Pažymėtina, kad į Braziliją iš kitų šaltinių nei Kinija importuota 71 % metilakrilato, 100 % metanolio, 85 % vidutinio dydžio piltinių produktų talpyklų ir 57 % plastikinių kibirų.

(147)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija informavo suinteresuotąsias šalis, kad neiškraipytoms kainoms arba lyginamiesiems dydžiams, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę, nustatyti ji kaip tinkamą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketina naudoti Braziliją ir bendroves „Unipar Carbocloro S.A“, „Videolar-Innova S/A“, „Sika S A“, „Braskem Green S.A“, „Basequimica S.A.“ ir „Birla Carbon Brasil LTDA“. Suinteresuotosios šalys buvo raginamos pateikti savo pastabas.

(148)

„Taihe“ teigė, kad tipiška šalimi turėtų būti pasirinkta ne Brazilija, o Turkija. „Taihe“ tvirtino, kad kai kurių gamybos veiksnių, t. y. maleino rūgšties anhidrido, plastikinių kibirų ir vidutinio dydžio piltinių produktų talpyklų (du pastarieji naudojami kaip pakavimo medžiaga), Turkija iš Kinijos importavo mažiau nei Brazilija.

(149)

Tačiau nors kai kurių gamybos veiksnių Turkija iš Kinijos importavo mažiau nei Brazilija, Komisija nustatė, kad viešai prieinami Turkijos kitų organinių ir neorganinių junginių gamintojų duomenys („Orbis“) rodė nepagrįstai aukštą PBA išlaidų lygį (59 %). Todėl Turkija nebuvo laikoma tinkama tipiška šalimi.

(150)

„Taihe“ taip pat tvirtino, kad Komisija neturėjo naudoti GTA importo iš visų šalių į visas šalis duomenų DMPI tarptautinės rinkos kainai nustatyti, o turėjo taikyti tik eksporto iš Malaizijos kainą.

(151)

Komisija su tvirtinimu nesutiko. Nustačiusi, kad nė viena iš didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių neimportavo DMPI, Komisija nusprendė, kad šiuo atveju neiškraipytas tarptautinis lyginamasis dydis buvo tinkamesnis nei eksportas iš Malaizijos, kuri, kaip nustatyta, šiuo atveju nebuvo tinkama tipiška šalis. Be to, Komisija pažymėjo, kad iš Malaizijos eksportuotas kiekis buvo mažas (50 400 tonų iš 867 115 tonų viso pasaulio eksporto, išskyrus Kiniją), o tai dar labiau patvirtino, kad tarptautinis lyginamasis dydis šiuo atveju yra tinkamesnis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(152)

Galiausiai „Taihe“ tvirtino, kad trijų iš šešių Brazilijos bendrovių, atrinktų neiškraipytam PBA išlaidų ir pelno lyginamajam dydžiui apskaičiuoti, duomenys neturėtų būti naudojami, nes šių bendrovių pagrindinė verslo veikla buvo kita nei veikla, priskiriama kitų organinių-neorganinių junginių kategorijai. Šios bendrovės yra: UNIPAR CARBOCLORO S.A, SIKA S A ir BIRLA CARBON BRASIL LTDA. Komisija išnagrinėjo šį tvirtinimą ir patvirtino, kad dvi bendrovės (SIKA S A ir BIRLA CARBON BRASIL LTDA) vykdė kitą pagrindinę verslo veiklą nei priskiriamą kitų organinių-neorganinių junginių kategorijai. Tačiau trečiosios bendrovės UNIPAR CARBOCLORO S.A atveju tokių įrodymų nerasta.

(153)

Į šią informaciją Komisija atsižvelgė sudarydama bendrovių, kurių finansiniai duomenys buvo naudojami neiškraipytiems PBA išlaidų ir pelno lyginamiesiems dydžiams nustatyti, sąrašą, ir peržiūrėjo Brazilijos įmonių sąrašą, įtraukdama įmones, kurių 2024 m. finansiniai duomenys rodė teigiamą pelningumą:

(154)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad tinkama tipiška šalis yra Brazilija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(155)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Brazilija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(156)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

PBTC gamybos veiksniai

(157)

Komisija įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę, kad aprėptų sąnaudas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Siekdama nustatyti šią sumą, Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų patirtas gamybos pridėtines išlaidas, susijusias su tiriamojo produkto gamyba, išreiškė naudotų žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tą pačią procentinę dalį pridėjo prie neiškraipytų tų pačių žaliavų sąnaudų, kad nustatytų neiškraipytas gamybos pridėtines išlaidas. Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų pridėtinių išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas siekiant apskaičiuoti neiškraipytas gamybos pridėtines išlaidas.

(158)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti importo muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją ir Reglamento (ES) 2015/755 (112) I priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš Kinijos į tipišką šalį, nes 132 ir 133 konstatuojamosiose dalyse padarė išvadą, kad šiuo atveju naudoti Kinijos vidaus rinkos kainų ir sąnaudų duomenis netinka dėl didelių iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms.

(159)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dėl kelių gamybos veiksnių patirtos faktinės sąnaudos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį (mažiau nei 2 %). Kadangi joms naudota vertė neturėjo pastebimos įtakos dempingo skirtumo skaičiavimui, nepriklausomai nuo naudoto šaltinio, Komisija nusprendė šias sąnaudas priskirti prie vartojamųjų priemonių.

(160)

Siekdama nustatyti neiškraipytą žaliavų kainą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, Komisija naudojo tipiškos šalies importo statistikoje nurodytą CIF vertę, kuri skelbiama GTA. Prie CIF verčių buvo pridėti atitinkami importo muitai, kurie paskelbti „MacMap“.

(161)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija manė, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančių gamintojų žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis siekiant įvertinti žaliavų, pristatytų į bendrovės gamyklą, neiškraipytas vežimo išlaidas.

(162)

Tarptautinė darbo organizacija (toliau – TDO) skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Brazilijos ekonomikos sektoriuose. Komisija naudojo naujausius turimus 2024 m. statistinius duomenis apie vidutines darbo sąnaudas, pateiktus TDO statistikos departamento Brazilijos gamybos sektoriuje, kuris atitinka statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, paprastai vadinamą NACE, apimantį darbo sąnaudas kitų organinių pagrindinių cheminių medžiagų gamybos sektoriuje (113).

(163)

Paskelbus pranešimą „Lanxess“ teigė, kad Brazilijos darbo sąnaudų lyginamajam dydžiui nustatyti turėtų būti naudojami ne TDO statistikos departamento duomenys, o Instituto Brasileiro de Geografia e Estatística (IBGE) paskelbti oficialūs Brazilijos nacionaliniai statistiniai duomenys. Komisija išnagrinėjo „Lanxess“ pateiktus duomenis ir nustatė, kad turima IBGE statistinė informacija nesutapo su tiriamuoju laikotarpiu, todėl ji buvo laikoma mažiau tinkama nei 2024 m. TDO statistikos departamento duomenys, apimantys bent pusę tiriamojo laikotarpio. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(164)

Elektros energijos kainas bendrovėms (pramoniniams naudotojams) Brazilijoje skelbia Brazilijos kasyklų ir energetikos ministerija (Ministério de Minas e Energia). Komisija naudojo 2024 m. pramoninės elektros energijos kainų duomenis (114) atitinkamame suvartojimo intervale BRL/kWh, paskelbtus 2025 m. liepos 14 d.

(165)

Komisija naudojo vidutines vandens kainas Brazilijoje, kurias „Sanel Brazil“ (115) taikė 2025 m., t. y. 13,36 CNY/m3.

(166)

Komisija garo kainą Brazilijoje tiriamuoju laikotarpiu apskaičiavo taikydama JAV energetikos departamento (116) pasiūlytą metodiką, pagrįstą dujų, reikalingų jam pagaminti, sąnaudomis. Gauta vidutinė TL kaina svyravo nuo 206 iki 252 CNY už toną.

(167)

Siekdama nustatyti šalutinių produktų lyginamąjį dydį, Komisija naudojo šalutinių produktų vertės ir pradinės žaliavos vertės santykį, užregistruotą eksportuojančių gamintojų apskaitos sistemoje, ir taikė šį santykį lyginamajam dydžiui, gautam iš GTA.

(168)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kad būtų atsižvelgta į sąnaudas, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį.

(169)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančio gamintojo faktiškai patirtų gamybos išlaidų dalis. Ši procentinė dalis buvo pridėta prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų.

(170)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija rėmėsi 153 konstatuojamojoje dalyje nurodytų bendrovių 2024 m. finansiniais duomenimis, gautais iš „Orbis“.

(171)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(172)

Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo individualius gamybos veiksnius. Šie suvartojimo rodikliai buvo patikrinti per tikrinamąjį vizitą. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje, kaip aprašyta 3.2.5.3 skirsnyje.

(173)

Nustačiusi neiškraipytas gamybos sąnaudas, Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas, pelną ir nusidėvėjimą, kaip nurodyta 169–170 konstatuojamosiose dalyse.

(174)

Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtos PBA išlaidos sudarė 21,0 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 20,0 %.

(175)

Pagal tai Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo produkto rūšies normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(176)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves importuotojas.

(177)

Jeigu eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportuoja tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(178)

Kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje, eksportuojančių gamintojų, kurie nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo per susijusias bendroves importuotojas, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas sąnaudas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į gautą pelną (4,6 %), kuris atitinka bendradarbiaujančio nesusijusio importuotojo pelną.

(179)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Šiuo atveju Komisija nusprendė atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant, kad: i) jos labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) būtų atsižvelgta į įvairius veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(180)

Kaip paaiškinta 171 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo nustatyta gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis esant tokiam prekybos lygiui. Todėl normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

(181)

Siekiant, kad eksporto kaina labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į frachtą, draudimą, tvarkymo ir krovos išlaidas.

(182)

Buvo koreguojama atsižvelgiant į toliau nurodytus veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui – kredito išlaidas ir banko mokesčius.

(183)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(184)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(185)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą apskaičiavo kaip atrinktų eksportuojančių gamintojų vidutinį svertinį dempingo skirtumą pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį.

(186)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas 210,4 % laikinasis dempingo skirtumas.

(187)

Visiems kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta viso importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą per TL dalimi, nustatyta remiantis skundo pateikėjo pateikta informacija.

(188)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė daugiau kaip 80 % viso importo per TL. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad dempingo skirtumą nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams būtų tikslinga nustatyti pagal atrinktai bendradarbiaujančiai bendrovei nustatytą didžiausią dempingo skirtumą – 219,4 %.

(189)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(190)

Panašų produktą per tiriamąjį laikotarpį Sąjungoje gamino vienintelis gamintojas – „Lanxess“. Todėl ši bendrovė sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(191)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug [7 200–9 600] tonų. Komisija šį skaičių grindė patikrintais skundo pateikėjo klausimyno atsakymais.

(192)

Komisija šį skaičių grindė patikrintais skundo pateikėjo klausimyno atsakymais ir bendradarbiaujančių Kinijos gamintojų pateiktais atrankos klausimyno atsakymais, kuriuose nurodytas visas importas iš Kinijos nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(193)

Sąjungos suvartojimo (117) raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(194)

2022–2023 m. Sąjungos suvartojimas sumažėjo 5 %, o 2024 m. pasiekė beveik tokį patį lygį kaip 2022 m. Tada per TL suvartojimas sumažėjo iki 2023 m. lygio. 2022 ir 2023 m. svyravimai atspindi prekybos sutrikimų po COVID-19 poveikį. 2022 m. Sąjungos PBTC naudotojai sukaupė atsargų, kad galėtų numatyti tiekimo trūkumą, dėl kurio dirbtinai ir laikinai padidėjo suvartojimas.

(195)

Nors PBTC suvartojimas Sąjungoje per TL sumažėjo 7 %, palyginti su 2022 m. lygiu, tokia raida per TL veikiau rodo, kad padėtis normalizavosi, atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. suvartojimo lygį lėmė dėl COVID-19 padidėjęs atsargų kiekis.

(196)

Bet kuriuo atveju iš bendro nagrinėjamojo laikotarpio vaizdo matyti, kad Sąjungos suvartojimas išliko gana stabilus, o svyravimai skirtingais metais daugiausia buvo susiję su medžiagos atsargų padidėjimu arba sumažėjimu.

(197)

Nagrinėjamojo produkto KN kodas yra 2931 49 80 . Tačiau tai yra likutinis kodas, taikomas kitiems organiniams-neorganiniams junginiams, kurie apima daug įvairių cheminių junginių, kurių spektras gerai platesnis nei šiame tyrime nagrinėjamo produkto. Kadangi nebuvo išsamių statistinių duomenų ar kito patikimo lyginamojo dydžio importo iš Kinijos apimčiai apskaičiuoti, Komisija kaip importo apimties pagrindą naudojo pardavimo eksportui nagrinėjamuoju laikotarpiu duomenis, kuriuos atrankos klausimyno atsakymuose pateikė atliekant tyrimą bendradarbiavę Kinijos eksportuojantys gamintojai. Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, nes nurodyta apimtis buvo didesnė nei skundo pateikėjo apskaičiuota importo apimtis.

(198)

Importo iš Kinijos rinkos dalis nustatyta remiantis tuo pačiu pagrindu kaip ir importo apimtis.

(199)

Importo iš Kinijos į Sąjungą raida:

3 lentelė

Importo kiekis ir rinkos dalis

(200)

Vertinant absoliučiaisiais skaičiais, importas iš Kinijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo daugiau kaip 2 500 tonų, t. y. beveik [18–20] % viso Sąjungos suvartojimo tiriamuoju laikotarpiu. Bendra importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo nuo jau ir taip didelės [38–51] % 2022 m. iki ypač didelės [57–76] % tiriamuoju laikotarpiu. Apskritai importas iš Kinijos tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2022 m., padidėjo 38 %.

(201)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi atliekant tyrimą bendradarbiavusių Kinijos eksportuojančių gamintojų atrankos atsakymais. Priverstinis kainų mažinimas dėl importo tiriamuoju laikotarpiu buvo nustatytas remiantis atrinktų eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos gamintojo pateiktais klausimyno atsakymais, taip pat nesusijusių importuotojų atsakymais (dėl išlaidų po importo).

(202)

Importo iš Kinijos į Sąjungą vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kaina (EUR už toną)

(203)

Vidutinė importo iš Kinijos kaina labai sumažėjo – nuo 2 134 EUR už toną 2022 m. iki 1 229 EUR už toną 2023 m., o 2024 m. ir per TL dar labiau sumažėjo, t. y. atitinkamai iki 1 011 EUR už toną ir 976 EUR už toną.

(204)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė vieneto importo dempingo kaina iš Kinijos sumažėjo 54 %. Jau nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje importo iš Kinijos kainos buvo mažesnės už stebėtas Sąjungos pardavimo kainas, kaip parodyta 4 ir 8 lentelėse. Tačiau nuo 2023 m. ir nepertraukiamai iki nagrinėjamojo laikotarpio pabaigos kainų skirtumas tapo dar didesnis (pavyzdžiui, tiriamuoju laikotarpiu Kinijos kainos buvo [35–45] % mažesnės už Sąjungos pardavimo kainas).

(205)

Priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė lygindama:

(206)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos. Palyginus gautas rezultatas išreikštas Sąjungos gamintojo teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo iš Kinijos Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas siekė 20–40 %.

(207)

Be to, Komisija pastebėjo, kad per tiriamąjį laikotarpį dėl importo dempingo kaina taip pat labai smukdytos kainos (kaip matyti iš sumažėjusio pelningumo), nes Sąjungos pramonė PBTC pardavė už gamybos sąnaudas mažesnėmis kainomis.

(208)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(209)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi vienintelio Sąjungos gamintojo patikrintuose klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Mikroekonominius rodiklius Komisija taip pat vertino remdamasi vienintelio Sąjungos gamintojo klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis.

(210)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(211)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(212)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(213)

Panašaus produkto gamyba Sąjungoje, palyginti su likusiu nagrinėjamuoju laikotarpiu, 2022 m. akivaizdžiai mažėjo: 2023 m. – TL gamyba sumažėjo maždaug 30–45 %. Nors gamybos lygis 2024 m. – TL, palyginti su 2023 m., pagerėjo, tai galima paaiškinti tuo, kad suvartojimas padidėjo po to, kai 2023 m. naudotojai suvartojo didelę dalį 2022 m. sukauptų atsargų. Bet kuriuo atveju 2024 m. – TL Sąjungos pramonės gamybos lygis pasiekė tik apie 70 % nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje užfiksuotos gamybos apimties.

(214)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko stabilūs ir 2023 m. – TL sumažėjo tik 1–2 %, o tai rodo, kad vienintelis Sąjungos gamintojas nesustabdė gamybos ir neįrengė papildomų pajėgumų.

(215)

Pajėgumų naudojimas, kaip ir gamybos raida (žr. 213 konstatuojamąją dalį), po 2022 m. labai sumažėjo ir iki tiriamojo laikotarpio nuolat buvo mažas. Pajėgumų naudojimas 2023 m. sumažėjo gerokai mažiau nei 50 % ir per TL išliko tik [38–48] %.

(216)

Sąjungos pramonės pardavimo kiekio ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(217)

Sąjungos gamintojo pardavimo apimtis labai sumažėjo nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios (2022 m.) iki likusio nagrinėjamojo laikotarpio (2023 m. – TL). Nors 2022 m. pardavimo apimtis buvo [6 500–8 700] tonų, vėlesniais metais ji smarkiai sumažėjo, o pardavimo apimtis per TL sudarė tik maždaug pusę 2022 m. Sąjungos gamintojo parduoto kiekio.

(218)

Kalbant apie Sąjungos pramonės rinkos dalies raidą, bendra neigiama tendencija buvo aiškiai matoma per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, o didžiausia rinkos dalis prarasta, vertinant metinį vidurkį, tarp 2022 m. ir likusio nagrinėjamojo laikotarpio, kai Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo [45–60] % (2022 m.) iki [27–35] % 2023 m. – TL laikotarpiu.

(219)

Rinkos dalis, taip pat gamybos lygis ir veiklos lygis sumažėjo dėl PBTC importo dempingo kaina iš Kinijos, kurio rinkos dalis padidėjo (žr. 200 konstatuojamąją dalį) vienintelio Sąjungos gamintojo sąskaita.

(220)

Nors Sąjungos suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 7 %, o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo daugiau – 46 %. Todėl Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį dėl šiuo metu dominuojančio importo iš Kinijos.

(221)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(222)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas Sąjungoje sumažėjo 30 %, o našumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo tik 3 %, atsižvelgiant į tai, kad užimtumo lygio sumažėjimas iš esmės atitiko gamybos sumažėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu (išskyrus 2023 m., kai staigus gamybos sumažėjimas dar nebuvo susijęs su darbuotojų skaičiaus mažinimu).

(223)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš Kinijos apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(224)

Tai pirmas nagrinėjamojo produkto antidempingo tyrimas. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

(225)

Sąjungos gamintojo vidutinių svertinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(226)

Iš lentelės duomenų matyti, kaip keitėsi vieneto pardavimo kaina Sąjungos rinkoje, palyginti su atitinkamomis gamybos sąnaudomis.

(227)

Jau 2022 m. vidutinės pardavimo kainos buvo mažesnės už vidutines vieneto gamybos sąnaudas. Po to, kai naudotojų pramonė sumažino atsargas ir buvo daromas spaudimas dėl importo dempingo kaina, Sąjungos gamintojo padėtis dar labiau pablogėjo. Dėl tokio pablogėjimo Sąjungos gamintojo pardavimo kainos buvo smukdomos, o kainos buvo gerokai mažesnės už gamybos sąnaudas, visų pirma nuo 2023 m. iki TL.

(228)

Šis kainų smukdymas įvyko tokiomis aplinkybėmis, kai, nors gamybos sąnaudos po 2023 m., kai energetikos krizė nuslūgo, buvo pakoreguotos, pardavimo kaina sumažėjo dar labiau, kaip parodyta 8 lentelėje. Apskritai tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2022 m., gamybos sąnaudos sumažėjo 12 %, o vidutinė pardavimo kaina sumažėjo didesniu skirtumu, t. y. 38 %. Todėl Sąjungos gamintojas nuo 2023 m. iki tiriamojo laikotarpio patyrė didelių nuostolių.

(229)

Sąjungos gamintojo vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(230)

Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo palyginti stabilios: 2023–2024 m., palyginti su 2022 m., jos sumažėjo atitinkamai 5 % ir 2 %, o tiriamuoju laikotarpiu iš esmės grįžo į 2022 m. lygį.

(231)

Sąjungos gamintojo atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(232)

Metų pabaigos laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, padidėjo nuo 5 % 2022 m. iki 13 % 2023 m. ir net 14 % tiriamuoju laikotarpiu, o per nagrinėjamąjį laikotarpį labiausiai buvo juntamas importo dempingo kaina iš Kinijos poveikis.

(233)

Sąjungos gamintojo pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(234)

Komisija bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. 2022 m. tiekimo grandinių sutrikimai paveikė Kinijos eksportą ir sumažino PBTC pasiūlą. 2022 m., jau susidūrusi su didele importo iš Kinijos apimtimi, bendrovė „Lanxess“ gavo tik nedidelį pelną. Todėl nuo 2023 m. Sąjungos gamintojo padėtis tapo netvari, nes jo pardavimo apimtis ir kainos sumažėjo gerokai žemiau jo gamybos sąnaudų, todėl 2023 m. – tiriamuoju laikotarpiu padėtis tapo labai nuostolinga.

(235)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojo pajėgumas pačiam finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto analizė parodė didelį nuosmukį 2023 m., kuris tęsėsi iki nagrinėjamojo laikotarpio pabaigos ir atitiko tendenciją, stebimą pagal kitus pagrindinius žalos rodiklius.

(236)

Nuo 2023 m. investicijos taip pat mažėjo. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį „Lanxess“ investicijos labai sumažėjo (84 %) ir daugiausia buvo susijusios su mašinų technine priežiūra. 2023 m. – TL smarkiai sumažėjusios investicijos atspindėjo nuostolingą PBTC pardavimo Sąjungoje raidą.

(237)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Atsižvelgiant į pirmiau aprašytus pokyčius, nuo 2022 m. iki nagrinėjamojo laikotarpio pabaigos ji nuolat mažėjo.

(238)

Kalbant apie pajėgumą padidinti kapitalą, dėl blogėjančios verslo aplinkos Sąjungos pramonei pritraukti kapitalą tapo gerokai brangiau ir sunkiau. Bet kuriuo atveju Komisija nemano, kad pajėgumas padidinti kapitalą galėtų kaip nors paveikti žalos vertinimą šioje byloje.

(239)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pagrindinių makroekonominių rodiklių raida buvo neigiama: Sąjungos gamybos apimtis sumažėjo 32 %, pajėgumų naudojimas – 31 %, Sąjungos pardavimo apimtis – 46 %, o našumas – 30 %. Minėti rodikliai labai sumažėjo, daugiausia nuo 2023 m., ir tokia neigiama tendencija išliko likusią nagrinėjamojo laikotarpio dalį.

(240)

Panaši padėtis buvo ir mikroekonominių rodiklių atveju. Pardavimo Sąjungoje pelningumas buvo (šiek tiek) teigiamas tik 2022 m., tačiau po to sumažėjo ir 2023 m. Sąjungos pramonės veikla tapo nuostolinga. Panašiai, pinigų srautas, kuris nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje buvo teigiamas, nuo 2023 m. tapo neigiamas. Gamybos procentine dalimi išreikštos metų pabaigos atsargos nuo 2023 m. padidėjo daugiau kaip 10 %, kai didėjančio importo iš Kinijos poveikis Sąjungos pramonei tapo nebetvarus.

(241)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos apimtis padidėjo 38 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu metiniam suvartojimui sumažėjus daugiau kaip 1 000 tonų, metinis importas iš Kinijos per tą patį laikotarpį padidėjo daugiau kaip 2 500 tonų. Dėl to atitinkamai padidėjo eksporto iš Kinijos dalis rinkoje (kurią sudaro „Lanxess“ ir Kinijos eksportuotojai), nes dėl Kinijos kainų nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamosios šalies eksportuotojų priverstinio kainų mažinimo skirtumai buvo dideli ir svyravo nuo 20 % iki 40 % (kaip nurodyta 206 konstatuojamojoje dalyje).

(242)

Dėl importo mažomis dempingo kaina iš Kinijos taip pat buvo labai smukdomos Sąjungos pramonės kainos. Todėl Sąjungos pramonė negalėjo parduoti net gamybos sąnaudas padengiančiomis kainomis (nepaisant sąnaudų mažėjimo tendencijos po 2023 m.) ir nuo 2023 m. tapo nuostolinga.

(243)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynosios investicijos sumažėjo net 84 %, investicijų grąža ir pinigų srautas nuo 2023 m. tapo neigiami, o darbuotojų skaičius nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 30 %. Tai rodo, kad Sąjungos pramonė susiduria su egzistencine grėsme dėl padidėjusio importo dempingo kaina srauto, o „Lanxess“ jau yra gerokai sumažinusi savo darbuotojų skaičių.

(244)

Neigiami finansinių rodiklių, kaip antai pelno, pinigų srauto ir investicijų grąžos, pokyčiai turėjo įtakos Sąjungos pramonės gebėjimui daryti bet kokias dideles investicijas, o tai trukdė jos augimui.

(245)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(246)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš Kinijos Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl kitų veiksnių nei importas dempingo kaina iš Kinijos, nebūtų priskirta importui dempingo kaina. Šie veiksniai buvo importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos gamintojo eksportas, žaliavų sąnaudų svyravimų poveikis ir paklausa Sąjungos rinkoje.

(247)

Importo iš Kinijos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 38 % – nuo 6 742 tonų 2022 m. iki 9 290 tonų tiriamuoju laikotarpiu. Šis reikšmingas padidėjimas, kaip paaiškinta 200 konstatuojamojoje dalyje, sutapo su 7 % suvartojimo vidaus rinkoje sumažėjimu, o Sąjungos gamintojo pardavimas vidaus rinkoje per tą patį laikotarpį sumažėjo 46 %.

(248)

Todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu Kinijos rinkos dalis padidėjo nuo [38–51] % iki [57–76] %. Tuo tarpu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo tokia pačia dalimi (atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos rinką iš esmės aptarnauja tik „Lanxess“ ir Kinijos eksportuojantys gamintojai), t. y. nuo [45–60] % iki vos [26–35] % tiriamuoju laikotarpiu.

(249)

Jau nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, nepaisant tiekimo grandinių sutrikimų ir išskirtinio pirkėjų atsargų lygio, Sąjungos gamintojas susidūrė su dideliu importu iš Kinijos. Nuo 2023 m. importo dempingo kaina poveikis tapo dar aštresnis, nes importo rinkos dalis toliau didėjo ir vis labiau darė spaudimą sunkumų patiriančios Sąjungos pramonės kainoms. Nors 2022 m. Sąjungos gamintojas vis dar sugebėjo gauti nedidelį pelną, vėlesniu laikotarpiu spaudimas, kurį sukėlė didėjanti importo apimtis dempingo kainomis, gerokai mažesnėmis už Sąjungos gamintojo gamybos sąnaudas, Sąjungos pramonei tapo nepakeliamas. Sąjungos pramonė negalėjo padidinti pardavimo kainos, kad padengtų gamybos sąnaudas, nes susidūrė su nesąžininga PBTC importo iš Kinijos konkurencija. Siekdami sumažinti gamybos apimties ir rinkos dalies nuostolius, Sąjungos gamintojas buvo priverstas mažinti kainas atsisakydamas dalies pelningumo. Nuo 2023 m. Sąjungos pramonė tapo labai nuostolinga. Taigi, dėl importo dempingo kaina iš Kinijos Sąjungos pramonės kainos smukdomos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje.

(250)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija preliminariai nustatė, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala dėl importo dempingo kaina iš Kinijos, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje. Tokia žala darė poveikį ir pardavimo apimčiai, ir kainoms.

(251)

Remiantis skundu, be Kinijos, tiriamuoju laikotarpiu buvo importuojamas nedidelis produkto kiekis iš Indijos (apie 0,1 % Sąjungos suvartojimo). Todėl importas iš Kinijos iš esmės yra vienintelis alternatyvus tiriamojo produkto tiekimo Sąjungoje šaltinis. Apibendrinant, atsižvelgiant į tai, kad iš trečiųjų šalių praktiškai neimportuota, tai negalėjo daryti tikėtino poveikio importo dempingo kaina ir materialinės žalos Sąjungos pramonei priežastiniam ryšiui.

(252)

Sąjungos gamintojo eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Sąjungos gamintojo eksportas

(253)

Panašiai kaip gamybos apimtis ir pardavimas vidaus rinkoje, Sąjungos pramonės eksporto apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai sumažėjo, daugiausia – nuo 2023 m. Be to, eksporto kainos atitiko tą pačią tendenciją kaip ir kainos Sąjungos rinkoje.

(254)

Tačiau eksportas nesusijusiems pirkėjams sudarė tik apie [7–10] % viso Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje, t. y. apie 5 % jos gamybos nagrinėjamuoju laikotarpiu. Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad nors Sąjungos pramonės eksportas turėjo įtakos materialinei žalai, dėl jo importo dempingo kaina iš Kinijos ir nustatytos žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

(255)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos rinka iš tiesų sumažėjo 7 %, nors laikotarpiu iki tiriamojo laikotarpio išliko iš esmės stabili. Įprastomis konkurencijos sąlygomis, mažėjančioje rinkoje visų rinkos dalyvių pardavimo apimtis turėtų mažėti daugiau ar mažiau vienodai. Tačiau šiuo atveju importo iš Kinijos rinkos dalis Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo dar [20–25] procentiniais punktais, o tai pakenkė Sąjungos pramonei, kurios rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo tokiu pačiu mastu. Taigi nustatyta, kad paklausos sumažėjimas šiuo atveju materialinės žalos Sąjungos pramonei nepadarė.

(256)

Žaliavų kainos neišvengiamai turi įtakos bet kurio produkto kainodarai. Šiuo atveju Sąjungos gamintojas sugebėjo padidinti pardavimo kainas, kad absorbuotų didėjančias gamybos sąnaudas ir pasiektų tam tikrą pelno lygį nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Tačiau nuo 2023 m., nepaisant laipsniško žaliavų kainų mažėjimo, bendrovė „Lanxess“ buvo priversta parduoti PBTC už sąnaudas mažesne kaina dėl padidėjusio Kinijos PBTC srauto agresyviomis kainomis. Negalėjimas perkelti padidėjusių sąnaudų ir mažėjantis pelningumas buvo tik importo dempingo kaina padarytos žalos apraiška, o ne savaiminis veiklos rezultatų sumažėjimas. Todėl žaliavų sąnaudų svyravimas nagrinėjamuoju laikotarpiu negali būti laikomas veiksniu, silpninančiu importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinį ryšį.

(257)

Nustatytas importo dempingo kaina iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys. Laikotarpiai, kai labai padidėjo importo dempingo kaina apimtis ir rinkos dalis ir pradėjo prastėti Sąjungos pramonės veiklos rezultatai, sutapo – visų pirma tai buvo pastebima nuo 2023 m. Rinkoje, kurioje sumažėjo paklausa, dėl padidėjusios importo dempingo kaina apimties sumažėjo Sąjungos pramonės veiklos tempas ir gebėjimas nustatyti kainas, kuriomis būtų galima absorbuoti gamybos sąnaudas, o tai yra aiškus požymis, kad kainos buvo smukdomos. Dėl šios padėties nuo 2023 m. Sąjungos gamintojas patyrė nuostolių.

(258)

Komisija išnagrinėjo kitus galimus veiksnius, kurie galėjo daryti poveikį Sąjungos pramonės padėčiai. Komisija nustatė šių veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir įvertino jį atskirai nuo žalingo importo dempingo kaina poveikio.

(259)

Dėl importo iš kitų trečiųjų šalių poveikio Komisija padarė išvadą, kad, išskyrus nereikšmingą importą iš Indijos, importas iš trečiųjų šalių nebuvo vykdomas (žr. 251 konstatuojamąją dalį). Todėl šis veiksnys negalėjo padaryti jokios žalos Sąjungos pramonei. Panašiai eksportas nesusijusiems pirkėjams sudarė tik nedidelę viso Sąjungos pramonės pardavimo dalį (žr. 254 konstatuojamąją dalį) ir, nors Sąjungos pramonės eksportas galėjo prisidėti prie materialinės žalos, jis nesusilpnino importo dempingo kaina iš Kinijos ir nustatytos žalos priežastinio ryšio.

(260)

Galiausiai materialinė žala nebuvo padaryta nei dėl žaliavų kainų svyravimo, nei dėl nedidelio Sąjungos suvartojimo sumažėjimo nagrinėjamuoju laikotarpiu. Importo dempingo kaina daromas spaudimas pardavimo kainoms atspindėjo Sąjungos pramonės nesugebėjimą perkelti net mažėjančių gamybos sąnaudų. Be to, didelis Sąjungos pramonės rinkos dalies praradimas Sąjungos rinkoje, nepaisant tik šiek tiek sumažėjusios paklausos, veikiau rodo kainų smukdymą dėl didėjančios importo iš Kinijos mažomis kainomis apimties ir dėl šio importo dempingo kaina patirtą žalą.

(261)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo dempingo kaina iš Kinijos ir kad dėl kitų veiksnių (importo iš kitų šalių, Sąjungos pramonės eksporto, žaliavų sąnaudų svyravimų ir paklausos sumažėjimo), vertinamų atskirai arba bendrai, importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo ir nebuvo nutrauktas. Žala susijusi su sumažėjusia rinkos dalimi, gamyba, gamybos pajėgumų naudojimu, užimtumo lygiu, pelningumu, laikotarpio pabaigos atsargomis, pinigų srautu ir investicijų grąža. Be to, kaip paaiškinta 249 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės kainos buvo smukdomos dėl importo dempingo kaina iš Kinijos.

(262)

Žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje ir 7 straipsnio 2d dalyje.

(263)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš tiriamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(264)

Vienintelio Sąjungos gamintojo pelnas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo mažesnis nei 6 %, o pagrįsto pelningumo laikotarpiu iki to laikotarpio nebuvo pateikta. Todėl nė vieni šie metai netiktų tiksliniam pelnui nustatyti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį. Be to, Sąjungos gamintojas nepateikė pagrįsto tvirtinimo dėl prarastų investicijų ar MTP ir inovacijų išlaidų. Atsižvelgdama į šiuos faktus nežalingai kainai nustatyti Komisija naudojo minimalų 6 % tikslinį pelną, kuris buvo pridėtas prie Sąjungos pramonės faktinių gamybos sąnaudų.

(265)

Be to, kadangi nebuvo pateikta pagrįstų tvirtinimų pagal 7 straipsnio 2d dalį dėl esamų ar būsimų sąnaudų, kurios gali susidaryti dėl daugiašalių aplinkos susitarimų ir jų protokolų arba išvardytų TDO konvencijų, prie tokios nustatytos nežalingos kainos nebuvo pridėtos jokios kitos sąnaudos.

(266)

Tuomet Komisija, remdamasi atrinktų Kinijos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su Sąjungos gamintojo tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, nustatė priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą. Taip palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės CIF vertės procentine dalimi.

(267)

Priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui apibrėžiamas taip pat kaip dempingo skirtumas toms bendrovėms ir importui (žr. 3.5 skirsnį).

(268)

Šiuo atveju skundo pateikėjas tvirtino, kad esama žaliavų rinkos iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Todėl, siekdama atlikti tinkamo priemonių lygio vertinimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį pirmiausia nustatė muito dydį, būtiną Sąjungos pramonės padarytai žalai pašalinti, jeigu nebūtų iškraipymų. Tada Komisija ištyrė, ar atrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas būtų didesnis už jų priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą.

(269)

Skundo pateikėjas skunde pateikė pakankamai įrodymų, kad Kinijoje esama nagrinėjamojo produkto žaliavų rinkos iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Remiantis skunde pateiktais įrodymais, fosforo trichloridui (toliau – PCl3), kuris sudaro daugiau nei 17 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų, Kinijoje taikomas 0 % PVM grąžinimas.

(270)

Todėl, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį Komisija išnagrinėjo įtariamą iškraipymą ir visus kitus iškraipymus Kinijoje, kuriems taikoma pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalis.

(271)

Pirma, Komisija nustatė pagrindines žaliavas, kurias kiekvienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų naudoja nagrinėjamajam produktui gaminti. Trys atrinkti eksportuojantys gamintojai nenaudoja PCl3 kaip žaliavos PBTC gaminti. Vietoj to jie perka DMPI, t. y. cheminę medžiagą, pagamintą iš PCl3 ir metanolio. Taigi PCl3 yra PBTC pradinės grandies žaliava, nes tai yra į DMPI, kuri yra pagrindinė PBTC žaliava, įterpta žaliava. Todėl, net jei atrinkti eksportuojantys gamintojai neperka PCl3, jie naudojasi bet kokiu galimu žaliavų rinkos iškraipymu, darančiu poveikį PCl3.

(272)

Su 7 straipsnio 2a dalyje nurodytais iškraipymais susijusios žaliavos buvo apibrėžtos kaip žaliavos, sudarančios ne mažiau kaip 17 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų. Komisija pirmiausia nustatė kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo gamybos veiksnius. Pirma, Komisija remdamasi skundo pateikėjo pateiktais duomenimis apie jo paties DMPI gamybos procesą, įskaitant žaliavas, energiją, darbą ir pridėtines išlaidas, nustatė, kiek PCl3 reikia vienai tonai DMPI pagaminti. Tada Komisija, remdamasi atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktais suvartojimo santykiais ir kiekvienam gamybos veiksniui taikydama neiškraipytas kainas Brazilijoje, nustatė, kokią gamybos sąnaudų dalį PBTC gamyboje kiekvienam iš atrinktų eksportuojančių gamintojų sudarė DMPI. Galiausiai Komisija pridėjo PCl3 procentinę dalį DMPI gamybos sąnaudose prie DMPI procentinės dalies PBTC gamybos sąnaudose. Taigi Komisija nustatė, kad PCl3 sudarė daugiau kaip 17 % kiekvieno iš trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų PBTC gamybos sąnaudų.

(273)

Po to Komisija nagrinėjo, ar PCl3 kaina buvo iškraipyta taikant vieną iš pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje išvardytų priemonių: dvigubos kainodaros sistemas, eksporto mokesčius, papildomus eksporto mokesčius, eksporto kvotas, eksporto uždraudimą, fiskalinį eksporto mokestį, licencijų išdavimo reikalavimus, minimalią eksporto kainą, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo sumažinimą ar panaikinimą, eksportuotojams taikomą apribojimą, kai muitinės procedūros atliekamos tik tam tikrose įstaigose, pripažintų eksportuotojų sąrašą, vidaus rinkos prievoles, uždarąją kasybą. Šiuo tikslu Komisija naudojosi Kinijos PVM tarifams skirta interneto svetaine (118), kurioje patvirtinta, kad PCl3 taikomas 13 % PVM, o eksporto PVM per TL grąžintas 0 %.

(274)

Po to Komisija PCl3 kainą palygino su kaina tipiškoje tarptautinėje rinkoje. Kadangi nė vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų nepirko PCl3, Komisija naudojo viešai prieinamus Kinijos cheminių medžiagų kainų duomenis (119), iš kurių matyti, kad Kinijos PCl3 kainos per TL buvo vidutiniškai 5 714 CNY. Komisija šią kainą palygino su GTA statistiniais duomenimis apie PCl3 importą iš visų šalių į visas šalis per TL, kurio vidutinė svertinė kaina buvo 11 136 CNY. Kadangi Kinijos PCl3 kainos sudarė 51 % tarptautinių importo kainų, Komisija padarė išvadą, kad kainos Kinijoje buvo gerokai mažesnės už kainas tipiškoje tarptautinėje rinkoje.

(275)

Komisija padarė išvadą, kad PCl3 kaina yra iškraipyta, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį.

(276)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2b dalimi, Komisija nagrinėjo, ar galima daryti aiškią išvadą, kad laikinųjų muitų sumos nustatymas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį atitiktų Sąjungos interesus. Sąjungos interesai nustatyti įvertinus visą su šiuo tyrimu susijusią informaciją, įskaitant nepanaudotus pajėgumus eksportuojančioje šalyje, konkurenciją dėl žaliavų ir poveikį Sąjungos bendrovių tiekimo grandinėms.

(277)

Komisija aktyviai prašė suinteresuotųjų šalių pateikti informaciją, kuria remiantis būtų galima nustatyti, ar taikoma pagrindinio reglamento 2 arba 2a dalis. Visos suinteresuotosios šalys buvo paragintos pranešime apie inicijavimą pateikti susijusią informaciją. Kinijos vyriausybei buvo pateiktas specialus klausimynas, o informacijos taip pat prašyta klausimynuose, kurie inicijavus tyrimą buvo prieinami visoms suinteresuotosioms šalims.

(278)

Eksportuojantys gamintojai turi daugiau kaip 25 000 tonų PBTC nepanaudotų pajėgumų, t. y. beveik dvigubai daugiau nei Sąjungos suvartojimas per TL. Todėl yra tikimybė ir paskata, kad PBTC importas dempingo kaina iš Kinijos ir toliau dideliais kiekiais pateks į Sąjungos rinką, net jei muitų dydis bus nustatytas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį.

(279)

Vertinant konkurenciją dėl žaliavų daugiausia dėmesio skirta fosforo trichloridui (PCl3). PCl3 gaminti reikalingos žaliavos yra geltonasis fosforas (P4) ir chloras (CL2). Pagrindinis PCl3 gamybos išteklius yra geltonasis fosforas, kuris yra PBTC gamybos pradinės grandies išteklius tiek Sąjungoje, tiek Kinijoje. Iš tiesų didelė konkurencija dėl žaliavų vyksta būtent dėl geltonojo fosforo. Geltonasis fosforas gaminamas tik keliuose pasaulio regionuose, kuriuose yra fosfato atsargų, t. y. Kinijoje, Kazachstane ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

(280)

Nors fosforas yra prieinamas Kinijos vidaus rinkoje, Sąjungos gamintojai neturi vidaus šaltinio ir turi jį importuoti iš trečiųjų šalių, daugiausia iš Kazachstano ar Kinijos, ir pirkti atviroje rinkoje, kurioje kainas lemia pasaulinė pasiūlos ir paklausos dinamika, energijos sąnaudos ir geopolitiniai veiksniai. Kitaip nei Kinijos gamintojai, Sąjungos gamintojai negauna naudos iš eksporto apribojimų, kurie galėtų juos apsaugoti nuo kainų svyravimo. Dėl šių struktūrinių tiekimo trūkumų fosforo galutinės grandies naudotojai Sąjungoje, įskaitant skundo pateikėją, atsiduria gerokai mažiau palankioje padėtyje nei Kinijos eksportuojantys gamintojai. Taip yra net ir tais atvejais, kai tie Kinijos gamintojai geltonąjį fosforą perka ne tiesiogiai, o netiesiogiai – jau įterptą pirmiausia į PCL3 ir vėliau į dimetilfosfitą, kuris yra tiesioginis PBTC gamybos pradinės grandies išteklius.

(281)

Neturint informacijos apie Sąjungos bendrovėms skirtą su fosforu susijusią tiekimo grandinę, nagrinėtas galimas dempingo skirtumo dydžio priemonių poveikis tik galutinės grandies tiekimo grandinei – PBTC naudotojų pramonei.

(282)

Visi 25 žinomi naudotojai buvo paraginti pateikti informaciją, įskaitant poveikio tiekimo grandinėms vertinimą tuo atveju, jei būtų nustatytos priemonės. Labai ribotas naudotojų pramonės bendradarbiavimas (mažiau nei 10 % Sąjungos PBTC rinkos) rodo, kad jie nenumato didelių sutrikimų, atsirandančių dėl muitų nustatymo, nepaisant to, kad du bendradarbiaujantys naudotojai numatytų mažesnį PBTC prieinamumą, didesnes kainas ir galimą poreikį gamybos procese pereiti prie alternatyvios cheminės medžiagos.

(283)

Manoma, kad pakankami nepanaudoti Sąjungos pramonės pajėgumai, galintys patenkinti visą Sąjungos suvartojimą, užtikrina ilgalaikį PBTC tiekimo saugumą.

(284)

Jei nebūtų importo dempingo kaina, tikėtina, kad Sąjungos pramonė didintų gamybą ir gerintų pajėgumų naudojimą, taip mažindama vieneto sąnaudas ir sudarydama sąlygas pramonei išlaikyti pelningumą mažesnėmis pardavimo kainomis. Tai padidintų vietinių medžiagų prieinamumą galutinės grandies naudotojams, sumažintų jų priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekimo grandinių ir padidintų jų tiekimo atsparumą.

(285)

Įvertinusi visą su šiuo tyrimu susijusią informaciją Komisija padarė išvadą, kad laikinųjų muitų sumos nustatymas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį atitinka Sąjungos interesus.

(286)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį reikėtų nustatyti tokius laikinuosius antidempingo muitus:

(287)

Nusprendusi taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį, Komisija taip pat nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(288)

Kaip nurodyta 190 konstatuojamojoje dalyje, PBTC tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino vienintelis gamintojas – „Lanxess“.

(289)

Tokiomis aplinkybėmis, kai nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo gamybos apimtis ir Sąjungos pardavimas ir kai Sąjungos pramonė patyrė didelių nuostolių, susidūrusi su Kinijos PBTC importo dempingo kaina srautu, tikimasi, kad nustačius antidempingo muitus bus atkurtos sąžiningos prekybos sąlygos Sąjungos PBTC rinkoje. Atkūrus vienodas sąlygas būtų sustabdytas kainų smukdymas ir sudarytos sąlygos Sąjungos pramonei atsigauti, padidinti pelningumą ir išlaikyti darbuotojus.

(290)

Nenustačius priemonių, labai tikėtina, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis toliau blogės. Iš tiesų, nesiėmus veiksmingų taisomųjų veiksmų, vieninteliam Sąjungos gamintojui kyla didelė rizika visiškai nutraukti gamybą. Dėl to Sąjungos PBTC naudotojai neturėtų kito pasirinkimo, kaip tik visiškai priklausyti nuo importo iš Kinijos.

(291)

Be to, bet koks galimas neigiamas priemonių poveikis importuotojams ar naudotojams būtų nedidelis (žr. 7.2 ir 7.3 skirsnius) ir šiuo atveju jį nusvertų Sąjungos pramonės interesai.

(292)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad antidempingo muitų nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(293)

Kalbant apie nesusijusius importuotojus, viena bendrovių grupė („Connect Chemicals“), kurią sudaro trys importuotojai, bendradarbiavo atliekant šį tyrimą ir pateikė atsakymus į Komisijos klausimyną. „Connect Chemicals“ pareiškė prieštaraujanti galimoms antidempingo priemonėms. Importuotojui PBTC perpardavimas sudaro tik [0–10] % jo bendros apyvartos. Taigi, net jei priemonės būtų nustatytos PBTC, poveikis importuotojo verslui būtų nereikšmingas. Primenama, kad priemonėmis siekiama atkurti sąžiningos prekybos sąlygas tarp Sąjungoje pagamintų PBTC ir Kinijos PBTC ir kad importuotojams nebus trukdoma toliau importuoti Kinijos PBTC.

(294)

Pagrindinės PBTC naudojimo sritys yra i) pramoninis ir institucinis valymas ir ii) pramoninio vandens ruošimas ir nuotekų valymas. Šiuo atveju apie save pranešė abiejuose segmentuose veikiantys naudotojai.

(295)

Tačiau tik du naudotojai („Hypred“ ir „Kurita“), naudojantys PBTC labiau specializuotoms reikmėms (daugiausia atitinkamai žemės ūkio ir (arba) maisto valymo ir pramoninio vandens ruošimo srityse), atsakė į tyrimo pradžioje pateiktą naudotojų klausimyną. Kiti naudotojai dalyvavo tyrime nepateikę specialaus naudotojų klausimyno atsakymų.

(296)

Bendrovių „Hypred“ ir „Kurita“ finansiniai rezultatai parodė, kad jų pelno dydis buvo geras – [2–10] %. Be to, iš šių naudotojų pateiktos informacijos matyti, kad PBTC sąnaudų dalis, palyginti su jų gamybos sąnaudomis, yra nedidelė ir paprastai sudaro ne daugiau kaip 10 % gamybos sąnaudų. Be to, jų pajamos, gautos iš produktų, kurių sudėtyje yra PBTC, neviršijo 10–25 % visų bendrovės pajamų. Be to, dalį apie save pranešusių naudotojų pirktos PBTC taip pat pagamino Sąjungos pramonė (15–35 %). Jei būtų nustatytos siūlomos priemonės, poveikis bendram naudotojų pelningumui būtų nedidelis (ir bet kuriuo atveju ne didesnis kaip 1 procentinis punktas).

(297)

Be to, analizuojant naudotojų interesus pažymėtina, kad „Kurita“ pripažino, jog pagrindinė žalos priežastis, atrodo, yra PBTC importas iš Kinijos.

(298)

„Kurita“ ir „Hypred“ tvirtino, kad, kalbant apie perėjimą prie kitų tiekimo šaltinių nei importas iš Kinijos, Sąjungos pramonė negalėjo patenkinti PBTC paklausos.

(299)

Šalys nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad vienintelis Sąjungos gamintojas negalėtų patenkinti Sąjungos naudotojų paklausos. Nors Sąjungos gamintojas sumažino savo veiklos apimtį mažėjančioje rinkoje, kaip nurodyta 215 konstatuojamojoje dalyje, jo gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko pastovūs ir pakankami. Visų pirma „Lanxess“ gamybos pajėgumai viršijo Sąjungos suvartojimą daugiau kaip 5 000 tonų. Todėl Sąjungos gamintojas gali patenkinti naudotojų pramonės tiekimo poreikius, nepriklausomai nuo importo iš Kinijos srautų.

(300)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus aspektus, rodančius ribotą bet kokių priemonių poveikį PBTC naudotojams, daroma išvada, kad bet kokia galima nauda naudotojams nenustačius priemonių PBTC importui iš Kinijos, negali nusverti neigiamų pasekmių (kraštutiniu atveju lemiančių PBTC pramonės likvidavimą), kurias dabartinė padėtis turėtų Sąjungos pramonei.

(301)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog priemonių nustatymas importuojamai Kinijos kilmės PBTC neatitiktų Sąjungos interesų.

(302)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygmens ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(303)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį importuojamai Kinijos kilmės PBTC turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. 285 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad žalai pašalinti tinkamas priemonių lygis turėtų būti dempingo skirtumas.

(304)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(305)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos individualios antidempingo muito normos.

(306)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui taikytinas antidempingo muitas.

(307)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(308)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar būtina panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir tada nustatyti visai valstybei taikomą muitą.

(309)

Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą. Registracija buvo vykdoma, kad būtų galima surinkti muitus atgaline data, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje.

(310)

Atsižvelgiant į pirminiame etape padarytas išvadas, importuojamų produktų registracija turėtų būti nutraukta.

(311)

Šiuo tyrimo etapu nėra priimtas joks sprendimas dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

(312)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabas dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(313)

Pastabų dėl skaičiavimų tikslumo negauta.

(314)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(315)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,