European flag

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

L serija


2026/962

2026 4 30

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2026/962

2025 m. gruodžio 22 d.

dėl priemonės SA.64153 (2022/C) (ex 2021/N), kurią Čekijos Respublika įgyvendino teikdama pagalbą lygiagrečiam antžeminės televizijos transliavimui pagal DVB-T2/HEVC

(pranešta dokumentu Nr. C(2025) 8837)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pagal pirmiau nurodytas nuostatas (1) paprašiusi suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų ir atsižvelgdama į jų pastabas,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

(1)

Komisija gavo du skundus: vieną 2016 m. rugsėjo 19 d. iš Česká asociace satelitních operátorů z. s. (toliau – ČASO) ir vieną 2018 m. vasario 14 d. iš DIGI TV s.r.o. (dabar – Telly s.r.o., toliau – Telly). ČASO yra asociacija, atstovaujanti dviem bendrovėms – Telly ir Canal + Luxembourg (2), teikiančioms televizijos paslaugas internetu ir per palydovą. Jos skundėsi dėl Čekijos valdžios institucijų plano finansiškai remti antžeminės televizijos platformų operatorių perėjimą nuo techninių standartų DVB-T (3)/MPEG-2 (4) prie pažangesnių standartų DVB-T2 (5)/HEVC (6). Paskesniais metais iki 2021 m. gegužės mėn. Komisija gavo papildomos informacijos.

(2)

2016 m. gruodžio 2 d. Čekijos valdžios institucijos iš anksto pranešė apie kelias priemones, susijusias su antžeminės televizijos platformų operatorių veikla 700 MHz juostos atlaisvinimo kontekste. 2017–2021 m. Čekijos valdžios institucijos ir Komisija kelis kartus apsikeitė informacija raštu ir surengė susitikimus. Imtasi šių priemonių:

1)

skaitmeninės antžeminės televizijos tinklų modernizavimo ir pertvarkymo išlaidų kompensavimas. Ši priemonė išnagrinėta 2020 m. sausio 23 d. Komisijos sprendime byloje SA.55742, kuriuo Komisija patvirtino kompensaciją už su spektru susijusią įrangą (toliau – Sprendimas byloje SA.55742) (7);

2)

esamų DVB-T tinklų ir DVB-T2 pereinamojo laikotarpio tinklų vienalaikio veikimo išlaidų kompensavimas;

3)

skaitmeninės antžeminės televizijos tinklo operatorių turimų radijo dažnių spektro skyrimo pratęsimas iki 2030 m. Ši priemonė išnagrinėta 2021 m. kovo 15 d. Komisijos sprendime byloje SA.55805, kuriuo nustatyta, kad radijo dažnių spektro skyrimo pratęsimas nėra pagalba, (toliau – Sprendimas byloje SA.55085) (8).

(3)

2021 m. liepos 16 d. Čekijos valdžios institucijos oficialiai pranešė apie priemonę „Vienalaikio transliavimo kompensavimas, susijęs su perėjimu prie DVB-T2 standarto“ (toliau – priemonė, apie kurią pranešta, 2 konstatuojamosios dalies 2 punktas). Šia priemone siekiama skaitmeninio antžeminio transliavimo platformų operatoriams kompensuoti i) investicijų į naują įrangą, būtiną DVB-T2 tinklams kartu su HEVC standartu statyti ir eksploatuoti, išlaidas ir ii) veiklos sąnaudas, susijusias su naujų DVB-T2/HEVC tinklų eksploatavimu lygiagrečiai su pirminiais DVB-T tinklais nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 18 d. ir nuo 2020 m. liepos 1 d. iki spalio 31 d.

(4)

2022 m. birželio 3 d. raštu (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) Komisija informavo Čekiją apie sprendimą dėl priemonės, apie kurią pranešta, pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą ir paprašė Čekijos teikti pastabų. 2022 m. liepos 22 d. sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (9). Tame pačiame leidinyje Komisija pateikti pastabas paragino suinteresuotąsias šalis.

(5)

2022 m. liepos 1 d. Komisija gavo pastabas iš Čekijos, 2022 m. rugpjūčio 22 d. – iš pagalbos gavėjų Ceske Radiokomunikace (CRa), 2022 m. rugpjūčio 9 d. – iš Digital Broadcasting (DB) ir 2022 m. rugsėjo 21 d. – iš skundo pateikėjo (10) Telly. Komisija iš suinteresuotųjų šalių gautas pastabas persiuntė Čekijai. Čekija pateikė pastabas 2022 m. spalio 20 d. ir 2022 m. lapkričio 3 d.

(6)

2024 m. liepos 29 d. Komisija paprašė Čekijos pateikti papildomos informacijos, o 2025 m. kovo 31 d. – papildomų paaiškinimų. Čekija pateikė informaciją 2024 m. rugpjūčio 29 d., 2025 m. kovo 14 d., 2025 m. kovo 18 d. ir 2025 m. balandžio 24 d. Čekija taip pat pateikė raštą 2025 m. birželio 23 d.

(7)

2022 m. sausio 10 d. raštu Čekija sutiko nesinaudoti savo teisėmis pagal SESV 342 straipsnį, taikomą kartu su Reglamento (EB) Nr. 1/1958 (11) 3 straipsniu, ir su tuo, kad sprendimas šioje procedūroje būtų priimtas ir paskelbtas anglų kalba. 2025 m. liepos 4 d. Čekija patvirtino, kad kalbos reikalavimo netaikymas taip pat taikomas priimant šį sprendimą.

2.   PRIEMONĖS, APIE KURIĄ PRANEŠTA, APRAŠYMAS

2.1.   Priemonės taikymo sritis

(8)

Priemonė, apie kurią pranešta, susijusi su finansine kompensacija, kurią numatoma skirti trims skaitmeninio antžeminio transliavimo platformų operatoriams už skaitmeninės antžeminės televizijos (DTT) transliavimą pereinamojo laikotarpio tinklais pagal pažangesnius techninius standartus DVB-T2 ir HEVC. Priemone, apie kurią pranešta, būtų dengiamos šių trijų DTT operatorių tinkamos finansuoti išlaidos, patirtos laikotarpiais nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 18 d. ir nuo 2020 m. liepos 1 d. iki spalio 31 d. Priemonė, apie kurią pranešta, yra DTT operatorių 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo strategijos dalis pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2017/899 (12) (toliau – EPaC sprendimas), kuriuo 700 MHz dažnių juosta skiriama belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms ir reikalaujama, kad antžeminės sistemos, teikiančios transliavimo paslaugas, atlaisvintų tą dažnių spektrą ne vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d.

(9)

Pereinamojo laikotarpio DTT tinklai, kuriuose taikomi pažangesni standartai ir kurie nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. veikė lygiagrečiai su esamais DTT tinklais (toliau – vienalaikis transliavimas), kuriuose taikomi senesni standartai, siekiant palengvinti perėjimą prie naujesnių technologijų atlaisvinant 700 MHz dažnių juostą.

(10)

Čekija iš pradžių buvo numačiusi, kad pereinamojo laikotarpio tinklai bus eksploatuojami iki 2020 m. birželio 30 d. Dėl COVID-19 pandemijos Čekija jų veikimą pratęsė iki 2020 m. spalio 31 d. Be to, Komisija patvirtino pagalbą vienalaikio transliavimo pareigų pratęsimui COVID-19 pandemijos metu pagal Laikinąją valstybės pagalbos sistemą (13), kuri apima išlaidų, susijusių su tų pareigų pratęsimu laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. birželio 30 d., kompensavimą, 2021 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimu byloje SA.60062 (toliau – Sprendimas byloje SA.60062) (14).

2.2.   Priemonės aplinkybės

(11)

Priemonė taikoma atsižvelgiant į EPaC sprendime nustatytą pareigą iki 2020 m. birželio 30 d. atlaisvinti 700 MHz dažnių juostą (694–790 MHz), naudojamą antžeminėse sistemose, kuriomis teikiamos transliavimo paslaugos, kad tą dažnių juostą būtų galima naudoti belaidžio plačiajuosčio elektroninių ryšių paslaugoms. Dėl galimybės šioms paslaugoms skirti 700 MHz dažnių juostą buvo diskutuojama Europos ir tarptautiniu lygmenimis. Čekija ėmėsi veiksmų, kad pasirengtų tiems pokyčiams. Po diskusijų ES lygmeniu buvo priimtas EPaC sprendimas (8 konstatuojamoji dalis).

2.2.1.   Atitinkama ES televizijos dažnių spektro politika

(12)

Radijo dažnių spektras yra ribotas viešasis išteklius, kuris yra būtinas kai kuriems sektoriams ir paslaugoms, įskaitant televizijos transliavimo ir belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugas. Radijo dažnių spektras padalytas į Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) nustatytas dažnių juostas įprastiniais pavadinimais. Kai kurioms dažnių juostoms būdingos techninės charakteristikos, kurios geriausiai tinka tam tikrų rūšių paslaugoms. Dažnių juostos naudojimas teikiant konkrečią paslaugą koordinuojamas tarptautiniu lygmeniu, siekiant užkirsti kelią tarpvalstybiniams trukdžiams.

(13)

Antžeminės televizijos paslaugoms iš pradžių galėjo būti naudojama visa 470–862 MHz dažnių juosta. Tie dažniai pasižymi techninėmis charakteristikomis, kurios taip pat tinka belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti. Dėl šios priežasties antžeminės televizijos paslaugoms teko laipsniškai atlaisvinti dalį šio dažnių spektro ir tilpti į siauresnį dažnių juostos plotį. Pirma, skaitmeninių technologijų naudojimas televizijos transliavimui leido veiksmingiau naudoti dažnių spektrą. Tai paskatino pereiti nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo. 2012 m. Europos Parlamentas ir Taryba nusprendė, kad nuo 2013 m. sausio mėn. 800 MHz dažnių juosta (790–862 MHz) bus skirta belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms (15). Taigi, pereinant nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo antžeminės televizijos paslaugos buvo perkeltos į žemesnių dažnių juostą (t. y. 470–790 MHz juostą).

(14)

2012 m. Pasaulinėje radijo ryšio konferencijoje nuspręsta, kad 700 MHz dažnių juosta (694–790 MHz juosta) nuo 2015 m. turėtų būti skirta tiek transliavimo, tiek belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms. 2015 m. vasario 19 d. nuomonėje Radijo spektro politikos grupė rekomendavo visoje Sąjungoje laikytis suderinto požiūrio, kad ne vėliau kaip iki 2020 m. pabaigos 700 MHz dažnių juostą būtų galima efektyviai naudoti belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms teikti (16).

(15)

Remiantis Komisijos pasiūlymu (17), 2017 m. gegužės mėn. teisėkūros institucijų priimtame EPaC sprendime nustatyta valstybių narių pareiga ne vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d. 700 MHz dažnių juostą skirti tik belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms. EPaC sprendime pripažinta, kad 700 MHz dažnių juosta yra vertingas išteklius, užtikrinantis tiek papildomą pajėgumą, tiek visuotinę belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugų aprėptį, visų pirma kaimo, kalnuotose ir salų vietovėse, taip pat naudojimą patalpose (18). Taigi, ne vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d. 700 MHz dažnių juosta turėjo būti suteikta antžeminėms sistemoms, kuriomis galima teikti belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugas (19). Valstybės narės turėjo priimti nacionalinius veiksmų planus, kuriais siekiama palengvinti 700 MHz dažnių juostos naudojimą antžeminio belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms teikti, kartu užtikrinant televizijos transliavimo paslaugų, kurios atlaisvina šią juostą (20), jas perkeliant į žemesnių nei 700 MHz dažnių juostą (470–694 MHz dažnių juosta), tęstinumą. Remiantis tinkamai pagrįstomis priežastimis, valstybėms narėms galėtų būti leidžiama atidėti 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimą ne ilgiau kaip dvejiems metams (21).

(16)

Kalbant apie galimą išlaidų, susijusių su 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimu, kompensavimą, EPaC sprendime nustatyta, kad „[v]alstybės narės, kai tinkama bei vadovaudamosi Sąjungos teise, gali užtikrinti, kad perėjimo prie spektro naudojimo ar spektro naudojimo perskirstymo tiesioginės sąnaudos, ypač tenkančios galutiniams naudotojams, būtų tinkamai, nedelsiant ir skaidriai kompensuojamos, siekiant, inter alia, palengvinti perėjimą prie efektyviau spektrą naudojančių technologijų“. (22) Konkrečiai, EPaC sprendime nustatyta, kad DVB-T2/HEVC yra tokios efektyviai spektrą naudojančios technologijos (23). Vis dėlto EPaC sprendime primenama, kad tokio galimo kompensavimo apimtis ir mechanizmas turėtų atitikti SESV 107 ir 108 straipsnius (24).

(17)

EPaC sprendime taip pat nustatyta valstybių narių pareiga užtikrinti galimybę bent iki 2030 m. antžeminės televizijos paslaugoms naudoti žemesnių nei 700 MHz dažnių juostą (25).

2.2.2.   Atitinkama Čekijos televizijos dažnių spektro politika

(18)

Čekija sutiko, kad skaitmeninės televizijos transliavimas būtų pradėtas 2004 m. Perėjimas nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo vyko 2008–2012 m.

(19)

2013 m. Čekija parengė strategiją Digitalni Cesko 2.0 (26), kurioje teigiama, kad DVB-T2 standarto taikymas yra vienintelis galimas būdas plėtoti antžeminį transliavimą (27), visų pirma pažangesnių formatų, pavyzdžiui, raiškiosios televizijos (HDTV), transliavimą. Joje pripažįstama, kad HDTV turėtų patenkinti žiūrovų poreikius ir kad reikėtų efektyviau naudoti spektrą taikant DVB-T2 standartą. Joje taip pat pabrėžiama kitų platformų, pavyzdžiui, palydovinių (28), technologinė pažanga ir tai, kad svarbu užtikrinti suderinamų televizorių prieinamumą galutiniams naudotojams.

(20)

Atsižvelgdama į vykstančias diskusijas dėl būsimo 700 MHz dažnių juostos naudojimo, Čekija 2016 m. liepos 20 d. priėmė strategiją, pagal kurią antžeminės sistemos turėtų atlaisvinti 700 MHz dažnių juostą transliavimo paslaugoms teikti, o 2017 m. liepos 19 d. ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. – teisinius pagrindus šiam procesui užtikrinti (26 konstatuojamoji dalis). Tuo pat metu Čekija ir jos kaimyninės valstybės pradėjo derinimo derybas dėl dažnių kanalų paskirstymo, kad užtikrintų 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimą ir tų sistemų perkėlimą į žemesnių nei 700 MHz dažnių juostą. 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo pasirašyti persvarstyti susitarimai su Vokietija ir Lenkija, 2017 m. lapkričio 30 d. – su Slovakija, 2017 m. gruodžio 12 d. – su Vengrija ir 2017 m. gruodžio 28 d. – su Austrija.

2.2.3.   Čekijos televizijos transliavimo signalų perdavimo paslaugų rinkos aprašymas

(21)

Čekijos transliavimo signalų perdavimo paslaugų rinkoje veikia keturios technologijų platformos: skaitmeninė antžeminė televizija (DTT), kabelinė televizija, palydovinė televizija ir interneto protokolo televizija (IPTV). DTT platformoje transliuojami nemokamos televizijos (FTA televizijos) kanalai, įskaitant visuomeninius televizijos kanalus. Kabelinės, palydovinės ir IPTV technologijos daugiausia naudojamos mokamoms televizijos paslaugoms teikti.

(22)

Čekijos valdžios institucijų teigimu, perėjimas nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo teikiant antžemines transliavimo signalų perdavimo paslaugas įvyko 2008–2012 m. ir padarė poveikį įvairių technologijų rinkos dalims šioje rinkoje. Per tą laikotarpį antžeminė televizija prarado 13 % savo rinkos dalies, palydovinė televizija įgijo 9 %, kabelinė televizija neteko 3 %, o IPTV dalis padidėjo 2 % (29).

(23)

2019 m. pradžioje 58 % gyventojų televiziją žiūrėjo DTT platformoje (40 % namų ūkių naudojosi tik DTT platforma). Palydovine televizija naudojosi apie 25 % namų ūkių, kabeline – 17 %, o IPTV – 8 %. Čekijos valdžios institucijos apskaičiavo, kad iki 2023 m. naudojimasis antžemine televizija sumažėjo iki 52,9 %, palydovine televizija – iki 19,7 %, tuo tarpu kai kabelinės televizijos ir IPTV naudojimas padidėjo iki 42,1 %.

(24)

Keturi subjektai Čzeská televize (30) , Ceske Radiokomunikace a.s. (toliau – CRa(31), Czech Digital Group (CDG) ir Digital Broadcasting s.r.o. (DB) turėjo dažnių spektro naudojimo teises nacionalinio masto antžeminės skaitmeninės televizijos transliavimui perduoti, iš pradžių žemesnių nei 700 MHz ir 700 MHz dažnių juostose, o atlaisvinus 700 MHz juostą – tik žemesnių nei 700 MHz dažnių juostoje. Visų pirma, prieš pratęsiant dažnių naudojimo teisių galiojimą iki 2030 m., CRa jų galiojimas turėjo pasibaigti 2021 m. gegužės 11 d., DB – 2022 m. kovo 4 d., Česká televize – 2023 m. gegužės 30 d. ir CDG – 2024 m. sausio 10 d. Dažnių teisių turėtojams buvo nustatytos skirtingos aprėpties pareigos – nuo 95,1 % iki 99,9 % gyventojų (32). Čekijos valdžios institucijoms priėmus priemones, 2019 m. tų teisių galiojimas buvo pratęstas iki 2030 m.

(25)

Iki modernizavimo pereinant prie DVB-T2 Čekijoje veikė keturi DTT perdavimo tinklai (dar vadinami tankintuvais), kuriuose buvo taikomas DVB-T ir kuriuos eksploatavo keturi pirmiau minėti subjektai (Česká televize, CRa, CDG ir DB). 2017–2020 m. pereinamuoju laikotarpiu buvo naudojami trys DVB-T2 standartą taikantys pereinamojo laikotarpio tinklai, vykdę lygiagretų transliavimą su keturiais pirminiais tinklais. Po pereinamojo laikotarpio veiklą toliau vykdė keturi DVB-T2 tinklai:

1)

Čzeská televize yra visuomeninis transliuotojas, kuris valdė dabartinį tinklą Nr. 1 ir pereinamojo laikotarpio tinklą Nr. 11, o dabar valdo galutinį tinklą Nr. 21. Čzeská televize tinklo valdymo užsakomąsias paslaugas teikia CRa.

2)

CRa valdė dabartinį tinklą Nr. 2 ir pereinamojo laikotarpio tinklą Nr. 12 (kuris buvo naudojamas dabartinių tinklų Nr. 2 ir Nr. 3 turinio vienalaikiam transliavimui), o dabar valdo galutinį tinklą Nr. 22.

3)

CDG (CRa grupės patronuojamoji įmonė) valdė dabartinį tinklą Nr. 3, o dabar valdo galutinį tinklą Nr. 23. Iš CDG nebuvo reikalaujama diegti ir eksploatuoti pereinamojo laikotarpio tinklą. Tinklo Nr. 3 vienalaikiam transliavimui pasikliauta CRa valdomo pereinamojo laikotarpio tinklo Nr. 21 pajėgumu.

4)

DB valdė dabartinį tinklą Nr. 4 ir pereinamojo laikotarpio tinklą Nr. 13, o dabar valdo galutinį tinklą Nr. 24.

2.3.   Išsamus priemonės aprašymas

2.3.1.   Teisinis pagrindas

(26)

Priemonės teisinį pagrindą sudaro šie aktai:

1)

Įstatymas Nr. 127/2005 dėl elektroninių ryšių (toliau – ECA), kuriuo iš dalies keičiami tam tikri susiję aktai.

2)

2016 m. liepos 20 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 648/2016 dėl antžeminės skaitmeninės televizijos transliavimo plėtros strategijos (toliau – 2016 m. strategija).

3)

2017 m. liepos 19 d. Įstatymas Nr. 252/2017, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas Nr. 127/2005 dėl elektroninių ryšių ir tam tikri susiję įstatymai, su pakeitimais, ir Įstatymas Nr. 483/1991 Rink. dėl Čekijos televizijos, su pakeitimais (toliau – Skaitmeninis pakeitimas, arba Skaitmeninio pakeitimo aktas).

4)

Techninio perėjimo nuo DVB-T prie DVB-T2 (techninės pertvarkos) planas, priimtas 2018 m. rugpjūčio 29 d. Vyriausybės dekretu Nr. 199/2018 (Rink.) (33).

2.3.1.1.   2016 m. strategija

(27)

2016 m. strategijoje išdėstyta politika, susijusi su antžeminės televizijos signalų perdavimo plėtra laikotarpiu iki 2030 m. 2016 m. strategija buvo pagrįsta siekiu užtikrinti perėjimą prie pažangesnių techninių standartų (t. y. DVB-T2 ir HEVC), kartu užtikrinant 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimą. Strategija ir toliau buvo būsimų teisėkūros priemonių ir pranešimo apie priemonę, apie kurią pranešta, pagrindas.

(28)

2016 m. strategijoje atkreiptas dėmesys į tuo metu vykusias ES derybas dėl 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo, įskaitant Komisijos pasiūlymą dėl EPaC sprendimo. Joje buvo numatyta atlaisvinti 700 MHz dažnių juostą 2020–2022 m., o tai rodo, kad tuo metu Komisija pirmenybę teikė 2020 m. 2016 m. strategijoje taip pat atsižvelgta į 2015 m. WRC išvadas, kuriose patvirtintas žemesnių nei 700 MHz dažnių juostos naudojimas skaitmeninei antžeminei televizijai bent iki 2030 m.

(29)

Strategijoje nustatyti sunkumai, su kuriais susidurtų DTT platforma, visų pirma pavojus, kad atlaisvinus 700 MHz dažnių juostą ji išnyks arba gerokai sumažės, jei nebus imtasi papildomų priemonių. DTT buvo vienintelė platforma, kuri teikė nemokamos (FTA) televizijos paslaugas Čekijoje ir kurios aprėptis buvo didesnė kaip 60 % namų ūkių. DTT platformos suinteresuotieji subjektai (televizijos transliuotojai ir DTT tinklo operatoriai) aiškiai sutarė dėl 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo įvykdant valstybės kontroliuojamą perėjimą prie DVB-T2/HEVC, taip sudarant sąlygas dažnių spektrą naudoti efektyviau. Perėjimas prie DVB-T2/HEVC turėjo įvykti prieš atlaisvinant 700 MHz dažnių spektrą, visų pirma siekiant išlaikyti nemokamą televiziją Čekijoje, nes priešingu atveju kiltų pavojus, jog DTT prieinamumas gyventojams smarkiai sumažės. Perėjimas būtų privalomas spartesnis perėjimas, palyginti su įprastu piliečiams skirtų televizijos aparatų keitimo ciklu. Ilgalaikis DTT platformos tvarumas apėmė nuolatinį garso ir vaizdo kokybės gerinimo procesą. Tuo metu buvusiuose tinkluose nebuvo HD arba Ultra HD transliavimui reikalingo pajėgumo. Siekiant patenkinti didesnio pajėgumo poreikį ir atsižvelgti į didelės DTT dažnių spektro dalies praradimą, strategijoje laikomasi nuomonės, kad būsimuose tinkluose būtina naudoti DVB-T2/HEVC.

(30)

Strategijoje nustatyti šie 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo naudojant DTT proceso tikslai: i) išlaikyti dabartinę padėtį televizijos transliavimo rinkoje dėl perėjimo, taip pat kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį rinkai, kad DTT platforma neišnyktų; ii) užtikrinti DTT platformos plėtojimą, žemesnių nei 700 MHz dažnių juostos ilgalaikį išsaugojimą ir efektyvų turimo spektro naudojimą taikant efektyviai spektrą naudojančias perdavimo technologijas (t. y. DVB-T2 perdavimo standartą) ir gerinant vaizdo bei garso kokybę; iii) įgyvendinti socialiai priimtiną perėjimo procesą, apsvarstant galimybę pakeisti namų ūkių priėmimo įrangą; iv) užtikrinti, kad atlaisvinus 700 MHz dažnių juostą (34) visoje šalyje veiktų šeši DVB-T2 tinklai, kuriems reikia naudoti didelius vieno dažnio tinklus (SFN) (35).

(31)

2016 m. strategijoje numatyta priimti teisėkūros procedūra priimamus aktus, kuriais nustatoma DTT paslaugoms naudojamos 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo procedūra ir užtikrinama finansinė parama 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimui, įskaitant paramą perėjimui prie DVB-T2 perdavimo standarto ir lygiagrečiam transliavimui. Buvo numatytas ECA pakeitimas, pagal kurį būtų galima kompensuoti išlaidas, tiesiogiai susijusias su perėjimo prie DVB-T2 užbaigimu.

(32)

2016 m. strategijoje buvo numatyta sukurti pereinamojo laikotarpio DVB-T2 tinklus ir tam tikrą laikotarpį vienu metu (t. y. lygiagrečiai) transliuoti dabartinius DVB-T tinklus ir pereinamojo laikotarpio tinklus. Antžeminės televizijos sektorius ir valdžios institucijos sutarė, kad reikia pradėti kontroliuojamą perėjimo prie DVB-T2 procesą su trimis pereinamojo laikotarpio tinklais. Keturi tuo metu veikę DVB-T tinklai (Nr. 1, 2, 3 ir 4) būtų pakeisti keturiais DVB-T2 galutiniais tinklais (Nr. 21, 22, 23 ir 24). Tinklai Nr. 21, 22 ir 23 būtų nacionaliniai tinklai, kuriuose naudojamos tos pačios siųstuvų vietos kaip ir tinkluose Nr. 1, 2 ir 3. Tinklas Nr. 24 būtų pertvarkytas taip, kad būtų sudarytos sąlygos regioniniam transliavimui, grindžiamam suderinamumu su tinklu Nr. 4. Būtų naudojami trys pereinamojo laikotarpio tinklai: A (nacionalinis), B (nacionalinis) ir R (36) (kuriuo vykdomas regioninis transliavimas). Pereinamojo laikotarpio tinkle A būtų siekiama didžiausio suderinamumo su tinklu Nr. 1 ir galutiniu tinklu Nr. 21; pereinamojo laikotarpio tinklas B buvo susietas su tinklais Nr. 2 ir 3 ir galutiniais tinklais Nr. 22 ir 23. Tinklas R būtų regionalizuotas ir susietas su dabartiniu tinklu Nr. 4 ir galutiniu tinklu Nr. 24. Pereinamojo laikotarpio tinklai turėjo būti sukurti taip, kad vėliau juos būtų galima kuo labiau paversti galutiniais tinklais. DVB-T2 tinklai turėjo turėti tinkamą signalo aprėptį (37). Ateityje būtų sukurti du papildomi galutiniai tinklai – Nr. 25 ir 26.

(33)

Siekiant, inter alia, skatinti namų ūkius pirkti tinkamus priėmimo įrenginius, buvo reikalingas vienalaikis transliavimas. Jei tarptautinis koordinavimas būtų leidęs, diegimas turėjo prasidėti 2016 m., o DVB-T siųstuvai turėjo būti išjungti 2021 m. pradžioje. Strategijoje buvo numatytas 2016–2021 m. vienalaikio transliavimo laikotarpis, darant prielaidą, kad nacionalinis vienalaikis transliavimas bus vykdomas bent trejus metus, siekiant paskatinti namų ūkius apsirūpinti suderinamais naujais televizijos imtuvais arba priedėliais (38). Parama namų ūkiams turėjo apimti suderinamos įrangos sertifikavimą.

(34)

Strategijoje pripažinta, kad DTT operatoriams reikia kompensuoti už pertvarką laikantis valstybės pagalbos taisyklių, atsižvelgiant į natūralų DTT investavimo ciklą (39), esamus sutartimis įformintus susitarimus su transliuotojais, kurie buvo sudaryti atsižvelgiant į 2021–2024 m. laikotarpį, ir investicinius kaštus vykdant kontroliuojamą pertvarką (40).

(35)

Strategijoje taip pat pabrėžiama, kad DTT operatoriams reikia kompensuoti už 700 MHz juostos atlaisvinimą anksčiau, nei baigs galioti atitinkamas radijo dažnių priskyrimas. Pagal 2016 m. strategiją atlaisvinimas anksčiau laiko nebūtų buvęs įmanomas be aiškaus valstybės, DTT operatorių ir televizijos transliuotojų, sudariusių galiojančias sutartis su DTT operatoriais, susitarimo. Kompensacija būtų skirta operatoriams, kuriuos palietė 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimas ir kurių dažnių juostos priskyrimas baigtų galioti po 2020 m., siekiant išvengti jų padėties pablogėjimo, nes priešingu atveju galima tikėtis, kad tie operatoriai inicijuos ginčus dėl investicijų apsaugos prieš Čekiją (41). Jei nebūtų priverstinio perėjimo, natūralus perėjimas prie DVB-T2 tikriausiai būtų įvykęs per daug ilgesnį laikotarpį, t. y. apie 2024–2025 m.

(36)

2016 m. strategijoje apskaičiuota, kad bendra su pertvarka susijusios kompensacijos DTT operatoriams suma yra 441–627 mln. CZK (apie 17–25 mln. EUR) (42), iš kurių 298–416 mln. CZK (apie 11,6–16,3 mln. EUR) skirta vienalaikiam transliavimui (t. y. pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimui).

(37)

2016 m. strategijoje taip pat numatyta kompensavimo naudojantis Radijo ryšio sąskaita tvarka. Prašymus dėl kompensacijos tinklo operatoriai turėtų pateikti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią buvo patirtos išlaidos, arba per tris mėnesius nuo tuometinio būsimo Skaitmeninio pakeitimo įsigaliojimo dienos. Prašymus nagrinėtų Čekijos telekomunikacijų tarnyba (CTO).

2.3.1.2.   ECA

(38)

ECA yra pagrindinis Čekijos elektroninių ryšių ir dažnių spektro politikos reglamentavimo dokumentas. Prieš 2016 m. strategiją pagal ECA CTO jau galėjo pakeisti leidimus naudoti radijo dažnius, kai tai būtina siekiant įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su Čekijos naryste Sąjungoje. Tokie pakeitimai gali būti susiję su leidimų turėtojų patirtų išlaidų kompensavimu.

(39)

Visų pirma ECA 19 skirsnio 1 poskirsnio b punkte nustatyta, kad CTO gali nuspręsti pakeisti (ar pagal 4 poskirsnio c punktą net panaikinti) leidimą naudoti radijo dažnius, jei to reikia įsipareigojimams, susijusiems su Čekijos naryste Sąjungoje, NATO ar tarptautinėse organizacijose, įvykdyti (43). CTO turėjo kompensuoti leidimo turėtojui visas faktiškai ir tikslingai patirtas išlaidas per Radijo ryšio sąskaitą pagal 27 skirsnį.

(40)

ECA 27 skirsnyje numatyta Radijo ryšio sąskaita ir kompensacijos už radijo spektro naudojimo teisių pakeitimus:

1)

1 poskirsnyje nurodyta, kad CTO administruojama Radijo ryšio sąskaita turi būti naudojama siekiant kompensuoti leidimo naudoti radijo dažnius turėtojų arba Gynybos ministerijos dėl radijo dažnių naudojimo kariniais tikslais faktiškai ir tikslingai patirtas išlaidas, susijusias su radijo dažnių spektro naudojimo pakeitimais dėl priežasčių, be kita ko, nurodytų 19 skirsnio 1 poskirsnio b punkte.

2)

5 poskirsnyje aprašoma prašymo skirti kompensaciją pateikimo tvarka (44). Prašymą kartu su patvirtinamaisiais dokumentais reikia pateikti CTO. CTO prašymą išnagrinėja ir nustato galutinę kompensacijos sumą.

3)

6 poskirsnyje aprašomos išlaidų kategorijos, už kurias gali būti prašoma kompensacijos, įskaitant techninio pritaikymo išlaidas, nebeeksploatuojamos įrangos nusidėvėjimo išlaidas, įrangos išmontavimo ir eksploatavimo nutraukimo išlaidas, taip pat elektroninių ryšių paslaugų, teikiamų esamais radijo dažniais, užtikrinimo kitu būdu išlaidas tiek laiko, kiek reikia, kad būtų užtikrintos būtinos techninės priemonės radijo dažnių naudojimo pakeitimams įgyvendinti (45).

2.3.1.3.   Skaitmeninis pakeitimas

(41)

Skaitmeniniu pakeitimu nustatyti ECA pakeitimai, kuriais vyriausybei nurodoma parengti antžeminės skaitmeninės televizijos techninės pertvarkos pereinant nuo DVB-T prie DVB-T2/HEVC planą siekiant atlaisvinti 700 MHz dažnių juostą, įskaitant pereinamojo laikotarpio tinklų kūrimą, ir nustatyti kompensaciją.

(42)

Skaitmeninio pakeitimo II straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Techninės pertvarkos plane bus nurodyti DTT paslaugų teikimo pagal DVB-T2 standartą terminai, sąlygos ir procedūros, įskaitant DTT eksploatavimo nutraukimą ir išjungimą pagal DVB-T standartą.

(43)

Skaitmeninio pakeitimo II straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad radijo dažnių, skirtų nacionalinei skaitmeninei televizijai transliuoti pagal DVB-T, turėtojai sukurs pereinamojo laikotarpio tinklus, kuriems CTO išduos individualius leidimus naudoti radijo dažnius (46). Nuostatoje nurodyta, kad ji taip pat taikoma individualiems pereinamojo laikotarpio tinklų leidimams, kurie galėjo būti išduoti iki Skaitmeninio pakeitimo priėmimo, tačiau ne anksčiau kaip 2016 m. liepos 20 d. (t. y. 2016 m. strategijos priėmimo dieną).

(44)

II straipsnio 6 dalyje (47) nurodyta, kad radijo dažnių turėtojai DVB-T standarto nacionaliniuose tinkluose turi teisę į išlaidų, faktiškai ir efektyviai patirtų pereinant prie DVB-T2 standarto, kompensavimą, kad būtų techniškai užtikrinta antžeminės televizijos signalų perdavimo pereinamojo laikotarpio tinklais paslauga. ECA 27 skirsnio 5 ir 6 dalys taikytos nagrinėjant prašymą skirti ir išmokėti kompensaciją iš Radijo ryšio sąskaitos.

(45)

ECA 27 skirsnyje išvardytos išlaidos buvo apskaičiuotos remiantis 2017 m. gegužės mėn. Čekijos užsakytu išorės tyrimu (toliau – ADL tyrimas) (48)ir kainoraščiais ir naujausia informacija apie pereinamojo laikotarpio ir galutinių tinklų statybą, kiek tai susiję su naudojamais radijo dažniais. Čekija taip pat pateikė 2019 m. rugpjūčio 2 d. atnaujintą ADL tyrimo redakciją (toliau – atnaujintas ADL tyrimas) (49). Atnaujintame ADL tyrime išnagrinėti keli scenarijai, siekiant nustatyti tinkamą atsaką į rinkos nepakankamumą, atsiradusį dėl priverstinio 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo. Tai šie scenarijai: i) modernizavimas pereinant prie DVB-T2 ir kartu užtikrinant lygiagretų transliavimą, ii) modernizavimas pereinant prie DVB-T2 neužtikrinant lygiagretaus transliavimo ir iii) tolesnis transliavimas pagal DVB-T standartą, nors ir darant prielaidą, kad aprėptis sumažės (50). Tyrime pateiktas kokybinis ir kiekybinis įvairių suinteresuotųjų subjektų (t. y. DTT operatorių, televizijos transliuotojų, namų ūkių ir valstybės) pagal įvairius scenarijus patiriamų bendrų išlaidų įvertinimas. Atnaujintame ADL tyrime manyta, kad DTT operatoriams neigiamą poveikį padarė priverstinio 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo išorinis poveikis, priešingai nei visoms technologinėms platformoms poveikį daręs perėjimas nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo. Kalbant apie DTT operatorius, tyrime išlaidos, kurioms kompensuoti buvo nustatytas teisinis pagrindas (51), atskirtos nuo kitų išlaidų (į pereinamojo laikotarpio tinklus investuoto kapitalo kaštai ir negauto pelno pagal sutartis su transliuotojais išlaidų (52)), dėl kurių, kaip manyta, galėtų būti bylinėjamasi galimuose arbitražo procesuose dėl dažnių skyrimo panaikinimo anksčiau laiko, kai nėra su valstybe sudaryto susitarimo. Kalbant apie transliuotojus, tyrime kiekybiškai įvertintos techninio pritaikymo išlaidos ir negautas pelnas iš reklamos. Kalbant apie namų ūkius, tyrime kiekybiškai įvertintos imtuvų pakeitimo išlaidos. Galiausiai, kiek tai susiję su valstybe, ADL tyrime kiekybiškai įvertintos piliečių informavimo ir pertvarkos administravimo išlaidos. Apskritai tyrime nustatyta, kad scenarijus, pagal kurį atliekamas modernizavimas pereinant prie DVB-T2 ir kartu užtikrinant lygiagretų transliavimą, yra tinkamesnis nei scenarijus, pagal kurį lygiagretus transliavimas neužtikrinamas. Pagal modernizavimo pereinant prie DVB-T2 ir užtikrinant lygiagretų transliavimą scenarijų DTT operatoriams (pagal ECA ir Skaitmeninį pakeitimą) reikėjo mokėti didesnę kompensaciją, nors ir gerokai sumažinus sumas, kurių DTT operatoriai galėtų reikalauti per galimą arbitražo procesą. Kitų suinteresuotųjų šalių (transliuotojų, namų ūkių ir valstybės) išlaidos taip pat laikytos mažesnėmis, kai užtikrinamas lygiagretus transliavimas.

(46)

II straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad išlaidos turi būti patirtos iki DVB-T tinklų išjungimo dienos. Tinkamos finansuoti yra išlaidos, patirtos prieš įsigaliojant Skaitmeniniam pakeitimui, bet ne anksčiau kaip 2016 m. liepos 20 d. (t. y. 2016 m. strategijos priėmimo dieną). Prašymai kompensuoti išlaidas, patirtas iki Skaitmeninio pakeitimo priėmimo, turėjo būti pateikti per 6 mėnesius nuo Skaitmeninio pakeitimo įsigaliojimo.

(47)

Skaitmeninio pakeitimo akte taip pat numatyta galimybė pratęsti esamų antžeminės televizijos dažnių naudojimo teisių galiojimą iki 2030 m. gruodžio 31 d. (53) Komisija nustatė, kad šis pratęsimas nėra valstybės pagalba (Sprendimas byloje SA.55805).

(48)

Čekija pažymėjo, kad Skaitmeninio pakeitimo I straipsnio 2 dalis yra esamos padėties nekeitimo nuostata pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį (54).

2.3.1.4.   Techninės pertvarkos planas

(49)

Techninės pertvarkos plane nustatytos išsamios techninės pertvarkos sąlygos. 3 skirsnyje nurodyti 4 dabartiniai tinklai (Nr. 1, 2, 3 ir 4), 3 pereinamojo laikotarpio tinklai (Nr. 11, 12 ir 13) ir 4 galutiniai tinklai (Nr. 21, 22, 23 ir 24). 5 skirsnyje nustatyta, kad galutiniai tinklai Nr. 21, 22, 23 ir 24 atitinkamai pakeis dabartinius tinklus Nr. 1, 2, 3 ir 4. Pereinamojo laikotarpio tinklas Nr. 11 skirtas vienu metu transliuoti į dabartinį tinklą Nr. 1; pereinamojo laikotarpio tinklas Nr. 12 – į dabartinius tinklus Nr. 2 ir 3; pereinamojo laikotarpio tinklas Nr. 13 – į dabartinį tinklą Nr. 4.

(50)

Išsamios kiekvienam siųstuvui taikomos sąlygos (pvz., išjungimo datos (55), vienalaikio transliavimo laikotarpiai, naudotini dažnio kanalai ir kt.) 1–4 prieduose nustatytos atitinkamai tinklams Nr. 1–4 (56):

 

Didelės galios siųstuvų skaičius

Mažos galios siųstuvų skaičius

Naudojamų DVB-T dažnių skaičius (*1)

Naudojamų DVB-T2 dažnių skaičius (*2)

 

Lygiagretus transliavimas (*3)

 

Pradžia

 

(min./maks.)

 

Pabaiga

 

(min./maks.)

 

Trukmė mėnesiais

 

(min./vid./maks.)

 

Tinklas Nr. 1

27

92

10

3

2018 03

2018 06

2019 11

2020 05

20  – 23  – 26

Tinklas Nr. 2

26

51

12

5

2017 03 (57)

2019 01

2020 01

2020 06

13 –31 –39

Tinklas Nr. 3

24

3

11

5

2017 03

2019 01

2020 01

2020 06

13 –31 –39

Tinklas Nr. 4

32

33

8

9

2017 08

2018 06

2020 01

2020 05

19 –24 –29

Šaltinis:

Komisijos analizė, atlikta remiantis Techninės pertvarkos plano 1–4 priedais.

(*1)  Naudojamų DVB-T dažnių skaičius (atsižvelgiant tik į didelės galios siųstuvus).

(*2)  Lygiagrečiam transliavimui naudojamų DVB-T2 dažnių skaičius (atsižvelgiant tik į didelės galios siųstuvus).

(*3)  Lygiagretaus transliavimo pradžios ir pabaigos datos bei trukmė. Kadangi kiekvienai siųstuvų įrengimo vietai taikomos skirtingos datos, kiekvienam tinklui apskaičiuojamos minimalios, vidutinės ir maksimalios vertės.

(57)  Pirmieji tinklo Nr. 2 (kurį eksploatuoja CRa) siųstuvai lygiagretų transliavimą pradėjo 2017 m. kovo mėn., prieš priimant Skaitmeninį pakeitimą (2017 m. liepos mėn.). Iš 26 tinklo Nr. 2 didelės galios siųstuvų 12 siųstuvų pradėjo veikti prieš priimant Skaitmeninį pakeitimą, o 14 – po jo priėmimo.

(51)

Per COVID-19 pandemiją Techninės pertvarkos planas buvo iš dalies pakeistas (33 išnaša), išjungimą atidedant iki 2020 m. spalio 31 d.

(52)

Čekija paaiškino, kad perėjimo procesas faktiškai prasidėjo 2017 m. kovo mėn., kai atitinkami DTT operatoriai laipsniškai sukūrė pereinamojo laikotarpio tinklus; jie veikė laikinai prieinamais dažniais. Dabartiniai DVB-T tinklai buvo laipsniškai išjungti nuo 2019 m. lapkričio mėn. Galutiniai tinklai buvo iš dalies sukurti naudojant pereinamojo laikotarpio tinklus. Iš esmės pereinamojo laikotarpio tinklai transliavo tą patį turinį, kuris buvo transliuojamas dabartiniuose tinkluose, o kai kurios televizijos programos pereinamojo laikotarpio tinkluose buvo transliuojamos HD formatu. Bendras kiekvieno tinklo, kuriam buvo taikoma pertvarka, pajėgumas iš esmės padidėjo: pirminių tinklų Nr. 1, 2 ir 4 pajėgumas siekė 64,6 Mbit/s (58), trijų pereinamojo laikotarpio tinklų Nr. 11, 12 ir 13 pajėgumas padidėjo iki 99,6 Mbit/s, o trijų galutinių tinklų Nr. 21, 22 ir 24 – iki 103,6 Mbit/s.

2.3.2.   Pagalbos gavėjai

(53)

Pagalbos gavėjai yra trys DTT operatoriai, kurie turėjo sukurti ir eksploatuoti pereinamojo laikotarpio tinklus vienalaikio transliavimo laikotarpiu, kad būtų pereita prie DVB-T2, atlaisvinus 700 MHz dažnių juostą. Tie operatoriai turėjo lygiagrečiam transliavimui 700 MHz dažnių juostoje skirtų dažnių naudojimo teises po 2020 m. Pagalbos gavėjai yra Česká televize (pereinamojo laikotarpio tinklas Nr. 11), CRa (pereinamojo laikotarpio tinklas Nr. 12) ir DB (pereinamojo laikotarpio tinklas Nr. 13).

(54)

Ketvirtasis DTT operatorius, turintis 470–790 MHz juostos dažnių naudojimo teises, CDG (dabartinis tinklas Nr. 3), nebuvo įpareigotas kurti pereinamojo laikotarpio tinklo, todėl neturėjo teisės gauti kompensacijos. Perėjimo metu tinklo Nr. 3 turinys buvo transliuojamas CRa eksploatuojamu pereinamojo laikotarpio tinklu Nr. 12. CDG priklauso CRa bendrovių grupei.

2.3.3.   Pagalbos forma, biudžetas ir trukmė

(55)

Pagalba bus teikiama tiesioginių dotacijų forma.

(56)

Priemonė bus finansuojama iš CTO administruojamos Radijo ryšio sąskaitos. CTO yra nacionalinė elektroninių ryšių reguliavimo institucija. Radijo ryšio sąskaita (žr. 40 konstatuojamąją dalį) finansuojama iš dažnių naudojimo teisių turėtojų mokamų mokesčių. Mokesčių dydį nutarimu nustato vyriausybė. CTO, kaip Radijo ryšio sąskaitos administratorė, kompensuos pagalbos gavėjams tinkamas finansuoti išlaidas.

(57)

Priemonė apima išlaidas, patirtas nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 18 d. ir nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. Išlaidos turi būti patirtos iki DVB-T tinklų išjungimo dienos.

(58)

Pagalbos gavėjai savo kompensacijos prašymą turi pateikti per 6 mėnesius nuo Skaitmeninio pakeitimo įsigaliojimo (46 konstatuojamoji dalis). Pagal ECA 27 skirsnį CTO yra atsakinga už prašymų skirti pagalbą pagal priemonę peržiūrą. CTO yra atsakinga už patirtų išlaidų tikslumo įvertinimą.

(59)

Prašymus pateikė visi trys pagalbos gavėjai, o CTO atliko auditą. Galutinis pagalbos biudžetas po CTO audito yra 473 391 429 CZK (apie 18 mln. EUR), t. y. [0–500 000 000] CZK (*4) (apie [0–20] mln. EUR) Česká televize, [0–250 000 000] CZK (apie [0–10] mln. EUR) CRa ir [0–250 000 000] CZK (apie [0–10] mln. EUR) DB.

(60)

Čekija įsipareigojo išmokėti pagalbą tik po to, kai bus pranešta apie Komisijos sprendimą dėl priemonės, apie kurią pranešta, patvirtinimo.

2.3.4.   Tinkamos finansuoti išlaidos

(61)

Priemone, apie kurią pranešta, siekiama kompensuoti išlaidas, patirtas eksploatuojant pereinamojo laikotarpio tinklus vienalaikio transliavimo etape nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 18 d. ir nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. (59) Priemonė neapima išlaidų, patirtų pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, su pakeitimais (t. y. po 2020 m. spalio 31 d.).

(62)

Tinkamos finansuoti išlaidos atitinkamu laikotarpiu yra išlaidos, patirtos eksploatuojant pereinamojo laikotarpio tinklus kiekvienu siųstuvu vykdant vienalaikį transliavimą abiem formatais: i) kapitalo sąnaudos (CAPEX) per amortizacijos išlaidas, susijusias su nauja įranga, skirta pereinamojo laikotarpio tinklams statyti ir eksploatuoti, ir ii) trijų pereinamojo laikotarpio tinklų tiesioginės papildomos veiklos sąnaudos (OPEX) (60):

1)

Kalbant apie tinkamas finansuoti kapitalo sąnaudas (CAPEX), finansuoti tinka šios išlaidos: a) siųstuvai, keitikliai, antenų maitinimo šaltiniai, susijęs montavimas ir montavimo medžiagos; b) tankintuvai, duomenų paskirstymo tinklai, susijęs montavimas ir montavimo medžiagos; c) stotys (įskaitant išlaidas, susijusias su HEVC); d) vėsinimas ir jo įrengimas; e) matavimų įranga; f) GPS imtuvai, nepertraukiamojo maitinimo šaltinis (61).

2)

Kalbant apie tinkamas finansuoti veiklos sąnaudas (OPEX), finansuoti tinka šios išlaidos: a) elektros energija; b) darbo užmokestis už įrangos techninę priežiūrą ir (arba) remontą ir c) perdavimo maršrutai (jei jie nuomojami), nepertraukiamojo maitinimo šaltinis (jei nuomojamas), pastato savininko atliekamas elektros jungčių pritaikymas.

(63)

Kapitalo sąnaudos (CAPEX) atitinka turto amortizaciją per atitinkamą laikotarpį. Čekija paaiškino, kad amortizacija atspindi turto naudojimo trukmę. Čekija pažymėjo, kad, remiantis veiklos vykdytojų apskaitos dokumentais (62), eksploatavimo laikotarpis, taigi ir nusidėvėjimo trukmė, sudaro nuo 3 iki 10 metų, priklausomai nuo konkretaus turto (63).

(64)

Čekija paaiškino, kad investicijos, kurioms taikoma priemonė, apie kurią pranešta, pereinamojo laikotarpio tinklų statybos ir eksploatavimo tikslais būtų iš dalies pakartotinai panaudotos galutiniams tinklams (64).

(65)

Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, priemone, apie kurią pranešta, nedengiamos nei su dažniu susijusios įrangos pritaikymo išlaidos (kurioms taikomas Sprendimas byloje SA.55742), nei 2020 m. kovo 19 d. – birželio 30 d. patirtos išlaidos, taip pat ypatingosios išlaidos, susijusios su galutinės išjungimo datos pavėlinimu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki spalio 31 d., (kurioms taikomas Sprendimas byloje SA.60062).

(66)

Čekijos teigimu, pagalba sudarytų apie 47 % visų investicijų ir veiklos sąnaudų, susijusių su trijų pereinamojo laikotarpio tinklų įrengimu (65). Čekija preliminariai apskaičiavo, kad bendri investiciniai kaštai sudarytų 1 007 476 444 CZK (apie 39 mln. EUR) (66).

2.3.5.   Sumavimas

(67)

Čekija patvirtino, kad pagalba pagal priemonę, apie kurią pranešta, negali būti sumuojama su jokia kita priemone, kuria finansuojamos tos pačios tinkamos finansuoti išlaidos.

(68)

Čekija patvirtino, kad pagalbos gavėjai negalėtų prašyti taikyti turto, už kurį pagal priemonę turi būti mokama kompensacija, nusidėvėjimo mokesčių tikslais.

2.3.6.   Skaidrumas

(69)

Čekijos valdžios institucijos įsipareigojo paskelbti priemonės tekstą ir informaciją, susijusią su pagalbos, viršijančios 500 000 EUR, gavėjais.

2.4.   Skundai

(70)

2016 ir 2018 m. Komisija užregistravo du skundus iš dviejų subjektų – ČASO ir Telly, teikiančių transliavimo signalų perdavimo paslaugas palydovinėmis ir interneto platformomis arba atstovaujančių tokiems paslaugų teikėjams, (žr. 1 konstatuojamąją dalį).

(71)

Pirminiu ČASO skundu Komisijai pranešta apie įtariamas neteisėtas ir nesuderinamas pagalbos priemones, t. y. paramą esamoms DVB-T transliavimo platformoms modernizuoti, kad jos atitiktų DVB-T2 standartą, įskaitant kelias 2016 m. strategijoje numatytas priemones. Tai apima priemonę, apie kurią pranešta, taip pat kitus aspektus, pavyzdžiui, informavimo kampaniją, projektų valdymo paslaugas ir kt. ČASO nuomone, valstybės parama suteiktų konkurencinį pranašumą DTT infrastruktūros operatoriams (CRa ir DB) ir galbūt netiesioginį pranašumą televizijos operatoriams (transliuotojams), kurie naudojasi DTT platforma.

(72)

Telly taip pat skundėsi dėl kelių pagalbos priemonių, visų pirma numatytų Skaitmeninio pakeitimo akte. Skunde buvo nurodyta ir priemonė, apie kurią pranešta.

(73)

Skundo pateikėjai manė, kad šia priemone DTT operatoriams, kurie gautų valstybės paramą savo platformoms ir (arba) tinklams modernizuoti, būtų suteiktas diskriminacinis ir nesąžiningas konkurencinis pranašumas, o skundo pateikėjai, kaip konkurentai, turėjo patys susimokėti už technologinį modernizavimą ir susijusį vienalaikį / lygiagretų transliavimą (67), taigi jie taip pat nukentėjo dėl savo klientų bazės mažėjimo. Jie teigė, kad nors priemone tariamai siekiama remti pereinamojo laikotarpio tinklus, ja iš tikrųjų finansuojamas galutinių DVB-T2 tinklų diegimas ir eksploatavimas. Jie teigė, kad priemonė gali padidinti rinkos disbalansą (t. y. didelę DTT skverbtį), o tai prieštarauja technologinio neutralumo principui.

(74)

Skundo pateikėjų pastabos, gautos prieš priimant sprendimą pradėti procedūrą, apibendrintos sprendimo pradėti procedūrą 51–55 konstatuojamosiose dalyse.

(75)

Šiame sprendime nagrinėjami tik tie skundų aspektai, kurie yra susiję su priemone, apie kurią pranešta.

3.   PAGRINDAS PRADĖTI OFICIALIĄ TYRIMO PROCEDŪRĄ

3.1.   Pagalbos buvimas

(76)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija laikėsi nuomonės, kad priemonė preliminariai yra valstybės pagalba DTT operatoriams, nes ji finansuojama iš viešųjų išteklių (Radijo ryšio sąskaitos) ir yra priskirtina valstybei (nes ji numatyta teisėkūros ir administracinėse priemonėse). Pagalbos gavėjai yra įmonės, teikiančios antžeminio transliavimo signalų perdavimo paslaugas, o tai yra ekonominė veikla.

(77)

Priemone tam tikriems DTT operatoriams suteikiamas ekonominis pranašumas, nes ja ketinama kompensuoti sąnaudas, atsirandančias dėl teisės aktais, visų pirma Skaitmeniniu pakeitimu ir Techninės pertvarkos planu, nustatytų pareigų ir būdingas DTT operatorių ekonominei veiklai, laikymosi. Be to, užbaigę perėjimą, pagalbos gavėjai galėtų naudotis modernizuotais didesnio pajėgumo tinkl ais, gebančiais teikti patobulintas televizijos paslaugas. Transliuotojai neturi netiesioginio pranašumo, nes dėl perėjimo prie DVB-T2/HEVC jie patyrė didelių išlaidų (sprendimo pradėti procedūrą 54 konstatuojamoji dalis).

(78)

Komisija laikėsi nuomonės, kad priemonė, apie kurią pranešta, yra atrankiojo pobūdžio, nes ja suteikiama kompensacija, leidžianti DTT operatoriams vykdyti teises aktais nustatytas pareigas (susijusias su modernizavimu pereinant prie DVB-T2/HEVC ir vienalaikiu transliavimu). Be to, ši priemonė leido DTT operatoriams užtikrinti savo veiklos tęstinumą. Pereinamojo laikotarpio tinklų įranga buvo iš dalies pakartotinai naudojama galutiniuose tinkluose. Tuo tarpu kitiems signalų perdavimo tinklų operatoriams, pavyzdžiui, naudojantiems palydovines technologijas, taikomi panašūs norminiai apribojimai ir jie turi padengti susijusias techninio modernizavimo ir vienalaikio transliavimo laikotarpių išlaidas.

(79)

Galiausiai, priemonė gali iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, nes dėl jos sustiprėja tam tikrų DTT operatorių, kurie konkuruoja su operatoriais, kurie naudojasi kitomis televizijos platformomis (palydovinės televizijos, kabelinės televizijos, IPTV) ir vykdo veiklą tarptautiniu lygmeniu, padėtis.

3.2.   Teisėtumas

(80)

Komisija abejojo, ar priemonė įgyvendinta laikantis SESV 108 straipsnio 3 dalies, ir pažymėjo, kad gali būti, jog į teisinį pagrindą neįtraukta tinkama esamos padėties nekeitimo nuostata. Pagalbos gavėjai jau pateikė prašymus, o valdžios institucijos juos išnagrinėjo. Kartu Komisija pažymėjo, kad Čekija patvirtino, jog jokia pagalba nebus išmokėta iki pranešimo apie Komisijos sprendimą dėl priemonės patvirtinimo.

3.3.   Suderinamumas

(81)

Komisija patikrino priemonės suderinamumą su vidaus rinka pagal 107 straipsnio 3 dalies c punktą, t. y. „pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jei netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui“, kaip pranešė Čekija.

(82)

Komisija pripažino, kad priemonė padeda plėtoti ekonominę veiklą, t. y. teikti antžeminio signalų perdavimo paslaugas.

(83)

Komisija nenustatė jokių priemonės elementų, kurie pažeistų kurias nors Sąjungos teisės nuostatas ar principus.

(84)

Tačiau Komisija abejojo, ar priemonė turi skatinamąjį poveikį, nes DTT operatoriai gauna komercinės naudos, kuri galėtų juos paskatinti investuoti savo iniciatyva (pvz., į didesnio pajėgumo ir geresnės kokybės modernizuotus tinklus), atsižvelgiant į tai, kad pratęsus radijo dažnių spektro skyrimo galiojimą iki 2030 m. padidėjo investicijų nuspėjamumas, o Čekijos užmojis įdiegti du papildomus DTT tinklus galėtų būti laikomas teigiamos rinkos raidos požymiu.

(85)

Komisija taip pat abejojo, ar priemonė, apie kurią pranešta, galėtų turėti skatinamąjį poveikį, nes DTT operatoriai pereinamojo laikotarpio tinklų plėtros ir vienalaikio transliavimo darbus pradėjo 2017 m. kovo mėn., prieš Čekijai priimant Skaitmeninį pakeitimą bei Techninės pertvarkos planą ir sudarant su kaimyninėmis valstybėmis galutinius susitarimus dėl tarptautinio dažnių koordinavimo. Atsižvelgiant į tai, 2016 m. strategijoje galbūt nebuvo pateikta pakankamai gairių dėl kompensavimo.

(86)

Be to, Komisija abejojo priemonės būtinumu tiek rinkos nepakankamumo buvimo atžvilgiu, tiek dėl būtinybės finansuoti tinkamas finansuoti išlaidas pagal EPaC sprendimą.

(87)

Komisija taip pat abejojo priemonės tinkamumu, visų pirma tuo, ar informavimo ir sertifikavimo kampanijų nebūtų pakakę siekiant paskatinti namų ūkius keisti įrangą, o ne lygiagrečiai transliuoti, ar finansiniai kuponai namų ūkiams galėjo būti tinkamesni, ar teisės aktais nustatytos pareigos galėjo pakakti atsižvelgiant į galimybę atidėti 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimą remiantis EPaC sprendime numatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis.

(88)

Galiausiai, Komisija abejojo priemonės proporcingumu, visų pirma lygiagretaus transliavimo trukme, tam tikrų tinkamų finansuoti išlaidų (pvz., kapitalo sąnaudų amortizacijos) svarba ir pagalbos sumos apskaičiavimo kriterijais, taip pat tuo, ar greitesnio DVB-T2 standarto įgyvendinimo nenusvertų komercinė nauda, atsižvelgiant į pagalbos gavėjų finansavimo poreikius. Komisija taip pat norėjo išsiaiškinti, ar tinkamos finansuoti išlaidos buvo kompensuotos pagal kitas pagalbos schemas.

(89)

Komisija pripažino teigiamą priemonės poveikį DTT ekonominės veiklos plėtrai ir tęstinumui atlaisvinus 700 MHz dažnių juostą, taip pat svarbų žiniasklaidos, įskaitant televizijos paslaugas, vaidmenį socialinės sanglaudos, demokratijos veikimo ir apskritai ekonomikos srityse. Kartu Komisija atsižvelgė į neigiamą poveikį, kurį priemonė padarė ne tik išlaikydama status quo, bet ir leisdama DTT operatoriams išlikti konkurencingiems ir kartu sumažindama jų investicijų į modernizuotą įrangą kaštus, kuriuos kiti operatoriai, pavyzdžiui, palydovų operatoriai, turi patirti naudodami privačius išteklius.

4.   ČEKIJOS IR SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS, GAUTOS PER OFICIALŲ TYRIMĄ

4.1.   Iš Čekijos gautos pastabos

(90)

Čekija patvirtino savo poziciją dėl įvairių anksčiau išdėstytų elementų ir pateikė papildomų argumentų bei paaiškinimų. Čekijos valdžios institucijos taip pat pritarė CRa pateiktoms pastaboms, aprašytoms 4.3 skirsnyje.

4.1.1.   Bendrosios pastabos

(91)

Čekija dar kartą patvirtino, kad skaitmeninė antžeminė televizija yra vienintelė FTA platforma Čekijoje, kaip matyti iš televizijos transliavimo rinkos padėties po perėjimo prie DVB-T2. Čekija patvirtino, kad DTT rinka ir FTA paslaugos Čekijoje yra lygiavertės. Ji paaiškino, kad pagal teisinę sistemą mokamą televiziją leidžiama transliuoti DTT platformoje. Tačiau su mokamos DTT platforma susijęs eksperimentas (kurį įgyvendino Skylink / M7 Group) nebuvo sėkmingas.

(92)

Čekija nurodė Komisijos sprendimą byloje SA.55953 dėl kompensacijos Slovakijos DTT operatoriui už 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimą (toliau – Sprendimas byloje SA.55953 (68)). Ji pažymėjo, kad sąnaudų, susijusių su modernizavimu ir lygiagrečiu perdavimu, kompensavimo pripažinimas nesuderinamu su vidaus rinka gali lemti nevienodą požiūrį į valstybes nares, kuriuo turėjo būti atsižvelgta į konkrečias technines ir teisines sąlygas savo rinkoje.

4.1.2.   ES teisės aktų pažeidimas

(93)

Čekija griežtai nesutiko su skundo pateikėjo teiginiu, kad pažeistas technologinio neutralumo principas. Čekija tvirtino, kad pats EPaC sprendimas nebuvo technologiškai neutralus, nes jis turėjo įtakos tik DTT platformai. Iš tiesų, jei priemonės, apie kurią pranešta, nebūtų, technologinio neutralumo principas būtų šiurkščiai pažeistas, nes 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimas pakenkė tik DTT platformai.

(94)

Kadangi nė viena iš alternatyvių platformų nesusidūrė su rinkos nepakankamumu dėl 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo, normalu, kad jų sprendimai modernizuoti technologijas visada priklausė nuo rinkos paklausos. Iš tiesų, konkuruojančiai IPTV platformai gali būti naudinga tai, kad 700 MHz juostos dažnius IPTV gali naudoti mobiliojo ryšio tinklų operatoriai, šiuo metu diegiantys 5G mobiliojo ryšio tinklus.

4.1.3.   Skatinamasis poveikis

4.1.3.1.   Dėl komercinės paskatos DTT operatoriams buvimo

(95)

Čekija teigė, kad padėtis nacionalinėje DTT rinkoje yra panaši į padėtį Slovakijoje, aprašytą Sprendime byloje SA.55953, kuriame Komisija patvirtino pagalbą technologiniam tinklo modernizavimui, susijusiam su 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimu (69). Čekija laikėsi nuomonės, kad toks atvejis turėtų būti naudojamas kaip precedentas, laikantis skaidrumo ir nediskriminavimo principų.

(96)

Sprendime byloje SA.55953 Komisija pripažino, kad sprendimas ne vėliau kaip 2020 m. birželio mėn. atlaisvinti 700 MHz dažnių juostą yra Sąjungos lygmeniu koordinuojama norminė priemonė, todėl rinkai nepavaldi. Čekijoje DTT operatoriai taip pat neturėjo komercinio intereso modernizuoti DTT standartą per EPaC sprendime nustatytą laikotarpį. DTT operatoriai negalėjo tikėtis susigrąžinti perėjimo prie DVB-T2 išlaidų, nes televizijos transliuotojai nebuvo suinteresuoti tai daryti. Nesant teisės aktų pakeitimų, nebuvo paskatų investuoti į 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimą ir perėjimą prie žemesnių nei 700 MHz dažnių juostos. Atlaisvinus 700 MHz dažnių juostą DTT transliavimo tinklai negavo papildomų pajamų, tačiau patyrė papildomų išlaidų.

(97)

Čekija priminė, kad elektroninių ryšių sektoriaus natūralaus investavimo ciklu paprastai laikomas 12–15 metų laikotarpis, nes esamos DTT operatorių ir transliuotojų komercinės sutartys paprastai buvo sudaromos atitinkamų teisių naudoti radijo dažnių spektrą galiojimo laikotarpiui (t. y. iki 2021–2024 m.) ir televizijos aparatų atnaujinimo ciklas Čekijos namų ūkiuose (70) rodo natūralų perėjimą prie DVB-T2 technologijos nuo 2022–2024 m.

(98)

Ji taip pat paaiškino, kad prieš priimant EPaC sprendimą apskritai buvo daroma prielaida (tiek valdžios institucijų, tiek operatorių), kad perėjimas prie naujų technologijų vyks 2022–2024 m. kartu įdiegiant 1–2 papildomus DVB-T2 transliavimo tinklus. Iš tiesų, Čekija 2016 m. strategiją priėmė remdamasi vykstančiomis diskusijomis dėl būsimo 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo.

(99)

Čekija teigė, kad tai, jog procedūra buvo priimta bendru vyriausybės ir paveiktų DTT operatorių sutarimu, nepanaikina priemonės skatinamojo poveikio. Priešingai, skatinamąjį poveikį įrodo pereinamojo laikotarpio tinklų kūrimo ir paveiktų subjektų informavimo kampanijos pradžia prieš patvirtinant atitinkamus teisėkūros veiksmus.

(100)

Čekijos valdžios institucijos nesutiko su argumentu, kad 2012 m. atlikti eksperimentiniai DVB-T2 technologijos bandymai rodo, jog priemonė neturi skatinamojo poveikio. Operatoriai paprastai investuoja į naujų technologijų tikrinimą, tačiau tai nereiškia, kad jie tuo pagrindu diegs visą tinklą, visų pirma prieš visišką jau naudojamų technologijų amortizaciją.

(101)

Iš rinkos dalių pagal platformas duomenų matyti, kad po pertvarkos (t. y. 2023 m.) DTT platformos dalis šiek tiek sumažėjo iki 52,9 %, palyginti su beveik 60 % iki pertvarkos. Bendra kabelinės televizijos ir IPTV rinkos dalis gerokai padidėjo – iki 42,1 %, o palydovinės televizijos rinkos dalis nuo 2013 m. mažėja ir sudaro 19,7 %.

(102)

Kita vertus, Čekijos DTT rinka yra palyginti stabili. Dėl DTT tinklo operatorių ir FTA transliuotojų sutarčių deramasi remiantis tikėtinomis pajamomis, gautomis televizijos reklamos rinkoje, kurios Čekijoje yra stabilios. Čekija patvirtino, kad DTT operatoriai didžiąją dalį (beveik 100 %) savo pajamų gauna iš transliavimo paslaugų, teikiamų FTA transliuotojams. DTT operatorių pajamos yra susijusios su kanalų skaičiumi, taip pat su kokybe ir galimu regionalizavimu (ši galimybė buvo apribota po perėjimo prie DVB-T2 standarto sukūrus didelius SFN).

(103)

Didžiausia rizika planuojamo perėjimo nuo DVB-T prie DVB-T2 laikotarpiu buvo netikrumas dėl to, ar bus išlaikytas tas pats žiūrovų skaičius. Naudojant pereinamojo laikotarpio tinklus DTT auditorija nepadidėtų, o tik sumažėtų galimi sutrikimai. Logiška, kad transliuotojų susirūpinimas dėl su pertvarka susijusio auditorijos praradimo, turėjo atsispindėti derybose su DTT tinklo operatoriais, ir po pertvarkos DTT operatorių pajamos sumažėjo. Be to, po modernizavimo nepanaudotas DTT tinklų pajėgumas reiškė, kad DTT operatoriai turėjo sumažinti signalų platinimo kainą, kad pritrauktų arba išlaikytų transliuotojus. Todėl kainos sumažėjo, o konkurencija rinkoje padidėjo.

(104)

Čekija pateikė duomenis apie DTT komercinių operatorių transliuojamų televizijos kanalų skaičių, iš kurių matyti, kad tiek CRa grupė (CRa ir CDG), tiek DB padidino transliuojamų televizijos kanalų skaičių (71). Čekija pateikė CRa informaciją, paaiškindama, kad atlygis, kurį FTA transliuotojai moka DTT operatoriams, galiausiai priklauso nuo televizijos reklamos rinkos, todėl jis grindžiamas televizijos auditorija, o ne transliuojamų televizijos kanalų skaičiumi.

(105)

Taigi, nepaisant padidėjusio transliuojamų TV kanalų skaičiaus, DTT rinkos raida patvirtino, kad DTT komerciniai operatoriai dėl pertvarkos negalėjo gauti komercinės naudos, kaip Komisija teigė sprendimo pradėti procedūrą 149 konstatuojamojoje dalyje. DTT operatorių pajamos po pertvarkos iš tiesų sumažėjo. DTT operatoriai patyrė didelių investicinių kaštų, o už pereinamojo laikotarpio tinklų paslaugas transliuotojai nemokėjo. Nuo 2018 m. DTT operatorių EBITDA taip pat laipsniškai mažėjo.

(106)

Čekija pateikė duomenų, iš kurių matyti, kad DTT komercinių operatorių (CRa, CDG ir DB) pajamos, gautos iš televizijos signalų platinimo DTT platformoje, 2017–2020 m. sumažėjo, o vėliau iki 2023 m. išliko palyginti stabilios (72). Čekijos teigimu, tai rodo, kad dėl pertvarkos DTT operatoriai iš tikrųjų negavo komercinės naudos ir jų pajamos sumažėjo. Be to, iš DTT komercinių operatorių (CRa grupės ir DB) pelningumo prieš pertvarką ir po jos duomenų matyti, kad CRa grupės pelningumas nuo 2017 m. šiek tiek pasikeitė ir iš esmės išliko didesnis už 2017 m. lygį (73). Kalbant apie DB, pelningumas, palyginti su 2017 m., sumažėjo, tačiau 2023 m. išliko maždaug [0–50] % (74).

(107)

Be to, 2012 m. sausio mėn. DB perėmė dažnių paskirstymą, o jos pradinis DVB-T tinklas (tankintuvas Nr. 4) buvo užbaigtas prieš pat perėjimo prie DVB-T2 pradžią (pirmasis DVB-T2 siųstuvas pradėjo veikti 2017 m. lapkričio mėn.). Dėl šios priežasties investicijos į DVB-T technologiją nebuvo nurašytos nei apskaitos, nei technologijų atžvilgiu. DB sutiko pereiti prie DVB-T2, kad išlaikytų savo padėtį rinkoje ir sumažintų nuostolius.

4.1.3.2.   Dėl darbų pradžios prieš priimant oficialius aktus, kuriais suteikiama pagalba

(108)

Čekija paaiškino, kad prieš 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimą DTT operatoriai vykdė aktyvią planavimo veiklą. 2013–2016 m. DTT operatoriai pradėjo bendradarbiauti su priėmimo įrangos gamintojais (sertifikavimo laboratorija, procedūros nustatymas ir televizijos imtuvų sertifikavimo skatinimas). Be to, jie dalyvavo seminaruose ir diskusijose su bendrovėmis, kurios teikė televizijos antenų techninės priežiūros paslaugas. Taigi DTT operatoriai į šį procesą investavo iki 2017 m. kovo mėn., nors tos išlaidos nekompensuojamos.

4.1.4.   Būtinumas

4.1.4.1.   Dėl būtinumo finansuoti tinkamas finansuoti išlaidas pagal EPaC sprendimą

(109)

Čekija laikėsi nuomonės, kad tinkamos kompensuoti yra tiesioginės išlaidos, nes jos tiesiogiai susijusios su 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo įgyvendinimu ir panašiais atvejais tokiomis pripažintos Sąjungos lygmeniu. Pereinamojo laikotarpio tinklai, DVB-T2 technologija ir HEVC glaudinimo standartai buvo būtini sklandžiam perėjimui užtikrinti, optimizuojant spektrą ir išlaikant paslaugų prieinamumą žiūrovams. Kompensacija už šias investicijas yra pagrįsta, nes grindžiama objektyviu poreikiu užtikrinti transliavimo tęstinumą ir laikytis suderinimo Europos mastu tikslų.

(110)

Čekija laikėsi nuomonės, kad nacionalinėmis aplinkybėmis technologinis modernizavimas yra išankstinė sklandžios pertvarkos sąlyga, net jei kitų valstybių narių parengtose paramos schemose technologinis modernizavimas ir nenumatytas.

(111)

Dėl technologinio modernizavimo būtinumo:

1)

Visi DTT operatoriai naudojo 700 MHz dažnių juostoje, kuriai taikomas EPaC sprendimas, paskirtus dažnius. Paprastas atlaisvinimas būtų buvęs įmanomas, bet būtų labai sutrikdytas televizijos transliavimas Čekijoje. Tokiomis aplinkybėmis reikėjo atlikti sudėtingą DTT tinklų perskirstymą likusioje spektro dalyje žemesnių nei 700 MHz dažnių juostoje.

2)

Tačiau nacionalinėmis aplinkybėmis dėl tarptautinio dažnių (apie 30 % dažnių) koordinavimo nebuvo įmanoma atlaisvinti 700 MHz dažnių juostos ją perskirstant ir nemodernizuojant technologijų, kad būtų pradėtos naudoti efektyviau spektrą naudojančios technologijos, arba ją perskirstant televizijos signalų prieinamumas būtų labai sumažėjęs. Rengdama 2016 m. strategiją Čekija apsvarstė tiesioginio perskirstymo (nemodernizuojant) galimybę ir padarė išvadą, kad išlaikyti 4 tinklų, kurių aprėptis yra 98 %, nebūtų buvę įmanoma be trikdžių (75). DTT operatoriai būtų neįvykdę sutartyse su transliuotojais nustatytų savo pareigų. Tai būtų pakenkę DTT platformai ir naudinga alternatyvioms platformoms. Be to, DVB-T tinklų išlaikymas nebūtų suderinamas su kaimyninėmis valstybėmis (visų pirma Vokietija, Austrija, Lenkija).

3)

Siekiant veiksmingai perskirstyti likusį spektrą, reikėjo naudoti didelius SFN su DVB-T2. Naudojant DVB-T technologiją tokie dideli SFN buvo neįmanomi (76). Jeigu, atlaisvinus 700 MHz dažnių juostą, dideli SFN būtų eksploatuojami pagal DVB-T standartą, atsirastų trukdžių ir būtų prarasta aprėptis (žr. sprendimo pradėti procedūrą 64 konstatuojamąją dalį ir joje pateiktą lentelę).

4)

Technologinis modernizavimas pereinant prie DVB-T2 rekomenduotas EPaC sprendime.

5)

Čekija pabrėžė keletą aspektų, susijusių su Arthur D. Little atliktu ADL tyrimu. Sprendimas atlaisvinti 700 MHz dažnių juostą nebuvo technologiškai neutralus ir iškreipė veikiančią rinką, o tai pakenkė DTT operatoriams ir namų ūkiams. Priemone, apie kurią pranešta, užtikrinamas pirmalaikio perėjimo prie DVB-T2 finansavimas ir iš dalies pakeičiamos negrįžtamosios sąnaudos, investuotos į DVB-T technologiją, kurios buvo patirtos per numatomą investavimo ciklą bent iki dabartinio juostų skyrimo galiojimo pabaigos (2021–2024 m.), taip sumažinant DTT operatoriams kylančius nepatogumus.

6)

Didelių SFN tinkle Nr. 4 nėra dėl tinklo regionalizavimo (sudarančio sąlygas regioniniam televizijos turiniui). Vis dėlto, nepaisant to, kad tinkle Nr. 4 dideli SFN nenaudojami, jis vis dar gauna techninės naudos iš modernizavimo pereinant prie DVB-T2, pvz., padidėja pajėgumas ir pagerėja veikimas. Be to, nemodernizavus tinklo Nr. 4, tas tinklas atsidurtų nepalankioje padėtyje, jei kiti tinklai būtų modernizuoti.

7)

Modernizavimas atliekant HEVC glaudinimą taip pat buvo būtinas siekiant užtikrinti pakankamą pajėgumą transliuoti reikiamos kokybės programas, kartu išlaikant visuomeninių transliacijų ir komercinio turinio prieinamumą. Pasirinkus alternatyvų sprendimą, pavyzdžiui, laikantis senesnių glaudinimo standartų (pvz., AVC/H.264), būtų reikėję apriboti esamų programų skaičių arba sumažinti jų kokybę. Perėjimas prie DVB-T2 buvo neišvengiamas dėl spektro veiksmingumo priežasčių ir šis standartas Europos šalyse paprastai įgyvendinamas kartu su HEVC. HEVC yra šiuolaikinis standartas, atitinkantis dabartinius skaitmeninio transliavimo reikalavimus, o jo diegimas atitiko ilgalaikes technologines tendencijas.

(112)

Dėl pereinamojo laikotarpio tinklų būtinumo:

1)

Šie tinklai buvo būtini siekiant išvengti sutrikimų, paskatinti namų ūkius pakeisti priėmimo įrangą ir susipažinti su DVB-T2 transliavimu. Vienalaikis transliavimas paspartino priimančiųjų imtuvų pakeitimą vidutiniškai iki 4 metų (77) (palyginti su įprastu 6 metų ar ilgesniu pakeitimo ciklu). Sėkmingai pertvarkai buvo svarbus ir imtuvų sertifikavimo procesas (78) (neskiriant jokios kompensacijos). Sertifikuoti įrenginiai buvo parduodami su lipduku, kuris taip pat buvo informavimo kampanijų dalis. Česká televize vienalaikis transliavimas HD formatu taip pat paskatino pirkti suderinamus imtuvus.

2)

Pertvarka neatsižvelgiant į socialinius aspektus būtų padariusi neigiamą poveikį DTT transliavimui. Nesant šios priemonės, vienalaikis transliavimas būtų vykęs labiau ribojančiomis sąlygomis (tam tikruose regionuose ir ribotą laiką).

3)

Atlaisvinus 700 MHz dažnių juostą, dėl sumažėjusio spektro prieinamumo nebūtų buvę įmanoma suplanuoti perėjimo prie DVB-T2 naudojant pereinamojo laikotarpio tinklus vykdant vienalaikį transliavimą.

4.1.4.2.   Dėl rinkos nepakankamumo buvimo

(113)

Čekija pažymėjo, kad kompensacija buvo būtina visų pirma dėl to, kad modernizavimas atlaisvinus 700 MHz dažnių juostą vyko po ankstesnio 800 MHz dažnių juostos atlaisvinimo (t. y. buvo užbaigtas 2012 m.), dėl kurio DTT operatoriai taip pat patyrė išlaidų.

(114)

DTT operatoriai 2020 m. nebuvo pasirengę investuoti savo iniciatyva. Atnaujintame ADL tyrime dėl DTT transliavimo rinkos nepakankamumo, kurį lėmė 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimas, jau apskaičiuota, kad DTT operatorių investavimo ciklas tęsis iki 2024 m., užfiksuotas neigiamas poveikis žiūrovams ir DTT operatoriams dėl 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo 2020 m. ir pristatyta priemonė (kontroliuojamas perėjimas), kaip sprendimas skatinti DTT operatorius vykdyti būtinas investicijas.

(115)

Čekija dokumentais patvirtino, kad transliuotojai griežtai nepritaria pertvarkos finansavimui (79).

4.1.5.   Tinkamumas

4.1.5.1.   Dėl to, ar galėjo pakakti informavimo / sertifikavimo kampanijos

(116)

Čekija tvirtino, kad duomenys apie suderinamų priėmimo įrenginių pardavimo padidėjimą yra svarbūs siekiant įrodyti lygiagretaus transliavimo trukmės pagrįstumą. Čekija pakartojo, kad išaugęs pardavimas ir platus įrangos priėmimas yra svarbus lygiagretaus transliavimo tinkamumo rodiklis.

(117)

Čekija paaiškino, kad informavimo kampanija, susijusi su esamų DVB-T tinklų išjungimo pradžia, buvo pradėta tik 2019 m. spalio mėn. Tačiau 2016 m. viduryje priėmus 2016 m. strategiją jau buvo pradėtos kitos informavimo kampanijos dalys; jos palaipsniui buvo plėtojamos pasitelkiant įvairias žiniasklaidos priemones ir televiziją, pavyzdžiui, apėmė informaciją apie sertifikavimą, procedūrą ir regioninę informaciją.

4.1.5.2.   Dėl galimybės namų ūkiams naudoti finansinius kuponus

(118)

Čekija pažymėjo, kad pateikta pakankamai faktinių įrodymų, įskaitant namų ūkiams skirtų finansinių kuponų išlaidų skaičiavimus, iš kurių aiškiai matyti, kad priemonė valstybei ir namų ūkiams buvo naudingesnė nei kitos galimybės. Be pačių finansinių kuponų išlaidų, taip pat būtų patiriamos platinimo išlaidos ir priimami būtini teisės aktai – dėl to procesas būtų 1–2 metais ilgesnis.

(119)

Kalbant apie čekių technologinį neutralumą, Čekija abejojo, ar turėtų būti priimta technologiškai neutrali priemonė, daranti teigiamą poveikį konkuruojančioms platformoms, kad būtų sušvelnintas neigiamas DTT operatorių 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo poveikis. Tai dar labiau padidintų rinkos nepakankamumą.

4.1.5.3.   Dėl galimybės atidėti 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimą

(120)

Čekija paaiškino, kad pagal EPaC sprendimą galimybė atidėti 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimą dvejiems metams praktiškai buvo suteikta tik valstybėms, besiribojančioms su ES nepriklausančiomis valstybėmis. Čekija atmetė šią galimybę, nes reikalavimų laikymasis ir suderinimas su kaimyninėmis valstybėmis (ypač su tomis, kurių kaimyninė siena yra ilgiausia) buvo įgyvendinamas ir įmanomas per nustatytą laikotarpį.

4.1.6.   Proporcingumas

4.1.6.1.   Dėl vienalaikio transliavimo trukmės

(121)

Čekija priminė, kad pagrindinis pakankamai ilgo vienalaikio transliavimo laikotarpio tikslas – atsižvelgti į namų ūkių poreikius. Kompensacija atitinka faktines sąnaudas, patirtas eksploatuojant pereinamojo laikotarpio tinklus, ir buvo nustatyta ne siekiant suteikti rinkos pranašumą DTT operatoriams, o kaip būtinas atsakas į teisės aktų reikalavimus. Pertvarkos laikas nustatytas siekiant kuo labiau sumažinti poveikį naudotojams, o kompensacija atspindi realias DTT operatorių išlaidas, neatsižvelgiant į naudojimo teisių trukmę.

(122)

Čekija paaiškino, kad pakankamai ilgas pereinamasis laikotarpis gerokai sumažino namų ūkių, kurie būtų priversti investuoti į naują imtuvą ne per natūralų atnaujinimo ciklą, skaičių ir taip sumažino bet kokią papildomą namų ūkiams tenkančią naštą, susijusią su 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimu. Čekija pirmiausia rėmėsi realiais savo piliečių poreikiais pakeisti priėmimo įrangą ir mažmeninės rinkos pajėgumu tiekti įrangą. Buvo būtina skatinti keisti imtuvus prieš natūralų pakeitimo ciklą.

(123)

Taip pat reikėjo atsižvelgti į tokius aspektus kaip oro sąlygos (pvz., pakeisti siuntimo antenų sistemas žiemą nėra praktiška) ir pagalbinių įmonių pajėgumai (gerokai sumažintas vienalaikis transliavimas nebūtų suteikęs laiko aptarnauti antenų įrangą namų ūkiuose) (80). Be to, vienalaikio transliavimo laikotarpiu taip pat buvo atsižvelgta į didelių SFN praktinio tikrinimo, statybos ir eksploatavimo užtikrinimą (81).

(124)

Dėl trumpesnio laikotarpio galėjo kilti techninių ir ekonominių problemų, ypač regionuose, kuriuose priėmimo įranga atnaujinama lėčiau. Naujosios technologijos (DVB-T2/HEVC) privalumai (kokybė, prieinamumas, tolesnis prieinamų kanalų skaičiaus didėjimas ir kt.) namų ūkiams turėjo būti aiškiai parodyti per ilgesnį laikotarpį.

(125)

Čekija pažymėjo, kad naudojant pereinamojo laikotarpio tinklus buvo galima sklandžiai pereiti prie DVB-T2 tinklų visoms televizijos stotims, o to nebuvo galima pasiekti tiesioginiu perėjimu, t. y. per trumpą 3–4 mėnesių laikotarpį, kaip manė skundo pateikėjai. Netiksliai nurodyta, kad bendra vienalaikio transliavimo laikotarpio trukmė yra 3,5 metų, nes tai yra bendra perėjimo trukmė, o ne faktinis vienalaikio transliavimo laikotarpis vienam siųstuvui. Pavyzdžiui, vidutinė tinklo Nr. 1 vienalaikio transliavimo abiem formatais trukmė buvo 19 mėnesių (82).

(126)

Nuoroda į 6 mėnesių laikotarpį pereinant nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo, kurį CTO laikė nereikalingu (83), yra susijusi būtent su šia situacija. Perėjimas nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo (2008–2012 m. Čekijoje) rinkoje buvo pripažintas svarbiu novatorišku žingsniu, teikiančiu didelę pridėtinę vertę, priešingai nei numatytas 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimas.

(127)

Čekija priminė, kad vienalaikis transliavimas buvo vykdomas tik tiek laiko, kiek reikia socialiai priimtinam perėjimui užtikrinti, ir kad DTT operatoriai negavo jokių pajamų iš pereinamojo laikotarpio tinklų.

(128)

Čekija yra įsitikinusi, kad dviejų standartų vienalaikio transliavimo trukmės klausimas visiškai priklauso nacionalinei kompetencijai ir yra išimtinis nacionalinių valdžios institucijų sprendimas. Šis požiūris atspindi ne tik techninius ir ekonominius perėjimo prie naujo transliavimo standarto aspektus, bet ir socialinį proceso aspektą. Čekija mano, kad neigiamas poveikis konkurencijai ir prekybai yra nedidelis ir kad teigiamas poveikis jį aiškiai nusveria.

4.1.6.2.   Dėl tam tikrų tinkamų finansuoti išlaidų svarbos

(129)

Kompensacija atspindi faktines išlaidas, patirtas siekiant užtikrinti sklandų 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimą, ir negali būti laikoma pernelyg didele. Priemonė parengta siekiant kuo labiau sumažinti rinkos iškraipymus ir užtikrinti antžeminės televizijos transliavimo tęstinumą. DTT operatoriai nėra pagrindiniai investicijų naudos gavėjai, o pasidengia pagrindines su pertvarka susijusias išlaidas, todėl kompensacija yra pagrįsta.

(130)

Čekija nesutiko su argumentu, kad nustatant paramos dydį neatsižvelgiama į perėjimo prie DVB-T2/HEVC laiką, susijusį su naudojimo teisėmis. Argumentu, kad pagalba turėjo būti diferencijuojama pagal likusį licencijų galiojimo laikotarpį, neatsižvelgiama į tai, kad šie operatoriai turėjo pereiti prie skaitmeninio transliavimo per nustatytą laikotarpį, neatsižvelgiant į likusį jų naudojimosi teisių galiojimo laikotarpį. Be to, dažnių naudojimo teisių pratęsimas iki 2030 m. nekeičia fakto, kad investicijas į naujas technologijas privertė daryti teisės aktų reikalavimai ir jos buvo būtinos transliavimo tęstinumui užtikrinti.

(131)

Bet kuriuo atveju Čekija paaiškino, kad naudojimo teisių galiojimo pratęsimas iki 2030 m. nepriklausė nuo pertvarkos ir technologinio modernizavimo. Skyrimo galiojimo pratęsimas iki 2030 m. buvo ne kompensacinis, o veikiau ribojantis teisinės sistemos atžvilgiu, nes, jei 700 MHz dažnių juosta nebūtų atlaisvinta, DTT operatoriai būtų turėję teisę prašyti jį pratęsti iki 2030 m. (net išlaikant DVB-T standartą).

(132)

Čekija taip pat nesutiko, kad parametrų svarba apskaičiuojant pagalbos, skirtos investicijų į DVB-T2/HEVC tinklus išlaidoms kompensuoti, sumą nėra pagrįsta. Materialiojo turto mėnesinio nusidėvėjimo taikymas yra įprastas metodas, kuriuo užtikrinamas laipsniškas faktinių investicinių sąnaudų laipsniškumas ir kuris atitinka apskaitos principus; tai leidžia tiksliai nustatyti investicijų ekonominę vertę per tam tikrą laikotarpį ir užtikrinti, kad pagalba atitiktų faktiškai patirtas išlaidas.

(133)

Dėl nusidėvėjimo ir (arba) amortizacijos tinkamumo pereinamojo laikotarpio tinklų kapitalo sąnaudoms apskaičiuoti Čekija patvirtino, kad nusidėvėjimo laikotarpis grindžiamas atitinkamos įrangos naudojimo trukme (84) pagal atitinkamo veiklos vykdytojo (pagalbos gavėjo) sąskaitas. Pagal Čekijos apskaitos teisės aktus (85) apskaitos tikslais taikoma naudojimo trukmė turi atitikti tikrovę. Taigi, nusidėvėjimas užkerta kelią kapitalo sąnaudų, susijusių su atitinkamu turtu, pervertinimui. Be to, nusidėvėjimas atspindi turto vertės sumažėjimą tuo atveju, jei jis bus pakartotinai naudojamas galutiniuose tinkluose (pvz., jei turtas, kurio naudojimo trukmė yra penkeri metai, pereinamojo laikotarpio tinkluose buvo naudojamas dvejus metus, likusi jo gyvavimo trukmė galutiniuose tinkluose bus tik treji metai).

4.1.6.3.   Dėl to, ar greitesnio DVB-T2 standarto įgyvendinimo nenusvertų komercinė nauda

(134)

Čekija paaiškino, kad priešingos padėties scenarijus, pagal kurį DVB-T2 būtų diegiamas lėčiau, niekada nebuvo išsamiai aprašytas priverstinio perėjimo prie skaitmeninio transliavimo pagal EPaC sprendimą metu. Atsižvelgiant į ilgą technologijų atnaujinimo rinkoje laikotarpį, tuo metu, kai buvo taikoma priemonė, operatoriai nebuvo parengę jokio alternatyvaus rinkos atnaujinimo scenarijaus. Čekija pateikė vieno iš pagalbos gavėjų 2010 m. DVB-T tinklo verslo planą (86), tačiau nepateikė jokių verslo planų, susijusių su šia priemone. Vis dėlto Čekija nurodė atnaujintą ADL tyrimą – Pramonės ir prekybos ministerijos užsakytą ekspertų tyrimą, kuriame išnagrinėti keli scenarijai: i) modernizavimas pereinant prie DVB-T2 ir kartu užtikrinant lygiagretų transliavimą, ii) modernizavimas pereinant prie DVB-T2 neužtikrinant lygiagretaus transliavimo ir iii) tolesnis transliavimas pagal DVB-T standartą, dėl kurio aprėptis sumažės (87). Tyrime pateiktas kokybinis ir kiekybinis įvairių suinteresuotųjų subjektų (t. y. DTT operatorių, televizijos transliuotojų, namų ūkių ir valstybės) patiriamų išlaidų įvertinimas. Čekijos teigimu, kiekybinės išlaidos, remiantis ex ante analize, aiškiai parodė, kad perėjimas prie transliavimo vienu metu yra geriausia galimybė, atsižvelgiant į visus suinteresuotuosius subjektus, užtikrinti, kad priemonės poveikis būtų apribotas iki būtino minimumo.

4.1.6.4.   Dėl to, ar tinkamos finansuoti išlaidos buvo kompensuotos pagal kitas pagalbos schemas

(135)

Dėl sumavimo su kitomis pagalbos priemonėmis nebuvimo Čekija patvirtino, kad CTO atliko išsamų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimą, siekdama užtikrinti, kad būtų įtrauktos tik atitinkamos išlaidos ir kad nebūtų išlaidų, kurios jau buvo kompensuotos pagal bet kurią kitą pagalbos priemonę. Čekija pabrėžė, kad visos atitinkamos išlaidos įtraukiamos į kiekvieno pagalbos gavėjo apskaitą ir kad visų išlaidų, kompensuotų kiekvienam pagalbos gavėjui pagal Komisijos patvirtintas priemones, suma negali būti didesnė nei visų atitinkamų išlaidų, įtrauktų į kiekvieno pagalbos gavėjo apskaitą, suma. CTO atliko išsamų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimą, neįtraukdama jokių išlaidų, kurios buvo kompensuotos pagal kitą pagalbos schemą. Čekija mano, kad skundo pateikėjų teiginys, jog CTO ekspertai yra šališki, yra nereikšmingas ir nepagrįstas. CTO atlieka auditus pagal teisinę sistemą (ECA 27 skirsnio 5 dalis).

4.1.7.   Teigiamas poveikis

(136)

Čekija nesutiko su Telly tvirtinimu, kad priemonės teigiamas poveikis buvo ribotas (153 konstatuojamoji dalis). Skundo pateikėjas neatsižvelgė į tai, kad televizijos signalų platinimas DTT platformoje grindžiamas kitokiu ekonominiu modeliu nei alternatyvios platformos (palydovinė, IPTV, kabelinė). DTT atveju dominuojantis modelis yra FTA paslaugos, kai televizijos signalo perdavimo išlaidas transliuotojai moka DTT tinklo operatoriams, o žiūrovams jos lieka nemokamos. Už alternatyvias platformas žiūrovai moka tiek už signalo perdavimą, tiek už televizijos turinį.

(137)

Čekija paaiškino, kad teigiamas perėjimo prie DVB-T2/HEVC poveikis lėmė tai, kad namų ūkiai buvo geriau aprūpinti įranga, o tai taip pat buvo naudinga kitoms konkuruojančioms platformoms.

4.1.8.   Neigiamas poveikis

(138)

700 MHz dažnių juosta buvo atlaisvinta palyginti greitai po to, kai DTT operatoriai atlaisvino 800 MHz dažnių juostą (užbaigta 2012 m.). Čekija teigė, kad nuo 2012 m. televizijos turinio rinkoje vyksta sveika įvairių platformų konkurencija. Tačiau 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimas turėjo įtakos tik DTT operatoriams – jie patyrė susijusių išlaidų ir jų konkurencinė padėtis pablogėjo, o tai buvo naudinga konkuruojančioms platformoms.

(139)

Ji priminė, kad žala, kurią namų ūkiams nemokama DTT platforma būtų galėjusi patirti dėl nekontroliuojamo 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo, būtų galėjusi turėti įtakos namų ūkiams, jei jie būtų buvę priversti pereiti prie alternatyvių platformų, sumažėjus DTT aprėpčiai.

(140)

Čekija iš esmės nesutiko su teiginiu, kad ji teikė pirmenybę mažiausiai pažangiai platformai ir taip kenkė konkuruojančioms platformoms ir darė žalingą poveikį viešajam interesui. Technologijų atranka buvo grindžiama tik EPaC sprendime pateiktu pasiūlymu, kartu atsižvelgiant į suderinamumą su kaimyninėmis valstybėmis. Priešingai, iš įrodymų matyti, kad dėl perėjimo prie DVB-T2/HEVC ir HBBTV galimybių naudojimo susidomėjimas plačiajuosčiu ryšiu didėja. DTT iš tiesų pradėjo veikti kaip plačiajuosčio ryšio naudojimo atspirties taškas.

4.1.9.   Sumavimas

(141)

Čekija patvirtino, kad kompensacija, skirta trims DTT operatoriams pagal priemonę, apie kurią pranešta, negali būti sumuojama su jokia kita priemone, kuria finansuojamos tos pačios tinkamos finansuoti išlaidos.

4.2.   Iš skundo pateikėjų gautos pastabos

4.2.1.   Bendrosios pastabos

(142)

Telly priminė pastabas, kurias ji pateikė prieš priimant sprendimą pradėti procedūrą ir kuriose paaiškino, kad Komisija šiuo atveju turėtų taikyti tuos pačius vertinimo kriterijus, kaip ir savo sprendime byloje SA.28599 dėl DTT Ispanijoje (88).

(143)

Telly pažymėjo, kad galėjo susipažinti su Čekijos pastabomis dėl sprendimo pradėti procedūrą pagal nacionalines laisvos prieigos prie informacijos taisykles. Skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad Čekijos pastabos yra trumpos ir jose nepateikta jokios naujos informacijos ar įrodymų, o tai prieštarauja reikalavimui, kad valstybei narei tektų pareiga įrodyti priemonės suderinamumą su vidaus rinka.

4.2.2.   ES teisės aktų pažeidimas

(144)

Telly nesutiko su Komisijos išvada, kad ji nenustatė jokio ES teisės nuostatų ar principų pažeidimo (sprendimo pradėti procedūrą 116 konstatuojamoji dalis). Visų pirma skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad priemonė prieštarauja vienodo požiūrio principui (89) ir technologinio neutralumo principui, kuris, jo nuomone, yra Komisijos praktikos valstybės pagalbos srityje pagrindas, kaip patvirtino ir ES teismai (90). Telly nežino apie jokią valstybę narę, kuri net teoriškai būtų svarsčiusi galimybę teikti paramą DTT operatoriams technologijoms modernizuoti arba lygiagrečiam transliavimui.

4.2.3.   Skatinamasis poveikis

(145)

Telly laikėsi nuomonės, kad Čekijos teiginys, jog DTT operatoriai į perėjimą prie DVB-T2/HEVC investavo dar iki 2017 m. kovo 1 d. (108 konstatuojamoji dalis), taip pat patvirtina, kad priemonė neturėjo skatinamojo poveikio, nes rodo, kad operatoriai buvo pasirengę investuoti gerokai prieš priimant techninės pertvarkos planą. Tai, kad iki pereinamojo laikotarpio tinklų veikimo pradžios patirtoms išlaidoms nebuvo taikoma jokia kompensacija, neturi reikšmės.

4.2.4.   Būtinumas

(146)

Telly sutiko, kad politinis sprendimas atlaisvinti 700 MHz dažnių juostą yra ES norminių priemonių rezultatas, tačiau mano, kad vien tai nėra rinkos nepakankamumo požymis. Telly sutiko su sprendime pradėti procedūrą Komisijos išreikštomis abejonėmis ir pažymėjo, kad nebuvo paaiškinta, kodėl DTT operatoriai nenorėtų tęsti veiklos be valstybės paramos.

(147)

Dėl poreikio sukurti pereinamojo laikotarpio tinklus skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad esminių trukdžių nebūtų, nes kitoms valstybėms narėms akivaizdžiai pavyko atlaisvinti 700 MHz dažnių juostą be tokio neigiamo išorinio poveikio. Skundo pateikėjas priminė, kad kitos technologinės platformos turėjo pačios padengti savo išlaidas, susijusias su modernizavimu ir vienalaikiu transliavimu. Telly laikėsi nuomonės, kad namų ūkiai nebūtų praradę galimybės naudotis DTT transliavimu, jei 700 MHz dažnių juosta būtų atlaisvinta pagrįstai, kaip kitose valstybėse narėse.

4.2.5.   Tinkamumas

(148)

Skundo pateikėjas yra įsitikinęs, kad priemonė taip pat nėra tinkama, nes buvo veiksmingesnių ir mažiau invazinių alternatyvų. Skundo pateikėjas mano, kad tiesioginė parama namų ūkiams turėtų daug mažesnį iškraipomąjį poveikį, mažiau kainuotų ir būtų technologiškai neutrali. Šis sprendimas gerai suveikė kitose valstybėse narėse (91). Skundo pateikėjas nesuprato, kaip priemonė padėjo spręsti tariamai neigiamo namų ūkių požiūrio į prieigos prie DTT platformos praradimą nesant valdomos pertvarkos problemą.

(149)

Dėl Čekijos argumento, kad kuponų platinimas susijęs su platinimo išlaidomis, skundo pateikėjas nurodė galimybę naudotis Čekijos pašto teikiamomis visuotinėmis pašto paslaugomis. Dėl Čekijos argumento, kad teisės aktams dėl kuponų priimti prireiktų bent dvejų metų, skundo pateikėjas palygino tą laikotarpį su lygiagretaus transliavimo trejų su puse metų trukme.

(150)

Dėl argumento, kad sertifikavimo kampanija galėjo būti tinkamesnė nei ilgas lygiagretus transliavimas, skundo pateikėjo teigimu, Čekija oficialią visos šalies masto informavimo kampaniją pradėjo tik 2019 m. spalio mėn., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po lygiagretaus transliavimo pradžios 2017 m. kovo 1 d. Ji priduria, kad pareiškimas, jog informavimo kampanija buvo pradėta 2016 m. viduryje ir nuo to laiko palaipsniui plėtojama, nėra pagrįstas įrodymais.

4.2.6.   Proporcingumas

(151)

Telly nuomone, Čekija nepateikė naujų paaiškinimų dėl vienalaikio transliavimo ilgiau nei 3–4 mėnesius (arba net 6 mėnesius), o tik ginčija sprendimą pradėti procedūrą, nurodydama, kad padidėjo priėmimo įrangos pardavimas. Skundo pateikėjas taip pat nesutiko su argumentais, kad perėjimas nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo negali būti naudojamas kaip panaši padėtis siekiant nustatyti pagrįstą vienalaikio transliavimo laikotarpio trukmę technologinio modernizavimo pereinant prie DVB-T2/HEVC metu.

(152)

Telly laikėsi nuomonės, kad Čekija nepateikė jokių naujų įrodymų ar pagrindimo, ar priemonė iš tiesų apsiriboja išlaidų, kurios dar nebuvo padengtos kitomis priemonėmis, kompensavimu. Čekija pateikia šį pareiškimą nepateikdama jokių įrodymų, kad CTO atliko išsamų kiekvieno pagalbos gavėjo tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimą. Skundo pateikėjas nurodė galimą CTO šališkumą ir teigė, kad labiau tiktų nepriklausomi ekspertai. Jis taip pat teigė, kad vien tik šių tinkamų finansuoti išlaidų auditas nepadeda išsklaidyti Komisijos abejonių.

4.2.7.   Teigiamas poveikis

(153)

Telly sutiko, kad gerai veikianti žiniasklaidos aplinka ir žiniasklaidos pliuralizmas yra svarbūs veikiančiai demokratijai ir ekonomikai. Tačiau teigiamas priemonės poveikis yra ribotas. Visų pirma ji mano, kad Čekijos argumentas, jog DTT platforma yra vienintelė Čekijos televizijos transliacijų FTA platforma, yra klaidingas, nes nėra nei teisės aktų, nei sutartinių garantijų, kurie neleistų komerciniams transliuotojams šifruoti savo programų perėjus prie DVB-T2 standarto.

4.2.8.   Neigiamas poveikis

(154)

Skundo pateikėjas teigė, kad Čekija nusprendė teikti pirmenybę mažiausiai pažangiai televizijos technologijai (t. y. DTT), o tai ne tik pakenktų konkuruojančioms technologijoms, bet galiausiai turėtų neigiamą poveikį klientams. Telly priminė, kad ji yra pasirengusi įdiegti nemokamą DIGI TV kortelę, teisėtai tikėdamasi, kad valstybės informavimo kampanija bus technologiškai neutrali. Telly priminė, kad du didžiausi komerciniai Čekijos transliuotojai (kurių bendra auditorijos dalis sudaro beveik 60 %) ne kartą paskelbė apie savo ketinimą užšifruoti savo programų HD versijas, kai tik bus įgyvendintas DVB-T2 standartas.

4.3.   Iš pagalbos gavėjų gautos pastabos

(155)

Komisija gavo pastabų iš CRa ir DB – dviejų pagalbos pagal priemonę gavėjų (5 konstatuojamoji dalis). Išskyrus atvejus, kai šiame skirsnyje aiškiai nurodyta kitaip, pastabas teikia CRa.

4.3.1.   Bendrosios pastabos

(156)

Dėl priemonės taikymo srities CRa pažymėjo, kad iš sprendimo pradėti procedūrą susidaro įspūdis, jog kompensacija yra susijusi su investicijų į naują įrangą, būtiną DVB-T2/HEVC tinklams statyti ir eksploatuoti, sąnaudomis (žr. sprendimo pradėti procedūrą 3 konstatuojamosios dalies i punktą ir 28 konstatuojamosios dalies i punktą). Tačiau priemonė susijusi būtent su trijų pereinamojo laikotarpio tinklų, kurie buvo eksploatuojami ribotą laiką ir nemokamai, papildomomis sąnaudomis. Visų pirma šia priemone kompensuojamas tik pereinamojo laikotarpio tinklams naudojamos įrangos nusidėvėjimas. Šiuo atžvilgiu tai, kad tam tikra įranga galėtų būti pakartotinai naudojama galutiniuose tinkluose, neturi reikšmės.

(157)

CRa teigimu, šia priemone siekiama a) užtikrinti, kad 700 MHz dažnių juosta būtų atlaisvinta sklandžiai ir laiku, o tai nebūtų įmanoma be susitarimo su DTT operatoriais, b) užtikrinti DTT tinklų gyvybingumą bent iki 2030 m., kaip numatyta EPaC sprendime, ir c) išlaikyti televizijos transliavimo technologinių platformų status quo, taip užkertant kelią konkurencijos iškraipymams.

(158)

CRa paaiškino, kad DTT platforma neabejotinai yra stipriausia televizijos transliavimo platforma Čekijoje, o DTT ir FTA paslaugos Čekijoje akivaizdžiai atitinka vienos kitas. DTT transliavimo platformoje nėra mokamos televizijos pasiūlos, taip pat nėra FTA pasiūlos palydovinės, kabelinės ar IPTV televizijos kanalais, net ir kurioje nors Čekijos teritorijos dalyje. Sprendimo pradėti procedūrą 106 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad Skylink / M7 Group gali pradėti teikti mokamos DTT paslaugą, tačiau ta informacija yra pasenusi (92).

(159)

CRa laikėsi nuomonės, kad priemonės vertinimas turi derėti su kitų Komisijos jau patvirtintų priemonių, susijusių su 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimu, vertinimu.

4.3.2.   Pagalbos buvimas

4.3.2.1.   Priskirtinumas

(160)

CRa teigė, kad priemonė nėra priskirtina valstybei, nes 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimu ir perėjimu prie DVB-T2 tiesiogiai įgyvendinamas Sąjungos priimtas teisės aktas (t. y. EPaC sprendimas). EPaC sprendime numatyta, kad valstybės narės gali skirti kompensaciją, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pereiti prie efektyviau spektrą naudojančių technologijų. Priemone tik užtikrinama, kad Čekija pasiektų EPaC sprendime nustatytus tikslus.

4.3.2.2.   Atrankusis pranašumas

(161)

CRa laikėsi nuomonės, kad atrankiojo pranašumo nėra, nes priemone tik sumažinamas neigiamas poveikis DTT platformai, atsirandantis dėl priverstinio 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo proceso ir susijusio perėjimo prie DVB-T2. Šia priemone DTT operatoriams tiesiog kompensuojama už struktūrinius sunkumus. Ji daro vienodą poveikį visiems DTT operatoriams.

(162)

CRa priminė, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog įstatymas, kuriuo tik užkertamas kelias tam, kad įmonės biudžetui tektų našta, kurios įprastomis aplinkybėmis nebūtų, nesuteikia tai įmonei pranašumo (93). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, kai Sąjungos teisės aktais laipsniškai mažinamas DTT paslaugoms rezervuotas radijo dažnių spektras, gerokai prieš DTT investavimo ciklą ir neatsižvelgiant į susijusių naudojimo teisių galiojimą, su tų priemonių įgyvendinimu susijusias išlaidas tikslinga laikyti neįprasta našta, tenkančia įmonės biudžetui. Tai nėra nei įprastos teisės aktų nulemtos išlaidos, nei išlaidos, susijusios su kasdieniu įmonės įprastos veiklos valdymu. Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad įprastos išlaidos, kurias turi padengti įmonė, yra tos, kurias dengia visi konkurentai (94).

(163)

CRa pažymėjo, kad sprendimo pradėti procedūrą 79 konstatuojamojoje dalyje pateiktas teiginys, kad Čekijos valdžios institucijos galėjo vienašališkai atlaisvinti DTT operatorių užimtus 700 MHz juostos radijo dažnius, iš dalies pakeisdamos jiems paskirtus radijo dažnius pagal ECA 19 skirsnį, yra pernelyg supaprastintas. CRa laikėsi nuomonės, kad EPaC sprendimas nėra tiesiogiai taikomas – jis nėra privalomas DTT operatoriams, bet skirtas valstybėms narėms. Taigi, nors ECA yra nuostatų dėl galimo dažnių skyrimo pakeitimo, kad būtų laikomasi ES teisės, šio teisinio pagrindo pasirinkimas laikytas neperspektyviu.

(164)

CRa teigė, kad neginčijama, jog Čekijos valdžios institucijoms buvo būtina pasiekti konsensusą su DTT operatoriais, kad būtų galima veiksmingai ir laiku atlaisvinti 700 MHz dažnių juostą, nes priešingu atveju ji būtų susidūrusi su ilgalaikių ginčų ir (arba) tarptautinio arbitražo rizika. Be to, jei valstybė būtų rėmusis ECA 19 skirsniu, neišvengiamai būtų kilusi rizika, kad bus pateikti ieškiniai dėl žalos atlyginimo dėl atitinkamų radijo dažnių de facto nusavinimo (95).

(165)

CRa pažymėjo, kad pereinamojo laikotarpio tinklai eksploatuoti nemokamai ir nesiekiant pelno ir sukurti siekiant viešosios politikos tikslo, o vienintelis galimas atlygis DTT operatoriams buvo kompensacija pagal priemonę. Per išsamias konsultacijas dėl 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo visi televizijos transliuotojai aiškiai atsisakė padengti bet kokias išlaidas, ypač susijusias su vienalaikiu transliavimu.

(166)

CRa teigė, kad negalima daryti prielaidos, jog DTT paslaugų teikėjams taip pat suteikiamas pranašumas. Atlaisvinus 700 MHz dažnių juostą ir atitinkamai perėjus prie DVB-T2, jos pajamos sumažėjo, nepaisant to, kad dėl perėjimo prie DVB-T2 padidėjo duomenų perdavimo pajėgumas, kaip nurodyta sprendimo pradėti procedūrą 27 konstatuojamojoje dalyje.

(167)

Dėl atrankumo CRa primygtinai reikalavo, kad Komisija paaiškintų, kodėl DTT paslaugas naudojančių įmonių faktinė ir teisinė padėtis turėtų būti laikoma panašia į kitas technologijas naudojančių įmonių (96), kurios nėra tiesiogiai susijusios su 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo procesu ir (arba) kurioms jis daro neigiamą poveikį, padėtį. Kitoms platformoms (pvz., palydovinėms) taikomi bendrieji teisės aktų reikalavimai nesulyginami su konkrečia 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo padėtimi. Skirtingų platformų verslo modeliai yra visiškai skirtingi (97). DTT platforma tiesiogiai nekonkuruoja su kitomis technologijų platformomis, DTT yra susijusi su FTA televizija, o kitos platformos siūlo mokamos televizijos paslaugas. Tai atitinka Komisijos sprendimus susijungimų bylose, kuriose Komisija dėl skirtingų verslo modelių yra linkusi atskirti atskirą FTA paslaugų platinimo rinką ir mokamos televizijos paslaugų platinimo rinką (98).

(168)

Dėl sprendimo pradėti procedūrą 88 konstatuojamosios dalies CRa pažymėjo, kad priemonė skirta visiems DTT tinklų operatoriams. Buvo tik trys pereinamojo laikotarpio tinklai, nes ketvirtajam pereinamojo laikotarpio tinklui spektro nebuvo (99). Todėl CRa sutiko su CTO, kad CDG, jos patronuojamoji įmonė, nekurs savo pereinamojo laikotarpio tinklo, o naudosis CRa eksploatuojamu pereinamojo laikotarpio tinklu Nr. 12.

4.3.2.3.   Konkurencijos iškraipymas

(169)

Dėl konkurencijos iškraipymo CRa teigė, kad toks iškraipymas turėtų pagerinti gavėjo konkurencinę padėtį, palyginti su kitomis įmonėmis, su kuriomis jis konkuruoja. Tačiau priemone, apie kurią pranešta, siekiama kompensuoti pagalbos gavėjams papildomas išlaidas, patirtas dėl valstybės nustatytų teisės aktų pakeitimų. Be to, kaip jau paaiškinta, CRa mano, kad DTT operatoriai su kitų platformų operatoriais nekonkuruoja.

4.3.3.   ES teisės aktų pažeidimas

(170)

CRa nemanė, kad priemonė gali pažeisti vienodo požiūrio principą, nes ja vienodomis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis gali naudotis visi Čekijos DTT operatoriai, t. y. ji skirta visiems ekonominės veiklos vykdytojams, kurių faktinė ir teisinė padėtis yra panaši.

4.3.4.   Teisėtumas

(171)

CRa pažymėjo, kad pagalba suteikiama tada, kai suteikiama besąlyginė ir teisiškai privaloma teisė ją gauti (100). Nors pagalbos gavėjai jau pateikė CTO prašymus kompensuoti išlaidas, akivaizdu, kad CTO sustabdys mokėjimą, kol Komisija užbaigs vertinimą. Kompensacijos visada buvo skiriamos su sąlyga, kad jas patvirtins Komisija.

(172)

CRa paaiškino, kad ECA 27 skirsnio 5 dalies nuostatoje su pakeitimais, padarytais Skaitmeniniu pakeitimu, nepateikta jokios informacijos apie tinkamas finansuoti išlaidas ir kompensacijos sumą, todėl pagalbos teikimą turėjo įvertinti CTO.

(173)

CRa paaiškino, kad ECA 27 straipsnio 5 dalies nuostatos akivaizdžiai įtrauktos į Skaitmeninį pakeitimą, siekiant sukurti procedūrinę sistemą, pagal kurią valdžios institucijos laikytųsi SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytos esamos padėties nekeitimo pareigos. Ši pareiga panašiai suformuluota, pavyzdžiui, Pašto paslaugų įstatyme (101). Pagal nusistovėjusią nacionalinių teismų sprendimų priėmimo praktiką, priimdama sprendimą sustabdyti administracinę procedūrą, kol kita institucija išspręs preliminarų klausimą, administracinė institucija turi atsižvelgti į atitinkamos procedūros aplinkybes. Tai, kad kompensacijoms, dėl kurių sprendžia administracinė institucija, taikoma procedūra Komisijoje dėl jų suderinamumo su SESV 107 straipsniu, neabejotinai yra svarbi aplinkybė, į kurią administracinė institucija turi atsižvelgti. Pirmalaikis kompensacijos išmokėjimas galėtų lemti pareigą susigrąžinti pagalbą, jei Komisija priimtų neigiamą sprendimą. SESV 108 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią draudžiama suteikti pagalbą prieš Komisijai priimant sprendimą, taikoma tiesiogiai, todėl administracinė institucija neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik sustabdyti procedūrą ir laukti Komisijos sprendimo, ir ji tai padarė.

(174)

Be to, kompensacinės priemonės turėjo būti taikomos ne automatiškai pagal Skaitmeninį pakeitimą, o atsižvelgiant į CTO vertinimą, kuris yra tiesiogiai privalomas pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį. Kaip pati Komisija pripažįsta sprendimo pradėti procedūrą 44 konstatuojamojoje dalyje, Čekijos Respublika planuoja išmokėti pagalbą tik po to, kai Komisija patvirtins priemonę.

(175)

CRa paaiškino, kad, siekiant išvengti abejonių, atitinkama ECA nuostata vėliau iš dalies pakeista 2021 m. rugsėjo 15 d. Įstatymu Nr. 374/2021 Rink. (jis įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d.). (102)

(176)

Galiausiai CRa teigė, kad Komisija neginčijo valstybės pagalbos teisėtumo išlaidų, susijusių su kitomis priemonėmis, susijusiomis su 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimu, (pvz., Sprendimu byloje SA.55742), kurios grindžiamos tais pačiais teisės aktais kaip ir priemonė, apie kurią pranešta, atveju.

4.3.5.   Skatinamasis poveikis

4.3.5.1.   Dėl komercinės paskatos DTT operatoriams buvimo

(177)

CRa teigė, kad DTT operatoriai neturėjo rinkos paskatų atlaisvinti 700 MHz dažnių juostą, kaip reikalaujama pagal EPaC sprendimą. Čekijai reikėjo pasiekti sutarimą su DTT operatoriais priimant kompensacinių priemonių rinkinį, kad būtų kompensuotas struktūrinis sunkumas, kurį DTT operatoriams sukėlė EPaC sprendimas.

(178)

CRa teigė, kad 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimas iki 2020 m. birželio mėn. prieštaravo natūraliems investicijų į DTT ciklams (paprastai 12–15 metų, o investicijos, susijusios su perėjimu nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo, buvo užbaigtos 2012 m.), esamoms komercinėms sutartims tarp DTT operatorių ir televizijos transliuotojų ir televizijos imtuvų atnaujinimo ciklui namų ūkiuose.

(179)

CRa pažymėjo, kad nors dėl perėjimo prie DVB-T2 tinklų pajėgumai perduoti duomenis padidėjo, CRa negalėjo parduoti naujų tinklų visų pajėgumų, o jos pajamos dėl perėjimo net sumažėjo. Vien tai, kad tinklai buvo naudojami visu pajėgumu, nebuvo pakankamas technologijų atnaujinimo veiksnys (103).

(180)

Tai, kad CRa (per savo patronuojamąją įmonę CDG) finansavo tinklo Nr. 3 (dabar – galutinio tinklo Nr. 23) modernizavimą pereinant prie DVB-T2, negali būti laikoma skatinamojo poveikio nebuvimo įrodymu. Kaip paaiškinta pirmiau, CRa sutiko su CTO, kad CDG nekurs savo pereinamojo laikotarpio tinklo, nes nepakanka spektro ketvirtajam pereinamojo laikotarpio tinklui eksploatuoti, o remsis pereinamojo laikotarpio tinklu Nr. 12.

(181)

CRa pažymėjo, kad 2012 m. CRa vykdytas eksperimentinis DVB-T2 transliavimas, kaip nurodyta sprendimo pradėti procedūrą 124 konstatuojamosios dalies a punkte, negali būti naudojamas siekiant paneigti priemonės skatinamąjį poveikį. Eksperimentinis naujų technologijų transliavimas paprastai vykdomas daug metų prieš priimant komercinį sprendimą ir gerokai prieš faktinį jų įgyvendinimą (pvz., Čekija jau 1999 m. pradėjo eksperimentinį transliavimą DVB-T, o faktinis perėjimas prie DTT buvo baigtas tik 2012 m.). CRa paaiškino, kad 2012 m. vykdytas eksperimentinis transliavimas buvo skirtas tik techniniams parametrams patikrinti ir remiantis CTO išduotais trumpalaikiais individualiais leidimais.

(182)

Be to, tai, kad CRa savo 2011 m. metinėje ataskaitoje nurodė, jog DVB-T2 galėtų padėti plėtoti savo veiklą, nereiškia, kad CRa ketino ją įgyvendinti. Be to, ataskaitoje nebuvo nustatytas joks konkretus laikotarpis. CRa patvirtino, kad prieš priimant 2016 m. strategiją ir EPaC sprendimą CRa verslo plane nebuvo numatyta nedelsiant pereiti prie DVB-T2, atsižvelgiant į pradinių radijo dažnių skyrimo, pratęsto po 2020 m., galiojimą. Be to, 2016 m. strategijoje jau atkreiptas dėmesys į didelį transliuotojų pasipriešinimą perėjimo finansavimui.

(183)

CRa laikėsi nuomonės, kad abejonių dėl priemonės skatinamojo poveikio iškėlęs sprendimas pradėti procedūrą yra nenuoseklus, nes pagalbos gavėjai pradėjo investuoti prieš priimant Skaitmeninį pakeitimą. Jei investicijų metu situacija dėl kompensacijos nebuvo pakankamai aiški, Komisija negali tuo pačiu metu teigti, kad pagalbos gavėjai galėjo remtis spektro naudojimo teisių pratęsimu iki 2030 m. ir turėjo tai atspindėti savo verslo plane. Komisija taip pat negali teigti, kad operatoriai būtų galėję remtis pereinamojo laikotarpio tinklams reikalingais dažniais, nes, nepaisant 2016 m. strategijoje duoto pažado, jie dar nebuvo skirti DTT operatoriams. Priešingai, visos šios priemonės sudaro vieną 2016 m. strategijoje aprašytų priemonių rinkinį, apie kurį Čekija pranešė kartu.

4.3.5.2.   Dėl darbų pradžios prieš priimant oficialius aktus, kuriais suteikiama pagalba

(184)

CRa taip pat pažymėjo, kad Komisija pripažino kitų priemonių, susijusių su 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimu, pavyzdžiui, Sprendime byloje SA.55742 numatytų priemonių, kurios grindžiamos tuo pačiu teisiniu pagrindu, skatinamąjį poveikį. CRa laikėsi nuomonės, kad skatinamojo poveikio vertinimas turėtų būti grindžiamas Bendrojo Teismo sprendimu Graphischer Maschinenbau (104), pagal kurį vertinant skatinamąjį poveikį reikia atsižvelgti į platesnį kontekstą, kuriame buvo patirtos tinkamos finansuoti išlaidos, įskaitant nacionalinių valdžios institucijų pranešimus.

(185)

CRa paaiškino, kad su kompensavimo mechanizmu susijusius patikinimus iš Čekijos valdžios institucijų gavo dar iki 2017 m. kovo mėn. DTT operatorių sprendimas imtis veiksmų, kad būtų atlaisvinta 700 MHz dažnių juosta (įskaitant investicijas į pereinamojo laikotarpio tinklus), visų pirma buvo grindžiamas kelerius metus trukusiomis viešomis diskusijomis, kurios prasidėjo jau 2013 m. (105) Pagrindiniai Čekijos dokumentai, susiję su 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimu, (pvz., 2016 m. strategija), prieš juos faktiškai priimant buvo išsamiai aptarti su rinka, įskaitant CRa. CRa aktyviai dalyvavo Čekijos pramonės ir prekybos ministerijos įsteigtos ekspertų grupės, kuri rengė 2016 m. strategiją, veikloje.

(186)

CRa mano, kad 2016 m. strategija yra pagrindinis dokumentas, kuriuo DTT operatoriams suteiktas pakankamas patikinimas. 2016 m. strategijoje Pramonės ir prekybos ministerija įpareigota veikti kartu su Kultūros ministerija ir CTO pagal 2016 m. strategiją, be kita ko, užtikrinti 2016 m. strategijoje aprašytų kompensacinių priemonių įgyvendinimą, jei tam pritars Komisija.

(187)

CRa pažymėjo, kad jau 2016 m. CTO išdavė CRa du atskirus dažnių naudojimo leidimus (iš 26 atskirų dažnių naudojimo leidimų siųstuvams ir maždaug 50 atskirų dažnių naudojimo leidimų spragoms užpildyti, kurie buvo naudojami vėliau), kad būtų įgyvendinta strategija ir CRa galėtų pradėti kurti pereinamojo laikotarpio tinklą Nr. 12.

4.3.6.   Būtinumas

4.3.6.1.   Dėl būtinumo finansuoti tinkamas finansuoti išlaidas pagal EPaC sprendimą

(188)

2016 m. strategijoje Čekija jau nustatė, kad „perėjimas neįmanomas be tam tikro vienu metu veikiančių DVB-T ir DVB-T2 pereinamojo laikotarpio tinklų veikimo laikotarpio ir 700 MHz dažnių juostos naudojimo skaitmeninei antžeminei televizijai. Todėl bendrai sutariama, kad pirmiausia turi būti pereita prie DVB-T2, t. y. prie spektro atžvilgiu veiksmingesnės DVB-T2 / HEVC technologijos, o tada prireikus gali būti atlaisvinta tik 700 MHz dažnių juosta. Priešingu atveju DTT, taigi ir visuomeninio transliavimo, prieinamumas (signalinė gyventojų aprėptis) ir kokybė galėtų labai sumažėti, o tai greičiausiai galiausiai lemtų pačios DTT žlugimą.“ (106)

(189)

2016 m. strategijoje taip pat nustatyta, kad vienalaikio transliavimo trukmė „visų pirma turi atitikti poreikį užtikrinti, kad namų ūkiuose būtų pakankamai įrangos su naujais televizijos imtuvais arba televizoriaus priedėliais, suderinamais su DVB-T2 / HEVC transliavimu, atsižvelgiant į jų prieinamumą rinkoje“, o įrangos pakeitimo ciklas turėtų trukti bent 5–6 metus (107). Atsižvelgiant į tai, kad vienalaikis transliavimas vykdomas bent trejus metus, 2016 m. strategijoje apskaičiuota, kad pakeitimo ciklą būtų galima sutrumpinti iki 4–5 metų (108).

(190)

CRa paaiškino, kad pereinamojo laikotarpio tinklai yra būtini dėl techninių priežasčių, visų pirma dėl tarptautinio koordinavimo ir trukdžių vengimo, taip pat siekiant suteikti laiko namų ūkiams įrengti naujus imtuvus ir pereiti prie naujų dažnių.

(191)

CRa ir DB laikėsi nuomonės, kad be perėjimo prie DVB-T2 nebūtų buvę įmanoma atlaisvinti 700 MHz dažnių juostos. Buvo labai svarbu sukurti didelius DVB-T2 pagrįstus SFN (109). HEVC standartas buvo pasirinktas kaip veiksmingiausia tuo metu turima vaizdo ir garso glaudinimo technologija, padedanti veiksmingai naudoti radijo spektrą ir apsaugoti vartotojų investicijas į suderinamus televizorius (110).

(192)

CRa teigimu, perėjimas prie DVB-T2 buvo išankstinė 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo sąlyga. Ji teigia, kad šiai pozicijai būtų plačiai pritarta įvairių Komisijos patariamųjų organų nuomonėse, parengtose iki 2015 m. WRC išvadų, visų pirma P. Lamy pranešime (111) ir RPSG nuomonėje (112). Be to, EPaC sprendimo 20 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad „[...] [k]ai valstybės narės ketina išlaikyti skaitmeninę antžeminę televiziją, nacionaliniuose veiksmų planuose turėtų būti apsvarstyta galimybė palengvinti transliavimo įrangos modernizavimą pereinant prie efektyviau spektrą naudojančių technologijų, kaip antai pažangiųjų vaizdo formatų (pvz., HEVC) ar signalų perdavimo technologijų (pvz., DVB-T2)“. Po išsamių diskusijų ir ekspertų tyrimų (pvz., ADL tyrimo) Čekija nusprendė pasinaudoti pirmiau nurodyta galimybe diegti efektyviau spektrą naudojančias technologijas ir pereiti prie DVB-T2.

(193)

CRa laikėsi nuomonės, kad paprasčiausiai pakeitus 700 MHz dažnių juostos radijo dažnius jų nemodernizavus iki DVB-T2, kartu laikantis kaimyninių valstybių reikalavimų, susijusių su tarptautiniu dažnių koordinavimu, būtų iš esmės apribotas antžeminis transliavimas, o tai paveiktų maždaug 60 % Čekijos gyventojų (113). Praktiškai tai reikštų, kad iš šešių nacionalinių tinklų, de facto užtikrintų 2006 m. Ženevos tarptautiniu susitarimu, liktų tik trys visiškai tinkami naudoti DVB-T tinklai. DB primygtinai tvirtino, kad dėl poreikio išlaikyti keturis esamus visos šalies tinklus atlaisvinant 700 MHz dažnių juostą reikėjo naudoti didelius SFN, kuriuose taikomas DVB-T2 standartas, nes taikant DVB-T nebuvo įmanoma jų naudoti. CRa pažymėjo, kad DVB-T standarto išlaikymas taip pat apribotų tolesnę technologinę plėtrą, taigi ir HD TV programų naudojimą. DVB-T2 pasirinkimas taip pat atitiko kaimyninių valstybių (Vokietijos, Austrijos) pasirinktą standartą.

(194)

CRa nuomone, pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimas taip pat sudarė sąlygas techniniam transliavimo tęstinumui, nes DTT tinklo operatoriai turėjo daugiau laiko išbandyti ir patikrinti, ar nauji tinklai veikia tinkamai. Ilgesnis pereinamasis laikotarpis taip pat buvo svarbus namų ūkiams, kad jie galėtų natūraliai pakeisti savo televizorius (114). Dėl to, kad DB nenaudojo lygiagretaus transliavimo, maždaug pusė Čekijos namų ūkių galėjo netekti DTT paslaugų. Didžiulė naujų imtuvų paklausa ir platformos pakeitimas vienu metu galėtų destabilizuoti rinką.

(195)

CRa pabrėžė, kad tinkamos finansuoti išlaidos, susijusios su pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimu, yra papildomos išlaidos, kurias patiria DTT operatoriai ir kurios yra būtinos siekiant atlaisvinti 700 MHz dažnių juostą. CRa taip pat pažymėjo, kad kompensacijos dydis iš esmės nepriklauso nuo technologijų standartų pasirinkimo (DVB-T ir DVB-T2 technologijos, taip pat MPEG2/MPEG4/HEVC technologijos (115) įrangos sąnaudos yra panašios). Tinkamos finansuoti išlaidos patiriamos dėl vienalaikio transliavimo laikotarpio, neatsižvelgiant į tai, kuris kodavimo ir dekodavimo įtaisas pasirenkamas.

4.3.6.2.   Dėl rinkos nepakankamumo buvimo

(196)

CRa pabrėžė, kad DTT operatoriai nebuvo teisiškai įpareigoti pereiti prie DVB-T2. Perėjimas prie DVB-T2 net nebūtų būtinas, kad jos galėtų veiksmingai konkuruoti rinkoje, jei 700 MHz dažnių juosta nebūtų atlaisvinta. Teigiama, kad teisės aktų sistema neleido Čekijai užtikrinti 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo ir perėjimo prie DVB-T2 pagal numatytą tvarkaraštį be DTT tinklo operatorių sutikimo ir bendradarbiavimo. Čekija turėjo rasti kompromisinį sprendimą, priimtiną DTT tinklo operatoriams, kurie turėjo įtakos radijo dažnių paskirstymui, kitaip rizikuodama ilgai bylinėtis ir sulaukti tarptautinio arbitražo bylų.

(197)

CRa teigimu, atlaisvinus 700 MHz dažnių juostą gerokai paspartėjo perėjimas prie DVB-T2, nes buvo apribotas DTT transliavimui skirtas spektras. Kaimyninės valstybės taip pat susiejo šį atlaisvinimą su perėjimu prie aukštesnio ir efektyvesnio transliavimo standarto. Dėl to dar labiau padidėjo trukdžių rizika, jei Čekija nebūtų perėjusi prie DVB-T2.

4.3.7.   Tinkamumas

(198)

CRa laikėsi nuomonės, kad Komisijos sprendime pradėti procedūrą pasiūlyti alternatyvūs sprendimai (t. y. sertifikavimas, informavimo kampanijos arba tiesioginė parama namų ūkiams perkant su DVB-T2 suderinamą įrangą) yra mažiau tinkami nei pereinamojo laikotarpio tinklų naudojimas.

4.3.7.1.   Dėl to, ar galėjo pakakti informavimo / sertifikavimo kampanijos

(199)

Buvo vykdoma informavimo kampanija, tačiau ją daugiausia tiesiogiai finansavo DTT operatoriai (116). Čekija informavimo kampaniją finansavo minimaliai. Televizijos imtuvų sertifikavimas siekiant užtikrinti visišką suderinamumą su DVB-T2 standartu, kurį taip pat finansavo CRa, Čekijoje pradėtas 2016 m. Derinant šią privačiojo sektoriaus veiklą su valstybės remiama pereinamojo laikotarpio tinklų statyba ir eksploatavimu buvo užtikrintas sklandus 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimas, kartu išlaikant DTT transliavimą, kuris yra vienintelis turimas FTA transliavimas.

(200)

CRa teigimu, vienalaikis transliavimas buvo tinkamas, nes jis gerokai ir iš esmės sumažino neigiamą socialinį poveikį ir užtikrino televizijos tęstinumą. Pereinamojo laikotarpio tinklai taip pat paskatino plataus vartojimo elektronikos gaminių importuotojus importuoti DVB-T2 ir HEVC televizorius ir televizorių priedėlius.

4.3.7.2.   Dėl galimybės naudoti finansinius kuponus namų ūkiams

(201)

Tiesioginės subsidijos namų ūkiams būtų daug brangesnis sprendimas, nes kompensacija turėtų būti mokama nediskriminuojant daugeliui namų ūkių. CRa pabrėžė, kad tiesioginės subsidijos namų ūkiams (pvz., kuponai) būtų brangesnis sprendimas (apie 83 mln. EUR) (117), t. y. kelis kartus didesnis nei kompensacija pagal priemonę, apie kurią pranešta, (apie 18 mln. EUR). Jei kuponai būtų teikiami tik nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esantiems namų ūkiams, suma (apie 37 mln. EUR) (118) vis tiek būtų gerokai didesnė už kompensaciją pagal priemonę. Be to, Čekija gavo naudos iš PVM pajamų, susijusių su padidėjusiu naujų televizorių ir televizorių priedėlių pardavimu.

(202)

CRa taip pat laikėsi nuomonės, kad tiesioginės subsidijos namų ūkiams turėtų neigiamą poveikį konkurencijai televizijos transliavimo rinkoje. Pavyzdžiui, technologiškai neutralus kuponas galėtų paskatinti kai kuriuos namų ūkius perkelti DTT platformą į kitą platformą (pvz., palydovinę arba IPTV), kurioje dėl perdavimo namų ūkis patirtų papildomų išlaidų, todėl padidėtų bendros namų ūkių išlaidos.

4.3.8.   Proporcingumas

4.3.8.1.   Dėl vienalaikio transliavimo trukmės

(203)

CRa pastebėjo, kad pereinamuoju laikotarpiu numatytas vienalaikio transliavimo laikotarpis buvo ilgesnis nei tik šeši mėnesiai, pvz., vidutinė vienalaikio transliavimo naudojant MUX1 priklausančius siųstuvus trukmė buvo 19,5 mėnesio. Vienalaikio transliavimo trukmė negali būti lyginama su Vokietija, kurioje DTT paslaugomis naudojosi tik maždaug 6 % gyventojų, palyginti su maždaug 60 % Čekijos gyventojų.

(204)

CRa teigimu, vienalaikio transliavimo laikotarpio trukmė buvo pagrįsta techniniu perėjimo prie DVB-T2 planu, kurį parengė CTO kartu su Pramonės ir prekybos ministerija ir kurį vėliau Čekijos vyriausybė patvirtino 2016 m. strategijoje. Trukmė buvo tinkamai aptarta ir apsvarstyta siekiant atsižvelgti į techninius aspektus, tarptautinį koordinavimą ir suteikti reikiamą komfortą namų ūkiams, kartu sumažinant dėl perėjimo kylančią riziką (119). Pasirinkto metodo patikimumas buvo įrodytas per COVID-19 krizę, kai perėjimas buvo laikinai nutrauktas be didelių problemų.

(205)

CRa teigimu, daug trumpesnis laikotarpis (maždaug 3–4 mėnesiai vietoj siūlomų 2–3 metų) galėtų būti grindžiamas tik grynai techniniu perėjimu, apimančiu tiesioginį dažnių perskirstymą, o ne poreikiu teikti socialiai priimtiną paramą ir motyvuoti namų ūkius pakeisti savo imtuvus ir pereiti prie DVB-T2.

4.3.8.2.   Dėl to, ar greitesnio DVB-T2 standarto įgyvendinimo nenusvertų komercinė nauda

(206)

CRa pažymėjo, kad, kitaip nei pereinant nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo, dabartinis procesas nėra grindžiamas rinkos tendencijomis ir tobulesnėmis technologijomis. CRa nuomone, perėjimas prie DVB-T2 buvo per ankstyvas. Tuo metu, kai buvo atlaisvinta 700 MHz dažnių juosta, namų ūkiai ir transliuotojai nenorėjo gauti patobulinto produkto.

(207)

CRa laikėsi nuomonės, kad atliekant proporcingumo vertinimą reikia atsižvelgti į teisingą siūlomos priemonės taikymo sritį, t. y. į tai, kad ji apima tik išlaidas, susijusias su vienalaikiu transliavimu. Modernizavimo pereinant nuo DVB-T prie DVB-T2 / HEVC išlaidos turi būti iš dalies kompensuojamos tik trims pereinamojo laikotarpio tinklams.

(208)

Nei CRa, nei kiti DTT operatoriai negavo jokių pajamų, susijusių su vienalaikiu transliavimu. CRa pabrėžė, kad prašoma kompensacija sudaro tik apie [0–50] % visų jos sąnaudų, susijusių su lygiagrečiu transliavimu (120).

4.3.8.3.   Dėl tam tikrų parametrų svarbos apskaičiuojant kompensaciją

(209)

CRa paaiškino, kad kompensacija atitinka faktines sąnaudas (OPEX ir CAPEX), įrašytas į kiekvieno pagalbos gavėjo apskaitą, faktines ir patirtas pereinamuoju transliavimo laikotarpiu. Kompensacija nėra grindžiama teorinėmis vidutinėmis mėnesio išlaidomis. Šios vidutinės mėnesio išlaidos buvo naudojamos tik didžiausiai kompensacijos sumai apskaičiuoti tik pranešimo tikslais.

(210)

CRa paaiškino, kad nusidėvėjimo kaštai, kuriais kiekybiškai įvertinamos kapitalo sąnaudos, yra realus kiekvieno atitinkamo turto, naudojamo transliavimui kiekvieno operatoriaus pereinamojo laikotarpio tinkle, nusidėvėjimas. Nusidėvėjimas yra realiosios sąnaudos, o turto naudojimas pereinamojo laikotarpio tinkle sumažino likusią jo naudojimo trukmę, t. y. laiką, per kurį turtą galima naudoti galutiniame tinkle. Nusidėvėjimas yra objektyvus būdas kiekybiškai įvertinti kapitalo sąnaudas ir tai paprastai geriausia praktika siekiant kiekybiškai įvertinti turto vertės sumažėjimą per tam tikrą laiką, visų pirma susijusį su nusidėvėjimu. Pagal Čekijos apskaitos įstatymą (121) nusidėvėjimas apskaitos įrašuose turėtų atspindėti tikrovę ir užkerta kelią dvigubam tų pačių išlaidų skaičiavimui.

4.3.8.4.   Dėl to, ar tinkamos finansuoti išlaidos buvo kompensuotos pagal kitas pagalbos schemas

(211)

CRa pažymėjo, kad priemone kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios dar nebuvo kompensuotos esamomis priemonėmis, pavyzdžiui, ta, kuri buvo patvirtinta Komisijos sprendimais bylose SA. 55742 ir SA. 60062.

4.3.9.   Neigiamas poveikis

(212)

CRa teigė, kad 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimą lėmė ne natūrali televizijos transliavimo rinkos technologinė plėtra, o valstybės kišimasis, dėl kurio buvo apribotas DTT platformai skirtas spektras. Kitų transliavimo platformų, visų pirma palydovinės, kabelinės ir IPTV, rinkos dalis Čekijoje buvo gerokai mažesnė nei DTT ir tai buvo mokamos televizijos paslaugos. Tos platformos DTT platformą gali pakeisti tik techniškai. Be to, atlikti tyrimai (122) patvirtino, kad negalima tikėtis, jog DTT platforma bus pakeista kitomis platformomis šalyse, kuriose DTT skverbtis yra didelė.

5.   PRIEMONĖS VERTINIMAS

5.1.   Pagalbos buvimas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį

(213)

Komisija tikrino, ar priemonė, apie kurią pranešta, gali būti laikoma valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(214)

Taigi priemonė gali būti laikoma valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jeigu ji atitinka visas šias sąlygas: i) priemonės pagalbos gavėjai turi būti įmonės, t. y. ekonominę veiklą vykdantys subjektai; ii) priemonė turi būti priskirtina valstybei ir finansuojama iš valstybinių išteklių; iii) ja turi būti suteikiamas pranašumas pagalbos gavėjui; iv) tas pranašumas turi būti atrankusis ir v) priemone turi būti iškraipoma konkurencija arba keliama jos iškraipymo grėsmė ir turi būti daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(215)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija laikėsi nuomonės, kad priemonė preliminariai atitinka SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Čekija šios išvados neginčijo. Tačiau vienas iš pagalbos gavėjų ginčijo, kad priemonė, apie kurią pranešta, yra priskirtina valstybei, kad ja suteikiamas atrankusis pranašumas ir kad ja iškraipoma konkurencija.

5.1.1.   Individualios pagalbos gavėjai

(216)

Čekija pranešė apie priemonę, kurią sudaro pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimo išlaidų kompensavimas DTT operatoriams atlaisvinant 700 MHz dažnių juostą.

(217)

Skaitmeninio pakeitimo akte nustatyta, kad pagalbos gavėjai DVB-T standarto nacionaliniuose tinkluose turi teisę į išlaidų, faktiškai ir efektyviai patirtų pereinant prie DVB-T2 standarto, kompensavimą, kad būtų techniškai užtikrinta antžeminės televizijos signalų perdavimo pereinamojo laikotarpio tinklais paslauga (44 konstatuojamoji dalis). Taigi, pagalbos gavėjai yra DVB-T standartą taikantys spektro turėtojai, kurie patyrė pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimo išlaidų. Tačiau Skaitmeninio pakeitimo akte nenurodyta, kurie spektro turėtojai turėjo (ar net galėjo) eksploatuoti pereinamąjį tinklą.

(218)

2016 m. strategijoje jau nustatyti du nacionaliniai pereinamojo laikotarpio tinklai A ir B, kurie būtų sukurti taip, kad būtų suderinami atitinkamai su esamu tinklu Nr. 1 (kurį eksploatuoja Česká televize) ir tinklu Nr. 2 (kurį eksploatuoja CRa). Trečiasis pereinamojo laikotarpio tinklas, vadinamas R, galintis regionalizuotis, buvo susietas su tinklu Nr. 4 (kurį eksploatuoja DB) ir būtų naudojamas, jei tai būtų leidžiama tarptautiniu mastu koordinuojant dažnius, (32 konstatuojamoji dalis). Techninės pertvarkos plane nustatytos išsamios sąlygos, kuriomis turėjo būti eksploatuojami pereinamojo laikotarpio tinklai, nustatant siųstuvus, datas ir lygiagretaus transliavimo technines sąlygas. Pagal Techninės pertvarkos planą šie pereinamojo laikotarpio tinklai buvo vadinami tinklais Nr. 11, 12 ir 13 (49–50 konstatuojamosios dalys), kuriuose būtų naudojami esamų tinklų Nr. 1, 2 ir 4 siųstuvai.

(219)

Remiantis 2016 m. strategija ir techniniu planu, pereinamojo laikotarpio tinklus turėjo eksploatuoti tik trys paslaugų teikėjai (iš keturių paslaugų teikėjų, turinčių su DVB-T standartu susijusias spektro teises) . Taigi paslaugų teikėjai, kurie galėtų gauti kompensaciją, 2016 m. strategijos, Skaitmeninio pakeitimo ir Techninės pertvarkos plano nuostatose nurodyti taip:

1)

Viena iš pagalbos gavėjų, Česká televize, yra visuomeninė transliuotoja ir taip pat turi su DTT tinklu Nr. 1, kuriame taikomas DVB-T standartas, susijusias spektro teises. Ji valdė dabartinį tinklą Nr. 1 ir pereinamojo laikotarpio tinklą Nr. 11 (šis 2016 m. strategijoje pažymėtas kaip tinklas A), o dabar valdo galutinį tinklą Nr. 21. Valdyti Čzeská televize tinklą pavesta CRa (25 konstatuojamosios dalies 1 punktas). Česká televize, remdamasi ECA 27 skirsniu, pateikė CTO prašymą skirti kompensaciją už pereinamojo laikotarpio tinklo Nr. 11 eksploatavimą (59 konstatuojamoji dalis).

2)

Kitas pagalbos gavėjas yra CRa. CRa turėjo spektro teises, susijusias su DTT tinklu Nr. 2, kuriame taikomas DVB-T standartas ir kurį ji eksploatavo. Ji valdė dabartinį tinklą Nr. 2 ir pereinamojo laikotarpio tinklą Nr. 12 (šis 2016 m. strategijoje pažymėtas kaip tinklas B), kuris buvo naudojamas dabartinių tinklų Nr. 2 ir Nr. 3 turinio vienalaikiam transliavimui (123), o dabar valdo galutinį tinklą Nr. 22 (25 konstatuojamosios dalies 3 punktas). CRa pateikė CTO prašymą skirti kompensaciją už pereinamojo laikotarpio tinklo Nr. 12 eksploatavimą, remdamasi ECA 27 skirsniu (59 konstatuojamoji dalis).

3)

Paskutinė pagalbos gavėja yra DB. DB turėjo spektro teises, susijusias su DTT tinklu Nr. 4, kuriame taikomas DVB-T standartas ir kurį ji eksploatavo. Ji valdė dabartinį tinklą Nr. 4 ir pereinamojo laikotarpio tinklą Nr. 13 (šis 2016 m. strategijoje pažymėtas kaip tinklas A), o dabar valdo galutinį tinklą Nr. 24 (25 konstatuojamosios dalies 4 punktas). DB pateikė prašymą gauti kompensaciją CTO už pereinamojo laikotarpio tinklo Nr. 13 eksploatavimą, remdamasi ECA 27 skirsniu (59 konstatuojamoji dalis).

(220)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmiausia tikslinga nustatyti, ar priemonė, apie kurią pranešta, yra pagalbos schema, ar individuali priemonė. Kad valstybės priemonė būtų laikoma pagalbos schema, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2015/1589 (124) 1 straipsnio d punkto pirmą sakinio dalį, turi būti įvykdytos visos trys sąlygos. Pirma, pagalba pagal šią nuostatą įmonėms gali būti skirta individualiai. Antra, šiai pagalbai suteikti nereikia jokios papildomos įgyvendinimo priemonės. Trečia, įmonės, kurioms gali būti suteikta individuali pagalba, turi būti apibrėžtos „bendrai ir abstrakčiai“ (125).

(221)

Priemonė, apie kurią pranešta, skiriama remiantis trimis aktais, t. y. 2016 m. strategija, Skaitmeniniu pakeitimu ir Techninės pertvarkos planu. Skaitmeninis pakeitimas bendrai ir abstrakčiai susijęs su pagalbos gavėjais, t. y. DVB-T standartą naudojančiais spektro turėtojais, kurie patyrė pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimo išlaidų, (217 konstatuojamoji dalis). Vis dėlto pagalbos negalima suteikti remiantis vien šiuo aktu, nes jame nenustatyta, kokie pereinamojo laikotarpio tinklai turi būti sukurti ir eksploatuojami, kokie yra 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo ir DTT paslaugų perkėlimo techniniai reikalavimai. Šiuo atžvilgiu 2016 m. strategijoje jau numatyti trys pereinamojo laikotarpio tinklai, susiję su trimis paramos gavėjais, o Techninės pertvarkos plane patvirtinama, kurie (trys) konkretūs pereinamojo laikotarpio tinklai turi būti sukurti, t. y. tinklai Nr. 11, 12 ir 13, ir nustatomos techninės šių tinklų eksploatavimo sąlygos, įskaitant pradžios ir pabaigos datas. Šie pereinamojo laikotarpio tinklai turėjo būti kuriami naudojant tuos pačius siųstuvus, eksploatuojamus esamuose atitinkamai tinkluose Nr. 1, 2 ir 4. Taigi, tai matyti iš bendro 2016 m. strategijos, Skaitmeninio pakeitimo ir Techninės pertvarkos plano, kurie yra (trys) atskiri kompensacijos už pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimą gavėjai, svarstymo.

(222)

Todėl Komisija mano, kad priemonę, apie kurią pranešta, sudaro trys individualios pagalbos priemonės. Individualios pagalbos gavėjai yra Česká televize, CRa ir DB.

5.1.2.   Ekonominė veikla

(223)

Jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi apibrėžties, kad įmonės – tai ekonominę veiklą vykdantys subjektai, nepaisant jų teisinio statuso ir finansavimo būdo (126). Taigi, ar konkretus subjektas priskiriamas prie įmonių, visiškai priklauso nuo jo veiklos pobūdžio. Remiantis ETT, bet kokia veikla, susijusi su prekių ir paslaugų siūlymu rinkoje, yra ekonominė veikla (127).

(224)

Šioje byloje pagalba teikiama operatoriams, teikiantiems signalų perdavimo paslaugas. DTT operatoriai teikia antžeminės televizijos transliacijų perdavimo paslaugas transliuotojams. Pagrindinis CRa ir DB, kaip DTT operatorių, veiklos pajamų šaltinis yra transliuotojų už šias paslaugas mokamas atlygis (102 konstatuojamoji dalis). Visuomeninė transliuotoja Česká televize teikia antžeminės televizijos signalų perdavimo paslaugą savo transliavimo veiklai, kuri taip pat yra ekonominė veikla.

(225)

Taigi, Komisija daro išvadą, kad trys pagalbos gavėjai, kuriems prašoma kompensacijos už pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimą, yra įmonės, vykdančios ekonominę veiklą, susijusią su DTT perdavimo paslaugų teikimu.

5.1.3.   Valstybiniai ištekliai ir priskirtinumas

(226)

Tinkamos finansuoti išlaidos bus kompensuojamos iš Radijo ryšio sąskaitos (56 konstatuojamoji dalis). Radijo ryšio sąskaitos išteklius sudaro mokesčių, kuriuos radijo dažnių naudojimo teisių turėtojai moka valstybei už šių išteklių naudojimą, dalis. Priemonė yra finansuojama iš viešųjų išteklių ir priskirtina valstybei dėl šių priežasčių:

1)

Radijo ryšio sąskaita yra nustatyta ir reglamentuojama teisės aktais (56 konstatuojamoji dalis).

2)

Teisių turėtojų mokamus mokesčius nacionalinės valdžios institucijos renka už radijo spektro, kuris yra viešasis išteklius ir sudaro valstybės pajamas, naudojimą.

3)

Dėl mokesčių, kurie turi būti mokami į sąskaitą, dalies sprendžia nacionalinės valdžios institucijos.

4)

Radijo ryšio sąskaitą atidaro ir administruoja CTO. Toje sąskaitoje esančius išteklius kontroliuoja CTO ir ji nustato jų paskirtį. CTO turi kasmet teikti sąskaitos administravimo ataskaitą.

5)

Sąskaitos deponavimo išlaidos ir pajamos priskiriamos valstybės biudžetui.

6)

Priemonė numatyta 26 konstatuojamojoje dalyje nurodytose teisinėse ir administracinėse priemonėse.

7)

CTO administruoja priemonę peržiūrėdama pagalbos paraiškas ir tikrindama tinkamų finansuoti išlaidų tikslumą (58 konstatuojamoji dalis).

(227)

CRa teigė, kad priemonė, apie kurią pranešta, nėra priskirtina valstybei, nes ja užtikrinama, kad Čekija pasiektų EPaC sprendime nustatytus tikslus ir tiesiogiai įgyvendintų tą ES lygmeniu priimtą sprendimą, (žr. 4.3.2.1 konstatuojamąją dalį). Be to, EPaC sprendime būtų numatyta, kad valstybės narės gali teikti kompensacijas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pereiti prie efektyviau spektrą naudojančių technologijų.

(228)

Tačiau Komisija pažymi, kad priemonė, apie kurią pranešta kaip kompensacija DTT operatoriams, nėra nustatyta Čekijai EPaC sprendimu. Visų pirma, nors tiesa, kad EPaC sprendimu valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai i) leisti naudoti 700 MHz dažnių juostą belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugoms (128) ir ii) užtikrinti žemesnių nei 700 MHz dažnių juostos prieinamumą bent iki 2030 m. antžeminio transliavimo paslaugoms teikti (129), EPaC sprendimu valstybės narės neįpareigojamos teikti kompensacijos DTT transliuotojams. EPaC sprendime pripažįstama, kad valstybės narės gali savo nuožiūra nuspręsti, ar turėtų būti teikiama tinkama kompensacija, visų pirma galutiniams naudotojams (130). Tik tais atvejais, kai valstybė narė privalo įgyvendinti Sąjungos teisę be jokios diskrecijos, priemonė negali būti laikoma priskirtina tai valstybei narei (131). Priešingai, EPaC sprendimo 6 straipsnyje valstybėms narėms suteikiama plati diskrecija: jos, „kai tinkama bei vadovaudamosi Sąjungos teise, gali užtikrinti, kad [...] būtų tinkamai [...] kompensuojama[...]“. Be to, taip pat akivaizdu, kad EPaC sprendime nėra nustatyta tokios kompensacijos struktūra, neatsižvelgiant į tai, ar tai būtų pagalbos gavėjų grupė, tinkamos finansuoti išlaidos ar bet kokios kitos sąlygos. Be to, EPaC sprendime nedviprasmiškai nurodyta, kad tokia kompensacija gali būti teikiama tik pagal Sąjungos teisę, todėl jis nedaro poveikio valstybės pagalbos taisyklių, kurių Čekija turi laikytis, taikymui.

(229)

Taigi, Komisija daro išvadą, kad priemonė priskirtina valstybei ir finansuojama iš valstybinių išteklių.

5.1.4.   Ekonominis pranašumas

(230)

Pranašumas, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, yra bet kokia ekonominė nauda, kurios pagalbos gavėjas nebūtų gavęs įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. be valstybės intervencijos (132). Pranašumas gali būti ne tik teigiama finansinė parama, bet ir bet kokia mokesčių, kurie paprastai įtraukiami į įmonės biudžetą, mažinimo priemonė (133). Tarp mokesčių, kurie paprastai įtraukiami į įmonės biudžetą, yra įmonių išlaidos, atsirandančios dėl norminių priemonių, būdingų reguliuojamos ekonominės veiklos vykdymui (134).

(231)

Šiuo atveju pagalba teikiama operatoriams, teikiantiems antžeminio signalų perdavimo paslaugas, o tai yra ekonominė veikla, (žr. 5.1.2 skirsnį). Šia priemone sumažinami mokesčiai, kurie paprastai įtraukiami į įmonės biudžetą, dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, priemone siekiama kompensuoti išlaidas, patirtas dėl teisės aktais, t. y. 2016 m. strategija, Skaitmeniniu pakeitimu ir Techninės pertvarkos planu, nustatytų priemonių (26 konstatuojamoji dalis). Skaitmeniniu pakeitimu DTT operatoriai įpareigojami diegti pereinamojo laikotarpio tinklus (43 konstatuojamoji dalis), o 2016 m. strategijoje ir Techninės pertvarkos plane konkrečiai nustatyta, kokie pereinamojo laikotarpio tinklai reikalingi, taip pat tų pereinamojo laikotarpio tinklų veikimo datos ir išsamios sąlygos, (49–50 konstatuojamosios dalys). Iš teisės aktų – 2016 m. strategijos, Skaitmeninio pakeitimo ir Techninės pertvarkos plano – kylančios pareigos neatsiejamos nuo DTT operatorių ekonominės veiklos. Prieš Skaitmeninį pakeitimą ECA 19 skirsnyje jau buvo numatyta galimybė CTO iš dalies pakeisti (arba net panaikinti) leidimus naudoti radijo dažnius, jei to prireiktų, kad Čekija laikytųsi Sąjungos teisės, (38–39 konstatuojamosios dalys). Nagrinėjamu atveju 2016 m. strategijos, Skaitmeninio pakeitimo ir Techninės pertvarkos plano tikslas buvo, kad Čekija laikytųsi EPaC sprendime nustatytų pareigų. Antra, atsižvelgiant į precedentus (t. y. 800 MHz dažnių juostos atlaisvinimą – žr. 13 konstatuojamąją dalį), Europos Parlamentas ir Taryba nusprendė, kad nuo 2013 m. sausio mėn. 800 MHz dažnių juosta bus skirta belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms, ir preliminarias tarptautines diskusijas (13–14 konstatuojamosios dalys), galimybė tarptautinio koordinavimo kontekste būti įpareigotam atlaisvinti paskirtą spektrą arba pakeisti radijo dažnių naudojimo teisių sąlygas ir perdavimo bei glaudinimo standartus nėra įvykis, apie kurį teisių turėtojai galėjo nežinoti. Čekija paaiškino, kad teisinė intervencija priklauso nacionalinei kompetencijai, (128 konstatuojamoji dalis). Teisinė intervencija patvirtinta įvairiais privalomais teisės aktais (26 konstatuojamoji dalis), įskaitant 2016 m. strategiją, Elektroninių ryšių reglamentavimo sistemos Čekijoje pakeitimą (Skaitmeninį pakeitimą) ir Vyriausybės dekretą, kuriuo nustatomos išsamios techninės pertvarkos sąlygos, (Techninės pertvarkos planą). Todėl Komisija mano, kad išlaidos, kurioms taikoma priemonė, apie kurią pranešta, yra susijusios su Čekijos norminėmis priemonėmis ir yra būdingos DTT operatorių vykdomai signalų perdavimo paslaugų veiklai.

(232)

Komisija nesutinka su vieno pagalbos gavėjo pateiktomis pastabomis ir teigia, kad priemonė, apie kurią pranešta, nesuteikia pranašumo ir kad teisės aktų nulemtos išlaidos, kurias šia priemone siekiama kompensuoti, nėra būdingos tai ekonominei veiklai. Pagalbos gavėjas teigė, kad šia priemone DTT operatoriams tiesiog kompensuojama už struktūrinius sunkumus, (161 konstatuojamoji dalis). Tačiau Komisija pažymi, kad net jei teisės aktais nustatytos atitinkamos pareigos turėjo įtakos tik DTT operatoriams ir dėl šių pareigų laikymosi operatoriai gali patirti išlaidų, tai nekeičia fakto, kad dėl tokių pareigų atsirandančios išlaidos yra būdingos DTT operatorių ekonominei veiklai, o tai gali reikšti, kad teisės aktais nustatytų pareigų laikomasi. Kitame skirsnyje (249 konstatuojamoji dalis) Komisija nagrinės pagalbos gavėjo argumento atrankumo aspektą.

(233)

Pagalbos gavėjas taip pat teigė, kad vertinant esamą padėtį yra svarbus Sprendimas Enirisorse (135), (162 konstatuojamoji dalis). Tačiau Komisija pažymi, kad priemonė Sprendime Enirisorse nebuvo pranašumas, nes ja buvo panaikintas ankstesnės priemonės poveikis, todėl padėtis grįžo į įprastas sąlygas, kurios, Teisingumo Teismo nuomone, buvo nustatytos Italijos civiliniame kodekse. Nacionalinė priemonė tik užkirto kelią tam, kad įmonės biudžetui tektų našta, kurios įprastomis aplinkybėmis nebūtų, ir nesiekė sumažinti naštos, kurią ši įmonė paprastai būtų turėjusi padengti. Priešingai, įprastos veiklos DTT rinkoje sąlygos gali apimti teisės aktais Čekijos nustatytų pareigų vykdymą ir tų pareigų vykdymo išlaidų, pavyzdžiui, pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimo, padengimą. Įprastos sąlygos neapėmė jokių išlaidų, susijusių su norminių priemonių laikymusi, kompensavimo, todėl tai nebuvo įprastos sąlygos, kurios būtų egzistavusios ir į kurias grįžta priemonė, apie kurią pranešta. Be to, Sprendime Enirisorse situacija yra labai specifinė, nes jame nagrinėjamas dviejų įmonių ginčas dėl narių teisės pasitraukti iš akcinių bendrovių. Šiuo atveju, kaip paaiškinta pirmiau, teisės aktų nulemtos išlaidos yra neatsiejamos nuo DTT perdavimo paslaugų teikimo ekonominės veiklos. Šios išlaidos negali būti laikomos neįprasta našta, tenkančia įmonės biudžetui, o tai reiškia, kad tokios išlaidos nėra būdingos DTT operatorių veiklai. Iš tiesų DTT operatoriai jau žinojo, kad spektro politikos pokyčiai yra įmanomi, nes tokia galimybė net numatyta ECA 19 skirsnyje, o 2012 m. Čekijoje baigtas ankstesnis 800 MHz dažnių juostos atlaisvinimas.

(234)

Kalbant apie pagalbos gavėjo argumentą, pateiktą remiantis Sprendimu Vokietija / Komisija (136), kad įmonės patiriamos įprastos išlaidos yra tos, kurias patiria visi konkurentai, (162 konstatuojamoji dalis), reikėtų pažymėti, kad Bendrasis Teismas toje konkrečioje situacijoje pateikė šią nuorodą dėl struktūrinių sunkumų (t. y. buvusių pareigūnų pensijų finansavimo), kuriuos dėl konkrečių aplinkybių patyrė tik viena įmonė, palyginti su jos konkurentais, buvimo. Tačiau šiuo atveju tokių struktūrinių sunkumų nėra, nes tikimasi, kad operatoriai padengs technologinio modernizavimo ir susijusio lygiagretaus vienalaikio transliavimo išlaidas. Operatoriai, kurie naudojasi palydovine platforma, padengė modernizavimo pereinant prie DVS-T2 išlaidas. DTT operatoriai taip pat padengė perėjimo prie skaitmeninės technologijos išlaidas, susijusias su perėjimu nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo. Dar platesniu mastu tinklo operatoriai paprastai turėtų padengti išlaidas, susijusias su teisės aktais nustatytų pareigų, įskaitant pareigas, susijusias su radijo spektro naudojimo teisėmis, laikymusi.

(235)

Pagalbos gavėjas taip pat teigė, kad pranašumo nėra, nes Čekijai reikėjo DTT operatorių bendro sutarimo, kad galėtų iš dalies pakeisti savo radijo dažnių paskyrimus pagal ECA 19 skirsnį, visų pirma dėl to, kad EPaC sprendimas nėra tiesiogiai taikomas ir (arba) privalomas DTT operatoriams, o skirtas valstybėms narėms, (163 konstatuojamoji dalis). Tačiau priemonė, apie kurią pranešta, nėra susijusi su jokia galima žala ir apie ją nebuvo pranešta Komisijai kaip apie Čekijos ir DTT operatorių susitarimą. Nustatant kompensaciją neatsižvelgiama į tokius elementus kaip kiekvieno operatoriaus spektro teisių galiojimo pabaigos data (po 2020 m.). Be to, Komisija pažymi, kad pagal ECA 19 skirsnį CTO jau galėjo vienašališkai pakeisti (arba net panaikinti) leidimus naudoti radijo dažnius, kai tai būtina įsipareigojimams pagal Sąjungos teisę vykdyti, (39 konstatuojamoji dalis), todėl Čekija turėjo teisę imtis priemonių šiuo atžvilgiu be DTT paslaugų teikėjų sutikimo.

(236)

Pagalbos gavėjo argumentas, kad Čekijai galėjo būti pateikti ieškiniai dėl žalos atlyginimo dėl de facto ekspropriacijos, nėra svarbus vertinant pranašumą, susijusį su priemone, apie kurią pranešta. Priemonė, apie kurią pranešta, yra kompensacija už teisės aktais nustatytos pareigos, t. y. pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimo, laikymąsi, o ne Čekijos ir DTT operatorių susitarimas dėl konkrečių ieškinių dėl žalos atlyginimo. Be to, spektro naudojimo teisės nėra panašios į nuosavybės teises, viena vertus, dėl to, kad spektras yra viešoji nuosavybė, ir, kita vertus, dėl to, kad teisės aktų sistemoje jau buvo numatyta galimybė iki termino pabaigos pakeisti arba panaikinti tokias teises. Be to, pagalbos gavėjų naudojimo teisės faktiškai nebuvo panaikintos, o pratęstos iki 2030 m., taip užtikrinant jiems su spektro naudojimu susijusių teisės aktų nuspėjamumą.

(237)

Būtų galima teigti, kad pakeitus leidimus naudoti radijo dažnius pagal ECA 19 skirsnį DTT operatoriai turėtų teisę į tam tikrą kompensaciją. Tokios kompensacijos galimybė aprašyta ECA 19 skirsnio 2 dalyje ir 27 skirsnyje (40 konstatuojamoji dalis ir 43 išnaša). 27 skirsnio 6 poskirsnyje aprašomos išlaidų kategorijos, už kurias gali būti prašoma kompensacijos (iki Skaitmeninio pakeitimo priėmimo), įskaitant techninio pritaikymo išlaidas, nebeeksploatuojamos įrangos nusidėvėjimo išlaidas, įrangos išmontavimo ir eksploatavimo nutraukimo išlaidas, taip pat elektroninių ryšių paslaugų, teikiamų esamais radijo dažniais, užtikrinimo kitu būdu išlaidas tiek laiko, kiek reikia, kad būtų užtikrintos būtinos techninės priemonės radijo dažnių naudojimo pakeitimams įgyvendinti, (45 išnaša). Vis dėlto Komisija pažymi, kad pirmiau nurodytos išlaidų kategorijos neapima išlaidų, kurioms taikoma priemonė, apie kurią pranešta, t. y. jos nėra susijusios su pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimu (137). Pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimas neatitiko reikalavimų jokiai kompensacijai gauti, kol nebuvo priimtas Skaitmeninis pakeitimas, kuriuo būtų sudarytos sąlygos tokiai kompensacijai gauti, (44 konstatuojamoji dalis). Be to, Komisija pažymi, kad 27 skirsnio 6 poskirsnyje išvardytos išlaidos atitinka išlaidas, kurios iš esmės jau buvo padengtos taikant priemonę, patvirtintą Sprendimu byloje SA.55742 dėl su spektru susijusios įrangos kompensavimo.

(238)

Pagalbos gavėjas taip pat teigė, kad pereinamojo laikotarpio tinklai eksploatuoti nemokamai ir nesiekiant pelno ir sukurti siekiant viešosios politikos tikslo, o vienintelis galimas atlygis DDT operatoriams buvo kompensacija pagal priemonę, (165 konstatuojamoji dalis). Pagalbos gavėjas nurodė, kad atlaisvinus 700 MHz dažnių juostą ir atitinkamai perėjus prie DVB-T2 jo pajamos sumažėjo nepaisant eksploatuojamo tinklo duomenų pajėgumo padidėjimo, (166 konstatuojamoji dalis). Vis dėlto tai nereiškia, kad pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimo sąnaudos nebuvo teisės aktų nulemtos išlaidos, būdingos bet kurio spektro turėtojo ekonominei veiklai, ir kad tokių sąnaudų kompensavimas nesuteiktų pranašumo DTT operatoriams. Pranašumo nustatymas nepriklauso nuo to, ar dėl šių išlaidų gali padidėti paveiktų įmonių apyvarta arba pelnas, ar ne.

(239)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į ankstesnę praktiką (138), Komisija mano, kad šia priemone DTT operatoriai atleidžiami nuo teisės aktų nulemtų išlaidų, būdingų jų verslo veiklai, o kiti operatoriai tokias teisės aktų nulemtas išlaidas turi padengti patys. Jei priemonės, apie kurią pranešta, nebūtų buvę, DTT operatoriai būtų privalėję padengti visas perėjimo prie žemesnių nei 700 MHz dažnių juostos išlaidas, susijusias su pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimu.

(240)

Be to, ši priemonė leido DTT operatoriams nepertraukiamai teikti DTT perdavimo paslaugas. Be to, užbaigus perėjimo procesą, kuriam nustatyta priemonė, DTT operatoriai dabar naudojasi patobulintais antžeminės televizijos tinklais, kurie turi didesnį pajėgumą ir gali teikti patobulintas televizijos paslaugas.

(241)

Pirmiau išdėstyti argumentai taikytini visų trijų pagalbos gavėjų, kurie gautų pagalbą pagal priemonę, apie kurią pranešta, padėčiai. Be to, gavus kompensaciją, trims pagalbos gavėjams būtų sudarytos palankesnės sąlygos, palyginti su CDG, kuri turėjo spektro teises, eksploatavo tinklą Nr. 3 ir taip pat turėjo modernizuoti savo galutinį tinklą Nr. 23 pereinant prie DVB-T2 / HEVC, padėtimi.

(242)

Komisija daro išvadą, kad priemone trims pagalbos gavėjams suteikiamas ekonominis pranašumas, kaip tai suprantama pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

5.1.5.   Atrankumas

(243)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės arba iš valstybinių išteklių suteikta priemonė, kuri, „palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą“, iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją, yra laikoma pagalba. Pagal šį kriterijų nustatomos priemonės, kuriomis palaikomos tam tikros įmonės arba tam tikri ekonomikos sektoriai.

(244)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad šia priemone ketinama skirti kompensacijas trims DTT operatoriams, eksploatuojantiems pereinamojo laikotarpio tinklus, atsižvelgiant į 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimą (53 konstatuojamoji dalis). Priemonės pagalbos gavėjai yra įmonės, veikiančios televizijos laidų transliavimo paslaugų sektoriuje. Taigi, priemonė susijusi tik su konkrečiame transliavimo sektoriaus segmente veikiančiomis įmonėmis, kurioms Čekija teisės aktais nustatė pareigą eksploatuoti pereinamojo laikotarpio tinklus, t. y. su Česká televize (pereinamojo laikotarpio tinklas Nr. 11), CRa (pereinamojo laikotarpio tinklas Nr. 12) ir DB (pereinamojo laikotarpio tinklas Nr. 13). Komisija mano, kad priemonė, apie kurią pranešta, yra individuali pagalba tiems trims pagalbos gavėjams, (222 konstatuojamoji dalis). Kai kalbama apie individualią pagalbą, nustačius pranašumą iš principo jau galima preziumuoti jos atrankinį pobūdį (139).

(245)

Vienas pagalbos gavėjas primygtinai reikalavo, kad Komisija paaiškintų, kodėl DTT paslaugas naudojančių įmonių faktinė ir teisinė padėtis turėtų būti laikoma panašia į kitas technologijas naudojančių įmonių padėtį, kad būtų galima nustatyti, ar priemonė yra atrankiojo pobūdžio, (167 konstatuojamoji dalis). Vadovaujantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, priemonė yra „atrankioji tik jeigu pagal konkrečią teisinę sistemą ji suteikia pranašumą tam tikroms įmonėms prieš kitas, kurios priklauso kitam ar tam pačiam sektoriui ir kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į šios teisinės sistemos siekiamus tikslus, yra panaši“ (140).

(246)

Atsižvelgiant į tai, kad pagalba teikiama subsidijų forma, orientacinė sistema šiuo atveju yra įprastos rinkos sąlygos, kuriomis veikia tos įmonės. Pagrindinės sistemos tikslas negali būti toks, kad būtų galima tikėtis subsidijų, nes įprastomis rinkos sąlygomis operatoriai turėtų patys padengti savo išlaidas, susijusias su teisės aktais nustatytų pareigų vykdymu. Kaip paaiškinta 5.1.4 skirsnyje, Komisija mano, kad priemonė, apie kurią pranešta, yra susijusi su teisės aktų nulemtomis išlaidomis, įprastai būdingomis DTT operatorių veiklai Čekijoje. Taigi, šia priemone nukrypstama nuo orientacinės sistemos (t. y. įprastų rinkos sąlygų), nes ja sumažinamos įprastos tam tikrų bendrovių išlaidos.

(247)

Todėl priemonės, apie kurią pranešta, pagalbos gavėjams suteikiamas pranašumas prieš visas kitas visų kitų sektorių ir to paties sektoriaus įmones, kurios turi padengti savo išlaidas. Todėl prima facie priemonė yra atrankioji.

(248)

Kitu atveju, jei būtų galima manyti, kad pagrindinė sistema buvo taikoma tik televizijos programų transliavimo sektoriui (o taip nėra), ir jei būtų atsižvelgta į tos pagrindinės sistemos tikslą, reikėtų pažymėti, kad televizijos programų transliavimo sektoriuje yra kitų konkuruojančių technologinių platformų, pavyzdžiui, palydovinė, kabelinė ar IPTV (21 konstatuojamoji dalis) (141), kurių teisės aktų nulemtos išlaidos įprastomis rinkos sąlygomis nekompensuojamos. Tų operatorių, kurie naudojasi kitomis technologinėmis platformomis, faktinė ir teisinė padėtis yra panaši į DTT operatorių padėtį, nes jie turi padengti išlaidas, susijusias su jų tinklų technologiniu modernizavimu ir susijusiais vienalaikio transliavimo laikotarpiais. Pavyzdžiui, palydovinės televizijos operatoriams taip pat taikomos pareigos naudoti spektrą, susijusios su teisės aktų nulemtomis išlaidomis, o jų naudojimo teisės taip pat gali būti iš dalies keičiamos. Palydovinės televizijos operatoriai taip pat turi patys finansuoti technologinį modernizavimą (pvz., pereinant nuo DVB-S prie DVB-S2 (142)). Tai, kad įvairių Čekijos vaizdo transliavimo technologinių platformų operatoriai taiko skirtingus verslo modelius ir gali nekonkuruoti tame pačiame segmente (pvz., FTA ir mokama televizija), nereiškia, kad jų teisinė ir faktinė padėtis, atsižvelgiant į televizijos transliavimo paslaugų teikimo tikslą, skiriasi. Skirtingos konkuruojančios platformos (DTT, palydovinė televizija, IPTV) yra tarpusavyje pakeičiamos. Kaip matyti iš kelių atliekant tyrimą pateiktų pavyzdžių, visi transliuotojai gali perduoti televizijos paslaugas (FTA arba mokamą televiziją), pvz., kai kurie komerciniai transliuotojai ne kartą paskelbė apie ketinimus užšifruoti savo programų HD versijas (153 konstatuojamoji dalis), Skylink / M7 Group eksperimentavo su mokama DTT paslauga (91 konstatuojamoji dalis), Telly svarstė galimybę įsigyti IPTV kortelę FTA paslaugoms (154 konstatuojamoji dalis). Be to, Čekija patvirtino paslaugų pakeičiamumą teigdama, kad pagrindinė rizika pereinamuoju laikotarpiu buvo rizika dėl nekontroliuojamos migracijos prarasti auditoriją, o tai būtų buvę naudinga kitoms platformoms, (103 konstatuojamoji dalis). Be to, Čekija patvirtino, kad nėra teisinių kliūčių užšifruoti DTT ir siūlyti mokamos televizijos paslaugas. Taigi DTT operatoriai gali bet kuriuo metu pakeisti savo verslo modelį.

(249)

Net jei 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimas turėjo įtakos tik DTT operatoriams, Komisija nesutinka, kad pagrindinė sistema gali būti nustatyta siaurai, kad sutaptų su konkrečia pagalbos gavėjų grupe, t. y. tam tikromis DTT įmonėmis, kurios eksploatavo pereinamojo laikotarpio tinklus. Jeigu būtų pripažinta, kad pagrindinė sistema taikoma tik įmonėms, kurioms taikoma norminė priemonė, tai reikštų, kad kompensacija už norminę priemonę išvengtų valstybės pagalbos kontrolės, nes dauguma norminių priemonių skirtos konkretiems rinkos segmentams, atsižvelgiant į jų savybes (taigi būtų taikomos tik tam tikriems paslaugų teikėjams), nes jos nebūtų atrankiosios. Kita vertus, visuose rinkos segmentuose taikomos norminės priemonės, dėl kurių paslaugų teikėjai, kuriems pavestos tos pareigos, patiria reikalavimų laikymosi išlaidų. Kaip paaiškinta pirmiau, Komisija mano, kad norminių priemonių, susijusių su 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimu, poveikis yra būdingas DTT operatorių veiklai. Todėl nagrinėjant atrankumą pagrindinė sistema negali būti taikoma tik įmonėms, kurioms taikoma speciali teisės aktais nustatyta pareiga.

(250)

Vienas pagalbos gavėjas teigė, kad kompensacija gali būti susijusi su viešųjų paslaugų pareigomis. Tačiau nėra jokių požymių, kad priemonė, apie kurią pranešta, būtų susijusi su kokiomis nors viešųjų paslaugų pareigomis. Bet kuriuo atveju reikėtų prisiminti, kad priemonė išlieka atrankiąja net ir tada, kai ja siekiama finansiškai paremti socialiai nusipelniusiomis laikomas organizacijas (143) arba kai jos daro teigiamą poveikį ekonomikai, kuris viršija jų individualius interesus (144). Teigiamas Čekijos numatytos pertvarkos poveikis 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimui negali pakenkti išvadai dėl priemonės atrankumo.

5.1.6.   Konkurencijos iškraipymas ir poveikis Sąjungos vidaus prekybai

(251)

Valstybės priemonės patenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, jeigu jos iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Valstybės taikoma priemonė laikoma iškraipančia konkurenciją arba galinčia ją iškraipyti, jeigu dėl jos gavėjo konkurencinė padėtis gali pagerėti, palyginti su kitomis įmonėmis, su kuriomis jis konkuruoja (145).

(252)

Kaip paaiškinta ankstesniuose skirsniuose, priemonė taikoma trims DTT operatoriams. Šie trys operatoriai konkuruoja, be kita ko, su kitais operatoriais, kurie vaizdo transliavimui naudoja kitas technologines platformas (palydovines, kabelines, IPTV). CRa priklauso grupei, kuri vykdo veiklą tarptautiniu lygmeniu (31 išnaša) ir keliuose veiklos sektoriuose, kurie nėra susiję su DTT perdavimo paslaugomis. Česká televize, kaip visuomeninė transliuotoja, konkuruoja su komerciniais transliuotojais.

(253)

Vienas pagalbos gavėjas teigė, jog tam, kad priemonė turėtų iškraipomąjį poveikį, jos gavėjo konkurencinė padėtis turėtų pagerėti, palyginti su kitomis įmonėmis, su kuriomis jis konkuruoja, ir pažymėjo, kad DTT operatoriai nekonkuruoja su kitomis technologinėmis platformomis ir kad priemone siekiama kompensuoti pagalbos gavėjams papildomas išlaidas, patirtas dėl valstybės nustatytų teisės aktų pakeitimų, (169 konstatuojamoji dalis). Todėl pakanka to, kad naudodamasi pagalba ją gaunanti įmonė gali išsaugoti stipresnę konkurencinę padėtį, palyginti su jos konkurencine padėtimi tuo atveju, jeigu pagalba nebūtų buvusi suteikta. Tokiomis aplinkybėmis, kad pagalba būtų laikoma iškraipančia konkurenciją, paprastai užtenka remtis tuo, kad dėl pagalbos gavėjui suteikiamas pranašumas, nes ja sumažinamos jo išlaidos, kurias jis priešingu atveju būtų turėjęs patirti vykdydamas kasdienę verslo veiklą (146).

(254)

Komisija mano, kad kitos technologinės platformos pakankamai glaudžiai konkuruoja su pagalbos gavėjais, visų pirma su galutiniais paslaugų, teikiamų naudojant skirtingas platformas, naudotojais, kad galėtų padaryti išvadą, jog priemonė gali iškraipyti konkurenciją, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Bet kuriuo atveju Komisija mano, kad priemonė gali iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, nes ja sustiprinama trijų pagalbos gavėjų konkurencinė padėtis.

(255)

Todėl priemonė gali iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį valstybių narių prekybai.

5.1.7.   Išvada dėl pagalbos buvimo

(256)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad priemonė atitinka SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir yra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal tą straipsnį. Čekijos valdžios institucijos šios išvados neginčijo.

5.2.   Pagalbos teisėtumas

(257)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė, kad ji negali padaryti išvados dėl SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytos esamos padėties nekeitimo pareigos laikymosi, (sprendimo pradėti procedūrą 101 konstatuojamoji dalis). Sprendimo pradėti procedūrą 99 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad atitinkamoje ECA nuostatoje, kurią Čekija nurodė kaip esamos padėties nekeitimo nuostatą (147) su pakeitimais, padarytais Skaitmeniniu pakeitimu, buvo nurodytos Komisijos procedūros, tačiau nacionalinėms valdžios institucijoms palikta diskrecija. Be to, pagalbos gavėjai jau pateikė paraiškas CTO, kuri jau atliko tinkamų finansuoti išlaidų auditą. Kita vertus, sprendimo pradėti procedūrą 100 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad priemonės teisiniame pagrinde nėra išsamiai išdėstyti pagalbos elementai, pavyzdžiui, tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos, didžiausia pagalbos suma arba pagalbos intensyvumas, kaip Čekija apibūdino sprendime pradėti procedūrą. Be to, Čekijos valdžios institucijos patvirtino, kad jokia pagalba nebus išmokėta, kol Komisija nepatvirtins priemonės, (60 konstatuojamoji dalis).

(258)

Pagal jurisprudenciją pagalba turi būti laikoma suteikta tuo metu, kai pagal galiojančius nacionalinės teisės aktus pagalbos gavėjui suteikiama teisė ją gauti (148). Faktinis atitinkamų išteklių perdavimas nėra lemiamas.

(259)

Komisija atkreipia dėmesį į lojalų Čekijos valdžios institucijų bendradarbiavimą vykdant dabartinę procedūrą, kad būtų laikomasi SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytos esamos padėties nekeitimo pareigos. 2016 m. strategijoje jau buvo nurodyta, kad vyriausybė turėtų skirti kompensaciją, kai tik Komisija įvertina jos suderinamumą su vidaus rinka (149). Nuo 2016 m. gruodžio mėn. Čekijos valdžios institucijos dalyvavo iki pranešimo pateikimo vykusiose diskusijose su Komisija dėl įvairių priemonių, susijusių su 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimu, įskaitant kompensaciją už pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimą, (1 konstatuojamoji dalis). 2021 m. liepos mėn. Čekija pranešė apie priemonę (3 konstatuojamoji dalis) ir įsipareigojo neišmokėti pagalbos, kol Komisija jos nepatvirtins.

(260)

Komisija mano, kad priemonė, apie kurią pranešta, apima Čekijos valdžios institucijų įsipareigojimą neišmokėti pagalbos, kol nebus pranešta apie Komisijos sprendimą, kuriuo patvirtinama priemonė. Todėl, net jei į Skaitmeninį pakeitimą įtraukta esamos padėties nekeitimo nuostata galėtų palikti tam tikrą diskreciją Čekijos valdžios institucijoms, ta diskrecija priemonėje, apie kurią pranešta, nebeegzistuoja.

(261)

Galiausiai, esamos padėties nekeitimo nuostatos veiksmingumas buvo išsamiau paaiškintas vėlesniu EAC pakeitimu, taikomu nuo 2022 m. sausio 1 d., (175 konstatuojamoji dalis). Taigi, šiomis aplinkybėmis Komisija mano, kad priemonė, apie kurią pranešta, kartu su Čekijos valdžios institucijų per procedūrą Komisijoje pateiktais paaiškinimais ir teisės akto pakeitimu atitinka SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytą esamos padėties nekeitimo pareigą.

(262)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad Čekija laikėsi SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytos esamos padėties nekeitimo pareigos.

5.3.   Pagalbos suderinamumas

(263)

Kadangi priemonė yra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, reikia išnagrinėti jos suderinamumą su vidaus rinka. Čekijos valdžios institucijos teigė, kad priemonė yra suderinama su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu, kuriuo nustatyta, kad „pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui“, ir gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka.

(264)

Todėl tam, kad pagalba būtų pripažinta suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, pirma, ji turi būti skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti ir, antra, ji neturi trikdyti prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui (150).

(265)

Kadangi nėra gairių, kurios konkrečiai apimtų priemonės, apie kurią pranešta, suderinamumo vertinimą, Komisija vertinimą atliks tiesiogiai remdamasi SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu.

5.3.1.   Ekonominės veiklos plėtros skatinimas

5.3.1.1.   Ekonominė veikla, kurią skatina priemonė

(266)

Sprendimo pradėti procedūrą 106–107 konstatuojamosiose dalyse Komisija padarė preliminarią išvadą, kad priemonė padėjo trims DTT operatoriams plėtoti ekonominę veiklą antžeminės televizijos paslaugų perdavimo sektoriuje, todėl ji atitinka pirmąjį kriterijų. Šiai preliminariai nuomonei prieštaraujančių pastabų negauta.

(267)

Priemone, apie kurią pranešta, siekiama kompensuoti trijų DTT operatorių išlaidas, patirtas eksploatuojant pereinamojo laikotarpio tinklus, kuriuose naudojami modernizuoti technologiniai standartai (DVB-T2 / HEVC) vienalaikio transliavimo laikotarpiu, kaip teisės aktais nustatyta pareiga, susijusi su ankstyvu 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimu. Sprendimo pradėti procedūrą 106 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad priemone buvo remiamas trijų DTT operatorių eksploatuojamų tinklų modernizavimas, kad jie galėtų siūlyti geresnes paslaugas. Tai suteikė DTT operatoriams galimybę padidinti savo tinklų pajėgumą ir pasiūlyti daugiau tam tikrų geresnės vaizdo kokybės programų (nuo SD iki HD) (151) ir galbūt įtraukti mokamos televizijos pasiūlymus (152). Be to, tai padėjo išlaikyti auditoriją ir ją pripratinti prie naujojo antžeminės televizijos standarto (DVB-T2 / HEVC) ir taip užtikrinti, kad ji būtų pasirengusi modernizuotai pasiūlai.

(268)

Kadangi priemonė, apie kurią pranešta, turi skatinamąjį poveikį (5.3.1.2 skirsnis), ja palengvinama trijų pagalbos gavėjų ekonominė veikla, susijusi su DTT transliavimo paslaugų teikimu, kompensuojant pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimo pagal modernizuotus standartus išlaidas, pavyzdžiui, susijusias su pajėgumo didinimu ir geresne vaizdo kokybe, taip pat auditorijos išlaikymu. Be to, galutiniams tinklams taip pat buvo naudingas pakartotinis pereinamojo laikotarpio tinklų įrangos naudojimas, taip pat tinklų konfigūravimas ir stabilizavimas lygiagretaus transliavimo laikotarpiu. Naujieji antžeminės televizijos standartai (DVB-T2 / HEVC) taip pat iš esmės pagerino namų ūkių padėtį, visų pirma leisdami jiems gauti įvairesnę nekoduotą pasiūlą (t. y. galimybę naudotis daugiau televizijos kanalų) ir geresnę kokybę (HD ir Ultra HD).

(269)

Komisija taip pat atkreipia dėmesį į DTT platformos Čekijoje svarbą nemokamų televizijos paslaugų, įskaitant Čekijos visuomeninio transliuotojo teikiamas paslaugas, perdavimui, visų pirma siekiant stiprinti socialinę sanglaudą, demokratijos veikimą ir ekonomiką apskritai. Komisija taip pat pažymi, kad priemonė padeda laikytis EPaC sprendime nustatytos pareigos, t. y. atlaisvinti 700 MHz dažnių juostą antžeminio transliavimo paslaugoms, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas pereiti prie efektyviau spektrą naudojančių technologijų, visų pirma DVB-T2 / HEVC standartų, (16 konstatuojamoji dalis).

5.3.1.2.   Skatinamasis poveikis

5.3.1.2.1.   Dėl darbų pradžios prieš oficialiai priimant aktus, kuriais suteikiama pagalba. Oficialus skatinamasis poveikis

(270)

Sprendimo pradėti procedūrą 112–114 konstatuojamosiose dalyse Komisija abejojo priemonės skatinamuoju poveikiu, nes DTT operatoriai pradėjo investuoti į pereinamojo laikotarpio tinklus nuo 2017 m. kovo mėn., prieš 2017 m. gegužės mėn. priimant EPaC sprendimą, 2017 m. liepos mėn. – Skaitmeninį pakeitimą, o 2018 m. rugpjūčio mėn. – Techninės pertvarkos planą. Perėjimo pradžia taip pat buvo ankstesnė už galutinius susitarimus dėl dažnių tarptautinio koordinavimo, kuriuos Čekija sudarė su kaimyninėmis valstybėmis. Komisija pažymėjo, kad 2016 m. strategijoje nepateikta pakankamai gairių dėl pagrindinių kompensacijos taikymo srities ir perėjimo proceso parametrų, įskaitant dažnių koordinavimą su kaimyninėmis valstybėmis. Be to, Komisija pažymėjo, kad pradiniai DVB-T siųstuvai buvo išjungti 2020 m. spalio mėn., todėl visos išlaidos jau buvo patirtos prieš Komisijai priimant galutinį sprendimą dėl priemonės.

(271)

Čekija paaiškino, kad DTT operatoriai aktyviai tikėjosi, kad 700 MHz dažnių juosta bus atlaisvinta jau 2013–2016 m., vykstant viešoms diskusijoms dėl procedūros ir siūlomų priemonių. Dėl šios priežasties DTT operatoriai į perėjimą investuotų dar iki 2017 m. kovo mėn., nors tos išlaidos nebūtų kompensuojamos, (108 konstatuojamoji dalis). Čekija teigė, kad tai, jog procesas buvo priimtas bendru Čekijos valdžios institucijų ir paveiktų DTT operatorių sutarimu, nepanaikina priemonės skatinamojo poveikio, (99 konstatuojamoji dalis).

(272)

Be to, CRa paaiškino, kad priemonė yra 2016 m. strategijoje aprašyto priemonių rinkinio, kuris buvo aptartas su Komisija, dalis. Ji taip pat teigė, kad Komisija pripažino, jog byloje SA.55742 patvirtintos priemonės, grindžiamos tuo pačiu teisiniu pagrindu, turi skatinamąjį poveikį.

(273)

CRa taip pat teigė, kad skatinamojo poveikio vertinimas turėtų būti grindžiamas Sprendimu Graphischer Maschinenbau (153), pagal kurį reikia atsižvelgti į platesnį kontekstą, įskaitant nacionalinių valdžios institucijų pranešimus, (184 konstatuojamoji dalis). Ji paaiškino, kad prieš pradėdama investicijas ji gavo Čekijos valdžios institucijų patikinimą, susijusį su kompensavimo mechanizmu, dar iki 2017 m. kovo mėn., (185 konstatuojamoji dalis): 2016 m. strategija buvo pagrindinis dokumentas (186 konstatuojamoji dalis), kuris buvo nuo 2013 m. vykusių viešų diskusijų rezultatas, pagalbos gavėjas aktyviai dalyvavo Čekijos pramonės ir prekybos ministerijos, dalyvaujančios 2016 m. strategijoje, įsteigtos ekspertų grupės veikloje (185 konstatuojamoji dalis), o CTO 2016 m. jau buvo išdavusi CRa dažnio leidimus pereinamojo laikotarpio tinklams (187 konstatuojamoji dalis).

(274)

Komisija pirmiausia pažymi, kad 2016 m. strategijoje jau iš esmės nustatyta, kurie pereinamojo laikotarpio tinklai bus sukurti, ir sąsajos su esamais tinklais, taip pat su būsimais tinklais, (32 ir 218 konstatuojamosios dalys). Be to, Komisija pažymi, kad priemonės teisinis pagrindas grindžiamas bendru 2016 m. strategijos, Skaitmeninio pakeitimo ir Techninės pertvarkos plano svarstymu. Skaitmeninio pakeitimo akte pateikiama išsami informacija apie kompensaciją, kuri buvo numatyta 2016 m. strategijoje, pripažįstant išlaidų, patirtų nuo 2016 m. strategijos priėmimo, tinkamumą finansuoti (46 konstatuojamoji dalis). Techninės pertvarkos plane patvirtinami trys pereinamojo laikotarpio tinklai ir nustatomos jų veikimo techninės sąlygos, atspindinčios faktinę pereinamojo laikotarpio tinklų veikimo pradžią praeityje (t. y. 2017 m. kovo mėn. pereinamojo laikotarpio tinklui Nr. 12).

(275)

Nors, kaip pažymėta sprendimo pradėti procedūrą 113 konstatuojamojoje dalyje, 2016 m. strategija stricto sensu nėra priemonės (t. y. teisės gauti pagalbą suteikimo) teisinis pagrindas, 2016 m. strategija buvo pagrindinis dokumentas, kuriuo remdamiesi pagalbos gavėjai galėjo gauti pagrįstą patikinimą, kad eksploatuos vieną iš pereinamojo laikotarpio tinklų, kuriems taikoma priemonė Taigi, kai kurie paramos gavėjai galėtų pradėti pereinamojo laikotarpio tinklų statybos darbus remdamiesi 2016 m. strategija.

(276)

Šiuo atžvilgiu oficialų skatinamąjį poveikį taip pat gali lemti tai, kad valstybė narė pagalbos gavėjams suteikė tikslių patikinimų, kurie leido jiems pradėti darbus savo rizika. Tai, kad visos išlaidos buvo patirtos prieš Komisijai patvirtinant priemonę, nėra oficialaus skatinamojo poveikio (ne)egzistavimo faktą lemiantis veiksnys. Šiuo atžvilgiu Komisija mano, kad 272 konstatuojamojoje dalyje išvardytų elementų pakanka įrodyti, kad Čekijos valdžios institucijos trims pagalbos gavėjams pateikė tikslų patikinimą, kurio pakako ankstyvai darbų pradžiai pagrįsti, kol bus oficialiai priimti aktai, kuriuose numatyta priemonė. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad CRa pradėjo lygiagretų transliavimą prieš priimant Skaitmeninį pakeitimą dalyje Čekijos teritorijos ir ne ilgiau kaip keturis mėnesius (t. y. nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2017 m. liepos mėn.), todėl CRa patyrė tik dalį visų pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimo sąnaudų savo rizika prieš priimant Skaitmeninį pakeitimą (154). Pagal Techninės pertvarkos planą DB pradėjo lygiagrečiai transliuoti tik 2017 m. rugpjūčio mėn., o Česká televize – 2018 m. kovo mėn., o tai reiškia, kad abiem atvejais pagalbos gavėjai pradėjo transliuoti priėmus Skaitmeninį pakeitimą.

(277)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, oficialus skatinamasis poveikis nepanaikinamas dėl to, kad darbai pradėti anksti, prieš oficialiai priimant aktus, kuriais nustatoma priemonė. Vis dėlto tokio oficialaus poveikio buvimo nepakanka, nes priemonė, apie kurią pranešta, turi esminį skatinamąjį poveikį.

5.3.1.2.2.   Dėl komercinės paskatos trims DTT operatoriams – esminis skatinamasis poveikis

(278)

Kad planuojama pagalba būtų suderinama su vidaus rinka, ji turi turėti skatinamąjį poveikį. Šiuo tikslu turi būti įrodyta, kad, nesant planuojamos pagalbos, atitinkamam projektui įgyvendinti skirtos investicijos nebūtų realizuotos. Tačiau, jei paaiškėtų, kad šios investicijos turi būti panaudotos ir nesant planuojamos pagalbos, darytina išvada, kad pastarosios vienintelis tikslas buvo pagerinti pagalbą gavusios (-ių) įmonės (-ių) finansinę padėtį, neįgyvendinant sąlygos, numatytos SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte, t. y. ji turi būti būtina tam tikros veiklos plėtrai (155).

(279)

Komisija aktyviai rėmė 700 MHz dažnių juostos suteikimo belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti procesą ir poreikį pritaikyti spektrą antžeminio signalų perdavimo paslaugoms (14 konstatuojamoji dalis). 2017 m. gegužės mėn. teisėkūros institucijų priimtame EPaC sprendime nustatyta pareiga iki 2020 m. birželio 30 d. 700 MHz dažnių juostą skirti tik belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms, pripažįstant, kad ši juosta yra vertingas išteklius siekiant užtikrinti tiek papildomą pajėgumą, tiek visuotinę belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugų aprėptį, visų pirma kaimo, kalnuotose ir salų vietovėse, taip pat naudojimą patalpose. Todėl teikiant antžemines transliavimo paslaugas iki tos pačios datos iš esmės turėjo būti atlaisvinti 700 MHz dažnių juostoje naudojami dažniai (15 konstatuojamoji dalis).

(280)

EPaC sprendime pripažinta valstybių narių galimybė atitinkamais atvejais kompensuoti tiesiogines išlaidas, susijusias su 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimu, be kita ko, siekiant palengvinti perėjimą prie efektyviau spektrą naudojančių technologijų, konkrečiai nurodant DVB-T2 / HEVC standartus, laikantis valstybės pagalbos taisyklių, (16 konstatuojamoji dalis).

(281)

Komisija pagal valstybės pagalbos taisykles išnagrinėjo keletą priemonių, įgyvendintų siekiant, kad DTT operatoriai atlaisvintų 700 MHz dažnių juostą, ir neprieštaravo priemonėms, kuriomis buvo siekiama finansuoti techninės įrangos, reikalingos 700 MHz dažnių juostos dažnių pertvarkymui į žemesnių nei 700 MHz dažnių juostą užbaigti, pakeitimą ir pritaikymą (156). Tais atvejais Komisija pripažino, kad rinkos nepakankamumas gali pasireikšti kaip koordinavimo problema, kai rinkos dalyviai nenori susitarti dėl bendro atitinkamų dažnių atlaisvinimo tvarkaraščio arba kai jie nepakankamai internalizuoja teigiamą atitinkamų dažnių atlaisvinimo poveikį visai visuomenei. Tais atvejais paramos priemonės neapėmė DTT tinklų technologinio modernizavimo. Šiuo atžvilgiu Komisija jau patvirtino priemonę, kuria remiamas nuo dažnių priklausomos įrangos pakeitimas Čekijoje ir kuri taip pat taikoma trims paramos gavėjams, (Sprendimas byloje SA.55742).

(282)

Tačiau priemonės, susijusios su parama DTT platformos technologiniam modernizavimui, net jei jos susijusios su 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimu, gali turėti įtakos įvairių technologinių platformų (pvz., DTT, palydovinės televizijos, kabelinės televizijos, IPTV), kurios gali būti naudojamos televizijos transliavimui, konkurencinei padėčiai. Paprastai technologinis modernizavimas turėtų suteikti ir suteikia pranašumų, kuriais tokių priemonių pagalbos gavėjai gali pasinaudoti komerciniais tikslais ir kuriuos tie pagalbos gavėjai įprastai įgyvendintų patys, jei pagalba nebūtų teikiama. Modernizavimo pereinant prie DVB-T2 / HEVC akivaizdžiausi privalumai yra didesnis (to paties spektro) perdavimo pajėgumas ir geresnis vaizdo glaudinimas, leidžiantis padidinti televizijos kanalų, kuriais DTT tinklas gali vienu metu transliuoti ir (arba) pagerinti vaizdo kokybę, skaičių (pvz., didesnė vaizdo raiška).

(283)

Dėl šių priežasčių Komisija, vertindama tokias priemones, ypatingą dėmesį skiria skatinamajam poveikiui ir rinkos nepakankamumui, nes, išskyrus išimtines aplinkybes, DTT operatoriai turėtų galėti finansuoti technologinį modernizavimą nesinaudodami valstybės pagalba.

(284)

2024 m. balandžio mėn. Komisija patvirtino Slovakijos priemonę, kuri apėmė paramą vieno iš keturių DTT tinklų pertvarkymui pereinant prie DVB-T2 standarto, taip pat susijusią informavimo kampaniją (Sprendimas byloje SA.55953). Toje byloje Komisija laikėsi nuomonės, kad buvo išimtinių aplinkybių, pateisinančių valstybės paramą technologiniam modernizavimui. Visų pirma, Komisija laikėsi nuomonės, kad be pagalbos Slovakijos DTT operatorius nebūtų turėjęs paskatų atlikti modernizavimo, būtino 700 MHz dažnių juostai atlaisvinti, todėl kiltų pavojus DTT paslaugų tęstinumui ir prieinamumui galutiniams naudotojams po to, kai ta juosta būtų atlaisvinta. Šiuo atžvilgiu Komisija atkreipė dėmesį į Slovakijos DTT rinkos mažėjimo tendenciją (t. y. ji sumažėjo bent 45 % iki mažesnės nei 10 % rinkos dalies 2022 m. (157)) ir mažą DVB-T2 skverbtį Slovakijoje (t. y. 80 % gyventojų suderinamus imtuvus turėtų tik po 2024 m.) (158). Be to, dėl mažėjančios rinkos dalies ir transliuotojų atsisakymo finansuoti modernizavimą paslaugų teikėjas negalėjo tikėtis susigrąžinti technologinio modernizavimo išlaidų. Be to, dėl techninių priežasčių perėjimas prie žemesnių nei 700 MHz dažnių juostos negalėjo įvykti neatlikus modernizavimo.

(285)

Šiuo atveju priemone, apie kurią pranešta, remiamas technologinis modernizavimas siekiant pažangesnių standartų – DVB-T2 / HEVC. Sprendime pradėti procedūrą Komisija pripažino teigiamą priemonės poveikį DTT paslaugų plėtrai ir tęstinumui atlaisvinus 700 MHz dažnių juostą, taip pat svarbų žiniasklaidos, įskaitant televizijos paslaugas, vaidmenį socialinės sanglaudos, demokratijos veikimo ir apskritai ekonomikos srityse. Tačiau Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad priemone ne tik išlaikoma status quo, bet ir leidžiama DTT operatoriams išlikti konkurencingiems ir kartu sumažinami jų investiciniai kaštai, kuriuos kiti operatoriai, pavyzdžiui, palydovų operatoriai, turi patirti naudodami privačius išteklius, (89 konstatuojamoji dalis).

(286)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija taip pat priemonės skatinamuoju poveikiu. Komisija pripažino, kad trys DTT operatoriai, turintys dažnių naudojimo teises, gali neturėti komercinių paskatų, kaip reikalaujama EPaC sprendime, atlaisvinti tam tikrą spektro dalį ir ją perkelti į kitą dalį – tai būtų naudinga belaidžio ryšio paslaugų teikėjams, (sprendimo pradėti procedūrą 109–110 konstatuojamosios dalys). Kartu Komisija abejojo, ar priemonė, apie kurią pranešta, turi skatinamąjį poveikį, nes DTT operatoriai gavo komercinės naudos, kuri galėtų paskatinti juos savo iniciatyva investuoti į technologinį modernizavimą: i) perėjimas susijęs su techniniu tinklų modernizavimu, didinant jų pajėgumą ir gerinant jų kokybę, ii) Skaitmeniniu pakeitimu operatoriams suteikta teisė pratęsti savo licencijas iki 2030 m., taip padidinant investicijų nuspėjamumą, iii) Čekijos valdžios institucijų užmojis ateityje įdiegti du papildomus tinklus galėtų būti laikomas teigiama rinkos plėtros perspektyva, (sprendimo pradėti procedūrą 111–112 konstatuojamosios dalys).

(287)

Pateiktose pastabose vienas pagalbos gavėjas priminė (4.3.5 skirsnis), kad 2017–2020 m. DTT operatoriai nebuvo pasirengę investuoti į technologinį modernizavimą, nes investicijų ciklas elektroninių ryšių sektoriuje paprastai trunka 12–15 metų ir DTT operatoriai dar nesusigrąžino investicijų, skirtų 2012 m. užbaigtam perėjimui prie nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo. Ankstyvas 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimas (2020 m. birželio mėn.) buvo taip pat nesuderinamas su esamomis komercinėmis sutartimis su televizijos transliuotojais ir namų ūkių televizijos imtuvų atnaujinimo ciklu. Pagalbos gavėjas pažymėjo, kad nors dėl perėjimo prie DVB-T2 tinklų duomenų perdavimo pajėgumas padidėjo, jis negalėjo parduoti viso naujų tinklų pajėgumo, o jo pajamos perėjus prie DVB-T2 netgi sumažėjo. Čekija pritarė šioms pastaboms ir pažymėjo, kad apskritai buvo daroma prielaida, jog natūralus perėjimas prie DVB-T2 technologijos būtų įvykęs 2022–2024 m. kartu įdiegiant 1–2 papildomos DVB-T2 transliavimo tinklus, (97–98 konstatuojamosios dalys).

(288)

Čekija taip pat paaiškino, kad jos DTT rinka išliko palyginti stabili, nepaisant sumažėjusios DTT rinkos dalies (nuo 60 % prieš perėjimą iki 52,9 % 2023 m.), (101–102 konstatuojamosios dalys). DTT apyvarta daugiausia gaunama iš FTA transliuotojų pajamų, todėl galiausiai priklauso nuo televizijos reklamos rinkos, kuri priklauso nuo auditorijos, (102 konstatuojamoji dalis). Pagrindinė rizika pertvarkos metu buvo rizika prarasti auditoriją dėl nekontroliuojamo perėjimo. Ši numanoma rizika privertė transliuotojus po pertvarkos iš naujo derėtis dėl mažesnio atlygio DTT operatoriams (103 konstatuojamoji dalis).

(289)

Be to, Čekijos teigimu, nepaisant padidėjusio transliuojamų televizijos kanalų skaičiaus, trys DTT operatoriai negalėjo gauti komercinės naudos iš pertvarkos, jų pajamos ir pelningumas sumažėjo ir jie susidūrė su dideliais investiciniais kaštais, o transliuotojai už paslaugas, susijusias su pereinamojo laikotarpio tinklais, nemokėjo, (105 konstatuojamoji dalis).

(290)

Komisija mano, kad, atsižvelgiant į 12–15 metų investavimo ciklą ir į tai, kad ankstesnis reikšmingas DTT technologijų modernizavimas buvo užbaigtas 2012 m., pirmiau nurodyti elementai patvirtina, jog DTT tinklų modernizavimas 2017–2020 m. laikotarpiu, kaip numatyta Techninės pertvarkos plane, nebuvo įtrauktas į įprastą visų keturių DTT operatorių, įskaitant tris pagalbos gavėjus, kurie turėjo eksploatuoti pereinamojo laikotarpio tinklus, ir ketvirtojo operatoriaus, kuris pereinamojo laikotarpio tinklų neturėjo eksploatuoti, bet vis dar privalėjo naudoti modernizuotas technologijas, investavimo ciklą. Atrodo pagrįsta tikėtis, kad DTT operatoriai būtų tęsę savo esamą DVB-T grindžiamą verslo modelį iki pradinių leidimų galiojimo pabaigos 2021–2024 m., o tai taip pat atitiktų jų esamas komercines sutartis su televizijos transliuotojais. Be to, kaip priminė CRa, 2016 m. strategijoje perėjimas prie DVB-T2 jau buvo apibūdintas kaip privalomas procesas, prie kurio transliuotojai ne kartą atsisakė prisidėti.

(291)

Čekija ir pagalbos gavėjai taip pat atsakė į sprendimo pradėti procedūrą 124 konstatuojamosios dalies a punkte Komisijos išreikštas abejones dėl kelių elementų: i) prieš kelerius metus iki pareigos atlaisvinti 700 MHz dažnių juostą nustatymo Čekijos valdžios institucijos ir antžeminės televizijos sektorius nustatė DVB-T2 ir HEVC standartų pranašumus; ii) CRa 2011 m. metinėje ataskaitoje nurodyta, jog DVB-T2 galėtų padėti plėtoti jos verslo veiklą, iii) CRa išbandė DVB-T2 technologiją dar 2012 m. Šiuo atžvilgiu buvo paaiškinta, kad DVB-T2 technologijos eksperimentiniai bandymai buvo atlikti 2012 m., tačiau operatoriai paprastai investuoja į naujų technologijų tikrinimą, tačiau tai nereiškia, kad jie iš karto diegs šias technologijas, (100 konstatuojamoji dalis). Pavyzdžiui, 1999 m. CRa išbandė DVB-T technologiją, tačiau baigė ją diegti tik 2012 m. (181 konstatuojamoji dalis). Be to, tai, kad CRa 2011 m. metinėje ataskaitoje paminėta DVB-T2 technologija, nebūtinai reiškė, kad ateityje ji bus naudojama komerciniais tikslais, (182 konstatuojamoji dalis). Komisija mano, kad šie paaiškinimai yra pagrįsti, nes tiek valdžios institucijos, tiek operatoriai gali parodyti susidomėjimą naujais perdavimo ir kodavimo standartais ir net atlikti tokių technologijų eksperimentinius bandymus gerokai anksčiau nei jos pradedamos naudoti komerciniais tikslais.

(292)

Tačiau to, kad norminė intervencija paskatino DTT operatorius investuoti ne per įprastą investavimo ciklą, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog pagalbos gavėjai neturėjo paskatų investuoti savo iniciatyva. Visų pirma, pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimas daugiausia naudingas trims DTT operatoriams, nes jie gali pereiti prie modernizuotos technologijos, kartu sumažindami riziką, kad proceso metu bus prarasta auditorija. Be to, įranga, kuriai taikoma kompensacija, iš dalies pakartotinai naudojama galutiniuose tinkluose. Kaip išsamiai išnagrinėta 5.3.2.4.3 skirsnyje, priemonė, apie kurią pranešta, apima kompensaciją už įrangos nusidėvėjimą apskaitos tikslais ją naudojant pereinamojo laikotarpio tinkluose, tačiau toks nusidėvėjimas apskaitos tikslais viršija faktinį įrangos nusidėvėjimą. Todėl Komisija mano, kad priemone, apie kurią pranešta, taip pat prisidedama prie galutinių tinklų modernizavimo finansavimo.

(293)

Be to, sprendimo pradėti procedūrą 124 konstatuojamosios dalies b–e punktuose Komisija jau pažymėjo, kad yra kitų elementų, kurie galėtų turėti teigiamos įtakos DTT operatorių rinkos perspektyvoms ir paskatinti juos investuoti į technologinį modernizavimą (net ir ne per įprastą investavimo ciklą). Pirma, DTT operatoriai, pradėję rengtis technologiniam modernizavimui, galėjo pagrįstai tikėtis, kad jų licencijos bus pratęstos iki 2030 m., remiantis Skaitmeniniu pakeitimu ir kaip jau numatyta 2016 m. strategijoje. Investuodami 2017–2020 m., jie galėjo pagrįstai tikėtis savo investicijų amortizacijos iki to termino, todėl investicijos buvo nuspėjamos. Antra, pirminiai DTT tinklai veikė beveik visu pajėgumu, o konkuruojančios televizijos platformos, pavyzdžiui, palydovinės, jau buvo modernizavusios savo sistemas, kad galėtų pagerinti savo turinio kokybę. Dėl konkurencinio spaudimo DTT operatoriai turėjo investuoti į technologinį modernizavimą, kad išlaikytų savo padėtį rinkoje ir neprarastų galutinių naudotojų. Technologinis modernizavimas leido DTT platformai apskritai išlaikyti savo rinkos dalį. Galiausiai, Čekijos valdžios institucijos jau išreiškė savo planus įtraukti du naujus DTT tinklus, taip parodydamos, kad esama komercinio suinteresuotumo plėtoti šią platformą.

(294)

Šiomis aplinkybėmis, kai pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimas teikia aiškią komercinę naudą trims DTT operatoriams, kai kompensacija taip pat iš dalies finansuojamos investiciniai kaštai modernizuotuose galutiniuose tinkluose ir kai rinkos perspektyva yra teigiama, investicijos – nuspėjamos iki 2030 m., labai svarbu įsitikinti, ar pagalbos gavėjai būtų investavę savo iniciatyva.

(295)

Nepaisant to, kad Komisija teiravosi apie ekonominius skaičiavimus, atliktus tuo metu, kai buvo pradėta investuoti, ir palygino spartesnės pertvarkos papildomą poveikį (susijusį su operatorių pelningumu) (sprendimo pradėti procedūrą 143 konstatuojamoji dalis), nei Čekija, nei pagalbos gavėjai nepateikė jokių tuometinių verslo planų pagal lėtesnio priėmimo scenarijų (t. y. nuo 2022–2024 m.) arba nepalygino tų verslo planų su Čekijos nustatytu spartesnės pertvarkos scenarijumi. Čekija teigė, kad tuo metu, kai priemonė buvo iš pradžių numatyta (134 konstatuojamoji dalis), tų verslo planų nebuvo, ir pateikė nuorodą į atnaujintą ADL tyrimą. Tačiau Komisija pažymi, kad nors atnaujintame ADL tyrime išnagrinėti keli scenarijai i) perėjimas prie DVB-T2 kartu vykdant lygiagretų transliavimą, ii) perėjimas prie DVB-T2 nevykdant lygiagretaus transliavimo ir iii) tolesnis DVB-T taikymas sumažinant aprėptį) ir pateiktas kokybinis ir kiekybinis įvairių scenarijų sąnaudų vertinimas, (45 konstatuojamoji dalis) jame neįvertintos galimos pajamos ar technologinio modernizavimo poveikis DTT operatorių pelningumui. Be to, atnaujintame ADL tyrime tie scenarijai nebuvo palyginti su lėtesnio priėmimo scenarijumi (t. y. nuo 2022–2024 m.), kurį, kaip paaiškino Čekija, teko atmesti ankstyvame etape (87 išnaša). Komisija pažymi, kad ji taip pat negavo jokios ex post atgamintos tuometinių verslo planų redakcijos.

(296)

Komisija pripažįsta, kad iš Čekijos valdžios institucijų pateiktos ex post informacijos apie DTT rinką matyti, kad per kelerius metus iš karto po pertvarkos CRa ir DB gavo mažesnes pajamas ir buvo mažiau pelningos. Vis dėlto, net jei dėl pertvarkos trumpuoju laikotarpiu pelningumas galėtų sumažėti, ji galėtų turėti teigiamą poveikį per ilgesnį laikotarpį (darant prielaidą, kad mažesnės pajamos ir mažesnis pelningumas yra faktinis pertvarkos rezultatas, o ne kitų priežasčių, pavyzdžiui, galutinių naudotojų intereso naudotis įvairesnėmis kitų platformų teikiamomis paslaugomis ir kanalais, padarinys). Be to, mažesnį pelningumą gali lemti ir greitesnis nusidėvėjimas apskaitos tikslais trumpuoju laikotarpiu. Be to, neatlikus priešingos padėties analizės neįmanoma nustatyti, ar pertvarka iš tiesų neužkirto kelio blogesniam finansiniam rezultatui (pvz., auditorijos perėjimui į kitas platformas), jei investicijos nebūtų buvusios atliktos. Bet kuriuo atveju Komisija pažymi, kad CRa ir DB pelningumui pavojaus po to, kai jos padengė pertvarkos investicijas, atrodo, nekilo. Visų pirma CRa pelningumas grupės lygmeniu buvo panašus prieš pertvarką (t. y. 2017 m.) ir po jos (t. y. 2023 m.). Po pertvarkos DB pelningumas sumažėjo, tačiau jos pelno dydis išliko [0–50] % (106 konstatuojamoji dalis).

(297)

Kalbant apie trečiąjį pagalbos gavėją Česká televize, Komisija mano, kad dėl pereinamojo laikotarpio jos verslo planui pavojaus nekilo, nes Česká televize yra visuomeninė transliuotoja, jo biudžetas gerokai viršija pereinamojo laikotarpio tinklo eksploatavimo sąnaudas, o pagrindinis jos finansavimo šaltinis nepriklauso nuo reklamos (159).

(298)

Šiomis aplinkybėmis Komisija mano, kad Čekija neįrodė, jog mažesnes CRa ir DB pajamas ir pelningumą iš karto po pertvarkos lėmė norminė intervencija (arba veikiau kiti rinkos pokyčiai). Čekija taip pat kiekybiškai neįvertino skirtingo norminės intervencijos poveikio (jei toks yra) DTT operatorių vidutinio laikotarpio pelningumui. Atsižvelgdama į tai, kad nėra verslo planų, ir į DTT platformos raidą po pertvarkos, Komisija mano, kad Čekija nepagrindė, kad teisės aktų nulemtos išlaidos nusveria galimą teigiamą komercinę naudą operatoriams.

(299)

Bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad teisės aktų nulemtos išlaidos galėtų nusverti galimą komercinę naudą (arba net darant prielaidą, kad komercinės naudos nėra), nėra jokių požymių, kad galimas poveikis DTT operatorių pelningumui keltų pavojų DTT platformos tęstinumui. Be to, Komisija mano, kad ex post duomenimis taip pat patvirtinama, jog DTT rinka yra stabili ir kad teisės aktais nustatytos pareigos nepadarė didelio poveikio trims pagalbos gavėjams (CRa ir DB po pertvarkos išliko pelningos, o Česká televize biudžetas gerokai viršija pereinamojo tinklo eksploatavimo sąnaudas). Taigi, Komisija mano, kad DTT operatoriai gebėjo padengti teisės aktų nulemtas išlaidas. Tai taip pat patvirtina tolesnis tariamų pagalbos gavėjų pelningumas, jei pagalba nebūtų išmokėta. Be to, DTT rinka po pertvarkos išliko palyginti stabili, o tai turėtų užtikrinti investicijų stabilumą, nors rinkos dalis sumažėjo nuo 60 % iki 52,9 %. Kita vertus, Sprendime byloje SA.55953 įvertintoje situacijoje DTT rinkos dalis Slovakijoje smarkiai sumažėjo – bent 45 %, o po pertvarkos ji liko mažesnė nei 10 %.

(300)

Pastaruoju atveju Čekija taip pat rėmėsi teigdama, kad, kaip ir Slovakijos DTT operatoriai, Čekijos DTT operatoriai neturėjo komercinės paskatos modernizuoti savo tinklus per laikotarpį, kurio reikia 700 MHz dažniui atlaisvinti, (92 ir 95–96 konstatuojamosios dalys). Čekija teigė, kad jei Komisija nepatvirtintų priemonės, apie kurią pranešta, tai galėtų lemti nevienodą požiūrį valstybėse narėse. Komisija nemano, kad vertinimas šioje byloje gali lemti nevienodą požiūrį valstybėse narėse, nes atitinkamos situacijos nesulyginamos (kaip paaiškinta pirmiau), ir pažymi, kad ji siekia įvertinti kiekvieną atvejį atskirai.

(301)

Taigi Komisija daro išvadą, kad priemonė, apie kurią pranešta, skatinamojo poveikio neturi. Kadangi priemonė, apie kurią pranešta, skatinamojo poveikio neturi, ji negali skatinti ekonominės veiklos plėtros. Net ir vien dėl šios priežasties priemonė, apie kurią pranešta, negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Vis dėlto Komisija išsamumo sumetimais įvertina ir kitas sąlygas, kurias būtina įvykdyti, kad priemonė būtų laikoma suderinama su vidaus rinka pagal tą nuostatą.

5.3.2.   Pagalba negali sutrikdyti prekybos sąlygų taip, kad tai prieštarautų bendram interesui

(302)

Siekdama padaryti išvadą, kad priemonė netrikdo prekybos sąlygų taip, kad tai prieštarautų bendram interesui, Komisija turi išnagrinėti, ar priemonė daro teigiamą poveikį ir ar neigiamas priemonės poveikis yra kuo mažesnis, t. y. ar priemonė yra būtina, tinkama ir proporcinga.

5.3.2.1.   Teigiamas pagalbos poveikis

(303)

Sprendimo pradėti procedūrą 118–119 konstatuojamosiose dalyse Komisija preliminariai laikėsi nuomonės, kad priemonė daro teigiamą poveikį, nes palengvina tam tikros ekonominės veiklos, kuri yra svarbi gerai veikiančiai žiniasklaidos aplinkai ir žiniasklaidos pliuralizmui, veikiančiai demokratijai ir valstybių narių ekonomikai, plėtrą. Žiniasklaida apskritai, įskaitant televizijos paslaugas, atlieka svarbų vaidmenį socialinės sanglaudos srityje, nes užtikrina plačią gyventojų aprėptį, ypač kaimo vietovėse.

(304)

Vienas skundo pateikėjas sutiko, kad gerai veikianti žiniasklaidos aplinka ir žiniasklaidos pliuralizmas yra svarbūs veikiančiai demokratijai ir ekonomikai, tačiau teigė, kad teigiamas priemonės poveikis yra ribotas. Visų pirma jis pažymėjo, kad nėra jokios teisinės nuostatos ar sutartinės garantijos, kuri neleistų komerciniams transliuotojams užšifruoti programų naudojant DVB-T2, (153 konstatuojamoji dalis).

(305)

Čekija nesutiko, kad teigiamas poveikis yra ribotas, nes skirtingose technologinėse platformose naudojami skirtingi ekonominiai modeliai. DTT srityje dominuoja FTA modelis, pagal kurį televizijos signalo perdavimo išlaidas transliuotojai sumoka DTT operatoriui, o žiūrovai paslaugą gauna nemokamai. Alternatyviose platformose žiūrovai moka tiek už signalo perdavimą, tiek už turinį (136 konstatuojamoji dalis). Čekija taip pat paaiškino, kad dėl perėjimo prie DVB-T2 / HEVC pagerėjo namų ūkių aprūpinimas priėmimo įranga, o tai taip pat buvo naudinga kitoms konkuruojančioms televizijos signalų platinimo platformoms (137 konstatuojamoji dalis).

(306)

Komisija mano, kad pertvarkos metu DTT platforma buvo ir dar dabar tebėra pagrindinė platforma, naudojama FTA televizijos paslaugoms teikti Čekijoje. Iki pereinamojo laikotarpio (t. y. 2017 m.) šia platforma televizijos paslaugoms gauti naudojosi 60 % gyventojų (101 konstatuojamoji dalis). Be to, vienas paramos gavėjas atkreipė dėmesį į tyrimus, iš kurių matyti, kad negalima tikėtis, jog DTT platforma bus pakeista kitomis platformomis šalyse, kuriose DTT skverbtis yra didelė, pavyzdžiui, Čekijoje, (212 konstatuojamoji dalis).

(307)

Be to, Komisija pažymi, kad Čekijos priimtos norminės priemonės padeda laikytis EPaC sprendime nustatytų pareigų, t. y. kad antžeminio transliavimo paslaugos atlaisvintų 700 MHz dažnių juostą. Priemonė, apie kurią pranešta, taip pat palengvina perėjimą prie efektyviai spektrą naudojančių technologijų, pvz., DVB-T2 ir HEVC.

(308)

Tačiau Komisija mano, kad teigiamą poveikį, kurį mini Čekija, sukėlė ne priemonė, apie kurią pranešta, nes skatinamąjį poveikį DTT operatorių elgesiui padarė ne kompensacija (301 konstatuojamoji dalis), o norminės priemonės, kuriomis numatyti pereinamojo laikotarpio tinklai, atlaisvinant 700 MHz dažnių juostą. Taigi, nors norminės priemonės, kuriomis buvo siekiama užtikrinti DTT paslaugų tęstinumą atlaisvinant 700 MHz dažnių juostą (t. y. eksploatuojant pereinamojo laikotarpio tinklus), turėjo teigiamą poveikį, nes jomis buvo siekiama palengvinti pagalbos gavėjų veiklą, kompensacija už technologinį modernizavimą pereinant prie DVB-T2, statant ir eksploatuojant pereinamojo laikotarpio tinklus, neturėjo teigiamo poveikio šios veiklos plėtrai (arba šis poveikis buvo ribotas), nes nebuvo galima nustatyti, kad priemonė paskatino tris pagalbos gavėjus vykdyti veiklą, kurios jie nebūtų ėmęsi, jei nebūtų tų priemonių, ir kad ši kompensacija nebuvo būtina šiai veiklai plėtoti (žr. 5.3.2.2.2 skirsnį).

(309)

Todėl Komisija daro išvadą, kad priemonė, apie kurią pranešta, teigiamo poveikio neturi (arba tas poveikis buvo riboto pobūdžio).

5.3.2.2.   Priemonės būtinumas

5.3.2.2.1.   Dėl būtinumo įgyvendinti priemonę pagal EPaC sprendimą

(310)

Valstybės pagalba turėtų būti skiriama tais atvejais, kai ja galima iš esmės pagerinti padėtį, t. y. padaryti tai, ko rinkos priemonėmis neįmanoma pasiekti. Sprendime pradėti procedūrą Komisija abejojo rinkos nepakankamumo buvimu ir tuo, ar tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas yra būtinas, kad būtų pasiektas tikslas sklandžiai atlaisvinti 700 MHz dažnių juostą, visų pirma tuo, ar tinkamas finansuoti išlaidas galima laikyti tiesioginėmis sąnaudomis, kaip nurodyta EPaC sprendime.

(311)

Sprendimo pradėti procedūrą 122–123 konstatuojamosiose dalyse Komisija patvirtino, kad ankstesnėse bylose ji pripažino, jog prieigą prie spektro ir jo naudojimą reglamentuoja nacionalinės valdžios institucijos ir kad 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo iki 2020 m. procesas yra norminė priemonė, koordinuojama ES lygmeniu, todėl rinkai ji nepavaldi. Rinkos dalyviai gali nenorėti savanoriškai susitarti dėl bendro tvarkaraščio (koordinavimo problema) arba neatsižvelgti į teigiamą poveikį (teigiamas išorinis poveikis) atlaisvinant spektrą ir keičiant tinklo konfigūracijas, įskaitant perdavimo standartą, (taip pat žr. 281 konstatuojamąją dalį ir 156 išnašą). Mat operatoriai paprastai planuoja savo veiklą iki spektro paskyrimo galiojimo pabaigos, kuri buvo vėlesnė už 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo terminą.

(312)

Sprendimo pradėti procedūrą 126 konstatuojamojoje dalyje Komisija abejojo, ar tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas yra būtinas, kad būtų pasiektas tikslas sklandžiai atlaisvinti 700 MHz, visų pirma, ar jos gali būti laikomos tiesioginėmis sąnaudomis, kaip jos suprantamos pagal EPAC sprendimo 6 straipsnį, (sprendimo pradėti procedūrą 126 konstatuojamoji dalis). Komisija taip pat abejojo, ar prieš pradedant eksploatuoti galutinius tinklus reikėjo sukurti pereinamojo laikotarpio tinklus (sprendimo pradėti procedūrą 128 konstatuojamoji dalis) ir ar reikėjo taikyti vienalaikio transliavimo laikotarpį (sprendimo pradėti procedūrą 130 konstatuojamoji dalis). Komisija paprašė pateikti pastabų dėl poreikio kompensuoti DVB-T2 perdavimo įrangos išlaidas (visų pirma siekiant išvengti didelių trukdžių), HEVC įrangos ir kitos įrangos išlaidas, (sprendimo pradėti procedūrą 129 konstatuojamosios dalies a–c punktai).

(313)

Kaip nurodyta 311 konstatuojamojoje dalyje, radijo spektrą nacionalinės institucijos reglamentuoja pagal Sąjungos sistemą. Į šių norminių įgaliojimų sritį patenka techninių perdavimo standartų nustatymas (t. y. įpareigojimas taikyti DVB-T2 / HEVC). Be to, EPaC sprendime valstybėms narėms rekomenduota apsvarstyti galimybę, atlaisvinant 700 MHz dažnių juostą, pereiti prie efektyviau spektrą naudojančių technologijų, konkrečiai prie DVB-T2 / HEVC, (16 konstatuojamoji dalis). Efektyvus spektro naudojimas yra vienas iš pagrindinių ES reglamentavimo sistemos principų (160). Todėl, nors EPaC sprendimu nebuvo nustatytas įpareigojimas pereiti prie efektyvesnių technologijų, juo valstybėms narėms palikta diskrecija, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo procese numatyti tokias priemones.

(314)

Čekija pateikė keletą argumentų, kuriais paaiškino, kodėl, jos nuomone, atlaisvinant 700 MHz dažnių juostą būtinas technologinis modernizavimas, (111 konstatuojamoji dalis) ir visų pirma pažymėjo, kad dėl tarptautinio dažnių koordinavimo priežasčių neįmanoma tiesiogiai perskirstyti dažnių neatliekant technologinio modernizavimo. Nemodernizavus DTT, Čekija būtų susidūrusi su dideliais DTT transliavimo sutrikimais, dideliu signalų prieinamumo praradimu, negalėjimu išlaikyti esamų keturių DTT tinklų, kurių aprėptis yra 98 %, ir nebūtų galėjusi pasiekti politikos tikslo įdiegti du papildomus DTT tinklus. Be to, esamų DVB-T tinklų išlaikymas nebūtų suderinamas su kaimyninėmis valstybėmis (visų pirma Vokietija, Austrija, Lenkija).

(315)

Šiuo atžvilgiu Čekijos valdžios institucijos visų pirma teigė, kad naudoti didelius SFN su DVB-T2 buvo būtina siekiant veiksmingai perskirstyti likusį spektrą, o tai nebuvo įmanoma naudojant DVB-T technologiją, nes kitaip kilo trukdžių ir sumažėjo aprėptis (žr. sprendimo pradėti procedūrą 64 konstatuojamąją dalį ir joje pateiktą lentelę). Čekija taip pat paaiškino, kad dideli SFN nebuvo naudojami tinkle Nr. 4, kad jo transliavimas galėtų būti regionalizuotas, tačiau ji nusprendė visuose tinkluose taikyti tuos pačius standartus. Jei DB nebūtų kompensuota už pereinamojo laikotarpio tinklo Nr. 13 eksploatavimą siekiant naudoti tinklą Nr. 4, DB būtų atsidūrusi nepalankioje padėtyje (111 konstatuojamosios dalies 6 punktas).

(316)

Antra, pereinamojo laikotarpio tinklai buvo būtini siekiant išvengti sutrikimų, paskatinti namų ūkius pakeisti savo priėmimo įrangą ir susipažinti su DVB-T2 transliavimu (112 konstatuojamosios dalies 1 punktas). Atlaisvinus 700 MHz dažnių juostą, dėl sumažėjusio spektro prieinamumo nebūtų buvę įmanoma įgyvendinti perėjimo prie DVB-T2 naudojant pereinamojo laikotarpio tinklus vykdant vienalaikį transliavimą (112 konstatuojamosios dalies 3 punktas). Iš tiesų, atlaisvinus 700 MHz dažnių juostą, dabartiniai tinklai būtų išnaudoję turimą žemesnių nei 700 MHz dažnių juostos spektrą, todėl nebūtų buvę įmanoma sukurti papildomų tinklų, reikalingų lygiagrečiam transliavimui vykdyti (t. y. pereinamojo laikotarpio tinklų šiuo atveju).

(317)

Trečia, dėl HEVC glaudinimo modernizavimo Čekija pažymėjo, kad taip pat būtina užtikrinti pakankamą pajėgumą transliuoti reikiamos kokybės programas. Laikantis senesnių glaudinimo standartų (pvz., AVC/H.264), būtų reikėję apriboti esamų programų skaičių arba sumažinti jų kokybę. HEVC yra šiuolaikinis standartas, atitinkantis dabartinius ir būsimus skaitmeninio transliavimo reikalavimus, suderinamas su kaimyninėmis valstybėmis, (111 konstatuojamosios dalies 7 punktas).

(318)

Pagalbos gavėjai paaiškino pirmiau išdėstytus Čekijos argumentus išsamiau (4.3.6 skirsnis). Tačiau vienas skundo pateikėjas primygtinai tvirtino, kad kitos valstybės narės sugebėjo atlaisvinti 700 MHz dažnių juostą neatliekant technologinio modernizavimo (4.2.4 skirsnis).

(319)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad Čekijos sprendime atlaisvinant 700 MHz dažnių juostą įpareigoti atlikti DTT tinklų technologinį modernizavimą ir naudoti pereinamojo laikotarpio tinklus (kad ir kokia būtų pagrįsta trukmė (161)) akivaizdžios klaidos nebuvo. Visų pirma Komisija pažymi, kad Čekija patvirtino, jog tiesioginis perskirstymas neatlikus modernizavimo buvo neįmanomas dėl tarptautinio dažnių koordinavimo priežasčių ir kad ji nebūtų galėjusi išlaikyti esamų keturių DTT tinklų 98 % aprėpties, neprarasdama didelės signalų prieinamumo dalies. Skundo pateikėjas nepagrindė savo teiginio, kad tiesioginis perskirstymas Čekijoje buvo įmanomas ir kad tokiam scenarijui pavojaus nekilo, o Komisija nenustatė kitos informacijos, iš kurios būtų matyti, kad taip yra. Be to, Čekija patvirtino, kad didelių SFN naudojimas taikant DVB-T2 technologiją buvo labai svarbus pertvarkai, nesukeliant trukdžių (162).

(320)

Komisija taip pat mano, kad modernizuojant tinklų technologijas vienalaikio transliavimo laikotarpis (kad ir kokia būtų pagrįsta trukmė) gali sumažinti trikdžius ir socialines išlaidas, todėl tai yra pagrįsta praktika transliavimo tęstinumui užtikrinti. Komisija pažymi, kad pereinamojo laikotarpio tinklai turėjo veikti tam, kad būtų įgyvendintas vienalaikio transliavimo laikotarpis, per kurį abi transliavimo technologijos (t. y. DVB-T ir DVB-T2) veiktų lygiagrečiai. Be to, jei Čekija būtų nusprendusi atlikti technologinį modernizavimą po 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo (pvz., 2024 m.), likusio DTT paslaugoms skirto spektro nepakaktų tokiems pereinamojo laikotarpio tinklams sukurti, todėl nebūtų galima įgyvendinti vienalaikio transliavimo laikotarpio kaip norminės intervencijos į būsimą tinklų modernizavimą.

(321)

Komisija taip pat pažymi, kad HEVC glaudinimo standarto pasirinkimas buvo pagrįstas pasirinkimas siekiant pereiti prie efektyviau spektrą naudojančių technologijų, kurias valstybės narės EPaC sprendimu raginamos apsvarstyti ir padėti diegti.

(322)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija sutinka, kad nustatyti teisės aktais pareigas, kad būtų atlaisvinta 700 MHz dažnių juosta, priklauso jos diskrecijai ir jomis buvo pasiekti kai kurie viešojo intereso teisės aktų tikslai. Kadangi pagal priemonę, apie kurią pranešta, tinkamos finansuoti išlaidos (pereinamojo laikotarpio tinklų ir eksploatavimo išlaidos) buvo patirtos siekiant laikytis šių pareigų, nustatytų teisės aktais siekiant atlaisvinti 700 MHz dažnių juostą, galima laikyti, kad tos išlaidos yra perėjimo prie spektro naudojimo arba spektro naudojimo perskirstymo tiesioginės sąnaudos, kaip tai suprantama pagal EPaC sprendimo 6 straipsnį. Tačiau tam, kad tų išlaidų kompensavimas būtų būtinas, turi būti orientuojamasi į situaciją, kai to tikslo negalėtų pasiekti vien rinka, t. y. kad juo turėtų būti siekiama pašalinti rinkos nepakankamumą.

5.3.2.2.2.   Dėl rinkos nepakankamumo buvimo

(323)

Atsižvelgdama į tai, Komisija įvertins, ar pagalba šiuo atveju yra reikalinga ir tikslinga, kai ja galima iš esmės pagerinti padėtį taip, kaip to negali padaryti pati rinka, pavyzdžiui, pašalinant rinkos nepakankamumą. Rinkos nepakankamumo buvimo vertinimas šiuo atveju yra svarbus, nes, jei rinka būtų galėjusi viena pati padengti pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimo išlaidas, dėl pagalbos būtų nederamai iškraipyta konkurencija Čekijos signalų perdavimo paslaugų rinkoje.

(324)

Pirma, teisės aktais Čekijos nustatytas pareigas (t. y. modernizuoti pereinant prie DVB-T2 / HEVC ir eksploatuoti pereinamojo laikotarpio tinklus) Komisija skiria nuo priemonės, apie kurią pranešta (t. y. priemonės, kuria siekiama kompensuoti su pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimu susijusias išlaidas). Nors pačios norminės priemonės galėtų būti naudingos DTT plėtrai (267–269 konstatuojamosios dalys) ir gali turėti teigiamą poveikį (306–307 konstatuojamosios dalys), Komisija mano, kad kompensacija neturi skatinamojo poveikio, nes trys DTT operatoriai galėjo padengti Čekijos teisės aktų nulemtas išlaidas nekeldami pavojaus DTT paslaugų tęstinumui (292 konstatuojamoji dalis). Priešingai, DTT paslaugų dalis tarp televizijos transliavimo paslaugų Čekijoje išliko palyginti stabili, taip pat ir po pertvarkos (t. y. 52,9 % 2023 m.) (102 konstatuojamoji dalis). Nesant išskirtinės padėties, kurios Komisijai šiuo atveju nustatyti nepavyko, (be to, nepateikta tokios išskirtinės padėties buvimo įrodymų), įmonės turėtų pačios padengti su savo ekonomine veikla susijusias išlaidas.

(325)

Taigi, kadangi neįgyvendinus priemonės būtų buvę investuojama, tai jau rodo, kad priemonė, apie kurią pranešta, iš esmės nepagerina padėties, nes pati rinka tokio rezultato pasiekti negalėjo. Be to, net darydama prielaidą, kad su Čekijos teisės aktais nustatytomis pareigomis susijusios išlaidos galėjo nusverti papildomą naudą trims pagalbos gavėjams, (299 konstatuojamoji dalis) Komisija nustatė, kad trys pagalbos gavėjai galėjo tas išlaidas padengti, kad įvykdytų teisės aktais nustatytas pareigas. Komisija primena, kad teisės aktais nustatytų pareigų vykdymo išlaidos yra būdingos ūkio subjektų ekonominei veiklai ir iš esmės jas turėtų padengti šioje rinkoje veikiančios įmonės. Bet kuriuo atveju rinkos nepakankamumas (taigi ir pagalbos būtinumas) negali būti grindžiamas poreikiu išlaikyti tam tikrą numatomos priemonės pagalbos gavėjų pelningumo lygį.

(326)

Be to, priemonės, apie kurią pranešta, būtinumą paneigia ir tai, kad CDG be jokios kompensacijos modernizavo tinklą Nr. 3 į galutinį tinklą Nr. 23. Tinkle Nr. 3 vienalaikis televizijos transliavimas buvo užtikrintas naudojant CRa eksploatuojamą pereinamojo laikotarpio tinklą Nr. 12, nes CDG yra CRa grupės patronuojamoji įmonė. Vis dėlto trys pagalbos gavėjai galėjo pakartotinai naudoti iš dalies subsidijuojamą įrangą savo galutiniuose tinkluose, o CDG visiškai padengė šias išlaidas be jokios viešosios paramos.

(327)

Šiuo atžvilgiu vienas pagalbos gavėjas teigė, kad Čekija turėjo rasti kompromisinį sprendimą, priimtiną DTT operatoriams, kurie turėjo 700 MHz dažnių juostos naudojimo teises, nes kitaip rizikavo ilgai bylinėtis ir sulaukti tarptautinio arbitražo procesų, (196 konstatuojamoji dalis). Tačiau rinkos nepakankamumo negalima nustatyti remiantis galima bylinėjimosi rizika, bet reikia nustatyti, ar rinkoje nebūtų pasiektas toks pat rezultatas, jei nebūtų kompensacijos, skiriamos pagal priemonę, apie kurią pranešta. Be to, priemonė, apie kurią pranešta, susijusi ne su atsiskaitymu nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo, o su teisės aktų nulemtų išlaidų kompensavimu.

(328)

Bet kuriuo atveju Komisija pažymi, kad jau imtasi priemonių siekiant užtikrinti, kad pagalbos gavėjai tęstų DTT paslaugų teikėjų veiklą atlaisvinus 700 MHz dažnių juostą ir pasibaigus pradiniam naudojimosi ta juosta teisių galiojimo terminui. Čekija pratęsė spektro naudojimo teises trijų pagalbos gavėjų DTT paslaugoms teikti jų prašymu, kartu teikdama valstybės paramą DTT tinklams modernizuoti ir pertvarkyti (Sprendimas byloje SA.55742). Atlikdami būtinas investicijas, kad įvykdytų siekiant atlaisvinti 700 MHz dažnių juostą teisės aktais nustatytas pareigas, trys pagalbos gavėjai būtinai atsižvelgė į šiuos elementus ir prisiėmė riziką, susijusią su tuo, kad tuo metu dar nebuvo Komisijos sprendimo, kuriuo būtų patvirtinta priemonė, apie kurią pranešta, ir kad pagalba buvo teikiama su sąlyga, kad toks sprendimas bus priimtas.

(329)

Taigi, priemonė negali būti laikoma būtina, nes ja nesiekiama pašalinti rinkos nepakankamumo.

5.3.2.3.   Priemonės tinkamumas

(330)

Pagalbos priemonė negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jei ji nėra tinkama, t. y. jei tą patį rezultatą galima pasiekti kitomis, mažesnį iškraipomąjį poveikį turinčiomis politikos ar pagalbos priemonėmis. Sprendime pradėti procedūrą Komisija paminėjo kelis galimus būdus tiems patiems tikslams pasiekti.

5.3.2.3.1.   Dėl to, ar galėtų pakakti pačių DTT operatorių intereso

(331)

Atkreipdama dėmesį į galimą pačių DTT operatorių interesą investuoti į technologinį modernizavimą, Komisija abejojo, ar teisės aktais nustatytos pareigos galėjo pakakti kaip tinkamiausios priemonės tam pačiam tikslui pasiekti, (sprendimo pradėti procedūrą 137 konstatuojamoji dalis). Komisija taip pat abejojo, ar ankstyvas teisių panaikinimas ir nauja radijo spektro naudojimo transliavimo paslaugoms, teikiamoms pagal DVB-T2 / HEVC standartus, teisių suteikimo procedūra galėjo būti tinkamesnė, mažiau ribojanti priemonė priemonės tikslui pasiekti, (sprendimo pradėti procedūrą 137 konstatuojamoji dalis).

(332)

Komisija mano, kad trys DTT operatoriai galėjo padengti teisės aktų nulemtas išlaidas, būdingas DTT operatorių ekonominei veiklai, nesukeldami pavojaus DTT paslaugų tęstinumui, (329 konstatuojamoji dalis). Komisija taip pat mano, kad priemonė, apie kurią pranešta, neturi skatinamojo poveikio, (301 konstatuojamoji dalis).

(333)

Taigi, Komisija mano, kad, atsižvelgiant į tai, jog DTT operatoriai būtų buvę suinteresuoti patirti investicinių kaštų, pareigų nustatymo teisės aktais būtų pakakę Čekijos tikslams pasiekti, t. y. užtikrinti paslaugų teikimo DTT platformoje tęstinumą ir šių paslaugų perkėlimą į žemesnių nei 700 MHz dažnių juostą, kartu numatant technologinį modernizavimą, nesant poreikio mokėti kompensaciją už pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimą. Vadinasi, būtų buvę tikslingiau tik nustatyti teisės aktais tokias pareigas, nekompensuojant tinkamų finansuoti išlaidų.

5.3.2.3.2.   Dėl to, ar galėjo pakakti informavimo / sertifikavimo kampanijos

(334)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija taip pat abejojo, ar nebūtų pakakę informavimo / sertifikavimo kampanijų, kad galutiniai naudotojai būtų informuoti apie poreikį pakeisti priėmimo įrangą. Komisija pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog televizorių sertifikavimas pagal DVB-T2 standartą prasidėjo 2016 m., to, kad suderinamų įrenginių pardavimas nuo 2016 m. padidėjo, atrodo, nepakako arba jis iš viso nereikšmingas, kad būtų įrodytas pereinamojo laikotarpio tinklų naudojimo tinkamumas priemonės suderinamumui įrodyti. Priešingai, ji veikiau teigė, kad sertifikavimo galėjo pakakti siekiant užtikrinti, kad namų ūkiai galėtų pradėti naudotis pertvarkyta televizijos paslauga ne vėliau kaip 2020 m., (sprendimo pradėti procedūrą 133–134 konstatuojamosios dalys). Komisija taip pat teigė, kad ilgas vienalaikis transliavimas, prasidėjęs 2017 m., neatrodo tinkamas, atsižvelgiant į tai, kad informavimo kampanija prasidėjo tik 2019 m. spalio mėn. ir kad 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimas buvo numatytas ne vėliau kaip 2020 m. birželio mėn., (sprendimo pradėti procedūrą 135 konstatuojamoji dalis).

(335)

Čekija tvirtino, kad duomenys apie suderinamos priėmimo įrangos pardavimo padidėjimą vienalaikio transliavimo laikotarpiu yra svarbūs, teigdama, kad didesnis suderinamos priėmimo įrangos pardavimas ir plataus įrangos įrengimas yra svarbus lygiagretaus transliavimo metodo tinkamumo rodiklis, (116 konstatuojamoji dalis).

(336)

Čekija paaiškino, kad informavimo kampanija, susijusi su dabartinių DVB-T tinklų išjungimu, pradėta tik 2019 m. spalio mėn. Tačiau kitos informavimo kampanijos dalys jau buvo pradėtos, 2016 m. viduryje priėmus 2016 m. strategiją, (116 konstatuojamoji dalis). Kita vertus, vienas iš skundo pateikėjų teigė, kad šis teiginys nėra pagrįstas svariais įrodymais. Jo nuomone, nacionalinė informavimo kampanija pradėta tik 2019 m. spalio mėn. (150 konstatuojamoji dalis). Vienas iš pagalbos gavėjų pažymėjo, kad informavimo kampaniją taip pat vykdė ir DTT operatoriai, kuriuos jie daugiausia tiesiogiai finansavo, (199 konstatuojamoji dalis). Pagalbos gavėjas tvirtino, kad pereinamojo laikotarpio tinklai iš esmės labai sumažino neigiamą socialinį poveikį ir užtikrino televizijos tęstinumą ir taip motyvavo importuotojus (200 konstatuojamoji dalis).

(337)

Komisija jau paaiškino, kad vienalaikio transliavimo išlaidų kompensavimas neturi skatinamojo poveikio, nes trys pagalbos gavėjai būtų investavę savo iniciatyva, (301 konstatuojamoji dalis) ir kad priemonė, apie kurią pranešta, nėra būtina (329 konstatuojamoji dalis). Atsižvelgdama į šias išvadas ir nepriklausomai nuo to, kada sertifikavimo kampanija faktiškai prasidėjo, Komisija mano, kad informavimo kampanija galima pasiekti tikslą tinkamai informuoti namų ūkius apie poreikį pakeisti įrangą, kad būtų užtikrintas DTT paslaugų priėmimo tęstinumas. Suderinamos priėmimo įrangos sertifikavimas taip pat gali padėti pasiekti tikslą, kad namų ūkiai turėtų prieigą prie reikiamos įrangos. Vis dėlto, tinklų technologinio modernizavimo kontekste Komisija neatmeta galimybės, kad siekiant palengvinti techninį perėjimą nuo vieno techninio perdavimo standarto prie kito (t. y. DVB-T ir DVB-T2) vienalaikis transliavimas būtų tikslingas (kad ir kokia būtų pagrįsta trukmė (163)). Todėl išvada dėl priemonės, apie kurią pranešta, tinkamumo, atsižvelgiant į galimybę remtis informavimo / sertifikavimo kampanija, priklauso nuo vienalaikio transliavimo trukmės proporcingumo. Dėl 5.3.2.4.1 skirsnyje išdėstytų priežasčių Komisija mano, kad vienalaikio transliavimo trukmė nėra proporcinga.

5.3.2.3.3.   Dėl galimybės skirti kuponus namų ūkiams priėmimo įrangai pakeisti

(338)

Komisija taip pat abejojo, ar finansinių kuponų teikimas namų ūkiams siekiant kompensuoti namų ūkių patirtas išlaidas nebūtų buvęs tinkamesnis ir mažiau iškraipantis nei investicijų į modernizuotus tinklus išlaidų, kurias patyrė DTT operatoriai, kompensavimas. Parama galutiniams naudotojams galėtų būti skiriama tiems, kuriems jos reikia, ir turėtų būti technologiškai neutrali. Galimybė skirti kompensaciją, visų pirma galutiniams naudotojams, paminėta EPaC sprendime (sprendimo pradėti procedūrą 136 konstatuojamoji dalis ir 16 konstatuojamoji dalis).

(339)

Šiuo atžvilgiu Čekija priminė, kad finansiniai kuponai namų ūkiams valstybei kainuotų brangiau. Be to, kuponai taip pat susiję su platinimo išlaidomis ir atitinkamiems teisės aktams priimti būtų reikėję 1–2 metų (118 konstatuojamoji dalis). Vienas iš pagalbos gavėjų teigė, kad tiesioginės subsidijos namų ūkiams Čekijai kainuotų kelis kartus brangiau ir net socialiniai kuponai būtų du kartus brangesni už pagal priemonę, apie kurią pranešta, skirtą biudžetą (202 konstatuojamoji dalis). Kita vertus, vienas iš skundo pateikėjų teigė, kad tiesioginė parama namų ūkiams turėtų daug mažesnį iškraipomąjį poveikį, mažiau kainuotų ir būtų technologiškai neutrali, (148 konstatuojamoji dalis).

(340)

Komisija atkreipia dėmesį į informaciją, iš kurios matyti, kad finansiniai kuponai valstybei kainuotų brangiau. Tačiau Komisija mano, kad ryšys tarp pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimo ir namų ūkiams teikiamos paskatos modernizuoti priėmimo įrangą yra netiesioginis ir silpnas, palyginti su tiesiogine parama, teikiama namų ūkiams finansiniais kuponais naujai įrangai įsigyti.

(341)

Be to, Čekija teigė, kad vienalaikio transliavimo laikotarpis buvo būtinas siekiant paskatinti namų ūkius keisti savo įrangą. Tačiau Komisija mano, kad vienalaikio transliavimo trukmė (kuri taip pat padengiama kompensacija pagal priemonę, apie kurią pranešta) yra neproporcinga dėl 5.3.2.4.1 skirsnyje paaiškintų priežasčių. Šiame kontekste Komisija nemano, kad neproporcingai ilgos trukmės vienalaikio transliavimo DTT operatoriams pereinamųjų tinklų eksploatavimo išlaidų kompensavimas yra tinkama priemonė siekiant paskatinti namų ūkius modernizuoti savo priėmimo įrangą. Mat DTT operatoriams teikiama kompensacija už pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimo išlaidas galutiniams paslaugų gavėjams nesuteikia jokios tiesioginės finansinės kompensacijos. Be to, vienalaikio transliavimo trukmė nėra tiesioginė paskata galutiniams naudotojams įsigyti suderinamą priėmimo įrangą. Neatsižvelgiant į vienalaikio transliavimo laikotarpį, galutiniai naudotojai gali atidėti suderinamos įrangos įsigijimą iki pereinamojo laikotarpio pabaigos dienos (neatsižvelgiant į nustatytą datą) ir neįsigyti jos anksčiau. Be to, Čekija taip pat paaiškino, kad transliuotojai neturėjo komercinių interesų, susijusių su modernizavimu pereinant prie DVB-T2, (96 konstatuojamoji dalis) ir išreiškė tvirtą nepritarimą bet kokių išlaidų finansavimui (165 ir 115 konstatuojamosios dalys). Priešingai nei pereinant nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo, šio modernizavimo rinka svarbiu novatorišku žingsniu nepripažino (126 konstatuojamoji dalis). Šie elementai, rodantys nepakankamą televizijos žiūrovų susidomėjimą, rodo, kad nėra jokios svarbios paskatos namų ūkiams modernizuoti savo priėmimo įrangą, atsirandančios dėl ilgesnio pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimo.

5.3.2.3.4.   Dėl galimybės atidėti 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimą

(342)

Komisija taip pat abejojo, ar 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo atidėjimas nebūtų tinkamesnė priemonė tikslams, kurių Čekija siekia priemone, apie kurią pranešta, pasiekti. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad pagal EPaC sprendimą valstybės narės gali iki dvejų metų atidėti 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimą dėl priežasčių, susijusių, pavyzdžiui, su poreikiu užtikrinti didelės gyventojų dalies techninį perėjimą prie pažangių transliavimo standartų ir jo užtikrinimo sudėtingumu arba su perėjimo finansinėmis išlaidomis, viršijančiomis numatomas pajamas, gautinas vykdant skyrimo procedūras, (sprendimo pradėti procedūrą 137 konstatuojamoji dalis). Tokia norminė intervencija nebūtų sutrikdžiusi teisių turėtojų, kurių teisių galiojimas turėjo baigtis anksčiau nei 2022 m. birželio mėn., veiklos tų naudojimo teisių galiojimo laikotarpiu (164).

(343)

Čekija paaiškino, kad pagal EPaC sprendimą galimybė atidėti 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimą iki dvejų metų praktiškai buvo suteikta tik tarptautinio koordinavimo sumetimais valstybėms, kurios ribojasi su ES nepriklausančiomis valstybėmis. Čekija atmetė šią galimybę, manydama, kad laikytis termino buvo įmanoma per nustatytą laikotarpį, (120 konstatuojamoji dalis).

(344)

Nepaisant to, EPaC sprendimo priede nustatytos pagrįstos 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo priežastys, t. y. neišspręsti tarpvalstybinio koordinavimo klausimai, dėl kurių kyla žalingųjų trukdžių; poreikis užtikrinti dideliam gyventojų skaičiui techninį perėjimą prie pažangių transliavimo standartų ir tokio perėjimo užtikrinimo sudėtingumas; finansinės perėjimo sąnaudos, viršijančios tikėtinas pinigines įplaukas, gaunamas suteikiant teisę naudoti spektrą; force majeure atveju.

(345)

Komisija pripažįsta, kad su 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimu susijusi padėtis yra sudėtinga, nes Čekijoje vyksta DTT platformos techninė pertvarka ir reikia tarptautinio koordinavimo. Komisija taip pat pažymi, kad Čekija laikėsi nuomonės, jog buvo įmanoma laikytis EPaC sprendime nustatyto termino. Iš tiesų, Čekija parengė 2016 m. strategiją ir Techninės pertvarkos planą, kad tas tikslas būtų pasiektas per reikiamą laikotarpį. Be to, Komisija pažymi, kad atidėjus 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimą taip pat būtų vėluojama tą spektro juostą pradėti naudoti pažangiojo mobiliojo ryšio paslaugoms Čekijoje. Be to, buvo pagrįsta manyti, kad pajamos, gautos iš 700 MHz dažnių juostos skyrimo procedūrų, gerokai viršytų perėjimo išlaidas (165).

(346)

Šiame kontekste Komisija mano, kad sprendimą neteikti prašymo atidėti 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimą savo nuožiūra priima Čekija. Atsižvelgusi į viską, Komisija mano, kad Čekijos sprendimas neprašyti atidėti 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo siekiant tinklų modernizavimą atlikti ne vėliau kaip 2020 m., yra pagrįstas.

5.3.2.3.5.   Išvada dėl tinkamumo

(347)

Komisija mano, kad nereikia teikti kompensacijos už vienalaikį transliavimą, nes teisės aktuose užsibrėžtiems rezultatams pasiekti būtų pakakę pačių trijų DTT operatorių intereso. Be to, informavimo / sertifikavimo kampanija kartu su vienalaikio transliavimo laikotarpiu (kad ir kokios pagrįstos trukmės) būtų buvusi tinkamesnė siekiant informuoti ir skatinti galutinius naudotojus pakeisti savo priėmimo įrangą. Galiausiai, DTT operatorių išlaidų, patirtų dėl neproporcingai ilgo vienalaikio transliavimo laikotarpio, kompensavimas galėtų suteikti tik silpną ir netiesioginę paskatą namų ūkiams modernizuoti savo imtuvus, palyginti su tiesiogine finansine parama, kurią galutiniams naudotojams būtų buvę galima suteikti finansiniais kuponais. Todėl Komisija mano, kad priemonė, apie kurią pranešta, nėra tinkama.

5.3.2.4.   Priemonės proporcingumas

(348)

Priemonė turi būti proporcinga siekiamiems tikslams. Pagalba laikoma proporcinga, jei jos suma yra apribota iki minimumo, būtino remiamai veiklai vykdyti, ir kuo labiau sumažinamas galimas konkurencijos iškraipymas.

(349)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija abejojo vienalaikio transliavimo laikotarpio trukme (t. y. lygiagretaus transliavimo veikimo trukme), tuo, ar priemonė taikoma tik išlaidoms, kurios dar nebuvo kompensuotos esamomis priemonėmis, kompensuoti, tam tikrų parametrų svarba kompensacijai apskaičiuoti ir tuo, ar greitesnio DVB-T2 standarto įgyvendinimo nenusvertų komercinė nauda, atsižvelgiant į pagalbos gavėjų finansavimo poreikius. Komisija taip pat pažymėjo, kad neatrodo, jog nustatant pagalbos sumą būtų atsižvelgta į laiką, likusį iki pradinio dažnių skyrimo galiojimo pabaigos arba jų pratęsimo iki 2030 m. priėmus Skaitmeninį pakeitimą, (sprendimo pradėti procedūrą 144 konstatuojamoji dalis).

5.3.2.4.1.   Dėl vienalaikio transliavimo trukmės

(350)

Sprendimo pradėti procedūrą 141 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad vienalaikio transliavimo trukmė viršijo įprastu laikomą pereinamąjį lygiagretaus transliavimo, būtino dėl techninių priežasčių, laikotarpį (3–4 mėnesius). Komisija taip pat pažymėjo, kad CTO manė, jog pereinant nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo 6 mėnesių laikotarpis buvo nepagrįstai ilgas. Čekija teigė, kad dėl trukmės buvo nuspręsta atsižvelgiant į namų ūkių ir įmonių poreikius. Komisija pažymėjo, kad duomenys, susiję su suderinamos priėmimo įrangos pardavimo padidėjimu, atrodo nereikšmingi siekiant įrodyti vienalaikio transliavimo trukmės proporcingumą. Komisija preliminariai konstatavo, kad ilgesnis vienalaikio transliavimo laikotarpis pirmiausia atrodė naudingas DTT operatoriams, siekiantiems pripratinti namų ūkius prie naujos televizijos pasiūlos.

(351)

Per oficialią tyrimo procedūrą Čekija ne kartą tvirtino, kad vienalaikio transliavimo trukmė nustatyta visų pirma atsižvelgiant į namų ūkių poreikius, todėl tokių namų ūkių, kurie būtų priversti investuoti į naują imtuvą ne per natūralų atnaujinimo ciklą, skaičius sumažėjo. Taip pat buvo būtina skatinti mažmeninę rinką (121–122 konstatuojamosios dalys). Tokia trukmė taip pat buvo būtina siekiant atsižvelgti į tokius aspektus kaip oro sąlygos (pvz., pakeisti siuntimo antenų sistemas žiemą nėra praktiška) ir pagalbinių įmonių pajėgumas (dėl gerokai sumažėjusio vienalaikio transliavimo nebūtų buvę galima skirti laiko antenų įrangos techninei priežiūrai namų ūkiuose). Be to, vienalaikio transliavimo laikotarpio metu taip pat buvo atsižvelgta į didelių SFN praktinio tikrinimo, statybos ir eksploatavimo užtikrinimą (123 konstatuojamoji dalis). Dėl trumpesnio laikotarpio galėjo kilti techninių ir ekonominių problemų (124 konstatuojamoji dalis).

(352)

Čekija taip pat pažymėjo, kad naudojant pereinamojo laikotarpio tinklus buvo galima sklandžiai pereiti prie DVB-T2 standarto visose televizijos stotyse ir to nebuvo galima pasiekti tiesioginiu perėjimu, t. y. per trumpą 3–4 mėnesių laikotarpį, kaip manė skundo pateikėjai, (125 konstatuojamoji dalis). Čekija paaiškino, kad netiksliai nurodyta, jog vienalaikio transliavimo trukmė buvo 3,5 metų, tačiau ji turėtų būti apskaičiuojama kiekvienam tinklui (pvz., vidutinė vienalaikio transliavimo trukmė tinkle Nr. 1 buvo 19 mėnesių).

(353)

Čekija nesutiko, kad 6 mėnesių vienalaikio transliavimo laikotarpis pereinant nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo yra panašus. Perėjimas nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo (Čekijoje jis vyko 2008–2012 m.) rinkoje buvo pripažintas svarbiu novatorišku žingsniu, teikiančiu didelę pridėtinę vertę, priešingai nei privalomas 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimas, (126 konstatuojamoji dalis). Čekija priminė, kad vienalaikis transliavimas buvo apribotas iki būtino minimumo ir kad trys DTT operatoriai negavo jokių pajamų iš pereinamojo laikotarpio tinklų.

(354)

Čekija taip pat laikėsi nuomonės, kad vienalaikio transliavimo trukmė visiškai priklauso nacionalinei kompetencijai ir yra grindžiama techniniais ir ekonominiais perėjimo prie naujo transliavimo standarto aspektais, tačiau ja taip pat atsižvelgiama į socialinį proceso aspektą, (128 konstatuojamoji dalis).

(355)

Vienas iš pagalbos gavėjų pažymėjo, kad daug trumpesnis laikotarpis (maždaug 3–4 mėnesiai vietoj siūlomų 2–3 metų) galėtų būti tinkamas tik grynai techniniam perėjimui, apimančiam tiesioginį dažnių perskirstymą, ir juo nebūtų atsižvelgiama į socialiai priimtinos paramos poreikį ir piliečių bei namų ūkių motyvaciją pakeisti savo imtuvus ir pereiti prie DVB-T2, kaip numatė Čekija, (204–205 konstatuojamosios dalys). Šis pagalbos gavėjas teigė, kad COVID-19 pandemija parodė strategijos patvarumą. Pagalbos gavėjas patvirtino, kad vidutinė faktinė vienalaikio transliavimo trukmė tinkle Nr. 1 buvo 19,5 mėnesio, (203 konstatuojamoji dalis). Jis paaiškino, kad, jo nuomone, modernizavimas pereinant prie DVB-T2 buvo per ankstyvas, o namų ūkiai ir transliuotojai tuo etapu nenorėjo įsigyti patobulinto produkto, (206 konstatuojamoji dalis).

(356)

Kita vertus, vienas iš skundo pateikėjų laikėsi nuomonės, kad bet kokia vienalaikio transliavimo trukmė, ilgesnė nei 3–4 mėnesiai (ar net 6 mėnesiai), yra nepagrįsta. Skundo pateikėjas nesutiko su Čekijos argumentais, kad perėjimas nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo nėra panašus į technologinį modernizavimą pereinant prie DVB-T2 / HEVC, (151 konstatuojamoji dalis).

(357)

Komisija pažymi, kad dėl techninio, ekonominio ir socialinio perėjimo proceso aspekto ji nekvestionuoja nacionalinės kompetencijos priimti normines priemones dėl DTT platformos (laikantis ES sistemos). Tačiau Komisija turi įvertinti, ar su tomis norminėmis priemonėmis susijusių išlaidų kompensacija, apie kurią pranešta, buvo proporcinga. Šia kompensacija padengiamos pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimo išlaidos per visą vienalaikio transliavimo laikotarpį.

(358)

Šiuo atžvilgiu Komisija mano, kad vienalaikio transliavimo trukmė nepateisinama tikslu skatinti namų ūkius (keisti savo įrangą) ir mažmenininkus (importuoti suderinamą įrangą). Pirma, Komisija nemano, kad eksploatuojant pereinamojo laikotarpio tinklus namų ūkiai galėjo lanksčiau pakeisti savo priėmimo įrangą. Visų pirma namų ūkiai galėjo pradėti įsigyti suderinamus imtuvus nuo sertifikavimo kampanijos pradžios 2016 m. iki 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo 2020 m. Neaišku, kaip pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimas dar labiau prisidėjo prie šio proceso. Kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą, suderinamų imtuvų pardavimo duomenys neįrodo, jog vienalaikio transliavimo trukmė yra tinkama. Komisija mano, kad pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimo išlaidų kompensavimas galėtų tik netiesiogiai ir nedaug paskatinti namų ūkius modernizuoti priėmimo įrangą, (340 konstatuojamoji dalis). Be to, Komisija pažymi, kad Čekija paaiškino, jog modernizavimas pereinant prie DVB-T2 / HEVC nebuvo laikomas svarbiu novatorišku žingsniu, (126 konstatuojamoji dalis) ir priminė, kad namų ūkiai ir transliuotojai nebuvo suinteresuoti atlikti modernizavimą. Taigi, namų ūkiai negalėjo būti labai paskatinti įsigyti naujos įrangos eksploatuojant pereinamojo laikotarpio tinklus. Priešingai, ilgas vienalaikis transliavimas galėtų iš tikrųjų paskatinti namų ūkius atidėti modernizavimą beveik iki to momento, kada pirminiai DVB-T tinklai bus išjungiami. Todėl Komisija nesutinka, kad vienalaikio transliavimo trukmė yra proporcinga atsižvelgiant į perėjimo proceso socialinį aspektą, nes tai nebuvo pagrįsta svariais įrodymais.

(359)

Taigi, Komisija mano, kad neproporcingai ilgas vienalaikis transliavimas visų pirma buvo naudingas trims DTT operatoriams, nes padėjo pritraukti ir išlaikyti jų klientų bazę. Be to, kaip paaiškinta 5.3.2.4.3 skirsnyje, Komisija mano, jog nusidėvėjimo sąnaudų skaičiavimas remiantis įrangos apskaitiniu tarnavimo laiku neatspindi ilgesnės įrangos naudojimo trukmės, todėl nusidėvėjimo sąnaudos yra didesnės nei būtina ir dėl to pagal priemonę taip pat finansuojamas galutinių tinklų modernizavimas pakartotinai naudojant iš dalies subsidijuotą įrangą. Kadangi nuvertėjimo poveikis ilgainiui kaupiasi, neproporcinga vienalaikio transliavimo trukmė dar labiau paskatina dalies finansavimo perdavimą galutiniams tinklams.

(360)

Komisija galėtų sutikti, kad trumpas techninis vienalaikis transliavimas gali būti reikalingas ir proporcingas, kad namų ūkiams būtų lengviau techniškai pereiti nuo vienų perdavimo standartų prie kitų (t. y. nuo DVB-T prie DVB-T2) (pvz., atlikti pertvarkymą). Šiuo atžvilgiu Komisija mano, kad perėjimas nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo techniškai (166) panašus (arba dar sudėtingesnis nei 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimas) į 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimą, todėl svarbu pažymėti, kad, Čekijos reguliavimo institucijos nuomone, pereinant nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo šešių mėnesių laikotarpis buvo nepagrįstai ilgas. Komisija nemano, kad ilgesnė trukmė yra pateisinama dėl kitų Čekijos nurodytų techninių priežasčių, pavyzdžiui, dėl DVB-T2 diegimo sudėtingumo, poreikio žiemą pakeisti perdavimo antenų sistemas ir būtinas paslaugas teikiančių pagalbinių įmonių pajėgumo, nes tie sunkumai pereinant nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo buvo panašūs. Kalbant apie poreikį stabilizuoti didelius SFN, Čekija nepateikė konkrečių įrodymų dėl tokių darbų trukmės. Be to, Komisija pažymi, kad vienas iš pagalbos gavėjų minėjo, jog grynai techninio pobūdžio perėjimui, susijusiam su tiesioginiu dažnio perskirstymu, galėtų būti taikomas kur kas trumpesnis – maždaug 3–4 mėnesių – laikotarpis. Atsižvelgdama į šiuos elementus, Komisija mano, kad galėtų būti pagrįstas trumpas techninis vienalaikis transliavimas, trunkantis iki šešių mėnesių.

(361)

Kitais atvejais Komisija sutiko, kad vienalaikio transliavimo trukmė būtų ne ilgesnė kaip vieni metai, tačiau pažymėjo, kad nacionalinės valdžios institucijos, jei įmanoma, turėtų ją sutrumpinti iki šešių mėnesių (167). Tačiau priemonės, apie kurią pranešta, trukmė (net darant prielaidą, kad vidutinė faktinė trukmė tinkle Nr. 11 yra 19,5 mėnesio vienai siųstuvų įrengimo vietai) yra neproporcingai ilga. Bet kuriuo atveju Komisija pažymi, kad kitų dviejų pereinamojo laikotarpio tinklų vidutinė planuojama trukmė pagal Techninės pertvarkos planą yra dar ilgesnė (t. y. pereinamojo laikotarpio tinklui Nr. 12 – 31 mėnuo ir pereinamojo laikotarpio tinklui Nr. 13 – 24 mėnesiai).

(362)

Taigi, Komisija mano, kad pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimo išlaidų kompensavimas vienalaikio transliavimo laikotarpiu, numatytu priemonėje, apie kurią pranešta, yra neproporcingas.

5.3.2.4.2.   Dėl to, ar tinkamos finansuoti išlaidos buvo kompensuotos pagal kitas pagalbos schemas

(363)

Komisija taip pat prašė teikti pastabas, kad patikrintų, ar tinkamos finansuoti išlaidos nebuvo kompensuotos pagal kitas pagalbos schemas, (sprendimo pradėti procedūrą 129 konstatuojamosios dalies c punktas).

(364)

Čekija patvirtino, kad priemone kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios dar nebuvo kompensuotos esamomis priemonėmis, pavyzdžiui, priemonėmis, patvirtintomis Sprendimu byloje SA.55742 ir Sprendimu byloje SA.60062. Visų pirma, CTO atliko išsamų pagalbos gavėjų pateiktų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimą, kad būtų išvengta dvigubo kompensavimo. Čekija pabrėžė, kad visos atitinkamos išlaidos įtraukiamos į kiekvieno pagalbos gavėjo apskaitą, (135 konstatuojamoji dalis).

(365)

Vis dėlto vienas iš skundo pateikėjų teigė, kad CTO atliktu auditu Komisijos abejonių išsklaidyti negalima, ir laikėsi nuomonės, kad auditą atlikę ekspertai gali būti šališki, (152 konstatuojamoji dalis). Čekija atsakė, kad toks teiginys yra nereikšmingas ir nepagrįstas, ir paaiškino, kad CTO atlieka auditus pagal teisinę sistemą.

(366)

Komisija mano, kad skundo pateikėjo teiginys yra hipotetinis ir nepagrįstas įrodymais. Be to, Komisija nerado jokių įrodymų ar požymių, kad CTO arba ekspertų atliktas auditas būtų šališkas. Todėl Komisija, remdamasi Čekijos pateiktais paaiškinimais, mano, kad priemonė apima tik išlaidų, kurios dar nebuvo kompensuotos kitomis priemonėmis, kompensavimą, ir pažymi, kad priemonė, apie kurią pranešta, negali būti sumuojama su kitomis priemonėmis, (2.3.5 skirsnis).

5.3.2.4.3.   Dėl tam tikrų parametrų svarbos apskaičiuojant kompensaciją

(367)

Sprendimo pradėti procedūrą 137 konstatuojamojoje dalyje Komisija abejojo turto nusidėvėjimo tinkamumu kompensacijai nustatyti ir tuo, ar priemone, apie kurią pranešta, užtikrinama, kad pagalbos suma neviršytų to, kas yra būtina. Komisija pažymėjo, kad priemone nedaromas skirtumas tarp įrangos, kuri lieka galutiniuose tinkluose, ir įrangos, kurios juose nebelieka. Čekijos valdžios institucijos neįrodė, kad siūloma kompensavimo metodika nelemia kompensacijos permokos, atsižvelgiant į pagalbos gavėjų finansavimo poreikius.

(368)

Vienas iš pagalbos gavėjų tvirtino, kad reikia nuosekliai išlaikyti teisingą priemonės, apie kurią pranešta, taikymo srities apibrėžtį, nes priemonė susijusi tik su vienalaikiu transliavimu, o modernizavimo pereinant nuo DVB-T prie DVB-T2 / HEVC išlaidos tik iš dalies kompensuojamos amortizacijos pagrindu, (206 konstatuojamoji dalis).

(369)

Čekija ir CRa paaiškino, kad kompensacija padengs realiąsias išlaidas (OPEX ir CAPEX), įrašytas į kiekvieno pagalbos gavėjo apskaitą, faktines ir kiekvieno pagalbos gavėjo patirtas vienalaikio transliavimo laikotarpiu. Be to, jos paaiškino, kad kapitalo sąnaudos apskaičiuojamos kaip realus kiekvieno atitinkamo turto objekto, naudojamo transliavimui pereinamojo laikotarpio tinkluose, nusidėvėjimas. Nusidėvėjimas yra realiosios išlaidos, apskaičiuojamos objektyviai ir paprastai laikomos geriausia praktika kiekybiškai įvertinant per tam tikrą laiką vykstantį turto vertės sumažėjimą, visų pirma susijusį su nusidėvėjimu. Nusidėvėjimas apskaitos įrašuose turėtų atspindėti realią padėtį vadovaujantis Čekijos apskaitos įstatymu ir turėtų būti užkirstas kelias dvigubam tų pačių išlaidų skaičiavimui (209–210, 129–133 konstatuojamosios dalys).

(370)

Komisija pripažįsta, kad nusidėvėjimas / amortizacija yra įprasta praktika siekiant kiekybiškai įvertinti nusidėvėjimą laikui bėgant. Tačiau nusidėvėjimo apskaitos tikslais sąnaudos yra tinkamos su pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimu susijusioms sąnaudoms apskaičiuoti tik jei jos grindžiamos įrangos naudojimo trukme. Tai šiuo atveju ypač svarbu, nes įranga buvo pakartotinai naudojama galutiniuose tinkluose. Jeigu eksploatuojant pereinamojo laikotarpio tinklus įranga nusidėvi greičiau (už naudojimo trukmę) ir tas didesnes nusidėvėjimo išlaidas valstybė kompensuoja, tai reiškia, kad didžiąja dalimi finansuojami galutiniai tinklai. Be to, priemonėje, apie kurią pranešta, nusidėvėjimo išlaidos yra pagrindinė kompensacijos sudedamoji dalis (60 išnaša).

(371)

Pagal priemonę, apie kurią pranešta, nusidėvėjimo išlaidos buvo apskaičiuotos remiantis įrangos apskaitiniu gyvavimo laikotarpiu, kuris svyravo nuo [mažiau nei 10] metų, išskyrus vėsinimo įrangą ir UPS, kai tas laikotarpis buvo [5–15] metų, (63 išnaša). Vis dėlto Komisija mano, kad skaitmeninio vaizdo transliavimo infrastruktūrai naudojamos įrangos naudojimo trukmė yra bent 10 metų (168). Ši išvada atitinka vieno iš pagalbos gavėjų (CRa) paaiškinimus, kad investavimo ciklai sektoriuje paprastai trunka 12–15 metų, (178 konstatuojamoji dalis). Tai patvirtinama ir 2010 m. vieno iš pagalbos gavėjų pateiktame DVB-T tinklo verslo plane (134 konstatuojamoji dalis). Verslo planas apėmė laikotarpį [.. ], numatant kapitalo sąnaudas tik [...] metais, taigi darant prielaidą, kad naudojimo trukmė bus ne trumpesnė kaip [10–15] metų.

(372)

Taigi, Komisija mano, kad kompensacija, apie kurią pranešta, yra didesnė nei būtina, atsižvelgiant į įrangos kapitalo sąnaudas, (t. y. maždaug 200 % didesnė, jei skaičiuojama remiantis penkerių metų apskaitiniu gyvavimo laikotarpiu, o ne dešimties metų naudojimo trukme). Tokiu būdu kompensacija už pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimą, apie kurią pranešta, iš tiesų taip pat prisidedama prie galutinių tinklų modernizavimo finansavimo (t. y. maždaug 50 % tinkamų finansuoti pereinamojo laikotarpio tinklų kapitalo sąnaudų perkeliama į galutinius tinklus), nes pakartotinai naudojama įranga galėtų būti naudojama iki jos naudojimo trukmės pabaigos.

(373)

Šį poveikį dar labiau sustiprina neproporcingai ilga pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimo trukmė, nes nusidėvėjimo kaštai laikui bėgant kaupiasi. Komisija apskaičiavo, kad į priemonę, apie kurią pranešta, įtrauktas perteklinis nusidėvėjimas, sudarantis 16 % Česká televize, 26 % CRa ir 20 % DB bendrų įrangos kapitalo sąnaudų. Taigi toks perteklinis nusidėvėjimas perkeliamas į galutinių tinklų finansavimą (169). Vadinasi, įranga yra neproporcingai subsidijuojama už jos naudojimą pereinamojo laikotarpio tinkluose, taip sumažinant bendras investicijas į modernizuotus galutinius tinklus. Galiausiai, be subsidijuojamos įrangos pakartotinio naudojimo galutiniuose tinkluose, pagalbos gavėjai vis tiek galėtų pasinaudoti modernizuotos įrangos įrengimo, konfigūravimo ir stabilizavimo išlaidų kompensavimu, kai ši įranga pakartotinai naudojama galutiniuose tinkluose, nes didžioji šios veiklos dalis jau įvykdyta pereinamojo laikotarpio tinklų statybos tikslais.

5.3.2.4.4.   Dėl to, ar greitesnio DVB-T2 standarto įgyvendinimo nenusvertų komercinė nauda, atsižvelgiant į pagalbos gavėjų finansavimo poreikius

(374)

Sprendimo pradėti procedūrą 137 konstatuojamojoje dalyje Komisija abejojo, ar greitesnio DVB-T2 standarto įgyvendinimo nenusvers komercinė nauda, atsižvelgiant į pagalbos gavėjų finansavimo poreikius, ir pažymėjo, kad modernizuotos technologijos teikia komercinę naudą, susijusią su didesniu perdavimo pajėgumu ir kokybe. Komisija taip pat pažymėjo, kad pagalbos gavėjai galėtų naudotis modernizuotais galutiniais tinklais (pastatytais remiantis pereinamojo laikotarpio tinklais) iki 2030 m. Čekijos valdžios institucijos taip pat neįrodė, kad pagalba padengia papildomą spartesnio diegimo scenarijaus (t. y. spartesnio technologinio modernizavimo siekiant atlaisvinti 700 MHz dažnių juostą) poveikį (pelningumo atžvilgiu), palyginti su priešingos padėties scenarijumi, pagal kurį diegimas būtų lėtesnis, (t. y. rinka grindžiamu technologiniu modernizavimu).

(375)

Kaip paaiškinta skirsnyje dėl skatinamojo poveikio (5.3.1.2.1 skirsnis), Komisija sutinka, kad, jei 2017–2020 m. Čekija nebūtų pavedusi paspartinti pertvarkos, natūralus rinka grindžiamas DTT tinklų technologinis modernizavimas būtų įvykęs tik nuo 2022–2024 m., (290 konstatuojamoji dalis).

(376)

Vis dėlto Komisija pažymi, kad pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimas daugiausia naudingas trims DTT operatoriams, nes jie gali pereiti prie modernizuotos technologijos, kartu sumažindami auditorijos praradimo šiame procese riziką. Be to, įranga, kuriai taikoma kompensacija, iš dalies pakartotinai naudojama galutiniuose tinkluose (292 konstatuojamoji dalis). Kaip išnagrinėta 5.3.2.4.3 skirsnyje, nusidėvėjimo kaštų apskaičiavimas remiantis įrangos apskaitiniu gyvavimo laikotarpiu, o ne ilgesne jos naudojimo trukme, lemia didesnę kompensaciją už įrangos, skirtos naudoti pereinamojo laikotarpio tinkluose, nusidėvėjimą, todėl pakartotinai naudojant tą įrangą galutiniuose tinkluose bendri investicijų į galutinius tinklus kaštai sumažėja. Trys DTT operatoriai taip pat gali gauti naudos iš modernizuotos įrangos įrengimo, konfigūravimo ir stabilizavimo išlaidų, kai ta įranga pakartotinai naudojama galutiniuose tinkluose, nes didžioji šios veiklos dalis jau įvykdyta pereinamojo laikotarpio tinklų statybos tikslais. Be to, pratęsus šių trijų pagalbos gavėjų spektro licencijų galiojimą, jų rinkos perspektyvos ir investicijų nuspėjamumas iki 2030 m. buvo teigiami (293 konstatuojamoji dalis).

(377)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kurios byloja apie komercinę naudą ir dalies finansavimo perkėlimą galutinių tinklų modernizavimui, Komisija negavo jokių verslo planų, iš kurių būtų matyti, kad pagalbos gavėjams trūksta finansavimo. Čekija darė nuorodą į atnaujintą ADL tyrimą. Tačiau Komisija pažymi, kad atnaujintame ADL tyrime išnagrinėti keli perėjimo scenarijai (t. y. modernizavimas vykdant lygiagretų transliavimą, modernizavimas nevykdant lygiagretaus transliavimo ir sprendimas nevykdyti modernizavimo), pateikiant kokybinį ir kiekybinį įvairių scenarijų sąnaudų įvertinimą, tačiau neįvertintos galimos pajamos ar technologinio modernizavimo poveikis DTT operatorių pelningumui. Be to, atnaujintame ADL tyrime nebuvo atliktas palyginimas su lėtesnio diegimo scenarijumi (t. y. nuo 2022–2024 m.). Komisija pažymi, kad ji taip pat negavo jokios ex post atgamintos tuometinių verslo planų redakcijos, (295 konstatuojamoji dalis).

(378)

Taigi, Komisija daro išvadą, kad Čekija neįrodė, jog pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimo sąnaudos nusvėrė komercinę naudą, (298 konstatuojamoji dalis).

5.3.2.4.5.   Išvada dėl proporcingumo

(379)

Komisija visų pirma mano, kad pereinamojo laikotarpio tinklų (lygiagretaus transliavimo) eksploatavimo išlaidų kompensavimas yra neproporcingas, nes vienalaikis transliavimas truko ilgiau nei būtina (t. y. 6 mėnesius, o tinkamai pagrįstais atvejais – iki 1 metų).

(380)

Be to, nusidėvėjimo kaštų skaičiavimas buvo grindžiamas įrangos apskaitiniu gyvavimo laikotarpiu, kuris neatspindi ilgesnės jos naudojimo trukmės. Tai lemia didesnę kompensaciją už įrangos nusidėvėjimą dėl jos naudojimo pereinamojo laikotarpio tinkluose, todėl pakartotinai naudojant tą įrangą galutiniuose tinkluose bendros pagalbos gavėjų investicijų į galutinius tinklus sąnaudos sumažėja. Be to, trys DTT operatoriai gali pasinaudoti modernizuotos įrangos įrengimo, konfigūravimo ir stabilizavimo išlaidomis, kai ta įranga pakartotinai naudojama galutiniuose tinkluose, nes didžioji šios veiklos dalis jau įvykdyta pereinamojo laikotarpio tinklų statybos tikslais.

(381)

Galiausiai, Komisija negalėjo nustatyti, kad pagalba neviršijama to, kas yra būtina, nes turima informacija neįrodoma, jog greitesnis DVB-T2 standarto įgyvendinimas dėl teisės aktais nustatytų pareigų nusveria komercinę naudą ir, jei taip, kokiu mastu (nėra finansavimo trūkumo analizės).

(382)

Vadinasi, priemonė, apie kurią pranešta, nėra proporcinga.

5.3.2.5.   Skaidrumas ir sumavimas

(383)

Čekija įsipareigojo paskelbti priemonės tekstą ir informaciją, susijusią su pagalbos, viršijančios 500 000 EUR, gavėjais, (69 konstatuojamoji dalis). Taigi, priemonė atitinka skaidrumo reikalavimus.

(384)

Čekija patvirtino, kad priemonė negali būti sumuojama su jokia kita priemone, kuria finansuojamos tos pačios tinkamos finansuoti išlaidos, (67 konstatuojamoji dalis) ir kad pagalbos gavėjai negalėtų mokesčių tikslais teikti prašymo dėl turto, už kurį pagal priemonę turi būti kompensuojama, nusidėvėjimo, (68 konstatuojamoji dalis). Čekija į priemonę neįtraukė jokių išlaidų, kurias būtų galima du kartus kompensuoti pagal kitas pagalbos schemas, (366 konstatuojamoji dalis). Komisija mano, kad to pakanka, kad būtų išvengta problemų, kylančių dėl sumavimo su kitomis paramos priemonėmis.

5.3.2.6.   Neigiamas priemonės poveikis

(385)

Sprendimo pradėti procedūrą 148–149 konstatuojamosiose dalyse Komisija pažymėjo, kad priemonė padėjo DTT operatoriams išlikti konkurencingiems rinkoje ir kartu sumažino jų investicinius kaštus, susijusius su atnaujinta įranga, kuriuos operatoriai, naudojantys kitas platformas (pvz., palydovinę televiziją, kai vykdomas modernizavimas pereinant prie DVB-S2 / MPEG4), turėjo finansuoti privačiais ištekliais. Komisija teigė, jog šia priemone, atrodo, finansuojamos įprastos DTT operatorių išlaidos, jei jie būtų siekę išlaikyti savo padėtį rinkoje teikdami pažangiąsias paslaugas. Komisija pažymėjo, kad šia priemone siekiama ne tik išlaikyti status quo, buvusią iki 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo.

(386)

Vienas iš skundo pateikėjų tvirtino, kad priemonė buvo palanki mažiausiai pažangiai televizijos technologijai, ir tai pakenkė kitoms platformoms ir klientams. Jis pateikė pavyzdžių, kokiais atvejais FTA transliuotojai dabar galėtų naudotis DVB-T2 standartu, kad galėtų siūlyti mokamos televizijos paslaugas, ir kada skundo pateikėjas (IPTV paslaugų teikėjas) būtų galėjęs pasirengti teikti nemokamas paslaugas, (154 konstatuojamoji dalis).

(387)

Čekija paaiškino, kad 700 MHz dažnių juosta buvo atlaisvinta palyginti greitai po to, kai DTT operatoriai atlaisvino 800 MHz dažnių juostą, todėl jie patyrė susijusių išlaidų, o jų konkurencinė padėtis konkuruojančių platformų atžvilgiu pablogėjo. Ji taip pat teigė, kad nekontroliuojamas 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimas taip pat galėtų daryti poveikį namų ūkiams. Čekija pranešė apie sveiką įvairių platformų konkurenciją (138 konstatuojamoji dalis), tačiau iš esmės nesutiko, kad priemonė yra palanki mažiausiai pažangiai platformai, teigdama, kad technologijų atranka buvo grindžiama tik EPaC sprendime pateikta rekomendacija, kartu laikantis suderinamumo su kaimyninėmis valstybėmis, (140 konstatuojamoji dalis).

(388)

Vienas iš pagalbos gavėjų priminė, kad šia priemone skiriama kompensacija skiriama tik tiems veiklos vykdytojams, kuriuos paveikė teisės aktų pakeitimas. Jis paaiškino, kad Čekijoje, kur kitų platformų (pvz., palydovinės bei kabelinės televizijos ir IPTV platformų) rinkos dalis buvo gerokai mažesnė nei DTT ir tai buvo mokamos televizijos paslaugos, platformų tarpusavio pakeičiamumas yra menkas ir įmanomas tik techniškai, (212 konstatuojamoji dalis).

(389)

Komisija mano, kad dėl priemonės, apie kurią pranešta, trys DTT operatoriai nepatiria su jų veikla susijusių teisės aktų nulemtų išlaidų, o operatoriams, naudojantiems kitas platformas, pavyzdžiui, palydovinės ar kabelinės televizijos, panašias išlaidas tenka dengti patiems. Vadinasi, priemone, apie kurią pranešta, sustiprinama trijų DTT operatorių konkurencinė padėtis, darant žalą operatoriams, kurie naudojasi kitomis platformomis. Be to, pagalba gali būti kryžmiškai subsidijuojama pagalbos gavėjų veikla kituose sektoriuose ir kitose valstybėse narėse, nes CRa priklauso grupei, veikiančiai tarptautiniu lygmeniu, (31 išnaša) ir keliuose veiklos sektoriuose, kurie nėra susiję su DTT transliavimo paslaugomis, o Česká televize, kaip visuomeninė transliuotoja, taip pat konkuruoja su komerciniais transliuotojais. Komisija mano, kad, nepaisant skirtingų Čekijos televizijos platformų verslo modelių (t. y. FTA ir mokamos televizijos), didelis iškreipiamasis poveikis išlieka, kaip matyti iš operatorių, kurie naudojasi kitomis technologinėmis platformomis, skundų. Pavyzdžiui, palydovinės televizijos platforma yra techniškai pajėgi teikti FTA paslaugas. IPTV platforma taip pat galėtų būti naudojama FTA kanalams transliuoti, o kai kurie operatoriai jau įtraukia juos į savo standartinius televizijos paketus kitose valstybėse narėse (170). Be to, Telly (IPTV paslaugų teikėjas) svarstė galimybę Čekijoje pasiūlyti nemokamą DIGI TV kortelę (153 konstatuojamoji dalis). DTT platforma taip pat yra techniškai pajėgi teikti mokamos televizijos paslaugas (nors Skylink / M7 komercinis projektas Čekijoje nebuvo sėkmingas (91 konstatuojamoji dalis) ir nėra teisinės prievolės toje platformoje teikti tik FTA paslaugas.

(390)

Taigi, Komisija patvirtina savo preliminarią išvadą, kad priemonė padarė neigiamą poveikį konkurencijai.

5.3.2.7.   Teigiamo pagalbos poveikio ir neigiamo poveikio dėl konkurencijos iškraipymo ir neigiamo poveikio prekybai pasvėrimas

(391)

Kruopščiai parengta valstybės pagalbos priemonė turėtų užtikrinti, kad bendra priemonės poveikio pusiausvyra būtų teigiama nedarant neigiamo poveikio prekybos sąlygoms taip, kad tai prieštarautų bendram interesui.

(392)

Komisija atkreipia dėmesį į Čekijos valdžios institucijų ketinimą užtikrinti, kad antžeminės televizijos paslaugos sklandžiai atlaisvintų 700 MHz dažnių juostą, o poveikis žiūrovams būtų ribotas, siekiant užtikrinti socialiai priimtiną perėjimą, kuo labiau sumažinant galimus sutrikimus. Komisija atkreipia dėmesį į teigiamą norminių priemonių (t. y. pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimo) poveikį DTT paslaugų, kurios yra pagrindinis FTA televizijos paslaugų šaltinis Čekijoje, tęstinumui. Komisija taip pat pripažįsta svarbų FTA televizijos paslaugų vaidmenį remiant pliuralizmą ir gerai veikiančią demokratiją. Tačiau Komisija mano, kad priemonės, apie kurią pranešta (t. y. kompensacijos už pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimą), teigiamas poveikis buvo ribotas, (308 konstatuojamoji dalis).

(393)

Komisija pažymi, kad priemonė daro neigiamą poveikį, nes DTT operatoriai atleidžiami nuo dalies naštos, susijusios su Čekijos teisės aktais nustatytomis pareigomis, neatsiejamomis nuo jų ekonominės veiklos. Komisija taip pat mano, kad priemonė neturi skatinamojo poveikio ir ja nesiekiama pašalinti rinkos nepakankamumo, pateisinančio viešosios paramos DTT operatoriams poreikį. Komisija taip pat nemano, kad priemonė parengta tinkamai ar proporcingai.

5.3.3.   Išvada dėl priemonės suderinamumo

(394)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad neigiamas priemonės poveikis, t. y. konkurencijos iškraipymas ir neigiamas poveikis prekybai, nusveria jos ribotą teigiamą poveikį.

(395)

Taigi, Komisija konstatuoja, kad priemonė, apie kurią pranešta, yra nesuderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Komisija nenustatė kito teisinio pagrindo, susijusio su priemonės, apie kurią pranešta, suderinamumu, ir nei Čekija, nei suinteresuotosios šalys informacijos ar įrodymų šiuo atžvilgiu nepateikė.

5.4.   IŠVADA

(396)

Komisija daro išvadą, kad priemonė, apie kurią pranešta, yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalį,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės pagalbos priemonė „Pagalba lygiagrečiam antžeminės televizijos transliavimui taikant DVB-T2 / HEVC standartą“, apie kurią pranešta, yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalį.

2 straipsnis

Čekija negali išmokėti trims pagalbos gavėjams (t. y. Česká televize, CRa ir DB) jokios 1 straipsnyje nurodytos pagalbos.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Čekijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2025 m. gruodžio 22 d.

Komisijos vardu

Teresa RIBERA

Vykdomoji pirmininko pavaduotoja


(1)   OL C 282, 2022 7 22, p. 9.

(2)  ČASO buvo įkurta 2016 m. liepos 27 d. siekiant, inter alia, apsaugoti ir puoselėti jos narių kolektyvinius ir individualius interesus Čekijoje. ČASO nariai yra bendrovės Telly ir Canal + Luxembourg Sàrl, anksčiau žinomos kaip M7 Group. Žr. 2025 m. gegužės 14 d. Sprendimo Telly ir ČASO / Komisija, sujungtos bylos T-362/21 ir T-363/21, EU:T:2025:493, 8 ir 46 punktus.

(3)  Skaitmeninis antžeminis vaizdo transliavimas (DVB-T) yra 1997 m. paskelbtas pirmosios kartos skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimo standartas.

(4)  Moving Pictures Expert Group – 2 (MPEG-2) yra 1996 m. paskelbtas skaitmeninio vaizdo ir garso kodavimo standartas.

(5)  DVB-T2 yra 2008 m. paskelbtas antrosios kartos DVB-T standartas. Palyginti su DVB-T, DVB-T2 teikia didelę naudą, pavyzdžiui, užtikrina didesnę perdavimo spartą ir (arba) pajėgumą ir efektyvesnį spektro naudojimą.

(6)  Didelio veiksmingumo vaizdo kodavimas (HEVC) yra vienas iš naujausių vaizdo ir garso skaitmeninio kodavimo standartų, paskelbtas 2013 m. Manoma, kad naudojant HEVC gerokai sumažėja bitų perdavimo sparta, tačiau kartu užtikrinama tokia pati kokybė, kaip ir taikant kitus kodavimo standartus, pvz., MPEG-4 AVC (50 % mažesnė bitų perdavimo sparta) ir MPEG-2 (70 % mažesnė bitų perdavimo sparta).

(7)  Žr. 2020 m. sausio 23 d. Komisijos sprendimą C(2020) 253 final valstybės pagalbos byloje SA.55742 (2019/N) – Čekijos Respublikos pagalba nuo dažnių priklausomos transliavimo įrangos pakeitimui pereinant nuo 700 MHz juostos (OL C 144, 2020 4 30, p. 1).

(8)  Žr. 2021 m. kovo 15 d. Komisijos sprendimą C(2021) 1601 final valstybės pagalbos byloje SA.55805 (2020/FC) – Skaitmeninės antžeminės televizijos (DTT) tinklo operatorių leidimo naudoti dažnius galiojimo pratęsimas – Čekija (OL C 177, 2021 5 7, p. 1).

(9)   2022 m. birželio 3 d. Komisijos sprendimas C(2022) 3609 final dėl valstybės pagalbos SA.64153 (2022/C) (ex 2021/N) – Čekija – Pagalba lygiagrečiam antžeminės televizijos transliavimui pagal DVB-T2/HEVC (OL C 282, 2022 7 22, p. 9). Žr. 1 išnašą.

(10)  Kitas skundo pateikėjas, ČASO, 2022 m. liepos 21 d. el. laiške pažymėjo, kad pateikė pastabas per preliminarų tyrimą ir kad tos pastabos nepasikeitė.

(11)  Reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, (OL 17, 1958 10 6, p. 385).

(12)   2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/899 dėl 470–790 MHz dažnių juostos naudojimo Sąjungoje (OL L 138, 2017 5 25, p. 131).

(13)  Komisijos komunikatas „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ (OL C 91I, 2020 3 20, p. 1) su pakeitimais, padarytais Komisijos komunikatais C(2020) 2215 (OL C 112I, 2020 4 4, p. 1), C(2020) 3156 (OL C 164, 2020 5 13, p. 3), C(2020) 4509 (OL C 218, 2020 7 2, p. 3), C(2020) 7127 (OL C 340I, 2020 10 13, p. 1) ir C(2021) 564 (OL C 34, 2021 2 1, p. 6).

(14)  Žr. 2021 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimą C(2021) 5332 final valstybės pagalbos byloje SA.60062 (2021/N) – Čekija. COVID-19: pagalba Čekijos antžeminės televizijos tinklų operatorių išskirtinėms tiesioginėms sąnaudoms padengti (OL C 317, 2021 8 6, p. 1).

(15)   2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa, (OL L 81, 2012 3 21, p. 7).

(16)  EPaC sprendimo 13 konstatuojamoji dalis.

(17)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl 470–790 MHz dažnių juostos naudojimo Sąjungoje, COM(2016) 43, 2016 2 2.

(18)  EPaC sprendimo 9 konstatuojamoji dalis.

(19)  EPaC sprendimo 1 straipsnio 1 dalis.

(20)  EPaC sprendimo 20 konstatuojamoji dalis ir 5 straipsnis.

(21)  EPaC sprendimo 1 straipsnio antra pastraipa.

(22)  EPaC sprendimo 6 straipsnis.

(23)  EPaC sprendimo 20 konstatuojamoji dalis: „Kai valstybės narės ketina išlaikyti skaitmeninę antžeminę televiziją, nacionaliniuose veiksmų planuose turėtų būti apsvarstyta galimybė palengvinti transliavimo įrangos modernizavimą pereinant prie efektyviau spektrą naudojančių technologijų, kaip antai pažangiųjų vaizdo formatų (pvz., HEVC) ar signalų perdavimo technologijų (pvz., DVB-T2)“.

(24)  EPaC sprendimo 21 konstatuojamoji dalis: „galimo kompensavimo už perėjimo prie spektro naudojimo užbaigimą apimtis ir mechanizmas, ypač kalbant apie galutinius naudotojus, turėtų būti nagrinėjami laikantis atitinkamų nacionalinių nuostatų, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB 14 straipsnyje, ir turėtų atitikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius, siekiant, pavyzdžiui, palengvinti perėjimą prie efektyviau spektrą naudojančių technologijų“.

(25)  EPaC sprendimo 4 straipsnis.

(26)   Digitální Česko 2.0, Cesta k digitální ekonomice, paskelbta adresu https://www.vlada.cz/assets/media-centrum/aktualne/Digitalni-Cesko-v--2-0_120320.pdf, p. 21.

(27)  Nuoroda į tą strategiją daroma Čekijos pramonės ir prekybos ministerijos užsakymu atliktame skaitmeninio antžeminio transliavimo rinkos nepakankamumo dėl priverstinio 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo tyrime, Arthur D. Little, 2017, (toliau – ADL tyrimas), vertimo, kurį Čekija pateikė 2021 m. spalio 14 d., p. 23.

(28)   Digitální Česko 2.0, Cesta k digitální ekonomice (26 išnaša) paminėta, kad palydovinėje platformoje automatiškai jau buvo taikomas DVB-S2 ir jau buvo sudarytos sąlygos praktiškai neribotu mastu platinti HDTV.

(29)  ADL tyrimas, atnaujintas 2019 m. rugpjūčio 2 d., Čekijos pateikto atnaujinto tyrimo redakcijos anglų k. p. 11.

(30)   Čzeská televize yra Čekijos visuomeninis transliuotojas.

(31)   CRa priklausė pasaulinei finansų grupei Macquarie nuo 2011 m. iki 2021 m. gegužės mėn., kai Macquarie ją pardavė jos dabartiniam savininkui, kitam finansiniam investuotojui – Cordiant. 2017 m. Macquarie buvo pasaulinė diversifikuota finansų grupė, turinti biurus 27 šalyse, valdanti 182,9 mlrd. Australijos dolerių vertės turtą ir vykdanti tokią veiklą kaip turto valdymas visame pasaulyje (specializacija – infrastruktūra, nekilnojamasis turtas, žemės ūkis ir energetika), įmonių ir turto finansavimas, bankininkystė, finansinės paslaugos ir kapitalo rinkos (šaltinis – MGL 2017 metų rezultatų metinė ataskaita). 2021 m. Cordiant Digital Infrastructure Limited buvo bendrovė, kurios specializacija buvo skaitmeninė infrastruktūra, įskaitant duomenų centrus, telekomunikacijų bokštus ir šviesolaidinius tinklus Jungtinėje Karalystėje, EEE ir Šiaurės Amerikoje (šaltinis – Cordiant Digital Infrastructure Limited 2021 m. tarpinė ataskaita).

(32)  Pareigos yra tokios: Česká televize ir CRa – 99,9 %, CDG – 98,1 % ir DB – 95,1 %.

(33)  Per COVID-19 pandemiją Čekija taip pat priėmė Techninės pertvarkos plano pakeitimus. 2020 m. kovo 19 d. Vyriausybės dekretas Nr. 120/2020 (Rink.): Dekretu Nr. 199/2018 nustatyti DVB-T tinklų išjungimo terminai buvo laikinai sustabdyti. 2020 m. gegužės 25 d. Vyriausybės dekretas Nr. 268/2020 (Rink.): 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo terminas „2020 m. birželio 30 d.“ pakeičiamas terminu „2020 m. spalio 31 d.“.

(34)  Čekija tikėjosi galėsianti įdiegti bent šešis DTT tinklus pagal Ženevos planą (GE06 planas). 2006 m. Regioninė radijo konferencija (GE06) buvo ITU konferencija, kurioje daugiausia dėmesio buvo skirta DTT, nustatant dažnių planus ir naudojimo sąlygas Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. 2006 m. birželio 17 d. šalys pradėjo įgyvendinti GE06 procesą. Pagal GE06 planą visoje Europoje vienam lygmeniui buvo paprastai naudojami 6–8 dažniai.

(35)  Vieno dažnio tinklas (SFN) yra transliavimo tinklas, kai keli siųstuvai aprėpia teritoriją, kurioje naudojamas tas pats dažnių kanalas. Nesant šios techninės funkcijos, kiekvienas siųstuvas turėtų naudoti vis kitą dažnių kanalą nei kiti netoliese esantys siųstuvai, kad būtų išvengta trukdžių. Taigi, SFN naudojimas leidžia aprėpti didesnį plotą keliais siųstuvais naudojant vieną, o ne kelis dažnius.

(36)  Pereinamojo laikotarpio tinklas R būtų kuriamas tiek, kiek leistų tarptautinis koordinavimas.

(37)  Ne mažiau kaip 95 % gyventojų arba bent jau dabartinė DVB-T tinklo aprėptis (99 % visuomeninės televizijos aprėpties).

(38)  Apskaičiuota, kad vartotojams reikia 4–5 metų savo įrangai pakeisti (pusė įprasto 8–10 metų televizorių keitimo ciklo), o vartotojų įrangos prieinamumą padėtų užtikrinti lygiagretus procesas kaimyninėje Vokietijoje.

(39)  Ankstesnės didelės investicijos į antžeminės televizijos platformą padarytos 2012 m. pereinant nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo. Dabartiniai DVB-T tinklai buvo sukurti 2008–2012 m., taigi jie buvo investavimo ciklo pradžioje. Natūralus transliavimo investavimo ciklas buvo numatytas maždaug 2024–2025 m.

(40)  Perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo patirtis parodė, kad vien perėjimas prie DVB-T2 galėjo sumažinti paveiktos DTT platformos rinkos dalį ir sudaryti palankesnes sąlygas kitoms platformoms (palydovinės bei kabelinės televizijos ir IPTV).

(41)  Žr. 2016 m. strategijos 1.3 konstatuojamosios dalies įžanginį skirsnį.

(42)  Siekiant pateikti sumas eurais, šiame sprendime skaičiavimai bus grindžiami 2022 m. kovo 3 d. Europos Centrinio Banko paskelbtu valiutos kursu, taikytu sprendime pradėti procedūrą, t. y. 1 EUR = 25,634 CZK. Nuo pranešimo pateikimo (2021 m. liepos 16 d.) valiutos kursas išliko 23,271–25,866 CZK intervale.

(43)  ECA 19 skirsnyje prieš priimant Skaitmeninį pakeitimą buvo nustatyta: „19 skirsnis Leidimo naudoti radijo dažnius dalinis keitimas, pratęsimas, panaikinimas ir galiojimo nutraukimas. 1. Tarnyba gali nuspręsti pakeisti leidimą naudoti radijo dažnius: a) jei to reikia įsipareigojimams pagal Čekijos Respublikai privalomas tarptautines sutartis, kurios buvo paskelbtos Įstatymų rinkinyje arba Tarptautinių sutarčių rinkinyje, įvykdyti arba b) jei to reikia įsipareigojimams, susijusiems su Čekijos Respublikos naryste Europos Sąjungoje, NATO ar tarptautinėse organizacijose, įvykdyti. [...] Išskyrus e punkte nurodytą atvejį, Tarnyba informuoja atitinkamus asmenis apie savo ketinimą atlikti tokius pakeitimus ir suteikia jiems vieno mėnesio laikotarpį nuomonei pateikti. a–d punktuose nurodytais atvejais Tarnyba gali sutrumpinti tą laikotarpį, tačiau jis negali būti trumpesnis nei 7 dienos. Tarnyba nurodo to laikotarpio sutrumpinimo priežastis. 2. Jei įvyksta 1 poskirsnio a–c punktuose nurodytas pokytis, Tarnyba kompensuoja leidimo turėtojui arba Gynybos ministerijai visas faktiškai ir tikslingai patirtas išlaidas per Radijo ryšio sąskaitą pagal 27 skirsnį.[...] 4. Tarnyba nusprendžia panaikinti leidimą naudoti radijo dažnius, jeigu: [...] c) toks panaikinimas yra būtinas siekiant įvykdyti įsipareigojimus pagal Čekijos Respublikai privalomą tarptautinę sutartį, kuri buvo paskelbta Įstatymų rinkinyje arba Tarptautinių sutarčių rinkinyje, arba įsipareigojimus, susijusius su Čekijos Respublikos naryste Europos Sąjungoje, NATO ar tarptautinėse organizacijose, arba kai to reikia valstybės saugumo sumetimais.“

(44)  ECA 27 skirsnio 5 poskirsnis: „5. Leidimo naudoti radijo dažnius turėtojas arba Gynybos ministerija, kurie dėl 1 poskirsnyje nurodytų priežasčių prašo kompensuoti faktiškai ir tikslingai patirtas išlaidas, Tarnybai pateikia šių išlaidų kiekybinį įvertinimą, pagrįstą apskaitos dokumentais. Tarnyba įvertina pateiktą kiekybinį įvertinimą remdamasi apskaitos dokumentais, techniniais dokumentais ir kitais tokiais pirminiais dokumentais. Atlikusi vertinimą, Tarnyba patvirtina siūlomą faktiškai ir tikslingai išleistą išlaidų sumą arba nustato kitą faktiškai ir tikslingai išleistą išlaidų sumą.“

(45)  ECA 27 skirsnio 6 poskirsnis: „6. 1 poskirsnyje nurodytos išlaidos yra šios: a) įrangos techninio pritaikymo pasikeitus paskirtam radijo dažniui ar jo techniniams parametrams išlaidos, b) įrangos, naudojamos dabartiniam radijo dažnių naudojimo metodui, nusidėvėjimo išlaidos ir įrangos, kurios eksploatavimas nutrauktas pasikeitus radijo dažnių naudojimui, išlaidos, c) įrangos, skirtos dabartiniam radijo dažnių naudojimo metodui, išmontavimo ir eksploatavimo nutraukimo išlaidos, d) įrangos, kuria pakeičiama nebeeksploatuojama įranga, įrengimo ir perdavimo eksploatuoti išlaidos ir e) elektroninių ryšių paslaugų, teikiamų esamais radijo dažniais kitu būdu, užtikrinimo išlaidos tiek laiko, kiek reikia, kad būtų užtikrintos būtinos techninės priemonės radijo dažnių naudojimo pakeitimams įgyvendinti.“

(46)  Skaitmeninio pakeitimo II straipsnio 3 dalis: „Įgyvendindami perėjimą prie DVB-T2 standarto ir užtikrindami laikiną vienalaikį antžeminės skaitmeninės televizijos signalų perdavimą pagal DVB-T standartą ir DVB-T2 standartą, radijo dažnių, skirtų nacionalinei skaitmeninei televizijai transliuoti pagal DVB-T, turėtojai sukuria pereinamojo laikotarpio tinklus . [...] Leidimo naudoti radijo dažnius pereinamojo laikotarpio tinklams turėtojas naudos esamų DVB-T standarto siųstuvų stotis esant tokiems techniniams parametrams, kurie, pereinant prie DVB-T2 standarto, leistų, kiek įmanoma, užtikrinti tokią pačią aprėptį ir kuo mažesnį neigiamą poveikį auditorijai. Čekijos telekomunikacijų tarnyba (toliau – Tarnyba) išduoda individualius leidimus naudoti radijo dažnius antžeminės skaitmeninės televizijos transliavimui naudojant pereinamojo laikotarpio tinklus radijo dažnių turėtojo prašymu nacionalinei antžeminei skaitmeninei televizijai transliuoti pagal DVB-T standartą naudojant pereinamojo laikotarpio tinklą, kad antžeminės skaitmeninės televizijos transliavimą būtų galima perduoti esamoms DVB-T standarto nacionalinių tinklų siųstuvų stotims, kurias radijo dažnių turėtojas naudoja nacionalinei antžeminei skaitmeninei televizijai transliuoti pagal DVB-T standartą. Individualūs leidimai naudoti radijo dažnius antžeminės skaitmeninės televizijos transliavimui pereinamojo laikotarpio tinklais, kuriuos Tarnyba išdavė prieš įsigaliojant šiam įstatymui, tačiau ne anksčiau kaip 2016 m. liepos 20 d., pagal šį įstatymą laikomi individualiais leidimais.“

(47)  Skaitmeninio pakeitimo II straipsnio 6 dalis: Nacionaliniams DVB-T tinklams skirtų radijo dažnių turėtojas turi teisę į išlaidų, faktiškai ir efektyviai patirtų pereinant prie DVB-T2 standarto, kompensavimą, kad būtų techniškai užtikrintas antžeminės televizijos transliavimo paslaugų teikimas pereinamojo laikotarpio tinklais , ir į išlaidų, susijusių su paskyrimo pakeitimu pagal 5 punktą, kompensavimą. Nagrinėjant mokėjimo prašymą ir atliekant mokėjimą iš Radijo ryšio sąskaitos, taikomos Įstatymo Nr. 127/2005 Rink. 27 straipsnio 5 ir 6 dalys su pakeitimais, padarytais nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“

(48)   Skaitmeninio antžeminio transliavimo rinkos nepakankamumo dėl priverstinio 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimo tyrimas, kurį Pramonės ir prekybos ministerijos užsakymu atliko Arthur D. Little s.r.o., 2017 m. gegužės 15 d. (toliau – ADL tyrimas).

(49)  Žr. 29 išnašą.

(50)  Čekijos valdžios institucijos, atlikdamos preliminarų pertvarkos scenarijų vertinimą, apsvarstė galimybę taikyti rinkos principais grindžiamo DVB-T2 diegimo scenarijų, tačiau rinkos principais grindžiamo diegimo scenarijus galutiniame tyrime nebuvo pateiktas, nes jis negalėjo būti tinkamas sprendimas Čekijos atveju.

(51)   2019 m. rugpjūčio 2 d. atnaujintame ADL tyrime pateikiamas kiekybinis išlaidų, kurias paskirtų spektro dažnių turėtojams reikėtų kompensuoti pagal kitą teisinį pagrindą, įvertinimas (žr. tyrimo 4.5.1 skirsnio 4 lentelę „Paskirtų spektro dažnių turėtojų išlaidos – teisės aktų nulemtos išlaidos“). Remiantis tuo tyrimu, išlaidos padalijamos į išlaidas, kurios patiriamos pagal ECA 27 straipsnio 6 dalies a–d punktus kaip teisinį pagrindą [esamų įrenginių techninis pritaikymas, likutinės kapitalo sąnaudos ir išmontavimas], ir išlaidas, kurių teisinis pagrindas yra Skaitmeninis pakeitimas [pereinamojo laikotarpio tinklams taikoma 2 straipsnio 6 dalis, o trukdžių pašalinimui – 2 straipsnio 7 dalis].

(52)  Atnaujintame ADL tyrime nustatyta, kad DTT operatoriai, atsižvelgdami į galimą arbitražo procesą ir modernizavimo pereinant prie DVB-T2 ir kartu užtikrinant lygiagretų transliavimą scenarijų, galėtų reikalauti 138 mln. CZK (apie 5,4 mln. EUR) pereinamojo laikotarpio tinkluose naudojamo kapitalo kaštų ir 1 044–1 309 mln. CZK (40,7–51 mln. EUR) negauto pelno pagal sutartis su transliuotojais iki 2030 m. (t. y. remiantis tyrimu, pagrįstos datos, iki kurios operatoriai galėtų tikėtis pratęsti dažnių spektro skyrimo galiojimą pagal ECA 20 straipsnio 4 ir 5 dalis).

(53)   2019 m. rugsėjo 30 d. CTO paskelbė pratęsianti Digital Broadcasting (https://www.ctu.cz/sdeleni-o-vydani-rozhodnuti-o-zmene-pridelu-radiovych-kmitoctu-pro-zajisteni-verejne-site-0) ir Česká televize (https://www.ctu.cz/sdeleni-o-vydani-rozhodnuti-o-zmene-pridelu-radiovych-kmitoctu-pro-zajisteni-verejne-site) teises naudoti radijo dažnius, o 2019 m. lapkričio 21 d. – Czech Digital Group (https://www.ctu.cz/sdeleni-o-vydani-rozhodnuti-o-zmene-pridelu-radiovych-kmitoctu-pro-zajisteni-verejne-site-2) ir CRa (https://www.ctu.cz/sdeleni-o-vydani-rozhodnuti-o-zmene-pridelu-radiovych-kmitoctu-pro-zajisteni-verejne-site-1) teises naudoti radijo dažnius.

(54)  Remiantis Čekijos pateikta Skaitmeninio pakeitimo redakcija anglų kalba, šiuo pakeitimu ECA 27 skirsnis papildomas taip: „Kai Komisijoje vykdomos procedūros dėl valstybės pagalbos, susijusios su faktiškai ir efektyviai patirtų išlaidų sumos nustatymu arba išmokėjimu, laikoma, kad tai prašymas priimti prejudicinį sprendimą.“

(55)  Su sąlyga, kad DVB-T2 tinklas pasiekė bent jau dabartinio DVB-T tinklo aprėptį, nebent tam trukdytų gamtinės arba pagrįstos techninės kliūtys.

(56)  1 priede nustatomos dabartinio tinklo Nr. 1, pereinamojo laikotarpio tinklo Nr. 11 ir galutinio tinklo Nr. 21 siųstuvams taikomos sąlygos. 2 priede nustatytos dabartinio tinklo Nr. 2, pereinamojo laikotarpio tinklo Nr. 12 ir galutinio tinklo Nr. 22 siųstuvams taikomos sąlygos. 3 priede nustatytos dabartinio tinklo Nr. 3, pereinamojo laikotarpio tinklo Nr. 12 ir galutinio tinklo Nr. 23 siųstuvams taikomos sąlygos. 4 priede nustatomos dabartinio tinklo Nr. 4, pereinamojo laikotarpio tinklo Nr. 13 ir galutinio tinklo Nr. 24 siųstuvams taikomos sąlygos. Reikėtų pažymėti, kad dabartinis, pereinamojo laikotarpio ir galutinis tinklai statomi naudojant tas pačias siųstuvų įrengimo vietas.

(58)  Naudojamas pajėgumas buvo 61,6 Mbit/s.

(*4)   Konfidenciali informacija.

(59)  Kiekvienas atskiras siųstuvas vykdė vienalaikį transliavimą ne visą laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 18 d. ir nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. Kiekvieno DTT siųstuvo vienalaikio transliavimo trukmė priklauso nuo faktinės kiekvieno siųstuvo vienalaikio transliavimo etapo trukmės, kaip nustatyta Techninės pertvarkos plane.

(60)   CRa tinkamos finansuoti kapitalo ir veiklos sąnaudos atitinkamai sudaro [...] CZK ([50–100] %) ir [...] CZK ([0–50] %) iš bendros [0–250 000 000] CZK sumos. DB tinkamos finansuoti kapitalo ir veiklos sąnaudos atitinkamai sudaro [...] CZK ([30–80] %) ir [...] CZK ([20–70] %) iš bendros [0–250 000 000] CZK sumos. Tinkamos finansuoti išlaidos, susijusios su Česká televise, yra pagrįstos sąskaitomis faktūromis, apmokėtomis bendrovei, kuri dėl savo tinklo naudojasi užsakomosiomis paslaugomis, todėl pateikiant kapitalo ir veiklos sąnaudas jos nėra atsietos.

(61)  Nepertraukiamojo maitinimo šaltinis (UPS) – atsarginis maitinimo šaltinis, grindžiamas baterijų sistemomis. Tai elektros aparatas, užtikrinantis avarinį maitinimą sugedus įėjimo energijos šaltiniui arba nutrūkus maitinimui iš elektros tinklo.

(62)  Čekija pažymėjo, kad pagal Čekijos įstatymą (Įstatymą Nr. 563/1991 Rink. dėl apskaitos) apskaitos dokumentuose nurodomas eksploatavimo laikotarpis turėtų atspindėti realią padėtį.

(63)  Tie laikotarpiai yra tokie. Siųstuvai: [mažiau kaip 10] metų. Konverteriai: [mažiau kaip 10] metų. Antenų maitinimo šaltiniai: [mažiau kaip 10] metų. Tankintuvai: [mažiau kaip 10] metų, priklausomai nuo elemento. Stotys: [mažiau kaip 10] metų, jei tai kodavimo įtaisai ir įrenginiai; [mažiau kaip 10] metų, jei tai jungikliai ir serveriai Vėsinimo įranga: [5–15] metų. Matavimo įranga: [mažiau kaip 10] metų. GPS imtuvai: [mažiau kaip 10] metų. UPS: [5–15] metų.

(64)  Dalis įrangos būtų visiškai panaudota galutiniuose tinkluose. Tai daugiausia susiję su siųstuvais ir matavimo įranga. Tam tikra įranga, pvz., skirstytuvai, būtų pakartotinai naudojama galutiniuose tinkluose tik ribotai. Ji būtų naudojama logistikai supaprastinti ir galutiniams tinklams pertvarkyti. Tam tikra įranga liktų įrengta, net jei iš esmės jos nereikėtų, jei nebūtų pereinamojo laikotarpio. Tai susiję su siuntimo antenų sistemomis, vėsinimo ir elektros jungtimis. Tam tikra įranga, pvz., GPS imtuvai, liktų nepanaudota. Tai galima paaiškinti tuo, kad SFN topologijos pereinamojo laikotarpio ir galutinių tinklų konfigūracijose skiriasi (jų imtuvų skaičius nėra vienodas).

(65)  Reikėtų priminti, kad priemone siekiama tik kompensuoti proporcingą investicinių kaštų amortizaciją (65 konstatuojamoji dalis), o veiklos sąnaudos padengiamos visos. Bendri pereinamojo laikotarpio tinklų kūrimo investiciniai kaštai buvo didesni.

(66)  Išlaidos, įskaitant pridėtines išlaidas ir VSKK, likęs nusidėvėjimas pasibaigus vienalaikio transliavimo etapui ir kitos bendros išlaidos, išskyrus išlaidas, kompensuotas pagal kitus Komisijos sprendimus.

(67)   DIGI s.r.o. / Telly pažymėjo, kad 2015 ir 2016 m. perėjo nuo DVB-S/MPEG-2 transliavimo formato prie DVB-S2/MPEG-4. Ji paaiškino, kad vienos iš svarbių veiklos sąnaudų buvo susijusios su vienalaikio transliavimo abiem formatais sąnaudomis, patirtomis dėl lygiagretaus transliavimo pagal DVB-S ir DVB-S2 standartus nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. Kapitalo sąnaudos visų pirma apėmė naujos su DVB-S2/MPEG-4 suderinamos klientų patalpų įrangos pirkimą. Vienas ČASO narys paaiškino, kad 2012–2016 m. jis modernizavo savo transliavimą perėjęs nuo DVB-S/MPEG-2 prie DVB-S2/MPEG-4. Jis patyrė pereinamojo laikotarpio išlaidų, visų pirma susijusių su palydoviniais pajėgumais, skirtais vienalaikio transliavimo turiniui.

(68)  Komisijos sprendimas byloje SA.55953 – Slovakija – Išlaidų, susijusių su 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimu, kompensavimas bendrovei Towercom, C(2024) 2577 FINAL, (OL C 2573, 2024 6 28, p. 1).

(69)  Žr. Sprendimo byloje SA.55953 64 konstatuojamąją dalį.

(70)  Čekijoje laikotarpiu po perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo pabaigos (t. y. 2012 m.) šis laikotarpis svyravo nuo 8 iki 12 metų.

(71)   CRa / CDG padidino televizijos kanalų skaičių nuo 14 kanalų 2017 m. iki 20 kanalų 2020 m. ir 23 kanalų 2023 m. (transliuojamų tinklais Nr. 2 ir 3). DB taip pat padidino televizijos kanalų skaičių nuo 2017 m. (9 nacionaliniai televizijos kanalai, 7 regioniniai kanalai) iki 2020 m. (15 nacionalinių kanalų, 9 regioniniai kanalai) ir 2023 m. (13 nacionalinių televizijos kanalų, 13 regioninių kanalų).

(72)   CRa / CDG pajamos (konkrečiai pajamos, gautos iš TV signalų platinimo paslaugų) šiek tiek padidėjo nuo [0–1 500] mln. CZK per finansinius metus, pasibaigusius 2017 m. kovo mėn., iki [0–1 500] mln. CZK per finansinius metus, pasibaigusius 2020 m. kovo mėn., [0–1 500] mln. CZK per finansinius metus, pasibaigusius 2021 m. kovo mėn., o vėliau iki 2022 m. kovo mėn. sumažėjo maždaug [0–50] % iki [0–1 500] mln. CZK, iki 2023 m. kovo mėn. – [0–1 500] mln. CZK, o iki 2024 m. kovo mėn. – [0–1 500] mln. CZK. DB pajamos (apyvarta) 2016–2023 m. laikotarpiu svyravo [0–500] mln. CZK intervale.

(73)  2017 m. CRa grupės pelningumas buvo [0–1 500] / [0–1 000] mln. CZK (EBITDA / EBIT), o 2023 m. – [0–1 500] / [0–1 000] mln. CZK. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad Čekija nurodė CRa pelningumą tik grupės lygmeniu, t. y. apimant kitą veiklą, kurioje dalyvauja grupė.

(74)  2017 m. DB pelningumas buvo [0–200] / [0–200] mln. CZK (EBITDA / EBIT), o 2023 m. jis sumažėjo iki [0–100] / [0–100] mln. CZK. 2017 m. pelno dydis (EBIT / apyvarta) buvo [0–50] %, o 2023 m. sumažėjo iki [0–50] %.

(75)  Apie 40 % piliečių prarastų signalą bent 25 % televizijos programų.

(76)  Pagal DVB-T transliavimo standartą veikiantys SFN paprastai gali aptarnauti tik nedideles teritorijas, ne didesnes kaip 67 km. Priešingai, SFN, veikiantys pagal DVB-T2 perdavimo standartą, gali aptarnauti didesnes teritorijas, iki 134 km. Todėl, siekiant aprėpti visą šalį be trukdžių,

(77)  Čekija pateikė informacijos apie televizorių pardavimo padidėjimą, visų pirma nuo 2017 m. Apskaičiuota, kad namų ūkių, kuriuose įrengti DVB-T2 / HEVC imtuvai, dalis padidėjo nuo 13 % 2016 m. iki 28 % 2017 m., 49 % 2018 m., 77 % 2019 m. ir 100 % 2020 m. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad pereinamojo laikotarpio tinklai buvo diegiami laipsniškai: nuo vieno tinklo, kurio aprėptis 2017 m. siekė 60 %, iki trijų tinklų, kurių bendra aprėptis jau 2018 m. siekė 238 %.

(78)  Šį procesą atliko CRa (sertifikavimo laboratorija) ir mažmenininkai, remdamiesi CTO išduota ir modernizuota D-Book CZ (suderinama su panašia Vokietijos D-Book).

(79)  Bendras televizijos asociacijų pareiškimas dėl būsimo UHF juostos naudojimo Čekijoje (2015 m. rugsėjo 17 d.).

(80)  Iš pateiktos informacijos matyti, kad siekiant geresnio priėmimo reikėjo modifikuoti kai kurias antenas (t. y. ant šeimų namų stogų ir bendras TV antenas daugiabučiuose pastatuose).

(81)  Reikėjo patikrinti ir patikslinti pereinamojo laikotarpio tinklų veikimą, kad jie būtų eksploatuojami laikantis teisės aktų. Tai, be kita ko, apėmė procedūrų tikrinimą siekiant pašalinti tokias problemas kaip SFN aidas kai kuriose konkrečiose srityse arba trukdžių problemas (DVB-T2, palyginti su 4G LTE). Tinklų kūrimas ir eksploatavimas pagal naująjį standartą buvo techniškai sudėtingas, apėmė daugelio problemų sprendimą ir daugelio sunkumų, turinčių tiesioginį poveikį galutiniams naudotojams, pašalinimą. Pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. vienas iš DTT tinklo operatorių užregistravo 8 773 skundus dėl signalo priėmimo pagal DVB-T2 standartą.

(82)  Tai yra planuojama Techninės pertvarkos plano trukmė, kuri vėliau buvo pakeista dėl poreikio imtis COVID priemonių, kurioms kompensacija pagal priemonę, apie kurią pranešta, netaikoma.

(83)  Paskelbta šiuo adresu: https://www.ctu.cz/cs/download/digitalni_vysilani/prubezna_zprava_tpp_06-2010.pdf.

(84)  Paprastai taip: siųstuvai ir keitikliai ([mažiau nei 10] metų), GPS imtuvai ([mažiau nei 10] metų), antenos maitinimo šaltiniai ([mažiau nei 10] metų), vėsinimo įranga ([7–15] metų), UPS ([7–15] metų), stebėsenos įranga ([mažiau nei 10] metų), platinimas ([mažiau nei 10] metų), kodavimo įtaisų ir įrenginių stotys ([mažiau nei 10] metų), jungiklių ir serverių stotys ([mažiau nei 10] metų).

(85)  Įstatymas Nr. 563/1991 Rink. dėl apskaitos.

(86)   2010 m. liepos 21 d. CRa direktorių valdybai pateiktas pristatymas, kuriame pateiktas 2010 m. rugsėjo mėn. – 2023 m. gruodžio mėn. vertinimas ir (arba) verslo scenarijus.

(87)  Čekijos valdžios institucijos, atlikdamos preliminarų pertvarkos scenarijų vertinimą, apsvarstė galimybę taikyti rinkos principais grindžiamo DVB-T2 diegimo scenarijų, tačiau rinkos principais grindžiamo diegimo scenarijus galutiniame tyrime nebuvo pateiktas, nes jis negalėjo būti tinkamas sprendimas Čekijos atveju.

(88)   2021 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimas C(2021) 4048 final dėl valstybės pagalbos SA.28599 (C 23/2010 (ex NN 36/2010, ex CP 163/2009), kurią Ispanijos Karalystė suteikė DTT diegimui atokiuose ir mažiau urbanizuotuose regionuose (už Kastilijos ir La Mančos ribų), (OL L 417, 2021 11 23, p. 1).

(89)  Žr. 2021 m. vasario 17 d. Sprendimo Ryanair DAC / Komisija, T-238/20, EU:T:2021:91, 29 punktą arba 2008 m. balandžio 15 d. Sprendimo Nuova Agricast, C-390/06, EU:C:2008:224, 50 ir 51 punktus.

(90)  Žr., pavyzdžiui, 2015 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T-461/13, EU:T:2015:891, p. 18, 56 punktą.

(91)  Žr. 2017 m. liepos 19 d. Komisijos sprendimą byloje SA.48386 (2017/N) – France Fonds d’accompagnement de la réception télévisuelle

(OL C 307, 2017 9 15). Žr. 2019 m. balandžio 12 d. Komisijos sprendimą byloje SA.51079 Garso ir vaizdo transliacijų priėmimo pagalba daugiabučiams pastatams (TRTEL)

(OL C 194, 2019 6 7).

(92)   Skylink mokamos DTT paslauga buvo nesėkminga, abonentų skaičius buvo vos keli šimtai ir bendrovė nusprendė nuo 2022 m. birželio 30 d. nutraukti bandomąjį transliavimą.

(93)   2006 m. kovo 23 d. Sprendimas Enirisorse SpA / Sotacarbo SpA, C-237/04, EU:C:2006:197, 48 punktas.

(94)   2016 m. liepos 14 d. Sprendimas Vokietija / Komisija, T-143/12, EU:T:2016:406, 132 punktas.

(95)  Atnaujintame ADL tyrime apskaičiuota, kad nesant bendro sutarimo DTT operatoriai galėtų reikalauti maždaug 5,448–6,494 mln. CZK negauto pelno. Žr. atnaujintą ADL tyrimą, p. 77.

(96)   2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimas Comunidad Autónoma de Galicia, Redes de Telecomunicación Galegas Retegal SA (Retegal) / Komisija, C-70/16 P, EU: C:2017:1002, 61 punktas.

(97)  Transliuotojai moka DTT operatoriams už televizijos transliavimo platinimą. Visose kitose platformose transliuotojai parduoda kanalais tiekiamą savo turinį televizijos mažmenininkams (platintojams), kurie sujungia televizijos kanalus į paketus ir siūlo juos galutiniams vartotojams (žiūrovams). Televizijos platintojai moka transliavimo mokesčius transliuotojams. Tačiau DTT operatoriai parduoda savo tinklų pajėgumą transliuotojams. Dėl DTT transliavimo televizijos transliuotojai patiria materialinių platinimo išlaidų ir negauna jokių atitinkamų transliavimo mokesčių. FTA televizijos transliuotojai pajamas gauna iš reklamos.

(98)  Žr., pavyzdžiui, 2011 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimo byloje M.6369 – HBO / Ziggo / HBO Netherland 28 punktą arba 2010 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimo byloje M.5932 – News Corp / BskyB 99 punktas.

(99)  Pagal 2006 m. Ženevos planą Čekija turi iš viso šešis lygmenis. Kadangi tuo metu Čekijoje buvo naudojami tik keturi DVB-T tinklai, buvo galima sukurti tris pereinamojo laikotarpio tinklus, naudojant likusių dviejų lygmenų dažnius ir laikinai koordinuojant veiksmus su kaimyninėmis valstybėmis.

(100)  Žr., pavyzdžiui, 2018 m. sausio 25 d. Sprendimo Brussels South Charleroi Airport (BSCA) / Komisija, T-818/14, EU:T:2018:33, 72 punktą.

(101)   2000 m. sausio 18 d. Pašto paslaugų įstatymo, Įstatymo Nr. 29/2000 Rink. 34a straipsnio 3 dalis.

(102)  Dabartinėje ECA formuluotėje (konkrečiai jos 122 straipsnio 6 dalyje) aiškiai numatyta tai, kas anksčiau buvo numanoma iš aiškinimo, t. y. kad administracinė institucija turi sustabdyti procedūrą: „Jeigu Komisija nagrinėja bylas dėl valstybės pagalbos pagal šį įstatymą, tokios bylos laikomos išankstinėmis procedūromis pagal Administracinio proceso kodeksą. Institucija neteikia pagalbos ir neperveda lėšų tol, kol Komisija nepriima sprendimo dėl pagalbos tinkamumo.“

(103)  Iš tiesų buvo galima rasti kitą – pigesnį – sprendimą. Jei CRa būtų norėjusi savo DVB-T tinkluose perduoti daugiau kanalų, vietoj MPEG-2 kodavimo ir dekodavimo įtaiso ji būtų galėjusi naudoti MPEG-4 kodavimo ir dekodavimo įtaisą. Palyginti su perėjimu prie DVB-T2, glaudinimo technologijų modernizavimas pereinant nuo MPEG-2 prie MPEG-4 nekeičiant DVB-T siųstuvų yra nebrangus sprendimas, dėl kurio CRa DVB-T tinklų pajėgumas padidėtų maždaug [50–100] %. Tačiau CRa šios strategijos nepasirinko, nes nematė verslo galimybių didinti pajėgumą.

(104)  Žr. 2002 m. gegužės 14 d. Sprendimo Graphischer Maschinenbau / Komisija, T-126/99, EU:T:2002:116, 44 punktą: „[...] siekdama įvertinti, ar buvo skatinimo elementas, Komisija turėjo atsižvelgti į tikslią kompetentingų nacionalinių institucijų pranešimų ir aktų formą ir pobūdį, taip pat į kitus susijusius veiksnius [...]“.

(105)  Komisijai parengtos oficialios ataskaitos ir nuomonės (pvz., P. Lamy pranešimas) ir diskusijos 2014–2015 m. laikotarpiu rodo aiškų Komisijos ketinimą paspartinti 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimą ir taip paspartinti praktinį pagrindinių technologijų tendencijų – DVB-T2, SFN ir HEVC – taikymą siekiant efektyviau spektrą naudojančių standartų ir technologijų. Nuo 2015 m. WRC išvadų buvo aišku, kad 700 MHz dažnių juosta bus atlaisvinta.

(106)  2016 m. strategijos p. 17.

(107)  2016 m. strategijos p. 19.

(108)  2016 m. strategijos p. 28.

(109)  DVB-T standartas užtikrina trumpesnius apsaugų intervalus, todėl šio standarto neįmanoma naudoti su tokiais dideliais SFN. Siekiant išsaugoti intervalo dydį ir padidinti maksimalų SFN dydį, reikėjo įdiegti DVB-T2 technologiją. Pavyzdžiui, tinkle Nr. 1 taikant DVB-T Čekijai aprėpti buvo naudojama 10 unikalių dažnių, o taikant DVB-T2 pakako tik 3 dažnių.

(110)  Skundo pateikėjų argumentas, kad turėjo būti naudojamas MPEG-4 kodavimo ir dekodavimo įtaisas, yra nepagrįstas. Senesnio tipo MPEG-4 glaudinimas buvo paskelbtas 1999 m.

(111)   P. Lamy pranešimas.

(112)   RSPG nuomonė dėl UHF juostos (470–790 MHz) naudojimo ateityje Europos Sąjungoje ilgalaikės strategijos, 2015 m. vasario 19 d.

(113)   CRa teigimu, paprastas tiesioginis perskirstymas apribotų televizijos signalo prieinamumą Čekijoje daliai televizijos programų didelei gyventojų daliai (apie 40 % piliečių prarastų signalą bent 25 % televizijos programų). DTT operatoriai būtų pažeidę savo pareigas pagal komercines sutartis, sudarytas su televizijos transliuotojais, dalį auditorijos palikdami alternatyvioms platformoms. Bet koks nekontroliuojamas 700 MHz dažnių juostos atlaisvinimas padarytų visiškai esminę ir vienašalę žalą DTT platformai.

(114)  DTT transliacijas (FTA paslaugas) daugiausia gauna mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, kurie lėčiau keičia savo televizorius.

(115)   CRa pateikė informaciją apie vieno tiekėjo kainų politiką ir pažymėjo, kad [...].

(116)  Pažymėtina, kad CRa nekompensuojamos išlaidos, susijusios su jos finansuota informavimo kampanija, nes šios išlaidos nėra priemonės, apie kurią pranešta, dalykas.

(117)  Darant prielaidą, kad 50 EUR suma (tokia pati suma, kokia taikoma Italijoje) namų ūkiams yra subsidija priimančiajai įrangai įsigyti ir kad valstybės subsidiją (kuponą) naudotų 50 % namų ūkių (mokėdami koncesijos mokestį), išlaidos sudarytų 83 mln. EUR (neįskaitant platinimo išlaidų). 50 EUR suma yra mažesnė už minimalią technologiškai neutralaus televizoriaus priedėlio kainą ir sudaro apie 20 % standartinio sertifikuoto televizoriaus kainos.

(118)  Žemos socialinės ir ekonominės padėties namų ūkiams skirti kuponai galėtų sudaryti 37 mln. EUR (remiantis ES vertinimu, į tą kategoriją patektų 22 % namų ūkių), neįtraukiant kuponų platinimo išlaidų.

(119)  Pirmojo etapo trukmė (nuo 2017 m. iki 2019 m. spalio mėn.) buvo grindžiama: a) pakankamai laiko namų ūkiams pritaikyti (priėmimo įrangai, antenų sistemų reguliavimui, atsižvelgiant į pakankamus paslaugų teikėjų pajėgumus ir derinimą); b) mažmeninės televizorių rinkos skatinimu; c) praktiniu didelių SFN tinklų statybos ir eksploatavimo patikrinimu. Antrasis etapas (2019 m. lapkričio mėn. – 2020 m. birželio mėn. arba faktiškai 2020 m. spalio mėn. dėl COVID-19), per kurį DVB-T tinklų siųstuvai buvo palaipsniui išjungti, buvo labai svarbus siekiant užtikrinti visišką transliavimo tęstinumą. Tai buvo ypač akivaizdu COVID-19 pandemijos metu.

(120)   CRa pažymėjo, kad paprašė grąžinti [0–500] mln. CZK, tačiau CTO sutiko grąžinti tik [0–250] mln. CZK (su sąlyga, kad apie tai bus pranešta Komisijai).

(121)  Aktas Nr. 563/1991 Rink. dėl apskaitos.

(122)  Pvz., „Ilgalaikė antžeminio transliavimo vizija“, 2015 m. lapkričio mėn., DVB projektas.

(123)  CDG (CRa patronuojamoji įmonė) turėjo spektro teises, susijusias su tinklu Nr. 3, kuriame taikomas DVB-T standartas, tačiau jai nereikėjo eksploatuoti pereinamojo laikotarpio tinklo, o CRa valdytame pereinamojo laikotarpio tinkle Nr. 12 buvo užtikrintas lygiagretus tinklų Nr. 2 ir Nr. 3 turinio transliavimas.

(124)   2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles, (OL L 248, 2015 9 24, p. 9).

(125)   2021 m. rugsėjo 16 d. Sprendimas Komisija / Belgija ir Magnetrol International, C-337/19 P, EU:C:2021:741, 58–60 punktai.

(126)   2000 m. rugsėjo 12 d. Sprendimas Pavlov ir kt., sujungtos bylos C-180/98 iki C-184/98, EU:C:2000:428, 74 punktas; 2006 m. sausio 10 d. Sprendimas Cassa di Risparmio di Firenze SpA ir kt., C-222/04, EU:C:2006:8, 107 punktas.

(127)  – Žr. 1987 m. birželio 16 d. Sprendimo Komisija / Italija, 118/85, EU:C:1987:283, 7 punktą; 1998 m. birželio 18 d. Sprendimas Komisija / Italija, C-35/96, EU:C:1998:303, 36 punktą; 2000 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Pavlov ir kt., sujungtos bylos C-180/98 iki C-184/98, EU:C:2000:428, 75 punktą.

(128)  Žr. EPaC sprendimo 1 straipsnį.

(129)  Žr. EPaC sprendimo 4 straipsnį.

(130)  Žr. EPaC sprendimo 6 straipsnį. „Valstybės narės, kai tinkama bei vadovaudamosi Sąjungos teise , gali užtikrinti, kad perėjimo prie spektro naudojimo ar spektro naudojimo perskirstymo tiesioginės sąnaudos, ypač tenkančios galutiniams naudotojams, būtų tinkamai, nedelsiant ir skaidriai kompensuojamos, siekiant, inter alia, palengvinti perėjimą prie efektyviau spektrą naudojančių technologijų. Atitinkamos valstybės narės prašymu Komisija gali pateikti rekomendacijas dėl tokio kompensavimo, siekiant sudaryti palankias sąlygas perėjimui prie spektro naudojimo.“

(131)   2009 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Puffer, C-460/07, EU:C:2009:254, 70 punktas.

(132)   1996 m. liepos 11 d. Sprendimas SFEI ir kt., C-39/94, EU:C:1996:285, 60 punktas; 1999 m. balandžio 29 d. Sprendimas Ispanija / Komisija, C-342/96, EU:C:1999:210, 41 punktas.

(133)   2018 m. balandžio 26 d. Sprendimas Cellnex Telecom SA ir Telecom Castilla-La Mancha SA / Komisija, sujungtos bylos C-91/17 ir C-92/17 P, EU:C:2018:284, 111 punktas.

(134)   2016 m. birželio 30 d. Sprendimas Belgija / Komisija, C-270/15 P, EU:C:2016:489, 35–36 punktai.

(135)   2006 m. kovo 23 d. Sprendimas Enirisorse SpA / Sotacarbo SpA, C-237/04, EU:C:2006:197, 48 punktas.

(136)   2016 m. liepos 14 d. Bendrojo Teismo sprendimo Vokietija / Komisija, T-143/12, EU:T:2016:406, 132 punktas.

(137)   2019 m. rugpjūčio 2 d. atnaujintame ADL tyrime pateikiamas kiekybinis išlaidų, kurias paskirtų spektro dažnių turėtojams reikėtų kompensuoti pagal kitą teisinį pagrindą, įvertinimas (žr. tyrimo 4.5.1 skirsnio 4 lentelę „Paskirtų spektro dažnių turėtojų išlaidos – teisės aktų nulemtos išlaidos“). Remiantis tuo tyrimu, išlaidos padalijamos į išlaidas, kurios patiriamos pagal ECA 27 straipsnio 6 dalies a–d punktus kaip teisinį pagrindą [esamų įrenginių techninis pritaikymas, likutinės kapitalo sąnaudos ir išmontavimas], ir išlaidas, kurių teisinis pagrindas yra Skaitmeninis pakeitimas [pereinamojo laikotarpio tinklai ir trikdžių pašalinimas]. Tačiau tai taip pat rodo, kad išlaidos, tinkamos kompensuoti pagal priemonę, apie kurią pranešta (t. y. Skaitmeninį pakeitimą), viršija išlaidas, tinkamas finansuoti pagal ECA, jei spektro skyrimas būtų pakeistas iki jų galiojimo laikotarpio.

(138)   2018 m. gruodžio 12 d. Sprendimas C(2018) 8356 final, SA.47258 (2017/N) – Vokietija, DTT platformų spektro perkėlimas atlaisvinus 700 MHz dažnių juostą (toliau – Komisijos sprendimas SA.47258), https://ec.europa.eu/competition/state_aid/cases/271860/271860_2038548_133_2.pdf; 2019 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimas SA.51080 (2018/N) – Ispanija, Garso ir vaizdo transliacijų perdavimo pagalba audiovizualinių paslaugų teikėjams (toliau – Komisijos sprendimas SA.51080), https://ec.europa.eu/competition/state_aid/cases1/201934/279519_2089801_104_2.pdf.

(139)  Žr. 2015 m. birželio 4 d. Sprendimo Komisija / MOL, C-15/14 P, ECLI:EU:C:2015:362, 60 punktą.

(140)  Žr. 2017 m. gruodžio 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Comunidad Autónoma de Galicia ir Retegal / Komisija, C-70/16 P, ECLI:EU:C:2017:1002, 61 punktą.

(141)   Ex multis, 2016 m. birželio 30 d. Sprendimas Belgija / Komisija, C-270/15 P, EU:C:2016:489, 50 punktas.

(142)  DVB-S – skaitmeninis palydovinis vaizdo transliavimas – tai technologinis standartas, taikomas perduodant vaizdo transliacijas per palydovą. DVB-S1 yra modernizuota, naujesnė standarto versija.

(143)  Žr., pavyzdžiui, 2006 m. sausio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Cassa di Riparmio di Firenze, C-222/04, EU:C:2006:8, 136–138 punktus.

(144)  Žr. 2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimo Port de Bruxelles ir kt. / Komisija, T-674/17, EU:T:2019:651, 179 punktą.

(145)   1980 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Philip Morris, 730/79, EU:C:1980:209, 11 punktas; 2000 m. birželio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Alzetta, sujungtos bylos T-298/97, T-312/97 ir kt., EU:T:2000:151, 80 punktas.

(146)   2005 m. kovo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimas Heiser, C-172/03, EU:C:2005:130, 55 punktas.

(147)  Remiantis Čekijos valdžios institucijų pateikta išversta Skaitmeninio pakeitimo redakcija, jame nurodyta: „Kai Komisijoje vykdomos procedūros dėl valstybės pagalbos, susijusios su faktiškai ir efektyviai patirtų išlaidų sumos nustatymu arba išmokėjimu, laikoma, kad tai prašymas priimti prejudicinį sprendimą.“

(148)   2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Arriva Italia ir kt., C-385/18, EU:C:2019:1121, 36 punktas.

(149)  2016 m. strategijos II dalies 1 punkto c papunktis. 2016 m. liepos 20 d. Čekijos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 648.

(150)   2020 m. rugsėjo 22 d. Sprendimas Austrija / Komisija, C-594/18 P, EU:C:2020:742, 19 punktas.

(151)  Perėjimas prie DVB-T2 lėmė kanalų skaičiaus padidėjimą ir signalo kokybės pagerėjimą (pereita nuo SD prie HD), kaip teigiama straipsnyje „BNE su džiaugsmu praneša, kad jos narė Čekijos České Radiokomunikace (CRA) jau užbaigė perėjimą nuo DVB-T prie DVB-T2 ir atlaisvino 700 MHz dažnių juostą“, 2020 m. lapkričio 13 d., paskelbta adresu https://broadcast-networks.eu/transition-to-dvb-t2-completed-in-the-czech-republic/ (žiūrėta 2022 m. vasario 4 d.).

(152)   M7 Group pradės Čekijoje diegti mokamą DTT, https://www.broadbandtvnews.com/2020/08/31/m7-group-to-launch-czech-pay-dtt/ (žiūrėta 2022 m. kovo 8 d.).

(153)  Žr. 2002 m. gegužės 14 d. Sprendimo Graphischer Maschinenbau / Komisija, T-126/99, EU:T:2002:116, 44 punktą: „[...] siekdama įvertinti, ar buvo skatinimo elementas, Komisija turėjo atsižvelgti į tikslią kompetentingų nacionalinių institucijų pranešimų ir aktų formą ir pobūdį, taip pat į kitus susijusius veiksnius [...]“.

(154)  Galima apskaičiuoti, kad prieš priimant Skaitmeninį pakeitimą CRa patyrė apie 6 % visų tinklo Nr. 2 lygiagretaus transliavimo eksploatavimo išlaidų (t. y. 13 % visos vienalaikio transliavimo trukmės 46 % vietovių). Pagal Techninės pertvarkos planą (žr. 49 konstatuojamąją dalį ir 56 išnašą) CRa pradėjo lygiagretų transliavimą iki Skaitmeninio pakeitimo priėmimo 12-oje didelės galios siųstuvų iš 26 siųstuvų tinkle Nr. 2 (t. y. 46 % teritorijų) ir ne ilgiau kaip keturis mėnesius iki Skaitmeninio pakeitimo priėmimo (t. y. nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2017 m. liepos mėn.) iš 30,8 mėn. trukmės lygiagretaus transliavimo tinkle Nr. 2 (t. y. 4 / 30,8 = 13 % trukmės).

(155)   2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimas Achemos Grupė ir Achema / Komisija, T-417/16, EU:T:2019:597, 84 punktas.

(156)  Žr. 2018 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.47258 (2017/N) – Spektro perkėlimas Vokietijoje, 700 MHz, C(2018) 8356 final; 2019 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos SA.51080 – Ispanija – Garso ir vaizdo signalų perdavimo pagalba audiovizualinių paslaugų teikėjams, C(2019) 5764 final.

(157)  Tiksli rinkos dalis ir DTT rinkos sumažėjimas Slovakijoje yra konfidencialūs duomenys.

(158)  Žr. Sprendimo byloje SA.55953 12 ir 64 konstatuojamąsias dalis: „Slovakijos DTT rinkos mažėjimo tendencija: 2013 m. DTT rinkos dalis buvo maždaug [10–20 %], o 2022 m. – [0–10 %] (žr. 9 konstatuojamąją dalį), o tai reiškia, kad santykinė DTT rinkos dalis sumažėjo maždaug [45–55 %]. [...] Nedidelė DVB-T2 skverbtis Slovakijoje: remiantis Slovakijos valdžios institucijų skaičiavimais, dauguma namų ūkių (apie 80 %) DVB-T2 televizijos imtuvus įrengs tik po 2024 m.“

(159)  2019 m. Česká televize biudžetas buvo apie 260 mln. EUR. Česká televize finansuojama iš televizijos koncesijos mokesčių, kuriuos moka visi namų ūkiai ir teisės subjektai, turintys televizorių ar bet kokį televizijos signalų imtuvą. Televizijos mokesčiai yra pagrindinis finansavimo šaltinis, kurį papildo reklama ir kita veikla (šaltinis – History — English Pages — Česká televize ).

(160)  Žr., pavyzdžiui, 2018 m. gruodžio 11 d. Direktyvos (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas, (OL L 321, 2018 12 17, p. 36–214) 23 konstatuojamąją dalį.

(161)  Vienalaikio transliavimo laikotarpio trukmė vertinama skirsnyje dėl proporcingumo (5.3.2.4 skirsnis).

(162)  Iš sprendimo pradėti procedūrą 64 konstatuojamojoje dalyje pateiktos lentelės matyti, kad maždaug 1,7 ir 1,8 mln. asmenų, gaunančių televizijos paslaugas per Mux21 ir Mux22, būtų nukentėję nuo kišimosi, jei operatoriai būtų bandę įrengti didelius SFN taikydami ne DVB-T2, o DVB-T.

(163)  Vienalaikio transliavimo laikotarpio trukmė įvertinta 5.3.2.4 skirsnyje.

(164)  Tai būtų susiję su CRa (naudojimo teisė baigė galioti 2021 m. gegužės 11 d.) ir Digital Broadcasting (naudojimo teisė baigė galioti 2022 m. kovo 4 d.). Komisija pažymi, kad tai būtų susiję su dviem privačiais pagalbos gavėjais, kurie turėjo statyti ir eksploatuoti pereinamojo laikotarpio tinklus, ir nebūtų taikoma visuomeninei transliuotojai Česká televize bei privačiam operatoriui CDG, kuris yra vienintelis operatorius, neprivalėjęs statyti ir eksploatuoti pereinamojo laikotarpio tinklo.

(165)  Konkurso dėl teisių naudoti radijo dažnius 700 MHz ir 3 400–3 600 MHz dažnių juostose suteikimo aukciono etape gauta 5 596 mln. CZK (apie 223 mln. EUR) (PRESS RELEASE: CTU has completed the auction of frequencies in 700 MHz and 3 400–3 600 MHz bands | Český telekomunikační úřad (gov.cz)).

(166)  Pereinant nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo taip pat reikėjo, kad paslaugų įmonės atnaujintų antenas namų ūkiuose. DVB-T2 tinklų diegimas ir stabilizavimas, palyginti su DVB-T diegimu, negali pateisinti trukmės skirtumo – 6 mėnesiai ir 19,5 mėnesio.

(167)   2010 m. lapkričio 17 d. Komisijos sprendimas byloje dėl valstybės pagalbos N 671b/2009 – Slovakija: perėjimas prie skaitmeninės televizijos transliavimo Slovakijoje, C(2010) 7690 final, (OL C 039, 2011 2 8). Žr. 17 išnašą: „Numatoma trukmė – iki 12 mėnesių. Tačiau Slovakijos valdžios institucijos pažymėjo, kad jos sutrumpins vienalaikio transliavimo laikotarpį iki 6 mėnesių, jei pasirodys, kad trumpesnis vienalaikio transliavimo laikotarpis yra patenkinamas.“

(168)  Kalbant apie kapitalo sąnaudas, vienas iš pagrindinių DVB tinklo elementų yra siųstuvai. Bendros siųstuvų nuosavybės išlaidos apskaičiuojamos 10 metų laikotarpiui. Šaltinis: 2014 m. GatesAir – Broadcast Transmission Systems – Efficiency and Total Cost of Ownership .

(169)  Vidutinė pereinamojo laikotarpio tinklų eksploatavimo trukmė buvo 19,5 mėn. (tinklas Nr. 11 – Česká televize), 31 mėn. (tinklas Nr. 12 – CRa) ir 24 mėn. (tinklas Nr. 13 – DB) (50 konstatuojamoji dalis). Tai reiškia, kad priemone, apie kurią pranešta, siekiama kompensacijos už maždaug 32 % (Česká televize), 51 % (CRa) ir 40 % (DB) įrangos nusidėvėjimą (remiantis penkerių metų apskaitiniu gyvavimo laikotarpiu). Tačiau faktinis įrangos nusidėvėjimas pereinamojo laikotarpio tinkluose (remiantis bent 10 metų naudojimo trukme) sudarė tik maždaug pusę to, t. y. atitinkamai 16 % Česká televize, 26 % CRa ir 20 % DB.

(170)  Žr., pavyzdžiui, FTA kanalus, įtrauktus į Movistar Plus (Telefonica) pasiūlą Ispanijoje (šaltinis – Canales de TV incluidos en el nuevo Movistar Plus+).


ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2026/962/oj

ISSN 1977-0723 (electronic edition)