(1)

2025 m. kovo 14 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis arba Kinija) kilmės adipo rūgšties. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2025 m. sausio 28 d. bendrovių „Lanxess Deutschland GmbH“ ir „Radici Chimica S.p.A“ (toliau – skundo pateikėjai) pateiktą skundą. Skundą pateikė Sąjungos adipo rūgšties pramonė, kaip ji suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/1041 (3) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

(4)

Pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį, 2025 m. spalio 16 d. Komisija šalims pateikė siūlomų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie dempingo skirtumų ir skirtumų, tinkamų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, skaičiavimą. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl skaičiavimų tikslumo.

(5)

Pastabų pateikė du atrinkti eksportuojantys gamintojai – „Tangshan Zhonghao Chemical Co., Ltd“, Tangšanas, Kinija („Zhonghao“) ir „Chongqing Huafon Chemical Co., Ltd“, Čongčingas, Kinija („Huafon“), abu nurodę, kad skaičiuojant normaliąją vertę padaryta techninė klaida. Atlikus analizę, šioms pastaboms buvo pritarta. Be to, Komisija atkreipė dėmesį į skaičiavimo klaidą, susijusią su garų lyginamojo dydžio apskaičiavimu. Komisija atitinkamai perskaičiavo dempingo skirtumus.

(6)

Kita „Zhonghao“ pastaba buvo susijusi ne su skaičiavimų tikslumu, o su vandens lyginamojo dydžio apskaičiavimo metodika. Todėl ji buvo apsvarstyta po laikinųjų priemonių atskleidimo ir aptarta šio reglamento 55 konstatuojamojoje dalyje.

(7)

2025 m. lapkričio 13 d. Komisija Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/2287 (4) (toliau – laikinasis reglamentas) importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės adipo rūgščiai nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(8)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas, (toliau – pirminis faktų atskleidimas), per laikinojo reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą rašytinius pareiškimus ir savo nuomonę dėl negalutinių išvadų pateikė skundo pateikėjai, „Allnex Italy s.r.l“ („Allnex“) ir „COIM S.p.A. Chimica Organica“ (COIM), du adipo rūgšties naudotojai ir atrinkti Kinijos gamintojai „Zhonghao“ ir „Huafon“.

(9)

Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Klausymas surengtas su „Allnex“.

(10)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Priimdama galutines išvadas Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, patikslino savo negalutines išvadas.

(11)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi importuojamai Kinijos kilmės adipo rūgščiai ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą, (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo.

(12)

Šalims, kurios to prašė, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Po galutinio faktų atskleidimo prašymų išklausyti negauta.

(13)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 7–11 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(14)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos gamintojų, nesusijusių importuotojų ir eksportuojančių gamintojų atrankos negauta, laikinojo reglamento 12–17 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(15)

Kadangi jokių pastabų dėl klausimyno atsakymų ir tikrinamųjų vizitų negauta, laikinojo reglamento 18–21 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(16)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 1.7 skirsnyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(17)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 2 skirsnyje, šiame tyrime nagrinėjamas produktas – adipo rūgštis, dar vadinama heksano dirūgštimi, kurios Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (CAS) numeris yra 124-04-9 ir kurios KN kodas šiuo metu yra 2917 12 00 (toliau – tiriamasis produktas).

(18)

Nagrinėjamasis produktas – Kinijos Liaudies Respublikos kilmės adipo rūgštis, kurios KN kodas šiuo metu yra ex 2917 12 00 (TARIC kodas 2917 12 00 10), (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(19)

Kadangi jokių pastabų dėl panašaus produkto ir produkto apibrėžtosios srities negauta, laikinojo reglamento 26–28 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(20)

Kadangi pastabų dėl normaliosios vertės nustatymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį negauta, laikinojo reglamento 29–36 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(21)

Kadangi jokių pastabų dėl didelių iškraipymų buvimo negauta, patvirtinami laikinojo reglamento 37–81 konstatuojamosiose dalyse pateikti nustatyti faktai.

(22)

Kadangi jokių pastabų dėl tipiškos šalies pasirinkimo negauta, patvirtinami laikinojo reglamento 82–94 konstatuojamosiose dalyse pateikti nustatyti faktai.

(23)

Nustačius laikinąsias priemones, suinteresuotosios šalys pateikė pastabų dėl tinkamų nevalyto cikloheksano, garo, vandens ir darbo jėgos lyginamųjų dydžių. Be to, Komisija aptiko ir vėliau ištaisė techninę klaidą, padarytą apskaičiuojant dujų lyginamąjį dydį.

(24)

Pirminiame etape Komisija konstatavo, kad yra dvi cikloheksano kaip šalutinio produkto rūšys: grynas ir nevalytas. Grynas cikloheksanas paprastai yra 99 % grynumo (iki 99,9 %), t. y. toks, kokio reikia adipo rūgščiai gaminti. Cikloheksaną, kurio grynumas mažesnis nei 99 % (ir kuris nėra tinkamas tiesiogiai naudoti adipo rūgščiai gaminti), Komisiją pavadino „nevalytu“, kad atskirtų jį nuo gryno, rafinuoto cikloheksano.

(25)

Skundo pateikėjai tvirtino, kad lyginamasis dydis, kurį Komisija naudojo nevalytam cikloheksanui, buvo neteisingas, nes 1) nevalytas cikloheksanas neturi nustatytos išorės rinkos kainos ir paprastai juo neprekiaujama kaip preke ir 2) Komisijos taikyta metodika buvo neteisingai grindžiama tomis pačiomis Kinijos kainomis / sąnaudomis, kurios laikytos pernelyg iškraipytomis, kad jomis būtų galima remtis iš pradžių apskaičiuojant normaliąją vertę, ir dėl to atliekant šį tyrimą buvo taikoma 2 straipsnio 6a dalis.

(26)

Komisija su šiais teiginiais nesutiko. Per šį tyrimą Komisija gavo atrinktų bendrovių įrodymus, kad tiriamuoju laikotarpiu jos nesusijusioms bendrovėms pardavė didelį nevalyto cikloheksano kiekį, ir juos patikrino. Taigi buvo patvirtinta, kad mažesnio nei 99 % grynumo cikloheksanas tiriamuoju laikotarpiu buvo parduodamas kaip toks.

(27)

Atlikus tyrimą taip pat patvirtinta, kad mažesnio nei 99 % grynumo cikloheksanas taip pat gali būti naudojamas įvairiais būdais. Jis gali būti naudojamas cheminiams procesams, kuriuose didžiausias grynumas nėra būtinas, pvz., kaip tirpiklis, dažų nuėmiklis, angliavandenilių mišinių kompaundavimo komponentas (kai grynumas gali siekti vos 90 %) (5), arba gali būti toliau distiliuojamas, kad būtų pasiektas didesnis grynumas. Mažesnį grynumo lygį ir galimą tolesnio distiliavimo poreikį atspindi mažesnė nevalyto cikloheksano rinkos vertė, palyginti su grynu cikloheksanu.

(28)

Kaip nurodė skundo pateikėjai, nėra nustatyto (tarptautinio) šio šalutinio produkto lyginamojo dydžio, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis gali būti skirtingos sudėties ir grynumo. Todėl pirminiame etape nevalyto cikloheksano lyginamajam dydžiui nustatyti Komisija naudojo pačių bendrovių nevalyto ir gryno cikloheksano kainos santykį ir jį pritaikė nevalyto cikloheksano lyginamajam dydžiui (laikinojo reglamento 107 konstatuojamoji dalis).

(29)

Dėl laikinajame reglamente pateiktos formuluotės skundo pateikėjams kilo abejonių dėl to, ką Komisija naudojo šiam lyginamajam dydžiui nustatyti, – cikloheksano sąnaudas ar kainą. Komisija patvirtina, kad iš tiesų lyginamasis dydis buvo pagrįstas kainų skirtumu, t. y. kiekvienos atrinktos bendrovės gryno cikloheksano ir nevalyto cikloheksano pardavimo kainų santykiu.

(30)

Skundo pateikėjai savo pastabose tvirtino, kad Komisija šiam lyginamajam dydžiui nustatyti neturėjo naudoti Kinijos bendrovių kainų, nes nustačius, kad Kinijos vidaus rinkos sąnaudos ir kainos yra iškraipytos, tyrimas buvo grindžiamas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi. Todėl, skundo pateikėjų teigimu, rėmimasis Kinijos adipo rūgštį gaminančios bendrovės dviejų iškraipytų kainų santykiu negali būti laikomas teisėta koregavimo metodika.

(31)

Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad bendras Kinijos ekonomikos iškraipymas nedaro poveikio nevalyto ir gryno cikloheksano kainų santykiui. Tyrimus atliekant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį naudojama ta pati metodika, pvz., dėl vartojamųjų priemonių ir pridėtinių išlaidų, kai pagal Komisijos nusistovėjusią praktiką tokie elementai išreiškiami žaliavų sąnaudų, pagrįstų Kinijos bendrovių sąnaudomis, procentine dalimi, kuri tuomet pritaikoma neiškraipytoms sąnaudoms.

(32)

Skundo pateikėjai taip pat tvirtino, kad kadangi, jų nuomone, nevalyto cikloheksano lyginamojo dydžio nustatymo metodika yra klaidinga, Komisija turėtų arba rasti kitą metodą tokiam lyginamajam dydžiui nustatyti, arba apskritai neatsižvelgti į šį šalutinį produktą. Tačiau skundo pateikėjai nepateikė jokios alternatyvos tokiam lyginamajam dydžiui, nes, jų teigimu, šis produktas neturi išorinės komercinės vertės. Be to, kadangi, kaip nurodyta 26 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą patvirtinta, kad nevalytas cikloheksanas iš tiesų turi komercinę vertę ir buvo faktiškai parduodamas nesusijusioms šalims, į šį šalutinį produktą negalima neatsižvelgti.

(33)

Atsižvelgiant į tai, kad: i) nevalytas cikloheksanas yra prekinis produktas, kurį abi atrinktos Kinijos bendrovės parduoda nesusijusiems pirkėjams, ir dėl to jo vertė gali būti įrodyta; ii) nei skundo pateikėjai, nei kuri nors kita šalis nepasiūlė alternatyvios nevalyto cikloheksano lyginamojo dydžio nustatymo metodikos, Komisija skundo pateikėjų tvirtinimus atmetė.

(34)

Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjai pakartojo savo tvirtinimus dėl nevalytam cikloheksanui naudoto tariamai neteisingo lyginamojo dydžio. Visų pirma jie pakartojo, kad nėra nustatytos nevalyto cikloheksano išorės rinkos kainos ir kad Komisijos taikyta metodika buvo grindžiama iškraipytomis Kinijos kainomis ir sąnaudomis.

(35)

Komisija pažymėjo, kad šiuose tvirtinimuose tik pakartojami pirminiame etape jau pateikti ir laikinojo reglamento 25–33 konstatuojamosiose dalyse išnagrinėti argumentai. Skundo pateikėjai nepateikė jokių naujų įrodymų, taip pat išsamiau nepagrindė savo teiginių ir neatsakė į pirminiu etapu bei galutinio faktų atskleidimo etapu Komisijos padarytas išvadas.

(36)

Visų pirma skundo pateikėjai neginčijo Komisijos išvados, kad tiriamuoju laikotarpiu abi atrinktos Kinijos bendrovės nevalytą cikloheksaną pardavė dideliais kiekiais nesusijusiems pirkėjams, o tai rodo, kad produktas turi komercinę vertę. Jos taip pat nepateikė jokios alternatyvios metodikos, kaip nustatyti nevalyto cikloheksano kaip šalutinio produkto lyginamąjį dydį.

(37)

Be to, skundo pateikėjai nepaneigė Komisijos paaiškinimo, kad nevalyto ir gryno cikloheksano kainų santykio naudojimas yra tinkama koregavimo metodika. Konkrečiau, jie neįrodė, kad tokiam santykiui esminį poveikį darytų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį nustatyti iškraipymai.

(38)

Negavusi jokių naujų argumentų ar įrodymų ir atsižvelgdama į tai, kad skundo pateikėjai nesureagavo į laikinojo reglamento 25–33 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus Komisijos argumentus, Komisija patvirtino savo išvadas.

(39)

Todėl skundo pateikėjų tvirtinimai buvo atmesti.

(40)

„Zhonghao“ tvirtino, kad garui taikytas lyginamasis dydis jos bendrovei buvo neteisingas, nes lyginamasis dydis buvo grindžiamas gamtinių dujų naudojimu garui gaminti, o „Zhonghao“ naudojo anglis. Savo tvirtinimui pagrįsti bendrovė po pirminio faktų atskleidimo pateikė patikrinamų įrodymų. Konkrečiau, bendrovė pateikė informacijos apie naudojamų anglių rūšį, jų šilumingumą, naudojimo normą, garui gaminti naudojamo gamybos proceso tipą ir jo techninių specifikacijų, įskaitant šilumos temperatūrą ir slėgį, įrodymus, taip pat keletą kitų patikrinamų faktų. Komisija priėmė šį tvirtinimą ir naudodama pateiktą informaciją perskaičiavo garo lyginamąjį dydį. Taip gautas „Zhonghao“ lyginamasis dydis buvo [250–300] RMB už garo MT. Atsižvelgiant į šį naują lyginamąjį dydį perskaičiuoti dempingo skirtumai.

(41)

Po galutinio faktų atskleidimo „Zhonghao“ pateikė papildomų pastabų dėl apskaičiuojant garo sąnaudas anglims naudoto lyginamojo dydžio. Nors bendrovė palankiai įvertino tai, kad Komisija anglis pripažino kaip tinkamą šilumos gamybos išteklių, ji teigė, kad lyginamasis dydis, kuriuo remtasi, tebėra netinkamas, nes jis esą buvo grindžiamas importo duomenimis, kuriuose anglys nebuvo suskirstytos pagal skirtingas jų rūšis.

(42)

Konkrečiau, „Zhonghao“ tvirtino, kad lyginamasis dydis, nustatytas remiantis importo statistiniais duomenimis pagal SS kodą 2701 12 , apima ir koksines anglis, ir energines anglis, todėl pervertina bendrovės faktiškai naudojamų anglių, kurios, jos teigimu, yra tik energinės anglys, kainą.

(43)

Komisija pirmiausia pažymi, kad tvirtinimas dėl bendrovės naudojamų anglių lyginamojo dydžio specifiškumo buvo pateiktas labai vėlyvame tyrimo etape. Bendrovė šio klausimo nekėlė nei po pirmojo, nei po antrojo pranešimo dėl gamybos veiksnių, taip pat po pirminio faktų atskleidimo, nors aptariamas metodinis elementas tais įvairiais tyrimo etapais bendrovei jau buvo atskleistas. Komisija argumentus vis dėlto išnagrinėjo, tačiau konstatavo, kad dėl jų metodikos nereikia peržiūrėti.

(44)

Komisija priminė, kad kadangi dėl didelių iškraipymų, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, nėra patikimų vidaus rinkos kainų, normalioji vertė turi būti apskaičiuota remiantis tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius. Šiuo atžvilgiu tinkamas šaltinis yra tinkamos tipiškos šalies importo statistiniai duomenys, nes jie atitinka atitinkamas gamybos ir pardavimo sąnaudas tinkamoje tipiškoje šalyje.

(45)

Komisija taip pat pažymėjo, kad pasirinkta naudoti duomenis pagal SS kodą 2701 12 , nes šis kodas sietinas su išsamiausiu lygiu, lengvai prieinamu patikimuose duomenų rinkiniuose. Tai, kad tokie duomenys gali apimti skirtingas produktų pakategores, savaime nereiškia, kad lyginamasis dydis yra netinkamas, visų pirma tais atvejais, kai nėra išsamesnių ir nuolat prieinamų duomenų.

(46)

Be to, „Zhonghao“ neįrodė, kad skirtingų rūšių anglių įtraukimas į pasirinktą SS kategoriją konkrečiomis bylos aplinkybėmis iš esmės iškraipytų lyginamąjį dydį. Bendrovės argumentai grindžiami bendrais koksinių ir energinių anglių kainų skirtumais pasauliniu lygmeniu, tačiau jais neįrodoma, kad konkretūs Komisijos naudoti importo duomenys nėra tipiški kalbant apie garui gaminti naudojamų anglių rūšį.

(47)

Dėl siūlomos alternatyvos, t. y. Pasaulio banko „Pink Sheet“ (6), Komisija laikėsi nuomonės, kad tai nėra tinkamesnis lyginamasis dydis. Tokie duomenys rodo orientacines tarptautines kainų tendencijas, tačiau jie nėra pagrįsti importo į tipišką šalį sandoriais ir gali neatspindėti konkrečių produkto savybių, šilumingumo ar rinkos sąlygų, susijusių su bendrovės naudojamais gamybos ištekliais.

(48)

Be to, naudojant atrinktų tarptautinių kainų eilučių vidurkį, kaip siūlo „Zhonghao“, būtų sukurtas papildomas prielaidų ir koregavimų lygmuo ir taip sumažintas lyginamojo dydžio patikimumas ir skaidrumas, kitaip nei naudojant faktinius importo statistinius duomenis.

(49)

Gavusi prašymą pateikti papildomos informacijos apie anglių pirkimą, bendrovė pateikė informaciją, iš kurios matyti, kad per TL ji pirko devynių skirtingų rūšių anglis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pranešta apie daug skirtingų anglių rūšių ir į tai, kad nėra pakankamai išsamios ir patikrinamos informacijos, pagal kurią jas būtų galima atskirti, Komisija negalėjo nustatyti konkrečioms rūšims skirtų lyginamųjų dydžių. Neturėdama tokios informacijos ir kadangi nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad naudojant vidutinį lyginamąjį dydį būtų iš esmės iškraipyta padėtis, Komisija manė esant tikslinga remtis iš pradžių nustatytu lyginamuoju dydžiu.

(50)

Neturėdama pakankamai pagrįstų įrodymų, kad jos naudojamas lyginamasis dydis yra netinkamas arba kad siūloma alternatyva būtų patikimesnė ir tipiškesnė, Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(51)

„Huafon“ pakartojo laikinojo reglamento 101 konstatuojamojoje dalyje pateiktus tvirtinimus, kad vandeniui taikytas lyginamasis dydis buvo nepagrįstai didelis, nes jam įtakos turėjo tiek didelės sausros Brazilijoje tiriamuoju laikotarpiu, tiek Komisijos naudotos vandens bendrovės „Companhia de Saneamento Básico do Estado de São Paulo“ (SABESP) privatizavimas. Komisija neginčija, kad pastaraisiais metais kai kurie Brazilijos regionai buvo paveikti sausrų, taip pat neginčija to, kad 2024 m. liepos mėn. SABESP buvo privatizuota. Tačiau „Huafon“ ir vėl nepateikė įrodymų, kad dėl šių veiksnių vandens tarifai padidėjo tiek, kad šios kainos turėtų būti laikomos nepagrįstomis naudoti kaip lyginamąjį dydį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(52)

Iš straipsnių, kuriuos „Huafon“ minėjo savo pastabose, nematyti, kad sausra ar privatizavimas būtų lėmę didesnes kainas. Straipsnyje apie sausras ir gamtos gaisrus (7) paaiškintas poveikis Amazonės gyventojams, ypač moterims, taip pat jų pasėliams ir ūkiniams gyvūnams. Tame straipsnyje neminimas kainų padidėjimas, o „Huafon“ taip pat nepateikė kitų kiekybinių išaugusių kainų įrodymų, leidžiančių lyginamąjį dydį laikyti nepagrįstu.

(53)

Dėl kainų padidėjimo privatizavus SABESP minimas straipsnis (8) buvo paskelbtas 2023 m. balandžio mėn., taigi anksčiau, nei įvyko privatizavimas, ir su tuo įvykiu nėra susijęs. Iš tiesų, kaip nurodyta tame pačiame straipsnyje, SABESP vandens kainą paprastai kasmet didina dėl „infliacijos, efektyvumo koeficiento, kokybės indekso, tarifų peržiūros ir kompensacinio sureguliavimo“. Kalbant apie privatizavimo poveikį kainoms, San Paulo aplinkos, infrastruktūros ir logistikos sekretorius pareiškė, kad vandens tarifai dėl privatizavimo veikiausiai ne tik sumažės, bet regiono valdžia taip pat nustatys jų viršutinę ribą, kad nedidėtų gyventojų išlaidos (9). „Huafon“ minimas straipsnis, kuriame teigiama, kad ateityje vandens tarifai gali padidėti 200 %, paskelbtas 2024 m. gruodžio mėn., taigi nėra susijęs su tiriamuoju laikotarpiu, kurio duomenimis grindžiamas lyginamasis dydis. Iš tiesų panašu, kad pirmasis kainų pakėlimas (reguliarus metinis infliacija grindžiamas pakėlimas) po SABESP privatizavimo įvyko tik 2026 m. sausio 1 d., t. y. po tiriamojo laikotarpio (10).

(54)

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių „Huafon“ tvirtinimai dėl vandens lyginamojo dydžio buvo atmesti.

(55)

„Zhonghao“ tvirtino, kad į Komisijos naudotą vandens lyginamąjį dydį buvo įtrauktas 6,9030 % mokestis. Bendrovė teigė, kad šis mokestis turėtų būti išskaičiuotas iš lyginamojo dydžio, nes pačios „Zhonghao“ vandens sąnaudos taip pat buvo nurodytos be mokesčių. Tačiau „Zhonghao“ nurodytas PIS/Cofins mokestis – tai vandens bendrovių faktiškai sumokėti mokesčiai, kurie nėra grąžinami ar kompensuojami. Taigi už vandenį Brazilijoje mokėtina kaina yra kaina su šiuo mokesčiu.

(56)

Tuo remdamasi Komisija „Zhonghao“ tvirtinimą atmetė.

(57)

„Huafon“ pakartojo laikinojo reglamento 99 konstatuojamojoje dalyje pateiktą tvirtinimą, kad Komisijos naudotas darbo jėgos lyginamasis dydis yra nenuoseklus, nepagrįstas ir nepatikimas, nes grindžiamas keliomis duomenų bazėmis, taip pat 2023 m. nacionaliniais statistiniais duomenimis. Bendrovės teigimu, Komisija turėjo naudoti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 2024 m. duomenų bazę, o ne pagal gamintojų kainų indeksą atnaujintus IBGE (Instituto Brasileiro de Geografia a Estatistica) 2023 m. statistinius duomenis, kartu duomenis apie vidutinį darbo valandų skaičių imdama iš TDO duomenų bazės. „Huafon“ teigė, kad būtų nuosekliau kaip darbo užmokesčio ir dirbtų valandų skaičiaus šaltinį naudoti tik vieną duomenų bazę ir šiuo atžvilgiu rėmėsi ankstesniu Komisijos tyrimu, kuriame laikytasi tokio požiūrio.

(58)

Tačiau „Huafon“ minimame tyrime (dėl tam tikrų alkilfosfatų esterių) taikyta lygiai tokia pati metodika kaip ir šiame bei kituose tyrimuose (11): pagal kainų indeksą atnaujinti IBGE darbo užmokesčio duomenys, kartu naudojant TDO pateiktus darbo valandų duomenis. Alkilfosfatų esterių byloje buvo paaiškinta, kad naudoti IBGE duomenis (nors jie ir pasenę ir todėl atnaujinti pagal kainų indeksą) kartu su TDO duomenimis yra patikimiau, nei naudoti tik TDO duomenis (12). TDO duomenys nebuvo tokie išsamūs kaip IBGE, nes TDO rinko suvestinius viso gamybos sektoriaus duomenis, neatsižvelgdama į bendrovių dydį ir veiklos pogrupį, todėl Komisija laikė, kad IBGE yra patikimesnis duomenų šaltinis neiškraipytoms darbo sąnaudoms nustatyti. Atliekant šį tyrimą IBGE duomenys naudoti remiantis panašiu loginiu pagrindu: TDO duomenų bazėje pateikiami apibendrinti viso chemijos sektoriaus duomenys, o IBGE duomenys yra susiję konkrečiai su organinėmis cheminėmis medžiagomis, įskaitant adipo rūgštį. Be to, TDO duomenų rinkinyje neatsižvelgiama į tokius elementus kaip Brazilijoje darbuotojų gaunamas tryliktas atlyginimas arba visas socialines korekcijas.

(59)

Tuo remdamasi Komisija šį teiginį atmetė.

(60)

Po pirminio faktų atskleidimo Komisija atkreipė dėmesį į dvi technines klaidas, susijusias su garų lyginamojo dydžio apskaičiavimu. Ištaisius šias klaidas gautas lyginamasis dydis – 4,25 CNY už dujų m3. Atsižvelgiant į šį naują lyginamąjį dydį perskaičiuoti dempingo skirtumai.

(61)

Kadangi jokių pastabų dėl eksporto kainos negauta, patvirtinami laikinojo reglamento 130–132 konstatuojamosiose dalyse pateikti nustatyti faktai.

(62)

„Huafon“ pakartojo pirminiame etape pateiktą ir laikinojo reglamento 3.5.1 skirsnyje nagrinėtą tvirtinimą, kad, siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, iš tipiško gamintojo PBA išlaidų turėtų būti išskaičiuotos platinimo išlaidos. „Huafon“ teigė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies įžanginiame sakinyje tyrimą atliekančiai institucijai, t. y. Komisijai, aiškiai nustatyta pareiga užtikrinti sąžiningą palyginimą. Taigi, kaip teigia „Huafon“, Komisija turėjo įrodyti, kad į PBA išlaidas nebuvo įtrauktos platinimo išlaidos.

(63)

Komisija pažymėjo, kad nors pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies įžanginį sakinį iš tiesų reikalaujama, kad Komisija atliktų sąžiningą palyginimą, pareiga įrodyti, kokius koregavimus reikia atlikti, kad palyginimas būtų teisingas, tenka šalims, prašančioms atlikti tokius koregavimus. Savo pastabose „Huafon“ tai pripažino. Todėl logiška, kad būtent šalis, prašanti PBA išlaidas pakoreguoti dėl platinimo išlaidų, turi įrodyti, kad Komisija tokias išlaidas įtraukė į PBA išlaidas, naudotas normaliajai vertei apskaičiuoti.

(64)

„Huafon“ teigimu, „Rhodia Brasil“ finansinėse ataskaitose esanti antraštė „receitas (despesas) operacionais“ „paprastai“ apima platinimo išlaidas. Tačiau „Huafon“ nepateikė įrodymų, kad į Komisijos naudotas PBA išlaidas iš tikrųjų buvo įtrauktos platinimo išlaidos ir kad platinimo išlaidos nepriklauso gamintojo kainų EXW sąlygomis lygiui. „Huafon“ neįrodė, kad dėl Komisijos naudotų išlaidų PBA išlaidų suma tuo prekybos lygiu nebūtų buvusi pagrįsta, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Todėl normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį. Taigi šis tvirtinimas buvo atmestas.

(65)

Kaip aprašyta 40 ir 60 konstatuojamosiose dalyse, atsižvelgdama į suinteresuotųjų šalių tvirtinimus, Komisija peržiūrėjo dempingo skirtumus.

(66)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(67)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės, Sąjungos gamybos ir atitinkamos Sąjungos rinkos nustatymo negauta, laikinojo reglamento 147–154 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(68)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 155–159 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(69)

Kadangi pastabų dėl importo iš nagrinėjamosios šalies negauta, laikinojo reglamento 160–162 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(70)

Kadangi jokių pastabų dėl priverstinio kainų mažinimo ir kainų slopinimo dėl importo iš Kinijos negauta, laikinojo reglamento 163–169 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(71)

Kadangi jokių pastabų dėl bendrųjų pastabų dėl žalos nagrinėjimo negauta, laikinojo reglamento 170–174 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(72)

COIM pakartojo inicijavimo metu pateiktą ir laikinojo reglamento 177 konstatuojamojoje dalyje jau aptartą tvirtinimą, kad Sąjungos pramonė neturėjo pakankamai gamybos pajėgumų, kad būtų galėjusi patenkinti visą Sąjungos adipo rūgšties paklausą. COIM teigė, kad laikinojo reglamento 177 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad 2022 m. bendri gamybos pajėgumai sumažėjo maždaug 100 000 tonų, tačiau nenurodė, kuriam Sąjungos gamintojui šis sumažėjimas priskirtinas. Kadangi vienas iš Sąjungos gamintojų kaip tik apie tokio masto savo adipo rūgšties gamybos sumažinimą viešai paskelbė 2023 m. vasario mėn., COIM išreiškė abejonių dėl pajėgumų apskaičiavimo, rodančio, kad gamyba sumažėjo dar 2022 m., teisingumo. Be to, COIM tvirtino, kad vertindama nepakankamos pasiūlos tikimybę Komisija neatsižvelgė į labai svarbų pokytį, t. y. BASF paskelbtą gamyklos Liudvigshafene uždarymą nuo 2025 m. pabaigos, reiškiantį didelį nuolatinį Sąjungos gamybos pajėgumų praradimą.

(73)

Komisija priminė, kad Sąjungos pramonės pajėgumai buvo nustatyti remiantis apibendrintais atrinktų Sąjungos gamintojų ir kitų Sąjungos gamintojų, įskaitant BASF, klausimyno atsakymų duomenimis. COIM nurodyta viešai prieinama informacija neprieštarauja laikinajame reglamente pateiktiems duomenims, visų pirma bendrai gamybos pajėgumų mažėjimo tendencijai ir mastui nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(74)

Kalbant apie paskelbtą BASF gamyklos Liudvigshafene uždarymą iki 2025 m. pabaigos reikia pažymėti, kad šis laikotarpis nepatenka į tiriamąjį laikotarpį, todėl Komisija netikrino informacijos apie makroekonominių rodiklių, įskaitant Sąjungos suvartojimą, raidą. Vis dėlto, remiantis turima vieša informacija (13), praneštas uždarymas 2025 m. daro poveikį ne tik adipo rūgšties, bet ir jos galutinės grandies produktų, t. y. ciklododekanono (CDon) ir ciklopentanono (CPon), gamybai. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis BASF produkcijos [maždaug 60–70 %] nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo skirta uždarajam naudojimui / pardavimui, galima daryti prielaidą, kad uždarius gamyklą Sąjungos paklausa sumažėtų panašia dalimi. Darant prielaidą, kad Sąjungos suvartojimas sumažėjo dalimi, atitinkančia BASF praneštą 2024 m. uždarąjį naudojimą / uždarąjį pardavimą, apskaičiuota, kad likę Sąjungos gamintojai vis tiek būtų pajėgūs patenkinti visą apskaičiuoto Sąjungos suvartojimo paklausą. Net darant prielaidą, kad Sąjungos suvartojimas nesikeis, likusi Sąjungos pramonė vis tiek galėtų patenkinti didžiąją dalį apskaičiuoto Sąjungos suvartojimo paklausos. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad COIM nepateikė jokių įrodymų, kad uždarius BASF gamyklą atsirastų tiekimo trūkumas. Be to, kaip nurodyta laikinojo reglamento 5.2.1 skirsnyje, yra ir alternatyvių adipo rūgšties šaltinių kitose trečiosiose šalyse, kaip antai Brazilijoje, Pietų Korėjoje ir JAV. Galiausiai, atsižvelgiant į nedidelį muitų lygį ir turimus nepanaudotus pajėgumus Kinijoje, manoma, kad nustačius muitus importas iš Kinijos į Sąjungą tęsis. Todėl, remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija paliko galioti laikinojo reglamento 175–178 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas dėl Sąjungos pramonės gamybos pajėgumų nagrinėjamuoju laikotarpiu. Kalbant apie laikotarpį nuo 2025 m., Komisija laikėsi nuomonės, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina teiginio dėl pasiūlos trūkumo, net ir remiantis didžiausiu Sąjungos suvartojimo įverčiu.

(75)

Kadangi jokių pastabų dėl pardavimo apimties ir rinkos dalies negauta, laikinojo reglamento 179–183 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(76)

Kadangi jokių pastabų dėl augimo negauta, laikinojo reglamento 184 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(77)

Kadangi jokių pastabų dėl užimtumo ir našumo negauta, laikinojo reglamento 185–187 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(78)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 188–189 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(79)

Kadangi jokių pastabų dėl kainų Sąjungos pramonės vieneto sąnaudų negauta, laikinojo reglamento 190–193 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(80)

Kadangi jokių pastabų dėl darbo sąnaudų negauta, laikinojo reglamento 194–195 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(81)

Kadangi jokių pastabų dėl atsargų negauta, laikinojo reglamento 196–197 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(82)

Kadangi jokių pastabų dėl finansinių rodiklių negauta, laikinojo reglamento 198–203 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(83)

Kadangi daugiau jokių pastabų, susijusių su išvadomis dėl žalos, negauta, laikinojo reglamento 204–207 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(84)

Kadangi jokių pastabų dėl importo dempingo kaina poveikio negauta, laikinojo reglamento 208–212 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(85)

Kadangi jokių pastabų dėl importo iš trečiųjų šalių negauta, laikinojo reglamento 213–216 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(86)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės eksporto negauta, laikinojo reglamento 217–219 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(87)

Kadangi jokių pastabų dėl sąnaudų didėjimo negauta, laikinojo reglamento 220–222 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(88)

Kadangi jokių pastabų dėl priežastinio ryšio negauta, laikinojo reglamento 223–230 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(89)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 231–233 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(90)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 234–236 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(91)

Kadangi jokių pastabų dėl priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis negauta, laikinojo reglamento 237–245 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(92)

Kadangi jokių pastabų dėl skirtumo, kuris būtų tinkamas Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, nagrinėjimo negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 246–247 konstatuojamosios dalys.

(93)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti tokius galutinius antidempingo muitus:

(94)

Kadangi jokių pastabų dėl laikinojo reglamento 249 konstatuojamosios dalies negauta, ji patvirtinama.

(95)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų negauta, laikinojo reglamento 250–254 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(96)

Kadangi jokių pastabų dėl nesusijusių importuotojų interesų negauta, laikinojo reglamento 255–261 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(97)

COIM tvirtino, kad vertindama Sąjungos interesus Komisija neatsižvelgė į didėjančią Sąjungos pramonės koncentraciją. COIM teigė, kad dėl naujausių pokyčių sumažėjo Sąjungos gamintojų skaičius, taigi jau ir taip labai koncentruotoje rinkoje sumažėjo ir tiekimo šaltinių. Šiuo atžvilgiu COIM paminėjo BASF gamyklos Liudvigshafene uždarymą 2025 m., tai, kad BASF įsigijo likusias „DOMO Chemicals“ turimas jų bendrosios įmonės „Alsachimie JV“ akcijas, ir tai, kad privataus kapitalo įmonė „Lone Star“ įsigijo „Radici“. Todėl 2025 m. Sąjungos gamintojų skaičius sumažėjo nuo tiriamuoju laikotarpiu buvusių keturių iki trijų po tiriamojo laikotarpio.

(98)

COIM taip pat teigė, kad laikinojo reglamento 267 konstatuojamojoje dalyje pateikta Komisijos išvada, kad naudotojai vidutiniškai veikia pelningai ir išliktų pelningi net taikant didžiausius muitus, todėl turėtų sugebėti absorbuoti kainų didėjimą, buvo nepakankamai paaiškinta ir nepagrįsta. Kalbant tiksliau, COIM teigė, kad Komisija neatsižvelgė į nepalankią konkurencinę padėtį, su kuria susidurtų Sąjungos naudotojai, palyginti su trečiųjų šalių gamintojais. Šiuo atžvilgiu COIM pakartojo savo tvirtinimus dėl neigiamo poveikio, kurį muitai turėtų naudotojų konkurencingumui galutinės grandies produktų rinkoje, kaip aprašyta laikinojo reglamento 264 konstatuojamojoje dalyje.

(99)

Dėl koncentracijos Sąjungos rinkoje Komisija mano, kad šis tvirtinimas nepagrįstas, nes nepateikta jokių jį pagrindžiančių įrodymų, kad Sąjungos gamintojų skaičiui sumažėjus nuo keturių iki trijų bus padarytas neigiamas poveikis naudotojų interesams, išskyrus turimų pajėgumų sumažėjimą, kuris jau aptartas 4.4.2.1 skirsnyje. Šiuo atžvilgiu Komisija mano, kad Sąjungos gamintojų skaičiaus sumažėjimas nuo keturių iki trijų savaime nėra požymis, kuriuo remiantis būtų galima konstatuoti, kad muitų nustatymas prieštarauja Sąjungos interesams.

(100)

Priešingai, Komisija mano, kad šie pokyčiai yra ekonominių sunkumų, su kuriais Sąjungos pramonė susiduria dėl nesąžiningos konkurencijos, kurią lemia importas dempingo kaina iš Kinijos, pasekmė. Vykdomas reorganizavimas ir įsigijimai atspindi Sąjungos pramonės pastangas prisitaikyti ir išlikti konkurencingai, taigi rodo jos atsparumą.

(101)

Dėl naudotojų padėties ir galutinės grandies rinkos analizės, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 262 ir 263 konstatuojamosiose dalyse, Komisija atsižvelgė į visą naudotojų pateiktą informaciją, kuria remiantis buvo galima išsamiai įvertinti priemonių poveikį. Išanalizavus septynis klausimyno atsakymus (respondentams tenka maždaug 91 % bendradarbiaujančių naudotojų nagrinėjamojo produkto importo apimties), įskaitant COIM atsakymus, nustatyta, kad net jei adipo rūgšties kaina padidėtų dėl muitų kitiems eksportuotojams (ir darant prielaidą, kad naudotojai iš KLR pirks tiek pat, kiek nurodė pirkę tiriamuoju laikotarpiu), vidutiniškai naudotojai vis tiek veiks pelningai, kiek tai susiję su produktais, kurių sudėtyje yra adipo rūgšties. Yra daug įvairių produktų, kurių sudėtyje yra adipo rūgšties, ir priemonių poveikis skirtingiems produktams gali būti nevienodas, tačiau sprendimas, ar dėl Sąjungos interesų reikia imtis veiksmų, grindžiamas visų skirtingų interesų, kaip visumos, įskaitant Sąjungos pramonės ir naudotojų ar importuotojų interesus, vertinimu. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 269 konstatuojamojoje dalyje, nors naudotojų sąnaudos gali padidėti, visų pirma kai adipo rūgštis bus toliau perkama iš Kinijos, mažai tikėtina, kad dėl priemonių jie taptų nuostolingi, tačiau, kita vertus, labai tikėtina, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonė būtų visiškai išstumta iš rinkos, todėl atsirastų priklausomybė nuo importo iš Kinijos, o tai akivaizdžiai prieštarautų Sąjungos interesams. Todėl COIM tvirtinimai buvo atmesti.

(102)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad jokių kitų tvirtinimų negauta, 262–269 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(103)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 270 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog priemonių nustatymas importuojamai Kinijos kilmės adipo rūgščiai neatitiktų Sąjungos interesų.

(104)

„Allnex“ paprašė taikyti galutinio naudojimo išimtį pagal Sąjungos muitinės kodekso (14) 254 straipsnį dėl adipo rūgšties naudojimo miltelinio dengimo poliesterio dervoms (toliau – PPCR) gaminti.

(105)

„Allnex“ tvirtino, kad, gaminant PPCR, tinkamo adipo rūgšties pakaitalo nėra, o muitai padarytų neproporcingą žalą galutinės grandies gamintojams, kurie daugiausia yra mažosios ir vidutinės įmonės. „Allnex“ tvirtino, kad, remiantis rinkos tyrimų duomenimis, rengiama daug naujų antidempingo tyrimų dėl kitų žaliavinių cheminių medžiagų, dėl kurių bendro poveikio „Allnex“ veikla taptų nepelninga. Ji taip pat paaiškino, kad PPCR gamintojų apsauga būtų ES tvarumo politikos dalis, nes tai yra pavyzdinis aplinkai nekenksmingos paviršiaus apdailos produktas, nes jam būdingas mažas lakiųjų organinių junginių kiekis, didelis energijos vartojimo efektyvumas ir nuopurškų regeneravimas. Galiausiai „Allnex“ taip pat teigė, kad PPCR taikoma galutinio naudojimo išimtis nepakenktų muitų veiksmingumui, nes PPCR sudaro labai nedidelę visos adipo rūgšties paklausos Sąjungoje dalį.

(106)

Komisija išnagrinėjo bendrovės „Allnex“ pateiktą informaciją bei įrodymus ir konstatavo, kad PPCR gaminti bendrovei „Allnex“ nereikia specialios rūšies ar tipo adipo rūgšties, todėl ją įsigyti gali iš bet kurio Sąjungos ar bet kurios kitos trečiosios šalies gamintojo. Kitaip tariant, nebuvo įrodymų, kad „Allnex“ adipo rūgštį galėtų įsigyti tik iš Kinijos arba iš konkretaus tiekėjo. Be to, išanalizavusi klausimyno atsakymus ir remdamasi per klausymą pateiktomis pastabomis, Komisija konstatavo, kad adipo rūgščiai nustatyti muitai turėtų nedidelį poveikį „Allnex“ pelningumui. Šiuo atžvilgiu svarbu paaiškinti, kad šio (ir bet kurio kito) antidempingo tyrimo išvados turi būti grindžiamos byloje turimais (ir patikrinamais) įrodymais. Todėl Komisija mano, kad įtariamas galimų būsimų tyrimų poveikis ir sąsaja su platesniais Sąjungos politikos tikslais yra tik hipotetiniai ir nepagrįsti patikrinamais įrodymais. Taigi, atliekant muitų poveikio analizę į šias aplinkybes nebuvo galima atsižvelgti. Todėl Komisija atmetė prašymą taikyti galutinio naudojimo išimtį.

(107)

Po galutinio faktų atskleidimo „Allnex“, remdamasi tais pačiais argumentais, kurie jau buvo pateikti ir aprašyti 105 konstatuojamojoje dalyje, pakartojo savo prašymą taikyti galutinio naudojimo išimtį. Be to, „Allnex“ nurodė, kad Komisija nenagrinėjo jos alternatyvaus pasiūlymo dėl kvotų sistemos.

(108)

Dėl prašymo taikyti galutinio naudojimo išimtį Komisija mano, kad nebuvo pateikta jokių naujų argumentų, kurie paneigtų 106 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas pagrindines jos vertinimo išvadas, kuriomis remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas. Todėl Komisija šios pozicijos nekeitė. Kaip nurodyta 103 konstatuojamojoje dalyje, dėl pasiūlymo taikyti kvotų sistemą Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog antidempingo muitų nustatymas importuojamai Kinijos kilmės adipo rūgščiai neatitiktų Sąjungos interesų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija taip pat išnagrinėjo naudotojų ir importuotojų padėtį, kuri išsamiai aptarta laikinojo reglamento 7.3 skirsnyje, todėl muitų koregavimas nustatant kvotas yra nereikalingas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(109)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad Sąjungos pramonė būtų apsaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina daromos žalos.

(110)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinės antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(111)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Taigi šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės tiriamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos negali būti taikomos, todėl tokiam produktui turėtų būti taikoma visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui nustatyta muito norma.

(112)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (15). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, kuria remiantis galima įrodyti, kad šis pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pasikeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(113)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visiems kitiems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės produktams taikomas antidempingo muitas.

(114)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(115)

Jeigu labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, visų pirma po to, kai nustatomos atitinkamos priemonės, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti vengimo tyrimą, jei tenkinamos inicijavimo sąlygos. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(116)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(117)

Eksportuojantys gamintojai, kurie tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą, turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos, kad jiems būtų taikoma neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta antidempingo muito norma. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jei tenkinamos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad: i) tiriamuoju laikotarpiu jis neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą; ii) jis nėra susijęs su eksportuojančiu gamintoju, kuris tai darė, ir iii) jis vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais.

(118)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos dydį, garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų laikinuoju reglamentu, sumos turėtų būti galutinai surenkamos, neviršijant šiuo reglamentu nustatytų lygių.

(119)

Kaip minėta 1.2 skirsnyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą tiriamąjį produktą.

(120)

Tyrimo galutiniame etape buvo vertinami registruojant importą surinkti duomenys. Komisija analizavo, ar tenkinami pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies kriterijai, kad būtų galima atgaline data surinkti galutinius muitus.

(121)

Pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punktą, atgaline data muitai gali būti surenkami, be kita ko, tada, kai greta tiriamuoju laikotarpiu žalą sukėlusio importo lygio nustatomas dar ir žymus importo augimas. Tačiau iš Komisijos analizės matyti, kad, be importo lygio, dėl kurio tiriamuoju laikotarpiu buvo padaryta žala, importas toliau reikšmingai nedidėjo Atlikdama šią analizę Komisija vidutinę mėnesinę nagrinėjamojo produkto importo apimtį tiriamuoju laikotarpiu per laikotarpį nuo mėnesio, einančio po šio tyrimo inicijavimo, iki paskutinio viso mėnesio prieš laikinųjų priemonių nustatymą (t. y. 2025 m. balandžio–spalio mėn.) palygino su vidutine mėnesine importo apimtimi tuo pačiu tiriamojo laikotarpio laikotarpiu (t. y. 2024 m. balandžio–spalio mėn.). Palyginus nustatyta, kad importo apimtis sumažėjo nuo vidutiniškai 9 621 tonos per mėnesį iki 7 774 tonų per mėnesį. Panašios tendencijos nustatytos lyginant vidutinę mėnesinę importo apimtį 2025 m. balandžio–spalio mėn. ir bendrą vidutinę mėnesinę importo apimtį per visą TL, kai vidutinė importo apimtis sumažėjo nuo 8 590 tonų per mėnesį per TL iki 7 774 tonų per mėnesį.

(122)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad viena iš galutinio muito taikymo atgaline data sąlygų registracijos laikotarpiu nebuvo įvykdyta.

(123)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (16) 109 straipsnį, jeigu suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(124)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,