(1)

2025 m. augimo sezonu Bulgarijoje vyravo itin nepalankios oro sąlygos. Visų pirma nuo birželio mėn. antrosios pusės iki rugpjūčio mėn. pabaigos Bulgarijoje labai pablogėjo agrometeorologinės sąlygos – kilo didelės sausros ir karščio bangos. Užsitęsę karšti ir sausi orai neigiamai paveikė saulėgrąžų ir kukurūzų derlių;

(2)

2025 m. augimo sezonu Estijoje sąlygos buvo ypač nepalankios, o sezonas prasidėjo pavasario šalnomis, kurios paveikė daugelį vietovių. Šalti orai tęsėsi visą augimo sezoną, juos lydėjo neįprastai gausūs krituliai, o šalčiai kaitaliojosi su netikėtai aukšta temperatūra. Šios nepalankios sąlygos turėjo neigiamą poveikį vasarinių kviečių, paprastųjų miežių, pašarinių žirnių, vasarinių rapsų, bulvių ir kultūrinių augalų, priskiriamų vaisių ir daržovių sektoriui, derliui;

(3)

2025 m. augimo sezonu Vengrijoje oro sąlygos buvo nepalankios. Birželio–rugpjūčio mėn. temperatūra buvo labai aukšta ir trūko vandens, todėl pasėliai patyrė didelį karščio stresą. Tai neigiamai paveikė cukrinių kukurūzų, melionų, dvispalvių sorgų, aliejinių ridikų, paprastųjų ir kietųjų kukurūzų derlių;

(4)

nors esama požymių, kad panašūs pavojingi meteorologiniai reiškiniai vyksta visoje Sąjungoje dėl apskritai su klimato kaita susijusios rizikos žemės ūkiui didėjimo, šių reiškinių intensyvumas Bulgarijoje, Estijoje ir Vengrijoje buvo išskirtinis ir padarė žalos dideliam dirbamam plotui ir reikšmingai produkcijos daliai;

(5)

dėl šių pavojingų meteorologinių reiškinių žemės ūkiui padaryta didelė žala, su tokiais reiškiniais susidūrę Bulgarijos, Estijos ir Vengrijos ūkininkai prarado pajamų, o žemės ūkio valdų ekonominiam gyvybingumui iškilo pavojus;

(6)

todėl reikėtų priimti išskirtinę priemonę, kuria būtų sprendžiamos konkrečios po tų pavojingų meteorologinių reiškinių ir gaivalinių nelaimių Bulgarijoje, Estijoje ir Vengrijoje iškilusios problemos;

(7)

dėl pavojingų meteorologinių reiškinių žemės ūkio produktų gamintojų patirta didelė žala ir ekonominiai nuostoliai yra konkreti problema pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 221 straipsnį ir jos negalima lengvai išspręsti priemonėmis, kurių imamasi pagal to reglamento 219 arba 220 straipsnį. Padėtis nėra konkrečiai susijusi su nustatytu unikaliu rinkos sutrikimu ar tikslia tokio sutrikimo grėsme. Ji taip pat nesusijusi su priemonėmis, kuriomis būtų kovojama su gyvūnų ligų plitimu ar vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai;

(8)

Bulgarijai, Estijai ir Vengrijai skiriamos sumos turėtų būti nustatytos visų pirma atsižvelgiant į atitinkamą tų valstybių narių svorį Sąjungos žemės ūkio sektoriuje, remiantis tiesioginėms išmokoms taikomomis grynosiomis viršutinėmis ribomis, nustatytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 (2) V priede, taip pat pavojingų meteorologinių reiškinių poveikiu tose valstybėse narėse;

(9)

Bulgarija, Estija ir Vengrija turėtų paskirstyti pagalbą veiksmingiausiais kanalais, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į nukentėjusių ūkininkų patiriamų sunkumų ir faktinės ekonominės žalos mastą. Jos turėtų užtikrinti, kad nukentėję ūkininkai būtų galutiniai pagalbos gavėjai ir būtų vengiama bet kokio rinkos ar konkurencijos iškraipymo;

(10)

kadangi Bulgarijai, Estijai ir Vengrijai skirtos sumos tik iš dalies sumažintų nukentėjusių ūkininkų patiriamus ekonominius sunkumus, šioms valstybėms narėms turėtų būti leista suteikti papildomą nacionalinę paramą nukentėjusiems ūkininkams šiame reglamente nustatytomis sąlygomis;

(11)

siekiant Bulgarijai, Estijai ir Vengrijai suteikti lanksčių galimybių skirstyti pagalbą atsižvelgiant į nukentėjusių ūkininkų aplinkybes, joms turėtų būti leista ją sumuoti su kita parama, finansuojama Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, užtikrinant, kad nukentėję ūkininkai negautų kompensacijos permokos;

(12)

kad būtų išvengta kompensacijos permokų, Bulgarija, Estija ir Vengrija turėtų atsižvelgti į paramą, suteiktą pagal kitas nacionalines ar Sąjungos paramos priemones arba privačias schemas siekiant reaguoti į atitinkamus ekonominius nuostolius;

(13)

atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pagalbos sumos nustatytos eurais, ir siekiant užtikrinti, kad parama būtų skiriama vienodomis sąlygomis ir vienu metu, būtina nustatyti euro kaip nacionalinės valiutos neįsivedusiai valstybei narei – šiuo atveju – Vengrijai – skirtos sumos konvertavimo datą. Kadangi šiame reglamente galutinis pagalbos paraiškų pateikimo terminas nenumatytas, taikant Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/127 (3) 30 straipsnio 3 dalį tikslinga laikyti, kad šiame reglamente nustatytoms sumoms taikomą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra šio reglamento įsigaliojimo data;

(14)

siekiant užtikrinti šios išskirtinės priemonės veiksmingumą, paramos gavėjai turėtų greitai gauti skubią finansinę paramą. Be to, turėtų būti užtikrinta, kad biudžetas būtų stebimas laiku, o žemės ūkio rezervas būtų nuolat stebimas ir veiksmingai naudojamas, taip kuo labiau padidinant jo prieinamumą ir sustiprinant gebėjimą greitai reaguoti į kylančias krizes. Todėl tikslinga nustatyti tinkamumo finansuoti datą, iki kurios valstybės narės turi išmokėti šią paramą paramos gavėjams. Visi po šios datos atlikti mokėjimai turėtų būti laikomi neatitinkančiais Sąjungos finansavimo reikalavimų;

(15)

todėl Sąjunga turėtų finansuoti Bulgarijos, Estijos ir Vengrijos patirtas išlaidas pagal šią išskirtinę priemonę tik tada, jei jos patirtos iki tam tikros leidžiamos datos. Todėl šiai išskirtinei priemonei skirta parama turėtų būti išmokėta iki 2026 m. rugsėjo 30 d.;

(16)

kadangi po 2026 m. rugsėjo 30 d. atlikti mokėjimai jokiomis aplinkybėmis nebebus laikomi atitinkančiais reikalavimus, Deleguotojo reglamento (ES) 2022/127 5 straipsnio 2 dalis, kurioje numatytas proporcingas pasibaigus terminui išmokėtų mėnesinių išmokų mažinimas, netaikoma;

(17)

Bulgarija, Estija ir Vengrija turėtų pateikti Komisijai išsamią informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą, kad Sąjunga galėtų stebėti šiuo reglamentu nustatytos priemonės veiksmingumą;

(18)

siekiant užtikrinti, kad ūkininkai pagalbą gautų kuo greičiau, Bulgarija, Estija ir Vengrija turėtų šį reglamentą įgyvendinti nedelsiant. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(19)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,