PRIEDAS

1.   POLITIKOS APLINKYBĖS IR TIKSLAS

Energijos vartojimo efektyvumo nauda Europai yra didžiulė ir trejopa: juo prisidedama prie energetinio saugumo, energijos įperkamumo ir dekarbonizacijos.

Europos klimato teisės akte (1) pabrėžtas poreikis didinti efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos indėlį siekiant ekonomiškai efektyviai įgyvendinti tikslą – grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį sumažinti 55 %, o M. Draghi pranešime patvirtinama, kad siekiant įveikti ES konkurencingumo iššūkius būtina pasitelkti visas prieinamas technologijas ir sprendimus, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą (2). Energijos vartojimo efektyvumas yra viena švariausių ir ekonomiškai efektyviausių priklausomybės nuo energijos importo panaikinimo ir ES energijos tiekimo saugumo didinimo priemonių (3), ypač tokiomis aplinkybėmis, kai laipsniškai atsisakoma Rusijos energijos (4).

Efektyviu energijos vartojimu palaikomas spartus atsinaujinančiųjų išteklių energetikos diegimas, didinamas sistemų efektyvumas, padedama riboti papildomų elektros energijos gamybos pajėgumų poreikį, taip sumažinant elektros perdavimo ir skirstymo sąnaudas, ir sprendžiamos pajėgumų ribotumo problemos (5).

Struktūrinėmis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis ribojamas didelių ir nepastovių energijos kainų poveikis vartotojų sąskaitoms. Taigi energijos vartojimo efektyvumas prisideda prie sąskaitų už energiją mažinimo ir kovos su energijos nepritekliumi, o kartu padeda gerinti gyvenimo sąlygas ir mažinti sveikatos priežiūros išlaidas (6).

Kalbant apie pasiūlą, energijos vartojimo efektyvumo politika skatinamos technologijų ir verslo modelių inovacijos ir padedama įveikti konkurencingumo iššūkius (7). Kalbant apie paklausą, energijos vartojimo efektyvumas didina konkurencingumą, nes įmonės gali pelningai gaminti, o sumažėjus sąskaitoms už energiją sutaupytas lėšas skirti produktyvumui didinti.

Šiomis aplinkybėmis Komisija prisiėmė atnaujintą įsipareigojimą siekti energijos vartojimo efektyvumo ir 2025 m. birželio 13 d. pristatė Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų gaires (8), kur išdėstyta 10 prioritetinių ES veiksmų sričių. Viena iš šių pagrindinių sričių – dėmesys įgyvendinimo rėmimui ir supaprastinimui. Ši Komisijos rekomendacija yra šių toliau dedamų pastangų padėti valstybėms narėms suteikiant gairių ir priemonių, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir suderintas įgyvendinimas, dalis (9).

2.   TEISINIS KONTEKSTAS

Reglamento (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo 2 straipsnio 18 punkte apibrėžtas principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ grindžiamas prielaida, kad strateginėmis investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą galima sumažinti paklausą, taigi ir papildomos energijos gamybos bei infrastruktūros poreikį ir susijusius kaštus.

Principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ tikslas – kad efektyvaus energijos vartojimo sprendimai, įskaitant paklausos išteklius ir sistemos lankstumą, būtų svarstomi ir vertinami kaip potencialiai ekonomiškai efektyvesnis alternatyvus būdas tenkinti tam tikrą poreikį.

Nauja redakcija išdėstytos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos ((ES) 2023/1791) (toliau – naujos redakcijos EVE direktyva) 3 straipsnio 5 dalies a punkte reikalaujama, kad valstybės narės skatintų ir, kai reikia atlikti kaštų ir naudos analizes, užtikrintų, kad būtų taikomos kaštų ir naudos apskaičiavimo metodikos, pagal kurias būtų galima tinkamai įvertinti efektyvaus energijos vartojimo sprendimų platesnę naudą taikant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.

Pagal 3 straipsnio 6 dalį, Komisija privalo priimti gaires, kuriomis nustatoma bendra visuotinė sistema, įskaitant priežiūros, stebėsenos ir ataskaitų teikimo procedūrą, kurią valstybės narės gali naudoti kaštų ir naudos apskaičiavimo metodikoms parengti, palyginamumo tikslu, kartu paliekant valstybėms narėms galimybę prisitaikyti prie nacionalinių ir vietos aplinkybių.

Šios gairės parengtos vykdant šį reikalavimą ir yra skirtos padėti nacionalinio, regioninio, vietos lygmenų ir privačiojo sektoriaus sprendimus priimantiems asmenims taikyti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ planavimo, politikos ir pagrindinių investicijų tiek energetikos, tiek ne energetikos sektoriuose sprendimams.

Pagal naujos redakcijos EVE direktyvos 3 straipsnio 5 dalies a punktą, taikydamos principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ valstybės narės „skatina ir, kai reikia atlikti kaštų ir naudos analizes, užtikrina, kad būtų taikomos ir viešai skelbiamos kaštų ir naudos apskaičiavimo metodikos, pagal kurias būtų galima tinkamai įvertinti platesnę efektyvaus energijos vartojimo sprendimų naudą, kai tikslinga, atsižvelgiant į visą gyvavimo ciklą ir ilgalaikę perspektyvą, sistemų ir išlaidų efektyvumą, tiekimo saugumą ir kiekybinį įvertinimą visuomenės, sveikatos, ekonomikos ir poveikio klimatui neutralumo požiūriu, taip pat atsižvelgiant į tvarumo ir žiedinės ekonomikos principus, kai vykdomas perėjimas prie poveikio klimatui neutralumo“.

3.   ŠIOSE GAIRĖSE VARTOJAMI TERMINAI IR SĄVOKOS

3.1.   ES energetikos teisės aktų sistemoje apibrėžti terminai

Principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ – atliekant planavimą energetikos srityje ir priimant su politika ir investicijomis susijusius sprendimus pirmenybės teikimas alternatyvioms ekonomiškai efektyvioms energijos vartojimo efektyvumo priemonėms, kuriomis užtikrinamas didesnis energijos poreikio ir energijos tiekimo efektyvumas, visų pirma galutinių vartotojų suvartojamo energijos kiekio mažinimo ekonomiškai efektyviu būdu priemonėms, apkrovos atsako iniciatyvoms ir efektyvesnei energijos konversijai, perdavimui ir paskirstymui, sykiu užtikrinant, kad būtų pasiekti tų sprendimų tikslai (Reglamentas (ES) 2018/1999, 2 straipsnio 18 punktas).

Energijos vartojimo efektyvumas – sukurto darbo, paslaugų, prekių ar gautos energijos ir energijos sąnaudų santykis (naujos redakcijos EVE direktyvos 2 straipsnio 8 punktas).

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas dėl bet kokių technologinių, elgsenos arba ekonominių pokyčių (naujos redakcijos EVE direktyvos 2 straipsnio 10 punktas).

Energetikos sistema – sistema, visų pirma skirta energetikos paslaugoms teikti, siekiant patenkinti galutinio naudojimo sektorių energijos – šilumos, kuro ir elektros – poreikį (naujos redakcijos EVE direktyvos 2 straipsnio 3 punktas).

Galutinės energijos suvartojimas – visa energija, tiekiama pramonės, transporto, įskaitant tarptautinėje aviacijoje suvartojamą energiją, namų ūkių, viešųjų ir privačių paslaugų, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir kitiems galutinio energijos suvartojimo sektoriams, išskyrus vykdant tarptautinį jūrinį bunkeriavimą suvartojamą energiją, aplinkos energiją ir energiją, tiekiamą transformavimo ir energetikos sektoriui, taip pat perdavimo ir skirstymo nuostolius, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 (10) A priede (naujos redakcijos EVE direktyvos 2 straipsnio 6 punktas).

3.2.   Kiti svarbūs šiose gairėse vartojami terminai ir sąvokos

Kaštų ir naudos analizė – procesas, kuriuo siekiama visus sprendimo padarinius įvertinti piniginiais vienetais ir kuris naudojamas siekiant pateikti rekomendaciją dėl galimybės, kurios grynoji nauda būtų didžiausia (tai dar vadinama efektyviausiu sprendimu) (11).

Daugiakriterė sprendimų analizė – analizės rūšis, teikianti galimybę atsižvelgti į platų vertinimo kriterijų spektrą, visus juos išreiškiant pradiniais jų matavimo vienetais; nereikia jų paversti pinigine išraiška taip, kaip tai reikalinga atliekant kaštų ir naudos analizę (12).

Efektyvaus energijos vartojimo sprendimai – technologijos, procesai ir praktikos metodai, kuriais ilgainiui mažinamas arba keičiamas energijos, reikalingos tokio paties lygio darbui atlikti, paslaugai suteikti ar prekėms sukurti, kiekis. Tokie sprendimai gali apimti galutinės energijos taupymą, paklausos išteklius ir sistemos lankstumą, taip pat efektyvią energijos konversiją, perdavimą ir skirstymą.

Energetikos sektoriai – sektoriai, kuriuose vykdoma energijos gamybos ir skirstymo veikla, kaip antai elektros energijos, dujų, šilumos ir kt.

Ne energetikos sektoriai – ekonomikos sritys, kuriose pagrindinė veikla nėra energijos gamyba, perdavimas, skirstymas ar pardavimas. Nors šiuose sektoriuose energija vartojama ir būtina veiklai, jų pagrindinė funkcija nėra energijos gamyba ar tiekimas. Naujos redakcijos EVE direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje pateiktas nebaigtinis ne energetikos sektorių sąrašas, pvz.: pastatų, transporto, vandens, informacinių ir ryšių technologijų (IRT), žemės ūkio ir finansų sektoriai.

Pagal Eurostato energijos balanso metodiką (13), ne energetikos sektoriai galėtų būti suprantami kaip galutinės energijos vartojimo sektoriai (Eurostato kodas FC_E). Prie tokių sektorių priskiriama pramonė (FC_IND_E), transporto sektorius (FC_TRA_E) ir kiti sektoriai (FC_OTH_E), kaip antai komercinės ir viešosios paslaugos, namų ūkiai, žemės ir miškų ūkis bei žuvininkystė. Taigi orientacinis sąrašas 3 straipsnio 1 dalyje galėtų būti tapatinamas ir su Eurostato galutinės energijos vartojimo sektoriais arba su nacionaline galutinės energijos vartojimo sektorių grupe.

Ribinės sąlygos – aiškiai nustatytos ribos, kuriose kaštų ir (platesnės) naudos aspektai yra (turi būti) vertinami atliekant kaštų ir naudos analizę, pavyzdžiui, kuriuos sektorius reikia įtraukti, ar reikia įtraukti poveikį už šalies sienų ir kokia yra vertinimo laikotarpio trukmė.

Dvigubas skaičiavimas – situacija, kai kaštų ir naudos analizėje tie patys kaštai ar nauda įskaičiuojami du kartus, pavyzdžiui, kai nauda dviejose poveikio kategorijose iš dalies sutampa ir abiejų rūšių nauda įtraukiama į analizę. Dvigubas skaičiavimas gali lemti kaštų bei naudos nuvertinimą arba pervertinimą.

Tiesioginė nauda – nauda arba poveikis tiesiogiai dėl energijos vartojimo efektyvumo priemonės, pavyzdžiui, sumažėjęs energijos poreikis (Tarptautinė energetikos agentūra, 2014).

Netiesioginė nauda – nauda ir (arba) poveikis, atsirandantys kaip tiesioginės naudos ir (arba) tiesioginio poveikio rezultatas. Pavyzdžiui, energijos sutaupymas duoda daug netiesioginės naudos, tokios kaip vartotojų perteklius, geresnė visuomenės sveikata dėl pagerėjusios oro kokybės, mažesnės energijos kainos, sumažėjęs išteklių naudojimas ir kt. (14) Netiesioginės naudos išraiška galėtų būti išleidžiamų lėšų, užimtumo ar BVP padidėjimas.

Skatinamasis poveikis (užimtumui) – poveikis, kuris atsiranda dar toliau priežastinio ryšio grandinėje kaip netiesioginio poveikio rezultatas (15). Skatinamasis poveikis užimtumui – tai darbo vietų sukūrimas dėl to, kad tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvaujantys darbuotojai išleidžia daugiau. Pavyzdžiui, jei mieste daugėja pastatų renovacijos projektų, statybininkai atlieka renovacijos darbus (tiesioginės darbo vietos), o gamintojai gamina reikalingas medžiagas (netiesioginės darbo vietos). Pavyzdžiui, teritorijose, kur yra statybvietės ir gamyklos, gali atsirasti naujų restoranų ir vaikų priežiūros įstaigų; abu pavyzdžiai yra skatinamojo poveikio darbo vietų kūrimui rezultatas.

Rikošeto efektas – situacija, kai padidėjęs efektyvumas panaudojamas daugiau prekių ir paslaugų įsigyti, o ne energijos poreikiui sumažinti. Dėl to faktinis energijos poreikio sumažėjimas gali būti mažesnis nei įverčiai, apskaičiuoti politikos rengimo etapu (16).

Jautrumo analizė atliekama siekiant suprasti, kaip modelio rezultatų neapibrėžtis priklauso nuo įvairių modelio pradinių duomenų neapibrėžties (17). Atliekant energijos vartojimo efektyvumo jautrumo analizę pradinių duomenų šaltiniai turėtų apimti energijos kainų prognozes, diskonto normas ir visus kitus kintamuosius, pasižyminčius didele neapibrėžtimi arba turinčius reikšmingą įtaką skaičiavimų rezultatams.

Socialinė diskonto norma – norma, naudojama vertinant viešosios politikos būsimus visuomeninius kaštus ir naudą. Taikant socialinę diskonto normą, ateityje susidarysiantiems kaštams ir naudai priskiriama dabartinė vertė.

3.3.   Kiti šiose gairėse naudojami priemonių rinkiniai ir koncepcijos, naudingi taikant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ valstybėse narėse

Geresnio reglamentavimo gairės – 2021 m. lapkričio mėn. Europos Komisijos tarnybų darbiniame dokumente nustatyti principai, kurių Europos Komisija laikosi rengdama, formuluodama, valdydama ir vertindama tiek naujas iniciatyvas, tiek galiojančius teisės aktus (18).

Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinys papildo geresnio reglamentavimo gaires, jame pateikiama rekomendacijų, patarimų ir geriausios praktikos pavyzdžių.

Energijos balanso vadove  (19) pateikta išsamiausia energinių produktų ir jų srautų ekonomikoje statistinė apskaita. Energijos balansas teikia galimybę naudotojams matyti bendrą iš aplinkos išgaunamos, parduodamos, transformuojamos ir galutinių vartotojų suvartojamos energijos kiekį. Tai praktinis Eurostato energijos balanso kūrimo priemonės vadovas, kur aprašoma, kaip naudotis šia priemone.

4.   ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO PLATESNĖ NAUDA

Taikant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ bus galima gauti platesnės naudos. Terminas „platesnė nauda“ reiškia įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones gaunamus socialinius, aplinkosauginius ir ekonominius rezultatus, kurie apima daugiau negu vien labiausiai tiesioginį poveikį – numatyto naudos gavėjo energijos ir su ja susijusių išlaidų sutaupymą (20). Kiti panašūs ir plačiai vartojami terminai yra „su energija nesusijusi nauda“, „papildoma nauda“ ar „daugialypė nauda“. 2014 m. Tarptautinės energetikos agentūros ataskaitoje dėl energijos vartojimo efektyvumo daugialypės naudos panaudojimo (21) atkreiptas dėmesys į šį dalyką ir pateikta išsami ne energijos aspektų, kuriems energijos vartojimo efektyvumo didinimas gali turėti (teigiamą) poveikį, apžvalga; tai pavaizduota 1 pav. (ir atsispindi 1, 2 ir 3 lentelėse). Ši ataskaita 2025 m. atnaujinta išplėtojant energijos vartojimo efektyvumo daugialypės naudos analizę (22).

1 pav.

Energijos vartojimo efektyvumo daugialypė nauda (adaptuota pagal TEA, 2025)

Siekiant tinkamai įvertinti ir nustatyti platesnę energijos vartojimo efektyvumo naudą, reikėtų atsižvelgti į tai, kur, kada ir koks poveikis pasireikš. Tai padeda tiksliau įvertinti naudą kiekybiškai ar pinigine išraiška – to reikia kaip įvesties duomenų išsamiai kaštų ir naudos analizei. Daugiau informacijos apie platesnės naudos apibrėžimą pateikta 1, 2 ir 3 lentelėse.

Platesnės naudos kategorijų nustatymas pagal sisteminį pagrindą padeda aiškiau suprasti sąveikas tarp įvairių naudos kategorijų, ypač socialinės, aplinkosauginės ir ekonominės naudos.

Socialinė nauda siejama su geresne sveikata ir komfortu dėl, pavyzdžiui, geresnės pastatų izoliacijos, šildymo ir vėsinimo sistemų, dėl kurių gali pagerėti ir patalpų bei lauko oro kokybė. Be to, sumažėjus iškastinio kuro vartojimui mažėja iš elektrinių ir iš transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis, todėl mažėja neigiamas oro taršos poveikis sveikatai. Energijos nepritekliaus mažinimas ir triukšmo sumažėjimas taip pat yra svarbus energijos vartojimo efektyvumo priemonių poveikis, paprastai priskiriamas socialinei sričiai.

Aplinkosauginė nauda reiškia platesnę naudą, paprastai gaunamą dėl sumažėjusios energijos paklausos ir vartojimo, taigi ir energijos gamybos sumažėjimo. Tokia platesnė nauda apima sumažėjusį išmetamą ŠESD kiekį ir oro taršą, taip pat geresnį energijos ir išteklių (vandens, atliekų ir žemės) valdymą.

Ekonominė nauda – su energija nesusijusi nauda, kuri daro poveikį ekonominei plėtrai. Tai, be kita ko, poveikis BVP, poveikis užimtumui, pramonės našumo didėjimas, viešojo biudžeto būklės gerinimas, energetinis saugumas, inovacijos ir konkurencingumas. Įmonėms energijos vartojimo efektyvumas padeda sumažinti energijos kiekį, reikalingą prekėms gaminti ar paslaugoms teikti. Sumažinus energijos sąnaudas, įmonėms atsiranda daugiau išteklių investuoti į savo konkurencinio pranašumo stiprinimą. Be to, darbuotojų darbo našumui daug įtakos turi fizinė darbo aplinka, konkrečiai – temperatūra, oro kokybė ir apšvietimas. Energijos vartojimo efektyvumo priemonės gali teigiamai paveikti kiekvieną iš šių kategorijų, nes sveikesnėje ir patogesnėje darbo aplinkoje našumas yra didesnis ir sumažėja darbuotojų pravaikštininkavimo (23).

Šis trimis ramsčiais grindžiamas požiūris yra paprasčiausias siekiant nustatyti platesnę naudą. Vis dėlto valstybės narės galėtų atsižvelgti ir į politinę, teisinę bei technologinę naudą (PESTLE metodas (24)).

Laikotarpiai (trumpasis, vidutinis ir ilgasis) ir apimtis yra svarbūs vertinant platesnę naudą, nes kai kuriai naudai – priklausomai nuo naudos gavėjo, suinteresuotųjų subjektų ir atitinkamo hierarchijos lygmens – išryškėti reikia laiko, o kita nauda pajuntama beveik iškart. Pavyzdžiui, po esminės gyvenamojo pastato energinės renovacijos nauda sveikatai individo lygmeniu gali būti gaunama beveik iškart. Tačiau nacionaliniu lygmeniu nauda sveikatai per tą patį laikotarpį gali būti nejuntama, o pasireikšti vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu. Todėl, norint tinkamai įvertinti ir apibendrinti platesnę su planavimo, politikos ir investavimo sprendimais susijusią naudą, būtina nustatyti laikotarpį ir taikymo sritį.

4.1.   Platesnės naudos pavyzdžiai

1, 2 ir 3 lentelėse pateikiama informacija apie įvairią platesnę efektyvaus energijos vartojimo sprendimų naudą, suskirstytą į socialinės, aplinkosauginės ir ekonominės naudos kategorijas. Šie sąrašai nebaigtiniai. Ne visa sąraše nurodyta nauda gali būti aktuali kiekvienu atveju, tačiau tai naudingi pavyzdžiai, į kuriuos vertėtų atsižvelgti rengiant kaštų ir naudos analizes.

1 lentelė

Platesnė socialinė efektyvaus energijos vartojimo sprendimų nauda

Platesnė nauda	Aprašymas
(Visuomenės) sveikata	Energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis galima pagerinti patalpų mikroklimatą ir sumažinti patalpų ir lauko oro taršą, o dėl to gali pagerėti sveikata (sergamumo ir mirtingumo rodikliai) individo ir visuomenės sveikatos lygmenimis (25). Tačiau būtina svarstyti holistinius efektyvaus energijos vartojimo sprendimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio (pvz., pakeitus langus kartais sumažėja nevaldomasis vėdinimas per plyšius, o dėl to gali padidėti drėgmė ir atsirasti pelėsis, kenkiantys sveikatai).
Patalpų (šiluminis) komfortas ir gerovė	Izoliacijos, šildymo ir vėsinimo sistemos daro poveikį gyvenimo ir darbo sąlygoms, o tai gali prisidėti prie sveikatos ir žmogaus veiklos našumo. Be to, pastato būklė, šiluminis (dis)komfortas ir (ne)galėjimas apmokėti sąskaitas už energiją gali turėti poveikį psichinei gerovei (26).
Įperkamumas ir energijos nepriteklius	Energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas gali sumažinti energijos nepriteklių, nes energetinės paslaugos tampa įperkamesnės, o tai daro poveikį ir asmenų bei namų ūkių disponuojamosioms pajamoms.
Nekilnojamojo ir kito turto vertė	Efektyviai energiją vartojantys pastatai gali daryti įtaką rinkos vertėms. Pavyzdžiui, rinkos vertė gali didėti dėl sumažėjusių energijos kaštų, atitikties nacionaliniams standartams ir pagerėjusio komforto bei sveikatos būklės. Tai susiję, pavyzdžiui, ir su nuomos rinka, galėtų kilti susirūpinimas dėl augančių nuomos kainų nuomininkams, o kartu – dėl paskirstomojo teisingumo (27).
Triukšmo, vizualinis ir apšvietimo poveikis	Efektyviai energiją vartojančių pastatų projektavimas ir izoliacija paprastai sumažina triukšmą iš išorės šaltinių ir vidaus sistemų, taip pat gali pagerėti apšvietimo sąlygos, taigi gerėja gyvenimo ir darbo sąlygos. Viešasis transportas ir efektyvesnės transporto priemonės taip pat gali padėti mažinti miesto ir eismo keliamą triukšmą. Vis dėlto kai kurios energijos vartojimo efektyvumo priemonės, priklausomai nuo tipo, vietos ir perspektyvos, gali būti suvokiamos kaip trikdymas.
Veiklos našumas	Energijos vartojimo efektyvumo priemonės daro poveikį oro kokybei, (šiluminiam) komfortui, natūraliam dienos apšvietimui, patalpų ir lauko oro taršai, o tai savo ruožtu gali paveikti žmogaus produktyvumą, pavyzdžiui, darbo vietoje ar edukacinės paskirties pastatuose (28). Produktyvumo samprata gali apimti geresnius kognityvinius gebėjimus, gebėjimą susikaupti ir darbo rezultatyvumą (29).
(25)  International Energy Agency (2025), Multiple Benefits of Energy Efficiency; European Commission: Joint Research Centre, Azzini, I., Listorti, G., Mara, T., Rosati, R., Uncertainty and sensitivity analysis for policy decision making – An introductory guide, Publications Office, 2020, https://data.europa.eu/doi/10.2760/922129; Mzavanadze, Nora. (2018b). Final report: quantifying energy poverty-related health impacts of energy efficiency, COMBI project D5.4 (final report); Urlaub, S., Grün, G. (2016). Mould and dampness in European homes and their impact on health. (26)  Ten pat. (27)  Suerkemper et al., (2022) Overall quantification and monetisation concept. MICAT – Multiple Impacts Calculation Tool (Deliverable 2.1). (28)  Thema et al., (2016), Widening the Perspective: An Approach to Evaluating the Multiple Benefits of the 2030 EU energy efficiency potential; European Commission: Joint Research Centre, Azzini, I., Listorti, G., Mara, T., Rosati, R., Uncertainty and sensitivity analysis for policy decision making – An introductory guide, Publications Office, 2020, https://data.europa.eu/doi/10.2760/922129; Mzavanadze, Nora. (2018b). Final report: quantifying energy poverty-related health impacts of energy efficiency, COMBI project D5.4 (final report). (29)  International Energy Agency (2014), Capturing the Multiple Benefits of Energy Efficiency.

2 lentelė

Platesnė aplinkosauginė efektyvaus energijos vartojimo sprendimų nauda

Platesnė nauda	Aprašymas
Poveikio klimatui neutralumas ir išmetamas ŠESD kiekis	Efektyvaus energijos vartojimo sprendimais mažinamas energijos poreikis, energijos suvartojimas ir kuro deginimas, todėl sumažėja išmetamas ŠESD kiekis. Išmetamas ŠESD kiekis ir atitinkamai jo mažinimas daro poveikį sveikatai, ekosistemoms ir visai ekonomikai (30).
Oro kokybė ir oro teršalai	Sumažėjus energijos vartojimui mažėja oro tarša iš elektrinių ir iš pramonės procesų, o tai naudinga visuomenės sveikatai ir aplinkai.
Vandens naudojimas (ir kitų gamtos išteklių valdymas)	Efektyvaus energijos vartojimo technologijos ir praktika gali turėti poveikį vandens naudojimui, nes vanduo dažnai reikalingas elektros energijos gamybai ir energijos gamybos procesams, o tai daro poveikį vandens stygiui ir konkurencijai. Energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis taip pat mažinama gamtos išteklių, kurie kitu atveju būtų reikalingi elektrinių kurui, paklausa ir kartu jų gavyba. Tai savo ruožtu daro poveikį ekosistemoms ir biologinei įvairovei (31).
Atliekos	Efektyviai vartojant energiją kai kuriomis aplinkybėmis gali sumažėti susidarančių atliekų. Gali reikėti mažiau žaliavų energijai gaminti, o efektyvesni procesai gali sumažinti atliekinių šalutinių produktų susidarymą. Tačiau dėl energijos vartojimo efektyvumo priemonių ateityje gali susidaryti ir naujų atliekų, todėl tokios priemonės turėtų būti diegiamos remiantis žiediškumo politika.
Žemės poreikis	Efektyviu energijos vartojimu mažinant energijos poreikį ir energijos gamybą galima prisidėti prie žemės poreikio, siejamo su energijos gamyba, mažinimo. Tai gali padėti išsaugoti ekosistemas ir biologinę įvairovę.
Su medžiagomis susijęs poveikis	Įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo priemones galima pasiekti efektyvesnį išteklių (medžiaginių išteklių, technologinio vandens ir t. t.) naudojimą. Be to, naudojant energiją taupančias medžiagas prisidedama prie energijos ir išteklių vartojimo mažinimo ir sumažinamas atliekų susidarymas (32).
(30)  Mzavanadze, 2018a; Thema et al., 2016; Ürge-Vorsatz et al., 2015. (31)  International Energy Agency (2014), Capturing the Multiple Benefits of Energy Efficiency. (32)  International Energy Agency (2025), Multiple Benefits of Energy Efficiency; JRC, 2020; Wagner et al., 2023.

3 lentelė

Platesnė ekonominė efektyvaus energijos vartojimo sprendimų nauda

Platesnė nauda	Aprašymas
Energetinis (energijos tiekimo) saugumas	Efektyvus energijos vartojimas gali sumažinti šalies priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių, taigi padėti stiprinti nacionalinį energetinį saugumą. Priklausomai nuo šalies aplinkybių, gali tapti aktualus poveikis tiekėjų įvairovei (33).
Konkurencingumas ir inovacijos	Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą gali skatinti technologijų ir verslo modelių inovacijas, taigi padėti įmonėms įgyti konkurencinį pranašumą rinkoje. Todėl energijos vartojimo efektyvumo didinimas gali gerinti konkurencingumą tiek įmonės, tiek visos šalies lygmeniu, nes sumažinamas ekonominei produkcijai sukurti reikalingos energijos kiekis (34).
Ekonominė veikla ir BVP	Energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis galima pagerinti sveikatą ir veiklos našumą, taip pat padidinti disponuojamąsias pajamas, todėl auga ekonominė veikla ir BVP (35). Su pirminiu priemonių įdiegimu susijęs poveikis paprastai duoda vienkartinę naudą.
Poveikis užimtumui	Investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą galima sukurti tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų vietos lygmeniu įvairiuose (statybos, gamybos, energetinių paslaugų ir kt.) sektoriuose (36). Gali pasireikšti ir skatinamasis poveikis užimtumui. Vis dėlto dalis šių darbo vietų dažnai yra tik laikina (vienkartinė) nauda (37). Taip pat svarbus yra energijos vartojimo efektyvumui pasiekti reikalingos kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumas (arba trūkumas).
Disponuojamosios pajamos	Dėl su energija susijusių kaštų sumažėjimo gali padidėti disponuojamosios pajamos, jeigu energijos vartojimo efektyvumo priemonės yra ekonomiškai efektyvios (38).
Darbuotojų (ir besimokančių asmenų) veiklos našumas	Darbo vietose, kuriose energija vartojama efektyviai, gali būti sudaromos geresnės darbo sąlygos (pvz., dėl patalpų oro kokybės pagerėjimo), o tai didina darbuotojų darbo našumą ir pasitenkinimą darbu. Tai gali turėti įtakos įmonės sėkmei ir atitinkamą ekonominį poveikį (39). Ta pati idėja tinka ir edukacinės paskirties pastatams ir besimokantiems asmenims. Taip pat reikėtų apsvarstyti, kaip besimokančio asmens veiklos našumas (ar jo trūkumas) gali paveikti juo besirūpinančio asmens veiklos našumą (pvz., pravaikštininkavimas, prezenteizmas ir t. t.) (40).
Viešasis biudžetas	Energijos vartojimo efektyvumo priemonės daro poveikį viešajam biudžetui, nes dėl jų gerėja visuomenės sveikata (pvz., mažėja išlaidos visuomenės sveikatai), kuriamos darbo vietos (pvz., pajamų mokesčių ir bedarbio pašalpų pokyčiai), mažėja viešosios išlaidos energijos vartojimui viešajame sektoriuje ir sumažėja investicijų į tiekimo infrastruktūrą poreikis (41).
Sandorio kaštai	Sandorio kaštai – tai bendros sandorio sudarymo išlaidos, kurių pobūdis ir mastas skiriasi priklausomai nuo sektoriaus ar nuo atitinkamos intervencijos, kuria didinamas energijos vartojimo efektyvumas. Sandorio kaštai yra reikšmingi energijos vartojimo efektyvumo priemonių planavimui ar kvalifikuotos darbo jėgos rengimui ir gali apimti pinigines vertes (pvz., komisinius ar mokesčius) arba nepiniginius kaštus (pvz., planavimui, deryboms ar vykdymo užtikrinimui skirtą laiką, dėl nepatogumų sugaištą laiką ar kt.) (42).
Tvarumo ir žiedinės ekonomikos aspektai	Energijos vartojimo efektyvumo priemonės yra itin svarbios klimato srities tikslams pasiekti. Jas diegiant, kai kurios technologijos savaime yra tvaresnės ir labiau atitinka žiediškumo principus nei kitos. Tokie aspektai yra reikšmingi pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.
(33)  Couder, J. (2015). Literature Review on Energy Efficiency and Energy Security, including Power Reliability and Avoided Capacity Costs. COMBI D7.1 report. Paskelbta adresu: https://combi-project.eu/wp-content/uploads/2015/09/D7.1.pdf. (34)  Tarptautinė energetikos agentūra, 2025. (35)  Copenhagen Economics, 2012; Suerkemper et al., 2022; Thema et al., 2016; Ürge-Vorsatz et al., 2015. (36)  BPIE, 2020. (37)  Tarptautinė energetikos agentūra, 2025; JRC, 2020; Suerkemper et al., 2022. (38)  Tarptautinė energetikos agentūra, 2025; Mzavanadze, 2018b; Thema et al., 2016. (39)  Mzavanadze, 2018b; Thema ir Rasch, 2018; Urlaub ir Grün, 2016. (40)  Gehrt et al., 2019. (41)  Copenhagen Economics, 2012; Thema et al., 2016. (42)  Ürge-Vorsatz et al., (2015), Literature review on Multiple Impact quantification methodologies, D2.1 report, COMBI project.

Vertinant šį poveikį kaštų ir naudos analizėje, svarbu atsižvelgti į galimą dubliavimąsi. Remiantis gautais rezultatais, galėtų atsirasti galimybė iš naujo įvertinti ir pritaikyti elementų ar poveikio rūšių sąrašą, kad jie būtų tiksliai kiekybiškai ir pinigine išraiška įvertinti. Procesą galima paspartinti, tačiau ypač pažymėtina, kad, siekiant išvengti dubliavimosi ir užtikrinti analizės pagrįstumą, būtina atlikti išsamų patikrinimą.

4.2.   Platesnės naudos kiekybinis įvertinimas ir įvertinimas pinigine išraiška

Pagal įrodymais grindžiamo politikos formavimo koncepciją (politikos formavimas remiantis nusistovėjusiais, patikimais, patikrintais ir skaidriais įrodymais) reikia plačiai įvertinti su energija susijusių investicijų kaštus ir naudą laikui bėgant ir skirtingą poveikį įvairių grupių suinteresuotiesiems subjektams. Kai atliekama siūlomos energijos vartojimo efektyvumo politikos kaštų ir naudos analizė, ji siauriausia prasme yra suvartojamos energijos kiekio sumažėjimo, palyginti su priešingos padėties ar atskaitos scenarijumi, o kai kuriais atvejais – ir išmetamo teršalų kiekio sumažėjimo įvertinimas. Vis dėlto pagal tokį požiūrį neatsižvelgiama į potencialią platesnę efektyvaus energijos vartojimo naudą (43).

Todėl šiame skirsnyje apibendrintai apžvelgiama platesnė nauda, į kurią vertėtų atsižvelgti kaštų ir naudos analizės kontekste. Pirmiausia čia aprašomas galimas energijos vartojimo efektyvumo priemonių platesnės naudos kiekybinis įvertinimas ir įvertinimas pinigine išraiška, įskaitant tinkamų vertės nustatymo metodų parinkimą, atsižvelgiant į sistemos elementus ir poveikio sritis. Toliau išdėstomi būdai į kaštų ir naudos analizę, atliekamą vertinant energijos vartojimo efektyvumo priemones, įtraukti ir įvertinti platesnę naudą neapsiribojant vien įprastine investuotojo perspektyva. Taip pat pateikiama platesnės naudos kiekybinio įvertinimo ir įvertinimo pinigine išraiška pavyzdžių.

4.2.1.   Platesnės naudos kiekybinio įvertinimo ir įvertinimo pinigine išraiška aspektai

Šiuo metu vertinti platesnę naudą yra sudėtinga, nes trūksta tyrimų ir įrodymų dėl tinkamų kiekybinio įvertinimo metodikų ir ypač įvertinimo pinigine išraiška metodikų. Vis dėlto būtina dėti pastangas tai daryti, kad būtų galima priimti įrodymais ir informacija pagrįstus politikos sprendimus.

Toliau nurodyti veiksmai padeda užtikrinti tinkamą platesnės naudos įvertinimą.

a)	Nustatyti su energijos vartojimo efektyvumo didinimu, duodančiu platesnės naudos, susijusių sprendimų grandinę. Siekiant subalansuoto vertinimo ir kad būtų išvengta šališkumo, reikėtų stengtis užtikrinti pakankamą įvairių sektorių, subjektų ir sprendimų priėmimo etapų aprėptį.

b)	Apibrėžti poveikio sritis, kurias paveiks atitinkamas sprendimas. Nustatytą platesnę naudą apibūdinti ir kokybiniu požiūriu, įskaitant priežastinius ryšius tarp tos naudos ir reikšmingų vertinamųjų baigčių.

c)	Platesnę naudą kiekybiškai išreikšti fiziniais vienetais. Fiziniai vienetai gali skirtis priklausomai nuo vertinamo poveikio. Remiantis šiuo pirminiu įvertinimu galima palyginti įvairius investavimo veiksmus.

d)

Įvertinti atskirų rūšių naudą pinigine išraiška (kai tai įmanoma), priskiriant piniginę vertę (eurais ar oficialia nacionaline valiuta) poveikiui, kurio būdingos rinkos kainos nėra, kad būtų galima apibendrinti platesnę naudą. Galima taikyti įvairius vertės nustatymo metodus, įskaitant alternatyviuosius kaštus, norą mokėti (angl. willingness to pay, WTP) arba norą priimti (angl. willingness to accept, WTA), hedoninę kainodarą, tiesioginį vertinimą rinkos verte ir kt. Šis procesas yra sudėtingas ir net prieštaringai vertinamas, priklausomai nuo to, kokia yra ta platesnė nauda (įvertinimo pinigine išraiška atžvilgiu, pvz., kai įvertinama žmogaus gyvybės kaina).

e)	Visapusiškai įvertinti platesnę naudą siekiant išvengti dalinių sutapimų ir dvigubo naudos skaičiavimo. Galėtų būti taikomas poveikio trajektorijų kartografavimo metodas visai naudai, įvairios naudos sąveikoms ir vertinamosioms baigtims, įvertintinoms pinigine išraiška, atsekti.

4, 5 ir 6 lentelėse pateikiama informacijos apie įprastus rodiklius ir prieinamus efektyvaus energijos vartojimo sprendimų platesnės socialinės, aplinkosauginės ir ekonominės naudos kiekybinio įvertinimo ir įvertinimo pinigine išraiška metodus. Pasirenkamas metodas apskritai priklauso nuo tokių veiksnių kaip turimas laikas ir ištekliai, taip pat duomenų kokybė (44). Bet kuriuo atveju, geriausia platesnę naudą įvertinti ir apie ją pranešti tiek, kiek įmanoma, net jei gaunami tik apytikriai įverčiai; tai geriau nei daryti prielaidą, kad jos vertė nulinė, nes bet kokios pastangos padeda priimti pagrįstus politikos ir investavimo sprendimus (45).

Be to, įvairių platesnės naudos kiekybinio įvertinimo ir įvertinimo pinigine išraiška priemonių ir metodikų sukurta vykdant mokslinių tyrimų projektus, įskaitant COMBI, MICAT (46), „Odyssee-Mure“ ir „Enefirst“; jomis galima remtis siekiant pagrįsti šį vertinimo procesą. Išsamesnės informacijos apie platesnės naudos kiekybinio įvertinimo metodus ir pagalbines priemones galima rasti ir Rekomendacijoje (ES) 2021/1749.

4.2.2.   Platesnės naudos kiekybinio įvertinimo ir įvertinimo pinigine išraiška metodai

Politikos formuotojams, kurie remiasi kaštų ir naudos analizėmis, turi būti prieinami patikimi kiekybiniai naudos įverčiai, kad būtų galima priimti pagrįstus politikos ir investavimo sprendimus (47). Apibrėžus ir nustačius platesnę naudą, ją reikia kiekybiškai išreikšti fiziniais vienetais. Šiam procesui naudojami įvesties duomenys, dažnai gaunami iš scenarijų tyrimų ir politikos poveikio vertinimų (48). Be to, naudojamas fizinis vienetas skiriasi priklausomai nuo to, kokia platesnė nauda vertinama.

Pagal geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį, naudos kiekybinis įvertinimas turėtų būti pradedamas „nuo objektyviausių ir patikimiausių rodiklių iki tų, kurie yra labiau hipotetiniai ir siejami su daugiau prielaidų“ (49). Kiekybinio vertinimo rodikliai gali būti tiesioginiai arba netiesioginiai. Pavyzdžiui, atliekamų medicininių intervencijų skaičius yra tiesioginis sveikatos rodiklis, o nebuvimas darbe ar mokykloje – netiesioginis sveikatos rodiklis. Taip pat galima atlikti jautrumo analizę, kad būtų aiškiau apibrėžtas verčių intervalas ir nustatyti parametrai, kuriems analizė yra jautriausia.

Tuomet kiekybinis įvertinimas, jeigu įmanoma, turėtų būti papildytas įvertinimu pinigine išraiška. Norint sumuoti skirtingais fiziniais vienetais išreikštą naudą, tuos vienetus būtina konvertuoti į piniginę vertę (eurais ar oficialia nacionaline valiuta). Taip galima tiksliai palyginti įvairų poveikį ir į kaštų ir naudos analizę įtraukti platesnę naudą. Deja, trūksta patikimų metodų, kuriais būtų galima pinigine išraiška pakankamai įvertinti daugelio rūšių platesnę naudą. Be to, platesnės naudos įvertinimui pinigine išraiška yra būdinga didelė neapibrėžtis, o įvairūs metodai gali duoti skirtingus rezultatus. Ši neapibrėžtis persikelia į kaštų ir naudos analizę, todėl į kaštų ir naudos analizę reikia įtraukti jautrumo analizę, kad būtų ištirta, kaip parametrų pokyčiai veikia rezultatus, ir užtikrintas skaidrumas. Kaip pavyzdžius galima paminėti geresnio reglamentavimo priemonių rinkinio priemonę Nr. 65 (50) (neapibrėžties ir jautrumo analizė) ir 2020 m. Jungtinio tyrimų centro ataskaitą (51), kur išsamiai aprašoma, kaip atlikti neapibrėžties ir jautrumo analizes.

Kadangi įvertinimas pinigine išraiška gali būti iš esmės prieštaringai vertinamas dėl susijusių sudėtingų etinių klausimų, tokių kaip žmogaus gyvybės ir sveikatos (kančios) kaina, jis turėtų būti atliekamas atsargiai, taikant patikimus metodus. Be to, prieš atliekant kaštų ir naudos analizę reikėtų atsižvelgti ir į įvairios platesnės naudos dalinius sutapimus bei dvigubą skaičiavimą.

Standartiniu būdu atliekant platesnės naudos įvertinimą pinigine išraiška, naudojama prekės (gėrybės) rinkos kaina (tiesioginis įvertinimas rinkos verte), jeigu ji žinoma. Arba, tais atvejais, kai rinkos kaina nežinoma (dažnai dėl to, kad nėra rinkos, pvz., sveikatos, ekosistemų ir pan. srityse), prekės (gėrybės) vertė gali būti nustatoma naudojant pakaitinę vertę (pvz., išvengiamuosius kaštus) arba taikant vertinimo ne rinkos verte metodą, tokį kaip WTP arba WTA. Ši informacija gali būti gaunama atliekant tyrimus, įskaitant atskleistos pirmenybės (angl. revealed preference) ar deklaruojamos pirmenybės (angl. stated preference) metodą, ir (arba) eksperimentus. Vis dėlto tokiems tyrimams gali reikėti daug išteklių. Arba gali būti įmanoma paimti vertes iš kitų tyrimų (pvz., taikant naudos perkėlimo metodą, angl. benefits transfer), tačiau jei ne, taikomas proporcingumo principas: ar poveikis vertas pastangų? Daugiau informacijos ir duomenų rasite MICAT (52) ir įvairiose COMBI projekto ataskaitose (53).

Toliau 4, 5 ir 6 lentelėse pateikiama informacijos apie įprastus rodiklius, taip pat apie prieinamus efektyvaus energijos vartojimo sprendimų įvairios platesnės naudos kiekybinio įvertinimo ir įvertinimo pinigine išraiška metodus. Pateikiami metodai yra pagrįsti naujausiais tyrimais ir projektų, įskaitant, be kita ko, COMBI, MICAT, „Odyssee-Mure“ ir „Enefirst“, išvadomis. Atkreipkite dėmesį, kad nurodytų platesnės naudos rūšių sąrašas yra nebaigtinis, o tam tikra nauda gali būti aktuali ne visais atvejais.

4 lentelė

Efektyvaus energijos vartojimo sprendimų platesnės socialinės naudos kiekybinio įvertinimo ir įvertinimo pinigine išraiška metodai

Platesnė nauda	Kiekybinio įvertinimo ir įvertinimo pinigine išraiška metodai
(Visuomenės) sveikata (54)	Kiekybiškai įvertinama pagal bendrą sergamumą ar mirtingumą, įrodymais laikant atliktas medicinines intervencijas, apsilankymus pas gydytojus ir hospitalizavimą, taip pat netiesiogiai vertinant pagal pravaikštas ar nebuvimo mokykloje dienas ir pagal rizikos veiksnius (pvz., šilumines sąlygas ir triukšmą) (55). Pagal rinkos vertės metodus poveikiui sveikatai pinigine išraiška įvertinti naudojamos gydymo, hospitalizavimo, vaistų ir kt. išlaidos (kurių išvengta) bei netiesioginės išlaidos dėl veiklos našumo praradimo (dėl sveikatos sutrikimų prarasti sveiko gyvenimo metai, DALY), kaip pakaitiniai rodikliai. Sveikatą taip pat galima pinigine išraiška įvertinti pagal sutaupytas lėšas arba apskaičiuotą ekonominę vertę, susijusią su pirmalaikių mirčių ar susirgimų skaičiumi, kurio išvengta dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo. Ne rinkos vertės metodai apima apklausos būdu atliekamus tyrimus, per kuriuos įvertinama statistinės gyvybės vertė (VSL), gyvenimo metų vertė (VOLY), arba noro mokėti (WTP) tyrimus.
Patalpų (šiluminis) komfortas ir gerovė	Apklausomis pagrįsti komforto lygio matavimai vertinant pasitenkinimą gyvenimu (pvz., patalpų temperatūra kaip pakaitinis komforto rodiklis); pinigine išraiška įvertinama per sveikatos priežiūros išlaidų sumažėjimą (WTP/WTA metodai) arba veiklos našumo prieaugį (atskleistos pirmenybės metodas).
Energijos nepriteklius	Sumažėjus sąskaitoms už energiją sutaupytos lėšos ir jas atspindinčios namų ūkių disponuojamosios pajamos (tiesioginis vertinimas rinkos verte).
Nekilnojamojo ir kito turto vertė	Nekilnojamojo turto / rinkos vertės pokytis prieš ir po patobulinimo; pinigine išraiška įvertinama naudojant nekilnojamojo turto rinkos duomenis (hedoninės kainodaros metodas).
Triukšmo, vizualinis ir apšvietimo poveikis	Triukšmo sumažinimas kiekybiškai matuojamas decibelais; pinigine išraiška įvertinama pagal poveikį nekilnojamojo turto vertei (hedoninės kainodaros metodas) arba pagal sumažėjus sveikatos priežiūros išlaidoms sutaupytas lėšas (WTP/WTA metodai).
Veiklos našumas	Kiekybiškai įvertinama kaip rodiklius naudojant aktyvių dienų skaičių (įskaitant pravaikštininkavimą ir prezenteizmą), darbo jėgos darbo rezultatus, gebėjimą uždirbti; pinigine išraiška įvertinama pagal gebėjimą uždirbti per valandą arba aktyvią darbo / mokyklos lankymo dieną prieš energijos vartojimo efektyvumo priemonės įgyvendinimą ir po jo (56).
(54)  Daugiau informacijos apie poveikio sveikatai vertinimą pateikta Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinyje: priemonė Nr. 32 (poveikis sveikatai). (55)  Mzavanadze, Nora. (2018b). Final report: quantifying energy poverty-related health impacts of energy efficiency, COMBI project D5.4 (final report). (56)  Thema, J. et al. (2019). The Multiple Benefits of the 2030 EU Energy Efficiency Potential. Thema, J. et al. (2016). Widening the Perspective: An Approach to Evaluating the Multiple Benefits of the 2030 EU energy efficiency potential.

5 lentelė

Efektyvaus energijos vartojimo sprendimų platesnės aplinkosauginės naudos kiekybinio įvertinimo ir įvertinimo pinigine išraiška metodai

Platesnė nauda	Kiekybinio įvertinimo ir įvertinimo pinigine išraiška metodai
Poveikio klimatui neutralumas ir išmetamas ŠESD kiekis	Kiekybiškai įvertinama pagal ŠESD kiekio, išreikšto CO2 ekvivalento tonomis, sumažėjimą (t. y. deginant kurą tiesiogiai išmetamą kiekį, kurio išvengta), palyginti su nustatytu atskaitos scenarijumi (žr. 6.1 skirsnį); pinigine išraiška įvertinama taikant anglies dioksido kainodarą (tiesioginį vertinimą rinkos verte) ir socialines išlaidas dėl išmetamo anglies dioksido (57). Daugiau informacijos apie CO2 įvertinimą pinigine išraiška pateikta 2-osiose ENTSO-E tinklo plėtros projektų kaštų ir naudos analizės gairėse (2018 m.) (58).
Oro kokybė ir oro teršalai	Kiekybiškai įvertinama kaip teršalų, susidarančių dėl kuro deginimo, transporto ir kitos ekonominės veiklos, sumažėjimas, palyginti su nustatytu atskaitos scenarijumi; pinigine išraiška įvertinama per poveikio sveikatai kaštus (išvengiamųjų žalos kaštų metodas).
Vandens naudojimas (ir kitų gamtos išteklių valdymas)	Vandens (ar kito ištekliaus) sutaupymas kiekybiškai įvertinamas pagal kiekį, palyginti su nustatytu atskaitos scenarijumi; pinigine išraiška įvertinama taikant vandens kainą (tiesioginis vertinimas rinkos verte). Išteklius įvertinti pinigine išraiška įmanoma naudojant įkūnytąsias sąnaudas, nustatytas pagal apdorotų žaliavų rinkos kainas ir susietas su žaliavų paklausa (tai taikoma metalams ir iškastiniam kurui), arba netiesiogines medžiagų sąnaudas, išreikštas pinigine verte pagal būsimų kaštų įverčius (59).
Atliekos	Atliekų sumažinimas kiekybiškai įvertinamas pagal svorį / tūrį, palyginti su nustatytu atskaitos scenarijumi; pinigine išraiška įvertinama naudojant atliekų šalinimo ar grąžinamojo perdirbimo kaštus (išvengiamųjų kaštų metodas).
Žemės poreikis	Žemės išteklių sutaupymas kiekybiškai įvertinamas pagal plotą, palyginti su nustatytu atskaitos scenarijumi; pinigine išraiška įvertinama naudojant žemės vertę (tiesioginis vertinimas rinkos verte) arba atliekant ekosisteminių paslaugų vertės nustatymą (WTP metodas).
Su medžiagomis susijęs poveikis	Kiekybiškai įvertinama pagal sutaupytą medžiagų / išteklių kiekį (svorį / tūrį) (60), palyginti su nustatytu atskaitos scenarijumi. Aktualios yra įvairios pakaitinės vertės, kaip antai išvengtasis atliekų susidarymas ir išteklių vartojimas. Pinigine išraiška įvertinama pagal išvengtas išlaidas arba sumažėjusias išlaidas prieš energijos vartojimo efektyvumo priemonės įgyvendinimą ir po jo (arba per visą jos gyvavimo ciklą).
(57)  Wagner, F. et al. (2023). Environmental Impacts D2.5 Empirical basis of Environmental Impacts. Quantification/monetisation methodology and derived impact factors. MICAT Project. (58)  ENTSO-E (2018). 2nd ENTSO-E Guideline for COST Benefit Analysis of Grid Development Projects. Paskelbta adresu: https://eepublicdownloads.entsoe.eu/clean-documents/tyndp-documents/Cost%20Benefit%20Analysis/2018-10-11-tyndp-cba-20.pdf. (59)  Suerkemper, F. et al. (2022). Overall quantification and monetisation concept. MICAT – Multiple Impacts Calculation Tool (De-liverable 2.1). (60)  Teubler, J., Hackspeil, S. (2023). Empirical Basis of Environmental Impacts Savings on material resources. MICAT Project.

6 lentelė

Efektyvaus energijos vartojimo sprendimų platesnės ekonominės naudos kiekybinio įvertinimo ir įvertinimo pinigine išraiška metodai

Platesnė nauda	Kiekybinio įvertinimo ir įvertinimo pinigine išraiška metodai
Ekonominė veikla ir BVP	Padidėjęs užimtumas arba bendroji pridėtinė vertė vienam darbuotojui, kaip pagrindiniai rodikliai BVP per metus apskaičiuoti; gali būti išskaidoma pagal sektorius ir susiejama su energijos vartojimo efektyvumu (61). Kiekybiniam įvertinimui gali būti naudojami ir kiti makroekonominiai rodikliai, tokie kaip investicijos ir vartojimas (62). Sąnaudų ir produkcijos analizės naudojamos poveikio BVP ex post vertinimui, o apskaičiuojamosios bendrosios pusiausvyros (angl. computable general equilibrium) modeliai – ex ante vertinimui; taip pat atliekama fiskalinių daugiklių analizė (63).
Poveikis užimtumui	Kiekybiškai įvertinama sukurtų (tiesioginių, netiesioginių ir dėl skatinamojo poveikio sukurtų) darbo vietų skaičiumi (pagal sektorių ir šalį); pinigine išraiška įvertinama naudojant sukurtų darbo vietų darbo užmokesčio duomenis (tiesioginis vertinimas rinkos verte). Sąnaudų ir produkcijos analizės naudojamos poveikio BVP ex post vertinimui, o apskaičiuojamosios bendrosios pusiausvyros (angl. computable general equilibrium) modeliai – ex ante vertinimui; taip pat atliekama fiskalinių daugiklių analizė (64). Taip pat žr. geresnio reglamentavimo priemonių rinkinio priemonę Nr. 30.
Disponuojamosios pajamos	Pinigine išraiška įvertinama pagal sąskaitų už energiją sumažėjimą, palyginant padėtį prieš energijos vartojimo efektyvumo priemonės įgyvendinimą ir po jo (65). Šį skaičiavimą galima pritaikyti įtraukiant kitus veiksnius, darančius poveikį disponuojamosioms pajamoms, pvz., anglies dioksido apmokestinimą pagal ATLPS 2.
Darbuotojų (ir besimokančių asmenų) veiklos našumas	Sunku tiesiogiai įvertinti kiekybiškai ar pinigine išraiška, tačiau tarp galimų rodiklių yra veiklos našumo prieaugis, kiekybiškai įvertinamas pagal veiklos rezultatų parametrus; pinigine išraiška įvertinama naudojant darbo užmokesčio ar produkcijos duomenis (atskleistos pirmenybės metodas).
Viešasis biudžetas	Naudojamos sąnaudų ir produkcijos analizės, fiskalinių daugiklių analizė ir biudžeto dalinio elastingumo priemonės, naudojant atitinkamus rodiklius, susijusius su energijos taupymu, viešosiomis išlaidomis sveikatai, socialinės rūpybos paslaugoms ir kt. (66).
Energetinis (energijos tiekimo) saugumas	Sutaupoma energija, kiekybiškai išreikšta energijos vienetais; pinigine išraiška įvertinama naudojant energijos kainų prognozes (tiesioginis vertinimas rinkos verte). Kiti galimi įvertinimo pinigine išraiška metodai apima poveikį atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimui (paklausos atsako potencialas pagal šalį, MW/%) ir dėl mažesnės energijos paklausos išvengtas investicijas į tinklo bei pajėgumų plėtrą. Priklausomybė nuo importo ir bendrasis energetinis saugumas (tiekėjų įvairovė) taip pat yra svarbūs rodikliai, tačiau jų išreikšti pinigine verte kol kas neįmanoma.
Inovacijos ir konkurencingumas	Tiesiogiai kiekybiškai ar pinigine išraiška įvertinti sunku, tačiau galimi rodikliai: užregistruotų patentų skaičius, pristatytų naujų produktų skaičius, užsienio prekybos statistika ar rinkos dalies pokyčiai.
Sandorio kaštai	Nepiniginius sandorio kaštus galima kiekybiškai įvertinti pagal laiko sąnaudas, reikalingas X darbui atlikti. Ar sandorio kaštus galima įvertinti pinigine išraiška ir kokie metodai tam tinka, priklauso nuo nustatytų sandorio kaštų rūšies. Pavyzdžiui, nepiniginiai sandorių kaštai (pvz., derybų ar vykdymo užtikrinimo išlaidos) galėtų būti įvertinami pinigine išraiška naudojant laiko, reikalingo X darbui atlikti, vertę. Piniginiai sandorių kaštai jau pranešami piniginėmis vertėmis (pvz., sumokėti komisiniai ar mokesčiai).
(61)  Azzini, I., Listorti, G., Mara, T., Rosati, R., Uncertainty and Sensitivity Analysis for policy decision making, EUR 30432 EN, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2020, ISBN 978-92-76-24752-4, doi:10.2760/922129, JRC122132. (62)  Suerkemper, F. et al. (2022). Overall quantification and monetisation concept. MICAT – Multiple Impacts Calculation Tool (De-liverable 2.1). (63)  Ten pat. (64)  Ten pat. (65)  International Energy Agency (2012). Spreading the net: The multiple benefits of energy efficiency improvements. (66)  Ürge-Vorsatz, D. et al. (2015). Literature review on Multiple Impact quantification methodologies, D2.1 report, COMBI project.

Nors energijos vartojimo efektyvumas teikia daug naudos, pagal šią metodiką būtina skirti dėmesį ne tik šios naudos vertinimui, bet ir galimiems kompromisams bei visuomeniniams kaštams. Tam reikia nuodugniai įvertinti poveikį per visą projekto gyvavimo ciklą. Aplinkosauginės naudos ir kaštų atžvilgiu, atliekant kaštų ir naudos analizę turėtų būti taikomos aplinkosauginio pėdsako ir gyvavimo ciklo vertinimo (GCV) metodikos (67) ir vertinamas numatomos priemonės poveikis 16-oje metodikoje nustatytų poveikio kategorijų. Kad būtų lengviau tai atlikti, tose metodikose pateikti įvairūs rodikliai, pagal kuriuos dokumentuojamas konkrečių priemonių poveikis aplinkos veiksniams (pvz., klimato kaitai, ozono sluoksnio ardymui, rūgštėjimui ir kt.).

4.2.3.   Platesnės naudos daliniai sutapimai ir dvigubas skaičiavimas

Esama daug įvairios platesnės naudos tarpusavio sąsajų įvairiose poveikio srityse, todėl sumuojant platesnę naudą būtina atlikti išsamų vertinimą siekiant nustatyti dalinius sutapimus ir išvengti dvigubo naudos skaičiavimo. Jeigu į tai nebūtų tinkamai atsižvelgta, tikėtina, kad efektyvaus energijos vartojimo sprendimai būtų pervertinami arba vertinami nepakankamai. Tais atvejais, kai tam tikros naudos nereikėtų įtraukti į kaštų ir naudos analizę, kad nebūtų dalinės sutapties su kita nauda, į ją vis vien gali būti atsižvelgiama atliekant daugiakriterę sprendimų analizę.

Pavyzdžiui, būna dalinių sutapimų tarp poveikio sergamumui ir mirtingumui ir poveikio veiklos našumui verčių; pagerėjus sveikatai paprastai padidėja ir žmogaus veiklos našumas, todėl nauda veiklos našumui dažnai jau būna užfiksuota kaip naudos sveikatai dalis. Tokiu atveju naudos sveikatai ir veiklos našumui įtraukimas į kaštų ir naudos analizę lemia dvigubą skaičiavimą ir dėl to energijos vartojimo efektyvumo nauda būtų pervertinta. Taip pat gali būti dalinių sutapimų tarp poveikio sveikatai ir oro kokybės, pavyzdžiui, jeigu abiejų rūšių poveikis būtų kiekybiškai ir pinigine išraiška įvertintas kaip vieną iš veiksnių naudojant išmetamo teršalų kiekio sumažėjimą.

Poveikio trajektorijų kartografavimas naudojamas siekiant parodyti visą reikšmingą platesnę naudą konkrečiu atveju, nes tai padeda nustatyti energijos vartojimo efektyvumo priemonių priežastinius ryšius ir jų poveikį su aiškiai nustatytais pradžios ir pabaigos taškais. Šiuo metodu galima tinkamai įvertinti įvairios platesnės naudos sąveikas ir galimus dalinius sutapimus. Poveikio trajektorijų žemėlapyje turėtų būti nustatytas kiekvienos platesnės naudos mastas (individualus, regioninis / vietos, nacionalinis, viršvalstybinis), kad būtų galima tiksliai skirti vieno poveikio padarinius nuo kito ir taip išvengti dvigubo skaičiavimo.

Kuo platesnė yra vertinimo apimtis ir kuo daugiau jis aprėpia, tuo didesnė tikimybė, kad bus platesnės naudos dalinių sutapimų. Todėl, kad būtų užtikrintas tinkamas ir išsamus platesnės naudos įvertinimas, svarbu nustatyti dalinius sutapimus ir į juos atsižvelgti.

Pirmiausia reikia sudaryti visos socialinės, aplinkosauginės ar ekonominės naudos, kuri išreiškiama paprastais mikrolygmens poveikio suvestiniais rodikliais ir kuri turėtų būti įtraukta į kaštų ir naudos analizę, sąrašą.

Antra – nustatyti kiekvieną atskirą ekonominę naudą atitinkamai regioniniu ar vietos lygmeniu ir (arba) nacionaliniu lygmeniu, kuri įtraukiama į kaštų ir naudos analizę, ir nustatyti šios naudos komponentus, pavyzdžiui, kokie skaičiai ar kintamieji naudojami šiai naudai kiekybiškai įvertinti.

Trečia – patikrinti, ar šie komponentai yra susiję su mikrolygmens pagrindu atsirandančia aplinkosaugine, socialine ir ekonomine nauda arba yra ja pagrįsti. Tai galima padaryti atsakant į šį klausimą: ar kuris nors iš atitinkamos ekonominės naudos komponentų kaip nors priklauso nuo mikrolygmens suvestinių rodiklių? Pavyzdžiui, sumažėjusios namų ūkių, patiriančių energijos nepriteklių, išlaidos energijai, kaip mikrolygmens suvestinis rodiklis, makroekonominiame modelyje galėtų būti įtrauktos per kintamąjį „disponuojamosios pajamos“ ar „kitų produktų paklausa“, dėl kurio didėja bendras vartojimas ir atitinkamai ekonomikos augimas.

Ketvirta, jeigu yra koks nors ryšys, atitinkama mikrolygmens pagrindu atsirandanti nauda neturėtų būti sumuojama su kita nauda.

Penkta, bet kuri nauda, kuri buvo nustatyta kaip platesnė nauda, tačiau negalėjo būti pridėta ir įtraukta į platesnę kaštų ir naudos analizę, vis vien tebėra platesnė nauda ir gali būti atitinkamai nurodoma atskirai.

4.2.4.   Pinigine išraiška įvertintos platesnės naudos pavyzdžiai

Šiame skirsnyje pateikiami du įvairios platesnės naudos kiekybinio įvertinimo ir įvertinimo pinigine išraiška pavyzdžiai. Daugiau informacijos apie vertės nustatymo metodus, taikytinus atliekant naudos ir kaštų analizę ir skirtus platesnei naudai pinigine išraiška įvertinti, parengė COMBI (68) ir MICAT (69).

1 pavyzdys. Oro tarša Šiame pavyzdyje remiamasi metodais ir išvadomis pagal COMBI galutinę ataskaitą (70). Poveikis: išvengiama oro teršalų (sieros dioksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių, mažesnio nei 10 μm ir didesnio nei 2,5 μm skersmens kietųjų dalelių) išmetimo. Apibrėžtis: išmetamųjų oro teršalų kiekiai, kurie būtų išmesti į aplinką, jei nebūtų imtasi energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų. Matavimo vienetai: tonos. Kiekybinio įvertinimo metodas Bendras metinis išmetamas pirminių teršalų kiekis pagal valstybes nares pagal atskaitos scenarijų (2015 m.) ir du 2030 m. scenarijus: — 2030 m. išmetamas sieros dioksido kiekis 25 % mažesnis nei 2015 m.; didesnio užmojo politika galėtų būti pasiektas dar 7 % į orą išmetamų teršalų metinio kiekio sumažėjimas. — Atitinkami azoto oksidų įverčiai yra 37 % ir 5 %; lakiųjų organinių junginių įverčiai 18 % ir 3 %; KD10 įverčiai 19 % ir 4 %; KD2,5 įverčiai 30 % ir 4 %. 2015 m. 28 šalių ES buvo 285 000 pirmalaikių mirčių, siejamų su KD2,5 poveikiu, ir 21 000 – su pažemio ozono poveikiu. 2030 m. įverčiai rodo 219 000 pirmalaikių mirčių, sietinų su KD2,5 poveikiu, ir 17 000 mirčių, sietinų su pažemio ozono poveikiu. Išgyvenusios populiacijos tikėtinos gyvenimo trukmės sutrumpėjimas dėl KD2,5 poveikio 28 šalių ES 2015 m. sudarė apie 6 mln. prarastų gyvenimo metų (angl. years of life lost, YOLL). Pagal įprastinės veiklos scenarijų, 2030 m. šis rodiklis sumažėja iki 4,6 mln. prarastų gyvenimo metų. Pagal COMBI efektyvaus energijos vartojimo scenarijų įvertis yra 4,4 mln. prarastų gyvenimo metų iki 2030 m. Įvertinimo pinigine išraiška metodas Siūloma pinigine išraiška įvertinti tik poveikį žmonių sveikatai, nes jis išreiškiamas standartizuotais vienetais, kuriuos lengviau susieti su ekonominės vertės įverčiais. Išvengiamas pirmalaikis mirtingumas dėl KD2,5 poveikio: gali atitikti tikėtinos gyvenimo trukmės sutrumpėjimo, palyginti su vidutiniu tikėtinos gyvenimo trukmės sutrumpėjimu dėl KD2,5 2015 m., ekonominę vertę. Išvengiamas pirmalaikis mirtingumas dėl pažemio ozono poveikio: vidutinis vieno asmens tikėtinos gyvenimo trukmės sutrumpėjimas pažemio ozono poveikio atveju nėra žinomas, todėl daroma prielaida, kad paveikti asmenys būtų gyvenę dar bent vienus metus; taigi priskiriama visa vienų gyvenimo metų vertė (angl. value of a life year, VOLY). Išvengiamas išgyvenusios populiacijos tikėtinos gyvenimo trukmės sutrumpėjimas dėl KD2,5 poveikio: prarasti gyvenimo metai gali būti įvertinami pinigine išraiška naudojant vienų gyvenimo metų vertę, laikant, kad 1 prarasti gyvenimo metai = 1 gyvenimo metų vertė. Išvengiamo pirmalaikio mirtingumo dėl KD2,5 poveikio 28 šalių ES 2030 m. vertė yra 460 mln. EUR; dėl pažemio ozono poveikio – 46 mln. EUR; dėl išgyvenusios populiacijos tikėtinos gyvenimo trukmės sutrumpėjimo – 26 mln. EUR.

2 pavyzdys. Makroekonominis poveikis Šiame pavyzdyje remiamasi metodais ir išvadomis pagal COMBI galutinę ataskaitą (71). Makroekonominis poveikis skirstomas į trumpalaikį (verslo ciklo) ir struktūrinį (ilgalaikį) poveikį. Trumpalaikis makroekonominis poveikis – dėl verslo ciklo pokyčių pasireiškiantis poveikis. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą didina ekonominį aktyvumą ir trumpalaikį BVP, palyginti su padėtimi be investicijų, o tai savo ruožtu daro poveikį užimtumui, BVP ir viešiesiems finansams trumpuoju laikotarpiu. — 2018 m. investicijos į energijos vartojimo efektyvumą iš viso sudarė apie 89 mlrd. EUR, o tai suteikė apie 135 mlrd. EUR ekonominę paskatą. Tai atitinka 0,9 % ES BVP. — Poveikis užimtumui 2018 m. ES sudarė daugiau kaip 550 000 žmogaus darbo metų, o viešųjų pajamų padidėjimas prilygo beveik 20 mlrd. EUR (darant prielaidą, kad investicijos finansuojamos iš privačių išteklių). Ilgalaikis makroekonominis poveikis – poveikis, kuris verslo ciklo kontekste neaktualus. Pavyzdžiui, aktualu yra kuro kainos ir struktūriniai ekonomikos bei konkurencingumo pokyčiai. — Kuro sąnaudos yra reikšminga ES gamybos sąnaudų dalis įvairiuose (žemės ūkio, pramonės, transporto, energijos, šildymo) sektoriuose. Sektoriai, kuriuose efektyvumas didesnis, bus mažiau jautrūs kuro kainų pokyčiams. Didelės investicijos į energijos vartojimo efektyvumą taip pat gali sumažinti vietos energijos kainas. — Energijos vartojimo efektyvumo didinimą galima laikyti investicija į turtą, kuris ateityje gali sumažinti sąnaudas, o tai gali daryti įtaką struktūriniams ekonomikos pokyčiams. Sektorių, kuriuose energijos vartojimo efektyvumas didinamas ekonomiškai efektyviau, konkurencingumas padidės.

(70)  Mzavanadze, Nora. (2018a). Quantifying air pollution impacts of energy efficiency COMBI D3.4 Final report. (71)  Naess-Schmidt, H. S., Hansen, M. B. W., Wilke, S., Lumby, B. M. (2018). Macro-economy impacts of energy efficiency COMBI D6.4 Final report.

5.   PRINCIPO „SVARBIAUSIA – ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMAS“ KAŠTŲ IR NAUDOS ANALIZĖS TAIKYMAS

5.1.   Pasirengimas taikyti principą

Siekiant prisidėti prie ekonomiškai efektyvios dekarbonizacijos ir atverti platesnę naudą, principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ turi būti taikomas atliekant kaštų ir naudos analizes prieš įgyvendinant kokią nors priemonę visuose sektoriuose.

Daugeliu atvejų sprendimas dėl priemonių apima i) planavimą, ii) politiką ir iii) sprendimą dėl pagrindinių investicijų. Pagal EVE direktyvos 3 straipsnio 1 dalį į principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ turėtų būti atsižvelgiama visais trimis sprendimų priėmimo lygmenimis, kai pasiekiamos atitinkamos ribos: daugiau kaip 100 000 000 EUR kiekvienu atveju arba 175 000 000 EUR transporto infrastruktūros projektų atveju. Tai nereiškia, kad sprendimas visuomet priimamas atlikus visų trijų lygmenų analizę. Kai kurie sprendimai priimami tik planavimo lygmeniu, kiti – politikos ar investavimo lygmeniu.

Kaip atspirties tašku valstybės narės turėtų remtis 3 straipsnio 1 dalimi: joje nustatyti bendrieji kriterijai, įskaitant ribines vertes, kurias viršijus šis principas turi būti taikomas, ir kokybine arba kiekybine poveikio energijos suvartojimui apibrėžtimi, kuria remiantis būtų nustatoma, kokiu mastu reikia taikyti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“. Tada šie kriterijai galėtų būti taikomi atitinkamų viešųjų įstaigų sprendimų patvirtinimo etapu ir įtraukti į oficialias planavimo, politikos ir investavimo sprendimų vertinimo gaires.

Reikėtų priminti, kad pagal Komisijos rekomendaciją (ES) 2024/2143 (72), kurioje nustatomos Direktyvos (ES) 2023/1791 3 straipsnio aiškinimo gairės, 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos ribinės vertės taikomos pagrindinių investicijų sprendimams. Dėl planavimo ir politikos sprendimų atitinkami suinteresuotieji subjektai turėtų įvertinti, ar konkretus sprendimas gali lemti investavimo sprendimus, viršijančius 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribines vertes, ir ar jie daro poveikį energijos suvartojimui. Jei atsakymas į abu klausimus yra teigiamas, principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ turėtų būti taikomas.

5.2.   Alternatyvių efektyvaus energijos vartojimo sprendimų nustatymo procesas

Tuo atveju, jei iš pradžių svarstytas projektas nėra efektyvaus energijos vartojimo projektas, pirmas svarbus principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymo veiksmas turėtų būti galimų efektyvaus energijos vartojimo alternatyvų, kuriomis būtų galima pasiekti tą patį tikslą kaip ir pradiniu variantu ir kurios turėtų būti vertinamos vienodomis sąlygomis, nustatymas. Šios alternatyvos galėtų apimti paklausos išteklius ir sistemos lankstumą.

Pažymėtina, kad nustatant alternatyvas galėtų būti atsižvelgiama ir į kitus pagrindinius tikslus bei pareigas – tai gali supaprastinti procesą. Pavyzdžiui, reikėtų vengti rinktis alternatyvą, kuri nedaug padidintų energijos vartojimo efektyvumą, tačiau prailgintų iškastinio kuro naudojimą ir su tuo susijusį ŠESD išmetimą.

Kai priemonė apima daugiau nei vien planavimo lygmenį, efektyvaus energijos vartojimo sprendimų paieškos ir kaštų ir naudos analizės taikymo veiksmai turėtų būti pakartojami politikos lygmeniu arba pagrindinių investicijų sprendimo lygmeniu, nes kiekvienas lygmuo gali pakeisti apimtį ir suteikti galimybių rasti kitų alternatyvių efektyvaus energijos vartojimo sprendimų.

Toliau lentelėje pateikta pavyzdžių, kaip alternatyvūs efektyvaus energijos vartojimo sprendimai galėtų būti nustatomi trimis skirtingais lygmenimis; ji apima ir energetikos sektorių, ir ne energetikos sektorių.

7 lentelė

Efektyvaus energijos vartojimo sprendimų nustatymo procesų pavyzdžiai

	Centralizuoto šilumos tiekimo pavyzdys Miestas ketina plėsti savo centralizuoto šilumos tiekimo sistemą.	Transporto sektoriaus pavyzdys Miestas ketina plėsti aplinkkelį.
Planavimas	Orientaciniai klausimai, padedantys rasti efektyvaus energijos vartojimo sprendimus, galėtų būti: — Ar miesto planas optimizuotas atsižvelgiant į klimato sąlygas? — Ar planuojami pastatai yra visai netaršūs? — Ar galėtų būti skatinama vietos energijos gamyba? — Ar įmanomas projektavimas, apimantis tik šilumos siurblius?	Orientaciniai klausimai, padedantys rasti efektyvaus energijos vartojimo sprendimus, galėtų būti: — Ar miesto planas optimizuotas darniam judumui mieste? — Ar viešojo transporto sistemos plėtra yra pakankama? — Ar reikėtų investuoti į naują tramvajaus arba traukinio liniją, o ne platesnius kelius?
Politika	Galimų efektyvaus energijos vartojimo sprendimų pavyzdžiai: — Dekarbonizuoto šildymo sprendimų subsidijavimo schema kartu su energine renovacija arba prieš ją. — Energijos taupymo įpareigojimų sistema, pagal kurią pirmenybė teikiama energinei renovacijai, o ne šildymo sistemos atnaujinimui.	Galimų efektyvaus energijos vartojimo sprendimų pavyzdžiai: — Darnaus judumo mieste planas, kuriame pirmenybė teikiama tausojamajam judumui, o ne automobilių naudojimui. — Dviračių infrastruktūros įrengimas vietoj naujų automobilių stovėjimo aikštelių.
Pagrindinių investicijų sprendimas	Orientaciniai klausimai, padedantys nustatyti galimus efektyvaus energijos vartojimo sprendimus: — Koks kuras bus naudojamas (jei įrenginys naujas)? — Kokios temperatūros vanduo bus naudojamas sistemoje? — Ar netoliese yra atliekinės šilumos šaltinių? — …	Orientaciniai klausimai, padedantys nustatyti galimus efektyvaus energijos vartojimo sprendimus: — Ar galima naudoti alternatyvias kelio dangas, kurios padėtų sumažinti degalų sąnaudas? — …

6.   KAŠTŲ IR NAUDOS METODIKŲ ETAPAI

Kai nustatoma pakankamai sprendimų kaip galimų alternatyvų, sprendimas turėtų būti priimamas atlikus kaštų ir naudos analizę, kurią atliekant taikytos kaštų ir naudos metodikos.

Šiame skirsnyje pateikiama gairių dėl galimų kaštų ir naudos analizės etapų techninių aspektų.

8 lentelė

Septyni kaštų ir naudos analizės etapai

1 etapas	Atskaitos scenarijaus nustatymas
2 etapas	Energijos sutaupymo laikotarpio ir socialinės diskonto normos nustatymas
3 etapas	Kaštų ir naudos poveikio ir vertės pinigine išraiška nustatymas
4 etapas	Matematinės agregavimo taisyklės parinkimas
5 etapas	Aiškus ir skaidrus politikos galimybių ir alternatyvių priemonių palyginimas, jas surikiuojant pagal jų vertę
6 etapas	Rezultatų patikimumo patikrinimas
7 etapas	Atsižvelgimas į siūlomos politikos paskirstomąjį ir kaupiamąjį poveikį

Kaštų ir naudos analizių, naudojamų taikant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, lemiamas etapas yra 3 etapas, t. y. kaštų ir naudos poveikio nustatymas ir įvertinimas pinigine išraiška iš visuomeninės perspektyvos. Tinkamas kaštų ir naudos analizavimas yra svarbus šio principo elementas. Taikant šį principą, analizuojant ekonominį efektyvumą ir platesnę energijos sutaupymo naudą įvairių alternatyvų poveikis vertinamas iš visuomeninės perspektyvos.

6.1.   1 etapas. Atskaitos scenarijaus nustatymas

Rekomenduojama nustatyti atskaitos scenarijų ir jį palyginti su pradine priemone. Daugeliu atvejų galima naudoti statinį atskaitos scenarijų. Nustačius statinį atskaitos scenarijų, praeitimi remiamasi kaip ateities rezultatų prognozės pagrindu. Taikant statinį atskaitos scenarijų įvertinamas energijos vartojimas pagal pradinę numatytą priemonę ir kaštai bei investicijos, reikalingi planavimo, politikos ar investicijos tikslui pasiekti. Tai galima pasiekti, pavyzdžiui, įvertinant energijos suvartojimą iki politikos įgyvendinimo (73).

Kai kuriais atvejais palyginant alternatyvas gali būti tinkamesnis dinaminis, o ne statinis atskaitos scenarijus (74). Dinaminis atskaitos scenarijus apibrėžiamas kaip įprastinės veiklos ateities scenarijus, apimantis veiksnius, galinčius daryti įtaką iš pradžių numatytos priemonės įgyvendinimui (75). Veiksniai gali būti, pavyzdžiui, klimato kaita ar socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, taip pat nauji politikos ir teisėkūros pokyčiai, kurie vystosi laikui bėgant.

Dinaminio atskaitos scenarijaus pavyzdys: „Politikos veiksmai siekiant mažinti kelių transporto išmetamą CO2 kiekį“ Jeigu kelių transporto išmetamas CO2 kiekis turėtų būti apribotas absoliučiaisiais dydžiais, didinant automobilių degalų vartojimo efektyvumą taikant transporto parko degalų sąnaudų apribojimus. Jei daroma prielaida, kad bendras automobilių nuvažiuojamas atstumas (transporto priemonių skaičių padauginus iš nuvažiuojamų kilometrų) iš esmės lieka pastovus, padidinus degalų naudojimo efektyvumą 10 %, išmetamųjų teršalų kiekis turėtų laikui bėgant sumažėti apie 10 %, kai būtų pradėti eksploatuoti efektyvesni automobiliai. Kita vertus, jei daroma prielaida, kad bendras nuvažiuojamas atstumas ilgainiui padidės 20 %, pavyzdžiui, dėl išaugusio transporto priemonių skaičiaus keliuose, padidinus degalų naudojimo efektyvumą 10 % išmetamųjų teršalų kiekis nebus sumažintas tiek, kiek reikia, ir gali reikėti papildomų priemonių (76).

Apskaičiuojant atskaitos lygį reikėtų paisyti proporcingos analizės principo – tai reiškia, kad numatomą platesnę naudą reikia subalansuoti su laiku ir ištekliais, kurių sprendimų priėmėjui reikia tiksliam atskaitos scenarijui parengti (77).

6.2.   2 etapas. Energijos taupymo laikotarpio ir socialinės diskonto normos nustatymas

Antruoju etapu rekomenduojama tam tikrą laikotarpį stebėti (potencialų) energijos sutaupymą ir platesnę priimtų energijos vartojimo efektyvumo sprendimų naudą. Stebėsenos laikotarpio trukmė gali skirtis priklausomai nuo projekto tipo ir nuo sprendimo priėmimo etapo per politikos formavimo ciklą. Šiomis aplinkybėmis svarbu atsižvelgti į numatomą trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį intervencijos poveikį, nes kai kuris poveikis (pvz., priemonės įgyvendinimo sąnaudos) bus patirtas greičiau nei kitas (pvz., ilgalaikė nauda sveikatai). Be to, reikia pasirinkti tinkamą socialinę diskonto normą (78). Socialinės diskonto normos pasirinkimas gali reikšmingai paveikti kaštų ir naudos analizės rezultatus (79).

Jautrumo analizė gali padidinti pasirinktos normos skaidrumą ir parodyti, kaip socialinės diskonto normos keitimas veikia įvairių energijos vartojimo efektyvumo didinimo laipsnių ir alternatyvų ekonominį patrauklumą.

Remiantis šiais dviem etapais galima atlikti ribotos apimties kaštų ir naudos analizės vertinimą, apimantį bendrą energijos sutaupymą, sąnaudų sumažinimą ir išmetamo ŠESD kiekio sumažinimą, kuriuos palyginti nesunku įvertinti pinigine išraiška – tiesiogiai arba netiesiogiai.

6.3.   3 etapas. Kaštų ir naudos poveikio ir vertės pinigine išraiška nustatymas

6.3.1.   Poveikio nustatymas ir įvertinimas pinigine išraiška

Siekiant išplėsti kaštų ir naudos analizę ir užtikrinti didesnį detalumą, kaštų ir naudos analizėje turėtų būti atsižvelgiama į įvairią platesnę svarstomo sprendimo naudą. Aktualią platesnę naudą nustatyti būtina, kad būtų galima nuodugniai suprasti visą konkretaus planavimo, politikos ar investavimo sprendimo poveikį.

Kaštų ir naudos analizėje turėtų būti atsižvelgiama į tai, kur priimami pirminiai sprendimai arba jie atitinkamai lemia antrinius sprendimus įvairiais hierarchiniais lygmenimis: individualiu, vietos ar regioniniu, nacionaliniu ir viršvalstybiniu. Kaštų ir naudos analizėje taip pat turėtų būti sutelktas dėmesys į 1 pav. nurodytas sritis, kad būtų galima nustatyti, kur veikiausiai bus gauta reikšmingiausia tų sprendimų nauda. Šis platesnės naudos nustatymo procesas gali būti ad hoc (atskiras procesas dėl kiekvieno sprendimo) arba gali būti grindžiamas standartizuotu požiūriu, pagal kurį kiekviename sektoriuje tam tikras poveikis pripažįstamas reikšmingu.

Svarbus kaštų ir naudos įvertinimo pinigine išraiška elementas yra prielaida dėl energijos kainų. Ši prielaida turėtų apimti išlaidas dėl išmetamo anglies dioksido per skaičiavimo laikotarpį, metinį išmetamą ŠESD kiekį padauginant iš prognozuojamų ŠESD kainų už CO2 ekvivalento toną. Rekomenduojama naudoti ATLPS 1 arba ATLPS 2 anglies dioksido kainų trajektoriją.

Jeigu naudą galima tik apytiksliai įvertinti, rekomenduojama naudoti, pavyzdžiui, konservatyvias vertes arba apytikrius piniginių verčių įverčius, o ne daryti prielaidą dėl kokio nors poveikio (80). Prielaidos, į kurias atsižvelgiama, apskritai turėtų būti skaidrios.

Po įvertinimo pinigine išraiška ir prieš atliekant tolesnius kaštų ir naudos analizės etapus galima apsvarstyti galimybę taikyti paprastesnius alternatyvų palyginimo metodus, tokius kaip ekonominio efektyvumo analizė (81). Tai taikytina tais atvejais, kai atsižvelgta tik į vienos ar dviejų rūšių platesnę naudą, taigi alternatyvų palyginimas yra nesudėtingas.

Tais atvejais, kai poveikio pinigine išraiška įvertinti neįmanoma, siekiant kartu su kaštų ir naudos analize atlikti platesnės naudos įvertinimą turėtų būti atliekama daugiakriterė sprendimų analizė, nes sprendimų priėmėjams priimant planavimo, politikos ir investavimo sprendimus tiek kokybinė, tiek kiekybinė informacija yra svarbi.

6.3.2.   Alternatyvus metodas (daugiakriterė sprendimų analizė)

Esant prieštaringiems kriterijams ir siekiant sumažinti galimą kaštų ir naudos analizės neapibrėžtį, rekomenduojama atlikti kaštų ir naudos analizės rezultatų jautrumo analizę, įtraukiant įvertintų šio poveikio piniginių verčių intervalą (žr. 6 etapą).

Kai kuriais atvejais nustatyti arba įvertinti bendrą alternatyvių sprendimų poveikį gali būti nepagrįsta arba pernelyg sudėginga. Tokiais atvejais rekomenduojama taikyti daugiakriterę sprendimų analizę, apibrėžtą 3.2 skirsnyje, kuri yra papildoma priemonė, padedanti priimti pagrįstus sprendimus ir įvertinti platesnę naudą (82).

Kartu taikant daugiakriterę sprendimų analizę ir kaštų ir naudos analizę visapusiškai aprėpiamas visas energijos vartojimo efektyvumo platesnės naudos kaštų ir naudos spektras.

6.4.   Platesnė nauda, įtrauktina į kaštų ir naudos analizę

Jeigu yra patikimų metodų tinkamai įvertinti platesnę naudą pinigine išraiška, jie (darant prielaidą, kad į dalinius sutapimus yra atsižvelgta) turėtų būti įtraukti į kaštų ir naudos analizę. Tačiau praktinis sprendimas, ar į kaštų ir naudos analizę įtraukti platesnę naudą ir kokį poveikį reikėtų įtraukti, priklauso nuo kelių kintamųjų. Visų pirma, valstybės narės, atsižvelgdamos į duomenų prieinamumą ir kokybę, turėtų nuspręsti, kurią naudą įtraukti į kaštų ir naudos analizę. Be to, gali būti aktualu taikyti proporcingumo principą. Tam tikrai naudai pinigine išraiška įvertinti reikalingų išteklių ir pastangų skyrimas turėtų būti pagrįstas tos naudos santykine svarba ir poveikiu.

Konkrečios politikos kontekste kai kuri platesnė nauda gali labiau nei kita daryti įtaką surikiavimui pagal vertę. Taip pat pažymėtina, kad nors kai kurią platesnę naudą iš esmės galima įvertinti pinigine išraiška, prieinamas metodas gali būti nepakankamai patikimas, kad būtų įsitikinta, jog asmenų pageidavimas mokėti už tam tikrą prekę (gėrybę) arba priimti kompensaciją už prekės (gėrybės) atsisakymą yra suderinamas su ilgalaikio tvarumo poreikiais. Todėl kai kurie ne rinkos vertės nustatymo metodai, tokie kaip noru mokėti (WTP) ar noru priimti (WTA) pagrįsti metodai, turėtų būti taikomi atsargiai, jeigu jie įtraukiami į kaštų ir naudos analizę (83).

Dėl duomenų neprieinamumo ir nepakankamai aukštos jų kokybės, negalėjimo įvertinti naudos pinigine išraiška ir poreikio išvengti dvigubo skaičiavimo reikia nustatyti labiausiai tikėtiną arba tinkamiausią platesnę naudą, kurią būtų galima įtraukti į kaštų ir naudos analizę.

Su tinkamo platesnės naudos spektro nustatymu susijusių iššūkių pavyzdžiai Nauda sveikatai, sumažėjęs išmetamas ŠESD kiekis, suaktyvėjusi ekonominė veikla ir BVP paprastai išreiškiami pinigine verte. Esama patikimų įvertinimo pinigine išraiška metodų, o šių rūšių naudos kaštų ir naudos santykis dažnai yra labai didelis. Tačiau šių rūšių nauda turi daugybinį susijusį ir netiesioginį poveikį, todėl jau apima įvairią platesnę kitų rūšių naudą. Pavyzdžiui, poveikis užimtumui naudojamas kaip vienas pagrindinių rodiklių poveikiui BVP pinigine išraiška įvertinti. Taigi poveikis užimtumui neturėtų būti atskirai vertinamas pinigine išraiška, kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo. Vis dėlto šiame pavyzdyje apibūdintu atveju, nors pinigine išraiška įvertintas poveikis užimtumui jau yra įtrauktas, vis dar gali būti svarbu įvertinti kokybinį ir kiekybinį poveikį (pvz., atliekant daugiakriterę sprendimų analizę).

Tuomet suinteresuotieji subjektai, įgyvendinantys principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, galėtų nustatyti reikšmingiausią platesnę svarstomo sprendimo naudą (pvz., nuo trijų iki penkių naudos rūšių) ir tinkamai įvertinti tą naudą kaštų ir naudos analizėje.

Tolesnėse lentelėse pasiūlytos įvairiuose energetikos ir ne energetikos sektoriuose reikšmingiausios platesnės naudos rūšys, į kurias valstybės narės galėtų atsižvelgti atlikdamos kaštų ir naudos analizes.

9 lentelė

Platesnė energijos vartojimo efektyvumo nauda energetikos sistemoje

Energetikos sistema	Platesnė energijos vartojimo efektyvumo nauda
Elektros energija Dujos Šiluma	1. Prieinamesnės energijos (bet kokios pagamintos energijos) kainos 2. Mažesnis išmetamas ŠESD kiekis 3. Geresnė oro kokybė 4. Didesnis energetinis saugumas 5. Mažesnis žemės naudojimas energijos gamybos ir perdavimo sektoriuje 6. Investicijų į papildomus pajėgumus išvengimas

10 lentelė

Platesnė energijos vartojimo efektyvumo nauda ne energetikos sektoriuose

Ne energetikos sektorius	Platesnė energijos vartojimo efektyvumo nauda
Pastatai	1. Energijos nepritekliaus mažinimas 2. Poveikis sveikatai 3. Mažesnis išmetamas ŠESD kiekis 4. Geresnė oro kokybė 5. Darbo vietų kūrimas 6. Didesnė nekilnojamojo turto vertė
Transportas	1. Mažesnis išmetamas ŠESD kiekis 2. Geresnė oro kokybė 3. Didesnis energetinis saugumas 4. Mažesnis žemės naudojimas transporto sektoriuje
Vanduo	1. Mažesnis vandens naudojimas
IRT	1. Mažesnis išmetamas ŠESD kiekis
Žemės ūkis	1. Mažesnis išmetamas ŠESD kiekis 2. Žemės naudojimas ir biologinė įvairovė
Finansų sektoriai	1. Ekonominės veiklos padidėjimas 2. Investicijų į papildomus pajėgumus išvengimas 3. Darbo vietų kūrimas 4. Didesnės finansinės inovacijos ir konkurencingumas

11 lentelėje pateiktas sprendimo, ar įtraukti tam tikrų rūšių platesnę naudą į kaštų ir naudos analizę arba daugiakriterę sprendimų analizę, priėmimo proceso pavyzdys. Ši lentelė nėra išsami ir ja remtis neprivaloma. Nustatyta įvairių projekto įgyvendinimo platesnės naudos rūšių, tačiau ne visos jos galiausiai įtrauktos į kaštų ir naudos analizę. Daugiakriterė sprendimų analizė gali būti atliekama dėl platesnės naudos, kurios į kaštų ir naudos analizę įtraukti neįmanoma dėl to, kad ją sunku įvertinti kiekybiškai ir pinigine išraiška.

11 lentelė

Platesnės naudos įtraukimas į kaštų ir naudos analizę

Poveikio sritys	Platesnė nauda	Ar įtraukti į kaštų ir naudos analizę?
Socialinė	Sveikata (sergamumas)	Taip
Socialinė	Sveikata (mirtingumas)	Taip
Socialinė	Sveikata (komfortas ir gerovė)	Ne, nes nėra tinkamų įvertinimo pinigine išraiška metodų
Socialinė	Nekilnojamojo ir kito turto vertė	Ne, nes tai iš dalies sutampa su BVP
Socialinė	Apšvietimo ir triukšmo padėties pagerėjimas	Ne, nes nėra tinkamų įvertinimo pinigine išraiška metodų
Socialinė	Veiklos našumas	Taip, bet atsargiai, kad būtų išvengta dalinio sutapimo su sveikata
Aplinkosauginė	Mažesnis išmetamas ŠESD kiekis	Taip
Aplinkosauginė	Mažesnė oro tarša	Ne, nes tai iš dalies sutampa su sveikata
Aplinkosauginė	Su medžiagomis susijęs poveikis	Ne, nes norint įvertinti pinigine išraiška reikia įdėti daug pastangų, o poveikio vertė palyginti nedidelė
Ekonominė	Poveikis BVP	Taip
Ekonominė	Poveikis užimtumui	Ne, nes tai iš dalies sutampa su BVP
Ekonominė	Disponuojamosios pajamos	Taip
Ekonominė	Viešasis biudžetas	Ne, nes tai iš dalies sutampa su BVP
Ekonominė	Energetinis saugumas	Ne, nes nepakanka duomenų

Užbaigus atranką, nustatytos piniginės vertės turėtų būti, kai įmanoma, įtrauktos į kaštų ir naudos analizę. Į analizę reikėtų įtraukti ir potencialius kaštus bei kompromisus. Tais atvejais, kai galimo neigiamo poveikio pinigine išraiška įvertinti neįmanoma, jis turėtų būti bent kiekybiškai įvertintas. O kai jo neįmanoma įvertinti kiekybiškai, jis turėtų būti bent įtrauktas į daugiakriterę sprendimų analizę.

Šios platesnės naudos įtraukimas daro reikšmingą poveikį energijos vartojimo efektyvumo kaštų ir naudos analizės rezultatui – yra ryški tendencija, kad dėl to labai padidėja ekonominis efektyvumas, taigi ir tikimybė, kad efektyvaus energijos vartojimo sprendimas bus pasirinktas kaip tinkamiausia politikos galimybė. Galiausiai, platesnės naudos įtraukimas į kaštų ir naudos analizę ir daugiakriterę sprendimų analizę pagrindžia reikšmingą energijos vartojimo efektyvumo poveikį ir gali padėti priimti geresnius politikos sprendimus.

6.5.   4 etapas. Matematinės agregavimo taisyklės parinkimas

Kitas etapas – įvairių alternatyvų kaštų ir naudos vertės apskaičiavimo metodas.

Įprasčiausi finansiniai pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai (PVRR) yra grynoji dabartinė vertė (GDV) arba kaštų ir naudos santykis (KNS) (84). Pasirinkti GDV rodiklį labiau tinka vertinant tam tikros galimybės patrauklumą absoliučiąja išraiška, o KNS parodo tam tikros galimybės patrauklumą nepriklausomai nuo vertinamų galimybių masto.

Kaip parodyta toliau pateiktame pavyzdyje, taikant GDV arba KNS gali skirtis įvairių sprendimo alternatyvų pirmenybės tvarka. GDV parodo absoliutųjį skirtumą tarp diskontuotos naudos (grynoji dabartinė nauda, GDN) ir kaštų (grynieji dabartiniai kaštai, GDK), o KNS yra tų pačių skaičių santykis: diskontuota nauda, padalyta iš diskontuotų kaštų.

Pavyzdys: Grynosios dabartinės vertės / kaštų ir naudos santykio taikymas 1 alternatyvos pavyzdys:   GDV1 palyginti su įprast. veiklos scenarijumi (ĮVS) = GDN1 plg. su ĮVS – GDK1 plg. su ĮVS = 1 000–500 = 500 > 0   KNS1 plg. su ĮVS = GDN1 plg. su ĮVS / GDK1 plg. su ĮVS = 1 000 / 500 = 2 > 1 2 alternatyvos pavyzdys:   GDV2 plg. su ĮVS = GDN2 plg. su ĮVS – GDK2 plg. su ĮVS = 700–300 = 400 > 0   KNS2 plg. su ĮVS = GDN2 plg. su ĮVS / GDK2 plg. su ĮVS = 700 / 300 = 2,3 > 1 Šių skaičiavimų rezultatai pateikiami 12 lentelėje. 12 lentelė Matematinės agregavimo taisyklės parinkimas: GDV arba KNS taikymas dviem alternatyvoms   1 alternatyva 2 alternatyva GDNx plg. su ĮVS 1 000 700 GDKx plg. su ĮVS 500 300 Bendra GDV 500 400 Bendras KNS 2 2,3 Taikant GDV, 1 alternatyva yra naudingesnė, tačiau taikant KNS – mažiau naudinga už 2 alternatyvą. 1 alternatyva brangiau kainuoja nei 2 alternatyva (papildomų investicijų 500, palyginti su 300 (+ 67 %), palyginti su įprastinės veiklos scenarijumi), tačiau taip pat suteikia daugiau naudos (1 000, palyginti su 700 (+ 43 %)). Papildoma investicija (300) suteikia papildomos naudos, kurios vertė tik 100. Jei galima skirti 1 000, reikėtų rinktis 1 alternatyvą tuo atveju, jeigu pasirinkus 2 alternatyvą nelieka papildomos investicijos – 300, kuri duotų papildomos naudos, kurios vertė būtų didesnė nei 100. Šis pavyzdys rodo, kad yra naudinga apskaičiuoti abu PVRR ir tuomet spręsti remiantis prieinamais finansiniais ištekliais ir investavimo galimybėmis (85).

6.6.   5 etapas. Aiškus ir skaidrus politikos galimybių ir alternatyvių priemonių palyginimas, jas surikiuojant pagal jų vertę

Daugeliu atvejų naudinga surikiuoti įvairias alternatyvas pagal jų vertę. Šis surikiavimas turėtų būti grindžiamas matematinio agregavimo rezultatais, atsižvelgiant į aktualią kokybinę informaciją apie pinigine verte neišreikštą naudą, taip pat į skirtingą poveikį įvairioms suinteresuotųjų subjektų, kuriuos tai paveikia, grupėms (86). Taip pat reikėtų patikrinti, ar alternatyvos atitinka pradinį siekiamą tikslą.

6.7.   6 etapas. Rezultatų patikimumo patikrinimas

Valstybės narės galėtų nurodyti metodikas, specifikacijas ir gerąją praktiką, skirtus proceso patikimumui ir skaidrumui įvertinti, pavyzdžiui, užtikrinti, kad būtų išnagrinėtos alternatyvos arba įvertinta dvigubo skaičiavimo rizika. Tokiu atveju suinteresuotieji subjektai, įgyvendinantys principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, turėtų taikyti šias metodikas, specifikacijas ir gerąją praktiką, kad gautų reikiamos kokybės rezultatus.

Šiame kontekste, siekdamos tinkamai įgyvendinti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, valstybės narės galėtų numatyti, kad kompetentingos institucijos sistemingai arba prireikus (ad hoc) vertintų suinteresuotųjų subjektų pateiktų rezultatų kokybę.

Vienas iš būdų patikrinti piniginės išraiškos informacijos patikimumą – taikyti jautrumo analizę. Tai galima padaryti koreguojant labiausiai neapibrėžtus, tačiau daugiausia įtakos darančius įvesties duomenų aspektus matematiniame agregavimo modelyje; energijos vartojimo efektyvumo atveju dažnai tai yra naudojamos būsimos energijos kainos ir pasirinkta socialinė diskonto norma. Dėl būsimų energijos kainų ir socialinės diskonto normos naudojant įvesties duomenų intervalą nuo mažų iki didelių verčių, atsiras kiekvienos politikos galimybės poveikio rezultatų spektras su tam tikra paklaida. Nors, užbaigus 5 etapą, A politikos galimybė gali atrodyti patraukliausia, galimo poveikio spektro apatinė riba galėtų būti žemesnė nei B politikos galimybės, kurios bendras poveikio spektras yra siauresnis, todėl B politikos galimybė gali būti racionalesnis pasirinkimas (žr. 2 pav.).

2 pav.

Politikos galimybių patikimumo patikrinimas vaizdine išraiška

Atliekant šią užduotį ne mažiau svarbu gebėti pagrįsti bet kokius sprendimus, priimtus dėl pinigine verte neišreikštos informacijos apie poveikį įtakos ir dėl suinteresuotųjų subjektų nuomonių dėl rezultatų surikiavimo.

6.8.   7 etapas. Atsižvelgimas į siūlomos politikos paskirstomąjį ir kaupiamąjį poveikį

Paskirstomasis poveikis apima nevienodą tam tikros politikos poveikį įvairioms valstybėms narėms, skirtingiems suinteresuotiesiems subjektams (pvz., MVĮ) arba skirtingoms visuomenės grupėms (pvz., ar ta politikos galimybė neproporcingai veikia pažeidžiamesnes ar mažesnių pajamų grupes). Kai kurių politikos galimybių nauda arba neigiamas poveikis kai kuriems suinteresuotiesiems subjektams gali būti didesni nei kitiems, ir į bet kokius nenumatytus padarinius, tokius kaip šie, atsižvelgti būtina. Atsižvelgimas į kaupiamąjį poveikį reiškia, kad į poveikį būsimoms kartoms turėtų būti proporcingai atsižvelgiama ir kad modeliuojamas poveikis būsimoms kartoms labai priklauso nuo socialinės diskonto normos pasirinkimo (žr. pirmiau aprašytą 2 etapą).

7.   STEBĖSENA IR ATSKAITOMYBĖ

Naujos redakcijos EVE direktyvos 3 straipsnyje nustatyti įvairūs principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymo stebėsenai ir atskaitomybei aktualūs reikalavimai, ypač pabrėžiant jo svarbą įvairiems sektoriams ir sprendimams dėl didelių investicijų, be kita ko, energetikos sektoriuje, pastatų, transporto, vandens, IRT, žemės ūkio ir finansų sektoriuose. Todėl stebėsenos ir atskaitomybės reikalavimai turi būti taikomi sprendimams visoje ekonomikoje – tai patvirtina ir 3 straipsnio 1 dalis, kur nurodyti taikymo sektoriai, ir 3 straipsnio 4 dalis, pagal kurią valstybės narės privalo paskirti kompetentingas institucijas Direktyvos taikymui stebėti. 3 straipsnio 5 dalies c–d punktuose valstybės narės taip pat įpareigojamos nustatyti konkrečius subjektus, kurie prižiūrėtų principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymo ir atitinkamos jo reguliavimo sistemos stebėseną.

Valstybės narės taip pat yra atsakingos už principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymo savo energetikos sistemose (ypač energijos vartojimo atžvilgiu) ir jo teikiamos naudos įvertinimą, taip pat už tai, kad būtų pateiktas priemonių, įgyvendinamų siekiant pašalinti reguliavimo ar su reguliavimu nesusijusias kliūtis, taip palengvinant principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymą ir paklausos srities sprendimus, rinkinys.

7.1.   Principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymo stebėsena ir pranešimas apie pasiektus rezultatus

3 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės „stebėtų principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymą, kai tikslinga, įskaitant sektorių integravimo ir tarpsektorinį poveikį, kai politikos, planavimo ir investicijų sprendimams taikomi tvirtinimo ir stebėsenos reikalavimai“. Valstybės narės turi paskirti kompetentingas institucijas stebėsenos užduotims atlikti. Stebėsena yra privaloma sprendimams, kuriems jau taikomi esami patvirtinimo ir stebėsenos reikalavimai. Taip užtikrinama, kad valstybėms narėms tenkanti našta sumažėtų, nes tai taikoma tik tais atvejais, kai stebėsenos procedūros jau yra įdiegtos.

Principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymo stebėseną būtų galima integruoti į platesnius stebėsenos procesus įvairiais lygmenimis. Institucijos, atsakingos už principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymo stebėseną, nebūtinai turi būti tos pačios institucijos, kurios atsakingos už patvirtinimą ir stebėseną kitais sprendimų priėmimo proceso aspektais. Vis dėlto principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymo stebėsenos įtraukimas į jau esamą stebėsenos veiklą turi akivaizdžių pranašumų.

Atskaitomybė dėl principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymo taip pat gali būti nustatoma kaip atskiras procesas arba kaip platesnio atskaitomybės proceso dalis:

a)

nauji procesai arba esamų atskaitomybės dėl energijos vartojimo efektyvumo procesų dalis. Priklausomai nuo to, kaip valstybės narės šiuo metu renka informaciją apie energijos vartojimo efektyvumą ir klimato srities veiksmus, principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymo atskaitomybė galėtų būti įtraukta į esamą duomenų rinkimo veiklą arba už stebėseną atsakinga įstaiga galėtų sukurti tam skirtus procesus;

b)

platesnių atskaitomybės procesų dalis. Valstybės narės galėtų reikalauti, kad į visų viešųjų įstaigų (arba visų tam tikrus reikalavimus atitinkančių viešųjų įstaigų) metines ataskaitas būtų įtrauktas atskiras skyrius apie principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymą. Būtų geriausia, kad suinteresuotieji subjektai, kurie įgyvendino principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, galėtų pateikti reikalaujamą informaciją naudodami iš anksto nustatytus šablonus, kad agregavimas nacionaliniu lygmeniu būtų nesudėtingas. Kad būtų galima pasinaudoti jau esamais procesais, kurie apima privatųjį sektorių, valstybės narės taip pat galėtų reikalauti, kad privatūs subjektai praneštų apie tai, kaip taikytas principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, per esamus leidimų išdavimo procesus, kaip antai pagal Pramoninių išmetamų teršalų direktyvą.

Svarbus klausimas valstybėms narėms – kaip turėtų būti stebimi pagrindinių investicijų sprendimai, kuriuos priima valstybei priklausantys ar reguliuojamieji subjektai ir energijos rinkos suinteresuotieji subjektai. 3 straipsnio 4 dalis rodo, kad ataskaitos teiktinos tik dėl tų sprendimų, kurių stebėsena jau atliekama. Planavimo ir investavimo sprendimų, kuriuos priimantys subjektai (nepriklausomi subjektai, reguliuojamieji subjektai, rinkos suinteresuotieji subjektai) nėra visiškai kontroliuojami viešosios institucijos, atveju tai reikštų, kad už sprendimo patvirtinimą atsakinga viešoji institucija gali būti ir ta, kuri privalo teikti ataskaitas.

Svarbus paaiškinimas: 3 straipsnyje nustatytos ribos netrukdo valstybėms narėms pasirinkti žemesnių principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir atskaitomybės reikalavimų taikymo slenkstinių verčių.

3 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad, kai taikytina, būtų stebimas sektorių integravimo ir tarpsektorinis poveikis, kai planavimo, politikos ir investavimo sprendimams taikomi patvirtinimo ir stebėsenos reikalavimai.

Dėl energetikos sistemų sąsajų su kitais sektoriais būtina stebėti, kaip principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ stiprina sistemų integravimą ir teikia tarpsektorinės naudos. Tai apima tyrimą, kaip energijos vartojimo efektyvumas gali prisidėti prie energijos tinklų stabilumo, mažinti priklausomybę nuo energijos importo ir prisidėti prie žiedinės ekonomikos.

Šių PVRR vertinimo laikas turėtų būti suderintas su atitinkamo planavimo, politikos ar pagrindinių investicijų sprendimo priėmimo procesais, įgyvendinimo tvarkaraščiais ir strateginių peržiūrų laikotarpiais.

7.2.   Duomenų rinkimo (iš viešųjų įstaigų ir rinkos suinteresuotųjų subjektų) procesai

Valstybės narės turėtų sukurti duomenų rinkimo procesus ir sistemas, kuriais būtų užtikrinama, kad informacija būtų laiku ir nuosekliai prieinama. Labai rekomenduojama įdiegti skaitmenines platformas, kurios sumažintų administracinę naštą suinteresuotiesiems subjektams ir viešosioms įstaigoms. Valstybės narės turėtų siekti naudotis procesais, kuriais būtų užtikrinama, kad tie patys duomenys būtų renkami tik vieną kartą, o atitinkamoms institucijoms būtų suteikta prieiga prie tų duomenų bazės.

Remdamosi tuo, kokia informacija turėtų būti pateikiama ataskaitose, valstybės narės turėtų įdiegti sistemą, suteikiančią joms šiai atskaitomybei reikalingus įrodymus. Įrodymai galėtų būti pateikiami arba kai tiesiogiai renkama aktuali informacija (pvz., visų svarbių sprendimų, apie kuriuos pranešė įvairūs suinteresuotieji subjektai, sąrašas), arba naudojant kitą jau surinktą ir prieinamą informaciją (pvz., visų investicijų, viršijančių 3 straipsnyje nustatytą ribą, sąrašas, sudarytas remiantis ministerijų lygmens biudžetų patvirtinimo analize).

Be duomenų apie principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymą priimant planavimo, politikos ir investavimo sprendimus, valstybės narės turėtų kitomis priemonėmis (pvz., tiksliniais tyrimais) rinkti informaciją apie veiksmus, kurių imamasi siekiant šalinti kliūtis taikyti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“. Tokia duomenų rinkimo užduotis turėtų būti koordinuojama su kitu darbu, planuojamu atlikti atnaujinant NEKSVP, kad sumažėtų duomenų rinkimo pastangų poreikis ir būtų užtikrinta, jog pranešant apie principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymo kliūtis būtų galima atsižvelgti ir į kitos politikos (pvz., energijos vartojimo efektyvumo politikos apskritai) poveikį.

7.3.   Pranešimas apie principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymą

Pagal naujos redakcijos EVE direktyvos 3 straipsnio 5 dalies d punktą, valstybės narės savo nacionalinėse energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitose turi pranešti, „kaip į principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ buvo atsižvelgta priimant nacionalinius ir, kai taikytina, regioninius ir vietos planavimo, politikos ir pagrindinių investicijų sprendimus, susijusius su nacionalinėmis ir regioninėmis energetikos sistemomis“. Rekomendacijos (ES) 2024/2143 priedo 5 skirsnyje pateiktos šio pranešimo reikalavimų taikymo gairės.

3 straipsnio 5 dalies d punkte nurodyti duomenys, kuriuos valstybės narės turi pateikti:

a)	principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymo ir jo naudos energetikos sistemose vertinimas;

b)	veiksmai, kurių imtasi, kad būtų pašalintos reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusios kliūtys įgyvendinti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.

Šie du elementai laikytini minimalia informacija, kurią reikia pateikti; valstybės narės gali pateikti ir daugiau informacijos apie tai, kaip integravo principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ į savo sprendimų priėmimo procesus.

7.3.1.   Pranešimas apie principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymą ir naudą

Pranešimas apie principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymą turi apimti planavimo, politikos ir investavimo sprendimus, kuriuos paveikė principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymas ir kuriais siekiama gauti valstybių narių numatomą naudą.

Dėl kiekvieno sprendimo valstybės narės galėtų:

a)	nurodyti, ar buvo numatyta ir pasirinkta viena ar kelios konkrečios galimybės taikyti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ (taip / ne);

b)	pateikti visos naudos kiekybinį įvertinimą, atskirai nurodant sprendimų platesnės naudos vertę (eurais);

c)	pateikti sprendimais pasiekiamo bendro energijos suvartojimo kiekybinį įvertinimą (Gwh). Tai turėtų apimti energijos suvartojimą per visą gyvavimo ciklą po sprendimų įgyvendinimo;

d)

pateikti komentarą, apimantį: 1) informaciją, kiek atitinkamas sprendimas vis dar apima energijos vartojimo efektyvumo aspektus (kokybinis rodiklis / aprašymas), kai vietoj galimybės taikyti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ nuspręsta pasirinkti alternatyvą; 2) svarstymus dėl paklausos atsako ir lankstumo abiejų sprendimų atžvilgiu; 3) kitus paaiškinimus, pavyzdžiui, dėl naudos įvertinimo neapibrėžties, arba ar įtraukus platesnę naudą pasikeitė tinkamiausios galimybės pasirinkimas.

Ta pati informacija galėtų būti naudojama teikiant ataskaitas Europos Komisijai. Pavyzdžiui, valstybės narės galėtų reikalauti, kad visų reikšmingų sprendimų, kuriems reikia oficialaus patvirtinimo, poveikio vertinime arba panašiame prieš patvirtinimą atliekamame vertinime būtų aiškiai nurodyti šie dalykai:

a)	kuri (-ios) iš svarstytų galimybių buvo principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymas (galimybė (-ės), pagal kurią (-ias) pirmenybė teikta energijos vartojimo efektyvumui);

b)	principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymo galimybių ir bent vienos kitos iš pagrindinių galimybių (pasirinktos galimybės arba, jeigu pasirinkta galimybė taikyti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, – antros geriausios galimybės) kaštai ir nauda;

c)	poveikio vertinimo ataskaitoje atskirai nurodyta tiesioginė nauda ir platesnio masto nauda, susijusios su galimybėmis, apibrėžtomis pirmesniame punkte.

7.3.2.   Pranešimas apie veiksmus, kurių imtasi siekiant pašalinti reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusias kliūtis

3 straipsnio 5 dalies d punkto ii papunktyje reikalaujama, kad valstybės narės praneštų apie „sąrašą veiksmų, kurių imtasi siekiant pašalinti bereikalingas reguliavimo ar su reguliavimu nesusijusias principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir paklausos sprendimų įgyvendinimo kliūtis, be kita ko, identifikuojant nacionalinės teisės aktus ir priemones, kurie prieštarauja principui „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas““.

Tai rodo, kad valstybių narių ataskaitose turėtų būti pateikiama ši informacija:

a)	veiksmai, kuriais šalinamos nereikalingos reguliavimo kliūtys įgyvendinti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir paklausos srities sprendimus;

b)	veiksmai, kuriais šalinamos su reguliavimu nesusijusios kliūtys įgyvendinti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir paklausos srities sprendimus;

c)	nacionalinės teisės aktų ir priemonių, kurie, kaip nustatyta, prieštarauja principui „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, sąrašas.

Todėl pirmas žingsnis siekiant užtikrinti tinkamą principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ įgyvendinimą – peržiūrėti esamą politiką ir įvertinti, ar ji atitinka šį principą arba bent jau netrukdo jį įgyvendinti (87). Vien to, kad principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ įtvirtinamas kaip bendrasis principas, nepakanka jo laikymuisi užtikrinti: jo įgyvendinimas turi būti kruopščiai suplanuotas, o sprendimų priėmimo procesai, valdymo struktūros ir investicijų programos turi būti atitinkamai keičiami visose srityse, įskaitant pastatų ūkio politiką, energetikos sektorių, klimato srities veiksmus, valdymo sistemas, politikos tikslus ir t. t. Principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ įgyvendinimas dažniausiai nereiškia naujų politikos priemonių priėmimo – pirmiausia būtina užtikrinti, kad jau esama politika ir taisyklės atitiktų principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.

Tokie veiksmai gali apimti bendro pobūdžio priemones, kaip antai gaires, metodikas ir procesinius reikalavimus, skirtus užtikrinti, kad principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ galėtų būti taikomas atitinkamiems planavimo, politikos ir pagrindinių investicijų sprendimams. Jie gali būti bendri arba skirti konkretiems sektoriams ar sprendimus priimantiems subjektams.

---

(1)  Reglamentas (ES) 2021/1119.

(2)   The future of European competitiveness, Part B | In-depth analysis and recommendations, p. 25.

(3)  Planas „REPowerEU“ (COM(2022) 230 final).

(4)  Energijos importo iš Rusijos nutraukimo veiksmų gairės (COM(2025) 440 final).

(5)   The future of European competitiveness, Part B | In-depth analysis and recommendations, p. 106.

(6)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Įperkamos energijos veiksmų planas. Mūsų energetikos sąjungos tikros vertės atskleidimas siekiant užtikrinti įperkamą, efektyviai naudojamą ir švarią energiją visiems europiečiams“ (COM(2025) 79 final).

(7)  ES konkurencingumo kelrodis. COM(2025) 30 final.

(8)   New Impetus for Energy Efficiency. Paskelbta adresu: https://energy.ec.europa.eu/topics/energy-efficiency/new-impetus-energy-efficiency_en?prefLang=lt.

(9)  Paprastesnė ir greitesnė Europa. Komunikatas dėl įgyvendinimo ir supaprastinimo (Europos Komisija, 2024–2029 m.). Paskelbta adresu: https://commission.europa.eu/document/download/8556fc33-48a3-4a96-94e8-8ecacef1ea18_en?filename=250201_Simplification_Communication_en.pdf.

(10)   2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos (OL L 304, 2008 11 14, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2008/1099/oj).

(11)  Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinys, kuriuo papildomos Geresnio reglamentavimo gairės, pateiktos dok. SWD(2021) 305 final, 2023 m. liepos mėn., p. 556. Paskelbta adresu: https://commission.europa.eu/law/law-making-process/better-regulation/better-regulation-guidelines-and-toolbox_en?prefLang=lt.

(12)  Ten pat, p. 552.

(13)  Europos Komisija, Energy balance guide, Methodology guide for the construction of energy balances & Operational guide for the energy balance builder tool, 2019.

(14)  International Energy Agency (2012). Spreading the net: The multiple benefits of energy efficiency improvements.

(15)  BPIE (2020). Building renovation: a kick-starter for the EU economy. Paskelbta adresu: https://www.renovate-europe.eu/2020/06/10/building-renovation-a-kick-starter-for-the-eu-economy/.

(16)  International Energy Agency (2014). Capturing the Multiple Benefits of Energy Efficiency, p. 38.

(17)  Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinys, kuriuo papildomos Geresnio reglamentavimo gairės, pateiktos dok. SWD(2021) 305 final, 2023 m. liepos mėn., p. 566.

(18)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, Better Regulation Guidelines (SWD(2021) 305 final).

(19)   Energy balance guide: Methodology guide for the construction of energy balances & Operational guide for the energy balance builder tool, Eurostatas, 2019 m. sausio 31 d.

(20)  International Energy Agency (2012). Spreading the net: The multiple benefits of energy efficiency improvements.

(21)  International Energy Agency (2014). Capturing the Multiple Benefits of Energy Efficiency.

(22)  International Energy Agency (2025). Multiple Benefits of Energy Efficiency.

(23)   The Economics of Biophilia, 1st ed., Why designing with nature in mind makes financial sense, 2012.

(24)  F. J. Aguilar, (1967), Scanning the business environment.

(43)  International Energy Agency (2014). Capturing the Multiple Benefits of Energy Efficiency, p. 41.

(44)  International Energy Agency (2014). Capturing the Multiple Benefits of Energy Efficiency, p. 137.

(45)  Ten pat, p. 189.

(46)  Priemonė „MICATool“ suteikia politikos formuotojams ir specialistams galimybę atlikti supaprastintas energijos vartojimo efektyvumo didinimo analizes, palyginti ir įvertinti įvairaus poveikio reikšmingumą ir sustiprinti atskaitomybę bei stebėseną. MICAT naudotojas gali pasirinkti politikos veiksmą konkrečiame sektoriuje, laikotarpį ir geografinį regioną, o tuomet šių veiksmų poveikis kiekybiškai įvertinamas taikant įvairius socialinius, ekonominius ir ekologinius rodiklius. Įvesties duomenys gali būti pritaikomi pagal konkrečią naudotojo situaciją (t. y. būstų ūkį ir renovacijos mastą). Naudojant šią priemonę šį poveikį galima įvertinti ir kiekybine išraiška; ja atliekama nesudėtinga kaštų ir naudos analizė su pritaikomais kintamaisiais, susijusiais su energijos kainų jautrumu, investicijų jautrumu ir diskonto norma.

(47)  Thema, J. et al. (2019). The Multiple Benefits of the 2030 EU Energy Efficiency Potential.

(48)  Suerkemper, F. et al. (2022). Overall quantification and monetisation concept. MICAT – Multiple Impacts Calculation Tool (Deliverable 2.1).

(49)  Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinys, kuriuo papildomos Geresnio reglamentavimo gairės, pateiktos dok. SWD(2021) 305 final, 2023 m. liepos mėn., p. 286.

(50)  Ten pat, p. 566.

(51)  Azzini, I., Listorti, G., Mara, T., Rosati, R., Uncertainty and Sensitivity Analysis for policy decision making, EUR 30432 EN, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2020, ISBN 978-92-76-24752-4, doi:10.2760/922129, JRC122132.

(52)  Suerkemper, F. et al. (2022). Overall quantification and monetisation concept. MICAT – Multiple Impacts Calculation Tool (De-liverable 2.1).

(53)  Ürge-Vorsatz, D. et al. (2015). Literature review on Multiple Impact quantification methodologies, D2.1 report, COMBI project.

(67)   Life Cycle Assessment & the EF methods: Comprehensive coverage of impacts, https://green-forum.ec.europa.eu/green-business/environmental-footprint-methods/life-cycle-assessment-ef-methods_en.

(68)  Ürge-Vorsatz, D. et al. (2015). Literature review on Multiple Impact quantification methodologies, D2.1 report, COMBI project.

(69)  Suerkemper, F. et al. (2022). Overall quantification and monetisation concept. MICAT – Multiple Impacts Calculation Tool (De-liverable 2.1).

(70)  Mzavanadze, Nora. (2018a). Quantifying air pollution impacts of energy efficiency COMBI D3.4 Final report.

(71)  Naess-Schmidt, H. S., Hansen, M. B. W., Wilke, S., Lumby, B. M. (2018). Macro-economy impacts of energy efficiency COMBI D6.4 Final report.

(72)   2024 m. liepos 29 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2024/2143, kuria dėl principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2023/1791 3 straipsnio aiškinimo gairės, (OL L, 2024/2143, 2024 8 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2024/2143/oj).

(73)  International Energy Agency (2014). Capturing the Multiple Benefits of Energy Efficiency, p. 190.

(74)  Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinys, kuriuo papildomos Geresnio reglamentavimo gairės, pateiktos dok. SWD(2021) 305 final, 2023 m. liepos mėn., priemonė Nr. 60.

(75)  Macias Moy, D., Bisselink, B., Dutiel, O., Ferreira Cordeiro, N., Garcia Gorriz, E., Grizzetti, B., Hanke, G., Miladinova-Marinova, S., Parn, O., Piroddi, C., Pistocchi, A., Polimene, L., Ruiz Orejon Sanchez Pastor, L., Serpetti, N., Stips, A., Trichakis, I., Udias Moinelo, A., Vigiak, O., Outline of the dynamic baseline for the MSFD Impact Assessment analysis in the context of the Blue2 Modelling Framework initiative, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2023, doi:10.2760/747000, JRC134027.

(76)  Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinys, kuriuo papildomos Geresnio reglamentavimo gairės, pateiktos dok. SWD(2021) 305 final, 2023 m. liepos mėn., priemonė Nr. 60.

(77)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SWD(2021) 305 final, Geresnio reglamentavimo gairės, Briuselis, 2021 11 3, p. 33.

(78)  Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinys, kuriuo papildomos Geresnio reglamentavimo gairės, pateiktos dok. SWD(2021) 305 final, 2023 m. liepos mėn., priemonė Nr. 64.

(79)  Hermelink, A.H., de Jager, D. (2015). Evaluating our future: The crucial role of discount rates in European Commission energy system modelling.

(80)  International Energy Agency (2014). Capturing the Multiple Benefits of Energy Efficiency, p. 189.

(81)  Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinys, kuriuo papildomos Geresnio reglamentavimo gairės, pateiktos dok. SWD(2021) 305 final, 2023 m. liepos mėn., p. 520.

(82)  Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinys, kuriuo papildomos Geresnio reglamentavimo gairės, pateiktos dok. SWD(2021) 305 final, 2023 m. liepos mėn. Daugiakriterė sprendimų analizė ypač tinka sudėtingų sąveikų atvejais, kai įvairus kiekybiškai išreikštas poveikis, toks kaip platesnė nauda, matuojamas įvairiais vienetais.

(83)  Ürge-Vorsatz, D., Kelemen, A., Gupta, M., Chatterjee, S., Egyed, M., Reith, A. (2015). Literature review on Multiple Impact quantification methodologies, D2.1 report, COMBI project. Paskelbta adresu: https://combi-project.eu/wp-content/uploads/2015/09/D2.1_LR-methodologies.pdf.

(84)  Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinys, kuriuo papildomos Geresnio reglamentavimo gairės, pateiktos dok. SWD(2021) 305 final, 2023 m. liepos mėn., p. 557.

(85)  Be to, rekomenduojama atlikti pasirinktos diskonto normos jautrumo analizę (žr. 2 etapą).

(86)  Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinys, kuriuo papildomos Geresnio reglamentavimo gairės, pateiktos dok. SWD(2021) 305 final, 2023 m. liepos mėn., p. 557.

(87)  ENEFIRST, 2022. How to operationalise Energy Efficiency First (EE1st) in the EU? Key recommendations to Member States. Projekto ENEFIRST, finansuojamo pagal programą „Horizontas 2020“, D5.3 rezultatas: D.5.3_ENEFIRST_recommendations_FINAL.pdf.