(1)

po 2008–2009 m. pasaulinės finansų krizės ir po to, kai 2011 m. spalio mėn. Finansinio stabilumo taryba pirmą kartą paskelbė pagrindinius veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementus, buvo nustatyta Sąjungos kredito įstaigų ir investicinių įmonių (toliau – įstaigos) pertvarkymo sistema. Sąjungos pertvarkymo sistemą sudaro Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES (4) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014 (5). Abu teisės aktai taikomi įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems taikoma ta direktyva arba tas reglamentas (toliau kartu – subjektai). Sąjungos pertvarkymo sistemos tikslas – tvarkingai spręsti subjektų žlugimo problemas išsaugant jų ypatingos svarbos funkcijas ir vengiant grėsmių finansiniam stabilumui, kartu apsaugant indėlininkus ir viešąsias lėšas. Be to, Sąjungos pertvarkymo sistema siekiama skatinti bankininkystės vidaus rinkos plėtrą sukuriant suderintą tvarką, pagal kurią būtų koordinuotai sprendžiamos tarpvalstybinės krizės, ir užkertant kelią konkurencijos iškraipymo problemoms bei nevienodo požiūrio taikymo rizikai;

(2)

praėjus keleriems metams nuo to, kai buvo pradėta įgyvendinti Sąjungos pertvarkymo sistema, kai kurie iš jos tikslų nėra pasiekti taip, kaip numatyta. Visų pirma, nors subjektai padarė didelę pažangą, kad galėtų būti sėkmingai pertvarkyti, ir tuo tikslu skyrė daug išteklių, ypač formuodami nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumus ir užpildydami pertvarkymo finansavimo struktūras, Sąjungos pertvarkymo sistema naudojamasi retai. Vietoj to tam tikrų mažesnių ir vidutinių subjektų žlugimo klausimas paprastai sprendžiamas nesuderintomis nacionalinėmis priemonėmis. Užuot naudojantis tokiomis sektoriaus finansuojamomis apsaugos priemonėmis kaip pertvarkymo finansavimo struktūros, ir toliau naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Atrodo, kad tokia padėtis susidarė dėl netinkamų paskatų. Tos netinkamos paskatos atsiranda dėl Sąjungos pertvarkymo sistemos ir nacionalinių taisyklių sąveikos, kai pertvarkymo institucijos, vertindamos viešąjį interesą, joms suteikta didele veiksmų laisve ne visada naudojasi taip, kad būtų atspindėtas numatytas Sąjungos pertvarkymo sistemos taikymas. Sąjungos pertvarkymo sistema taip pat mažai naudojamasi dėl rizikos, kad indėliais finansuojamų subjektų indėlininkai gali patirti nuostolių siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo atveju tie subjektai galėtų gauti išorės finansavimą, visų pirma tais atvejais, kai neturima kitų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė. Galiausiai tai, kad ne pertvarkymo atveju taikomos ne tokios griežtos taisyklės dėl galimybių gauti finansavimą, kaip pertvarkymo atveju, skatina taikyti ne Sąjungos pertvarkymo sistemą, o kitus sprendimus, kuriuos taikant dažnai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, o ne subjektų nuosavi ištekliai ar sektoriaus finansuojamos apsaugos priemonės. Dėl tokios padėties kyla susiskaidymo rizika ir rizika, kad subjektų, visų pirma mažesnių ir vidutinių subjektų, žlugimo valdymo rezultatai bus neoptimalūs, taip pat susidaro finansinių išteklių nenaudojimo alternatyviosios sąnaudos. Todėl būtina užtikrinti veiksmingesnį ir nuoseklesnį Sąjungos pertvarkymo sistemos taikymą ir garantuoti, kad ji galėtų būti taikoma visais atvejais, kai tai atitinka viešąjį interesą, įskaitant taikymą tam tikriems mažesniems ir vidutiniams subjektams, kurie visų pirma finansuojami indėliais ir neturi pakankamai kitų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė;

(3)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 valstybės narės, kurios yra užmezgusios glaudų Europos Centrinio Banko (ECB) ir atitinkamų nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, to reglamento tikslais turi būti laikomos dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis. Tačiau tame reglamente nepateikiama jokios išsamios informacijos apie pasirengimo pradėti glaudų bendradarbiavimą vykdant su pertvarkymu susijusias užduotis procesą. Todėl tikslinga pateikti tą išsamią informaciją;

(4)

pertvarkymo planavimo darbo, reikalingo patronuojamųjų įmonių, kurios nėra laikomos pertvarkytinais subjektais, atveju, intensyvumas ir išsamumo lygis skiriasi priklausomai nuo atitinkamų subjektų dydžio, jų rizikos profilio, jų vaidmens atliekant ypatingos svarbos funkcijas, jų pagrindinių verslo linijų, jų svarbos grupės veiklos tęstinumui po pertvarkymo ir grupės pertvarkymo strategijos, taip pat nuo patronuojamosios įmonės svarbos valstybėje narėje, kurioje ji įsteigta, įskaitant jos potencialią sisteminę svarbą ir jos galimą poveikį turimiems indėlių garantijų sistemos (IGS) finansiniams ištekliams likvidavimo iškeliant įprastinę bankroto bylą atveju. Todėl Bendra pertvarkymo valdyba (toliau – Valdyba) turėtų turėti galimybę atsižvelgti į tuos veiksnius nustatydama priemones, kurių reikia imtis tokių patronuojamųjų įmonių atžvilgiu, ir, kai tinkama, taikyti proporcingą metodą;

(5)

subjektas, kuris likviduojamas pagal nacionalinę teisę, nustačius, kad tas subjektas žlunga arba kad yra tikėtina, kad jis žlugs, ir Valdybai padarius išvadą, kad jo pertvarkymas neatitinka viešojo intereso, galiausiai turi pasitraukti iš rinkos. Tokiais atvejais to subjekto pertvarkymo planas nebereikalingas, neatsižvelgiant į tai, ar kompetentinga institucija jau yra panaikinusi to subjekto veiklos leidimą. Tas pats taikoma ir likusiai pertvarkomai įstaigai po to, kai taikant perdavimo strategiją perduodamas jos turtas, teisės ir įsipareigojimai. Todėl tikslinga nurodyti, kad tokiais atvejais pertvarkymo planų tvirtinti nereikia;

(6)

Valdyba šiuo metu gali nuspręsti uždrausti tam tikrus paskirstymo atvejus, kai subjektas, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra pertvarkytinas subjektas, neįvykdo jungtinio rezervo reikalavimo, kai jis vertinamas kartu su minimaliu nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu (MREL). Tačiau, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir suderinamumą su esamomis Valdybos priimtų sprendimų įgyvendinimo procedūromis, būtina aiškiau apibrėžti institucijų, dalyvaujančių tokių paskirstymo atvejų uždraudimo procese, vaidmenis. Todėl tikslinga nustatyti, kad Valdyba turėtų nurodyti nacionalinei pertvarkymo institucijai uždrausti tokius paskirstymo atvejus, o ši turėtų įgyvendinti Valdybos nurodymą. Be to, tam tikrais atvejais gali būti reikalaujama, kad subjektas laikytųsi MREL kitu pagrindu nei pagrindas, kuriuo remiantis tas subjektas privalo laikytis jungtinio rezervo reikalavimo. Esant tokiai padėčiai kyla neaiškumų dėl sąlygų, kuriomis Valdyba gali naudotis įgaliojimais uždrausti paskirstymo atvejus ir apskaičiuoti didžiausią galimą paskirstyti sumą, susijusią su MREL. Todėl turėtų būti nustatyta, kad tais atvejais Valdyba turėtų pavesti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms uždrausti tam tikrus paskirstymo atvejus, remdamasi nustatytu jungtinio rezervo reikalavimu pagal metodiką, išdėstytą pagal Direktyvos 2014/59/ES 45c straipsnio 4 dalį priimtame deleguotajame akte. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir teisinį tikrumą, Valdyba turėtų subjektui pranešti apie nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą, o jis tada turėtų viešai atskleisti tą nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą;

(7)

Direktyvoje 2014/59/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 (6) nustatyti įgaliojimai, kuriais turi naudotis pertvarkymo institucijos; kai kurie iš jų nėra įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 806/2014. Bendro pertvarkymo mechanizmo (BPeM) atveju tai gali sukelti netikrumą dėl to, kas ir kokiomis sąlygomis turi naudotis tais įgaliojimais. Todėl būtina nurodyti, kaip nacionalinės pertvarkymo institucijos tam tikrais įgaliojimais, nustatytais tik Direktyvoje 2014/59/ES, turėtų naudotis subjektų ir grupių, už kuriuos tiesiogiai atsakinga Valdyba, atžvilgiu. Taigi, Valdyba turėtų galėti, kai ji mano, kad tai būtina, pavesti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms naudotis tais įgaliojimais. Visų pirma Valdyba turėtų galėti pavesti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms reikalauti, kad subjektas registruotų išsamius finansinių sutarčių, kurių šalis yra tas subjektas, duomenis, kad galėtų naudotis įgaliojimais sustabdyti kai kurių finansinių įsipareigojimų vykdymą pagal Direktyvos 2014/59/ES 33a straipsnį ir užtikrinti viešai neatskleistos informacijos konfidencialumą pagal tos direktyvos 84b straipsnį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dėl leidimų sumažinti tinkamus įsipareigojimus, išduodamų remiantis Reglamentu (ES) Nr. 575/2013, kuris taip pat taikomas subjektams ir įsipareigojimams, kuriems taikomas MREL, nereikalaujama taikyti nacionalinės teisės aktus, Valdyba turėtų turėti galimybę tiesiogiai suteikti tuos leidimus subjektams, neprivalėdama nacionalinėms pertvarkymo institucijoms pavesti naudotis tais įgaliojimais;

(8)

siekiant laikytis MREL, gali būti naudojami indėliai, kurie atitinka priskyrimo tinkamiems įsipareigojimams sąlygas. Tačiau, atsižvelgiant į specifinį indėlių pobūdį, taip pat į jų vaidmenį realiojoje ekonomikoje ir išlaikant pasitikėjimą bankų sistema, indėlių įtraukimui į įsipareigojimų, naudojamų MREL įvykdyti, taikymo sritį turėtų būti taikomi griežtesni reikalavimai, nes visus MREL įvykdyti tinkamus išteklius turėtų būti galima naudoti nuostoliams padengti ir jais turėtų būti prisidedama prie kredito įstaigos rekapitalizavimo jos žlugimo atveju. Pirma, kaip ir pagal dabartines taisykles, turėtų būti neįmanoma, kad MREL įvykdyti naudojamus indėlius turėtų fiziniai asmenys arba labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės. Antra, reikėtų paaiškinti, kad indėliai, kuriais jų savininkui suteikiama teisė į išankstinį grąžinimą, negali būti tinkami MREL įvykdyti, įskaitant tuos atvejus, kai sutartinėse nuostatose nustatyta, kad išankstiniam grąžinimui yra taikoma bauda. Trečia, siekiant užtikrinti skaidrumą ir kuo labiau sumažinti netinkamo tokių indėlių laikymo riziką, atitinkamose sutartinėse nuostatose turėtų būti aiškiai nurodytas kredito įstaigos ketinimas tuos indėlius panaudoti siekiant įvykdyti MREL, taip pat tai, kad jie negali būti laikomi reikalavimus atitinkančiais indėliais ir dėl to, kad jų neturima, IGS negrąžins jokios to indėlio dalies. Ketvirta, paprastai neturėtų būti leidžiama naudoti indėlių MREL įvykdyti, nebent Valdyba būtų anksčiau leidusi juos įtraukti į MREL įvykdyti tinkamus išteklius, remdamasi vertinimu, kad pertvarkymo atveju nereikėtų vengti tokius indėlius panaudoti nuostoliams padengti ir kad tai nesudarytų esminių kliūčių sėkmingam pertvarkymui. Valdyba turėtų turėti galimybę leisti naudoti indėlius siekiant įvykdyti MREL bendrai kiekvieno pertvarkytino subjekto atveju, neatlikdama individualaus kiekvieno indėlio vertinimo, taip pat apriboti MREL įvykdyti naudojamų indėlių įtraukimą į fiksuotas sumas. Struktūrizuoti indėliai, nepaisant to, kad jie yra įsipareigojimai su įterptosiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, taip pat gali būti laikomi tinkamais kredito įstaigos įsipareigojimais, jei tenkinamos visos kitos sąlygos;

(9)

siekiant išvengti skardžio efekto, būtina išlaikyti nuostatas, kad esami indėliai būtų laikomi tinkamais įsipareigojimais. Iki 2028 m. gegužės 12 d. priimtiems indėliams naujieji tinkamumo kriterijai turėtų būti netaikomi. Tokia tęstinumo išlyga turėtų būti panaikinta 2029 m. gegužės 11 d.;

(10)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2019/876 (7) bei (ES) 2019/877 (8) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879 (9) Sąjungos teisėje įgyvendintas 2015 m. lapkričio 9 d. Finansinio stabilumo tarybos paskelbtas tarptautinis Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC) sąlygų dokumentas (toliau – TLAC standartas), skirtas pasaulinės sisteminės svarbos bankams, Sąjungos teisės aktuose vadinamiems pasaulinės sisteminės svarbos įstaigomis (G-SII). Reglamentu (ES) 2019/877 ir Direktyva (ES) 2019/879 taip pat iš dalies pakeistas Direktyvoje 2014/59/ES ir Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nustatytas MREL. Būtina suderinti Reglamente (ES) Nr. 806/2014 įtvirtintas nuostatas dėl MREL su TLAC standarto įgyvendinimu G-SII atžvilgiu, kiek tai susiję su tam tikrais įsipareigojimais, kurie galėtų būti naudojami MREL daliai, kuri turėtų būti įvykdyta nuosavomis lėšomis ir kitais subordinuotaisiais įsipareigojimais, įvykdyti. Visų pirma, įsipareigojimai, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip tam tikri neįtraukti įsipareigojimai, turėtų būti įtraukti į pertvarkytinų subjektų nuosavas lėšas ir subordinuotąsias tinkamas priemones, kai tų neįtrauktų įsipareigojimų suma pertvarkytino subjekto balanse neviršija 5 % pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos ir kai dėl tokio įtraukimo nekyla rizika, susijusi su principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, taikymu;

(11)

tam tikrų pertvarkytinų subjektų atveju pertvarkymo plane arba grupės pertvarkymo plane nustatyta pasirinkta pertvarkymo strategija visų pirma grindžiama pertvarkomos įstaigos verslo perdavimu privačiam pirkėjui arba laikinai įstaigai. Tokiais atvejais gali būti reikalaujama, kad IGS prisidėtų prie pertvarkymo veiksmų, galbūt siekiant užtikrinti tam tikrų indėlių, kuriems IGS netaikoma, apsaugą. Todėl, siekiant kuo labiau sumažinti neatsakingo elgesio riziką, turėtų būti nurodyta, kad tais atvejais, kai pertvarkymo plane numatyta taikyti verslo pardavimo priemonę arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę ir pertvarkytinam subjektui pasitraukti iš rinkos, atitinkamam pertvarkytinam subjektui nustatytas MREL neturėtų būti mažesnis už tam tikras ribas. Jei taikant MREL kalibravimo taisykles gaunama suma tas ribas viršija, pirmenybė turėtų būti teikiama tai didesnei sumai. Tos ribos neturėtų būti taikomos MREL, nustatytam pertvarkytiniems subjektams, kurių pasirinktą pertvarkymo strategiją sudaro gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymas jų rekapitalizavimo tikslais tokiu mastu, kad būtų pakankamai atkurtas jų gebėjimas toliau vykdyti veiklą, kuriai jiems išduotas veiklos leidimas, net jei pasirinktoje pertvarkymo strategijoje numatyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę taikyti kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis, pastarąsias naudojant kaip pagalbines;

(12)

į Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 neįtrauktos specialios taisyklės dėl pereinamojo laikotarpio priemonių ir tarpinių tikslinių lygių siekiant įvykdyti MREL po 2024 m. Tačiau būna atvejų, kai neturėtų būti reikalaujama, kad subjektai nedelsiant įvykdytų didesnį Valdybos nustatytą MREL, įskaitant tuos atvejus, kai MREL padidinamas dėl reikšmingų subjekto pokyčių, pavyzdžiui, dėl susijungimų ar įsigijimų, arba dėl pasirinktos pertvarkymo strategijos pakeitimų. Visų pirma, kai pasirinkta pertvarkymo strategija pakeičiama nuo likvidavimo iškeliant įprastinę bankroto bylą iki pertvarkymo veiksmų taikymo, subjektas gali nesugebėti iš karto visiškai įvykdyti Valdybos nustatyto MREL. Todėl Valdybai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti tinkamus pereinamuosius laikotarpius MREL įvykdyti. Be to, Valdybai turėtų būti suteikti įgaliojimai tokiems subjektams nustatyti privalomus tarpinius tikslinius lygius, siekiant užtikrinti, kad jie tinkamai kauptų MREL įvykdyti tinkamus išteklius. Siekiant apsaugoti teisėtus lūkesčius, naujosios taisyklės neturėtų daryti poveikio pereinamiesiems laikotarpiams, kuriuos Valdyba anksčiau nustatė remdamasi atitinkamą dieną taikytinomis taisyklėmis;

(13)

pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 (10) 4 straipsnį ECB yra kompetentingas vykdyti priežiūros uždavinius, susijusius su ankstyvąja intervencija. Būtina sumažinti riziką, kylančią dėl Direktyvoje 2014/59/ES nustatytų ankstyvosios intervencijos priemonių perkėlimo į nacionalinę teisę skirtumų, ir sudaryti palankesnes sąlygas ECB veiksmingai ir nuosekliai vykdyti savo įgaliojimus imtis ankstyvosios intervencijos priemonių. Tos ankstyvosios intervencijos priemonės nustatytos tam, kad kompetentingos institucijos galėtų pagerinti pablogėjusią subjekto finansinę ir ekonominę būklę ir kuo labiau sumažinti galimo pertvarkymo riziką ir poveikį. Tačiau dėl to, kad trūksta tikrumo dėl tų ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo priežasčių, ir dėl to, kad jos iš dalies sutampa su priežiūros priemonėmis, ankstyvosios intervencijos priemonės taikomos retai. Todėl Direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl ankstyvosios intervencijos priemonių turėtų būti atspindėtos Reglamente (ES) Nr. 806/2014, taip užtikrinant, kad ECB turėtų vieną bendrą tiesiogiai taikomą teisinę priemonę, o tų ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygos turėtų būti supaprastintos ir tiksliau apibrėžtos. Siekiant išsklaidyti netikrumą dėl subjekto valdymo organo nušalinimo ir laikinųjų administratorių paskyrimo sąlygų ir laiko, tos priemonės turėtų būti aiškiai nurodytos kaip ankstyvosios intervencijos priemonės, o jų taikymui turėtų būti taikomi tie patys priežastiniai veiksniai. Tam tikromis sąlygomis laipsniškas likvidavimas gali būti ekonomiškai efektyvus sprendimas, padedantis subjektui, kurio verslo modelis yra silpnas, pasitraukti iš rinkos ir taip išvengti užsitęsusio nuosmukio, kuris baigiasi subjekto žlugimu. ECB turėtų būti suteikti ankstyvosios intervencijos įgaliojimai reikalauti pateikti planą, kuris būtų įgyvendinamas savanoriško subjekto likvidavimo atveju, teisę priimti sprendimą dėl tokio plano įgyvendinimo paliekant atitinkamam subjektui. Taikant ankstyvosios intervencijos įgaliojimus, turėtų būti reikalaujama, kad ECB, laikydamasis proporcingumo principo, pasirinktų tinkamas priemones konkrečiai padėčiai ištaisyti. Kad ECB galėtų atsižvelgti į reputacijos riziką arba riziką, susijusią su pinigų plovimu arba informacinėmis ir ryšių technologijomis, ECB turėtų įvertinti ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygas remdamasis ne tik kiekybiniais rodikliais, pavyzdžiui, kapitalo ar likvidumo reikalavimais, sverto lygiu, neveiksniomis paskolomis ar pozicijų koncentracija, bet ir kokybiniais priežastiniais veiksniais. Sprendimų dėl ankstyvosios intervencijos priemonių priėmimo procesas turėtų sudaryti sąlygas greitai jas apsvarstyti ir, jei tinkama, jas taikyti, kad būtų išvengta tolesnio subjekto padėties blogėjimo;

(14)

būtina užtikrinti, kad Valdyba galėtų pasirengti galimam subjekto pertvarkymui. Todėl ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija turėtų pakankamai anksti informuoti Valdybą apie subjekto padėties pablogėjimą, o Valdyba turėtų turėti būtinus įgaliojimus parengiamosioms priemonėms įgyvendinti. Svarbu tai, kad tam, kad Valdyba galėtų kuo greičiau reaguoti į subjekto būklės pablogėjimą, ankstesnis ankstyvosios intervencijos priemonių taikymas neturėtų būti sąlyga, kad Valdyba galėtų nustatyti subjekto pardavimo tvarką arba prašyti informacijos, kad galėtų atnaujinti pertvarkymo planą ir parengti vertinimą. Parduodant subjektą, kuris yra institucinės užtikrinimo sistemos (IUS) narys, Valdyba turėtų apsvarstyti priemones, kurių IUS galėtų imtis prieš pertvarkymą, kad išvengtų reikšmingos rizikos, kad subjektas žlugs arba kad bus tikėtina, kad jis žlugs. Siekiant užtikrinti nuoseklią, koordinuotą, veiksmingą ir savalaikę reakciją į subjekto būklės pablogėjimą ir tinkamai pasirengti galimam pertvarkymui, būtina stiprinti ECB, nacionalinių kompetentingų institucijų ir Valdybos sąveiką ir jų veiksmų koordinavimą. Kai tik subjektas įvykdo ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygas, ECB, nacionalinės kompetentingos institucijos ir Valdyba turėtų aktyviau keistis informacija, įskaitant preliminarią informaciją, ir kartu stebėti subjekto būklę;

(15)

būtina užtikrinti, kad Valdyba ir ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija laiku imtųsi veiksmų ir kuo anksčiau pradėtų koordinuoti veiksmus mažiau svarbių tarpvalstybinių grupių atžvilgiu, t. y. kai subjektui vis dar galima taikyti veiklos tęstinumo prielaidą, tačiau esama reikšmingos rizikos, kad subjektas gali žlugti. Todėl ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija turėtų kuo anksčiau pranešti Valdybai apie tokią riziką. Tame pranešime turėtų būti nurodytos ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos atliekamo vertinimo priežastys ir pateikiama alternatyvių privačiojo sektoriaus priemonių, priežiūros veiksmų arba ankstyvosios intervencijos priemonių, kuriomis per pagrįstą laikotarpį būtų užkirstas kelias subjekto žlugimui, neišsami apžvalga. Toks išankstinis pranešimas nedaro poveikio jokioms alternatyvioms privačiojo sektoriaus priemonėms, įskaitant IUS priemones, kuriomis per pagrįstą laikotarpį būtų užkirstas kelias subjekto žlugimui ar tikėtinam žlugimui, ir nedaro poveikio procedūroms, pagal kurias nustatoma, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos. ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos išankstinis pranešimas Valdybai apie reikšmingą riziką, kad subjektas žlunga arba kad yra tikėtina, kad jis žlugs, arba priemonių, skirtų tokiai reikšmingai rizikai pašalinti, įgyvendinimo nustatyto laikotarpio pabaiga neturėtų būti sąlyga tam, kad vėliau būtų galima nustatyti arba kitaip padaryti tvirtą prielaidą, kad subjektas žlunga arba kad yra tikėtina, kad jis žlugs. Be to, jei vėlesniame etape nustatoma, kad subjektas žlunga arba kad yra tikėtina, kad jis žlugs, ir nėra alternatyvių sprendimų, kuriais per pagrįstą laikotarpį būtų galima užkirsti kelią tokiam žlugimui, Valdyba turi priimti sprendimą, ar imtis pertvarkymo veiksmų. Tokiu atveju laiku priimtas sprendimas subjektui taikyti pertvarkymo veiksmus gali būti labai svarbus sėkmingam pertvarkymo strategijos įgyvendinimui, visų pirma dėl to, kad ankstesnis intervencinių priemonių taikymas subjektui gali padėti užtikrinti pakankamą nuostolių padengimo pajėgumo ir likvidumo lygį, kad būtų galima įgyvendinti tą strategiją. Todėl tikslinga sudaryti sąlygas Valdybai, glaudžiai bendradarbiaujant su ECB arba atitinkama nacionaline kompetentinga institucija, įvertinti, koks laikotarpis yra pagrįstas alternatyvioms priemonėms įgyvendinti, kad būtų išvengta subjekto žlugimo. Siekiant užtikrinti, kad rezultatų būtų pasiekta laiku, o Valdyba galėtų tinkamai pasirengti galimam subjekto pertvarkymui, Valdyba ir ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija turėtų reguliariai rengti posėdžius, o Valdyba turėtų nuspręsti dėl tokių posėdžių dažnumo atsižvelgdama į konkretaus atvejo aplinkybes;

(16)

siekiant apimti esminius prudencinių reikalavimų pažeidimus, būtina tiksliau apibrėžti sąlygas, pagal kurias nustatoma, kad patronuojančiosios įmonės, įskaitant kontroliuojančiąsias bendroves, žlunga arba kad yra tikėtina, kad jos žlugs. Patronuojančiosios įmonės padarytas tų reikalavimų pažeidimas turėtų būti laikomas reikšmingu, kai dėl tokio pažeidimo rūšies ir masto jis yra panašus į pažeidimą, kurį kredito įstaigai padarius būtų pateisinamas kompetentingos institucijos sprendimas panaikinti veiklos leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (11) 18 straipsnį;

(17)

pertvarkymo sistemą turėtų būti galima potencialiai taikyti bet kuriam subjektui, neatsižvelgiant į jo dydį ir verslo modelį, jei pagal nacionalinę teisę turimos priemonės yra netinkamos jo žlugimui valdyti. Tačiau kai kuriuos sistemos tikslus reikia tiksliau apibrėžti, kad būtų padidintas suderinimas ir skatinama konvergencija. Pertvarkymo tikslu užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą siekiama apsaugoti finansinį stabilumą ir realiąją ekonomiką. Todėl būtina užtikrinti, kad ypatingos svarbos funkcijų vykdymas nebūtų nutrauktas. Visų pirma būtina paaiškinti, kad, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, Valdyba gali padaryti išvadą, kad tam tikros subjekto funkcijos laikomos ypatingos svarbos funkcijomis, net jei jų nutraukimas sutrikdytų finansinį stabilumą arba paslaugas, kurios yra būtinos realiajai ekonomikai, tik regioniniu lygmeniu. Kalbant apie indėlių priėmimą, Valdyba turi skirti deramą dėmesį rizikai, kad indėlininkai, laikantys indėlius, kuriems netaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES (12), gali prarasti pasitikėjimą. Viešosios lėšos turėtų būti apsaugotos kuo labiau sumažinant nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimo galimybę, ypač kai ji teikiama iš valstybės narės biudžeto. Taip pat turi būti apsaugoti indėlininkai, kuriems taikoma Direktyva 2014/49/ES, investuotojai, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB (13), klientų lėšos ir klientų turtas;

(18)

pertvarkymo planavimo etape spręsdama, ar subjektas turėtų būti pertvarkytas, Valdyba paprastai kaip rodikliu turėtų remtis tuo, ar subjektui taikomos supaprastintos pareigos, nes jo pertvarkymas žlugimo atveju neatitiktų viešojo intereso. Kita vertus, tai, kad subjektui netaikomos supaprastintos pareigos, galėtų reikšti, kad jo pertvarkymas žlugimo atveju atitiktų viešąjį interesą;

(19)

subjekto likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą kai kuriais atvejais gali kelti pavojų finansiniam stabilumui ir nutraukti ypatingos svarbos funkcijų vykdymą. Taip galėtų būti, pavyzdžiui, tuo atveju, kai dėl nemokumo galėtų būtų patirta nuostolių, susijusių su reikšminga indėlių dalimi, arba didelių sunkumų, susijusių su galimybės naudotis indėliais tęstinumu, ir kai Valdyba mano, kad tie nuostoliai arba tie sunkumai galėtų padaryti didelį poveikį ypatingos svarbos funkcijų vykdymui, finansiniam stabilumui dėl „grandinės“ efekto arba realiajai ekonomikai. Tokiais atvejais labai tikėtina, kad būtų viešasis interesas subjektą pertvarkyti, o ne likviduoti iškeliant įprastinę bankroto bylą. Vertinant, ar subjekto pertvarkymas atitinka viešąjį interesą, taip pat turėtų būti kuo labiau atsižvelgiama į skirtumą tarp finansavimo, teikiamo taikant sektoriaus finansuojamas apsaugos priemones, t. y. pertvarkymo finansavimo struktūras arba IGS, ir finansavimo, kurį valstybės narės teikia iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tokiam valstybių narių teikiamam finansavimui būdinga didesnė neatsakingo elgesio rizika ir jo atveju rinkos drausmės paskatos yra mažesnės. Todėl, vertindama tikslą kuo labiau sumažinti priklausomybę nuo nepaprastosios viešosios finansinės paramos, Vadyba turėtų pirmenybę teikti finansavimui naudojant Bendrą pertvarkymo fondą (toliau – Fondas) arba IGS, o ne finansavimui, kurį sudaro tokio paties dydžio ištekliai iš valstybių narių biudžetų;

(20)

atlikdama viešojo intereso vertinimą, Valdyba turėtų įvertinti, ar kiltų pavojus kuriam nors iš pertvarkymo tikslų, jei žlungantis subjektas būtų likviduojamas iškeliant įprastinę bankroto bylą. Pertvarkymo veiksmai neturėtų būti laikomi būtinais dėl viešojo intereso, jei nė vienam iš pertvarkymo tikslų nekiltų pavojus, jei subjektas būtų likviduojamas iškeliant įprastinę bankroto bylą. Jei Valdyba mano, kad likvidavimo iškeliant įprastinę bankroto bylą atveju kyla pavojus bent vienam iš pertvarkymo tikslų, viešojo intereso vertinimo rezultatas turėtų būti neigiamas tik tuo atveju, kai, žlungantį subjektą likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą, pertvarkymo tikslai būtų pasiekti ne tik tokiu pačiu mastu, kaip vykdant pertvarkymą, bet net veiksmingiau;

(21)

atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 ir direktyvas 2014/49/ES bei 2014/59/ES, būtina tiksliau apibrėžti sąlygas, kuriomis prevencinio pobūdžio priemonės, kurios laikomos nepaprastąja viešąja finansine parama, gali būti taikomos išimties tvarka. Reikėtų užtikrinti, kad atsargumo priemonių būtų imamasi pakankamai anksti. Be to, priemonės, kuriomis teikiama parama dėl nuvertėjusio turto, įskaitant turto valdymo įmones arba turto garantijų sistemas, gali būti veiksmingos ir efektyvios šalinant galimų finansinių sunkumų, su kuriais susiduria subjektai, priežastis ir užkertant kelią jų žlugimui, todėl galėtų būti laikomos tinkamomis atsargumo priemonėmis. Todėl reikėtų patikslinti, kad atsargumo priemonės gali būti taikomos kaip nuvertėjusio turto priemonės;

(22)

siekiant išlaikyti rinkos drausmę, apsaugoti viešąsias lėšas ir vengti konkurencijos iškraipymo, atsargumo priemonės turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai rinka labai sutrikdoma ir siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, visų pirma sisteminės krizės atveju. Be to, atsargumo priemonės neturėtų būti taikomos patirtiems ar galimiems nuostoliams padengti. Patikimiausia priemonė patirtiems arba galimiems nuostoliams kiekybiškai įvertinti yra ECB, Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos, EBI), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (14), arba nacionalinių kompetentingų institucijų atliekamas turto kokybės patikrinimas. ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų pasinaudoti tokiu patikrinimu arba, kai tinkama, patikrinimais vietoje, kad kiekybiškai įvertintų patirtus arba galimus nuostolius, jei toks patikrinimas arba patikrinimai vietoje gali būti atlikti per pagrįstą laikotarpį. Jei tai neįmanoma, ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų kuo patikimiau kiekybiškai įvertinti patirtus arba galimus nuostolius esamomis aplinkybėmis, kai tinkama, remdamiesi subjekto balansu, jei tas balansas atitinka taikytinas apskaitos taisykles ir standartus, kaip patvirtino nepriklausomas išorės auditorius.Nuomonė, kad subjektas yra mokus, prevencinio rekapitalizavimo ir naujai išleistiems įsipareigojimams teikiamos valstybės garantijos forma taikomų paramos priemonių tikslais turėtų būti grindžiama perspektyviniu vertinimu, ar subjektas gali laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 arba (ES) 2019/2033 (15) nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų ir Direktyvoje 2013/36/ES arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/2034 (16) nustatyto papildomų nuosavų lėšų reikalavimo;

(23)

atliekant prevencinį rekapitalizavimą siekiama remti gyvybingus subjektus, kurie, kaip nustatyta, artimiausiu metu gali susidurti su laikinais sunkumais, ir užkirsti kelią tolesniam jų būklės blogėjimui. Siekiant išvengti viešųjų subsidijų teikimo įmonėms, kurios jau yra nepelningos, atsargumo priemonių, kurias taikant įsigyjamos nuosavų lėšų priemonės arba kitos kapitalo priemonės arba taikomos nuvertėjusio turto priemonės, suma neturėtų viršyti sumos, būtinos padengti kapitalo trūkumui, nustatytam atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertį patikrinimą pagal nepalankųjį scenarijų. Siekiant užtikrinti, kad viešasis finansavimas galiausiai būtų nutrauktas, tos atsargumo priemonės taip pat turėtų būti ribotos trukmės ir jose turėtų būti nustatytas aiškus jų nutraukimo tvarkaraštis (toliau – paramos priemonės taikymo užbaigimo strategija). Nuolatinės priemonės, įskaitant bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, turėtų būti naudojamos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir joms turėtų būti taikomos tam tikros kiekybinės ribos, nes dėl jų pobūdžio jas taikant sunku laikytis laikino taikymo sąlygos. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija turėtų reikalauti, kad subjektai, kurie nesilaiko paramos priemonės taikymo užbaigimo strategijos sąlygų, pateiktų vienkartinį koregavimo planą. Siekiant užtikrinti, kad subjektai, kurie, kaip paaiškėja, yra negyvybingi, pasitrauktų iš rinkos, atitinkama institucija turėtų nustatyti, ar subjektas žlunga arba ar yra tikėtina, kad jis žlugs, jei ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija nėra patenkinti koregavimo planu arba jei subjektas to koregavimo plano nesilaiko;

(24)

atsargumo priemonės turėtų būti taikomos tik tokiu mastu, kad subjektas galėtų išlikti mokus nepalankiojo scenarijaus atveju atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertį patikrinimą. Kai atsargumo priemonės taikomos kaip nuvertėjusio turto priemonės, paramą gaunantis subjektas turėtų galėti panaudoti sumą, skirtą nuostoliams, susijusiems su perduotu turtu, padengti, arba tuo pačiu metu įsigyti kapitalo priemonių, su sąlyga, kad nebus viršyta bendra nustatyto trūkumo suma. Taip pat būtina užtikrinti, kad atsargumo priemonės, taikomos kaip nuvertėjusio turto priemonės, atitiktų galiojančias valstybės pagalbos taisykles ir geriausią praktiką, kad jomis būtų atkurtas subjekto ilgalaikis gyvybingumas, valstybės pagalba būtų apribota iki būtino minimumo ir būtų išvengta konkurencijos iškraipymų. Dėl šių priežasčių, kai atsargumo priemonės taikomos kaip nuvertėjusio turto priemonės, atitinkamos institucijos turėtų atsižvelgti į konkrečias gaires, įskaitant Komisijos planą, kaip gali būti steigiamos nacionalinės turto valdymo bendrovės, ir 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl neveiksnių paskolų problemos sprendimo po COVID-19 pandemijos. Atsargumo priemonėms, taikomoms kaip nuvertėjusio turto priemonės, visada turėtų būti taikoma privalomoji laikino taikymo sąlyga. Konkrečiam laikotarpiui suteiktomis valstybės garantijomis, susijusiomis su atitinkamo subjekto nuvertėjusiu turtu, turėtų būti užtikrinamas geresnis tos sąlygos laikymasis nei tokio turto perdavimo valstybės remiamam subjektui atveju;

(25)

svarbu užtikrinti, kad Valdyba greitai ir laiku imtųsi pertvarkymo veiksmų, kai tokie veiksmai apima valstybės pagalbos arba pagalbos Fondo lėšomis teikimą. Todėl būtina suteikti Valdybai galimybę patvirtinti atitinkamą pertvarkymo schemą prieš Komisijai įvertinant, ar tokia pagalba yra suderinama su vidaus rinka. Tačiau, siekiant užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą tokio scenarijaus atveju, pertvarkymo schemas, pagal kurias teikiama valstybės pagalba arba pagalba Fondo lėšomis, ir toliau turėtų tvirtinti Komisija. Kad Komisija galėtų kuo anksčiau įvertinti, ar pagalba Fondo lėšomis yra suderinama su vidaus rinka, ir užtikrinti sklandų informacijos srautą, Valdyba ir Komisija turėtų nedelsdamos dalytis visa būtina informacija apie galimą pagalbos Fondo lėšomis naudojimą. Turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės dėl to, kada ir kokią informaciją Valdyba turėtų pateikti Komisijai, kad ši galėtų pagrįsti pagalbos Fondo lėšomis suderinamumo vertinimą;

(26)

pertvarkymo pradėjimo procedūra ir sprendimą taikyti nurašymo ir konvertavimo įgaliojimus reglamentuojanti procedūra yra panašios. Todėl tikslinga, priklausomai nuo to, kas aktualu, suderinti atitinkamas Valdybos ir atitinkamai ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos užduotis, kai jie, viena vertus, vertina, ar įvykdytos nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų taikymo sąlygos, ir, kita vertus, vertina pertvarkymo schemos patvirtinimo sąlygas;

(27)

gali būti, kad pertvarkymo veiksmai turi būti taikomi pertvarkytinam subjektui, kuris yra pertvarkytinos grupės dalis, o nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai turi būti taikomi kitam tos pačios grupės subjektui. Dėl tokių subjektų tarpusavio priklausomybės, įskaitant atstatytinus konsoliduotus kapitalo reikalavimus ir poreikį aktyvuoti mechanizmus, pagal kuriuos nuostoliai perkeliami į aukštesnę grandį, o kapitalas – į žemesnę grandį, gali būti sudėtinga atskirai įvertinti kiekvieno subjekto nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo poreikius ir taip kiekvienam subjektui nustatyti nurašytinas ir konvertuotinas sumas. Todėl turėtų būti nurodyta procedūra, pagal kurią Valdyba turėtų atsižvelgti į tokią tarpusavio priklausomybę tokiais atvejais taikydama kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo ir konvertavimo įgaliojimus. Tuo tikslu, kai vienas subjektas atitinka nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų taikymo sąlygas, o kitas tos pačios grupės subjektas tuo pačiu metu atitinka pertvarkymo sąlygas, Valdyba turėtų patvirtinti bendrą pertvarkymo schemą, apimančią abu subjektus;

(28)

siekiant padidinti teisinį tikrumą ir atsižvelgiant į galimą įsipareigojimų, atsirandančių dėl būsimų neapibrėžtųjų įvykių, įskaitant pertvarkymo metu dar neišspręstų ginčų baigtį, svarbą, reikia nustatyti, kokia turėtų būti taikoma procedūra tiems įsipareigojimams gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo tikslais. Valdyba turėtų atskirti esamomis pareigomis grindžiamus įsipareigojimus, atsirandančius dėl praeities įvykių, dėl kurių bus patirta nuostolių, tačiau jų laikas ir suma yra neapibrėžti, ir įsipareigojimus, kurių gali atsirasti ateityje, tačiau dėl jų nebus patirta nuostolių, arba kurių gali atsirasti ateityje tik tuo atveju, jeigu nutiks neapibrėžtasis įvykis;

(29)

taip pat turėtų būti nurodyta, kad neapibrėžtojo laiko ar sumos įsipareigojimai, kai tie įsipareigojimai grindžiami esamomis pareigomis, atsirandantys dėl praeities įvykių, dėl kurių bus patirta nuostolių, turi būti vertinami taip pat, kaip ir kiti įsipareigojimai. Tokiems įsipareigojimams turėtų būti galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, išskyrus atvejus, kai jie atitinka vieną iš konkrečių kriterijų, kuriais remiantis gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė negali būti taikoma. Atsižvelgiant į galimą tų įsipareigojimų svarbą pertvarkymo atveju ir siekiant užtikrinti tikrumą taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, turėtų būti nurodyta, kad jie yra įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, dalis ir kad dėl to gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė jiems galėtų būti taikoma. Siekiant užtikrinti veiksmingą gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymą neapibrėžtojo laiko ar sumos įsipareigojimams, pertvarkymo institucija turėtų būti įgaliota sumažinti, be kita ko, iki nulio, pagrindinę sumą, mokėtiną už tokį įsipareigojimą, ir tokius įsipareigojimus konvertuoti į akcijas ar kitas nuosavybės priemones. Tačiau sumažinimas arba konvertavimas gali įsigalioti tik tada, kai neapibrėžtojo laiko arba sumos įsipareigojimo laikas ir suma yra galutinai nustatyti;

(30)

būtina užtikrinti, kad įsipareigojimas, galintis atsirasti ateityje dėl neapibrėžtojo įvykio, arba neapibrėžtojo laiko ar sumos įsipareigojimas, grindžiamas esama pareiga pertvarkymo metu, nepakenktų pertvarkymo strategijos ir visų pirma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės veiksmingumui. Tam tikslui pasiekti vertintojas, atlikdamas vertinimą pertvarkymo tikslais, turėtų įvertinti tokius įsipareigojimus ir kuo tiksliau kiekybiškai įvertinti tų įsipareigojimų potencialią vertę. Siekiant užtikrinti, kad po pertvarkymo proceso subjektas tinkamą laikotarpį galėtų išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą, nustatydamas sumą, kuria reikia nurašyti arba konvertuoti įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, kad būtų atkurti pertvarkomos įstaigos kapitalo pakankamumo koeficientai, vertintojas turėtų atsižvelgti į tą potencialią vertę. Visų pirma Valdyba savo konvertavimo įgaliojimus įsipareigojimams, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, turėtų taikyti tiek, kiek tai būtina siekiant užtikrinti, kad pertvarkomos įstaigos rekapitalizavimas būtų pakankamas galimiems nuostoliams, kurių gali atsirasti dėl įsipareigojimo, galinčio atsirasti ateityje dėl neapibrėžtojo įvykio, arba dėl įsipareigojimo, kuris grindžiamas esama pareiga, tačiau jo laikas ar suma yra neapibrėžti. Vertindama nurašytiną arba konvertuotiną sumą, Valdyba turėtų atidžiai apsvarstyti galimo nuostolio poveikį pertvarkomai įstaigai, remdamasi įvairiais veiksniais, įskaitant tikimybę, kad įvykis įvyks, jo įvykimo laiką ir įsipareigojimo sumą;

(31)

tam tikromis aplinkybėmis po to, kai iš Fondo suteikiamas įnašas, neviršijantis 5 % visų subjekto įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, Valdyba gali naudoti papildomus finansavimo šaltinius jo pertvarkymo veiksmams papildomai remti. Turėtų būti aiškiau nurodyta, kokiomis aplinkybėmis iš Fondo galėtų būti teikiama papildoma parama, kai visi įsipareigojimai, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, kurie nėra reikalavimus atitinkantys indėliai, kuriems suteiktas prioritetas yra mažesnis už prioritetą, suteiktą neapdraustiesiems fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių indėliams, ir kuriems savo nuožiūra nėra netaikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, yra visiškai nurašyti arba konvertuoti;

(32)

pertvarkymo sėkmė priklauso nuo to, ar Valdyba laiku gaus atitinkamą informaciją iš subjektų, už kuriuos ji atsakinga, taip pat iš viešųjų įstaigų ir institucijų. Atsižvelgiant į tai, Valdyba turėtų turėti galimybę susipažinti su statistinio pobūdžio informacija, kurią ECB surinko vykdydamas centrinio banko funkcijas, kartu su informacija, kurią ECB gali gauti kaip priežiūros institucija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013. Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 (17) Valdyba turėtų užtikrinti fizinę ir loginę konfidencialios statistinės informacijos apsaugą ir turėtų gauti ECB leidimą norėdama perduoti duomenis toliau, kai tai gali būti reikalinga Valdybai vykdant savo užduotis. Kadangi teikti informaciją, susijusią su bendru klientų, kurių vienintelis arba pagrindinis bankininkystės partneris yra subjektas, skaičiumi, kuri saugoma centralizuotuose automatizuotuose mechanizmuose, įdiegtuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 (18), gali būti reikalinga ir proporcinga viešojo intereso vertinimui atlikti, Valdyba turėtų turėti galimybę gauti tą informaciją atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Taip pat turėtų būti nurodytas tikslus Valdybos netiesioginės prieigos prie informacijos laikas. Be to, kai viešoji įstaiga ar institucija, kuri privalo bendradarbiauti su Valdyba, turi informacijos, kurios Valdybai reikia jos užduotims atlikti, tokia įstaiga ar institucija turėtų pateikti Valdybai tą informaciją jos prašymu. Tačiau jei tuo metu tos informacijos nėra, nepriklausomai nuo to, dėl kokios priežasties, Valdyba turėtų galėti gauti tą informaciją iš fizinio ar juridinio asmens, kuris tą informaciją turi, per nacionalines pertvarkymo institucijas arba tiesiogiai, apie tai informavusi tas nacionalines pertvarkymo institucijas. Valdyba taip pat turėtų galėti nurodyti procedūrą ir formą, pagal kurias ji turėtų gauti informaciją iš subjektų, siekiant užtikrinti, kad tokia informacija kuo labiau atitiktų jos poreikius, be kita ko, kiek tai susiję su virtualiomis duomenų saugyklomis. Be to, siekiant užtikrinti kuo didesnio masto bendradarbiavimą su visomis viešosiomis įstaigomis ir institucijomis, kurios gali turėti Valdybai svarbių ir jai pavestoms užduotims vykdyti būtinų duomenų, ir išvengti prašymų dubliavimo, viešosios įstaigos ir institucijos, su kuriomis Valdyba turėtų galėti bendradarbiauti, kurių galėtų teirautis informacijos ir su kuriomis galėtų keistis informacija, turėtų apimti Europos centrinių bankų sistemos narius, atitinkamas IGS, Europos sisteminės rizikos valdybą, Europos priežiūros institucijas ir Europos stabilumo mechanizmą. Galiausiai, siekiant užtikrinti, kad prireikus būtų laiku vykdoma intervencija taikant finansinius susitarimus dėl Fondo, Valdyba turėtų informuoti Komisiją ir ECB, kai tik ji nustato, kad gali reikėti aktyvuoti tokius finansinius susitarimus, ir pateikti Komisijai ir ECB visą informaciją, būtiną jų užduotims, susijusioms su tokiais finansiniais susitarimais, vykdyti;

(33)

Direktyvos 2014/59/ES 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad subjektų, kuriems taikoma ta direktyva, įprastinės bankroto bylos pradedamos tik pertvarkymo institucijos iniciatyva ir kad sprendimas, kuriuo subjektui iškeliama įprastinė bankroto byla, priimamas tik pertvarkymo institucijai davus sutikimą. Ta nuostata Reglamente (ES) Nr. 806/2014 neatsispindima. Laikydamosi Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nustatyto užduočių pasidalijimo, nacionalinės pertvarkymo institucijos, prieš imdamosi veiksmų dėl subjektų, už kuriuos tiesiogiai atsakinga Valdyba, pagal Direktyvos 2014/59/ES 86 straipsnio 1 dalį, turėtų konsultuotis su Valdyba;

(34)

atrankos į Valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas kriterijai yra tokie patys kaip ir valdybos pirmininko ir kitų etatinių narių atrankos kriterijai. Todėl tikslinga Valdybos pirmininko pavaduotojui suteikti tokias pačias balsavimo teises, kokias turi Valdybos pirmininkas ir etatiniai nariai;

(35)

kad Valdyba plenariniame posėdyje galėtų preliminariai įvertinti preliminarų biudžeto projektą prieš pirmininkui pateikiant galutinį jo projektą, laikotarpis, per kurį pirmininkas turi pateikti pradinį pasiūlymą dėl Valdybos metinio biudžeto, turėtų būti pratęstas;

(36)

siekiant toliau stiprinti Valdybos ir nacionalinių pertvarkymo institucijų bendradarbiavimą taikant BPeM, Valdyba savo vykdomajame posėdyje turėtų konsultuotis su Valdyba plenariniame posėdyje dėl gairių, bendrųjų nurodymų ir visų kitų bendro taikymo priemonių pagal BPeM, kuriose išdėstoma, kaip Valdyba tikisi įgyvendinti Reglamentą (ES) Nr. 806/2014;

(37)

konsultacijų dėl gairių, bendrųjų nurodymų ir visų kitų bendro taikymo priemonių pagal BPeM vykdymo procedūra turėtų būti suprantama atsižvelgiant į esamas konsultacijų vykdymo procedūras pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 31 straipsnio 1 dalyje nurodytą sistemą. Tais atvejais, kai pagal tą sistemą jau numatyta konkreti tvarka dėl gairių ir bendrųjų nurodymų, tos esamos procedūros, kai tinkama, turėtų būti taikomos kartu su nauja konsultavimosi procedūra;

(38)

pasibaigus Reglamente (ES) Nr. 806/2014 numatytam Fondo pradiniam formavimo laikotarpiui, jo turimi finansiniai ištekliai galėtų šiek tiek sumažėti ir tapti mažesni už tikslinį lygį, visų pirma dėl apdraustųjų indėlių padidėjimo. Todėl ex ante įnašų, kurių tokiomis aplinkybėmis gali būti pareikalauta, suma, tikėtina, bus nedidelė. Taigi gali būti, kad kai kuriais metais tokių ex ante įnašų suma nebebus proporcinga tų įnašų surinkimo išlaidoms. Todėl Valdyba turėtų turėti galimybę ex ante įnašų surinkimą atidėti laikotarpiui iki trejų metų, kol surinktina suma pasieks sumą, proporcingą surinkimo proceso išlaidoms, su sąlyga, kad dėl tokio atidėjimo nedaromas reikšmingas poveikis Valdybos gebėjimui naudoti Fondą;

(39)

viena iš Fondo turimų finansinių išteklių sudedamųjų dalių yra neatšaukiami mokėjimo įsipareigojimai. Todėl būtina nurodyti aplinkybes, kuriomis tų mokėjimo įsipareigojimų gali būti pareikalauta. Jeigu priėmus sprendimą atsisakyti leidimo pareiga mokėti įnašus į Fondą subjektui nebetaikoma, neatšaukiamas mokėjimo įsipareigojimas turėtų būti panaikintas. Siekiant užtikrinti, kad dėl neatšaukiamo mokėjimo įsipareigojimo panaikinimo nesusidarytų situacija, kai Fonde turimi finansiniai ištekliai nukristų žemiau lygio, kurį Valdyba laiko tinkamu, Valdybai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti įnašą, kurį atitinkamas subjektas turėtų būti įpareigotas sumokėti. Priimdama sprendimą Valdyba turėtų tinkamai atsižvelgti į poreikį išlaikyti vienodas sąlygas visiems dalyvaujantiems subjektams, įskaitant subjektą, kuris nebepatenka į Reglamento (ES) Nr. 806/2014 2 straipsnio taikymo sritį. Valdyba turi pateikti išsamias priežastis, kuriomis grindžiamas jos sprendimas, ir tą sprendimą, įskaitant priežastis, atskleisti savo metinėje ataskaitoje. Be to, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir tikrumą dėl neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalies visoje surinktinų ex ante įnašų sumoje, Valdyba tokią dalį turėtų nustatyti kasmet, laikydamasi taikytinų ribų. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija turėtų siekti užtikrinti, kad bet koks neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų procikliškas poveikis, priklausomai nuo jų apskaitos tvarkos, būtų sušvelnintas;

(40)

didžiausia metinė papildomų ex post įnašų į Fondą, kurių galima pareikalauti, suma šiuo metu yra ne didesnė už ex ante įnašų sumą, padaugintą iš trijų. Pasibaigus Reglamente (ES) Nr. 806/2014 numatytam pradiniam formavimo laikotarpiui, tokie ex ante įnašai kitomis aplinkybėmis, nei naudojant Fondą, priklausys tik nuo apdraustųjų indėlių lygio pokyčių, todėl tikėtina, kad jie taps nedideli. Todėl didžiausią papildomų ex post įnašų sumą grindžiant ex ante įnašais galėtų būti drastiškai apribotos galimybės Fondui surinkti ex post įnašus ir taip būtų sumažintas jo veiklos pajėgumas. Siekiant išvengti tokio rezultato, turėtų būti numatyta kitokia riba, o papildomų ex post įnašų, kurių būtų leidžiama reikalauti, didžiausia suma turėtų būti Fondo tikslinio lygio viena aštuntoji, padauginta iš trijų;

(41)

pertvarkymo atveju taip pat turėtų būti išlaikytas tinkamas darbo užmokesčio ir veiklos rezultatų ryšys, visų pirma tais atvejais, kai tikėtina, kad Fondui bus perduoti nuostoliai. Tokiais atvejais bet koks pertvarkomos įstaigos valdymo organų ir vyresniosios vadovybės narių kintamasis atlygis, kuris nebuvo išmokėtas arba nebuvo priskirtas, turėtų būti panaikintas. Išskyrus atvejus, kai valdymo organo ar vyresniosios vadovybės narys įrodo, kad nedalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių pertvarkoma įstaiga žlugo, prie to neprisidėjo arba nebuvo atsakingas už tokius veiksmus, kintamasis atlygis, kuris buvo priskirtas arba išmokėtas per 24 mėnesius iki sprendimo imtis pertvarkymo veiksmų priėmimo, turėtų būti grąžintas;

(42)

Fondas gali būti naudojamas siekiant padėti taikyti verslo pardavimo priemonę arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, pagal kurią pertvarkomos įstaigos turtas, teisės ir įsipareigojimai perduodami gavėjui. Tokiu atveju Valdyba galėtų turėti reikalavimą likusio subjekto atžvilgiu, kai jis vėliau likviduojamas iškeliant įprastinę bankroto bylą. Taip gali nutikti, kai Fondas naudojamas nuostoliams, kuriuos kitu atveju kreditoriai būtų patyrę, padengti, be kita ko, teikiant garantijas turtui ir įsipareigojimams arba padengiant perduoto turto ir įsipareigojimų skirtumą. Siekiant užtikrinti, kad likusiame subjekte likę akcininkai ir kreditoriai veiksmingai padengtų pertvarkomos įstaigos nuostolius, ir pagerinti lėšų grąžinimo Valdybai galimybę nemokumo atveju, tiems Valdybos reikalavimams likusio subjekto atžvilgiu ir reikalavimams, atsirandantiems dėl pagrįstų Valdybos faktiškai patirtų išlaidų, nemokumo atveju turėtų būti taikomas toks pat prioritetas kaip ir kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės nacionalinių pertvarkymo finansavimo struktūrų reikalavimams taikomas prioritetas, kuris turėtų būti didesnis nei indėliams ir IGS taikomas prioritetas. Kadangi kompensacijomis, mokamomis akcininkams ir kreditoriams iš Fondo dėl principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, pažeidimų, siekiama kompensuoti pertvarkymo veiksmų rezultatus, dėl tos kompensacijos Valdyba neturėtų turėti reikalavimų;

(43)

siekiant užtikrinti pakankamą lankstumą ir sudaryti palankesnes sąlygas IGS įsikišti remiant pertvarkymo priemonių naudojimą, kai dėl jų pertvarkoma įstaiga pasitraukia iš rinkos, tam tikrus IGS naudojimo pertvarkymo atveju aspektus reikėtų patikslinti. Visų pirma būtina nurodyti, kad tam tikrais atvejais ir aiškiomis sąlygomis IGS lėšos gali būti naudojamos perdavimo sandoriams, kurie apima indėlius, įskaitant reikalavimus atitinkančius indėlius, viršijančius atitinkamos IGS teikiamą draudimo sumą, taip pat reikalavimų neatitinkančius indėlius, įtrauktus į standartinį indėlininkų eiliškumą, remti. IGS įnašu turėtų būti siekiama padengti pirkėjui arba laikinai įstaigai perduoto turto vertės, palyginti su perduotų indėlių verte, trūkumą. Jeigu kapitalo neutralumo užtikrinimo ir pirkėjo kapitalo reikalavimų laikymosi tikslais pirkėjas kaip sandorio dalies reikalauja įnašo, tuo tikslu taip pat turėtų prisidėti IGS. IGS teikiama parama pertvarkymo veiksmams turėtų būti teikiama pinigais arba kitomis formomis, pavyzdžiui, garantijomis arba susitarimais dėl nuostolių pasidalijimo, kuriais galima kuo labiau sumažinti paramos poveikį tos IGS turimiems finansiniams ištekliams, kartu sudarant sąlygas IGS įnašu pasiekti jo tikslus;

(44)

IGS įnašui pertvarkymo atveju turėtų būti taikomos tam tikros ribos. Pirma, bendra IGS įnašo suma bet kuriuo pertvarkymo atveju turėtų neviršyti apdraustųjų indėlių atitinkamoje kredito įstaigoje sumos. Antra, turėtų būti užtikrinta, kad bet kokia IGS intervencija į pertvarkymo veiksmus, kurie pirmiausia grindžiami gelbėjimo privačiomis lėšomis priemone pertvarkomos įstaigos rekapitalizavimo ir jos veiklos tęsimo tikslais, neviršytų nuostolių, kuriuos IGS patirtų nemokumo atveju, jeigu išmokėtų apdraustuosius indėlius ir perimtų jų reikalavimus dėl įstaigos turto. Trečia, jeigu IGS naudojama siekiant remti pertvarkymo veiksmus, kuriuos daugiausia sudaro verslo perdavimas pirkėjui arba laikinai įstaigai, IGS įnašo suma neturėtų viršyti 62,5 % jo tikslinio lygio, išskyrus atvejus, kai pagal Direktyvą 2014/49/ES paskirta valdžios institucija nusprendžia tos ribos netaikyti, kad būtų išvengta neigiamo poveikio finansiniam stabilumui arba siekiant išlaikyti galimybę indėlininkams naudotis savo indėliais. Ketvirta, IGS įnašo suma turėtų neviršyti skirtumo tarp perduoto turto ir perduotų indėlių ir įsipareigojimų, kurių prioritetas nemokumo atveju toks pat kaip tų indėlių prioritetas arba didesnis. Taip būtų užtikrinama, kad IGS įnašas būtų naudojamas tik siekiant išvengti nuostolių priskyrimo indėlininkams, kai tinkama, o ne siekiant apsaugoti kreditorius, kurių prioritetas nemokumo atveju yra mažesnis už indėlių prioritetą. Tačiau, kai aktualu, į įnašą taip pat gali būti įtraukta suma, būtina gaunančiojo subjekto kapitalo neutralumui užtikrinti;

(45)

turėtų būti nurodyta, kad vykdant pertvarkymą IGS turėtų galėti prisidėti prie įsipareigojimų, išskyrus apdraustuosius indėlius, perdavimo, jeigu Valdyba kiekvienu konkrečiu atveju nusprendžia, kad į standartinį indėlininkų eiliškumą įtrauktiems indėliams, išskyrus apdraustuosius indėlius, negali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė ir jų negalima palikti likusioje pertvarkomoje įstaigoje, kuri bus likviduojama, ir jeigu atsižvelgiant į akcininkų ir kreditorių įnašus netenkinamos Fondo naudojimo sąlygos. Visų pirma, Valdybai turėtų būti leidžiama vengti priskirti nuostolius tiems indėliams, kai jų neįtraukti yra tikrai būtina ir proporcinga siekiant išsaugoti ypatingos svarbos funkcijų ir pagrindinių verslo linijų tęstinumą arba kai tai būtina siekiant išvengti plataus masto plintančio neigiamo poveikio ir finansinio nestabilumo, kurie galėtų sukelti didelių Sąjungos arba valstybės narės ekonomikos sutrikimų. Tos pačios priežastys turėtų būti taikomos į perdavimą pirkėjui arba laikinai įstaigai įtraukiant kitus įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė ir kurių prioritetas yra žemesnis už apdraustųjų indėlių prioritetą. Tokiu atveju tų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, perdavimas neturėtų būti remiamas IGS įnašu. Jei tiems įsipareigojimams, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, perduoti reikia išorės finansinės paramos, tą paramą turėtų teikti Fondas;

(46)

atsižvelgiant į galimybę pertvarkymo atveju naudoti IGS, reikia išsamiau nurodyti sąlygas, kuriomis IGS įnašas gali būti įskaičiuojamas nustatant, ar laikomasi reikalavimų, susijusių su galimybe naudotis Fondu. Ta galimybė turėtų būti suteikiama tik kredito įstaigoms, kurių bendra turto vertė yra lygi 80 mlrd. EUR arba mažesnė ir kurios vykdant pertvarkymo veiksmus pirmiausia remiasi verslo pardavimo priemonės arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonės taikymu. Siekiant užtikrinti, kad pertvarkymas ir toliau būtų finansuojamas pirmiausia iš kredito įstaigos vidaus išteklių, ir kuo labiau sumažinti konkurencijos iškraipymus, naudoti IGS įnašą siekiant užtikrinti galimybę pasinaudoti Fondu turėtų būti įmanoma tik toms kredito įstaigoms, kurios per 24 mėnesius iki pertvarkymo veiksmų pradžios pertvarkymo plane arba grupės pertvarkymo plane nebuvo numačiusios tvarkingo likvidavimo žlugimo atveju, su sąlyga, kad toms kredito įstaigoms Valdybos nustatytas MREL yra tokio lygio, kuris apima tiek nuostolių padengimo, tiek rekapitalizavimo sumas. Valdybos nustatytas MREL turėtų atitikti minimalius MREL lygius subjektams, turintiems tam tikras pasirinktas pertvarkymo strategijas, kuriose numatyta pertvarkymo atveju pirmiausia naudoti perdavimo priemones, net jeigu atitinkamame pertvarkymo plane arba grupės pertvarkymo plane buvo numatyti kitokie veiksmai, ir todėl tų kredito įstaigų MREL tie minimalūs lygiai nebuvo taikomi. Be to, prieš skiriant IGS įnašą prie nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo turėtų būti kuo labiau prisidedama nuosavomis lėšomis ir tinkamais įsipareigojimais. Galiausiai, pertvarkoma įstaiga tam tikrą laikotarpį iki pertvarkymo veiksmų pradžios turi nebūti pažeidusi savo MREL, įskaitant privalomus tarpinius tikslus, nedarant poveikio trumpalaikiams techniniams MREL pažeidimams;

(47)

jeigu pertvarkomos įstaigos akcininkų ir kreditorių įnašai mažinant, nurašant ar konvertuojant jų įsipareigojimus arba padengiant nuostolius, kuriuos jie turėtų patirti likviduojant likusį subjektą, kartu su IGS įnašu sudaro bent 8 % visų įstaigos įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, Valdyba turėtų turėti galimybę naudoti Fondą tolesniam finansavimui teikti, jeigu to reikia siekiant užtikrinti veiksmingą pertvarkymą laikantis pertvarkymo tikslų. Tokiais atvejais IGS įnašas turėtų neviršyti sumos, kurios reikia, kad būtų galima naudoti Fondą. Be to, jei atskirai įvertinta visa kredito įstaigos turto vertė yra 30–80 mlrd. EUR, IGS įnašas turėtų neviršyti 2,5 % visų įsipareigojimų, įskaitant atskirai įvertintas kredito įstaigos nuosavas lėšas;

(48)

ypatingomis aplinkybėmis gali nutikti taip, kad Fondo įnašo, sudarančio 5 % visų įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, nepakaks konkretaus pertvarkymo veiksmo finansavimo poreikiams patenkinti. Tokiai atvejais ir kai tą įnašą skirti buvo galima dėl IGS intervencijos, IGS, laikantis tam tikrų sąlygų, turėtų sumokėti papildomą įnašą, lygų nuostolių, kuriuos apdraustieji indėliai būtų patyrę, jeigu jie nebūtų buvę apsaugoti, sumai. To papildomo įnašo išlaidos turėtų neviršyti nuostolių, kuriuos IGS būtų patyrusi pagal hipotetinį likvidavimo iškeliant įprastinę bankroto bylą scenarijų ir išmokėjus apdraustuosius indėlius. Be to, IGS pradinio įnašo ir papildomo įnašo suma turėtų neviršyti apdraustųjų indėlių atitinkamoje kredito įstaigoje sumos. Kartu su papildomu IGS įnašu Valdyba turėtų galėti siekti tolesnio finansavimo iš alternatyvių finansavimo šaltinių, jeigu tenkinamos to finansavimo sąlygos;

(49)

atsižvelgiant į paskirstomąjį Fondo pobūdį, tikslinga nustatyti specialią procedūrą, kurios turi būti laikomasi, kai jo grynoji bendra lėšų naudojimo suma, kai tai įmanoma dėl išankstinio IGS įnašo, pasiekia tam tikras ribas. Dėl tokios procedūros neturėtų būti neįmanoma naudoti Fondo lėšų vėlesniems pertvarkymo veiksmams. Jeigu grynoji Fondo lėšų naudojimo suma per trejus metus pasiekia ribą, lygią 10 % jo tikslinio lygio, plenariniame posėdyje turi būti pateiktos gairės dėl Fondo naudojimo ateityje, palengvinant jį IGS įnašu, kol bus užbaigtas papildymas. Jeigu grynoji Fondo lėšų panaudojimo suma per trejus metus pasiekia 20 % jo tikslinio lygio, Valdyba turi informuoti Tarybą ir Komisiją. Tokiu atveju Komisija turėtų peržiūrėti IGS įnašų pertvarkymo atveju taisykles, kuriomis leidžiama toliau naudoti Fondą, taip pat įvertinti, ar tvarka, taikoma Fondui papildyti skirtų įnašų rinkimui, tokiais atvejais yra tinkama. Be to, tikslinio lygio pakartotinio pasiekimo laikotarpis turėtų būti pratęstas iki 10 metų;

(50)

jeigu IGS lėšos atskirai arba kartu su Fondo įnašais naudojamos taikant verslo pardavimo priemonę arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, po turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimo likęs subjektas turėtų būti tvarkingai likviduojamas pagal taikytiną nacionalinę teisę, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 806/2014 22 straipsnio 5 dalimi. Be to, jeigu IGS lėšos naudojamos laikinos įstaigos sukūrimo priemonei remti, laikinos įstaigos veikla turėtų būti nutraukta pagal Direktyvos 2014/59/ES 41 straipsnio 3, 5 ir 6 dalis;

(51)

siekiant užtikrinti rinkos vientisumą, rinkos drausmę ir investuotojų apsaugą, labai svarbus yra skaidrumas. Siekiant užtikrinti, kad Valdyba galėtų skatinti pastangas siekti didesnio skaidrumo ir jose dalyvauti, Valdybai turėtų būti leidžiama atskleisti informaciją, gautą atlikus jos pačios analizes, vertinimus ir sprendimus, įskaitant sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimus, kai toks atskleidimas nepakenktų viešojo intereso, susijusio su finansų, pinigų ar ekonomine politika, apsaugai ir kai atskleidimas atitiktų viršesnį viešąjį interesą;

(52)

siekiant užtikrinti nuoseklumą, šiuo reglamentu padaryti Reglamento (ES) Nr. 806/2014 pakeitimai, kurie yra panašūs į Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2026/806 (19) padarytus Direktyvos 2014/59/ES pakeitimus, turėtų būti taikomi nuo Direktyvos (ES) 2026/806 perkėlimo į nacionalinę teisę dienos, t. y. 2028 m. gegužės 11 d. Tačiau nėra priežasties atidėti šiuo reglamentu padarytų Reglamento (ES) Nr. 806/2014 pakeitimų, kurie yra susiję tik su BPeM veikimu, taikymo. Todėl tie pakeitimai turėtų būti taikomi nuo 2026 m. birželio 11 d.;

(53)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. padidinti subjektų gaivinimo ir pertvarkymo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl rizikos, kurią vidaus rinkos vientisumui gali kelti skirtingi nacionaliniai metodai, o iš dalies pakeičiant Sąjungos lygmeniu jau nustatytas taisykles tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(54)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

3 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

2)

4 straipsnyje įterpiama ši pastraipa:

3)

5 straipsnyje įterpiama ši dalis:

(*1)   2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2025/1, kuria nustatoma draudimo ir perdraudimo įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES bei (ES) 2017/1132 ir reglamentai (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2017/1129 (OL L, 2025/1, 2025 1 8, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2025/1/oj).“;"

4)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7)

10a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

12 straipsnis papildomas šia dalimi:

9)

12a straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

10)

12c straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11)

12d straipsnis iš dalies keičiamas taip:

12)

12e straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė pakeičiama taip:

„12a straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą, taikomą pertvarkytinam subjektui, kuris yra G-SII subjektas, sudaro šie reikalavimai:“

13)

12g straipsnis iš dalies keičiamas taip:

14)

12i straipsnis pakeičiamas taip:

15)

12k straipsnis iš dalies keičiamas taip:

16)

13 straipsnis pakeičiamas taip:

(*2)   2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/600/oj).“;"

17)

2 skyriuje įterpiami šie straipsniai:

18)

14 straipsnio 2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

;

19)

16 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

20)

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

21)

įterpiamas šis straipsnis:

22)

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

23)

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

24)

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

25)

22 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

26)

27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

27)

30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

28)

įterpiamas šis straipsnis:

(*3)   2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2015/849/oj).“;"

29)

31 straipsnis papildomas šia dalimi:

30)

32 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Kai grupę sudaro ir dalyvaujančiose valstybėse narėse, ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse įsteigti subjektai, nedarant poveikio pagal šį reglamentą reikalaujamiems Tarybos arba Komisijos patvirtinimams, konsultavimosi ir bendradarbiavimo su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis ar trečiosiomis valstybėmis pagal Direktyvos 2014/59/ES 7, 8, 12, 13, 16, 18, 45h, 55 ir 88–92 straipsnius tikslais dalyvaujančių valstybių narių nacionalinėms pertvarkymo institucijoms atstovauja Valdyba.“

31)

34 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

32)

įterpiamas šis straipsnis:

33)

43 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

34)

45 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

35)

50 straipsnio 1 dalies n punktas pakeičiamas taip:

;

36)

53 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

37)

54 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

38)

55 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

39)

56 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

40)

61 straipsnis pakeičiamas taip:

41)

62 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

42)

69 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

43)

70 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

44)

71 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Bendra metinė papildomų ex post įnašų suma turi neviršyti 12,5 % 69 straipsnyje nurodyto tikslinio lygio, šį dydį padauginus iš trijų.“

45)

74 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Valdyba nedelsdama informuoja Komisiją ir ECB, kai tik nustato, kad gali prireikti aktyvuoti pagal šį straipsnį sudarytus finansinius susitarimus dėl Fondo, ir pateikia Komisijai ir ECB visą informaciją, būtiną jų užduotims, susijusioms su tokiais finansiniais susitarimais, vykdyti.“

46)

76 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

47)

79 straipsnis pakeičiamas taip:

48)

įterpiami šie straipsniai:

49)

85 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Visi fiziniai ar juridiniai asmenys, įskaitant pertvarkymo institucijas, gali pateikti apeliacinius skundus dėl 10 straipsnio 10 dalyje, 11 straipsnyje, 12 straipsnio 1 dalyje, 38–41 straipsniuose, 65 straipsnio 3 dalyje, 71 straipsnyje ir 90 straipsnio 3 dalyje nurodytų Valdybos sprendimų, skirtų tam asmeniui, arba dėl sprendimų, kurie yra tiesiogiai ir asmeniškai susiję su tuo asmeniu.“

50)

88 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

51)

įterpiamas šis straipsnis:

(*4)   2026 m. kovo 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2026/808, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kiek tai susiję su ankstyvosios intervencijos priemonėmis, pertvarkymo sąlygomis ir pertvarkymo veiksmų finansavimu (OL L, 2026/808, 2026 4 20, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2026/808/oj).“"