(1)

1947 m. balandžio 4 d. įsigaliojo Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija (toliau – Čikagos konvencija), kuria reglamentuojamas tarptautinis oro susisiekimas. Ja įsteigta Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO);

(2)

visos valstybės narės yra Čikagos konvencijos susitariančiosios valstybės (toliau – susitariančiosios valstybės) ir ICAO narės, o Sąjunga turi stebėtojos statusą tam tikruose ICAO organuose. ICAO taryboje savo atstovus turi šešios valstybės narės;

(3)

pagal Čikagos konvencijos 54 straipsnio l punktą, ICAO taryba gali patvirtinti tarptautinius standartus ir rekomenduojamą praktiką – kaip Čikagos konvencijos priedus;

(4)

ICAO taryba per savo 237-ąją sesiją turi priimti Čikagos konvencijos 13 priedo „Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimas“ 20 pakeitimą (toliau – 20 pakeitimas);

(5)

pagrindinis 20 pakeitimo tikslas – padidinti aviacijos saugą užtikrinant aukštą civilinės aviacijos saugos tyrimų veiksmingumo, operatyvumo ir kokybės lygį;

(6)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 996/2010 (1) 7 straipsnį įsteigtas Europos civilinės aviacijos saugos tyrimų institucijų tinklas (ENCASIA) yra, be kita ko, atsakingas už Sąjungos institucijų konsultavimą visais Sąjungos politikos ir taisyklių, susijusių su saugos tyrimais ir avarijų bei incidentų prevencija, rengimo ir įgyvendinimo klausimais. ENCASIA prisidėjo rengiant pasiūlymą dėl 20 pakeitimo;

(7)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICAO taryboje, nes 20 pakeitimas, kai bus priimtas, bus privalomas pagal tarptautinę teisę, laikantis Čikagos konvencijos 90 straipsnio a punkto, ir gali stipriai paveikti Sąjungos teisės turinį, visų pirma Reglamentą (ES) Nr. 996/2010. Šio sprendimo taikymo sritis turėtų apsiriboti 20 pakeitimo turiniu, patenkančiu į sritį, kurios didelę dalį jau apima ES bendrosios taisyklės. Šiuo sprendimu neturėtų būti daromas poveikis Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos aviacijos srityje pasidalijimui;

(8)

pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICAO tarybos 237-ojoje sesijoje arba bet kurioje vėlesnėje sesijoje, dėl 20 pakeitimo priėmimo, turėtų būti pritarti 20 pakeitimo priėmimui. Sąjungos poziciją, veikdamos kartu Sąjungos interesų labui, turėtų išreikšti valstybės narės, kurios yra ICAO tarybos narės;

(9)

pagal Čikagos konvencijos 38 straipsnį, bet kuri susitariančioji valstybė, kuriai praktiškai pernelyg sudėtinga visais atžvilgiais atitikti kurį nors tarptautinį standartą ar procedūrą arba visapusiškai suderinti savo taisykles ar praktiką su kuriuo nors tokiu tarptautiniu standartu ar procedūra po pastarojo priėmimo, arba kuri nusprendžia, kad jai būtina priimti taisykles ar praktiką, kokiu nors konkrečiu aspektu besiskiriančius nuo tų, kurie nustatyti tarptautiniu standartu, turi nedelsdama pranešti ICAO apie savo nustatytos praktikos ir tarptautiniu standartu nustatytos praktikos skirtumus;

(10)

pagal Čikagos konvencijos 90 straipsnį, kiekvienas Čikagos konvencijos 54 straipsnyje nurodytas priedas arba jo pakeitimas įsigalioja per tris mėnesius po jo perdavimo susitariančiosioms valstybėms arba pasibaigus ilgesniam laikotarpiui, kurį gali nustatyti ICAO taryba, nebent per tą laikotarpį dauguma susitariančiųjų valstybių praneša ICAO tarybai apie savo prieštaravimą;

(11)

Sąjungos pozicija, ICAO tarybai priėmus 20 pakeitimą, apie kurį ICAO Generalinis sekretorius turi pranešti taikydamas ICAO valstybėms skirto rašto procedūrą, tiek, kiek tas turinys patenka į sritį, kurios didelę dalį jau apima ES bendrosios taisyklės, turėtų būti nepranešti apie jokį prieštaravimą ir laikytis 20 pakeitimo. Jei Sąjungos teisės aktais nuo naujai priimtų standartų ir rekomenduojamos praktikos būtų nukrypta po numatytos tų standartų ir rekomenduojamos praktikos taikymo pradžios dienos, apie skirtumą nuo tų konkrečių standartų ir rekomenduojamos praktikos turėtų būti pranešta ICAO. Sąjungos pozicija dėl tokio skirtumo turėtų būti grindžiama rašytiniu dokumentu, kurį Komisija pateikia Tarybai apsvarstyti ir patvirtinti. Tą poziciją, veikdamos kartu Sąjungos interesų labui, turėtų pareikšti visos valstybės narės,