EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2026/697

2026 m. kovo 11 d.

dėl vykdymo užtikrinimo institucijų, atsakingų už Direktyvos (ES) 2019/633 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje reikšmingas žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų derybinės galios disbalansas gali lemti nesąžiningos prekybos praktiką. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/633 (3) buvo nustatytas minimalusis apsaugos nuo nesąžiningos prekybos praktikos Sąjungos standartas, kad būtų sumažintas tokios praktikos, darančios neigiamą poveikį žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygiui, atvejų skaičius;

(2)

2024 m. balandžio 23 d. Komisijos ataskaitoje „Nesąžiningos prekybos praktikos draudimo įgyvendinimas siekiant sustiprinti ūkininkų ir ekonominės veiklos vykdytojų padėtį žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje. Dabartinė padėtis“ pabrėžta, kad žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje išlieka disbalansas, dėl kurio dar labiau reikia naujų priemonių, kad būtų padidinta tiekėjų apsauga ir užtikrinta pakankama derybinė galia visiems ekonominės veiklos vykdytojams;

(3)

Direktyvoje (ES) 2019/633 reikalaujama, kad valstybės narės paskirtų vykdymo užtikrinimo institucijas, siekiant užtikrinti veiksmingą toje direktyvoje nustatytų draudimų laikymąsi. Toje direktyvoje taip pat reikalaujama, kad Komisija ir tos vykdymo užtikrinimo institucijos glaudžiai bendradarbiautų siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi bendro požiūrio į toje direktyvoje nustatytų taisyklių taikymą. Visų pirma vykdymo užtikrinimo institucijos turi siekti užkirsti kelią jų atitinkamose teritorijose vykdomai tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktikai arba ją sustabdyti. Jos turi tai daryti bendradarbiaudamos, be kita ko, dalydamosi informacija ir padėdamos atlikti tarpvalstybinio pobūdžio tyrimus. Nors valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijoms ir toliau lieka atvira visa bendradarbiavimo erdvė ir galimybės pagal Direktyvą (ES) 2019/633, yra tikslinga pašalinti tam tikrus su bendradarbiavimo mechanizmu susijusius sunkumus ir padidinti jo veiksmingumą;

(4)

tuo atveju, kai pirkėjas yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje, vykdymo užtikrinimo institucijoms dėl teritoriškumo principo gali kilti sunkumų rinkti informaciją, nustatyti pažeidimą, skirti baudas bei kitas vienodai veiksmingas sankcijas ir užtikrinti, kad baudos būtų sumokėtos, o sankcijos – įvykdytos. Taip yra, pavyzdžiui, tuo atveju, kai žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės veiklos vykdytojai arba jų aljansai taiko tarpvalstybinio pirkimo strategiją. Tokie sunkumai daro poveikį Direktyva (ES) 2019/633 nustatytai vykdymo užtikrinimo sistemai, kuri priklauso nuo vykdymo užtikrinimo institucijų bendradarbiavimo, ir dėl jų gali būti nevienodai užtikrinamas nesąžiningos prekybos praktikos draudimo laikymasis, taip pakenkiant žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų apsaugai, kurios siekiama ta direktyva. Todėl tikslinga nustatyti tam tikras vienodas taisykles, kuriomis būtų sustiprintas vykdymo užtikrinimo institucijų bendradarbiavimas tarpvalstybiniais atvejais. Stiprinant tą bendradarbiavimą būtų veiksmingiau saugoma nuo tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktikos ir padedama stiprinti ūkininkų padėtį toje tiekimo grandinėje, taip užtikrinant deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį;

(5)

atsižvelgiant į tai, kad Direktyva (ES) 2019/633 valstybėms narėms leidžiama palikti galioti arba nustatyti griežtesnes nacionalines kovos su nesąžiningos prekybos praktika taisykles, reikėtų aiškiai nurodyti, kad šis reglamentas tų taisyklių neapima. Tačiau valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, kad jų vykdymo užtikrinimo institucijos tų taisyklių atžvilgiu naudojasi galimybėmis, nustatytomis pagal šiame reglamente nustatytą savanoriško bendradarbiavimo mechanizmą. Ta galimybė galėtų būti ypač svarbi tais atvejais, kai griežtesnės nacionalinės taisyklės kai kuriose valstybėse narėse laikomos viršesnėmis privalomomis nuostatomis, kuriomis siekiama užtikrinti stabilų ir tvarų maisto produktų tiekimą vartotojams. Tokiais atvejais vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų turėti teisę atsisakyti patenkinti tokį prašymą, susijusį su savanorišku bendradarbiavimu;

(6)	tam, kad vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų galimybę veiksmingai vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, joms turėtų būti suteikti reikiami ištekliai ir ekspertinės žinios;

(7)

vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų turėti įgaliojimus pagal savo nacionalinę teisę vienos kitoms teikti ir kaip įrodymus naudoti bet kokią faktinę ar teisinę medžiagą, įskaitant konfidencialią informaciją. Pateikta informacija kaip įrodymas turėtų būti naudojama tik šio reglamento taikymo tikslu siekiant užtikrinti Direktyva (ES) 2019/633 nustatytų taisyklių vykdymą ir tik dėl dalyko, dėl kurio ją surinko prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija. Turėtų būti užtikrintas pateiktos informacijos konfidencialumas, tinkamai atsižvelgiant į teisėtus atitinkamo fizinio ar juridinio asmens interesus. Turėtų būti atsižvelgiama į skundų pateikėjų prašymus dėl informacijos apsaugos remiantis Direktyvos (ES) 2019/633 5 straipsnio 3 dalimi, ir apsauga turėtų būti užtikrinama taip pat ir tarpvalstybinio vykdymo užtikrinimo kontekste;

(8)

siekiant padėti sustabdyti tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktiką, vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų būti įgaliotos savo teritorijoje imtis tyrimo priemonių kitų vykdymo užtikrinimo institucijų vardu. Tokių tyrimo priemonių prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija turėtų imtis naudodamasi pagal Direktyvos (ES) 2019/633 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktus jai suteiktais įgaliojimais ir laikydamasi savo nacionalinės teisės;

(9)

siekiant užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktikos, labai svarbus yra vykdymo užtikrinimo institucijų bendradarbiavimas, susijęs su galutinių sprendimų, kuriais skiriamos baudos ar kitos vienodai veiksmingos sankcijos, ir laikinųjų priemonių, priimtų pagal Direktyvos (ES) 2019/633 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punktą, vykdymo užtikrinimu. Tuo tikslu prašomajai vykdymo užtikrinimo institucijai reikia suteikti įgaliojimus užtikrinti prašančiosios vykdymo užtikrinimo institucijos priimto galutinio sprendimo vykdymą tuo atveju, jei prašančiajai vykdymo užtikrinimo institucijai nepavyksta surinkti baudų arba įgyvendinti vienodai veiksmingos sankcijos ar laikinosios priemonės. Tais atvejais, kai prašomosios vykdymo užtikrinimo institucijos valstybėje narėje baudas surenka arba vienodai veiksmingas sankcijas ar laikinąsias priemones įgyvendina kita kompetentinga nacionalinė institucija, prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija turėtų turėti įgaliojimus inicijuoti baudos išieškojimą arba vienodai veiksmingos sankcijos ar laikinosios priemonės įgyvendinimą kreipdamasi į tą kitą kompetentingą nacionalinę instituciją;

(10)

vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų būti įgaliotos savo teritorijoje pagal savo nacionalinę teisę kitų vykdymo užtikrinimo institucijų vardu užtikrinti galutinių sprendimų, kuriais skiriamos baudos ar kitos vienodai veiksmingos sankcijos, arba laikinųjų priemonių vykdymą arba inicijuoti jų vykdymo užtikrinimo procedūras su sąlyga, kad tos kitos vykdymo užtikrinimo institucijos įsitikino, kad tų baudų ar kitų vienodai veiksmingų sankcijų arba laikinųjų priemonių įgyvendinimas tų kitų vykdymo užtikrinimo institucijų valstybėse narėse negali būti veiksmingai užtikrintas;

(11)

siekiant padidinti šio reglamento efektyvumą ir veiksmingumą, užtikrinti sklandų vykdymo užtikrinimo institucijų bendradarbiavimą ir išvengti pernelyg didelių išlaidų prašomosioms vykdymo užtikrinimo institucijoms, turėtų būti nustatytos priemonių, kurių imtasi pagal šį reglamentą, išlaidų padengimo taisyklės;

(12)	vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų vienos kitas informuoti apie jų teritorijoje taikytą arba taikomą tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktiką;

(13)

vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų vienos su kitomis bendradarbiauti, teikdamos savitarpio pagalbos prašymus. Tokiuose prašymuose turėtų būti nurodyta, kokia informacija arba priemonė kiekvienu atveju laikoma būtina nesąžiningos prekybos praktikos tyrimams atlikti. Kad prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija galėtų patenkinti prašymą, jame turėtų būti pateikta visa būtina informacija apie įtariamą nesąžiningos prekybos praktiką;

(14)

vykdymo užtikrinimo institucijos neturėtų turėti teisės atsisakyti patenkinti prašymą pateikti informaciją arba atsisakyti dalyvauti taikant vykdymo užtikrinimo priemones, išskyrus atvejus, kai tikėtina, kitais vykdymo užtikrinimo veiksmais, administraciniais sprendimais arba teismo procesais, kurių imamasi nacionaliniu lygmeniu, nepatenkančiais į savitarpio pagalbos mechanizmą pagal šį reglamentą, būtų užtikrinta, kad atitinkama tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika bus nutraukta. Atsisakyti taip pat turėtų būti galima tais atvejais, kai prašymai nepatenka į šio reglamento taikymo sritį arba prieštarauja prašomosios vykdymo užtikrinimo institucijos nacionalinei teisei. Vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų nurodyti tokio atsisakymo priežastis;

(15)

nesant procedūrinės kalbų vartojimo tvarkos, gali kilti kliūčių sklandžiam vykdymo užtikrinimo institucijų bendradarbiavimui. Dėl tos priežasties vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų susitarti dėl to, kokiomis kalbomis jos turi teikti visus tarpusavio pranešimus bei prašymus ir kitą informaciją. Jeigu jos negali susitarti dėl vartotinos kalbos, turėtų būti taikomos šiame reglamente nustatytos standartinės taisyklės dėl kalbos vartojimo;

(16)

tais atvejais, kai galimai taikoma plačiai paplitusi tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika, apimanti pirkėjus ir tiekėjus iš bent trijų valstybių narių, už kovą su ta praktika atsakingos vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų turėti galimybę teikti įspėjimus per specialią sistemą, imtis koordinuojamų veiksmų ir paskirti koordinatorių, kuris koordinuotų atitinkamų vykdymo užtikrinimo institucijų, kurių prižiūrimose teritorijose tokia praktika, kaip įtariama, yra taikoma, bendradarbiavimą. Siekiant nustatyti, kurios vykdymo užtikrinimo institucijos yra atsakingos už kovą su plačiai paplitusia tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika, reikėtų atsižvelgti į visus svarbius aspektus, visų pirma pirkėjo įsisteigimo vietą ir tiekėjų, kuriems gali būti daromas poveikis, buvimo vietą. Nustatyti plačiai paplitusią tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktiką turėtų padėti vykdymo užtikrinimo institucijų keitimasis informacija, kai pagrįstai įtariama, kad tokia praktika taikoma. Koordinatorius savo kompetencija turėtų naudotis glaudžiai bendradarbiaudamas su kitomis atitinkamomis vykdymo užtikrinimo institucijomis. Visos vykdymo užtikrinimo institucijos, atsakingos už kovą su plačiai paplitusia tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika, turėtų ankstyvame etape aktyviai dalyvauti tyrime, teikti įspėjimus Komisijai ir kitoms atitinkamoms vykdymo užtikrinimo institucijoms ir dalytis savo turima informacija apie tokią praktiką;

(17)

turėtų būti nustatytos tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių, susijusių su plačiai paplitusia tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika, koordinavimo procedūros. Koordinuojamais kovos su tokia praktika veiksmais turėtų būti užtikrinta galimybė vykdymo užtikrinimo institucijoms pasirinkti tinkamiausias ir veiksmingiausias priemones tokiai praktikai nutraukti;

(18)

būtina išvardyti atvejus, kuriais už kovą su tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika atsakinga vykdymo užtikrinimo institucija turėtų galėti nuspręsti atsisakyti dalyvauti koordinuojamuose veiksmuose. Visų pirma, tokia vykdymo užtikrinimo institucija savo atsisakymo dalyvauti koordinuojamuose veiksmuose neturėtų pateisinti išteklių trūkumu;

(19)	siekiant užtikrinti, kad koordinuojamuose veiksmuose dalyvaujančios vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų visas būtinas informacijos perdavimo, bendradarbiavimo ir koordinavimo priemones, šiame reglamente turėtų būti nustatytos kalbų vartojimo tvarkos taisyklės;

(20)

kadangi Direktyva (ES) 2019/633 Sąjungos tiekėjai taip pat apsaugomi nuo ne Sąjungoje įsisteigusių pirkėjų taikomos nesąžiningos prekybos praktikos, o ne Sąjungoje įsisteigę tiekėjai apsaugomi, kai jie parduoda žemės ūkio ir maisto produktus Sąjungoje, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės dėl vykdymo užtikrinimo institucijų tarpusavio bendradarbiavimo, susijusio su nesąžiningos prekybos praktika, kuri apima ne Sąjungoje įsisteigusius pirkėjus bei tiekėjus ir yra draudžiama pagal Direktyvą (ES) 2019/633;

(21)

Direktyva (ES) 2019/633 Sąjungos tiekėjai taip pat apsaugomi nuo ne Sąjungoje įsisteigusių pirkėjų taikomos nesąžiningos prekybos praktikos. Todėl tikslinga nustatyti taisykles, kurios suteiktų galimybę vykdymo užtikrinimo institucijoms tokiais atvejais veiksmingiau atlikti tyrimus. Tuo tikslu vykdymo užtikrinimo institucija turėtų turėti galimybę prašyti, kad pirkėjas paskirtų Sąjungoje esantį kontaktinį asmenį, kuris būtų pagrindinis vykdymo užtikrinimo institucijos kontaktinis asmuo siekiant palengvinti tyrimą. Vykdymo užtikrinimo institucijos taip pat turėtų informuoti viena kitą ir Komisiją tais atvejais, kai pirkėjas tokio prašymo nevykdo;

(22)

siekiant užtikrinti vienodas šiame reglamente nustatytų priemonių įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai parengti standartines savitarpio pagalbos prašymų formas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (4);

(23)

siekiant veiksmingai įgyvendinti taisykles, kuriomis siekiama sustiprinti žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės veiklos vykdytojų, susiduriančių su nesąžiningos prekybos praktika, padėtį, atliekant Direktyvos (ES) 2019/633 peržiūrą turėtų būti atsižvelgiama į šio reglamento taisyklių taikymo ataskaitą. Svarbu, kad Komisija turėtų bendrą vaizdą, kaip šis reglamentas taikomas valstybėse narėse. Be to, Komisija turėtų turėti galimybę įvertinti šio reglamento veiksmingumą. Tuo tikslu valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijos į savo metines ataskaitas Komisijai turėtų įtraukti veiklą, patenkančią į šio reglamento taikymo sritį;

(24)	kad būtų lengviau užtikrinti vykdymą, Komisija turėtų sukurti ir valdyti platformą, kurioje vykdymo užtikrinimo institucijos galėtų greitai keistis informacija arba prašymais tarpusavyje ir, kai tinkama, su Komisija;

(25)

siekiant atsižvelgti į būsimus techninius poreikius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl pakeitimų, susijusių su priemone, skirta naudoti valdant vykdymo užtikrinimo institucijų tarpusavio pranešimus ir keitimąsi informacija. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (5) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(26)	šiuo reglamentu paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, visų pirma pripažįstamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir įtvirtintų valstybių narių konstitucinėse tradicijose. Todėl šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas laikantis tų teisių ir principų;

(27)

taikant šį reglamentą neturėtų būti daromas poveikis valstybėse narėse vykstantiems nusikalstamos veikos tyrimams ir teismo procesams. Todėl Tarybos sprendimas 2008/976/TVR (6), Tarybos pamatinis sprendimas 2005/214/TVR (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/41/ES (8) turėtų būti viršesni už šį reglamentą tiek, kiek atitinkama nesąžiningos prekybos praktika patenka į tų teisės aktų taikymo sritį;

(28)

kadangi šio reglamento tikslo – t. y. stiprinti vykdymo užtikrinimo institucijų, pagal Direktyvą (ES) 2019/633 atsakingų už nesąžiningos prekybos praktikos draudimo laikymosi užtikrinimą, bendradarbiavimą tarpvalstybiniais atvejais – valstybės narės negali deramai pasiekti, nes veikdamos pavieniui jos negali užtikrinti bendradarbiavimo bei koordinavimo, o dėl to tikslo teritorinės ir subjektinės taikymo srities jo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(29)	siekiant vykdymo užtikrinimo institucijoms suteikti laiko šiame reglamente nustatytoms taisyklėms įgyvendinti, jo taikymas turėtų būti atidėtas 18 mėnesių nuo jo įsigaliojimo,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

ĮŽANGINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Siekiant kovoti su praktika, kuria labai nukrypstama nuo tinkamo verslo elgesio, kuri prieštarauja sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principams ir kuri vieno prekybos partnerio vienašališkai primetama kitam, šiuo reglamentu nustatomos tam tikros taisyklės, pagal kurias vykdymo užtikrinimo institucijos, kurias jų valstybės narės paskyrė atsakingomis už įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo, nustatyto Direktyvoje (ES) 2019/633, laikymosi užtikrinimą, bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus tarpusavyje, kad užtikrintų minėtos Direktyvos veiksmingumą.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas užtikrinant, kad būtų laikomasi Direktyvos (ES) 2019/633 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyto įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, pasitaikančios žemės ūkio ir maisto produktų pardavimuose tarp tos direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų pirkėjų ir tiekėjų, draudimo.

Šio reglamento IV skyrius taip pat taikomas pranešimo likus mažai laiko terminams, trumpesniems nei 30 dienų, kurie taikomi konkretiems sektoriams remiantis Direktyvos (ES) 2019/633 3 straipsnio 1 dalies b punktu arba nacionalinėmis taisyklėmis, paliktomis galioti arba priimtomis pagal tos direktyvos 9 straipsnio 1 dalį, jei valstybė narė taip nusprendžia pagal šio reglamento 15 ir 16 straipsnius.

Šio reglamento VI skyrius taikomas nesąžiningos prekybos praktikai, apimančiai ne Sąjungoje įsisteigusius tiekėjus ar pirkėjus.

2. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sąjungos ir nacionalinėms taisyklėms dėl tarptautinės privatinės teisės, visų pirma susijusioms su teismų jurisdikcija ir taikytina teise.

3. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis priemonių, susijusių su teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose, taikymui valstybėse narėse, visų pirma Sprendimu 2008/976/TVR įsteigto Europos teisminio tinklo veikimui ir Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR bei Direktyvos 2014/41/ES taikymui.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šio reglamento tikslais vartojamos Direktyvos (ES) 2019/633 2 straipsnyje išdėstytos terminų apibrėžtys. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

1.	vykdymo užtikrinimo institucija – valstybės narės pagal Direktyvos (ES) 2019/633 4 straipsnio 1 dalį paskirta nacionalinė institucija arba nacionalinės institucijos;

2.	prašančioji vykdymo užtikrinimo institucija – savitarpio pagalbos prašymą pateikusi vykdymo užtikrinimo institucija;

3.	prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija – savitarpio pagalbos prašymą gavusi vykdymo užtikrinimo institucija;

4.	tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika – nesąžiningos prekybos praktika, kurioje dalyvauja vienas tiekėjas ir vienas pirkėjas, kai tiekėjas ir pirkėjas yra įsisteigę dviejose skirtingose valstybėse narėse;

5.	plačiai paplitusi tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika – nesąžiningos prekybos praktika, apimanti tiekėjus ir pirkėjus, įsisteigusius bent trijose valstybėse narėse;

6.	galutinis sprendimas – sprendimas, kuris negali ar nebegali būti apskųstas įprasta tvarka.

4 straipsnis

Bendrasis principas

Vykdymo užtikrinimo institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, kad užkirstų kelią tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktikai savo teritorijose arba ją sustabdytų.

II SKYRIUS

IŠTEKLIAI, EKSPERTINĖS ŽINIOS IR KONFIDENCIALUMAS

5 straipsnis

Ištekliai ir ekspertinės žinios

Valstybės narės užtikrina, kad vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų šiam reglamentui taikyti ir pirkėjų bei tiekėjų informuotumui apie jo nuostatas didinti būtinų išteklių.

6 straipsnis

Informacijos konfidencialumas

1. Šio reglamento tikslais vykdymo užtikrinimo institucijos turi įgaliojimus vienos kitoms teikti informaciją ir kaip įrodymus naudoti bet kokias faktines ar teisines aplinkybes, įskaitant konfidencialią informaciją.

2. 1 dalyje nurodyta informacija naudojama kaip įrodymas tik šio reglamento taikymo tikslais ir tik dalyko, dėl kurio prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija ją surinko, atžvilgiu.

3. 1 dalyje nurodytą informaciją vykdymo užtikrinimo institucijos naudoja tik tinkamai atsižvelgdamos į teisėtus fizinio ar juridinio asmens interesus, įskaitant komercinių paslapčių ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugą.

4. Tais atvejais, kai skundo teikėjas prašo apsaugoti informaciją pagal Direktyvos (ES) 2019/633 5 straipsnio 3 dalį, skundą gavusi vykdymo užtikrinimo institucija, prieš pateikdama saugomą informaciją kitai vykdymo užtikrinimo institucijai, paprašo skundo teikėjo išankstinio sutikimo.

III SKYRIUS

SAVITARPIO PAGALBOS MECHANIZMAS

7 straipsnis

Prašymai pateikti informaciją

1. Prašančiosios vykdymo užtikrinimo institucijos prašymu prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija nedelsdama ir ne vėliau kaip per 90 dienų nuo prašymo dienos prašančiajai vykdymo užtikrinimo institucijai pateikia informaciją, kurios prašoma siekiant nustatyti, ar prašančiosios vykdymo užtikrinimo institucijos valstybėje narėje buvo arba yra taikoma tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika. Prašančioji vykdymo užtikrinimo institucija ir prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija gali susitarti tą 90 dienų laikotarpį pratęsti papildomu 30 dienų laikotarpiu.

2. Jei prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija neturi visos pagal 1 dalį prašomos informacijos, jos atsakyme į tą prašymą gali būti pateikta tik dalinė informacija arba nurodyta, kad prašomos informacijos nėra. Bet kuriuo iš šių atvejų prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija nurodo priežastį, kodėl siunčiamas toks atsakymas. Prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija gali nuspręsti surinkti trūkstamą informaciją – tokiu atveju ji apie savo sprendimą informuoja prašančiąją vykdymo užtikrinimo instituciją ir su ta institucija dalijasi surinkta informacija.

3. Informaciją, teiktiną reaguojant į 1 dalyje nurodytą prašymą, prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija renka ir prašančioji vykdymo užtikrinimo institucija naudoja tik laikydamosi savo atitinkamos nacionalinės teisės.

8 straipsnis

Prašymai imtis tyrimo priemonių

1. Prašančiosios vykdymo užtikrinimo institucijos prašymu ir jos vardu prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija, naudodamasi Direktyvos (ES) 2019/633 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nustatytais įgaliojimais ir laikydamasi savo nacionalinės teisės, imasi tyrimo priemonių, kad nustatytų, ar buvo arba yra taikoma tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika.

2. Kai prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija prašančiosios vykdymo užtikrinimo institucijos prašymu ir jos vardu naudojasi Direktyvos (ES) 2019/633 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nustatytais įgaliojimais, prašančiosios vykdymo užtikrinimo institucijos pareigūnams ir kitiems jos įgaliotiems arba paskirtiems lydintiems asmenims leidžiama lydėti prašomąją vykdymo užtikrinimo instituciją, šiai naudojantis savo įgaliojimais, ir jai padėti, prižiūrint prašomosios vykdymo užtikrinimo institucijos pareigūnams ir su sąlyga, kad prašančioji vykdymo užtikrinimo institucija yra iš anksto pranešusi prašomajai vykdymo užtikrinimo institucijai apie savo pageidavimą dalyvauti.

3. Prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija nedelsdama informuoja prašančiąją vykdymo užtikrinimo instituciją apie veiksmus ir priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis pagal 1 dalį.

9 straipsnis

Prašymai užtikrinti sprendimų, kuriais skiriamos baudos ar kitos vienodai veiksmingos sankcijos, ir laikinųjų priemonių vykdymą

1. Prašančiosios vykdymo užtikrinimo institucijos prašymu prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija pagal savo nacionalinę teisę užtikrina galutinių sprendimų, kuriais skiriamos baudos ar kitos vienodai veiksmingos sankcijos, ir laikinųjų priemonių, prašančiosios vykdymo užtikrinimo institucijos valstybės narės priimtų pagal Direktyvos (ES) 2019/633 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punktą, vykdymą arba nedelsdama inicijuoja jų vykdymo užtikrinimo procedūras.

2. 1 dalis taikoma tik tuo atveju, jei prašančioji vykdymo užtikrinimo institucija įsitikina, kad pirkėjas, kuriam turi būti pritaikyta bauda bei kitos vienodai veiksmingos sankcijos ir laikinosios priemonės, prašančiosios vykdymo užtikrinimo institucijos valstybės narės teritorijoje neturi pakankamai turto.

3. Prašančioji vykdymo užtikrinimo institucija gali prašyti užtikrinti tik galutinio sprendimo vykdymą.

4. Su baudų išieškojimo bei kitų vienodai veiksmingų sankcijų ir laikinųjų priemonių vykdymo užtikrinimo senaties terminais susijusius klausimus reglamentuoja prašomosios vykdymo užtikrinimo institucijos valstybės narės nacionalinė teisė.

10 straipsnis

Išlaidos

1. Vykdymo užtikrinimo institucijos tiekėjams netaiko jokių mokesčių, kad susigrąžintų išlaidas, susijusias su tarpvalstybiniu nesąžiningos prekybos praktikos pobūdžiu.

2. Vykdymo užtikrinimo institucijos atsisako visų tarpusavio reikalavimų kompensuoti išlaidas, patirtas taikant šį reglamentą, išskyrus išlaidas, patirtas veikiant kaip prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija, kiek tai susiję su priemonėmis, kurių imtasi pagal 7, 8, 9, 15 arba 16 straipsnį, kaip nurodyta šio straipsnio 3 ir 4 dalyse.

3. Kiek tai susiję su priemonėmis, kurių imtasi pagal 7, 8, 15 arba 16 straipsnį, prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija gali prašyti prašančiosios vykdymo užtikrinimo institucijos visiškai arba iš dalies padengti pagrįstas papildomas išlaidas, įskaitant vertimo raštu išlaidas, darbo sąnaudas ir administracines išlaidas. Tokiais atvejais prašančioji vykdymo užtikrinimo institucija padengia tas išlaidas, kaip paprašyta.

4. Kiek tai susiję su priemonėmis, kurių imtasi pagal 9 straipsnį, prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija visas patirtas išlaidas, įskaitant vertimo raštu išlaidas, darbo sąnaudas ir administracines išlaidas, gali susigrąžinti iš prašančiosios vykdymo užtikrinimo institucijos vardu surinktų baudų. Jei baudų suma nepadengia patirtų pagrįstų papildomų išlaidų arba jei prašomajai vykdymo užtikrinimo institucijai nepavyksta surinkti baudų nepaisant visų pagrįstų pastangų tai padaryti, prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija gali prašyti prašančiosios vykdymo užtikrinimo institucijos visiškai arba iš dalies padengti patirtas išlaidas. Tokiu atveju prašančioji vykdymo užtikrinimo institucija padengia tas išlaidas, kaip paprašyta.

5. Prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija susigrąžina pagal šį straipsnį mokėtinas sumas savo valstybės narės valiuta pagal savo nacionalinę teisę.

6. Prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija prireikus pagal savo nacionalinę teisę konvertuoja baudas į savo valstybės narės valiutą tokiu kursu, kuris buvo taikomas baudų skyrimo dieną.

11 straipsnis

Pranešimo mechanizmas

Vykdymo užtikrinimo institucijos praneša Komisijai ir visoms kitoms vykdymo užtikrinimo institucijoms apie visus sprendimus, kuriais konstatuojama, kad jų valstybėje narėje taikoma tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika, per 30 dienų nuo jų priėmimo.

12 straipsnis

Savitarpio pagalbos prašymų procedūra

1. Prašančioji vykdymo užtikrinimo institucija, teikdama savitarpio pagalbos prašymą:

kaip to prašymo teisinį pagrindą nurodo šį reglamentą, nacionalinės teisės aktą, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2019/633, ir atitinkamas Direktyvos (ES) 2019/633 1 straipsnio 2 dalies ir 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, išdėsto prašymo tikslą, įskaitant įtariamos nesąžiningos prekybos praktikos tarpvalstybinio pobūdžio aprašymą, ir nurodo informaciją, kurios prašoma pagal 7 straipsnio 1 dalį, arba vykdymo užtikrinimo priemones, kurių prašoma pagal šio reglamento 8 arba 9 straipsnį;

b)	pateikia visą papildomą atitinkamą informaciją, būtiną tam, kad prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija galėtų tą prašymą patenkinti, įskaitant visą informaciją, kurią galima gauti tik prašančiosios vykdymo užtikrinimo institucijos valstybėje narėje.

2. Savitarpio pagalbos prašymai ir visa su jais susijusi informacija teikiami raštu. Tais atvejais, kai Komisija yra nustačiusi standartines savitarpio pagalbos prašymų formas, naudojamos tokios formos.

3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 2 dalyje nurodytos standartinės savitarpio pagalbos prašymų formos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 32 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13 straipsnis

Atsisakymas patenkinti savitarpio pagalbos prašymą

1. Prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija gali atsisakyti patenkinti prašymą pateikti informaciją pagal 7 straipsnio 1 dalį tik tuo atveju, jeigu egzistuoja bent viena iš toliau nurodytų situacijų:

a)	po konsultacijų su prašančiąja vykdymo užtikrinimo institucija abi vykdymo užtikrinimo institucijos sutinka, kad informacija nėra reikalinga arba kad vėliau gali būti pateiktas naujas prašymas;

prašomosios vykdymo užtikrinimo institucijos arba prašančiosios vykdymo užtikrinimo institucijos valstybės narės teisminėse institucijose jau yra inicijuotas nusikalstamos veikos tyrimas arba teismo procesas dėl to paties pirkėjo ir dėl tos pačios nesąžiningos prekybos praktikos, apimančios tą patį tiekėją ir tą patį nesąžiningos prekybos praktikos, dėl kurios vykdomas tas nusikalstamos veikos tyrimas arba teismo procesas, laikotarpį.

2. Prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija gali atsisakyti patenkinti prašymą imtis vykdymo užtikrinimo priemonių pagal 8 straipsnį, tik jeigu pasikonsultavus su prašančiąja vykdymo užtikrinimo institucija paaiškėja, kad egzistuoja bent viena iš toliau nurodytų situacijų:

prašomosios vykdymo užtikrinimo institucijos valstybės narės teisminėse institucijose jau yra inicijuotas nusikalstamos veikos tyrimas arba teismo procesas arba yra priimtas teismo sprendimas dėl to paties pirkėjo ir dėl tos pačios nesąžiningos prekybos praktikos, apimančios tą patį tiekėją ir tą patį nesąžiningos prekybos praktikos, dėl kurios vykdomas tas nusikalstamos veikos tyrimas arba teismo procesas, laikotarpį, arba tose teisminėse institucijose yra pasiektas teisminis susitarimas su tuo pačiu pirkėju dėl tos pačios nesąžiningos prekybos praktikos;

prašomosios vykdymo užtikrinimo institucijos valstybėje narėje jau pradėta naudotis būtinais vykdymo užtikrinimo įgaliojimais, įskaitant administracines procedūras, arba jau priimtas administracinis sprendimas dėl to paties pirkėjo ir dėl tos pačios nesąžiningos prekybos praktikos, apimančios tą patį tiekėją ir tą patį nesąžiningos prekybos praktikos, dėl kurios vykdomas tyrimas arba priimtas administracinis sprendimas, laikotarpį, siekiant greitai ir veiksmingai nutraukti tą nesąžiningos prekybos praktiką;

prašančiosios vykdymo užtikrinimo institucijos valstybės narės teisminėse institucijose jau yra inicijuotas nusikalstamos veikos tyrimas arba teismo procesas dėl to paties pirkėjo ir dėl tos pačios nesąžiningos prekybos praktikos, apimančios tą patį tiekėją ir tą patį nesąžiningos prekybos praktikos, dėl kurios vykdomas nusikalstamos veikos tyrimas arba teismo procesas, laikotarpį;

prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija gali įrodyti, kad prašomos vykdymo užtikrinimo priemonės nėra numatytos Direktyvos (ES) 2019/633 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose, arba kad prašymas yra susijęs su konkretiems sektoriams nustatytais pranešimo likus mažai laiko terminais, trumpesniais nei 30 dienų, remiantis tos direktyvos 3 straipsnio 1 dalies b punktu arba nacionalinėmis taisyklėmis, paliktomis galioti arba priimtomis remiantis tos direktyvos 9 straipsnio 1 dalimi;

prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija negali:

i)	užtikrinti, kad pagal šio reglamento 6 straipsnio 4 dalį teikiama saugoma informacija būtų tinkamai apsaugota pagal Direktyvos (ES) 2019/633 5 straipsnio 3 dalį; arba

ii)	patenkinti prašymo neturėdama prieigos prie tam tikros informacijos, kurios skundo teikėjas nesutiko pateikti pagal 6 straipsnio 4 dalį;

f)	prašančioji vykdymo užtikrinimo institucija nepateikė informacijos, kuri yra būtina pagal 12 straipsnį.

3. Prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija gali atsisakyti patenkinti prašymą imtis vykdymo užtikrinimo priemonių pagal 9 straipsnį, tik jeigu pasikonsultavus su prašančiąja vykdymo užtikrinimo institucija paaiškėja, kad egzistuoja bent viena iš toliau nurodytų situacijų:

prašomosios vykdymo užtikrinimo institucijos valstybės narės teisminėse institucijose dėl to paties pirkėjo ir dėl tos pačios nesąžiningos prekybos praktikos jau inicijuotas nusikalstamos veikos tyrimas arba teismo procesas, arba priimtas teismo sprendimas, arba su tuo pačiu pirkėju dėl tos pačios nesąžiningos prekybos praktikos pasiektas teisminis susitarimas;

prašomosios vykdymo užtikrinimo institucijos valstybėje narėje dėl to paties pirkėjo ir dėl tos pačios nesąžiningos prekybos praktikos jau pradėta naudotis būtinais vykdymo užtikrinimo įgaliojimais, įskaitant administracines procedūras, arba jau priimtas administracinis sprendimas, siekiant greitai ir veiksmingai nutraukti tą nesąžiningos prekybos praktiką;

c)	prašančiosios vykdymo užtikrinimo institucijos valstybės narės teisminėse institucijose dėl to paties pirkėjo ir dėl tos pačios nesąžiningos prekybos praktikos jau inicijuotas nusikalstamos veikos tyrimas arba teismo procesas;

prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija gali įrodyti, kad galutinis sprendimas yra susijęs su konkretiems sektoriams nustatytais pranešimo likus mažai laiko terminais, trumpesniais nei 30 dienų, remiantis Direktyvos (ES) 2019/633 3 straipsnio 1 dalies b punktu arba nacionalinėmis taisyklėmis, paliktomis galioti arba priimtomis remiantis tos direktyvos 9 straipsnio 1 dalimi, arba jis negalėjo būti priimtas arba negali būti užtikrintas jo vykdymas pagal jos nacionalinę teisę;

e)	prašančioji vykdymo užtikrinimo institucija nepateikė informacijos, kuri yra būtina pagal 12 straipsnį.

4. Prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija nedelsdama praneša prašančiajai vykdymo užtikrinimo institucijai apie atsisakymą patenkinti savitarpio pagalbos prašymą ir kartu nurodo to atsisakymo priežastis.

14 straipsnis

Kalbų vartojimo tvarka

1. Atitinkamos vykdymo užtikrinimo institucijos susitaria dėl to, kokiomis kalbomis jos turi teikti šiame skyriuje nurodytus prašymus bei pranešimus ir visą kitą informaciją, susijusius su savitarpio pagalbos mechanizmu.

2. Jei atitinkamoms vykdymo užtikrinimo institucijoms dėl vartotinų kalbų susitarti nepavyksta, savitarpio pagalbos prašymai siunčiami prašančiosios vykdymo užtikrinimo institucijos valstybės narės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų ir, jei prašoma, pridedamas neoficialus vertimas į anglų kalbą. Atsakymai siunčiami prašomosios vykdymo užtikrinimo institucijos valstybės narės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų ir, jei prašoma, pridedamas neoficialus vertimas į anglų kalbą.

IV SKYRIUS

SAVANORIŠKAS BENDRADARBIAVIMAS

15 straipsnis

Informacijos prašymai, kiek tai susiję su nacionalinėmis taisyklėmis

1. Valstybės narės gali nuspręsti, kad vykdymo užtikrinimo institucijos gali naudotis šio reglamento 7 straipsnyje numatytomis galimybėmis dėl pagal Direktyvos (ES) 2019/633 3 straipsnio 1 dalies b punktą konkretiems sektoriams nustatytų pranešimo likus mažai laiko terminų, trumpesnių nei 30 dienų, arba nacionalinėmis taisyklėmis, toliau taikomomis ar priimtomis remiantis tos direktyvos 9 straipsnio 1 dalimi.

2. Jei valstybė narė taip nusprendžia ir prašančioji vykdymo užtikrinimo institucija naudojasi vienu arba abiem 1 dalyje nurodytais pasirinkimais, prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija gali pateikti tik dalį informacijos arba atsisakyti pateikti informaciją. Prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija nurodo priežastis, kodėl pateikiama tik dalis informacijos arba atsisakoma pateikti informaciją. Tokiais atvejais 13 straipsnis netaikomas.

16 straipsnis

Prašymai imtis tyrimo priemonių, kiek tai susiję su nacionalinėmis taisyklėmis

1. Jei valstybė narė pagal Direktyvos (ES) 2019/633 3 straipsnio 1 dalies b punktą konkretiems sektoriams yra nustačiusi pranešimo likus mažai laiko terminus, trumpesnius nei 30 dienų, o kita valstybė narė yra padariusi tą patį, tokiu būdu taikant vienodo ilgumo pranešimo likus mažai laiko terminus tiems patiems konkretiems sektoriams, tų valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijos gali susitarti naudotis šio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje numatytomis galimybėmis.

Panašiai, jei valstybė narė, remdamasi Direktyvos (ES) 2019/633 9 straipsnio 1 dalimi, toliau taiko arba yra priėmusi griežtesnes nacionalines taisykles, o kita valstybė narė yra padariusi tą patį ir todėl tokio pat dydžio veiklos vykdytojams arba tokio pat pobūdžio nesąžiningos prekybos praktikai buvo nustatytos tokios pat griežtos nacionalinės taisyklės, tų valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijos gali susitarti naudotis šio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje numatytomis galimybėmis.

2. Jei prašančioji vykdymo užtikrinimo institucija naudojasi vienu ar abiem 1 dalyje nurodytais pasirinkimais, prašomoji vykdymo užtikrinimo institucija gali atsisakyti imtis tyrimo priemonių nenurodydama atsisakymo priežasčių. Tokiais atvejais 13 straipsnis netaikomas.

17 straipsnis

Prašymo pateikimo tvarka

Jei prašančioji vykdymo užtikrinimo institucija naudojasi 15 arba 16 straipsnyje numatytomis galimybėmis, ji prašomajai vykdymo užtikrinimo institucijai siunčia prašymą, kuriame:

a)	nurodo šį reglamentą kaip teisinį pagrindą;

nurodo nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis nustatomas atitinkamos nesąžiningos prekybos praktikos, nepatenkančios į Direktyvos (ES) 2019/633 taikymo sritį, draudimas ir nurodo, ar tos nacionalinės teisės nuostatos yra grindžiamos Direktyvos (ES) 2019/633 3 straipsnio 1 dalies b punktu ar 9 straipsnio 1 dalimi;

c)	apibūdina prašymo tikslą;

d)	apibūdina atitinkamą nesąžiningos prekybos praktiką ir nurodo, kodėl ji nepatenka į Direktyvos (ES) 2019/633 taikymo sritį;

e)	nurodo, kokios informacijos arba kokios tyrimo priemonės prašoma.

V SKYRIUS

PLAČIAI PAPLITUSIAI TARPVALSTYBINIO POBŪDŽIO NESĄŽININGOS PREKYBOS PRAKTIKAI TAIKOMI TYRIMO IR VYKDYMO UŽTIKRINIMO MECHANIZMAI

18 straipsnis

Koordinuojamo veiksmo pradėjimas ir koordinatoriaus paskyrimas

1. Jei esama pagrįstų įtarimų, kad gali būti taikoma plačiai paplitusi tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika, vykdymo užtikrinimo institucijos, kurioms ta įtariama praktika yra aktuali, pradeda tarpusavio susitarimu grindžiamą koordinuojamą veiksmą. Apie to koordinuojamo veiksmo pradėjimą nedelsiant pranešama Komisijai.

2. Vykdymo užtikrinimo institucijos, kurioms įtariama plačiai paplitusi tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika yra aktuali, vieną vykdymo užtikrinimo instituciją paskiria koordinatore. Prireikus, kad būtų susitarta dėl koordinatoriaus paskyrimo, atitinkamų vykdymo užtikrinimo institucijų diskusijoms gali tarpininkauti Komisija. Jeigu toms vykdymo užtikrinimo institucijoms dėl paskyrimo susitarti nepavyksta, koordinatore tampa vykdymo užtikrinimo institucija, pateikusi įspėjimą pagal 24 straipsnį.

3. Vykdymo užtikrinimo institucijos, kurioms įtariama plačiai paplitusi tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika yra aktuali, atlieka tyrimus remdamosi joms prieinama informacija. Pagal 24 straipsnį apie tokių tyrimų rezultatus jos įspėja kitas atitinkamas vykdymo užtikrinimo institucijas.

4. Jeigu vykdant koordinuojamą veiksmą paaiškėja, kad kuriai nors vykdymo užtikrinimo institucijai tam tikra įtariama plačiai paplitusi tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika yra aktuali, ši institucija prisijungia prie koordinuojamo veiksmo.

5. Siekiant nustatyti, ar kuriai nors vykdymo užtikrinimo institucijai tam tikra įtariama plačiai paplitusi tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika yra aktuali, atsižvelgiama į visus aspektus, visų pirma į tai,

a)	kuriose valstybėse narėse yra įsisteigę pirkėjai;

b)	kuriose valstybėse narėse yra įsisteigę tiekėjai, kuriems ta nesąžiningos prekybos praktika gali daryti poveikį.

19 straipsnis

Atsisakymo dalyvauti vykdant koordinuojamą veiksmą priežastys

1. Vykdymo užtikrinimo institucija gali atsisakyti dalyvauti vykdant koordinuojamą veiksmą tik jei tenkinama viena ar daugiau iš šių sąlygų:

jau inicijuotas baudžiamosios veikos tyrimas, teismo procesas arba administracinė procedūra, priimtas teismo sprendimas arba pasiektas teisminis susitarimas to paties pirkėjo ar pirkėjų atžvilgiu ir dėl tos pačios nesąžiningos prekybos praktikos, apimančios tą patį tiekėją ir tą patį nesąžiningos prekybos praktikos, dėl kurios tos vykdymo užtikrinimo institucijos valstybėje narėje vykdomas tas baudžiamosios veikos tyrimas, vyksta teismo procesas arba administracinis procesas, laikotarpį;

vykdymo užtikrinimo institucija, prieš pateikdama 24 straipsnyje nurodytą įspėjimą, jau yra inicijavusi tyrimą arba jau yra priimtas administracinis sprendimas to paties pirkėjo ar pirkėjų atžvilgiu dėl tos pačios nesąžiningos prekybos praktikos, apimančios tą patį tiekėją ir tą patį nesąžiningos prekybos praktikos, dėl kurios tos vykdymo užtikrinimo institucijos valstybėje narėje vykdomas tyrimas arba yra priimtas administracinis sprendimas tai plačiai paplitusiai tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktikai nutraukti, laikotarpį,

c)	plačiai paplitusios tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktikos atvejų tos vykdymo užtikrinimo institucijos valstybėje narėje nepasitaikė ir todėl tai vykdymo užtikrinimo institucijai nėra būtina pagal Direktyvos (ES) 2019/633 6 straipsnį imtis vykdymo užtikrinimo priemonių.

2. Jei vykdymo užtikrinimo institucija atsisako dalyvauti vykdant koordinuojamą veiksmą, ji nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas vykdymo užtikrinimo institucijas, kurioms plačiai paplitusi tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika yra aktuali, apie savo sprendimą ir nurodo to sprendimo priežastis bei pateikia visus būtinus patvirtinamuosius dokumentus.

20 straipsnis

Tyrimai vykdant koordinuojamus veiksmus

1. Vykdant koordinuojamą veiksmą dalyvaujančios vykdymo užtikrinimo institucijos užtikrina, kad tyrimus ir patikras atliktų laiku, veiksmingai ir koordinuotai. Jos tyrimus bei patikras siekia atlikti ir – tiek, kiek tai leidžiama pagal nacionalinę teisę – laikinąsias priemones taikyti vienu metu su kitomis vykdymo užtikrinimo institucijomis.

2. Vykdant koordinuojamą veiksmą dalyvaujančios vykdymo užtikrinimo institucijos bendrame pareiškime išdėsto tyrimo rezultatus ir plačiai paplitusios tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktikos vertinimą, apibendrindamos nacionalines priemones, kurių imtasi, ir, kai taikytina, skirtingas vykdymo užtikrinimo institucijų nuomones.

3. Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/943 (9) nustatytoms konfidencialumo ir komercinės paslapties apsaugos taisyklėms, vykdymo užtikrinimo institucijos, kurioms koordinuojamas veiksmas yra aktualus, šio straipsnio 2 dalyje nurodytą bendrą pareiškimą arba jo dalis paskelbia savo interneto svetainėse ir apie tai informuoja Komisiją.

21 straipsnis

Vykdymo užtikrinimo priemonės, taikomos vykdant koordinuojamus veiksmus

1. Vykdant koordinuojamą veiksmą dalyvaujančios vykdymo užtikrinimo institucijos savo jurisdikcijoje pirkėjo ar pirkėjų, užsiimančių plačiai paplitusia tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika, atžvilgiu pagal Direktyvos (ES) 2019/633 6 straipsnį imasi visų vykdymo užtikrinimo priemonių, būtinų tai nesąžiningos prekybos praktikai nutraukti.

2. 1 dalyje numatytų vykdymo užtikrinimo priemonių tai plačiai paplitusiai tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktikai nutraukti vykdymo užtikrinimo institucijos imasi pagal savo valstybės narės nacionalines taisykles ir koordinuotai. Vykdant koordinuojamą veiksmą dalyvaujančios vykdymo užtikrinimo institucijos siekia, kad valstybėse narėse, kurioms ta plačiai paplitusi tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika yra aktuali, vykdymo užtikrinimo priemonių būtų imamasi vienu metu.

22 straipsnis

Koordinuojamo veiksmo nutraukimas

1. Jei vykdant koordinuojamą veiksmą dalyvaujančios vykdymo užtikrinimo institucijos padaro išvadą, kad plačiai paplitusi tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika liovėsi visose atitinkamose valstybėse narėse arba kad tokia praktika taikoma nebuvo, koordinuojamas veiksmas nutraukiamas.

2. Pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtas koordinatorius, kai taikytina, apie koordinuojamo veiksmo nutraukimą nedelsdamas praneša valstybių narių, kurioms tas koordinuojamas veiksmas yra aktualus, vykdymo užtikrinimo institucijoms ir Komisijai.

23 straipsnis

Koordinatoriaus vaidmuo

1. Pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtas koordinatorius visų pirma:

a)	užtikrina, kad vykdant koordinuojamą veiksmą dalyvaujančios vykdymo užtikrinimo institucijos būtų tinkamai ir laiku informuojamos apie tyrimo arba vykdymo užtikrinimo veiksmų pažangą ir apie visus numatomus tolesnius veiksmus ir priimtinas priemones;

b)	koordinuoja tyrimo priemones, kurių pagal šį reglamentą ėmėsi vykdant koordinuojamą veiksmą dalyvaujančios vykdymo užtikrinimo institucijos, ir stebi jų taikymą;

c)	koordinuoja vykdant koordinuojamą veiksmą dalyvaujančių vykdymo užtikrinimo institucijų atliekamą visų būtinų dokumentų rengimą ir dalijimąsi jais tarpusavyje;

informuoja pirkėją ar pirkėjus apie koordinuojamo veiksmo pradėjimą ir palaiko ryšius su pirkėju ar pirkėjais bei (priklausomai nuo atvejo) kitais subjektais, kuriems tyrimo arba vykdymo užtikrinimo priemonės yra aktualios, nebent vykdant koordinuojamą veiksmą dalyvaujančios vykdymo užtikrinimo institucijos ir koordinatorius susitaria kitaip;

e)	kai taikytina, koordinuoja vykdant koordinuojamą veiksmą dalyvaujančių vykdymo užtikrinimo institucijų vykdomą vertinimą, konsultacijas ir stebėseną, taip pat kitus veiksmus, būtinus atitinkamo pirkėjo pasiūlytiems įsipareigojimams įvykdyti;

f)	kai taikytina, koordinuoja vykdant koordinuojamą veiksmą dalyvaujančių vykdymo užtikrinimo institucijų priimtas vykdymo užtikrinimo priemones;

g)	koordinuoja vykdant koordinuojamą veiksmą dalyvaujančių vykdymo užtikrinimo institucijų pagal III skyrių teikiamus savitarpio pagalbos prašymus.

Vykdyti pirmos pastraipos b, c, e, f ir g punktuose nustatytas užduotis koordinatoriui padeda kitos koordinuojamame veiksme dalyvaujančios vykdymo užtikrinimo institucijos.

2. Koordinatorius nelaikomas atsakingu už kitų vykdant koordinuojamą veiksmą dalyvaujančių vykdymo užtikrinimo institucijų veiksmus ar neveikimą, kai šios institucijos naudojasi Direktyvos (ES) 2019/633 6 straipsnyje ir šiame reglamente nustatytais įgaliojimais.

24 straipsnis

Įspėjimo sistema

1. Vykdymo užtikrinimo institucija nedelsdama įspėja Komisiją ir visas kitas vykdymo užtikrinimo institucijas, kad gali būti taikoma plačiai paplitusi tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika, neatsižvelgdama į tai, ar ši praktika taikoma tik Sąjungoje, ar ir Sąjungoje, ir vienoje ar daugiau trečiųjų valstybių. Komisija gali papildyti įspėjimą bet kokia informacija, kuri vykdymo užtikrinimo institucijoms galėtų padėti vykdyti skubius tinkamus veiksmus.

2. Teikdama 1 dalyje nurodytą įspėjimą vykdymo užtikrinimo institucija pateikia informaciją apie įtariamą plačiai paplitusią tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktiką, kuriai taikomas šis reglamentas, įskaitant:

a)	išsamų plačiai paplitusios tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktikos aprašymą;

b)	valstybes nares, kurioms plačiai paplitusi tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika yra arba gali būti aktuali;

c)	pirkėjo (-ų), įtariamo (-ų) taikant plačiai paplitusią tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktiką, tapatybę;

d)	atitinkamą nesąžiningos prekybos praktiką pagal Direktyvą (ES) 2019/633 ir pagal nacionalinę teisę;

e)	teismo proceso, vykdymo užtikrinimo priemonių ar kitų priemonių dėl plačiai paplitusios tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktikos aprašymą ir jų datas, trukmę bei statusą;

f)	teismo procesą inicijavusių ir kitas e punkte išvardytas priemones taikančių vykdymo užtikrinimo institucijų identifikavimo duomenis.

3. Teikdama įspėjimą, vykdymo užtikrinimo institucija gali prašyti kitų valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijų patikrinti, ar, remiantis atitinkamų vykdymo užtikrinimo institucijų turima arba joms prieinama informacija, tų kitų valstybių narių teritorijoje gali būti taikoma ta pati plačiai paplitusi tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktika arba ar tose valstybėse narėse dėl tos nesąžiningos prekybos praktikos jau vykdomos kokios nors procedūros arba imtasi kokių nors vykdymo užtikrinimo priemonių. Tų kitų valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijos į prašymą turi atsakyti nedelsdamos.

25 straipsnis

Kalbų vartojimo tvarka

1. Atitinkamos vykdymo užtikrinimo institucijos susitaria dėl to, kokiomis kalbomis jos turi teikti šiame skyriuje nurodytus pranešimus ir visą kitą informaciją, susijusius su koordinuojamais veiksmais.

2. Jei atitinkamoms vykdymo užtikrinimo institucijoms dėl vartotinų kalbų susitarti nepavyksta, pranešimai ir kita informacija siunčiami pranešimą ar kitą informaciją teikiančios valstybės narės oficialiąja kalba arba viena iš oficialiųjų kalbų ir, jei prašoma, pridedamas neoficialus vertimas į anglų kalbą.

VI SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS SU NE SĄJUNGOJE ĮSISTEIGUSIAIS TIEKĖJAIS AR PIRKĖJAIS

26 straipsnis

Bendradarbiavimas su ne Sąjungoje įsisteigusiais tiekėjais ar pirkėjais

Kiek tai susiję su Direktyvos (ES) 2019/633 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta nesąžiningos prekybos praktika, pasitaikančia, kai vyksta prekyba žemės ūkio ir maisto produktais tarp pirkėjų ir tiekėjų, nurodytų Direktyvos (ES) 2019/633 1 straipsnio 2 dalyje, kai tiekėjai ar pirkėjai yra įsisteigę ne Sąjungoje, vykdymo užtikrinimo institucija gali:

prašyti kitos valstybės narės vykdymo užtikrinimo institucijos pateikti informaciją, kad būtų nustatyta, ar prašančiosios vykdymo užtikrinimo institucijos valstybėje narėje buvo arba yra užsiimama nesąžiningos prekybos praktika. Tokiam prašymui mutatis mutandis taikomi 6 straipsnis, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 10, 11, 12 straipsniai, 13 straipsnio 1 dalis ir 14 straipsnis;

įspėti Komisiją ir kitas atitinkamas vykdymo užtikrinimo institucijas, kai įtaria, kad nesąžiningos prekybos praktika taikoma ne Sąjungoje įsisteigusio tiekėjo atžvilgiu arba ją taiko ne Sąjungoje įsisteigęs pirkėjas ir kad ta nesąžiningos prekybos praktika gali būti aktuali pirkėjams ar tiekėjams, įsisteigusiems bent trijose valstybėse narėse. Tokiems įspėjimams mutatis mutandis taikomi 6 straipsnis, 24 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 25 straipsnis.

27 straipsnis

Už ryšius su Sąjunga atsakingas kontaktinis asmuo

1. Kai vykdymo užtikrinimo institucija imasi tyrimo priemonių ne Sąjungoje įsisteigusio pirkėjo atžvilgiu dėl Direktyvos (ES) 2019/633 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos nesąžiningos prekybos praktikos ir jei ji mano, kad tas pirkėjas su ja nebendradarbiauja, ji gali reikalauti, kad pirkėjas savo už ryšius su Sąjunga atsakingu kontaktiniu asmeniu paskirtų Sąjungos teritorijoje įsisteigusį fizinį ar juridinį asmenį.

2. 1 dalyje nurodytas už ryšius su Sąjunga atsakingas kontaktinis asmuo:

a)	veikia kaip pagrindinis atitinkamos vykdymo užtikrinimo institucijos kontaktinis asmuo;

b)	palengvina tyrimus, be kita ko, pateikdamas atitinkamai vykdymo užtikrinimo institucijai prašomus dokumentus, sandorių įrašus, duomenis ir liudytojų parodymus.

3. Jei ne Sąjungoje įsisteigęs pirkėjas neįvykdo 1 dalyje nurodyto prašymo, prašymą pateikusi vykdymo užtikrinimo institucija nedelsdama įspėja Komisiją ir visas kitas vykdymo užtikrinimo institucijas, kad tas pirkėjas nepaskyrė už ryšius su Sąjunga atsakingo kontaktinio asmens. Komisija gali papildyti įspėjimą bet kokia informacija, kuri vykdymo užtikrinimo institucijoms galėtų padėti vykdyti skubų tinkamą veiksmą.

VII SKYRIUS

PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

28 straipsnis

Komisijos pareiga teikti ataskaitas

1. Komisija ne vėliau kaip 2031 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamentui ir Tarybai, taip pat Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą. Komisija atsižvelgia į tą ataskaitą atlikdama Direktyvos (ES) 2019/633 vertinimą. Jei tikslinga, kartu su vertinimu pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento.

2. Rengdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ataskaitą Komisija remiasi Direktyvos (ES) 2019/633 10 straipsnio 2 dalyje nurodytomis metinėmis ataskaitomis. Prireikus Komisija gali paprašyti valstybių narių pateikti papildomos informacijos.

3. 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje aprašoma pagal šį reglamentą nustatytų bendradarbiavimo mechanizmų ir vykdymo užtikrinimo veiklos raida, visų pirma dažniausiai pasitaikančių tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktikos rūšių, labiausiai paveiktų sektorių ir dažniausiai pasitaikančių pirkėjų rūšių, įskaitant įsisteigusius ne Sąjungoje, nustatymas.

29 straipsnis

Valstybių narių ataskaitų teikimas

Direktyvos (ES) 2019/633 10 straipsnio 1 dalyje nurodytoje metinėje ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie veiklą, kuri patenka į šio reglamento taikymo sritį. Ši informacija apima, be kita ko, pagal šio reglamento 7, 8, 9 ir 12 straipsnius prašomųjų vykdymo užtikrinimo institucijų gautų prašymų skaičių, taip pat pagal šio reglamento 18 straipsnį per praėjusius metus pradėtų arba užbaigtų koordinuojamų veiksmų dėl plačiai paplitusios tarpvalstybinio pobūdžio nesąžiningos prekybos praktikos skaičių. Dėl kiekvieno prašymo ar užbaigto veiksmo ataskaitoje pateikiamas glaustas klausimo ir veiksmų bei priemonių, kurių imtasi, aprašas.

30 straipsnis

Vidaus rinkos informacinė sistema

1. Vidaus rinkos informacinė sistema (VRI), sukurta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 (10), naudojama šio reglamento 7, 8, 9, 11, 12 ir 13 straipsnių, 15–22 straipsnių ir 24, 26 ir 27 straipsnių tikslais.

2. Komisijai pagal 31 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama šio straipsnio 1 dalis, kiek tai susiję su priemone, naudotina vykdymo užtikrinimo institucijų pranešimams ir kitai informacijai valdyti, kad būtų atsižvelgta į būsimus techninius poreikius.

31 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 30 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 5 metų laikotarpiui nuo 2026 m. kovo 9 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 30 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais, konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 30 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

32 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (11) 229 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

33 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2027 m. rugsėjo 10 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2026 m. kovo 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkė

M. RAOUNA

(1) OL C, C/2025/2970, 2025 6 16, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/2970/oj.

(2) 2026 m. vasario 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2026 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

(3) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/633 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje (OL L 111, 2019 4 25, p. 59, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2019/633/oj).

(4) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, (OL L 55, 2011 2 28, p. 13, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2011/182/oj).

(5) Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_interinstit/2016/512/oj).

(6) 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas 2008/976/TVR dėl Europos teisminio tinklo (OL L 348, 2008 12 24, p. 130, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2008/976/oj).

(7) 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (OL L 76, 2005 3 22, p. 16, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec_framw/2005/214/oj).

(8) 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (OL L 130, 2014 5 1, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2014/41/oj).

(9) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2016/943/oj).

(10) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB, (VRI reglamentas) (OL L 316, 2012 11 14, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2012/1024/oj).

(11) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, (OL L 347, 2013 12 20, p. 671, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1308/oj).