(1)

2016 m. gegužės 23 d. Taryba priėmė sprendimą sudaryti Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimą (2) (toliau – Asociacijos susitarimas);

(2)

vizos reikalavimas Sakartvelo piliečiams netaikomas (3) nustačius, kad Sakartvelas įvykdė visas Vizų režimo liberalizavimo veiksmų plane, kuris Sakartvelo Vyriausybei buvo pateiktas 2013 m. vasario mėn., nustatytas sąlygas ir todėl atitiko atitinkamus kriterijus, kad jo piliečiams būtų netaikomas vizos reikalavimas. Reglamentas įsigaliojo 2017 m. kovo 21 d.;

(3)

surengus dialogą dėl vizų režimo liberalizavimo, Sakartvelas įtrauktas į Reglamento (ES) 2018/1806 II priedo trečiųjų šalių, kurių piliečiams netaikomas reikalavimas turėti vizą kertant valstybių narių išorines sienas, kai buvimo trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, sąrašą;

(4)

2024 m., nepaisant pakartotinių ES raginimų nepriimti ES normoms ir vertybėms prieštaraujančių teisės aktų ir griežtų Venecijos komisijos rekomendacijų juos panaikinti, Sakartvelo valdžios institucijos priėmė Įstatymą dėl užsienio įtakos skaidrumo. Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) nuomonėje (4) pabrėžiama, kad tokios priemonės gali sukelti reikšmingų neigiamų pasekmių asociacijų ir saviraiškos laisvėms, teisei į privatumą, teisei dalyvauti viešuosiuose reikaluose bei diskriminacijos draudimui, taip pat daryti žalą atviriems, informacija pagrįstiems viešiems debatams, pliuralizmui ir demokratijai. Nuomonėje taip pat išnagrinėtas minėto įstatymo suderinamumas su taikytinais tarptautiniais ir Europos standartais ir padaryta išvada, kad įstatymu nustatyti teisių į saviraiškos laisvę, asociacijų laisvę ir privatumą apribojimai yra nesuderinami su griežtu vertinimu, išdėstytu Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 8 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) 17 straipsnio 2 dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje, nes jie neatitinka teisėtumo, legitimumo, būtinumo demokratinėje visuomenėje ir proporcingumo reikalavimų, taip pat EŽTK 14 straipsnyje nustatyto nediskriminavimo principo;

(5)

be to, teisės aktų rinkinys dėl šeimos vertybių ir nepilnamečių apsaugos buvo priimtas neatsižvelgiant į Venecijos komisijos nuomonę (5), kurioje valdžios institucijoms rekomenduota persvarstyti visą pasiūlymą, nes jis neatitinka Europos ir tarptautinių standartų. Nuomonėje taip pat nurodyta, kad dokumentų rinkinio priėmimas gali dar labiau paskatinti priešiškumą LGBTQI asmenims ir jų stigmatizavimą Sakartvele;

(6)

2024 m. birželio 27 d. išvadose (6) Europos Vadovų Taryba išreiškė didelį susirūpinimą dėl įvykių Sakartvele ir pabrėžė, kad Įstatymas dėl užsienio įtakos skaidrumo blogina padėtį, susijusią su Komisijos rekomendacijoje dėl šalies kandidatės statuso nustatytais veiksmais, ir paragino Sakartvelo valdžios institucijas aiškiai išreikšti savo ketinimus, atšaukiant veiksmus, kurie kelia pavojų Sakartvelo narystės Europos Sąjungoje siekiui ir dėl kurių de facto sustoja stojimo procesas. 2024 m. spalio 17 d. (7) ir 2024 m. gruodžio 19 d. (8) išvadose Europos Vadovų Taryba priminė tai, kas išdėstyta pirmiau, ir paragino Sakartvelą priimti demokratines, visapusiškas ir tvarias reformas, laikantis pagrindinių integracijos į Sąjungą principų. Europos Vadovų Taryba taip pat griežtai pasmerkė smurtą prieš taikius protestuotojus, politikus ir žiniasklaidos atstovus;

(7)

2024 m. lapkričio 28 d. Sakartvelo vyriausybė paskelbė ketinanti nepradėti stojimo derybų su Sąjunga iki 2028 m. Šis pranešimas daugelyje Sakartvelo miestų sukėlė masinius protestus, į kuriuos Sakartvelo valdžios institucijos reagavo naudodamos neproporcingą jėgą ir smurtą, taip pat savavališką protestuotojų, politikų ir žurnalistų sulaikymą ir netinkamą elgesį su jais. Vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja, už kaimynystę ir plėtrą atsakinga Komisijos narė, Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras ir Europos Taryba pasmerkė represijas (9) ir paragino Sakartvelo valdžios institucijas laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų, susijusių su taikiais susirinkimais ir jėgos naudojimu;

(8)

Venecijos komisija savo skubioje nuomonėje dėl naujausių Sakartvelo teisės aktų dėl administracinių nusižengimų ir dėl susirinkimų bei demonstracijų pakeitimų (10) išreiškė susirūpinimą, kad skubotuose pakeitimuose, priimtuose be prasmingo suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo, yra neaiškių ir abstrakčių nuostatų, be to, pakeitimais nustatomos griežtos laisvės atėmimo bausmės ir gerokai padidinamos baudos, kurios gali atgrasyti nuo naudojimosi susirinkimų ir saviraiškos laisve ir kurios veikiausiai yra nesuderinamos su teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo principais pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus. Kadangi Sakartvelo valdžios institucijų veiksmai neatitinka Sąjungos vertybių ir normų, jie trukdo stabiliai plėtoti ekonominius, humanitarinius, kultūrinius, mokslinius ir kitus Sąjungos ir Sakartvelo ryšius. Nepaisydamos Sąjungos ir jos valstybių narių nuolat reiškiamo susirūpinimo, Sakartvelo valdžios institucijos minėtų klausimų neišsprendė;

(9)

reaguodama į Sakartvelo valdžios institucijų veiksmus, 2025 m. sausio 27 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2025/170 (11) dėl Europos Sąjungos ir Sakartvelo susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo (toliau – Supaprastinimo susitarimas (12)), kuriuo diplomatinių, tarnybinių ir pareiginių pasų turėtojams netaikomas reikalavimas turėti vizą, taikymo dalinio sustabdymo. Nors Sakartvelas tebėra įtrauktas į Reglamento (ES) 2018/1806 II priedo sąrašą, po to dalinio sustabdymo valstybės narės pagal Reglamento (ES) 2018/1806 6 straipsnio 1 dalį gali vėl nustatyti vizos reikalavimą diplomatinių, tarnybinių ir pareiginių pasų turėtojams;

(10)

2025 m. lapkričio 4 d. priimtoje 2025 m. plėtros ataskaitoje dėl Sakartvelo (13) Komisija nustatė, kad labai pablogėjo padėtis, susijusi su pagrindiniais stojimo proceso principais, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę, teismų nepriklausomumą ir pagrindinių teisių apsaugą, visų pirma atkreipė dėmesį į represinius teisės aktus ir praktiką, nukreiptus prieš protestuotojus, pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą ir opozicijos veikėjus, didelius rinkimų vykdymo trūkumus ir plačiai paplitusius žmogaus teisių pažeidimus. Tos išvados patvirtina, kad Sakartvelas neatsižvelgė į ankstesnes rekomendacijas ir kad dar labiau pablogėjo padėtis, susijusi su Sąjungos vertybių laikymusi, taip pat ir Sąjungos bei Sakartvelo santykiai;

(11)

Reglamente (ES) 2018/1806 nustatyti trečiųjų šalių įtraukimo į jo I arba II priedą kriterijai, įskaitant, be kita ko, Sąjungos išorės santykius su atitinkama šalimi ir visų pirma žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių aspektus. Pagal to reglamento 8c ir 8d straipsnius Komisija stebi, ar trečiosios šalys, kurioms po dialogo dėl vizų režimo liberalizavimo taikomas bevizis režimas, nuolat laikosi to reglamento 1 straipsnyje nustatytų konkrečių reikalavimų dėl išimties taikymo, ir teikia apie tai ataskaitas;

(12)

šiuo atžvilgiu 2024 m. gruodžio 6 d. Septintojoje ataskaitoje pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą (14), priimtoje vykdant stebėsenos prievolę pagal Reglamentą (ES) 2018/1806, nustatyta, kad priėmus ir įgyvendinus Įstatymą dėl užsienio įtakos skaidrumo ir teisės aktų rinkinį dėl šeimos vertybių ir nepilnamečių apsaugos, taip pat dėl spragų žmogaus teisių veiksmų plane pažeidžiama asociacijų, saviraiškos ir susirinkimų laisvė, teisė į privatumą ir teisė dalyvauti viešuosiuose reikaluose ir didėja diskriminacijos, visų pirma LGBTIQ asmenų diskriminacijos, rizika. Ataskaitoje rekomenduota imtis skubių veiksmų, be kita ko, panaikinti pirmiau nurodytus teisės aktus ir suderinti šalies vizų politiką su Sąjungos acquis. Septintojoje ataskaitoje taip pat nurodyta, kad, nesiėmus tokių veiksmų, Komisija apsvarstys galimybę aktyvuoti bevizio režimo sustabdymo mechanizmą tam tikrų kategorijų asmenų atžvilgiu;

(13)

2025 m. liepos 14 d. Komisija išsiuntė Sakartvelo valdžios institucijoms oficialų raštą, kuriame priminė pareigą toliau laikytis vizų režimo liberalizavimo sąlygų, kurios buvo naudojamos vertinant, ar tikslinga Sakartvelo piliečiams netaikyti vizos reikalavimo, ir paprašė pateikti išsamią informaciją apie Septintojoje ataskaitoje pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą. Savo atsakyme Sakartvelo valdžios institucijos nenurodė jokios reikšmingos pažangos, padarytos įgyvendinant Komisijos rekomendacijas, visų pirma siekiant užtikrinti ir išlaikyti visų Sakartvelo piliečių pagrindinių teisių apsaugą ir išvengti bet kokių teisės aktų, kuriais ribojamos pagrindinės teisės ir laisvės, pažeidžiamas nediskriminavimo principas ir prieštaraujama atitinkamiems Sąjungos ir tarptautiniams standartams, ir juos panaikinti;

(14)

Septintosios ataskaitos išvados buvo pakartotos ir įtvirtintos 2025 m. gruodžio 19 d. Aštuntojoje ataskaitoje pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą (15), kurioje daroma išvada, kad Sakartvelas ir toliau nesilaiko sąlygų, kuriomis grindžiamas ES taikomas bevizis režimas. Be to, ataskaitoje nustatyta, kad užuot atsižvelgęs į Septintojoje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, Sakartvelas toliau regresavo pagrindinėse valdymo ir pagrindinių teisių srityse, be kita ko, priėmė Užsienio agentų registracijos aktą ir iš dalies pakeitė Dotacijų įstatymą, Konstitucinį įstatymą dėl piliečių politinių asociacijų, Administracinių nusižengimų kodeksą, Transliavimo įstatymą ir Lyčių lygybės įstatymą; ataskaitoje taip pat nustatyta, kad buvo naudojama neteisėta ir pernelyg didelė jėga prieš protestuotojus, imamasi veiksmų prieš opozicijos atstovus, pilietinės visuomenės veikėjus ir nepriklausomą žiniasklaidą ir kad LGBTIQ asmenys sistemingai diskriminuojami;

(15)

atsižvelgiant į tai, Septintojoje ir Aštuntojoje ataskaitose aprašyti pokyčiai rodo, kad Sakartvelas nebeatitinka konkrečių bevizio režimo taikymo reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1806 1 straipsnyje, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, todėl laikoma, kad esama pagrįstų to reglamento 8a straipsnio 1 dalies g punkte nustatytų sustabdymo priežasčių;

(16)

atsižvelgdama į 2024 m. birželio 27 d. ir 2024 m. spalio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Septintojoje ir Aštuntojoje ataskaitose dėl bevizio režimo sustabdymo mechanizmo užfiksuotus pokyčius, 2025 m. plėtros ataskaitos dėl Sakartvelo išvadas ir tolesnius Sąjungos lygmens veiksmus, įskaitant dalinį ES ir Gruzijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo taikymo sustabdymą ir Komisijos gaires, kuriomis diplomatinių, tarnybinių arba pareiginių ir specialiųjų pasų turėtojams rekomenduojama taikyti nacionalinius vizų reikalavimus, Komisija padarė išvadą, kad dėl sunkių pagrindinių laisvių pažeidimų, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2018/1806 8a straipsnio 1 dalies h punkto ii papunktyje, Sąjungos išorės santykiai su Sakartvelu pablogėjo. Be to, Venecijos komisijos nuomonėse, Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ir Europos Tarybos pareiškimuose primenami taikių susirinkimų ir jėgos naudojimo standartai. Jų nuomonės ir pareiškimai atitinka Komisijos išvadas dėl sunkių tarptautinių teisinių standartų pažeidimų, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2018/1806 8a straipsnio 1 dalies h punkto iii papunktyje. Pagal Reglamento (ES) 2018/1806 8c straipsnio 2 dalį, 2026 m. sausio 16 d. Komisija informavo Europos Parlamentą ir Tarybą, kad, išnagrinėjusi atitinkamus duomenis, ataskaitas ir statistinius duomenis, ji turi konkrečios ir patikimos informacijos, kad esama aplinkybių, prilygstančių to reglamento 8a straipsnio 1 dalies g punkte ir h punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytoms sustabdymo priežastims;

(17)

atsižvelgdama į tą analizę, Komisija mano, kad būtina imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) 2018/1806 8e straipsnio 1 dalies a punktą. Komisija pareiškė esanti pasirengusi glaudžiai bendradarbiauti su Sakartvelu ir rekomendavo ieškoti alternatyvių ilgalaikių sprendimų, kaip pašalinti aplinkybes, kurios prilygsta Reglamento (ES) 2018/1806 8a straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sustabdymo priežastims. Ji atsižvelgė į politines aplinkybes, aktualius ekonominius klausimus ir sustabdymo pasekmes Sąjungos ir valstybių narių išorės santykiams su Sakartvelu, taip pat sustabdymo pasekmes Sakartvelo pilietinei visuomenei pablogėjus žmogaus teisių padėčiai;

(18)

padidėjusią riziką ir pablogėjusius išorės santykius galima sušvelninti tikslingai ir proporcingai sustabdant vizos reikalavimo netaikymą. Pagal Reglamento (ES) 2018/1806 8e straipsnio 3 dalį sustabdymas taikomas tam tikroms atitinkamos trečiosios šalies piliečių kategorijoms, nustatytoms remiantis atitinkamų rūšių kelionės dokumentais ir, jei tikslinga, papildomais kriterijais. Kategorijos turėtų būti pakankamai plačios, kad veiksmingai padėtų ištaisyti aplinkybes, kartu laikantis proporcingumo ir nediskriminavimo principų pagal Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį;

(19)

atsižvelgiant į tai, kad už padėties blogėjimą ir žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių pažeidimus yra atsakingos Sakartvelo valdžios institucijos, ir siekiant sušvelninti sustabdymo pasekmes plačiajai visuomenei, sustabdymas turėtų būti taikomas tik Sakartvelo valdžios institucijų išduotų diplomatinių, tarnybinių ir pareiginių pasų turėtojams. Pagal Reglamento (ES) 2018/1806 8e straipsnio 1 dalį sustabdymas turėtų būti taikomas dvylika mėnesių;

(20)

pagal Reglamento (ES) 2018/1806 8e straipsnio 6 dalį sustabdymo laikotarpiu į to reglamento taikymo sritį patenkančių atitinkamų kategorijų piliečiai, kirsdami valstybių narių išorės sienas, kai buvimo trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, privalo turėti vizą. Pagal Reglamento (ES) 2018/1806 8e straipsnio 7 dalį, kai sustabdymo priežastys yra nurodytosios to reglamento 8a straipsnio 1 dalies g ir h punktuose, kaip yra šiuo atveju, valstybės narės turi nenumatyti naujų išimčių pagal to reglamento 6 straipsnio 1 dalies a punktą, o valstybės narės, sudariusios dvišalius susitarimus su atitinkama trečiąja šalimi, turi imtis būtinų veiksmų, kad nebūtų taikomos pagal to reglamento 6 straipsnio 1 dalies a punktą priimtos išimtys;

(21)

jei klausimai, dėl kurių taikymas buvo sustabdytas pirmą kartą, neišsprendžiami, Komisija turi teisę pasinaudoti savo prerogatyva pagal Reglamento (ES) 2018/1806 8f straipsnio 2 dalį, kad priimtų deleguotąjį aktą, kuriuo laikinas sustabdymas galėtų būti pratęstas 24 mėnesių laikotarpiui ir išplėstas pagal to reglamento 8f straipsnio 1 dalį, kad apimtų visus gyventojus. Galiausiai, jei sąlygos, dėl kurių taikomas sustabdymas, nepaisant ankstesnių veiksmų, vis dar nebūtų pašalintos, Sakartvelas galėtų visiškai prarasti šalies, kuriai taikomas bevizis režimas, statusą, nes būtų išbrauktas iš Reglamento (ES) 2018/1806 II priedo ir įtrauktas į I priedą, į kurį įtrauktos visos trečiosios šalys, kurioms taikomas reikalavimas turėti vizą;

(22)

Sakartvelo piliečiams, kurie į ES atvyko iki 2026 m. kovo 6 d., turėtų būti leidžiama toliau būti ES ir išvykti be vizos. Tai neturėtų būti taikoma laikinų išorės sienų tarp valstybių narių, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 515/2014 2 straipsnio c punkte, kirtimui (16);

(23)

atsižvelgiant į kritinę padėtį Sakartvele, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną;

(24)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (17) 1 straipsnio B punktą;

(25)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos pasirašytame susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B ir C punktuose nurodytą sritį, tą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (18) 3 straipsniu;

(26)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B ir C punktuose nurodytą sritį, tą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (19) 3 straipsniu;

(27)

šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą Nr. 19 dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis, ir, atsižvelgiant į to protokolo 4 straipsnio taikymą, jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(28)

Kipro atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su ja susijęs, kaip tai suprantama 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 1 dalyje;

(29)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2018/1806 11 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,