(1)

Reglamentu (ES) 2019/2092 (2) (toliau – galutinis reglamentas) Komisija importuojamam Indonezijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės biodyzelinui nustatė galutinį kompensacinį muitą (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Reglamentu (ES) 2025/1883 (3) Komisija ištaisė galutinį reglamentą ir į jį įtraukė KN kodus ex 2710 19 11 , ex 2710 19 15 , ex 2710 19 21 , ex 2710 19 25 ir ex 2710 19 29 ir atitinkamus tvarių aviacinių degalų (TAD) TARIC kodus. Dalinis pakeitimas neturi jokio poveikio galiojančių priemonių produkto apibrėžtajai sričiai.

(3)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių kompensacinių priemonių galiojimo pabaigą (4), Komisija gavo prašymą inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį (toliau – prašymas).

(4)

Prašymą biodyzelino Sąjungos pramonės, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 6 dalyje, vardu 2024 m. rugsėjo 8 d. pateikė Europos biodyzelino taryba (angl. „European Biodiesel Board“) (toliau – EBB arba pareiškėjas). Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus kompensacinių priemonių galiojimui subsidijavimas greičiausiai tęstųsi arba pasikartotų ir Sąjungos pramonei būtų daroma žala.

(5)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (5) 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, Komisija 2024 m. gruodžio 6 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (6) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) pranešė inicijuojanti taikomų kompensacinių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(6)

Prieš inicijuodama priemonių galiojimo termino peržiūrą ir vadovaudamasi pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalimi, Komisija pranešė Indonezijos Vyriausybei gavusi tinkamai dokumentais pagrįstą prašymą atlikti peržiūrą ir pakvietė Indonezijos Vyriausybę dalyvauti konsultacijose prieš inicijavimą, siekiant išsiaiškinti su prašymo atlikti peržiūrą turiniu susijusią padėtį ir rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Indonezijos Vyriausybė šį pasiūlymą priėmė ir 2024 m. gruodžio 5 d. buvo surengtos konsultacijos. Per konsultacijas priimti abi šalis tenkinančio sprendimo nepavyko.

(7)

Indonezijos Vyriausybė pateikė pastabų dėl tyrimo inicijavimo. Ji tvirtino, kad i) nei Alyvpalmių plantacijų fondas (angl. „Oil Palm Plantation Fund“) (toliau – OPPF), nei Indonezijos Vyriausybės nerafinuoto alyvpalmių aliejaus (toliau – NAA) tiekimas už mažesnį nei pakankamą atlygį nėra subsidijos, kaip apibrėžta Pasaulio prekybos organizacijos sutartyje dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – PPO SKP sutartis), ir kad ii) panaikinus kompensacinį muitą iš Indonezijos į ES importuojamam biodyzelinui nebūtų daroma žala ES biodyzelino gamintojams arba tokia žala nepasikartotų.

(8)

Inicijavimo etapu pateiktų įrodymų dėl subsidijavimo tęsimosi Indonezijoje pakako. Konkrečiai, prašyme pateikta įrodymų, kad Indonezijos Vyriausybės pastabose nurodytos schemos vis dar taikomos ir yra subsidijos, nes per ankstesnius ES tyrimus nustatyta, kad jos yra kompensuotinos, ir jomis gali naudotis šio sektoriaus gamintojai. Nė vienas inicijavimo metu Komisijos tarnybų turėtas įrodymas neprieštaravo prašyme pateiktiems įrodymams dėl subsidijavimo schemų, dėl kurių buvo inicijuotas tyrimas.

(9)

Inicijavimo etapu taip pat pakako pateiktų įrodymų dėl žalos pasikartojimo tikimybės. Konkrečiai prašyme pateikta įrodymų dėl Indonezijos biodyzelino pajėgumų, Sąjungos rinkos patrauklumo Indonezijos gamintojams ir žalingo kainų lygio, kuriuo importas iš Indonezijos patektų į Sąjungą, jei priemonės būtų panaikintos. Remiantis šiais elementais, prašyme pateikta pakankamai įrodymų, kad panaikinus priemones Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai pasikartotų.

(10)

Per konsultacijas prieš inicijavimą Indonezijos Vyriausybė savo pastabose nepateikė jokių priešingų įrodymų. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad prašyme pateiktų įrodymų pakako priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo inicijavimui pagrįsti. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(11)

Atliekant subsidijavimo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2023 m. spalio 1 d. – 2024 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis su ja susisiekti, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems nesusijusiems Sąjungos importuotojams, žinomiems nesusijusiems Sąjungos naudotojams, žinomiems Indonezijos gamintojams ir Indonezijos valdžios institucijoms ir paragino juos dalyvauti peržiūroje.

(13)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos iki pranešime apie inicijavimą nurodytų terminų pareikšti savo nuomonę, pateikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Suinteresuotosioms šalims taip pat buvo suteikta galimybė raštu pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijos tyrimo tarnyboms ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Tokio prašymo negauta.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(15)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį. Prieš inicijuojant peržiūrą atrankai prašomą informaciją pateikė ir norą bendradarbiauti su Komisija išreiškė 32 Sąjungos gamintojai. Tuo remdamasi Komisija preliminariai atrinko keturis gamintojus, kurie, kaip nustatyta, yra tipiški Sąjungos gamintojai, atsižvelgiant į panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimtį. Atrinkti Sąjungos gamintojai per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pagamino apytiksliai 12 % visos apskaičiuotos Sąjungos pramonės produkcijos, be to, jiems teko apytiksliai 13 % Sąjungos pramonės viso pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta, todėl preliminariai atrinktos bendrovės buvo patvirtintos.

(16)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Nė vienas iš jų informacijos nepateikė.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar eksportuojančių gamintojų atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Indonezijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Indonezijos Respublikos diplomatinės atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(18)

Atrankos formos negrąžino nė vienas eksportuojantis gamintojas. Vėliau, 2025 m. balandžio 8 d., Komisija pranešė Indonezijos Vyriausybei, kad Indonezijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, todėl savo išvadas dėl subsidijavimo ir žalos tęsimosi ir pasikartojimo ji gali pagrįsti turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 28 straipsnyje. Pastabų negauta.

(19)

Komisija keturiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, pareiškėjui ir Indonezijos Vyriausybei nusiuntė klausimynus. Tyrimo inicijavimo dieną klausimynai Sąjungos gamintojams, nesusijusiems importuotojams, naudotojams ir Indonezijos eksportuojantiems gamintojams taip pat buvo paskelbti internete (7).

(20)

Klausimyno atsakymus pateikė keturi atrinkti Sąjungos gamintojai ir pareiškėjas.

(21)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl subsidijavimo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai surengti tokių bendrovių patalpose:

(22)

2025 m. lapkričio 24 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketino toliau taikyti galiojančius kompensacinius muitus. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl šio faktų atskleidimo pateikti.

(23)

EBB ir Indonezijos Vyriausybė pateikė pastabų dėl galutinio faktų atskleidimo. EBB pritarė Komisijos ketinimui toliau taikyti kompensacinius muitus. Indonezijos Vyriausybės pastabos nagrinėjamos atitinkamuose šio reglamento skirsniuose. Nė viena šalis nepateikė prašymo būti išklausyta.

(24)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats kaip per pradinį tyrimą. t. y. Indonezijos kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, tiek gryni, tiek mišinio pavidalo (toliau – peržiūrimasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodai 1516 20 98 21, 1516 20 98 29 ir 1516 20 98 33), ex 1518 00 91 (TARIC kodai 1518 00 91 21, 1518 00 91 29 ir 1518 00 91 33), ex 1518 00 95 (TARIC kodai 1518 00 95 21, 1518 00 95 33), ex 1518 00 99 (TARIC kodai 1518 00 99 21, 1518 00 99 29 ir 1518 00 99 33), ex 2710 19 11 (TARIC kodas 2710 19 11 10), ex 2710 19 15 (TARIC kodas 2710 19 15 10), ex 2710 19 21 (TARIC kodas 2710 19 21 10), ex 2710 19 25 (TARIC kodas 2710 19 25 10), ex 2710 19 29 (TARIC kodas 2710 19 29 10), ex 2710 19 42 (TARIC kodai 2710 19 42 21 ir 2710 19 42 29), ex 2710 19 44 (TARIC kodai 2710 19 44 21, 2710 19 44 29 ir 2710 19 44 33), ex 2710 19 46 (TARIC kodai 2710 19 46 21, 2710 19 46 29 ir 2710 19 46 33), ex 2710 19 47 (TARIC kodai 2710 19 47 21, 2710 19 47 29 ir 2710 19 47 33), 2710 20 11 , 2710 20 16 , ex 3824 99 92 (TARIC kodai 3824 99 92 10, 3824 99 92 14 ir 3824 99 92 17), 3826 00 10 ir ex 3826 00 90 (TARIC kodai 3826 00 90 11, 3826 00 90 19 ir 3826 00 90 33) (8).

(25)

Atlikus pradinį tyrimą nustatyta, kad Indonezijoje gaminamas biodyzelinas yra daugiausia iš alyvpalmių aliejaus gaunamas alyvpalmių aliejaus metilesteris (9). Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokios informacijos, kuri būtų paneigusi šią išvadą.

(26)

Biodyzelinas daugiausia naudojamas transporto sektoriuje, t. y. dyzeliniuose varikliuose, ir gali būti maišomas su mineraliniu dyzelinu arba naudojamas grynas.

(27)

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas yra Indonezijos kilmės peržiūrimasis produktas (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(28)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(29)

Remdamasi pagrindinio reglamento 18 straipsniu ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus taikomų priemonių galiojimui subsidijavimas tęstųsi ar pasikartotų.

(30)

2025 m. kovo 7 d. Komisija Indonezijos Vyriausybei nusiuntė antisubsidijų klausimyną kartu su specialiu priedėliu (toliau – A priedėlis), kurį sudaro žaliavų tiekėjams skirtas klausimynas.

(31)

Nei Indonezijos Vyriausybė, nei joks Indonezijos biodyzeliną eksportuojantis gamintojas ar žaliavų tiekėjas klausimyno atsakymų ir A priedėlio atsakymų nepateikė.

(32)

2025 m. kovo 21 d. pateiktoje medžiagoje Indonezijos Vyriausybė pranešė Komisijai, kad nebendradarbiaus atliekant tyrimą, ir aiškiai nurodė, kad „tiek Indonezijos Vyriausybė, tiek Indonezijos biodegalų gamintojai daugiausia dėmesio skirs „DS618: Europos Sąjunga. Kompensaciniai muitai iš Indonezijos importuojamam biodyzelinui. Ginčo nagrinėjimo procesas PPO ginčų sprendimo taryboje tebevyksta. Todėl atsakymų į tyrimo klausimyną neteikiame.“ (10).

(33)

Kadangi nebuvo bendradarbiaujama, Komisija negalėjo surinkti informacijos, kurią ji laikė svarbia šio tyrimo faktams nustatyti. Pavyzdžiui, Komisija negalėjo iš Indonezijos Vyriausybės gauti jokios informacijos apie alyvpalmių aliejaus rinką, pagrįstos NAA tiekėjų tiesiogiai pateikta informacija, ir neturėjo informacijos apie „PT Perkebunan Nusantara“ (toliau – PTPN), Indonezijos Vyriausybei visiškai priklausančio NAA gamintojo, vaidmenį biodyzelino pramonėje.

(34)

Todėl, kaip paaiškinta 18 konstatuojamojoje dalyje, 2025 m. balandžio 8 d. verbaline nota Komisija pranešė Indonezijos valdžios institucijoms, kad, Indonezijos Vyriausybei ir peržiūrimąjį produktą eksportuojantiems Indonezijos gamintojams nebendradarbiaujant, Komisija ketina pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį išvadas pagrįsti turimais faktais. Indonezijos Vyriausybei ir Indonezijos eksportuojantiems gamintojams taip pat buvo pranešta, kad išvada, pagrįsta turimais faktais, gali būti mažiau palanki nei tuo atveju, jei jie bendradarbiautų.

(35)

Pastabų šiuo klausimu negauta. Kadangi Indonezijos Vyriausybė ar žaliavų tiekėjai nepateikė jokios informacijos, Komisija, darydama išvadas pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, rėmėsi turimais faktais, kad nustatytų, ar Indonezijos biodyzelino pramonėje tęsiama subsidijavimo praktika.

(36)

Atitinkamai Komisija analizuodama naudojosi visais jos turimais faktais, tiksliau:

(37)

Siekdama nustatyti, ar subsidijavimas tęsėsi, Komisija nagrinėjo, ar per pradinį tyrimą kompensuotomis subsidijomis Indonezijos biodyzelino eksportuojantiems gamintojams ir toliau buvo teikiama nauda. Tada Komisija nagrinėjo, ar Indonezijos biodyzelino gamintojai naudojosi subsidijomis, kurios per pradinį tyrimą nelaikytos kompensuojamomis (toliau – papildomos subsidijos), kaip teigiama prašyme (11).

(38)

Pirmiausia reikia pažymėti, kad šiame reglamente Komisija nurodo OPPF, o ne Biodyzelino subsidijų fondą. Pastarąjį terminą skundo pateikėjas vartojo pradiniame skunde ir dar kartą pareiškėjas prašyme. Tačiau oficialus subsidijų schemos pavadinimas yra OPPF.

(39)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad:

(40)

Per pradinį tyrimą nustatyta, kad visi Indonezijos biodyzeliną eksportuojantys gamintojai nusprendė dalyvauti biodyzelino viešuosiuose pirkimuose, todėl privalėjo parduoti pagal mėnesinę kvotą nustatytą kiekį degalų maišymo įpareigojimą vykdančioms bendrovėms „Petrofuel Entities“ (20). Taip pat nustatyta, kad biodyzelino referencinė kaina buvo didesnė už dyzelino referencinę kainą, todėl OPPF atliko mokėjimus Indonezijos biodyzelino gamintojams (21). Vadinasi, Indonezijos biodyzelino realios rinkos kainos nebuvo, nes Indonezijos Vyriausybė kišosi siekdama reguliuoti ir iškraipyti visą Indonezijos NAA ir biodyzelino vertės grandinę (22). Iš tiesų Indonezijos Vyriausybės nustatyta biodyzelino referencinė kaina neatspindėjo kainos neiškraipytos rinkos sąlygomis be Indonezijos Vyriausybės įsikišimo (23).

(41)

Komisija taip pat nustatė, kad Indonezijos Vyriausybė įsteigė OPPF ir aiškiai pavedė Valdymo agentūrai atlikti mokėjimus biodyzelino gamintojams (24). Be to, nebuvo ginčijama, kad OPPF yra valstybinė institucija (25). OPPF lėšos, finansuojamos iš fiskalinių ir valstybės pajamų, kurias įprasta tvarka surenka Indonezijos Vyriausybė (26), buvo valstybinės lėšos, renkamos kaip privaloma eksporto rinkliava (27), o OPPF mokėjimai Indonezijos biodyzeliną eksportuojantiems gamintojams buvo tiesioginis lėšų pervedimas kaip dotacija (28).

(42)

Komisijos atlikta OPPF įgyvendinimo teisinio pagrindo analizė aiškiai patvirtino, kad OPPF lėšos buvo skirtos Indonezijos biodyzelino gamintojų naudai (29), nieko nesitikint mainais (30). Tuo tikslu Indonezijos Vyriausybė Valdymo agentūrai suteikė teisę naudoti NAA eksporto mokesčius ir nustatė pareigą pirkti ir naudoti biodyzeliną (31).

(43)

Prašyme pareiškėjas teigė, kad Biodyzelino subsidijų fondas yra svarbiausia subsidijų programa, kuria Indonezijos biodyzelino gamintojai gali naudotis nuo 2015 m. Biodyzelino subsidijų fondas buvo numatytas Indonezijos Vyriausybės nustatytam degalų maišymo įpareigojimui, kuris buvo nustatytas 2006 m. ir kurio pradinis mišinys – 1 % biodyzelino ir 99 % dyzelino (toliau – B01), įgyvendinti ir yra laikomas vienu agresyviausių pasaulyje (32). Remiantis pareiškėjo pateiktais įrodymais, nuo 2023 m. Indonezijos Vyriausybė nustatė įpareigojimą įmaišyti 35 % biodyzelino ir 65 % dyzelino (toliau – B35) (33). Šiuo atžvilgiu pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2018 m. Indonezijos Vyriausybė išplėtė degalų maišymo įpareigojimą, kad jis būtų taikomas ir neviešųjų paslaugų įsipareigojimų (VPĮ) sektoriams, todėl labai padidėjo subsidijavimas, kuriuo dabar gali naudotis ir VPĮ, ir ne VPĮ sektoriai (34).

(44)

Biodyzelino subsidijų fondas yra OPPF dalis, kaip nustatyta Prezidento reglamente Nr. 61/2015. OPPF sudaro pinigų suma, kurią surenka Valdymo agentūra (35) – Indonezijos Vyriausybės įsteigta valstybinė institucija, kurios konkretus tikslas – rinkti, administruoti, valdyti, saugoti ir paskirstyti OPPF lėšas (36). Remiantis pagrindiniu teisiniu pagrindu, lėšos apima NAA biržos prekių ir (arba) jų išvestinių finansinių priemonių eksporto mokesčius (37). Šiuo klausimu pareiškėjas nurodė teisės nuostatą, pagal kurią „naudojant lėšas siekiama panaikinti skirtumą tarp dyzelino rinkos indekso kainos ir biodyzelino, pagaminto iš tam tikrų rūšių dyzelino, rinkos indekso kainos“ (38).

(45)

Pareiškėjas teigė, kad pagal subsidijų schemą programoje norintys dalyvauti Indonezijos biodyzelino gamintojai turėjo parduoti biodyzelino kiekį pagal kvotą Indonezijos vidaus rinkoje „Petrofuel Entities“, t. y. „Pertamina“ ir AKR, už mineralinio dyzelino referencinę kainą, o ne faktinę biodyzelino kainą (39). Tokiu būdu Indonezijos gamintojai mainais gavo Indonezijos Vyriausybės dotacijas. Šios dotacijos buvo lygios Indonezijos Vyriausybės nustatytos biodyzelino referencinės kainos ir mineralinio dyzelino referencinės kainos, t. y. kainos, už kurią naftos bendrovės pirko biodyzeliną, skirtumui. Pareiškėjo teigimu, dotacijos buvo suteiktos dėl alyvpalmių aliejaus produktams nustatytų eksporto mokesčių ir jomis Indonezijos biodyzelino gamintojams buvo suteikta nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(46)

Be to, pareiškėjas tvirtino, kad Valdymo agentūra Indonezijos biodyzelino sektoriuje vykdė Vyriausybės funkcijas. Visų pirma Valdymo agentūra buvo priemonė, kuria Indonezijos Vyriausybė tiesiogiai perveda lėšas, lygias dyzelino ir biodyzelino referencinės kainos skirtumui, Indonezijos biodyzelino gamintojams (40) pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį.

(47)

Pareiškėjas tvirtino, kad surinkti NAA eksporto mokesčiai daugiausia buvo skirti Biodyzelino subsidijų fondui, ir pateikė įrodymų, kad 91,3 % 2015–2023 m. surinktų lėšų buvo išmokėta kaip paskatos Indonezijos biodyzelino gamintojams (41). Šiuo atžvilgiu pareiškėjas pateikė įrodymų, kad 2023 m. Biodyzelino subsidijų fondui skirtos lėšos sudarė 2 124 mln. EUR, t. y. aštuonis kartus daugiau, palyginti su 2019 m., ir apskaičiuota, kad Indonezijos vidaus rinkoje parduotam biodyzelinui skirta 0,2128 EUR/l subsidija (42).

(48)

Galiausiai pareiškėjas padarė išvadą, kad nuo 2015 m. Indonezijos Vyriausybė tvirtai rėmė biodyzelino maišymo įpareigojimo programą, pagal kurią iš surinktų NAA eksporto mokesčių, kuriuos administruoja Valdymo agentūra, gautos lėšos galėjo būti naudojamos biodyzelino ir mineralinio dyzelino kainų skirtumui subsidijuoti (43).

(49)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija nustatė, kad Valdymo agentūrai tiesiogiai pervedant lėšas Indonezijos biodyzeliną eksportuojantiems gamintojams buvo suteikta nauda dotacijų forma (44). Konkrečiai, dėl šių dotacijų biodyzelino gamintojai atsidūrė geresnėje padėtyje nei būtų buvę rinkoje, nes, nesant šios schemos, jie būtų turėję prisiderinti prie mineralinio dyzelino rinkos kainos, o ne prie referencinės kainos (45).

(50)

Atsižvelgdama į tai, Komisija nusprendė, kad lėšos, kurias Valdymo agentūra sumokėjo biodyzelino gamintojams už parduotą biodyzeliną, kad padengtų bendrovių „Pertamina“ ir AKR mokėtos dyzelino referencinės kainos ir biodyzelino referencinės kainos skirtumą, sudaro jiems suteiktą naudą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje (46).

(51)

Kadangi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu OPPF buvo prieinamas tik NAA vertės grandinėje dalyvaujančioms pramonės šakoms, Komisija padarė išvadą, kad OPPF yra konkretus pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą (47).

(52)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokios informacijos, prieštaraujančios pirminėms išvadoms. Todėl Komisija padarė išvadą, kad OPPF yra kompensuotina subsidija, kuri buvo toliau teikiama peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(53)

Pradiniame tyrime (48) Komisija padarė išvadą, kad Indonezijos Vyriausybės nustatytu priemonių rinkiniu teiktas finansinis įnašas, nes Vyriausybė Indonezijos biodyzeliną eksportuojantiems gamintojams tiekė NAA už mažesnį nei pakankamą atlygį (49). Komisija taip pat nustatė, kad Indonezijos Vyriausybė Indonezijos NAA gamintojams pavedė ir nurodė tiekti prekes Indonezijos biodyzelino gamintojams pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktį (50).

(54)

Atlikus pradinį tyrimą nustatyta, kad Indonezijos Vyriausybė parengė, nustatė ir stebėjo NAA eksporto apribojimus, siekdama konkretaus tikslo – išlaikyti mažesnes NAA kainas galutinės grandies pramonės šakų naudai (51). Konkrečiai, mažindama NAA vidaus rinkos kainą Indonezijoje, Indonezijos Vyriausybė užtikrino, kad biodyzelino žaliavų kaina ir toliau būtų gerokai mažesnė už pasaulines kainas, o tai būtų naudinga Indonezijos biodyzelino gamintojams (52).

(55)

Vėliau atlikdama analizę Komisija padarė išvadą, kad Indonezijos biodyzelino gamintojams buvo suteikta nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje (53). Šią naudą lėmė tai, kad NAA gamintojai tiekė žaliavas už mažesnį nei pakankamą atlygį, o PTPN de facto nustatė kainas (54): PTPN nustatyta kaina buvo didžiausia kaina vidaus rinkoje, kurios savo ruožtu Indonezijos rinkoje laikėsi visi NAA ir biodyzelino gamintojai (55). Iš tiesų NAA vidaus rinkos kaina tiksliai atspindėjo PTPN dienos aukcionų laimėjimo kainą (56). Savo veiksmais de facto nustatydama maksimalią Indonezijos rinkos kainą Indonezijos Vyriausybė nurodė NAA tiekėjams tiekti NAA Indonezijos biodyzelino gamintojams už mažesnį nei pakankamą atlygį (57).

(56)

Remiantis per pradinį tyrimą turėta informacija nustatyta, kad Indonezijos NAA kainos buvo iškraipytos dėl Indonezijos Vyriausybės kišimosi.

(57)

Be to, nustatyta, kad subsidijų programa yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies c punkte, nes NAA savo gamybos procese naudoja tik nedidelis skaičius Indonezijos pramonės sektorių ir įmonių (58).

(58)

Galiausiai Komisija nustatė, kad Prezidento reglamentu Nr. 66/2018 Indonezijos Vyriausybė nustatė aiškią politiką biodyzelino vidaus pramonės plėtrai remti (59), ir priminė, kad Indonezijos Vyriausybė aiškiai paskelbė remianti biodyzelino pramonę, įsteigdama OPPF, kurio vienintelis politikos tikslas – remti biodyzelino pramonę (60).

(59)

Prašyme pareiškėjas tvirtino, kad atliekant peržiūros tyrimą NAA kainos buvo iškraipytos dėl Indonezijos Vyriausybės kišimosi, ir pabrėžė, kad būtent nuo 1994 m. Indonezijos Vyriausybė nustatė NAA, kuris yra pagrindinė biodyzelino gamybos Indonezijoje žaliava, eksporto apribojimo režimą, kaip galutinės grandies produktų kainų kontrolės ir įtakos joms priemonę (61). Iš tiesų NAA sudaro apie 85 % visų biodyzelino gamybos sąnaudų (62).

(60)

Pareiškėjas teigė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu NAA eksporto apribojimų režimas Indonezijoje vis dar visapusiškai galiojo, nepaisant tam tikrų pagrindinės teisinės sistemos pakeitimų (63). Iš tiesų, 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Indonezijos Respublikos finansų ministerijos reglamentu Nr. 154/PMK.05/2022 Indonezijos Vyriausybė i) iš dalies pakeitė NAA ir biodyzelino eksporto mokesčių ir (arba) rinkliavų kainų intervalą, t. y. nustatė eksporto muitą, jei NAA referencinė kaina tampa mažesnė nei 680 USD už metrinę toną (vietoj anksčiau taikytos 750 USD už metrinę toną ribos) (64), ir ii) pakoregavo biodyzelino eksporto mokesčio kainų intervalus (65). Pagal Finansų ministerijos reglamentą Nr. 123/PMK.010/2022 Indonezijos Vyriausybė nustatė NAA ir biodyzelino kainų intervalus ir santykinius eksporto muitus (66). Pirmieji buvo panaikinti Finansų ministerijos reglamentu Nr. 38/PMK.010/2024, kuriuo vis dėlto buvo palikti galioti NAA ir biodyzelinui taikomi eksporto muitai (67).

(61)

Pareiškėjas teigė, kad nuo 2019 m. Indonezijos Vyriausybė toliau taiko tokias subsidijų schemas (68). Be eksporto apribojimų režimų, Indonezijos Vyriausybė toliau kišosi į Indonezijos rinką, kad de facto kontroliuotų NAA kainas per PTPN – valstybinę instituciją ir valstybės valdomą bendrovę, kurią visiškai kontroliuoja Indonezijos Vyriausybė (69). Rengdama dienos aukcionus PTPN de facto nustatė NAA kainas, atsižvelgdama į Indonezijos Vyriausybės tikslą išlaikyti mažesnes NAA vidaus rinkos kainas, kad galutinės grandies pramonė, t. y. biodyzelino pramonė, galėtų gauti iš to naudos (70). Taip Indonezijos Vyriausybė rėmė ir dirbtinai skatino Indonezijos biodyzelino pramonę. Vadinasi, pareiškėjo teigimu, Indonezijos Vyriausybė pavedė arba nurodė Indonezijos NAA tiekėjams tiekti žaliavas NAA vidaus naudotojams, t. y. Indonezijos biodyzelino gamintojams, už mažesnį nei pakankamą atlygį pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktį (71). Pareiškėjas padarė išvadą, kad Indonezijos Vyriausybė įdiegė sistemą, pagal kurią, taikant degalų maišymo įpareigojimą (72), sukuriama didelė biodyzelino paklausa, todėl NAA gamintojai yra atsakingi už dirbtinai mažomis kainomis parduodamą NAA vidaus rinką (73).

(62)

NAA tiekimas už mažesnį nei pakankamą atlygį yra subsidija pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktį, nes Indonezijos Vyriausybė šiems žaliavų tiekėjams pavedė arba nurodė tai parduoti mažesne nei rinkos verte.

(63)

Kadangi Indonezijos Vyriausybės tikslas buvo dirbtinai mažinti NAA vidaus rinkos kainą, Komisija nustatė, kad Indonezijos Vyriausybei teikiant paramą Indonezijos biodyzelino pramonei buvo suteikta nauda. Tuo tikslu ji rėmėsi vidaus biodyzelino gamintojų mokėtų kainų perkant NAA vietos rinkoje ir lyginamojo dydžio, grindžiamo Indonezijos NAA rinkos sąlygomis, skirtumu. Šių dviejų rūšių kainų skirtumas buvo naudingas Indonezijos biodyzelino gamintojams, kurie turėjo galimybę gauti pagrindinę biodyzelino žaliavą už mažesnę nei tarptautinės rinkos kainą (74). Dėl tinkamo lyginamojo dydžio, naudotino atliekant palyginimą, per pradinį tyrimą Komisija nusprendė, kad Indonezijos NAA eksporto į kitas pasaulio šalis FOB kaina, kaip nustatyta Indonezijos eksporto statistikoje, yra tinkama. Komisija palygino Indonezijos gamintojų mokamas NAA vidaus rinkos kainas su lyginamuoju dydžiu. Nustatyta, kad skirtumas atitinka tai, kiek lėšų Indonezijos biodyzelino gamintojai sutaupė pirkdami NAA iškraipytoje vidaus rinkoje, palyginti su kaina, kurią jie būtų mokėję, jei šių iškraipymų nebūtų buvę. Ši bendra suma atitinka naudą, kurią peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Indonezijos Vyriausybė suteikė Indonezijos biodyzelino gamintojams.

(64)

Kadangi Indonezijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remdamasi galėtų apskaičiuoti per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gautos subsidijos sumą.

(65)

Aptariama subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies c punkte, atsižvelgiant į tai, kad ja gali naudotis tik tam tikros Indonezijos bendrovės, t. y. tos, kurios veikia alyvpalmių aliejaus vertės grandinėje (75).

(66)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokios informacijos, prieštaraujančios pirminėms išvadoms.

(67)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad NAA už mažesnį nei pakankamą atlygį buvo tiekiamas kaip kompensuotina subsidija ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Be to, Komisija patvirtino, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Indonezijos Vyriausybė, taikydama priemonių rinkinį, įskaitant eksporto mokesčius ir rinkliavą, ir de facto nustatydama kainas rinkoje, skatino vidaus NAA gamintojus parduoti NAA vietos rinkoje ir pavedė bei nurodė jiems tiekti šią žaliavą Indonezijos biodyzelino gamintojams už mažesnį nei pakankamą atlygį.

(68)

Per pradinį tyrimą (76) Komisija nustatė, kad laisvosios zonos schema, pagal kurią Indonezijos Vyriausybė i) sustabdė importo muito taikymą importuojamoms mašinoms ir ii) neapmokestino PVM importuojamų mašinų, yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje.

(69)

Komisija taip pat nustatė, kad subsidija buvo konkreti pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a ir c punktus, nes laisvųjų zonų schema galėjo naudotis tik į eksportą orientuotos bendrovės, t. y. bendrovės, kurių daugiau kaip 50 % apyvartos sudaro eksportas (77). Vis dėlto per pradinį tyrimą Indonezijos Vyriausybė paaiškino Komisijai, kad biodyzelino pramonės bendrovės turėjo teisę naudotis schema, nors jos neatitiko reikalavimo daugiau kaip 50 % savo apyvartos gauti iš eksporto. Tokia išimtis buvo suteikta dėl to, kad tokiu būdu jos galėjo laikytis Indonezijos Vyriausybės nustatyto degalų maišymo įpareigojimo (78). Todėl Komisija padarė išvadą, kad išimtis, susijusi su tinkamumo kriterijais, suteikiama vien tik Indonezijos Vyriausybės nuožiūra (79).

(70)

Dėl privalumų, suteiktų pagal laisvųjų zonų schemas, Komisija nustatė, kad dėl to i) buvo sustabdytas importo muito taikymas arba ii) prekės, importuojamos į laisvąsias zonas, neapmokestinamos PVM, kol tokios prekės parduodamos Indonezijos vidaus rinkoje arba tiesiogiai eksportuojamos. Vadinasi, jeigu šios prekės lieka laisvosiose zonose arba yra tiesiogiai eksportuojamos, prievolė mokėti importo muitą ar PVM neatsiranda (80). Iš esmės tai reiškė, kad Indonezijos eksportuojantys gamintojai niekada nemokėjo nei importo muito, nei PVM už mašinas, kurias jie pirmą kartą importavo ir kurios po to liko laisvosiose zonose arba buvo tiesiogiai eksportuotos (81).

(71)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad importo muitų taikymo sustabdymas ir atleidimas nuo PVM už prekes, importuojamas į laisvąsias zonas, yra Indonezijos Vyriausybės finansinis įnašas, suteiktas negautų pajamų forma (82). Nuo importo muito ir PVM už importuotas mašinas atleidžiama tol, kol prekės parduodamos Indonezijos vidaus rinkoje arba tiesiogiai eksportuojamos (83).

(72)

Prašyme pareiškėjas pateikė įrodymų, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Indonezijos biodyzelino gamintojai toliau naudojosi i) importo muitų taikymo sustabdymu ir ii) atleidimu nuo PVM už į laisvąsias zonas importuotas mašinas (84).

(73)

Pareiškėjas nurodė, kad Finansų ministro reglamentas (PMK) Nr. 188/PMK.010/2015 dėl Finansų ministro reglamento (PMK) Nr. 176/PMK.011/2009 dėl importuojamų mašinų, prekių ir medžiagų, skirtų pramonės statybai ir plėtrai, atleidimo nuo muitų už investicijas, antrojo pakeitimo vis dar buvo šios subsidijų schemos teisinis pagrindas (85).

(74)

Pareiškėjo teigimu, i) importo muitų taikymo importuojamoms mašinoms sustabdymas prilygo prarastoms arba nesurinktoms pajamoms, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies ii punkte, ir ii) atleidimas nuo PVM konkrečiai prilygo prarastoms valstybinėms pajamoms, nes įprastomis aplinkybėmis Indonezijos biodyzeliną eksportuojantys gamintojai pirmiausia būtų sumokėję PVM valstybei, o vėliau, parduodami importuotas prekes vidaus rinkoje, būtų gavę kompensaciją už tokį PVM (86).

(75)

Nei Indonezijos Vyriausybė, nei kuris nors Indonezijos eksportuojantis gamintojas nepateikė įrodymų, kad biodyzelino pramonė nebesinaudojo pirmiau aprašyta schema.

(76)

Kadangi Indonezijos Vyriausybė ir Indonezijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remdamasi galėtų apskaičiuoti per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gautos subsidijos sumą. Per ankstesnį tyrimą nustatyta, kad laisvosiose zonose naudojamos mašinos paprastai importuojamos ir, jas sumontavus, dėl paskatų jos niekada nebeišvežamos iš laisvųjų zonų (87). Todėl importo muitas už tokias mašinas faktiškai niekada netapo mokėtinas. Be to, PVM už tokias mašinas iš tikrųjų niekada nebuvo taikomas, nes Indonezijos eksportuojantys gamintojai pasinaudojo galimybe išsaugoti lėšas (88).

(77)

Komisija patvirtino, kad dėl šios schemos Indonezijos eksportuojančių gamintojų padėtis buvo geresnė nei tuo atveju, jei tokia schema nebūtų taikoma. Iš tiesų, jei tokia schema nebūtų buvusi taikoma, Indonezijos eksportuojantys gamintojai už į laisvąsias zonas importuotas mašinas būtų sumokėję ir importo muitus, ir PVM (89).

(78)

Siekdama padaryti išvadas dėl subsidijavimo tęsimosi per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisija patvirtino per pradinį tyrimą apskaičiuotą subsidijos sumą. Atleidžiant nuo importo muito už importuotas mašinas, naudą sudarė visa nesumokėto muito suma, priskirta peržiūros tiriamajam laikotarpiui remiantis susijusio turto naudingo tarnavimo laiku; dėl atleidimo nuo PVM, nauda buvo nedidelė, todėl neturėjo reikšmingos įtakos galutiniams rezultatams (90). Tikėtina, kad bent subsidijavimas išliko tokio paties lygio kaip ir pradiniame tyrime.

(79)

Subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir 3 dalyje, nes peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ja galėjo naudotis tik tam tikros bendrovės, priklausomai tiek nuo jų eksporto rezultatų, tiek nuo padėties tam tikrose geografinėse vietovėse, priklausančiose paramą suteikusios institucijos jurisdikcijai (91).

(80)

Teisinė padėtis iš esmės nepasikeitė ir atlikus šį tyrimą nenustatyta jokios informacijos, prieštaraujančios pradinėms išvadoms. Todėl Komisija padarė išvadą, kad per peržiūros tiriamąjį laikotarpį biodyzelino pramonė toliau naudojosi laisvųjų zonų schema ir atleidimu nuo importo muito ir PVM už importuojamas mašinas kaip kompensuotinomis subsidijomis.

(81)

Per pradinį tyrimą skundo pateikėjas nustatė keletą papildomų subsidijų programų, t. y. pelno mokesčio lengvatas tam tikroms investicijoms, subsidijas pramonės infrastruktūrai, mokesčių lengvatas pradedamoms plėtoti pramonės šakoms (92). Tačiau Komisija nustatė, kad nė vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas nė viena iš šių programų nepasinaudojo (93).

(82)

Prašyme pareiškėjas priminė šias papildomas subsidijų programas (94) ir pripažino, kad, palyginti su pradiniu tyrimu, reglamentas, kuriuo nustatomos pelno mokesčio lengvatos tam tikroms investicijoms, nebegalioja, nes buvo panaikintas 2019 m. Indonezijos Respublikos Vyriausybės reglamentu Nr. 78 (95). Šiuo atžvilgiu pareiškėjas pažymėjo, kad naujajame teisės akte biodyzelino pramonė nebepriskiriama prie tų, kuriems gali būti taikomos jame išvardytos subsidijavimo paskatos (96). Todėl pareiškėjas pateikė konkrečius tvirtinimus, susijusius tik su likusiomis dviem subsidijų programomis (97), t. y. subsidija pramonės infrastruktūrai ir mokesčių lengvata pradedamoms plėtoti pramonės šakoms.

(83)

Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad kuris nors Indonezijos biodyzeliną eksportuojantis gamintojas būtų laikomas pramonine bendrove arba būtų įsikūręs geografinėje vietovėje, atitinkančioje pramoninės infrastruktūros reikalavimus tam, kad atitiktų subsidijos pramonės infrastruktūrai reikalavimus, arba kad kuris nors Indonezijos eksportuojantis gamintojas turėtų naują investicijų planą, kurio vertė būtų ne mažesnė kaip 500 mlrd. rupijų, tam, kad atitiktų mokesčių lengvatos pradedamoms plėtoti pramonės šakoms reikalavimus. Kadangi Indonezijos Vyriausybė ir Indonezijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija negalėjo nustatyti naudos, nes nėra informacijos, kuria remiantis būtų galima įvertinti, ar Indonezijos biodyzeliną eksportuojantys gamintojai pasinaudojo šia subsidijų programa.

(84)

Todėl nėra įrodymų, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šios schemos buvo taikomos kaip kompensuotinos subsidijos.

(85)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Indonezijos biodyzelino gamintojai toliau naudojosi kompensuotinomis subsidijomis.

(86)

Po galutinio faktų atskleidimo Indonezijos Vyriausybė tvirtino, kad nei OPPF, nei NAA tiekimas už mažesnį nei pakankamą atlygį nėra subsidijos pagal PPO SKP sutartį. Tai buvo pagrįsta jos per pradinį tyrimą pateikta informacija ir kolegijos išvadomis byloje DS618 (98)„Europos Sąjunga. Kompensaciniai muitai iš Indonezijos importuojamam biodyzelinui“.

(87)

Kadangi Indonezijos Vyriausybė ir Indonezijos gamintojai akivaizdžiai nebendradarbiavo, Komisijos išvados dėl subsidijavimo tęsimosi per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą buvo pagrįstos turimais faktais, kaip paaiškinta 32–36 konstatuojamosiose dalyse. Šiuo tikslu Komisija pasinaudojo prašymu atlikti peržiūrą ir ankstesnio tyrimo išvadomis. Tame tyrime, išnagrinėjus per pradinį tyrimą pateiktas pastabas ir jų esmę, buvo nustatyta, kad abi schemos yra kompensuotinos subsidijos (99). Europos Sąjunga apskundė kolegijos išvadas byloje DS618 (100). Todėl, remiantis nusistovėjusia PPO jurisprudencija, kolegijos išvados byloje DS618 nėra galutinės ir neturi teisinio statuso PPO sistemoje (101), nes jų nepatvirtino Ginčų sprendimo taryba PPO narių sprendimu ir todėl jos negali paneigti šios priemonių galiojimo termino peržiūros išvadų. Be to, Indonezijos Vyriausybės pastabos buvo pateiktos tik po galutinio faktų atskleidimo ir bet kuriuo atveju jose nebuvo jokios faktinės informacijos ar naujų įrodymų, prieštaraujančių priemonių galiojimo termino peržiūros išvadoms. Todėl Indonezijos Vyriausybės pastabos buvo atmestos.

(88)

Padariusi išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas subsidijavimas, Komisija nagrinėjo tikimybę, kokia būtų subsidijuoto importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą raida, jeigu priemonės būtų panaikintos. Analizuoti šie elementai: Indonezijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai bei Sąjungos rinkos patrauklumas. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo bendradarbiaujama, šie elementai buvo nustatyti remiantis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 28 straipsnyje, t. y. prašymu ir ankstesnio tyrimo išvadomis.

(89)

Remiantis EBB ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta viešai prieinama informacija, apskaičiuota, kad 2024 m. Indonezijos gamybos pajėgumai sudarė daugiau kaip 16 mln. tonų, o gamyba ir suvartojimas – apie 11 mln. tonų (102). Tuo remiantis apskaičiuota, kad Indonezijos nepanaudoti pajėgumai sudarė beveik 5 mln. tonų, t. y. apie 30 % Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(90)

Todėl, taip pat atsižvelgdama į 91–93 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas dėl Sąjungos rinkos patrauklumo, Komisija laikėsi nuomonės, kad, jei priemonės būtų panaikintos, Indonezijos biodyzelino gamintojai galėtų padidinti savo eksportą į Sąjungos rinką.

(91)

Sąjungos rinka tebėra labai patraukli Indonezijos biodyzelino gamintojams. Sąjunga iš tiesų yra didžiausia pasaulyje biodyzelino rinka ir numatoma, kad 2028 m. ji bus pirmoji biodyzelino naudotoja pasaulyje, sunaudojanti 33 % viso pasaulyje sunaudojamo biodyzelino kiekio, lenkdama Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV), kurios sunaudoja 22 % viso pasaulyje sunaudojamo biodyzelino kiekio (103). Be to, nuo 2018 m. JAV importuojamam Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatė antidempingo ir kompensacines priemones (abiejų priemonių taikymas pratęstas 2023 m. liepos mėn.); dempingo skirtumai buvo 92,52–276,65 %, o subsidijų normos – atitinkamai 34,45 % ir 64,73 % (104).

(92)

Sąjungos rinka taip pat patraukli Indonezijos eksportuojantiems gamintojams dėl kainų. Kaip nurodyta 108 ir 146 konstatuojamosiose dalyse, jei nebūtų kompensacinių muitų, dėl importo iš Indonezijos į Sąjungą jo kainų lygiu per PTL Sąjungos pramonės kainos būtų priverstinai sumažintos 5,8 %. Komisija taip pat palygino Indonezijos eksporto į Sąjungą kainas su Indonezijos eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainomis. Kadangi nebuvo bendradarbiaujama, Komisija naudojo GTA statistinius duomenis (105) apie Indonezijos eksportą pagal Suderintos sistemos (SS) 1516 20 , 1518 00 , 2710 19 , 2710 20 , 3826 00 ir 3824 99 subpozicijas FOB lygmeniu. Palyginus nustatyta, kad vidutinė eksporto į Sąjungą kaina buvo 989 EUR už toną, o vidutinė eksporto į visas kitas trečiąsias šalis kaina per PTL buvo 642 EUR už toną. Tai rodo, kad Sąjungos rinka yra patraukli, nes joje Indonezijos gamintojams siūlomos geresnės kainos nei kitose rinkose ir tokios kainos vis tiek būtų mažesnės už Sąjungos pramonės kainas.

(93)

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad, jei dabartinės priemonės būtų panaikintos, tikėtina, kad Indonezijos biodyzelino gamintojai nukreiptų bent dalį savo nepanaudotų pajėgumų į Sąjungą ir nukreiptų eksportą į Sąjungą.

(94)

Komisija nustatė, kad yra pakankamai įrodymų, jog Indonezijos biodyzelino pramonė toliau buvo subsidijuojama peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Tikėtina, kad tai tęsis ir ateityje, atsižvelgiant į 43 konstatuojamojoje dalyje aprašytus didėjančius degalų maišymo įpareigojimus. Konkrečiai kalbant apie OPPF ir NAA tiekimą už mažesnį nei pakankamą atlygį, atsižvelgiant į tai, kaip šios schemos veikė nuo jų sukūrimo, tikėtina, kad iš jų gaunama nauda Indonezijos biodyzeliną eksportuojantiems gamintojams išliks ir ateityje (106).

(95)

Komisija taip pat nustatė, kad panaikinus kompensacines priemones veikiausiai padidėtų subsidijuojamo Indonezijos biodyzelino eksportas į Sąjungos rinką.

(96)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog pasibaigus kompensacinių priemonių galiojimui subsidijavimas tęstųsi.

(97)

Panašų produktą Sąjungoje gamino 40 gamintojų, kurie buvo EBB nariai ir maždaug 20 kitų gamintojų, kurie nebuvo EBB nariai. Šie gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

(98)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 14 179 182 tonos. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi patikrintais EBB pateiktais makroekonominių duomenų klausimyno atsakymais. EBB duomenys apie Sąjungos biodyzelino gamybą buvo apskaičiuoti remiantis išorės rinkos tyrimų paslaugų teikėjo (107) 2023 m. duomenimis, kuriems taikyta Europos biodyzelino tarybos narių gamybos procentinė raida nuo 2023 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio.

(99)

Kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pagamino 12 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(100)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi, nurodyta Europos biodyzelino tarybos makroekonominių duomenų klausimyno atsakymuose, ir Eurostato (COMEXT) importo duomenimis.

(101)

Tuo remiantis Sąjungos suvartojimo raida buvo tokia:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(102)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos biodyzelino suvartojimas iš viso sumažėjo 7 %. 2021–2022 m. jis padidėjo 4 %, 2023 m. išliko stabilus, o nuo 2023 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio sumažėjo 11 %.

(103)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato statistiniais importo duomenimis. Rinkos dalis nustatyta remiantis importo iš nagrinėjamosios šalies apimtimi ir Sąjungos suvartojimu.

(104)

Importo iš Indonezijos į Sąjungą raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

2 lentelė

Importo kiekis (tonomis) ir rinkos dalis

(105)

Biodyzelino importo iš Indonezijos apimtis per PTL buvo nedidelė. Ji svyravo, tačiau apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu ji sumažėjo (iš viso –39 %). Jo rinkos dalis taip pat buvo nedidelė – sumažėjo nuo 0,6 % 2021 m. iki 0,4 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(106)

Importo iš Indonezijos į Sąjungą kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

3 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(107)

2022 m. importo iš Indonezijos kainos padidėjo 37 %, tačiau vėliau sumažėjo iki ankstesnio lygio ir nuo 2023 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio šiek tiek sumažėjo (4 %). Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinė importo iš Indonezijos kaina buvo 1 113 EUR už toną.

(108)

Kadangi Indonezijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija priverstinį kainų mažinimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatė remdamasi turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 28 straipsnyje. Taigi Komisija palygino Eurostato užregistruotą vidutinę importo kainą, nustatytą remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas) ir tinkamai pakoreguotą atsižvelgiant į standartinius muitus ir išlaidas po importo, su vidutine svertine Sąjungos pramonės pardavimo kaina, taikyta nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, remdamasi patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais klausimyno atsakymais. Tuo remiantis priverstinio kainų mažinimo nenustatyta. Tačiau, kaip taip pat nurodyta 146 konstatuojamojoje dalyje, atskaičius kompensacinius muitus dėl Indonezijos kainų Sąjungos pramonės pardavimo kaina buvo priverstinai sumažinta 5,8 %.

(109)

Biodyzelino importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Indoneziją, daugiausia buvo vykdomas iš Kinijos, Jungtinės Karalystės ir Singapūro.

(110)

Importo į Sąjungą apimties, taip pat biodyzelino importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalių ir kainų tendencijų raida:

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(111)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis šiek tiek sumažėjo, tačiau, atsižvelgiant į didesnį bendro suvartojimo sumažėjimą, padidėjo jo rinkos dalis. Tačiau importas iš Kinijos labai padidėjo, o atitinkama rinkos dalis padidėjo tris kartus. Kalbant apie kainas, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinė importo iš kitų trečiųjų šalių kaina buvo šiek tiek didesnė už importo iš Indonezijos kainą.

(112)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(113)

Kaip minėta 15 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(114)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi pareiškėjo klausimyno atsakymuose apie makroekonominius rodiklius pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(115)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, užimtumas, našumas, augimas, subsidijavimo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio subsidijavimo.

(116)

Mikroekonominiai rodikliai (vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą) nagrinėti atrinktų Sąjungos gamintojų lygiu. Vertinimas grįstas jų informacija, kuri buvo tinkamai patikrinta per tikrinamąjį vizitą vietoje.

(117)

Sąjungos pramonės gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(118)

2022 m. gamybos pajėgumai šiek tiek padidėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl sumažėjo ir pasiekė panašų lygį kaip 2021 m. Gamybos apimtis ir pajėgumų naudojimas nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio nuolat mažėjo ir apskritai sumažėjo atitinkamai 7 % ir 6 %.

(119)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(120)

Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo ir iš viso sudarė 9 %. Tai rodo rinkos dalies sumažėjimas nuo 74,5 % 2020 m. iki 72,8 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. 2021–2022 m. Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 10 %, 2023 m. padidėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dar labiau padidėjo. Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu rinkos dalis vis dar nesiekė 2021 m. lygio.

(121)

Mažėjant suvartojimui ir gamybai Sąjungos pramonė prarado pardavimo apimtį ir rinkos dalį. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė neaugo.

(122)

Sąjungos pramonės užimtumo lygio ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(123)

Peržiūrimojo produkto Sąjungoje gamyboje dalyvavusių darbuotojų skaičius svyravo, tačiau apskritai sumažėjo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu taip pat sumažėjo Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas.

(124)

Kaip paaiškinta 3 skirsnyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijavimas tęsėsi. Tačiau, kadangi subsidijuojamo importo iš Indonezijos apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo nedidelė, Komisija padarė išvadą, kad importo iš Indonezijos subsidijavimo masto poveikis Sąjungos pramonei buvo nedidelis.

(125)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių vieneto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR/t)

(126)

2022 m. pramonės vidutinės pardavimo kainos smarkiai padidėjo 42 % ir nuo to laiko mažėjo, o tai atitinka sąnaudų tendenciją. Nepaisant sumažėjimo 2023 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kainos tebėra gerokai didesnės, palyginti su 2021 m.

(127)

2022 ir 2023 m. vieneto gamybos sąnaudos labai padidėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo, tačiau išliko gerokai didesnės už 2021 m. buvusį lygį ir viršijo pardavimo kainą. Nuo 2023 m. Sąjungos pramonė negalėjo į savo pardavimo kainą įtraukti gamybos sąnaudų.

(128)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(129)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės darbo sąnaudos padidėjo 11 %. Nors darbuotojų skaičius šiek tiek sumažėjo, tačiau per tą patį laikotarpį apskritai išliko stabilus (kaip parodyta 7 lentelėje), vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo.

(130)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(131)

Kaip jau nustatyta per pradinį tyrimą, atsargų lygis yra mažiau reikšmingas šios rūšies pramonės rodiklis (108). Komisija patvirtino, kad Sąjungos pramonė stengėsi išlaikyti mažas atsargas, tačiau tai ne visada buvo įmanoma atsižvelgiant į padėtį rinkoje, kuriai buvo būdingas didelis importas dempingo kaina iš Kinijos ir (arba) mažėjanti paklausa. Komisija taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog peržiūrimasis produktas parduodamas nesupakuotas, vienu metu gali būti pristatomas didelis kiekis – daugiau kaip 10 000 tonų, o tai, priklausomai nuo tikslios sandorio datos, gali turėti didelį poveikį atsargų lygiui.

(132)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(133)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. 2021 ir 2022 m. pasiekę labai mažą pelningumą, atrinkti Sąjungos gamintojai 2023 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu patyrė nuostolių.

(134)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. 2021 m. jis smarkiai sumažėjo, o 2023 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu labai padidėjo. Šį padidėjimą lėmė tai, kad vienas iš atrinktų gamintojų parduoda didelius biodyzelino kiekius iš atsargų.

(135)

2021 ir 2022 m. investicijų lygis buvo žemas, o santykinį padidėjimą 2023 m. reikia vertinti atsižvelgiant į šias aplinkybes. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu investicijos vėl šiek tiek sumažėjo. Apskritai investicijomis buvo siekiama įvairinti produktų asortimentą, siekiant pereiti prie pelningesnių produktų ir išlaikyti konkurencingumą.

(136)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų balansinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Investicijų grąža nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo ir 2023 m. bei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo neigiama, kaip ir neigiamas pelningumas.

(137)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu dauguma žalos rodiklių buvo neigiami. Tai ypač akivaizdu atsižvelgiant į Sąjungos pramonės pelningumo mažėjimo tendenciją ir jos nuostolingą padėtį 2023 m. Kiti svarbūs rodikliai, kaip antai gamybos ir pardavimo apimtis, pajėgumų naudojimas, užimtumas ir našumas, taip pat pinigų srautas ir investicijų grąža, taip pat buvo neigiami.

(138)

Nors 2023 m. rinkos dalis padidėjo, 2022 m. ji labai sumažėjo, o Sąjungos pramonė, nepaisant šios teigiamos raidos, negalėjo pasiekti tokio paties lygio kaip 2021 m. Pardavimo kainų raida taip pat buvo teigiama, tačiau, atsižvelgiant į tuo pačiu metu padidėjusias gamybos sąnaudas, per paskutinius dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus jos buvo mažesnės už gamybos sąnaudas, todėl padėtis buvo nuostolinga. Galiausiai, investicijos, kurių tendencija buvo teigiama, nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nedidelės.

(139)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo padaryta materialinė žala Sąjungos pramonei.

(140)

2019 m. nustačius kompensacines priemones biodyzelino importas iš Indonezijos sumažėjo ir išliko mažesnis už de minimis ribą, apibrėžtą pagrindinio reglamento 10 straipsnio 9 dalyje, ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jam teko 0,4 % rinkos dalis. Todėl peržiūros tiriamuoju laikotarpiu patirtos materialinės žalos negalima priskirti subsidijuojamam importui iš Indonezijos.

(141)

Tačiau 2024 m. rugpjūčio 14 d., t. y. šio tyrimo peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje, Komisija Kinijai (109) nustatė laikinąsias priemones. Šios priemonės buvo patvirtintos 2025 m. vasario 10 d., kai Komisija nustatė galutines antidempingo priemones (110). Kaip nustatyta atliekant šį tyrimą, materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš Kinijos (111).

(142)

139 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Komisija ankstesniame skirsnyje taip pat padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastis negalėjo būti subsidijuojamas importas iš Indonezijos dėl nedidelio jo kiekio. Todėl Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalį vertino, ar yra tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė subsidijuojamas importas iš Indonezijos, pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(143)

Šiuo atžvilgiu Komisija išnagrinėjo Indonezijos gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą, tikėtinus Indonezijos importo kainų lygius, jei kompensacinės priemonės nebūtų taikomos, ir jų poveikį Sąjungos pramonei.

(144)

Kaip nurodyta 89 konstatuojamojoje dalyje, Indonezijos gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, kuriuos, atsižvelgiant į toliau pateiktas išvadas dėl Sąjungos rinkos patrauklumo, būtų galima bent iš dalies panaudoti eksportui į Sąjungą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(145)

Kaip aprašyta 91–93 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos rinka yra patraukli Indonezijos gamintojams dėl savo dydžio ir kainų, taip pat dėl to, kad JAV taiko prekybos apsaugos priemones, todėl tikėtina, kad nustojus galioti priemonėms Indonezijos biodyzelino gamintojai bent dalį savo nepanaudotų pajėgumų nukreiptų į Sąjungą, taip pat nukreiptų eksportą į Sąjungą.

(146)

Kaip paaiškinta 108 konstatuojamojoje dalyje, dėl Indonezijos importo kainų Sąjungos pramonės pardavimo kaina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nebuvo priverstinai mažinama. Komisija toliau nagrinėjo, koks būtų tikėtinas importo iš Indonezijos kainų lygis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, ir padarė išvadą, kad pagrįstas pakaitinis rodiklis tokiam kainų lygiui nustatyti buvo importo iš Indonezijos kaina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, atėmus kompensacinius muitus. Tuo remdamasi Komisija nustatė 5,8 % priverstinio kainų mažinimo skirtumą. Tokie kainų lygiai taip pat būtų akivaizdžiai mažesni už Sąjungos pramonės vieneto sąnaudas. Pagrįsta manyti, kad iš Indonezijos importuojamo biodyzelino kiekis padidėtų tokiomis kainomis, kurios, jei visos kitos sąlygos būtų vienodos, būtų panašios į peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatytas kainas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Indonezijos gamintojų eksporto į trečiąsias šalis kainos yra mažesnės už eksporto į Sąjungą kainas, kaip paaiškinta 92 konstatuojamojoje dalyje, galima daryti išvadą, kad panaikinus priemones eksportuojantys gamintojai, eksportuodami į Sąjungą, turi galimybę dar labiau sumažinti savo kainas.

(147)

Toks žemas kainų lygis kartu su galimu dideliu importo iš Indonezijos padidėjimu, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, dar labiau padidins spaudimą kainoms Sąjungos rinkoje. Atsižvelgiant į neigiamą Sąjungos pramonės pelningumą, dėl tolesnio spaudimo Sąjungos pramonės kainoms jos pelningumas veikiausiai dar labiau sumažėtų ir galiausiai sumažėtų užimtumas ir investicijos. Mažai tikėtina, kad Sąjungos pramonė galėtų išlaikyti ir dar labiau padidinti savo kainų lygį, kad artimoje ateityje gautų tikslinį pelną, jei importui iš Indonezijos būtų leidžiama patekti į Sąjungos rinką tokiomis mažomis kainomis.

(148)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, importas iš Indonezijos ne tik labai padidėtų, bet ir patektų į rinką žalingomis kainomis, todėl Sąjungos pramonei daroma žala dar labiau padidėtų.

(149)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad netaikant priemonių labai padidėtų subsidijuojamas importas iš Indonezijos iki žalingo lygio, o dėl subsidijuojamo importo iš Indonezijos patiriama materialinė žala greičiausiai pasikartotų.

(150)

Po galutinio faktų atskleidimo Indonezijos Vyriausybė tvirtino, kad nėra pagrįstos rizikos, kad Sąjungos pramonei bus padaryta materialinė žala dėl biodyzelino, ir kad galutinio faktų atskleidimo dokumente pateiktomis išvadomis pažeidžiama PPO SKP sutarties 15 straipsnio 15.5 dalis. Indonezijos Vyriausybės tvirtinimas buvo pagrįstas šiais argumentais:

(151)

Nustačius priemones biodyzelino importo iš Indonezijos apimtis ir jo rinkos dalis Sąjungoje labai sumažėjo, todėl dėl tokio importo nuostolių patirti negalima.

(152)

Komisija neišnagrinėjo kitų nei subsidijuojamas importas žinomų veiksnių, kurie daro žalą Sąjungos pramonei (pvz., didėjančių sąnaudų, paklausos pokyčių, importo iš trečiųjų šalių ir konkrečiam sektoriui taikomo reguliavimo), ir neatskyrė tokių veiksnių daromos žalos nuo subsidijuojamo importo poveikio.

(153)

Išvados dėl žalos pasikartojimo visiškai pagrįstos senais argumentais, kuriuos Ginčų sprendimo taryba atmetė PPO byloje DS618.

(154)

Kaip nurodyta 140 konstatuojamojoje dalyje, priešingai, nei teigiama Indonezijos Vyriausybės pastabose, Komisija nepadarė išvados, kad materialinę žalą Sąjungos pramonei padarė importas iš Indonezijos. Komisija tik padarė išvadą, kad importo iš Indonezijos padaryta žala veikiausiai pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Atsižvelgiant į tai, Indonezijos importas sumažėjo nustačius priemones, kaip teigia Indonezijos Vyriausybė, neprieštarauja Komisijos išvadoms. Bet kuriuo atveju tai patvirtina išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, importo apimtis veikiausiai labai padidėtų.

(155)

Be to, kadangi Sąjungos pramonė materialinę žalą patyrė ne dėl importo iš Indonezijos, išsamesnis kitų veiksnių nei importas iš Indonezijos nagrinėjimas ir priežastinio ryšio priskyrimas kuriam nors iš šių veiksnių neturi reikšmės.

(156)

Galiausiai, priešingai, nei teigė Indonezijos Vyriausybė, išvados dėl žalos pasikartojimo tikimybės, kaip išdėstyta 142–148 konstatuojamosiose dalyse, buvo grindžiamos i) tikėtinos importo apimties raidos vertinimu, ii) tikėtina Indonezijos eksportuojančių gamintojų kainodara, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, ir iii) tikėtinu poveikiu Sąjungos pramonės padėčiai, remiantis šio tyrimo byloje pateikta informacija. Indonezijos Vyriausybė nepateikė jokių pastabų dėl šio vertinimo ir jokių įrodymų, kurie paneigtų Komisijos išvadas.

(157)

Bet kuriuo atveju Komisija priminė, kad kolegijos išvados byloje DS618 nėra galutinės, nes Europos Sąjunga apskundė kolegijos ataskaitą, todėl jos negali paneigti šio tyrimo išvadų.

(158)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Indonezijos Vyriausybės argumentai buvo atmesti.

(159)

Pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias kompensacines priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(160)

Sąjungos pramonė apima apie 60 gamintojų visoje Sąjungoje ir joje tiesiogiai dirba apie 5 500 žmonių.

(161)

Komisija nustatė, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Sąjungos pramonės padėtis toliau blogėtų dėl labai išaugsiančio biodyzelino importo mažomis kainomis iš Indonezijos.

(162)

Kita vertus, toliau taikant galiojančias priemones Sąjungos pramonė galėtų tęsti atsigavimo procesą ir galiausiai pasiekti tvarų pelningumo lygį iki tikslinio pelno, kad būtų galima toliau investuoti į šį sektorių.

(163)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonių atnaujinimas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(164)

Komisija susisiekė su visais žinomais naudotojais ir nesusijusiais importuotojais. Atliekant šį tyrimą apie save nepranešė ir nebendradarbiavo nė vienas naudotojas ir nė vienas nesusijęs importuotojas. Du Sąjungoje veikiantys prekiautojai tyrime užsiregistravo kaip suinteresuotosios šalys, tačiau nepateikė jokių pastabų. Atsižvelgiant į tai, kad naudotojai ir nesusiję importuotojai nebendradarbiavo, ir į tai, kad nėra jokių priešingų požymių, tolesnis priemonių taikymas nelaikomas prieštaraujančiu naudotojų ir importuotojų interesams.

(165)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių importuojamam Indonezijos kilmės biodyzelinui nereikėtų toliau taikyti esamų kompensacinių priemonių.

(166)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl subsidijavimo tęsimosi ir subsidijuojamo importo iš Indonezijos daromos žalos pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų, kompensacinės priemonės biodyzelinui iš Indonezijos turėtų būti toliau taikomos.

(167)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių kompensacinių muitų taikymas. Individualūs kompensaciniai muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nėra pateikta, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visiems kitiems importuojamiems Indonezijos kilmės produktams nustatytas kompensacinis muitas.

(168)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias kompensacinio muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(169)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 23 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi sąlygų, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar būtina panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir tada nustatyti visai valstybei taikomą muitą.

(170)

Šiame reglamente nurodytos individualios kompensacinio muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam Indonezijos kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam biodyzelinui, gaminamam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam Indonezijos kilmės importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios kompensacinio muito normos.

(171)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias kompensacinio muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai. Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(172)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (112) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(173)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,