(1)

siekiant apsaugoti investuotojus ir apriboti šalutinį poveikį, pasirašymas, atpirkimas ir išpirkimas turėtų būti sustabdomas vienu metu ir tam pačiam laikotarpiui;

(2)

siekiant apsaugoti esamus investuotojus ir valdyti naujų investicijų į AIF srautą, AIFV turėtų turėti galimybę apriboti pasirašymą ir kartu toliau leisti atpirkimą ir išpirkimą esamiems investuotojams (švelnus uždarymas). Tačiau toks švelnus AIF uždarymas neturėtų būti laikomas likvidumo valdymo priemone, nurodyta Direktyvos 2011/61/ES V priede, nes juo nesiekiama valdyti likvidumo rizikos ar mažinti išpirkimo spaudimo nepalankiausiomis rinkos sąlygomis;

(3)

atsižvelgiant į AIF investavimo tikslus ir išpirkimo politiką, išpirkimo apribojimo aktyvavimo riba turėtų būti nustatoma arba AIF lygmeniu (fondo lygmens apribojimas), arba investuotojų lygmeniu (investuotojų lygmens apribojimas), arba kaip jų abiejų derinys. Vadovaujantis Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos gairėmis dėl atvirojo tipo fondų likvidumo rizikos valdymo (2), nustatant fondo lygmens apribojimo aktyvavimo ribą reikėtų atsižvelgti į agreguotus grynuosius arba bendruosius išpirkimo pavedimus AIF lygmeniu tam tikrą prekybos datą arba per nustatytą laikotarpį. Be to, aktyvavimo riba turėtų būti išreikšta AIF grynosios turto vertės procentine dalimi, pinigine verte, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (3) 50 straipsnio 1 dalyje nurodyto likvidžiojo turto procentine dalimi arba visų jų deriniu. Siekiant sušvelninti pradininko pranašumą, dėl kurio gali kilti su investuotojų apsauga susijusių problemų, ir atsižvelgti į atvirojo tipo AIF, turinčius ribotą profesionaliųjų investuotojų skaičių, investuotojų lygmens apribojimo aktyvavimo riba turėtų būti atsižvelgiama į kiekvieno AIF investuotojo individualius išpirkimo pavedimus ir ji turėtų būti išreikšta arba investuotojo turimų AIF investicinių vienetų ar akcijų procentine dalimi, arba AIF grynosios turto vertės procentine dalimi ir palyginama su to investuotojo išpirkimo pavedimu. Kai aktyvavimo riba viršijama, atsižvelgdamas į AIF likvidumą, rinkos sąlygas ir investuotojų interesus AIFV turėtų galėti nuspręsti aktyvuoti išpirkimo apribojimus arba vis dar vykdyti išpirkimo pavedimus;

(4)

kai tinkama pagal AIF investavimo tikslus ir išpirkimo politiką, AIFV turėtų turėti galimybę aktyvuoti jungtinį išpirkimo apribojimą, kuris apimtų investuotojų lygmens apribojimo ir fondo lygmens apribojimo elementus;

(5)

kad būtų užtikrintos sąžiningos sąlygos investuotojams, AIFV, aktyvuojantis išpirkimo apribojimus, turėtų galėti neįvykdytą išpirkimo pavedimų dalį apdoroti iš anksto nustatytomis ir investuotojams atskleistomis sąlygomis. Tos sąlygos gali apimti automatinį neįvykdytos išpirkimo pavedimų dalies perkėlimą į paskesnę prekybos datą, pirmenybę teikiant išpirkimo pavedimams, pateiktiems vėlesnę prekybos datą, arba tokios pirmenybės neteikiant, arba tų neįvykdytų išpirkimo pavedimų panaikinimą;

(6)

kad būtų apsaugoti investuotojai ir išsaugotas rinkos stabilumas nepalankiausių sąlygų arba neįprastos išpirkimo veiklos laikotarpiais, AIFV gali aktyvuoti pranešimo laikotarpių pratęsimą. Priklausomai nuo AIF investavimo tikslo ir išpirkimo politikos, pranešimo laikotarpis gali būti pratęstas konkretų dienų, savaičių ar mėnesių skaičių arba iki nustatytos datos prieš išpirkimo datą. Kai tinkama pagal AIF investavimo strategiją ir išpirkimo politiką, minimalus pranešimo laikotarpis, kurį investuotojai prašydami išpirkti jų investicinius vienetus ar akcijas turėtų suteikti AIFV, gali būti lygus nuliui. Tokiu atveju AIFV vis tiek turėtų turėti galimybę pasirinkti ir prireikus aktyvuoti pranešimo laikotarpių pratęsimą, pratęsdamas pranešimo laikotarpį, kad jis būtų ilgesnis nei nulinis pranešimo laikotarpis;

(7)

kadangi AIFV paprastai nekontroliuoja atsiskaitymo proceso, tas procesas neturėtų būti įtrauktas į pratęstą pranešimo laikotarpį;

(8)

siekiant apsaugoti investuotojus, pranešimo laikotarpių pratęsimas neturėtų turėti jokio poveikio AIF išpirkimo dažnumui;

(9)

vadovaujantis Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos gairėmis dėl atvirojo tipo fondų likvidumo rizikos valdymo ir siekiant užtikrinti, kad esamiems ar likusiems AIF investuotojams nedarytų neigiamo poveikio likvidumo sąnaudos, susijusios su pasirašymu ir išpirkimu, apsaugą nuo gautinų sumų sumažėjimo teikiančiomis likvidumo valdymo priemonėmis, t. y. išpirkimo mokesčiais, slankiosios kainos nustatymu, dvejopos kainos nustatymu ir apsaugos nuo gautinų sumų sumažėjimo mokesčiais, turėtų būti užtikrinta, kad numatomos likvidumo sąnaudos tektų pasirašantiems ir išpirkimo prašantiems investuotojams. Likvidumo sąnaudas sudaro tiesioginės ir netiesioginės pasirašymo ar išpirkimo sandorių išlaidos, įskaitant bet kokį didelį poveikį rinkai. AIFV, aktyvuojantis apsaugą nuo gautinų sumų sumažėjimo teikiančią likvidumo valdymo priemonę, turėtų atsižvelgti į numatomas tiesiogines sandorių išlaidas. Kai tinkama pagal AIF investavimo strategiją, AIFV taip pat turėtų atsižvelgti į netiesiogines sandorių išlaidas, įskaitant bet kokį didelį turto pirkimo ar pardavimo, kad būtų įvykdyti išpirkimo pavedimai, poveikį rinkai. Siekiant atsižvelgti į AIF pagrindinio turto įvairovę, kai nėra informacijos netiesioginėms sandorių išlaidoms, įskaitant didelį poveikį rinkai, apskaičiuoti arba ji nėra patikima, tos sandorių išlaidos turėtų būti apskaičiuojamos dedant visas pastangas;

(10)

siekiant padengti likvidumo sąnaudas, kurias nulemia išpirkimo prašantys investuotojai, investicinių vienetų savininkai arba akcininkai, prašydami išpirkti jų investicinius vienetus ar akcijas, AIF turėtų mokėti išpirkimo mokesčius. Taikydamas išpirkimo mokesčius, AIFV turėtų galėti tuos išpirkimo mokesčius atskaityti iš išpirkimo prašantiems investuotojams išmokamos pinigų sumos;

(11)

kaip slankiosios kainos nustatymo charakteristiką, AIFV turėtų nustatyti slankųjį koeficientą, kuris būtų naudojamas jo valdomų AIF investicinių vienetų ar akcijų grynajai turto vertei koreguoti. Siekiant užtikrinti, kad visi pasirašantys ir išpirkimo prašantys investuotojai mokėtų arba gautų tą pačią kainą įsigydami ar prašydami išpirkti AIF investicinius vienetus ar akcijas, paskelbta to AIF investicinių vienetų ar akcijų grynoji turto vertė turėtų būti grynoji turto vertė pritaikius slankųjį koeficientą;

(12)

siekiant užtikrinti sąžiningas sąlygas investuotojams ir sušvelninti gautinų sumų sumažėjimo poveikį, kurį sukelia sandorių išlaidos, atsirandančios dėl pasirašančių arba išpirkimo prašančių investuotojų, AIFV, kuris naudojasi slankiosios kainos nustatymu, turėtų turėti teisę valdomo AIF investicinių vienetų ar akcijų grynąją turto vertę koreguoti kiekvieną prekybos datą (angl. full swing) arba tik tada, kai grynasis pasirašymas ar išpirkimas viršija iš anksto nustatytą ribą (angl. partial swing). Abiem būdais nustatant slankiąją kainą, slinkimo kryptis (t. y. ar slankusis koeficientas pridedamas prie AIF investicinių vienetų ar akcijų grynosios turto vertės, ar iš jos atskaitomas) nustatoma pagal prekybos datos grynąjį kapitalo srautą (angl. net capital activity). Todėl konkrečią prekybos datą esant grynajam pasirašymui slankusis koeficientas turėtų būti pridėtas prie AIF investicinių vienetų ar akcijų grynosios turto vertės ir ji bus padidinta. Pagal priešingą scenarijų, konkrečią prekybos datą esant grynajam išpirkimui, slankusis koeficientas turėtų būti atskaitytas iš AIF investicinių vienetų ar akcijų grynosios turto vertės ir ji bus sumažinta. Siekiant užtikrinti sąžiningas sąlygas investuotojams ir sudaryti palankesnes sąlygas nustatyti slankiąją kainą tiek įprastomis, tiek nepalankiausiomis rinkos sąlygomis, abiem būdais nustatydamas slankiąją kainą AIFV turėtų turėti galimybę nuspręsti turėti vieną slankųjį koeficientą arba taikyti slankiuosius koeficientus priklausomai nuo grynojo kapitalo srauto dydžio (tai paprastai vadinama pakopiniu metodu), arba taikyti kitas galimybes, įskaitant mišrius metodus;

(13)

dvejopos kainos nustatymo charakteristikos turėtų apimti šiai priemonei taikomą apskaičiavimo metodiką. Kad būtų atsižvelgta į investavimo strategijų ir išpirkimo politikų įvairovę ir laikomasi tarptautinių rekomendacijų, AIFV turėtų apsvarstyti dvi alternatyvias apskaičiavimo metodikas, taikomas nustatant dvejopą kainą: arba apskaičiuojant dvi skirtingas grynąsias turto vertes, apimančias atitinkamai turto pardavimo ir pirkimo kainas, arba nustatant koreguojamą savo investicinių vienetų ar akcijų grynosios turto vertės skirtumą;

(14)

kad būtų apsaugoti likę AIF investuotojai nuo sumų, gautinų dėl galimo didelio pasirašymo ar išpirkimo, sumažėjimo poveikio, AIFV, aktyvuojantis apsaugos nuo gautinų sumų sumažėjimo mokestį, turėtų tą mokestį taikyti išpirkimo prašantiems investuotojams grynojo išpirkimo atveju ir pasirašantiems investuotojams grynojo pasirašymo atveju;

(15)

kad užkirstų kelią didelių vertybinių popierių blokų pardavimui reaguojant į išpirkimo pavedimus, kai tikėtina, kad dėl tokio pardavimo valdomo AIF akcininkams ar investicinių vienetų savininkams susidarytų didelės sandorių išlaidos ir poveikis rinkos kainai, AIFV turėtų galėti aktyvuoti išpirkimą natūra;

(16)

leidimus turintys dalyviai ir rinkos formuotojai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (4) 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte, atlieka funkcijas, kurios yra esminės kasdienėms biržinių AIF operacijoms. Leidimus turinčių dalyvių ir rinkos formuotojų vaidmuo apima biržinių AIF investicinių vienetų ar akcijų įsigijimą arba pardavimą antrinėje rinkoje, pagalbą biržinio AIF AIFV vykdyti pavedimus ir nuolatinio likvidumo bei prekybos antrinėje rinkoje užtikrinimą. Visų arba dalies pagrindinių vertybinių popierių, kurie laikomi biržinio AIF arba jo vardu, pateikimas leidimus turintiems dalyviams ir rinkos formuotojams, kad būtų įvykdyti išpirkimo pavedimai, kai vykdoma įprasta biržinio AIF prekybos veikla, neturėtų būti laikomas Direktyvos 2011/61/ES V priedo 8 punkte nurodytos likvidumo valdymo priemonės – išpirkimo natūra – aktyvavimu, nes tokia operacija nėra susijusi su biržinio AIF portfelio likvidumo valdymu;

(17)

kad būtų sumažinta likvidumo rizika, susijusi su AIF turtu, kurio ekonominės ar teisinės savybės labai pasikeitė arba dėl išskirtinių aplinkybių tapo neaiškios, AIFV turėtų turėti galimybę aktyvuoti atskirtines sąskaitas apskaitos atskyrimo arba fizinio atskyrimo būdu;

(18)

kai AIF ir jo investuotojų interesus geriausiai atitiktų atskirtinės sąskaitos išlaikymas esamo fondo struktūroje, AIFV turėtų turėti galimybę sukurti atskirtinę sąskaitą apskaitos atskyrimo būdu. Tokiu atveju turtas, kurio ekonominės ar teisinės savybės labai pasikeitė arba dėl išskirtinių aplinkybių tapo neaiškios, turėtų būti priskirtas specialiai AIF akcijų klasei;

(19)

kai AIF interesus geriausiai atitiktų turto, kurio ekonominės ar teisinės savybės labai pasikeitė arba dėl išskirtinių aplinkybių tapo neaiškios, fizinis izoliavimas, AIFV turėtų turėti galimybę sukurti atskirtinę sąskaitą fizinio atskyrimo būdu. Tokiu atveju paveiktas turtas arba turėtų likti pirminiame AIF, arba turėtų būti perkeltas į naują AIF;

(20)

siekiant apsaugoti investuotojus ir sumažinti plintančio neigiamo poveikio likusiai AIF daliai riziką, atskirtinės sąskaitos turėtų būti neprieinamos pasirašymui, atpirkimui ir išpirkimui. Tačiau investuotojų labui AIFV, nepriklausomai nuo to, ar atskirtinė sąskaita sukuriama apskaitos atskyrimo, ar fizinio atskyrimo būdu, turėtų turėti galimybę perleisti arba likviduoti atskirtinę sąskaitą valdomo AIF vardu ir visas pajamas investuotojams paskirstyti proporcingai jų dalyvavimui atskirtinėje sąskaitoje;

(21)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir suderinamumą su Direktyva 2011/61/ES, AIF, įsteigtiems po šio reglamento taikymo pradžios datos, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2026 m. balandžio 16 d. Siekiant laikytis šio reglamento reikėtų pakeisti AIFV ir AIF fondų dokumentus ir atnaujinti esamus procesus ir techninę infrastruktūrą, kad būtų lengviau aktyvuoti pasirinktas likvidumo valdymo priemones. Todėl būtina numatyti vienų metų pereinamąjį laikotarpį AIF, įsteigtiems iki šio reglamento taikymo pradžios datos, kad tie AIF galėtų prisitaikyti prie naujos tvarkos. Tačiau tie AIF vis tiek turėtų turėti galimybę pasirinkti, kad šis reglamentas jiems būtų taikomas nuo jo taikymo pradžios datos, t. y. nuo 2026 m. balandžio 16 d.;

(22)

šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(23)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (5) 37 straipsnį įsteigta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo rekomendaciją,