(1)

2024 m. gruodžio 19 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija, KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės valino. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija šį tyrimą inicijavo gavusi 2024 m. lapkričio 5 d. bendrovės „Eurolysine SAS“ (toliau – „Eurolysine“ arba skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skundas pateiktas Sąjungos valino pramonės vardu, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/326 (3) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą Kinijos kilmės valiną.

(4)

Pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį 2025 m. liepos 17 d. Komisija šalims pateikė siūlomų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie dempingo skirtumų ir skirtumų, tinkamų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, skaičiavimą. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl skaičiavimų tikslumo.

(5)

2025 m. liepos 23 d.„Bayannur Huaheng Biotechnology Co., Ltd.“ (toliau – BHB, kartu su susijusiomis bendrovėmis – „Huaheng Group“) pateikė rašytinį pareiškimą, kuriame išdėstė savo nuomonę dėl, kaip įtariama, padarytų korektūros klaidų skaičiuojant jam taikytiną dempingo skirtumą, ir teigė, kad Komisija padarė klaidą, nes i) du kartus atskaitė banko mokesčius, ii) koreguodama ir padidindama kukurūzų krakmolo lyginamąjį dydį atsižvelgiant į antkainį dėl genetiškai nemodifikuotų kukurūzų naudojimo, atsižvelgė tik į kukurūzų krakmolo vieneto kainą, o ne į kukurūzų krakmolo ir baltymų miltelių vieneto vidutinę kainą, ir iii) naudojo 23,3 % pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas, į kurias įtraukta 17 848 USD platinimo sąnaudų suma, nes šios platinimo sąnaudos esą buvo atskaitytos iš eksporto kainos.

(6)

Komisija nustatė, kad ii punkte nurodytas tvirtinimas pagrįstas, ir atitinkamai patikslino „Huaheng Group“ dempingo skirtumą. i punkte nurodytas tvirtinimas buvo atmestas pirminiame etape, tačiau, gavus papildomų įrodymų, vėliau, po pirminio faktų atskleidimo, jis buvo persvarstytas 145 konstatuojamojoje dalyje. „CJ (Shenyang) Biotechnology Co., Ltd.“ (toliau – CJS) tvirtinimas, panašus į iii punkte nurodytą tvirtinimą, buvo atmestas pirminiame etape ir 140–141 konstatuojamosiose dalyse.

(7)

2025 m. rugpjūčio 14 d. Komisija Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/1737 (4) (toliau – laikinasis reglamentas) importuojamam Kinijos kilmės valinui nustatė laikinuosius antidempingo muitus.

(8)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas, (toliau – pirminis faktų atskleidimas), skundo pateikėjas ir abu atrinkti eksportuojantys gamintojai – CJS, kartu su susijusiomis bendrovėmis, ir „Huaheng Group“ – per laikinojo reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikė rašytinius pareiškimus ir pareiškė savo nuomonę dėl negalutinių išvadų.

(9)

Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Klausymai surengti su skundo pateikėju, CJS ir su juo susijusiomis bendrovėmis, ir „Huaheng Group“.

(10)

Po pirminio faktų atskleidimo „Ajinomoto Omnichem“ (Belgija) (toliau – „Ajinomoto“) – Kinijos nebendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo „Shanghai Ajinomoto Amino Acid Co. Ltd“ susijęs importuotojas – užsiregistravo kaip suinteresuotoji šalis ir pateikė pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities. Šios pastabos nagrinėjamos 27–37 konstatuojamosiose dalyse.

(11)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Priimdama galutines išvadas Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, patikslino savo negalutines išvadas.

(12)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi importuojamam Kinijos kilmės valinui ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą, (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo. Pastabų pateikė skundo pateikėjas, „Huaheng Group“, CJS ir „Ajinomoto“.

(13)

Šalims, kurios to prašė, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Klausymai surengti su skundo pateikėju, „Huaheng Group“ ir CJS.

(14)

Kadangi pastabų dėl nesusijusių importuotojų atrankos negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 8 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(15)

Dėl eksportuojančių gamintojų atrankos skundo pateikėjas teigė, kad tiriamojo laikotarpio (toliau – TL) duomenys, kuriais remiantis buvo atrinkti eksportuojantys gamintojai, nepakankamai atskleidė rinkos pokyčius, prasidėjusius iki tiriamojo laikotarpio. Visų pirma skundo pateikėjas teigė, kad CJS pardavimo į Sąjungą apimtis, palyginti su CJS pardavimo Kinijos rinkoje apimtimi, buvo labai nedidelė. Taigi skundo pateikėjas teigė, kad, kadangi dempingas vertinamas kaip eksporto kainos ir vidaus rinkos kainos skirtumas, CJS nebūtų tipiškas rinkos padėties atžvilgiu.

(16)

Komisija pažymėjo, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog Kinijos valino rinkoje esama didelių iškraipymų, todėl normalioji vertė nėra grindžiama eksportuojančių gamintojų pardavimu vidaus rinkoje. Bet kuriuo atveju, kaip nurodyta laikinojo reglamento 10 konstatuojamojoje dalyje, Komisija eksportuojančius gamintojus atrinko remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį, o CJS šiuo atžvilgiu buvo tipiškas gamintojas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(17)

Skundo pateikėjas taip pat pakartojo, kad CJS nebuvo tipiškas gamintojas, nes jis nėra Kinijos valdoma bendrovė. Tam pagrįsti skundo pateikėjas atkreipė dėmesį į tai, kad CJS yra vienas iš skundo pateikėjų tebevykdomuose antidempingo tyrimuose Brazilijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) dėl lizino importo iš Kinijos.

(18)

Komisija dalį šio tvirtinimo, t. y. kad CJS buvo Kinijoje veikianti užsienio bendrovė, todėl neveikė tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Kinijos valdomos bendrovės, jau atmetė laikinojo reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje, nes šis kriterijus nebuvo aktualus vykdant atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį, kuriame nustatyta, kad atranka turėtų būti grindžiama didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Taip pat nėra svarbus atitinkamų bendrovių vaidmuo, susijęs su kitais produktais ir priklausantis kitų jurisdikcijų kompetencijai. Taigi šis tvirtinimas buvo atmestas.

(19)

Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas tvirtino, kad CJS eksportas į Sąjungą labai sumažėjo kitų Kinijos eksportuotojų naudai, nes CJS valino kaina yra gerokai didesnė. Skundo pateikėjas pridūrė, kad tai patvirtina 133 konstatuojamojoje dalyje pateiktos Komisijos išvados dėl nesusijusio importuotojo („Quimidroga’s S.A.“, toliau – „Quimidroga“) pelno dydžio, kuris laikytas netipišku, naudojimo.

(20)

Komisija pažymėjo, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį atranka grindžiama atrankos metu turimais duomenimis. Remdamasi tokiais duomenimis Komisija nustatė, kad atrinktos bendrovės buvo tipiškos nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui tiriamuoju laikotarpiu atžvilgiu. Aplinkybės, susidariusios po tiriamojo laikotarpio, nėra aktualios atrenkant bendroves. Be to, valino importo kaina nebuvo aktuali vykdant atranką, kuri buvo pagrįsta didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(21)

Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad neatrinktiems Kinijos bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams mažas CJS dempingo skirtumas bus nepagrįstai naudingas, nes jis įtrauktas į atrinktų bendrovių vidutinio svertinio dempingo skirtumo, taikomo ir neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, skaičiavimą. Skundo pateikėjas pridūrė, kad atrinktų bendrovių vidutinio svertinio dempingo skirtumo nepakaktų Sąjungos pramonei apsaugoti nuo importo dempingo kaina. Todėl skundo pateikėjas paprašė Komisijos dempingo skirtumą neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms apskaičiuoti taip, kad jis geriau atspindėtų padėtį rinkoje ir veiksmingiau apsaugotų Sąjungos pramonę.

(22)

Skundo pateikėjas nepateikė jokios konkrečios metodikos neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams taikytinam dempingo skirtumui apskaičiuoti. Be to, pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai pagal to reglamento 17 straipsnį vykdoma atranka, neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams taikytinas antidempingo muitas „neturi būti didesnis už vidutinį svertinį dempingo skirtumą, nustatytą atrinktoms šalims“. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(23)

Kadangi kitų pastabų dėl eksportuojančių gamintojų atrankos negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 10–18 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(24)

Kadangi pastabų dėl individualaus nagrinėjimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 19 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(25)

Po pirminio faktų atskleidimo pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengtas tikrinamasis vizitas išsamius klausimyno atsakymus pateikusio nesusijusio importuotojo

(26)

Kadangi pastabų dėl tiriamojo laikotarpio (toliau – TL) ir nagrinėjamojo laikotarpio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(27)

Po pirminio faktų atskleidimo su Kinijos nebendradarbiaujančiu eksportuojančiu gamintoju susijęs importuotojas „Ajinomoto“ pateikė pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities ir tvirtino, kad, palyginti su maistui ir pašarams tinkamu valinu, farmacijos pramonės reikmėms naudojamas valinas (toliau – vaistams tinkamas valinas) pasižymi kitokiomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis, skiriasi jo numatoma paskirtis, sukeičiamumo laipsnis, kokybės standartai ir platinimo kanalai, ir paprašė jo neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį.

(28)

„Ajinomoto“ savo tvirtinimą pagrindė nurodydamas 29 skirsniui, kuriam priskiriamas nagrinėjamasis produktas, nustatytas nelengvatines kilmės taisykles, kuriomis remiantis gryninimas laikomas esminiu produkto pakeitimu. Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į tai, kad vaistams tinkamas valinas yra gryninamas, „Ajinomoto“ teigė, kad šis valinas neturėtų patekti į produkto apibrėžtį.

(29)

Tvirtinimas dėl produkto apibrėžtosios srities buvo pateiktas tik nustačius laikinąsias priemones, o pagal pranešimą apie inicijavimą visi tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities turėtų būti pateikti per 10 dienų nuo šio tyrimo inicijavimo. Taigi, tvirtinimas buvo pateiktas per vėlai ir šiame etape yra nebepriimtinas.

(30)

Nepaisant to Komisija pirmiausia pažymėjo, kad laikinojo reglamento 32 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad skirtingų rūšių valinas pasižymi panašiomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis, nes jis sudarytas iš tų pačių molekulių ir jo pagrindinės funkcijos yra tos pačios, t. y. gyvūnams ir žmonėms tinkamas labai gerai virškinamas valinas, skirtas naudoti farmacijos produktuose, maisto produktuose (kaip maisto papildas) arba pašaruose. Be to, visų rūšių produktai gaminami taikant tą patį gamybos procesą, skiriasi tik gryninimo ir ekstrahavimo lygiai. Visų rūšių valinas importuojamas pagal tuos pačius TARIC kodus.

(31)

„Ajinomoto“ nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti tvirtinimą, kad vaistams tinkamas valinas pasižymi kitokiomis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis. Iš tiesų „Ajinomoto“ patvirtino, kad tiek maistui, tiek pašarams tinkamas valinas chemiškai yra toks pat produktas ir jo pagrindą sudaro ta pati molekulė (L-valinas). Be to, esą kitokie vaistams tinkamo valino gamintojams taikomi kokybės standartai nekeičia produkto cheminės sudėties.

(32)

„Ajinomoto“ tvirtino, kad vaistams tinkamame valine yra daugiau kristalinių miltelių dažiklių, nes „Ajinomoto“ toliau perdirba pašarams tinkamą valiną. Tačiau Komisija pažymi, kad, nepaisant šio skirtumo, produktai vis tiek yra labai panašūs, o jų pagrindinės savybės tebėra tokios pačios.

(33)

Antra, kaip nurodyta laikinojo reglamento 32 konstatuojamojoje dalyje, nors vaistams tinkamo valino grynumo reikalavimai yra aukštesni, šio valino funkcija tebėra tokia pati, t. y. gyvūnams ir žmonėms tinkama pagrindinė aminorūgštis, skirta naudoti farmacijos produktuose, maiste (kaip maisto papildas) arba pašaruose.

(34)

Trečia, dėl 29 skirsniui nustatytų nelengvatinių kilmės taisyklių „Ajinomoto“ pats patvirtino, kad laikinojo reglamento 32 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada yra taikytina maistui tinkamam valinui, tačiau neturėtų būti taikoma vaistams tinkamam valinui dėl pašarams tinkamo valino esminio pakeitimo jį gryninant. Tačiau importuotojo nurodytos 29 skirsniui nustatytos nelengvatinės kilmės taisyklės taikomos ne tik apdorojimui farmaciniais tikslais, bet ir maistui tinkamų medžiagų apdorojimui. Todėl gryninimas farmaciniais tikslais yra tos pačios kategorijos gamybos procesas kaip ir maistui tinkamam valinui taikomas gamybos procesas.

(35)

Be to, „Ajinomoto“ teigimu, skundo pateikėjas vaistams tinkamo valino nelaikė nagrinėjamuoju produktu. „Ajinomoto“ tvirtina, kad vaistams tinkamą valiną Sąjungoje gamina kita bendrovė, o ne skundo pateikėjas. Kadangi skundo pateikėjas teigė, kad jis pagamina 100 % valino Sąjungoje, ir nežinojo apie kitus gamintojus, „Ajinomoto“ teigė, kad vaistams tinkamas valinas skunde neaptariamas. Komisija patvirtino laikinojo reglamento 33 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas, t. y. kad atlikus tyrimą nustatyta, jog „Eurolysine“, gavusi atitinkamus reguliavimo leidimus, turėjo techninių galimybių gaminti visų rūšių valiną. Be to, skunde pateiktame produkto aprašyme produktas apibrėžtas kaip aminorūgštis, kurios cheminė formulė apima visų rūšių, įskaitant vaistams tinkamą, valiną.

(36)

Taigi importuotojo tvirtinimai buvo atmesti.

(37)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl tiriamojo produkto, nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 25–33 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(38)

Po galutinio faktų atskleidimo „Ajinomoto“ pakartojo savo pastabas, pateiktas pirminiame etape, į kurias Komisija jau atsakė 27–36 konstatuojamosiose dalyse. Bendrovė pateikė pastabų dėl vaistams tinkamo valino ir pašarams tinkamo valino kainų skirtumo ir teigė, kad vaistams tinkamo produkto kaina yra gerokai didesnė, todėl neįrodyta, kad vaistams tinkamo valino importas padarė materialinę žalą Sąjungos pramonei. Bendrovė taip pat nurodė, kad jos susijusių Kinijos gamintojų ir Sąjungos gamintojų veikla skiriasi. „Ajinomoto“ tvirtino, kad „Eurolysine“ gamino tiriamąjį produktą, o „Shanghai Ajinomoto“ jį grynino, kad išgautų vaistams tinkamą valiną, o tai yra visiškai kitoks procesas, kurio skundo pateikėjas negali atlikti. Be to, bendrovė tvirtino, kad šie du produktai nėra skirti tiems patiems naudotojams, nes vaistams tinkamas valinas naudojamas farmaciniais tikslais, o pašarams tinkamas valinas naudojamas pašarams. Galiausiai bendrovė pakartojo, kad vaistams tinkamas valinas nebuvo įtrauktas į skundą ir todėl nepatenka į šio tyrimo aprėptį.

(39)

Komisija patvirtino savo vertinimus ir pažymėjo, kad vaistams tinkamas valinas, kaip patvirtino pats „Ajinomoto“, yra tam tikro grynumo laipsnio valino versija (t. y. tiriamasis produktas). Todėl, nepaisant kainų skirtumo, to, kad „Ajinomoto“ vykdo kitokią tiriamojo produkto gamybos proceso dalį, ir skirtingos numatomos paskirties, to nepakanka, kad tų rūšių valiną būtų galima laikyti skirtingais produktais, kaip išsamiai išdėstyta 27–36 konstatuojamosiose dalyse.

(40)

Be to, atliekant tyrimą nebuvo galima patikrinti informacijos apie gamybos proceso skirtumus, tariamas konkrečias vaistams tinkamo valino savybes ir kainas, nes su „Ajinomoto“ susijęs Kinijos gamintojas atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo, o „Ajinomoto“ nusprendė dalyvauti tyrime tik nustačius laikinąsias priemones. Be to, jo tvirtinimai nepagrįsti jokiais esminiais įrodymais. Todėl Komisija nustatė, kad tiriamajam produktui priskiriamas visų rūšių valinas, kuris padarė laikinojo reglamento 4 ir 5 skirsniuose aprašytą žalą. Komisija vertino viso nagrinėjamojo produkto importo poveikį Sąjungos pramonei, todėl „Ajinomoto“ tvirtinimas buvo atmestas.

(41)

Argumentas, kad Sąjungos pramonė negalėtų gaminti vaistams tinkamo valino ir kad jis nebuvo įtrauktas į skundą, jau išnagrinėtas 35 konstatuojamojoje dalyje. Be to, vaistams tinkamas valinas skunde buvo konkrečiai paminėtas kaip sudarantis dalį produkto apibrėžtosios srities. Galiausiai Sąjungos pramonė patvirtino, kad ji gali gaminti ne pašarų rinkai skirtą valiną ir kad skirtingų grynumo rūšių valinas atlieka tą pačią pagrindinę funkciją – valinas gyvūnams ir žmonėms naudoti. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(42)

Taigi, Komisija patvirtino savo vertinimą ir atmetė tvirtinimą dėl vaistams tinkamo valino neįtraukimo į produkto apibrėžtąją sritį.

(43)

Po pirminio faktų atskleidimo pastabų pateikė abu atrinkti eksportuojantys gamintojai (CJS ir „Huaheng Group“) ir skundo pateikėjas.

(44)

Kadangi pastabų dėl normaliosios vertės nustatymo procedūros pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 34–40 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas.

(45)

Kadangi pastabų dėl didelių iškraipymų buvimo KLR negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 44–139 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(46)

Pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo skundo pateikėjas pritarė Komisijos sprendimui tipiška šalimi pasirinkti Kolumbiją.

(47)

Po pirminio faktų atskleidimo „Huaheng Group“ nesutiko su Komisijos sprendimu tipiška šalimi pasirinkti Kolumbiją. Pirma, „Huaheng Group“ teigė, kad Indonezija buvo tinkamiausia tipiška šalis, nes ji buvo vienintelė šalis, i) kurioje gaminamas valinas, ii) kurios didelė dalis visų pagrindinių gamybos veiksnių importo yra nesusijęs su iškraipymais ir iii) kurioje yra lengvai prieinami viso TL finansiniai duomenys. Antra, „Huaheng Group“ tvirtino, kad, jei Komisija nenaudos Indonezijos, Komisija turėtų rinktis Malaiziją, kuri buvo pasirinkta 2025 m. birželio 4 d. antrajame pranešime dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti (toliau – antrasis pranešimas). Trečia, Kolumbija turėtų būti atmesta dėl iškraipymų, susijusių su dauguma pagrindinių gamybos veiksnių, ir dėl to, kad nėra prieinamų finansinių duomenų. Tačiau jei Kolumbija vis dėlto būtų pasirinkta, „Huaheng Group“ paprašė Komisijos pakeisti kukurūzų krakmolo lyginamąjį dydį.

(48)

„Huaheng Group“ tvirtino, kad į tos pačios bendrosios kategorijos ar sektoriaus produkto gamybą galima atsižvelgti tik tuo atveju, jei tiriamasis produktas negaminamas jokioje šalyje, kurios ekonominio išsivystymo lygis yra panašus. Šiuo atveju iš abiejų pagal šiuos kriterijus turimų šalių, t. y. Brazilijos ir Indonezijos, pirmenybė turėtų būti teikiama Indonezijai, nes ji importuoja daug pagrindinių gamybos veiksnių. Kalbant apie Braziliją, antrajame pranešime Komisija patvirtino, kad net jei tiriamuoju laikotarpiu Brazilija gamino valiną, atnaujintos finansinės informacijos nebuvo. Todėl Braziliją reikėjo atmesti kaip galimą tipišką šalį.

(49)

Komisija pažymėjo, kad „Huaheng Group“ neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju nėra lengvai prieinamų finansinių duomenų apie jokį Indonezijos valino gamintoją. Todėl Komisija turėjo naudoti tos pačios bendrosios kategorijos ar sektoriaus kaip valinas produktą. Pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo pats „Huaheng Group“ tik pakartojo, kad yra galimybė remtis citrinų rūgšties gamintojo „PT. Indo Acidatama Tbk“ duomenimis. Bet kuriuo atveju Komisija taip pat pažymėjo, kad Indoneziją kaip tinkamą tipišką šalį ji atmetė remdamasi tuo, kad didelė dalis bent keturių svarbiausių gamybos veiksnių buvo importuojama iš Kinijos, ir iškraipymais kukurūzų bei anglių rinkoje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(50)

Be to, „Huaheng Group“ nesutiko su Komisijos nuomone, kad „Huaheng Group“ tik jai tinkamomis galimomis tipiškomis šalimis pasirinko Braziliją ir Turkiją, su kuriomis lygino Indoneziją, o ne Indoneziją lygino su Malaizija ir Kolumbija (5). Atsakydama į Komisijos negalutinę išvadą „Huaheng Group“ nurodė, kad į Indoneziją importuota daug kukurūzų, ir paminėjo, kad tikimasi, jog Kolumbija inicijuos tyrimą dėl JAV kilmės kukurūzų importo. Nors toks tyrimas nebuvo inicijuotas, „Huaheng Group“ tvirtino, kad tai rodo, jog kukurūzų kaina Kolumbijoje galėjo būti iškraipyta dėl esą subsidijuojamo importo iš JAV, nes beveik 97 % viso kukurūzų importo į Kolumbiją buvo JAV kilmės. Komisija manė, kad „Huaheng Group“ tvirtinimas yra hipotetinis ir nepagrįstas, nes grupė nepateikė jokių įtariamo JAV kukurūzų subsidijavimo įrodymų, o Kolumbija neinicijavo prekybos apsaugos tyrimo dėl kukurūzų iš JAV. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(51)

„Huaheng Group“ nurodė, kad kukurūzų krakmolo importo į Indoneziją apimtis atitiko importo į Malaiziją apimtį ir kad ji buvo didesnė nei importo į Kolumbiją apimtis.

(52)

Komisija šiuos tvirtinimus jau atmetė laikinojo reglamento 161 konstatuojamojoje dalyje. Kadangi „Huaheng Group“ nepateikė jokių papildomų argumentų šiems tvirtinimams pagrįsti, Komisija juos atmetė remdamasi laikinojo reglamento 161 konstatuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais.

(53)

Be to, „Huaheng Group“ tvirtino, kad tai, kad Komisija atsižvelgė tik į gamybos veiksnius, kuriems turėjo įtakos didelė importo iš Kinijos dalis, klaidino, nes ji neatsižvelgė į visus gamybos veiksnius. Taigi, „Huaheng Group“ teigimu, lyginamieji dydžiai, pagrįsti kukurūzų krakmolo, anglių ir aktyvintųjų anglių importu į Kolumbiją, taip pat buvo nepatikimi. Šiuo atžvilgiu „Huaheng Group“ pakartojo laikinojo reglamento 184 konstatuojamojoje dalyje apibendrintas pastabas dėl tokių gamybos veiksnių importo į Indoneziją, palyginti su jų importu į Malaiziją ir Kolumbiją.

(54)

Tačiau Komisija nesutiko su šiuo tvirtinimu, nes ji išanalizavo visus „Huaheng Group“ nurodytus gamybos veiksnius, įskaitant kukurūzus, Indonezijoje. Pavyzdžiui, 2025 m. balandžio 2 d. pirmajame pranešime dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija iškėlė klausimą dėl kukurūzų importo draudimo Indonezijoje. Be to, Komisija nenustatė, kad kukurūzų krakmolo, anglių ir aktyvintųjų anglių importas į Kolumbiją buvo iškraipytas. Tai konkrečiai aptarta 66, 68 ir 70 konstatuojamosiose dalyse. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(55)

„Huaheng Group“ nesutiko su laikinojo reglamento 187 konstatuojamojoje dalyje pateiktu Komisijos aiškinimu, kad kukurūzų importo draudimas Indonezijoje gali būti priežastis, kodėl importo apimtis yra mažesnė nei Malaizijoje ir Kolumbijoje (6). „Huaheng Group“ teigimu, Komisijos aiškinimui prieštaravo tai, kad vidutinė kukurūzų importo į Indoneziją kaina buvo tokia pati kaip importo į Malaiziją kaina ir didesnė už importo į Kolumbiją kainą. Be to, „Huaheng Group“ nuomone, kukurūzų importo draudimas Indonezijoje neatsispindėjo Indonezijos importo apimtyje. Panašiai dėl anglių, kurioms poveikį padarė rinkos iškraipymai, kuriuos Komisija nustatė pirmajame pranešime, „Huaheng Group“ teigė, kad importo į Indoneziją kaina buvo panaši į importo į Malaiziją kainą.

(56)

„Huaheng Group“ atliktu kainų palyginimu siekta parodyti, kad nustatyti kukurūzų ir anglių rinkos iškraipymai neturėjo įtakos šių gamybos veiksnių importo į Indoneziją kainai. Tačiau laikinojo reglamento 187 konstatuojamojoje dalyje Komisija teigė, kad kukurūzų importo draudimas galėjo turėti įtakos importo apimčiai, bet šiomis aplinkybėmis nevertino tokio draudimo poveikio kainoms. Todėl „Huaheng Group“ pateiktais argumentais nebuvo atsakyta į Komisijos argumentus ir nebuvo paneigtos Komisijos išvados šiuo klausimu. Be to, dėl tvirtinimo, kad kukurūzų importo draudimas neatsispindėjo Indonezijos importo apimtyje, Komisija priminė, kad pirmajame pranešime ji paaiškino, jog pagal šį importo draudimą importuoti kukurūzus leidžiama nustatytais mėnesiais ir jei vietos gamyba nepatenkina vidaus paklausos (7). Todėl kukurūzų importo draudimas nėra visiškas draudimas, o kukurūzai toliau importuojami, nors ir mažesniu mastu. Taigi importo statistiniai duomenys negalėjo rodyti, kad kukurūzai į Indoneziją nebuvo importuojami, kaip teigia „Huaheng Group“. Priešingai, iš tų duomenų matyti, kad kukurūzai buvo importuojami, tačiau mažesniais kiekiais, palyginti su Malaizija ir Kolumbija, o į tai „Huaheng Group“ neatsižvelgė. Galiausiai bet kuriuo atveju „Huaheng Group“ atliktas kukurūzų ir anglių kainų palyginimas su kainomis Malaizijoje ir Kolumbijoje neparodo, ar rinkos iškraipymai turėjo įtakos kukurūzų ir anglių kainai Indonezijoje. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(57)

Galiausiai „Huaheng Group“ tvirtino, kad, remiantis Komisijos argumentais, jog nedidelis kiekis reiškia, kad duomenys yra iškraipyti, kukurūzų krakmolo Kolumbijoje duomenys taip pat būtų iškraipyti, nes dėl mažos importo apimties kaina Kolumbijoje taip pat būtų didelė.

(58)

66 konstatuojamojoje dalyje Komisija išnagrinėjo ir atmetė tvirtinimą, kad kukurūzų krakmolo importo į Kolumbiją kaina buvo iškraipyta.

(59)

Pastabose po pirminio faktų atskleidimo „Huaheng Group“ nesutiko su Komisijos išvada, kad „Ajinomoto Malaysia“ finansiniai duomenys negalėjo būti patikimas PBA išlaidų ir pelno lyginamasis dydis, nes „Ajinomoto Malaysia“ nutraukė mononatrio glutamato, kito produkto, kurį Komisija laiko priklausančiu tai pačiai bendrajai kategorijai kaip valinas, gamybą Malaizijoje. Šiuo atžvilgiu „Huaheng Group“ suabejojo „Ajinomoto Malaysia“ 2024 m. metinės ataskaitos patikimumu, kiek tai susiję su mononatrio glutamato gamybos nutraukimu, nes metinės ataskaitos formuluotė tariamai buvo nepakankamai aiški.

(60)

Komisija pažymėjo, kad tai, jog „Ajinomoto Malaysia“ nebesusijusi su mononatrio glutamato gamyba, taip pat buvo patvirtinta neseniai atliktame tyrime, per kurį Malaizijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad „Ajinoriki Malaysia“ buvo vienintelis mononatrio glutamato gamintojas šalyje (8). Todėl „Ajinomoto Malaysia“ duomenų nebuvo galima naudoti ir šis tvirtinimas buvo atmestas.

(61)

Kalbant apie „Ajinoriki Malaysia“, „Huaheng Group“ nesutiko su Komisijos išvada, kad „Ajinoriki Malaysia“ finansiniai duomenys negalėjo būti patikimas PBA išlaidų ir pelno lyginamasis dydis, nes bendrovė susijusi su priemonių vengimo veikla (9). Iš tiesų, „Huaheng Group“ teigimu, „Ajinoriki Malaysia“ sąsajos su priemonių vengimo veikla gaminant mononatrio glutamatą buvo vertinamos tik to tyrimo ataskaitiniu laikotarpiu (2023 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d.).

(62)

Komisija pažymėjo, kad prekybos pobūdžio pasikeitimas, nustatytas atliekant tą priemonių vengimo tyrimą, susijęs su padidėjusiu „Ajinoriki Malaysia“ susijusio prekiautojo Kinijoje eksportu į Malaiziją, kuris prasidėjo 2021 m., t. y. priemonių vengimo tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (10). Todėl priemonių vengimo tyrime Komisijos nustatytas prekybos pobūdžio pasikeitimas turėjo įtakos „Ajinoriki Malaysia“ 2022 m. finansiniams duomenims. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(63)

Be to, dėl to, kad naujausi turimi „Ajinoriki Malaysia“ finansiniai duomenys yra 2022 m. duomenys, „Huaheng Group“ tvirtino, kad siekdama nustatyti susijusių prekiautojų ir importuotojų pelną Komisija rėmėsi pasenusiais tyrimo dėl tam tikrų importuojamų Kinijos kilmės polivinilo alkoholių (11) (toliau – PVA tyrimas) nesusijusių importuotojų pelno duomenimis.

(64)

Komisija pažymėjo, kad tipiškos šalies gamintojo pagrįstas pelnas, naudojamas normaliajai vertei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, ir pelno dydis, naudojamas eksporto kainai koreguoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį ir 2 straipsnio 10 dalies i punktą, grindžiami kitu teisiniu pagrindu ir jais siekiama kito tikslo, todėl jie nėra palyginami. Todėl Komisija negalėjo remtis „Ajinoriki Malaysia“ 2022 m. finansiniais duomenimis ir šis tvirtinimas buvo atmestas.

(65)

Po pirminio faktų atskleidimo „Huaheng Group“ tvirtino, kad Kolumbijos kukurūzų krakmolo lyginamasis dydis buvo iškraipytas ir kad Komisija turėtų jį pakeisti tinkamesniu lyginamuoju dydžiu, pavyzdžiui, importo į Indoneziją ar Malaiziją kaina arba pasauline importo kaina. Pirma, „Huaheng Group“ tvirtino, kad importo į Kolumbiją apimtis buvo netipiškai maža, palyginti, pavyzdžiui, su Indonezija ar Malaizija, kurios abi yra didelės kukurūzų krakmolo importuotojos. Antra, „Huaheng Group“ tvirtino, kad dėl itin mažos importo į Kolumbiją apimties importo kainos buvo neįprastai didelės, pavyzdžiui, palyginti su Brazilija (37 % didesnės), Tailandu (27 % didesnės), Indonezija (72 % didesnės) ir Malaizija (65 % didesnės). Trečia, „Huaheng Group“ pateikė importo į Kolumbiją duomenis pagal importuojančias bendroves ir kilmės šalis. „Huaheng Group“ tvirtino, kad vienai importuojančiai bendrovei teko beveik 50 % viso importo į Kolumbiją. „Huaheng Group“ taip pat teigė, kad visas importuojančios bendrovės importas buvo vykdomas iš susijusių tiekėjų, o tai, „Huaheng Group“ teigimu, sukėlė abejonių dėl ištiestosios rankos principu grįstų pirkimo kainų. Ketvirta, „Huaheng Group“ tvirtino, kad pagrindinė tos importuojančios bendrovės veikla buvo susijusi su maisto, gėrimų ir farmacijos sektoriumi, todėl tikėtina, kad tos bendrovės importuojamo kukurūzų krakmolo kaina buvo didesnė nei pramoninio kukurūzų krakmolo, naudojamo „Huaheng Group“ gamintojo, t. y. BHB, naudojamam valinui.

(66)

Dėl pirmo ir antro punkto – Komisija pirmajame pranešime padarė išvadą, kad Indonezijoje kukurūzams poveikį darė rinkos iškraipymai, t. y. kukurūzų importo draudimas. Be to, Komisija įvertino GTA turimus TL duomenis, susijusius su visų šalių, išskyrus KLR ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (12) 1 priede išvardytas šalis, kilmės importo į visas šalis apimtimi ir verte. Iš duomenų matyti, kad, nors Malaizijoje kaina buvo 40 % mažesnė nei Kolumbijoje, taip pat buvo šalių, kurių importo apimtis buvo didelė, o kainos buvo panašios į Kolumbijos kainas arba didesnės, pavyzdžiui, Vokietija (kainos tokios pačios kaip ir Kolumbijoje), Prancūzija (26 % didesnės nei Kolumbijoje), Kanada (34 % didesnės nei Kolumbijoje), Jungtinė Karalystė (64 % didesnės nei Kolumbijoje) ir Australija (1 % didesnės nei Kolumbijoje). Komisija taip pat pažymėjo, kad nors „Huaheng Group“ kaip šalies, kurios importo kaina yra mažesnė nei Kolumbijos, pavyzdį nurodė Braziliją, importo į Braziliją apimtis buvo 21 % mažesnė nei į Kolumbiją. Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl importo į Kolumbiją apimties importo kaina nebuvo neįprastai didelė. Tuo remiantis, vien tuo, kad importo kainos įvairiose šalyse skyrėsi, negalima pateisinti to, kad didesnės ar mažesnės kainos laikomos neįprastomis ir todėl į jas neatsižvelgiama. Dėl trečio punkto – „Huaheng Group“ nepateikė įrodymų, ar importuojanti bendrovė ir jos tiekėjai buvo susiję. Be to, Komisija įvertino „Huaheng Group“ pateiktus duomenis ir pažymėjo, kad kainos, kuriomis „Huaheng Group“ nurodyta importuojanti bendrovė pirko kukurūzų krakmolą, labai skyrėsi priklausomai nuo tiekiančios šalies, todėl pateikti duomenys neįrodo, kad skirtumą galima paaiškinti galima sandorių kainodaros politika. Be to, Kolumbijoje buvo kitų importuotojų, kurie produktą pirko panašiomis kainomis iš tos pačios šalies tiekėjos. Galiausiai Komisija pažymėjo, kad importuojančios bendrovės svetainėje (13) išvardyti ne tik su maistu, gėrimais ir farmacijos sektoriumi, bet ir su, pavyzdžiui, gyvūnų mityba ir pramoniniu taikymu, susiję produktai ir veikla. Todėl Komisija nustatė, kad tvirtinimas, jog importuojanti bendrovė veikiausiai pirko brangų kukurūzų krakmolą, yra nepagrįstas. Taigi, Komisija atmetė šiuos tvirtinimus ir nusprendė, kad Kolumbijos kukurūzų krakmolo lyginamasis dydis yra pagrįstas.

(67)

Po pirminio faktų atskleidimo CJS tvirtino, kad Komisijos nustatyti aktyvintųjų anglių ir acto rūgšties lyginamieji dydžiai yra nepatikimi. Dėl aktyvintųjų anglių CJS tvirtino, kad dėl mažos importo į Kolumbiją apimties buvo nustatytas išpūstas lyginamasis dydis, nes visų kitų didesnių vidutinių pajamų šalių, t. y. Brazilijos, Indonezijos, Kolumbijos, Tailando ir Turkijos, kurias Komisija nurodė pirmajame pranešime, importo apimtis buvo daug didesnė. CJS pasiūlė kaip tipiškesnę alternatyvą naudoti vidutinę svertinę importo į Turkiją kainą arba tarptautinę lyginamąją kainą, nes šie lyginamieji dydžiai tiksliau atspindėtų aktyvintųjų anglių rinkos kainas. CJS taip pat nurodė kitus atvejus, kai Komisija savo pasiūlymui pagrįsti naudojo alternatyvius lyginamuosius dydžius.

(68)

Komisija laikėsi nuomonės, kad CJS nepateikė pakankamai įrodymų savo tvirtinimui, kad aktyvintųjų anglių importo į Kolumbiją kaina yra nepagrįstai išpūsta, pagrįsti. Importo į Kolumbiją apimtis buvo pakankama, kad būtų galima nustatyti patikimą lyginamąjį dydį. Be to, tai, kad Komisija naudoja konkrečios šalies lyginamuosius dydžius, atitinka jos nusistovėjusią praktiką. CJS nurodė kitus atvejus, kai buvo naudojami alternatyvūs lyginamieji dydžiai, tačiau neįrodė, kodėl šie pavyzdžiai yra aktualūs šiuo atveju ir atsižvelgiant į konkrečias rinkos sąlygas tyrimo metu. Todėl Komisija atmetė CJS tvirtinimą.

(69)

Dėl acto rūgšties CJS teigė, kad importo kaina yra nepagrįstai išpūsta ir yra 40–80 % didesnė už vidutines importo į kitas didesnių vidutinių pajamų šalis, kurias Komisija nurodė pirmajame pranešime, kainas. CJS tai susiejo su dviem pagrindiniais veiksniais: pirma, gana nedidele acto rūgšties importo į Kolumbiją, palyginti su kitomis didesnių vidutinių pajamų šalimis, apimtimi ir, antra, kaip įtariama, Kolumbijos importuojama didesnio grynumo acto rūgštimi, kuri yra brangesnė. Siekdama tai pagrįsti CJS pažymėjo, kad tais atvejais, kai acto rūgštį iš Vokietijos ir Nyderlandų importuoja Kolumbija, kaina yra gerokai didesnė nei tuo atveju, kai acto rūgštį iš tų pačių šalių importuoja Turkija, tikėtina, dėl to, kad importuojama kitos rūšies acto rūšis. CJS pasiūlė kaip tikslesnį acto rūgšties lyginamąjį dydį naudoti importo į Braziliją kainą arba tarptautinę lyginamąją kainą.

(70)

Komisija laikėsi nuomonės, kad CJS nepateikė pakankamai įrodymų savo tvirtinimui, kad acto rūgšties importo į Kolumbiją kaina yra nepagrįstai išpūsta, pagrįsti, nes tvirtinime nurodytas tik importas į Kolumbiją iš Vokietijos ir Nyderlandų. Komisija pažymėjo, kad importas iš Vokietijos ir Nyderlandų sudarė mažiau nei 0,1 % viso Kolumbijos importo, todėl jis nėra tipiškas bendro Kolumbijos importo pobūdžio atžvilgiu. Kaip nurodyta 66 konstatuojamojoje dalyje, vien tai, kad importo kainos įvairiose šalyse skyrėsi, savaime nereiškia, kad importo į Kolumbiją kaina yra neįprasta ir į ją neturėtų būti atsižvelgiama. Kadangi nebuvo jokių iškraipymų Kolumbijos rinkoje įrodymų, Komisijos nustatyti aktyvintųjų anglių ir acto rūgšties lyginamieji dydžiai tebėra patikimas ir tipiškas rinkos kainos rodiklis. Todėl Komisija atmetė CJS tvirtinimą.

(71)

Skundo pateikėjas teigė, kad anglių importo į Kolumbiją apimtis buvo nedidelė, nes Kolumbija buvo didelė anglių eksportuotoja, ir tvirtino, kad laikinojo reglamento 161 konstatuojamojoje dalyje Komisija neatsižvelgė į tokį mažos apimties importą. Skundo pateikėjas tvirtino, kad tinkamesnis rezultatas būtų gautas naudojant visų šalių, išskyrus KLR ir Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytas šalis, kilmės importo į visas šalis vieneto kainų svertinį vidurkį, kaip nurodyta GTA.

(72)

Komisija pažymėjo, kad skundo pateikėjas nepagrindė ir nepateikė jokių įrodymų, kodėl esą maža anglių importo į Kolumbiją apimtis turėjo įtakos lyginamojo dydžio patikimumui šiuo konkrečiu atveju. Taigi Komisija laikėsi nuomonės, kad šiuo atveju anglių importo į Kolumbiją apimtis buvo pakankama, kad būtų galima nustatyti pagrįstą lyginamąjį dydį ir nereikėtų naudoti alternatyvaus tarptautinio lyginamojo dydžio. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(73)

Po galutinio faktų atskleidimo „Huaheng Group“ tvirtino, kad Komisija nevisiškai išnagrinėjo grupės tvirtinimą po pirminio faktų atskleidimo, kuriuo siūloma tipiška šalimi pasirinkti Indoneziją ir pagal kurį kukurūzų importo į Kolumbiją kainai įtakos turėjo didelė importo iš JAV dalis. Komisija šią pastabą apibendrino ir į ją atsakė 50 konstatuojamojoje dalyje. „Huaheng Group“ pakartojo tvirtinimą, kad esą subsidijuojamo importo iš JAV kaina buvo mažesnė už alternatyvių šaltinių (Brazilijos, Paragvajaus, Argentinos ir Ekvadoro) kainą ir dirbtinai mažino kukurūzų importo į Kolumbiją kainą, palyginti su importo į Indoneziją, Tailandą ir Malaiziją, kurios iš JAV importavo mažiau kukurūzų, kaina. Tai, kad importo į Braziliją kaina buvo dar mažesnė nei importo į Kolumbiją, „Huaheng Group“ pagrindė tuo, kad Brazilija yra trečia pagal dydį kukurūzų gamintoja pasaulyje, o tai esą mažina Brazilijos importo paklausą ir smukdo importo kainas.

(74)

Komisija patvirtino, kad „Huaheng Group“ tvirtinimas buvo hipotetinis. Iš tiesų „Huaheng Group“ argumentai grindžiami tuo, kad kukurūzų importas iš JAV iškraipė lyginamąjį dydį, kurį sudaro kukurūzų importo į Kolumbiją kaina, todėl šis lyginamasis dydis yra mažiau tinkamas nei kukurūzų importo į Indoneziją kaina. Tačiau, priešingai nei kukurūzų importo iš Kinijos atveju, kai atliekant šį tyrimą laikinojo reglamento 138 konstatuojamojoje dalyje buvo nustatyta, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje, kukurūzų importas iš JAV nebuvo iškraipytas. Iš tiesų antisubsidijų tyrimas, kurį Kolumbija turėjo inicijuoti, nebuvo inicijuotas. „Huaheng Group“ tvirtino, kad toks tyrimas nebuvo inicijuotas galbūt dėl to, kad baimintasi JAV atsakomųjų veiksmų, tačiau nepateikė jokių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti. Taigi, „Huaheng Group“ neįrodė, kad importas iš JAV buvo iškraipytas. Todėl likusi tvirtinimo dalis buvo nepagrįsta. Dėl to, kad importo iš JAV kaina buvo mažesnė už alternatyvių tiekimo šaltinių kainą, kukurūzų importo į Kolumbiją kaina nebuvo iškraipyta arba dirbtinai sumažinta. Tai veikiau patvirtino nuomonę, kad kukurūzų importo į Kolumbiją kaina atitiko įprastą rinkos dinamiką, kurią lėmė maža pagrindinio šaltinio (JAV) kaina, ir buvo jos rezultatas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(75)

„Huaheng Group“ nesutiko su tuo, kaip Komisija atsakė į jos tvirtinimą po pirminio faktų atskleidimo, kad kukurūzų krakmolo importo į Kolumbiją apimtis buvo mažesnė už importo į Indoneziją apimtį, kuri kaip tik buvo didelė ir panaši į importo į Malaiziją apimtį. Komisija šį tvirtinimą apibendrino 51 konstatuojamojoje dalyje ir į jį atsakė 52 konstatuojamojoje dalyje, nurodydama laikinojo reglamento 161 konstatuojamąją dalį. Tačiau „Huaheng Group“ tvirtino, kad laikinojo reglamento 161 konstatuojamojoje dalyje Komisija tik pažymėjo, kad Kolumbijoje gamybos veiksnių, kuriems įtakos turėjo didelė jų importo iš Kinijos dalis, skaičius buvo mažesnis, palyginti su kitomis galimomis tipiškomis šalimis.

(76)

„Huaheng Group“ tvirtinimas, kad kukurūzų krakmolo importo į Kolumbiją apimtis buvo mažesnė nei į Indoneziją, išnagrinėtas laikinojo reglamento 161 konstatuojamojoje dalyje, kurioje Komisija sutiko su „Huaheng Group“, kad kukurūzų krakmolo importas į Kolumbiją buvo mažesnės apimties, palyginti su importu į Indoneziją. Taigi į „Huaheng Group“ pastabą buvo atsižvelgta, tačiau mažesnė importo apimtis, palyginti su importo iš kitos galimos tipiškos šalies apimtimi, pati savaime nekėlė abejonių dėl lyginamojo dydžio, pagrįsto ta apimtimi, tipiškumo ar patikimumo. Į atskirą klausimą, ar kukurūzų krakmolo importo į Kolumbiją apimtis darė kokį nors poveikį lyginamojo dydžio patikimumui, buvo atsakyta 66 konstatuojamojoje dalyje ir toliau 97–99 konstatuojamosiose dalyse. Kukurūzų krakmolo importo į Kolumbiją apimtis taip pat buvo įvertinta laikinojo reglamento 161 konstatuojamojoje dalyje, o vėliau atlikta Komisijos analizė dėl gamybos veiksnių importo iš Kinijos dalies (palyginti su visu importu), kurioje paaiškinta, kodėl Indonezija nebuvo tinkama tipiška šalis. Todėl tvirtinimas, kad nebuvo atsižvelgta į kukurūzų krakmolo importo apimtį, buvo atmestas.

(77)

„Huaheng Group“ taip pat nesutiko su tuo, kaip Komisija atsakė į jos tvirtinimą po pirminio faktų atskleidimo, kad Komisija turėjo atsižvelgti ne į tai, kokią dalį gamybos veiksnių paveikė importas iš Kinijos, o į tai, kokią eksportuojančių gamintojų gamybos sąnaudų dalį sudaro gamybos veiksniai, kuriems galėjo būti padarytas poveikis. „Huaheng“ teigimu, kukurūzų krakmolo, anglių ir aktyvintųjų anglių importo į Kolumbiją apimtis, kuri buvo mažesnė nei importo į Indoneziją, turėjo būti vertinama šiuo požiūriu. Komisija šį tvirtinimą apibendrino 53 konstatuojamojoje dalyje ir į jį atsakė 54 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau „Huaheng Group“ laikėsi nuomonės, kad 54 konstatuojamojoje dalyje Komisija jos argumento nepaneigė. „Huaheng Group“ nuomone, gamybos veiksniai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į tai, kokią gamybos sąnaudų dalį jie sudaro, nes tai tiesiogiai atspindėtų iškreipiamąjį poveikį skaičiuojant normaliąją vertę, o skaičiuojant gamybos veiksnius nebuvo galima susidaryti tikslaus iškraipymo masto vaizdo. „Huaheng Group“ tvirtino, kad, atsižvelgiant į visus gamybos veiksnius, iškraipomasis poveikis, vertinant pagal bendras gamybos sąnaudas, Kolumbijoje buvo gerokai didesnis nei Indonezijoje ar Malaizijoje, pagal kukurūzų krakmolo dalį. Šioje išvadoje „Huaheng Group“ atsižvelgė į tai, kad kukurūzų importo į Indoneziją draudimas nedarė iškreipiamojo poveikio importo kainoms, kaip paaiškinta 82 ir 83 konstatuojamosiose dalyse, o maža kukurūzų krakmolo importo į Kolumbiją apimtis darė iškreipiamąjį poveikį.

(78)

„Huaheng Group“ tvirtinimas iš dalies nepagrįstas. Nurodydama gamybos veiksnių, kuriems turėjo įtakos didelė importo iš Kinijos dalis, skaičių, Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kokią abiejų atrinktų eksportuojančių gamintojų gamybos sąnaudų dalį sudaro gamybos veiksniai (kuri gali skirtis priklausomai nuo kiekvieno gamintojo sąnaudų struktūros), kaip paaiškinta laikinojo reglamento 186 konstatuojamojoje dalyje. Iš tiesų laikinojo reglamento 186 konstatuojamojoje dalyje ir jos išnašose Komisija išsamiai paaiškino, kad Kinijos importas į Indoneziją turėjo įtakos keturiems veiksniams, kurių kiekvieno importo dalis sudarė 45–83 % viso importo: i) gliukozės monohidratui ir SOD milteliams, ii) fosforo rūgščiai, iii) kaustinei sodai ir iv) aktyvintosioms anglims. Komisija nurodė, kad šie keturi gamybos veiksniai sudarė [1–10] % atrinktų eksportuojančių gamintojų gamybos sąnaudų. Kita vertus, Kinijos importas į Indoneziją turėjo įtakos trims veiksniams, kurių kiekvieno importo dalis sudarė 49–81 %: i) gliukozės monohidratui ir SOD milteliams, ii) fosforo rūgščiai ir iii) aktyvintosioms anglims. Šie veiksniai sudarė [1–6] % atrinktų eksportuojančių gamintojų visų gamybos sąnaudų. Galiausiai Kinijos importas į Kolumbiją turėjo įtakos trims veiksniams, kurių bendro kiekvieno veiksnio importo dalis sumažėjo 36–65 %: i) gliukozės monohidratui ir SOD milteliams, ii) fosforo rūgščiai ir iii) aktyvintosioms anglims. Šie veiksniai sudarė [1–8] % atrinktų eksportuojančių gamintojų visų gamybos sąnaudų. Todėl Komisija tinkamai atsižvelgė į tai, kokias atrinktų eksportuojančių gamintojų gamybos sąnaudų dalis sudaro gamybos veiksniai. Tačiau iš jų matyti, kad tipiška šalimi pasirinkus Indoneziją, palyginti su Malaizija ir Kolumbija, poveikis būtų padarytas didesnei gamybos sąnaudų daliai. Priežastis, dėl kurios „Huaheng Group“ padarė kitokią išvadą, kad, remiantis paveikta gamybos sąnaudų dalimi, Kolumbijai importas iš Kinijos darė didesnį poveikį nei Indonezijai, o Malaizija rėmėsi klaidinga prielaida, kad kukurūzų, kukurūzų krakmolo, anglių ir aktyvintųjų anglių importas į Kolumbiją buvo iškraipytas arba kitaip netinkamas naudoti. Tačiau nė vieno iš šių keturių gamybos veiksnių atveju tai nebuvo įrodyta. Taigi 74 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad kukurūzų importo į Kolumbiją kaina nebuvo iškraipyta; 93 ir 97–99 konstatuojamosiose dalyse – kad kukurūzų krakmolo importo į Kolumbiją kaina buvo pagrįsta; 72 konstatuojamojoje dalyje – kad anglių importo į Kolumbiją kaina taip pat buvo pagrįsta, ir 68 konstatuojamojoje dalyje – kad aktyvintųjų anglių importo į Kolumbiją kaina buvo patikima. Todėl „Huaheng Group“ tvirtinimas, kad Kolumbijoje importo iš Kinijos paveikti gamybos veiksniai turėjo įtakos didesnei gamybos sąnaudų daliai, grindžiamas keliomis netikromis prielaidomis. Be to, kai Komisija padarė išvadą, kad dėl importo iš Kinijos dalies buvo labiau paveikta Indonezija nei Kolumbija, ji neatsižvelgė į kukurūzų importo į Indoneziją draudimą. Atsižvelgdama į kukurūzų importo į Indoneziją draudimą ir rinkoje taikomus apribojimus anglims, Komisija vis tiek būtų padariusi išvadą, kad Indonezija negali būti laikoma tinkama tipiška šalimi. Todėl „Huaheng Group“ tvirtinimas buvo atmestas.

(79)

Be to, „Huaheng Group“ tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į grupės pastabas po pirminio faktų atskleidimo dėl gliukozės monohidrato ir SOD miltelių, fosforo rūgšties, kaustinės sodos ir aktyvintųjų anglių importo į Indoneziją, palyginti su šių gamybos veiksnių importu į Malaiziją ir Kolumbiją.

(80)

Kaip nurodyta 53 konstatuojamojoje dalyje, „Huaheng Group“ savo pastabose po pirminio faktų atskleidimo tik pakartojo pastabas, jau pateiktas po antrojo pranešimo. Komisija šias pastabas apibendrino laikinojo reglamento 184 konstatuojamojoje dalyje ir į jas atsakė to reglamento 185–188 konstatuojamosiose dalyse. Po pirminio faktų atskleidimo „Huaheng Group“ daugiausia dėmesio skyrė Indonezijos palyginimui su Kolumbija ir Malaizija ir paprašė Komisijos išnagrinėti šį palyginimą. Tačiau laikinojo reglamento 186 konstatuojamojoje dalyje Komisija jau paneigė „Huaheng Group“ nuomonę, kad i) gliukozės monohidratas ir SOD milteliai, ii) fosforo rūgštis, iii) kaustinė soda ir iv) aktyvintosios anglys buvo mažai aktualūs gamybos sąnaudoms nustatyti, o tai rodo, kad šių veiksnių importo iš Kinijos į Malaiziją ir Kolumbiją dalis buvo mažesnė nei jų importo į Indoneziją dalis.

(81)

Bet kuriuo atveju, konkrečiai lygindama šių veiksnių importo iš Kinijos į Indoneziją dalį su tų pačių veiksnių importo iš Kinijos į Malaiziją ir Kolumbiją dalimi, Komisija padarė šias išvadas: „Huaheng Group“ pripažino, kad aktyvintųjų anglių importo iš Kinijos į Indoneziją dalis (45,11 %) buvo didesnė nei jų importo iš Kinijos į Kolumbiją dalis (39,59 %). Be to, aktyvintųjų anglių lyginamojo dydžio tipiškumą Komisija išnagrinėjo 68 konstatuojamojoje dalyje. Kalbant apie gliukozės monohidratą ir SOD miltelius, tai, kad jų importas iš Kinijos paveikė Indoneziją, Malaiziją ir Kolumbiją, nepaneigė fakto, kad importo iš Kinijos dalis mažiausiai paveikė Kolumbiją (36,38 % dalis), palyginti su 80,55 % dalimi Malaizijoje ir 83,46 % dalimi Indonezijoje. Be to, tai, kad fosforo rūgšties importo į Indoneziją kaina atitiko importo į Malaiziją ir Kolumbiją kainą, nepaneigia fakto, kad Indonezijos importo kaina buvo mažiausia iš visų trijų šalių ir kad importo iš Kinijos dalis Indonezijoje (82,36 %) buvo didesnė nei Kolumbijoje, kurioje importas iš Kinijos sudarė tik 65,30 %, ir Malaizijoje, kuri net nebuvo laikoma paveikta importo iš Kinijos. Galiausiai, kalbant apie kaustinę sodą, nepaisant to, kad importo į Indoneziją kaina buvo didžiausia, ji taip pat atitiko Kinijos importo į Malaiziją kainą. Todėl Komisija padarė išvadą, kad nė vienas iš „Huaheng Group“ pateiktų elementų negalėjo pakeisti jos nustatytų faktų, ir pastabas atmetė.

(82)

Galiausiai „Huaheng Group“ tvirtino, kad pateikdama Komisijai kukurūzų importo į Indoneziją, Malaiziją ir Kolumbiją kainų palyginimą ji būtų paneigusi Komisijos išvadą, kad mažą kukurūzų importo į Indoneziją apimtį galėjo lemti kukurūzų importo draudimas. „Huaheng Group“ taip pat tvirtino, kad Komisija importo kainas laikė neaktualiomis ir kad savo išvadas ji pagrindė tik importo apimtimi. Galiausiai „Huaheng Group“ tvirtino, kad Indonezijos kukurūzų importo kaina buvo neiškraipyta ir tipiška, nepaisant to, kad buvo taikomas importo draudimas.

(83)

Komisija nesutiko su „Huaheng Group“ aiškinimu, kad Komisija atsižvelgė tik į importo apimtį. 56 konstatuojamojoje dalyje Komisija paprasčiausiai atsakė į „Huaheng Group“ pastabą. Komisija padarė išvadą, kad iš bendrovės pateiktos informacijos nematyti, kad rinkos iškraipymai neturėjo įtakos kukurūzų kainai Indonezijoje. Vien tai, kad tiriamuoju laikotarpiu kukurūzų kainos visose trijose šalyse (Indonezijoje, Malaizijoje ir Kolumbijoje) buvo suderintos, neįrodė, kad importo draudimas neturėjo įtakos kukurūzų importo kainai Indonezijoje. Bet kuriuo atveju Indonezija buvo atmesta kaip tipiška šalis ne tik dėl kukurūzų importo draudimo, bet ir dėl keturių gamybos veiksnių importo iš Kinijos dalies ir anglių rinkos iškraipymų. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(84)

„Huaheng Group“ tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į jos tvirtinimą po pirminio faktų atskleidimo, kad iš „Ajinomoto Malaysia“ 2024 m. metinės ataskaitos nėra aišku, ar mononatrio glutamato gamyba buvo nutraukta, joje veikiau nurodomas tam tikrų procesų perkėlimas arba laipsniškas nutraukimas, taigi, jos finansinius duomenis vis dar būtų galima naudoti kaip patikimą lyginamąjį dydį. „Huaheng Group“ taip pat teigė, kad Malaizijos valdžios institucijų kitame tyrime pateiktas patvirtinimas, kad „Ajinoriki Malaysia“ buvo vienintelis mononatrio glutamato gamintojas šalyje, kaip nurodyta 60 konstatuojamojoje dalyje, buvo susijęs tik su Malaizijos valdžios institucijoms žinomais gamintojais, o ne su visais šalies gamintojais. „Huaheng Group“ teigimu, remiantis visais šiais elementais nebuvo nustatyta, kad mononatrio glutamato gamyba Malaizijoje buvo visiškai sustabdyta, todėl Komisija vis dar galėjo naudoti „Ajinomoto Malaysia“ 2024 m. finansinius duomenis.

(85)

Priešingai, nei tvirtino „Huaheng Group“, Komisija atsižvelgė į pateiktus tvirtinimus. Taigi, kaip nurodyta 60 konstatuojamojoje dalyje, gautas Malaizijos valdžios institucijų patvirtinimas patvirtino Komisijos išvadą, kad „Ajinomoto Malaysia“ finansiniai duomenys negalėjo būti naudojami. Tai, kad Malaizijos valdžios institucijų gautas patvirtinimas galėjo būti susijęs tik su žinomais gamintojais, o ne su visais gamintojais, negalėjo paneigti šios išvados, nes Komisija laikėsi nuomonės, kad šalies valdžios institucijos yra pagrįstai informuotos apie tos šalies gamintojus. Taigi Komisija laikėsi nuomonės, kad tariamu dviprasmiškumu, kurį „Huaheng Group“ nustatė „Ajinomoto Malaysia“ 2024 m. metinėje ataskaitoje, nebuvo galima pagrįsti „Huaheng Group“ išvados, kad mononatrio glutamatas buvo toliau gaminamas Malaizijoje, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad Malaizijos valdžios institucijos pateikė priešingos informacijos, ir į Jungtinių Valstijų muitinės ir sienų apsaugos tarnybos paskelbtame pranešime apie tyrimo inicijavimą ir laikinąsias priemones (14) (EAPA suvestinė byla 7950) pateiktą informaciją, kurią Komisijai pateikė kitos suinteresuotosios šalys pastabose dėl antrojo pranešimo ir kuri nurodyta laikinojo reglamento 189 konstatuojamojoje dalyje. Todėl „Ajinomoto Malaysia“ finansinių duomenų nebuvo galima naudoti ir Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(86)

„Huaheng Group“ taip pat tvirtino, kad nebuvo atsižvelgta į jos tvirtinimą po pirminio faktų atskleidimo, kad Komisija neturėtų laikyti „Ajinomoto Malaysia“ PBA išlaidų ir pelno nepagrįstais, nes jie atspindėjo 2024 m. duomenis, o Kolumbijos duomenys buvo susiję su 2023 m.

(87)

Tačiau laikinojo reglamento 199 konstatuojamojoje dalyje Komisija atmetė galimybę „Ajinomoto Malaysia“ finansinius duomenis naudoti kaip pagrįstų PBA išlaidų ir pelno sumų lyginamąjį dydį remdamasi tuo, kad „Ajinomoto Malaysia“ nutraukė mononatrio glutamato gamybą Malaizijoje, o ne tuo, kad „Ajinomoto Malaysia“ PBA išlaidos ir pelnas kaip tokie buvo nepagrįsti. Iš tiesų pagrįstos PBA išlaidų ir pelno sumos buvo susijusios su lyginamojo dydžio nustatymo standartu, o ne su „Ajinomoto Malaysia“ finansinių duomenų kaip tokių tinkamumu naudoti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(88)

Dėl laikinojo reglamento 200 konstatuojamojoje dalyje ir šio reglamento 61 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų Komisijos išvadų, kad „Ajinoriki Malaysia“ vengė priemonių, „Huaheng Group“ tvirtino, kad su „Ajinoriki Malaysia“ susijusio Kinijos prekiautojo eksportas į Malaiziją 2021 m. vis dar buvo labai nedidelės apimties absoliučiaisiais skaičiais (15), todėl abejotina, ar tai galėtų reikšti prekybos pobūdžio pasikeitimą, kuris yra viena iš sąlygų laikyti, kad vykdant eksportą vengiama antidempingo priemonių. „Huaheng Group“ pridūrė, kad prekybos pobūdžio pasikeitimas taip pat buvo tik viena iš keturių kartu vertintinų sąlygų siekiant pagal pagrindinį reglamentą nustatyti ar vengiama priemonių, ir kad duomenys, būtini dempingo įrodymams įvertinti (viena iš tų sąlygų), buvo renkami tik už 61 konstatuojamojoje dalyje nurodyto priemonių vengimo tyrimo ataskaitinį laikotarpį, t. y. 2023 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. Todėl vis dar buvo galima naudoti „Ajinoriki Malaysia“ 2022 m. finansinius duomenis.

(89)

Laikinojo reglamento 200 konstatuojamojoje dalyje Komisija atmetė „Ajinoriki Malaysia“ 2022 m. finansinius duomenis, nes jie taip pat buvo susiję su Malaizijoje perkraunamu Kinijos kilmės mononatrio glutamatu, o ne tik su tikra gamyba. Panašiai 62 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė prekybos pobūdžio pasikeitimą. Todėl, net jei 2021 m. nebūtų tenkinamos visos keturios kartu taikomos sąlygos priemonių vengimui nustatyti, perkrovimas turėjo įtakos „Ajinoriki Malaysia“ 2022 m. finansiniams duomenims, todėl Komisija negalėjo jų laikyti patikimais. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(90)

Galiausiai „Huaheng Group“ tvirtino, kad standartas tipiškam pelno dydžiui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį nustatyti neturėtų būti tas pats kaip standartas tipiškam pelno dydžiui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 ir 10 dalis nustatyti, todėl Komisija turėtų remtis „Ajinoriki Malaysia“ 2022 m. finansiniais duomenimis, nes koreguodama eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 ir 10 dalis ji rėmėsi dar labiau pasenusiais duomenimis.

(91)

Komisija pažymėjo, kad, kalbant apie Kolumbiją, buvo prieinami 2024 ir 2023 m. citrinų rūgšties gamintojo „Sucroal“ duomenys, o „Huaheng Group“ nepaaiškino, kodėl Komisija turėtų remtis 2022 m. „Ajinoriki Malaysia“ finansiniais duomenimis, kai buvo prieinami naujesni finansiniai duomenys Kolumbijoje. Šią išvadą taip pat patvirtina tai, kad Komisija jau nustatė, jog „Ajinoriki Malaysia“ 2022 m. duomenims įtakos turėjo jo susijusio prekiautojo perkrovimo operacijos, kaip paaiškinta 62 ir 89 konstatuojamosiose dalyse. Atsižvelgdama į šiuos elementus Komisija negalėjo remtis „Ajinoriki Malaysia“ 2022 m. finansiniais duomenimis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes palyginimas su eksporto kainos nustatymu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 ir 10 dalis būtų netikslingas, nes pagrįstas pelno dydis pagal šias nuostatas nustatomas atsižvelgiant į skirtingus aspektus.

(92)

Po galutinio faktų atskleidimo „Huaheng Group“ tvirtino, kad, kadangi Komisija tipiška šalimi pasirinko Kolumbiją ir neatliko koregavimų dėl Kolumbijos esą dirbtinai didelių kukurūzų krakmolo kainų, nustatyti muitų dydžiai neatitiko ekonominės tikrovės. Todėl „Huaheng Group“ tvirtino, kad nors grupė naudojo gamybos procesą, kurio sąnaudos yra mažesnės nei CJS, apskaičiuotas „Huaheng Group“ antidempingo muitas buvo daugiau nei 20 % didesnis nei CJS.

(93)

Komisija pažymėjo, kad antidempingo muitai buvo nustatyti tik taikant pagrindiniame reglamente numatytą metodiką, kaip nurodyta 44 konstatuojamojoje dalyje. Kaip aprašyta 113 konstatuojamojoje dalyje, Komisija kiekvieno gamybos veiksnio iškraipytas sąnaudas Kinijoje pakeitė atitinkamos tipiškos šalies atitinkamais lyginamaisiais dydžiais. Be to, Komisija 66, 97, 98 ir 99 konstatuojamosiose dalyse paaiškino, kodėl ji manė, kad kukurūzų krakmolo lyginamasis dydis Kolumbijoje yra pagrįstas. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(94)

Po galutinio faktų atskleidimo „Huaheng Group“ nesutiko su 66 konstatuojamojoje dalyje pateikta Komisijos išvada, kad kukurūzų krakmolo kaina Kolumbijoje buvo pagrįsta, ir tvirtino, kad išvada prieštarauja pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a daliai ir neatitinka ankstesnės Komisijos praktikos, kaip išsamiau išdėstyta toliau.

(95)

Pirma, „Huaheng Group“ tvirtino, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą Komisija turi nustatyti, ar importo kaina yra pagrįsta, palygindama ją su šalių, kurių ekonominio išsivystymo lygis panašus į Kinijos, o ne su šalių, kurių ekonominio išsivystymo lygis skiriasi, duomenimis. „Huaheng Group“ tvirtino, kad tokio požiūrio Komisija laikėsi nustatydama laikinąsias priemones importuojamiems Kinijos kilmės elektrolitiniams mangano dioksidams (16) (toliau – EMD laikinasis reglamentas). „Huaheng Group“ pridūrė, kad, nelygu taikytas palyginimo metodas, kukurūzų krakmolo importo kaina Kolumbijoje buvo 31–33 % didesnė už vidutinę importo kainą šalyse, kurių ekonominio išsivystymo lygis yra toks pat kaip Kinijos.

(96)

Antra, dėl kukurūzų krakmolo importo į Kolumbiją „Huaheng Group“ pateikė duomenų, kad visos keturios bendrovės, kurių pavadinime yra žodis „Ingredion“, priklauso „Ingredion Group“, ir nesutiko su Komisijos išvada, kad „Ingredion Group“ vidaus kainodaros politika neturėjo įtakos kainoms. „Huaheng Group“ tvirtino, kad „Ingredion Colombia“ importo iš „Ingredion Mexico“ ir „Ingredion Peru“ kainos tik šiek tiek skyrėsi, o tai rodo, kad jos nebuvo nustatytos laikantis ištiestosios rankos principo. „Huaheng Group“ taip pat teigė, kad nors importo iš „Ingredion Brazil“ kainos svyravo daugiau, tai galėjo būti paaiškinta tuo, kad „Ingredion Brazil“ eksploatavo skirtingas gamybos vietas. „Huaheng Group“ taip pat tvirtino, kad „Ingredion Colombia“ importo kainų skirtumus galima paaiškinti tuo, kad „Ingredion Colombia“ vykdo įvairią veiklą (gyvūnų mityba, maisto produktai ir kt.). „Huaheng Group“ taip pat teigė, kad vidutinės „Ingredion Colombia“ importo kainos buvo beveik 80 % didesnės nei kito kukurūzų krakmolo importo į Kolumbiją kainos ir kad net pigiausio „Ingredion Colombia“ importo kainos buvo 10–25 % didesnės nei kito importo į Kolumbiją vidutinės kainos. Galiausiai „Huaheng Group“ tvirtino, kad kito importo į Kolumbiją kainos buvo panašios į „Ingredion Colombia“ kainas, bet tik tų sandorių, kurių apimtis buvo labai maža.

(97)

Kaip paaiškinta 98 ir 99 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nesutiko su „Huaheng Group“, kad kukurūzų krakmolo importo į Kolumbiją kaina buvo nepagrįsta ir kad išvada neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies arba prieštaravo ankstesnei Komisijos bylų nagrinėjimo praktikai.

(98)

Dėl pirmojo tvirtinimo Komisija laikėsi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte išvardyti šaltiniai, kuriais Komisija gali naudotis iškraipytoms kainoms ir sąnaudoms pakeisti, tačiau jame nenurodyta, kaip Komisija gali nustatyti, ar konkretus lyginamasis dydis yra arba nėra neįprastai didelis. Siekdama nustatyti, ar kukurūzų krakmolo importo į Kolumbiją kaina buvo neįprastai didelė, Komisija ją palygino su šalių, kuriose kukurūzų krakmolo importo apimtis yra didesnė nei Kolumbijoje, nepriklausomai nuo jų ekonominio išsivystymo lygio, kainomis. Kaip nurodyta 66 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad buvo kelios šalys, kurių importo apimtis buvo didelė ir kurių importo kainos buvo didesnės nei Kolumbijos. NET jei Komisija priimtų „Huaheng Group“ pasiūlytą tvirtinimą, kad atliekant palyginimą turėtų būti apsiribota šalimis, kurių ekonominio išsivystymo lygis yra toks pat kaip Kinijos, Komisija nemanė, kad 31–33 % didesnė kaina būtų laikoma neįprastai didele. „Huaheng Group“ nurodė EMD laikinąjį reglamentą, kaip primenama 95 konstatuojamojoje dalyje. Nepaisant to, kad kiekvienas atvejis yra unikalus ir analizuojamas atskirai, Komisija išnagrinėjo „Huaheng Group“ nurodytą atvejį ir nustatė, kad tuo atveju kainos buvo laikomos neįprastai didelėmis, kai jos buvo 102 %, 1 115 %, 1 233 % ir 2 608 % didesnės už vidutinę importo į visas šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis panašus į Kinijos, kainą. EMD laikinajame reglamente vienas gamybos veiksnys, kurio kaina buvo 29 % didesnė, taip pat buvo pakeistas, nes jo importo apimtis sudarė 0,00006 % importo į visas šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis panašus į Kinijos, ir tame tyrime laikyta, kad jis yra itin mažas. Komisija pažymėjo, kad šiame tyrime kukurūzų krakmolo importo į Kolumbiją apimtis, kuri siekė daugiau kaip 644 000 tonų, sudarė 0,8 % importo į visas reikalavimus atitinkančias šalis, kurių išsivystymo lygis yra toks pat kaip Kinijos. Kolumbija taip pat yra dešimta pagal dydį kukurūzų krakmolo importuotoja iš 41 reikalavimus atitinkančios tos grupės šalies (17). Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(99)

Dėl antrojo tvirtinimo Komisija priminė, kad, kaip paaiškinta 66 konstatuojamojoje dalyje, „Huaheng Group“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad „Ingredion“ subjektai buvo susiję ir kad buvo taikoma sandorių kainodara. Nustatyta, kad tvirtinimo aspektas, susijęs su „Ingredion Colombia“ importo kainų skirtumais, yra nepagrįstas. Tvirtinimo dalis, susijusi su įvairia „Ingredion Colombia“ vykdoma veikla, taip pat buvo nepagrįsta. Todėl Komisija nustatė, kad net jei „Ingredion“ bendrovės buvo susijusios, „Huaheng Group“ pateikti tvirtinimai ir patvirtinamieji duomenys buvo hipotetiniai ir nebuvo laikomi nustatytų importo kainų skirtumų įrodymais. Dėl papildomų palyginimų, kuriuos „Huaheng Group“ pateikė importo sandorių Kolumbijoje lygmeniu, Komisija nenustatė, kad skirtumai būtų neįprasti, ir pažymėjo, kad „Huaheng Group“ nepateikė įrodymų jiems paaiškinti. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(100)

Kadangi kitų pastabų dėl tipiškos šalies negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 140–208 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(101)

Išsami informacija apie normaliosios vertės skaičiavimą pateikta laikinojo reglamento 41–261 konstatuojamosiose dalyse.

(102)

Po pirminio faktų atskleidimo skundo pateikėjas nurodė, kad laikinojo reglamento 1 lentelėje nurodytos žaliavų lyginamųjų dydžių neiškraipytos vertės neatitiko išankstinio informacijos atskleidimo dokumento priede nurodytų lyginamųjų dydžių verčių.

(103)

Komisija patvirtino, kad skaičiavimams naudotos vertės iš tiesų buvo vertės, kurios buvo nurodytos žaliavų lyginamųjų dydžių priede, kuris šalims buvo iš anksto atskleistas, išskyrus kukurūzų ir kukurūzų krakmolo dydžius, kurie buvo pakoreguoti, kaip aprašyta laikinojo reglamento 224 konstatuojamojoje dalyje. Siekdama aiškumo Komisija pateikė atnaujintą ir pataisytą 1 lentelės versiją.

„1 lentelė

Valino gamybos veiksniai

(104)

Po pirminio faktų atskleidimo „Huaheng Group“ tvirtino, kad Komisija, spręsdama, ar kaip svarbų gamybos veiksnį gamybos sąnaudoms apskaičiuoti naudoti kukurūzus ar kukurūzų krakmolą, neatsižvelgė į ekonominę tikrovę. „Huaheng Group“ pridūrė, kad dėl Komisijos pasirinkimo „Huaheng Group“ buvo diskriminuojama, palyginti su kitu atrinktu eksportuojančiu gamintoju.

(105)

Komisija pažymėjo, kad kaip gamybos veiksnius ji naudojo visus valino gamybai pirktus gamybos išteklius, taigi, atsižvelgė į ekonominę tikrovę. Komisija kitam atrinktam eksportuojančiam gamintojui taikė tą patį metodą, taigi, gamintojų nediskriminavo. Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(106)

Po pirminio faktų atskleidimo „Huaheng Group“ tvirtino, kad kukurūzų krakmolo lyginamasis dydis neturėjo būti koreguojamas atsižvelgiant į genetiškai modifikuotą kukurūzų krakmolą, nes iš JAV, kur genetiškai modifikuotų produktų naudojimo lygis yra aukštas (24), beveik nebuvo importuojama. „Huaheng Group“ teigė, kad aukštas kukurūzų krakmolo kainų lygis Kolumbijoje rodo, kad buvo importuojamas genetiškai nemodifikuotų kukurūzų krakmolas, kuris, kaip nurodyta laikinojo reglamento 224 konstatuojamojoje dalyje, yra brangesnis už genetiškai modifikuotų kukurūzų krakmolą.

(107)

Komisija sutiko, kad kukurūzų krakmolo importo iš JAV į Kolumbiją apimtis buvo maža. Tačiau Komisija nesutiko, kad kukurūzų krakmolo kainų lygis Kolumbijoje rodė, jog buvo importuojamas genetiškai nemodifikuotų kukurūzų krakmolas. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad visose trijose šalyse, iš kurių Kolumbija pirko daugiausia kukurūzų krakmolo (iki 89 %), užauginti kukurūzai daugiausia buvo genetiškai modifikuoti: 90 % Brazilijoje (25), 99 % Argentinoje (26) ir 80 % Paragvajuje (27). Todėl Komisija nepanaikino koregavimo ir tvirtinimą atmetė.

(108)

Po pirminio faktų atskleidimo skundo pateikėjas paprašė patvirtinti, kad į kukurūzų lyginamąjį dydį buvo įtrauktos vežimo išlaidos po importo.

(109)

Laikinojo reglamento 220, 222 ir 230 konstatuojamosiose dalyse Komisija paaiškino, kad prie neiškraipytų žaliavų lyginamųjų dydžių ji pridėjo vežimo vidaus keliais išlaidas.

(110)

Skundo pateikėjas taip pat paprašė Komisijos paaiškinti skirtumą tarp 1 lentelėje nurodyto kukurūzų lyginamojo dydžio, į kurį įtraukta priemoka už genetiškai nemodifikuotus kukurūzus, ir atitinkamame išankstinio informacijos atskleidimo priede nurodyto kukurūzų lyginamojo dydžio.

(111)

Kaip nurodyta 103 konstatuojamojoje dalyje, Komisija ištaisė 1 lentelėje nurodytą vertę. Be to, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 224 konstatuojamojoje dalyje, priemoka už genetiškai nemodifikuotus kukurūzus yra prie lyginamojo dydžio pridėtas 5,7 % atitinkamame išankstinio informacijos atskleidimo priede nurodytos lyginamojo dydžio vertės dydis. Gauta neiškraipyta vertė nurodyta 1 lentelėje.

(112)

Po pirminio faktų atskleidimo CJS nesutiko, kad Komisija prie gamybos veiksnių importo į Kolumbiją kainos pridėjo CJS nurodytų gamybos išteklių pirkimo vertės ir vežimo išlaidų santykį, o ne CJS nurodytas faktines vežimo išlaidas, ir teigė, kad dėl to Komisija be tinkamo pagrindimo neatsižvelgė į jos faktines vežimo išlaidas. Visų pirma CJS tvirtino, kad Komisija neįrodė, jog jos vežimo išlaidos buvo iškraipytos, ir kad ji iš eksporto kainos išskaičiavo faktines vidaus tvarkymo, krovos ir vežimo išlaidas, jų nepakeitusi lyginamuoju dydžiu, taigi tokias išlaidas laikė patikimomis.

(113)

Taikydama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą Komisija nustatė, kad dėl didelių iškraipymų Kinijoje netikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainų ir sąnaudų. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atspindinčiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius. Šiuo tikslu Komisija gamybos veiksnių importo į Kolumbiją kainą naudojo kaip lyginamąjį dydį tų pačių gamybos veiksnių kainai Kinijoje pakeisti. Laikydamasi savo įprastos praktikos Komisija kaip vežimo išlaidų Kolumbijoje įvertį naudojo vežimo išlaidų ir faktinės gamybos išteklių pirkimo vertės, kurią nurodė Kinijos eksportuojantys gamintojai, santykį. Tyrimo metu CJS objektyviai neįrodė, kad jos vežimo išlaidos nebuvo iškraipytos. Todėl vežimo išlaidų Kolumbijoje įvertis, pagrįstas tokių išlaidų ir faktinės importo pirkimo vertės, kurią nurodė Kinijos eksportuojantys gamintojai, santykiu, laikytas tiksliu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(114)

Po pirminio faktų atskleidimo CJS pateikė tvirtinimą dėl nuorodos, kurią Komisija naudojo šalutinių produktų lyginamajam dydžiui apskaičiuoti. Konfidencialioje savo pateiktos informacijos versijoje CJS išsamiau paaiškino šį tvirtinimą.

(115)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Išsamesnė informacija apie Komisijos vertinimą, kuriame pateikiama konfidenciali verslo informacija, CJS pateikta konkrečiame bendrovei skirtame faktų atskleidimo dokumente.

(116)

Po pirminio faktų atskleidimo skundo pateikėjas tvirtino, kad kukurūzų krakmolą perdirbant į gliukozę nebuvo gauti baltymų milteliai kaip šalutinis produktas, nes kukurūzų baltyminė dalis jau buvo pašalinta ankstesniuose sausojo malimo proceso etapuose. Be to, skundo pateikėjo teigimu, daug baltymų turinčių šalutinių produktų vertė paprastai skiriasi nuo baltymų, kuriuos daugiausia sudaro angliavandeniai, vertės.

(117)

Per tikrinamąjį vizitą vietoje Komisija patvirtino, kad valino gamybai naudojant tam tikras žaliavas šalutinis produktas yra baltymų milteliai. Dėl baltymų miltelių vertės Komisija priminė, kad taikant laikinojo reglamento 246 konstatuojamojoje dalyje aprašytą šalutinių produktų vertės nustatymo metodiką nebuvo atsižvelgta į kainą, kuria tokiais šalutiniais produktais buvo prekiaujama. Komisija taip pat pažymėjo, kad skundo pateikėjas išsamiau nepaaiškino, kaip turėtų būti nustatyta baltymų miltelių vertė. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(118)

Be to, skundo pateikėjas suabejojo, ar Komisijos apskaičiuoto šalutinių produktų santykio pagrindas neturėtų būti kitoks. Tačiau jis išsamiau nepaaiškino šio tvirtinimo ir to, koks šalutinių produktų kainos Kinijoje ir pagrindinės žaliavos kainos Kinijoje santykio pagrindas turėjo būti naudojamas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(119)

„Huaheng Group“ tvirtino, kad po pirminio faktų atskleidimo Komisija neatsakė į vieną iš jos pastabų. Visų pirma „Huaheng Group“ tvirtino, kad Komisijos metodas kaip gamybos veiksnį naudoti kukurūzų krakmolą, o ne kukurūzus, prieštarauja pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatytam reikalavimui normaliąją vertę apskaičiuoti tiriamosios šalies, t. y. „Huaheng Group“, o ne BHB, lygmeniu.

(120)

Komisija nesutiko, kad į šį tvirtinimą neatsakė. Komisija šį tvirtinimą apibendrino 104 konstatuojamojoje dalyje ir į jį atsakė 105 konstatuojamojoje dalyje, remdamasi nekonfidencialioje „Huaheng Group“ pateiktų pastabų versijoje pateikta informacija. Dėl apskaičiuotos normaliosios vertės nustatymo metodo, kaip paaiškinta 105 konstatuojamojoje dalyje, Komisija gamybos veiksniais laikė visus gamybos išteklius, kuriuos faktinis eksportuojantis gamintojas BHB pirko valinui gaminti. Nors pradiniuose BHB klausimyno atsakymuose (iki raštų dėl informacijos neišsamumo ir patikrinimo) kaip gamybos veiksniai buvo nurodyti ir kukurūzai, ir kukurūzų krakmolas, Komisija nustatė, kad BHB iš susijusių ir nesusijusių tiekėjų pirko ne kukurūzus, o tik kukurūzų krakmolą. Todėl Komisija paprašė BHB pateikti gamybos sąnaudų lenteles, pradedant nuo įsigytų medžiagų, įskaitant kukurūzų krakmolą. Šis gamybos veiksnių nustatymo būdas atitinka eksportuojančio gamintojo, kuriam nustatoma normalioji vertė, gamybos procesą. Tai taip pat buvo informacija, kurią Komisija patikrino vietoje ir kurios atveju „Huaheng Group“ neprieštaravo, kad Komisija turėjo atsižvelgti į kitą gamybos veiksnį. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(121)

„Eurolysine“ tvirtino, kad Komisijos naudotas anglių lyginamasis dydis nebuvo tipiškas dėl Kolumbijos anglių rinkos struktūros. Ji teigė, kad Kolumbija iš esmės yra labai didelio kiekio energinių anglių eksportuotoja, o importas yra labai mažos apimties, importuojamos tik tam tikrų rūšių anglys, pvz., koksinės akmens anglys ir metalurginis koksas, ir importas sudaro nežymią vidaus gamybos dalį. „Eurolysine“ teigimu, dėl mažos šio importo apimties ir nevienalytės kokybės importo kainos tampa statistiškai nepatikimos ir gali būti neobjektyviai mažesnės. Ji taip pat pažymėjo, kad neseniai atliktame antidempingo tyrime dėl Kinijos kilmės lizino (28), kurį Komisija užbaigė 2025 m. liepos 11 d., (toliau – lizino tyrimas), panašiomis rinkos sąlygomis, Komisija taikė pasaulinį anglių lyginamąjį dydį, ir teigė, kad tokio paties metodo taikymas šiame tyrime užtikrintų nuoseklumą.

(122)

Komisija išnagrinėjo tvirtinimą ir pažymėjo, kad pateiktą informaciją sudarė bendri Kolumbijos anglių gamybos ir eksporto statistiniai šaltiniai. Nors tai patvirtina, kad dominuoja energinės anglys, nepateikta su konkrečiais produktais susijusios informacijos apie į Kolumbiją importuojamų anglių rūšis arba įrodymų, kad lyginamajam dydžiui nustatyti naudotos importo kainos būtų netipiškos arba neobjektyvios. Todėl šiuo tvirtinimu nenustatytas ryšys tarp bendros Kolumbijos anglių rinkos struktūros ir taikyto lyginamojo dydžio. Komisija taip pat pažymėjo, kad nuoroda į lizino tyrimą buvo susijusi su kitos rūšies anglimis, todėl ji neturėjo lemiamos reikšmės. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(123)

„Eurolysine“ taip pat teigė, kad Komisijos naudotas vandens lyginamasis dydis neatspindėjo faktinių pramoninio vandens sąnaudų. Ji tvirtino, kad vertė, kuria remtasi, atitinka nuotekų, o ne vandens tiekimo vertę, ir kad į šią vertę neįtraukti fiksuoti abonentiniai mokesčiai ar nuotekų valymo sąnaudos.

(124)

Tačiau šis tvirtinimas buvo pagrįstas kito regiono nei tas, kuris naudotas atliekant šį tyrimą, duomenimis. Kaip aprašyta laikinojo reglamento 213 konstatuojamojoje dalyje, Komisija rėmėsi Kolumbijos sostinės Bogotos vandens tiekėjo „Acueducto S.A.“ pateikta informacija, o „Eurolysine“ nurodė „Soacha“ duomenis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(125)

„Eurolysine“ taip pat tvirtino, kad Komisijos atliktas elektros energijos sąnaudų skaičiavimas apėmė tik kintamąsias vartojimo sąnaudas ir neatspindėjo pramoninių naudotojų mokamų fiksuotų mokesčių. Ji teigė, kad Kolumbijos tiekėjo ENEL tarifų struktūrą sudaro keli neprivalomi fiksuoti komponentai, taikomi dideliems vartotojams, pavyzdžiui, baziniai mėnesiniai mokesčiai, sistemos prieinamumo ir administraciniai mokesčiai, sutartiniai paklausos mokesčiai ir su tinklu susijusios sąnaudos. „Eurolysine“ teigimu, jie turėtų būti pridėti prie lyginamojo dydžio. Ji taip pat pažymėjo, kad atliekant lizino tyrimą, kurio šaltiniai taip pat buvo Kolumbija ir ENEL, Komisija į neiškraipytą vertę įtraukė fiksuotus elektros energijos mokesčius, ir teigė, kad šiuo atveju taikant tą patį metodą būtų užtikrintas nuoseklumas.

(126)

Komisija išnagrinėjo tvirtinimą ir pažymėjo, kad argumentas dėl fiksuotų elektros energijos mokesčių buvo grindžiamas neteisingu lizino tyrime taikyto metodo aiškinimu. Iš tiesų toje byloje, kaip ir šioje byloje, lyginamasis dydis buvo grindžiamas ENEL paskelbtais pramonės sektoriui (sector no residencial) skirtais „Nivel 3“ tarifais. Be to, kaip paaiškinta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2025/74 (29) 194 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo pridėta jokių papildomų mokesčių, nes nurodyta kaina apima visas išlaidas. Taigi lizino tyrime ir šiame tyrime taikytas nuoseklus metodas, nes nė viename iš abiejų tyrimų nebuvo pridėti papildomi mokesčiai. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(127)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šaltinių, naudotų sąnaudoms ir lyginamiesiems dydžiams nustatyti apskaičiuojant normaliąją vertę, negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 209–261 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(128)

Po pirminio faktų atskleidimo CJS tvirtino, kad apskaičiuojant eksporto kainą nebuvo tinkamai atsižvelgta į kreditinį dokumentą, nes Komisija iš nurodytų sandorių atėmė tik kreditinio dokumento vertę, bet ne atitinkamą produkto kiekį.

(129)

Komisija pažymėjo, kad kreditiniame dokumente buvo nurodytas sandoris, kurio pristatymo dokumente nurodytas produkto kiekis neatitiko pirkėjo gauto produkto kiekio, kuris buvo mažesnis. Todėl „CJ Europe GmbH“ (toliau – CJE) išdavė kreditinį dokumentą dėl trūkstamo kiekio vertės, bet nenurodė paties kiekio. Iš turimų įrodymų matyti, kad trūkstamas produkto kiekis buvo išvežtas iš CJE gamyklos, todėl pradinis kiekis, nurodytas CJE lentelėse, tebebuvo teisingas. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(130)

CJS taip pat tvirtino, kad pelnas, kuriuo remdamasi Komisija atliko koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, buvo grindžiamas ankstesniu tyrimu dėl importuojamų Kinijos kilmės polivinilo alkoholių (30). Konfidencialioje savo pateiktos informacijos versijoje CJS išsamiau paaiškino šį tvirtinimą. CJS taip pat nurodė, kad į nesusijusiems importuotojams skirtą klausimyną atsakė ir „Quimidroga“, ir „Millenis SAS“ (toliau – „Millenis“).

(131)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Išsamesnė informacija apie Komisijos vertinimą, kuriame pateikiama konfidenciali verslo informacija, CJS pateikta konkrečiame bendrovei skirtame faktų atskleidimo dokumente.

(132)

Komisija pažymėjo, kad nepaisant to, jog klausimyno atsakymus pateikė du importuotojai, vieno iš jų buvo atsakymai buvo neišsamūs ir pagal juos nebuvo galima nustatyti pelno dydžio. Antroji bendrovė pateikė visą duomenų rinkinį ir pelną, susijusius su tiriamuoju produktu, ir, nustačius laikinąsias priemones, sutiko, kad būtų patikrinti jos klausimyno atsakymai ir atskleistas jos pelno dydis tiriamuoju laikotarpiu, kuris būtų naudojamas atliekant skaičiavimus.

(133)

Patikrinus bendrovės pateiktus duomenis ir informaciją, per tyrimą nustatyta, kad importuotojas daugiau kaip 10 metų pirko aminorūgštis, įskaitant tiriamąjį produktą, tik iš vieno iš atrinktų eksportuojančių gamintojų ir veikė kaip jo išskirtinis platintojas vienoje valstybėje narėje. Šios išimtinės teisės pagrįstos žodiniu šalių susitarimu. Dėl tokių išimtinių teisių importuotojas negali pirkti iš kitų tiekėjų. Tyrimo metu nustatyti faktai tai patvirtina. Iš tiesų importuotojas pirko valiną tik iš šio gamintojo ir pardavė jį tik toje valstybėje narėje (31). Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad per TL importuotojo pelno dydis, paties importuotojo nuomone, buvo ypač mažas, nes kai kurias importuotas prekes jis turėjo parduoti nuostolingai, vos užsitikrindamas pelningumą. Tokį mažą pelną lėmė tai, kad importuotojui buvo neįmanoma įsigyti valino iš jokio kito Kinijos eksportuojančio gamintojo, kuris produktą pardavė mažesnėmis kainomis, kas savo ruožtu būtų leidę jam perparduodant gauti didesnį pelną, taip pat bendra nepalanki padėtis rinkoje, kurioje dominuoja didelės apimties pigus importas dempingo kaina, konkuruojantis su importuotojų pardavimu. Todėl Komisija nustatė, kad šio importuotojo per TL gauto pelno dydžio negalima laikyti tipišku pelnu, kurį gautų nepriklausomas importuotojas, nesusijęs su eksportuojančiais gamintojais ir todėl galintis produktą pirkti iš visų tiekėjų. Iš tiesų, kaip pažymėta pirmiau ir kaip pripažino bendrovė, jos pelnas per TL buvo ypač mažas dėl išskirtinių teisių susitarimo ir staigaus pigaus importo iš kitų Kinijos gamintojų mažėjančiomis kainomis apimties padidėjimo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad toks pelnas negali būti laikomas pagrįstu pelnu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje. Kita vertus, dėl laikinojo reglamento 265 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių pirminiame šio tyrimo etape naudotas pelno dydis yra tipiškas tokios veiklos pelno dydis. Todėl CJS tvirtinimas buvo atmestas ir Komisija rėmėsi 6,89 % pelnu, kuris buvo laikomas pagrįstu lizino tyrime (32) ir ankstesniame polivinilo alkoholių tyrime (33).

(134)

Po galutinio faktų atskleidimo CJS pakartojo tvirtinimą, kad apskaičiuodama eksporto kainą Komisija turėjo atsižvelgti ne tik į kreditinio dokumento vertę, bet ir į atitinkamą kiekį pagal sandorius, apie kuriuos pranešta. CJS nesutiko su Komisijos teiginiu, kad trūkstamas kiekis iš tiesų buvo išvežtas iš CJE gamyklos, ir nurodė, kad trūksta šią išvadą pagrindžiančių įrodymų.

(135)

Komisija priminė abu per patikrinimą vietoje gautus įrodymus, patvirtinančius jos išvadą, kad trūkstamas kiekis buvo išvežtas iš CJE patalpų. Pirma, iš pristatymo dokumento, pateikto Patikrinimo įrodymo Nr. 14 7 puslapyje, matyti, kad į sunkvežimį pakrauto valino svoris apėmė aptariamą kiekis. Antra, iš kreditinio dokumento buvo matyti, kad jis buvo išduotas tik dėl trūkstamo kiekio vertės, atitinkamai nekoreguojant kiekio. Todėl Komisija padarė išvadą, kad valinas iš tiesų buvo išvežtas iš CJE gamyklos, neatsižvelgiant į tai, ar jį gavo pirkėjas, ar ne. Kadangi pati CJE po to, kai jos pirkėjas atkreipė dėmesį į neatitikimą, nemanė, kad tikslinga koreguoti jos turimų valino atsargų kiekį, negalima reikalauti, kad Komisija atliktų koregavimą, kurio pirmiausia neatliko pati bendrovė. Taigi, Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(136)

Po galutinio faktų atskleidimo CJS tvirtino, kad Komisija eksporto kainai apskaičiuoti turėtų naudoti ne pasenusį pelno dydį, naudotą per PVA tyrimą, o veikiau [1–5] % pelno dydį, naudotą neseniai atliktame antidempingo tyrime dėl importuojamų Kinijos, Taivano ir Tailando kilmės epoksidinių dervų (34) (toliau – epoksidinių dervų tyrimas).

(137)

Komisija pažymėjo, kad epoksidinių dervų tyrime naudotas pelno dydis buvo pagrįstas vienintelio bendradarbiaujančio nesusijusio importuotojo pelnu (35). Tas importuotojas sutiko, kad atlikdama epoksidinių dervų tyrimą Komisija naudotų jo pelną skaičiavimams atlikti, tačiau nesutiko, kad jo pelnas būtų skelbiamas, ir iš tiesų Įgyvendinimo reglamente (ES) 2025/393 buvo nurodytas [1–5] % pelno intervalas. Tuo tarpu PVA tyrime naudotas pelno dydis buvo pagrįstas trijų bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų pelnu (36). Šis vidutinis pelnas (6,89 %), kuris nebuvo laikomas konfidencialiu, buvo paskelbtas Įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/1336. Komisija negalėjo naudoti vienintelio bendradarbiaujančio nesusijusio importuotojo per atskirą tyrimą pateikto pelno dydžio, kuris nebuvo paskelbtas dėl su konkrečia bendrove susijusio konfidencialumo, kai pelno dydis, kuris nebuvo laikomas konfidencialiu, yra viešai prieinamas per kitą tyrimą. Galiausiai Komisija pažymėjo, kad CJS nepaaiškino, kodėl epoksidinių dervų tyrimo pelno dydis būtų labiau pagrįstas pelno dydis nei PVA tyrime naudotas pelno dydis, be to, kad jis buvo nustatytas per naujesnį tyrimą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(138)

Kadangi kitų pastabų dėl eksporto kainos nustatymo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 262–263 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(139)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui.

(140)

Po pirminio faktų atskleidimo CJS tvirtino, kad, priešingai, nei Komisija teigė laikinojo reglamento 270 konstatuojamojoje dalyje, platinimo išlaidos buvo įtrauktos į „Sucroal“ PBA išlaidas, todėl paprašė Komisijos jas atimti iš normaliosios vertės, kad būtų galima atlikti teisingą palyginimą remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(141)

Laikinojo reglamento 270 konstatuojamojoje dalyje Komisija siekė remtis vežimo išlaidomis, o ne platinimo išlaidomis. Tai matyti iš sakinio po teiginio, kurį nurodė CJS, kuriame Komisija nurodė „naujausią teismų praktiką dėl nepagrįstų tvirtinimų, kad PBA išlaidų sumos […] apima vežimo išlaidas“. 270 konstatuojamojoje dalyje pateiktu Komisijos teiginiu pabrėžta, kad nebuvo jokios informacijos, iš kurios būtų matyti, kad į „Sucroal“ PBA išlaidas, ypač į paskirstymo išlaidų eilutę, buvo įtrauktos visos vežimo išlaidos, kurios turėtų būti išskaičiuotos iš normaliosios vertės. Iš tiesų apskaitos kategorija „paskirstymo išlaidos“ nebūtinai atitinka fizinius frachto arba pristatymo mokesčius, mokėtus po to, kai nustatomas gamintojo kainų EXW sąlygomis lygis. Pagal bendrą apskaitos praktiką tokios išlaidos gali apimti įvairias komercines ir administracines išlaidas, įskaitant sandėliavimo, logistikos valdymo, pardavimo personalo ir rinkodaros, kurios yra PBA išlaidų EXW sąlygomis dalis ir neturėtų būti atimamos iš normaliosios vertės. Tokios PBA išlaidos, įskaitant komercines ir administracines išlaidas, iš tiesų gali būti teisėtai įtrauktos į normaliąją vertę EXW sąlygomis, jei neįrodyta, kad jos iš dalies sutampa su išlaidomis, kurios buvo išskaičiuotos iš eksporto kainos. „Sucroal“ platinimo išlaidų arba eilutės „Kitos išlaidos“ išskaidymas nebuvo viešai prieinamas, be to, CJS nepateikė jokių įrodymų, kad „Sucroal“ sąskaitose nurodytos platinimo išlaidos atitiko tik galutinės grandies frachto arba tvarkymo mokesčius, panašius į tuos, kurie buvo išskaičiuoti iš bendrovės eksporto kainos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(142)

Todėl Komisija patvirtino laikinojo reglamento 267–271 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(143)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 272 ir 273 konstatuojamosiose dalyse, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atlikti koregavimai atsižvelgiant į muitą, kitus importo mokesčius, frachtą, draudimą, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, pakavimo, kredito išlaidas, komisinius ir banko mokesčius.

(144)

Po pirminio faktų atskleidimo CJS nurodė, kad Komisija iš eksporto kainos du kartus išskaičiavo CJE patirtas pakavimo išlaidas ir banko mokesčius. CJS paprašė Komisijos užtikrinti, kad šios išlaidos būtų išskaičiuotos tik vieną kartą. Komisija nustatė, kad šis tvirtinimas yra pagrįstas, ir pakoregavo savo skaičiavimą.

(145)

Po pirminio faktų atskleidimo „Huaheng Group“ tvirtino, kad apskaičiuodama eksporto kainą Komisija tam tikras išlaidas įskaičiavo du kartus. Komisija nustatė, kad šis tvirtinimas yra pagrįstas, ir pakoregavo savo skaičiavimą.

(146)

Paskelbus laikinąjį reglamentą „Huaheng Group“ tvirtino, kad Komisija neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, kad galėtų atlikti eksporto kainos koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą atsižvelgiant į gamintojo pardavimą susijusiai bendrovei ir tada eksportą į Sąjungą, kaip nurodyta laikinojo reglamento 274 konstatuojamojoje dalyje. Visų pirma „Huaheng Group“ tvirtino, kad i) Komisija nepaaiškino, kodėl dėl uždirbamo pelno arba kodėl dėl prekybos įvairiomis prekėmis susijęs prekiautojas imtas vertinti kaip vykdantis funkcijas, panašias į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas, ir ii) kodėl toks koregavimas buvo būtinas eksporto kainoms ir normaliajai vertei palyginti.

(147)

Komisija manė, kad šis tvirtinimas yra nepagrįstas. Laikinojo reglamento 275 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad „Huaheng Group“ prekybai vykdyti naudojo savo grupės bendrovę. Išsamesnė informacija apie Komisijos vertinimą, kuriame pateikiama konfidenciali verslo informacija, „Huaheng“ pateikta konkrečiame bendrovei skirtame faktų atskleidimo dokumente. Remdamasi šiuo vertinimu Komisija padarė išvadą, kad susijęs prekiautojas „Anhui Huaheng Biotechnology Co., Ltd“ (toliau – AHB) vykdė funkcijas, panašias į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas. Todėl koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo pagrįstas.

(148)

Po pirminio faktų atskleidimo CJS tvirtino, kad nebuvo tenkinamos koregavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą dėl jos susijusio prekiautojo „CJ CheilJedang Corp.“ (toliau – CJCJ) sąlygos, ir pateikė konfidencialią informaciją apie CJCJ vykdytas operacijas šiam tvirtinimui pagrįsti.

(149)

Komisija atidžiai išnagrinėjo CJS tvirtinimus ir nustatė, kad jie yra pagrįsti. Tačiau Komisija analizavo, ar konkreti grupės struktūra, susijusi su pardavimu eksportui, buvo veiksnys, turėjęs įtakos kainų palyginamumui, kad būtų galima atlikti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą.

(150)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu CJS produktą Sąjungai pardavė per susijusį prekiautoją ir kad šis prekiautojas patyrė išlaidų ir gavo pelną, kuriuos būtų galima priskirti Sąjungos pardavimui. Kita vertus, nagrinėjamojo produkto normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, taigi į ją buvo įtraukta neiškraipyta ir pagrįsta PBA išlaidų ir pelno suma. Kaip pažymėta laikinojo reglamento 254 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad tos išlaidos ir pelnas yra pagrįsti gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu, todėl į juos negalima įtraukti susijusio prekiautojo išlaidų ir pelno.

(151)

Darytina išvada, kad tos normaliosios vertės ir tos eksporto kainos palyginimas buvo neteisingas, nes į eksporto kainą buvo įtrauktos susijusio prekiautojo išlaidos ir pelnas, o normalioji vertė buvo apskaičiuota išskaičiavus tokius elementus. Dėl to atsirado asimetrija, kuri turi įtakos normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginamumui. Todėl Komisija padarė išvadą, kad koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą buvo pagrįstas.

(152)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir siekdama užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, Komisija iš eksporto kainos išskaičiavo tas susijusio prekiautojo PBA išlaidas ir pelną, kurie nebuvo įtraukti į normaliąją vertę. Atsižvelgiant į konkrečią grupės pardavimo eksportui kanalo struktūrą, koregavimas buvo atliktas naudojant faktines PBA išlaidas, kurias patyrė CJCJ, ir, atsižvelgiant į CJCJ ir CJS ryšį ir pelno paskirstymą, dėl kurių gautas pelnas buvo mažesnis, 6,89 % nominalųjį pelną, nurodytą 133 konstatuojamojoje dalyje.

(153)

Po galutinio faktų atskleidimo CJS tvirtino, kad norėdama atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą Komisija turėjo įrodyti, kaip CJCJ dalyvavimas pardavimo eksportui sąskaitų faktūrų išrašymo procese paveikė kainų ir normaliosios vertės palyginamumą. CJS taip pat tvirtino, kad, nors Komisija pripažino, jog koregavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą taikymo sąlygos nebuvo tenkinamos, ji tą patį koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą atliko neįrodžiusi, kad CJS pirkėjai vidaus rinkoje kitokias kainas mokėjo dėl CJCJ dalyvavimo parduodant tiriamąjį produktą eksportui į Sąjungą. Konfidencialioje pateiktos informacijos versijoje CJS pateikė išsamesnės informacijos apie PBA išlaidų ir pelno koregavimą.

(154)

Neginčijama, kad CJS produktą Sąjungai parduoda per susijusį prekiautoją CJCJ. Dalį to prekiautojo PBA išlaidų galima pagrįstai priskirti nagrinėjamojo produkto pardavimui Sąjungos rinkoje. CJCJ taip pat uždirba pelno.

(155)

Sprendime dėl CCCME Bendrasis Teismas pažymėjo, kad pagal 2 straipsnio 6a dalį apskaičiuotai normaliajai vertei „iš esmės neturi įtakos veiksniai, galintys pakenkti galimybei ją palyginti, nes ji buvo nustatyta dirbtinai“ (37). Kitaip tariant, jei negalima aiškiai įrodyti, kad elementas, kurio koregavimą siekiama atlikti, buvo naudojamas normaliajai vertei apskaičiuoti, koregavimo atlikti negalima. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip pažymėta laikinojo reglamento 253 ir 267–271 konstatuojamosiose dalyse, normalioji vertė šiuo atveju buvo apskaičiuota, be kita ko, naudojant PBA išlaidas, kurios, kaip nustatyta, buvo pagrįstos gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu, darytina išvada, kad iš esmės į šias išlaidas negalėjo būti įtrauktos susijusio prekiautojo išlaidos.

(156)

Geriausias eksporto kainos ir normaliosios vertės poveikio kainų palyginamumui įrodymas – tai, kad tam tikras elementas, šiuo atveju susijusio prekiautojo PBA išlaidos, į eksporto kainą yra įtrauktas, o normaliąją vertę – ne. Kitaip tariant, įrodymas, kad eksporto kaina ir normalioji vertė yra asimetriškos. Eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginamumo sąvoka yra neatsiejamai susijusi su jų simetrijos sąvoka. Sprendime dėl Dashiqiao Sanqiang (38) Teisingumo Teismas tai paaiškino taip: „Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad iš pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies formuluočių ir struktūros matyti, kad eksporto kaina ar normalioji vertė gali būti koreguojamos tik siekiant atsižvelgti į veiksnių, kurie daro poveikį kainoms ir jų palyginimui, skirtumus. Kitaip tariant, tai reiškia, kad koregavimo tikslas yra atkurti produkto normaliosios vertės ir eksporto kainos simetriją, taigi tinkamas koregavimas atkuria normaliosios vertės ir eksporto kainos simetriją.“ (39)

(157)

Toliau Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad „kai vertinamas taikyto palyginimo metodo teisingumas, normaliosios vertės ir eksporto kainos simetrijos sąvoka yra pagrindinis kriterijus, kuris atitinka poreikį nustatyti kainų palyginamumą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 2 dalį“ (40).

(158)

Normaliosios vertės ir eksporto kainos asimetriją atliekant koregavimą pagal 2 straipsnio 10 dalies k punktą Bendrasis Teismas nagrinėjo Sprendime Sinopec. Teismas pirmiausia priminė Komisijos išvadą dėl eksporto kainos ir normaliosios vertės asimetrijos, kuri atsirado dėl to, kad negrąžintinas PVM buvo įtrauktas į eksporto kainą, o į normaliąją vertą – neįtrauktas (41), ir padarė išvadą, kad „Komisija įrodė […] ginčijamo koregavimo būtinybę“ (42). Nors Teismas nustatė, kad koregavimo pagal 2 straipsnio 10 dalies b punktą nebuvo galima atlikti ir kad Komisija atitinkamai padarė teisės klaidą, jis taip pat laikėsi nuomonės, kad „tokia klaida neturėjo lemiamos įtakos akto rengėjo vertinimui“ (43). Taip yra dėl to, kad, Teismo teigimu, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą „Komisija galėjo atlikti […] ginčijamą koregavimą, siekdama atkurti atitinkamo produkto normaliosios vertės ir eksporto kainos simetriją ir užtikrinti teisingą šių dviejų verčių palyginimą“ (44). Kitaip tariant Teismas patvirtino, kad Komisijos atlikto vertinimo, kuriuo siekta nustatyti, ar esama asimetrijos, (panašiai į vertinimą byloje, kurią nagrinėjo šis Teismas), pakako, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą būtų atliktas koregavimas.

(159)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija pažymėjo, kad koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą buvo būtinas siekiant atkurti normaliosios vertės ir eksporto kainos simetriją ir taip užtikrinti teisingą palyginimą. Iš tiesų, kaip paaiškinta 117 konstatuojamojoje dalyje, palyginimas turi būti atliekamas remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Nors normalioji vertė buvo nustatyta gamintojo kainų EXW sąlygomis lygiu, eksporto kaina, įskaitant susijusio prekiautojo PBA išlaidas ir pelną, negali būti laikoma gamintojo kainų EXW sąlygomis lygio kaina. Todėl Komisija turi atimti CJCJ patirtas išlaidas ir nominalųjį pelną, kad normaliąją vertę ir eksporto kainą galėtų palyginti tuo pačiu lygiu. Dėl CJCJ dalyvavimo, susijusio tik su pardavimu eksportui, patiriamos išlaidos ir uždirbamas pelnas, todėl į juos reikia atsižvelgti. Iš tiesų CJS negali pasinaudoti CJCJ ekonomine veikla ir dėl jos teikiamomis mokesčių lengvatomis, ir kartu tvirtina, kad tokios veiklos nebuvimas pardavimo kanale nieko nepakeistų. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(160)

Be to, CJS tvirtino, kad Komisija pažeidė lex specialis Sąjungos teisės principą, pagal kurį Sąjungos institucijos negali apeiti konkretesnės nuostatos remdamosi bendrąja nuostata. Šiuo atžvilgiu CJS tvirtino, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktas būtų bendroji nuostata, o 2 straipsnio 10 dalies i punktas – konkreti nuostata.

(161)

Komisija šį tvirtinimą atmetė, nes pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktas yra ne bendroji nuostata, palyginti su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktu, o veikiau kitas atvejis, kuomet galima atlikti koregavimus. Iš tiesų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punkte nurodyti „kiti nei a–j punktuose numatyti veiksniai“. CJS tvirtino ir Komisija sutiko, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktas šiuo atveju negali būti taikomas, nes nebuvo mokami komisiniai, apibrėžti toje nuostatoje. Užuot apėjusi konkrečią nuostatą remdamasi bendrąja nuostata, Komisija tik teisingai susiejo nuostatą su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Be to, toks požiūris atitinka Bendrojo Teismo sprendimą byloje Sinopec, apibendrintą 158 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(162)

Galiausiai, jei Komisija paliktų galioti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą, CJS tvirtino, kad toks koregavimas negali būti lygus koregavimui, atliktam pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, kadangi šie du koregavimai nėra tokie patys ir kadangi Komisija nustatė, kad koregavimo taikymo pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą sąlygos nebuvo tenkinamos. Todėl CJS paprašė Komisijos kiekybiškai įvertinti, kaip CJCJ dalyvavimas pardavimo eksportui sąskaitų faktūrų išrašymo procese paveikė kainų ir normaliosios vertės palyginamumą. Visų pirma, jei Komisija manė, kad CJCJ pelnas turėjo įtakos kainų palyginamumui, CJS tvirtino, kad toks pelnas turėtų būti ne didesnis kaip 2 % – kaip pelnas, naudotas atliekant antidempingo tyrimą dėl tam tikrų Egipto, Japonijos ir Vietnamo kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (45) (toliau – plokščių karštojo valcavimo produktų tyrimas).

(163)

Komisija pažymėjo, kad apskaičiuodama PBA išlaidų koregavimą Komisija jau neįtraukė PBA išlaidų, kurios nebuvo susijusios su tiriamojo produkto pardavimu Sąjungai, kaip nurodyta 165 konstatuojamojoje dalyje. Todėl koreguodama PBA išlaidas Komisija atsižvelgė tik į tas išlaidas, kurios buvo susijusios su CJCJ vaidmeniu ir turėjo įtakos kainų palyginamumui. Kalbant apie pelną, Komisija negalėjo remtis faktiniu CJCJ pelnu, nes tai yra susijusių subjektų pelnas, ir rėmėsi nominaliuoju pelnu, naudotu per PVA tyrimą, kaip patikimiausiu šiuo atveju turimos informacijos šaltiniu, kaip nustatyta laikinojo reglamento 265 konstatuojamojoje dalyje ir šio reglamento 133 ir 137 konstatuojamosiose dalyse. CJS neįrodė, kodėl plokščių karštojo valcavimo produktų tyrime naudotas pelnas būtų tinkamesnis, tik tiek, kad tai yra mažesnis pelnas. Be to, plokščių karštojo valcavimo produktų tyrime toks pelnas buvo nustatytas kitam ekonomikos sektoriui, t. y. plieno sektoriui, ir nėra susijęs su cheminių medžiagų sektoriumi kaip per PVA tyrimą nustatytas nominalusis pelnas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(164)

CJS taip pat pateikė tvirtinimą dėl koregavimo apskaičiavimo remiantis CJCJ PBA išlaidų išskaičiavimu iš pradžių pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, o šiuo etapu – pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą. Visų pirma šis tvirtinimas buvo susijęs su penkiais išlaidų elementais, kurie yra svarbūs nustatant CJCJ PBA išlaidas. Konfidencialioje savo pateiktos informacijos versijoje CJS išsamiau paaiškino šį tvirtinimą.

(165)

Komisija nustatė, kad šis tvirtinimas buvo iš dalies pagrįstas dėl trijų iš penkių išlaidų elementų ir atitinkamai juos išskaičiavo iš PBA išlaidų, susijusių su koregavimu. Tvirtinimas dėl likusių dviejų išlaidų elementų buvo atmestas. Išsamesnė informacija apie Komisijos vertinimą, kuriame pateikiama konfidenciali verslo informacija, CJS pateikta konkrečiame bendrovei skirtame faktų atskleidimo dokumente.

(166)

Galiausiai CJS pateikė tvirtinimą dėl koregavimo apskaičiavimo remiantis 6,89 % pagrįsto pelno išskaičiavimu iš pradžių pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, o šiuo etapu – pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą. Konfidencialioje savo pateiktos informacijos versijoje CJS išsamiau paaiškino šį tvirtinimą.

(167)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Kaip paaiškinta 149–152 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nusprendė neatmesti koregavimo atsižvelgiant į 6,89 % nominalųjį pelną, nustatytą, kaip aptarta 133 konstatuojamojoje dalyje. Išsamesnė informacija apie Komisijos vertinimą, kuriame pateikiama konfidenciali verslo informacija, CJS pateikta konkrečiame bendrovei skirtame faktų atskleidimo dokumente.

(168)

Po galutinio faktų atskleidimo „Huaheng Group“ tvirtino, kad Komisija neatsakė į po pirminio faktų atskleidimo pateiktą tvirtinimą, kad Komisija nepagrindė, kodėl reikėjo koreguoti eksporto kainą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginamumui užtikrinti. Šiuo atžvilgiu „Huaheng Group“ tvirtino, kad išlaidos, susijusios su AHB teikiamomis paslaugomis, buvo išskaičiuotos iš eksporto kainos, tačiau tų pačių paslaugų išlaidos buvo įtrauktos į normaliąją vertę ir turėjo būti išskaičiuotos. „Huaheng Group“ taip pat tvirtino, kad 141 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados, kad tam tikros PBA išlaidos iš tiesų gali būti teisėtai įtrauktos į normaliąją vertę EXW sąlygomis, jei neįrodyta, kad jos iš dalies sutampa su išlaidomis, kurios buvo išskaičiuotos iš eksporto kainos, būtų dar vienas šios asimetrijos įrodymas.

(169)

Komisija nustatė, kad eksporto kainos koregavimas buvo pagrįstas, nes 147 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad AHB funkcijos buvo panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas. Kaip paaiškinta ir laikinojo reglamento 274–276 konstatuojamosiose dalyse, AHB gavo antkainį už nagrinėjamojo produkto perpardavimą ir, kadangi nustatyta, kad bendrovė vykdė funkcijas, panašias į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas, koregavimas atsižvelgiant į komisinius buvo pagrįstas. Taip buvo todėl, kad, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 261 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Kitaip tariant, kaip paaiškinta 156 ir 157 konstatuojamosiose dalyse, tai, kad į eksporto kainą komisinių elementas įtrauktas, o į normaliąją vertę jis neįtrauktas, lėmė šių dviejų veiksnių asimetriją, kurią reikia ištaisyti, kad normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas būtų teisingas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Kalbant apie koregavimo atsižvelgiant į komisinius apskaičiavimą, kaip patvirtino Bendrasis Teismas byloje Çolakoğlu (46), Komisija, nustatydama tinkamą atliktino koregavimo sumą, gali atsižvelgti į gamintojo ir susijusio prekiautojo ryšį. Jei gamintojas ir prekiautojas yra susiję, Komisija koregavimą gali apskaičiuoti pagal analogiją taikydama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Tokiais atvejais koreguojama atsižvelgiant į komisinius, apskaičiuotus remiantis atitinkamo prekiautojo PBA išlaidomis ir nominaliuoju pelnu. Atsižvelgiant į tai, kad BHB ir AHB priklausė „Huaheng Group“ ir kad buvo nustatyta, jog jų ryšys nėra ryšys laikantis ištiestosios rankos principo, kaip patvirtina BHB ir AHB rašytinio susitarimo nuostatos, koregavimas buvo grindžiamas susijusio prekiautojo patirtomis PBA išlaidomis ir nominaliuoju pelnu. Todėl, kadangi Komisija atliko koregavimą atsižvelgdama ne į PBA išlaidas ir pelną, o į komisinius, kurie buvo apskaičiuoti remiantis PBA išlaidomis ir nominaliuoju pelnu, Komisija nemanė, kad tvirtinimas, jog koregavimas atsižvelgiant į PBA išlaidas lėmė normaliosios vertės ir eksporto kainos asimetriją, yra taikytinas. Atliekant tyrimą „Huaheng Group“ niekada netvirtino, kad į apskaičiuotą normaliąją vertę yra įtraukti komisiniai, juo labiau tokio tvirtinimo nepagrindė ir neįvertino kiekybiškai, kaip reikalaujama pagal laikinojo reglamento 269 konstatuojamojoje dalyje nurodytą teismų praktiką. Iš tiesų, kaip pažymėta 168 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo apskaičiuota neįtraukiant jokių komisinių. Bet kuriuo atveju, net jei Komisija būtų turėjusi atlikti koregavimą atsižvelgiant į PBA išlaidas ir pelną, Komisija nemanė, kad jai būtų reikėję iš PBA išlaidų išskaičiuoti išlaidas, kad būtų užtikrintas normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginamumas. Pirma, „Huaheng Group“ nepateikė jokių įrodymų, kad PBA išlaidos, naudotos komisiniams apskaičiuoti, buvo įtrauktos į normaliąją vertę. Antra, į normaliąją vertę įtrauktos PBA išlaidos buvo gamintojo faktiškai patirtos išlaidos, visų pirma „Sucroal“ Kolumbijoje patirtos išlaidos. Trečia, iš eksporto kainos išskaičiuotos PBA išlaidos buvo išlaidos, kurias AHB faktiškai patyrė vykdydama susijusio prekiautojo funkcijas. Kadangi PBA išlaidos buvo susijusios su įvairia veikla (eksportuojančio gamintojo ir susijusio prekiautojo), iš normaliosios vertės nereikėjo išskaičiuoti jokių Kolumbijos gamintojo „Sucroal“ PBA išlaidų. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(170)

Po galutinio faktų atskleidimo „Huaheng Group“ taip pat tvirtino, kad Komisija neįvykdė būtinos įrodinėjimo pareigos, kad galėtų koreguoti eksporto kainą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkte, visų pirma, kad tais atvejais, kai teisiškai atskiros bendrovės buvo vidaus pardavimo departamentai, sudarantys vieną ūkio subjektą, koregavimas negalėjo būti atliekamas.

(171)

147 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė priežastis, dėl kurių ji AHB laikė prekiautoju, kurio funkcijos panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas. Be to, Komisija nustatė, kad šios išvados pakako, kad būtų galima pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą koreguoti eksporto kainą, ir šiuo atžvilgiu papildomų įrodymų nereikėjo. Be to, „Huaheng Group“ niekada netvirtino, kad AHB ir eksportuojantis gamintojas sudarė vieną ūkio subjektą. Primintina, kad pagal teismų praktiką, kai Komisija pateikia nuoseklių įrodymų, kad su gamintoju susijęs platintojas vykdo funkcijas, panašias į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas, būtent šis platintojas arba būtent šis gamintojas turi pateikti įrodymų, kad koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą yra nepagrįstas, pavyzdžiui, įrodyti, kad jie sudaro vieną ekonominį vienetą (47).

(172)

Kadangi kitų pastabų dėl eksporto kainos koregavimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 272–276 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(173)

Kaip aprašyta 144–145 ir 164–165 konstatuojamosiose dalyse, atsižvelgdama į suinteresuotųjų šalių tvirtinimus Komisija peržiūrėjo dempingo skirtumus.

(174)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(175)

Kadangi pastabų dėl Sąjungos pramonės ir Sąjungos gamybos nustatymo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 281–283 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(176)

Kadangi pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 284–289 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(177)

Kadangi pastabų dėl importo iš nagrinėjamosios šalies negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 290–294 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(178)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 295–301 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(179)

Atsižvelgiant į pakoreguotą skaičiavimą, kaip nurodyta 195 konstatuojamojoje dalyje, kainų palyginimo rezultatas, išreikštas Sąjungos pramonės teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi, buvo peržiūrėtas ir nustatyta, kad priverstinio kainų mažinimo dėl importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungos rinką vidutinis svertinis skirtumas buvo 15,0–22,2 %.

(180)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 302–306 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(181)

Kadangi pastabų dėl gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo negauta, laikinojo reglamento 307–310 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(182)

Kadangi pastabų dėl pardavimo apimties ir rinkos dalies negauta, laikinojo reglamento 311–313 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(183)

Kadangi pastabų dėl užimtumo ir našumo negauta, laikinojo reglamento 314–316 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(184)

Kadangi pastabų dėl dempingo skirtumo dydžio ir atsigavimo nuo buvusio dempingo negauta, laikinojo reglamento 317 ir 318 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(185)

Kadangi pastabų dėl kainų ir kainoms poveikį darančių veiksnių negauta, laikinojo reglamento 319–321 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(186)

Kadangi pastabų dėl darbo sąnaudų negauta, laikinojo reglamento 322 ir 323 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(187)

Kadangi pastabų dėl atsargų negauta, laikinojo reglamento 324–326 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(188)

Kadangi pastabų dėl pelningumo, pinigų srauto, investicijų, investicijų grąžos ir pajėgumo padidinti kapitalą negauta, laikinojo reglamento 327–332 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(189)

Kadangi kitų pastabų negauta, remdamasi laikinajame reglamente atskleistais faktais Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, ir patvirtino laikinojo reglamento 333–338 konstatuojamąsias dalis.

(190)

Kadangi pastabų negauta, laikinojo reglamento 339–341 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(191)

Kadangi pastabų negauta, laikinojo reglamento 342–343 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(192)

Kadangi pastabų negauta, laikinojo reglamento 344–347 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(193)

Kadangi pastabų negauta, remdamasi laikinajame reglamente atskleistais faktais Komisija padarė išvadą, kad importas dempingo kaina iš KLR Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo ar nenutrūko. Todėl laikinojo reglamento 348–352 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(194)

Kadangi pastabų negauta, laikinojo reglamento 353–359 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(195)

Kadangi pastabų negauta, laikinojo reglamento 360 konstatuojamoji dalis patvirtinta. Tačiau Komisija pažymėjo, kad kainų palyginimui atlikti nebuvo pakoreguotos vieno eksportuojančio gamintojo kainos pagal kainų lygį Sąjungos pasienyje. Komisija atitinkamai pataisė skaičiavimą ir bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams ir visoms kitoms bendrovėms nustatė tokį galutinį žalos pašalinimo lygį:

(196)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti tokius galutinius antidempingo muitus:

(197)

Kadangi pastabų negauta, laikinojo reglamento 363–366 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(198)

Kadangi pastabų negauta, laikinojo reglamento 367–369 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(199)

Kadangi pastabų negauta, laikinojo reglamento 370–374 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(200)

Kadangi pastabų dėl Sąjungos interesų negauta, laikinojo reglamento 375 konstatuojamoji dalis patvirtinta.

(201)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(202)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinės antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(203)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant šį tyrimą. Taigi šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės tiriamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos negali būti taikomos, todėl tokiam produktui turėtų būti taikoma visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui nustatyta muito norma.

(204)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (48). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, kuria remiantis galima įrodyti, kad šis pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pasikeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(205)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visiems kitiems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės produktams taikomas antidempingo muitas.

(206)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(207)

Jeigu, visų pirma nustačius susijusias priemones, labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti vengimo tyrimą, jei tenkinamos inicijavimo sąlygos. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(208)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visam kitam Kinijos kilmės importui nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(209)

Eksportuojantys gamintojai, kurie tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą, turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos, kad jiems būtų taikoma neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta antidempingo muito norma. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jei tenkinamos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad: i) tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą; ii) nėra susijęs su eksportuojančiu gamintoju, kuris tai darė, ir iii) vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais.

(210)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos dydį, garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų laikinuoju reglamentu, sumos turėtų būti galutinai surenkamos neviršijant šiuo reglamentu nustatytų lygių.

(211)

Kaip nurodyta 1.2 skirsnyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą tiriamąjį produktą.

(212)

Tyrimo galutiniame etape buvo vertinami registruojant importą surinkti duomenys. Komisija analizavo, ar tenkinami pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies kriterijai, kad būtų galima atgaline data surinkti galutinius muitus.

(213)

Iš Komisijos analizės matyti, kad, be importo lygio, dėl kurio tiriamuoju laikotarpiu buvo padaryta žala, importas toliau reikšmingai nedidėjo, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte. Atlikdama šią analizę Komisija palygino vidutinę nagrinėjamojo produkto mėnesio importo apimtį tiriamuoju laikotarpiu, kuri siekė [1 750–2 417] MT per mėnesį, su vidutine mėnesio importo apimtimi per laikotarpį nuo mėnesio, einančio po šio tyrimo inicijavimo, iki paskutinio viso mėnesio prieš laikinųjų priemonių nustatymą (1 455 MT per mėnesį). Be to, lyginant vidutinę nagrinėjamojo produkto mėnesio importo apimtį tiriamuoju laikotarpiu su vidutine mėnesio importo apimtimi per laikotarpį nuo mėnesio, einančio po šio tyrimo inicijavimo, iki mėnesio, kurį buvo nustatytos laikinosios priemonės, imtinai, (1 320 MT per mėnesį), padidėjimo nenustatyta.

(214)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje nurodytos galutinio antidempingo muito taikymo atgaline data sąlygos nebuvo tenkinamos.

(215)

Atsakydamas į galutinį faktų atskleidimą skundo pateikėjas nesutiko su Komisijos vertinimu ir tvirtino, kad, remiantis skunde ir klausimyno atsakymuose pateiktais specializuotų rinkos tyrimų duomenimis, kuriuos Komisija per tyrimą taip pat naudojo nagrinėjamojo produkto importo apimčiai nustatyti, muitų surinkimo atgaline data sąlygos buvo tenkinamos. Remdamasis šiais duomenimis skundo pateikėjas teigė, kad nagrinėjamojo produkto importas per mėnesį po TL labai padidėjo. Konkrečiai, skundo pateikėjas tvirtino, kad 2024 m. kas mėnesį vidutiniškai buvo siunčiama nuo 1 iki 2,5 tonos valino, o 2025 m. vasario mėn. šis kiekis padidėjo šešis kartus, ir kad 2025 m. vasario ir kovo mėn. į Sąjungą buvo siunčiamas labai didelis kiekis, kuris rodo, kad atsargos buvo kaupiamos. Šis Kinijos eksporto į Sąjungą antplūdis po TL rodo, kad muitų surinkimo atgaline data sąlygos buvo tenkinamos, todėl skundo pateikėjas paprašė, kad Komisija nustatytų muitus atgaline data.

(216)

Nustatydama importo apimtį Komisija pakoregavo skundo pateikėjo pateiktus specializuotų rinkos tyrimų duomenis, kaip aprašyta laikinojo reglamento 287 ir 290 konstatuojamosiose dalyse, pagal sutikrintus bendradarbiaujančių eksportuotojų pateiktus ir vietoje patikrintus duomenis. Be to, nuo tyrimo inicijavimo nagrinėjamajam produktui buvo nustatytas atskiras TARIC kodas, todėl Komisija galėjo visiškai remtis valstybių narių pateiktais importo statistiniais duomenimis. Komisija nerado priežasčių, dėl kurių šiuos duomenis reikėtų atmesti, todėl palygino valstybių narių nurodytą vidutinį mėnesio importą su nustatytu vidutiniu mėnesio importu per TL, kaip nustatyta laikinojo reglamento 4.3 skirsnyje. Todėl Komisija nemano, kad skundo pateikėjo tvirtinimas būtų pagrįstas, ir patvirtino savo išvadą, kad pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje nustatytos galutinio antidempingo muito surinkimo atgaline data sąlygos nebuvo tenkinamos.

(217)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (49) 109 straipsnį, jeigu suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(218)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,