(1)

2024 m. gruodžio 19 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Korėjos Respublikos (toliau – KR arba Korėja) ir Taivano (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės akrilnitrilbutadienstireninių dervų. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2024 m. lapkričio 4 d. bendrovių „INEOS Styrolution Switzerland SA“, „Versalis SpA“ ir „Trinseo Europe GmbH“ (toliau – skundo pateikėjai) pateiktą skundą. Skundą pateikė akrilnitrilbutadienstireninių dervų Sąjungos pramonė, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/412 (3) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

(4)

Pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį, 2025 m. liepos 18 d. Komisija šalims pateikė siūlomų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie dempingo skirtumų ir skirtumų, tinkamų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, skaičiavimą. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl skaičiavimų tikslumo. Bendrovė „Chimei Corporation“ atkreipė dėmesį į akivaizdžius atskleistų duomenų rinkinių sąnaudų duomenų neatitikimus – šis klausimas tapo nebeaktualus perskaičiavus šalies dempingo skirtumą galutinio faktų atskleidimo etape. Bendrovės „LG Chem, Ltd“ ir „Lotte Chemical Corporation“ pateikė pastabų dėl dempingo skirtumui apskaičiuoti naudotos metodikos, ir šios pastabos buvo pakartotos pirminio faktų atskleidimo dokumente. Kadangi šios pastabos nebuvo tiesiogiai susijusios su skaičiavimo tikslumu, jos nebuvo aptartos pirminiame etape ir yra išsamiau aprašytos tolesnėse 44–108 konstatuojamosiose dalyse.

(5)

2025 m. rugpjūčio 18 d. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/1739 (4) (toliau – laikinasis reglamentas) importuojamoms Korėjos ir Taivano kilmės akrilnitrilbutadienstireninėms dervoms (toliau – ABS) nustatė laikinuosius antidempingo muitus.

(6)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas, (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys per laikinojo reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą raštu pateikė pastabas dėl negalutinių išvadų. Tai buvo:

(7)

Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Buvo surengti bendrovių „LG Chem“, „Lotte“, „Chimei Corporation“, „Formosa Chemicals & Fibre Corporation“, „Ineos“, „Trinseo“ ir koalicijos klausymai. Nė viena šalis neprašė būti išklausyta dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(8)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Priimdama galutines išvadas Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, patikslino savo negalutines išvadas.

(9)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamoms Korėjos ir Taivano kilmės ABS (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti pastabų dėl šio galutinio faktų atskleidimo.

(10)

Visi keturi atrinkti eksportuojantys gamintojai, Sąjungos pramonė, du bendradarbiaujantys nesusiję importuotojai („Biesterfeld“ ir „Interpolimeri“), vienas naudotojas (LEGO) ir Atviros ir konkurencingos ES ABS rinkos koalicija pateikė pastabų dėl galutinio faktų atskleidimo. Jų pastabos ir tvirtinimai nagrinėjami atitinkamose šio reglamento dalyse.

(11)

Šalims, kurios to prašė, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Surengti bendrovių „LG Chem“, „Lotte“, Sąjungos pramonės, LEGO ir koalicijos klausymai.

(12)

Kaip išsamiai aprašyta atitinkamose šio reglamento dalyse, Komisija sutiko su kai kuriomis pastabomis ir tvirtinimais, kuriuos šalys pateikė po faktų atskleidimo. Todėl Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie peržiūrėtus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinius antidempingo muitus (toliau – papildomas galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl papildomo galutinio faktų atskleidimo pateikti.

(13)

Pastabų dėl papildomo galutinio faktų atskleidimo pateikė „LG Chem“, „Lotte“, Sąjungos pramonė, „Biesterfeld“ ir „Interpolimeri“. Tos pastabos ir tvirtinimai nagrinėjami atitinkamose šio reglamento dalyse.

(14)

Kadangi pastabų dėl inicijavimo negauta, laikinojo reglamento 6–16 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(15)

Kadangi pastabų dėl atrankos negauta, laikinojo reglamento 17–27 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(16)

Kaip minėta laikinojo reglamento 28 konstatuojamojoje dalyje, Komisija gavo vieno neatrinkto Korėjos eksportuojančio gamintojo („NEOS Styrolution Korea Ltd.“) prašymą atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Tačiau dėl bylos sudėtingumo ir su tyrimu susijusio darbo krūvio Komisija laikėsi nuomonės, kad bet koks individualus nagrinėjimas pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį laiku užbaigti, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalyje. Todėl „INEOS Styrolution Korea Ltd.“ pateiktas prašymas atlikti individualų nagrinėjimą buvo atmestas.

(17)

Po pirminio faktų atskleidimo „Lotte“ ir Korėjos Vyriausybė pakartojo savo pastabas dėl išskirtinio 2020 ir 2021 m. pobūdžio, susijusio su išvadomis dėl žalos. LEGO teigė, kad jei Komisija būtų laikiusius savo praktikos nagrinėjamąjį laikotarpį apriboti iki tiriamojo laikotarpio ir trejų ankstesnių metų, ji nebūtų nustačiusi priežastinio ryšio tarp importo iš Taivano ir Sąjungos pramonei padarytos žalos.

(18)

Kadangi šios pastabos daugiausia buvo susijusios su preliminariomis išvadomis dėl žalos ir priežastinio ryšio, jos nagrinėjamos atitinkamai šio reglamento 4 skirsnyje (147 ir 148 konstatuojamosiose dalyse) ir 5 skirsnyje (152–155 konstatuojamosiose dalyse).

(19)

Negavus kitų pastabų dėl tiriamojo laikotarpio ir nagrinėjamojo laikotarpio, laikinojo reglamento 6–16 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(20)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“, kuriai pritarė Korėjos Vyriausybė, priminė, kad laikinajame reglamente Komisija patvirtino, jog sausi milteliai, t. y. pusgaminis, kurio sudėtyje yra visi trys pagrindiniai monomerai, tačiau kuriuose yra didelis butadieno kiekis, – nebuvo įtraukti į šio tyrimo aprėptį. Bendrovė tvirtino, kad nenurodžius to nagrinėjamojo produkto apibrėžtyje, priemonės gali būti netyčia taikomos ir importuojamiems sausiems milteliams.

(21)

Komisija laikosi nuomonės, kad sausi milteliai neturėtų būti klasifikuojami priskiriant KN kodą 3903 30 00 , todėl bendrovės nurodyta rizika neturėtų būti reali.

(22)

Po pirminio faktų atskleidimo „Lotte“, kuriai pritarė Korėjos Vyriausybė, tvirtino, kad nustatydama dempingą Komisija klaidingai įtraukė produktus, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 50 % ABS, nors nurodytas KN kodas buvo susijęs tik su produktais, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 95 % ABS. Siekdama įrodyti, kad produktai, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 50 %, bet mažiau kaip 95 % ABS, turėtų būti klasifikuojami priskiriant SS kodą 3903 90 („Kiti“), „Lotte“ pateikė 2017 m. Korėjos muitinės priimtą sprendimą dėl produkto, kurio sudėtyje yra [50–70] % ABS, muitinio klasifikavimo.

(23)

Komisija priminė, kad šio tyrimo aprėptis nustatoma pagal tiriamojo produkto apibrėžtį. Pranešimo apie inicijavimą 2 skirsnyje pateikta produkto apibrėžtis buvo susijusi tik su ABS ir produktais, kuriuose ABS yra daugiau kaip 50 %. Apie šiuos produktus tinkamai pranešė eksportuojantys gamintojai ir Sąjungos pramonė, ir Komisija juos ištyrė.

(24)

Komisija taip pat pažymėjo, kad „Lotte“ ir Korėjos Vyriausybės pastaba, kad pranešime apie inicijavimą ir laikinajame reglamente nurodytas KN kodas taikomas tik produktams, kuriuose ABS kiekis yra didesnis nei 95 %, yra neteisinga. Nėra jokių techninių ar teisinių priežasčių to KN kodo netaikyti mišiniams, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 50 % ABS ir mažiau kaip 95 % ABS. Tokie produktai negali būti klasifikuojami tik pagal Kombinuotosios nomenklatūros 39 skirsnio 1 pastabą (5), nes jie yra ne atskiri produktai, o sumaišyti su kitu polimeru. Todėl, siekiant klasifikuoti ABS, sumaišytas su kitu polimeru, taip pat turi būti taikoma 39 skirsnio 4 pastaba, atsižvelgiant į tai, kurio polimero masė dominuoja mišinyje. Todėl produktai, kuriuose ABS sudaro daugiau kaip 50 %, turėtų būti klasifikuojami priskiriant KN kodą 3903 30 00 , nes tokiame mišinyje dominuoja ABS. Produktas neturėtų būti klasifikuojamas priskiriant KN kodą 3903 90 00 , nes šiai subpozicijai priskiriami ABS mišiniai su tam tikrais kitais stirenų šeimos polimerais, jeigu mišinyje dominuoja šie kiti polimerai.

(25)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Lotte“, kuriai pritarė Korėjos Vyriausybė, tvirtino, kad produktai, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 50 %, bet mažiau kaip 95 % ABS, turėtų būti klasifikuojami priskiriant SS kodą 3903 90 , o ne SS kodą 3903 30 . Bendrovė teigė, kad Komisija, remdamasi 39 skirsnio 4 pastaba, neįtraukė pastabų dėl 39 skirsnio subpozicijos. Siekdama pagrįsti savo nuomonę, kad produktai, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 50 %, bet mažiau kaip 95 % ABS, turėtų būti klasifikuojami priskiriant SS kodą 3903 90 , bendrovė pateikė vidaus sprendimą dėl klasifikavimo, Korėjos ir JAV muitinių sprendimus dėl klasifikavimo ir Pasaulio muitinių organizacijos išduotus klasifikavimo dokumentus (Bendrosios Suderintos sistemos aiškinimo taisyklės, 39 skirsnio paaiškinimas).

(26)

Komisija pažymėjo, kad norint teisingai klasifikuoti ABS ir kitų polimerų mišinius, būtina nepainioti a) atskirai vertinamo ABS kopolimero grandinės struktūros, kuri mišinyje nesudaro viso produkto, ir b) ABS ir kitų polimerų, pvz., polikarbonato (toliau – PC), mišinio, kuris sudaro visą produktą. Hipotetinis ABS ir PC (ABS / PC) mišinys negali būti klasifikuojamas atskirai pagal 39 skirsnio 1 pastabą, nes ABS nėra atskiras produktas, o maišomos su kitu polimeru. Taigi, remiantis pirmiau pateiktu pavyzdžiu, klasifikuotinas produktas yra ABS / PC mišinys.

(27)

Siekiant klasifikuoti ABS / PC mišinį turi būti taikoma 39 skirsnio 4 pastaba, atsižvelgiant į tai, kuris polimeras dominuoja mišinyje pagal masę.

(28)

Šioje pastaboje nurodyta: „Žodis „kopolimerai“ apima visus polimerus, kurių sudėtyje nėra nė vieno monomero, kurio grandis sudaro ne mažiau kaip 95 % viso polimero masės. Jeigu kontekste nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje kopolimerai (įskaitant kopolikondensacijos produktus, adityviosios kopolimerizacijos produktus, blokinius kopolimerus ir skiepytuosius kopolimerus) ir polimerų mišiniai turi būti priskiriami tai pozicijai, kuriai priskiriami komonomero, masės požiūriu dominuojančio lyginant su bet kuriuo kitu komonomeru, polimerai. Taikant šią pastabą, vyraujančių pagal masę komonomerų grandys, sudarančios polimerus, priskiriamus tai pačiai pozicijai, turi būti laikomos viena komonomero grandimi. Jeigu nei viena komonomero grandis nedominuoja, kopolimerai arba polimerų mišiniai priklausomai nuo konkretaus atvejo turi būti priskiriami pozicijai, kuri lygiaverčių pozicijų numeracijos požiūriu yra paskutinė“ (pažymėta papildomai).

(29)

Kadangi ABS dominuoja pavyzdyje nurodytame mišinyje (ABS / PC), šis mišinys turi būti klasifikuojamas priskiriant SS kodą 3903 30 .

(30)

Šiuo atžvilgiu taip pat reikia pažymėti, kad 39 skirsnio 1 subpozicijos pastaboje aiškiai nurodyta, kad SS kodas 3903 90 turėtų būti naudojamas: [ch]emiškai modifikuoti polimerai turi būti priskiriami subpozicijai, pavadintai „Kiti“, jeigu chemiškai modifikuoti polimerai tiksliau nenurodyti kitoje subpozicijoje“ (pažymėta papildomai). ABS mišinio su kitu polimeru atveju tinkamas tarifinis klasifikavimas negali būti nustatomas atsižvelgiant tik į 39 skirsnio 1 subpozicijos pastaboje nustatytą taisyklę ir neatsižvelgiant į 39 skirsnio 4 pastabą. Kadangi mišinys, kuriame dominuoja ABS, priskiriamas SS kodui 3903 30 , remiantis 39 skirsnio 4 pastaba, 39 skirsnio 1 subpozicijos pastaboje nustatyta taisyklė tampa nebeaktuali kalbant apie ABS mišinį su kitu polimeru.

(31)

Todėl Komisija atmetė 25 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus „Lotte“ ir Korėjos Vyriausybės tvirtinimus.

(32)

Po pirminio faktų atskleidimo „Chimei“ ir LEGO pakartojo savo prašymą neįtraukti subalansuotos masės ABS (6). „Chimei“ savo tvirtinimuose daugiausia dėmesio skyrė ABS, gaminamoms naudojant biologines žaliavas. Bendrovė teigė, kad subalansuotos masės ABS yra unikalus tvarus gaminys, kurio negalima pakeisti bendro pobūdžio ABS, kad šio gaminio anglies pėdsakas yra gerokai mažesnis, palyginti su bendro pobūdžio ABS, kurios gaunamos iš iškastinio kuro, kad jis sertifikuojamas naudojant ISCC PLUS platformą (7) ir kad jo pasiūla yra ribota. LEGO pateikė prašymą neįtraukti tik ABS, kurių subalansuotos masės (tvari) dalis yra didesnė nei 50 %, nes tik keli naudotojai įsipareigoja pirkti tvarius gaminius, todėl tai yra atskiras rinkos segmentas, nekonkuruojantis su bendro pobūdžio (iškastinių žaliavų kilmės) ABS dėl daug didesnės šio gaminio kainos ir akivaizdžios su tvarumu susijusios naudos. Kita vertus, bendrovė LEGO pakartojo, kad jei subalansuotos masės ABS būtų įtrauktos į produkto apibrėžtąją sritį, Komisija turėtų rinkti muitus tik nuo vertės, išskyrus vadinamąją žaliąją priemoką (kainos priedą, atspindintį tvarių žaliavų naudojimą), arba nustatyti konkrečius muitus. Galiausiai LEGO paprašė Komisijos atskleisti, kaip buvo atsižvelgta į masės balanso turinį, siekiant palyginti normaliąją vertę su eksporto kaina ir žalos skirtumo skaičiavimais.

(33)

Dėl galimybių Sąjungos rinkoje įsigyti subalansuotos masės ABS Komisija nustatė, kad jos taip pat gaminamos Sąjungoje, daugiausia iš žaliavų, gaunamų chemiškai arba mechaniškai perdirbus žiedinį produktą. Komisija taip pat nustatė, kad Sąjungos gamintojai siūlo tiekimui daug subalansuotos masės ABS, t. y. nustačius priemones jų pasiūlos netrūks. Iš tiesų Sąjungos pramonė tiekia LEGO nemažai subalansuotos masės ABS.

(34)

Dėl prašymo taikyti antidempingo muitą atsižvelgiant tik į vertę be žaliosios priemokos Komisija pažymėjo, kad LEGO neskelbia su tiekėjais sutartų kainų ir kainų formulių. Žaliosios priemokos vertės negalima nustatyti nei iš viešai prieinamų šaltinių, nei iš dokumentų, naudojamų muitinio įforminimo procese. Todėl iš vertės, nuo kurios renkami antidempingo muitai, žaliosios priemokos išskaičiuoti neįmanoma. Be to, kaip minėta laikinojo reglamento 234 konstatuojamojoje dalyje, ABS sudaro mažiau kaip 4 % visų LEGO sąnaudų gaminant galutinį produktą, o bendrovė nuolat gavo daugiau nei 20 % dydžio pelną. Todėl Komisija nenustatė jokių įtikinamų priežasčių, susijusių su Sąjungos interesais, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo praktikos nustatyti antidempingo priemones kaip ad valorem muitą.

(35)

Galiausiai perdirbtų arba biologinių žaliavų poveikis ABS sąnaudoms ar kainai atsispindėjo produkto rūšių apibrėžtyje, naudojamoje normaliajai vertei ir eksporto kainai palyginti, taip pat priverstiniam kainų mažinimui ir priverstiniam pardavimui mažesnėmis kainomis nustatyti. Nors šių rūšių produktų apibrėžtyje nebuvo atsižvelgta į subalansuotos masės produktų kiekį, į jį buvo atsižvelgta siekiant teisingai palyginti ABS rūšis, kurių subalansuotos masės dalis yra didesnė nei vidutinė, ir atitinkamai pakoreguoti kainas.

(36)

Todėl prašymai netaikyti priemonių ir tvirtinimai dėl subalansuotos masės ABS buvo atmesti.

(37)

Po galutinio faktų atskleidimo LEGO pakartojo, kad antidempingo muitas neturėtų būti taikomas importuojamoms subalansuotos masės ABS. Bendrovė dar kartą pasiūlė taikyti metodiką, pagal kurią muitinė galėtų nustatyti antidempingo muito vertę, jei subalansuotos masės dalis nebūtų įtraukiama. Kad būtų įmanoma neįtraukti subalansuotos masės dalies, bendrovė pasiūlė, kada ateityje ji galėtų reikalauti, kad jos tiekėjas (-ai) išrašytų sąskaitas faktūras, kuriose būtų atskirai nurodoma žalioji priemoka ir likusi importo kaina.

(38)

Atsižvelgdama į tai, kad subalansuotos masės ABS aiškiai patenka į laikinojo reglamento 39 konstatuojamojoje dalyje pateiktą nagrinėjamojo produkto apibrėžtį, Komisija pažymėjo, kad subalansuotos masės dalies neįtraukimas į antidempingo muito taikymo sritį visų pirma turi būti pagrįstas Sąjungos interesais. Tokios praktikos įvykdomumas būtų svarstomas tik tuomet, jei būtų priežasčių neįtraukti minėtos dalies remiantis Sąjungos interesais. Šiuo atžvilgiu Komisija priminė laikinojo reglamento 234 ir 235 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. Iš tiesų, tiriamuoju laikotarpiu LEGO iš Korėjos ir Taivano importuojamoms ABS nustačius 10 % antidempingo muitą, bendrovės pelnas sumažėtų tik skaičiumi po kablelio.

(39)

Todėl Komisija patvirtino, kad atmetė LEGO prašymą taikyti antidempingo muitą tik netvarios kilmės ABS daliai.

(40)

Po pirminio faktų atskleidimo „Chimei“ pakartojo savo prašymą neįtraukti antipireninių ABS. Bendrovė tvirtino, kad antipireninių ABS pagrindinės savybės skiriasi nuo bendrosios paskirties ABS. „Lotte“ pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo taip pat teigė, kad priemonių nustatymas antipireninėms ABS turėtų neigiamą poveikį tiekimui Sąjungoje, nes antipireninių ABS Sąjungoje gaminama nedaug. Tačiau „Lotte“ aiškiai nepaprašė į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti antipireninių ABS.

(41)

„Chimei“ nepateikė jokio tinkamo savo tvirtinimų pagrindimo. Savaime suprantama, kad, palyginti su bendrosios paskirties ABS, antipireninių ABS savybės yra kitokios. Tačiau antipireninės ABS taip pat gaminamos Sąjungoje. Pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės „Chimei“ ir kitų eksportuojančių gamintojų į Sąjungą eksportuojamų antipireninių ABS savybės yra panašios į Sąjungos pramonės gaminamų ir parduodamų antipireninių ABS savybes.

(42)

Jeigu antipireninių ABS paklausa Sąjungoje toliau didės, Sąjungos gamintojai gali padidinti šios rūšies produktų gamybą. Be to, šiuo metu taikomų muitų dydis netrukdo antipireninių ABS naudotojams toliau jas pirkti iš nagrinėjamųjų šalių.

(43)

Todėl Komisija patvirtino, kad šis prašymas neįtraukti šių produktų atmetamas.

(44)

Pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo Sąjungos pramonė nurodė, kad atrinktiems Korėjos eksportuojantiems gamintojams nustatyti žalos skirtumai buvo gerokai didesni už atitinkamus dempingo skirtumus, ir laikėsi nuomonės, kad šis skirtumas bent iš dalies buvo susijęs su metodika, kurią Komisija taikė normaliajai vertei apskaičiuoti. Konkrečiau, Sąjungos pramonė tvirtino, kad:

(45)

Sąjungos pramonė paprašė išsamiau atskleisti metodiką, naudotą normaliajai vertei apskaičiuoti, kad galėtų toliau pagrįsti savo tvirtinimus.

(46)

Komisija laikėsi nuomonės, kad negalima daryti kokių nors prielaidų dėl didelio skirtumo tarp atrinktų Korėjos gamintojų žalos skirtumų ir dempingo skirtumų, nes pagal pagrindinį reglamentą jie nustatomi taikant skirtingas metodikas.

(47)

Be to, Komisija priminė, kad jos išvados dėl abiejų atrinktų eksportuojančių gamintojų buvo pagrįstos vietoje patikrintais duomenimis.

(48)

Kalbant konkrečiai apie a punktą, Komisija laikėsi nuomonės, kad tai, jog LG naftos chemijos sektorius per TL veikė šiek tiek nepelningai, nereiškia, kad didžioji dalis atrinktų Korėjos gamintojų ABS produktų pardavimo vidaus rinkoje nebuvo pelninga arba kad tokia išvada net nebuvo tikėtina.

(49)

Dėl b punkto Komisija pažymėjo, kad Sąjungos pramonė nepaaiškino, kaip pagal PKN struktūrą „kai kuriems Korėjos ABS produktams galėtų būti pernelyg dideliu mastu priskiriamos tam tikros savybės“, kokios būtų tos savybės, kaip jos būtų turėjusios įtakos jų normaliajai vertei ir kodėl nebūtų tikslinga į jas atsižvelgti.

(50)

Dėl c punkto Komisija pažymėjo, kad Sąjungos pramonė nepateikė jokių įrodymų savo tvirtinimams dėl galimos konkrečios padėties rinkoje pagrįsti, be kita ko, tvirtinimams dėl numanomų pagrindinių priežasčių.

(51)

Apskritai Komisija laikėsi nuomonės, kad argumentai, kuriais Sąjungos pramonė rėmėsi siekdama sukelti abejonių dėl normaliosios vertės apskaičiavimo, nebuvo paremti byloje nustatytais faktais arba buvo nepagrįsti, todėl jie buvo atmesti.

(52)

Dėl prašymo atskleisti daugiau informacijos apie atitinkamą metodiką Komisija pažymėjo, kad pati metodika buvo visiškai atskleista. Tačiau duomenys, kuriems taikyta minėta metodika, t. y. duomenys apie atrinktų Korėjos eksportuojančių gamintojų pardavimą ir sąnaudas, buvo visiškai konfidencialūs, todėl jų nebuvo galima atskleisti kitoms šalims. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(53)

Pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo „Lotte“ tvirtino, kad Komisija apskaičiuodama normaliąją vertę padarė klaidų, ir prašė atlikti pakeitimų. Konkrečiai „Lotte“ tvirtino, kad:

(54)

Komisija atmetė tvirtinimą dėl a punkto. Komisija nenustatė jokio pagrindo peržiūrėti PBA išlaidų apskaičiavimo metodiką, kurią taikant nebuvo įtrauktos vežimo išlaidos. Daugiau informacijos apie koregavimus pateikta specialiame „Lotte“ faktų atskleidimo dokumente.

(55)

Dėl b punkto Komisija atmetė tvirtinimą, kad nustatant PBA išlaidas reikėtų atsižvelgti į minėtus dividendus, nes „Lotte“ neįrodė, kad jie buvo susiję su tiriamojo produkto gamyba ir pardavimu. Tačiau dėl panašių priežasčių Komisija nusprendė, kad kito elemento, įskaitant bendrovės nurodytąjį, nereikėtų įtraukti, ir atitinkamai patikslino PBA išlaidų skaičiavimą. Daugiau informacijos apie koregavimus pateikta specialiame „Lotte“ faktų atskleidimo dokumente.

(56)

Po galutinio faktų atskleidimo „Lotte“ tvirtino, kad Komisija į PBA išlaidas neteisingai neįtraukė kai kurių elementų. Komisija iš dalies sutiko su tais tvirtinimais ir atitinkamai patikslino PBA išlaidų apskaičiavimą. Dėl kitų elementų, kurių Komisija neįtraukė, bendrovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad šios sąnaudos turėtų būti susijusios su nagrinėjamojo produkto pardavimu vidaus rinkoje, todėl Komisija likusioje dalyje pateiktus tvirtinimus atmetė. Dėl konfidencialaus šių išlaidų pobūdžio daugiau informacijos pateikta specialiame papildomame „Lotte“ faktų atskleidimo dokumente.

(57)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo „Lotte“ nurodė, kad PBA išlaidų skaičiavime buvo padaryta klaida, kuri turėjo įtakos jai nustatytam dempingo skirtumui. Komisija pripažino, kad dėl korektūros klaidos nebuvo neįtrauktos tam tikros PBA išlaidos, ir pakoregavo „Lotte“ dempingo skirtumo skaičiavimą. Pakoreguoti skirtumai buvo pateikti pranešime dėl bylos.

(58)

Pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo LG tvirtino, kad apskaičiuodama eksporto kainas Komisija padarė klaidų. Konkrečiai bendrovė LG tvirtino, kad Komisija pervertino nesusijusių importuotojų pelną, kuriuo remtasi apskaičiuojant eksporto kainą. Bendrovė LG laikėsi nuomonės, kad [9–12 %] dydžio pelnas atrodo pernelyg didelis, palyginti su vidutiniu pelnu, kurį prekiautojai gauna ABS rinkoje, o kaina, kuri būtų taikoma gaunant tokį pelną, neatspindi faktinių rinkos sąlygų. Korėjos Vyriausybė taip pat išreiškė šį susirūpinimą savo pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo.

(59)

Komisija pirmiausia pažymėjo, kad „LG Chem“ ir Korėjos Vyriausybė nepagrindė savo tvirtinimo, kad pirminio faktų atskleidimo dokumente nustatytas nesusijusio importuotojo pelnas neatspindėjo pramonės vidurkio. Šalys taip pat nepateikė jokių alternatyvių duomenų, kurie galėtų būti naudojami tokio pelno dydžiui nustatyti. Antra, Komisijos naudotas nesusijusio importuotojo pelnas buvo nustatytas kaip dviejų nesusijusių importuotojų, pateikusių prasmingus atsakymus į atitinkamą klausimyną, pelno svertinis vidurkis. Todėl Komisija atmetė šį „LG Chem“ ir Korėjos Vyriausybės tvirtinimą.

(60)

Po galutinio faktų atskleidimo du nesusiję importuotojai („Biesterfeld“ ir „Interpolimeri“) ir „LG Chem“ tvirtino, kad Komisija naudojo nesusijusio importuotojo pelną, kuris viršijo pramonės vidurkį ir buvo grindžiamas neteisingu bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų pateiktų duomenų aiškinimu. Savo tvirtinimui pagrįsti „LG Chem“ nurodė nekonfidencialią importuotojų klausimyno atsakymų versiją. „Biesterfeld“ teigė, kad tiriamuoju laikotarpiu šios bendrovės grynasis pelno dydis siekė tik 2–5 %. Bendrovė pakartojo, kad klausimyno atsakymuose nurodytas pelnas buvo bendrasis pelno dydis, o siekdama nustatyti grynąjį pelną Komisija turėjo atsižvelgti į kitoje klausimyno dalyje pateiktą informaciją. „Interpolimeri“ priminė, kad jo faktinis pelno dydis buvo tik 1,5–4 %.

(61)

Be to, bendrovė „LG Chem“ nurodė neseniai atliktą Indonezijos kilmės riebalų rūgščių importo tyrimą (8), per kurį Komisija naudojo ankstesnio tyrimo, susijusio su chemijos pramonės produktu, pelną, t. y. atliekant antidempingo tyrimą dėl tam tikrų importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės polivinilo alkoholių (9) (toliau – PVA) nustatytą 6,89 % pelną.

(62)

Komisija paaiškino, kad rėmėsi bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų nurodytu arba remiantis pateikta informacija apskaičiuotu pelnu neatskaičius mokesčių. Tačiau abu importuotojai toliau ginčijo Komisijos nustatytą vidutinį svertinį pelno dydį. Visų pirma importuotojas, kuris pranešė apie bendrąjį pelną, toliau abejojo, ar Komisija iš nurodyto bendrojo pelno dydžio atėmė visas atitinkamas importo išlaidas ir išlaidas po importo. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad bendrovė klausimyno atsakymuose pateikė prieštaringą informaciją. Bendrovė tvirtino, kad į pirkimo kainas jau buvo įtrauktos tam tikros importo sąnaudos ir importo muitai. Tačiau ji taip pat tvirtino, kad visos nurodytos importo išlaidos ir išlaidos po importo turėjo būti išskaičiuotos iš bendrojo pelno dydžio. Atsižvelgdama į importuotojų pastabas ir nustatytas problemas, taip pat į tai, kad jų duomenys nebuvo patikrinti, Komisija nustatė, kad nei bendrovių tvirtinimų, nei Komisijos skaičiavimų nebuvo galima patikimai patvirtinti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija nusprendė nenaudoti dviejų bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų pelningumo duomenų.

(63)

Vėliau Komisija nusprendė remtis pelnu, atskleistu atliekant antidempingo tyrimą dėl PVA importo iš KLR ir dar kartą panaudotu neseniai atliekant antidempingo tyrimą dėl riebalų rūgšties importo iš Indonezijos, kaip siūlė ir bendrovė „LG Chem“. Šiuo etapu ir atsižvelgiant į tai, kad nebuvo galima naudoti bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų pelningumo, šis pelno dydis buvo objektyviausias turimas pagrindas, kuriuo remiantis buvo galima tinkamai įvertinti įprastomis rinkos sąlygomis taikomą, taigi ir pagrįstą eksporto kainą, remiantis išsamiais tos pačios bendrosios kategorijos produkto, t. y. chemijos pramonės pagaminto produkto, pardavimo duomenimis.

(64)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“, Sąjungos pramonė, „Biesterfeld“ ir „Interpolimeri“ pateikė pastabų dėl nesusijusio importuotojo pelno.

(65)

„Interpolimeri“ teigė, kad papildomo galutinio faktų atskleidimo dokumente nebuvo paaiškinta, kodėl „Interpolimeri“ duomenys buvo atmesti. Bendrovė darė prielaidą, kad jos pelningumo duomenys nebuvo naudojami, nes jie buvo pateikti tik konfidencialioje klausimyno atsakymų versijoje. Šiuo atžvilgiu bendrovė atsisakė reikalavimo laikyti, kad nurodytas pelno dydis yra konfidenciali informacija.

(66)

„Biesterfeld“ tvirtino, kad 62 konstatuojamojoje dalyje aprašytus prieštaravimus bendrovė paaiškino po pirminio ir galutinio faktų atskleidimo pateiktose pastabose, kuriose išdėstė, kad nurodytas pelnas sudarė bendrąjį pelną ir kad grynasis pelno dydis buvo nurodytas kitoje klausimyno atsakymų dalyje.

(67)

„LG Chem“ teigė, kad tarpusavio konsultacijų metu ji turėjo galimybę susipažinti su bendrovių „Biesterfeld“ ir „Interpolimeri“ pateikta konfidencialia informacija. Todėl ji pritarė bendrovių pateiktiems argumentams, kaip išsamiai išdėstyta 65 ir 66 konstatuojamosiose dalyse. Be to, ši šalis tvirtino, kad Komisija neteisingai suprato jos nuorodą į nesusijusio importuotojo pelną, nustatytą tyrimo dėl PVA metu. Bendrovė teigė, kad ji nurodė tame tyrime naudotą pelną tik siekdama parodyti, kad pelno dydis, kurį Komisija naudojo eksporto kainai apskaičiuoti, buvo neproporcingas ir neatspindėjo vidutinio chemijos pramonės pelno dydžio. Galiausiai bendrovė teigė, kad Komisija negali neatsižvelgti į dviejų nesusijusių importuotojų duomenis, remdamasi sąmoningu sprendimu netikrinti klausimyno atsakymų.

(68)

Sąjungos pramonė nesutiko su Komisijos sprendimu nesusijusio importuotojo [9–12] % pelną pakeisti PVA tyrime nustatytu pelnu. Pirma, pramonės atstovai pažymėjo, kad tai, jog importuotojų informacija nebuvo patikrinta, savaime nereiškia, kad ji yra neteisinga ar mažiau patikima, kaip nusprendė Pirmosios instancijos teismas byloje T-299/05 (10). Antra, šalis pažymėjo, kad nė vieno iš dviejų importuotojų finansinės ataskaitos nebuvo paskelbtos. Tačiau Sąjungos pramonė pateikė dviejų „Biesterfeld“ grupei priklausančių platintojų finansines ataskaitas, iš kurių matyti, kad jų pelno dydis (11) iš esmės atitiko Komisijos iš pradžių nustatytą pelningumo intervalą. Trečia, Sąjungos pramonė teigė, kad iš pradžių nustatytas pelningumas buvo pagrįstas atsižvelgiant į tai, kad bendrovės „Biesterfeld“ ir „Interpolimeri“ veiksmingai ir nuoširdžiai nebendradarbiavo, ir į aplinkybę, kad du papildomi nesusiję importuotojai („Koryfes“ ir „Snetor“), kurie iš pradžių, atsakydami į atrankos klausimyną, pareiškė norą pateikti prašomus duomenis, taip pat nebendradarbiavo. Galiausiai šalis teigė, kad 6,89 % pelno dydis buvo pasenęs, nes jis buvo nustatytas remiantis PVA tyrimo tiriamuoju laikotarpiu, kuris apėmė laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.

(69)

Kalbant apie „Interpolimeri“ tvirtinimą, kad Komisija neatsižvelgė tik į šios bendrovės pelningumo duomenis tik dėl konfidencialumo, Komisija paaiškino, kad abi bendrovės – „Biesterfeld“ ir „Interpolimeri“ – savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo suabejojo dėl jų duomenų naudojimu nustatant nesusijusių importuotojų vidutinį svertinį pelną. Vėliau Komisija peržiūrėjo šių bendrovių gautos informacijos vertinimą. Papildomo galutinio faktų atskleidimo dokumente Komisija iš tiesų daugiausia dėmesio skyrė bendrovės „Biesterfeld“ klausimyno atsakymuose nustatytiems prieštaravimams. Kadangi „Biesterfeld“ nurodė bendrąjį pelną ir nurodė nepritarianti, kad Komisija atskaitė visas atitinkamas importo išlaidas ir išlaidas po importo, kad gautų grynąjį pelną, Komisija laikėsi nuomonės, kad šios bendrovės klausimyno atsakymai buvo pagrindinis tariamai neproporcingo pelno dydžio šaltinis. Tačiau po to, kai „Interpolimeri“ pateikė tvirtinimų dėl galutinio faktų atskleidimo, kuriuose ši bendrovė suabejojo dėl Komisijos nustatytų, inter alia, „Interpolimeri“ duomenimis pagrįstų grynųjų skirtumų, Komisija papildomai peržiūrėjo jos klausimyno atsakymus, siekdama nustatyti problemos šaltinį, ir aptiko keletą neatitikimų. Atsižvelgdama į atitinkamos informacijos konfidencialumą, Komisija atskleidė nustatytus neatitikimus tik pačiai bendrovei. Todėl, panašiai kaip „Biesterfeld“ atveju, Komisija nusprendė, kad „Interpolimeri“ pelnas negalėjo būti patikimai nustatytas remiantis bendrovės pateiktais duomenimis ir jį reikėjo atmesti.

(70)

Komisija nesutiko su „Biesterfeld“ tvirtinimais, kad jos pastabose dėl pirminio ir galutinio faktų atskleidimo buvo pateikti paaiškinimai dėl tų prieštaravimų. Abiejose pastabose bendrovė tik nurodė, kad nurodytas pelnas atspindėjo bendrąjį pelną, o faktinis grynasis pelnas turėtų siekti [2–5] %. Nė vienoje iš šių pastabų bendrovė nepateikė įrodymų, kuriais būtų buvę galima pagrįsti jos tvirtinimą, arba išsamesnių skaičiavimų.

(71)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija patvirtino 62 konstatuojamojoje dalyje padarytą išvadą dėl „Biesterfeld“, „Interpolimeri“ ir atitinkamų „LG Chem“ tvirtinimų, išdėstytų 65, 66 ir 67 konstatuojamosiose dalyse.

(72)

Dėl tvirtinimų, susijusių su duomenų naudojimu arba atmetimu dėl to, kad jie nebuvo patikrinti, Komisija pažymėjo, kad ji savo nuožiūra nusprendė netikrinti importuotojų pateiktų klausimyno atsakymų. Kaip teisingai pažymėjo Sąjungos pramonė, tai, kad informacija nebuvo patikrinta, savaime nereiškia, kad ji buvo neteisinga ar mažiau patikima. Be to, tikrinamųjų vizitų tikslas – patikrinti išsamius ir nuoseklius duomenis, o ne nustatyti faktus. Kaip paaiškinta 62, 69 ir 70 konstatuojamosiose dalyse, nei „Biesterfeld“, nei „Interpolimeri“ nepateikė Komisijai išsamaus ir nuoseklaus duomenų rinkinio, pagal kurį būtų buvę galima nustatyti aiškią ir neginčijamą kiekvienos bendrovės grynojo pelno dydį ar juolab jį patikrinti. Komisija bandė nustatyti šį dydį remdamasi pateiktais duomenimis, tačiau abi bendrovės užginčijo gautą rezultatą. Iš pradžių abiejų importuotojų pateikti duomenys atrodė pakankamai išsamūs, nuoseklūs vidaus lygmeniu ir daugiausia pagrįsti įrodymais. Tik bendrovių tvirtinimas, kad Komisija neteisingai suprato ir netinkamai naudojo jų duomenis, paskatino Komisiją iš naujo peržiūrėti jų klausimyno atsakymus. Atlikus šią papildomą peržiūrą nustatyta elementų, kuriais remiantis nebuvo galima patvirtinti nei bendrovių, nei Komisijos pateikto duomenų aiškinimo.

(73)

Todėl Komisija atmetė bendrovės „LG Chem“ tvirtinimą, kad importuotojo duomenys buvo atmesti dėl Komisijos sąmoningo sprendimo nepatikrinti pateiktos informacijos.

(74)

Komisija taip pat atmetė Sąjungos pramonės tvirtinimus. Pramonė teisingai nurodė, kad negalima tiesiog neatsižvelgti į importuotojų duomenis, nes jie nebuvo patikrinti. Ji taip pat pateikė vertingų pavyzdžių, pagrindžiančių teiginius, kad [9–12] % pelno dydis nėra nepagrįstas chemijos pramonės prekybos ir (arba) platinimo bendrovei. Iš tiesų Komisija nustatė dar dvi „Biesterfeld“ bendrovių grupės (12) prekybos ir (arba) platinimo bendroves, kurių grynasis pelnas viršija 10 %. Tačiau šie argumentai negali paneigti išvadų dėl prieštaravimų ir nenuoseklumo bendrovių klausimyno atsakymuose, kurias Komisija pateikė po to, kai gavo jų pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo. Komisija taip pat pažymėjo, kad sprendimas dėl to, ar tam tikra informacija gali būti naudojama, ar ne, nėra priimamas kaip atlygis už šalies bendradarbiavimą ar kaip bausmė už jo nebuvimą. Pagrindinis principas, kuriuo vadovaujamasi, yra tų duomenų patikimumas ir tikslumas.

(75)

Dėl atliekant PVA tyrimą nustatyto pelno dydžio naudojimo Komisija pažymėjo, kad savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“ 6,89 % pelno dydį naudojo kaip pavyzdinį „gerokai mažesnį pelną [pelno dydį], naudotą <...> per kitus neseniai atliktus tyrimus dėl cheminių produktų“. „LG Chem“ taip pat teisingai pažymėjo, kad „tokie gerokai mažesni skirtumai buvo naudojami net ir tais atvejais, kai importuotojai nebendradarbiavo arba kai vienintelis bendradarbiaujantis importuotojas nepateikė nekonfidencialios duomenų versijos“. Atsižvelgiant į šias pastabas neaišku, kodėl tuomet, kai nė vienas iš bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų Komisijai nepateikė patikimo grynojo pelno dydžio, reikėtų laikytis kitokio požiūrio. Atsižvelgiant į problemas, susijusias su pelnu, kurį nurodė du atliekant šį tyrimą bendradarbiavę importuotojai, tyrimo dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos kilmės PVA pelno dydis, žinoma, buvo geriausias pakaitinis rodiklis. Todėl atitinkamas „LG Chem“ tvirtinimas buvo atmestas.

(76)

Pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo „Lotte“ tvirtino, kad:

(77)

Komisija atmetė tvirtinimą dėl a punkto, atsižvelgdama į tai, kad, kaip pažymėta tikrinimo ataskaitoje, alternatyvus paskirstymas buvo pateiktas vėlesniame tikrinamojo vizito etape ir Komisija negalėjo patikrinti duomenų ir skaičiavimo metodikos tikslumo. Be to, bendrovės pasiūlyta koregavimo apskaičiavimo metodika vis dar buvo bendro pobūdžio ir bendrovė negalėjo atlikti koregavimo pagal rūšį ar modelį. Siekiant apsaugoti atitinkamų duomenų konfidencialumą, išsamesnė informacija apie prašymo atmetimo priežastis pateikta specialiame „Lotte“ faktų atskleidimo dokumente.

(78)

Dėl b punkto Komisija nustatė, kad tvirtinimas buvo iš dalies pagrįstas, ir atitinkamai patikslino LCHU PBA išlaidų apskaičiavimą. Siekiant apsaugoti atitinkamų duomenų konfidencialumą, daugiau informacijos apie koregavimus pateikta specialiame „Lotte“ faktų atskleidimo dokumente.

(79)

Dėl c punkto Komisija nustatė, kad tvirtinimas buvo pagrįstas, ir skaičiuojant naudotą kiekį pakoregavo pagal „Lotte“ eksportuotą kiekį, kurį LCHU naudojo kaip žaliavą.

(80)

Atsižvelgdama į minėtus pakeitimus, Komisija perskaičiavo „Lotte“ eksporto kainą.

(81)

Pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo „Lotte“ taip pat prašė apskaičiuoti mėnesinį dempingo skirtumą. „Lotte“ šį prašymą pagrindė aplinkybe, kad žaliavų kainos per TL padidėjo, o Komisija, atlikdama įprastų prekybos sąlygų tyrimą, naudojo vidutines išlaidas. „Lotte“ teigimu, dėl to tam tikri pardavimai vidaus rinkoje, kurie buvo pelningi tuo metu, kai jie buvo vykdomi, buvo (neteisingai) pripažinti nepelningais. Kad Komisija galėtų apskaičiuoti mėnesinį dempingo skirtumą, „Lotte“ pateikė patikslintą dempingo / subsidijų skirtumo ir kompensacinių muitų (DMCOP) lentelę ir patikslintą G pelno ir nuostolių (PL) lentelę su mėnesiniais duomenimis, tvirtindama, kad šios lentelės pagrįstos informacija, įtraukta į tikrinamojo vizito metu pateiktą dokumentą, todėl tai patikrinta ir tiksli informacija.

(82)

Iš pradžių Komisija pažymėjo, kad sąnaudų padidėjimas nebuvo ypatingas ir per TL vidutiniškai nesiekė 15 %. Be to, Komisija pažymėjo, kad tikrinamojo vizito tikslas buvo patikrinti klausimyno atsakymuose pateiktą informaciją ir kad ši informacija neapėmė duomenų apie mėnesines išlaidas ar mėnesinį pelningumą. Vizito metu pateiktų įrodymų tikslas buvo padėti patikrinti klausimyno atsakymų duomenis. Todėl jie buvo įvertinti tik tiek, kiek buvo būtina klausimyno atsakymuose pateiktai informacijai patvirtinti. Prieš patikrinimą nebuvo pateikta jokių tvirtinimų dėl skaičiavimo kas mėnesį. Taigi patys įrodymai galėjo būti laikomi patikrinta ir tikslia atskira informacija. Be to, Komisija pažymėjo, kad prašymas, pagrįstas faktine padėtimi, kuri bendrovei buvo žinoma nuo pat pradžių, buvo pateiktas tik vėlyvame tyrimo etape (po laikinųjų priemonių nustatymo), kai Komisija nebegalėjo patikrinti susijusios informacijos. Galiausiai šis tvirtinimas akivaizdžiai nepagrįstas, nes pardavimas vidaus rinkoje buvo pasiskirstęs beveik tolygiai per visą tiriamąjį laikotarpį. Tokiu atveju net ir dėl didelio sąnaudų padidėjimo, kurio, kaip minėta, šiuo atveju nebuvo, palyginamumo problema nebūtų atsiradusi, todėl „Lotte“ prašymas buvo atmestas.

(83)

Po galutinio faktų atskleidimo „Lotte“ nurodė, kad kai kurių PBA išlaidų apskaičiavimo formulėje buvo padaryta klaida. Komisija sutiko su tais tvirtinimais ir atitinkamai patikslino LCHU PBA išlaidas.

(84)

Pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo LG tvirtino, kad:

(85)

Dėl a punkto Komisija nustatė, kad šis tvirtinimas buvo pagrįstas. Komisija paaiškino, kad dėl korektūros klaidos iš M-RLSALUR lentelės nebuvo išbraukti koregavimai dėl fizinių skirtumų, ir atitinkamai patikslino lentelę.

(86)

Dėl b punkto Komisija taip pat nustatė, kad šis tvirtinimas buvo pagrįstas, ir iš LGCEG PBA išlaidų skaičiavimo išbraukė atitinkamus punktus.

(87)

Išsamiau išnagrinėjusi patikrintus įmonės LG duomenis, Komisija atliko šiuos pakeitimus:

Daugiau informacijos apie pirmiau minėtus pakeitimus pateikta specialiame bendrovės LG faktų atskleidimo dokumente.

(88)

Po galutinio faktų atskleidimo LG tvirtino, kad žaliųjų priemokų koregavimo taikymas siekiant pašalinti tariamus tvarumo lygio skirtumus yra neteisėtas pagal PPO ir ES teisę ir nepagrįstas. Savo tvirtinimui pagrįsti LG pateikė šiuos argumentus, taip pat susijusius su dviem produktais, dėl kurių buvo atliktas koregavimas (produktas A ir produktas B):

(89)

Komisija dėl a punkto neginčijo aspekto, kad nustatant ABS kainas buvo atsižvelgta į keletą veiksnių. Tačiau nė vienas iš šių veiksnių nebuvo toks išskirtinis, kad jį būtų reikėję aiškiai įtraukti į kainodaros formulę. Be to, remiantis byloje pateikta informacija, tokia priemoka nebuvo taikoma nė vienai produkto rūšiai, parduodamai vidaus rinkoje, t. y. nebuvo naudojama normaliajai vertei nustatyti. Bendrovė neginčijo šios aplinkybės ir nepateikė priešingų įrodymų. Todėl Komisija nusprendė, kad siekiant teisingai palyginti, tikslinga atsižvelgti į tai, kad priemoka buvo taikoma tik tuomet, kai buvo vykdomas pardavimas eksportui.

(90)

Be to, Komisija pažymėjo, kad PPO byloje DS EU-Biodiesel (Indonezija) kolegija nagrinėjo priemoką apskaičiuodama eksporto kainą pagal Sutarties dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (toliau – PPO antidempingo susitarimas arba Antidempingo susitarimas) 2 straipsnio 3 dalį arba pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Kolegija padarė išvadą, kad priemoka turėjo būti įtraukta į apskaičiuotą eksporto kainą. Šiuo atveju buvo pripažinta, kad žalioji priemoka yra eksporto kainos dalis. Koregavimas dėl žaliosios priemokos buvo atliktas siekiant atlikti teisingą palyginimą pagal PPO antidempingo susitarimo 2 straipsnio 4 dalį arba pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį.

(91)

Be to, atitinkamo Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1194/2013 (15) 100 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad „[n]et jei Komisija pritartų šiam argumentui ir priemokas pridėtų prie eksporto kainos, tos priemokos būtų vėl atskaitomos pagal 2 straipsnio 10 dalies k punktą, siekiant palyginti eksporto kainą su ta pačia normaliąja verte, tinkamai atsižvelgiant į skirtumus, kurie turi įtakos kainų palyginamumui“. Kolegija šio papildomo argumento neanalizavo, nes jau buvo padariusi išvadą, kad Sąjunga pažeidė PPO antidempingo susitarimo 2 straipsnio 3 dalį, neįtraukdama priemokos į apskaičiuotą eksporto kainą. Kolegijos ataskaitos 7.119 punkte kolegija nurodė, kad „nebuvo poreikio atsakyti į papildomus Indonezijos ar Europos Sąjungos argumentus dėl Antidempingo susitarimo 2 straipsnio 4 dalies trečiame ir ketvirtame sakiniuose nustatytų taisyklių arba 2 straipsnio 4 dalyje nustatytų taisyklių dėl skirtumų, darančių poveikį kainų palyginamumui, svarbos“. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad kolegijos išvados pirmiau minėtame PPO ginče neturėtų būti aktualios koreguojant žaliąsias priemokas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a ir k punktus.

(92)

Dėl b punkto Komisija pažymėjo, kad PKN naudojimas negarantuoja, kad nebus būtina atlikti korekcijų atsižvelgiant į fizines savybes, nes PKN gali neapimti visų savybių, darančių poveikį tiriamojo produkto kainoms. Atliekant tyrimą gali būti nustatoma, jog esama kitų veiksnių, darančių poveikį kainoms ir jų palyginamumui, ir į juos atsižvelgiant gali reikėti atlikti koregavimus.

(93)

Dėl c–e punktų Komisija pažymėjo, kad šioje byloje dviejų eksportuojamų produktų rūšių ir vidaus rinkoje parduodamų produktų rūšių, priskiriamų tiems patiems PKN, skirtumai buvo objektyvūs ir juos buvo galima kiekybiškai įvertinti remiantis bendrovės pateikta informacija. Pirma, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 52 konstatuojamojoje dalyje, yra trys pagrindinės subalansuotos masės ABS kategorijos: 1) produktai iš mechaniškai perdirbtų ABS, 2) produktai iš chemiškai perdirbtų žaliavų ir 3) produktai iš biologinių žaliavų. Subalansuotos masės ABS kategorija į PKN nebuvo įtraukta. Šioje byloje tam tikrų rūšių produktų, kuriems taikytas koregavimas dėl žaliosios priemokos, pardavimas eksportui arba nebuvo lygiavertis tos pačios masės balanso kategorijos produktų pardavimui vidaus rinkoje, arba tos pačios subalansuotos masės kategorijos produktų rūšių dalis buvo tokia maža, kad tokių rūšių produktų pardavimas turėjo nežymų poveikį normaliosios vertės nustatymui arba tokio poveikio nebuvo. Antra, eksportuojamų ir vidaus rinkoje parduodamų produktų rūšių skirtumus būtų galima kiekybiškai įvertinti remiantis žaliąja priemoka, taikoma pardavimui eksportui. Šiuo atžvilgiu Komisija laikėsi nuomonės, kad tam tikru mastu kaina, taikoma tų rūšių produktams, kurių sudėtyje yra subalansuotos masės dalis, iš dalies atspindėjo didesnes tokių produktų sąnaudas. Todėl, siekdama nustatyti koregavimo vertę, Komisija sumažino žaliosios priemokos vertę suma, atitinkančia tų pačių savybių (išskyrus subalansuotos masės dalį) turinčių produktų rūšių gamybos sąnaudų skirtumą. Dėl d punkto ir, kaip teigiama, neteisingos produkto A žaliosios priemokos koregavimo sumos Komisija pažymėjo, kad galutinė kaina buvo pagrįsta lyginamosiomis žaliavų sąnaudomis, keliomis kitomis gamybos sąnaudų kategorijomis ir žaliąja priemoka. Tačiau kalbant apie produktą A, bendrovė naudojo tam tikros rūšies produkto (produkto C) žaliavų sąnaudas, kurios nebuvo lygiavertės eksportuojamos rūšies produkto (produkto A) sąnaudoms. Produktas C taip pat nebuvo parduodamas vidaus rinkoje priskiriant jam su produktu A susijusį PKN. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad kainų formulėje naudojamų žaliavų sąnaudos buvo pervertintos, ir nustatė, kad naudojant produktui B taikomą žaliąją priemoką pagrįstai kompensuojamas pervertintų žaliavų sąnaudų poveikis kainų formulėje.

(94)

Dėl f punkto Komisija pažymėjo, kad bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti tvirtinimą, kad didžioji dalis jos pardavimo (vidaus rinkoje) buvo grindžiama unikaliomis produkto rūšimis, specialiai sukurtomis jos klientams. Priešingai, Komisija nustatė, kad bendrovės produktų kodavimo sistemoje buvo nurodyti konkretūs produkto kodai, skirti tam tikrų rūšių produktams, parduodamiems atitinkamam pirkėjui Sąjungoje, kuriems taikytas eksporto kainos koregavimas atsižvelgiant į žaliąją priemoką.

(95)

Todėl, remiantis tuo, kas išdėstyta, 88 konstatuojamosios dalies a–f punktuose apibendrinti „LG Chem“ tvirtinimai buvo atmesti.

(96)

Dėl g punkto Komisija nustatė, kad šis tvirtinimas buvo pagrįstas. Todėl ji pakoregavo taikytą valiutos kursą ir atitinkamai perskaičiavo žaliosios priemokos koregavimą.

(97)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo „LG Chem“ pakartojo savo tvirtinimus dėl vienos iš produkto rūšių žaliosios priemokos koregavimo lygio, tvirtinimus, kad vienos iš produkto rūšių masė iš tikrųjų nebuvo subalansuota ir kad egzistavo vienos rūšies produktas, kurio pardavimas vidaus rinkoje buvo panašus.

(98)

Kadangi koregavimas atsižvelgiant į žaliąją priemoką nebuvo įtrauktas į papildomo galutinio faktų atskleidimo dokumentą, Komisija laikėsi nuomonės, kad šie papildomi argumentai yra nepagrįsti. Tačiau ji taip pat pažymėjo, kad „LG Chem“ paminėti klausimai buvo aptarti 93 konstatuojamojoje dalyje.

(99)

Dėl subalansuotos masės ABS ir žaliosios priemokos koregavimo savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo LEGO tvirtino, kad PKN peržiūra buvo nepakankama, nes PKN nebuvo nurodyta subalansuotos masės dalies kategorija ir dydis. Bendrovės teigimu, įvairių kategorijų subalansuotos masės ABS (mechaniškai perdirbtų, chemiškai perdirbtų arba pagamintų iš biologinių žaliavų) kainos skiriasi. Panašiai skiriasi ir subalansuotos masės dalies dydžio poveikis kainai. Todėl, neįtraukusi pirmiau minėtų dviejų savybių į PKN, Komisija nenustatė produktų rūšių, kuriais remiantis būtų buvę galima užtikrinti sąžiningą palyginimą.

(100)

Be to, bendrovė teigė, kad dėl žaliosios priemokos atskaitymo iš eksporto kainos subalansuotos masės ABS importuotojai nukenčia du kartus. Bendrovė nurodė, kad iš eksporto kainos atėmus žaliąją priemoką padidėja dempingo skirtumas, tačiau praktiškai ši priemoka bus įtraukta į importo kainas, kurioms bus taikomi antidempingo muitai.

(101)

Komisija pažymėjo, kad, išskyrus bendrovę „LG Chem“, inicijuojant tyrimą nė viena šalis nepaprieštaravo dėl PKN sudėties. Nepaisant to, kad „LG Chem“ pasiūlė alternatyvią PKN struktūrą, subalansuotos masės dalies kategorija ir dydis į šį pasiūlymą nebuvo įtraukti. Kai atliekant tyrimą paaiškėjo, kad subalansuotos masės dalis turi įtakos ABS sąnaudoms ir kainoms, Komisija paprašė šalių peržiūrėti nurodytą PKN ir į PKN įtraukti informaciją apie tai, ar tam tikros rūšies produkto sudėtyje yra subalansuotos masės ABS. Atlikus tolesnį tyrimą iš tiesų nustatyta, kad subalansuotos masės dalies kategorija ir dydis turėjo įtakos sąnaudoms ir kainoms. Dėl šios išvados reikėjo taikyti bendrovės LEGO užginčytą žaliųjų priemokų koregavimą. Kitaip tariant, pakoregavusi žaliąją priemoką Komisija ištaisė PKN struktūros trūkumus.

(102)

Be to, Komisija pažymėjo, kad dėl visų koregavimų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, kuriais sumažinama eksporto kaina, dempingas paprastai yra didesnis, nors muitai nustatomi importo kainai, apimančiai bent kai kuriuos elementus (patirtus iki Sąjungos sienos), kurie buvo pašalinti palyginimo tikslais. Koregavimų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį tikslas – sudaryti sąlygas teisingam palyginimui, o ne nubausti importuotojus.

(103)

Todėl 99 ir 100 konstatuojamosiose dalyse apibendrinti LEGO tvirtinimai buvo atmesti.

(104)

Be to, LG tvirtino, kad eksporto kainos kredito išlaidų koregavimas nebuvo pagrįstas, nes trumpalaikės tarpbankinės palūkanų normos yra pagrįstas trumpalaikių įmonių paskolų pakaitinis rodiklis. Tačiau jeigu Komisija, apskaičiuodama pardavimo eksportui kredito išlaidas, nuspręstų prie tarpbankinių palūkanų normų pridėti skirtumą, ji turėtų atlikti panašų koregavimą atsižvelgdama į pardavimą vidaus rinkoje.

(105)

Komisija laikėsi nuomonės, kad tarpbankinės palūkanų normos atspindi su paskolomis finansų įstaigoms, kurioms taikomos griežtos reguliavimo priemonės, inter alia, siekiant užtikrinti jų mokumą, susijusią riziką. Atsižvelgiant į tai, su tokiomis paskolomis susijusios rizikos negalima lyginti su paskolų didesnei bendrovių kategorijai rizika. Todėl negalima laikyti, kad tarpbankinės palūkanų normos yra tinkamas įmonių paskolų palūkanų normų pakaitinis rodiklis.

(106)

Tačiau Komisija sutiko su LG argumentu, kad ir parduodant vidaus rinkoje panašus koregavimas yra pagrįstas, ir atitinkamai perskaičiavo normaliąją vertę.

(107)

Pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo „Lotte“ tvirtino, kad siekdama nustatyti pardavimo eksportui per nesusijusį prekiautoją Korėjoje CIF vertę Sąjungos pasienyje ir CIF iškrauto produkto kainą Sąjungoje, Komisija prie „Lotte“ nustatytos kainos turėjo pridėti PBA išlaidas ir nesusijusio prekiautojo pelną. Tuo tikslu „Lotte“ laikėsi nuomonės, kad Komisija PBA išlaidoms ir pelnui per TL apskaičiuoti turėtų naudoti paskelbtas šio prekiautojo finansines ataskaitas arba paprašyti prekiautojo, kad jis tiesiogiai pateiktų atitinkamus duomenis.

(108)

Komisija su šiuo tvirtinimu sutiko iš dalies. Pirma, Komisija pažymi, kad „Lotte“ klausimyno atsakymuose pati pateikė CIF vertės įvertį. Komisija vietoje patikrino „Lotte“ pasiūlytą CIF vertę, su ja sutiko ir atitinkamai panaudojo šios bendrovės dempingui apskaičiuoti. Klausimą dėl pačios „Lotte“ pasiūlytos CIF kainos ši bendrovė pateikė tik tuomet, kai buvo nustatytos laikinosios priemonės. Taigi, tvirtinimas buvo pateiktas tuo etapu, kai Komisijai jau buvo per vėlu patikrinti nesusijusio prekiautojo duomenis arba paprašyti, kad šis ar kiti nesusiję eksportuojančio gamintojo prekiautoji pateiktų išsamesnės informacijos. Remdamasi viešai prieinamais duomenimis apie šią nesusijusią prekybą, Komisija nustatė sąnaudas, susijusias su eksporto prekybos veikla, ir apskaičiavo PBA išlaidas ir pelną. Komisija atitinkamai pakoregavo pardavimą šiam prekiautojui.

(109)

Kalbant apie LG, Komisija nustatė eksporto sandorių CIF vertės įverčių apskaičiavimo klaidą ir ją ištaisė remdamasi bendrovės pateikta informacija apie vežimo išlaidas.

(110)

Gavusi suinteresuotųjų šalių tvirtinimus ir išsamiau išnagrinėjusi turimą informaciją, Komisija patikslino dempingo skirtumus.

(111)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(112)

Pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo Sąjungos pramonė suabejojo dėl laikinojo reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados, kad 99 % Taivano pardavimo vidaus rinkoje buvo pelningi. Ji taip pat paragino atskleisti Komisijos atliktus skaičiavimus Taivano normaliosioms vertėms ir atitinkamiems dempingo skirtumams nustatyti.

(113)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė. Panašiai kaip ir dėl tvirtinimo dėl Korėjos, aptarto 51–52 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonės tvirtinimai nebuvo paremti bylos faktais arba kad jų nebuvo galima nepagrįsti. Komisija pakartoja, kad normaliosios vertės apskaičiavimo metodika suinteresuotosioms šalims buvo išsamiai paaiškinta laikinajame reglamente. Sąjungos pramonės prašomi duomenys susiję ne su pačia metodika, o su skaičiavimais, kuriuos Komisija atliko remdamasi aprašyta metodika, susijusia su konfidencialiais eksportuojančių gamintojų duomenimis, kurių negalima atskleisti kitoms suinteresuotosioms šalims.

(114)

Kitų pastabų dėl normaliosios vertės negauta. Todėl išvados, padarytos laikinojo reglamento 86–98 konstatuojamosiose dalyse, buvo patvirtintos.

(115)

Kadangi pastabų dėl eksporto kainos negauta, išvados, padarytos laikinojo reglamento 99 konstatuojamojoje dalyje, buvo patvirtintos.

(116)

Galutiniame etape Komisija iš „Chimei Corporation“ pardavimo vidaus rinkoje sąrašų išbraukė keletą nestandartinių sandorių, kad būtų galima užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir „Chimei Corporation“ nustatytos to paties kokybės lygio eksporto kainos palyginimą. Ši šalis nebuvo sudariusi nestandartinių sandorių dėl ABS eksporto į Sąjungą.

(117)

Po pirminio faktų atskleidimo „Formosa Chemicals & Fibre Corporation“ teigė, kad dabartinė PKN klasifikacija yra pernelyg plati ir kad joje neatsižvelgiama į esminius skirtumus, darančius poveikį sąžiningam kainų palyginamumui.

(118)

Komisija pažymėjo, kad „Formosa Chemicals & Fibre Corporation“ per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą 10 dienų terminą nepateikė pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities, o pastabų dėl PKN klasifikacijos pateikė tik vėlyvame tyrimo etape. Tačiau ši šalis netvirtino ir neįrodė, kad būtų pagrįsta koreguoti pagal 2 straipsnio 10 dalies a punktą, atsižvelgiant į nagrinėjamojo produkto fizinių savybių skirtumus. Komisija pažymėjo, kad bet kuriuo atveju šalies tvirtinimas dėl teisingesnio palyginamumo buvo de facto (iš dalies) patenkintas, nes Komisija, nustatydama dempingo ir žalos skirtumus, tinkamai atsižvelgė į tai, kad tam tikrų rūšių produktuose buvo subalansuotos masės ABS, kaip pažymėta laikinojo reglamento 54 konstatuojamojoje dalyje, ir pradiniame tyrimo etape iš dalies pakeitė pradinį PKN, kad būtų atsižvelgta į svarbius skirtumus, darančius didelį poveikį kainoms, kaip pažymėta laikinojo reglamento 72 konstatuojamojoje dalyje. Komisija „Formosa Chemicals & Fibre Corporation“ tvirtinimą atmetė.

(119)

Po pirminio faktų atskleidimo „Formosa Chemicals & Fibre Corporation“ pakartojo, kad jos sąnaudų kodai būtų tikslesnis ir teisingesnis pagrindas produktams suderinti, normaliajai vertei ir eksporto kainai palyginti ir dempingo skirtumui apskaičiuoti. Po galutinio faktų atskleidimo „Formosa Chemicals & Fibre Corporation“ pakartojo tas pačias pastabas, nepateikusi naujos informacijos.

(120)

Komisija laikėsi nuomonės, kad netikslinga remtis konkrečiais šalies sąnaudų kodais ir kad PKN struktūra buvo pakankamai išsami, kad būtų galima užtikrinti sąžiningą palyginimą ir turėti galimybę prireikus atlikti koregavimus pagal 2 straipsnio 10 dalį. Be to, reikėtų pažymėti, kad PKN taip pat užtikrina sąžiningą palyginimą su Sąjungos pramone vertinant žalą, todėl į jį negalima visiškai neatsižvelgti naudojant konkrečios bendrovės kodus. Komisija „Formosa Chemicals & Fibre Corporation“ tvirtinimą atmetė.

(121)

„Chimei Corporation“ nesutiko su pirminiame etape šaliai konfidencialiai atskleistomis priežastimis, kuriomis remdamasi Komisija atmetė prašymą atlikti prekybos lygio koregavimą. Nors pastabose po pirminio faktų atskleidimo ši šalis sutiko, kad įprastas naudotojų ir platintojų kainų skirtumo apskaičiavimo pagrindas yra pardavimas vidaus rinkoje, ji teigė, kad, atsižvelgiant į jos (esą) mažą tam tikro pardavimo vidaus rinkoje dalį, jokia pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto nuostata netrukdė atlikti koregavimo, apskaičiuoto remiantis šiuo atveju nustatytais pardavimo į Sąjungą skirtumais. Po galutinio faktų atskleidimo „Chimei Corporation“ pridūrė, kad pagal 2 straipsnio 10 dalies d punkto ii papunktyje taip pat nurodyta, kad „kai esamo prekybos lygio skirtumo neįmanoma įvertinti kiekybiškai, nes eksportuojančių valstybių vidaus rinkose nėra atitinkamų prekybos lygių, arba kai aiškiai matyti, kad kai kurios funkcijos yra susijusios su tokiais prekybos lygiais, kurie nėra naudojami palyginimui, gali būti leista daryti specialųjį koregavimą“. Šalis teigė, kad pagal šią nuostatą nereikalaujama kiekybiškai įvertinti koregavimą atsižvelgiant tik į pardavimą vidaus rinkoje, ir pateikė antidempingo tyrimų pavyzdžių (Indijos kilmės maišeliai ir krepšeliai (16), Kinijos ir Saudo Arabijos kilmės poliesterių štapelio pluoštai (17), ferosilicis (18) ir Tailando kilmės cukriniai kukurūzai (19)), kuriuose Komisija rėmėsi pakaitiniais rodikliais, siekdama kiekybiškai įvertinti prekybos skirtumus tokiomis aplinkybėmis, kai eksportuotojų vidaus rinkoje nebuvo atitinkamo lygio prekybos. Šalis nesutiko, kad dėl netikslumų, susijusių su vidaus pirkėjų priskyrimu atrinktų sąskaitų faktūrų naudotojams ar platintojams, kilo abejonių dėl kategorijų, kurioms „Chimei Corporation“ priskiria daugybę savo klientų.

(122)

Pirma, Komisija nesutiko, kad šalis įrodė, jog atlikti koregavimą buvo būtina. Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad klausimyno atsakymų D.1 skirsnyje (Pardavimas vidaus rinkoje) ir E.1 skirsnyje (Pardavimas eksportui į Sąjungą) „Chimei Corporation“ pareiškė, kad savo klientams neteikia kainoraščių ir kad pardavimo kaina kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma derybose su jais. Be to, Komisijai nebuvo pateikta jokių sutarčių ar kitų svarių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti koregavimo poreikį siekiant neutralizuoti veiksnį, turintį įtakos kainoms ir kainų palyginamumui. Antra, jei koregavimas būtų buvęs būtinas, quod non, Komisija suabejojo dėl informacijos, kuria remiantis būtų galima kiekybiškai įvertinti koregavimą, jeigu būtų nuspręsta jį atlikti, patikimumo. Informacijos, kuria remiantis būtų galima atlikti kiekybinį koregavimą, patikimumas nebuvo susijęs su tyrimais dėl Indijos kilmės maišelių ir krepšelių, Kinijos ir Saudo Arabijos kilmės poliesterių štapelio pluoštų, ferosilicio ir Tailando kilmės cukrinių kukurūzų. Todėl šalies pozicijos negalima pagrįsti keturiais „Chimei Corporation“ pateiktais pavyzdžiais, visų pirma tyrimu dėl Tailando kilmės cukrinių kukurūzų (kuriame, priešingai, nei teigė šalis, eksportuotojų vidaus rinkoje vyko atitinkamo lygio prekyba). „Chimei Corporation“ atveju patikrinus vidaus rinkos klientų skirstymą pagal atrinktų sąskaitų faktūrų naudotojų ar platintojų kategorijas nustatyta netikslumų. Apie šį ir kitus trūkumus, susijusius su klientų skirstymu į kategorijas, šaliai buvo konfidencialiai pranešta pirminiame etape. Minėti netikslumai ir trūkumai verčia suabejoti tuo, kaip „Chimei Corporation“ skirsto daugelį savo klientų į kategorijas. Be to, PKN lygio kainų skirtumas nebuvo nuoseklus (kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunktyje), nes kainos platintojams ne visada buvo mažesnės nei kainos naudotojams. Apibendrinant, „Chimei Corporation“ neįrodė, ar, kaip tvirtinta, pardavimas platintojams buvo vykdomas mažesnėmis kainomis ir ar pardavimo platintojams kainų lygis buvo susijęs su kitokiu prekybos lygiu. Komisija veikiau padarė išvadą, kad pardavimo kaina buvo nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju derantis su klientu. Todėl Komisija „Chimei Corporation“ tvirtinimą atmetė.

(123)

Pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo „Chimei Corporation“ pakartojo tvirtinimą, kad apskaičiuojant jos susijusios šalies pardavimo Taivano vidaus rinkoje normaliąją vertę nereikėtų atsižvelgti į PBA išlaidas ir pelną. „Chimei Corporation“ nurodė, kad pirminiame etape pateikti jos tvirtinimo atmetimo motyvai buvo nereikšmingi. „Chimei Corporation“ tvirtino, kad eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimas buvo atliktas ne tuo pačiu prekybos lygiu, nes į pardavimą per susijusią šalį buvo įtrauktos dvigubos PBA išlaidos ir pelnas. „Chimei Corporation“ paprašė Komisijos jos vidaus susijusiam subjektui perkelti nuoseklų Komisijos požiūrį į koregavimą, kai susiję prekiautojai vykdo eksportą į Sąjungą.

(124)

Po galutinio faktų atskleidimo „Chimei Corporation“ tvirtino, kad, priešingai nei reikalaujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies įvadiniame sakinyje, eksporto kaina ir normalioji vertė nebuvo to paties prekybos lygio, nes normalioji vertė apėmė du PBA išlaidų ir pelno lygmenis (tiek „Chimei Corporation“, tiek su ja susijusios šalies), o eksporto kaina apėmė tik vieną PBA išlaidų ir pelno lygmenį (tik „Chimei“). Šalis laikėsi nuomonės, kad Komisija nepaaiškino, kodėl jos susijusi šalis negali būti laikoma susijusiu prekiautoju pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, ir neatsižvelgė į faktinius įrodymus ir atlygio aspektus, kuriuos „Chimei“ pateikė pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo. Jos nuomone, Komisija turėjo paaiškinti, kodėl dėl tolesnio perdirbimo arba PKN pakeitimų (jeigu jų padaroma) ji negalėtų atskirti ir atskaityti pelno dydžio dalies, atitinkančios platinimo ir pardavimo funkcijas, kartu palikdama visus su perdirbimu susijusius elementus, kurie tinkamai atspindimi PKN ir sąnaudų struktūroje (20). Šalis paragino Komisiją „išdėstyti faktus ir teisinius argumentus, turinčius esminę reikšmę kalbant apie sprendimą“ (21), ir paprašė pateikti papildomų paaiškinimų, kodėl tam tikri argumentai nebuvo priimti, kad ji galėtų tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą.

(125)

Papildydama laikinajame etape bendrovei „Chimei Corporation“ konfidencialiai pateiktus argumentus, Komisija pažymėjo, kad šiuo atveju būtų netikslinga pašalinti su bendrove „Chimei Corporation“ susijusios šalies PBA išlaidas ir pelną, atsižvelgiant į susijusios šalies vykdomos veiklos pobūdį. Jeigu „Chimei Corporation“ prašymas būtų patenkintas, tai reikštų, kad apskaičiuojant normaliąja vertę būtų atsižvelgiama tik į „Chimei Corporation“ PBA išlaidas ir pelną, gautą už ABS, kurias toliau perdirba su „Chimei Corporation“ susijusi šalis, ir reikėtų pakeisti PKN. Tiek pačios Komisijos praktika, tiek teismai patvirtino, kad pelno gavimas perparduodant susijusiam prekiautojui atitinka antkainio reikalavimą pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą, tačiau labai svarbu, kad kiekvieno atvejo aplinkybės būtų vertinamos atskirai. Siekiant pagrįsti koregavimą atsižvelgiant į komisinius pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą, atitinkamas perdirbėjas (prekybininkas) turi vykdyti funkcijas, panašias į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas. Remiantis teismų praktika, šią aplinkybę turi nustatyti koregavimo prašanti šalis, taigi, „Chimei Corporation“. „Chimei Corporation“ šios aplinkybės neįrodė.

(126)

Be to, atlikdama šį tyrimą, kaip ir byloje Çolakoğlu (22), Komisija atsižvelgė į realias šios bylos aplinkybes (t. y. tai, kad su „Chimei Corporation“ susijusi šalis vidaus rinkoje perparduoda „Chimei Corporation“ produktus tik juos perdirbusi) ir į turimus duomenis. Šiuo atžvilgiu, kadangi bet koks su perdirbimu susijęs elementas turėtų būti tinkamai atspindėtas sąnaudų struktūroje, normalioji vertė apėmė du PBA išlaidų ir pelno lygmenis (vieną – „Chimei Corporation“ ir kitą – su šia bendrove susijusios šalies). NET jei susijusios šalies perdirbimo veikla skyrėsi priklausomai nuo produkto, ji visas atvejais buvo vykdoma. „Chimei Corporation“ raginimas po galutinio faktų atskleidimo atskirti ir atskaityti pelno dydžio dalį, konkrečiai atitinkančią jos susijusios šalies platinimo ir pardavimo funkcijas, neatitinka prievolės įrodyti, nustatytos pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies įžanginėje dalyje (pagal kurią pareiškėjas turėtų įrodyti ir atskirti savo tvirtinimą). Be to, „Chimei Corporation“ tvirtinimas tyrimo metu buvo pateiktas per vėlai. Nė viename tyrimo etape „Chimei Corporation“ neatskyrė susijusios šalies pelno dydžio dalies, konkrečiai atitinkančios platinimo ir pardavimo funkcijas (palyginti su susijusios šalies pelno dydžiu, atitinkančiu kitą (perdirbimo) veiklą), ir reikšmingai neatsakė į Komisijos susirūpinimą dėl kiekybinio vertinimo, nepaisant to, kad Komisija laiku pasidalijo visa faktine ir teisine medžiaga, kuria buvo grindžiami jos sprendimai. Šiuo atžvilgiu 2025 m. rugpjūčio 18 d. pirminio faktų atskleidimo dokumente Komisija perspėjo šalį apie praktinius sunkumus dėl kiekybinio koregavimų vertinimo, jeigu tokių būtų. Šiuo atžvilgiu „Chimei Corporation“ nepateikė komentarų dėl Komisijos mėginimų išanalizuoti ryšį tarp konkrečių dviejų šalių, t. y. remiantis DMSAL (gamintojo pardavimo pagal kiekvieną sandorį susijusiems ir nesusijusiems klientams vidaus rinkoje) ir DMSALRL (su „Chimei Corporation“ susijusios šalies pardavimo pagal kiekvieną sandorį vidaus rinkoje) lentelių (23). Jei būtų buvęs užtikrintas geras atsekamumas ir jei DMSALRL lentelė būtų buvusi visiškai užpildyta laikantis visų atitinkamų nurodymų (quod non), būtų buvę pateikta daugiau informacijos apie konkrečią susijusio perdirbėjo veiklą pagal atskirus sandorius ir būtų buvę galima išnagrinėti, ar egzistavo tam tikros tendencijos. Komisija „Chimei Corporation“ tvirtinimus atmetė.

(127)

Po pirminio faktų atskleidimo bendrovė „Formosa Chemicals & Fibre Corporation“ paprašė pakoreguoti normaliąją vertę ją sumažinant, kad būtų atsižvelgta į skirtumus tarp vidaus ir Sąjungos eksporto rinkos struktūrų ir skirtumus tarp kainodaros pagal parduotą kiekį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies c punktą ir Komisijos poziciją dėl Baltarusijos, Korėjos Respublikos ir Taivano kilmės labai atsparių tempimui poliesterių siūlų (gijų) verpalų (24). Šalis savo prašymą grindė empirine analize, pagal kurią esant didelės pardavimo vidaus rinkoje daliai vidutinė mėnesio didelių užsakymų pagal tam tikrą PKN vieneto kaina buvo mažesnė už vidutinę mėnesio nedidelių užsakymų pagal tą patį PKN vieneto kainą. Po galutinio faktų atskleidimo šalis pakartojo savo prašymą pakoreguoti normaliąją vertę, kad būtų galima atsižvelgti į skirtumus tarp vidaus ir ES eksporto rinkos struktūrų ir kainodaros pagal parduotą kiekį, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies c punktu. Naujų elementų nepateikta.

(128)

Atlikdama tyrimą Komisija stengėsi surinkti svarių įrodymų apie tai, kaip „Formosa Chemicals & Fibre Corporation“ nustato pardavimo kainas. Šiuo atžvilgiu klausimyno atsakymų D.1 skirsnyje (Pardavimas vidaus rinkoje) ir E.1 skirsnyje (Pardavimas eksportui į Sąjungą) „Formosa Chemicals & Fibre Corporation“ nurodė, kad savo klientams kainoraščių neteikia. Per tikrinamąjį vizitą Komisijai nebuvo pateikta jokių sutarčių ar kitų svarių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti teiginį, kad užsakymams, viršijantiems tam tikrą ribą, buvo taikomos mažesnės kainos arba kad buvo taikomos didmeninės nuolaidos dėl kiekių skirtumų, tiesiogiai susijusių su aptariamais pardavimais. Komisija nustatė, kad „Formosa Chemicals & Fibre Corporation“ tvirtinimas yra nepagrįstas, ir jį atmetė.

(129)

Po pirminio faktų atskleidimo „Chimei Corporation“ laikėsi nuomonės, kad Komisija neįvykdė įrodinėjimo pareigos reikalavimų dėl bendrovės eksporto kainos koregavimų, susijusių su kredito išlaidomis ir metų pabaigos atskaitomis.

(130)

Komisija peržiūrėjo savo preliminarią poziciją dėl metų pabaigos atskaitų ir galutiniame etape nusprendė, kad dėl „Chimei Corporation“ nurodytų pardavimo eksportui metų pabaigos atskaitų pobūdžio joms negalima taikyti korekcijos.

(131)

Kalbant apie kredito išlaidas, Komisija patvirtino savo preliminarias išvadas. Pirma, Komisija laikėsi nuomonės, kad tai, jog „Chimei Corporation“ nurodė pardavimo eksportui kredito išlaidas, reiškia, kad šalis laikė, jog tai yra veiksnys, į kurį atsižvelgta nustatant taikytas kainas. Antra, mokėjimų vykdymo strategijos vidaus ir eksporto rinkose buvo labai skirtingos. Šią nuostatą atitiko eksporto kainos koregavimas sumažinant (tik) kredito išlaidas, nes Sąjungos pirkėjų atveju nebuvo pastebėta atsiskaitymo problemų, dėl kurių kredito išlaidų koregavimas buvo atmestas apskaičiuojant normaliąją vertę.

(132)

Kadangi kitų pastabų dėl sąžiningo palyginimo negauta, laikinojo reglamento 100–105 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtintos.

(133)

Atsižvelgdama į 116 ir 130 konstatuojamosiose dalyse aprašytus pakeitimus, Komisija patikslino „Chimei Corporation“ nustatytą 10,8 % dempingo skirtumą ir nustatė 10,9 % dydį.

(134)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(135)

Po pirminio faktų atskleidimo „Lotte“ ir Korėjos Vyriausybė pakartojo, kad mišinių gamintojai turėtų būti laikomi Sąjungos pramonės dalimi ir juos reikėtų įtraukti į žalos analizę. Šiuo atžvilgiu šalys nurodė PPO kolegijų ir Apeliacinio komiteto išvadas keliose ginčų sprendimo bylose, kuriose nustatyta, kad gamintojai yra subjektai, kurie gamina produktą, ir kad subjektai, kurie gamina žaliavas tam produktui gaminti, negali būti laikomi gamintojais. Šiuo atžvilgiu šalys priminė, kad ABS mišinių gamintojai ABS gamybos procese dalyvauja dviem būdais:

(136)

Pirminiame etape Komisija iš tiesų analizavo tik 135 konstatuojamosios dalies a punkte aprašytą maišymo veiklą. Komisija nustatė, kad tokios bendrovės neturėtų būti laikomos Sąjungos pramonės dalimi, nes jos neatlieka svarbiausio gamybos etapo (polimerizacijos proceso užbaigimo), o jų sukuriama pridėtinė vertė yra palyginti nedidelė (7–10 %) (žr. laikinojo reglamento 114–116 konstatuojamąsias dalis).

(137)

Be to, Komisija taip pat išnagrinėjo turimą informaciją, susijusią su 135 konstatuojamosios dalies b punkte aprašytais mišinio gamintojais. Pirma, reikia pažymėti, kad sausus miltelius perkančios bendrovės gali juos naudoti šiame tyrime nenagrinėjamiems produktams gaminti (pvz., PC / ABS – mišiniui, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 50 % polikarbonato, arba MABS – mišiniui, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 50 % metilmetakrilato). Todėl sausus miltelius perdirbančios bendrovės nebūtinai gamina šiame tyrime nagrinėjamą produktą.

(138)

Sąjungos pramonės pardavimas ir importas iš Korėjos ir Taivano sudaro 94 % Sąjungoje suvartojamo ABS kiekio. Tik vienas iš keturių atrinktų eksportuojančių gamintojų tiriamuoju laikotarpiu pardavė nedidelį sausų miltelių kiekį (mažiau kaip 20 tonų) platintojams Sąjungoje. Sąjungos pramonė Sąjungos rinkoje pardavė [3 800–4 100] tonų sausų miltelių. [83–86] % šio kiekio buvo parduota vienam klientui, kuris šį pusgaminį perdirbo į galutinius produktus. Remiantis viešai prieinama informacija, šis pirkėjas siūlė [42–46] rūšių PC / ABS, t. y. produktą, kuris šiame tyrime nenagrinėjamas, ir tik [1–3] rūšių ABS / PC, t. y. produktą, kuris šiame tyrime nagrinėjamas. Todėl padarėme išvadą, kad labai mažai tikėtina, jog tas pirkėjas gamino didelį tokių rūšių, kurioms galėtų būti nagrinėjamos šiame tyrime, kiekį.

(139)

NET jei tiriamajam produktui gaminti būtų naudojamas visas žinomas Sąjungos rinkoje parduodamas sausų miltelių kiekis, šis bendras papildomas kiekis sudarytų tik 3 % ABS gamybos Sąjungoje tiriamuoju laikotarpiu, kaip aprašyta laikinojo reglamento 141 konstatuojamojoje dalyje.

(140)

Galiausiai, kaip nurodyta laikinojo reglamento 115 konstatuojamojoje dalyje, prieš inicijuojant tyrimą ir taip pat jį inicijavus su galimais mišinių gamintojais buvo susisiekta dėl pritarimo tyrimui vertinimo. Per visą tyrimo laikotarpį tik viena bendrovė, „Romira GmbH“, nurodė, kad ji yra kaip suinteresuotoji šalis užsiregistravusi mišinių gamintoja. Ši bendrovė niekada nepateikė jokių pastabų ir jokių tyrimui aktualių duomenų.

(141)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad net jei Sąjungos rinkoje ir yra mišinių gamintojų, kurie naudoja sausus miltelius papildomiems ABS kiekiams gaminti, jų dalis, palyginti su visa gamyba ir pardavimu, nebūtų tokia didelė, kad dėl jos reikėtų pakeisti Komisijos išvadas dėl žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų. Todėl Komisijos sprendimas nelaikyti jų Sąjungos pramonės dalimi žalos padėties neiškraipė.

(142)

Todėl „Lotte“ ir Korėjos Vyriausybės tvirtinimas dėl Sąjungos pramonės sudėties buvo atmestas.

(143)

Kadangi pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 117–119 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(144)

Kadangi pastabų dėl bendro importo iš nagrinėjamųjų šalių poveikio vertinimo negauta, laikinojo reglamento 120–123 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(145)

Pasikeitus Korėjos eksporto kainoms, kaip nurodyta 58–75 konstatuojamosiose dalyse, ir peržiūrėjus nesusijusio importuotojo pelną, kaip nurodyta 60–63 konstatuojamosiose dalyse, nustatyta, kad Korėjos svertinis vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas Sąjungos rinkoje tiriamuoju laikotarpiu siekė 26,2–28,1 %.

(146)

Kadangi pastabų dėl importo kainų ir priverstinio kainų mažinimo negauta, kiti laikinojo reglamento 128–135 konstatuojamosiose dalyse aptarti elementai patvirtinti.

(147)

„Lotte“ ir Korėjos Vyriausybė teigė, kad Komisija neatsižvelgė į išskirtinį 2020 ir 2021 m. pobūdį. Šalys tvirtino, kad dėl to buvo iškraipytas žalos vaizdas, ir atkreipė dėmesį į importo raidą – dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. (palyginti su 2019 m.) jis sumažėjo, o nuo 2021 m. pradėjo didėti, kol pasiekė prieš pandemiją buvusį lygį.

(148)

Priešingai, nei teigė šios šalys, Komisija laikinajame reglamente, t. y. laikinojo reglamento 177–179 konstatuojamosiose dalyse, išnagrinėjo išskirtinį 2020 ir 2021 m. pobūdį. Šalys nepateikė jokių papildomų įrodymų, dėl kurių būtų buvę galima paneigti pradiniame tyrimo etape Komisijos padarytas išvadas. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(149)

Kadangi pastabų dėl makroekonominių rodiklių negauta, laikinojo reglamento 141–155 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(150)

Kadangi pastabų dėl mikroekonominių rodiklių negauta, laikinojo reglamento 156–170 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(151)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija patvirtino savo išvadą dėl materialinės žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, kaip aprašyta laikinojo reglamento 171–173 konstatuojamosiose dalyse.

(152)

Po pirminio faktų atskleidimo LEGO teigė, kad priemonės neturėtų būti toliau taikomos Taivanui. Šiuo atžvilgiu bendrovė tvirtino, kad Komisija pagal savo nusistovėjusią praktiką turėjo nagrinėti laikotarpį nuo 2021 m. iki tiriamojo laikotarpio, nes 2020 m. buvo išskirtiniai metai, kuriuos paveikė COVID-19 pandemija. Bendrovė nurodė, kad išskirtinis 2020 m. pobūdis, dėl kurio šie metai nebuvo tipiški, buvo nustatytas atliekant kelis kitus tyrimus. Šalis taip pat teigė, kad jeigu butų buvę nuspręsta nagrinėti laikotarpį nuo 2021 m., būtų nustatyta, kad importas iš Taivano vertinant tiek absoliučiaisiais, tiek santykiniais skaičiais mažėjo, todėl tyrimą dėl Taivano reikėtų nutraukti.

(153)

Be to, pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo Taivano valdžios institucijos teigė, kad tarp importo iš Taivano ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio nėra. Visų pirma valdžios institucijos nurodė, kad importas iš Taivano sumažėjo po 2022 m., t. y. 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, todėl Sąjungos pramonės ekonominė padėtis turėjo pagerėti.

(154)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. iš tiesų nebuvo galima laikyti tipiškais. Tačiau 2021 m. taip pat buvo išskirtiniai, atsižvelgiant į ekonomikos atsigavimą po pandemijos. Komisija atliko subalansuotą žalos analizę, kurioje atsižvelgė į tai, kad abeji metai buvo gana ypatingi. Šis klausimas aptartas laikinojo reglamento 177–179 konstatuojamosiose dalyse ir pirmiau šio reglamento 147 ir 148 konstatuojamosiose dalyse.

(155)

Be to, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 120–123 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad importas iš Korėjos ir Taivano turėtų būti analizuojamas bendrai, nes buvo įvykdytos visos bendro vertinimo sąlygos. Aplinkybė, kad importas iš Korėjos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį didėjo, o importas iš Taivano tam tikrą nagrinėjamojo laikotarpio dalį (2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu) sumažėjo, negali būti laikoma priežastimi, dėl kurios Komisija negalėtų atlikti bendros analizės. Todėl šie abiejų šalių tvirtinimai buvo atmesti.

(156)

Po pirminio faktų atskleidimo „Lotte“ ir Korėjos Vyriausybė pakartojo, kad Sąjungos pramonei žalą padarė ne importas iš Korėjos, o padidėjusios energijos ir žaliavų sąnaudos. Šalys parodė, kad energijos kainos padidėjo, remiantis TEA duomenimis, iš kurių matyti, kad 2021–2023 m. elektros energijos kaina Sąjungoje padidėjo daugiau nei dvigubai, o elektros energijos sąnaudos Korėjoje padidėjo tik maždaug 50 %. Kalbant apie žaliavas, šalys nurodė Kinijos ir Europos lyginamuosius dydžius, pagrįstus bendrovės „Platts“ skelbiamais rinkos tyrimų duomenimis.

(157)

Po pirminio faktų atskleidimo „LG Chem“ tvirtino, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios padidėjo Korėjos kilmės ABS importas, buvo aukšta šios šalies produktų kokybė, efektyvesnis gamybos procesas ir atitinkamai mažesnės gamybos sąnaudos. Bendrovė nurodė, kad Komisija kiekybiškai neįvertino bendro energijos sąnaudų ir krovinių vežimo sąnaudų padidėjimo nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(158)

Komisija išnagrinėjo patikrintus atrinktų Sąjungos gamintojų ir atrinktų nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų duomenis. Nors žaliavų sąnaudos vienam gatavo produkto vienetui Korėjoje ir Taivane iš tiesų buvo mažesnės, Sąjungos pramonės patirtos energijos sąnaudos vienam gatavo produkto vienetui atitiko iš atrinktų eksportuojančių gamintojų gautą informaciją apie energijos sąnaudas. Atrinktų eksportuojančių gamintojų medžiagų sąnaudos buvo 5–15 % mažesnės už Sąjungos pramonės patirtas žaliavų sąnaudas.

(159)

Atlikus pirmiau minėtą analizę buvo patvirtintos laikinojo reglamento 198 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos Komisijos išvados, kad didesnės gamybos sąnaudos prisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos žalos, tačiau priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir žalos dėl jų nesusilpnėjo. Be to, Komisija priminė, kad jeigu nebūtų nesąžiningos konkurencijos, Sąjungos pramonė galėtų susigrąžinti bent dalį savo gamybos sąnaudų ir taip gauti labiau pagrįstą pelną. Todėl tvirtinimas, kad žala buvo padaryta tik dėl didelių Sąjungos energijos ir žaliavų sąnaudų, buvo atmestas.

(160)

Po pirminio faktų atskleidimo „Lotte“ ir Korėjos Vyriausybė pakartojo savo tvirtinimus, kad žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl nepakankamo sąnaudų optimizavimo ir investicijų į jų veiklos Sąjungoje gerinimą. Šalys nurodė, kad Sąjungos pramonė 2021 ir 2022 m. padidino savo gamybos pajėgumus, nepaisydama aplinkybės, kad Sąjungos rinka sumažėjo. Be to, jos nurodė, kad bendrovė „Ineos“ investavo Kinijoje, o ne į savo veiklą Sąjungoje.

(161)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad šalys nepateikė jokių naujų argumentų ar įrodymų dėl nepakankamo sąnaudų optimizavimo.

(162)

Priešingai, Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonė konsolidavo savo užimtumo rodiklius optimizuodama valdymo ir administravimo funkcijas ir tai daro net ir po nagrinėjamojo laikotarpio. Tačiau galimybės sumažinti su gamyba susijusių darbuotojų skaičių buvo ribotos dėl esamoms gamykloms ir gamybos linijoms eksploatuoti reikalingo darbuotojų skaičiaus.

(163)

Papildomų gamybos pajėgumų klausimas jau aptartas laikinojo reglamento 199–201 konstatuojamosiose dalyse. Be laikinajame reglamente pateiktų paaiškinimų, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei tvirtino šalys, Sąjungos rinka augo tais dvejais metais (2021 ir 2022 m.), kai Sąjungos pramonė pradėjo naudoti naujus gamybos pajėgumus. Ji sumažėjo tik 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu ir buvo net mažesnė nei 2020 m., t. y. nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje.

(164)

Kalbant apie „Ineos“ investicijas Kinijoje, vien tai, kad pasaulinė grupė investavo viename regione, nėra įrodymas, kad ji nesirūpino savo veikla kitame regione. Paaiškėjo, kad atrinktų Sąjungos gamintojų tarptautinimo strategija skiriasi nuo Korėjos eksportuojančių gamintojų strategijos. Nors Korėjos bendrovės paslaugas pasaulinei rinkai teikė daugiausia iš Korėjoje esančių savo gamyklų, grupės, kurioms priklauso atrinkti Sąjungos gamintojai, įsitvirtino regione, siekdamos būti arčiau savo klientų.

(165)

Todėl 160 konstatuojamojoje dalyje aprašytas tvirtinimas buvo atmestas.

(166)

Kadangi pastabų dėl atrankos negauta, laikinojo reglamento 183–186 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(167)

Kadangi pastabų dėl atrankos negauta, laikinojo reglamento 187–191 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(168)

Kadangi pastabų dėl atrankos negauta, laikinojo reglamento 192–193 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(169)

Atsižvelgdama į Komisijos išvadas dėl tvirtinimų, susijusių su energijos ir žaliavų sąnaudomis, optimizavimu ir investicijomis, taip pat į tai, kad nebuvo gauta pastabų dėl importo iš trečiųjų šalių poveikio ir Sąjungos pramonės eksporto rezultatų, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 210 ir 211 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas dėl priežastinio ryšio.

(170)

Po pirminio faktų atskleidimo Taivano valdžios institucijos teigė, kad į žalos skirtumo skaičiavimą įtraukus būsimas reikalavimų laikymosi išlaidas galėjo būti nustatyta dviguba taisomoji priemonė. Taivano valdžios institucijų teigimu, reikalavimų laikymosi išlaidos jau buvo įtrauktos į gamybos sąnaudas, o Sąjungos gamintojams buvo nustatyta 100 % nemokama ATLPS kvota, kuria jie ir toliau galės naudotis iki 2034 m.

(171)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad buvo patikrinta, ar Sąjungos pramonė įsigijo ATLPS sertifikatus. Be to, dviguba taisomoji priemonė nebuvo taikoma, nes apskaičiuojant žalos skirtumą buvo atsižvelgta tik į papildomas išlaidas, susijusias su ATLPS sertifikatų įsigijimu, remiantis didesne tų sertifikatų kaina ateityje arba poreikiu įsigyti daugiau papildomų ATLPS sertifikatų, kurios nebuvo įtrauktos į Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas tiriamuoju laikotarpiu.

(172)

Todėl tvirtinimas dėl galimos dvigubos taisomosios priemonės dėl būsimų reikalavimų laikymosi išlaidų nustatymo apskaičiuojant žalos skirtumą buvo atmestas.

(173)

Peržiūrėjus Korėjos eksporto kainas, kaip nurodyta 58–75 konstatuojamosiose dalyse, ir peržiūrėjus nesusijusio importuotojo pelną, kaip nurodyta 60–63 konstatuojamosiose dalyse, buvo pakeisti Korėjai nustatyti priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai. Atitinkamoms šalims buvo nustatyti toliau nurodyti galutiniai priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai.

(174)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti toliau nurodytus galutinius antidempingo muitus.

(175)

Po pirminio faktų atskleidimo Sąjungos pramonė pakartojo, kad jai buvo padaryta materialinė žala. Visų pirma bendrovės paminėjo importo iš Korėjos padidėjimą inicijavus tyrimą, jų pirkėjai nurodė mažesnes Korėjos kilmės ABS kainas, mažėjančias galimybes finansuoti jų gamybos įrangos techninę priežiūrą, tolesnį užimtumo mažėjimą ir neišvengiamą riziką, kad bent viena Sąjungoje esanti gamykla bus uždaryta.

(176)

Po pirminio faktų atskleidimo asociacija „Plastics Recyclers Europe“ pateikė kritikos dėl mažų laikinųjų muitų. Asociacijos teigimu, visų pirma Korėjos kilmės importui laikinai nustatytų muitų nepakako sąžiningai konkurencijai Sąjungos rinkoje atkurti. Asociacija teigė, kad be tolesnės žalos perdirbtų ar pirminių ABS gamintojams, muitų dydis trukdė pasiekti Sąjungos perdirbimo ir naudojimo tikslus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/19/ES (26).

(177)

Komisija atsižvelgė į minėtas Sąjungos pramonės pateiktas pastabas, iš kurių aiškiai matyti, kad priemonių nustatymas atitinka Sąjungos pramonės interesus.

(178)

Kalbant apie perdirbimo ir naudojimo tikslus, Komisija pripažino perėjimo prie žiedinės ekonomikos svarbą, tačiau pagrindiniame reglamente nenumatyta galimybė nustatyti antidempingo priemones, kurių dydis viršytų dempingo skirtumą.

(179)

Todėl Komisija patvirtino laikinojo reglamento 224 ir 225 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas dėl Sąjungos pramonės interesų.

(180)

Po pirminio faktų atskleidimo „LG Chem“ tvirtino, kad nėra įrodymų, jog Sąjungos pramonė galėtų tiekti visą siūlomų produktų asortimentą. Šiuo atžvilgiu ši šalis taip pat nurodė, kad dėl patvirtinimo procedūrų per trumpą laiką negalima pakeisti vieno naudotojo kitu.

(181)

Be to, po pirminio faktų atskleidimo koalicija tvirtino, kad „LG Chem“ siūlė unikalius ir nepakeičiamus produktus. Koalicija taip pat tvirtino, kad Sąjungos pramonė negalėjo pasiūlyti konkurencingų ABS alternatyvų, ir pabrėžė, kad tik vienas iš trijų skundo pateikėjų gamino emulsines ABS dervas, kurioms rinkoje, esą, buvo teikiama pirmenybė.

(182)

Pirma, dėl nagrinėjamų šalių gamintojų tiekiamų produktų kokybės nesiginčijama. Šio tyrimo tikslas yra ne užkirsti kelią importui iš šių šalių, o ištaisyti dempingą, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos.

(183)

Antra, taip pat negalima abejoti dėl Sąjungos pramonės siūlomų produktų kokybės. Sąjungos pramonė aptarnavo apie 63 % Sąjungos rinkos, įskaitant keletą pirkėjų, turinčių labai specifinių reikalavimų dėl ABS savybių. Priešingai, nei tvirtino „LG Chem“ ir koalicija, nebuvo įrodymų, kad Sąjungos pramonė negalėjo patenkinti paklausos Sąjungos rinkoje, įskaitant konkrečių rūšių ABS. Šalių tvirtinimai buvo tik teiginiai, nepagrįsti jokiais įrodymais.

(184)

Trečia, Sąjungos pramonė pateikė įrodymų, kad pagrindiniai pirminės įrangos gamintojai, taikantys labai konkrečius reikalavimus dėl ABS savybių ir vykdantys ABS tiekėjų patvirtinimo procedūras, nebuvo priklausomi tik nuo vieno tiekėjo, bet bendradarbiavo su keliais sertifikuotais ABS gamintojais, be kita ko, Sąjungos gamintojais ir nagrinėjamųjų šalių gamintojais, taip siekdami užtikrinti tiekimo saugumą. Todėl, net jei antidempingo muitais naudotojų galimybės įsigyti ABS iš Korėjos ir Taivano būtų apribotos (quod non), jie neturėtų būti paveikti, nes jau turi iš anksto patvirtintus tiekėjus, kurie nėra tik nagrinėjamųjų šalių eksportuojantys gamintojai.

(185)

Galiausiai, kaip jau paaiškinta laikinajame reglamente, priklausomai nuo galutinės grandies produktų gamybos paskirties ir metodo, masinės gamybos ABS gali būti tinkama alternatyva emulsinėms ABS. Priešingai, nei tvirtino koalicija, emulsines ABS gamino du Sąjungos gamintojai. Nors nebuvo įrodymų, kad rinkoje pirmenybė apskritai teikiama emulsinėms ABS, abiejų Sąjungos gamintojų galimybės patenkinti emulsinių ABS paklausą Sąjungos rinkoje buvo didelės, atsižvelgiant į jų gamybos pajėgumus.

(186)

Todėl 180 ir 181 konstatuojamosiose dalyse aprašyti tvirtinimai buvo atmesti.

(187)

Po galutinio faktų atskleidimo koalicija, kuriai per klausymą aiškiai pritarė „Biesterfeld“, „Hromatka“ ir „Interpolimeri“, pakartojo savo tvirtinimus dėl aukštos „LG Chem“ siūlomų produktų kokybės ir asortimento, palyginti su ribotomis Sąjungos pramonės galimybėmis. Šalis pateikė visų rūšių „LG Chem“ produktų analizę ir nurodė, ar Sąjungos pramonė gamina jų pakaitalus. Koalicija tvirtino, kad kai kurių rūšių produktų lygiaverčių pakaitalų Sąjungos rinkoje nėra.

(188)

Be to, koalicija teigė, kad „LG Chem“ siūlė [75–100] rūšių produktus, o Sąjungos pramonės asortimentą sudarė tik [10–25] rūšių produktai.

(189)

Galiausiai koalicija nurodė patvirtinimo procesą, kurį ABS tiekėjai turi atlikti prieš tapdami patvirtintais tiekėjais tam tikrose pramonės šakose. Šalis tvirtino, kad medicinos priemonių sektoriuje patvirtinimo procesas trunka iki dvejų metų, o automobilių pramonės sektoriuje – iki 18 mėnesių. Tvirtinta, kad „LG Chem“ kai kuriais atvejais yra vienintelis patvirtintas tiekėjas. Todėl, siekiant užtikrinti sklandų naudotojų pramonės veikimą, labai svarbu suteikti galimybę pirkti ABS iš Korėjos, visų pirma iš bendrovės „LG Chem“.

(190)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad Sąjungos pramonės produktų, kuriais būtų galima tinkamai pakeisti bendrovės „LG Chem“ gaminamas ABS, prieinamumo analizė gali būti neišsami ir klaidinga. Pavyzdžiui, koalicija tvirtino, kad Sąjungos pramonė negamina didelio atsparumo ABS, o šis tvirtinimas yra neteisingas. Sąjungos gamintojai siūlo įvairių rūšių produktus, o kai kurių iš jų atsparumas labai didelis. Be to, pati „LG Chem“ reklamuoja aptariamą produkto rūšį kaip bendrosios paskirties ABS, t. y. ne kaip specializuotos rūšies produktą.

(191)

Tariamai nedidelis Sąjungos pramonės siūlomų produktų rūšių skaičius taip pat yra neteisingas. Vien atrinkti Sąjungos gamintojai gamino 60–300 įvairių rūšių ABS.

(192)

Bet kuriuo atveju, jei nustačius priemones iš Korėjos importuojamo bet kurios rūšies produkto pritrūktų, Sąjungos pramonė galėtų lengvai pritaikyti savo portfelį sumaišydama ABS su priedais, kurių reikia pageidaujamoms savybėms pasiekti.

(193)

Dėl patvirtinimo proceso Komisija priminė, kad 1) dauguma pirminės įrangos gamintojų bendradarbiavo su keliais patvirtintais tiekėjais (žr. 184 konstatuojamąją dalį) ir 2) šio tyrimo tikslas buvo ne visiškai užkirsti kelią importui iš Korėjos ir Taivano, o sudaryti vienodas sąlygas Sąjungos rinkoje.

(194)

Todėl Komisija atmetė 187–189 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus tvirtinimus.

(195)

Po pirminio faktų atskleidimo koalicija priminė force majeure įvykius, apie kuriuos 2021 m. pranešė Sąjungos gamintojai. Savo pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo bendrovė „LG Chem“ nurodė, kad ji gali užtikrinti tiekimo stabilumą, kaip įrodė per COVID-19 pandemiją arba Raudonosios jūros krizę.

(196)

Komisija pažymėjo, kad šalys nepateikė jokių naujų argumentų ar įrodymų. Todėl Komisija 2021 m. force majeure įvykius išnagrinėjo laikinojo reglamento 202–205 konstatuojamosiose dalyse. Šie įvykiai truko ribotą laiką (2–5 mėnesius), gamintojo tiekimas nebuvo visiškai sustabdytas, o kiti Sąjungos gamintojai pranešė, kad tuo laikotarpiu jie galėjo padidinti pardavimą Sąjungoje, t. y. pakeisti Sąjungos gamintojų, susidūrusių su force majeure aplinkybėmis, pasiūlos trūkumą. Be to, Komisija nustatė, kad force majeure įvykiai nėra reti cheminių kompleksų sektoriuje. Pačios bendrovės „LG Chem“ ir „Lotte“ patyrė tokių įvykių, turėjusių įtakos ABS gamybai (27) (nutrūkus elektros energijos tiekimui ABS gamybos įrenginiuose) arba kitoms cheminių medžiagų gamybos infrastruktūros objektų dalims (28).

(197)

Todėl Komisija patvirtino laikinojo reglamento 205 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(198)

Po galutinio faktų atskleidimo koalicija, kuriai per klausymą aiškiai pritarė „Interpolimeri“, pakartojo savo susirūpinimą dėl Sąjungos pramonės gebėjimo užtikrinti stabilų ABS tiekimą Sąjungos rinkoje. Šalies teigimu, įvairūs platintojai pranešė, kad negalėjo užtikrinti pristatymo laiku iš savo įprastų Sąjungos tiekėjų. Be to, Sąjungos pramonė šiuo metu, esą, eksploatavo tik 50 % savo gamybos pajėgumų.

(199)

Nors nėra įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti minėtus tvirtinimus, jei jie teisingi, tuose pranešimuose buvo tik patvirtinta žala, kurią Sąjungos pramonė patyrė dėl importo dempingo kaina iš Korėjos ir Taivano. Kai Sąjungos rinkoje bus atkurtos vienodos sąlygos, Sąjungos pramonė turėtų sugebėti padidinti savo gamybą. Todėl šis koalicijos teiginys buvo atmestas.

(200)

Po pirminio faktų atskleidimo koalicija tvirtino, kad net ir dėl mažo antidempingo muito, pavyzdžiui, 3,7 % laikinojo muito, nustatyto „LG Chem“ importui, sumažėtų šios grupės bendrovių gebėjimas konkuruoti visame pasaulyje ir Sąjungoje.

(201)

Šiuo atžvilgiu Komisija pakartojo pradiniame etape padarytas išvadas, pagrįstas kelių importuotojų ir naudotojų pateiktais konkrečios bendrovių duomenimis. Kaip minėta laikinojo reglamento 7.2 skirsnyje, importuotojams tenkanti prekybos ABS dalis, palyginti su visa jų veikla, buvo mažesnė nei 10 %. Jos taip pat gavo iki 10 % siekiantį tinkamą pelną iš prekybos ABS. Kalbant apie naudotojus, kaip nurodyta laikinojo reglamento 7.3 skirsnyje, Komisija nustatė, kad ABS sudarė tik nedidelę jų bendrų gamybos sąnaudų dalį (mažiau kaip 4 %) ir kad jie taip pat gavo tinkamą pelną. Priešingai nei pirmiau minėta išvada, pagrįsta konkrečios bendrovės duomenimis, koalicijos pateikti argumentai buvo tik įtarimai, nepagrįsti jokiais įrodymais.

(202)

Nors po pirminio faktų atskleidimo muitai padidėjo, visų pirma kiek tai susiję su Korėjos kilmės ABS importu, Komisija nustatė, kad toks padidėjimo mastas negalėjo pakeisti jos išvadų dėl importuotojų ir naudotojų interesų, nes ABS indėlis į jų bendrus verslo rezultatus, t. y. šių produktų dalis bendroje prekybos veikloje arba bendrose gamybos sąnaudose, tebėra nedidelis.

(203)

Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(204)

Po galutinio faktų atskleidimo koalicija pakartojo, kad nustačius antidempingo muitus atsiras grėsmė įvairių pramonės šakų gebėjimui konkuruoti vietos ir viso pasaulio mastu. Šalis teigė, kad ABS sudarė 10–25 % plataus vartojimo elektronikos gaminių gamybos sąnaudų, 20–35 % buitinių prietaisų gamybos sąnaudų ir 15–25 % automobilių detalių gamybos sąnaudų.

(205)

Šiuo atžvilgiu Komisija priminė tyrimo išvadas dėl dviejų bendradarbiaujančių naudotojų. ABS gali sudaryti didelę materialinių sąnaudų dalį. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad jos tik šiek tiek prisidėjo prie visų bendradarbiaujančio naudotojo, kuris yra vienas iš automobilių detalių gamintojų, sąnaudų. Todėl koalicijos tvirtinimas buvo atmestas.

(206)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta 180–203 konstatuojamosiose dalyse, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 232 ir 235 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(207)

Kadangi pastabų dėl vartotojų interesų negauta, laikinojo reglamento 238 konstatuojamoji dalis patvirtinta.

(208)

Po pirminio faktų atskleidimo „Lotte“ ir koalicija teigė, kad nustačius antidempingo muitus Korėjos ir Taivano kilmės ABS galėtų būti netyčia atverta galimybių importui mažomis, kaip įtariama, dempingo kainomis iš Kinijos. Todėl Sąjunga turėtų ir toliau naudotis importu iš nagrinėjamųjų šalių.

(209)

Po galutinio faktų atskleidimo koalicija pakartojo, kad priemonės nepadės Sąjungos pramonei atsigauti nuo patirtos žalos. Dėl jų Sąjungos rinka veikiau bus atverta Kinijos kilmės ABS srautui. Kinijos kilmės produktai, kaip įtariama, daugiausia yra bendrosios paskirties ABS, jų gamintojai teikia ribotą techninę paramą ir esama susirūpinimo dėl jų kokybės bei atitikties teisės aktams problemų.

(210)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad nustatyta, jog importas iš atrinktų nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų, kuriuo, kaip tvirtinama, Sąjunga turėtų ir toliau naudotis, buvo vykdomas dempingo kaina. Šiuo atžvilgiu priemonėmis siekiama ne užkirsti kelią importui iš nagrinėjamųjų šalių, o tik ištaisyti žalą, kuri Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl nesąžiningos Korėjos ir Taivano konkurencijos.

(211)

Antra, jeigu importas iš Kinijos mažomis kainomis padidėtų dėl nagrinėjamoms šalims nustatytų antidempingo muitų arba vien dėl to, kad Kinijos kilmės ABS gamintojai siūlo mažų kainų alternatyvas, Sąjungos pramonė galės prašyti atlikti naują tyrimą, jei bus įvykdytos visos sąlygos.

(212)

Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą kaip neaktualų analizuojant Sąjungos interesus.

(213)

Po pirminio faktų atskleidimo „Lotte“ ir Korėjos Vyriausybė nesutiko su Komisijos tvirtinimais, kad antidempingo muitų nustatymas galėtų paskatinti tolesnę „Lotte“ patronuojamųjų bendrovių plėtrą Sąjungoje. „Lotte“ pažymėjo, kad jos patronuojamoji bendrovė Vengrijoje nebuvo visiškai nepriklausoma įmonė, o veikiau priklausė nuo importuojamų sausų miltelių, skirtų galutinio produkto, kurio savybės dar labiau pagerinamos jį sumaišant su pigmentais ir (arba) priedais, maišymui arba importui.

(214)

Akivaizdu, kad Komisija negali ginčytis su „Lotte“ dėl to, kaip ši bendrovė turėtų reaguoti į muitų nustatymą. Tačiau analizuodama Sąjungos interesus Komisija turi atsižvelgti ne į atskirų bendrovių interesus, o į visų Sąjungos bendrovių interesus.

(215)

Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą kaip neaktualų analizuojant Sąjungos interesus.

(216)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta 7.1–7.4 skirsniuose, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 244 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus faktus, padariusi išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių priemonių nustatymas importuojamoms Korėjos ir Taivano kilmės ABS neatitiktų Sąjungos interesų.

(217)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(218)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinės antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(219)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant šį tyrimą. Taigi šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės tiriamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos negali būti taikomos, todėl tokiam produktui turėtų būti taikoma visam kitam Korėjos kilmės importui arba visam kitam Taivano kilmės importui, atsižvelgiant į kilmės šalį, nustatyta muito norma.

(220)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (29). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, kuria remiantis galima įrodyti, kad šis pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(221)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam Korėjos kilmės importui arba visam kitam Taivano kilmės importui, atsižvelgiant į kilmės šalį, nustatytas antidempingo muitas.

(222)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(223)

Jeigu, visų pirma nustačius susijusias priemones, labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti vengimo tyrimą, jei tenkinamos inicijavimo sąlygos. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(224)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visam kitam Korėjos arba Taivano kilmės importui nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(225)

Korėjos eksportuojantys gamintojai, kurie tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą, turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos, kad jiems būtų taikoma neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta antidempingo muito norma. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jei įvykdomos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad: i) tiriamuoju laikotarpiu jis neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą, ii) jis nėra susijęs su eksportuojančiu gamintoju, kuris tai darė, ir iii) jis vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais. Nauji Taivano eksportuotojai gali prašyti nustatyti individualų dempingo skirtumą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalies nuostatas.

(226)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos dydį, garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų laikinuoju reglamentu, sumos turėtų būti galutinai surenkamos, neviršijant šiuo reglamentu nustatytų lygių.

(227)

Kaip minėta 1.2 skirsnyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą tiriamąjį produktą.

(228)

Tyrimo galutiniame etape buvo vertinami registruojant importą surinkti duomenys. Komisija analizavo, ar tenkinami pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies kriterijai, kad būtų galima atgaline data surinkti galutinius muitus.

(229)

Iš Komisijos analizės matyti, kad, be importo lygio, dėl kurio tiriamuoju laikotarpiu buvo padaryta žala, importas toliau reikšmingai nedidėjo, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte. Atlikdama šią analizę Komisija palygino vidutinę mėnesinę nagrinėjamojo produkto importo apimtį tiriamuoju laikotarpiu per laikotarpį nuo mėnesio, einančio po šio tyrimo inicijavimo, iki paskutinio viso mėnesio prieš laikinųjų priemonių nustatymą su vidutine mėnesine importo apimtimi tiriamuoju laikotarpiu. Komisija nustatė, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių padidėjo 8 %. Be to, lyginant mėnesinę vidutinę nagrinėjamojo produkto importo apimtį laikotarpiu nuo mėnesio, einančio po šio tyrimo inicijavimo, iki mėnesio, kurį buvo nustatytos laikinosios priemonės, imtinai, su mėnesine vidutine importo apimtimi tiriamuoju laikotarpiu, tolesnio žymaus padidėjimo nenustatyta. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių padidėjo 6 %.

Lentelė

Importo raida po tyrimo inicijavimo

(230)

Be to, nuo tyrimo inicijavimo importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos šiek tiek padidėjo – tiriamuoju laikotarpiu jos buvo 2–3 % didesnės už vidutines importo kainas.

(231)

Tačiau šiuo atžvilgiu Komisija byloje neturi informacijos, kad dėl padidėjusios importo apimties šiek tiek didesnėmis importo kainomis buvo padaryta papildoma žala Sąjungos pramonei.

(232)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje nurodytos galutinio antidempingo muito taikymo atgaline data sąlygos nebuvo įvykdytos.

(233)

Po galutinio faktų atskleidimo Sąjungos pramonė pateikė išsamius duomenis apie ABS eksportą iš Korėjos ir Taivano ir jų importą į Sąjungą. Pramonė nurodė, kad per tris mėnesius nuo tyrimo inicijavimo labai padidėjo eksportas iš Korėjos, o ši tendencija atspindėjo importo į Sąjungą padidėjimą maždaug po 2 mėnesių. Vėliau eksportas vėl sumažėjo, nes eksportuotojams atsirado rizika, kad prekės bus pristatytos į Sąjungą po to, kai bus nustatyti laikinieji muitai.

(234)

Komisija pažymėjo, kad tam, jog priemones būtų galima taikyti atgaline data, reikia turėti įrodymų, kad inicijavus tyrimą buvo sukaupta daug atsargų. Tačiau laikinas eksporto iš Korėjos padidėjimas nebuvo toks didelis, kad dėl jo nagrinėjamuoju laikotarpiu būtų labai padidėjęs importas į Sąjungą. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(235)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (30) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(236)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nepateikė nuomonės dėl šiame reglamente nustatytų priemonių,