(1)

Direktyvos 91/676/EEB 5 straipsnio 4 dalies a punkte nustatytos priemonės, kurios turi būti įtrauktos į veiksmų programas, taikytinas pažeidžiamose zonose arba visoje nacionalinėje teritorijoje pagal tos direktyvos 3 straipsnio 5 dalį. Pagal Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 punktą, tomis priemonėmis turi būti užtikrinama, kad kiekviename ūkyje ar gyvulininkystės ūkyje gyvulių mėšlo arba apdoroto mėšlo kiekis, įterptas į dirvą kiekvienais metais, įskaitant gyvulių mėšlo kiekį, patenkantį į dirvą ganant gyvulius, neviršytų nustatyto kiekio hektarui, t. y. 170 kg azoto (N) per metus;

(2)

nuo Direktyvos 91/676/EEB priėmimo įvykusi mokslo ir technikos pažanga mėšlo apdorojimo technologijų srityje leido sukurti trąšas (vadinamąsias RENURE trąšas), kurios tam tikromis sąlygomis veikia kaip cheminės trąšos, apibrėžtos tos direktyvos 2 straipsnio f punkte;

(3)

Komisijos Jungtinis tyrimų centras įvertino, kad tam tikromis sąlygomis RENURE trąšų nitratų išplovimo potencialas ir agronominis veiksmingumas yra panašūs į cheminių trąšų. Todėl, palyginti su mėšlu, naudojant šias medžiagas nitratų praradimo į vandenį rizika yra mažesnė ir dėl šio aplinkosauginio pranašumo jų galėtų būti naudojama daugiau nei Direktyvoje 91/676/EEB nustatytas didžiausias leidžiamas mėšlo kiekis, kartu užtikrinant direktyvos tikslų įgyvendinimą ir tinkamą agronominę naudą (2);

(4)

platesnis organinių trąšų ir iš perdirbtų atliekų srautų gautų maisto medžiagų naudojimas galėtų sustiprinti Sąjungos atvirą strateginį savarankiškumą ir apsirūpinimo maistu saugumą, kartu nustatant aukštus tvarumo standartus, visų pirma regionuose, kuriuose organinių trąšų naudojama nedaug. Naudojant mėšlą ir apdorotą mėšlą, laikantis Direktyvos 91/676/EEB, būtų galima sumažinti kintančių mineralinių trąšų kainų poveikį ūkininkams ir prisidėti prie maisto medžiagų ciklų uždarymo. Komunikate „Trąšų pakankamumo ir įperkamumo užtikrinimas“ (3) raginama įvertinti tolesnius reglamentavimo ir su reglamentavimu nesusijusius veiksmus, kad būtų sudarytos sąlygos plačiau naudoti iš gyvulių mėšlo atgautas maisto medžiagas;

(5)

2023 m. Komisija pradėjo Direktyvos 91/676/EEB vertinimą, siekdama, be kita ko, įvertinti, ar ta direktyva pakankamai skatinamas maisto medžiagų iš įvairių šaltinių, įskaitant apdorotą mėšlą, perdirbimas ir mėšlo apdorojimo technologijų, kurias taikant gaunamos RENURE trąšos, technologinę plėtrą;

(6)

todėl, kol bus baigtas Direktyvos 91/676/EEB vertinimas, būtina numatyti laikiną sprendimą, kad valstybės narės galėtų leisti ūkininkams, laikantis tam tikrų sąlygų, naudoti RENURE trąšas viršijant III priedo 2 punkte nustatytą kiekį;

(7)

RENURE trąšų naudojimas viršijant 170 kg N kiekį iš gyvulių mėšlo vienam hektarui per metus, turėtų būti leidžiamas laikantis atitinkamų apsaugos priemonių, kad būtų skatinamas cheminių trąšų pakeitimas organinėmis trąšomis, sumažintos ūkininkų išlaidos ir sustiprintas Sąjungos žemės ūkio sektoriaus strateginis savarankiškumas, nepakenkiant Direktyvos 91/676/EEB tikslų įgyvendinimui;

(8)

be poveikio vandens kokybei, iš mėšlo ir gyvulių išmetamas azotas daro įtaką ir oro kokybei. RENURE trąšų naudojimas turėtų būti derinamas su nuolatinėmis pastangomis mažinti bendrą poveikį aplinkai. Todėl būtina numatyti tinkamas apsaugos priemones ir nustatyti didžiausią leidžiamą RENURE trąšų naudojimo ribinę vertę. Nustatant šią ribinę vertę turėtų būti atsižvelgiama į RENURE trąšų, gautų iš gyvulių mėšlo, savybes, jų naudojimo ir pakeitimo galimybes, taip pat į patirtį, įgytą taikant III priedo 2 punktą;

(9)

turėtų būti nustatyti RENURE trąšų kokybės kriterijai ir jų naudojimo sąlygos, kad, siekiant Direktyvos 91/676/EEB tikslų, šiomis trąšomis būtų galima pakeisti chemines trąšas;

(10)

turėtų būti taikomi tik tie perdirbimo metodai, kuriuos taikant gaunamos patikimos, stabilios kokybės medžiagos pagal nustatytus kriterijus. Komisijos Jungtinis tyrimų centras įvertino mineralinio azoto ir organinės anglies koncentracijos tokiose medžiagose kriterijus ir atliko įvairių gamybos procesų patikimumo bandymus siekiant gaminti tuos kriterijus atitinkančias medžiagas. Vertinimas rodo, kad taikant toliau nurodytus apdorojimo metodus galima gauti nekintančios kokybės medžiagas, atitinkančias tuos kriterijus: amoniako pašalinimas ir valymas amonio druskoms gaminti, atvirkštinio osmoso taikymas mineraliniams koncentratams gaminti ir daug azoto turinčių fosfato druskų (struvito) nusodinimas iš gyvulių mėšlo. Todėl turėtų būti nustatyti procesai, reikalingi nustatytos kokybės RENURE trąšų gamybai, taip užtikrinant patikimą cheminių trąšų pakaitalą;

(11)

siekiant užtikrinti saugų žemės tręšimą RENURE trąšomis, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės taikytų griežtus kokybės standartus, įskaitant saugias atitinkamų teršalų ir patogenų ribines vertes pagal atitinkamus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Todėl turėtų būti nustatytos didžiausios leidžiamos ribinės vertės, visų pirma susijusias su vario, cinko ir mikroorganizmų buvimu;

(12)

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2023/1605 (4) nustatyti tam tikrų organinių trąšų, įskaitant apdorotą mėšlą, gamybos grandinės galutiniai etapai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 (5), po kurių apdorotam mėšlui nebetaikomi Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimai, kad jis galėtų tapti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/1009 (6) nurodytais ES tręšiamaisiais produktais arba jų dalimi. Mėšlui, išskyrus nurodytąjį Deleguotajame reglamente (ES) 2023/1605, vis tiek taikomi Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimai.

(13)

valstybės narės turėtų nustatyti reikalavimus RENURE trąšų gamybos įrenginiams, kad būtų užtikrinta, jog maisto medžiagų kiekis visą laiką atitiktų Direktyvoje 91/676/EEB nustatytus kriterijus. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tręšti žemę pagal pasėlių poreikius, kartu su RENURE trąšomis turėtų būti pateikiama atitinkama informacija apie jose esantį maisto medžiagų kiekį;

(14)

Komisijos Jungtinis tyrimų centras įvertino poveikį aplinkai ir sveikatai ir pasiūlė RENURE trąšų naudojimo kriterijus, su sąlyga ir darydamas prielaidą, kad bendras Sąjungoje iš gyvulių gaunamo mėšlo kiekis, sutartinių gyvulių vienetų ir gyvulių tankumas nepadidės;

(15)

todėl valstybės narės turėtų atidžiai stebėti leidimo naudoti RENURE trąšas viršijant 170 kg azoto vienam hektarui per metus poveikį bendram gyvulių skaičiui ir iš jų gaunamo mėšlo kiekiui. Jeigu bendras metinis mėšlo azoto kiekis, tenkantis vienam hektarui žemės ūkio naudmenos (ŽŪN), viršija arba kyla pavojus, kad viršys 170 kg azoto vienam hektarui visoje valstybėje narėje arba NUTS 2 regionuose, kuriuose leidžiama naudoti RENURE trąšas, valstybės narės turėtų imtis priemonių, kad būtų išvengta bet kokio šio kiekio padidėjimo šiuose regionuose, kad būtų užtikrinta, jog nebus padaryta papildomo nenumatyto neigiamo poveikio aplinkai;

(16)

žemės tręšimui RENURE trąšomis toliau taikomi Direktyvos 91/676/EEB III priedo 1 punkto 3 papunktyje nustatyti visų trąšų naudojimo (subalansuoto tręšimo) reikalavimai. Kadangi RENURE trąšos yra skirtos cheminėms trąšoms pakeisti, trąšų naudojimo apribojimus, taikomus pagal subalansuoto tręšimo principą, atitinkamoje valstybėje narėje gali tekti peržiūrėti priimant sprendimą dėl leidimo naudoti RENURE trąšas, kad į tai būtų tinkamai atsižvelgta. Reikia atsižvelgti į galimą papildomą neigiamą poveikį aplinkai, kurį gali sukelti RENURE trąšų naudojimas, visų pirma rudenį jomis tręšiant pasėlių plotus ariamoje žemėje, ir pagal atitinkamas veiksmų programas imtis tinkamų priemonių, visų pirma susijusių su žemės tręšimo apribojimu. Todėl reikėtų laikytis geros agrarinės aplinkosaugos praktikos, pavyzdžiui, naudoti gyvųjų augalų dangą ar lygiavertes priemones siekiant išvengti azoto išplovimo į aplinką. Todėl turėtų būti nustatyti atitinkami reikalavimai;

(17)

RENURE trąšų naudojimas taip pat gali būti siejamas su azoto išsiskyrimo į orą dėl lakiųjų junginių susidarymo dirvos paviršiuje rizika, ypač kai trąšose daugiau kaip 60 % azoto kiekio sudaro ne nitratai, o jų pH yra didesnis nei 5,5. Todėl, siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai, turėtų būti taikomi tinkami trąšų įterpimo į dirvą metodai, pvz., įterpimas į dirvą, nedelsiant po paskleidimo atliekamas paviršiuje paskleistų trąšų įterpimas arba lygiavertės priemonės;

(18)

leisdamos naudoti RENURE trąšas iš apdoroto mėšlo, valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į jų galimą poveikį siekiant Tarybos direktyvos 92/43/EEB (7), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2000/60/EB (8), (ES) 2016/2284 (9), (ES) 2020/2184 (10) bei 2008/50/EB (11) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/848 tikslų (12). RENURE trąšų naudojimas neturėtų daryti poveikio tų direktyvų ir to reglamento įgyvendinimui ar jam trukdyti. Atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalyje nustatytą atsargumo principą, valstybės narės „Natura 2000“ teritorijose ir aplink jas bei netoli geriamojo vandens gavybos vietų turėtų imtis ypatingų atsargumo priemonių. Taikydamos pirmiau nurodytus teisės aktus ir prieš suteikdamos leidimą naudoti tokias RENURE trąšas, valstybės narės turėtų įvertinti bendrą poveikį išmetamam amoniako kiekiui regionuose, kuriuose leidžiama naudoti RENURE trąšas, siekdamos užtikrinti, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis aplinkos apsaugos tikslams;

(19)

kad Komisija galėtų atlikti savo vaidmenį pagal Direktyvą 91/676/EEB, valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie savo sprendimą leisti naudoti RENURE trąšas iš apdoroto mėšlo ir kas ketverius metus teikiamoje ataskaitoje pagal Direktyvos 91/676/EEB 10 straipsnį Komisijai pateikti to leidimo taikymo ataskaitą, įskaitant metinius duomenis apie RENURE trąšų gamybą, gyvulių skaičių ir iš jų gaunamo mėšlo kiekį;

(20)

šis pakeitimas neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, nebent jos nuspręstų įgyvendinti šio teisės akto priede pateiktą naują III priedo c punktą;

(21)

todėl būtina atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 91/676/EEB;

(22)

šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 91/676/EEB 9 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,