(1)

2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos prezidentas paskelbė karinę operaciją Ukrainoje ir Rusijos ginkluotosios pajėgos pradėjo neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą. Tas neteisėtas agresijos karas yra akivaizdus Ukrainos teritorinio vientisumo, suvereniteto ir nepriklausomybės pažeidimas, tas neteisėtas agresijos karas taip pat yra privalomos tarptautinės teisės normos – draudimo naudoti jėgą, įtvirtinto Jungtinių Tautų Chartijos 2 straipsnio 4 dalyje, – ir kitų tos chartijos principų pažeidimas;

(2)

prasidėjus neišprovokuotam ir nepateisinamam Rusijos agresijos karui, Sąjunga, jos valstybės narės ir Europos finansų įstaigos sutelkė precedento neturinčią paramą Ukrainos ekonominiam, socialiniam bei finansiniam ir gynybos atsparumui didinti. Ta parama apima paramą iš Sąjungos biudžeto, visų pirma, makrofinansinę pagalbą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2463 (makrofinansinė pagalba +) (2), Ukrainos priemonę pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/792 (3) ir skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/2773 (4), ir Europos investicijų banko bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko paramą, visiškai ar iš dalies garantuojamą Sąjungos biudžeto lėšomis, taip pat ta parama apima papildomą valstybių narių finansinę paramą;

(3)

2025 m. rugsėjo 9 d. Ukraina Tarptautiniam valiutos fondui (toliau – TVF) pateikė oficialų prašymą dėl naujos programos, kad 2026–2029 m. laikotarpiu būtų patenkinti jos papildomi finansavimo poreikiai. Ta programa, jeigu ji būtų įgyvendinta, sektų esamos TVF programos, pagal kurią Ukraina užbaigė aštuonias peržiūras, sėkmingą įgyvendinimą, kartu atžvelgiant į tai, kad Rusijos agresijos karas tęsiasi. TVF gebėjimas ateityje vykdyti naują programą priklauso nuo to, ar kiti partneriai, įskaitant Sąjungą, suteiks pakankamas finansavimo garantijas;

(4)

2025 m. spalio 23 d. 26 valstybės narės įsipareigojo reaguoti į Ukrainos neatidėliotinus finansinius poreikius 2026–2027 m. laikotarpiu, be kita ko, susijusius su jos karinėmis ir gynybos pastangomis. Tos valstybės narės taip pat pabrėžė, jog itin svarbu užtikrinti, kad Ukraina išliktų atspari ir turėtų biudžeto bei karinių priemonių, kad galėtų toliau įgyvendinti savo prigimtinę teisę gintis ir galėtų kovoti su Rusijos agresijos karu, ir dar kartą patvirtino, kad Sąjunga, koordinuodama veiksmus su panašiai mąstančiais partneriais ir sąjungininkais, toliau teiks visapusišką politinę, finansinę, ekonominę, humanitarinę, karinę ir diplomatinę paramą Ukrainai ir jos žmonėms. Tos valstybės narės taip pat padarė išvadą, kad visa karinė parama ir saugumo garantijos Ukrainai bus teikiamos visapusiškai paisant tam tikrų valstybių narių saugumo ir gynybos politikos ir atsižvelgiant į visų valstybių narių saugumo ir gynybos interesus. 26 valstybės narės taip pat susitarė, kad pagal Sąjungos teisę Rusijos turtas turėtų likti imobilizuotas tol, kol Rusija nutrauks savo agresijos karą prieš Ukrainą bei kompensuos Ukrainai Rusijos karo padarytą žalą, ir jos Komisiją paragino pateikti finansinės paramos Ukrainai galimybių. Tą pačią dieną Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir jo padariniai Europos bei pasauliniam saugumui kintančioje aplinkoje kelia egzistencinį iššūkį Sąjungai;

(5)

Ukrainos finansinė padėtis yra tokia, kad Sąjungos finansinė pagalba Ukrainai vėliausiai turi būti išmokėta 2026 m. antrąjį ketvirtį. Tuo tikslu 2025 m. gruodžio 3 d. Komisija pateikė pasiūlymų rinkinį, įskaitant pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama reparacijų paskola Ukrainai, ir pasiūlymą dėl Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093 (5). Vertinami kartu, tie pasiūlymai suteikė dvi galimybes patenkinti Ukrainos neatidėliotinus finansinius poreikius 2026–2027 m. laikotarpiu. Pasiūlymas iš dalies pakeisti Reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093 buvo pateiktas, kad būtų leidžiama finansinei pagalbai Ukrainai mobilizuoti reikiamus Sąjungos biudžeto asignavimus viršijant tame reglamente nustatytos daugiametės finansinės programos viršutines ribas.. Nesant tokio dalinio pakeitimo, neapibrėžtieji įsipareigojimai, kylantys dėl reparacijų paskolos Ukrainai, turėjo būti užtikrinti valstybių narių savanoriškai teikiamomis garantijomis;

(6)

2025 m. gruodžio 12 d. Taryba priėmė Tarybos reglamentą (ES) 2025/2600 (6), kuris taip pat buvo vienas iš 2025 m. gruodžio 3 d. Komisijos pasiūlymų rinkinyje pateiktų pasiūlymų;

(7)

Komisijai pateikus pasiūlymų dėl finansinės paramos Ukrainai rinkinį, Taryboje vyko intensyvios konsultacijos dėl to rinkinio elementų, visų pirma, dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo sukuriama reparacijų paskola Ukrainai, ir pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093. Tų konsultacijų metu paaiškėjo, kad Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 dalinis pakeitimas, kad būtų leidžiama finansinei pagalbai Ukrainai mobilizuoti reikiamus Sąjungos biudžeto asignavimus viršijant tame reglamente nustatytos daugiametės finansinės programos viršutines ribas, buvo svarbus aspektas kai kurioms valstybėms narėms ir jų paramos teikiant reparacijų paskolą Ukrainai sąlyga. Tačiau tam tikros valstybės narės nenorėjo dengti galimų su tokiais asignavimais susijusių išlaidų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su ta paskola;

(8)

savo 2025 m. gruodžio 18 d. išvadose Europos Vadovų Taryba susitarė suteikti 90 milijardų EUR paskolą Ukrainai 2026–2027 m. laikotarpiu, remiantis Sąjungos skolinimusi kapitalo rinkose, grindžiamu Sąjungos biudžeto manevringumo marža. Europos Vadovų Tarybos išvadose taip pat išdėstyta, kad, vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 20 straipsnį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 212 straipsniu grindžiamos priemonės atžvilgiu, bet koks Sąjungos biudžeto išteklių kaip tos paskolos garantijos sutelkimas neturės poveikio Čekijos, Vengrijos ar Slovakijos finansiniams įsipareigojimams;

(9)

po 2025 m. gruodžio 3 d. Tarybos parengiamieji organai, įskaitant Nuolatinių atstovų komitetą (toliau – COREPER), susitiko kelis kartus, kad susitartų dėl Komisijos pasiūlytų aktų rinkinio, be kita ko, dėl pasiūlymo dėl Reglamento, kuriuo sukuriama reparacijų paskola Ukrainai, ir pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093. 2025 m. gruodžio 19 d. COREPER pripažino, kad neįmanoma per pagrįstą laikotarpį pasiekti paskolos tikslo pasitelkiant Komisijos pasiūlytą visoje Sąjungoje taikomų teisėkūros procedūra priimamų aktų ir teisės aktų rinkinį. Atliekant tą vertinimą buvo atsižvelgta į neatidėliotiną finansinės paramos Ukrainai poreikį. Jame taip pat nustatyta, kad dėl paskolos Ukrainai teikimo priemonės ir Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 dalinių pakeitimų, kurių reikėtų dėl tokios priemonės, kraštutiniu atveju gali būti susitarta tik derinant vienbalsį pritarimą pasiūlymui dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas tas reglamentas, ir sprendimą, kuriuo leidžiamas tvirtesnis bendradarbiavimas dėl paskolos Ukrainai nustatymo pagal SESV 212 straipsnį, o išlaidas, susijusias su to akto įgyvendinimu, išskyrus institucijų administracines išlaidas, padengia dalyvaujančios valstybės narės pagal SESV 332 straipsnį;

(10)

2025 m. gruodžio 20 d. Belgijos Karalystė, Bulgarijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Airija, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Kroatijos Respublika, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Malta, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovėnijos Respublika, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė Komisijai pateikė bendrą laišką, kuriame jos paprašė pateikti Tarybai pasiūlymą dėl sprendimo, kuriuo būtų leidžiamas tvirtesnis bendradarbiavimas, kurio tikslas ir taikymo sritis – 2026–2027 m. laikotarpiu suteikti Ukrainai 90 milijardų EUR paskolą, remiantis ES skolinimusi kapitalo rinkose, grindžiamu ES biudžeto manevringumo marža, įgyvendinant Europos Vadovų Tarybos išvadų (EUCO 24/25) 3 ir 4 punktus, taip pat teksto dėl Ukrainos 8 punktą, kuriam tvirtai pritaria 25 valstybių ar Vyriausybių vadovai (EUCO 26/25);

(11)

finansinė pagalba trečiosioms šalims pagal SESV 212 straipsnį nėra Sąjungos išimtinės kompetencijos sritis pagal SESV 3 straipsnio 1 dalį. Todėl finansinės pagalbos Ukrainai teikimas vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą pagal 2025 m. gruodžio 18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose numatytas sąlygas priklauso Sąjungos neišimtinei kompetencijai;

(12)

šiuo sprendimu leidžiamu tvirtesniu bendradarbiavimu remiami įvairūs tikslai, kuriais bus sustiprintas Sąjungos integracijos procesas pagal ES sutarties 20 straipsnio 1 dalį. Pirma, teikiama finansinė pagalba Ukrainai padeda siekti Sąjungos tikslų, kaip išdėstyta ES sutarties 3 straipsnyje, visų pirma, taikos ir saugumo Sąjungoje ir pasaulyje, taip pat darnaus Europos vystymosi, grindžiamo, be kita ko, subalansuotu ekonomikos augimu ir kainų stabilumu. Finansinė pagalba Ukrainai sušvelnina Rusijos veiksmų poveikį Sąjungos ir jos kaimyninių šalių saugumui bei ekonomikai. Ukrainai pralaimėjus padidėtų pavojus, kad Rusija imsis agresijos prieš vieną iš valstybių narių arba kurią nors Ukrainos kaimyninę šalį, įskaitant šalis kandidates, o tai tiesiogiai ir netiesiogiai paveiktų Sąjungos saugumą ir ekonominę padėtį. Rusijos agresijos poveikis Sąjungos ekonomikai būtų dar didesnis, jeigu Ukraina nepajėgtų išlaikyti fiskalinių pastangų, būtinų jos karo veiksmams tęsti. Antra, kadangi Ukraina yra kandidatė įstoti į Sąjungą, Sąjungos parama yra strateginė Sąjungos investicija į taiką, saugumą, stabilumą bei klestėjimą Europoje ir leidžia Sąjungai užsitikrinti geresnes sąlygas reaguoti į pasaulinius iššūkius, kartu prisidedant prie Reglamento (ES) 2024/792 įgyvendinimo, visų pirma, –su teisinės valstybės principu susijusiomis reformomis, viešojo administravimo reformomis ir demokratinių institucijų stiprinimu, o tai yra pagrindiniai įstojimo į Sąjungą kriterijai. Trečia, teikiama finansinė pagalba Ukrainai naudinga vidaus rinkai ir suteikia daugiau ekonominių ir prekybos galimybių, naudingų tiek Sąjungai, tiek Ukrainai, kartu užtikrinant laipsnišką tos šalies transformaciją, be kita ko, įgyvendinant Ukrainos planą, kaip jis iš dalies pakeistas Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2025/2157 (7). Ketvirta, saugumo padėtis Sąjungoje labai pablogėjo ne tik dėl nuolatinės Rusijos keliamos grėsmės bei intensyvesnio jos perėjimo prie karo meto ekonomikos ir dėl karo raidos Ukrainoje, bet ir dėl netikrumo, kylančio susidarius geopolitinei padėčiai, kurioje Sąjunga turi gerokai sustiprinti savo pastangas savarankiškai užtikrinti savo gynybą. Tomis aplinkybėmis finansinės pagalbos Ukrainai teikimu remiami tikslai, kurie yra naudingi stiprinant Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę Sąjungos priemonių ir programų skatinamo bendradarbiavimo su Ukraina gynybos pramonės srityje, visų pirma Tarybos reglamento (ES) 2025/1106 (8) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2025/2643 (9), kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės programa, kontekste;

(13)

šiuo sprendimu leidžiamas tvirtesnis bendradarbiavimas atitinka Sutartis bei Sąjungos teisę ir turi būti organizuojamas taip, kad nebūtų kenkiama vidaus rinkai arba ekonominei, socialinei ar teritorinei sanglaudai. Bendradarbiavimas taip pat neturėtų sudaryti kliūčių prekybai tarp valstybių narių ar jos diskriminuoti ir neiškraipyti jų tarpusavio konkurencijos;

(14)

šiuo sprendimu leidžiamo tvirtesnio bendradarbiavimo įgyvendinimas reikalauja kitų nei institucijų patiriamos administracinės išlaidos išlaidų ir su finansine pagalba, suteikta paskola Ukrainai, susijusių neapibrėžtųjų įsipareigojimų, kurie turi būti garantuoti viršijant daugiametės finansinės programos finansinės paramos viršutines ribas;

(15)

šiuo sprendimu leidžiamu tvirtesniu bendradarbiavimu turi būti paisoma nedalyvaujančių valstybių narių kompetencijos, teisių ir pareigų. Nedalyvaujančios valstybės narės neturėtų prisidėti nei prie tvirtesnio bendradarbiavimo išlaidų finansavimo, nei prie garantijos taikymo neapibrėžtiesiems įsipareigojimams, susijusiems su paskola Ukrainai. Todėl nedalyvaujančios valstybės narės turėtų turėti teisę į tikslinimą pagal Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 (10) 11 straipsnį. Tas tikslinimas turėtų apimti išlaidas, susijusias su šiuo sprendimu leidžiamu tvirtesniu bendradarbiavimu, ir bet kokį reikalavimą mokėti pagal garantiją neapibrėžtiesiems įsipareigojimams, susijusiems su paskola Ukrainai, padengti;

(16)

visos to pageidaujančios valstybės narės gali įsitraukti į šiuo sprendimu leidžiamą tvirtesnį bendradarbiavimą bet kuriuo metu šiame sprendime išdėstytomis sąlygomis. Bet kuri į tvirtesnį bendradarbiavimą naujai įsitraukusi valstybė narė turėtų prisidėti prie tvirtesnio bendradarbiavimo išlaidų finansavimo nuo tos valstybės narės įsitraukimo įsigaliojimo dienos pagal SESV 331 straipsnio 1 dalį. Bet kuri naujai įsitraukusi valstybė narė taip pat turėtų užtikrinti garantijos taikymą neapibrėžtiesiems įsipareigojimams, susijusiems su parama pagal paskolą Ukrainai, prisiimtiems nuo Sąjungos vykdomo tvirtesnio bendradarbiavimo pradžios, siekiant įgyvendinti tą paskolą Ukrainai. Tuo tikslu ta valstybė narė turėtų nuo dienos, kurią jos įsitraukimas įsigalioja pagal SESV 331 straipsnio 1 dalį, savo proporcinga dalimi prisidėti prie bet kokio reikalavimo mokėti pagal garantiją neapibrėžtiesiems įsipareigojimams padengti, įskaitant reikalavimus, susijusius su neapibrėžtaisiais įsipareigojimais, kuriuos Sąjunga prisiėmė iki tos dienos įgyvendindama tvirtesnį bendradarbiavimą,