(1)

Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės (toliau – Jordanija) santykiai plėtojami pagal Europos kaimynystės politiką (EKP). 1997 m. lapkričio 24 d. Sąjunga su Jordanija pasirašė Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, steigiantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją (2) (toliau – Asociacijos susitarimas), kuris įsigaliojo 2002 m. gegužės 1 d. Pagal Asociacijos susitarimą per 12 metų trukmės pereinamąjį laikotarpį Sąjunga ir Jordanija palaipsniui sukūrė laisvosios prekybos erdvę. Be to, 2007 m. įsigaliojo Europos bendrijos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės susitarimas pasikeičiant laiškais dėl abipusių liberalizavimo priemonių ir iš dalies keičiantis EB ir Jordanijos asociacijos susitarimą bei pakeičiantis to susitarimo I, II, III ir IV priedus bei 1 ir 2 protokolus (3). 2010 m. Sąjunga ir Jordanija susitarė dėl aukštesnio lygio partnerystės statuso, kuris apima platesnes bendradarbiavimo sritis. 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2009 m. gruodį parafuotas Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės protokolas, kuriuo nustatomas ginčų sprendimo mechanizmas, taikytinas ginčams pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, prekybos nuostatas (4). Dvišalis politinis dialogas ir ekonominis bendradarbiavimas buvo toliau plėtojami įgyvendinant Asociacijos susitarimą, 2022–2027 metams patvirtintus ES ir Jordanijos partnerystės prioritetus ir 2025 m. sausio mėn. pasirašytą strateginės ir visapusiškos partnerystės susitarimą;

(2)

siekdama stiprinti parlamentinę demokratiją ir teisinę valstybę, 2011 m. Jordanija pradėjo įgyvendinti nemažai politinių reformų. Įsteigtas Konstitucinis Teismas ir Nepriklausoma rinkimų komisija, be to, Jordanijos Parlamentas priėmė daugelį svarbių teisės aktų, įskaitant Rinkimų įstatymą ir Politinių partijų įstatymą, taip pat teisės aktus, susijusius su decentralizacija ir savivaldybėmis. Be to, priimta teisės aktų patobulinimų, susijusių su teismų nepriklausomumu ir moterų teisėmis;

(3)

Jordanijos ekonomikai didelį poveikį padarė užsitęsęs nestabilumas regione, visų pirma konfliktas Sirijoje, Izraelio ir Gazos konfliktas bei saugumo sutrikimai Raudonojoje jūros regione. Tas nestabilumas dar labiau padidino neapibrėžtumą, pakenkė investuotojų pasitikėjimui, užkirto prekybos kelius ir susilpnino turizmą. Greta minėtų sunkumų šalį veikia užsitęsę ekonominiai ir socialiniai COVID-19 pandemijos padariniai, Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltas pasaulinis kainų šuolis ir didesnės skolinimosi išlaidos, susijusios su griežtesnėmis pasaulinėmis finansinėmis sąlygomis. Pastaruoju metu didėjantis pasaulinės aplinkos ekonomikos ir prekybos srityje neapibrėžtumas taip pat yra papildomas iššūkis Jordanijai. Nors Jordanijai pavyko išvengti pakartotinio ekonomikos nuosmukio – iš dalies dėl vykdytos patikimos makroekonominės politikos ir reformų – jos ekonomika vis dar atsigauna vangiai. Nedarbas, ypač jaunimo ir moterų, tebėra aukštas, o fiskalinis ir išorės finansavimo spaudimas ir toliau slegia Jordanijos ekonomiką;

(4)

dėl Izraelio ir Gazos konflikto, taip pat dėl regione atsinaujinusio smurto protrūkio, visų pirma dėl 2025 m. birželio mėn. viduryje paaštrėjusių Izraelio ir Irano tarpusavio santykių, Jordanijoje buvo sustabdyti skrydžiai ir tikėtina, kad neužtikrintas šalies ekonomikos atsigavimas dar labiau užsitęs, sumažės investuotojų ir turistų pasitikėjimas, o perspektyvos taps vis labiau neapibrėžtos. Socialinė įtampa Jordanijoje išlieka nedidelė, tačiau gilėjant dabartiniams konfliktams ji gali išaugti. Be to, su klimato kaita susijusi rizika, kuri gali dar labiau apsunkinti jau ir taip grėsmingą vandens stygiaus problemą Jordanijoje, gali pakenkti ekonomikos augimui ir dar labiau padidinti spaudimą valstybės finansams;

(5)

2024 m. sausio mėn. Jordanijos valdžios institucijos ir Tarptautinis valiutos fondas (toliau – TVF) susitarė dėl ekonominio koregavimo programos, kurią papildė šiuo metu įgyvendinama ketverių metų 1,2 mlrd. USD išplėstinė fondo priemonė (toliau – IFP). 2025 m. liepos mėn. duomenimis, pagal IFP Jordanijos pasiekti rezultatai buvo geri – per pirmąsias tris programos peržiūras (2024 m. liepos ir gruodžio mėn. bei 2025 m. balandžio mėn.) nustatyta, kad visi kiekybiniai veiklos kriterijai ir struktūriniai kriterijai buvo įvykdyti, todėl iš patvirtintos 1,2 mlrd. USD dolerių sumos buvo išmokėtas 391 mln. USD;

(6)

2025 m. balandžio mėn. Sąjunga priėmė ketvirtąją 500 mln. EUR makrofinansinės paramos programą (MFP-IV) (5) paskolų forma, atsižvelgdama į 2023 m. spalio mėn. Jordanijos prašymą. Lėšas planuojama išmokėti 2025–2027 m. laikotarpiu įvykdžius susitarimo memorandume sutartas politikos sąlygas, apimančias viešųjų finansų valdymo, valdymo ir kovos su korupcija, socialinės ir darbo rinkos politikos, energetikos ir verslo aplinkos priemones. MFP-IV vykdoma užbaigus tris MFP programas (MFP-I – 180 mln. EUR; MFP-II – 200 mln. EUR; MFP-III – 500 mln. EUR ir 200 mln. EUR papildoma suma reaguojant į COVID-19 pandemiją), pagal kurias 2014–2023 m. iš viso suteikta paskolų už 1,08 mlrd. EUR;

(7)

nuo krizės Sirijoje pradžios 2011 m. Sąjunga Jordanijai skyrė maždaug 3,5 mlrd. EUR pagal įvairias priemones (įskaitant 1,08 mln. EUR pagal tris MFP programas), kad padėtų Jordanijai išsaugoti ekonominį stabilumą, toliau vykdyti politinę ir ekonominę reformą ir patenkinti su ja susijusius humanitarinius, vystymosi ir saugumo poreikius. Be to, nuo 2011 m. Europos investicijų bankas Jordanijai skyrė apie 2,4 mlrd. EUR paskolų projektams;

(8)

2021–2024 m. laikotarpiu Sąjungos dvišalis orientacinis asignavimas (dotacijos) Jordanijai pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“), įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/947 (6), sudarė apie 360 mln. EUR; be to, jį papildė Sąjungos parama Jordanijai Sirijos krizės padariniams šalinti (214 mln. EUR 2021–2023 m.) be paramos pagal kitas regionines ir temines programas. 2014–2020 m. Sąjunga suteikė 765 mln. EUR paramą Jordanijai daugiausia pagal Europos kaimynystės priemonę. Tuo pačiu laikotarpiu pasinaudojant Kaimynystės investavimo platforma (KIP) Jordanijai suteikta papildoma 126 mln. EUR suma, pritraukusi apie 580 mln. EUR investicijų. 2021 m. pagal Ekonomikos ir investicijų planą (EIP) Sąjunga pradėjo įgyvendinti daugiau nei 20 pavyzdinių projektų Jordanijoje, skirdama maždaug 461 mln. EUR (dotacijų, dotacijų ir paskolų bei garantijų forma) ir iš viso pritraukdama apie 4,760 mlrd. EUR investicijų;

(9)

2025 m. sausio mėn., atsižvelgdama į vis dar sunkią ekonominę padėtį ir prastas perspektyvas, Jordanija paprašė Sąjungos papildomos makrofinansinės paramos;

(10)

atsižvelgiant į tai, kad Jordanija yra šalis, kuriai taikoma EKP, laikoma, kad ji atitinka Sąjungos makrofinansinės paramos teikimo reikalavimus;

(11)

Sąjungos makrofinansinė parama turėtų būti išskirtinė finansinė nesusietos ir netikslinės paramos mokėjimų balansui koreguoti priemonė, kuria siekiama patenkinti neatidėliotinus Jordanijos išorės finansavimo poreikius ir kuri turėtų padėti įgyvendinti politikos programą, apimančią griežtas skubias koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, skirtas Jordanijos mokėjimų balanso būklei gerinti artimiausiu metu;

(12)

kadangi nepaisant TVF ir kitų daugiašalių įstaigų suteiktų lėšų tebėra likęs Jordanijos mokėjimų balanso išorės finansavimo trūkumas, papildomos Sąjungos makrofinansinės paramos teikimas Jordanijai dabartinėmis išskirtinėmis aplinkybėmis laikomas tinkamu atsaku į Jordanijos prašymą Sąjungai padėti Jordanijai stabilizuoti ekonomiką, kartu įgyvendinant TVF programą. Sąjungos makrofinansinė parama padėtų stabilizuoti ekonomiką Jordanijoje ir vykdyti Jordanijos struktūrinių reformų darbotvarkę, papildydama išteklius, gaunamus pagal TVF finansinį susitarimą;

(13)

Sąjungos makrofinansine parama turėtų būti siekiama padėti Jordanijai atkurti tvarią išorės finansavimo padėtį ir tokiu būdu remti jos ekonominį ir socialinį vystymąsi;

(14)

tikimasi, kad Sąjungos makrofinansinė parama bus derinama su paramos biudžetui operacijomis, finansuojamomis pagal KVTBP „Globali Europa“;

(15)

Sąjungos makrofinansinės paramos suma nustatoma turėtų remtis visapusišku Jordanijos likusių išorės finansavimo poreikių kiekybiniu įvertinimu ir turėtų atsižvelgti į Jordanijos pajėgumą finansuotis iš savo išteklių, visų pirma naudojantis turimomis tarptautinėmis atsargomis. Sąjungos makrofinansinė parama turėtų papildyti TVF ir Pasaulio banko programas ir teikiamus išteklius. Paramos suma turėtų būti nustatoma taip pat atsižvelgiant į numatomus finansinius dvišalių ir daugiašalių paramos teikėjų įnašus ir poreikį užtikrinti sąžiningą Sąjungos ir kitų paramos teikėjų dalijimąsi našta, taip pat į Jordanijoje jau įgyvendinamas kitas Sąjungos išorės finansavimo priemones ir į pridėtinę bendro Sąjungos dalyvavimo Jordanijoje vertę;

(16)

Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos makrofinansinė parama teisiškai ir iš esmės atitiktų pagrindinius principus ir tikslus, įvairiose išorės veiksmų srityse patvirtintas priemones bei kitą susijusią Sąjungos politiką;

(17)

Sąjungos makrofinansinė parama turėtų padėti Sąjungai vykdyti išorės politiką dėl Jordanijos. Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) turėtų glaudžiai bendradarbiauti visą makrofinansinės paramos operacijos vykdymo laikotarpį, siekdamos koordinuoti Sąjungos išorės politiką ir užtikrinti jos nuoseklumą;

(18)

Sąjungos makrofinansinė parama turėtų padėti Jordanijai vykdyti įsipareigojimą laikytis bendrų su Sąjunga vertybių, įskaitant demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo, žmogaus teisių gerbimo, darnaus vystymosi, skurdo mažinimo ir atviros, taisyklėmis grindžiamos ir sąžiningos prekybos principus;

(19)

išankstinė Sąjungos makrofinansinės paramos teikimo sąlyga turėtų būti ta, kad Jordanija paisytų veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, užtikrintų teisinę valstybę ir gerbtų žmogaus teises. Be to, konkretūs Sąjungos makrofinansinės paramos tikslai turėtų būti: didinti Jordanijos viešųjų finansų valdymo sistemų veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę ir skatinti struktūrines reformas, skirtas tvariam ir integraciniam augimui, darbo vietų kūrimui ir fiskaliniam konsolidavimui remti. Komisija ir EIVT turėtų reguliariai stebėti, kaip vykdomos išankstinės sąlygos ir kaip siekiama tų konkrečių tikslų;

(20)

siekdama užtikrinti, kad su Sąjungos makrofinansine parama susiję finansiniai jos interesai būtų apsaugoti veiksmingai, Jordanija turėtų imtis tinkamų priemonių, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir kitų su ta parama siejamų pažeidimų prevencija ir kova su jais. Be to, į paskolos susitarimą, kurį turi sudaryti Komisija ir Jordanijos valdžios institucijos, turėtų būti įtrauktos nuostatos, kuriomis Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) suteikiami įgaliojimai atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (7) ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (8) nuostatas ir procedūras, Komisijai ir Audito Rūmams – atlikti auditą, o Europos prokuratūrai – pasinaudoti savo kompetencija Sąjungos makrofinansinės paramos teikimo atžvilgiu tiek tos paramos teikimo laikotarpiu, tiek jam pasibaigus;

(21)

Sąjungos makrofinansinės paramos teikimas nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos, kaip biudžeto valdymo institucijų, įgaliojimams;

(22)

atidėjinių, reikalingų Sąjungos makrofinansinei paramai, sumos turėtų derėti su daugiametėje finansinėje programoje numatytais biudžeto asignavimais;

(23)

Sąjungos makrofinansinę paramą turėtų valdyti Komisija. Siekdama užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų stebėti, kaip įgyvendinamas šis sprendimas, Komisija turėtų juos reguliariai informuoti apie su ta parama susijusius pokyčius ir pateikti jiems atitinkamus dokumentus;

(24)

siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (9);

(25)

Sąjungos makrofinansinė parama turėtų būti teikiama atsižvelgiant į ekonominės politikos ir finansines sąlygas, kurios turi būti nustatytos susitarimo memorandume. Siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas ir veiksmingumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai dėl tokių sąlygų derėtis su Jordanijos valdžios institucijomis, prižiūrint valstybių narių atstovų komitetui pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011. Atsižvelgiant į galimą didelį Sąjungos makrofinansinės paramos poveikį, tikslinga taikyti nagrinėjimo procedūrą, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Atsižvelgiant į Sąjungos makrofinansinės paramos Jordanijai sumą, nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma priimant susitarimo memorandumą, mažinant tą paramą ir laikinai sustabdant ar nutraukiant jos teikimą;

(26)

kadangi šio sprendimo tikslo, t. y., patenkinti Jordanijos išorės finansavimo poreikius, valstybės narės negali deramai pasiekti, o to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,