(1)

2024 m. gruodžio 19 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis, KLR arba Kinija) kilmės žvakių, plonų žvakių ir panašių dirbinių. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2024 m. lapkričio 4 d. Sąjungos gamintojų, kurie 2023 m. balandžio 1 d. – 2024 m. kovo 31 d. pagamino daugiau nei 25 % visos produkcijos Sąjungoje, (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skundas pateiktas Sąjungos žvakių, plonų žvakių ir panašių dirbinių pramonės vardu, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/511 (3) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

(4)

Pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį 2025 m. liepos 17 d. Komisija šalims pateikė siūlomų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie dempingo skirtumų ir skirtumų, tinkamų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, skaičiavimą. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl skaičiavimų tikslumo. Du iš visų trijų eksportuojančių gamintojų pateikė techninio pobūdžio pastabų, į kurias buvo atsakyta atskleidžiant esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas, (toliau – pirminis faktų atskleidimas).

(5)

2025 m. rugpjūčio 14 d. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/1732 (4) (toliau – laikinasis reglamentas) importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės žvakėms, plonoms žvakėms ir panašiems dirbiniams nustatė laikinuosius antidempingo muitus.

(6)

Po pirminio faktų atskleidimo per laikinojo reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą rašytinės informacijos ir savo nuomonę dėl negalutinių išvadų pateikė šios šalys:

(7)

Kiekvienos iš pirmiau išvardytų šalių pozicijos išsamiai išdėstytos ir aptartos atitinkamose dalyse.

(8)

Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Klausymai surengti su skundo pateikėju (Sąjungos pramone), dviem atrinktais Sąjungos gamintojais ir CHCIA.

(9)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Priimdama galutines išvadas Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, patikslino savo negalutines išvadas.

(10)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės žvakėms, plonoms žvakėms ir panašiems dirbiniams, (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo.

(11)

Po galutinio faktų atskleidimo importuotojas „Bunnik Creations B.V.“ tvirtino, kad griežta tyrimo procedūra neleido šalims tinkamai dalyvauti tyrime ir laiku reaguoti į Komisijos prašymus pateikti procesinius dokumentus ir informaciją. Taigi jos neturėjo galimybės pateikti Komisijai išsamių tvirtinimų, ypač kai šie procedūriniai terminai vasaros atostogų laikotarpiu sutrumpėjo.

(12)

Kad užtikrintų tyrimo vientisumą ir eigą, Komisija jį privalo atlikti laikydamasi teisės aktais nustatytų terminų. Šiam tyrimui taikomi teisės aktais nustatyti terminai buvo paskelbti pranešime apie inicijavimą. Pranešimo apie inicijavimą 6 skirsnyje paaiškintas tyrimo tvarkaraštis, visų pirma tai, kad suinteresuotosios šalys per 15 dienų galės raštu pateikti pastabų dėl negalutinių išvadų arba informacinio dokumento ir per 10 dienų – dėl galutinių išvadų, jei nenurodyta kitaip. Be to, nuo tyrimo inicijavimo Komisija savo interneto svetainėje skelbia orientacinį tyrimo tvarkaraštį, kad suinteresuotosios šalys galėtų numatyti tam tikrų tyrimo etapų laiką (6). Nors tinkamai pagrįstais atvejais Komisija gali pratęsti šiuos terminus, tokie pratęsimai turėtų būti leidžiami tik išimtinėmis aplinkybėmis. Terminų laikymasis yra labai svarbus siekiant užtikrinti teisingą ir veiksmingą tyrimo užbaigimą laikantis teisinių reikalavimų.

(13)

Šalims, kurios to prašė, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Klausymas surengtas su importuotoju „Bunnik Creations B.V.“ dėl 11 konstatuojamojoje dalyje aprašytų jo tvirtinimų. Be to, „Bunnik Creations B.V.“ taip pat paprašė, kad nagrinėjant tuos pačius tvirtinimus ir siekiant surengti klausymą su Komisija, dalyvautų bylas nagrinėjantis pareigūnas. Bylas nagrinėjantis pareigūnas dalyvavo ir padėjo surengti Komisijos tarnybų ir „Bunnik Creations B.V.“ klausymą.

(14)

Kadangi jokių pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 6–11 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(15)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurios šalys užginčijo Komisijos sprendimą skundą pateikusiems gamintojams užtikrinti anonimiškumą ir teigė, kad pareiškimo dėl atsakomųjų veiksmų rizikos nepakanka anonimiškumui užtikrinti.

(16)

Komisija pažymėjo, kad skundo pateikėjas kartu su skundu pateikė pagrįstą prašymą užtikrinti anonimiškumą. Prašyme buvo nurodyti konkretūs susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su atsakomųjų veiksmų rizika. Vertindama prašymą Komisija atsižvelgė į rinkos pobūdį, skundą pateikusių gamintojų padėtį ir komercinių atsakomųjų veiksmų, kurie buvo laikomi realiais, galimybę. Anonimiškumo užtikrinimas atitinka nusistovėjusią praktiką ir teisinius standartus, pagal kuriuos leidžiama užtikrinti anonimiškumą, jei atskleidus informaciją galėtų būti padarytas neigiamas poveikis skundą pateikusių gamintojų teisėtiems interesams. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(17)

Be to, po pirminio faktų atskleidimo kai kurios šalys tvirtino, kad pakeitimai, padaryti preliminariai atrinkus Sąjungos gamintojus ir iki patvirtinant galutinai atrinktus Sąjungos gamintojus, galėjo turėti įtakos atrinktų bendrovių tipiškumui.

(18)

Komisija pažymėjo, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje, tuo metu, kad buvo vykdoma atranka, abiem atrinktiems gamintojams teko daugiau kaip 35 % skundui pritariančių bendrovių gamybos ir daugiau kaip 40 % pardavimo apimties. Patikrinus makroekonominių duomenų klausimyno atsakymus buvo nustatyta, kad šiems gamintojams teko daugiau kaip 16 % apskaičiuotos Sąjungos pramonės gamybos ir daugiau nei 17 % apskaičiuotos Sąjungos pramonės pardavimo apimties. Sąjungos pramonę sudaro daug gamintojų, iš viso daugiau kaip 80, įskaitant tiek dideles įmones, tiek įvairias mažąsias ir vidutines įmones. Atsižvelgiant į šią struktūrą, atrinktos bendrovės, atstovaujančios daugiau kaip 16 % pramonės, yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(19)

Po galutinio faktų atskleidimo importuotojas „Bunnik Creations B.V.“ tvirtino, kad iš daugelio Sąjungos gamintojų buvo atrinkti tik du Sąjungos gamintojai, ir teigė, kad atrinktos bendrovės nebuvo tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės. Jis taip pat tvirtino, kad trūksta skaidrumo, nes leidžiama užtikrinti tam tikrų Sąjungos gamintojų anonimiškumą. Komisija pažymėjo, kad, kaip paaiškinta 14–17 konstatuojamosiose dalyse ir prie bylos pridėtuose pranešimuose (7) dėl atrankos, atrinktos bendrovės buvo tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės. Be to, Komisija nustatė įtikinamų argumentų, kodėl tiems Sąjungos gamintojams, kurie pateikė prašymą, turėtų būti užtikrintas anonimiškumas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(20)

Po galutinio faktų atskleidimo „Ningbo Kwung’s Wisdom“ paprašė pateikti informaciją apie atrinktų Sąjungos gamintojų tipiškumą. Jis taip pat teigė, kad nebuvo pateikta jokių duomenų apie atrankoje dalyvaujančių gamintojų dydį. Kaip paaiškinta 19 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikėsi nuomonės, kad atrinkti Sąjungos gamintojai yra tipiški Sąjungos pramonės gamintojai. Komisija suinteresuotosioms šalims pateikė duomenis, kuriuos ji turėjo priimdama sprendimą dėl atrankos ir kuriais remdamosi suinteresuotosios šalys galėjo įvertinti atrinktų bendrovių tipiškumą, įskaitant atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos ir pardavimo Sąjungos rinkoje tipiškumą.

(21)

Po galutinio faktų atskleidimo „Ningbo Kwung’s Wisdom“ teigė, kad Sąjungos pramonei pateikus tvirtinimus dėl „Ningbo Kwung’s Wisdom“ ryšių su kitu Kinijos eksportuojančiu gamintoju, Sąjungos pramonė turėtų prarasti teisę į anonimiškumą. „Ningbo Kwung’s Wisdom“ tvirtino, kad tai, jog tokius tvirtinimus pateikė anonimiška šalis, pažeidžia jos teisę į gynybą.

(22)

Komisija priminė, kad Sąjungos pramonės anonimiškumas ir abiejų eksportuojančių gamintojų tarpusavio ryšiai yra skirtingi dalykai, kurie buvo nagrinėjami atskirai. Sąjungos pramonei buvo užtikrintas anonimiškumas, nes ji pateikė pagrįstą prašymą dėl anonimiškumo, kuris, Komisijos nuomone, buvo patikimas ir pagrįstas. Komisija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių šios aplinkybės būtų pasikeitusios, ir Sąjungos pramonė pateikė tvirtinimų, kad dviejų Kinijos eksportuojančių gamintojų tarpusavio ryšiai tam neturėtų poveikio. Be to, su Sąjungos pramonės tvirtinimu „Ningbo Kwung’s Wisdom“ galėjo susipažinti nekonfidencialioje pateiktos informacijos versijoje, ji turėjo galimybę į šį tvirtinimą atsakyti ir būti išklausyta Komisijos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(23)

Kadangi kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 12–15 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(24)

Laikinojo reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad vienas eksportuojantis gamintojas paprašė atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Paskelbus laikinąsias priemones tas pats eksportuojantis gamintojas pakartojo savo prašymą.

(25)

Kadangi ši byla yra labai sudėtinga ir susijusi su labai skirtingais produktais ir sudėtingais jau atrinktų trijų eksportuojančių gamintojų gamybos ir pardavimo procesais, Komisija laikėsi nuomonės, kad patenkinus šį prašymą būtų pernelyg apsunkintas tyrimas ir kiltų pavojus, kad jis nebūtų užbaigtas laiku. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(26)

Kadangi pastabų dėl tiriamojo laikotarpio ir nagrinėjamojo laikotarpio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(27)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurios šalys pakartojo savo tvirtinimus dėl tiriamojo produkto apibrėžtosios srities ir dėl produkto kontrolės numerių (PKN) neatitikimų.

(28)

Viena vertus, tvirtinta, kad rankų darbo dekoratyvinės žvakės skiriasi nuo plonų žvakių ir arbatinių žvakučių ir nekonkuruoja su Sąjungos pramonės gaminamomis žvakėmis. Todėl jos neturėtų būti įtrauktos į šio tyrimo taikymo sritį.

(29)

Be to, kai kurios šalys tvirtino, kad PKN buvo netinkamas išsamiems įvairių rūšių žvakių skirtumams atspindėti. Tvirtinta, kad atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportuotos kelių rūšių žvakės neatitiko atrinktų Sąjungos gamintojų gaminamų žvakių. Šis neatitikimas, dėl kurio kai kuriais atvejais produktų atitikties lygis buvo žemas, buvo pateiktas kaip įrodymas, kad tam tikrų Kinijos eksportuojamų specializuotų žvakių Sąjungos pramonė negamina.

(30)

Dėl tyrimo produkto apibrėžtosios srities Komisija pakartojo, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 22–25 konstatuojamosiose dalyse, į tiriamojo produkto apibrėžtąją sritį patenka visos žvakės, plonos žvakės ir panašūs dirbiniai. Į ją patenka ir rankų darbo dekoratyvinės žvakės. Konkrečiai Komisija pažymėjo, kad Sąjungos gamintojai gamina rankų darbo žvakes ir jos konkuruoja su importuojamomis iš Kinijos. Taigi šis tvirtinimas atmestas.

(31)

Be to, Komisija paaiškino, kad nors atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų ir atrinktų Sąjungos gamintojų gaminamos žvakės nevisiškai sutampa, tai nėra įrodymas, kad Sąjungos pramonė negamina įvairesnių rūšių žvakių, įskaitant tam tikras specializuotas ar rankų darbo dekoratyvines žvakes. Sąjungos pramonę sudaro daugiau kaip 80 gamintojų, kurių dydis ir produktų asortimentas labai skiriasi.

(32)

Be to, reikėtų pažymėti, kad, kaip nustatyta atliekant tyrimą, dalis žvakių Sąjungos rinkoje parduodamos konkurso tvarka, kai produktų specifikacijos nustatomos iš anksto. Tai, kad atrinkti Sąjungos gamintojai nepardavė tam tikrų rūšių žvakių (taigi nebuvo ir PKN), rodo, kad tiriamuoju laikotarpiu šie gamintojai nelaimėjo konkursų dėl tų konkrečių rūšių žvakių (taigi nebuvo ir PKN) iš dalies dėl Kinijos eksportuotojų siūlomų mažų nesąžiningų dempingo kainų, o ne dėl to, kad jie negalėjo pagaminti tų rūšių žvakių. Atlikus tyrimą nustatyti atrinktų Sąjungos gamintojų pajėgumai ir asortimento įvairovė, įskaitant specialių rūšių žvakes. Galiausiai PKN sistema buvo sukurta siekiant užtikrinti panašių produktų palyginimą, o tai reiškia, kad konkrečių savybių (pvz., talpyklos tipo, spalvos, kvapo) žvakės lyginamos tik su panašiais produktais, kad būtų užtikrintas žalos ir dempingo analizės tikslumas. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(33)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 22–29 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(34)

Po pirminio faktų atskleidimo du iš visų trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų, du neatrinkti eksportuojantys gamintojai („Shenyang Qikale International Trade Co. Ltd.“ ir „Zhejiang Neeo Home decoration Co., Ltd.“), CHCIA ir Sąjungos pramonė per nustatytą terminą pateikė pastabų. Be to, pasibaigus terminui pastabų pateikė KLR atstovybė Europos Sąjungoje. Su visomis minėtomis šalimis, išskyrus neatrinktą eksportuojantį gamintoją, buvo surengti klausymai.

(35)

Šalių argumentai pateikiami ir aptariami atitinkamoje dalyje.

(36)

Normaliosios vertės nustatymo procedūra nustatyta laikinojo reglamento 30–37 konstatuojamosiose dalyse.

(37)

Komisijos išvados dėl didelių iškraipymų buvimo pateiktos laikinojo reglamento 3.2.1 ir 3.2.2 skirsniuose.

(38)

Laikinųjų priemonių paskelbimo dieną (2025 m. rugpjūčio 14 d.) Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei (KLR atstovybei Europos Sąjungoje) apie savo sprendimą ir paragino Kinijos Vyriausybę ne vėliau kaip 2025 m. rugpjūčio 29 d. dėl jo pateikti pastabų.

(39)

Kinijos Vyriausybė pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo pateikė 2025 m. rugsėjo 15 d. Kadangi pastabos gautos pasibaigus nustatytam terminui, Komisija į jas neatsižvelgė.

(40)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl didelių iškraipymų buvimo negauta, laikinojo reglamento 3.2.1 ir 3.2.2 skirsniuose pateiktos išvados patvirtintos.

(41)

Kadangi pastabų dėl tipiškos šalies pasirinkimo negauta, laikinojo reglamento 149–167 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

(42)

Po pirminio faktų atskleidimo nė viena šalis neprieštaravo Tailando parinkimui tipiška šalimi, tačiau kelios šalys nesutiko, kad tam tikrų gamybos veiksnių atžvilgiu būtų naudojama Turkija.

(43)

Primenama, kad didelė dalis trijų svarbių gamybos veiksnių (parafino, stiklinių talpyklų ir pakavimo popieriaus) importo į Tailandą apimties (daugiau kaip 50 %) buvo Kinijos kilmės ir, kaip nustatyta, tai darė iškraipomąjį poveikį importo į Tailandą iš kitų šalių kainoms. Komisija ieškojo alternatyvios šalies, kurioje šių gamybos veiksnių importo kainų neveiktų kainų iškraipymai. Turkija pasirodė esanti tinkamiausia galimybė.

(44)

Atsakydami į laikinąjį reglamentą ir galutinį faktų atskleidimą „Qingdao Kingking“ ir „Ningbo Kwung’s Wisdom“ užginčijo galimybę naudoti kelias tipiškas šalis ir rėmėsi viena nuorodą į terminą „tipiška šalis“ pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(45)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 155 konstatuojamojoje dalyje, tik Tailande Komisija nustatė penkias žvakes gaminančias bendroves, kurių finansiniai duomenys buvo prieinami ir kurių ketvirtadalis iš tų duomenų sutampa su tiriamuoju laikotarpiu. Taigi Komisija neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik tipiška šalimi pasirinkti Tailandą.

(46)

Komisija pakartojo laikinojo reglamento 166 konstatuojamojoje dalyje padarytą išvadą ir pažymėjo, kad pagrindinis kitų tipiškų šalių sąnaudų ir kainų naudojimo tikslas yra nustatyti neiškraipytas sąnaudas ir kainas. Jei konkretaus gamybos veiksnio, pvz., parafino, importo į tipišką šalį dalis yra didelė ir dėl to šio gamybos ištekliaus importo į tą šalį kaina tampa netinkama, Komisija tam konkrečiam gamybos veiksniui gali naudoti alternatyvius šaltinius. Minėtame 2 straipsnio 6a dalies a punkte aiškiai nurodyta, kad naudotinos neiškraipytos tarptautinės kainos, sąnaudos ar lyginamieji dydžiai, ir Komisija laikėsi nuomonės, kad ji pagal šį straipsnį turi teisę naudoti tų konkrečių gamybos veiksnių importo į Turkiją duomenis.

(47)

Atsakydamas į laikinąjį reglamentą ir galutinį faktų atskleidimą „Qingdao Kingking“ nesutiko, kad importo į Turkiją duomenys yra tinkami, ir teigė, kad jie esą yra nepatikimi. Šiuo tikslu „Qingdao Kingking“ palygino kitų trečiųjų šalių eksporto į Turkiją statistinius duomenis su atitinkamais importo į Turkiją iš atitinkamų trečiųjų šalių statistiniais duomenimis ir nustatė neatitikimų.

(48)

Komisija pažymėjo, kad „Qingdao Kingking“ savo pastabose dėl abiejų pranešimų byloje dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti neginčijo naudoto duomenų šaltinio (žr. laikinojo reglamento 36 ir 37 konstatuojamąsias dalis). Tai duomenys, su kuriais galėjo susipažinti suinteresuotosios šalys – importo apimtis ir vertės, gauti iš duomenų bazės „Global Trade Atlas“ (8), ir importo į Tailandą, Turkiją ir visas kitas šalis duomenų šaltinis. Be to, „Qingdao Kingking“ nepateikė jokių įrodymų, kodėl būtų tikslingiau naudoti kitų trečiųjų šalių eksporto į Turkiją statistinius duomenis, o ne remtis iš „Global Trade Atlas“ gautais importo statistiniais duomenimis. Komisija laikėsi nuomonės, kad pastaroji duomenų bazė yra geriausias turimas importo duomenų šaltinis neiškraipytai kainai nustatyti.

(49)

Atsakydami į laikinąjį reglamentą ir galutinį faktų atskleidimą, „Qingdao Kingking“ ir „Ningbo Kwung’s Wisdom“ teigė, kad importo į Tailandą kainas galima naudoti, nes nuoroda į tai, kad iš Kinijos importuojami 50 % gamybos veiksnių buvo priežastis neatsižvelgti į Tailandą kaip į tam tikrų gamybos išteklių šaltinį, yra savavališka ir nėra pagrįsta pagrindiniu reglamentu, ir kad svarbiausio Kinijos kilmės gamybos veiksnio (parafino) importo į Tailandą kaina nėra mažiausia.

(50)

Kaip minėta 46 konstatuojamojoje dalyje, pagrindinis kainų tipiškoje šalyje nustatymo tikslas – nustatyti neiškraipytą atitinkamų gamybos išteklių kainą. Kadangi Tailandas buvo pasiūlytas tipiška šalimi ir ja pasirinktas ne vien dėl to, kad buvo prieinami vietos žvakių gamintojų finansiniai duomenys, Komisija laikėsi nuomonės, kad, jei importo iš Kinijos dalis yra didelė, tos kainos neturėtų būti naudojamos, nes vidutinė importo iš Kinijos kaina taip pat darytų iškreipiamąjį poveikį importo iš visų kitų šalių į Tailandą kainoms.

(51)

Atsakydamas į laikinąjį reglamentą ir galutinį faktų atskleidimą „Qingdao Kingking“ pateikė papildomos informacijos, pagrindžiančios jo tvirtinimą, kad parafino kainos Tailande nėra iškraipytos. Šiuo tikslu „Qingdao Kingking“ išnagrinėjo Malaizijos ir Japonijos parafino eksporto į Tailandą ir Kiniją kainas.

(52)

Komisija pažymėjo, kad „Qingdao Kingking“ pateikti duomenys buvo apibrėžti kaip eksporto duomenys, nenurodant jų šaltinio. Todėl negalima daryti patikimos išvados dėl importo iš Kinijos į Tailandą iškreipiamojo poveikio.

(53)

„Qingdao Kingking“ savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo taip pat pabrėžė, kad iškraipytos importo iš Kinijos į Tailandą kainos yra didesnės už importo iš visų kitų šalių kainas, o tai esą rodo, kad Kinijos kilmės parafino importas į Tailandą nedaro iškraipomojo poveikio.

(54)

Komisija pažymėjo, kad kainų skirtumas buvo minimalus (3,7 %) ir kad, priešingai, nei tvirtino „Qingdao Kingking“, toks skirtumas neįrodo, kad parafino importas iš Kinijos nedaro iškreipiamojo poveikio parafino kainoms Tailande. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(55)

Atsakydamas į laikinąjį reglamentą „Ningbo Kwung’s Wisdom“ pakartojo tvirtinimą, kad parafino importo į Tailandą apimtis absoliučiaisiais skaičiais yra didesnė, todėl šis importas turėtų būti tipiškesnis.

(56)

Komisija savo požiūrį jau paaiškino laikinojo reglamento 189 konstatuojamojoje dalyje ir atmetė tvirtinimą dėl tų pačių priežasčių.

(57)

Atsakydamas į laikinąjį reglamentą „Qingdao Kingking“ pasiūlė neįtraukti importo į Turkiją, konkrečiai importo iš Malaizijos, duomenų dalies, nes įtarė, kad šie duomenys apėmė didelę dalį parafino, kuris netinkamas žvakėms gaminti. Tvirtinimas buvo pagrįstas eksporto duomenimis, gautais iš privačios Kinijos analitinių vertinimų agentūros. „Qingdao Kingking“ teigė, kad Turkijos importo duomenys apskritai buvo nepatikimi, nes neatitiko eksportuojančių šalių eksporto duomenų.

(58)

Komisija pirmiausia užtikrino, kad parafinas būtų priskirtas teisingam Turkijos nacionalinės muitinės administracijos nacionaliniam klasifikavimo kodui. Iš Malaizijos į Turkiją importuojamas parafinas klasifikuojamas priskiriant teisingą tarifinį kodą. Komisija nemanė, kad „Qingdao Kingking“ tvirtinimu, pagrįstu Malaizijos eksporto statistiniais duomenimis, įrodyta, kad parafinas iš Malaizijos būtų iš esmės netinkamas žvakėms gaminti. Komisija taip pat pažymėjo, kad bet kuriuo atveju parafino lyginamoji kaina nustatyta remiantis vidutine parafino importo į Turkiją iš visų šalių (išskyrus Kiniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką, Turkmėnistaną ir Uzbekistaną) kaina, todėl importo iš Malaizijos duomenys sudaro tik dalį tos vidutinės kainos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(59)

Atsakydamas į galutinį faktų atskleidimą „Qingdao Kingking“ pakartojo tvirtinimą, kad iš „Global Trade Atlas“ (GTA) gauti importo į Turkiją statistiniai duomenys yra nepatikimi, nes importo apimtis neatitinka eksporto apimties, nustatytos pagal eksportuojančios šalies eksporto statistinius duomenis.

(60)

Komisija pažymėjo, kad GTA duomenų rinkinyje pateikiami konsoliduoti oficialių nacionalinių statistinių duomenų bazių importo ir eksporto statistiniai duomenys, ir manė, kad GTA yra patikimas statistinės informacijos šaltinis, visų pirma, palyginti su vienos šalies eksporto statistiniais duomenimis. Tad dėl tvirtinimo, kad vienos šalies eksporto duomenys neatitinka pasaulinės duomenų bazės, kaip antai GTA, importo statistinių duomenų, nesumažėja Komisijos šiuo atveju naudojamų importo duomenų pagrįstumas. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(61)

Atsakydami į laikinąjį reglamentą ir galutinį faktų atskleidimą „Qingdao Kingking“ ir „Ningbo Kwung’s Wisdom“ teigė, kad importui į Turkiją naudojamas SS kodas nerodo parafino, KLR naudojamo nagrinėjamajam produktui gaminti. Abu gamintojai teigė, kad atliekant tyrimą reikėtų atsižvelgti ne tik į parafiną, klasifikuojamą priskiriant SS kodą 2712 20 (kurio sudėtyje alyva sudaro mažiau kaip 0,75 % masės), bet ir į parafiną, klasifikuojamą priskiriant SS kodą 2712 90 (kitas parafinas, įskaitant parafiną, kurio sudėtyje alyva sudaro ne mažiau kaip 0,75 % masės).

(62)

Primenama, kad pranešimuose byloje dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti pasiūlytas tik SS kodas 2712 20 , kuris apima parafiną, kurio sudėtyje alyva sudaro mažiau kaip 0,75 % masės. „Ningbo Kwung’s Wisdom“ pradinėje informacijos apie gamybos išteklius formoje (kaip reikalaujama pranešime apie inicijavimą) ir vėlesniuose klausimyno atsakymuose savo parafino atžvilgiu nurodė tik SS kodą 2712 20 .

(63)

SS kodo 2712 20 naudojimas buvo patikrintas atliekant patikrinimą vietoje „Ningbo Kwung’s Wisdom“ patalpose. Jeigu šiame etape būtų priimtas gamintojo tvirtinimas, kad taip pat turėjo būti naudojamas SS kodas 2712 90 , tai reikštų, kad jo klausimyno atsakymai buvo neišsamūs ir galbūt klaidinantys. Bet kuriuo atveju šie papildomi duomenys negalėjo būti patikrinti šiame vėlyvame etape. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(64)

Atsakydamas į pirminį faktų atskleidimą ir į galutinį faktų atskleidimą „Qingdao Kingking“ taip pat teigė, kad pateikė patikrintą informaciją, kad SS kodą 2712 90 jis naudoja mikrokristaliniam vaškui, todėl SS kodas 2712 90 turėtų būti naudojamas nustatant mikrokristalinio vaško lyginamąjį dydį. Tačiau Komisija pažymėjo, kad beveik visas „Qingdao Kingking“ naudotas vaškas yra parafinas, todėl jis priskiriamas SS kodui 2712 20 . Todėl Komisijos naudota lyginamoji kaina teisingai atspindi susijusios bendrovės naudotus gamybos išteklius. Bet kuriuo atveju Komisija taip pat pažymėjo, kad SS kodas 2712 90 yra bendrinis kodas, taikomas įvairiems produktams, išskyrus mikrokristalinį vašką. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad SS kodo 2712 20 lyginamoji kaina yra tinkamesnė mikrokristalinio vaško lyginamajai kainai nustatyti. Be to, priešingai, nei „Qingdao Kingking“ tvirtino pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo, mikrokristalinis vaškas nebuvo priskiriamas vartojamosioms priemonėms ir jam buvo priskirta parafino lyginamoji kaina, kaip paaiškinta pirmiau. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(65)

Atsakydamas į laikinąjį reglamentą ir pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Qingdao Kingking“ tvirtino, kad jo stiklinių dangtelių kainos buvo 18,4 % mažesnės už stiklinių talpyklų kainas, todėl nustatant lyginamąsias kainas reikėjo pritaikyti šį atskaitymą. Tačiau remiantis Turkijos statistiniais duomenimis nustatytos lyginamosios kainos neleido įvertinti tokio kainų skirtumo. Be to, kadangi dangteliai sudaro tik nedidelę viso stiklo gaminio sąnaudų dalį, turi būti laikoma, kad jie pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis savybėmis kaip ir visas gaminys, nes jie pateikiami kartu su galutiniu produktu. Taigi, nuosekliai taikant visoms tirtoms bendrovėms, dangtelių kaina nebuvo pakeista.

(66)

Remdamasis laikinojo reglamento 277 konstatuojamojoje dalyje pateikta 9 lentele ir atsakydamas į laikinąjį reglamentą, „Ningbo Kwung’s Wisdom“ pažymėjo, kad nustatyta, jog Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudos yra 2 000–2 500 EUR už toną, o tai, jų teigimu, atitinka 2,144 EUR (16,75 RMB) parafino kilogramo kainą. „Ningbo Kwung’s Wisdom“ taip pat teiravosi, koks yra šio vaško lyginamojo dydžio šaltinis. Galiausiai „Qingdao Kingking“ laikėsi nuomonės, kad parafino kaina nebuvo tipiška, palyginti su parafino importo į kitas didesnių vidutinių pajamų (9) šalis kaina.

(67)

Atsakydama į „Ningbo Kwung’s Wisdom“ tvirtinimą Komisija jį atmetė, nes pagal teisinį standartą nereikia lyginti Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų su vieno iš eksportuojančių gamintojų gamybos sąnaudomis. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte veikiau nustatyta, kad normalioji vertė apskaičiuojama remiantis neiškraipytomis sąnaudomis bei kainomis ir lyginamaisiais dydžiais.

(68)

Kalbant apie 16,75 RMB už kilogramą parafino vertę, duomenys gauti iš GTA dėl Turkijos pagal SS kodą 2712 20 . Šie duomenys buvo atskleisti antrojo pranešimo dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti II priede (10).

(69)

Reaguodama į „Qingdao Kingking“ tvirtinimą Komisija, duomenims iš GTA surinkti, atsižvelgė į importo apimtį, visus susijusius prekybos apribojimus, kurie gali turėti įtakos importo kainoms ir apimčiai, ir viso importo iš, be kita ko, Kinijos dalį. Nominalus importo kainų lygis nėra objektyvus kriterijus renkantis tipišką šalį, todėl negalima atsižvelgti į „Qingdao Kingking“ išvadą dėl skirtingų kainų lygių kitose šalyse.

(70)

Primenama, kad gamybos veiksnių nustatymo metodika normaliajai vertei apskaičiuoti buvo išsamiai aprašyta laikinojo reglamento 172–225 konstatuojamosiose dalyse.

(71)

Atsakydamas į laikinąjį reglamentą ir galutinį faktų atskleidimą, „Ningbo Kwung’s Wisdom“ kritikavo tai, kaip žaliavų vežimo išlaidos buvo pridėtos prie įsigytų žaliavų sąnaudų, o kai iškraipyta tos žaliavos kaina buvo pakeista lyginamąja kaina, neiškraipytai lyginamajai kainai buvo taikomos vežimo išlaidos, išreikštos žaliavos pagrindinės kainos procentine dalimi.

(72)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Taikyta metodika užtikrino, kad į lyginamąsias kainas, naudotas iškraipytoms gamybos išteklių kainoms pakeisti, būtų tinkamai įtrauktos vežimo išlaidos.

(73)

Atsakydamas į laikinąjį reglamentą ir galutinį faktų atskleidimą „Qingdao Kingking“ pakartojo savo tvirtinimą dėl to, kad vietoje to, kad būtų nustatytos tam tikrų importuotų žaliavų referencinės kainos, tos žaliavos buvo priskirtos vartojamosioms priemonėms.

(74)

Komisija priminė laikinojo reglamento 204–206 konstatuojamosiose dalyse padarytas išvadas. Nedidelės sąnaudų sudedamosios dalys buvo priskirtos vartojamosioms priemonėms neatsižvelgiant į tai, ar atskiri gamybos veiksniai buvo importuoti, ar ne. Priskyrimas vartojamosioms priemonėms buvo praktinis metodikos, kuria siekiama apriboti gamybos veiksnių skaičių ir nagrinėti tik tuos, kurie daro esminį poveikį gamybos sąnaudoms, elementas. Bendrovė neįrodė, kad taip nebuvo. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(75)

Atsakydamas į laikinąjį reglamentą ir galutinį faktų atskleidimą „Qingdao Kingking“ teigė, kad apskaičiuojant normaliąją vertę klaidingai neatsižvelgta į tų rūšių produktų, kurie buvo gauti tik iš atsargų, gamybos apimtį.

(76)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Laikydamasi taikytos metodikos Komisija paprašė eksportuojančio gamintojo užpildyti klausimyną ir nurodyti parduotų prekių, kurios nebuvo pagamintos tiriamuoju laikotarpiu, sąnaudas. „Qingdao Kingking“ užpildė šią klausimyno dalį ir nurodė produktų, parduotų iš atsargų, žaliavų suvartojimą. Tuo remdamasi Komisija naudojo lyginamąsias kainas pagal vartojimo santykius ir taip apskaičiavo normaliąją vertę. Priešingai, nei tvirtino „Qingdao Kingking“, atlikdama skaičiavimus Komisija į šiuos produktus atsižvelgė.

(77)

Atsakydamas į laikinąjį reglamentą ir galutinį faktų atskleidimą (53 konstatuojamoji dalis), eksportuojantis gamintojas „Ningbo Kwung’s Wisdom“ suabejojo, kodėl žaliavų vežimo išlaidos turėtų būti koreguojamos, jei nebuvo nustatyta, kad šios išlaidos buvo iškraipytos.

(78)

Komisija nustatė, kad Kinijos žvakių pramonei daro poveikį dideli iškraipymai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte ir išsamiai paaiškinta laikinojo reglamento 3.2.1 skirsnyje. Todėl Komisija manė, kad netikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos sąnaudų ir kainų, įskaitant Kinijos eksportuojančio gamintojo padengtas vežimo išlaidas, nes jiems poveikį daro dideli iškraipymai. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 203 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(79)

Atsakydamas į laikinąjį reglamentą ir galutinį faktų atskleidimą eksportuojantis gamintojas „Ningbo Kwung’s Wisdom“ pabrėžė, kad, Komisijai nustačius neiškraipytų sąnaudų šaltinius, ji neturėtų pridėti tarptautinio frachto ir draudimo, taip pat importo muitų prekėms į Turkiją įvežti, nes tai padidintų neiškraipytas gamybos veiksnių sąnaudas. „Ningbo Kwung’s Wisdom“ mano, kad šių gamybos veiksnių kainos buvo neiškraipytos, kai jie buvo išvežti iš eksportuojančios šalies, ir prie šių kainų nieko nereikia pridėti.

(80)

Komisija pažymėjo, kad, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, normalioji vertė turėtų atspindėti neiškraipytą žaliavų kainą tipiškoje šalyje arba turėtų būti nustatyta remiantis neiškraipytomis tarptautinėmis kainomis, sąnaudomis ar lyginamaisiais dydžiais. Komisija nemanė, kad tikslinga remtis parafino importo į tipišką šalį (Tailandą) kainomis, nes šioms importo kainoms įtakos turėjo didelė su iškraipymais susijusio importo iš Kinijos apimtis. Dėl šios priežasties ir nesant tarptautinio lyginamojo dydžio Komisija parafino lyginamąją kainą nustatė pagal Turkijos importo kainas. Todėl lyginamoji kaina turėtų atspindėti kainą, kurią žvakių gamintojas mokėtų Turkijoje už žaliavą, pristatytą iki gamyklos vartų. Jei frachto, draudimo ir importo muitai būtų išskaičiuoti iš lyginamosios kainos, gauta kaina atspindėtų ne neiškraipytą kainą Turkijos rinkoje, o vidutinę EXW kainą (kai parduodama eksportui) šalyse, parduodančiose Turkijai. Tai prieštarautų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktui, todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(81)

Laikinojo reglamento 180–186 konstatuojamosiose dalyse Komisija paaiškino, kaip ji pagal perdirbimo sutartį dirbančių gamintojų perdirbimo mokesčių vertę perskaičiavo į žaliavų ir darbo sąnaudų vertę. Ji taip pat paaiškino, kad pirmiausia išskaičiavo teisingą PBA išlaidų procentinę dalį ir pagal perdirbimo sutartį dirbančio gamintojo gautą pelną.

(82)

Atsakydama į laikinąjį reglamentą ir galutinį faktų atskleidimą Sąjungos pramonė suabejojo, ar toks išskaitymas yra pagrįstas, ir teigė, kad visi pagal perdirbimo sutartį dirbančių gamintojų perdirbimo mokesčiai turėtų būti perskaičiuoti į sąnaudas, pavyzdžiui, prie gamybos pridėtinių išlaidų pridedant sąlygines PBA išlaidas ir pelną.

(83)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad perdirbimo procesas buvo susijęs tik su labai nedidele visos atrinktų eksportuojančių gamintojų gamybos dalimi.

(84)

Antra, šis metodas buvo taikomas siekiant rasti tikslų ir pagrįstą būdą, kaip pagal perdirbimo sutartį dirbančių gamintojų taikomus mokesčius už įvairias paslaugas (daugiausia darbo) perskaičiuoti į atitinkamų gamybos išteklių lyginamąją kainą, panašiai kaip nustatant neiškraipytas gamybos veiksnių lyginamąsias kainas, kaip aptarta pirmiau.

(85)

Galiausiai, sąlyginių PBA išlaidų ir pelno neišskaitymas iki pagal perdirbimo sutartį dirbančių gamintojų perdirbimo mokesčio perskaičiavimo į lyginamąsias kainas remiantis naudojamais gamybos ištekliais, prilygtų pagal perdirbimo sutartį dirbančių gamintojų suteiktų paslaugų PBA išlaidų ir pelno dvigubam apskaičiavimui. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 214–219 konstatuojamosiose dalyse, apskaičiuojant normaliąją vertę prie gamybos sąnaudų jau buvo pridėtos tipiškos šalies nagrinėjamojo produkto gamintojų finansiniais duomenimis pagrįstos PBA išlaidos ir pelnas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(86)

Laikinojo reglamento 214–219 konstatuojamosiose dalyse Komisija išdėstė, kaip prie gamybos sąnaudų ji pridėjo Tailando žvakių gamintojų PBA išlaidas ir pelną.

(87)

Sąjungos pramonė nurodė naujesnius prieinamus Tailando žvakių gamintojų finansinius duomenis.

(88)

Komisija patvirtino, kad turi prieinamų naujesnių finansinių duomenų, ir vėliau atitinkamai atnaujino PBA išlaidas ir pelną. Naujesni duomenys, apimantys 2024 m., sutampančius su tiriamuoju laikotarpiu trimis ketvirčiais per metus, o ne vienu ketvirčiu per metus, jei būtų naudojami tik 2023 m. duomenys, geriau atspindėjo padėtį tiriamuoju laikotarpiu, su sąlyga, kad Tailando žvakių gamintojai gavo pagrįstą pelną.

(89)

Todėl Komisija panaudojo svertinį vidurkį:

(90)

Po galutinio faktų atskleidimo Sąjungos pramonė pasiūlė naudoti dviejų papildomų Tailando žvakių gamintojų finansinius duomenis normaliajai vertei apskaičiuoti. Tačiau Komisija pažymėjo, kad šių bendrovių verslo veikla pagal NACE ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (11) neatitiko jau atrinktų bendrovių veiklos. Nors šių dviejų bendrovių pavadinimai leidžia manyti, kad jos yra susijusios su žvakių gamyba, jų veikla pagal NACE ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (12) yra kitokia. Kadangi Sąjungos pramonė nepateikė jokių papildomų įrodymų dėl bendrovės veiklos, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(91)

Atsakydamas į laikinąjį reglamentą ir galutinį faktų atskleidimą eksportuojantis gamintojas „Qingdao Kingking“ pasiūlė įtraukti ir tuos Tailando žvakių gamintojus, kurių pelnas buvo mažesnis nei 1 %.

(92)

Komisija laikėsi nuomonės, kad tipiškos šalies žvakių gamintojų gautas pelnas turi būti pagrįsto dydžio ir kad mažesnis nei 1 % pelno dydis neatitinka šio reikalavimo. Todėl tokio pelno naudojimas būtų nepagrįstas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(93)

Atsakydamas į galutinį faktų atskleidimą eksportuojantis gamintojas „Ningbo Kwung’s Wisdom“ pasiūlė remtis tik su 2024 finansiniais metais susijusiais finansiniais duomenimis.

(94)

Kaip minėta 84 ir 85 konstatuojamosiose dalyse, surinkti finansiniai duomenys buvo pakoreguoti, kad kuo tiksliau atspindėtų padėtį tiriamuoju laikotarpiu, tinkamai atsižvelgiant į tai, ar pavienis Tailando žvakių gamintojas tuo laikotarpiu gavo pagrįstą pelną. Todėl „Ningbo Kwung’s Wisdom“ pasiūlymas buvo atmestas.

(95)

Atsakydamas į galutinį faktų atskleidimą eksportuojantis gamintojas „Qingdao Kingking“ teigė, kad nustatant pelną ir PBA išlaidas nebuvo pakankamai atsižvelgta į produkto pardavimo sezoniškumą. Remdamasis importo į Sąjungą duomenimis, „Qingdao Kingking“ pasiūlė pakeisti skaičiavimą, kad, remiantis statistiniu importo į Sąjungą pasiskirstymu, būtų labiau atsižvelgta į ketvirčio, einančio prieš Kalėdų laikotarpį, duomenis.

(96)

Komisija su šiuo požiūriu nesutiko. Ji laikėsi nuomonės, kad PBA išlaidų ir pelno nustatymas naudojant dvejų skirtingų metų duomenis tikslas – atspindėti tiriamąjį laikotarpį. Bet kuriuo atveju tiriamasis laikotarpis apima visus metus, taigi įskaitant ketvirtį prieš Kalėdų laikotarpį. Kadangi ketvirčio finansiniai duomenys nebuvo prieinami, o tipiškos šalies žvakių gamintojų finansinės veiklos rezultatų nebuvo galima suderinti su importo į Sąjungą pobūdžiu, Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(97)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl naudotų šaltinių ir metodikos neiškraipytoms sąnaudoms ir lyginamiesiems dydžiams nustatyti negauta (42–85 konstatuojamosios dalys), laikinojo reglamento 168–219 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

(98)

Primenama, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį Komisija eksporto kainą nustatė kaip kainą, faktiškai sumokėtą arba mokėtiną už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą. Kadangi pastabų dėl to negauta, ši metodika buvo patvirtinta.

(99)

Laikinojo reglamento 3.4 skirsnyje Komisija nustatė teisingo eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimo metodiką. Šiuo tikslu laikinojo reglamento 232 konstatuojamojoje dalyje Komisija paaiškino, kaip buvo vertinamas netiesioginis pardavimas Sąjungai per susijusius prekiautojus, t. y. buvo atimami šių susijusių prekiautojų komisiniai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos atsakyme pateikiama neskelbtina bendrovės informacija, į šią pastabą atsakyta konkrečiai bendrovei skirtame faktų atskleidimo dokumente.

(100)

Atsakydamas į laikinąjį reglamentą ir galutinį faktų atskleidimą „Ningbo Kwung’s Wisdom“ suabejojo priežastimis, dėl kurių Komisija koregavo eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, ir pelno dydžio skaičiavimu.

(101)

Kadangi verslo veiklos informacija buvo konfidenciali, Komisija savo argumentus pateikė konkrečiai bendrovei skirtame priede, kuris buvo atskleistas minėtai šaliai šio reglamento paskelbimo dieną.

(102)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimo negauta, laikinojo reglamento 227–235 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

(103)

Atsakydama į laikinąjį reglamentą Sąjungos pramonė tvirtino, kad du iš visų atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų buvo susiję, kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (13), kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 127 straipsnyje, kuriame nustatyta, kokiomis sąlygomis šalys gali būti laikomos susijusiomis. Komisija sutiko su šiuo tvirtinimu ir laikėsi nuomonės, kad šie du Kinijos eksportuojantys gamintojai – „Ningbo Kwung’s Home Interior & Gift Co“ ir „Ningbo Kwung’s Wisdom“ – turėtų būti laikomi susijusiomis šalimis. Konkreti priežastis, dėl kurios jie šiame tyrime laikyti susijusiomis šalimis, buvo atskleista tiesiogiai atitinkamiems eksportuojantiems gamintojams, atsižvelgiant į tai, kad ši priežastis gali būti konfidenciali.

(104)

Taigi šių dviejų bendrovių dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas kaip svertinis vidurkis.

(105)

Po galutinio faktų atskleidimo tiek „Ningbo Kwung’s Home Interior & Gift Co“, tiek „Ningbo Kwung’s Wisdom“, taip pat CHCIA nesutiko, kad jie turėtų būti laikomi susijusiomis šalimis, ir primygtinai reikalavo, kad jiems būtų nustatytas individualus dempingo skirtumas. Kadangi faktai buvo konfidencialūs, konkretūs argumentai pateikti konkrečiai bendrovei skirtame priede, kuris buvo atskleistas minėtoms šalims šio reglamento paskelbimo dieną.

(106)

Kaip aprašyta 3.2–3.5 skirsniuose, atsižvelgusi į suinteresuotųjų šalių tvirtinimus Komisija patikslino dempingo skirtumus.

(107)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(108)

Kadangi jokių pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 244–245 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(109)

Kadangi jokių pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 246–249 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(110)

Po pirminio faktų atskleidimo CHCIA tvirtino, kad žvakių importas iš Kinijos nagrinėjamuoju laikotarpiu labai nepadidėjo nei absoliučiaisiais skaičiais, nei palyginti su suvartojimu Sąjungoje.

(111)

Komisija nesutiko. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 4.3 skirsnyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos absoliučiaisiais skaičiais padidėjo 40 %. Vertinant santykinai, palyginti su Sąjungos suvartojimu, importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo nuo 13 % iki 22 %, t. y. 67 % per nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(112)

Po galutinio faktų atskleidimo CHCIA pakartojo savo poziciją, kad žvakių importas iš Kinijos santykinai nepadidėjo, ir nesutiko su teiginiu, kad šis importas darė neigiamą poveikį Sąjungos rinkai. Komisija pakartojo 106 ir 107 konstatuojamosiose dalyse pateiktą paaiškinimą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(113)

Po pirminio faktų atskleidimo CHCIA tvirtino, kad Komisijos priverstinio kainų mažinimo analizė buvo grindžiama tik tiriamojo laikotarpio duomenimis, neatsižvelgiant į visą nagrinėjamąjį laikotarpį ar nenagrinėjant nuolat kintančių kainų, ir nebuvo objektyvi.

(114)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Komisijos vertinimas buvo pagrįstas objektyviu nagrinėjimu ir objektyviais įrodymais ir jį atliekant buvo atsižvelgta į kainų pokyčius laikui bėgant. Nagrinėtos viso nagrinėjamojo laikotarpio importo apimties, rinkos dalies, žalos rodiklių ir kainų smukdymo tendencijos. Siekiant užtikrinti tinkamą palyginamumą, priverstinio kainų mažinimo skaičiavimai, kuriuos atliekant reikia tiksliai palyginti produktų rūšis, atlikti tik dėl tiriamojo laikotarpio. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 4.3 skirsnyje, priverstinio kainų mažinimo analizė atlikta taikant Komisijos nustatytą metodiką, pagal kurią, lyginant kainas, daugiausia dėmesio skiriama tiriamajam laikotarpiui. Tai atitinka pagrindinį reglamentą. Poveikis kainoms buvo vertinamas remiantis naujausiais ir aktualiausiais duomenimis, t. y. tiriamojo laikotarpio duomenimis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(115)

Po pirminio faktų atskleidimo CHCIA taip pat nesutiko su Komisijos išvada, kad dėl importo iš Kinijos buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, ir paprašė paaiškinti konkrečius atliktus koregavimus. Ji teigė, kad iš turimų duomenų matyti, jog 2021 m., 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos kainos buvo visą laiką didesnės už Sąjungos pardavimo kainas, todėl kilo abejonių dėl priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo pagrįstumo.

(116)

Komisija pažymėjo, kad šiame tvirtinime neatsižvelgta į pagrindinius metodinius elementus ir tyrimo išvadas. Priverstinis kainų mažinimas nustatytas taikant patikimą metodiką, pagrįstą patikrintais duomenimis, ir visapusiškai laikantis pagrindinio reglamento. Konkrečiai, Komisija atliko PKN grindžiamą kainų palyginimą, naudodama duomenis, patikrintus per patikrinimus vietoje atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų ir atrinktų Sąjungos gamintojų patalpose, o tvirtinimas buvo grindžiamas suvestiniais statistiniais importo duomenimis. Palyginimas buvo atliktas gamintojo kainų EXW sąlygomis lygiu, o tais atvejais, kai reikėjo atlikti koregavimus, jie buvo atskleisti atskiroms susijusioms bendrovėms. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(117)

Po pirminio faktų atskleidimo CHCIA taip pat tvirtino, kad dėl importo iš Kinijos kainų Sąjungos kainos nebuvo smukdomos. Komisija nesutiko. Kaip pažymėta laikinojo reglamento 4.4 skirsnyje, kainos buvo smukdomos, nes dėl didelio spaudimo kainoms, kurį darė Kinijos kilmės importas mažomis dempingo kainomis, Sąjungos gamintojai negalėjo pakankamai padidinti savo pardavimo kainų. Nepaisant to, kad tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pardavimo kainos padidėjo 24 %, šio padidėjimo nepakako, kad būtų kompensuotas 42 % gamybos sąnaudų padidėjimas, dėl to Sąjungos pramonė negalėjo pasiekti pagrįsto pelno lygio. Komisija pažymėjo, kad tai, jog Sąjungos pramonei nepavyko priderinti savo kainų prie besikeičiančių sąnaudų, buvo tiesioginė importo dempingo kaina pasekmė, taigi buvo nustatytas aiškus importo ir kainų smukdymo priežastinis ryšys. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(118)

Kaip aprašyta 3.2–3.5 skirsniuose, atsižvelgusi į suinteresuotųjų šalių tvirtinimus Komisija patikslino priverstinio kainų mažinimo skirtumus. Peržiūrėjus skaičiavimą nustatyta, kad dėl didelės importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos rinkoje dalies priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 19–43,2 %.

(119)

Po galutinio faktų atskleidimo CHCIA pakartojo tvirtinimą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl importo iš Kinijos kainos nebuvo smukdomos. Ji teigė, kad, atsižvelgiant į tai, jog nuo 2021 m. iki tiriamojo laikotarpio Sąjungos suvartojimas sumažėjo 16 %, Sąjungos pramonei būtų buvę komerciškai neįmanoma papildomų sąnaudų perkelti pirkėjams.

(120)

Komisija pakartojo savo išvadą dėl Sąjungos suvartojimo, kuris išnagrinėtas 5.2.3 skirsnyje. Be to, Komisija pabrėžė, kad komercinis gyvybingumas yra susijęs su konkurencija. Atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl nesąžiningo importo iš Kinijos antplūdžio Sąjungos pramonei buvo komerciškai neįmanoma didinti kainų tiek, kiek didėjo sąnaudos, o tai yra vienas pagrindinių kainų smukdymo pavyzdžių. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(121)

Po galutinio faktų atskleidimo importuotojas „Bunnik Creations B.V.“ tvirtino, kad Sąjungos gamintojų ir Kinijos eksportuojančių gamintojų kainų skirtumas buvo pervertintas, ir pateikė konkrečių su rankų darbo žvakėmis susijusių pavyzdžių.

(122)

Nors tvirtinimas buvo grindžiamas konkrečiu PKN, atlikdama tyrimą Komisija palygino to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainas. Prireikus, atskaičius lengvatas ir nuolaidas, jos buvo tinkamai pakoreguotos. Šis kainų palyginimas buvo grindžiamas PKN, naudojant duomenis, patikrintus per patikrinimus vietoje atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos gamintojų patalpose, ir, kaip pažymėta 114 konstatuojamojoje dalyje, skaičiuojant nustatyta, kad didelės importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungos rinką dalies priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 19–43,2 %. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(123)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo iš nagrinėjamosios šalies negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 250–259 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(124)

Kadangi jokių pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 260–264 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(125)

Kadangi jokių pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 265–276 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(126)

Po pirminio faktų atskleidimo CHCIA nesutiko su išvada dėl žalos Sąjungos pramonei ir teigė, kad turimi įrodymai tokios išvados nepagrindžia. Ji pabrėžė, kad Sąjungos gamintojų pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 24 % ir Sąjungos gamintojai tiriamuoju laikotarpiu veikė pelningai, o tai, jos nuomone, yra atsparumo, o ne žalos požymis. Be to, CHCIA tvirtino, kad pelningumas ir investicijų grąža mažėjo visų pirma dėl agresyvių investavimo strategijų po pandemijos, o ne dėl išorės rinkos spaudimo.

(127)

Komisija nesutiko. Kaip išsamiai aprašyta laikinojo reglamento 4.5 skirsnyje ir 92 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės kainos buvo smukdomos dėl importo iš Kinijos mažomis dempingo kainomis daromo spaudimo. Nors Sąjungos pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 24 %, šio padidėjimo nepakako 42 % padidėjusioms gamybos sąnaudoms kompensuoti. Todėl Sąjungos pramonė negalėjo užsitikrinti pagrįsto pelningumo lygio. Be to, Sąjungos pramonės pelnas sumažėjo net 68 %, o rinkos dalis – 24 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pelno dydis sumažėjo nuo normalaus [9–11 %] iki vos [3–4 %], t. y. žalingo, lygio. Šis pelningumo sumažėjimas yra aiškus materialinės žalos rodiklis. Dėl investicijų Komisija pažymėjo, kad didinant investicijas visų pirma buvo siekiama perskirstyti esamus pajėgumus ir pakeisti pagrindinius gamybos išteklius. Šios investicijos buvo vykdomos nepaisant didelio konkurencinio spaudimo, mažėjančios rinkos dalies ir blogėjančios finansinės padėties. Investavimo sprendimai nepaneigia žalos buvimo, bet veikiau atspindi Sąjungos pramonės pastangas prisitaikyti ir išlikti nepalankiomis sąlygomis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(128)

Po galutinio faktų atskleidimo importuotojas „Bunnik Creations B.V.“ tvirtino, kad Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo dėl padidėjusių energijos ir žaliavų sąnaudų, o ne dėl importo iš Kinijos. Bendrovė taip pat teigė, kad Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu veikė pelningai ir kad jos pardavimo kainos net padidėjo, o tai rodo, kad žala nebuvo daroma.

(129)

Komisija gamybos sąnaudų didėjimą išanalizavo 5.2.4.2 skirsnyje. Komisija pažymėjo, kad Sąjungos pramonės pelningumą ji išnagrinėjo laikinojo reglamento 4.5.3.4 skirsnyje. Nustatyta, kad Sąjungos pramonės sąnaudos didėjo sparčiau nei pardavimo kainos, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo pelningumas. Tiksliau pelningumas tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo [9–11 %] 2021 m. iki maždaug [3–4 %] žalingo lygio. Be to, dėl importo iš Kinijos Sąjungos kainos buvo nuolat priverstinai mažinamos ir buvo daromas didelis spaudimas mažinti rinkos kainas, taigi galiausiai buvo smukdomos kainos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(130)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl mikroekonominių rodiklių negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 277–290 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(131)

Laikinųjų priemonių paskelbimo dieną Komisija pranešė Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (KLR atstovybei Europos Sąjungoje) apie savo sprendimą ir paragino ją ne vėliau kaip 2025 m. rugpjūčio 29 d. pateikti pastabų. Kinijos Vyriausybė pastabų, įskaitant tvirtinimą dėl Komisijos esą klaidingo žalos vertinimo, pateikė 2025 m. rugsėjo 15 d.

(132)

Atsižvelgiant į tai, kad pastabos buvo pateiktos praėjus daugiau nei dviem savaitėms nuo nustatyto termino, Komisija dėl procedūrinių priežasčių negalėjo atsižvelgti į tvirtinimus, pateiktus po pirminio faktų atskleidimo. Be to, su pateiktomis pastabomis nepateikta jokių naujų ar esminių argumentų, tik buvo pakartoti kitų suinteresuotųjų šalių jau iškelti klausimai.

(133)

Atsižvelgdama į tai, kad nesilaikyta procedūrinių terminų, Komisija šias pastabas atmetė. Tačiau į tvirtinimų turinį buvo tinkamai atsižvelgta atsakant į kitų šalių anksčiau, laiku ir teisingai pateiktas pastabas.

(134)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl žalos negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 291–296 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(135)

Po pirminio faktų atskleidimo CHCIA tvirtino, kad priežastinio ryšio tarp importo iš Kinijos ir žalos Sąjungos pramonei nėra. Ji teigė, kad 2023 m. tiek Sąjungos pardavimas, tiek importas iš Kinijos labai sumažėjo, tačiau, kai 2022 m. importas didėjo, Sąjungos pardavimas sumažėjo tik šiek tiek, o tai rodo, kad nėra aiškios koreliacijos. CHCIA taip pat pažymėjo, kad priverstinis kainų mažinimas buvo vykdomas tik 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, o tai dar labiau susilpnina argumentą dėl ilgalaikio priežastinio ryšio.

(136)

Komisija pažymėjo, kad priežastinio ryšio analizė grindžiama ne tik importo apimtimi, bet ir bendru apimties ir kainos poveikiu laikui bėgant, remiantis įvairiais žalos rodikliais. Vieneto pardavimo kainos yra pagrindinis veiksnys vertinant žalą. Kaip pažymėta laikinojo reglamento 4 ir 5 lentelėse, importo iš Kinijos apimties ir kainų raida darė spaudimą Sąjungos pramonės kainų lygiui. Šio kainų smukdymo pasekmė – netvarus pelno dydis, prarasta rinkos dalis ir pablogėjusi Sąjungos pramonės ekonominė padėtis. Pati CHCIA pripažino, kad dėl importo iš Kinijos nuo 2023 m. buvo priverstinai mažinamos kainos, o tai pakenkė Sąjungos pramonės gebėjimui užsitikrinti perspektyvų gamybos ir kainodaros lygį. Tai patvirtina Komisijos išvadą, kad tiriamuoju laikotarpiu dempingo kaina importuojamas produktas Sąjungos rinkoje buvo parduodamas gerokai mažesnėmis kainomis, o tai darė žalą Sąjungos pramonei. Tuo remiantis tvirtinimas buvo atmestas.

(137)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo dempingo kaina poveikio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 297–301 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(138)

Kadangi jokių pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 302–305 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(139)

Po pirminio faktų atskleidimo CHCIA tvirtino, kad Komisija nepagrindė savo išvados, kad Sąjungos gamintojų eksporto veiklos rezultatų pablogėjimas buvo susijęs su Kinijos gamintojų pardavimu trečiųjų šalių rinkose. CHCIA taip pat tvirtino, kad jokie neigiami Sąjungos pramonės eksporto veiklos pokyčiai neturėtų būti laikomi importo iš Kinijos į Sąjungą padarytos žalos dalimi.

(140)

Komisija pažymėjo, kad, kaip nurodyta 308 konstatuojamojoje dalyje ir taip pat patvirtinta laikinojo reglamento 100 išnašoje, Kinijos eksporto į trečiųjų šalių rinkas apimtis buvo didelė ir eksportas buvo vykdomas mažesnėmis nei Sąjungos rinkos kainomis. Tai rodo, kad Kinijos gamintojų daromas spaudimas kainoms buvo susijęs ne tik su Sąjungos rinka, bet ir su kitomis pasaulinėmis rinkomis, o tai darė platesnį poveikį konkurencinei aplinkai. Be to, Komisija Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatų pablogėjimo nesusiejo su importu iš Kinijos. Veikiau Komisija padarė išvadą, kad dėl Sąjungos pramonės eksporto veiklos nesusilpnėjo importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos gamintojams padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(141)

Po pirminio faktų atskleidimo CHCIA tvirtino, kad mažėjantis suvartojimas turėjo būti atskirai vertinamas kaip galima žalos priežastis, ir tvirtino, kad Komisija tokios analizės neatliko. Komisija pažymėjo, kad laikinojo reglamento 5.2.3 skirsnyje konkrečiai nagrinėjamas suvartojimas.

(142)

Komisija nesutiko. Ji pažymėjo, kad bendras Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, tačiau Sąjungos pardavimas sumažėjo gerokai daugiau. Be to, 2021–2022 m. ir nuo 2023 m. iki tiriamojo laikotarpio, kai suvartojimas padidėjo, Sąjungos pardavimas vis tiek mažėjo, o tai rodo, kad nėra aiškios koreliacijos. Sąjungos pramonė taip pat gerokai sumažino gamybą, taigi sumažėjo pajėgumų naudojimas, o to negalima paaiškinti vien suvartojimo tendencijomis. Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu, kai mažėjo Sąjungos suvartojimas, importas iš Kinijos gerokai padidėjo ir užėmė didesnę rinkos dalį. Todėl Komisija suvartojimo pokyčius analizavo, patvirtinamuosius įrodymus pateikė ir šį klausimą nagrinėjo vertindama priežastinį ryšį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(143)

Po pirminio faktų atskleidimo CHCIA teigė, kad kaip galimas žalos priežastis reikėjo įvertinti kitus veiksnius. Konkrečiai ji nurodė investavimo sprendimus, didėjančias sąnaudas ir vartotojų prioritetus.

(144)

Kalbant apie investavimo sprendimus, CHCIA tvirtino, kad Sąjungos pramonė vykdė neproporcingas investicijas. Dėl to esą padidėjo vieneto gamybos sąnaudos ir tai atspindėjo pernelyg optimistinius klaidingus verslo sprendimus.

(145)

Kaip paaiškinta 123 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pažymėjo, kad didinant investicijas visų pirma buvo siekiama perskirstyti esamus pajėgumus ir pakeisti pagrindinius gamybos išteklius. Šie sprendimai rodo Sąjungos pramonės pastangas prisitaikyti ir išlikti sudėtingomis sąlygomis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(146)

CHCIA tvirtino, kad padidėjo Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos, kurių nebuvo galima visiškai perkelti vartotojams, todėl Sąjungos pramonės padėtis pablogėjo.

(147)

Komisija pažymėjo, kad ji išsamiai išnagrinėjo sąnaudų pokyčius ir pelningumo tendencijas nagrinėjamuoju laikotarpiu. Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonei daryta žala sietina su kainų smukdymu, kuris lėmė tai, kad dėl importo dempingo kaina iš Kinijos priverstinai labai mažintos kainos. Nors didėjančios sąnaudos buvo aplinkybių nulemtas veiksnys, dėl jų nenutrūko importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinis ryšys. Ši išvada pagrįsta laikinojo reglamento 9 ir 12 lentelėse pateiktais duomenimis. Visų pirma, 2022 m., nepaisant to, kad labai padidėjo gamybos sąnaudos, Sąjungos pramonei pavyko perkelti tas padidėjusias sąnaudas pirkėjams, taip užsitikrinant pelningumą. Tai paneigia CHCIA nurodytą koreliaciją ir patvirtina, kad dėl padidėjusių sąnaudų importo dempingo kaina ir žalos priežastinis ryšys nenutrūko. Be to, 2023 m. Sąjungos pramonės padėtis labai pablogėjo dėl agresyviai mažinamų importo iš Kinijos kainų, dėl kurių Sąjungos pramonei buvo daromas itin didelis spaudimas. Dėl šio spaudimo kainoms pramonė negalėjo koreguoti savo kainų tiek, kiek didėjo gamybos sąnaudos. Komisija padarė išvadą, kad žalą padarė importas dempingo kaina, o ne vidaus sąnaudų pokyčiai, todėl šį tvirtinimą atmetė.

(148)

CHCIA tvirtino, kad žala Sąjungos pramonei padaryta dėl to, kad ji nesugebėjo prisitaikyti prie kintančių vartotojų prioritetų, o iš Kinijos importuojami produktai buvo įvairesni ir šiuolaikiškesni.

(149)

Komisija nustatė, kad šis tvirtinimas yra hipotetinis, nepagrįstas ir jam trūksta patvirtinamųjų įrodymų. Ji pakartojo, kad iš kiekvieno sandorio PKN vertinimo matyti aiški konkurencija tarp importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės pardavimo. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(150)

Po galutinio faktų atskleidimo importuotojas „Bunnik Creations B.V.“ tvirtino, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo dėl vartotojų elgsenos pokyčių ir padidėjusios mažmenininkų konkurencijos. Kaip nurodyta 145 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pažymėjo, kad atliekant kiekvienos rūšies produkto PKN palyginimą atsižvelgiama į platinimo kanalus, atrenkant įvairių gamintojų produktus. Šie mažmenininkai gali rinktis iš Sąjungos, Kinijos ar kitų gamintojų. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(151)

Po galutinio faktų atskleidimo CHCIA pakartojo savo tvirtinimus, kad vertindama Sąjungos pramonės ekonominę padėtį Komisija neatsižvelgė į esminius veiksnius, pavyzdžiui, COVID-19 poveikį ir Sąjungos pramonės nagrinėjamuoju laikotarpiu priimtus investavimo sprendimus.

(152)

Dėl Sąjungos pramonės investicijų Komisija nurodė 5.2.4.1 skirsnį, kuriame į šias pastabas buvo atsakyta. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(153)

Dėl COVID-19 poveikio analizės Komisija pažymėjo, kad pelno dydžiui nustatyti ji atsižvelgė į iki pandemijos buvusį pelningumą. Ji taip pat analizavo Sąjungos suvartojimo sumažėjimą ir neigiamą importo iš Kinijos, kuris, kaip nustatyta, buvo vykdomas nesąžiningomis dempingo kainomis, poveikį tiek apimties, tiek vertės atžvilgiu. Atlikdama priežastinio ryšio analizę Komisija atidžiai įvertino šiuos veiksnius, atsižvelgdama į bendrą padėtį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(154)

Laikinųjų priemonių paskelbimo dieną Komisija pranešė Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (KLR atstovybei Europos Sąjungoje) apie savo sprendimą ir paragino ją ne vėliau kaip 2025 m. rugpjūčio 29 d. pateikti pastabų. Kinijos Vyriausybė pastabų, įskaitant tvirtinimą dėl priežastinio ryšio, pateikė 2025 m. rugsėjo 15 d.

(155)

Atsižvelgiant į tai, kad pastabos buvo pateiktos praėjus daugiau nei dviem savaitėms nuo nustatyto termino, Komisija dėl procedūrinių priežasčių negalėjo atsižvelgti į tvirtinimus, pateiktus po pirminio faktų atskleidimo. Be to, su pateiktomis pastabomis nepateikta jokių naujų ar esminių argumentų, tik buvo pakartoti kitų suinteresuotųjų šalių jau iškelti klausimai.

(156)

Atsižvelgdama į tai, kad nesilaikyta procedūrinių terminų, Komisija šias pastabas atmetė. Tačiau į tvirtinimų turinį buvo tinkamai atsižvelgta atsakant į kitų šalių anksčiau, laiku ir teisingai pateiktas pastabas.

(157)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl priežastinio ryšio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 313–316 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(158)

Po pirminio faktų atskleidimo Sąjungos pramonė pateikė paaiškinimą dėl pateiktų sąnaudų ir kainų duomenų. Komisija atliko išsamią šio tvirtinimo analizę ir atidžiai peržiūrėjo pateiktą informaciją. Prireikus Komisija atliko būtinus pataisymus.

(159)

Po pirminio faktų atskleidimo „Ningbo Kwung’s Wisdom“ teigė, kad prie 12 % tikslinio pelno pridėti papildomi 0,33–0,36 % siekiant atsižvelgti į nepakankamas investicijas į MTP iškraipytomis rinkos sąlygomis yra dvigubas skaičiavimas, nes 12 % tikslinis pelnas jau buvo pagrįstas įprastomis konkurencijos sąlygomis. Jis taip pat tvirtino, kad nebuvo pateikta jokių viešų duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti 12 % skaičių.

(160)

Komisija pažymėjo, kad 12 % tikslinis pelnas jau buvo įtrauktas į skundą ir buvo pagrįstas bei sutikrintas atliekant tyrimą. Papildomi 0,33–0,36 % atspindi pagrįstą koregavimą atsižvelgiant į dėl rinkos iškraipymų, pavyzdžiui, nustatyto importo dempingo kaina, nepakankamas investicijas į MTP bei inovacijas. Šis koregavimas atitinka Komisijos metodiką, kuria siekiama užtikrinti, kad tikslinis pelnas atspindėtų pelno, kurį Sąjungos pramonė būtų galėjusi gauti, jei nebūtų nesąžiningos prekybos praktikos, lygį. Todėl tai yra ne dvigubas skaičiavimas, o būtinas koregavimas sąžiningai konkurencijai atkurti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(161)

Kaip aprašyta 3.2–3.5 skirsniuose, atsižvelgusi į suinteresuotųjų šalių tvirtinimus Komisija patikslino priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus. Todėl galutiniai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir visų kitų bendrovių priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai yra tokie:

(162)

Po galutinio faktų atskleidimo „Ningbo Kwung’s Wisdom“ pakartojo tvirtinimą, kad nebuvo pateikta jokios informacijos apie Sąjungos pramonės pelningumo lygį 2019 ir 2020 m.

(163)

Komisija pažymėjo, kad ši informacija buvo pateikta skunde, kurį Komisija patikrino, ir laikinojo reglamento 320 konstatuojamojoje dalyje. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(164)

Po pirminio faktų atskleidimo CHCIA paprašė taikyti mažesnio muito taisyklę ir teigė, kad jei muitai būtų nustatyti remiantis dempingo skirtumais, apskaičiuotais naudojant išorės lyginamuosius dydžius, būtų nustatytos nepagrįstai didelės muito normos. Be to, „Ningbo Kwung’s Wisdom“ paprašė taikyti mažesnio muito taisyklę, atsižvelgiant į bendrovės žemą priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis lygį.

(165)

Komisija pažymėjo, kad tais atvejais, kai vidaus rinkos kainos ar sąnaudos laikomos nepatikimomis dėl rinkos iškraipymų, galima teisiškai ir metodiškai pagrįstai naudoti išorės lyginamuosius dydžius. Be to, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 6 skirsnyje, Komisija nuodugniai išanalizavo ekonomines aplinkybes. Analizuota: su žaliavomis susiję iškraipymai, Sąjungos interesai pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2b dalį, nepanaudoti gamybos pajėgumai Kinijoje, konkurencija dėl žaliavų ir poveikis Sąjungos bendrovių tiekimo grandinėms. Remdamasi šiuo vertinimu Komisija padarė išvadą, kad sprendimas netaikyti mažesnio muito taisyklės buvo teisiškai pagrįstas, ekonomiškai efektyvus ir atitiko Sąjungos interesus. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(166)

Po galutinio faktų atskleidimo „Ningbo Kwung’s Wisdom“ tvirtino, kad Komisija nepakankamai išaiškino sprendimą dėl mažesnio muito taisyklės taikymo pakeitimo.

(167)

Komisija nurodė 160 ir 161 konstatuojamąsias dalis, kuriuose aptartas mažesnio muito taisyklės taikymo pakeitimas. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(168)

Po galutinio faktų atskleidimo CHCIA nurodė, kad dėl mažesnio muito taisyklės taikymo pakeitimo labai padidėtų žvakių importo iš Kinijos sąnaudos ir būtų pakenkta konkurencijos dinamikai Sąjungos rinkoje.

(169)

Komisija pažymėjo, kad, priešingai, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį nustatant muitus buvo siekiama atkurti sąžiningą konkurencinę aplinką Sąjungos rinkoje, kuri buvo iškraipyta dėl nesąžiningo importo dempingo kaina iš Kinijos. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(170)

Kadangi jokių pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 338–350 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas, kad laikinųjų muitų sumos nustatymas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį atitinka Sąjungos interesus.

(171)

Laikinųjų priemonių paskelbimo dieną Komisija pranešė Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (KLR atstovybei Europos Sąjungoje) apie savo sprendimą ir paragino ją ne vėliau kaip 2025 m. rugpjūčio 29 d. pateikti pastabų. Kinijos Vyriausybė pastabų, be kita ko, dėl mažesnio muito taisyklės taikymo pakeitimo ir priemonių lygio, pateikė 2025 m. rugsėjo 15 d.

(172)

Atsižvelgiant į tai, kad pastabos buvo pateiktos praėjus daugiau nei dviem savaitėms nuo nustatyto termino, Komisija dėl procedūrinių priežasčių negalėjo atsižvelgti į tvirtinimus, pateiktus po pirminio faktų atskleidimo. Be to, su pateiktomis pastabomis nepateikta jokių naujų ar esminių argumentų, tik buvo pakartoti kitų suinteresuotųjų šalių jau iškelti klausimai.

(173)

Atsižvelgdama į tai, kad nesilaikyta procedūrinių terminų, Komisija šias pastabas atmetė. Tačiau į tvirtinimų turinį buvo tinkamai atsižvelgta atsakant į kitų šalių anksčiau, laiku ir teisingai pateiktas pastabas.

(174)

Po galutinio faktų atskleidimo importuotojas „Bunnik Creations B.V.“ tvirtino, kad pakeitus mažesnio muito taisyklės taikymą neatsižvelgiama į konkurencijos sąlygas Sąjungos rinkoje. Jis teigė, kad taikant tokią metodiką buvo remiamasi tik atrinktais Kinijos eksportuojančiais gamintojais, nebuvo atsižvelgta į visą tiekimo grandinę, ji prieštaravo proporcingumo principui ir darė žalą ES importuotojams.

(175)

Komisija nesutiko ir pažymėjo, kad jos sprendimas muitus nustatyti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį buvo išsamiai paaiškintas laikinojo reglamento 6.2 ir 6.3 skirsniuose, taip pat tuose pačiuose šio reglamento skirsniuose. Konkrečiai, Komisija atliko nuodugnią su aptariama žaliava (parafinu) susijusią analizę ir padarė išvadą, kad parafinas buvo susijęs su iškraipymais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje. Be to, laikinojo reglamento 6.3.1 skirsnyje Komisija pažymėjo, kad Sąjungos interesai pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2b dalį buvo nustatyti remiantis išsamiu visos susijusios tyrimo informacijos vertinimu. Vertinti nepanaudoti pajėgumai eksportuojančioje šalyje, konkurencija dėl žaliavų ir poveikis tiekimo grandinėms, skirtoms Sąjungos bendrovėms. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(176)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį reikėtų nustatyti tokius galutinius antidempingo muitus:

(177)

Laikinųjų priemonių paskelbimo dieną Komisija pranešė Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (KLR atstovybei Europos Sąjungoje) apie savo sprendimą ir paragino ją ne vėliau kaip 2025 m. rugpjūčio 29 d. pateikti pastabų. Kinijos Vyriausybė pastabų, be kita ko, dėl Sąjungos interesų, pateikė 2025 m. rugsėjo 15 d.

(178)

Atsižvelgiant į tai, kad pastabos buvo pateiktos praėjus daugiau nei dviem savaitėms nuo nustatyto termino, Komisija dėl procedūrinių priežasčių negalėjo atsižvelgti į tvirtinimus, pateiktus po pirminio faktų atskleidimo. Be to, su pateiktomis pastabomis nepateikta jokių naujų ar esminių argumentų, tik buvo pakartoti kitų suinteresuotųjų šalių jau iškelti klausimai.

(179)

Atsižvelgdama į tai, kad nesilaikyta procedūrinių terminų, Komisija šias pastabas atmetė. Tačiau į tvirtinimų turinį buvo tinkamai atsižvelgta atsakant į kitų šalių anksčiau, laiku ir teisingai pateiktas pastabas.

(180)

Po galutinio faktų atskleidimo importuotojas „Bunnik Creations B.V.“ tvirtino, kad antidempingo muitų nustatymas pakenktų importuotojams ir platintojams.

(181)

Komisija pažymėjo, kad atrankos procese nedalyvavo ir klausimyno atsakymų nepateikė nė vienas nesusijęs importuotojas, naudotojas ar platintojas. Taigi, nebuvo pateikta jokių duomenų apie importuotojus ar naudotojus, todėl Komisija negalėjo įvertinti poveikio importuotojams, naudotojams ar platintojams.

(182)

Komisija taip pat pažymėjo, kad tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų, išskyrus Kiniją, yra papildomų tiekimo šaltinių. Todėl importuotojai ir platintojai turi galimybę produktą pirkti iš šių alternatyvių šaltinių. Nustatant priemones siekiama atkurti vienodas sąlygas Sąjungos rinkoje, tačiau importuotojams ir platintojams nedraudžiama produktą ir toliau pirkti iš Kinijos. Be to, kaip nustatyta laikinojo reglamento 358 konstatuojamojoje dalyje, kadangi nebuvo bendradarbiaujama, tikėtinas priemonių poveikis naudotojams buvo įvertintas remiantis pagrįstomis prielaidomis. Žvakės dažniausiai sudaro nedidelę prekiautojų ir mažmenininkų, kurie paprastai dirba su įvairiais produktais, dekoratyvinio asortimento sąnaudų dalį. Vartotojai žvakes taip pat sieja su nedidelėmis vartojimo išlaidomis. Todėl mažai tikėtina, kad bet koks galimas kainų padidėjimas dėl antidempingo muitų nustatymo turėtų didelį poveikį įmonių veiklos sąnaudoms. Gana mažos žvakių vieneto sąnaudos, palyginti su bendru prekiautojų ir mažmenininkų produktų portfeliu, rodo, kad toks padidėjimas darytų nedidelį poveikį jų ekonominei veiklai. Taip pat nesitikima, kad dėl padidėjusių sąnaudų labai pasikeistų vartotojų pirkimo įpročiai.

(183)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad neigiamas priemonių poveikis importuotojams, jei toks būtų, nebūtų didesnis nei teigiamas jų poveikis Sąjungos gamintojams.

(184)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 352–360 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(185)

Po pirminio faktų atskleidimo CHCIA tvirtino, kad, atsižvelgiant į specifinį žvakių, kaip produkto, pobūdį, ad valorem muitas yra netinkamos formos priemonė. Šiam tvirtinimui pagrįsti ji nurodė Komisijos reglamentą (EB) Nr. 393/2009 (14), kuriame muitai buvo pagrįsti fiksuotomis sumomis pagal žvakių sudėtyje esančio kuro kiekį.

(186)

Komisija pažymėjo, kad ad valorem muitų naudojimas yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, nes žvakės parduodamos labai įvairių formų, be to, labai skiriasi jų dydis, svoris, medžiaga ir pateikimas. Pagal tyrime naudojamą PKN struktūrą jau atsižvelgiama į kuro rūšį, talpyklos medžiagą, kvapą, dekoravimą ir dagties tipą. Taip užtikrinamas palyginamumas ir diferencijavimas.

(187)

Be to, nuoroda į ankstesnį tyrimą, kuriame muitai buvo grindžiami fiksuotomis sumomis, susietomis su kuro kiekiu, nėra tiesiogiai taikytina šiuo atveju ir neturėtų paveikti šiame tyrime nustatytų faktinių išvadų. Taikomo muito forma turi atspindėti produkto savybes ir dempingo bei žalos analizės rezultatus. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad ad valorem muitai yra veiksmingi dempingui ir žalai mažinti, skaidrūs ir administraciniu požiūriu įmanomi, taip pat tinkamai suderinti su produkto asortimento įvairove. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(188)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(189)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinės antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(190)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant šį tyrimą. Taigi šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės tiriamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos negali būti taikomos, todėl tokiam produktui turėtų būti taikoma visam kitam Kinijos kilmės importui nustatyta muito norma.

(191)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (15). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, kuria remiantis galima įrodyti, kad šis pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai jau taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pasikeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(192)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam Kinijos kilmės importui taikytinas antidempingo muitas.

(193)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(194)

Jeigu, visų pirma nustačius susijusias priemones, labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti vengimo tyrimą, jei tenkinamos inicijavimo sąlygos. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(195)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visam kitam Kinijos kilmės importui nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(196)

Eksportuojantys gamintojai, kurie tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą, turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos, kad jiems būtų taikoma neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta antidempingo muito norma. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jei tenkinamos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad: i) tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą; ii) nėra susijęs su eksportuojančiu gamintoju, kuris tai darė, ir iii) vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais.

(197)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos dydį, garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų laikinuoju reglamentu, sumos turėtų būti galutinai surenkamos, neviršijant šiuo reglamentu nustatytų lygių.

(198)

Kaip nurodyta 1.2 skirsnyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą tiriamąjį produktą.

(199)

Tyrimo galutiniame etape buvo vertinami registruojant importą surinkti duomenys. Komisija analizavo, ar tenkinami pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies kriterijai, kad būtų galima atgaline data surinkti galutinius muitus.

(200)

Komisija visų pirma analizavo, ar, be importo lygio, dėl kurio tiriamuoju laikotarpiu buvo padaryta žala, importas reikšmingai nedidėjo, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte. Atlikdama šią analizę Komisija palygino vidutinę nagrinėjamojo produkto mėnesio importo apimtį tiriamuoju laikotarpiu su vidutine mėnesio importo apimtimi per laikotarpį nuo mėnesio, einančio po šio tyrimo inicijavimo, iki paskutinio viso mėnesio prieš laikinųjų priemonių nustatymą. Iš šio palyginimo rezultatų matyti, kad vidutinė mėnesio importo apimtis sumažėjo. Konkrečiai, iš duomenų matyti, kad vidutinė mėnesio importo apimtis laikotarpiu nuo tyrimo inicijavimo iki laikinųjų priemonių paskelbimo buvo mažesnė už nustatytą mėnesio vidurkį tiriamuoju laikotarpiu.

(201)

Komisija taip pat palygino vidutinę mėnesio importo apimtį laikotarpiu nuo mėnesio, einančio po šio tyrimo inicijavimo, iki paskutinio viso mėnesio prieš laikinųjų priemonių nustatymą, su atitinkamais tiriamojo laikotarpio kalendoriniais mėnesiais. Iš šio palyginimo rezultatų matyti, kad importo apimtis laikotarpiu po inicijavimo padidėjo, palyginti su tais pačiais tiriamojo laikotarpio mėnesiais. Nors rinkai būdingas tam tikras sezoniškumas, per atitinkamą laikotarpį stebėta ne tik didėjanti importo apimtis, bet ir didėjančios vidutinės importo kainos. Ši raida rodo, kad apimties padidėjimą galima sieti su platesne rinkos dinamika. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turimi įrodymai nepatvirtina aiškios išvados dėl atsargų kaupimo ar importo antplūdžio, dėl kurio gali būti labai sumažintas galutinio antidempingo muito taisomasis poveikis ir kuris pateisintų priemonių taikymą atgaline data pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį. Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonių taikymo atgaline data sąlygos nebuvo tenkinamos.

(202)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (16) 109 straipsnį, jeigu suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(203)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,