(1)

2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos prezidentas paskelbė apie „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje, ir Rusijos ginkluotosios pajėgos pradėjo Ukrainos puolimą. Tas puolimas yra akivaizdus Ukrainos teritorinio vientisumo, suvereniteto ir nepriklausomybės pažeidimas. Nuo tada agresijos karas prieš Ukrainą buvo nuolat eskaluojamas, o destabilizuojančią veiklą ir hibridines kampanijas Rusija ėmė vykdyti jau ir Sąjungos valstybių narių teritorijose;

(2)

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir Rusijos veiksmai prieš Sąjungą ne tik pražūtingai paveikė Ukrainos ekonomiką, bet ir lėmė bei toliau lemia didelius ekonominius sunkumus už Ukrainos ribų. Dėl to, kad Sąjunga yra greta Rusijos ir Ukrainos, ir dėl Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, taip pat dėl Rusijos veiksmų prieš Sąjungą Sąjungos ekonomika buvo paveikta ir tikėtina, kad ji bus toliau veikiama tol, kol Rusija tęs savo agresijos karą. Be to, tikėtina, kad padėčiai Ukrainoje pablogėjus Sąjungos ekonomika patirtų dar didesnį neigiamą poveikį;

(3)

nepateisinamas ir neišprovokuotas agresijos karas prieš Ukrainą sudrebino Sąjungos ekonomiką – dėl jo Sąjungoje atsirado rimtų tiekimo sutrikimų, padidėjo netikrumas ir rizikos priedai, sumažėjo investicijos ir vartotojų išlaidos. Todėl 2022–2023 m. vidutinis metinis BVP augimas buvo 1,9 procentinio punkto mažesnis už Komisijos 2021 m. rudens prognozėje medianinei valstybei narei numatytą vertę;

(4)

visų pirma, Rusijai 2022 m. vasario mėn. pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, labai padidėjo naftos, dujų ir maisto kainos, nes rinkos turėjo prisitaikyti prie eksporto iš dviejų didelių biržos prekių tiekėjų praradimo ar galimo praradimo. Be to, buvo tiesiogiai sutrikdytos produktų, kuriuos Sąjunga importuoja iš Ukrainos, ypač grūdų ir aliejų, ir produktų, kuriuos Sąjunga eksportuoja į Ukrainą, tiekimo grandinės, ir tai itin paveikė Sąjungos žemės ūkio, maisto perdirbimo, žvejybos ir akvakultūros sektorius. Dėl Rusijos karinės agresijos ir atsakomųjų veiksmų ėmė stigti tam tikrų metalų ir žaliavų, todėl padidėjo Sąjungos pramonės įmonių kaštai;

(5)

atsižvelgdamos į neigiamą Rusijos veiksmų poveikį energijos rinkoms, valstybės narės numatė paramą namų ūkiams ir įmonėms. Fiskalinių priemonių, kurias valstybės narės priėmė 2022–2024 m., kad kuo labiau sumažintų makroekonominį ir socialinį didelių energijos kainų poveikį, vertė viršijo 365 mlrd. EUR. 2023 m. kovo 17 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl laikinosios valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sistemos (1), o 2025 m. liepos 4 d. – Komunikatą dėl valstybės pagalbos priemonių švarios pramonės kursui remti sistemos (Švarios pramonės kurso valstybės pagalbos sistemos) (2);

(6)

Rusijos agresija prieš Ukrainą ir tai, kad ji energijos tiekimą ėmė naudoti kaip ginklą, taip pat privertė Sąjungą dar skubiau mažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro – spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos sprendinių diegimą, pramonės dekarbonizaciją ir pajėgumų didinimą sektoriuose, kurie yra strategiškai svarbūs pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, kartu atsižvelgiant į pasaulinius iššūkius, keliančius pavojų, kad investicijos į tuos sektorius bus perorientuotos į EEE nepriklausančias trečiąsias valstybes. Sąjunga savo lygmeniu ėmėsi kelių reagavimo į energetikos krizę priemonių, įskaitant planą „REPowerEU“, kurio tikslas – spartinti perėjimą prie žaliosios energijos ir didinti Sąjungos energetinį nepriklausomumą. Įgyvendinant planą „REPowerEU“, valstybėms narėms pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241 (3) buvo skirta papildoma 20 mlrd. EUR suma energetikos krizei, kilusiai dėl Rusijos agresijos karo poveikio, įveikti;

(7)

be to, neigiamą poveikį Sąjungos ekonomikai ir verslui Rusija daro areštuodama, konfiskuodama ar priverstinai parduodama Rusijos teritorijoje esantį Sąjungos investuotojams priklausantį ekonominį turtą. Negana to neigiamo poveikio, Sąjungos subjektams ir investuotojams taikomi atskiri mokėjimo reikalavimai ir mokesčiai, taip pat labai ribojamas laisvas kapitalo judėjimas, todėl yra iškraipomos investavimo sąlygos ir neigiamai paveikiamos įmonės ir rinkos. Atsižvelgiant į dabartinę pozicijos riziką ir galimybės Sąjungos investuotojams išeiti iš Rusijos rinkos nebuvimą, pavojus, kad bus areštuota ir daugiau turto, tebėra didelis. Kalbant apie tai, paminėtina, kad Rusijos Federacijos prezidentas 2025 m. rugsėjo 30 d. pasirašė dekretą dėl pagreitinto areštuoto turto pardavimo;

(8)

dėl Rusijos veiksmų ne tik sumažėjo ekonomikos augimas ir perkamoji galia – dėl jų valstybės narės taip pat patiria daug tiesioginių fiskalinių išlaidų. Tai vyksta laikotarpiu, kai valstybių narių finansai vis dar atsigauna po COVID-19 krizės. Tiesioginių ir netiesioginių Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinių šalinimo priemonėms teko perskirti ir didelę Sąjungos biudžeto dalį;

(9)

iš tų įvairių elementų matyti, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą jau padarė ir toliau daro tiesioginį ir netiesioginį poveikį Sąjungos ekonomikai ir labai veikia valstybių narių fiskalinę padėtį. Nepaisant visų priemonių, kurių imtasi Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis, Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir kitų – Sąjungos teritorijoje vykdomų – Rusijos veiksmų sukelti sutrikdymai daro tiesioginį ir netiesioginį neigiamą poveikį Sąjungos ekonominės veiklos rezultatams ir labai veikia valstybių narių fiskalinę padėtį;

(10)

šią precedento neturinčios neatidėliotinos skubos padėtį lėmė valstybių narių nekontroliuojami išorės veiksniai, kurie daro didelį poveikį jų ekonomikai. Tai gali paveikti jas dar labiau, jei nebus nedelsiant imtasi veiksmų, kad būtų ribojamas Rusijos gebėjimas intensyvinti hibridinius išpuolius Sąjungos teritorijoje. Todėl reikia skubiai ir koordinuotai reaguoti Sąjungos lygmeniu. Tokių veiksmų reikėtų imtis laikantis valstybių narių solidarumo principo, kad būtų išvengta nevienodo poveikio, kurį didėjanti Rusijos keliama grėsmė gali padaryti valstybėms narėms, ypač esančioms arčiausiai Rusijos ir Ukrainos sienų. Šiais atsakomaisiais veiksmais nedaromas poveikis atitinkamoms pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką Tarybos priimtoms priemonėms, susijusioms su Rusijai taikomomis ribojamosiomis priemonėmis;

(11)

imtis neatidėliotinų veiksmų verčia akivaizdus Ukrainos ir valstybių narių saugumo padėties blogėjimas pastaruoju metu, keliantis realią grėsmę Sąjungos ekonominės padėties stabilumui ir yra labai priklausomas nuo skirtingų parametrų ir nuo jų raidos laikui einant;

(12)

atsižvelgiant į pirmiau nurodytą skubos padėtį, tikslinga laikinai uždrausti visus tiesioginius ar netiesioginius Rusijos centrinio banko arba jo vardu ar jo nurodymu veikiančių juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų, pavyzdžiui, Rusijos nacionalinio turto fondo (toliau – Rusijos centrinis bankas arba susiję subjektai), turto ir rezervų perdavimus siekiant užtikrinti, kad Rusijos centrinio banko arba susijusių subjektų turtas ir rezervai nebūtų perduodami Rusijos centriniam bankui arba susijusiems subjektams ar jo (jų) naudai, taigi galiausiai Rusijai;

(13)

turėtų būti skubiai užkirstas kelias lėšų perdavimui Rusijai, kad būtų sumažinta žala Sąjungos ekonomikai. Stabilų Rusijos ekonomikos augimą nuo 2022 m. daugiausia skatino karinės išlaidos, tačiau 2025 m. Rusijos ekonomikos plėtros tempas gerokai sulėtėjo. Šis sulėtėjimas atspindi, inter alia, neigiamą susikaupusio disbalanso, visų pirma didelės infliacijos ir palūkanų normų, poveikį. 2025 m. Rusijos fiskalinė padėtis toliau blogėjo, nes sumažėjo naftos kainos, padidėjo rublio vertė, o Vakarų šalys vėl suintensyvino su sankcijomis susijusius veiksmus. Atsižvelgiant į Rusijos fiskalinę būklę, galima numatyti, kad visi gaunami papildomi ištekliai būtų tiesiogiai naudojami nepateisinamam ir neišprovokuotam jos agresijos karui prieš Ukrainą, turinčiam rimtų padarinių Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms, finansuoti;

(14)

tai sukeltų didelių sunkumų Sąjungos ekonomikai dėl dviejų pagrindinių priežasčių;

(15)

pirma, papildomų išteklių perdavimas Rusijai padidintų pavojų, kad bus eskaluojama prieš valstybes nares nukreipta ir jų teritorijose vykdoma agresyvi hibridinė veikla ir taip dar labiau sutrikdyta ekonomika ir padidintos fiskalinės bei ekonominės išlaidos ir ekonominis netikrumas. 2025 m. birželio 26 d. išvadose Europos Vadovų Taryba griežtai pasmerkė visų rūšių hibridinę veiklą, visų pirma Rusijos tęsiamą hibridinę kampaniją, įskaitant sabotažą, ypatingos svarbos infrastruktūros trikdymą, kibernetinius išpuolius, manipuliavimą informacija bei kišimąsi ir bandymus pakenkti demokratijai, be kita ko, rinkimų proceso metu. Tose išvadose Europos Vadovų Taryba pažymėjo, kad Sąjunga ir valstybės narės toliau didins savo atsparumą ir sieks užkirsti kelią Rusijos hibridinėms grėsmėms, atgrasyti nuo jų ir į jas reaguoti;

(16)

Rusijos vykdoma hibridine veikla vis dažniau bandoma destabilizuoti ne tik Ukrainą, bet ir valstybes nares bei Sąjungą (tam pasitelkiant tokias priemones kaip sabotažas, bepiločiai orlaiviai, ekonominis šnipinėjimas, kišimasis į rinkimų procesus ir klaidingos informacijos kampanijos). Todėl Sąjunga bei jos valstybės narės ir įmonės patiria tiesioginių kovos su Rusijos hibridine kampanija išlaidų;

(17)

tikėtina, kad, nesant draudimo perduoti Rusijos centrinio banko arba susijusių subjektų turtą ir rezervus, tie ištekliai galėtų būti panaudoti Rusijos hibridinei kampanijai remti, o tai dar labiau padidintų ekonominius sunkumus Sąjungoje. Pavyzdžiui, per pastarąsias savaites buvo pažeista Belgijos, Nyderlandų, Lenkijos, Rumunijos, Danijos, Estijos, Vokietijos, Lietuvos ir Latvijos oro erdvė. Tie incidentai yra ne atsitiktiniai, o dėsningi, ir esama rizikos, kad jie dar labiau suintensyvės, jei turtas ir rezervai bus perduoti Rusijos centriniam bankui arba susijusiems subjektams ar jo (jų) naudai, taigi galiausiai Rusijai;

(18)

antra, jei Rusija gautų papildomų lėšų savo agresijos karui, ekonominis netikrumas gali trukti ilgiau ir padidėti, o Sąjungai ir jos valstybėms narėms tektų didinti savo fiskalinio atsako, reikalingo Ukrainai ir Sąjungos ekonomikai remti, mastą;

(19)

2025 m. spalio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pripažįstama, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir jo padariniai Europos bei pasauliniam saugumui kintančioje aplinkoje kelia egzistencinį iššūkį Europos Sąjungai. Vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos bendrame komunikate „Taikos išsaugojimas. Gynybos parengties užtikrinimo iki 2030 m. veiksmų gairės“ (4) nurodoma, kad Ukraina tebėra Europos pirmoji gynybos linija ir neatsiejama Europos gynybos ir saugumo struktūros dalis;

(20)

atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad, jei Rusijos agresijos karas tęstųsi, jo poveikis Sąjungos ekonomikai būtų dar didesnis, jei Ukraina nepajėgtų išlaikyti fiskalinių pastangų, būtinų jos karo veiksmams tęsti. Be to, Ukrainai pralaimėjus padidėtų pavojus, kad Rusija, be kita ko, vykdydama hibridinę veiklą, imsis agresijos prieš vieną iš valstybių narių arba kurią nors Ukrainos kaimyninę šalį, įskaitant šalis kandidates, o tai iš karto padarytų tiesioginį ir netiesioginį beprecedenčio masto poveikį Sąjungos saugumo ir ekonominei padėčiai. Tokiu atveju ekonominės veiklos vykdytojai pajustų dar didesnį netikrumą. Tas poveikis greičiausiai būtų didesnis arčiau Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos sienų esančiose valstybėse narėse. Iš neseniai Komisijos atliktos ekonometrinės analizės galima spręsti, kad dėl karo 2022–2023 m. BVP augimas su kariaujančiomis šalimis besiribojančiose valstybėse narėse jau buvo 1,4–1,8 procentinio punkto mažesnis už Sąjungos vidurkį, – šio atsilikimo rodikliai tik šiek tiek sumažėja pratęsus laikotarpį iki 2024 m.;

(21)

2025 m. spalio ir lapkričio mėn. dar labiau suintensyvėjo Rusijos oro atakos prieš Ukrainos transporto tinklus, gyvenamuosius rajonus ir energetikos infrastruktūrą. Rusija surengė septynias didelio masto kombinuotas raketų ir didelio nuotolio dronų atakas, dėl kurių smarkiai sutriko Ukrainos energijos gamyba ir prireikė šildymo sezonui importuoti papildomų dujų. Pražūtingiausios atakos įvykdytos lapkričio 7 d., kai buvo paleista daugiau kaip 500 bepiločių orlaivių ir raketų, ir lapkričio 24 d., kai paleisti 464 bepiločiai orlaiviai ir 22 raketos, naktimis. Remiantis 2025 m. lapkričio 25 d. JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje pateiktais duomenimis, didžiuosiuose miestuose žuvusių civilių skaičius 2025 m. (sausio–spalio mėn.) buvo 26 % didesnis nei ankstesniais metais, o sužeistų civilių skaičius per tą patį laikotarpį padidėjo 75 %. Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios žuvo ne mažiau kaip 14 534 civiliai gyventojai, įskaitant 745 vaikus, ir buvo sužeisti 38 472 civiliai, įskaitant 2 349 vaikus;

(22)

be to, Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą jau privertė daugybę Ukrainos piliečių persikelti tiek šalies viduje, tiek į kaimynines šalis: perkeltųjų asmenų iš Ukrainos srautas į Sąjungą yra beprecedentis ir tai turi didelių humanitarinių ir ekonominių padarinių valstybėms narėms. Visų pirma Sąjunga ir jos valstybės narės turėjo ir tebeturi dėti daug fiskalinių pastangų, kad galėtų priimti perkeltuosius asmenis iš Ukrainos. Rusijos invazija į Ukrainą privertė iš šios šalies bėgti ir saugaus prieglobsčio (daugiausia valstybėse narėse) ieškoti milijonus žmonių. Iki 2025 m. rugsėjo mėn. pabaigos laikinoji apsauga pagal Tarybos direktyvą 2001/55/EB (5) buvo suteikta iš viso 4,3 mln. iš Ukrainos pabėgusių ne ES piliečių. Apskaičiuota, kad nuo 2022 m. Sąjungos patirtos su perkeltųjų asmenų iš Ukrainos priėmimu susijusios bendrosios fiskalinės išlaidos sudaro apie 0,2 % BVP per metus, o atitinkamos 2022–2025 m. valstybių narių fiskalinės išlaidos, remiantis įvairiais skaičiavimais, galėtų viršyti 155 mlrd. EUR. Tolesnis Rusijos agresijos karo eskalavimas gali sukelti staigaus ir masinio perkeltųjų asmenų iš Ukrainos arba asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, srauto riziką;

(23)

dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, keliančių tiesioginę grėsmę saugumo padėčiai Sąjungoje, Sąjunga ir jos valstybės narės turėjo gerokai padidinti savo investicijas į gynybos pajėgumus. Nuo 2022 m. vasario mėn., kai Rusija pradėjo agresijos karą prieš Ukrainą, Sąjungos gynybos išlaidų ir BVP santykis padidėjo beveik 0,25 procentinio punkto – 2024 m. šios išlaidos siekė 1,5 % BVP (arba apie 270 mlrd. EUR). 2025 m. gegužės 28 d. Taryba kaip neatidėliotiną priemonę priėmė Tarybos reglamentą (ES) 2025/1106 (6), kurio tikslas – suteikti valstybėms narėms finansinę paramą, leidžiančią joms stiprinti savo gynybos pramonės parengtį. Komisijos 2025 m. rudens prognozėje numatyta, kad iki 2027 m. gynybos išlaidos padidės dar apytikriai 0,5 procentinio punkto ir pasieks 2,0 % BVP (arba apie 405 mlrd. EUR). Sąjungos ekonomika patiria ne tik tuos Rusijos agresijos karo Ukrainoje sukeltus ekonominius padarinius, bet ir pačios Rusijos savo veiksmais daromą tiesioginį ekonominį poveikį. Ši padėtis staiga ir drastiškai dar labiau pablogėtų, jei nesant perdavimo draudimo Rusija gautų papildomų lėšų;

(24)

atsižvelgiant į tuos įvairius aspektus, uždraudimas perduoti Rusijos centrinio banko turtą ir rezervus Rusijos centriniam bankui arba susijusiems subjektams ar jo (jų) naudai, taigi galiausiai Rusijai, yra tinkama priemonė siekiant išvengti papildomo Rusijos veiksmų beprecedenčio masto poveikio Sąjungos ekonominei padėčiai. Kadangi ta priemonė yra ribotos taikymo trukmės ir ją galima atšaukti, ja neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(25)

šiomis aplinkybėmis taip pat tikslinga, kad finansų įstaigos, laikančios Rusijos centrinio banko arba susijusių subjektų turtą ir rezervus, atskirai valdytų grynųjų pinigų likučius, kurie kaupiasi artėjant turto išpirkimo terminui;

(26)

šiame reglamente nustatytos konkrečios priemonės nedaro poveikio Rusijos centrinio banko turtui, kurį sudaro reikalavimas Sąjungos finansų įstaigoms, kuriam taikomi perdavimo apribojimai. Šiame reglamente numatytos priemonės nedaro poveikio to turto nuosavybei. Grynųjų pinigų likučiai, susikaupiantys Rusijos centrinio banko turtą ir rezervus laikančių finansų įstaigų balansuose dėl draudimo juos perduoti Rusijos centriniam bankui arba jo naudai, Rusijos centriniam bankui nepriklauso ir nėra valstybės turtas. Draudimas perduoti Rusijos centrinio banko arba susijusių subjektų turtą ir rezervus yra laikinas, atšaukiamas ir periodiškai peržiūrimas;

(27)

siekiant sumažinti Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ekonomines pasekmes Sąjungai, tomis papildomomis priemonėmis nustatomos naujos pareigos Rusijos centrinio banko arba susijusių subjektų turtą ir rezervus laikančioms finansų įstaigoms. Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis imamasi tų priemonių, ir į tai, kad tomis priemonėmis siekiama viešosios politikos tikslo – išvengti ekonominės padėties pablogėjimo susidarius saugumo krizės situacijai, tomis priemonėmis visapusiškai gerbiamos Pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 17 straipsnyje, aiškinamame kartu su jos 52 straipsniu, pripažintos pagrindinės teisės ir laisvės, nes tos priemonės yra pateisinamos ir proporcingos siekiamiems tikslams;

(28)

priemonės, susijusios su draudimu perduoti Rusijos centrinio banko arba susijusių subjektų turtą ar rezervus, turėtų likti laikinos. Jos turėtų būti toliau taikomos tol, kol reikšmingų finansinių ir kitų išteklių suteikimas Rusijai, kad ji galėtų tęsti savo veiksmus savo agresijos karo prieš Ukrainą kontekste, kelia arba gali kelti didelių ekonominių sunkumų Sąjungoje ir valstybėse narėse ir išlieka rizika, kad dėl to ekonominė padėtis Sąjungoje ir valstybėse narėse dar labiau pablogės. Todėl šiame reglamente numatytų priemonių tikslinga nebetaikyti, kai Rusija nutrauks agresijos karą prieš Ukrainą, sumokės Ukrainai tokias reparacijas, kurių reikia Ukrainai atstatyti, nesukeliant ekonominių ir finansinių padarinių Sąjungai, ir kai Rusijos veiksmai jos agresijos karo prieš Ukrainą kontekste objektyviai nebekels didelės rizikos sudaryti didelių sunkumų Sąjungos ir jos valstybių narių ekonomikai.. Tuo tikslu Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kuriame turėtų būti atsižvelgiama į Komisijos ataskaitą, parengtą remiantis metine šio reglamento peržiūra, turėtų šį reglamentą iš dalies pakeisti, be kita ko, nustatydama tinkamas, tikrai būtinas ir laikinas priemonių taikymo nutraukimo nuostatas, kad būtų apsaugoti teisėti Sąjungos veiklos vykdytojų ir valstybių narių interesai, įskaitant tinkamą įsipareigojimų vykdymo tvarkaraštį panaikinus priemones. Visų pirma, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir tvarkingą priemonių taikymo nutraukimą, turėtų būti nustatytos taisyklės dėl grynųjų pinigų likučių kompensavimo tvarkaraščio ir sąlygų;

(29)

taikant šį reglamentą turėtų būti atsižvelgiama į poreikį užtikrinti Sąjungos finansinį stabilumą ir apsaugoti centrinių vertybinių popierių depozitoriumų sisteminę svarbą vertybinių popierių rinkų veikimui;

(30)

atsižvelgiant į energetikos krizės mastą, jos socialinio, ekonominio ir finansinio poveikio lygį ir poreikį kuo greičiau imtis veiksmų, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(31)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,