(1)

Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 248/2011 (2) Taryba tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR, Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams (toliau – SPP) nustatė galutinį antidempingo muitą. Remiantis žalos pašalinimo lygiu nustatytas 7,3–13,8 % dydžio muitas.

(2)

Komisija, atlikusi antisubsidijų tyrimą ir antidempingo priemonių dalinę tarpinę peržiūrą, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1379/2014 (3) pakoregavo pradinį antidempingo muitą nustatydama 0–19,9 % muito normas ir nustatė papildomą 4,9–10,3 % dydžio kompensacinį muitą. Atitinkamai kartu taikomos kompensacinės ir antidempingo priemonės svyravo nuo 4,9 % iki 30,2 %.

(3)

Komisija, atlikusi antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/724 (4) paliko galioti šias priemones, nustatytas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1379/2014.

(4)

Komisija, atlikusi kompensacinių priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/328 (5) nusprendė toliau taikyti šias priemones, nustatytas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1379/2014.

(5)

Komisija, atlikusi antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/1452 (6) nusprendė palikti galioti šias priemones, nustatytas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1379/2014.

(6)

Todėl atitinkamai kartu taikomos kompensacinės ir antidempingo priemonės svyruoja nuo 4,9 % iki 30,2 %.

(7)

Po antisubsidijų tyrimo Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/870 (7) nustatytos priemonės taikomos ir importuojamiems Egipto kilmės SPP. Tam tikriems importuojamiems Egipto kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams, remiantis subsidijavimo lygiu, taikomas 13,1 % muitas.

(8)

2024 m. rugpjūčio 30 d. Komisija inicijavo antisubsidinių priemonių, taikomų importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės SPP, dalinę tarpinę peržiūrą, susijusią tik su žala. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (8).

(9)

2025 m. vasario 17 d. Komisija inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Bahreino, Egipto ir Tailando kilmės SPP. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (9).

(10)

2024 m. rugpjūčio 30 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, inicijavo antidempingo priemonių, taikomų importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės SPP, tarpinę peržiūrą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (10) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(11)

Šią peržiūrą Komisija inicijavo gavusi 2024 m. birželio 3 d. bendrovės „Glass Fibre Europe“ (toliau – pareiškėjas) pateiktą prašymą. Prašymas atlikti peržiūrą pateiktas Sąjungos SPP pramonės vardu, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį. Prašyme atlikti peržiūrą pateikta įrodymų dėl ilgalaikių Kinijos ir Sąjungos SPP pramonės struktūros pokyčių, taip pat dempingo ir jo daromos materialinės žalos, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(12)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, visiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems KLR eksportuojantiems gamintojams ir KLR valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(13)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl peržiūros tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(14)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamiems KLR kilmės SPP. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl šio faktų atskleidimo pateikti. Po faktų atskleidimo „Glass Fiber Europe“, PROXIM, „Jiangsu Changhai Composite Materials Holding Co., Ltd.“ ir „Jushi Group Co., Ltd.“ pateiktos pastabos aptartos atitinkamame skirsnyje.

(15)

Šalims, kurios to prašė, buvo taip pat suteikta galimybė būti išklausytoms. Klausymai surengti su „Glass Fiber Europe“, „Jiangsu Changhai Composite Materials Holding Co., Ltd.“ ir „Jushi Group Co., Ltd.“.

(16)

Po 14 konstatuojamojoje dalyje nurodyto faktų atskleidimo Komisija vėliau visoms suinteresuotosioms šalims pateikė papildomą galutinį faktų atskleidimą. Šiame papildomame faktų atskleidimo dokumente atnaujinti nustatyti faktai ir aplinkybės. Šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabų dėl šio papildomo faktų atskleidimo; gautos pastabos aptartos atitinkamame skirsnyje.

(17)

Pastabų dėl tyrimo inicijavimo negauta.

(18)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(19)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko remdamasi didžiausia gamybos ir pardavimo apimtimi laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., kurią Sąjungos gamintojai nurodė atlikdami padėties vertinimo analizę prieš inicijavimą. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kuriems tenka daugiau kaip 60 % apskaičiuotos visos gamybos apimties ir daugiau kaip 69 % visos apskaičiuotos panašaus produkto pardavimo Sąjungoje apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta. Atrinktos bendrovės laikytos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(20)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(21)

Nė vienas nesusijęs importuotojas neužpildė atrankos formos. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(22)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(23)

Keturi KLR eksportuojantys gamintojai (gamintojų grupės) pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko du eksportuojančius gamintojus (dvi eksportuojančių gamintojų grupes). Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir KLR valdžios institucijomis. Iš pradžių buvo atrinktos bendrovės „Jushi Group“ ir „Jiangsu Changhai Composite Materials Holding Co., Ltd.“ (toliau – bendrovė „Jiangsu Changhai“). Iš pradžių neatrinktų eksportuojančių gamintojų grupė „Taishan Fiberglass Group“ pateikė pastabų dėl to, kaip ji susijusi su viena iš pirmiau atrinktų bendrovių – „Jushi Group“ per bendrovę „China National Building Materials Group“ (toliau – CNBM arba grupė CNBM).

(24)

2024 m. rugsėjo 20 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie pasikeitimus, susijusius su preliminariai atrinktomis bendrovėmis, ir kad bendrovės „Taishan Fiberglass Group“ ir „Jushi Group“ bus laikomos susijusiomis bendrovėmis, kaip tai suprantama pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (11) 127 straipsnį, ir bus laikomos priklausančiomis tai pačiai grupei (t. y. CNBM). Taigi galutinai atrinkta grupė CNBM ir bendrovė „Jiangsu Changhai“, kurioms teko 98 % eksporto iš KLR į Sąjungą apimties. Pastabų dėl galutinai atrinktų bendrovių negauta.

(25)

Nė viena bendrovė nepateikė prašymo atlikti individualų nagrinėjimą.

(26)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą.

(27)

Komisija internete paskelbė (12) eksportuojantiems gamintojams, naudotojams, nesusijusiems importuotojams ir Sąjungos gamintojams skirtus klausimynus.

(28)

Klausimyno atsakymus pateikė visi trys atrinkti Sąjungos gamintojai, du naudotojai ir atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai bei su jais susiję prekiautojai Sąjungoje.

(29)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį vykdomi tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(30)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2023 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(31)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – ne ilgesnės kaip 50 mm kapotos stiklo pluošto sruogos, stiklo pluošto pusverpaliai, išskyrus impregnuotus ir padengtus stiklo pluošto pusverpalius, kurių degimo nuostoliai yra didesni nei 3 % (kaip nustatyta ISO standarte 1887), ir iš stiklo pluošto gijų pagaminti dembliai, išskyrus stiklo vatos demblius, (toliau – peržiūrimasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra 7019 11 00 , ex 7019 12 00 , 7019 14 00 ir 7019 15 00 (TARIC kodai 7019 12 00 22, 7019 12 00 25, 7019 12 00 26, 7019 12 00 39). Šie KN ir TARIC kodai pateikiami tik kaip informacija nedarant poveikio vėlesniam tarifinio klasifikavimo pakeitimui.

(32)

Peržiūrimasis produktas – žaliava, dažniausiai naudojama kompozitų pramonėje termoplastinėms ir termoreaktyvioms dervoms armuoti. Gauti kompozitai (stiklo pluošto gijomis armuoti plastikai) naudojami įvairiuose pramonės sektoriuose: automobilių, elektros / elektronikos, vėjo jėgainių sparnų gamybos, statybos, talpyklų / vamzdynų ir vartojimo prekių gamybos, aviacinės kosminės ir karinės pramonės ir kt. sektoriuose.

(33)

Nagrinėjamasis produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tiriamasis produktas (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(34)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(35)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(36)

Po faktų atskleidimo „Glass Fibre Europe“ pateikė pastabų dėl priemonių produkto apibrėžtosios srities.

(37)

Šios pastabos gautos pasibaigus pastabų dėl galutinio faktų atskleidimo teikimo terminui. Be to, atliekant tarpinę peržiūrą nagrinėtas tik dempingas ir žala.

(38)

Kadangi pastabos gautos pasibaigus nustatytam terminui, Komisija į jas neatsižvelgė ir prašymą atmetė.

(39)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį Komisija ištyrė, ar būtų galima pagrįstai manyti, kad su dempingu ir žala susijusios pasikeitusios aplinkybės yra ilgalaikio pobūdžio.

(40)

Prašyme pareiškėjai teigė, kad su dempingu susiję ilgalaikiai pokyčiai buvo susiję su reikšmingu Kinijos SPP pramonės struktūros pokyčiu, KLR peržiūrimojo produkto gamybos apimties, gamybos pajėgumų ir nepanaudotų gamybos pajėgumų padidėjimu, dėl to atsiradusiais dideliais pertekliniais pajėgumais ir spaudimu mažinti eksporto kainas.

(41)

Komisija pažymėjo, kad nuo tada, kai įsigaliojo Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/724, per kiekvieną priemonių galiojimo termino peržiūrą duomenys apie perteklinius SPP pajėgumus Kinijoje patvirtina, kad pertekliniai pajėgumai labai padidėjo – nuo 150 000 tonų 2015 m. (13) iki 1,1 mln. tonų 2021 m. (14)

(42)

Atsižvelgiant į duomenis, kuriais grindžiamas argumentas dėl ilgalaikio KLR SPP pramonės gamybos pajėgumų padidėjimo, buvo nagrinėjama ir patikrinta bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pajėgumų raida. Visi atrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pranešė, kad gamybos pajėgumai padidėjo nuo 1,5 mln. tonų 2016 m. iki 4,1 mln. tonų per PTL. 2020–2021 m. COVID-19 pandemijos ir izoliavimo priemonių piko metu Kinijos SPP gamintojai vien per vienus metus sugebėjo padidinti savo gamybos apimtį daugiau kaip 1 mln. tonų.

(43)

Primenama, kad KLR vyriausybė atliekant šią peržiūrą nebendradarbiavo. Todėl Komisija, siekdama nustatyti Kinijos SPP paklausą vidaus rinkoje, rėmėsi prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija. Remiantis tuo, kas išdėstyta, 2023–2024 m. Kinijos SPP paklausa vidaus rinkoje sudarė maždaug 3,1 mln. tonų, todėl pertekliniai pajėgumai sudarė ne mažiau kaip 1 mln. tonų, palyginti su patikrintais duomenimis, kuriuos pateikė tik atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai. Įvertinus kitų Kinijos eksportuojančių gamintojų, tokius kaip „Chongqing Polycomp International Corp.“, (15)„Shandong Fiberglass Group Corp. Ltd.“ (16) ir „Chongqing Sanlei Fiberglass Co. Ltd.“ (17) duomenis ir jų pranešimus apie pajėgumų didinimą, Kinijos pertekliniai pajėgumai galėjo viršyti 2 mln. tonų.

(44)

Be to, visi atrinkti eksportuojantys gamintojai pranešė, kad neseniai investavo į naujas krosnis ir gamybos linijas, o CNBM grupė atidarė dvi naujas gamyklas Tajuane (18) ir Huaiane (19), todėl metiniai gamybos pajėgumai padidėjo daugiau kaip 800 000 tonų.

(45)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ilgalaikiai pokyčiai, susiję su žala, buvo susiję su dideliais Sąjungos pramonės struktūros pokyčiais dėl didėjančio agresyvaus importo iš Kinijos spaudimo kiekio ir kainų atžvilgiu, atsiradusio dėl perteklinių Kinijos SPP pajėgumų.

(46)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad nuolatiniai pertekliniai pajėgumai Kinijoje ir agresyvi kainodara labai trukdė Sąjungos SPP pramonės augimui. Sąjungos gamintojai sugebėjo tik ribotai padidinti pajėgumus optimizuodami esamus įrenginius. 2014 m. įgyvendinus papildomas prekybos priemones, Kinijos kilmės eksportas ir toliau darė spaudimą Sąjungos rinkoje, todėl keli gamintojai iš jos pasitraukė. 2009 m. pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje buvo vienuolika SPP gamintojų. Iki 2021 m., t. y. nagrinėjamojo laikotarpio pradžios, šis skaičius sumažėjo iki dešimties. Visų pirma pažymėtina, kad 2019 m. bendrovė „P-D Glasseiden“ nutraukė gamybą Vokietijoje. Neseniai (2023 m. liepos mėn.) bendrovė „Krosglass“ nutraukė SPP gamybą, kad daugiausia dėmesio galėtų skirti galutinės grandies veiklai. Be to, bendrovė NEG NL paskelbė apie bankrotą (20), daugiausia dėl didėjančių energijos sąnaudų ir sumažėjusios paklausos automobilių sektoriuje, kuris buvo pagrindinė jos optinio stiklo pluošto gaminių galutinė rinka. Dėl šio papildomo uždarymo gamintojų skaičius sumažėjo iki vos aštuonių. Be to, 2025 m. SPP gamybą nutraukė bendrovė „Electric Glass Fiber UK“ (21). Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebėra Europos Sąjungos dalis, dėl šio pokyčio Sąjungos gamintojų skaičius nesikeičia, nors dėl to pasiūla regione sumažėjo, o tai yra ilgalaikių pokyčių, darančių poveikį Sąjungos rinkai, dalis.

(47)

Vertinant gamybos pajėgumų raidą, nors per pradinį tyrimą buvo vertinami tik atrinktų gamintojų pajėgumai Sąjungos rinkoje ir šiuo atžvilgiu jais negalima remtis kaip atskaitos tašku, 2017 m. atliekant antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūrą apskaičiuota, kad 2015 m. Sąjungos gamybos pajėgumai sudarė 725 960 tonų (22). Priešingai, atlikus šį tyrimą nustatyta, kad pajėgumai sumažėjo nuo 711 692 tonų 2021 m. iki 651 196 tonų per PTL (–9 %), t. y. buvo maždaug 10 % mažesni nei per pradinį tyrimą nustatytas 2015 m. lygis. Net ir neatsižvelgiant į Jungtinės Karalystės gamintoją nustatant rodiklius po „Brexit’o“, gamybos pajėgumų mažėjimo tendencija buvo patvirtinta.

(48)

Palyginus atlikus pradinį tyrimą surinktus duomenis matyti, kad Sąjungos pramonės pardavimas sumažėjo nuo 737 818 tonų 2006 m. iki 520 064 tonų tiriamuoju laikotarpiu, o rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 75,1 % iki 69,5 %. Atliekant šį tyrimą Sąjungos pramonės pardavimas per PTL sumažėjo iki 337 898 tonų, o rinkos dalis per PTL sumažėjo iki 40 %. Tai rodo, kad Sąjungos pardavimo lygis dabar yra gerokai žemesnis nei šio amžiaus pirmojo dešimtmečio viduryje ir, dar svarbiau, kad rinkos dalis sumažėjo maždaug 30 procentinių punktų, o tai rodo, kad Sąjungos pramonės padėtis blogėja jau ilga laiką.

(49)

Padėčiai Sąjungos rinkoje taip pat turėjo įtakos Kinijos bendrovių, gaminančių SPP trečiosiose šalyse, tokiose kaip Egiptas ir Bahreinas, įsteigimas (23). Įsteigus bendroves Egipte, Komisija iš Egipto importuojamiems SPP nustatė kompensacinius muitus (24), siekdama atkurti vienodas sąlygas, atsižvelgiant į subsidijuojamą importą, dėl kurio buvo daroma žala Sąjungos pramonei. Be to, Egipte (25) ir Bahreine (26) papildomai padidėjo SPP gamybos pajėgumai. Nepaisant priemonių, kurių imtasi dėl SPP importo iš KLR, Sąjungos pramonė ir toliau patiria nuolatinį spaudimą dėl pasikartojančių nesąžiningomis kainomis parduodamų SPP srautų iš vis daugiau trečiųjų šalių, įskaitant Kinijos kontroliuojamas įmones Bahreine ir Egipte, kurių Sąjungos rinkos dalis labai padidėjo. 2025 m. vasario 17 d. Komisija inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Bahreino, Egipto ir Tailando kilmės SPP (27).

(50)

Komisija taip pat nustatė, kad Sąjungos energijos rinkose įvyko struktūrinių pokyčių. Nors energijos sąnaudos, palyginti su 2022 m. užfiksuotu aukščiausiu lygiu iki PTL pabaigos, sumažėjo, jos tebebuvo didesnės už nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje stebėtą lygį. Komisija laikėsi nuomonės, kad mažai tikėtina, jog dujų kainos vėl sumažės iki buvusio 2021 m. vidurio lygio arba tvirtai stabilizuosis. Nuo tų metų dauguma valstybių narių, kurios anksčiau buvo priklausomos nuo gamtinių dujų importo vamzdynais iš Rusijos, palaipsniui sumažino šią priklausomybę. Rusijai pradėjus nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą, Sąjunga ir jos valstybės narės sustiprino ir paspartino priemones, kuriomis siekiama įvairinti energijos tiekimą ir panaikinti priklausomybę nuo Rusijos kilmės dujų. Šiuo tikslu planuojami arba statomi ne mažiau kaip 17 SGD terminalų (28). Atsižvelgdama į SGD infrastruktūrai reikalingų investicijų mastą ir aiškų Sąjungos įsipareigojimą panaikinti priklausomybę nuo dujotiekiais tiekiamų rusiškų dujų (29), Komisija padarė išvadą, kad mažai tikėtina, jog Sąjunga ir vėl pradėtų naudoti rusiškas dujas tokiu mastu, tokiais kiekiais ir tokiomis kainomis, kokios vyravo iki 2021 m. Todėl labai tikėtina, kad dujų kainos ilgą laiką išliks didesnės nei kainos, kurios buvo nustatytos iki 2021 m. pirmojo pusmečio.

(51)

Komisija pažymėjo, kad Sąjungos pramonė veikia laikydamasi vis griežtesnių su aplinka ir energetika susijusių įpareigojimų. 2023 m. pozicijos dokumente pareiškėjas įspėjo, kad Sąjungos SPP gamintojai patiria vis daugiau veiklos sąnaudų, susijusių su aplinkos ir energijos reikalavimų laikymusi (30). Šiuo atžvilgiu neseniai atlikus gyvavimo ciklo vertinimą, kurio metu nagrinėta maždaug 95 % Sąjungos stiklo pluošto audinių gamybos, nustatyta, kad gaminant vieną kilogramą audinio vidutinis aplinkosauginis pėdsakas yra 2,2 kg išmetamo CO2 ir suvartojama 39 MJ pirminės energijos (31). 2015–2021 m. visos pramonės energijos suvartojimas sumažėjo 8 %, o išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – 3 %. Iš šių skaičių matyti, kad nepaisant to, jog padaryta tam tikra pažanga, siekiant toliau mažinti šiuos rodiklius reikės didelių papildomų investicijų. Be to, Komisija pažymėjo, kad dėl Sąjungos aplinkos apsaugos srities teisės aktų, be kita ko, Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES (32) su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1785 (33)), taip pat dėl kitų klimato ir žiedinės ekonomikos priemonių, kurios yra Europos žaliojo kurso dalis, Sąjungos gamintojai turėtų patirti papildomų su atitikties užtikrinimu susijusių išlaidų. Šiomis išvadomis kartu patvirtinama prognozė, kad Sąjungos pramonės aplinkos apsaugos išlaidos ateinančiais metais didės. Tai yra ilgalaikis Sąjungos pramonės sąnaudų struktūros pokytis.

(52)

Komisija primena, kad nagrinėjamasis produktas daugiausia naudojamas kaip pagalbinė medžiaga kompozitinėms medžiagoms gaminti. Daugiau kaip 95 % stiklo pluošto paklausos Sąjungoje yra susijusi su tokiu naudojimu produktų stiprinimo srityje. Tačiau pastaraisiais metais Sąjungos kompozitinių medžiagų rinka sumažėjo. Stiklo pluoštu sustiprinto plastiko gamybos apimtis Europoje 2022 m. sumažėjo 9 %, o 2023 m. – dar 8 % (34), todėl 2024 m. bendra gamybos apimtis sumažėjo iki 2,4 mln. tonų, o toks lygis buvo nematytas nuo 2012 m. Be to, 2023 m. pasaulinė sudėtinių medžiagų gamyba padidėjo maždaug 6 %, o tai rodo, kad Sąjungos rinkos dalis sumažėjo. Šis susitraukimas daro tiesioginį poveikį pagrindinių formų stiklo pluošto, kuriam taikoma ši peržiūra, paklausai. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos sudėtinių medžiagų paklausos sumažėjimas kartu su padidėjusia gamyba visame pasaulyje ir padidėjusiu importu iš trečiųjų šalių reiškė, jog įvyko ilgalaikis rinkos aplinkybių pokytis.

(53)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nuo pradinio tyrimo pasikeitė tiek Kinijos SPP pramonės ir rinkos struktūra, tiek Sąjungos pramonės ir rinkos struktūra, o tai laikoma svarbiu aplinkybių pasikeitimu, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(54)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(55)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų būti taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus KLR eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie SPP gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė dvi atrinktos bendrovės (grupės).

(56)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(57)

Iki nustatyto termino iš KLR negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Tada Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(58)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(59)

2025 m. sausio 23 d. Komisija pirmu pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketino naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė visų gamybos veiksnių, kaip antai SPP gaminti naudojamos žaliavos, darbas ir energija, sąrašą. Be to, remdamasi kriterijais neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems dydžiams pasirinkti, Komisija nustatė galimas tipiškas šalis (t. y. Braziliją, Meksiką, Tailandą ir Turkiją).

(60)

2025 m. liepos 10 d. Komisija antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) atsakė į suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas dėl pirmojo pranešimo ir informavo suinteresuotąsias šalis apie susijusius šaltinius, kuriuos ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Turkiją. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną ji nustatys remdamasi turima informacija apie tipiškos šalies gamintoją „Şişe Ve Cam Fabrikalari A.Ş“.

(61)

Komisijai pastabų dėl antrojo pranešimo pateikė bendrovė „Jushi Group“, kuri priklauso grupei CNBM, bendrovė „Glass Fiber Europe“, bendrovė „Jiangsu Changhai“ ir vienas naudotojas PROXIM. Į šias pastabas buvo atsižvelgta atitinkamoje 4.2.2 skirsnio antraštinėje dalyje.

(62)

Išnagrinėjusi per nustatytą laiką gautas pastabas ir informaciją Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Turkija yra tinkama tipiška šalis, kurios neiškraipytas kainas ir sąnaudas (išskyrus pirofilito) būtų galima naudoti normaliajai vertei nustatyti. Pagrindinės šio pasirinkimo priežastys išsamiau aprašytos 4.2.2 skirsnyje.

(63)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(64)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(65)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(66)

Neseniai atlikusi su Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) stiklo pluošto sektoriumi susijusius tyrimus (35) Komisija nustatė, kad jame esama didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą.

(67)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (36). Visų pirma Komisija padarė išvadą, kad stiklo pluošto sektoriuje Kinijos vyriausybei ne tik priklauso didelė nuosavybės dalis, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmą įtrauką (37), bet Kinijos vyriausybė taip pat gali kištis į kainų ir sąnaudų nustatymą valstybei dalyvaujant įmonių veikloje, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antrą įtrauką (38). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (39). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai neveikia tinkamai, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to KLR atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu (40). Komisija taip pat nustatė, kad chemijos sektoriuje esama darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktą įtrauką (41), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštą įtrauką (42), visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo..

(68)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus, susijusius su KLR stiklo pluošto sektoriumi, šiame tyrime Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, taip pat įrodymais, pateiktais prašyme bei Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (toliau – ataskaita) (43), kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis atitinkamame sektoriuje, įskaitant tiriamąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(69)

Pareiškėjas tvirtino, kad Kinijos stiklo pluošto stiprinimo medžiagų sektoriuje esama didelių iškraipymų. Jame buvo minima ataskaita ir visų pirma socialistinės rinkos ekonomikos principais grindžiama KLR ekonominė sistema bei aktyvus Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP) vaidmuo tiek viešajame, tiek privačiajame KLR sektoriuose.

(70)

Kalbant konkrečiau, prašyme buvo nurodyta, kad:

(71)

Taigi prašyme laikomasi pozicijos, kad kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo atvirosios rinkos jėgų, nes jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą. Tuo remiantis, pagal prašymą šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(72)

Kinijos vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje turimi įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo. Komisija išnagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, buvo tikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į Kinijos ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamąjį produktą.

(73)

Stiklo pluošto sektoriuje vis dar didelė nuosavybės ir kontrolės dalis, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmą įtrauką, priklauso Kinijos vyriausybei. Atlikus tyrimą buvo patvirtinta, kad trys didžiausi SPP sektoriaus gamintojai, t. y. „Jushi“ (50), „Taishan Glassfiber“ (51) ir CPIC (52), yra visiškai valdomos valstybės arba valstybei priklauso kontrolinis jų akcijų paketas. Šiems trims gamintojams tenka apie 70 % Kinijos stiklo pluošto gamybos pajėgumų (53).

(74)

Be to, KKP kišimasis į veiklos sprendimų priėmimą tapo norma ne tik valstybės valdomose įmonėse, bet ir privačiose bendrovėse (54), o KKP siekia vadovauti iš esmės visiems šalies ekonomikos aspektams. Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kaip glaudžiai susijusios Kinijos valstybės ir partijos struktūros, dėl valstybės įtakos, daromos KKP struktūromis bendrovėse, ekonominės veiklos vykdytojai iš esmės yra kontroliuojami ir politiškai prižiūrimi vyriausybės.

(75)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nacionalinė pramonės asociacija, apimanti stiklo pluošto sektorių, yra Kinijos stiklo pluošto pramonės asociacija (toliau – CFGIA) (55). CFGIA „yra ištikima visai KKP vadovybei, vykdo partijos veiklą ir sudaro būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai“ (56). Be to, „asociacijos registravimo ir valdymo institucija yra Civilinių reikalų ministerija“ (57), o CFGIA atstovai, be kita ko, turi atitikti tokias sąlygas kaip „atsidavimas Kinijos komunistų partijos vadovybei, parama Kinijos socializmui, ryžtingai įgyvendinama partijos pozicija, principai ir politika ir geros politinės savybės“ (58).

(76)

Bendrovės „Jushi“, „Taishan Glassfiber“ ir CPIC yra CFGIA narės (59).

(77)

Tiek valstybinėms, tiek privačioms įmonėms, veikiančioms stiklo pluošto sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės. Naujausiais Kinijos politikos dokumentais, susijusiais su stiklo pluošto sektoriumi, patvirtinama, kad Kinijos vyriausybė šį sektorių ir toliau laiko labai svarbiu, ir, be kita ko, ketina į šį sektorių kištis taip, kad jis atitiktų vyriausybės politiką. Tai matyti iš 14-ojo žaliavų pramonės plėtros penkmečio plano (60), kuriame šis sektorius, visų pirma specialiosios paskirties stiklo pluoštai, nurodomas kaip vienas iš medžiagų sektorių, kurių technologinės inovacijos bus remiamos pagal planą vykdoma politika. Stiklo pluoštai taip pat įtraukti į skatinamųjų sektorių sąrašą 2024 m. pramonės struktūrinio koregavimo žinyne (61) ir 2024 m. pagrindinių naujų medžiagų, kurioms gali būti taikomos pirmojo panaudojimo ir (arba) demonstracinės schemos, žinyne (62).

(78)

Panašių pavyzdžių, kaip Kinijos valdžios institucijos ketina prižiūrėti ir valdyti šio sektoriaus pokyčius, galima rasti provincijų lygmeniu, pavyzdžiui, Šandongo regione, kuriame, kalbant konkrečiai apie stiklo pluošto ir kompozitų pramonę, planuojama „aktyviai skatinti pirmaujančias ir pagrindines įmones, turinčias didelę įtaką prekės ženklui ir patrauklią rinkodarą, stiprius integracijos pajėgumus ir darančias skatinamąjį poveikį pramonės grandinėms ir klasteriams, taip pat remti tarpsektorinius, tarpregioninius ir bendros nuosavybės įmonių susijungimus ir įmonių reorganizavimą“ ir „kurti itin didelio našumo stiklo pluoštus ir produktus [ir] skatinti kurti itin smulkius, didelio stiprio, aukšto modulio, šarmui atsparius, mažai dielektrinius, mažo plėtimosi, didelio silicio dioksido kiekio, skaidžius, specialios formos skerspjūvio ir kitų savybių turinčius didelio našumo stiklo pluoštus ir stiklo pluošto produktus. Daugiausia dėmesio skirti elektroninės informacijos, orlaivių ir erdvėlaivių, naujų energijos šaltinių, stambių veislininkystės ūkių, žemės ūkio šiltnamių ir kitų sričių poreikiams, stiklo pluošto sustiprintų termoplastinių ir termoreaktyviųjų kompozitinių produktų, taip pat stiklo pluošto kompozitinių grotelių, skirtų infrastruktūros projektams, moksliniams tyrimams, kūrimui ir populiarinimui (63).“

(79)

Panašiai 14-ajame Čongčingo strateginių ir besiformuojančių pramonės šakų plėtros penkmečio plane (64) numatyta „išplėsti didelio našumo pluošto ir kompozitų pramonę“ ir „sparčiau įgyvendinti projektus, pavyzdžiui, <...> didelio našumo stiklo pluošto gamybos linijos, kurios metinė produkcija sudarytų 150 000 tonų, statybą, ir ypač smulkaus stiklo pluošto ir kompozitų gamybos bazės statybą, kad būtų padidinti didelio našumo stiklo pluošto ir kompozitinių medžiagų gamybos pajėgumai“.

(80)

Be to, dėmesys stiklo pluoštams pabrėžiamas ir kitų provincijų, pavyzdžiui, Guansi (65), Hubėjaus (66) ar Džedziango (67), planavimo dokumentuose.

(81)

Kalbant apie tai, kad Kinijos vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antrą įtrauką, daugelis SPP gamintojų savo interneto svetainėse aiškiai pabrėžia partijos stiprinimo veiklą arba kad jų bendrovių valdyme dalyvauja partijos nariai ir pabrėžia savo ryšį su KKP.

(82)

Pavyzdžiui, bendrovės „Jushi Group“ pirmininkas taip pat yra ir partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas (68). Be to, bendrovė „Jushi“ savo interneto svetainėje nurodo, kad „[t]eisingai vadovaujant Kinijos nacionalinių statybinių medžiagų grupės partijos komitetui <...> „Jushi“ partijos komitetas ryžtingai įgyvendina partijos centrinio komiteto sprendimus <...> ir visada atlieka vadovaujamą bendrovės partijos komiteto vaidmenį nustatant kryptį, valdant bendrą padėtį ir užtikrinant įgyvendinimą“ (69) .

(83)

Be to, „Jushi“ įstatų 195 straipsnyje aiškiai numatyta tiesioginė partijos vykdoma esminių įmonės reikalų priežiūra, pagal kurią „įmonės partijos komitetas, laikydamasis teisės aktų, aptaria ir sprendžia svarbiausius įmonės klausimus“, o pagrindinės partijos komiteto pareigos apima „pagrindinių bendrovės verslo valdymo klausimų nagrinėjimą ir aptarimą, taip pat paramą akcininkų susirinkimui, valdybai, stebėtojų tarybai ir vadovybei, kad jie galėtų vykdyti savo įgaliojimus pagal įstatymus“; taip pat „stiprinti vadovavimą ir kontrolę įmonės darbuotojų atrankos ir įdarbinimo srityje ir atlikti gerą darbą kuriant įmonės vadovų komandą, kadrų ir talentų komandas“ (70).

(84)

Kalbant apie „Taishan Fiberglass“, šios bendrovės pirmininkas taip pat eina partijos komiteto sekretoriaus pareigas (71). Be to, bendrovės generalinis direktorius taip pat eina partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojo pareigas (72) ir tvirtina, kad „būtina toliau visapusiškai atlikti vadovaujamą Partijos stiprinimo vaidmenį, visais lygmenimis suvienyti Partijos narių, kadrų ir darbuotojų darbą ir skatinti bendrovės reformas, plėtrą, gamybą ir veiklą naujame lygmenyje (73)“.

(85)

CPIC atveju direktorių valdybos pirmininkas taip pat yra partijos komiteto sekretorius (74).

(86)

Be to, SPP sektoriuje taikoma diskriminacinė politika vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečią įtrauką. Nors pramonės politika paprastai susijusi su daugeliu sektorių, o ne išimtinai su jais, SPP sektoriui taikomi įvairūs planai, gairės, direktyvos ir kiti politikos dokumentai, išleisti nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis (taip pat žr. 77–80 konstatuojamąsias dalis). Ši politika kartais visiškai prieštarauja rinkos jėgoms.

(87)

Pavyzdys – Guangsi strateginių ir besiformuojančių pramonės šakų trejų metų veiksmų plane administraciniu lygmeniu nustatomi būsimi tiksliniai produkcijos kiekiai ir augimo tempai: „iki 2023 m. naujų medžiagų pramonės produkcijos vertė pasieks 133 mlrd. juanių, o pridėtinė vertė – 44 mlrd. juanių“ (75).

(88)

Čongčingo veiksmų plane dėl šviesolaidinių ir kompozitinių medžiagų pramonės klasterių aukštos kokybės plėtros (2023–2027 m.) taip pat nustatyti kiekybiniai tikslai: „iki 2027 m. bendras miesto pluoštinių ir kompozitinių medžiagų pramonės mastas viršys 50 mlrd. RMB, stiklo pluošto ir kompozitinių medžiagų gamyba ir pardavimas sudarys daugiau kaip 20 % viso nacionalinio kiekio, bus sukurtos 1–2 pasaulinio lygio pluoštinių ir kompozitinių medžiagų bendrovės ir prekių ženklai, bus įsteigta daug aukštos kokybės įmonių, bus gerokai pagerintas pramonės grandinių ir tiekimo grandinių modernizavimo lygis, bus gerokai pagerintas inovacinis pajėgumas, kokybė ir veiksmingumas, paspartės svarbios nacionalinės stiklo pluošto ir kompozitinių medžiagų pramonės bazės kūrimas ir bus sukurta tarptautinė pluoštinių ir kompozitinių medžiagų pramonės grupė (76)“. Tuo tikslu Čongčingo savivaldybė siekia „spartinti svarbios nacionalinės stiklo pluošto ir kompozitinių medžiagų pramonės bazės kūrimą ir sukurti tarptautinę įtaką turintį pluoštinių ir kompozitinių medžiagų pramonės branduolį (77)“.

(89)

Taigi, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamąsias pramonės šakas, įskaitant SPP gamybą. Tokiomis priemonėmis rinkos jėgoms trukdoma laisvai veikti.

(90)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas chemijos sektoriuje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką neturėtų poveikio tiriamojo produkto gamintojams.

(91)

Be to, tiriamajam produktui taip pat poveikį daro darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymai, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktą įtrauką, kaip nurodyta 67 konstatuojamojoje dalyje. Minėtais iškraipymais poveikis šiam sektoriui daromas tiek tiesiogiai (kai gaminamas tiriamasis produktas arba jam gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), tiek netiesiogiai (kai naudojamasi bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, gamybos ištekliais) (78).

(92)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad SPP sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštą įtrauką. Pirmiau minėtos gairės, kuriose reikalaujama „gerinti rėmimo politiką, stiprinti fiskalinės, finansinės, regioninės, investicijų, importo ir eksporto <...> politikos koordinavimą su pramonės politikos veiksmais, kad būtų visapusiškai užtikrinama nacionalinės pramonės ir finansų bendradarbiavimo platformos veikla ir skatinami ryšiai tarp įmonių ir bankų“ (79), taip pat labai gerai iliustruojamas tokio pobūdžio valstybės kišimasis. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(93)

Galiausiai Komisija primena, kad tiriamajam produktui gaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai tiriamojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtaisiais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis lėšų, kurios yra susijusios su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(94)

Todėl negalima naudoti ne tik tiriamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų, aprašytas valstybės kišimasis kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų pasiskirstymo srityse pastebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklių, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, veikia dideli iškraipymai. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(95)

Apibendrinant, turimi įrodymai parodė, kad tiriamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, žemės, energijos ir darbo jėgos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip tai suprantama pagal tą punktą.

(96)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(97)

Kaip paaiškinta 59 ir 60 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti: 2025 m. sausio 23 d. pirmąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių ir 2025 m. liepos 10 d. antrąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių.

(98)

Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių.

(99)

Antruoju pranešimu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą šioje byloje laikyti Turkiją tinkama tipiška šalimi, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(100)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė Braziliją, Meksiką, Tailandą ir Turkiją kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į KLR, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas visas priskiria prie didesnių vidutinių pajamų šalių, kuriose, kaip žinoma, gaminamas tiriamasis produktas.

(101)

Paskelbus pirmąjį pranešimą „Jushi Group“ ir „Jiangsu Changhai“ teigė, kad dėl didelio infliacijos lygio, valiutos nuvertėjimo ir nestabilios reglamentavimo aplinkos Turkija būtų netinkama trečioji šalis normaliajai vertei apskaičiuoti.

(102)

Komisija atmetė šiuos tvirtinimus remdamasi tuo, kad šią informaciją pateikusios šalys neįrodė, kaip Turkijos liros nuvertėjimas ir didelė infliacija iš tikrųjų būtų turėję įtakos Turkijoje įsigyjamų gamybos išteklių kainoms ir, jei taip būtų, koks būtų realus poveikis apskaičiuotai normaliajai vertei CNY.

(103)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo „Jiangsu Changhai“ teigė, kad tipiška šalimi turėtų būti laikoma Malaizija (t. y. pirmajame pranešime nenurodyta šalis), nes buvo prieinami stiklo gamintojo „Xinyi Energy Smart (M) Sdn Bhd.“ finansiniai duomenys (81). „Jushi Group“ pritarė dėl Malaizijos pasirinkimo, nes šioje šalyje per bendrovę „Nippon Electric Glass (Malaysia) Sdn Bhd.“ veikia kitas nagrinėjamojo produkto gamintojas.

(104)

Komisija atmetė Malaiziją kaip galimą tipišką šalį. „Xinyi Energy Smart (M) Sdn Bhd.“ yra pagrindinio Kinijos stiklo gamintojo („Xinyi Glass Holdings Ltd.“) patronuojamoji įmonė. „Jushi Group“ pateikti įrodymai buvo susiję tik su Japonijos grupės konsoliduotomis finansinėmis ataskaitomis. Bet kuriuo atveju pagrindinių žaliavų importo iš Kinijos į Malaiziją lygis svyravo nuo 40 % iki 79 %.

(105)

Paskelbus antrąjį pranešimą bendrovė PROXIM teigė, kad dėl bendrovės „Şişecam Elyaf Sanayii A.Ş.“ SPP gamybos struktūros ir gamybos masto Turkija nėra tinkama tipiška šalis. Bendrovė taip pat teigė, kad dėl importo į Turkiją iš Rusijos ir Baltarusijos buvo daromas poveikis gamybos veiksnių rinkos sąlygoms ir taip pat paminėjo didelę infliaciją šioje šalyje, pasenusius darbo jėgos statistinius duomenis ir neskaidrius pramoninių komunalinių paslaugų vartojimo duomenis. Atsižvelgdama į tai, bendrovė pridūrė, kad Tailandas arba Malaizija būtų tinkamesnės alternatyvios tipiškos šalys.

(106)

Komisija pabrėžė, kad PROXIM pastabos buvo bendro pobūdžio ir nepagrįstos. Bet kuriuo atveju tas pačias pastabas dėl importo iš Rusijos ir Baltarusijos (116 konstatuojamoji dalis), infliacijos (102 konstatuojamoji dalis), darbo jėgos statistinių duomenų (111 konstatuojamoji dalis) ir Tailando ir Malaizijos kaip galimų tipiškų šalių (104, 116 ir 119 konstatuojamosios dalys) Komisija jau buvo išnagrinėjusi savo atsakymuose į kitų šalių pastabas. Kalbant apie tvirtinimą dėl neskaidrių pramoninių komunalinių paslaugų vartojimo duomenų, Komisija visoms šalims pateikė informaciją apie atliekant su komunalinėmis paslaugomis susijusius skaičiavimus naudotus šaltinius ir metodiką. Todėl šie tvirtinimai atmesti

(107)

Komisija taip pat tikrino lengvai prieinamus 100 konstatuojamojoje dalyje minėtų nagrinėjamųjų šalių duomenis, įskaitant gamybos veiksnių importo duomenis, taip pat galimų tipiškų šalių tiriamojo produkto gamintojų finansinius duomenis.

(108)

Dėl pirmojo pranešimo bendrovė „Glass Fiber Europe“ teigė, kad Komisija į gamybos veiksnių sąrašą turėjo įtraukti atsargines dalis. Komisija atmetė šį tvirtinimą, remdamasi tuo, kad jis buvo bendro pobūdžio ir nepagrįstas. Tas pats tvirtinimas nepateikus jokios naujos informacijos buvo pakartotas pastabose dėl antrojo pranešimo, todėl jis buvo atmestas.

(109)

Po faktų atskleidimo GFE pakartojo, kad atsarginės dalys turėjo būti įtrauktos į gamybos veiksnius, nes jos yra tiesioginių gamybos sąnaudų dalis ir sudaro 1–5 % gamybos sąnaudų. Komisija pabrėžė, kad apskaičiuojant normaliąją vertę atsarginės dalys buvo įtrauktos į gamybos pridėtines išlaidas. Taigi šis tvirtinimas buvo atmestas.

(110)

Paskelbus pirmąjį pranešimą bendrovė „Jushi Group“ teigė, kad Turkija būtų netinkama trečioji šalis dėl pasenusių darbo sąnaudų duomenų, ir tvirtino, kad šių duomenų koregavimas naudojant vartotojų kainų indeksą būtų netinkamas, nes Turkijos darbo užmokestis nepadidėjo tiek, kad atitiktų infliacijos lygį.

(111)

Bendrovė klaidingai tvirtino, kad Komisija naudojo vartotojų indekso kainą, nors taip nebuvo, nes ji naudojo tikslesnius darbo sąnaudų indeksus. Be to, atlikus koregavimus valandinis įkainis iš esmės nepasikeitė. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(112)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo „Jushi Group“ pridūrė, kad bendrovės „Türkiye Şişe Ve Cam Fabrikalari A.Ş“ PBA išlaidų ir pelno duomenys neturėtų būti laikomi tinkamais konsoliduotos informacijos šaltiniais, nes faktinis stiklo pluošto produktų gamintojas yra jos patronuojamoji bendrovė „Şişecam Elyaf Sanayii A.Ş.“. Visų pirma, bendrovės „Jiangsu Changhai“ teigimu, iš PBA išlaidų ir pelno, kuriuos bendrovė perskaičiavo remdamasi 2023 ir 2024 m. duomenimis, būtų matyti, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu „Türkiye Şişe Ve Cam Fabrikalari A.Ş“ veikla nebuvo pelninga.

(113)

Komisija atmetė šį „Jushi Group“ tvirtinimą remdamasi tuo, kad bendrovės „Türkiye Şişe Ve Cam Fabrikalari A.Ş“ pramoninio stiklo segmente veikia ir bendrovė „Şişecam Elyaf“ ir jai priskiriami panašūs pramoniniai produktai, kurių sąnaudų struktūra yra panaši.

(114)

Dėl „Jiangsu Changhai“ pateikto tvirtinimo Komisija pabrėžė, kad metodika, naudota „Türkiye Şişe Ve Cam Fabrikalari A.Ş“ pelningumui apskaičiuoti, turėjo didelių trūkumų, susijusių su 2023–2024 m. apskaitos politikos nuoseklumu, ir kad į pasiūlytą metodiką nebuvo įtraukti metų pabaigoje taikomi finansiniai koregavimai, tokie kaip nusidėvėjimas, atidėjiniai ir mokesčių koregavimai, į kuriuos negalima buvo atsižvelgti pusmečio ataskaitose. Todėl Komisija atmetė „Jiangsu Changhai“ tvirtinimą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendrovės „Türkiye Şişe Ve Cam Fabrikalari A.Ş“ veikla nebuvo pelninga.

(115)

Pastabose dėl pirmojo ir antrojo pranešimų „Jushi Group“ teigė, kad Tailandas būtų tinkamesnė tipiška šalis. Bendrovė įrodinėjo, kad tiriamasis produktas gaminamas, prieinami dviejų gamintojų PBA sąnaudų ir pelno duomenys (82), žaliavų importas iš Rusijos ir Baltarusijos nevykdomas, o Tailando kilmės gamybos veiksniams eksporto apribojimai netaikomi. Be to, Tailando duomenų nereikėtų koreguoti atsižvelgiant į infliaciją, remiantis vartotojų kainų indeksu.

(116)

Komisija pabrėžė, kad Tailando stiklo pluošto importo statistiniai duomenys labai priklauso nuo iš Kinijos importuojamų gamybos išteklių, visų pirma pagrindinių žaliavų, tokių kaip kaolinas, epoksidinė derva, pirofilitas ir baltasis chrizantemų akmuo (nuo 30 % iki 71 %), ir dėl to gali būti iškraipomos sąnaudos. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė. Komisija nusprendė, kad tvirtinimas, jog dviejų Tailando gamintojų pateikti duomenys buvo tinkamesni už auditorių patikrintus bendrovės „Şişecam“ konsoliduotus duomenis, yra nepagrįstas. Kalbant apie tvirtinimą dėl importo iš Rusijos ir Baltarusijos, Komisija nenustatė, kad dėl šio importo gamybos išteklių kainos Tailande ar Turkijoje būtų iškraipomos. Tvirtinimas dėl eksporto apribojimų buvo bendro pobūdžio ir nepagrįstas. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(117)

Be to, Turkijos elektros energijos ir gamtinių dujų duomenys atspindėjo faktinius peržiūros tiriamojo laikotarpio duomenis ir jų nereikėjo koreguoti. Todėl Komisija nustatė, kad tvirtinimas, jog Tailando komunalinių paslaugų duomenys yra tikslesni nei gauti Turkijos duomenys, yra nepagrįstas.

(118)

Antrajame pranešime „Jushi Group“ nesutiko, kad importo iš Kinijos poveikis Tailandui negali būti kriterijus pasirenkant tipišką trečiąją šalį, ir teigė, kad gamybos išteklius, kurių importo iš Kinijos procentinė dalis yra didelė, būtų galima pakeisti importo iš Turkijos ar kitų didesnių vidutinių pajamų šalių duomenimis.

(119)

„Jushi Group“ pridūrė, kad visos Tailando bendrovės, įskaitant privačias, privalo teikti auditorių patikrintas finansines ataskaitas Tailando valdžios institucijoms, kurios jas skelbia internete (83). „Jushi Group“ tvirtino, kad dėl šios aplinkybės ir dėl to, kad abi bendrovės gamina visą nagrinėjamąjį produktą ir tos pačios bendrosios kategorijos produktus (dviašius audinius, pusverpalius, pūkus, plaušieną ir sintetinių pluoštų demblius), Tailandas buvo tinkamesnė tipiška šalis, palyginti su Turkija.

(120)

Komisija pakartojo, kad, pirma, Tailandas yra labiau priklausomas nuo importo iš Kinijos. Iš tiesų Turkijoje keturi daugiausia iš Kinijos gaunami gamybos veiksniai, sudarantys daugiau kaip 40 % visos importo apimties, sudarė tik apie 1 % visų gamybos sąnaudų. Kita vertus, Tailandas iš Kinijos pirko gerokai daugiau žaliavų, kurios taip pat sudarė daugiau kaip 40 % visos importo apimties, bet daugiau kaip 20 % visų gamybos sąnaudų. Visos žaliavos, kuriomis dideliais kiekiais prekiaujama iš Kinijos ir kurios buvo importuojamos į Tailandą, išskyrus lengvai degintus magnio miltelius ir silanų jungiamąsias medžiagas, į Turkiją buvo importuojamos mažesniais kiekiais arba visai neimportuojamos.

(121)

Antra, palyginus rinkos duomenis nustatyta, kad Kinija buvo didžiausia stiklo pluošto gamintoja ir eksportuotoja visame pasaulyje. Turkijos (84) stiklo pluošto eksporto rinka buvo didesnė, palyginti su Tailandu (85), o nagrinėjamojo produkto eksporto lygis buvo aukštesnis. Be to, dviejų Tailando gamintojų, kuriuos nurodė „Jushi Group“, metiniai stiklo pluošto gamybos pajėgumai, apie kuriuos pranešta, buvo daug mažesni nei Turkijos bendrovės. Bendrovių „Wanda New Material (Thailand) Co. Ltd“ ir „Thai United Glass Fibre Co. Ltd“ metiniai gamybos pajėgumai atitinkamai sudarė 20 000 tonų (86) ir 2 500 tonų stiklo pluošto (87). Kita vertus, 2022 m. grupė „Şişecam“ pranešė, kad jos įrengtieji stiklo pluošto pajėgumai sudarė 70 000 tonų (88). Atsižvelgdama į mažesnę Turkijos priklausomybę nuo Kinijos ir didesnę rinką vertinant pagal eksportą, Komisija atmetė tvirtinimą, kad Tailandas būtų tipiškesnė šalis.

(122)

Paskelbus antrąjį pranešimą „Jushi Group“ teigė, kad 2024 m. grupės „Türkiye Şişe Ve Cam Fabrikalari A.Ş.“ stiklo pluošto gamintojo „Şişecam Elyaf Sanayii A.Ş.“ veikla buvo nepelninga, ir tvirtino, kad apskaičiuodama PBA išlaidas ir pelną Komisija turėtų naudoti segmento, kuriam priskiriama bendrovė „Şişecam Elyaf Sanayii A.Ş.“, (t. y. pramonės segmento) duomenis. „Jiangsu Changhai“ paprašė Komisijos naudoti atnaujintas 2024 m. finansines ataskaitas, į kurias buvo įtraukti tiek 2024 m., tiek 2023 m. koregavimai dėl infliacijos. „Jiangsu Changhai“ teigė, kad grupės „Şişe Ve Cam Fabrikalari A.Ş.“ konsoliduotosiose ataskaitose į bendrąsias administracines ir rinkodaros išlaidas buvo įtrauktos transporto ir komisinių išlaidos, taip pat pakavimo išlaidos, todėl Komisija neturėtų įtraukti tokių išlaidų į normaliosios vertės skaičiavimą.

(123)

Komisija priėmė „Jushi Group“ tvirtinimą ir patikslino PBA sąnaudas ir pelno skaičiavimus, remdamasi pramonės segmento, o ne konsoliduotu lygmeniu pateiktais duomenimis. Komisija pabrėžė, kad „Jiangsu Changhai“ tvirtinimas buvo susijęs su koregavimais konsoliduotos grupės lygmeniu, o pramonės stiklo segmentų lygmeniu bendrųjų administracinių ir rinkodaros išlaidų suskirstymas nebuvo atliktas.

(124)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo „Jiangsu Changhai“ pabrėžė, kad pirofilito SS kodas buvo pernelyg plačios aprėpties ir kad jam priskiriami įvairūs kiti subpozicijai 2530 90 priskirtini produktai, nesusiję su SPP gamyba. Atsižvelgdama į didelius kainų skirtumus, grindžiamus aliuminio kiekiu pirofilite, kurių SS kodas neatspindėjo, „Jiangsu Changhai“ pasiūlė alternatyvų lyginamąjį dydį, remdamasi rinkos ataskaita (89), kurioje buvo nurodytos atskiros pirofilito rūšys ir aliuminio kiekiai.

(125)

Pareiškėjas teigė, kad, remiantis ataskaitoje pateikta informacija, Indonezijos bendrovės „PT. Gunung Bale“ ir „Kaolin (Malaysia) Sdn“ siūlomos mažo aliuminio oksido pirofilito kainos būtų tinkamiausias alternatyvus kriterijus pirofilito kainai Kinijoje nustatyti.

(126)

Komisija sutiko peržiūrėti pirofilito lyginamąjį dydį ir kaip lyginamąjį dydį naudojo „PT. Gunung Bale“ duomenis, atsižvelgiant į tai, kad Indonezija yra mažiau priklausoma nuo pirofilito importo iš Kinijos, palyginti su Malaizija (atitinkamai mažiau nei 5 % ir maždaug 80 %).

(127)

Paskelbus antrąjį pranešimą „Jushi Group“ teigė, kad Komisija turėjo naudoti vidutinę kainą, kurią mokėjo vienas iš šios bendrovės tiekėjų pirkdamas žemos kokybės pirofilitą iš „PT. Gunung Bale“. Kita vertus, Komisija neturėtų pridėti vidutinių transporto išlaidų prie 0,60 CNY/kg lyginamojo dydžio, nes iš sąskaitos faktūros, pateiktos kaip įrodymas, matyti, kad transportas jau buvo įtrauktas į sąnaudas.

(128)

Komisija pabrėžė, kad viena nepatikrinta komercinė sąskaita faktūra kartu su leidimo sertifikatu, kuriame yra gamybos išteklių tiekėjo pavadinimo rašybos klaidų, nėra informacija, kuria remdamasi Komisija galėtų padaryti pagrįstai tikslią išvadą, ir kad nebuvo pateikta patikrinamos informacijos, kuria remiantis būtų buvę galima padaryti tokią išvadą. Todėl Komisija nusprendė neatsižvelgti į „Jushi Group“ pateiktą informaciją ir šį tvirtinimą atmetė.

(129)

Tas pats tvirtinimas pakartotas po galutinio faktų atskleidimo, teigiant, kad pateikta sąskaita faktūra apėmė didžiąją dalį tiriamuoju laikotarpiu iš „PT. Gunung Bale“ įsigyto kiekio ir kad duomenis, su kuriais buvo susijusi sąskaita faktūra, (t. y. įsigyto pirofilito kiekio duomenis) Komisija patikrino.

(130)

Komisija pabrėžė, kad 128 konstatuojamojoje dalyje pateiktas vertinimas nesikeičia ir kad nors pirkimo apimtis buvo patikrinta remiantis pirofilito suvartojimo duomenimis, pateiktos komercinės sąskaitos faktūros Komisija negalėjo patikrinti. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(131)

Pastabose dėl antrojo pranešimo „Jiangsu Changhai“ teigė, kad Turkijos dolomito ir kalcio oksido kainos buvo netipiškos dėl mažos importo apimties ir kad šių dviejų žaliavų kainos Turkijoje neatspindėjo gaminant SPP naudojamų rūšių. Siekdama pagrįsti šį tvirtinimą, bendrovė „Jiangsu Changhai“ pateikė dvi agentūros „Multimarket Insights“ (90) ataskaitas, kuriose buvo pateikta informacija apie skirtingas dolomito ir kalcio oksido rūšis ir naudojimo būdus.

(132)

Komisija atmetė bendrovės „Jiangsu Changhai“ pateiktus siūlomus dolomito ir kalcio oksido lyginamuosius dydžius, remdamasi tuo, kad nebuvo pateikta pakankamai patikrinamų įrodymų, kad būtų galima nustatyti, ar siūlomi lyginamieji dydžiai yra patikimi ir pagrįsti ir todėl juos būtų galima laikyti tinkamais alternatyviais lyginamaisiais dydžiais. Be to, eksportuojančio gamintojo pateiktose ataskaitose nepateikta pakankamai informacijos apie šaltinius, naudotus skirtingiems dolomito ir kalcio oksido kainų intervalams nustatyti. Kalbant apie dolomitą ir kalcio oksidą, bendrovė pateikė pastabų dėl su antruoju pranešimu paskelbtų bandymų ataskaitų, kurių Komisija negalėjo patikrinti, o „Jiangsu Changhai“ pateiktose rinkos ataskaitose nebuvo nurodyta, kaip buvo apskaičiuotos skirtingų rūšių dolomito ir kalcio oksido vertės.

(133)

Priešingai, Komisija priėmė agentūros „Multimarket Insights“ paskelbtus pirofilito lyginamuosius dydžius (124–126 konstatuojamosios dalys), nes lyginamosios kainos yra lengvai prieinamos kaip nekonfidencialios bylos medžiagos dalis ir per tikrinamąjį vizitą eksportuojančių gamintojų patalpose buvo galima patikrinti, kokios rūšies pirofilitas buvo naudojamas SPP gamybos procese ir kad buvo galima įsitikinti, jog Turkijos lyginamasis dydis šių ypatumų neatspindėjo. Be to, Komisija iš skundo pateikėjo taip pat gavo pastabų, kad ataskaitoje pateiktos pirofilito kainos buvo pagrįstos ir atspindėjo įvairių rūšių pirofilito, naudojamo SPP gaminti, tikrovę.

(134)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jiangsu Changhai“ pakartojo, kad Turkijos dolomito ir kalcio oksido importo lyginamieji dydžiai buvo netinkami dėl mažos šių žaliavų importo į Turkiją apimties, ypač atsižvelgiant į bendrovės kiekvienos iš šių dviejų žaliavų suvartojimą. Šiuo atžvilgiu „Jiangsu Changhai“ paragino Komisiją peržiūrėti su šiomis dviem žaliavomis susijusius Sąjungos pramonės duomenis ir palyginti jų kaštus su Turkijos lyginamuoju dydžiu. Kitaip Komisija abi žaliavas turėtų laikyti vartojamosiomis priemonėmis.

(135)

Komisija konstatavo, kad „Jiangsu Changhai“ argumentas yra nepagrįstas ir bereikalingas. Pirma, „Jiangsu Changhai“ nenustatė jokio ryšio tarp importo kiekio ir kainų, t. y. kad dėl šio importo apimties kainos per se būtų netinkamos neiškraipytai kainai nustatyti. Antra, teigti, kad mažesni importo kiekiai neišvengiamai lemia netipišką kainodarą, negalima, nes taip neatsižvelgiama į ekonomines kainų nustatymo realijas. Eksportuojantys gamintojai kainas nustato remdamiesi daugeliu veiksnių, o ne bendra importo iš bet kurios vienos šalies apimtimi. Todėl net jei importo kiekis yra mažas, tai savaime nereiškia, kad kainos yra iškreiptos ar netipiškos arba kad jos nėra rinkos kainos. Be to, „Jiangsu Changhai“ pastaboje iškreipiama ankstesnė Komisijos praktika, kuria remtis bet kuriuo atveju nėra privaloma, nes kiekviena byla vertinama atskirai. Jos rėmimasis vienu ankstesniu tyrimu (91) yra neišsamus ir selektyvus, nes nepaminima, kad tame tyrime Komisija atsisakė naudoti tam tikrus lyginamuosius dydžius remdamasi ne vien kiekiu, o dar ir kitais motyvais, pavyzdžiui, tuo, kad pagal muitinės nomenklatūrą nebuvo galima išskirti importo, kuris atspindėtų eksportuojančių gamintojų faktiškai naudotų gamybos išteklių kainas. Atliekant šią peržiūrą „Jiangsu Changhai“ tokio tvirtinimo nepateikė, taip pat netvirtino, kad Turkijos dolomito ir kalcio oksido importo lyginamieji dydžiai nebuvo tipiški dėl kokių kitų priežasčių. Todėl šie tvirtinimai atmesti

(136)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo „Jiangsu Changhai“ teigė, kad visos žaliavos, išskyrus pirofilitą, turėjo būti klasifikuojamos kaip vartojamosios priemonės, nes jų poveikis gamybos sąnaudoms yra nedidelis.

(137)

Komisija šį tvirtinimą atmetė remdamasi tuo, kad likusios žaliavos kartu sudarė [20–30] % gamybos sąnaudų ir kad buvo nustatyti tų žaliavų lyginamieji dydžiai.

(138)

Paskelbus antrąjį pranešimą „Jiangsu Changhai“ teigė, kad kalcio oksidas, dolomitas ir pakavimo medžiagos turėtų būti laikomi vartojamosiomis prekėmis, nes jų poveikis gamybos sąnaudoms yra nedidelis, ir teigė, kad ankstesniuose tyrimuose (92) Komisija medžiagas, be kita ko, ir pakavimo, buvo priskyrusi prie vartojamųjų prekių, nes jų bendros sąnaudos sudarė apie 4–7 % gamybos sąnaudų.

(139)

Komisija pabrėžė, kad kalcio oksidas ir dolomitas kartu sudaro jau daugiau kaip 4 % gamybos sąnaudų, o vien tik pakavimo medžiagos sudaro beveik 7 % gamybos sąnaudų. Ankstesniuose tyrimuose gamybos veiksniai, kurie buvo priskirti prie vartojamųjų priemonių, turėjo nereikšmingą poveikį bendroms gamybos sąnaudoms ir, priešingai nei šiame tyrime, nebuvo įmanoma nustatyti tikslių lyginamųjų dydžių. Atsižvelgdama į „Jiangsu Changhai“ nurodytų gamybos veiksnių poveikį ir į tai, kad šių gamybos veiksnių lyginamuosius dydžius buvo galima naudoti normaliajai vertei nustatyti, Komisija šios bendrovės tvirtinimus atmetė.

(140)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jiangsu Changhai“ pakartojo, kad kai kurios žaliavos turėjo būti priskirtos prie vartojamųjų priemonių, ir pasiūlė, kad Komisija prie jų priskirtų ne tik tarptautiniu mastu arba per susijusius tiekėjus, bet ir vidaus rinkoje įsigyjamas žaliavas. Bendrovė taip pat pridūrė, kad visos pakavimo medžiagos turėtų būti priskiriamos prie vartojamųjų priemonių.

(141)

Komisija pakartojo savo poziciją, kad pakavimo medžiagos pačios savaime sudaro beveik 7 % gamybos sąnaudų, neatsižvelgiant į medžiagas, kurios jau buvo priskirtos prie vartojamųjų priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad šiems gamybos veiksniams įvertinti esama pagrįstų lyginamųjų dydžių, šis tvirtinimas atmestas.

(142)

„Jiangsu Changhai“ pridūrė, kad atsižvelgiant į tai, jog pakavimo sąnaudos įtrauktos apskaičiuojant normaliąją vertę, Komisija, siekdama užtikrinti teisingą palyginimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, iš eksporto kainos neturėjo išskaičiuoti išmokų už pakuotes.

(143)

Komisija šį tvirtinimą priėmė ir atitinkamai peržiūrėjo su „Jiangsu Changhai“ susijusio skirtumo skaičiavimą.

(144)

Po faktų atskleidimo „Jushi Group“ atkreipė dėmesį į tam tikras technines klaidas, įveltas apskaičiuojant frachto ir tvarkymo, krovimo ir papildomas išlaidas eksportuojančios šalies patalpose, naudotas apskaičiuojant bendrą dempingo skirtumą.

(145)

Komisija sutiko su šiuo tvirtinimu ir atitinkamai peržiūrėjo „Jushi Group“ dempingo skirtumo skaičiavimus.

(146)

Paskelbus antrąjį pranešimą bendrovė „Jushi Group“ pateikė keletą pastabų dėl konkrečių gamybos veiksnių ir alternatyvių lyginamųjų dydžių, kuriuos būtų galima naudoti. Pirma, bendrovė teigė, kad Komisija turėjo gauti JT COMTRADE duomenų bazėje skelbiamus šešių, o ne keturių, skaitmenų lygmens klinčių miltelių importo duomenis, ir paprašė Komisijos naudoti bendrovės apskaičiuotą 2,01 CNY/kg, o ne 2,5 CNY/kg, vieneto kainą.

(147)

Komisija pabrėžė, kad bendrovės pateikti JT COMTRADE duomenų bazėje skelbiami duomenys apėmė 2024 m. rugpjūčio mėn., t. y. laikotarpio, kuris nėra peržiūros tiriamojo laikotarpio dalis, duomenis, ir į juos nebuvo įtraukti jokie 2023 m. rugpjūčio mėn. duomenys. Išrinkus šešių skaitmenų lygmens duomenis, susijusius su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, patvirtinta, kad teisingas lyginamasis dydis buvo 2,5 CNY/kg.

(148)

Antra, bendrovė teigė, kad kai kurie konkretūs „Global Trade Atlas“ (GTA) skelbiami kaolino kodai turėtų būti naudojami vertinant skirtingus subjektus, siekiant atspindėti konkrečius skirtingų bendrovių gamybos procesus, susijusius su skirtingų rūšių, t. y. miltelių arba rūdos pavidalo, kaolinu.

(149)

Komisija šį tvirtinimą priėmė ir atitinkamai peržiūrėjo su „Jushi Group“ susijusius skaičiavimus.

(150)

Trečia, „Jushi Group“ teigė, kad Komisija turėjo naudoti GTA kodą 251990300019-Other Completely Burnt (Sintered) Magnesia, nes tai buvo vienintelis šios bendrovės gamybos procesui aktualus kodas.

(151)

Komisija pabrėžė, kad „Jushi Group“ prašymas buvo bendro pobūdžio ir nepagrįstas, nes jame nepateikta jokios konkrečios informacijos apie tai, kokių kitų rūšių kaitinta magnezija buvo įtraukta į GTA kodą ir kaip šis kodas buvo aktualesnis jos gamybos procese, palyginti su kitais kodais. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(152)

Ketvirta, kalbant apie volastonito miltelius, „Jushi Group“ teigė, kad SS kodu 2530 90 grindžiami importo duomenys yra pernelyg platūs, ir pasiūlė naudoti pirofilitų miltelius kaip lyginamąjį dydį ir jį padidinti, atsižvelgiant į išlaidų skirtumą, kurį „Jushi“ patiria dėl volastonito miltelių, palyginti su pirofilitu. „Jushi Group“ pridūrė, kad ta pati metodika gali būti taikoma vertinant ir kitus gamybos veiksnius, priskiriamus SS kodui 2530 90 .

(153)

Komisija pabrėžė, kad šioje metodikoje nebuvo jokio faktinio pagrindo, kodėl Komisija kaip lyginamąjį dydį volastonitui ir kitoms žaliavoms turėtų naudoti pirofilitą ir kodėl tai būtų tiksliausias metodas. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(154)

Galiausiai „Jushi Group“ paprašė Komisijos nepriskirti pluošto iš atliekų vartojamosioms priemonėms, nes šis gamybos veiksnys buvo nurodytas gamybos sąnaudų lentelėse kartu su turimu lyginamuoju dydžiu ir nurodė, kad bendrovė taip pat pateikė informacijos apie perpardavimo vertę.

(155)

Šis tvirtinimas buvo atmestas, nes pluošto iš atliekų poveikis gamybos sąnaudoms buvo nežymus. Be to, palyginti su bendrovės vidutine šalutinių produktų verte, GTA skelbiami kodai, kuriuos „Jushi Group“ pasiūlė naudoti kaip lyginamąjį dydį, negalėjo pagrįstai atspindėti „Jushi Group“ gamybos proceso metu gaminamų pluoštų rūšies.

(156)

Po faktų atskleidimo „Jushi Group“ pateikė pastabų dėl lengvai kaitinto magnio, volastonito, pluošto iš atliekų ir klinčių miltelių.

(157)

Dėl 150 ir 151 konstatuojamųjų dalių, po galutinio faktų atskleidimo „Jushi Group“ pakartojo tuos tvirtinimus ir pateikė papildomų įrodymų, kad gamybos procese buvo naudojamas būtent SS kodas 2519 90 30 . Komisija naudojo 8 skaitmenų lygmens GTA kodų, kurie baigiasi skaičiumi „30“, lyginamųjų indeksų vidutinę svertinę kainą.

(158)

Dėl volastonito (152 ir 153 konstatuojamosios dalys) „Jushi Group“ pakartojo, kad importo kaina nebuvo pakankamai tiksli, kad atspindėtų ne tik volastonito miltelių ir pirofilito miltelių, bet ir spodumeno miltelių ir lepidolito miltelių kainų skirtumus. „Jushi Group“ pasiūlė trijų miltelių lyginamuosius dydžius apskaičiuoti remiantis grupės volastonito, spodumeno ir lepidolito miltelių kainų skirtumais, palyginti su pirofilito lyginamuoju dydžiu. Be to, „Jushi Group“ teigė, kad, remiantis Turkijos iš JAV importuojamu volastonitu, spodumenui ir lepidolitui Komisija turėtų naudoti GTA kodą 2530 90 40 , o volastonitui – 2530 90 50  (93).

(159)

Komisija pabrėžė negalinti sutikti su skaičiavimu, grindžiamu pačios bendrovės sąnaudų duomenimis, nes pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą 95 konstatuojamojoje dalyje konstatuota, kad dėl didelių iškraipymų netikslinga naudoti KLR vidaus sąnaudų. Komisija sutiko su šiuo tvirtinimu ir iš GTA ekstrapoliavo spodumeno, lepidolito ir volastonito kainas 8 skaitmenų lygmeniu.

(160)

Dėl pluošto iš atliekų, „Jushi Group“ teigė, kad veikiausiai pluoštas iš atliekų ir laužo į Turkiją buvo importuojamas nurodant SS kodą 7019 62 10  (94) (o ne SS kodą 7019 90 ), ir Komisija pluošto iš atliekų lyginamajam dydžiui nustatyti turėtų naudoti vidutines importo iš Turkijos kainas. Kitu atveju Komisija turėtų naudoti ES importo arba eksporto kainą. Jei pluoštui iš atliekų lyginamojo dydžio Komisija netaiko, žaliavos, kurių gamybos sąnaudų dalis dar mažesnė, taip pat turėtų būti priskiriamos prie vartojamųjų priemonių.

(161)

Iš pradžių Komisija pabrėžė, kad dviejų savo subjektų suvartojimo lentelėse „Jushi Group“ nurodė, kad taikytinas pluošto iš atliekų SS kodas yra 7019 90 , o vieno subjekto atveju SS kodas visai nebuvo nurodytas, taip pabrėždama, kad sunku rasti šiam konkrečiam gamybos veiksniui taikytiną kodą. Antra, Komisija nagrinėjo su kodu 7019 62 10 susijusius duomenis ir pastebėjo, kad Turkija importavo tik pagal SS kodą 7019 62 (Kitos mechaniniu būdu pagamintos tankios struktūros medžiagos iš stiklo pluoštų pusverpalių) (95) arba SS kodą 7019 62 90 (Kitos mechaniniu būdu pagamintos tankios struktūros medžiagos iš stiklo pluoštų pusverpalių), o apie SS kodą 7019 62 10 nebuvo jokios informacijos. Trečia, net atsižvelgus į kitų galimų tipiškų šalių, nurodytų pirmajame pranešime ir antrajame pranešime, duomenis, importo iš Kinijos apimtis sudarė 90 % ar daugiau viso šio gamybos veiksnio importo iš daugumos šalių. Apskritai tiek SS kodo 7019 90 (155 konstatuojamoji dalis), tiek SS kodo 7019 62 atveju nebuvo įmanoma nustatyti, ką prie šių kodų reikėtų priskirti, o 7019 62 10 kodo atveju nebuvo įmanoma nustatyti lyginamojo dydžio. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(162)

Po faktų atskleidimo „Jushi Group“ teigė, kad klinčių miltelių ir kalcio oksido / kalcinuotų klinčių miltelių importo iš Turkijos kainos atrodo nepagrįstai didelės dėl mažos importo apimties, todėl Komisija turėtų peržiūrėti lyginamuosius dydžius a) pagal Turkijos eksporto kainą, atsižvelgiant į atitinkamus importo muitus, arba b) naudodama GTA vidutinę tarptautinio importo kainą; c) naudodama importo į Braziliją kainą arba d) naudodama ES importo kainas (arba eksporto kainas).

(163)

Dėl pastabos apie kalcio oksido ir klinčių miltelius, Komisija 135 konstatuojamojoje dalyje jau atsakė į panašią pastabą aptardama importo kiekio ir kainų koreliaciją.

(164)

Po faktų atskleidimo GFE teigė, kad naudoti kaolino rūdos ir malto kaolino mišinio vidutinę svertinę kainą netikslinga, nes tokio mišinio faktinėse partijose nėra. Be to, kaolino rūdos negalima tiesiogiai naudoti SPP gamyboje, nes jai būtini tarpiniai veiksmai, pavyzdžiui, trynimas ir malimas. GFE teigė, kad normaliajai vertei apskaičiuoti Komisija turėtų naudoti tik malto kaolino, kaip žaliavos, muitinės kodą (250700200012). Komisija paaiškino naudojusi atitinkamus kaolino rūdos arba kaolino miltelių kaštus, priklausomai nuo konkrečių bendrovių gamybos procesų. Kaolino rūdos perdirbimo į kaolino miltelius sąnaudos buvo perkeltos ir įtrauktos į energijos ir darbo sąnaudas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(165)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad vienintelė galima tinkama tipiška šalis yra Turkija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(166)

Atsižvelgiant į pateiktą analizę Turkija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(167)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, kaip antai žaliavas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami tiriamąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(168)

Vėliau, antrajame pranešime Komisija nurodė, kad siekdama nustatyti neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, visų pirma žaliavų, sąnaudas, kad galėtų apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ji naudosis GTA duomenimis. Dėl pirofilito, kaip nurodyta 126 konstatuojamojoje dalyje, Komisija naudojo Indonezijos bendrovės „Pt. Gunung Bale“ kainas (96). Be to, neiškraipytoms darbo (97), energijos (98) ir gamtinių dujų (99) sąnaudoms nustatyti Komisija naudojo „Turkstat“ ir Eurostato duomenis. Vertindama vandens sąnaudas Komisija naudojo Turkijos Respublikos Prezidiumo investicijų ir finansų biuro skelbiamus duomenis (100).

(169)

Antrajame pranešime Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad dėl gausaus atrinktų eksportuojančių gamintojų, pateikusių išsamią informaciją, gamybos veiksnių kiekio ir nedidelės santykinės kai kurių žaliavų dalies bendrose gamybos sąnaudose šie nereikšmingi elementai buvo priskirti prie kategorijos „vartojamosios priemonės“. Be to, Komisija pranešė, kad apskaičiuos, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojamosios priemonės, ir taikys tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytais neiškraipytais tinkamos tipiškos šalies lyginamaisiais dydžiais.

(170)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

SPP gamybos veiksniai

(171)

Komisija įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę, kad aprėptų sąnaudas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Siekdama nustatyti šią sumą Komisija rėmėsi atrinktų eksportuojančių gamintojų duomenimis.

(172)

Siekdama nustatyti neiškraipytą žaliavų, pristatomų iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų, kainą Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis (106). Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR į tipišką šalį, nes padarė išvadą, kad šiuo atveju netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms.

(173)

Kalbant apie pirofilitą, kaip paaiškinta 124 konstatuojamojoje dalyje, bendrovė „Jiangsu Changhai“ teigė, kad pirofilito SS kodas buvo pernelyg platus ir neatspindėjo skirtumo, grindžiamo aliuminio kiekiu. Taigi bendrovė pateikė rinkos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys apie pirofilitą, pagrįsti naudojimo būdais, regionais, taip pat nurodytos konkrečių bendrovių ir konkrečių rūšių pirofilito kainos. Pareiškėjas teigė, kad Indonezijos bendrovių „PT. Gunung Bale“ ir „Kaolin (Malaysia) Sdn“ mažo aliuminio oksido pirofilito, t. y. tokio, kuris naudojamas SPP gamybos procese, kainos būtų tinkamiausi alternatyvūs lyginamieji dydžiai. Komisija priėmė šį tvirtinimą ir naudojo pirofilito tiekėjo „PT Gunung Bale“ kainas, nes Indonezija yra mažiau priklausoma nuo pirofilito importo iš Kinijos.

(174)

Po faktų atskleidimo GFE teigė, kad nors nustatant nusidėvėjimą buvo atsižvelgta į rodžio ir platinos kaštus, šie kaštai yra neišsamūs, nes taurieji metalai gali būti nuosavybės teise priklausantis turtas arba nuomojami, ir pasiūlė kitą skaičiavimo metodiką, pagrįstą tuo, ar įvorės, kuriose yra platinos ir rodžio, yra nuosavos, ar nuomojamos. Komisija pabrėžė, kad apskaičiuojant normaliąją vertę buvo atsižvelgta į platinos / rodžio suvartojimą ir nuotėkio plokštės kaštus įtraukiant juos į gamybos pridėtines išlaidas.

(175)

Po galutinio faktų atskleidimo GFE taip pat teigė, kad, remiantis 42 konstatuojamojoje dalyje pateiktais nustatytais faktais, t. y. tuo, kad Kinijos pramonė padidino savo pajėgumus nuo 1,5 mln. tonų 2016 m. iki 4,1 mln. tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, Komisija normaliąją vertę turėjo apskaičiuoti atsižvelgdama į plyno lauko SPP gamyklos sąnaudas ir atitinkamas metines nusidėvėjimo sąnaudas. Komisija paaiškino, kad šios sąnaudos jau įtrauktos į nusidėvėjimo sąnaudas. Tvirtinimas atmetamas kaip neturintis pagrindo.

(176)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dėl kelių gamybos veiksnių patirtos faktinės sąnaudos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį. Kadangi joms naudota vertė neturėjo pastebimos įtakos dempingo skirtumo skaičiavimui, nepriklausomai nuo naudoto šaltinio, Komisija nusprendė šias sąnaudas priskirti prie vartojamųjų priemonių. Tai pasakytina ir apie suslėgtą orą, deguonį ir garą.

(177)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėjo būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis siekiant įvertinti neiškraipytas iki bendrovės gamyklos pristatytų žaliavų vežimo išlaidas.

(178)

Po faktų atskleidimo „Jushi Group“ tvirtino, kad Komisija prie neiškraipytų žaliavų sąnaudų turėjo pridėti tik faktines nurodytas vežimo išlaidas, o ne dar ir taikyti koeficientą, kaip stiklo pluošto audinių atveju (107).

(179)

Komisija pabrėžė, kad naudota metodika atsižvelgiama į eksportuojančio gamintojo sąnaudų struktūrą, nes vežimo sąnaudų ir žaliavų sąnaudų santykis išlaikomas ir toliau taikomas neiškraipytam lyginamajam dydžiui. Komisija pabrėžė negalinti sutikti su skaičiavimu, grindžiamu pačios bendrovės sąnaudų duomenimis, nes pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą 95 konstatuojamojoje dalyje konstatuota, kad dėl didelių iškraipymų netikslinga naudoti KLR vidaus sąnaudų. Be to, „Jushi Group“ nurodytas pavyzdys nebūtinai reiškė, kad naudotos tik faktinės sąnaudos, nes „visų žaliavų vidaus vežimo sąnaudos buvo apskaičiuotos remiantis patikrintais bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis“. Bet kuriuo atveju „Jushi Group“ neįrodė, kad Komisijos taikytas metodas galėtų būti nepagrįstas. Todėl šis tvirtinimas laikytas nepagrįstu.

(180)

„TurkStat“ dokumente Structure of Earnings Statistics, 2023 (108) skelbiama išsami informacija apie darbo užmokestį įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose. Komisija naudojo naujausius turimus 2023 m. statistinius duomenis apie ekonominę veiklą pagal NACE 2 red. klasifikatorių. Mėnesio vertė 2023 m. pabaigoje buvo tinkamai pakoreguota atsižvelgiant į infliaciją, naudojant pakoreguotą valandos darbo sąnaudų indeksą, skelbiamą leidinyje „TurkStat, Labour cost indices, 2009-2024“ [2021 = 100] (109).

(181)

Elektros energijos kainas įmonėms (pramoniniams naudotojams) Turkijoje skelbia Eurostatas: elektros energijos kainos ne namų ūkių vartotojams – du kartus per metus nuo 2007 m. teikiami duomenys (nrg_pc_205) (110), skirti naudoti reguliariai skelbiamuose pranešimuose spaudai. Komisija naudojo peržiūros tiriamojo laikotarpio atitinkamo suvartojimo intervalo pramoninių elektros kainų už kilovatvalandę duomenis.

(182)

Po faktų atskleidimo „Jiangsu Changhai“ teigė, kad Komisija turėjo naudoti elektros energijos suvartojimo intervalą, kuris atspindėtų bendrovės elektros energijos suvartojimą. Panašiai, dėl gamtinių dujų bendrovė teigė, kad, atsižvelgdama į jų naudojimą, Komisija turėtų taikyti konkretų suvartojimo intervalą pagal naudojimą, o ne pagal visų suvartojimo intervalų vidurkį.

(183)

Komisija sutiko su šiais tvirtinimais ir elektros energijos ir gamtinių dujų lyginamąjį dydį pakoregavo pagal atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų faktinius suvartojimo profilius.

(184)

Gamtinių dujų kainą pramoniniams naudotojams Turkijoje skelbia Eurostatas (dujų kainos ne namų ūkių vartotojams – du kartus per metus teikiami duomenys) (111). Komisija naudojo tiriamojo laikotarpio atitinkamo suvartojimo intervalo pramoninės dujų kainų už kilovatvalandę duomenis.

(185)

Pramoniniam naudojimui skirto vandens kainą skelbia Turkijos Respublikos prezidentūros valstybės investicijų ir finansų tarnyba (112). Komisija naudojo vidutinę pramonės kainą Stambulo regione, susijusią su organizuotomis pramoninėmis zonomis (OIZ): Eskişehir OIZ; Balıkesir OIZ; Ankara Başkent OIZ ir İzmir Aliağa OIZ.

(186)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(187)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(188)

Siekdama nustatyti neiškreiptą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija rėmėsi bendrovės „Şişe Ve Cam Fabrikalari A.Ş“ 2023 m. finansiniais duomenimis, pateiktaisjos metinėse ataskaitose (113).

(189)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(190)

Pirmiausia Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal atrinktų eksportuojančių gamintojų individualius gamybos veiksnius. Šie suvartojimo rodikliai buvo patikrinti per tikrinamąjį vizitą. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje.

(191)

Nustačiusi neiškraipytas gamybos sąnaudas, Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas ir pelną, kaip nurodyta 186–188 konstatuojamosiose dalyse. Kaip paaiškinta 188 konstatuojamojoje dalyje, šie skaičiai buvo nustatyti remiantis bendrovės „Şişe Ve Cam Fabrikalari A.Ş“ finansinėmis ataskaitomis.

(192)

Tada Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, kaip paaiškinta 186 ir 187 konstatuojamosiose dalyse, prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų, kad nustatytų neiškraipytas gamybos sąnaudas.

(193)

Prie gamybos sąnaudų, kurios buvo nustatytos, kaip aprašyta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, Komisija pridėjo bendrovės „Şişe Ve Cam Fabrikalari A.Ş.“ PBA išlaidas ir pelną. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtos PBA išlaidos sudarė 22,7 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir neiškraipytoms gamybos sąnaudoms pritaikytas pelnas sudarė 8,8 %.

(194)

Tuo remdamasi Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(195)

Po galutinio faktų atskleidimo GFE teigė, kad naudoti „Şişecam“ pramoninio stiklo verslo duomenis pagrįstoms PBA išlaidų ir pelno sumoms nustatyti nepagrįsta, nes a) Komisija turėjo neįtraukti kitų veiklos pajamų ir finansinių pajamų iš „Şişecam“ stiklo verslo; b) PBA išlaidos neatspindėjo SPP gamintojų ekonominės tikrovės; c) nustatytas 8,8 % pelnas yra nepakankamas kapitalui imlioms pramonės šakoms, kaip antai SPP, taigi, yra nepagrįstas, todėl Komisija turėtų naudoti visos grupės PBA išlaidas ir pelną.

(196)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jiangsu Changhai“ tvirtino, kad 2023 m. „Şişe Ve Cam Fabrikalari A.Ş.“ pramoninio stiklo segmentas buvo faktiškai nepelningas, nes pajamos prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą yra tik pajamų ir pelno, gautų iš investicinės veiklos, materialiojo ir nematerialiojo turto pirkimo ir naudojimo teise valdomo turto, o ne pagrindinės veiklos, rezultatas. „Jiangsu Changhai“ paprašė leisti naudoti 2023 m. pagal infliaciją pakoreguotus duomenis, pateiktus „Şişe Ve Cam Fabrikalari A.Ş.“ 2024 m. metinėse ataskaitose, ir atskaityti vežimo, komisinių ir pakavimo išlaidas. Kaip alternatyva, jei Komisija vis tiek naudotų konkretaus segmento duomenis, proporcinga konsoliduotų PBA išlaidų dalis turėtų būti priskirta pramonės segmentui.

(197)

Kalbant apie pagrįstų PBA išlaidų sumų nustatymą, Komisija pritarė „Jiangsu Changhai“ tvirtinimui ir sutiko neįtraukti visos grupės vežimo, pakavimo ir komisinių išlaidų ir jas paskirstyti kaip paskirstymo raktą naudojant apyvartą. Komisija peržiūrėjo savo pramonės segmento pelno apskaičiavimą ir patvirtino, kad perskaičiuotas pramonės segmento pelnas neatskaičius mokesčių 2023 m. buvo neigiamas.

(198)

„Şişecam“ grupės konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose buvo nurodytas „Şişecam Elyaf“ pelnas ir pramoninio stiklo segmento PBA išlaidos. Kalbant apie stiklo pluoštus gaminančią bendrovę „Şişecam Elyaf“, viešai prieinamose 2023 m. finansinėse ataskaitose buvo nurodytas grynasis pardavimas ir pelnas, tačiau į jas nebuvo įtraukta nei informacija apie parduotų prekių sąnaudas, nei PBA išlaidas. Parduotų prekių sąnaudų duomenis buvo galima gauti „Şişecam“ grupės pramoninio stiklo segmento lygmeniu. Taigi, siekdama apskaičiuoti „Şişecam Elyaf“ pelno procentinę dalį, Komisija paskirstė pramonės segmento, kuriam priklauso „Şişecam Elyaf“, parduotų prekių sąnaudas, kaip paskirstymo raktą naudodama apyvartą.

(199)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad pagrįstą PBA išlaidų sumą būtų tikslinga nustatyti remiantis perskaičiuotomis pramonės segmento PBA išlaidomis, naudojant pagal infliaciją pakoreguotus 2023 m. duomenis, įtrauktus į naujausią Turkijos grupės metinę ataskaitą. Komisija „Şişecam“ grupės grynąsias finansines išlaidas segmentui priskyrė kaip paskirstymo raktą naudodama apyvartą ir gavo 11,24 % parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas PBA išlaidas.

(200)

Siekdama apskaičiuoti parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštą pelną, Komisija „Şişecam Elyaf“ pelną padalijo iš „Şişecam Elyaf“ priskirto pramonės segmento parduotų prekių sąnaudų, kaip raktą kriterijų naudodama apyvartą, kaip paaiškinta 198 konstatuojamojoje dalyje. Gautas rezultatas – 21,58 %.

(201)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo GFE teigė, kad Komisija neturėjo sutikti su „Jiangsu Changhai“ tvirtinimu dėl vežimo išlaidų, pakavimo išlaidų bei komisinių ir bet kuriuo atveju neturėjo koregavimo taikyti visiems eksportuojantiems gamintojams. Be to, visi kiti tvirtinimai, susiję su eksportuotojais, kitais, nei konkretų teiginį pateikusiuoju, neturėjo būti taikomi visiems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams.

(202)

Komisija pabrėžė, kad nustatyti faktai dėl tipiškos bendrovės PBA išlaidų ir pelno yra pagrįstos sumos, naudotinos normaliajai vertei apskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį ir taikomos visiems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams. Komisija negali taikyti skirtingų PBA išlaidų tik bendrovei, pateikusiai tvirtinimą dėl PBA išlaidų koregavimo būtinybės. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(203)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo GFE taip pat teigė, kad nėra įrodymų, jog visos vežimo išlaidos būtų susijusios tik su užsienio sandoriais ir kad darant prielaidą, jog jos buvo susijusios tiek su vidaus, tiek su užsienio sandorių sąnaudomis, Komisijos koregavimas buvo per didelis, nes kai kurie atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai savo metinėse ataskaitose nurodė daug mažesnes vežimo išlaidas, todėl Komisija šias išlaidas turėjo atitinkamai pakoreguoti. Galiausiai GFE teigė, kad „Şişecam“ finansinėse ataskaitose pramonės segmentą sudaro kelių skirtingų pramonės šakų produktai, ir tvirtino, kad automobilių pramonės vežimo ir pakavimo išlaidos turi būti didesnės nei SPP pramonės.

(204)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė, nes normaliąją vertę reikėjo nustatyti gamintojo kainų EXW sąlygomis lygmeniu, taigi šios sąnaudos turėjo būti atimtos, kad būtų galima nustatyti pagrįstas PBA išlaidų ir pelno sumas tipiškoje šalyje. Be to, tai, kad automobilių pramonės vežimo ir pakavimo išlaidos galbūt didesnės nei SPP pramonėje, šiuo atveju neturi jokios reikšmės, nes vertintos visos grupės vežimo ir pakavimo išlaidos ir jos pritaikytos proporcingai remiantis pramonės segmento apyvarta, o suskirstymo pagal pramoninio stiklo segmento vežimo išlaidas duomenų nebuvo.

(205)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo „Jiangsu Changhai“ nesutiko su bendrovės „Şişecam Elyaf“ pelno apskaičiavimu – teigė, kad taikyta PBA išlaidų norma neatspindi sąnaudų struktūros, pagal kurią gautas nurodytas pelnas, ir pasiūlė perskaičiuoti „Şişecam Elyaf“ pelną, įtraukiant PBA išlaidų santykinę dalį, palyginti su parduotų prekių sąnaudomis, arba nustatant bendrą PBA išlaidų ir pelno sumą, pagrįstą „Şişecam Elyaf“ apyvarta, atėmus perskaičiuotas parduotų prekių sąnaudas.

(206)

Komisija pabrėžė, kad pelno apskaičiavimo metodas buvo orientuotas į „Şişecam Elyaf“ kaip atskirą bendrovę, taip labiau atspindint Turkijos SPP gamintojų pelną. Be to, parduotų prekių sąnaudos SPP gamintojo pelnui paskirstytos pagal lygiai tokią pačią logiką, kokią „Jiangsu Changhai“ pasiūlė komisiniams, pakavimo išlaidoms ir vežimo išlaidoms apskaičiuoti perkeliant jas iš visos grupės į pramonės segmentą. Ta pati metodika taikyta ir anksčiau, naudojant tą pačią grupę, pramonės segmentą ir SPP gamintoją, taip pat tų pačių metų (t. y. 2023 m.) duomenis, vieno iš SPP galutinės grandies produktų PBA išlaidoms ir pelnui apskaičiuoti (114). Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(207)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves.

(208)

Jeigu eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportuoja tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(209)

Netiesioginio pardavimo atveju, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo apskaičiuota pagal kainą, už kurią importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Nusistovėjusioje teismų praktikoje paaiškinama, kad koregavimai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį apima už Europos Sąjungos ribų esančio subjekto patirtas išlaidas, jeigu esama pagrindo manyti, kad toks subjektas yra susijęs su importuotoju arba eksportuotoju ir kad atitinkamas išlaidas paprastai padengia importuotojas (115). Tokiomis aplinkybėmis teismų praktikoje šios išlaidos prilyginamos sąnaudoms, susijusioms su patronuojamųjų įmonių vykdoma pardavimo veikla, nes jomis eksportuojančio gamintojo gaunama suma sumažinama tiek, kiek tokias išlaidas paprastai padengia importuotojas (116). Kaip yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, toks požiūris atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies tikslą. Teisingumo Teismo teigimu, šis tikslas nebūtų pasiektas, jei eksportuojantis gamintojas galėtų paprasčiausiai struktūrizuoti savo pardavimus taip, kad prieš importuojant atitinkamą produktą į Sąjungą būtų užtikrinamas su juo susijusio tarpininko, kuris prisiimtų atsakomybę už paprastai importuotojo patiriamas išlaidas, dalyvavimas, taip siekiant padidinti importuotojo faktiškai sumokamą eksporto kainą (117).

(210)

Komisija pažymėjo, kad su Honkonge įsikūrusiais eksportuojančiais gamintojais susijęs prekiautojas patiria išlaidų, kurias paprastai patiria importuotojas, be kita ko, išlaidų, susijusių su sąskaitų faktūrų išrašymu nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį šių sąnaudų (PBA išlaidų) ir nominaliojo pelno koregavimas buvo pagrįstas.

(211)

Eksportuojančių gamintojų, kurie nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo per susijusias bendroves importuotojas, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į gautą pelną.

(212)

Kadangi šioje byloje nesusiję importuotojai nebendradarbiavo, siekiant nustatyti patikimą eksporto kainą Sąjungos pasienyje, šiame tyrime buvo naudojamas pradiniame tyrime dėl stiklo pluošto medžiagų (118) nustatytas galutinės grandies stiklo pluošto produkto pagrįstas pelnas – 5 %.

(213)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Šiuo atveju Komisija nusprendė atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant, kad: i) jos labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) būtų atsižvelgta į įvairius veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(214)

Kaip paaiškinta 194 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo nustatyta gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis esant tokiam prekybos lygiui. Todėl normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

(215)

Siekiant, kad eksporto kaina labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į muitus, kitus importo mokesčius, frachtą, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas.

(216)

Buvo koreguojama atsižvelgiant į toliau nurodytus veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui: kredito išlaidas, banko mokesčius ir komisinius.

(217)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(218)

Atsižvelgiant į aukštą Kinijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį, visoms kitoms bendrovėms nustatytas didžiausio muito, nustatytino atrinktoms ar atliekant tyrimą bendradarbiaujančioms bendrovėms, dydžio muitas. Toms bendrovėms, kurios atliekant tyrimą nebendradarbiavo, bus taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.

(219)

„Chongqing Polycomp International Corporation“ buvo vienintelis eksportuojantis gamintojas, kuris pranešė apie save atrankos metu ir nebuvo atrinktas. Jo galutinė muito norma nustatoma pagal atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytų normų svertinį vidurkį.

(220)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(221)

Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje panašų produktą Sąjungoje gamino dešimt gamintojų, o du iš jų per PTL nutraukė gamybą, kaip minėta 46 konstatuojamojoje dalyje. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį.

(222)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatyta bendra Sąjungos gamyba – 504 019 tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi turima asociacijos „Glass Fibre Europe“ (toliau – GFE) pateikta informacija apie Sąjungos pramonę. Kaip nurodyta 19 konstatuojamojoje dalyje, atrinktos trys Sąjungos gamintojų gamyklos, kuriose pagaminta 60 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(223)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi i) Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos atvirojoje rinkoje apimtimi, nustatyta remiantis GFE pateiktais duomenimis, ir ii) importu iš trečiųjų šalių, nustatytu remiantis Eurostato (COMEXT) duomenimis.

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(224)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras SPP suvartojimas Sąjungoje sumažėjo 6 %. 2022 m. stebėtas padidėjimas daugiausia buvo susijęs su ekonomikos atsigavimu panaikinus COVID-19 pandemijos metu galiojusias priemones, nes naudotojai vėl pradėjo teikti užsakymus, siekdami atnaujinti atsargas ir gamybą. Tačiau 2023 m. SPP paklausa Sąjungoje sumažėjo, o per PTL padidėjo 2 %. Vartojimo sumažėjimas ir vėliau prastas atsigavimas buvo susiję su pertekliniais ankstesniais metais užsakytų produktų kiekiais ir su atsargesnėmis vartotojų išlaidomis dėl ekonominės padėties per PTL.

(225)

Importo į Sąjungą iš KLR raida:

3 lentelė

Importo apimtis (metrinėmis tonomis) ir rinkos dalis

(226)

Net ir nustačius priemones importo iš KLR apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 51 %. Atsižvelgiant į suvartojimo raidą, importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo nuo 6 % 2021 m. iki 10 % per PTL.

(227)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo į Sąjungą iš KLR vidutinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(228)

2022 m. vidutinė peržiūrimojo produkto importo į Sąjungą kaina iš pradžių padidėjo 22 % dėl išskirtinai didelių vežimo išlaidų panaikinus COVID-19 priemones. Vėliau buvo galima pastebėti, kad vidutinės importo kainos labai sumažėjo. Per PTL vidutinė importo į Sąjungą kaina buvo 28 % mažesnė nei 2021 m.

(229)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(230)

Kalbant apie atrinktą eksportuojantį gamintoją „Taishan Fiberglass Inc.“, pardavimas pagal specialią tiekimo sutartį su Sąjungos gamintoju „European Owens Corning Fiberglas SPRL“ nebuvo įtrauktas į priverstinio kainų mažinimo skaičiavimus, nes nagrinėjamas produktas – šarmams atsparus stiklo pluoštas, naudojamas cementui sutvirtinti – Sąjungoje nebuvo gaminamas. Šis produktas gaminamas tik Kinijoje ir Japonijoje pagal ilgalaikį šių dviejų šalių bendrovių tiekimo susitarimą, o gamyba grindžiama „European Owens Corning Fiberglas SPRL“ nuosavybine technologija ir ištekliais (pvz., įvorėmis).

(231)

Palyginus nustatyta, kad per PTL importuotas KLR kilmės peržiūrimasis produktas Sąjungoje buvo parduodamas tokiomis kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonės kainos, išreikštos kaip pastarųjų procentinė dalis, buvo priverstinai sumažintos 16,64 %, iki 30,68 %, net kai buvo įtraukti taikytini antidempingo ir kompensaciniai muitai.

(232)

Kainos buvo ne tik priverstinai mažinamos, bet ir smarkiai smukdomos, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalį. Dėl didelio spaudimo kainoms, kurį lėmė Kinijos eksportuojančių gamintojų produktų importas mažomis dempingo kainomis, Sąjungos pramonė, per visą PTL negalėjo padidinti savo kainų, kad jos atitiktų gamybos sąnaudų raidą, kartu bandydama gauti pagrįstą pelną, kaip nurodyta 9 lentelėje. Didelis kainų smukdymas patvirtintas 4 lentelės duomenimis, taip pat priverstiniu pardavimu mažesnėmis kainomis, nustatytu remiantis atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis.

(233)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(234)

Kaip minėta 19 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(235)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi GFE pateikta informacija. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis.

(236)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(237)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(238)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(239)

Sušvelninus COVID-19 pandemijos priemones ir taip pasiekus, kad gamyba taptų stabilesnė, 2022 m., palyginti su 2021 m., gamybos apimtis šiek tiek padidėjo. Be to, 2022 m. keli atrinkti Sąjungos gamintojai padidino gamybos apimtį, kad sukauptų gatavų produktų atsargų, nes jie rengėsi atlikti planuotus krosnių rekonstravimo darbus. Tačiau 2023 m. ir per PTL gamybos apimtis labai sumažėjo, nes Sąjungos gamintojai pardavė sukauptas atsargas, o Sąjungos pramonė susidūrė su sumažėjusia paklausa ir padidėjusiu SPP importu iš KLR mažomis kainomis.

(240)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo ir sumažėjo iki 9 %. Kaip paaiškinta 46 konstatuojamojoje dalyje, gamybos pajėgumai nuo 2021 m. iki PTL pabaigos sumažėjo dėl to, kad kai kurie Sąjungos gamintojai nutraukė gamybą, „Krosglass S.A.“ sustabdė SPP gamybą Lenkijoje, o bendrovė „Electrica Glass Fiber NL, B.V.“ pradėjo bankroto procedūrą. Be to, po „Brexit’o“ NEG UK nebebuvo Sąjungos pramonės dalis, o tai taip pat prisidėjo prie akivaizdaus pajėgumų sumažėjimo, palyginti su ankstesniu peržiūros tyrimu.

(241)

Pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 procentinių punktų, nes gamybos apimtis sumažėjo daugiau nei gamybos pajėgumai.

(242)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties atvirojoje rinkoje ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo atvirojoje rinkoje apimtis ir rinkos dalis (tonomis)

(243)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis Sąjungos atvirojoje rinkoje (išskyrus uždarąjį pardavimą) ir rinkos dalis pastebimai mažėjo, o tai atspindėjo paklausos mažėjimą bei didėjantį importą iš KLR mažomis kainomis. Be to, suvartojimas atvirojoje rinkoje sumažėjo 6 %, o Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo dar labiau, todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 45 % 2021 m. iki 40 % per PTL.

(244)

Uždarosios gamybos apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Uždarosios gamybos apimtis Sąjungos rinkoje (metrinėmis tonomis)

(245)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės uždarosios gamybos apimtis (sudaryta iš uždarojo perdavimo ir uždarojo pardavimo Sąjungos rinkoje) Sąjungos rinkoje sumažėjo 10 %. Nors pardavimo atvirojoje rinkoje ir uždarojoje rinkoje raida nuo 2021 m. iki PTL pabaigos buvo panaši, pardavimas uždarojoje rinkoje sumažėjo 7 procentiniais punktais mažiau nei pardavimas atvirojoje rinkoje.

(246)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(247)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės darbuotojų skaičius iš pradžių didėjo, o vėliau sumažėjo. Pradinis padidėjimas 2022 m., palyginti su 2021 m., atitiko gamybos ir pardavimo padidėjimą sušvelninus dėl COVID-19 pandemijos nustatytus apribojimus. Vėliau Sąjungos pramonė turėjo sumažinti užimtumą, kad prisitaikytų prie sudėtingų rinkos sąlygų ir išlaikytų veiklos efektyvumą, o kai kurie Sąjungos gamintojai iš viso nutraukė SPP gamybą, kaip paaiškinta 46 konstatuojamojoje dalyje.

(248)

2021–2023 m. našumas sumažėjo nuo 190 tonų vienam darbuotojui iki 166 tonų vienam darbuotojui, o per PTL, po to, kai labai sumažėjo užimtumas, šis rodiklis padidėjo iki 187 tonų vienam darbuotojui. Veiksmingumas taip pat padidėjo dėl kelių Sąjungos SPP gamintojų investicijų į krosnis.

(249)

Dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei nebuvo nereikšmingas.

(250)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 6 %. Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo dar daugiau (16 %). Todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo, o importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis padidėjo.

(251)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR už metrinę toną)

(252)

Vidutinės pardavimo kainos 2022 m. padidėjo, palyginti su 2021 m., nes atrinkti Sąjungos gamintojai dėl padidėjusios paklausos galėjo perkelti dėl infliacijos padidėjusias sąnaudas pirkėjams. 2023 m. ir per PTL vidutinės pardavimo kainos sumažėjo dėl mažesnės paklausos viso pasaulio rinkose ir dėl padidėjusio dėl importo iš KLR daromo spaudimo kainoms.

(253)

2021–2023 m. dėl padidėjusių darbo sąnaudų ir žaliavų vieneto gamybos sąnaudos padidėjo 26 %. Be to, energijos sąnaudos buvo nepastovios, o tai daro didelį poveikį nuo energijos labai priklausomiems pramonės sektoriams. Vieneto gamybos sąnaudos per PTL sumažėjo, tačiau dėl sumažėjusių energijos kainų, didesnio energijos vartojimo efektyvumo ir sėkmingų sąnaudų valdymo strategijų išliko gerokai didesnės nei 2021 m.

(254)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(255)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos nuolat didėjo ir nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso išaugo 11 %. Šis padidėjimas daugiausia buvo susijęs su spaudimu darbo rinkai, nes įmonės padidino darbo užmokestį, siekdamos išlaikyti ir pritraukti darbuotojus į jau gerokai po COVID-19 pandemijos užpildytą darbo rinką, kuriai buvo būdinga didelė infliacija.

(256)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(257)

Atsargų padidėjimas 2022 m. iš pradžių buvo susijęs su strategiškai svarbių atsargų kaupimu numatant planuojamą krosnių rekonstrukciją. Tai atitiko įvykius ankstesniu COVID-19 pandemijos laikotarpiu, nes labai išaugo paklausos ir tiekimo grandinės problemos, todėl Sąjungos gamintojai užsisakinėjo pernelyg daug žaliavų, siekdami patenkinti gamybos poreikius. Rekonstravus krosnis, atsargų sumažėjo, nes atrinkti Sąjungos gamintojai 2023 m. ir per PTL sugebėjo parduoti turėtas atsargas. Atsargos 2022 m. padidėjo dėl padidėjusio atsargų kaupimo, numatant, kad gamyklas gal tekti uždaryti atliekant suplanuotą krosnių rekonstrukciją. Tačiau rekonstravus krosnis sumažėjo atsargų, nes atrinkti Sąjungos gamintojai sugebėjo parduoti tas atsargas 2023 m. ir per PTL, o ši aplinkybė sutapo su gamybos apimties sumažėjimu.

(258)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(259)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nors 2021 m. Sąjungos pramonė patyrė nuostolių, 2022 m. pelningumas padidėjo, nes atrinkti Sąjungos gamintojai dėl palankių rinkos sąlygų, susijusių su didele paklausa ir didelėmis siuntimo išlaidomis, galėjo perkelti padidėjusias vieneto gamybos sąnaudas pirkėjams. Tačiau 2023 m. ir per PTL pelningumas sumažėjo dėl padidėjusių sąnaudų, kurių nebuvo galima kompensuoti didesnėmis pardavimo kainomis, nes padidėjo importo iš KLR apimtis, todėl buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(260)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų padaugėjo. Šios investicijos daugiausia buvo susijusios su atrinktų Sąjungos gamintojų krosnių renovacija, siekiant užtikrinti įrangos ilgaamžiškumą. Šios investicijos, kurios buvo suplanuotos gerokai iš anksto, buvo vykdomos esant nepalankioms rinkos sąlygoms, vyravusioms 2023 m. ir per PTL.

(261)

Grynųjų pinigų srautas nuo 2021 m. iki PTL labai svyravo, o tai buvo susiję su nepastoviomis rinkos sąlygomis ir konkrečiai kai kurių elektrinių veiklos apribojimais dėl krosnių rekonstrukcijos atidėjimo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu 2022 m. buvo vieninteliai metai, kuriais visi atrinkti Sąjungos gamintojai gavo didelį pelną, nes iš dalies jie buvo sukaupę atsargų, kurias galima priskirti planuojamoms renovuoti krosnims, todėl pinigų srautas buvo teigiamas. Nepaisant didelių nuostolių, 2023 m. ir per PTL pinigų srautai išliko teigiami. Ši iš pirmo žvilgsnio prieštaringa padėtis, kuri buvo ypač akivaizdi per PTL, iš esmės galėjo būti siejama su dideliu teigiamo pinigų srauto poveikiu, nes sumažėjo 2022 m. sukauptų atsargų.

(262)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Investicijų grąžos raida atitiko pelningumo raidą. Iš pradžių investicijų grąža padidėjo 2022 m., 2023 m. sumažėjo, o per PTL dar labiau padidėjo, todėl Sąjungos pramonei buvo sunkiau pritraukti kapitalą ir augti.

(263)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė veikė pelningai tik 2022 m., o po to jos veikla vėl tapo nuostolinga. 2023 m. ir per PTL Sąjungos pramonės nuostolinga padėtis sutapo su importo iš KLR mažesnėmis už vidutines Sąjungos pramonės pardavimo kainas ir gamybos sąnaudas, padidėjimu.

(264)

2022 m. Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti savo kainų lygį tiek, kad jos padėtis vėl taptų pelninga. Tačiau 2023 m. ir per PTL skirtumas tarp Sąjungos pramonės pardavimo kainų ir importo iš KLR kainų padidėjo. Sąjungos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 10 %, o importo iš KLR kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo 28 %. Todėl peržiūrimojo produkto importo iš KLR kainų tendencija buvo priešinga Sąjungos pramonės kainų tendencijai. Todėl nors Sąjungos pramonė buvo priversta parduoti nuostolingai, nuo 2021 m. iki PTL ji prarado dalį rinkos importo iš KLR naudai.

(265)

Beveik visų žalos rodiklių bendra tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama. Dėl sumažėjusios pardavimo apimties ir rinkos dalies sumažėjo gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pelningumas, investicijų grąža. 2022 m. Sąjunga sugebėjo tam tikru mastu atsigauti, nes panaikinus dėl COVID-19 pandemijos taikytas priemones padidėjo SPP paklausa. Tačiau 2023 m. ir per PTL dėl padidėjusios importo mažėjančiomis kainomis apimties Sąjungos pramonės padėtis toliau blogėjo, kaip matyti iš padidėjusių nuostolių.

(266)

Kaip nurodyta pirmiau, kiti ekonominiai rodikliai, tokie kaip investicijų grąža, nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus 2022 m., buvo neigiami. Tai paveikė Sąjungos pramonės gebėjimą pačiai finansuoti veiklą ir pritraukti kapitalo, taigi trukdė jai augti ir net kėlė grėsmę jos išlikimui vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

(267)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį.

(268)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį nagrinėta, ar dėl importo dempingo kaina iš KLR Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala.

(269)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina. Komisija nagrinėjo šiuos veiksnius: importą iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, Sąjungos pramonės eksportą, padidėjusias Sąjungos pramonės žaliavų ir energijos sąnaudas ir paklausos sumažėjimą.

(270)

Komisija išnagrinėjo importo iš nagrinėjamosios šalies apimties raidą ir jo poveikį Sąjungos pramonei, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(271)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad, nepaisant galiojančių antidempingo ir kompensacinių priemonių ir mažėjančio suvartojimo, importo dempingo kaina iš KLR, dėl kurio buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo vertinant tiek absoliučiaisiais, tiek santykiniais skaičiais. Laikant, kad 2021 m. buvo baziniai metai, importo apimtis padidėjo 51 %, o KLR kilmės importo rinkos dalis padidėjo nuo 6 % 2021 m. iki 10 % per PTL.

(272)

Tuo pačiu metu Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo penkiais procentiniais punktais.

(273)

Vidutinės importo dempingo kaina vieneto kainos nuo 2021 m. iki PTL sumažėjo 28 % ir buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas per tą patį laikotarpį.

(274)

2022 m. Sąjungos pramonė veikė pelningai, o vėliau jos veikla tapo nuostolinga, o tai sutapo su reikšmingu importo iš KLR kainų sumažėjimu. Net 2023 m. ir per PTL sumažinusi pardavimo kainą, Sąjungos pramonė neišlaikė savo rinkos dalies. Kaina mažinta pelningumo sąskaita – Sąjungos pramonė pradėjo veikti nuostolingai.

(275)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad importo dempingo kaina iš KLR kainų lygis turėjo didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai ir todėl turėjo lemiamos įtakos Sąjungos pramonei padarytai materialinei žalai.

(276)

Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimas sutapo su importo dempingo kaina iš KLR padidėjimu. Mažėjant rinkai, padidėjusi importo iš KLR rinkos dalis kartu su mažomis vidutinėmis pardavimo kainomis turėjo neigiamą poveikį Sąjungos pramonės finansinei padėčiai. Nors 2022 m. Sąjungos pramonė sugebėjo atsigauti, ji negalėjo pakankamai padidinti pardavimo kainų, kad padengtų visas padidėjusias gamybos sąnaudas, nes SPP importas dempingo kaina iš KLR buvo padidėjęs. Todėl Komisija padarė išvadą, kad importo iš KLR dempingo kainomis padidėjimas sutapo su reikšmingu Sąjungos pramonės padėties pablogėjimu 2023 m., kuris tęsėsi ir per PTL.

(277)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą dėl importo dempingo kaina iš KLR, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį.

(278)

SPP importas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, daugiausia buvo vykdomas iš Egipto, Malaizijos ir Jungtinės Karalystės.

(279)

Importo į Sąjungą apimties, taip pat SPP importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalių ir kainų tendencijų raida:

13 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(280)

Iš Malaizijos importo į Sąjungą tendencijos nuo 2021 m. iki PTL matyti, kad labai sumažėjo tiek apimtis, tiek rinkos dalis, o kainos svyravo. Importo apimtis smarkiai sumažėjo nuo 136 086 metrinių tonų 2021 m. iki 76 909 metrinių tonų 2023 m., o per PTL šiek tiek padidėjo iki 84 827 tonų. Atitinkamai importo iš Malaizijos rinkos dalis sumažėjo nuo 15 % iki 9 %, o vėliau šiek tiek padidėjo iki 10 %. Nors 2022 m. vidutinė metrinės tonos kaina iš pradžių padidėjo 32 %, 2023 m. ir PTL ji labai sumažėjo.

(281)

Egipto kilmės SPP importo apimtis ir rinkos dalis išliko nepakitusios esant dideliems kainų svyravimams, ypač palyginti su vidutinėmis Sąjungos kainomis. 2021–2022 m. importo iš Egipto apimtis šiek tiek padidėjo (apie 5 %), 2023 m. sumažėjo maždaug 10 %, o per PTL beveik pasiekė pradinį lygį, todėl buvo išlaikoma pastovi 12 % rinkos dalis, kuri per PTL šiek tiek padidėjo iki 13 %. Importo iš Egipto kainos išliko mažesnės nei vidutinės Sąjungos pramonės kainos ir importo iš Kinijos kainos.

(282)

Tarp 2021 m. ir PTL iš Jungtinės Karalystės į Sąjungą vykdyto SPP importo apimtis padidėjo, o rinkos dalis buvo palyginti stabili. 2021–2022 m. laikotarpiu importo iš Jungtinės Karalystės apimtis didėjo, 2023 m. sumažėjo maždaug 12 %, o per PTL sumažėjo dar 5 %. 2022 ir 2023 m. laikotarpiu rinkos dalis padidėjo nuo 4 % iki 6 % ir per PTL šiek tiek sumažėjo iki 5 %. Vidutinė Jungtinės Karalystės metrinės tonos kaina buvo panaši į vidutinę Sąjungos pramonės kainą arba didesnė ir buvo didesnė už importo iš KLR kainą. 2021–2022 m. importo iš Jungtinės Karalystės kainos pirmą kartą padidėjo 31 %, 2023 m. toliau didėjo iki 1 397 EUR, o per PTL šiek tiek sumažėjo iki 1 273 EUR.

(283)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu SPP importo į Sąjungą iš trečiųjų šalių, išskyrus pirmiau nurodytas šalis, apimtis ir rinkos dalis padidėjo nuo 18 % iki 20 %. Tačiau vidutinės importo iš šių šalių kainos buvo didesnės už importo iš KLR kainas.

(284)

Atlikus kitų trečiųjų šalių kilmės SPP importo duomenų analizę nustatyta, kad padėtis buvo nevienareikšmė. Importas iš Malaizijos per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo vertinant absoliučiaisiais ir santykiniais skaičiais, o kaina buvo mažesnė už Sąjungos pramonės kainas. Egipto kilmės importas išliko stabilus, tačiau jo kaina taip pat buvo mažesnė už vidutines Sąjungos pramonės kainas. 2023 m. ir per PTL importas iš Jungtinės Karalystės didėjo, tačiau produktai į Sąjungą buvo įvežami didesnėmis kainomis. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš kitų pirmiau nenurodytų trečiųjų šalių apimtis, vertinant absoliučiais ir santykiniais skaičiais, padidėjo. Apskritai importas iš trečiųjų šalių nebuvo didelis, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu ir visų pirma per PTL jo rinkos dalis padidėjo, o kaina buvo mažesnė už Sąjungos pramonės kainas.

(285)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad dėl importo iš kitų trečiųjų šalių priežastinis ryšys tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir Kinijos kilmės importo dempingo kaina nesusilpnėjo.

(286)

Sąjungos pramonės eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Sąjungos gamintojų eksportas

(287)

Nuo 2021 m. Sąjungos pramonės eksportas palaipsniui didėjo, nors, palyginti su visu pardavimu, tebebuvo nedidelis. Šį eksportą daugiausia sudarė produktai, kurių techninės specifikacijos yra aukštesnio lygio, todėl jie buvo apsaugoti nuo tiesioginės kainų konkurencijos. Todėl Sąjunga galėtų pasiekti, kad tarptautinėse rinkose už šiuos SPP produktus būtų mokamos didesnės kainos, palyginti su Sąjungos rinka. Tai rodo strateginį dėmesį nišinėms rinkoms užsienyje.

(288)

Taigi dėl padidėjusio pardavimo eksportui priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos nesusilpnėjo. Priešingai, dėl pardavimo eksportui Sąjungos pramonė galėjo pagerinti bendrą finansinę padėtį, nes pardavimo apimtis padidėjo ir pavyko pasiekti kainų lygį, kuris buvo didesnis nei Sąjungos rinkoje.

(289)

Sąjungos pramonės vidutinės energijos kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

15 lentelė

Energijos ir žaliavų kainos Sąjungoje

(290)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu energijos kainos Sąjungoje labai padidėjo ir galiausiai stabilizavosi. Staigus padidėjimas 2022 m., palyginti su 2021 m., buvo dar labiau juntamas dėl geopolitinės įtampos, dariusios poveikį energijos tiekimui, pasekmių, daugiausia dėl nepateisinamo ir neišprovokuoto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą. Energijos kainų šuolis padarė didelį poveikį atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms. Iki 2023 m. energijos kainos sumažėjo.

(291)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad 2022 m. pagrindinių žaliavų kainos labai padidėjo ir dėl to gerokai padidėjo vieneto pardavimo kaina, nes Sąjungos pramonė šias sąnaudas galėjo perkelti pirkėjams. Ir priešingai, nors 2023 m. žaliavų sąnaudos toliau didėjo, vieneto pardavimo kaina sumažėjo, nes Sąjungos pramonė negalėjo perkelti šių papildomų sąnaudų pirkėjams. Nors per PTL žaliavų kainos sumažėjo, palyginti su 2023 ir 2022 m. stebėtomis kainomis, Sąjungos rinkos kainos dar labiau sumažėjo, nes Sąjungos pramonė negalėjo išlaikyti arba padidinti kainų dėl importo dempingo kaina iš Kinijos spaudimo.

(292)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad dėl energijos ir žaliavų kainų raidos priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimo nesusilpnėjo.

(293)

Kaip pažymėta 245 konstatuojamojoje dalyje, pardavimo atvirojoje ir uždarojoje rinkose nagrinėjamuoju laikotarpiu raida buvo panaši, o pardavimas uždarojoje rinkoje mažėjo lėčiau, t. y. 7 procentiniais punktais mažiau. Todėl pardavimas uždarojoje rinkoje negalėjo būti laikomas veiksniu, dėl kurio būtų sumažėjęs priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir jo poveikio Sąjungos pramonei.

(294)

Nors paklausa šiek tiek sumažėjo, kaip paaiškinta 171 konstatuojamojoje dalyje, importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo nuo 6 % 2021 m. iki 10 % per PTL, o Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis sumažėjo. Be to, atlikus tyrimą taip pat padaryta išvada dėl priverstinio kainų mažinimo ir importo iš Kinijos kainų smukdymo.

(295)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad dėl sumažėjusios paklausos priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimo nesusilpnėjo.

(296)

2023 m. ir per PTL Sąjungos pramonės finansinė padėtis apskritai blogėjo. Šios neigiamos aplinkybės sutapo su padidėjusia Kinijos kilmės SPP importo, kuris buvo vykdomas dempingo kainomis, rinkos dalimi, todėl buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir sąnaudos, nepaisant to, kad buvo nustatyti antidempingo ir kompensaciniai muitai.

(297)

Buvo išnagrinėti ir kiti veiksniai, galėję padaryti žalos Sąjungos pramonei. Šiuo atžvilgiu nustatyta, kad dėl importo iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto, energijos kainų padidėjimo, raidos uždarojoje rinkoje ir paklausos sumažėjimo priežastinis ryšys tarp nustatyto importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos nesusilpnėjo.

(298)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonei dėl importo dempingo kaina iš KLR per PTL buvo padaryta materialinė žala. Kaip paaiškinta 52 konstatuojamojoje dalyje, per PTL dėl nepalankių rinkos sąlygų du Sąjungos gamintojai apskritai nutraukė SPP gamybą.

(299)

Iš dalies pakeitus priemones Sąjungos pramonė galėtų išlaikyti ir (arba) atgauti savo rinkos dalį, padidinti gamybą ir pajėgumų naudojimą, padidinti kainas, kad būtų padengtos gamybos sąnaudos, ir padidinti pelningumą iki tokio lygio, kokio tikimasi įprastomis konkurencijos sąlygomis. Taigi, Sąjungos pramonės padėtis vėl turėtų tapti tvari, kad ateityje ji galėtų investuoti.

(300)

Jei priemonės būtų tokio paties lygio, tikėtina, kad dėl to dar labiau sumažėtų rinkos dalis ir pelningumas, kuris 2023 m. ir per PTL buvo neigiamas. Dėl to gali būti uždarytos gamybos įmonės ir atleisti darbuotojai, o tai gali sukelti pavojų Sąjungos pramonės gyvybingumui.

(301)

Todėl padaryta išvada, kad importuojamiems KLR kilmės SPP taikomų antidempingo priemonių pakeitimas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(302)

Nė vienas nesusijęs importuotojas nepranešė apie save ir nebendradarbiavo atliekant šį tyrimą (nepateikė klausimyno atsakymų).

(303)

Atliekant šį tyrimą apie save pranešė tik du naudotojai – „Amiblu Holding GmbH“ ir „F.S. Fehrer Automotive GmbH“, kurie pateikė labai neišsamius klausimyno atsakymus. Komisija paprašė šių šalių pateikti trūkstamą informaciją; tačiau jos neįvykdė šio prašymo per nustatytą laikotarpį.

(304)

Inicijavus tyrimą, kitas naudotojas PROXIM pareiškė, kad nepritaria dėl galimo priemonių pakeitimo. PROXIM tvirtino, kad daugelis naudotojų nežinojo apie šį tyrimą, todėl negalėjo pateikti klausimyno atsakymų per nustatytą laikotarpį.

(305)

Tačiau Komisija ėmėsi visų būtinų priemonių siekdama užtikrinti, kad visiems prašyme nurodytiems žinomiems naudotojams ir nesusijusiems importuotojams būtų tinkamai pranešta. Be to, Oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas pranešimas apie inicijavimą, kuriame visos suinteresuotosios šalys buvo informuotos apie tyrimą. Šios bylos interneto svetainėje taip pat buvo paskelbti naudotojams ir importuotojams skirti klausimynai (119).

(306)

Savo pastabose KAST grupei priklausantys naudotojai „Tolnatext Fonalfeldolgozo es Müszakiszovet-gyàrto Bt.“ (toliau – bendrovė „Tolnatext“) ir „Dr. Günther Kast GmbH & Co.“ tvirtino, kad papildomų prekybos priemonių įgyvendinimas neigiamai paveiktų veiksmingą tiekimo grandinę. Bendrovės „Tolnatext“ teigimu, nepaisant to, kad Sąjungos gamintojai buvo apsaugoti galiojančiomis priemonėmis, dėl jų Sąjungos gamintojų pajėgumai tiekti Sąjungos rinkai SPP nepadidėjo tiek, kad būtų galima tinkamai patenkinti naudotojų poreikius. Be to, bendrovė pažymėjo, kad tam tikri pusverpaliai, pvz., mažo ilgio pusverpaliai, Sąjungoje negaminami, o kai kuriais atvejais Sąjungos gamintojai neatitinka naudotojų reikalaujamų techninių specifikacijų, todėl naudotojai yra labai priklausomi nuo konkrečių produktų prieinamumo naudojant alternatyvius šaltinius. Galiausiai Sąjungos naudotojams neigiamą poveikį darė sumažinta KLR eksporto mokesčio lengvata ir vis labiau koncentruota kelių Sąjungos gamintojų oligopolija. Panašių pastabų bendrovė PROXIM pateikė pastabose dėl antrojo pranešimo apie gamybos veiksnius.

(307)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad šie tvirtinimai buvo nepagrįsti. Kaip pabrėžta 260 konstatuojamojoje dalyje, nepaisant sudėtingų rinkos sąlygų Sąjungos pramonė daug investavo. Tačiau siekiant toliau didinti pajėgumus reikia ilgalaikių kapitalo įsipareigojimų, kurie priklauso nuo vienodų sąlygų išlaikymo, kai konkurencingi gamintojai gali numatyti teisingą investicijų grąžą. Sąjungos pramonė taip pat susidūrė su nesąžiningu importu iš kitų šalių, pavyzdžiui, Egipto (120), ir sunkiomis rinkos sąlygomis, įskaitant COVID-19 pandemijos poveikį.

(308)

SPP yra labai standartizuotas produktas. Nepaisant išvaizdos ir galimų galutinio naudojimo būdų skirtumų, visų skirtingų rūšių SPP pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra vienodos ir jie iš esmės naudojami tiems patiems tikslams. Todėl SPP naudotojai gali keisti tiekimo šaltinius, nes alternatyvūs tiekimo šaltiniai yra už KLR ribų, pavyzdžiui, Malaizijoje, Egipte, Jungtinėje Karalystėje ir kitur. Be to, Sąjungos pramonė turi pajėgumų, gebėjimų ir technologijų daugelio reikiamų rūšių, pavyzdžiui, mažo ilgio pusverpalių, gamybai. Sąjungos pramonė investavo į inovacijas ir nuosekliai bendradarbiavo su galutinės grandies pramonės šakomis mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, kad produktus būtų galima veiksmingai pritaikyti. Deja, kaip pažymėta 327 konstatuojamojoje dalyje, tokios investicijos ne visada galėjo būti vykdomos dėl didelės konkurencijos, susijusios su importu dempingo kaina iš KLR.

(309)

Net ir po to, kai 2024 m. lapkričio mėn. buvo sumažinta KLR eksporto mokesčio lengvata, į Sąjungos rinką patenkančio importo apimtis tebebuvo didelė. Tai rodo, kad vien lengvatos pakeitimas neturėjo didelio poveikio rinkos dinamikai. Buvo išanalizuotas susirūpinimas dėl rinkos koncentracijos. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad apskritai reguliavimo institucijos atidžiai tikrina susijungimus ir įsigijimus, siekdamos užkirsti kelią antikonkurenciniam elgesiui. Tačiau tokio pobūdžio klausimai šiame prekybos tyrime nenagrinėjami. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šie tvirtinimai buvo atmesti.

(310)

Naudotojas „OPTIPLAN GmbH“ pateikė pastabų po pranešime apie inicijavimą nurodyto termino, pagal kurį visos suinteresuotosios šalys turėjo pateikti savo nuomonę, informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus per 37 dienas nuo pranešimo paskelbimo. Savo pastabose „OPTIPLAN“ teigė, kad bendrų antidempingo ir kompensacinių muitų padidinimas turėtų įtakos šio naudotojo veiklai, nes dėl riboto tiekimo būtų sutrikdyta jo tiekimo grandinė ir prireiktų kvalifikuoti naujus tiekėjus. OPTIPLAN taip pat tvirtino, kad dėl griežtesnių priemonių padidėtų ir šio naudotojo išlaidos.

(311)

Nors OPTIPLAN nepateikė jokių įrodymų savo tvirtinimui dėl nepakankamos pasiūlos pagrįsti, Komisija nurodo 307 konstatuojamąją dalį, kurioje šis klausimas jau buvo išnagrinėtas. Kadangi OPTIPLAN klausimyno atsakymų nepateikė, nebuvo galima įvertinti šio naudotojo tvirtinimo dėl išlaidų. Todėl šios pastabos buvo atmestos.

(312)

Po faktų atskleidimo PROXIM tvirtino, kad Komisija tinkamai neatsižvelgė į stiklo pluošto armatūros Sąjungos naudotojų padėtį ir argumentus. Ši bendrovė teigė, kad naudotojų konkurencinė padėtis yra gerokai sudėtingesnė nei Sąjungos gamintojų, ypač tų, kurie yra vertikaliai integruoti. PROXIM taip pat tvirtino, kad Komisija naudotojams nesuteikė tinkamos pagalbos, kad jie galėtų veiksmingai dalyvauti tyrime, todėl išvadose nebuvo tinkamai atsižvelgta į jiems susirūpinimą keliančius klausimus.

(313)

Komisija priminė, kad visi prašyme nurodyti žinomi naudotojai ir nesusiję importuotojai buvo tinkamai informuoti apie peržiūros inicijavimą. Pranešimas apie inicijavimą buvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje, naudotojams ir importuotojams skirti klausimynai paskelbti internete ir visos šalys paragintos teikti pastabas ir prašymus išklausyti. Keli naudotojai, įskaitant PROXIM, pastabų pateikė, o šalims, kurios prašė surengti klausymą, jis surengtas. Todėl Komisija padarė išvadą, kad naudotojams buvo suteiktos visos galimybės dalyvauti ir kad į jų argumentus buvo atsižvelgta laikantis procedūrinių reikalavimų.

(314)

PROXIM taip pat teigė, kad, remiantis viešai prieinama informacija, 2024 m. pabaigoje Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybė nuo 13 iki 9 % sumažino tam tikrų kategorijų nemetalo mineralinių produktų, įskaitant veikiausiai su SPP susijusias atitinkamas tarifų eilutes, eksporto mokesčių lengvatų lygį. Jos nuomone, dėl šio pokyčio faktiškai sumažėjo KLR subsidijavimo lygis ir į tai reikėjo atsižvelgti nustatant kompensacinių priemonių dydį.

(315)

Dėl nuorodos į KLR eksporto mokesčio lengvatos sumažinimą 2024 m. pabaigoje Komisija pažymėjo, kad net ir po šio lengvatos sumažinimo į Sąjungos rinką ir toliau buvo įvežamas didelis importo iš KLR dempingo kaina kiekis. Kaip nustatyta atliekant tyrimą, nuolaidų pokytis iš esmės nepakeitė rinkos dinamikos, kuriai tebėra būdingas didelis priverstinis kainų mažinimas ir kainų smukdymas dėl importo iš Kinijos. Be to, nuolaidos pakeistos po peržiūros tiriamojo laikotarpio, todėl į jas nebuvo galima atsižvelgti nustatant subsidijavimo lygį šiame tyrime.

(316)

Be to, PROXIM tvirtino, kad dabartinis priemonių lygis gali pakenkti Sąjungos galutinės grandies pramonės įmonėms, nes padidės jų sąnaudos, palyginti su konkurentais už Sąjungos ribų. Konkrečiau, ji atkreipė dėmesį į Sąjungos naudotojų konkurencingumo sumažėjimo riziką ir galimą galutinės grandies veiklos perkėlimą už Sąjungos ribų. Todėl PROXIM paprašė Komisijos užtikrinti labiau subalansuotą požiūrį į Sąjungos gamintojų apsaugą ir Sąjungos naudotojų interesus, kad būtų išvengta neproporcingos žalos pastariesiems.

(317)

Dėl tvirtinimo, kad dėl priemonių padidėtų naudotojų sąnaudos ir sumažėtų jų konkurencingumas, palyginti su veiklos vykdytojais už Sąjungos ribų, Komisija konstatavo, kad bet koks poveikis sąnaudoms turėtų būti nedidelis, atsižvelgiant į nedidelę stiklo pluošto armatūros dalį bendrose gamybos sąnaudose ir alternatyvių tiekimo šaltinių prieinamumą. Komisija padarė išvadą, kad priemonės veikiausiai neturės reikšmingo poveikio Sąjungos naudotojų konkurencingumui ir dėl jų galutinės grandies veikla nebus perkelta. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(318)

Remiantis Komisijos turima informacija ir negavus prasmingų naudotojų ir importuotojų atsakymų, nebuvo įrodymų, dėl kurių būtų buvę galima paneigti išvadą, kad bet koks neigiamas priemonių poveikis nesusijusiems importuotojams ir naudotojams veikiausiai bus nedidelis ir ne didesnis už teigiamą priemonių poveikį Sąjungos gamintojams.

(319)

Epoksidinę dervą Sąjungos pramonei tiekiančios bendrovės „Olin Epoxy & Chemicals International“ (JAV), „Westlake Epoxy BV“ (Nyderlandai) ir „Spolek pro chemickou a hutní výrobu, akciová společnost“ (Čekija), pareiškė pritariančios dėl priemonių įgyvendinimo. Jos pabrėžė, kad svarbu, jog visi pagrindiniai šios vertės grandinės komponentai ir medžiagos būtų Sąjungoje, nes taip būtų užtikrintas strateginių sektorių atsparumas. Šios bendrovės taip pat tvirtino, kad tokio buvimo užtikrinimas sustiprins tiekimo grandinę ir Sąjungos gebėjimą diegti inovacijas ir veiksmingai reaguoti į rinkos poreikius.

(320)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamiems Kinijos kilmės SPP taikomų priemonių dalinis pakeitimas neatitiktų Sąjungos interesų.

(321)

Atsižvelgiant į 267 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą. Todėl dabartinio lygio priemonių nebepakanka žalingam dempingui neutralizuoti.

(322)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, akivaizdu, kad esamomis priemonėmis nepavyks pasiekti numatytų žalos pašalinimo rezultatų. Todėl galiojančių priemonių dydis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų galima užkirsti kelią žalai, kurią Sąjungos pramonei daro importas dempingo kaina.

(323)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(324)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c ir 2d dalis.

(325)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš tiriamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(326)

Kalbant apie pelningumo lygį iki importo iš KLR padidėjimo, Komisija išnagrinėjo atrinktų Sąjungos gamintojų pelną, gautą per 10 metų laikotarpį. Pažymėta, kad importas iš Kinijos į Sąjungos rinką buvo vykdomas visus 10 metų, todėl nebuvo įmanoma nustatyti pelno dydžio remiantis kuriais nors iš to laikotarpio metų iki importo iš KLR padidėjimo. Be to, nustatyta, kad 2022 m. didelį poveikį darė ekonomikos atsigavimas po COVID-19 ir tie metai neatrodė tinkami tiksliniam pelnui nustatyti. Todėl manyta, kad 2016 m. buvo tinkami, nes tai buvo paskutiniai metai po to, kai 2014 m. nustačius antidempingo ir kompensacines priemones Sąjungos pramonė veikė įprastomis rinkos sąlygomis. 2016 m. Sąjungos pramonė gavo 12,28 % pelno, o importas iš KLR sudarė 8 % Sąjungos suvartojimo (121).

(327)

Sąjungos pramonė pateikė įrodymų, kad jos investicijų, mokslinių tyrimų ir plėtros bei inovacijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų buvęs didesnis. Komisija patikrino šią informaciją per tikrinamuosius vizitus vietoje, tikrindama bendrovės vidaus įrašus, susijusius su investicijų planais, valdymo sprendimais ir finansinėmis ataskaitomis. Nustatyta, kad Sąjungos pramonės tvirtinimai yra pagrįsti. Kad tai atsispindėtų tiksliniame pelne, Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonės pateiktų ir Komisijos patikrintų investicijų, MTP ir inovacijų išlaidų normaliomis konkurencijos sąlygomis ir šių faktinių išlaidų per nagrinėjamąjį laikotarpį skirtumą. Remiantis patikrinta informacija apie investicijas, kurių nebuvo galima įgyvendinti nagrinėjamuoju laikotarpiu, tikslinis pelno dydis buvo padidintas iki 0,26–1,99 %, priklausomai nuo atrinktų gamintojų.

(328)

Taigi per šį tyrimą nustatytas tikslinis pelnas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį svyravo nuo 12,54 % iki 14,27 %, atsižvelgiant į kiekvienos atrinktos bendrovės padėtį.

(329)

Tuo remdamasi Komisija, atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms peržiūros tiriamuoju laikotarpiu taikydama atitinkamus tikslinio pelno dydžius, apskaičiavo panašaus produkto kainą, kuri nėra žalinga Sąjungos pramonei.

(330)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį Komisija atliko galutinį veiksmą ir įvertino būsimas sąnaudas, kurias Sąjungos pramonė patirtų dėl daugiašalių aplinkos susitarimų ir jų protokolų, kurių šalis yra Sąjunga, priemonės taikymo laikotarpiu. Remdamasi pateikta informacija, kuri buvo pagrįsta bendrovių ataskaitų teikimo priemonėmis ir prognozėmis, Komisija nustatė, kad per PTL papildomų išlaidų, susijusių su tokių susitarimų laikymusi, nebuvo.

(331)

Tuomet, remdamasi atrinktų nagrinėjamosios šalies bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą (atėmus antidempingo ir kompensacinius muitus), palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos skirtumą. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi. Kaip paaiškinta 230 konstatuojamojoje dalyje, atrinkto eksportuojančio gamintojo „Taishan Fiberglass Inc.“ pardavimas pagal specialią tiekimo sutartį su Sąjungos gamintoju „European Owens Corning Fiberglas SPRL“ nebuvo įtrauktas į žalos skirtumo skaičiavimus.

(332)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visam kitam KLR kilmės importui apibrėžiamas taip pat kaip dempingo skirtumas toms bendrovėms ir importui (žr. 218 ir 219 konstatuojamąsias dalis).

(333)

Po faktų atskleidimo „Glass Fibre Europe“ atkreipė dėmesį į tam tikras technines klaidas, įveltas apskaičiuojant žalos skirtumą. Komisija šias pastabas peržiūrėjo, išsiaiškinto ir ištaisė skaičiavimų klaidas ir atitinkamai pakoregavo Kinijos bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams atskleistus žalos skirtumus.

(334)

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 (122) 24 straipsnio 1 dalį bei 15 straipsnio 2 dalį ir siekdama išvengti dvigubo skaičiavimo, Komisija pirmiausia nustatė galutinį kompensacinį muitą. Kompensaciniai muitai nebuvo pakeisti, išskyrus „Jiangsu“ nustatytą kompensacinį muitą, nes per pradinį tyrimą šiai bendrovei nustatytas muitas (4,9 %) atitiko žalos skirtumą. Po to buvo nustatytas likęs galutinis antidempingo muitas, atitinkantis tinkamą dempingo skirtumą, iš kurio buvo atimta kompensacinio muito suma, o bendrovės „Jiangsu“ atveju iš jo buvo atimta subsidijų skirtumo suma (5,8 %). Kadangi atlikus tyrimą nustatyta, kad dempingo skirtumai buvo mažesni už žalos skirtumus, turi būti nustatyti dempingo skirtumų lygio antidempingo muitai. Kadangi dempingo skirtumas buvo sumažintas atėmus visą subsidijavimo sumą, problemos dėl dvigubo skaičiavimo nebuvo.

(335)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatytos šios muitų normos:

(336)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šiuos tyrimus nustatytą tų bendrovių padėtį. Taigi šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės tiriamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos negali būti taikomos, todėl tokiam produktui turėtų būti taikoma visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui nustatyta muito norma.

(337)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (123). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(338)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visiems kitiems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės produktams taikomas antidempingo ir kompensacinis muitas.

(339)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek turėtų atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(340)

Jeigu labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, visų pirma po to, kai nustatomos atitinkamos priemonės, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti vengimo tyrimą, jei tenkinamos inicijavimo sąlygos. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar būtina panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir tada nustatyti visai valstybei taikomą muitą.

(341)

Siekiant užtikrinti, kad muitai būtų tinkamai taikomi, visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui nustatytas muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(342)

Eksportuojantys gamintojai, kurie per PTL neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą, turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos, kad jiems būtų taikoma neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta antidempingo muito norma. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jei įvykdomos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad: i) tiriamuoju laikotarpiu jis neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą, ii) jis nėra susijęs su eksportuojančiu gamintoju, kuris tai darė, ir iii) jis vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais.

(343)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,