(1)

2024 m. spalio 11 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis arba KLR) kilmės lapuočių faneros. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2024 m. rugpjūčio 27 d.„Greenwood Consortium“ (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skundas pateiktas Sąjungos lapuočių faneros pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/3140 (3) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą lapuočių fanerą.

(4)

Pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį 2025 m. gegužės 12 d. Komisija šalims pateikė siūlomų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie dempingo skirtumų ir skirtumų, tinkamų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, skaičiavimą. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl skaičiavimų tikslumo. Pastabų dėl skaičiavimų tikslumo negauta.

(5)

2025 m. birželio 10 d. Komisija Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/1139 (4) (toliau – laikinasis reglamentas) importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lapuočių fanerai nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(6)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), Kinijos nacionalinė miško pramonės asociacija (CNFPIA), atstovaujanti dviem Kinijos eksportuojantiems gamintojams, įskaitant bendrovę „Pizhou Jiangshan Wood“ (toliau – „Jiangshan Wood“), ad hoc asociacija, atstovaujanti septyniems eksportuojantiems gamintojams (toliau – keletas bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų arba bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai), 28 Kinijos eksportuojančių gamintojų ad hoc asociacija (toliau – eksportuojančių gamintojų asociacija arba asociacija), skundo pateikėjas, naudotojas „Keflico A/S“ (toliau – „Keflico“), nesusijęs importuotojas „Questwood sp. z o.o“ (toliau – „Questwood“), didmenininkas ir nesusijęs importuotojas „Ljungberg Fritzoe AB“ (toliau – „Ljungberg Fritzoe“), taip pat ES nesusijusių importuotojų ir naudotojų ad hoc asociacija, Prekybos fanera interesų aljansas (toliau – PTIA), nesusijusių importuotojų, mažmenininkų ir didmenininkų federacija, Europos prekybos mediena federacija (toliau – ETTF) ir Vokietijos didmenininkų, mažmenininkų ir nesusijusių importuotojų asociacija „Gesamtverband Deutscher Holzhandel“ (toliau – „GD Holz“) per laikinojo reglamento (5) 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikė rašytines pastabas, kuriose išdėstė savo nuomonę dėl preliminarių išvadų.

(7)

Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Buvo surengti klausymai su skundo pateikėju, PTIA, CNFPIA, eksportuojančių gamintojų asociacija ir „Jiangshan Wood“. PTIA taip pat pateikė pranešimą po klausymo. Be to, PTIA paprašė būti išklausytas dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Bylas nagrinėjantis pareigūnas surengė rašytinį klausymą su PTIA, o 2025 m. spalio 16 d., gavus papildomą prašymą, buvo surengtas kitas klausymas, kaip paaiškinta 11 konstatuojamojoje dalyje.

(8)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Priimdama galutines išvadas Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir prireikus patikslino savo preliminarias išvadas.

(9)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lapuočių fanerai, (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo.

(10)

Po galutinio faktų atskleidimo Komisija gavo pastabų iš eksportuojančių gamintojų asociacijos, bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, CNFPIA, „Jiangshan Wood“, PTIA, eksportuojančio gamintojo „Xuzhou Saintland Wood Inc“ (toliau – „Saintland Wood“) ir „Andrex B.V.“ (toliau – „Andrex“) – konteinerių atsarginių dalių ir medžiagų, įskaitant lapuočių faneros grindis, importuotojo ir platintojo. Į šias pastabas atsakyta atitinkamuose tolesniuose skirsniuose.

(11)

Šalims, kurios to prašė, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. 2025 m. spalio 9 d. buvo surengti klausymai su „Jiangshan Wood“, 2025 m. spalio 13 d. – su PTIA. Be to, PTIA paprašė, kad teisės būti išklausytam bylas nagrinėjančio pareigūno, teisės į vienodą požiūrį, teisės teikti pastabas ir įrodymus, teisės susipažinti su nekonfidencialia byla, teisės būti informuotam apie pagrindinius faktus ir argumentus, kuriais Europos Komisija pagrindė savo išvadas, bei teisės į gero administravimo praktiką klausimais dalyvautų bylas nagrinėjantis pareigūnas (6). Klausymas surengtas 2025 m. spalio 16 d. Po 2025 m. spalio 16 d. su PTIA surengto klausymo bylas nagrinėjantis pareigūnas neprašė imtis tolesnių veiksmų. 2025 m. spalio 21 d.„Jiangshan Wood“ taip pat paprašė surengti klausymą dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Prašymo išklausyti nebuvo galima patenkinti, nes jis pateiktas pasibaigus pranešimo apie inicijavimą 5.7 ir 11 skirsniuose nustatytiems terminams ir dėl pavėluoto jo pateikimo bylas nagrinėjančiam pareigūnui nebuvo leista dalyvauti.

(12)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA tvirtino, kad konfidencialiai tvarkant skundo duomenis buvo pažeistos jo teisės į gynybą. PTIA tvirtino, kad skundo pateikėjai neturėjo konkrečių produktų portfelių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti individualius žalos veiksnius, ir tai, kad Komisija laikinajame reglamente nepateikė atrinktų Sąjungos gamintojų žalos duomenų intervalais, parodė, kad konfidencialumo taikymas skundo nagrinėjimo etape buvo nepagrįstas.

(13)

PTIA argumentas, kad konfidencialus duomenų tvarkymas indeksuojant skunde nurodytus intervalus pažeidžia PTIA teisę į gynybą, buvo atmestas, nes duomenys, susiję su gamyba, gamybos pajėgumais, pajėgumų naudojimu, gamybos sąnaudomis, pardavimu, atsargomis ir užimtumu, skunde iš tiesų buvo pateikti intervalais, tačiau kartu su juo visada buvo pateikiamas atitinkamas indeksas, rodantis jų procentinį pokytį. Taip tvarkant duomenis buvo užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp skundo pateikėjo teisių į konfidencialų jo neskelbtinų duomenų tvarkymą ir suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą. Be to, prašymas laikyti konfidencialius jų neskelbtinus duomenis, t. y. juos pateikti intervalais, yra tyrimo suinteresuotųjų šalių prerogatyva. Skundo pateikėjai to prašė inicijuojant tyrimą, o Komisija jį priėmė dėl to, kad skundo pateikėjai turi konkrečių rūšių produktų, t. y. jų konkrečių produktų portfelių, pagal kuriuos būtų buvę įmanoma nustatyti neskelbtinus bendrovių duomenis net ir juos apibendrinus. Pirminiame etape atrinkti Sąjungos gamintojai neprašė konfidencialiai tvarkyti duomenų. Kadangi kitų naujų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(14)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA toliau ginčijo skundo tipiškumą ir paprašė Komisijos atskleisti padėties apskaičiavimą.

(15)

Komisija patvirtino laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas dėl padėties. Pranešimas dėl padėties (7) buvo pridėtas prie nekonfidencialios bylos tyrimo inicijavimo dieną. Jame pateiktas ES gamintojų ir asociacijų, su kuriais susisiekė Komisija, sąrašas. Pranešime nebuvo nurodyti atskirų gamintojų gamybos ir pardavimo duomenys. Šią informaciją intervalais galima rasti atskiruose atsakymuose dėl padėties (8). Pranešime pakankamai išsamiai atskleista metodika, naudota apskaičiuojant padėtį pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį. Konkrečiai, skundui aiškiai pritariantys Sąjungos gamintojai pagamino daugiau nei 25 % viso Sąjungos pramonės gaminamo panašaus produkto. Skundui pritarė tie Sąjungos gamintojai, kurių bendra produkcija sudarė daugiau kaip 50 % tos skundui pritariančios arba nepritariančios Sąjungos pramonės dalies pagaminto panašaus produkto visos produkcijos. Nė vienas gamintojas, pareiškęs prieštaravimą skundui, nepranešė apie save padėties nagrinėjimo metu. Siekdama skaidrumo Komisija taip pat atskleidė, kad aiškiai skundui pritariantys Sąjungos gamintojai pagamino apie 25–30 % visos pirmiau nurodytos produkcijos. Atitinkamai prašymas buvo atmestas. Komisija pažymėjo, kad PTIA nepateikė jokių esminių įrodymų, patvirtinančių, kad skundo pateikėjų padėtis buvo netinkama.

(16)

Po galutinio faktų atskleidimo PTIA dar kartą nurodė, kad Komisija neatskleidė pakankamai tikslių gamybos duomenų, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti skundo pateikėjų padėtį. PTIA tvirtino, kad atitinkamais intervalais pateikti duomenys, susiję su devyniais skundo pateikėjais, buvo nepagrįsti.

(17)

Komisija atskleidė gamybos duomenis intervalais, kad būtų apsaugotas šios neskelbtinos ir privačios informacijos konfidencialumas. Atlikdama antidempingo tyrimus Komisija laikėsi standartinės procedūros, atskleisdama tokią informaciją intervalais. Skundą pateikusių bendrovių skaičius neturi įtakos Komisijos pareigai apsaugoti neskelbtiną informaciją. Komisija dar kartą pažymėjo, kad, nepaisant pakartotinių tvirtinimų dėl padėties, PTIA nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad skundo pateikėjų padėtis buvo netinkama. Taigi šis tvirtinimas atmestas.

(18)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA teigė, kad pirminiame etape Komisija neatsižvelgė į svarbiausią informaciją, susijusią su Sąjungos interesais, nes atlikdama preliminarų vertinimą neatsižvelgė į 2025 m. sausio 15 d. PTIA pateiktą informaciją (9), kuria paneigiami skundo pateikėjo kontrargumentai (10), pateikti gavus PTIA pastabas dėl inicijavimo (11). PTIA teigė, kad jis laikėsi atitinkamų duomenų pateikimo termino, tačiau kaip atsarginį argumentą nurodė PPO jurisprudenciją (12), teigdamas, kad po termino pateiktos informacijos negalima automatiškai ignoruoti.

(19)

Komisija padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į pateiktą paaiškinimą dėl termino, per kurį turi būti paneigtos kitų šalių pateiktos pastabos, PTIA argumentas, kad jis paneigė „Greenwood Consortium“ pateiktus kontrargumentus dėl suinteresuotųjų šalių pastabų laikydamasis termino, yra neteisingas.

(20)

Be to, ir svarbiausia, Komisija atsižvelgė į šių kontrargumentų esmę. Į tvirtinimus dėl Sąjungos interesų, kuriuos PTIA jau pateikė 2024 m. lapkričio 25 d. (13) ir 2025 m. sausio 3 d. (14), buvo atsižvelgta atliekant išsamią įvairių naudotojų grupių interesų analizę ir konkrečiai nurodant PTIA nuomonę laikinojo reglamento 355 ir 362 konstatuojamosiose dalyse.

(21)

18 konstatuojamojoje dalyje nurodytas argumentas dėl netinkamos Sąjungos pramonės padėties ir pernelyg didelio padėties duomenų skaičiavimo konfidencialumo, kurį PTIA jau nurodė savo 2024 m. lapkričio 25 d. (15) ir 2025 m. sausio 3 d. (16) pastabose, buvo nagrinėtas laikinojo reglamento 7–9, 12 ir 13 konstatuojamosiose dalyse, taip pat šio reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje. Argumentas dėl Komisijos ir Teismo išvadų dėl produkto apibrėžtosios srities tyrime dėl Rusijos beržo faneros (17), jau pateiktas 2024 m. lapkričio 25 d. (18) ir 2025 m. sausio 3 d. (19) PTIA pastabose, buvo nagrinėtas laikinojo reglamento 54–56 konstatuojamosiose dalyse. Prašymas į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti plėvele dengtos faneros, kurį PTIA jau pateikė 2024 m. spalio 24 d. (20), 2024 m. lapkričio 18 d. (21) ir 2025 m. sausio 3 d. (22), buvo nagrinėtas laikinojo reglamento 59 ir 60 konstatuojamosiose dalyse. Prašymas į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti eukalipto faneros, kurį PTIA jau pateikė 2024 m. spalio 24 d. (23), 2024 m. lapkričio 18 d. (24), 2024 m. lapkričio 25 d. (25) ir 2025 m. sausio 3 d. (26), buvo nagrinėtas laikinojo reglamento 61 ir 62 konstatuojamosiose dalyse. Prašymas į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti faneros, kurios išoriniai sluoksniai 0,3 mm arba plonesni, taip pat plonos faneros, kurios storis mažesnis nei 6 mm, kuris jau buvo pateiktas 2024 m. spalio 24 d. (27), 2024 m. lapkričio 18 d. (28), 2024 m. lapkričio 25 d. (29) ir 2025 m. sausio 3 d. (30), buvo nagrinėtas laikinojo reglamento 63 ir 64 konstatuojamosiose dalyse. Prašymas į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti faneros su dirbtinėmis faneravimo dangomis, kuris jau buvo pateiktas 2024 m. spalio 24 d. (31), 2024 m. lapkričio 18 d. (32), 2024 m. lapkričio 25 d. (33) ir 2025 m. sausio 3 d. (34), buvo nagrinėtas laikinojo reglamento 65 ir 66 konstatuojamosiose dalyse. Prašymas į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti atogrąžų medienos faneros, kuris jau pateiktas 2025 m. sausio 3 d. (35), buvo nagrinėtas laikinojo reglamento 75 ir 76 konstatuojamosiose dalyse.

(22)

Po galutinio faktų atskleidimo PTIA teigė, kad jis 2025 m. sausio 15 d. informaciją pateikė per nustatytą terminą, t. y. iki 2025 m. birželio 25 d., t. y. termino pastaboms dėl negalutinių išvadų atskleidimo pateikti (36), kaip nurodyta pranešimo apie inicijavimą 7 skirsnyje. PTIA tvirtino, kad, kadangi šioje informacijoje buvo pateikta naujos informacijos, jai nebuvo taikomas 75 dienų terminas pastaboms dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos pateikti (37).

(23)

Komisija šį argumentą atmetė, nes 2025 m. sausio 15 d. PTIA pateiktos informacijos pavadinimas yra „Prekybos fanera interesų aljanso pranešimas, kuriuo paneigiamos skundo pateikėjų pastabos“ (38), kuriame aiškiai daroma nuoroda į pastabas dėl kitų suinteresuotųjų šalių, t. y. skundo pateikėjo, pateiktos informacijos, todėl šiai informacijai taikomas pranešimo apie inicijavimą 8 skirsnyje nustatytas 75 dienų terminas.

(24)

Be to, Komisija priminė, kad bet kokios informacijos pateikimo terminas prieš nustatant laikinąsias priemones buvo 70 dienų po inicijavimo, t. y. trumpesnis nei 75 dienų terminas pastaboms dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos pateikti (39). PTIA tvirtinimas, kad nauja faktinė informacija gali būti pateikta iki termino pastaboms dėl negalutinių išvadų atskleidimo pateikti pabaigos, neatsižvelgiant į pranešimo apie inicijavimą 8 skirsnyje nustatytus terminus, buvo neteisingas. PTIA teigė, kad, kadangi galutinis naujos informacijos pateikimo terminas buvo pastabų dėl laikinųjų priemonių pateikimo laikotarpio pabaiga, jei turima naujos informacijos, ją galima pateikti bet kuriuo metu. Komisija šį argumentą atmetė, nes pranešimo apie inicijavimą 7 skirsnyje buvo aiškiai nustatytas 70 dienų nuo inicijavimo terminas pastaboms pirminiame etape pateikti.

(25)

Komisija taip pat pažymėjo, kad, priešingai, nei teigia PTIA, jo 2025 m. sausio 15 d. pateiktoje medžiagoje nebuvo jokios naujos informacijos. Skirsnyje „Įtariami vengimo teiginiai“ (40) PTIA nepateikė jokių teiginių ar įrodymų dėl lapuočių faneros su plonu išoriniu spygliuočių medienos sluoksniu stebėsenos, žr. laikinojo reglamento 382 konstatuojamąją dalį. Vietoj to jis nesutiko su produktų, nepatenkančių į dabartinę produkto apibrėžtąją sritį, importo registracija ir paprašė Komisijos nedviprasmiškai apibrėžti produkto apibrėžtąją sritį. Produktų, kurie nepatenka į tyrimo aprėptį, registracijos klausimas neturėjo faktinio pagrindo, nebuvo iškeltas, todėl nebuvo aktualus šiai bylai. Produkto apibrėžtoji sritis taip pat nedviprasmiškai apibrėžta pranešime apie inicijavimą (41).

(26)

Po galutinio faktų atskleidimo PTIA teigė, kad Komisija neatsižvelgė į jo tvirtinimų, pateiktų 2025 m. sausio 15 d. pastabose, esmę.

(27)

Komisija dar kartą patvirtino savo teiginius 20 ir 21 konstatuojamosiose dalyse dėl atitinkamų esminių PTIA tvirtinimų nagrinėjimo. Ši PTIA pateikta informacija yra kontrargumentas, kuriuo paneigiamas 2024 m. gruodžio 20 d. (42) skundo pateikėjo pateiktas pranešimas, kuriuo paneigiama PTIA ir kitų suinteresuotųjų šalių nuo tyrimo inicijavimo pateikta informacija. PTIA kontrargumentas apėmė tik skundo pateikėjo pateiktame dokumente išdėstytus klausimus, kurie patys apsiribojo aspektais, kuriuos PTIA jau iškėlė ankstesnėse pastabose (2024 m. spalio 24 d. (43), 2024 m. lapkričio 18 d. (44) ir 2024 m. lapkričio 25 d. (45)). Todėl PTIA kontrargumentas iš esmės apsiribojo papildomais paaiškinimais, susijusiais su jau pateiktais teiginiais.

(28)

Po galutinio faktų atskleidimo PTIA teigė, kad Komisija neatsižvelgė į 2025 m. sausio 15 d. pateiktos medžiagos prieduose pateiktą informaciją.

(29)

Visų pirma Komisija nustatė, kad priede pateiktos eksploatacinių savybių ataskaitos, iš kurios matyti Kinijos ir Sąjungos pagamintos plėvele dengtos faneros kokybės skirtumai, turinys jau buvo žinomas ir nagrinėtas laikinojo reglamento 59 ir 60 konstatuojamosiose dalyse. Pateiktų įrodymų, susijusių su Sąjungos pramonės plona plėvele dengtos faneros gamybos apribojimais, esmė jau buvo žinoma ir ji buvo aptarta laikinojo reglamento 63 ir 64 konstatuojamosiose dalyse. 2024 m. lapkričio 25 d. pateiktoje informacijoje (46) PTIA nurodė, kad patvirtinamuosius raštus jau pateikė daugiau kaip 100 Sąjungos bendrovių“. Todėl apie juos buvo žinoma. Be to, visi patvirtinamieji raštai buvo pagrįsti šablonu ir juose iškelti lygiai tie patys klausimai. Į pasirašiusiųjų bendrovių prieštaravimą jau buvo atsižvelgta vertinant Sąjungos interesus (žr. 20 konstatuojamąją dalį).

(30)

PTIA teigė, kad Komisija turėtų naudotis savo diskrecija ir nerinkti laikinųjų muitų, nes priemonės galėjo būti panaikintos dėl pažeidimo, susijusio su teise į gynybą, t. y. dėl to, kad pirminiame etape nebuvo atsižvelgta į 140 bendrovių pateiktus prieštaravimo raštus.

(31)

Komisija laikėsi nuomonės, kad pirminiame etape ji išsamiai išnagrinėjo visus PTIA tvirtinimus dėl Sąjungos interesų (žr. 20 konstatuojamąją dalį). Todėl argumentas buvo atmestas.

(32)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA paprašė paaiškinti, kodėl nebuvo atrinkta bendrovė UPM arba „Latvijas Finieris“.

(33)

Komisija patvirtino laikinojo reglamento 27 konstatuojamojoje dalyje nurodytas Sąjungos gamintojų atrankos priežastis.

(34)

Po pirminio faktų atskleidimo eksportuojančių gamintojų asociacija, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai ir CNFPIA nesutiko su Komisijos sprendimu atsisakyti atrankos ir taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir pateikė pastabų dėl muito kitiems eksportuotojams nustatymo metodo, aptarto 3.5.2 skirsnyje. Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojančių gamintojų asociacija dar kartą pateikė tvirtinimą, kuris toliau nagrinėjamas šiame skirsnyje.

(35)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai laikėsi nuomonės, kad remtis turimais faktais galima tik tų šalių, kurios tyčia trukdė tyrimui, nuslėpė būtiną informaciją arba atsisakė bendradarbiauti su Komisija, atžvilgiu. Jie taip pat laikėsi nuomonės, kad Komisija netinkamai taikė pagrindinio reglamento 18 straipsnį, nes neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuotojų teisinei padėčiai neturėjo įtakos dviejų atrinktų bendrovių nebendradarbiavimas, nes šios šalys neprarado savo kaip bendradarbiaujančių šalių padėties. Jų nuomone, neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių padėtis turi būti atskirta nuo nebendradarbiaujančių šalių padėties. Be to, kadangi tie neatrinkti eksportuojantys gamintojai tinkamai pateikė atrankos formas, kuriose pateikti visi duomenys, jie teigė, kad Komisija galėjo remtis tokiais duomenimis nustatydama muito normą konkrečiai toms bendradarbiaujančioms šalims. Tuo remdamiesi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai paprašė Komisijos nustatyti skirtingus muitus „Jiangshan Wood“, neatrinktiems bendradarbiaujantiems gamintojams ir galiausiai vieną muito normą tiems, kurie nedalyvavo tyrime arba nepranešė apie save Komisijai.

(36)

Eksportuojančių gamintojų asociacija teigė, kad dviejų atrinktų, bet nebendradarbiaujančių bendrovių („Xuzhou Shengfeng Wood Co., Ltd“ ir „Xuzhou Hongxin Wood Co., Ltd“) sprendimas atspindėjo jų individualius pasirinkimus ir negalėjo būti priskirtas kitiems eksportuojantiems gamintojams, kurie tinkamai pateikė atrankos formas ir pareiškė norą bendradarbiauti. Todėl ji laikė, kad Komisijos sprendimas atsisakyti atrankos buvo savo nuožiūra atliktas veiksmas, kadangi nebuvo jokio faktinio pagrindo bendroves priskirti prie nebendradarbiaujančių. Be to, asociacija teigė, kad pagrindinio reglamento 18 straipsnis taikomas tik toms bendrovėms, kurios atsisako suteikti prieigą prie reikalingos informacijos arba kitaip labai trukdo tyrimui, tačiau taip nebuvo šiuo atveju: neatrinktos bendradarbiaujančios bendrovės pateikė atsakymus į atrankos formos klausimus, liko atviros galimam atrinkimui ir netrukdė tyrimui.

(37)

Asociacija taip pat teigė, kad pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalimi ir PPO antidempingo susitarimo 9 straipsnio 9.4 dalimi Komisija buvo įgaliota apskaičiuoti muitą kitiems eksportuotojams remiantis atrinktų eksportuotojų dempingo skirtumų svertiniu vidurkiu, išskyrus nulinius arba de minimis skirtumus ir skirtumus, nustatytus remiantis turimais faktais. Ji teigė, kad Komisijos teiginys, jog tik dėl to, kad yra viena atrinkta bendrovė, pateisinamas 9 straipsnio 6 dalies netaikymas, neturi teisinio pagrindo. Ji teigė, kad nei pagrindiniame reglamente, nei PPO antidempingo susitarime nenumatyta išimtis dėl vienintelio atrinkto eksportuotojo ir kad rėmimasis turimais faktais neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuotojų atžvilgiu buvo radikalus nukrypimas nuo nusistovėjusios teisės ir praktikos, todėl buvo nustatyti baudžiamojo pobūdžio netipiški muitai. Be to, kad šis metodas pažeidžia pagrindinį reglamentą ir PPO antidempingo susitarimą, ji taip pat teigė, kad buvo neteisinga, jog bendradarbiaujančioms ir nebendradarbiaujančioms bendrovėms buvo taikomos vienodos sąlygos.

(38)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių asociacija paprašė Komisijos atšaukti pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymą visiems neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams. Ji taip pat paprašė Komisijos perskaičiuoti muito normą kitiems eksportuotojams remiantis tik atrinktų bendradarbiaujančių gamintojų dempingo skirtumu.

(39)

Komisija su šiais tvirtinimais nesutiko dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, pateikdamos atrankos formas atrinktos bendrovės pareiškė norą bendradarbiauti atliekant tyrimą. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį Komisija, bendradarbiaudama su šalimis, turi pasirinkti imtį, kuri būtų statistiniu požiūriu pagrįsta remiantis atrankos metu turima informacija arba didžiausia tipiška gamybos, pardavimo ar eksporto apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Kaip minėta laikinojo reglamento 38 konstatuojamojoje dalyje, vienai iš dviejų atrinktų bendrovių nebendradarbiavus, papildomai atrinkta bendrovė praėjus trims mėnesiams nuo tyrimo inicijavimo taip pat nusprendė nebendradarbiauti, ir, atsižvelgiant į su antidempingo tyrimu susijusius procedūrinius terminus, nebuvo pakankamai laiko atrinkti naują bendrovę. Tai, kad bendrovės, kurios iš pradžių įsipareigojo tai daryti, nebendradarbiavo, turėjo įtakos atrankos proceso vientisumui, todėl Komisija neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik atsisakyti atrankos.

(40)

Antra, Komisija laikėsi nuomonės, kad muito nustatymo bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nebuvo galima numatyti remiantis tik atrankos formomis, nes atrankos formoje pateikta informacija buvo labai ribota ir buvo susijusi tik su eksporto kaina ir eksporto apimtimi. Todėl šiuo pagrindu nebūtų įmanoma nustatyti dempingo skirtumo, be kita ko, dėl to, kad nebuvo galimybės patikrinti šios informacijos.

(41)

Galiausiai Komisija taip pat nesutiko, kad sprendimas atsisakyti atrankos buvo neteisėtas. Priešingai, PPO antidempingo susitarimo 6 straipsnio 6.10 dalyje ir pagrindinio reglamento 17 straipsnyje nustatyta, kad imtis turi būti statistiniu požiūriu pagrįsta arba grindžiama didžiausia tipiška gamybos, pardavimo ar eksporto apimtimi. Todėl atrinktos bendrovės turi būti pakankamai tipiškos, kad jų duomenimis remiantis nustatytas dempingo skirtumas būtų tipiškas visam importui į Sąjungą. Tačiau po to, kai du iš pradžių atrinkti gamintojai nustojo bendradarbiauti, iš atrinktų šalių liko tik viena bendradarbiaujanti šalis – bendrovė „Jiangshan Wood“. Komisija laikėsi nuomonės, kad atrinkta tik viena bendrovė, kuriai tenka tik apie 5 % viso Kinijos eksporto į Sąjungą, nebuvo pakankamai tipiška, todėl atsisakė atrankos, tačiau apskaičiavo individualų muitą „Jiangshan Wood“. Todėl Komisija teigė, kad sprendimas atsisakyti atrankos buvo pagrįstas ir kad „Jiangshan Wood“ padėtis negali būti laikoma tipiška kitų eksportuojančių gamintojų padėties atžvilgiu. Komisija taip pat priminė, kad 18 straipsnis netaikomas tais atvejais, kai šalys sąmoningai atsisako leisti susipažinti su dokumentais, taip pat tais atvejais, kai šalys nepateikia būtinos informacijos per Komisijos nustatytą terminą. Todėl ji laikėsi nuomonės, kad naudojimasis turimais faktais šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas ir atitinka pagrindinio reglamento 17 straipsnio 4 dalį.

(42)

Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojančių gamintojų asociacija, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai ir „Saintland Wood“ pateikė pastabų dėl atrankos. Eksportuojančių gamintojų asociacija pakartojo, kad Komisijos sprendimas taikyti 18 straipsnį neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuotojams ir atsisakyti atrankos yra rimtos teisinės klaidos, kurios iš esmės iškraipė tyrimo rezultatus ir pažeidė pagrindinius įsipareigojimus pagal ES reglamentus ir PPO antidempingo susitarimą. Ji teigė, kad 1) Komisijos pozicija, kad nebuvo pakankamai laiko į atranką įtraukti naują bendrovę, buvo neįtikinama ir nesusijusi su neatrinktų eksportuotojų traktavimu, kad 2) dėl tam tikrų bendrovių nebendradarbiavimo Komisija neatleidžiama nuo įsipareigojimo taikyti neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuotojams sąlygas pagal pagrindinį reglamentą ir PPO antidempingo susitarimą, ir kad 3) procedūrinių terminų ir atrankos proceso valdymo našta teko Komisijai. Asociacija taip pat teigė, kad Komisijos paaiškinimas, jog ji negalėjo nustatyti muito bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams remdamasi tik atrankos formomis, buvo klaidingas ir neatitiko pačios Komisijos reikalavimų, nes atrankos formas užpildė eksportuotojai, visiškai laikydamiesi klausimyne pateiktų Komisijos nurodymų. Ji taip pat teigė, kad Komisijos teiginys, jog 5 % importo į Sąjungą dalis per se yra netipiška, tiesiogiai prieštarauja Sprendimo Hitit Seramik (47) logikai, pagal kurią nustatyta, kad pakanka 6 % gamybos apimties.

(43)

Komisija pakartojo, kad taikant pagrindinio reglamento 18 straipsnį buvo laikomasi pagrindinio reglamento ir PPO antidempingo susitarimo. Pagrindinio reglamento 18 straipsnyje nurodyti atvejai, kai šalys nepateikia būtinos informacijos per Komisijos nustatytą terminą. Sprendimas, ar buvo pakankamai laiko į atranką įtraukti kitą eksportuojantį gamintoją, turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno tyrimo aplinkybes ir šiuo konkrečiu atveju naujų bendrovių įtraukimas nebūtų leidęs Komisijai laiku užbaigti tyrimo. Sprendimas, ar atranka yra tipiška, priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, tipiškumo pagal produktų įvairovę, pramonės dydį ir daugelį kitų veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti kiekvienu konkrečiu atveju atliekant kiekvieną tyrimą. Todėl tai, kad kitu atveju atrinkti gamintojai, kurių gamybos apimties procentinė dalis yra panaši, buvo laikomi tipiškais, neprieštarauja Komisijos išvadai, kuri buvo pagrįsta šio atvejo aplinkybėmis. Todėl Komisija teigė, kad šiuo konkrečiu atveju buvo pagrįsta atsisakyti atrankos ir remtis turimais faktais.

(44)

Po galutinio faktų atskleidimo bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai suabejojo, ar dėl to, kad atrinktos bendrovės nebendradarbiavo, kitos bendradarbiaujančios šalys neteko bendradarbiaujančių bendrovių statuso ir dėl to buvo atsisakyta atrankos. Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai teigė, kad Komisija neteisingai taikė pagrindinio reglamento 18 straipsnį, nes apie save pranešė ir tikėjosi, kad bus atrinkti, keli eksportuojantys gamintojai. Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų teigimu, tuo atveju, kai du iš trijų gamintojų bendradarbiauja ir gauna nulinį arba de minimis skirtumą, neatrinktos bendrovės būtų laikomos bendradarbiaujančiomis, o nustatytas muitas nebūtų tokio baudžiamojo poveikio. Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai taip pat laikėsi nuomonės, kad atranka apskritai yra išimtinė taisyklė, palyginti su ta, kuri paprastai taikoma atliekant standartinius tyrimus. Jie teigė, kad šalims, pateikusioms atrankos formą ir gavusioms bendradarbiaujančio subjekto statusą, neturėtų būti daromas poveikis nepriklausomai nuo to, ar Komisija atsisakė atrankos, ar ne, ir kad šioms šalims turėtų būti taikomas tas pats muitas kaip ir bendradarbiaujančiai šaliai.

(45)

Šiame skirsnyje Komisija nurodė savo paaiškinimus, kodėl ji turėjo atsisakyti atrankos. Ji laikėsi nuomonės, kad nustatytas muitas nėra nesąžiningas ir kad 3.5.2 skirsnyje aprašyta dempingo muito nustatymo metodika pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį buvo pagrįsta visų eksportuojančių gamintojų duomenimis. Ji laikėsi nuomonės, kad tai yra pagrįstas ir tikslus metodas, kuriuo nustatomas dempingo skirtumas visam kitam importui, ir pakartojo, kad ji negalėjo pagrįsti dempingo skirtumo visam kitam importui remdamasi tik vienos bendrovės, kurios importas į Sąjungą nebuvo laikomas tipišku visam importui į Sąjungą, duomenimis. Todėl ji tvirtinimą atmetė.

(46)

Po galutinio faktų atskleidimo „Saintland Wood“ apgailestavo, kad ji nebuvo atrinkta ir kad po to, kai dvi bendrovės nutraukė bendradarbiavimą (nes jos nesuprato ES teisės), nebuvo atrinkta jokių papildomų gamintojų. Bendrovė taip pat paminėjo, kad jos patronuojančioji bendrovė buvo atrinkta prieš dvidešimt metų atliekant tyrimą, per kurį buvo atrinkti šeši gamintojai, palyginti su dviem gamintojais šiuo atveju, todėl ji abejojo, ar pasikeitė atrankos taisyklės.

(47)

Komisija priminė, kad atranka ir toliau turėjo būti grindžiama tuo pačiu pagrindinio reglamento straipsniu (17 straipsnis), kurio esmė nepasikeitė, ir kad atrinktų bendrovių skaičius priklauso nuo kiekvieno atskiro atvejo aplinkybių. Šiuo konkrečiu atveju iš pradžių atrinktos dvi bendrovės buvo laikomos tipiškomis. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 39 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į tai, kad bet kuriai naujai atrinktai bendrovei reikėtų skirti dar bent 30 dienų klausimyno atsakymams pateikti, atsakymas būtų buvęs pateiktas praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po iš pradžių nustatyto termino, todėl buvo manoma, kad, atsižvelgiant į procedūrinius terminus, nebuvo pakankamai laiko naujai bendrovei atrinkti. Komisija taip pat pažymėjo, kad „Saintland Wood“, pateikdama išsamius klausimyno atsakymus per Komisijos nustatytą terminą, nepateikė prašymo taikyti individualų režimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(48)

Kadangi pastabų dėl klausimyno atsakymų ir tikrinamųjų vizitų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 40–43 konstatuojamąsias dalis.

(49)

Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį vykdomi tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(50)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 1.7 skirsnyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2023 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(51)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA ne kartą teigė, be kita ko, paneigdamas skundo pateikėjo tvirtinimus, kad bendra šios bylos taikymo sritis buvo per plati, nes iš pušies, tuopos, buko, beržo ir gabonmedžio pagamintos faneros negalima priskirti vienai produkto apibrėžčiai. Ji nurodė Komisijos Rusijos bylos (48) dėl beržo lapuočių faneros išvadas, teigdama, kad to tyrimo metu Komisijos išvadose raginama aiškiai atskirti beržo fanerą, tuopos fanerą, gabonmedžio fanerą ir buko fanerą, t. y. lapuočių fanerą. Šis atskyrimas buvo objektyvus ir negalėjo būti pakeistas. PTIA teigė, kad pati Komisija aiškiai nurodė, jog skirtingų rūšių fanera pasižymi skirtingomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis (49).

(52)

Komisija patvirtino laikinojo reglamento 55 ir 56 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas dėl galimybės apibrėžti tyrimo aprėptį remiantis objektyviais kriterijais kaip bendrąją ir plačiai naudojamą lapuočių faneros produktų kategoriją. Visų pirma laikinojo reglamento 55 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „Komisija nustatė, kad šiame tyrime tiriamojo produkto lemiamas veiksnys buvo tai, kad medžio lukšto faneravimo danga gaminama iš lapuočių medienos, o ne iš spygliuočių medienos, kitų medienos produktų ar plastiko“. Komisija pažymėjo, kad patys nesusiję importuotojai, kurie buvo PTIA nariai, savo pardavimo brošiūrose (50) kaip produktų kategoriją nurodė lapuočių, o ne spygliuočių fanerą. Be to, Europos produktų standartai, taikomi lapuočių ir spygliuočių fanerai, skiriasi (51). Tai, kad lapuočių fanera yra aiškiai apibrėžta atskira produktų kategorija, pagrįsta bendromis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis, ir skiriasi nuo spygliuočių faneros, dar labiau pagrindė muitinė faneros klasifikaciją į spygliuočių ir ne spygliuočių (lapuočių) kategorijas (52).

(53)

Komisija taip pat priminė, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką „apibrėždama nagrinėjamąjį produktą Komisija gali atsižvelgti į įvairius veiksnius, pavyzdžiui, fizines, technines ir chemines produktų savybes, jų naudojimą, produktų tarpusavio pakeičiamumą, vartotojų požiūrį į juos, platinimo tinklus, gamybos procesą, sąnaudas ir kokybę“ (53). Komisijai atlikus tyrimą nustatyta, kad produkto rūšys yra labai panašios pagal daugumą minėtų savybių, įskaitant ne tik bendras fizines, technines ir chemines savybes, bet ir jų naudojimą, produktų tarpusavio pakeičiamumą, vartotojų požiūrį į juos, platinimo tinklus ir gamybos procesą.

(54)

Komisija taip pat nustatė aiškias ribas tarp lapuočių ir spygliuočių medienos. Daugumos lapuočių medienos tankis yra didesnis nei daugumos spygliuočių medienos. Lapuočių augimo tempas lėtesnis. Spygliuočių mediena yra mažiau atspari ugniai. Lapuočiams būdingi ryškūs pluoštai, kurie skiriasi nuo šviesių spygliuočių pluoštų. Lapuočių mediena yra kieta ir patvari, palyginti su minkšta ir apdirbimui tinkama spygliuočių mediena, o tai turi įtakos jos naudojimui. Atsižvelgiant į šiuos elementus, PTIA argumentas buvo atmestas.

(55)

Po galutinio faktų atskleidimo PTIA pakartojo, kad tiriamojo produkto apibrėžtis prieštarauja Komisijos ir Teismo išvadoms byloje dėl Rusijos beržo faneros. Šiam argumentui pagrįsti PTIA tvirtino, kad, priešingai, nei teigia Komisija 52–54 konstatuojamosiose dalyse, tik dalis Sąjungos gamintojų savo pardavimo brošiūrose taikė skirtumą tarp lapuočių ir spygliuočių faneros, kad skirtingi Europos produktų standartai, taikomi spygliuočių ir lapuočių medienai, nėra svarbūs, kaip ir skirtingas muitinis lapuočių ir spygliuočių medienos klasifikavimas, nes muitinės kodai papildomai skiria produktus pagal naudojamų medžių rūšis. PTIA taip pat teigė, kad 54 konstatuojamojoje dalyje išvardyti spygliuočių ir lapuočių medienos rūšių savybių skirtumai taip pat yra nereikšmingi.

(56)

Komisija patvirtino 52–54 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus argumentus, kad lapuočių fanera yra unikali, atskira produkto kategorija, kuri gali būti apibrėžta kaip antidempingo tyrimo aprėptis remiantis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis, taip pat pramonės ir vartotojų suvokimu. Komisija nustatė, kad atrinktas Sąjungos importuotojas, PTIA narys, savo interneto svetainėje taip pat naudojo produktų kategoriją „lapuočių fanera“ (54). Komisija pridūrė, kad kitos prekybos apsaugos institucijos apibrėžė tam tikrų antidempingo tyrimų aprėptį kaip lapuočių fanerą, nurodydama Jungtinių Valstijų bylą dėl tam tikrų lapuočių faneros produktų iš Kinijos Liaudies Respublikos (55) ir Kanados bylą dėl dekoratyvinės ir kitos nestruktūrinės faneros, kurioje produkto apibrėžtoji sritis nustatyta remiantis Amerikos nacionaliniu lapuočių ir dekoratyvinės faneros standartu ANSI/HPVA HP-1-2016 (56). Dėl šio argumento Komisija nurodė vykdomą spygliuočių faneros importo iš Brazilijos tyrimą (57), kurio produkto apibrėžtoji sritis buvo apibrėžta kaip kita pagrindinė faneros kategorija: spygliuočių fanera. Todėl argumentas buvo atmestas.

(57)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA teigė, kad tai, jog Komisija atmetė jo prašymą neįtraukti į taikymo sritį, pagrįsdama „vienu ar dviem sakiniais“, reiškia, kad „Komisija tinkamai neatsižvelgė į PTIA pateiktą informaciją“.

(58)

Komisija priminė, kad svarbu ne paneigimo teksto ilgis, o esmė ir ar pastabos buvo tinkamai paneigtos. Todėl argumentas buvo atmestas.

(59)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA tvirtino, kad byloje dėl Rusijos beržo lapuočių faneros (58) Komisija nustatė, kad iš skirtingų rūšių lapuočių pagamintos faneros pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės skiriasi ir kad šią išvadą Bendrasis Teismas patvirtino savo sprendime Vyatsky Plywood Mill / Komisija (59). PTIA teigė, kad Komisija padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą ir teisės klaidą.

(60)

Komisija į šias pastabas iš dalies atsakė 52 konstatuojamojoje dalyje. Be to, Komisija faktinių aplinkybių ir teisės neišaiškino taip, kad prieštarautų jos ankstesnėms bylos dėl Rusijos beržo faneros išvadoms, nes ji niekada nėra nustačiusi, kad beržo ir kitų rūšių lapuočių fanera yra ta pati. Laikinojo reglamento 55 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad „lapuočių fanerą <...> galima atskirti nuo kitų produktų pagal jos pagrindines fizines, technines ir chemines savybes, kurios taip pat apima kelias (produktų rūšių) pakategores“. Ši išvada ir teiginys, kad beržo fanera pati savaime gali būti lapuočių faneros pakategorė, kuri skiriasi nuo kitos lapuočių faneros, kuriai gali būti taikomas antidempingo tyrimas, nebuvo prieštaringi. Todėl argumentas buvo atmestas.

(61)

Po galutinio faktų atskleidimo bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai teigė, kad produkto apibrėžtoji sritis buvo apibrėžta pernelyg plačiai ir kad Komisija neatsižvelgė į esminius faneros, pagamintos iš skirtingų rūšių medžių, skirtumus.

(62)

Kadangi jokių patvirtinamųjų įrodymų negauta, Komisija atmetė tvirtinimą ir nurodė savo išvadą 56 konstatuojamojoje dalyje.

(63)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA, ETTF ir „GD Holz“ (60) teigė, kad eukalipto fanera neturėtų būti įtraukta į tyrimo aprėptį, nes Sąjungos pramonė negalėjo pakeisti eukalipto faneros iš Kinijos, kadangi Sąjungoje nebuvo pakankamai gamybos ir žaliavų, t. y. eukalipto rąstų. Plantacijų nebuvo galima išplėsti, nes Ispanijoje ir Portugalijoje buvo nustatyti draudimai didinti jų dydį. PTIA pažymėjo, kad eukalipto produktus siūlo tik trys Sąjungos gamintojai. PTIA taip pat teigė, kad Europoje auginami eukaliptai netinka fanerai gaminti. „Keflico“ pridūrė, kad Sąjungoje gaminama beveik vien aukštos kokybės eukalipto fanera, o žemesnės kokybės faneros negaminama.

(64)

Laikinojo reglamento 62 konstatuojamojoje dalyje Komisija patvirtino savo išvadas dėl prašymo neįtraukti eukalipto faneros į tyrimo aprėptį remdamasi tuo, kad, kaip pripažino pats PTIA, bent trys Sąjungos gamintojai siūlo produktus, kuriuose eukaliptas naudojamas išorinei faneravimo dangai. Komisija taip pat pažymėjo, kad tvirtinimai, susiję su produkcijos ir žaliavų trūkumu, nebuvo pagrįsti įrodymais, kad pasiūla yra nepakankama. PTIA teigė, kad Sąjungos eukaliptų gamyba daugiausia grindžiama importuotomis žaliavomis, ir Komisija rado įrodymų, kad Kinijos gamyboje taip pat naudojamos importuojamos faneravimo dangos, kaip paaiškinta 246 konstatuojamoje dalyje, dėl kurių paneigiamas tvirtinimas dėl žaliavų trūkumo Sąjungoje, priešingai nei KLR atveju. Be to, „Keflico“ savo pastabose patvirtino eukalipto ir beržo faneros pakeičiamumą pakavimo pramonėje (61), o tai prieštarauja teiginiui, kad Sąjungoje pagaminta lapuočių fanera užima kitą rinkos segmentą nei importuota Kinijos eukalipto fanera. Taigi šis tvirtinimas atmestas.

(65)

Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad apibrėžiant nagrinėjamąjį produktą, t. y. neįtraukiant tam tikrų rūšių lapuočių, pavyzdžiui, eukalipto, medienos, Sąjungos pramonės gebėjimas visiškai pakeisti iš Kinijos importuotą eukalipto fanerą nebuvo svarbus kriterijus. Tačiau šis argumentas laikytas svarbiu vertinant Sąjungos interesus. Šį klausimą Komisija išnagrinėjo atitinkamai 245 ir 246 konstatuojamosiose dalyse.

(66)

Po galutinio faktų atskleidimo PTIA tvirtino, kad Komisija atmetė jo prašymą neįtraukti eukalipto faneros į tyrimo aprėptį, tačiau nepateikė pakankamų savo išvadų motyvų. PTIA dar kartą patvirtino, kad nekonfidencialioje byloje nėra įrodymų, kad Sąjungos pramonė gamina eukalipto fanerą komerciniais kiekiais.

(67)

Šis argumentas buvo atmestas, nes „Panguaneta“ (62) ir „Garnica“ (63) klausimyno atsakymuose, įtrauktuose į nekonfidencialią bylą, buvo nuorodų į jų produktų asortimentą, įskaitant eukalipto fanerą (64).

(68)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad lapuočių faneros gamintojai gamino pagal užsakymą, jų produkcija nebuvo kaupiama sandėliuose, todėl komercinė eukalipto faneros gamybos apimtis tam tikrais metais buvo lygi vartotojų užsakytam kiekiui. Kaip nurodyta 64 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į pasaulinę eukalipto faneravimo dangos prekybą, kurią vykdo ir Kinijos, ir Sąjungos gamintojai, eukalipto faneros žaliavų prieinamumas reikšmingai neribojo Sąjungos pramonės galimo gamybos kiekio.

(69)

Po galutinio faktų atskleidimo bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai nurodė, kad prašymų neįtraukti eukalipto faneros ir plėvele dengtos faneros atmetimo priežastys buvo nepakankamos. Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai nurodė PTIA pastabas dėl eukalipto faneros neįtraukimo, nenurodydami tikslios informacijos.

(70)

Kadangi jokių patvirtinamųjų įrodymų negauta, Komisija atmetė tvirtinimą.

(71)

Po galutinio faktų atskleidimo „Saintland Wood“ teigė, kad, priešingai, nei Komisija teigia 64 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė negalėjo ekonomiškai ir tvariai gaminti vienkartinės plėvele dengtos eukalipto faneros, nes faneravimo dangos, importuotos arba savo reikmėms pagamintos iš importuotų rąstų, sąnaudos buvo pernelyg didelės, o Sąjungos pramonė neturėjo reikalingos gamybos technologijos. „Saintland Wood“ nenurodė, kodėl pateikė šią informaciją. Atsižvelgdama į tai, buvo nurodyta ir užginčyta 64 konstatuojamoji dalis, Komisija pateiktą informaciją priskyrė prie prašymo neįtraukti plėvelę dengtos eukalipto faneros. Komisija pažymėjo, kad Sąjungos pramonė teigė, jog esant dabartiniam žemos kokybės, mažai naudojamos plėvele dengtos faneros kainų lygiui, ji negalėjo susigrąžinti savo gamybos sąnaudų lygio. Šis pelningumo trūkumas, o ne technologinių žinių ar žaliavų stoka, trukdė Sąjungos pramonei gaminti vienkartinę plėvele dengtą fanerą iš eukaliptų ar kitų lapuočių rūšių medienos. Šis tvirtinimas buvo atmestas.

(72)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA, ETTF, „GD Holz“ ir „Questwood“ tvirtino, kad Sąjungos plėvele dengta fanera nekonkuravo su iš Kinijos importuojama plėvele dengta fanera, ypač su plėvele dengta fanera, skirta klojiniams. Šios suinteresuotosios šalys teigė, kad importuojama plėvele dengta fanera yra atskira produktų kategorija, ji negaminama Sąjungoje ir yra apribojimų, susijusių su jos būsima gamyba, ji tiesiogiai nekonkuruoja su panašiu Sąjungos produktu, jos kokybė ir eksploatacinės savybės skiriasi, o galimas jos pašalinimas iš Sąjungos rinkos dėl antidempingo priemonių turėtų neigiamą poveikį būsto politikai.

(73)

Tvirtinimas buvo atmestas, nes, nepaisant to, kad tai yra aiškiai apibrėžta produkto kategorija, klojiniams skirta formuota plėvele dengta fanera buvo neatsiejama lapuočių faneros produktų rūšies, kuriai taikomas tyrimas, dalis. Ją sudarė tos pačios žaliavos (faneravimo dangos, klijai ir papildomas plastikinis sluoksnis ant medžio lukšto faneravimo dangos) ir ją, kaip ir kitų rūšių lapuočių faneros plokštes, gamino tie patys eksportuojantys gamintojai ir importavo tie patys importuotojai. Komisija patvirtino laikinojo reglamento 60 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas dėl Kinijos ir ES pagamintos klojiniams skirtos plėvele dengtos faneros pagrindinių fizinių, techninių ir cheminių savybių skirtumo nebuvimo. Be to, Komisija surinko įrodymų, kad importuotos ir vietinės plėvele dengtos faneros naudojimas ir patvarumas buvo panašūs (t. y. kiek kartų ji gali būti naudojama statybiniams klojiniams). Sąjungos pramonė taip pat gamino plėvele dengtą buko fanerą (65), kuri dėl naudojamos medienos rūšių savybių buvo labai panaši į mažesnio pakartotinio naudojimo plėvele dengtą eukalipto fanerą. Atsižvelgdama į šį naudojimo sutapimą ir į tai, kad vien dėl kokybės skirtumų negalima produkto neįtraukti į tyrimo aprėptį, Komisija nustatė, kad iš Kinijos importuojama ir Sąjungoje gaminama plėvele dengta fanera tiesiogiai konkuruoja. Vis dėlto argumentas, kad Sąjungos gamintojams ekonomiškai neperspektyvu gaminti žemos kokybės ir nebrangią klojiniams skirtą plėvele dengtą fanerą, taip pat poveikis būstui nagrinėti 8 skirsnyje dėl Sąjungos interesų.

(74)

Komisija pažymėjo, kad PTIA savo pastabų 84 konstatuojamojoje dalyje, regis, nurodė, kad Rusijos kilmės plėvele dengtą beržo fanerą, iš Kinijos importuojamą plėvele dengtą eukalipto ir tuopos fanerą galima pakeisti vieną kita (66), kiek tai susiję su jų naudojimu. Kadangi Rusijos byloje dėl beržo faneros (67) ar šiame tyrime nėra jokių priešingų požymių nenustatyta, Rusijos plėvele dengtą beržo fanerą ir Sąjungos pramonės gaminamą plėvele dengtą fanerą galima pakeisti vieną kita.

(75)

Po galutinio faktų atskleidimo „Saintland Wood“ teigė, kad plėvele dengta buko fanera nebuvo konkurencinga rinkoje ir Sąjungos pramonė jos negamino.

(76)

Komisija nusprendė, kad šis argumentas nepagrįstas, ir jį atmetė, nes Sąjungos pramonė gamino ir pardavė plėvelę dengtą buko fanerą (68).

(77)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA paprašė, kad būtų atsižvelgta į struktūrinės ir nestruktūrinės faneros skirtumą nustatant produkto kontrolės numerį (toliau – PKN), dempingo skirtumą ir atliekant priverstinio kainų mažinimo ir (arba) priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimus.

(78)

Komisija atmetė argumentą dėl tariamo lapuočių faneros suskirstymo į struktūrinę ir nestruktūrinę įtraukimo į PKN, nes dabartinėje PKN struktūroje tinkamai atsižvelgta į kokybės, taikymo (klijų tipo) ir su rūšimis susijusius kriterijus. Tikrinant nesusijusio importuotojo klausimyno atsakymus buvo nustatyta, kad importo iš Kinijos užsakymuose skirstymas į struktūrinę ir nestruktūrinę fanerą nebuvo daromas, jį pakeitė nuorodos į kitas savybes, kurios jau įtrauktos į PKN. Be to, šiame tyrimo etape esminė PKN peržiūra trukdytų tyrimą užbaigti laiku. Pranešimo apie inicijavimą 7 skirsnyje suinteresuotosioms šalims buvo suteikta 70 dienų pastaboms dėl negalutinių išvadų etapo informacijos pateikti, tačiau tokių pastabų dėl PKN sudėties nepateikta.

(79)

Po galutinio faktų atskleidimo PTIA tvirtino, kad priežastis, dėl kurios užsakymuose nenurodoma struktūrinė ir nestruktūrinė fanera, buvo ta, kad visa patikrinto atrinkto Sąjungos importuotojo iš Kinijos importuota fanera buvo nestruktūrinė.

(80)

Į patikrinto Sąjungos importuotojo parduodamų produktų asortimentą buvo įtraukta struktūrinėms reikmėms (69) tinkama fanera, importuota tiek iš Kinijos, tiek iš kitų šaltinių. PTIA nepateikė įrodymų, kad užsakymuose produktai skirstomi į struktūrinius ar nestruktūrinius. Todėl argumentas buvo atmestas.

(81)

Kalbant apie priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimą, Komisija atsižvelgė į PTIA komentarą 187 ir 188 konstatuojamosiose dalyse.

(82)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA paprašė taikyti išimtį dėl plėvele dengtos faneros galutinio naudojimo nestruktūrinėms reikmėms.

(83)

Komisija laikėsi nuomonės, kad PTIA naudojamoje produkto apibrėžtyje „plėvele dengta fanera“ nenustatytas pakankamas skirtumas, kad ją būtų galima laikyti konkrečia produkto kategorija. Be to, nustatytas galutinis naudojimas kaip „nestruktūrinėms reikmėms“ nebuvo laikomas pakankamai tiksliu, kad būtų galima taikyti galutinio naudojimo išimtį. Prašymas buvo atmestas.

(84)

Po pirminio faktų atskleidimo „Questwood“ tvirtino, kad Komisija turėtų laikytis Jungtinių Valstijų prekybos departamento (toliau – DOC) ir Tarptautinės prekybos komisijos (toliau – ITC) požiūrio, nes jie iš antidempingo ir kompensacinių muitų, nustatytų Kinijos fanerai (70), taikymo srities pašalino tam tikrą plėvele dengtą fanerą.

(85)

Komisija nemanė, kad kitų jurisdikcijų tyrimų rezultatai sukūrė precedentą jos pačios tyrimams. Vis dėlto ji išnagrinėjo šį reikalavimą ir konstatavo, kad šie du tyrimai iš esmės skiriasi. Pradinio tyrimo viešoje byloje, kurią parengė DOC ir ITC, buvo įrodymų, kad skundo pateikėjas ir JAV vidaus pramonė sutiko neįtraukti iš Kinijos importuojamos plėvele dengtos faneros (71), nes skundo pateikėjai negamino plėvele dengtos faneros. Šiame tyrime taip nebuvo. Šis tvirtinimas buvo atmestas.

(86)

Po pirminio faktų atskleidimo „Keflico“ teigė, kad plonoji eukalipto fanera neturėtų būti įtraukta į taikymo sritį, nes Sąjungoje nebuvo pagamintas pakavimo pramonei reikalingas jos kiekis, ir kad plonoji fanera, pagaminta iš tuopos, dėl savo fizinių savybių nebuvo tinkama naudoti šiai pramonei.

(87)

Komisija atmetė tvirtinimą remdamasi tuo, kad Sąjungos pramonė turėjo pajėgumų gaminti lapuočių fanerą, specialiai skirtą tiek sunkiosioms (72), tiek lengvosioms (73) pakuotėms, pakankamais kiekiais.

(88)

Po pirminio faktų atskleidimo Komisija gavo skundo pateikėjo ir „Jiangshan Wood“ pastabų dėl dempingo skirtumo apskaičiavimo.

(89)

Kadangi pastabų dėl klausimyno atsakymų ir tikrinamųjų vizitų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 77–82 konstatuojamąsias dalis.

(90)

Kadangi pastabų dėl klausimyno atsakymų ir tikrinamųjų vizitų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 86–180 konstatuojamąsias dalis.

(91)

Kadangi pastabų dėl klausimyno atsakymų ir tikrinamųjų vizitų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 181–195 konstatuojamąsias dalis.

(92)

Po pirminio faktų atskleidimo skundo pateikėjas ir „Jiangshan Wood“ pateikė pastabų dėl šaltinių, naudotų neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti. Šios pastabos aptariamos 3.2.4 skirsnyje.

(93)

Po pirminio faktų atskleidimo „Jiangshan Wood“ teigė, kad laikinojo reglamento 1 lentelėje nurodytos gamybos veiksnių vertės neatitinka skaičiavimo dokumentuose ir laikinojo reglamento 210 konstatuojamojoje dalyje nurodytų verčių.

(94)

Komisija paaiškino, kad 1 lentelėje ir 210 konstatuojamojoje dalyje pateiktose vertėse yra korektūros klaida, susijusi su importo mokesčio procentine dalimi, kuri buvo pridėta prie kiekvieno lyginamojo dydžio. Tačiau teisingos vertės buvo atskleistos visoms šalims prieduose, kuriuose pateikti lyginamieji dydžiai. Šios teisingos vertės buvo taikomos apskaičiuojant dempingą.

(95)

Atsižvelgdama šias pastabas, Komisija patvirtino, kad siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, naudoti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Tiriamojo produkto gamybos veiksniai

(96)

Skundo pateikėjas ir „Jiangshan Wood“ pateikė pastabų dėl tuopos rąstų, eukalipto faneravimo dangos ir kviečių miltų lyginamųjų dydžių.

(97)

Kalbant apie tuopos rąstus, „Jiangshan Wood“ manė, kad GTA duomenų bazėje nurodytos eksporto iš Prancūzijos kainos buvo daug didesnės nei kainos, nustatytos naudojant Eurostato vertes; bendrovės nuomone, tai galėjo nutikti dėl to, kad Komisijos naudojamuose statistiniuose duomenyse buvo sumaišyti importo ir eksporto duomenys. Ji teigė, kad Eurostato duomenys apima tik tuos duomenis, kuriuos tiesiogiai pateikė Prancūzijos muitinė, todėl jie buvo patikimesni už trečiųjų šalių pirminius duomenis, gautus iš „S&P Global“. Ji taip pat pateikė Eurostato ištrauką, kuria remiantis vieneto kaina buvo 96,56 EUR/m3 arba 754,66 CNY/m3. „Jiangshan Wood“ taip pat teigė, kad Prancūzijos kilmės tuopos rąstų importui į šalis, į kurias Prancūzija eksportavo tuopos rąstus, nebuvo taikomi jokie muitai, todėl nebuvo pagrindo pridėti 4,1 % importo muito.

(98)

Skundo pateikėjas teigė, kad „Jiangshan Wood“ klaidingai aiškino duomenis, nes Komisijos naudoti duomenys buvo pagrįsti ne Prancūzijos eksporto į trečiąsias šalis verte, o Prancūzijos kilmės tuopos rąstų importo į trečiąsias šalis verte, o tai, jo nuomone, buvo tinkamas metodas. Todėl skundo pateikėjas teigė, kad duomenys neturėtų būti keičiami.

(99)

Komisija paaiškino, kad, kaip nurodė skundo pateikėjas, tuopos rąstų lyginamasis dydis buvo grindžiamas ne iš Prancūzijos eksportuojamų tuopos rąstų vertėmis, o iš tiesų Prancūzijos kilmės tuopos rąstų importu į visas pasaulio šalis. Statistiniai duomenys buvo pagrįsti GTA duomenų baze, kurią Komisija laikė patikima ir kurią šiuo tikslu Komisija naudojo daugelyje kitų tyrimų. Be to, Komisija priminė, kad GTA yra išsami duomenų bazė, kurioje saugomi ne tik Eurostato, bet ir JT prekybos komiteto duomenys ir daug kitų statistinių šaltinių. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad šiuo pagrindu nustatytas lyginamasis dydis buvo pakankamai tikslus. Komisija taip pat paaiškino, kad importo muitas, taikomas tuopos rąstams, buvo nustatytas ne pagal eksportą iš Prancūzijos, o pagal vidutinius importo muitus, kuriuos tuopos rąstams taiko didžiausios importuojančios šalys, kaip minėta laikinojo reglamento 218 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(100)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jiangshan Wood“ teigė, kad Komisija neturėjo pridėti 4,1 % importo muito prie vidutinės tuopos rastų kainos ir kad antkainis buvo savavališkai nustatytas, nes jis buvo pagrįstas vidutiniu importo į dešimt didžiausių šalių importuotojų muitu, o importo kaina buvo pagrįsta Prancūzijos kilmės tuopos rąstų importu į visas šalis. Ji taip pat nurodė, kad, remiantis JT prekybos komiteto importo duomenimis, dešimt didžiausių šalių importuotojų skyrėsi nuo tų, kurias Komisija išvardijo atskleisdama informaciją. Jos nuomone, Komisija turėjo išnagrinėti importo muitus, taikomus tik Prancūzijos kilmės tuopos rąstų importui. Kadangi šiam importui buvo taikomas 0 % importo muitas, ji laikėsi nuomonės, kad muitas neturėtų būti taikomas.

(101)

Komisija nesutiko su tvirtinimu, kad importo muitas prie tuopos rąstų kainos buvo pridėtas savavališkai. Ji laikėsi nuomonės, kad importo muito pridėjimas atitiko jos praktiką ir kad jis buvo nuosekliai pridedamas prie importo kainų, siekiant atspindėti tai, kad bet kuri bendrovė, įsigijusi eukalipto faneravimo dangą, turės jį sumokėti. Šiuo konkrečiu atveju, kadangi Prancūzija buvo svarbi tuopos rąstų gamintoja, Komisija nusprendė, kad tinkama būtų pagrįsti savo tuopos rąstų lyginamąjį dydį pasauliniu importu iš Prancūzijos. Todėl toks lyginamasis dydis buvo nustatytas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį remiantis neiškraipyta tarptautine kaina, o ne pagal importo į tipišką šalį kaina. Todėl Komisija neprivalėjo susieti importo muito su tipiška šalimi, o šiuo atveju – su Prancūzija. Vietoj to Komisija nustatė, kad importo muito lygio, grindžiamo svarbiausiomis tuopos rąstų importo paskirties vietomis, naudojimas buvo pagrįstas metodas jo lygiui nustatyti. Dėl tvirtinimo, kad „Jiangshan Wood“ pateiktas svarbiausių importo paskirties šalių sąrašas skyrėsi, Komisija savo sąrašą pagrindė GTA duomenimis, o „Jiangshan Wood“ naudojo JT prekybos komiteto duomenų bazę. Komisija laikėsi nuomonės, kad GTA yra patikimas duomenų šaltinis ir kad ji nematė esminės priežasties jo pakeisti kitu šaltiniu. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(102)

Kaip minėta laikinojo reglamento 206–210 konstatuojamosiose dalyse, nesant kito tinkamo lyginamojo dydžio, eukalipto faneravimo dangos lyginamoji kaina buvo pagrįsta vidutine eksporto kaina GTA duomenų bazėje pagal SS kodą 4408 90 , kuris apima eukalipto ir kitų rūšių faneravimo dangą. Tuo remiantis nustatyta ir šalims atskleista lyginamoji kaina buvo 4 073,134 CNY/m3 arba 521,22 EUR/m3, kuri, Komisijos nuomone, yra tiksli ir atitiko tos rūšies faneravimo dangos rinkos kainą.

(103)

Po pirminio faktų atskleidimo „Jiangshan Wood“ iškėlė klausimą, kodėl Komisija neatsižvelgė į kelias šalis, įskaitant didžiausias eukalipto faneravimo dangos gamintojas, tokias kaip Urugvajus, Paragvajus, Brazilija ar Čilė. Ji nurodė, kad siekdama nustatyti lyginamąjį dydį Komisija atsižvelgė į duomenis tokių šalių kaip Lenkija, Švedija ir Latvija, kurios nebuvo pagrindinės eukalipto faneravimo dangos eksportuotojos ir kurios ją pirko iš šalių, negaminančių faneravimo dangos, pavyzdžiui, Ukrainos. Be to, ji taip pat nurodė, kad Komisija į savo lyginamojo dydžio skaičiavimą įtraukė šalis, kurios eksportavo nedidelį kiekį. Todėl „Jiangshan Wood“ išreiškė susirūpinimą dėl Komisijos naudojamos duomenų bazės patikimumo.

(104)

„Jiangshan Wood“ taip pat teigė, kad Komisija galėjo naudoti JT prekybos komiteto duomenis, kurie apima visų eksportuojančių šalių, įskaitant stambius eukaliptų eksportuotojus, duomenis. Ji teigė, kad vieneto kaina, naudotina kaip lyginamasis dydis, yra 3 238 CNY/m3 arba 414 EUR/m3. Todėl „Jiangshan Wood“ paprašė Komisijos šią vertę naudoti kaip lyginamąjį dydį arba naudoti laikinojo reglamento 210 konstatuojamojoje dalyje nurodytą 443 EUR/m3 vertę. Ji taip pat nurodė, kad jei Komisija nusprendė naudoti pirminiame etape naudotą lyginamąjį dydį, buvo pateiktas prašymas atskleisti šalis, laikomas didžiausiomis eksportuojančiomis šalimis, ir paaiškinti, kodėl nebuvo atsižvelgta į pagrindines eukalipto faneravimo dangą gaminančias šalis. Po galutinio faktų atskleidimo „Jianshan Wood“ pakartojo savo prašymą atskleisti papildomus su lyginamuoju dydžiu susijusius duomenis, kartu nurodydama Komisijos naudotos duomenų bazės ir JT prekybos komiteto duomenų bazės skirtumus.

(105)

Komisija pirmiausia pakartojo, kad laikinojo reglamento 210 konstatuojamojoje dalyje nurodyta 443 EUR/m3 vertė buvo susijusi su kanceliarine klaida, kuri neturėjo faktinio pagrindo. Komisija taip pat pakartojo, kad, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 210 konstatuojamojoje dalyje, eksporto statistikoje pagal SS kodą 4408 90 buvo įvairių medienos rūšių faneravimo dangų, taigi ir skirtingų kainų. Labai plonos faneravimo dangos kainų intervalai labai skyrėsi nuo 0,3–0,6 mm faneravimo dangos, kuri dažniausiai naudojama fanerai gaminti, ir skirtingos kokybės fanerų kainų intervalų. Pavyzdžiui, tik eukalipto faneravimo dangos kaina gali labai skirtis priklausomai nuo to, ar ją ketinama naudoti faneros vidmei, ar paviršiui. Taigi SS kodas buvo ne tik grupinis kodas, kuriam priskirta daugiau rūšių nei eukalipto faneravimo dangų, naudojamų fanerai gaminti, bet ir skirtingų rūšių ir kokybės eukalipto faneravimo danga. Ne visos faneravimo dangos galėjo būti naudojamos konkrečiai fanerai gaminti.

(106)

Todėl Komisija atsižvelgė tik į importą iš šalių, kurių vidutinės importo kainos buvo nuo 350 EUR/m3 už žemos kokybės eukalipto faneravimo dangą iki 720 EUR/m3 už aukštos kokybės eukalipto faneravimo dangą. Šis intervalas buvo pagrįstas sąskaitomis faktūromis, kurias skundo pateikėjas pateikė kaip įrodymus dėl eukalipto faneravimo dangos, kurios kainos ir kokybė skiriasi. Todėl intervalas atitiko kainas, kurios gali būti laikomos mokėtinomis už eukalipto faneravimo dangą, kuri gali būti naudojama lapuočių fanerai gaminti. Todėl nebuvo atsižvelgta į šalis, kurių vidutinės importo kainos nepatenka į šį intervalą.

(107)

Kadangi nėra konkretaus eukalipto faneravimo dangos SS kodo, Komisija nusprendė, kad šiuo pagrindu nustatyta vidutinė kaina buvo pagrįsta ir tiksliai atspindėjo už šį gamybos veiksnį mokėtiną kainą. Komisija taip pat pažymėjo, kad „Jiangshan Wood“ pateiktas lyginamasis dydis, pagrįstas JT prekybos komiteto duomenimis (3 238 CNY/m3 arba 414 EUR/m3), atitiko Komisijos naudotą 350–720 EUR/m3 kainų intervalą ir kad jis iš esmės atitiko Komisijos naudotą 4 073,14 CNY/m3 arba 521,22 EUR lyginamąjį dydį. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad pirminio ir galutinio faktų atskleidimo dokumentuose ji pateikė pakankamai išsamią informaciją apie tai, kaip buvo apskaičiuotas lyginamasis dydis. Nors Komisija atkreipė dėmesį į skirtumus, kuriuos eksportuojantis gamintojas pabrėžė naudodamas alternatyvią duomenų bazę, ji nenustatė jokių įtikinamų priežasčių atsisakyti naudoti GTA duomenų bazę, kuri naudojama visuose kituose tyrimuose ir kurią ji laikė patikimu duomenų šaltiniu. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad Komisijos naudoti statistiniai duomenys galėjo būti nepatikimi, ir teigė, kad nustatytas lyginamasis dydis, kaip paaiškinta pirmiau, buvo pagrįstas ir tikslus.

(108)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jiangshan Wood“ teigė, kad savo gamybos procese faneros vidmės gamybai ji naudojo tik žemesnės kokybės eukalipto faneravimo dangą, ir taip pat nurodė, kad ji nepirko medžio lukšto faneravimo dangos. Ji teigė, kad kainų intervalas, kurį Komisija taikė lyginamajam dydžiui nustatyti, neturi apimti aukštos kokybės eukalipto vidmės ir medžio lukšto faneravimo dangos. Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Jiangshan Wood“ paprašė Komisijos atskleisti prasmingą skundo pateikėjo pateiktų įrodymų, naudotų nustatant 350–720 EUR/m3 eukalipto faneravimo dangos kainų intervalą, santrauką. 2025 m. spalio 14 d. ji pakartojo savo tvirtinimą, kuriame Komisijos prašoma atskleisti „šias sąskaitas faktūras ir (arba) su kiekviena faneros rūšimi susijusią santrauką, jų „Incoterms“, kilmę ir kainą“, nes ji laikėsi nuomonės, kad neatskleidus šios informacijos buvo pažeistos jos teisės į gynybą. 2025 m. spalio 15 d. elektroniniu laišku Komisija bendrovei pateikė prašomą santrauką, tačiau nurodė, kad nemanė, jog neatskleidus pačių (konfidencialių ) sąskaitų faktūrų buvo pažeistos „Jiangshan Wood“ teisės į gynybą. Vėliau „Jiangshan Wood“ savo prašymą pakartojo prašydama pateikti dar išsamesnę informaciją apie sąskaitas faktūras, pavyzdžiui, jų datas ir duomenis apie kainų perskaičiavimo iš grynojo svorio į bendrąjį svorį santykį.

(109)

Siekdamas paneigti „Jiangshan Wood“ argumentus, skundo pateikėjas teigė, kad Komisijos taikyta metodika, pagal kurią koreguojami importo duomenys pagal SS kodą 4408 90 , buvo pagrįsta siekiant tinkamai ir tiksliai užfiksuoti konkrečiai eukalipto faneravimo dangos importą pagal šį grupinį kodą, kuriam priskirta kitų rūšių fanera.

(110)

Komisija nustatė, kad „Jiangshan Wood“ tvirtinimas nepagrįstas. SS kodas 4408 90 , naudotas lyginamajam dydžiui nustatyti, yra kitų rūšių faneros grupinis kodas, o taikytas intervalas buvo naudojamas tik kaip pakaitinis rodiklis, siekiant tiksliau nustatyti eukalipto faneravimo dangos importą pagal šį grupinį kodą. Komisija laikėsi nuomonės, kad šis metodas yra pagrįstas ir kad, atsižvelgiant į turimą informaciją ir nepaisant to, kad juo negalima atskirti faneravimo dangos savybių, jis tiksliausiu būdu atspindėjo eukalipto faneravimo dangos kainą.

(111)

Be to, Komisija nustatė, kad „Jiangshan Wood“ prašymas atskleisti konfidencialias sąskaitas faktūras yra nepagrįstas. Pačios sąskaitos faktūros nebuvo naudojamos lyginamiesiems dydžiams nustatyti. Jos buvo naudojamos tik kaip pakaitinis rodiklis eukalipto faneravimo dangų kainų intervalui nustatyti, todėl Komisija nemanė, kad atskleidus konfidencialias sąskaitas faktūras „Jiangshan Wood“ galėtų išsamiau pagrįsti savo tvirtinimą. Be to, Komisija bendrojo faktų atskleidimo dokumento 67 ir 72 konstatuojamosiose dalyse pateikė labai išsamų savo metodo paaiškinimą ir „Jiangshan Wood“ paprašius 2025 m. spalio 15 d. elektroniniu laišku pateikė papildomą informacijos santrauką, kurioje buvo pateikta visa išsami informacija apie eukalipto faneravimo dangos pobūdį ir atitinkamas kainas.

(112)

Galiausiai Komisija nustatė, kad „Jiangshan Wood“ tvirtinimas, kad ji savo gamyboje naudojo tik žemos kokybės eukalipto vidmės fanerą, yra nepagrįstas. Priešingai, bendrovės eukalipto faneravimo dangos pirkimo sąskaitose faktūrose buvo nurodyta „1“ arba „aukščiausia klasė“, o tai rodo, kad įsigyta fanera buvo aukštesnės kokybės. Be to, remiantis šia nuoroda nebuvo galima nustatyti, ar įsigyta faneravimo danga buvo vidmės ir medžio lukšto, nepaisant to, kad bendrovė tvirtino, jog visas medžio lukšto faneravimo dangas ji pati pagamino. Taigi Komisija negalėjo patikrinti teiginio, kad „Jiangshan Wood“ pirko tik žemos kokybės vidmės faneravimo dangą.

(113)

Todėl Komisija atmetė argumentą, kad reikėtų naudoti tik pigesnę eukalipto faneravimo dangą. Be to, Komisija nemanė, kad neatskleidus papildomos informacijos apie konfidencialias sąskaitas faktūras buvo pažeistos „Jiangshan Wood“ teisės į gynybą. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(114)

Po pirminio faktų atskleidimo „Jiangshan Wood“ dar kartą pareiškė, kad Turkijos miltų rinka, taigi ir miltų kainos apskritai buvo iškraipytos ir pernelyg padidintos dėl įvairių Turkijos grūdų tarnybos priimtų priemonių, darančių poveikį kviečių miltų importui ir (arba) eksportui. Ji teigė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje numatyta, kad gamybos ir pardavimo sąnaudos turi atitikti neiškraipytas kainas ar lyginamąjį dydį, o Komisija, nustatydama lyginamąjį dydį, taip pat įvertino, ar esama rinkos iškraipymų. Jos nuomone, neiškraipytas lyginamasis dydis galėtų būti vidutinė miltų importo į kitas didesnes nei vidutines pajamas gaunančias šalis kaina, t. y. 3,9 CNY/kg netaikant importo muitų arba 4,45 CNY/kg taikant taikomus muitų tarifus.

(115)

Skundo pateikėjas teigė, kad „Jiangshan Wood“ pastabos buvo susijusios su kviečių grūdais, o ne su kviečių miltais. Jis taip pat teigė, kad licencijų išdavimo ir tikrinimo reikalavimas yra standartiniai sveikatos saugos reikalavimai, taikomi visiems žemės ūkio produktams.

(116)

Komisija patvirtino, kad minėti apribojimai iš tiesų buvo susiję su miltams skirtų grūdų importu, o ne su pačiais kviečių miltais. Kaip minėta laikinojo reglamento 213 konstatuojamojoje dalyje, į Turkiją importuotas didelis miltų kiekis ir buvo miltų paklausa kainomis, į kurias įtraukti muitai. Todėl ji teigė, kad kainos buvo tipiškos rinkos kainai.

(117)

Kadangi pastabų dėl darbo jėgos negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 223 konstatuojamąją dalį.

(118)

Kadangi pastabų dėl elektros energijos negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 224 konstatuojamąją dalį.

(119)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 228 konstatuojamojoje dalyje, nustatydama PBA išlaidų ir pelno lyginamuosius dydžius, Komisija naudojo Turkijos vyriausybės bendrovių vidutinių veiklos išlaidų ir veiklos pelno duomenis, kuriuos paskelbė Turkijos centrinis bankas. Jie susiję su 3 121 įmonės, vykdančios veiklą gaminių iš medienos, kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamybos sektoriuje (NACE – C-162), finansiniais rezultatais.

(120)

Po pirminio faktų atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad duomenys nėra tinkami, nes jie apėmė pernelyg platų sektorių ir neatspindi Turkijos faneros pramonės realių veiklos išlaidų ir pelningumo. Jis teigė, kad NACE kodas C162 apima kitų medienos gaminių, pavyzdžiui, dailidžių ir stalių dirbinių, medinių grindų dangų, medinių talpyklų, pynimo medžiagų ir t. t., gamybą ir kad nėra atitinkamos C162-1 pakategorės, skirtos faneravimo dangos lakštų ir medienos plokščių gamybai. Jis teigė, kad šios kategorijos faneros segmentas sudarė tik 2 % ir kad jame dominuoja medienos plokščių pramonė, kaip antai smulkinių plokščių ir vidutinio tankio plaušo plokščių (MDF) gamintojai. Jis tvirtino, kad faneros produktai yra sudėtingiausi ir aukščiausios kokybės produktai iš visų medienos produktų ir kad, kadangi bendras NACE kodas daugiausia apėmė kitus produktus, nebuvo tikslinga nustatyti faneros sektoriaus PBA išlaidų ir pelno. Ji taip pat teigė, kad duomenų bazėje buvo beveik vien tik labai mažų ar mažųjų įmonių duomenys, tačiau fanerą gamina vidutinės įmonės. Jis taip pat tvirtino, kad daugiau kaip 3 000 bendrovių, kurios buvo nagrinėjamos, patyrė nuostolių, todėl makroekonominių duomenų naudojimas buvo netinkamas. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad naudoti duomenys buvo susiję su 2022 m. laikotarpiu ir todėl neatspindėjo bendrovių padėties per TL.

(121)

Skundo pateikėjas pateikė bendrovės „Pelit Arslan Kontrplak Fabrikasi Anonim Sirketi“ (toliau – „Pelit Arslan“) 2024 m. finansinius duomenis, gautus iš duomenų bazės „Dun&Bradstreet Finance Analytics“ (75). Remiantis finansine ataskaita, 2024 m. PBA išlaidos sudarė 21,6 % parduotos prekės sąnaudų, o pelnas neatskaičius mokesčių – 23,6 %. Jo nuomone, šie rodikliai buvo konservatyvūs, nes ankstesniais metais bendrovės PBA išlaidų ir pelno lygis buvo dar didesnis. Jo nuomone, siūlomas PBA išlaidų lygis iš esmės atitiko Komisijos nustatytas PBA išlaidas, o didesnis pelnas akivaizdžiai buvo tipiškesnis faneros sektoriui, nes tai buvo aukščiausios kokybės medienos produktas, palyginti su kitomis medienos plokštėmis. Tuo remdamasis skundo pateikėjas paprašė Komisijos peržiūrėti metodą ir naudoti „Pelit Arslan“ duomenis kaip PBA išlaidų ir pelno lyginamąjį dydį.

(122)

„Jiangshan Wood“ teigė neprieštaraujanti, kad būtų naudojami Komisijos pasiūlyti Turkijos centrinio banko paskelbti Turkijos vyriausybės duomenys. Ji teigė, kad iš duomenų ataskaitos matyti, jog PBA išlaidos apėmė platinimo išlaidas, kurios neturėtų būti įtraukiamos apskaičiuojant normaliąją vertę. Todėl ji teigė, kad Komisija turėtų neįtraukti platinimo išlaidų, remdamasi pagrįstu santykiu, kuris grindžiamas Sąjungos gamintojų duomenimis arba nesusijusio prekiautojo „Pizhou Ouyme Import and Export Trade Co. Ltd“ (toliau – „Pizhou Ouyme“) pateikta finansine informacija, iš kurios matyti, kad tiesioginių pardavimų išlaidos sudarė 62 % visų PBA išlaidų.

(123)

Paneigdamas „Jiangshan Wood“ pateiktus argumentus, skundo pateikėjas teigė, kad nėra aišku, kokių rūšių išlaidos buvo įtrauktos į šią kategoriją, ir kad bendra platinimo išlaidų kategorija taip pat galėtų (arba išimtinai) reikšti su produkto ar paslaugos tiekimu pirkėjams susijusias išlaidas, tokias kaip pakavimas, rinkodara, pardavimas, saugojimas ir sandėliavimas, užsakymų valdymas, pirkėjų aptarnavimas ir pan. Jis taip pat teigė, kad Sąjungos gamintojų finansiniai duomenys neapėmė jokių PBA išlaidų suskirstymo į atskiras kategorijas, todėl nebuvo galimybės atlikti koregavimų, ir kad taip pat atskirų sąnaudų elementų dalis Kinijos prekiautojo platinimo išlaidų kategorijoje taip pat nebuvo nei taikytina, nei patikima dėl Komisijos nustatytų iškraipymų Kinijoje, susijusių su šiuo produktu ir pramonės šaka. Galiausiai jis teigė, kad atlikdama ankstesnius tyrimus Komisija tokio koregavimo neatliko.

(124)

Paneigdama skundo pateikėjo pastabas „Jiangshan Wood“ paprašė Komisijos neatsižvelgti į „Pelit Arslan“ finansinius duomenis, nes, jos teigimu, neturėdama prieigos prie duomenų ji negalėjo patikrinti skaičiavimų tikslumo ar įvertinti duomenų, naudotų normaliajai vertei apskaičiuoti, patikimumo, o tai nebūtų ištaisyta pateikiant prasmingą duomenų santrauką (pavyzdžiui, intervalais), nes PBA išlaidos ir pelnas turi būti tikslūs procentiniai dydžiai. Ji nurodė, kad finansiniai duomenys, pateikti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, turi būti lengvai prieinami ir neapsaugoti autoriaus teisių. Ji nurodė atvejų, kai duomenų nebuvo galima naudoti dėl to, kad jie negalėjo būti įtraukti į nekonfidencialią bylą dėl autorių teisių pažeidimo, pavyzdžių.

(125)

Komisija priminė, kad pirminiame etape jokių Turkijos bendrovių naujausių duomenų nebuvo, todėl duomenų bazėje naudoti duomenys buvo geriausias turimas pakaitinis rodiklis pagrįstoms PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti. Tačiau skundo pateikėjo pateikti lapuočių fanerą gaminančios bendrovės duomenys buvo tinkamesnis pagrindas PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti nei duomenų bazė, kurioje renkami daug platesnio sektoriaus duomenys. Be to, remdamasi išsamiomis šios bendrovės finansinėmis ataskaitomis, kurias pateikė skundo pateikėjas, Komisija galėjo patikrinti, ar PBA išlaidų ir pelno procentinės dalys buvo tiksliai nustatytos. Ataskaitos už nedidelį mokestį buvo tiesiogiai prieinamos viešoje interneto svetainėje (https://www.informa.es/en). Todėl Komisija padarė išvadą, kad „Pelit Arslan“ duomenys gali būti naudojami pagrįstoms PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti, todėl jie atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(126)

Po galutinio faktų atskleidimo „Jiangshan Wood“ laikėsi nuomonės, kad Komisija, apskaičiuodama normaliąją vertę, turi vėl naudoti sektoriaus lygmens finansinius duomenis ir neturi įtraukti pardavimo išlaidų. Jos nuomone, nepriimtina, kad PBA išlaidų ir pelno suma, kuri iš pradžių buvo laikoma pagrįsta, buvo pakeista „Pelit Arslan“ finansiniais duomenimis, kurie nebuvo lengvai prieinami. Ji teigė, kad šios ataskaitos nebuvo galima gauti nei interneto svetainėje, nei bendroje „Dun&Bradstreet“ interneto svetainėje. Ji taip pat nurodė, kad kadangi Komisija ataskaitą gavo iš skundo pateikėjo, nebuvo galima įsitikinti, kad ji yra tiksli. „Jiangshan Wood“ taip pat teigė, kad pagal Komisijos pateiktą santrauką nebuvo galima įvertinti atskirų finansinių ataskaitų elementų, kurie buvo naudojami PBA išlaidoms ir pelnui apskaičiuoti. Ji laikėsi nuomonės, kad tai, jog Komisija nepateikė prasmingos santraukos, pažeidė jos teisę į gynybą, taip pat nurodė tyrimą dėl tam tikrų polivinilo alkoholių ir susijusią Teismo bylą, kurioje Teismas nurodė, kad šalims „turi būti suteikta galimybė per administracinę procedūrą veiksmingai išreikšti savo nuomonę dėl nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo bei svarbos ir dėl įrodymų, kuriais rėmėsi Komisija, grįsdama dempingo praktikos ir iš jos kylančios žalos buvimą“ (76).

(127)

Tai paneigdamas skundo pateikėjas tvirtino, kad „Jiangshan Wood“ teiginiai, kad finansinių ataskaitų nebuvo galima gauti, yra klaidinantys ir nepagrįsti. Jis nurodė, kad atlikus sparčiąją internetinę paiešką būtų galima patikrinti, ar, remiantis interneto svetaine, interneto portalas Informa.es suteikė internetinę prieigą prie „Dun&Brad“ lapo. Duomenų debesija renka finansinę ir rinkodaros informaciją iš daugiau kaip 600 mln. įmonių internete visame pasaulyje (77). Be to, siekdami įrodyti, kad finansinė ataskaita yra ir liko lengvai prieinama, skundo pateikėjai 2025 m. spalio 9 d. vėl ją nupirko per Informa.es ir pateikė duomenis Komisijai.

(128)

Be to, skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad „Jiangshan Wood“ nuoroda į jurisprudenciją yra klaidinanti. Atlikdama tyrimą dėl polivinilo alkoholių iš Kinijos Komisija nurodė, kad „pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį duomenys turi būti ne „viešai prieinami“, o laisvai „prieinami“ ir kad sąvoka „viešai prieinama“ reiškia, kad visuomenė gali su ja susipažinti, o sąvoka „laisvai prieinama“ reiškia, kad ji prieinama visiems, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos, kaip antai mokesčio mokėjimas“ (78). Jis taip pat pažymėjo, kad ši išvada galiausiai buvo patvirtinta galutiniu Bendrojo Teismo sprendimu byloje T-763/20 ir kad Bendrasis Teismas tame sprendime taip pat patvirtino, kad Komisija turėjo teisę priimti konfidencialius duomenis, jei bus pateikta nekonfidenciali santrauka (79). Skundo pateikėjas nurodė, kad nekonfidenciali finansinės ataskaitos santrauka buvo tinkamai pateikta ir įtraukta į viešą bylą.

(129)

PTIA teigė, kad negalėjo gauti finansinių ataskaitų interneto svetainėje https://www.informa.es/en , tačiau galėjo jas gauti iš kitų šaltinių. Jis nurodė, kad, remiantis kitų šaltinių pareiškimais, ikimokestinis pelnas buvo 17 %, o ne 23,6 %, kaip nurodė Komisija.

(130)

„Saintland Wood“ teigė, kad turėjo sunkumų su prieiga prie „Pelit Arslan“ duomenų dėl, ko gero, techninių problemų prisijungiant prie svetainės, todėl ji negalėjo užsiregistruoti ir veiksmingai parengti bei laiku pateikti informacijos. Ji paprašė Komisijos pateikti aiškias, nuoseklias instrukcijas arba alternatyvų būdą, kaip gauti prieigą prie duomenų.

(131)

Komisija nurodė bendrojo faktų atskleidimo dokumento 52 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodyta, kad išsamios „Pelit Arslan“ finansinės ataskaitos buvo prieinamos „Dun &Bradstreet Finance Analytics“ duomenų bazėje. Konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat atkreipė dėmesį į „Dun &Bradstreet“ (80) tarptautinių ataskaitų teikėjos tinklalapį informa.es Ispanijoje. Komisija patvirtino, kad „Pelit Arslan“ finansinė informacija buvo lengvai ir laisvai prieinama „Dun &Bradstreet“ tinklalapyje, kuriame pateikiami duomenys per jo tarptautinius partnerius. „Pelit Arslan“ finansines ataskaitas galima pirkti tiesiogiai be registracijos, už mokestį (81). Kadangi duomenys buvo lengvai prieinami minėtuose tinklalapiuose, Komisija nemanė, kad būtina pateikti nuoseklias instrukcijas, kurių prašė „Saintland Wood“.

(132)

Be to, Komisija pažymėjo, kad nekonfidenciali duomenų santrauka buvo pateikta per galutinį faktų atskleidimą. Nors nekonfidenciali santrauka neleido šalims nustatyti išsamios konfidencialios informacijos, Komisijos nuomone, jos pakako, kad šalims būtų pateikta informacija apie tai, kokie duomenys buvo naudojami. Kadangi išsami ataskaita buvo lengvai prieinama, Komisija taip pat nemanė, kad buvo pažeistos kurios nors šalies teisės į gynybą – bet kuri šalis, įskaitant „Jiangshan Wood“, galėjo gauti ir patikrinti išsamius duomenis už pagrįstą mokestį, kaip tai padarė PTIA. Be to, „Jiangshan Wood“ tvirtinimas, kad ji negalėjo nustatyti atskirų elementų, pvz., pardavimo išlaidų, kurias reikėjo atskaityti, buvo nepagrįstas, nes kaip nurodyta toliau, tvirtinimas, kad pardavimo išlaidas reikėjo atskaityti iš lyginamojo dydžio, buvo atmestas, kaip išsamiai paaiškinta kitame skirsnyje.

(133)

Dėl PTIA tvirtinimo, kad pelnas buvo 17 %, Komisija patvirtino, kad jos apskaičiuotas tipiškos bendrovės „PELIT Arslan“ pelno dydžio lyginamasis dydis buvo teisingai apskaičiuotas kaip pelno suma neatskaičius mokesčių, išreikšta bendrovės parduotų prekių savikainos dalimi, kaip paaiškinta šio reglamento 3.2.4.4 skirsnyje, ir kad pelnas prieš įtraukiant mokesčių sąnaudas buvo 23,6 %.

(134)

„Jiangshan Wood“ taip pat teigė, kad Komisija turi atskirti atskiras pardavimo išlaidas nuo kitų bendrųjų ir administracinių išlaidų, nes „Jiangshan Wood“ tokių išlaidų nepatyrė ir apie jas nepranešė Komisijai. Jos nuomone, tai buvo labai svarbu, nes pardavimo ir platinimo (t. y. vežimo, tvarkymo ir pakavimo) išlaidas įtraukus į PBA išlaidas, apskaičiuota normalioji vertė nebūtų ex-works.

(135)

Siekdamas paneigti „Jiangshan Wood“ argumentą, skundo pateikėjas nurodė Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-263/22, kurioje nurodoma, kad „nors pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį gali paaiškėti, kad reikia atlikti koregavimą, kad būtų atsižvelgta į eksporto kainos ir normaliosios vertės skirtumus, kurie turi įtakos jų palyginamumui, tokie atskaitymai negali būti daromi iš apskaičiuotos [pagal 2 straipsnio 6a dalį], kuri dėl to nėra tikroji, vertės. Šiai vertei paprastai įtakos neturi veiksniai, galintys pakenkti jos palyginamumui, nes ji nustatyta dirbtinai“ (82).

(136)

Todėl skundo pateikėjas teigė, kad normalioji vertė buvo apskaičiuota atsižvelgiant į struktūrinius iškraipymus Kinijos medienos perdirbimo segmente, todėl normalioji vertė nėra tikra ir todėl jai nebūdingi veiksniai, kurie turėtų įtakos jos palyginamumui su eksporto kaina. Jis nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“, ir kad pagal šią nuostatą aiškiai ir nedviprasmiškai reikalaujama atsižvelgti į pardavimo išlaidas apskaičiuojant normaliąją vertę pagal minėtą nuostatą. Tai, kad „Jiangshan Wood“ nepatiria jokių pardavimo išlaidų, niekaip nekeičia fakto, kad į apskaičiuotą normaliąją vertę turėtų būti įtrauktos pardavimo išlaidos. Priešingu atveju Komisija, akivaizdžiai pažeisdama pagrindinį reglamentą, sumažintų (nepakankamai įvertintų) apskaičiuotą normaliąją vertę.

(137)

Komisija nustatė, kad „Jiangshan Wood“ tvirtinimas nepagrįstas. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nurodyta pagrįsta administracinių, pardavimo ir bendrųjų išlaidų ir pelno suma, nes tai yra išlaidos, kurias paprastai patiria kiekviena bendrovė, įskaitant tokias bendroves kaip „Jiangshan Wood“, parduodančios prekes per prekiautojus. Be to, atskaitymai iš tipiškoje šalyje įsisteigusio gamintojo neiškraipytų PBA išlaidų sumos siekiant atspindėti faktines „Jiangshan Wood“ sąnaudas prieštarautų tikslui nustatyti neiškraipytas bendrovės sąnaudas. Galiausiai tai, kad pati „Jiangshan Wood“ nepranešė Komisijai apie pardavimo išlaidas, nėra įrodymas, kad apskritai bendrovės apskaitos sistema neleido išsamiai nustatyti sąnaudų. Bendrovės tikrinamojo vizito metu Komisijos tarnybos apsilankė pardavimo departamente ir susitiko su pardavimo vadovu, o tai savaime rodo, kad bendrovė patyrė pardavimo išlaidų. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(138)

Be to, PTIA laikėsi nuomonės, kad sektoriaus duomenys yra tinkamesnis lyginamasis dydis PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti, nes jie atspindi tai, kad Kinijos faneros pramonę sudarė MVĮ ir ji buvo labai susiskaidžiusi. Jis taip pat teigė, kad jei Komisija naudotų sektoriaus duomenis, finansiniai rodikliai, į kuriuos reikia atsižvelgti, turėtų atspindėti tai, kad neeilinės infliacijos ir skolinimosi išlaidų, kurios Turkijoje yra neįprastai didelės, o palūkanų norma tiriamuoju laikotarpiu buvo 45 %, finansavimo išlaidos taip pat turėtų būti atskaitomos, jei „Jiangshan Wood“ šių išlaidų nepatyrė. 2025 m. spalio 16 d. pateiktoje medžiagoje PTIA iš naujo pateikė panašius tvirtinimus. Jis teigė, kad, priešingai, nei teigia skundo pateikėjai, buvo prieinami ne tik 2022 m., bet ir 2024 m. sektoriaus duomenys ir kad tam tikra fanera gali būti pigesnė nei geresnės kokybės MDF ar grindų produktai.

(139)

PTIA taip pat laikėsi nuomonės, kad 45,2 % PBA išlaidos ir pelnas nebuvo pagrįstas, nes jie yra pernelyg dideli ir iškraipyti dėl hiperinfliacijos, valiutos devalvacijos ir didelių skolinimosi išlaidų Turkijoje, ir paprašė Komisijos juos sumažinti. PTIA paprašė Komisijos naudoti kitų šalių finansavimo išlaidų santykį kaip pakaitinį rodiklį ir pasiūlė 6 % pakaitinį rodiklį.

(140)

PTIA taip pat teigė, kad, remiantis „Pelit Arslan“ interneto svetainėje (83) pateiktu pareiškimu, bendrovė gamina ir kitų rūšių produktus, todėl šios bendrovės finansinėse ataskaitose būtinai buvo pateikti kitų verslo padalinių duomenys. Jis taip pat nurodė dar dvi interneto svetaines, susijusias su tos pačios grupės bendrovėmis, kuriose minimi kiti produktai (84). PTIA taip pat teigė, kad bendrovė naudoja Rusijos ir Vietnamo fanerą.

(141)

PTIA taip pat teigė, kad šios bendrovės duomenys buvo atmesti atliekant daugiasluoksnių medinių grindų tyrimą, kuriame rodikliai laikyti pernelyg dideliais ir todėl netipiškais (85).

(142)

Siekdamas paneigti PTIA argumentus, skundo pateikėjas teigė, kad „Pelit Arslan“ iš tiesų priklausė didesnei grupei „Turanlar Group“, tačiau „Pelit Arslan“ yra grupės faneros gamintoja. PTIA nurodytus produktus gamino ne „Pelit Arslan“, o kitos susijusios grupės bendrovės, pavyzdžiui, „PeliParke“ (medinės grindys, sienų plokštės, grindjuostės ir t. t.) (86) arba „Vezirköprü Orman Ürünleri Ve Kağit San. A.Ş.“ (MDF, laminuotos grindys, kitos lengvos ir sienų plokštės, popieriaus produktai ir t. t.) (87). Jis teigė, kad „Pelit Arslan“ finansinė ataskaita buvo konkrečios bendrovės, o ne konsoliduota ataskaita, atspindinti grupės duomenis, ir kad finansiniai rezultatai, susiję su faneros verslu, buvo nurodyti pačioje ataskaitoje.

(143)

Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad „Pelit Arslan“ duomenų naudojimas buvo pagrįstesnis ir patikimesnis lyginamasis dydis, kuris nagrinėjamojo produkto sąlygas tipiškoje šalyje atspindi geriau nei daug platesnio sektoriaus suvestiniai duomenys. Jis teigė, kad nustatytas PBA išlaidų lygis iš esmės atitiko 16,1 % PBA išlaidų santykį, remiantis Turkijos vyriausybės duomenimis apie medienos perdirbimo pramonę, kuri iš tiesų yra tipiška platesnėms pramonės šakoms, o ne tik faneros segmentui. Dėl 23,6 % pelno santykio skundo pateikėjas nurodė, kad jis turi būti laikomas pagrįstu dėl aukštos lapuočių faneros plokščių kokybės, palyginti su kitomis medienos plokštėmis, pvz., MDF arba OSB (orientuotų skiedrantų plokštėmis), taip pat kitais medienos produktais.

(144)

Pirma, Komisija atmetė tvirtinimą, kad ji turėtų grįžti prie sektoriaus duomenų. Net jei 2022 m. duomenys buvo prieinami, Komisija padarė išvadą, kad jie apėmė didesnio sektoriaus bendrovių duomenis. Bendrojo faktų atskleidimo dokumento 84 konstatuojamojoje dalyje išsamiai paaiškinta, kad šie duomenys iš pradžių buvo naudojami, nes nebuvo tikslesnės informacijos. Bendrovės, gaminančios nagrinėjamąjį produktą, finansiniai duomenys, jos nuomone, yra geresnis pakaitinis rodiklis lyginamajam dydžiui nustatyti. Komisija nustatė, kad tvirtinimas, jog bendrovės „Pelit Arslan“ finansiniai duomenys turėtų būti atmesti atliekant šį tyrimą, nes jie atliekant daugiasluoksnių medinių grindų tyrimą laikyti netinkamais, yra nepagrįstas, t. y. tyrimas dėl daugiasluoksnių medinių grindų yra susijęs su 2023 finansinių metų duomenimis, taigi ne su 2024 m. duomenimis, į kuriuos atsižvelgta atliekant šį tyrimą.

(145)

Antra, Komisija nustatė, kad PTIA tvirtinimas, kad „Pelit Arslan“ gamino skirtingus produktus, yra nepagrįstas. Kaip nurodė skundo pateikėjas, PTIA pastabose nurodytos interneto svetainės buvo susijusios su grupės, kuriai priklauso „Pelit Arslan“, ir kitų grupės bendrovių veikla. Tai, kad finansinės ataskaitos yra susijusios su faneros gamyba, taip pat paminėta „Dun &Bradstreet“ duomenų bazėje pateiktose finansinėse ataskaitose.

(146)

Komisija taip pat nustatė, kad PTIA tvirtinimas dėl pelno ir PBA išlaidų lygio yra nepagrįstas. Kaip nurodė skundo pateikėjas, tai iš esmės atitiko sektoriaus duomenis, kurie apėmė apskritai mažesnės vertės produktų gamybą. Tai, kad tam tikra fanera gali būti pigesnė nei kiti medienos produktai, buvo bendras teiginys, ir tai savaime neįrodo, kad nurodyti lyginamieji dydžiai buvo pernelyg dideli. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(147)

Dėl tvirtinimo dėl didelių finansinių išlaidų Turkijoje Komisija nurodė, kad į visas tokias išlaidas nebuvo atsižvelgta. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(148)

Taigi Komisija laikėsi nuomonės, kad „Pelit Arslan“ finansiniai duomenys yra tinkamas lyginamasis dydis PBA išlaidų ir pelno lygiui nustatyti.

(149)

Po pirminio faktų atskleidimo „Jiangshan Wood“ teigė, kad Komisija dvigubai apskaičiavo vežimo išlaidas, nes nustatydama gamybos veiksnių lyginamąjį dydį buvo įtrauktos tokios sąnaudos kaip vidaus frachtas eksportuojančiose šalyse, taip pat jūrų frachtas ir draudimas, ir kad Komisija į perskaičiuotas gamybos sąnaudas taip pat įtraukė vežimo išlaidas.

(150)

„Jiangshan Wood“ taip pat teigė, kad jei Komisija pridėtų vežimo išlaidas, ji turėtų pridėti faktines nurodytas vežimo išlaidas, o ne padidinti vertes vežimo išlaidų ir faktinės „Jiangshan Wood“ nurodytos žaliavos pirkimo vertės santykiu. Ji teigė, kad Komisija šias išlaidas laikė patikimomis, nes CIF vertei nustatyti Komisija taip pat naudojo Kinijos prekiautojo „Pizhou Ouyme“ duomenis. Ji laikėsi nuomonės, kad laikinajame reglamente neįrodyta, kad vežimo išlaidos Kinijoje buvo labai iškraipytos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje, todėl, jei Komisija vežimo išlaidas pridėtų prie sąnaudų lyginamojo dydžio, ji turėtų naudoti faktines vežimo išlaidas.

(151)

Komisija paaiškino, kad vežimo išlaidos, kurios buvo pridėtos prie lyginamosios kainos, yra vežimo išlaidos CIF arba FOB lygmeniu, todėl į jas įtrauktos pristatymo iki tipiškos šalies sienos išlaidos. Tačiau šios išlaidos neapima vidaus frachto. Kadangi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte taikomą metodiką normalioji vertė turėtų atspindėti neiškraipytą žaliavų kainą tipiškoje šalyje, šiuo atveju Turkijoje, ji turėtų atspindėti kainą, kurią gamintojas mokėtų Turkijoje už žaliavą, pristatytą iki gamyklos vartų. Todėl Komisija prie lyginamosios vertės pridėjo žaliavų vežimo vidaus keliais sąnaudas. Todėl vežimo išlaidos nebuvo skaičiuojamos du kartus; lyginamąjį dydį sudarė vežimo iki tipiškos šalies sienos išlaidos ir vežimo išlaidos, pridėtos apskaičiuojant normaliąją vertę, buvo vežimo vidaus keliais išlaidos.

(152)

Komisija taip pat paaiškino, kad vežimo išlaidos, apie kurias pranešė „Jiangshan Wood“, buvo naudojamos kaip „Jiangshan Wood“ nurodytos faktinės žaliavų pirkimo vertės vežimo išlaidų procentinė dalis, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 222 konstatuojamojoje dalyje. Atlikus tyrimą jau nustatyta, kad Kinijoje esama didelių iškraipymų ir kad jie yra sisteminio pobūdžio. Komisija laikėsi nuomonės, kad iškraipymai taip pat turėjo įtakos vežimo išlaidoms. Atitinkamai eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis, norint įvertinti žaliavų, pristatytų iki bendrovės gamyklos vartų, neiškraipytas vežimo išlaidas. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad ji turėtų naudoti faktines vežimo išlaidas.

(153)

Kadangi kitų pastabų dėl apskaičiavimo problemų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 224 konstatuojamąją dalį.

(154)

Kadangi kitų pastabų dėl eksporto kainos apskaičiavimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 235 konstatuojamąją dalį.

(155)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 236 ir 237 konstatuojamosiose dalyse, nustatyta CIF vertė, naudotina kaip vardiklis dempingui apskaičiuoti, buvo pagrįsta „Jiangshan Wood“ gamintojo kaina EXW sąlygomis, prie kurios Komisija pridėjo jūrų frachto sąnaudas, taip pat nesusijusio prekiautojo PBA išlaidas ir pelną. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 237 konstatuojamojoje dalyje, siekdama nustatyti šiuos koregavimus, kad pagal gamintojo kainą EXW sąlygomis būtų galima nustatyti CIF vertę, Komisija rėmėsi viešai prieinama informacija („Drewry“ pasauliniu konteinerių indeksu) jūrų frachto atveju ir vieno iš nesusijusių prekiautojų finansine ataskaita, kurią pateikė „Jiangshan Wood“.

(156)

Komisija paragino nesusijusius „Jiangshan Wood“ prekiautojus bendradarbiauti ir pateikti savo faktinius duomenis apie jūrų frachto sąnaudas, PBA išlaidas ir pelną. Duomenis pateikė šie penki prekiautojai: „Jiangsu Sainty Land-up Pro-trading Co., Ltd“, „Lianyungang Yuantai International Co., Ltd.“, „Pizhou Ouyme Import & Export Trade Co., Ltd.“, „Sumec International Technology Co., Ltd.“ ir „Shanghai Fanhong Commerce Co., Ltd.“. Prekiautojų pateiktos informacijos analizė atitiko Komisijos pirminiame etape nustatytas sąnaudas. Todėl Komisija patvirtino per pirminį faktų atskleidimą nustatytas CIF vertes.

(157)

Po pirminio faktų atskleidimo „Jianghan Wood“ teigė, kad tinkamesnis lyginamasis dydis CIF vertėms nustatyti būtų apskaičiuoti antkainį už prekiautojų dalyvavimą remiantis jų duomenimis. Ji teigė, kad taip yra todėl, kad nebuvo aišku, kokiomis „Incoterms“ sąlygomis prekiautojai, konkrečiau „Pizhou Oyeme“, pardavė nagrinėjamąjį produktą Sąjungai.

(158)

Komisija paaiškino, kad susijusių prekiautojų, susijusių su „Jianghan Wood“ gamintojo kaina EXW sąlygomis, sąnaudos buvo nustatytos remiantis prekiautojų, kuriems teko beveik 90 % „Jiangshan Wood“ pardavimo Sąjungai apimties ir vertės, informacija ir kad ji atsižvelgė į skirtingas „Incoterms“ sąlygas. Todėl ši metodika laikyta tikslia ir patikima. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(159)

Kadangi kitų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 236 ir 237 konstatuojamąsias dalis.

(160)

Gavusi suinteresuotųjų šalių tvirtinimus, kaip išsamiai aprašyta 3 skirsnyje, Komisija peržiūrėjo „Jiangshan Wood“ individualų dempingo skirtumą. Galutinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra toks:

(161)

Kaip minėta 1.7 skirsnyje, eksportuojančių gamintojų asociacija, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai ir CNFPIA užginčijo sprendimą atsisakyti atrankos ir tai, kad Komisija nustatė tik vieną skirtumą visam importui, išskyrus „Jiangshan Wood“, kuriai buvo nustatytas individualus dempingo skirtumas. Šios šalys paprašė Komisijos perskaičiuoti muito normą kitiems eksportuotojams remiantis tik „Jiangshan Wood“ dempingo skirtumu. CNFPIA visų pirma teigė, kad buvo neteisinga ir nepagrįsta, kad neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams, kurie laiku pateikė atrankos formas, būtų taikomas toks pat muitas kaip ir nebendradarbiaujančioms bendrovėms. Jos nuomone, neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams, kurie laiku pateikė atrankos formas, turėjo būti nustatytas toks pats „Jiangshan Wood“ antidempingo muitas. Po galutinio faktų atskleidimo tą patį tvirtinimą ji pateikė dar kartą. CNFPIA taip pat paprašė Komisijos atskleisti neatrinktų eksportuojančių gamintojų, kurie laiku pateikė atrankos formas, sąrašą ir atskleisti išsamų muito visam kitam importui apskaičiavimą, kad ji galėtų pateikti pastabų. Po galutinio faktų atskleidimo PTIA taip pat teigė, kad bet kuri atrankos formą užpildžiusi bendrovė turėtų būti paminėta atskirame priede, kitaip būtų neigiamai paveikta jos teisė į gynybą, siekiant užginčyti Komisijos išvadas ES teismuose.

(162)

Komisija priminė, kad muito kitiems eksportuotojams nustatymo remiantis vienintelės iš pradžių atrinktų šalių bendradarbiaujančios šalies dempingo skirtumu tikslas buvo ne nubausti neatrinktas bendradarbiaujančias bendroves, o nustatyti muitą remiantis geriausiais turimais duomenimis, atsižvelgiant į tai, kad iš pradžių atrinktos bendrovės nebendradarbiavo. Komisija nesutiko, kad neatrinktiems bendradarbiaujantiems gamintojams muito norma turėjo būti nustatyta remiantis „Jiangshan Wood“ muito norma. Jeigu viso importo dempingo skirtumas būtų nustatytas remiantis tik vienos bendrovės duomenimis, dempingo skirtumas nebūtų tipiškas, nes šiuo konkrečiu atveju „Jiangshan Wood“ eksportas į Sąjungą sudarė tik apie 5 % viso eksporto į Sąjungą. Tai skiriasi nuo situacijos, kai bendradarbiaujančių neatrinktų bendrovių dempingo skirtumas grindžiamas pakankamai tipiškomis atrinktomis bendrovėmis. Šiuo atveju atrankos atsisakyta, todėl nebuvo galima apskaičiuoti vidutinės muito normos bendradarbiaujančioms neatrinktoms bendrovėms.

(163)

Komisija taip pat priminė, kad, kalbant apie eksporto kainą, muitas kitiems eksportuotojams jau buvo pagrįstas visų eksportuojančių gamintojų duomenimis, nes eksporto kainos buvo pagrįstos Eurostato statistiniais duomenimis. Kalbant apie normaliąją vertę, buvo naudojami „Jiangshan“ duomenys. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad tai yra pagrįstas ir tikslus metodas muito normai kitiems eksportuotojams apskaičiuoti, todėl tvirtinimą atmetė.

(164)

Dėl prašymo atskleisti neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių sąrašą Komisija priminė, kad su bendrovių atrankos atsakymais galima susipažinti nekonfidencialioje byloje. Bendrovių sąrašas būtų įtrauktas į reglamentą tik tuo atveju, jei šioms bendrovėms būtų suteiktas individualus TARIC kodas ir muito norma, o taip nebuvo. Be to, tai, kad bendrovės nebuvo įtrauktos į atskirą priedą, neturėjo įtakos bendrovių teisei ginčyti Komisijos išvadas Sąjungos teismuose. Todėl Komisija nesutiko, kad ji turėtų konkrečiai atskleisti neatrinktų bendradarbiaujančių gamintojų sąrašą.

(165)

Dėl skaičiavimų Komisija laikėsi nuomonės, kad jų nebuvo galima atskleisti, nes skaičiavimai buvo pagrįsti „Jiangshan Wood“ normaliąja verte. Todėl atskleidus faktus būtų atskleisti konfidencialūs bendrovės duomenys. Tačiau Komisija pabrėžė, kad metodas, pagal kurį buvo nustatytas muito dydis visam kitam importui, buvo pakankamai išsamiai nurodytas laikinojo reglamento 3.5 skirsnyje, pagal kurį šalys galėjo pateikti pastabų. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad turėjo būti atskleistas išsamus muito visam kitam importui apskaičiavimas.

(166)

Po galutinio faktų atskleidimo „Saintland Wood“ teigė, kad buvo nepagrįsta nustatyti du antidempingo muito dydžius: vieną – „Jiangshan Wood“, o kitą – visoms kitoms bendrovėms, ir kad Komisija turėtų manyti, jog nebendradarbiaujančios bendrovės elgėsi kaip „Jiangshan Wood“. Ji paminėjo, kad, nepaisant to, jog kai kurios bendrovės nenorėjo bendradarbiauti, joms buvo taikomos baudžiamosios priemonės.

(167)

Komisija pirmiausia priminė, kad nebuvo nustatyta, jog kitiems eksportuotojams taikomas muitas turėtų nesąžiningą poveikį. Nebendradarbiavimo atveju Komisija neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik grįsti savo išvadas turimais faktais ir kad šiuo konkrečiu atveju muitas atspindėjo visų nebendradarbiaujančių gamintojų eksporto kainą, todėl metodas tiksliau atspindėjo nebendradarbiaujančių gamintojų elgesį nei tuo atveju, jei muitas būtų pagrįstas tik „Jiangshan Wood“ duomenimis. Komisija priminė, kad tai išsamiai paaiškinta 1.6.2 skirsnyje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(168)

Skundo pateikėjas teigė, kad „Jiangshan Wood“ ir kitų Kinijos gamintojų dempingo skirtumas buvo labai mažas, atsižvelgiant į Kinijoje nustatytus faneros pramonės rinkos iškraipymus ir labai žemus importo iš Kinijos į Sąjungą kainų lygius. Jis teigė, kad dempingo skirtumai taip pat buvo daug mažesni, palyginti su Komisijos nustatytais žalos pašalinimo lygiais. Todėl laikinųjų muitų lygių nepakako, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos ir Sąjungos gamintojai galėtų atsigauti nuo materialinės žalos. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad, atsižvelgiant į labai žemą Kinijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį, Komisija turėtų naudotis didele veiksmų laisve, kurią ji turi prekybos apsaugos bylose, ir taikyti didžiausią įmanomą antidempingo muitą visiems kitiems nebendradarbiaujantiems Kinijos gamintojams.

(169)

Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad, remiantis nekonfidencialioje byloje pateikta informacija (pvz., atrankos forma arba pastabos dėl gamybos veiksnių), „Jiangshan Wood“ daugiausia eksportuoja tuopos fanerą, kuri buvo pigiausia lapuočių fanera, palyginti su kitų rūšių fanera. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad eksporto kaina iš esmės buvo nustatyta remiantis visu importu į Sąjungą, įskaitant pigesnę tuopos fanerą, taip pat brangesnę eukalipto ir beržo fanerą. Skundo pateikėjas pateikė kainų skirtumus remdamasis Eurostato duomenimis, įrodančiais kainų skirtumą. Todėl jis paprašė Komisijos pakeisti metodą koreguojant eksporto kainą ir naudojant tik tuopos faneros eksporto kainą, nes, jo nuomone, šis metodas geriau atspindėtų nebendradarbiaujančių eksportuotojų dempingą.

(170)

Priešingai nei teigia skundo pateikėjas, „Jiangshan Wood“ į Sąjungą eksportavo ne tik tuopos, bet ir kitų brangesnių rūšių fanerą, pvz., eukalipto ir beržo. Todėl nebuvo pagrįsta eksporto kainą grįsti vien tuopos faneros eksportu, nes kitos brangesnės faneros rūšys sudarė pakankamą „Jiangshan Wood“ eksporto dalį. Šios „Jiangshan Wood“ eksportuotos tuopos medienos ir kitų brangesnių rūšių medienos dalys buvo panašios į bendro lapuočių faneros importo iš KLR į Sąjungą dalis, o tai patvirtino, kad Eurostato statistiniai duomenys šiuo atveju eksporto kainai nustatyti buvo pagrįsti ir tikslūs. Taigi Komisija teigė, kad metodas, kurį ji naudojo viso kito importo dempingo skirtumui nustatyti, nelėmė asimetrijos ir buvo tikslus bei pagrįstas. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(171)

Peržiūrėjus „Jiangshan Wood“ normaliąją vertę, kaip nurodyta 3.2 skirsnyje, galutinis viso kito importo dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra toks:

(172)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA nurodė, kad laikinojo reglamento 247 konstatuojamojoje dalyje Komisija rėmėsi Europos plokščių federacijos (toliau – EPF) makroekonominių duomenų klausimyno duomenimis, nenurodydama duomenų šaltinių.

(173)

Komisija nurodė PTIA viešą makroekonominių duomenų klausimyno (88) atsakymų versiją, kurioje daroma nuoroda į konfidencialią ETP informaciją. ETP klausimyno atsakymai buvo patikrinti ir ataskaita buvo paskelbta viešoje byloje (89).

(174)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA paprašė Komisijos aiškiai nurodyti, kurios bendrovės buvo įtrauktos į terminą „skundo pateikėjas“.

(175)

Komisija apibrėžė terminą „skundo pateikėjas“ laikinojo reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje.

(176)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA tvirtino, kad žalos analizė buvo klaidinga, nes joje nebuvo analizės pagal lapuočių medienos rūšis.

(177)

Tvirtinimas buvo atmestas remiantis tuo, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį (žr. laikinojo reglamento 45 ir 46 konstatuojamąsias dalis), atskira kiekvienos rūšies žalos analizė nebuvo pagrįsta. Be to, atliekant žalos ir dempingo analizę buvo išnagrinėtos pagrindinės rūšys, t. y. tuopa, beržas ir eukaliptas.

(178)

Po galutinio faktų atskleidimo PTIA pakartojo, kad dėl pernelyg didelio ir nepagrįsto konfidencialumo jis negalėjo išsamiai ir prasmingai išnagrinėti skundą. Devynių skundo pateikėjų žalos rodiklių sumavimas buvo nepagrįstas – PTIA galėjo matyti tendencijas, tačiau negalėjo patikrinti atskirų metų duomenų arba žalos rodiklių nuoseklumo. PTIA teigė, kad objektyvus žalos rodiklių konfidencialaus tvarkymo teisinis standartas nebuvo įvykdytas.

(179)

Komisija patvirtino savo išvadas 13 konstatuojamojoje dalyje. Skunde pateikta pakankamai žalos veiksnių įrodymų, kurie buvo pagrįstai prieinami. Nekonfidencialioje byloje atskleidus šiuos susumuotus duomenis buvo užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp skundo pateikėjo teisių į konfidencialų informacijos tvarkymą ir suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą. Remiantis šiais duomenimis buvo galima atlikti žalos rodiklių tendencijų analizę, kuri suteikė pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima prima facie nustatyti žalą inicijavimo metu. Komisija pažymėjo, kad inicijuojant tyrimą jos prima facie nustatyta žala buvo patvirtinta tiek pirminiame, tiek galutiniame tyrimo etape.

(180)

Po galutinio faktų atskleidimo PTIA teigė, kad tuo atveju, jei Komisija ir toliau manytų, kad produkto apibrėžtis buvo teisinga ir atitiko beržo faneros apibrėžtį Rusijos byloje, reikėtų atlikti segmentų žalos analizę.

(181)

Komisija atmetė šį argumentą, nes PTIA neapibrėžė konkrečių segmentų, kurie turėjo būti nagrinėjami atskirai, taip pat nepateikė įrodymų dėl jų egzistavimo ir aiškių jų atskyrimo ribų. Šiuo atžvilgiu nuoroda į Teisingumo Teismo sprendimą byloje dėl Rusijos beržo faneros, kurioje išskiriami tuopa, beržas ir bukas kaip medžių rūšys, naudojamos medžio lukšto faneravimo dangai, laikyta nepakankamai tikslia ar pakankama. Be to, Komisija 53, 64, 74 ir 242 konstatuojamosiose dalyse nustatė, kad beržo ir eukalipto fanerą, taip pat eukalipto ir buko fanerą galima pakeisti vieną kita, todėl šie susiję produktai konkuruoja tarpusavyje. Suinteresuotosios šalys šių konkrečių išvadų neužginčijo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tvirtinimas buvo atmestas.

(182)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties negauta, laikinojo reglamento 246 ir 247 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(183)

Kadangi pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 248–250 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(184)

Po pirminio faktų atskleidimo bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, Kinijos gamintojų ad hoc asociacija, teigė, kad 2023 m. ir per TL sumažėjus importo iš Kinijos kainoms importas turėjo gerokai padidėti. Vietoj to importo iš Kinijos apimtis 2023 m., palyginti su 2022 m., sumažėjo, o per TL padidėjo tik nežymiai.

(185)

Šis argumentas buvo atmestas, nes importo apimčiai įtakos turėjo ne tik kainos, bet ir keli kiti veiksniai. 2022 m. tokie veiksniai buvo Rusijos ir Baltarusijos faneros pašalinimas iš Sąjungos rinkos taikant sankcijas ir lūkestis, kad ekonomika atsigaus po COVID-19 pandemijos, kai užsakymų gerokai padaugėjo. Dėl šių veiksnių 2022 m. padidėjo importo iš Kinijos kiekis. Tačiau šių veiksnių poveikis vėlesniais metais buvo ne toks akivaizdus, todėl 2023 m. importas pirmiausia sumažėjo, o per TL padidėjo.

(186)

Kadangi pastabų dėl importo iš nagrinėjamosios šalies kainų negauta, laikinojo reglamento 258–260 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(187)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA nesutiko su priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimo tipiškumu, teigdamas, kad importuotos plėvele dengtos eukalipto faneros negalima palyginti su Sąjungos pramonės produkcija ir ji turėtų pašalinta iš produkto apibrėžtosios srities, kaip paaiškinta ir aptarta 2.1.2 skirsnyje. Jei būtų atsisakyta pašalinti ją iš produkto apibrėžtosios srities, PTIA paprašė Komisijos užtikrinti sąžiningą palyginimą atliekant skaičiavimus atsižvelgiant į su struktūrinėmis ir nestruktūrinėmis savybėmis susijusių kainų skirtumą.

(188)

Komisija nustatė, kad didžioji dauguma importuojamos KLR plėvele dengtos lapuočių faneros buvo tuopos ir eukalipto fanera, o atrinkti skundą pateikę Sąjungos gamintojai gamino plėvele dengtą lapuočių, daugiausia beržo, fanerą. Gautam produktui būdingas kainų skirtumas dėl naudotos žaliavos kainos skirtumų. Todėl Komisija atliko koregavimą dėl kokybės, remdamasi vidutinės pirkimo kainos, sumokėtos per TL už tuopos ir beržo rąstus ES, skirtumu, kad galėtų prasmingai palyginti Sąjungos pramonės pagamintos ir iš KLR importuotos plėvele dengtos lapuočių faneros sutampančias rūšis. Atlikus koregavimą, priverstinio kainų mažinimo skirtumas sumažėjo nuo 46,3 % iki 32,3 %, o „Jiangshan Wood“ priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas sumažėjo nuo 144,37 % iki 93,16 %, o viso kito importo iš KLR atveju atitinkamai sumažėjo nuo 192,7 % iki 185,9 %.

(189)

Kadangi pastabų dėl bendrųjų pastabų negauta, laikinojo reglamento 264–268 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(190)

Po pirminio faktų atskleidimo bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad gamybos pajėgumai išliko stabilūs ir kad gamybos sumažėjimas 11 % nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo normalus.

(191)

Šis argumentas atmestas, nes Sąjungos pramonės gamybos apimties sumažėjimas 11 % nuo 2021 m. iki TL, ypač atsižvelgiant į rinkos nepakankamumą, atsiradusį dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, buvo žalingas Sąjungos pramonei.

(192)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA tvirtino, kad Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas buvo stabilus.

(193)

Komisija šį tvirtinimą atmetė, nes pajėgumų naudojimas nuo 2021 m. iki TL sumažėjo 9 %.

(194)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA tvirtino, kad laikinojo reglamento 270 konstatuojamojoje dalyje Komisija klaidingai nusprendė, kad Sąjungos pramonė galėjo padidinti savo gamybos pajėgumus, kad užpildytų tam tikrą rinkos spragą, atsiradusią 2022 m. uždraudus Rusijos ir Baltarusijos lapuočių fanerą.

(195)

Nustačius draudimą Rusijos ir Baltarusijos lapuočių fanerai, Sąjungos faneros pramonė, turinti didelius nepanaudotus gamybos pajėgumus, pagrįstai tikėjosi, kad padidės jos lapuočių faneros produktų paklausa. Šią paklausą bent iš dalies patenkino žalingas importas dempingo kaina iš Kinijos. Įvertinant žaliavų prieinamumą tokiam padidėjimui, kurį užginčijo PTIA, neatsižvelgiama į atsarginių plantacijų kirtimą ir prekybą rąstais ir faneravimo danga.

(196)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA pažymėjo, kad 66 % pajėgumų naudojimas Sąjungos pramonei buvo realistiškas. Be to, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad pajėgumų naudojimas jau nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, 2021 m., buvo mažas. Todėl vėlesnis jo sumažėjimas galėjo būti siejamas ne su importu iš Kinijos, o su bendru Sąjungos pramonės praktinės verslo patirties trūkumu.

(197)

Komisija šiuos argumentus atmetė, nes jie nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais.

(198)

Kadangi pastabų dėl pardavimo kiekio negauta, laikinojo reglamento 273–275 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(199)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA pažymėjo, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo. Jis teigė, kad laikinojo reglamento 276 konstatuojamojoje dalyje pateiktas paaiškinimas, kad Rusijos ir Baltarusijos lapuočių faneros produktų pašalinimas iš Sąjungos rinkos lėmė suvartojimo sumažėjimą, buvo nelogiškas, nes neteisėta Rusijos fanera ir toliau patenka į Sąjungos rinką, kaip matyti iš priemonių vengimo tyrimo dėl beržo lapuočių faneros iš Kazachstano ir Turkijos (90) (toliau – priemonių vengimo tyrimas) išvadų. PTIA pridūrė, kad suvartojimo sumažėjimas veikiau buvo susijęs su paklausos normalizavimusi po COVID pandemijos ekonomikos atsigavimo.

(200)

Tvirtinimas buvo atmestas, nes atliekant priemonių vengimo tyrimą nustatyta, kad 2022 m. liepos mėn. – 2023 m. birželio mėn. per Kazachstaną ir Turkiją buvo importuota 130 900 m3 Rusijos lapuočių faneros, o tai sudarė mažiau nei 10 % 2021 m., t. y. paskutiniais metais prieš sankcijų nustatymą, importuotos iš Rusijos ir Baltarusijos kiekio. Taigi, jei importas iš Rusijos ir Baltarusijos buvo perkeltas į siuntas iš Kazachstano ir Turkijos, jis buvo tik ribotas.

(201)

Bet kuriuo atveju Sąjungos pramonės pardavimas nuo 2021 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo 12 % arba daugiau nei 165 000 m3, o importas iš KLR per tą patį laikotarpį padidėjo 16 % ir daugiau kaip 100 000 m3. Sąjungos pramonės rinkos dalis nuo 2021 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 25 %, tačiau importo iš Kinijos rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo 67 %. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(202)

Kadangi jokių pastabų dėl augimo negauta, laikinojo reglamento 278 konstatuojamoji dalis patvirtinta.

(203)

Po pirminio faktų atskleidimo bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Sąjungos pramonės užimtumo lygis buvo stabilus ir kad jo našumas keitėsi teigiamai.

(204)

Šie argumentai buvo atmesti, nes tai, kad užimtumas sumažėjo 2 %, gamybos apimtis – 11 % ir našumas – 9 %, parodė, kad Sąjungos pramonės padėtis pablogėjo, o ne buvo stabili ar pagerėjo, kaip teigia bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Komisija taip pat priminė, kad jos atlikta žalos analizė buvo ne vien statinė, kur buvo lyginami tik galutiniai rezultatai, bet ir dinaminė, joje buvo analizuojama tendencija tarp galutinių rezultatų. Šiuo atveju dinaminė užimtumo, gamybos apimties ir našumo duomenų analizė patvirtino, kad buvo padaryta materialinė žala.

(205)

Kadangi jokių pastabų dėl dempingo skirtumo dydžio ir atsigavimo nuo buvusio dempingo negauta, laikinojo reglamento 283 ir 284 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(206)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA pabrėžė, kad didelis Sąjungos pardavimo kainų padidėjimas 2021–2023 m. parodė, kad žalos Sąjungos pramonei nebuvo.

(207)

Komisija atmetė šį argumentą, nes pardavimo kainos padidėjimą kompensavo labai padidėjusios gamybos sąnaudos. Dėl importo daromo kainų smukdymo Sąjungos pramonė prarado pelningumą, o tai rodo materialinę žalą. Be to, Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad išvados dėl bendros Sąjungos pramonės padėties turėtų būti grindžiamos ne tam tikrais atskirai vertinamais žalos rodikliais, o visų žalos rodiklių raidos nagrinėjamuoju laikotarpiu vertinimu.

(208)

Kadangi jokių pastabų dėl darbo sąnaudų negauta, laikinojo reglamento 289 ir 290 konstatuojamosios dalys buvo patvirtintos.

(209)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA teigė, kad atsargų lygio padidėjimas turėtų būti laikomas nereikšmingu, nes, išreikštas gamybos procentine dalimi, jis padidėjo tik nuo 1,74 % 2021 m. iki 2,43 % per TL.

(210)

Komisija pažymėjo, kad PTIA neginčijo, jog atsargos padidėjo tiek santykiniais, tiek absoliučiais skaičiais, kaip įvertino Komisija. Per TL 2,43 % neparduotos lapuočių faneros atsargų, PTIA vertinamų nereikšmingomis, faktiškai sudarė 44 504 m3 tiriamojo produkto, t. y. daugiau nei beržo faneros iš Rusijos, kurios, kaip nustatyta atliekant priemonių vengimo tyrimą, vengiant priemonių buvo įvežama per Turkiją, kiekis. Be to, bet koks atsargų padidėjimas reiškia išlaidas jų turėtojui, kurias reikia finansuoti. Komisija atmetė pateiktą argumentą.

(211)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA išreiškė susirūpinimą dėl atrinktų bendrovių pelningumo tipiškumo. Jis nustatė tam tikrus beržo faneros gamintojus, kurie pranešė apie gerus rezultatus nagrinėjamuoju laikotarpiu. PTIA teigė, kad negalėjo pateikti pastabų dėl to, kurioms medienos rūšims priemonės turės didesnį poveikį, nes Komisija neatliko kiekvieno segmento analizės.

(212)

Komisija šį argumentą atmetė, nes Sąjungos pramonės pelningumas buvo vertinamas nagrinėjant tinkamai atrinktus tipiškus Sąjungos tiriamojo produkto gamintojus. Atrankos etape suinteresuotosios šalys neginčijo jų tipiškumo. Be to, Sąjungos gamintojai, įskaitant nurodytuosius PTIA, gamino ne tik tiriamąjį produktą, o tyrimo aprėptis buvo siauresnė nei jų paskelbti finansiniai rezultatai. Laikinojo reglamento 55 konstatuojamojoje dalyje Komisija nustatė, kad iš visų lapuočių rūšių pagamintos faneros pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės yra tos pačios ir sudaro vieną produktų kategoriją, todėl kiekvieno segmento analizė nereikalinga. PTIA, remdamasis išvadomis ir Teismo sprendimu Rusijos beržo faneros byloje, užginčijo įvairių rūšių lapuočių faneros pagrindinių fizinių, techninių ir cheminių savybių nustatymą, tačiau jo argumentai buvo atmesti laikinojo reglamento 55 ir 56 konstatuojamosiose dalyse ir šio reglamento 52 konstatuojamojoje dalyje. Šiuo pagrindu tvirtinimas buvo atmestas.

(213)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA tvirtino, kad Sąjungos kainos nebuvo smukdomos ir kad pelningumo problemos kilo dėl padidėjusių gamybos sąnaudų. PTIA tvirtino, kad Sąjungos pramonės pardavimo kainos per TL padidėjo atsižvelgiant į realią padėtį rinkoje ir dėl to sumažėjo pelningumas, o Sąjungos pardavimo apimtis atitiko bendrą suvartojimo sumažėjimą. PTIA teigė, kad Komisija suklydo priskirdama suvartojimo sumažėjimą Rusijos ir Baltarusijos faneros draudimui, nes atlikus priemonių vengimo tyrimą nustatyta, kad Rusijos beržo fanera ir toliau pateko į Sąjungos rinką.

(214)

Kadangi jokių naujų įrodymų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 285–288 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. Argumentas dėl suvartojimo sumažėjimo buvo nagrinėtas 200 konstatuojamojoje dalyje.

(215)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA tvirtino, kad nėra investicijų lyginamojo dydžio, kuriuo būtų įrodyta pramonės būklė, lapuočių faneros pramonė nėra imli kapitalui, ir pažymėjo, kad nuo 2023 m. iki TL investicijos padidėjo 8 %.

(216)

Komisija patvirtino laikinojo reglamento 296 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės investicijos sumažėjo 31 %. Lyginamasis dydis ir lapuočių faneros pramonės imlumas kapitalui nėra svarbūs, nes šie žalos rodikliai buvo analizuojami ne atskirai, o kaip platesnės materialinės žalos rodiklių analizės dalis; tai reiškia, kad net ir be lyginamojo dydžio ar pramonės imlumo kapitalui vertinimo investicijų mažėjimo tendencija patvirtino, o ne paneigė, kad buvo padaryta žala.

(217)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA tvirtino, kad dėl pirmiau aptartų priežasčių žalos rodikliai nepagrindžia Komisijos preliminarios išvados, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta žala.

(218)

Komisija išnagrinėjo PTIA teiginius dėl keleto pirmiau minėtų žalos rodiklių, žr. 172–177, 187–188, 192–196, 199, 200, 206–207 ir 209–210 konstatuojamąsias dalis. Išskyrus pastabą dėl priverstinio kainų mažinimo, PTIA tvirtinimai buvo atmesti. Tačiau perskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo skirtumai išliko dideli, žr. 188 konstatuojamąją dalį.

(219)

Todėl Komisija paliko galioti išvadą, kad Sąjungos pramonei daryta materialinė žala, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį.

(220)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA tvirtino, kad Komisija tinkamai neįvertino importo apimties padidėjimo poveikio ir kad 2023 m. ir TL Kinijos kilmės importo apimtis, palyginti su suvartojimu ar gamybos kiekiu, reikšmingai nepadidėjo. 2022 m. importas pasiekė aukščiausią tašką – padidėjo 32 %, tačiau 2023 m. ir per TL importas buvo atitinkamai tik 11 % ir 16 % didesnis nei 2021 m. PTIA nesutiko su laikinojo reglamento 324 konstatuojamojoje dalyje pateiktu teiginiu, kad Kinijos gamintojai nuolat didino „jų importo apimtį gerokai mažesnėmis kainomis“.

(221)

Komisija, vertindama importo apimtį ir jo poveikį kainoms, nustatė, kad po didelio importo apimties padidėjimo 2022 m. importas 2023 m. ir IP laikotarpiu padidėjo šiek tiek mažiau nei 2021 m., o kainos smarkiai sumažėjo. Tačiau šios tendencijos ir toliau rodė importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinį ryšį. Lapuočių faneros importas iš Kinijos, palyginti su Sąjungos suvartojimu, padidėjo nuo 18 % 2021 m. iki 26 % 2022 m. ir 29 % 2023 m. ir vėl padidėjo iki 31 % per TL. Kalbant apie Sąjungos gamybą, 2021 m. importo iš Kinijos procentinė dalis buvo 37 %, t. y. padidėjo iki 49 %, 44 % ir 48 % atitinkamai 2022 m., 2023 m. ir per TL. Todėl argumentas buvo atmestas.

(222)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA teigė, kad didesnį Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų padidėjimą, palyginti su jos pardavimo kaina, lėmė neeiliniai įvykiai, pavyzdžiui, žaliavų kainos padidėjimas, karas Ukrainoje ir su tuo susijusi energetikos krizė.

(223)

Komisija nustatė, kad 2022 m. Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti kainas, kad jos viršytų gamybos sąnaudas. Tačiau po šio padidėjimo pardavimo kainos sumažėjo ir išliko mažesnės už gamybos sąnaudas. Pastarosios 2023 m. ir TL nekito. Sąjungos pramonės kainoms įtakos turėjo didėjanti importo mažėjančiomis kainomis iš Kinijos apimtis. Tuo remdamasi Komisija paliko galioti savo išvadą, kad importas iš Kinijos darė žalą Sąjungos pramonei.

(224)

Po pirminio faktų atskleidimo bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai teigė, kad importo kainų sumažėjimas neturėjo poveikio Sąjungos pramonės pardavimo kainoms, nes 2023 m. labai sumažėjus importo kainoms, Sąjungos pramonė galėjo padidinti kainas.

(225)

Kaip jau nurodyta laikinojo reglamento 306 ir 307 konstatuojamosiose dalyse, dėl sumažėjusių importo iš Kinijos kainų Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo kainų, kad jos viršytų gamybos sąnaudas. Komisija nustatė, kad taip teigdami bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, užuot įrodę, kad nėra priežastinio ryšio, parodė, kad didėjant gamybos sąnaudoms ir mažėjant importo kainoms Sąjungos pramonė bandė, bet nesėkmingai, didinti kainas iki tvaraus lygio, būtent dėl importo mažomis kainomis.

(226)

Po pirminio faktų atskleidimo, siekdamas įrodyti, kad tariamai priežastinio ryšio nebuvo, PTIA nurodė beržo faneros gamybos sąnaudų duomenis Rusijos byloje (91), kurioje „Paged“, vienas iš šioje byloje atrinktų Sąjungos gamintojų, taip pat buvo atrinktas.

(227)

Nuoroda laikyta nereikšminga, nes ji buvo susijusi su byla, kurios tiriamasis laikotarpis ir produkto apibrėžtoji sritis skiriasi.

(228)

Po galutinio faktų atskleidimo PTIA teigė, kad Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų padidėjimas buvo toks didelis, kad jo nebuvo galima visiškai perkelti pirkėjams didinant kainas. Būtent sąnaudų didėjimo tempas, o ne importas iš Kinijos mažomis kainomis trukdė Sąjungos pramonei padidinti kainas iki pelningo lygio.

(229)

Komisija atmetė šį argumentą, nes 2022 m. radikaliai padidėjusios Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos, palyginti su 2021 m., buvo kompensuotos atitinkamai padidėjusiomis kainomis, o tai rodo, kad sąnaudų padidėjimas galėjo būti perkeltas vartotojams. Be to, daug mažesnis gamybos sąnaudų padidėjimas 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu negalėjo būti perkeltas, todėl Sąjungos pramonės pelningumas tapo neigiamas, kaip nurodyta laikinojo reglamento 288 konstatuojamojoje dalyje.

(230)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA ir bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai Sąjungos pramonei padarytą žalą priskyrė dėl jos eksporto veiklos sumažėjimo.

(231)

Komisija nustatė, kad daugiau kaip 80 % Sąjungos pramonės pardavimo buvo vykdoma Sąjungoje ir kad eksportas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo pelningas. Atsižvelgiant į pardavimo eksportui dalį, laikyta, kad jo sumažėjimas nesusilpnina Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo iš Kinijos dempingo kaina priežastinio ryšio.

(232)

Atsižvelgdama į suinteresuotųjų šalių pastabas, Komisija įvertino visų žinomų veiksnių poveikį ir padarė išvadą, kad šie veiksniai nesusilpnino priežastinio ryšio. Todėl Komisija patvirtino laikinojo reglamento 332–334 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas, kad tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina iš Kinijos esama priežastinio ryšio.

(233)

Šiuo atveju skundo pateikėjas tvirtino, kad esama su žaliavomis susijusių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Todėl, siekdama atlikti vertinimą dėl tinkamo priemonių dydžio, Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei padarytą žalą, nesant iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Tada Komisija ištyrė, ar atrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas būtų didesnis už jų žalos skirtumą.

(234)

Remiantis duomenų bazės „Surveillance 2“ duomenimis, per keturių savaičių laikotarpį iki išankstinio informacijos atskleidimo importo iš Kinijos apimtis buvo 82 % mažesnė už vidutinę keturių savaičių importo apimtį tiriamuoju laikotarpiu. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu tiriamasis importas labai nepadidėjo.

(235)

Todėl šiuo atžvilgiu Komisija žalos pašalinimo lygio nekoregavo.

(236)

Kaip aprašyta 188 konstatuojamojoje dalyje, Komisija peržiūrėjo žalos skirtumus. Todėl galutinis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir visų kitų bendrovių žalos pašalinimo lygis yra toks:

(237)

Laikinojo reglamento 347 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad skirtumai, tinkami žalai pašalinti, buvo didesni už dempingo skirtumus.

(238)

Galutiniame etape peržiūrėjus žalos pašalinimo lygius, skirtumai, tinkami žalai pašalinti, išliko didesni už dempingo skirtumus. Todėl Komisija toliau laikėsi nuomonės, kad galutinių muitų sumą tikslinga nustatyti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį.

(239)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti toliau nurodytus galutinius antidempingo muitus:

(240)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA teigė, kad priemonių nustatymas Kinijos klojiniams skirtai plėvele dengtai fanerai neatitinka Sąjungos pramonės interesų, nes, atsižvelgiant į tai, kad ES yra nedaug klojinių faneros, Sąjungos pramonei ekonomiškai neperspektyvu ją gaminti.

(241)

Komisija pažymėjo, kad Kinijos plėvele dengta fanera gali būti įvairių rūšių patvarumo, o kai kurias iš jų galima panaudoti klojiniams iki dešimties kartų. Sąjungos pramonė gamino didelio ir mažesnio patvarumo plėvele dengtą fanerą, naudodama įvairių rūšių lapuočių medieną. Sąžiningos kainodaros atkūrimas šiame plėvele dengtos faneros rinkos segmente akivaizdžiai atitinka Sąjungos pramonės interesus.

(242)

Kalbant apie mažą plėvele dengtos faneros, kurią daugiausia naudoja statybos įmonės klojiniams, pakartotinį naudojimą, tikrinant vieno iš atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymus buvo rastas teiginys, kad esant sąžiningai kainodarai bendrovė gali ir nori ją gaminti. Komisija neturi pagrindo abejoti šiuo konkrečiu teiginiu, ypač atsižvelgiant į tai, kad Sąjungoje pagaminta buko fanera gali būti perspektyvi alternatyva mažo pakartotinio naudojimo plėvele dengtos faneros importui iš Kinijos (žr. 73 konstatuojamąją dalį). Todėl argumentas buvo atmestas.

(243)

Po pirminio faktų atskleidimo atrinktas nesusijęs Sąjungos importuotojas, ISB, savo klausimyno atsakymuose teigė, kad nustačius priemones produkto pasiūla būtų nepakankama ir padidėtų jo kaina galutiniam vartotojui. Kitas atrinktas nesusijęs Sąjungos importuotojas, „Altripan“,| savo klausimyno atsakymuose teigė, kad importuotojai ir prekiautojai, kurie priklauso nuo Kinijos kilmės produktų, patirtų didesnes sąnaudas, todėl sumažėtų pelnas arba padidėtų kainos galutinės grandies pirkėjams. Bendrovė „Altripan“ pritarė tam, kad beržo fanerai būtų nustatyti antidempingo muitai, tačiau, kaip PTIA narė, pasisakė už tuopos ir eukalipto faneros neįtraukimą į tyrimo aprėptį, kaip aptarta šio reglamento 2.1.1 skirsnyje ir laikinojo reglamento 2.5 skirsnyje. PTIA pateikė importuotojų ir naudotojų patvirtinamuosius raštus, kuriuose prieštaraujama priemonių nustatymui (92). Šie raštai buvo parengti remiantis bendrais šablonais ir nebuvo pagrįsti papildomais įrodymais.

(244)

Komisija laikėsi nuomonės, kad, 2022 m. sankcijomis uždraudus beržo fanerą iš Rusijos ir Baltarusijos, jos pasiūlą pakeitė eukalipto fanera, daugiausia importuojama iš KLR. Jei dėl šiame tyrime nustatytų priemonių KLR lapuočių fanerai kiltų laikinų sutrikimų Sąjungos rinkoje, jei importuotojai ir (arba) naudotojai norėtų naudotis alternatyviais tiekimo šaltiniais, importuotojai galėtų iš tiekėjų Pietryčių Azijoje, Afrikoje ar Lotynų Amerikoje įsigyti lapuočių faneros, kuri pakeistų šiuo metu iš KLR importuojamą produktą.

(245)

Po pirminio faktų atskleidimo ISB teigė, kad dėl riboto rąstų tiekimo tam tikriems gamybos centrams, ypač Sąjungoje, ir ribotos pasaulinės prekybos jais būtų neįmanoma rasti alternatyvių šaltinių, kurie pakeistų su šiuo metu tiekiamą Kinijos lapuočių faneros kiekį. PTIA pabrėžė, kad tai ypač pasakytina apie eukalipto fanerą, nes dėl eukaliptų rąstų trūkumo Sąjungos pramonė neturi pajėgumų tiekti Sąjungos rinkai eukalipto faneros plokštes.

(246)

Komisija rado įrodymų, kad į Sąjungą importuojama eukalipto fanera, pagaminta Kinijoje iš Urugvajaus kilmės rąstų, o tai rodo, kad prekyba rąstais buvo vykdoma ir kad tariamai ribotą Sąjungoje esančių rąstų kiekį būtų galima papildyti importu. PTIA pats pareiškė, kad ES eukalipto faneros gamyba priklauso nuo importo.

(247)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA teigė, kad nesusijusių Sąjungos importuotojų atsakymai nebuvo patikrinti.

(248)

Atrinkti nesusiję importuotojai, pateikę išsamius atsakymus į klausimyną, buvo patikrinti prieš galutinį faktų atskleidimą.

(249)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija toliau laikėsi nuomonės, kad bendra priemonių nauda nusveria galimą neigiamą poveikį importuotojams, ir patvirtino laikinojo reglamento 360 ir 361 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(250)

Po galutinio faktų atskleidimo „Andrex“ teigė, kad antidempingo muitų nustatymas konteinerių grindų faneros plokštėms, pagamintoms vien tik iš kaučiukmedžio, neatitinka Sąjungos interesų. Šis produktas iš esmės skyrėsi nuo Sąjungoje pagamintos beržo, tuopos ar eukalipto faneros. ES nebuvo jokio gamintojo, kuris gamintų 28 mm konteinerių grindų fanerą iš kaučiukmedžio. „Andrex“ taip pat teigė, kad priemonės sutrikdytų ES konteinerių remonto pramonę, priverstų veiklos vykdytojus importuoti gatavus konteinerius, o ne taisyti esamus, ir pakenktų ES žiedinės ekonomikos tikslams pagal Žaliąjį kursą.

(251)

Komisija nustatė, kad konteinerių grindų faneros plokštės, pagamintos vien tik iš kaučiukmedžio, buvo žemesnės kokybės alternatyva konteinerių grindų fanerai, pagamintai iš „Dipterocarpus grandiflorus“ (angl. „Keruing“ ir „Apitong“) – dviejų tropinių rūšių medžių, kurie plačiai naudojami aukščiausios kokybės konteinerių grindims. Konteinerių grindų faneros plokštės, pagamintos vien tik iš kaučiukmedžio, konkuravo su bambuko fanera ir plienine konteinerių grindų danga, o tai yra alternatyva konteinerių dalių importuotojams Sąjungoje. Komisija nustatė, kad Suomijos bendrovė „UPM-Kymene Corporation“ – svarbus Sąjungos konteinerių ir sunkvežimių grindų dangų pramonės subjektas (93), Jungtinėse Amerikos Valstijose veikianti bendrovė „Overseas Hardwood Company“ (94) ir kelios Indijos bendrovės (95) yra alternatyvūs Sąjungos importuotojams tiek aukštos, tiek žemos kokybės konteinerių grindų lapuočių plokščių tiekimo šaltiniai. Be to, kadangi „Andrex“ ar kitos konteinerių sektoriuje veikiančios bendrovės nebendradarbiavo anksčiau ir dėl to nebuvo galima patikrinti informacijos, Komisija negalėjo patvirtinti „Andrex“ teiginių. Todėl Komisija nustatė, kad bendra priemonių nauda nusveria galimą neigiamą poveikį konteinerių grindims skirtos lapuočių faneros importuotojams.

(252)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA, kuriam pritarė ETTF ir „GD Holz“, pareiškė skundą, kad pirminiame etape nebuvo atsižvelgta į esminius įrodymus, t. y. naudotojų patvirtinamuosius raštus. Be to, PTIA pateikė papildomus naudotojų patvirtinamuosius raštus.

(253)

Galutiniame etape Komisija išnagrinėjo naudotojų pateiktus patvirtinamuosius raštus. Komisija nustatė, kad dauguma juos pateikusių subjektų neužsiregistravo kaip suinteresuotosios šalys, kai kurie ranka užpildyti raštai buvo neįskaitomi, kiti buvo kopijos pagal bendrą šabloną. Nė vienas raštas nebuvo papildytas faktiniais įrodymais, pagrindžiančiais juose pateiktus pareiškimus. Vis dėl to, kaip paaiškinta šio reglamento 20 konstatuojamojoje dalyje ir laikinojo reglamento 364 konstatuojamojoje dalyje, į naudotojų, kurie daugiausia atstovauja statybos pramonei ir jos tiekėjams bei kitoms pramonės šakoms, nurodytoms papildomuose raštuose, prieštaravimą priemonėms buvo tinkamai atsižvelgta pramonės naudotojų, pvz., transporto pramonės ir nepramoninių naudotojų atžvilgiu.

(254)

Po pirminio faktų atskleidimo ETTF ir PTIA tvirtino, kad statybos pramonė Sąjungoje patiria sunkumų ir kad dėl padidėjusių plėvele dengtos faneros sąnaudų jos padėtis dar labiau pablogėtų. Sąjunga turi užtikrinti, kad būtų užtikrinta tikra visuotinė teisė į būstą, nes nustačius antidempingo muitus plėvele dengtai fanerai iš Kinijos padidėtų statybos sąnaudos, kurios yra viena iš pagrindinių ES būsto krizės priežasčių. Savo pozicijai pagrįsti PTIA išvardijo kelis Europos Komisijos, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Europos Parlamento veiksmus.

(255)

Komisija išnagrinėjo pateiktą informaciją ir nustatė, kad jos preliminari išvada (žr. laikinojo reglamento 364 konstatuojamąją dalį), kad išlaidos, susijusios su plėvele dengta fanera, skirta klojiniams statybos projektuose, sudaro nedidelę visų sąnaudų dalį. Todėl bet koks iš Kinijos importuojamos plėvele dengtos faneros kainos galutiniams naudotojams padidėjimas turės tik nedidelį poveikį bendroms būsto sąnaudoms ir įperkamumui bei statybos darbų paklausai. Be to, tarptautinė lapuočių faneros rinka yra įvairi ir lanksti, joje veikia įvairūs subjektai – nuo Indonezijos iki Urugvajaus, kurie gali tiekti įvairiems Sąjungos rinkos segmentams konkurencingomis ir sąžiningomis kainomis. Be to, šiame tyrime nustatytų muitų dydis nebuvo laikomas pernelyg dideliu, tad importuotojai galėtų toliau pirkti iš Kinijos eksportuojančių gamintojų sąžiningomis kainomis.

(256)

Po galutinio faktų atskleidimo PTIA tvirtino, kad Komisija neatskleidė skaičiavimų, kuriais grindžiamos išvados, kad išlaidos, susijusios su plėvele dengta fanera, skirta klojiniams statybos projektuose, sudarė nedidelę visų sąnaudų dalį.

(257)

Pirminiame etape Komisija nustatė, kad, kaip minėta laikinojo reglamento 364 konstatuojamojoje dalyje, daugumai pramonės naudotojų statybiniams klojiniams naudojamų lapuočių faneros plokščių sąnaudos nėra labai didelės, palyginti su bendromis sąnaudomis. Komisija pažymėjo, kad PTIA nepateikė priešingų įrodymų. Be to, Komisijos preliminarios išvados, kad su klojiniams skirta plėvele dengta fanera susijusios sąnaudos buvo mažos, preliminariu etapu nė viena suinteresuotoji šalis neginčijo. Svarbiausia, kad suinteresuotosios šalys neginčijo tokios išvados, įskaitant atvejus, kai Komisija per tikrinamąjį vizitą, susijusį su atrinktų importuotojų, įskaitant PTIA narį, klausimyno atsakymais, iškėlė klausimą dėl priemonių poveikio statybos projektams. Be to, nė viena statybos bendrovė neužsiregistravo kaip suinteresuotoji šalis ir nepateikė įrodymų, kokią tikslią jos projektų sąnaudų dalį sudarė klojiniams skirta plėvele dengta fanera. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis argumentas buvo atmestas.

(258)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija toliau laikėsi nuomonės, kad bendra priemonių nauda nusveria galimą neigiamą poveikį naudotojams, todėl buvo patvirtintos laikinojo reglamento 362–364 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

(259)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad priemonių nustatymas importuojamai Kinijos kilmės lapuočių medienai akivaizdžiai neatitiktų Sąjungos interesų.

(260)

Po galutinio faktų atskleidimo PTIA teigė, kad pirminiame etape nebuvo atsižvelgta į PTIA remiančių naudotojų, daugiausia statybos sektoriaus, nuomones, ir kad nebuvo atlikta žalos analizė pagal produkto segmentus, todėl dėl šių tariamų trūkumų Komisijos atliktas Sąjungos interesų vertinimas tapo netinkamas.

(261)

Argumentas apie statybos sektoriaus naudotojų nuomones buvo paneigtas 29 ir 253 konstatuojamosiose dalyse. Argumentas apie būtinybę atlikti žalos analizę pagal segmentus buvo paneigtas 181 ir 212 konstatuojamosiose dalyse. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad Sąjungos interesų analizė yra netinkama.

(262)

Po galutinio faktų atskleidimo „Saintland Wood“ teigė, kad Sąjungai nėra naudinga pakeisti Kinijos faneros produktus importu iš Pietryčių Azijos ir Pietų Amerikos, kur, palyginti su Kinija, aplinkos apsaugos lygis yra žemesnis, o miškai nėra valdomi tvariai.

(263)

Komisija atmetė šį argumentą, nes priemonių tikslas yra ne pakeisti Kinijos fanerą kitais šaltiniais, o atkurti vienodas sąlygas. Tikrindama nesusijusius importuotojus Komisija pažymėjo, kad atskiros bendrovės lygmeniu Miškų valdymo tarybos importo sertifikacija (96) buvo plačiai paplitusi, nes to reikalavo Sąjungos rinkos vartotojai. Jei Kinijos importas būtų pakeistas Pietryčių Azijos ir Pietų Amerikos importu, Komisija laikėsi nuomonės, kad nauji rinkos dalyviai susidurtų su spaudimu laikytis tų pačių reikalavimų.

(264)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(265)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinės antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(266)

Šiame reglamente nurodyta konkrečiai bendrovei taikoma antidempingo muito norma buvo nustatyta remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl ji parodė atliekant tyrimą nustatytą su šia bendrove susijusią padėtį. Taigi ši muitų norma taikoma tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės tiriamajam produktui, kurį pagamino konkretus nurodytas juridinis asmuo. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos negali būti taikomos, todėl tokiam produktui turėtų būti taikoma visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui nustatyta muito norma.

(267)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (97). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, kuria remiantis galima įrodyti, kad šis pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(268)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visiems kitiems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės produktams taikomas antidempingo muitas.

(269)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek turi atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(270)

Jeigu, visų pirma nustačius susijusias priemones, labai padidėtų bendrovės, kuriai taikoma mažesnė individuali muito norma, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti vengimo tyrimą, jei tenkinamos inicijavimo sąlygos. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(271)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(272)

Lapuočių faneros statistiniai duomenys dažnai pateikiami kubiniais metrais (m3). Papildomas vienetas taikomas su lapuočių fanera susijusiems KN kodams 4412 31 10 , 4412 31 90 , 4412 33 10 , 4412 33 10 , 4412 33 20 , 4412 33 30 , 4412 33 90 ir 4412 34 00 , nurodytiems Kombinuotoje nomenklatūroje, nustatytoje Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (98) I priede. Todėl papildomas vienetas m3 taikomas TARIC kodams 4412 31 10 80, 4412 31 90 00, 4412 33 10 12, 4412 33 10 22, 4412 33 10 82, 4412 33 20 10, 4412 33 30 10, 4412 33 90 10 ir 4412 34 00 10 ir turi būti įrašytas išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje. Svoris kilogramais arba tonomis turėtų būti nurodomas atskirai nuo papildomo vieneto (t. y. skaičius m3).

(273)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos dydį, garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų laikinuoju reglamentu, sumos turėtų būti galutinai surenkamos, neviršijant šiuo reglamentu nustatytų lygių.

(274)

Kaip nurodyta 1.2 skirsnyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą tiriamąjį produktą.

(275)

Tyrimo galutiniame etape buvo vertinami registruojant importą surinkti duomenys. Komisija analizavo, ar tenkinami pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies kriterijai, kad būtų galima atgaline data surinkti galutinius muitus.

(276)

Be tiriamuoju laikotarpiu žalą sukėlusio importo lygio kito žymaus importo augimo nebūta. Lyginant mėnesinę vidutinę nagrinėjamojo produkto importo apimtį tiriamuoju laikotarpiu su mėnesine vidutine importo apimtimi per laikotarpį nuo mėnesio, einančio po šio tyrimo inicijavimo, iki mėnesio (t. y. 2024 m. lapkričio mėn.), kurį buvo nustatytos laikinosios priemonės (2025 m. birželio mėn.), importo į Sąjungą lygis sumažėjo 39 %.

(277)

Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad Komisija, vertindama taikymo atgaline data sąlygas, visų pirma pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą ketvirtąją sąlygą, neatsižvelgė į importą, kuris į Sąjungą įvežamas priskiriant KN kodus ex 4412 10 00 ir ex 4412 39 00 (TARIC kodai 4412 10 00 10 ir 4412 39 00 20), kurio stebėsena pradėta nustačius laikinąsias priemones ir pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(278)

Komisija atmetė šį argumentą, nes pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas dėl tolesnio reikšmingo importo augimo buvo susijęs su tiriamuoju produktu. Stebimi produktai, pagaminti iš bambuko arba spygliuočių medienos, nepatenka į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį, o jų muitinės kodų, nustatytų laikinuoju reglamentu, tiriamuoju laikotarpiu dar nebuvo. Todėl į jų tariamą importo pobūdžio pasikeitimą nebuvo galima atsižvelgti lyginant vidutinę mėnesio nagrinėjamojo produkto importo apimtį tiriamuoju laikotarpiu su vidutine mėnesio importo apimtimi nuo mėnesio, einančio po šio tyrimo inicijavimo.

(279)

Laikinojo reglamento 382 konstatuojamojoje dalyje Komisija nusprendė stebėti importą pagal naujai sukurtus TARIC kodus, kurių KN kodai 4412 10 00 ir 4412 39 00 , atsižvelgdama į tariamą priemonių vengimą labai plonas spygliuočių faneravimo dangas dedant ant lapuočių faneros paviršiaus.

(280)

Po pirminio faktų atskleidimo PTIA ir nesusijęs importuotojas bei didmenininkas „Ljungberg Fritzoe“ teigė, kad faneros, kurios abu išoriniai lakštai pagaminti iš spygliuočių medienos ir kurios vidmę sudaro ne spygliuočių medienos lakštai, importas nėra nauja praktika, nes jie anksčiau importavo šios rūšies fanerą. „Ljungberg Fritzoe“ teigė, kad šios rūšies fanera (toliau – „K-plywood Twin“) rinkoje buvo skirta konkrečiam tikslui, nes dėl savo lengvos masės ir medžiagos sudėties ji puikiai tinka įvairioms vidaus ir nestruktūrinėms reikmėms. Tačiau ji daugiausia buvo naudojama sienų konstrukcijose, kaip už gipso plokštės esanti sienų plokštė. Todėl ji laikėsi nuomonės, kad nepasikeitus prekybos pobūdžiui ši veikla nelaikoma antidempingo priemonių vengimu. Ji taip pat paragino Komisiją produkto apibrėžtajai sričiai taikyti nuoseklų ir atsargų požiūrį, kadangi dėl lygiagrečiai vykdomo tyrimo dėl spygliuočių faneros iš Brazilijos, nepagrįstai išplėtus dabartinę bylą kiltų pavojus, kad sumažės teisinis tikrumas importuotojams ir sumažės Sąjungos prekybos teisių gynimo sistemos aiškumas. PTIA nurodė kelis Sąjungos pramonės produktus, kuriuose derinama spygliuočių ir lapuočių mediena, kaip tariamą įrodymą, kad ant lapuočių faneros paviršiaus dėti plonas spygliuočių faneravimo dangas yra įprasta praktika.

(281)

Komisija laikėsi nuomonės, kad šie pareiškimai nėra priežastis nutraukti šios rūšies produkto importo stebėseną. Vis dėlto į šiuos elementus bus atsižvelgta imantis bet kokių tolesnių veiksmų, kurių Komisija gali imtis ateityje, susijusių su galima vengimo veikla.

(282)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,