(1)

Komisija, atlikusi antisubsidijų tyrimą (toliau – pradinis tyrimas), Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1379/2014 (2) tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR, Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams (toliau – SPP) nustatė galutinį kompensacinį muitą ir, atlikusi antidempingo priemonių dalinę tarpinę peržiūrą, pakoregavo pradinį antidempingo muitą nustatydama 0–19,9 % muito normas ir nustatė papildomą 4,9–10,3 % dydžio kompensacinį muitą. Atitinkamai kartu taikomos kompensacinės ir antidempingo priemonės svyravo nuo 4,9 % iki 30,2 %.

(2)

Atlikusi antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/724 (3) paliko galioti šias priemones, nustatytas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1379/2014.

(3)

Atlikusi kompensacinių priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/328 (4) paliko toliau galioti šias priemones, nustatytas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1379/2014.

(4)

Atlikusi antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/1452 (5) paliko galioti šias priemones, nustatytas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1379/2014.

(5)

Todėl atitinkamai kartu taikomos kompensacinės ir antidempingo priemonės svyruoja nuo 4,9 % iki 30,2 %.

(6)

Po antisubsidijų tyrimo Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/870 (6) nustatytos priemonės taikomos ir importuojamiems Egipto kilmės SPP. Tam tikriems importuojamiems Egipto kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams, remiantis subsidijavimo lygiu, taikomas 13,1 % muitas.

(7)

2024 m. rugpjūčio 30 d. Komisija inicijavo išsamią antidempingo priemonių, taikomų importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams, tarpinę peržiūrą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (7).

(8)

2025 m. vasario 17 d. Komisija inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Bahreino, Egipto ir Tailando kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktų. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (8).

(9)

2024 m. rugpjūčio 30 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 19 straipsniu, inicijavo kompensacinių priemonių, taikomų importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės SPP, dalinę tarpinę peržiūrą, susijusią tik su žala. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (9) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(10)

Šią peržiūrą Komisija inicijavo gavusi 2024 m. birželio 3 d. bendrovės „Glass Fibre Europe“ (toliau – pareiškėjas) pateiktą prašymą. Prašymas atlikti peržiūrą pateiktas Sąjungos SPP pramonės vardu, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 6 dalį. Prašyme atlikti peržiūrą pateikta įrodymų dėl ilgalaikių Sąjungos SPP pramonės struktūros pokyčių ir atitinkamos materialinės žalos, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(11)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems importuotojams, naudotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(12)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl peržiūros tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(13)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketino toliau taikyti galutinį kompensacinį muitą importuojamiems KLR kilmės SPP (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl šio faktų atskleidimo pateikti. „Glass Fibre Europe“ ir PROXIM pastabos, pateiktos po faktų atskleidimo, aptartos atitinkamame skirsnyje.

(14)

Šalims, kurios to prašė, buvo taip pat suteikta galimybė būti išklausytoms. Tačiau prašymų surengti klausymą nepateikta ir bylas nagrinėjantis pareigūnas taip pat neprašytas dalyvauti.

(15)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(16)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija, remdamasi gamyba ir pardavimu, atrinko tris Sąjungos gamintojus. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko daugiau kaip 60 % apskaičiuotos visos gamybos apimties ir daugiau kaip 69 % viso apskaičiuoto panašaus produkto pardavimo Sąjungoje. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta. Atrinktos bendrovės laikytos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(18)

Nė vienas nesusijęs importuotojas neužpildė atrankos formos. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(19)

Komisija internete paskelbė (10) naudotojams, nesusijusiems importuotojams ir Sąjungos gamintojams skirtus klausimynus.

(20)

Klausimyno atsakymus pateikė visi trys atrinkti Sąjungos gamintojai.

(21)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga išvadoms dėl daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį vykdomi tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(22)

Atliekant tyrimą nagrinėtas 2023 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(23)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – ne ilgesnės kaip 50 mm kapotos stiklo pluošto sruogos, stiklo pluošto pusverpaliai, išskyrus impregnuotus ir padengtus stiklo pluošto pusverpalius, kurių degimo nuostoliai yra didesni nei 3 % (kaip nustatyta ISO standarte 1887), ir iš stiklo pluošto gijų pagaminti dembliai, išskyrus stiklo vatos demblius, (toliau – peržiūrimasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra 7019 11 00 , ex 7019 12 00 , 7019 14 00 ir 7019 15 00 (TARIC kodai 7019 12 00 22, 7019 12 00 25, 7019 12 00 26, 7019 12 00 39). Šie KN ir TARIC kodai pateikiami tik kaip informacija nedarant poveikio vėlesniam tarifinio klasifikavimo pakeitimui.

(24)

Peržiūrimasis produktas – žaliava, dažniausiai naudojama kompozitų pramonėje termoplastinėms ir termoreaktyvioms dervoms armuoti. Gauti kompozitai (stiklo pluošto gijomis armuoti plastikai) naudojami įvairiuose pramonės sektoriuose: automobilių, elektros / elektronikos, vėjo jėgainių sparnų gamybos, statybos, talpyklų / vamzdynų ir vartojimo prekių gamybos, aviacinės kosminės ir karinės pramonės ir kt. sektoriuose.

(25)

Nagrinėjamasis produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tiriamasis produktas (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(26)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(27)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(28)

Po faktų atskleidimo „Glass Fibre Europe“ pateikė pastabų dėl priemonių produkto apibrėžtosios srities.

(29)

Šios pastabos gautos pasibaigus pastabų dėl galutinio faktų atskleidimo teikimo terminui. Be to, produkto apibrėžtosios srities klausimas nepatenka į šio tyrimo, kuris apsiriboja žalos ir priežastinio ryšio vertinimu, aprėptį.

(30)

Dėl šių priežasčių Komisija neatsižvelgė į pateiktas pastabas ir prašymą atmetė.

(31)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ilgalaikiai pokyčiai, susiję su žala, buvo susiję su dideliais Sąjungos pramonės struktūros pokyčiais dėl didėjančio agresyvaus importo iš Kinijos spaudimo kiekio ir kainų atžvilgiu, atsiradusio dėl perteklinių Kinijos SPP pajėgumų.

(32)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad nuolatiniai pertekliniai pajėgumai Kinijoje ir agresyvi kainodara labai trukdė Sąjungos SPP pramonės augimui. Sąjungos gamintojai sugebėjo tik ribotai padidinti pajėgumus optimizuodami esamus įrenginius. 2014 m. įgyvendinus papildomas prekybos priemones, Kinijos kilmės eksportas ir toliau darė spaudimą Sąjungos rinkoje, todėl keli gamintojai iš jos pasitraukė. 2009 m. pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje buvo vienuolika SPP gamintojų. Iki 2021 m., t. y. nagrinėjamojo laikotarpio pradžios, šis skaičius sumažėjo iki dešimties. Visų pirma pažymėtina, kad 2019 m. bendrovė „P-D Glasseiden“ nutraukė gamybą Vokietijoje. Neseniai (2023 m. liepos mėn.) bendrovė „Krosglass“ nutraukė SPP gamybą, kad daugiausia dėmesio galėtų skirti galutinės grandies veiklai. Be to, bendrovė NEG NL paskelbė apie bankrotą (11), daugiausia dėl didėjančių energijos sąnaudų ir sumažėjusios paklausos automobilių sektoriuje, kuris buvo pagrindinė jos optinio stiklo pluošto gaminių galutinė rinka. Dėl šio papildomo uždarymo gamintojų skaičius sumažėjo iki vos aštuonių. Be to, 2025 m. SPP gamybą nutraukė bendrovė „Electric Glass Fiber UK“ (12). Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebėra Europos Sąjungos dalis, dėl šio pokyčio Sąjungos gamintojų skaičius nesikeičia, nors dėl to pasiūla regione sumažėjo, o tai yra ilgalaikių pokyčių, darančių poveikį Sąjungos rinkai, dalis.

(33)

Vertinant gamybos pajėgumų raidą, nors per pradinį tyrimą buvo vertinami tik atrinktų gamintojų pajėgumai Sąjungos rinkoje ir šiuo atžvilgiu jais negalima remtis kaip atskaitos tašku, 2021 m. atliekant kompensacinių priemonių galiojimo termino peržiūrą apskaičiuota, kad 2019 m. Sąjungos gamybos pajėgumai sudarė 770 642 tonų (13). Priešingai, atlikus šį tyrimą nustatyta, kad pajėgumai sumažėjo nuo 711 692 tonų 2021 m. iki 651 196 tonų per PTL (– 9 %), t. y. buvo maždaug 10 % mažesni nei 2015 m. lygis. NET ir neatsižvelgiant į Jungtinės Karalystės gamintoją nustatant rodiklius po „Brexit’o“, gamybos pajėgumų mažėjimo tendencija buvo patvirtinta.

(34)

Palyginus atlikus pradinį tyrimą surinktus duomenis matyti, kad Sąjungos pramonės pardavimas sumažėjo nuo 737 818 tonų 2006 m. iki 520 064 tonų tiriamuoju laikotarpiu, o rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 75,1 % iki 69,5 %. Atliekant šį tyrimą Sąjungos pramonės pardavimas per PTL sumažėjo iki 337 898 tonų, o rinkos dalis per PTL sumažėjo iki 40 %. Tai rodo, kad Sąjungos pardavimo lygis dabar yra gerokai žemesnis nei šio amžiaus pirmojo dešimtmečio viduryje ir, dar svarbiau, kad rinkos dalis sumažėjo maždaug 30 procentinių punktų, o tai rodo, kad Sąjungos pramonės padėtis blogėja jau ilga laiką.

(35)

Padėčiai Sąjungos rinkoje taip pat turėjo įtakos Kinijos bendrovių, gaminančių SPP trečiosiose šalyse, tokiose kaip Egiptas ir Bahreinas, įsteigimas (14). Įsteigus bendroves Egipte, Komisija iš Egipto importuojamiems SPP nustatė kompensacinius muitus (15), siekdama atkurti vienodas sąlygas, atsižvelgiant į subsidijuojamą importą, dėl kurio buvo daroma žala Sąjungos pramonei. Be to, Egipte (16) ir Bahreine (17) papildomai padidėjo SPP gamybos pajėgumai. Nepaisant priemonių, kurių imtasi dėl SPP importo iš KLR, Sąjungos pramonė ir toliau patiria nuolatinį spaudimą dėl pasikartojančių nesąžiningomis kainomis parduodamų SPP srautų iš vis daugiau trečiųjų šalių, įskaitant Kinijos kontroliuojamas įmones Bahreine ir Egipte, kurių Sąjungos rinkos dalis labai padidėjo. 2025 m. vasario 17 d. Komisija inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Bahreino, Egipto ir Tailando kilmės SPP (18).

(36)

Komisija taip pat nustatė, kad Sąjungos energijos rinkose įvyko struktūrinių pokyčių. Nors energijos sąnaudos, palyginti su 2022 m. užfiksuotu aukščiausiu lygiu iki PTL pabaigos, sumažėjo, jos tebebuvo didesnės už nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje stebėtą lygį. Komisija laikėsi nuomonės, kad mažai tikėtina, jog dujų kainos vėl sumažės iki buvusio 2021 m. vidurio lygio arba tvirtai stabilizuosis. Nuo tų metų dauguma valstybių narių, kurios anksčiau buvo priklausomos nuo gamtinių dujų importo vamzdynais iš Rusijos, palaipsniui sumažino šią priklausomybę. Rusijai pradėjus nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą, Sąjunga ir jos valstybės narės sustiprino ir paspartino priemones, kuriomis siekiama įvairinti energijos tiekimą ir panaikinti priklausomybę nuo Rusijos kilmės dujų. Šiuo tikslu planuojami arba statomi ne mažiau kaip 17 SGD terminalų (19). Atsižvelgdama į SGD infrastruktūrai reikalingų investicijų mastą ir aiškų Sąjungos įsipareigojimą panaikinti priklausomybę nuo dujotiekiais tiekiamų rusiškų dujų (20), Komisija padarė išvadą, kad mažai tikėtina, jog Sąjunga ir vėl pradėtų naudoti rusiškas dujas tokiu mastu, tokiais kiekiais ir tokiomis kainomis, kokios vyravo iki 2021 m. Todėl labai tikėtina, kad dujų kainos ilgą laiką išliks didesnės nei kainos, kurios buvo nustatytos iki 2021 m. pirmojo pusmečio.

(37)

Komisija pažymėjo, kad Sąjungos pramonė veikia laikydamasi vis griežtesnių su aplinka ir energetika susijusių įpareigojimų. 2023 m. pozicijos dokumente pareiškėjas įspėjo, kad Sąjungos SPP gamintojai patiria vis daugiau veiklos sąnaudų, susijusių su aplinkos ir energijos reikalavimų laikymusi (21). Šiuo atžvilgiu neseniai atlikus gyvavimo ciklo vertinimą, kurio metu nagrinėta maždaug 95 % Sąjungos stiklo pluošto audinių gamybos, nustatyta, kad gaminant vieną kilogramą audinio vidutinis aplinkosauginis pėdsakas yra 2,2 kg išmetamo CO2 ir suvartojama 39 MJ pirminės energijos (22). 2015–2021 m. visos pramonės energijos suvartojimas sumažėjo 8 %, o išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – 3 %. Iš šių skaičių matyti, kad nepaisant to, jog padaryta tam tikra pažanga, siekiant toliau mažinti šiuos rodiklius reikės didelių papildomų investicijų. Be to, Komisija pažymėjo, kad dėl Sąjungos aplinkos apsaugos srities teisės aktų, be kita ko, Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES (23) su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1785 (24)), taip pat dėl kitų klimato ir žiedinės ekonomikos priemonių, kurios yra Europos žaliojo kurso dalis, Sąjungos gamintojai turėtų patirti papildomų su atitikties užtikrinimu susijusių išlaidų. Šiomis išvadomis kartu patvirtinama prognozė, kad Sąjungos pramonės aplinkos apsaugos išlaidos ateinančiais metais didės. Tai yra ilgalaikis Sąjungos pramonės sąnaudų struktūros pokytis.

(38)

Komisija primena, kad nagrinėjamasis produktas daugiausia naudojamas kaip pagalbinė medžiaga kompozitinėms medžiagoms gaminti. Daugiau kaip 95 % stiklo pluošto paklausos Sąjungoje yra susijusi su tokiu naudojimu produktų stiprinimo srityje. Tačiau pastaraisiais metais Sąjungos kompozitinių medžiagų rinka sumažėjo. Stiklo pluoštu sustiprinto plastiko gamybos apimtis Europoje 2022 m. sumažėjo9 %, o 2023 m. – dar 8 % (25), todėl 2024 m. bendra gamybos apimtis sumažėjo iki 2,4 mln. tonų, o tokio lygio nebuvo nuo 2012 m. Be to, 2023 m. pasaulinė sudėtinių medžiagų gamyba padidėjo maždaug 6 %, o tai rodo, kad Sąjungos rinkos dalis sumažėjo. Šis susitraukimas daro tiesioginį poveikį pagrindinių formų stiklo pluošto, kuriam taikoma ši peržiūra, paklausai. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos sudėtinių medžiagų paklausos sumažėjimas kartu su padidėjusia gamyba visame pasaulyje ir padidėjusiu importu iš trečiųjų šalių reiškė, jog įvyko ilgalaikis rinkos aplinkybių pokytis.

(39)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nuo pradinio tyrimo pasikeitė Sąjungos pramonės ir rinkos struktūra, o tai laikoma svarbiu aplinkybių pasikeitimu, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį.

(40)

Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje panašų produktą Sąjungoje gamino dešimt gamintojų, o du iš jų per PTL nutraukė gamybą, kaip minėta 32 konstatuojamojoje dalyje. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalį.

(41)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatyta bendra Sąjungos gamyba – 504 019 tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi turima asociacijos „Glass Fibre Europe“ (toliau – GFE) pateikta informacija apie Sąjungos pramonę. Kaip nurodyta 16 konstatuojamojoje dalyje, atrinktos trys Sąjungos gamintojų gamyklos, kuriose pagaminta 60 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(42)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi i) Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos atvirojoje rinkoje apimtimi, nustatyta remiantis GFE pateiktais duomenimis, ir ii) importu iš trečiųjų šalių, nustatytu remiantis Eurostato (COMEXT) duomenimis.

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(43)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras SPP suvartojimas Sąjungoje sumažėjo 6 %. 2022 m. stebėtas padidėjimas daugiausia buvo susijęs su ekonomikos atsigavimu panaikinus COVID-19 pandemijos metu galiojusias priemones, nes naudotojai vėl pradėjo teikti užsakymus, siekdami atnaujinti atsargas ir gamybą. Tačiau 2023 m. SPP paklausa Sąjungoje sumažėjo, o per PTL padidėjo 2 %. Vartojimo sumažėjimas ir vėliau prastas atsigavimas buvo susiję su pertekliniais ankstesniais metais užsakytų produktų kiekiais ir su atsargesnėmis vartotojų išlaidomis dėl ekonominės padėties per PTL.

(44)

Importo į Sąjungą iš KLR raida:

2 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(45)

NET ir nustačius priemones importo iš KLR apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 51 %. Atsižvelgiant į suvartojimo raidą, importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo nuo 6 % 2021 m. iki 10 % per PTL.

(46)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo į Sąjungą iš KLR vidutinės kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos

(47)

2022 m. vidutinė peržiūrimojo produkto importo į Sąjungą kaina iš pradžių padidėjo 22 % dėl išskirtinai didelių vežimo išlaidų panaikinus COVID-19 priemones. Vėliau buvo galima pastebėti, kad vidutinės importo kainos labai sumažėjo. Per PTL vidutinė importo į Sąjungą kaina buvo 28 % mažesnė nei 2021 m.

(48)

Priverstinį kainų mažinimą per PTL Komisija nustatė lygindama:

(49)

Kalbant apie atrinktą eksportuojantį gamintoją „Taishan Fiberglass Inc.“, pardavimas pagal specialią tiekimo sutartį su Sąjungos gamintoju „European Owens Corning Fiberglas SPRL“ nebuvo įtrauktas į priverstinio kainų mažinimo skaičiavimus, nes nagrinėjamas produktas – šarmams atsparus stiklo pluoštas, naudojamas cementui sutvirtinti – Sąjungoje nebuvo gaminamas. Šis produktas gaminamas tik Kinijoje ir Japonijoje pagal ilgalaikį šių dviejų šalių bendrovių tiekimo susitarimą, o gamyba grindžiama „European Owens Corning Fiberglas SPRL“ nuosavybine technologija ir ištekliais (pvz., įvorėmis).

(50)

Palyginus nustatyta, kad per PTL importuotas KLR kilmės peržiūrimasis produktas Sąjungoje buvo parduodamas tokiomis kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonės kainos, išreikštos kaip pastarųjų procentinė dalis, buvo priverstinai sumažintos 16,64 %, iki 30,68 %, net kai buvo įtraukti taikytini antidempingo ir kompensaciniai muitai.

(51)

Kainos buvo ne tik priverstinai mažinamos, bet ir smarkiai smukdomos, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalį. Dėl didelio spaudimo kainoms, kurį lėmė Kinijos eksportuojančių gamintojų produktų subsidijuojamas importas mažomis kainomis, Sąjungos pramonė, per visą PTL negalėjo padidinti savo kainų, kad jos atitiktų gamybos sąnaudų raidą, kartu bandydama gauti pagrįstą pelną, kaip nurodyta 8 lentelėje. Didelis kainų smukdymas taip pat patvirtintas 3 lentelės duomenimis.

(52)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(53)

Kaip minėta 16 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(54)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi GFE pateikta informacija. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis.

(55)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, užimtumas, našumas, subsidijavimo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio subsidijavimo.

(56)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(57)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(58)

Sušvelninus COVID-19 pandemijos priemones ir taip pasiekus, kad gamyba taptų stabilesnė, 2022 m., palyginti su 2021 m., gamybos apimtis šiek tiek padidėjo. Be to, 2022 m. keli atrinkti Sąjungos gamintojai padidino gamybos apimtį, kad sukauptų gatavų produktų atsargų, nes jie rengėsi atlikti planuotus krosnių rekonstravimo darbus. Tačiau 2023 m. ir per PTL gamybos apimtis labai sumažėjo, nes Sąjungos gamintojai pardavė sukauptas atsargas, o Sąjungos pramonė susidūrė su sumažėjusia paklausa ir padidėjusiu SPP importu iš KLR mažomis kainomis.

(59)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo ir sumažėjo iki 9 %. Kaip paaiškinta 32 konstatuojamojoje dalyje, gamybos pajėgumai sumažėjo dėl to, kad kai kurie Sąjungos gamintojai nutraukė gamybą, „Krosglass S.A.“ sustabdė SPP gamybą Lenkijoje, o bendrovė „Electrica Glass Fiber NL, B.V.“ pradėjo bankroto procedūrą. Be to, po „Brexit’o“ NEG UK nebebuvo Sąjungos pramonės dalis, o tai taip pat prisidėjo prie akivaizdaus pajėgumų sumažėjimo, palyginti su ankstesniu peržiūros tyrimu.

(60)

Pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 procentinių punktų, nes gamybos apimtis sumažėjo daugiau nei gamybos pajėgumai.

(61)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties atvirojoje rinkoje ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Pardavimo atvirojoje rinkoje apimtis ir rinkos dalis

(62)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis Sąjungos atvirojoje rinkoje ir rinkos dalis pastebimai mažėjo, o tai atspindėjo paklausos mažėjimą bei didėjantį importą iš KLR mažomis kainomis. Be to, suvartojimas atvirojoje rinkoje sumažėjo 6 %, o Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo dar labiau, todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 45 % 2021 m. iki 40 % per PTL.

(63)

Uždarosios gamybos apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Uždarosios gamybos apimtis Sąjungos rinkoje ir rinkos dalis

(64)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės uždarosios gamybos apimtis (sudaryta iš uždarojo perdavimo ir uždarojo pardavimo Sąjungos rinkoje) Sąjungos rinkoje sumažėjo 10 %. Nors pardavimo atvirojoje rinkoje ir uždarojoje rinkoje raida nuo 2021 m. iki PTL pabaigos buvo panaši, pardavimas uždarojoje rinkoje sumažėjo 7 procentiniais punktais mažiau nei pardavimas atvirojoje rinkoje.

(65)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(66)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės darbuotojų skaičius iš pradžių didėjo, o vėliau sumažėjo. Pradinis padidėjimas 2022 m., palyginti su 2021 m., atitiko gamybos ir pardavimo padidėjimą sušvelninus dėl COVID-19 pandemijos nustatytus apribojimus. Vėliau Sąjungos pramonė turėjo sumažinti užimtumą, kad prisitaikytų prie sudėtingų rinkos sąlygų ir išlaikytų veiklos efektyvumą, o kai kurie Sąjungos gamintojai iš viso nutraukė SPP gamybą, kaip paaiškinta 32 konstatuojamojoje dalyje.

(67)

2021–2023 m. našumas sumažėjo nuo 190 MT vienam darbuotojui iki 166 MT vienam darbuotojui, o per PTL, po to, kai labai sumažėjo užimtumas, šis rodiklis padidėjo iki 187 MT vienam darbuotojui. Veiksmingumas taip pat padidėjo dėl kelių Sąjungos SPP gamintojų investicijų į krosnis.

(68)

Atsižvelgiant į importo iš KLR apimtį ir kainas, faktinių subsidijavimo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo didelis.

(69)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 6 %. Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo dar daugiau (16 %). Todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo, o importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis padidėjo.

(70)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje

(71)

Vidutinės pardavimo kainos 2022 m. padidėjo, palyginti su 2021 m., nes atrinkti Sąjungos gamintojai dėl padidėjusios paklausos galėjo perkelti dėl infliacijos padidėjusias sąnaudas pirkėjams. 2023 m. ir per PTL vidutinės pardavimo kainos sumažėjo dėl mažesnės paklausos viso pasaulio rinkose ir dėl padidėjusio dėl KLR kilmės importo daromo spaudimo kainoms.

(72)

2021–2023 m. dėl padidėjusių darbo sąnaudų ir žaliavų vieneto gamybos sąnaudos padidėjo 26 %. Be to, energijos sąnaudos buvo nepastovios, o tai daro didelį poveikį nuo energijos labai priklausomiems pramonės sektoriams. Vieneto gamybos sąnaudos per PTL sumažėjo, tačiau dėl sumažėjusių energijos kainų, didesnio energijos vartojimo efektyvumo ir sėkmingų sąnaudų valdymo strategijų išliko gerokai didesnės nei 2021 m.

(73)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(74)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos nuolat didėjo ir nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso išaugo 11 %. Šis padidėjimas daugiausia buvo susijęs su spaudimu darbo rinkai, nes įmonės padidino darbo užmokestį, siekdamos išlaikyti ir pritraukti darbuotojus į jau gerokai po COVID-19 pandemijos užpildytą darbo rinką, kuriai buvo būdinga didelė infliacija.

(75)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(76)

Atsargų padidėjimas 2022 m. iš pradžių buvo susijęs su strategiškai svarbių atsargų kaupimu numatant planuojamą krosnių rekonstrukciją. Tai atitiko įvykius ankstesniu COVID-19 pandemijos laikotarpiu, nes labai išaugo paklausos ir tiekimo grandinės problemos, todėl Sąjungos gamintojai užsisakinėjo pernelyg daug žaliavų, siekdami patenkinti gamybos poreikius. Rekonstravus krosnis, atsargų sumažėjo, nes atrinkti Sąjungos gamintojai 2023 m. ir per PTL sugebėjo parduoti turėtas atsargas.

(77)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(78)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nors 2021 m. Sąjungos pramonė patyrė nuostolių, 2022 m. pelningumas padidėjo, nes atrinkti Sąjungos gamintojai dėl palankių rinkos sąlygų, susijusių su didele paklausa ir didelėmis siuntimo išlaidomis, galėjo perkelti padidėjusias vieneto gamybos sąnaudas pirkėjams. Tačiau 2023 m. ir per PTL pelningumas sumažėjo dėl padidėjusių sąnaudų, kurių nebuvo galima kompensuoti didesnėmis pardavimo kainomis, nes padidėjo importo iš KLR apimtis, todėl buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(79)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų padaugėjo. Šios investicijos daugiausia buvo susijusios su atrinktų Sąjungos gamintojų krosnių renovacija, siekiant užtikrinti įrangos ilgaamžiškumą. Šios investicijos, kurios buvo suplanuotos gerokai iš anksto, buvo vykdomos esant nepalankioms rinkos sąlygoms, vyravusioms 2023 m. ir per PTL.

(80)

Grynųjų pinigų srautas nuo 2021 m. iki PTL labai svyravo, o tai buvo susiję su nepastoviomis rinkos sąlygomis ir konkrečiai kai kurių elektrinių veiklos apribojimais dėl krosnių rekonstrukcijos atidėjimo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu 2022 m. buvo vieninteliai metai, kuriais visi atrinkti Sąjungos gamintojai gavo didelį pelną, nes iš dalies jie buvo sukaupę atsargų, kurias galima priskirti planuojamoms renovuoti krosnims, todėl pinigų srautas buvo teigiamas. Nepaisant didelių nuostolių, 2023 m. ir per PTL pinigų srautai išliko teigiami. Ši iš pirmo žvilgsnio prieštaringa padėtis, kuri buvo ypač akivaizdi per PTL, iš esmės galėjo būti siejama su dideliu teigiamo pinigų srauto poveikiu, nes sumažėjo 2022 m. sukauptų atsargų.

(81)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Investicijų grąžos raida atitiko pelningumo raidą. Iš pradžių investicijų grąža padidėjo 2022 m., 2023 m. sumažėjo, o per PTL dar labiau padidėjo, todėl Sąjungos pramonei buvo sunkiau pritraukti kapitalą ir augti.

(82)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė veikė pelningai tik 2022 m., o po to jos veikla vėl tapo nuostolinga. 2023 m. ir per PTL Sąjungos pramonės nuostolinga padėtis sutapo su importo iš KLR mažesnėmis už vidutines Sąjungos pramonės pardavimo kainas ir gamybos sąnaudas, padidėjimu.

(83)

2022 m. Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti savo kainų lygį tiek, kad jos padėtis vėl taptų pelninga. Tačiau 2023 m. ir per PTL skirtumas tarp Sąjungos pramonės pardavimo kainų ir importo iš KLR kainų padidėjo. Sąjungos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 10 %, o importo iš KLR kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo 28 %. Todėl peržiūrimojo produkto importo iš KLR kainų tendencija buvo priešinga Sąjungos pramonės kainų tendencijai. Todėl nors Sąjungos pramonė buvo priversta parduoti nuostolingai, nuo 2021 m. iki PTL ji prarado dalį rinkos importo iš KLR naudai.

(84)

Beveik visų žalos rodiklių bendra tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama. Dėl sumažėjusios pardavimo apimties ir rinkos dalies sumažėjo gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pelningumas, investicijų grąža. 2022 m. Sąjunga sugebėjo tam tikru mastu atsigauti, nes panaikinus dėl COVID-19 pandemijos taikytas priemones padidėjo SPP paklausa. Tačiau 2023 m. ir per PTL dėl padidėjusios importo mažėjančiomis kainomis apimties Sąjungos pramonės padėtis toliau blogėjo, kaip matyti iš padidėjusių nuostolių.

(85)

Kaip nurodyta pirmiau, kiti ekonominiai rodikliai, tokie kaip investicijų grąža, nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus 2022 m., buvo neigiami. Tai paveikė Sąjungos pramonės gebėjimą pačiai finansuoti veiklą ir pritraukti kapitalo, taigi trukdė jai augti ir net kėlė grėsmę jos išlikimui vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

(86)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį.

(87)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalį nagrinėta, ar dėl subsidijuojamo importo iš KLR Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala.

(88)

Remdamasi pagrindinio reglamento 8 straipsnio 6 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių nei subsidijuojamas importas iš nagrinėjamosios šalies, nebūtų priskirta subsidijuojamam importui. Komisija nagrinėjo šiuos veiksnius: importą iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, Sąjungos pramonės eksportą, padidėjusias Sąjungos pramonės žaliavų ir energijos sąnaudas ir paklausos sumažėjimą.

(89)

Komisija išnagrinėjo importo iš nagrinėjamosios šalies apimties raidą ir jo poveikį Sąjungos pramonei, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalyje.

(90)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad, nepaisant galiojančių antidempingo ir kompensacinių priemonių ir mažėjančio suvartojimo, subsidijuojamo importo iš KLR, dėl kurio buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo vertinant tiek absoliučiaisiais, tiek santykiniais skaičiais. Laikant, kad 2021 m. buvo baziniai metai, importo apimtis padidėjo 51 %, o KLR kilmės importo rinkos dalis padidėjo nuo 6 % 2021 m. iki 10 % per PTL.

(91)

Tuo pačiu metu Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo penkiais procentiniais punktais.

(92)

Vidutinės subsidijuojamo importo vieneto kainos nuo 2021 m. iki PTL sumažėjo 28 % ir buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas per tą patį laikotarpį.

(93)

2022 m. Sąjungos pramonė veikė pelningai, o vėliau jos veikla tapo nuostolinga, o tai sutapo su reikšmingu importo iš KLR kainų sumažėjimu. NET 2023 m. ir per PTL sumažinusi pardavimo kainą, Sąjungos pramonė neišlaikė savo rinkos dalies. Kaina mažinta pelningumo sąskaita – Sąjungos pramonė pradėjo veikti nuostolingai.

(94)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad subsidijuojamo importo iš KLR kainų lygis turėjo didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai ir todėl turėjo lemiamos įtakos Sąjungos pramonei padarytai materialinei žalai.

(95)

Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimas sutapo su subsidijuojamo importo iš KLR padidėjimu. Mažėjant rinkai, padidėjusi importo iš KLR rinkos dalis kartu su mažomis vidutinėmis pardavimo kainomis turėjo neigiamą poveikį Sąjungos pramonės finansinei padėčiai. Nors 2022 m. Sąjungos pramonė sugebėjo atsigauti, ji negalėjo pakankamai padidinti pardavimo kainų, kad padengtų visas padidėjusias gamybos sąnaudas, nes SPP subsidijuojamas importas iš KLR buvo padidėjęs. Todėl Komisija padarė išvadą, kad importo iš KLR mažesnėmis kainomis padidėjimas sutapo su reikšmingu Sąjungos pramonės padėties pablogėjimu 2023 m., kuris tęsėsi ir per PTL.

(96)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą dėl subsidijuojamo importo iš KLR, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalį.

(97)

SPP importas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, daugiausia buvo vykdomas iš Egipto, Malaizijos ir Jungtinės Karalystės.

(98)

Importo į Sąjungą apimties, taip pat SPP importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalių ir kainų tendencijų raida:

12 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(99)

Iš Malaizijos importo į Sąjungą tendencijos nuo 2021 m. iki PTL matyti, kad labai sumažėjo tiek apimtis, tiek rinkos dalis, o kainos svyravo. Importo apimtis smarkiai sumažėjo nuo 136 086 tonų 2021 m. iki 76 909 tonų 2023 m., o per PTL šiek tiek padidėjo iki 84 827 tonų. Atitinkamai importo iš Malaizijos rinkos dalis sumažėjo nuo 15 % iki 9 %, o vėliau šiek tiek padidėjo iki 10 %. Nors 2022 m. vidutinė tonos kaina iš pradžių padidėjo 32 %, 2023 m. ir PTL ji labai sumažėjo.

(100)

Egipto kilmės SPP importo apimtis ir rinkos dalis išliko nepakitusios esant dideliems kainų svyravimams, ypač palyginti su vidutinėmis Sąjungos kainomis. 2021–2022 m. importo iš Egipto apimtis šiek tiek padidėjo (apie 5 %), 2023 m. sumažėjo maždaug 10 %, o per PTL beveik pasiekė pradinį lygį, todėl buvo išlaikoma pastovi 12 % rinkos dalis, kuri per PTL šiek tiek padidėjo iki 13 %. Egipto kainos išliko mažesnės nei vidutinės Sąjungos pramonės kainos ir importo iš Kinijos kainos.

(101)

Tarp 2021 m. ir PTL iš Jungtinės Karalystės į Sąjungą vykdyto SPP importo apimtis padidėjo, o rinkos dalis buvo palyginti stabili. 2021–2022 m. laikotarpiu importo iš Jungtinės Karalystės apimtis didėjo, 2023 m. sumažėjo maždaug 12 %, o per PTL sumažėjo dar 5 %. 2022 m. rinkos dalis padidėjo nuo 4 % iki 6 % ir tokiame lygyje išliko iki PTL pabaigos. Vidutinė Jungtinės Karalystės tonos kaina buvo panaši į vidutinę Sąjungos pramonės kainą arba didesnė ir buvo didesnė už importo iš KLR kainą. 2021–2022 m. importo iš Jungtinės Karalystės kainos pirmą kartą padidėjo 31 %, 2023 m. toliau didėjo iki 1 397 EUR, o per PTL šiek tiek sumažėjo iki 1 273 EUR.

(102)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu SPP importo į Sąjungą iš trečiųjų šalių, išskyrus pirmiau nurodytas šalis, apimtis sumažėjo. Nepaisant 6 % sumažėjimo, jų rinkos dalis išliko palyginti stabili – 20 %. Be to, vidutinės importo iš šių šalių kainos buvo didesnės už importo iš KLR kainas.

(103)

Atlikus SPP iš kitų trečiųjų šalių importo duomenų analizę nustatyta, kad padėtis buvo nevienareikšmė. Importas iš Malaizijos per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo vertinant absoliučiaisiais ir santykiniais skaičiais, o kaina buvo mažesnė už Sąjungos pramonės kainas. Importas iš Egipto išliko stabilus, tačiau jo kaina taip pat buvo mažesnė už vidutines Sąjungos pramonės kainas. 2023 m. ir per PTL importas iš Jungtinės Karalystės didėjo, tačiau produktai į Sąjungą buvo įvežami didesnėmis kainomis. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš kitų pirmiau nenurodytų trečiųjų šalių apimtis, vertinant absoliučiais ir santykiniais skaičiais, smarkiai sumažėjo. 2023 m. ir per TL jų kainų lygis buvo didesnis už Sąjungos pramonės kainų lygį. Apskritai importas iš trečiųjų šalių nebuvo didelis, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu ir visų pirma per PTL jo rinkos dalis padidėjo, o kaina buvo mažesnė už Sąjungos pramonės kainas.

(104)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad dėl importo iš kitų trečiųjų šalių priežastinis ryšys tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir Kinijos kilmės subsidijuojamo importo nesusilpnėjo.

(105)

Sąjungos pramonės eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Sąjungos gamintojų eksportas

(106)

Nuo 2021 m. Sąjungos pramonės eksportas palaipsniui didėjo, nors, palyginti su visu pardavimu, tebebuvo nedidelis. Šį eksportą daugiausia sudarė produktai, kurių techninės specifikacijos yra aukštesnio lygio, todėl jie buvo apsaugoti nuo tiesioginės kainų konkurencijos. Todėl Sąjunga galėtų pasiekti, kad tarptautinėse rinkose už šiuos SPP produktus būtų mokamos didesnės kainos, palyginti su Sąjungos rinka. Tai rodo strateginį dėmesį nišinėms rinkoms užsienyje.

(107)

Taigi dėl padidėjusio pardavimo eksportui priežastinis ryšys tarp subsidijuojamo importo iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos nesusilpnėjo. Priešingai, dėl pardavimo eksportui Sąjungos pramonė galėjo pagerinti bendrą finansinę padėtį, nes pardavimo apimtis padidėjo ir pavyko pasiekti kainų lygį, kuris buvo didesnis nei Sąjungos rinkoje.

(108)

Sąjungos pramonės vidutinės energijos kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Energijos ir žaliavų kainos Sąjungoje

(109)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu energijos kainos Sąjungoje buvo labai nepastovios ir galiausiai stabilizavosi. Staigus padidėjimas 2022 m., palyginti su 2021 m., buvo dar labiau juntamas dėl geopolitinės įtampos, dariusios poveikį energijos tiekimui, pasekmių, daugiausia dėl nepateisinamo ir neišprovokuoto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą. Energijos kainų šuolis padarė didelį poveikį atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms. Iki 2023 m. energijos kainos sumažėjo.

(110)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad 2022 m. pagrindinių žaliavų kainos labai padidėjo ir dėl to gerokai padidėjo vieneto pardavimo kaina, nes Sąjungos pramonė šias sąnaudas galėjo perkelti pirkėjams. Ir priešingai, nors 2023 m. žaliavų sąnaudos toliau didėjo, vieneto pardavimo kaina sumažėjo, nes Sąjungos pramonė negalėjo perkelti šių papildomų sąnaudų pirkėjams. Nors per PTL žaliavų kainos sumažėjo, palyginti su 2023 ir 2022 m. stebėtomis kainomis, Sąjungos rinkos kainos dar labiau sumažėjo, nes Sąjungos pramonė negalėjo išlaikyti arba padidinti kainų dėl subsidijuojamo importo iš Kinijos spaudimo kainoms.

(111)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad dėl energijos ir žaliavų kainų raidos priežastinis ryšys tarp subsidijuojamo importo ir Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimo nesusilpnėjo.

(112)

Kaip pažymėta 62 ir 64 konstatuojamosiose dalyse, pardavimo atvirojoje ir uždarojoje rinkose nagrinėjamuoju laikotarpiu raida buvo panaši, o pardavimas uždarojoje rinkoje mažėjo lėčiau, t. y. 7 procentiniais punktais mažiau. Todėl pardavimas uždarojoje rinkoje negalėjo būti laikomas veiksniu, dėl kurio būtų sumažėjęs priežastinis ryšys tarp subsidijuojamo importo ir jo poveikio Sąjungos pramonei.

(113)

Nors paklausa šiek tiek sumažėjo, kaip paaiškinta 43 konstatuojamojoje dalyje, importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo nuo 6 % 2021 m. iki 10 % per PTL, o Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis sumažėjo. Be to, atlikus tyrimą taip pat padaryta išvada dėl priverstinio kainų mažinimo ir importo iš Kinijos kainų smukdymo.

(114)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad dėl sumažėjusios paklausos priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimo nesusilpnėjo.

(115)

2023 m. ir per PTL Sąjungos pramonės finansinė padėtis apskritai blogėjo. Šios neigiamos aplinkybės sutapo su tuo, kad padidėjo Kinijos kilmės SPP importo, kuris buvo vykdomas kainomis, priverstinai mažesnėmis už Sąjungos pramonės kainas ir sąnaudas, rinkos dalis, nors ir buvo nustatyti antidempingo ir kompensaciniai muitai.

(116)

Buvo išnagrinėti ir kiti veiksniai, galėję padaryti žalos Sąjungos pramonei. Šiuo atžvilgiu nustatyta, kad dėl importo iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto, energijos kainų padidėjimo, raidos uždarojoje rinkoje ir paklausos sumažėjimo priežastinis ryšys tarp nustatyto subsidijuojamo importo ir Sąjungos pramonei padarytos žalos nesusilpnėjo.

(117)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonei dėl subsidijuojamo importo iš KLR per PTL buvo padaryta materialinė žala. Kaip paaiškinta 32 konstatuojamojoje dalyje, per PTL dėl nepalankių rinkos sąlygų du Sąjungos gamintojai apskritai nutraukė SPP gamybą.

(118)

Iš dalies pakeitus priemones Sąjungos pramonė galėtų išlaikyti ir (arba) atgauti savo rinkos dalį, padidinti gamybą ir pajėgumų naudojimą, padidinti kainas, kad būtų padengtos gamybos sąnaudos, ir padidinti pelningumą iki tokio lygio, kokio tikimasi įprastomis konkurencijos sąlygomis. Taigi, Sąjungos pramonės padėtis vėl turėtų tapti tvari, kad ateityje ji galėtų investuoti.

(119)

Jei priemonės būtų tokio paties lygio, tikėtina, kad dėl to dar labiau sumažėtų rinkos dalis ir pelningumas, kuris 2023 m. ir per PTL buvo neigiamas. Dėl to gali būti uždarytos gamybos įmonės ir atleisti darbuotojai, o tai gali sukelti pavojų Sąjungos pramonės gyvybingumui.

(120)

Todėl padaryta išvada, kad iš KLR importuojamiems SPP taikomų kompensacinių priemonių pakeitimas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(121)

Nė vienas nesusijęs importuotojas nepranešė apie save ir nebendradarbiavo atliekant šį tyrimą (nepateikė klausimyno atsakymų).

(122)

Atliekant šį tyrimą apie save pranešė tik du naudotojai – „Amiblu Holding GmbH“ ir „F.S. Fehrer Automotive GmbH“, kurie pateikė labai neišsamius klausimyno atsakymus. Komisija paprašė šių šalių pateikti trūkstamą informaciją; tačiau jos neįvykdė šio prašymo per nustatytą laikotarpį.

(123)

Inicijavus tyrimą, kitas naudotojas PROXIM pareiškė, kad nepritaria dėl galimo priemonių pakeitimo. PROXIM tvirtino, kad daugelis naudotojų nežinojo apie šį tyrimą, todėl negalėjo pateikti klausimyno atsakymų per nustatytą laikotarpį.

(124)

Tačiau Komisija ėmėsi visų būtinų priemonių siekdama užtikrinti, kad visiems prašyme nurodytiems žinomiems naudotojams ir nesusijusiems importuotojams būtų tinkamai pranešta. Be to, Oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas pranešimas apie inicijavimą, kuriame visos suinteresuotosios šalys buvo informuotos apie tyrimą. Šios bylos interneto svetainėje taip pat buvo paskelbti naudotojams ir importuotojams skirti klausimynai (26).

(125)

Savo pastabose KAST grupei priklausantys naudotojai „Tolnatext Fonalfeldolgozo es Müszakiszovet-gyàrto Bt.“ (toliau – bendrovė „Tolnatext“) ir „Dr. Günther Kast GmbH & Co.“ tvirtino, kad papildomų prekybos priemonių įgyvendinimas neigiamai paveiktų veiksmingą tiekimo grandinę. Bendrovės „Tolnatext“ teigimu, nepaisant to, kad Sąjungos gamintojai buvo apsaugoti galiojančiomis priemonėmis, dėl jų Sąjungos gamintojų pajėgumai tiekti Sąjungos rinkai SPP nepadidėjo tiek, kad būtų galima tinkamai patenkinti naudotojų poreikius. Be to, bendrovė pažymėjo, kad tam tikri pusverpaliai, pvz., mažo ilgio pusverpaliai, Sąjungoje negaminami, o kai kuriais atvejais Sąjungos gamintojai neatitinka naudotojų reikalaujamų techninių specifikacijų, todėl naudotojai yra labai priklausomi nuo konkrečių produktų prieinamumo naudojant alternatyvius šaltinius. Galiausiai Sąjungos naudotojams neigiamą poveikį darė sumažinta KLR eksporto mokesčio lengvata ir vis labiau koncentruota kelių Sąjungos gamintojų oligopolija.

(126)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad šie tvirtinimai buvo nepagrįsti. Kaip pabrėžta pirmesnėse konstatuojamosiose dalyse, nepaisant sudėtingų rinkos sąlygų Sąjungos pramonė daug investavo. Tačiau siekiant toliau didinti pajėgumus reikia ilgalaikių kapitalo įsipareigojimų, kurie priklauso nuo vienodų sąlygų išlaikymo, kai konkurencingi gamintojai gali numatyti teisingą investicijų grąžą. Sąjungos pramonė taip pat susidūrė su nesąžiningu importu iš kitų šalių, pavyzdžiui, Egipto, ir sunkiomis rinkos sąlygomis, įskaitant COVID-19 poveikį.

(127)

SPP yra labai standartizuotas produktas. Nepaisant išvaizdos ir galimų galutinio naudojimo būdų skirtumų, visų skirtingų rūšių SPP pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra vienodos ir jie iš esmės naudojami tiems patiems tikslams. Todėl SPP naudotojai gali keisti tiekimo šaltinius, nes alternatyvūs tiekimo šaltiniai yra už KLR ribų, pavyzdžiui, Malaizijoje, Egipte, Jungtinėje Karalystėje ir kitur. Be to, Sąjungos pramonė turi pajėgumų, gebėjimų ir technologijų daugelio reikiamų rūšių, pavyzdžiui, mažo ilgio pusverpalių, gamybai. Sąjungos pramonė investavo į inovacijas ir nuosekliai bendradarbiavo su galutinės grandies pramonės šakomis mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, kad produktus būtų galima veiksmingai pritaikyti.

(128)

NET ir po to, kai 2024 m. lapkričio mėn. buvo sumažinta KLR eksporto mokesčio lengvata, į Sąjungos rinką patenkančio importo apimtis tebebuvo didelė. Tai rodo, kad vien lengvatos pakeitimas neturėjo didelio poveikio rinkos dinamikai. Dėl rinkos koncentracijos Komisija pažymėjo, kad apskritai reguliavimo institucijos atidžiai tikrina susijungimus ir įsigijimus, siekdamos užkirsti kelią antikonkurenciniam elgesiui. Tačiau tokio pobūdžio klausimai šiame prekybos tyrime nenagrinėjami. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šie tvirtinimai buvo atmesti.

(129)

Naudotojas „OPTIPLAN GmbH“ pateikė pastabų, tačiau jos gautos po pranešime apie inicijavimą nurodyto termino, pagal kurį visos suinteresuotosios šalys turėjo pateikti savo nuomonę, informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus per 37 dienas nuo pranešimo paskelbimo.

(130)

Po faktų atskleidimo PROXIM tvirtino, kad Komisija tinkamai neatsižvelgė į stiklo pluošto armatūros Sąjungos naudotojų padėtį ir argumentus. Ši bendrovė teigė, kad naudotojų konkurencinė padėtis yra gerokai sudėtingesnė nei Sąjungos gamintojų, ypač tų, kurie yra vertikaliai integruoti. PROXIM taip pat tvirtino, kad Komisija naudotojams nesuteikė tinkamos pagalbos, kad jie galėtų veiksmingai dalyvauti tyrime, todėl išvadose nebuvo tinkamai atsižvelgta į jiems susirūpinimą keliančius klausimus.

(131)

Komisija priminė, kad visi prašyme nurodyti žinomi naudotojai ir nesusiję importuotojai buvo tinkamai informuoti apie peržiūros inicijavimą. Pranešimas apie inicijavimą buvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje, naudotojams ir importuotojams skirti klausimynai paskelbti internete ir visos šalys paragintos teikti pastabas ir prašymus išklausyti. Keli naudotojai, įskaitant PROXIM, pastabų pateikė, o šalims, kurios prašė surengti klausymą, jis surengtas. Todėl Komisija padarė išvadą, kad naudotojams buvo suteiktos visos galimybės dalyvauti ir kad į jų argumentus buvo atsižvelgta laikantis procedūrinių reikalavimų.

(132)

PROXIM taip pat teigė, kad, remiantis viešai prieinama informacija, 2024 m. pabaigoje Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybė nuo 13 iki 9 % sumažino tam tikrų kategorijų nemetalo mineralinių produktų, įskaitant veikiausiai su SPP susijusias atitinkamas tarifų eilutes, eksporto mokesčių lengvatų lygį. Jos nuomone, dėl šio pokyčio faktiškai sumažėjo KLR subsidijavimo lygis ir į tai reikėjo atsižvelgti nustatant kompensacinių priemonių dydį.

(133)

Dėl nuorodos į KLR eksporto mokesčio lengvatos sumažinimą 2024 m. pabaigoje Komisija pažymėjo, kad net ir po šio lengvatos sumažinimo į Sąjungos rinką ir toliau buvo įvežamas didelis subsidijuojamo importo iš KLR kiekis. Kaip nustatyta atliekant tyrimą, nuolaidų pokytis iš esmės nepakeitė rinkos dinamikos, kuriai tebėra būdingas didelis priverstinis kainų mažinimas ir smukdymas dėl importo iš Kinijos. Be to, nuolaidos pakeistos po peržiūros tiriamojo laikotarpio, todėl į jas nebuvo galima atsižvelgti nustatant subsidijavimo lygį šiame tyrime.

(134)

Be to, PROXIM tvirtino, kad dabartinis priemonių lygis gali pakenkti Sąjungos galutinės grandies pramonės įmonėms, nes padidės jų sąnaudos, palyginti su konkurentais už Sąjungos ribų. Konkrečiau, ji atkreipė dėmesį į Sąjungos naudotojų konkurencingumo sumažėjimo riziką ir galimą galutinės grandies veiklos perkėlimą už Sąjungos ribų. Todėl PROXIM paprašė Komisijos užtikrinti labiau subalansuotą požiūrį į Sąjungos gamintojų apsaugą ir Sąjungos naudotojų interesus, kad būtų išvengta neproporcingos žalos pastariesiems.

(135)

Dėl tvirtinimo, kad dėl priemonių padidėtų naudotojų sąnaudos ir sumažėtų jų konkurencingumas, palyginti su veiklos vykdytojais už Sąjungos ribų, Komisija konstatavo, kad bet koks poveikis sąnaudoms turėtų būti nedidelis, atsižvelgiant į nedidelę stiklo pluošto armatūros dalį bendrose gamybos sąnaudose ir alternatyvių tiekimo šaltinių prieinamumą. Komisija padarė išvadą, kad priemonės veikiausiai neturės reikšmingo poveikio Sąjungos naudotojų konkurencingumui ir dėl jų galutinės grandies veikla nebus perkelta, todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(136)

Remiantis Komisijos turima informacija ir negavus prasmingų naudotojų ir importuotojų atsakymų, nebuvo įrodymų, dėl kurių būtų buvę galima paneigti išvadą, kad bet koks neigiamas priemonių poveikis nesusijusiems importuotojams ir naudotojams veikiausiai bus nedidelis ir ne didesnis už teigiamą priemonių poveikį Sąjungos gamintojams.

(137)

Epoksidinę dervą Sąjungos pramonei tiekiančios bendrovės „Olin Epoxy & Chemicals International“ (JAV), „Westlake Epoxy BV“ (Nyderlandai) ir „Spolek pro chemickou a hutní výrobu, akciová společnost“ (Čekija), pareiškė pritariančios dėl priemonių įgyvendinimo. Jos pabrėžė, kad svarbu, jog visi pagrindiniai šios vertės grandinės komponentai ir medžiagos būtų Sąjungoje, nes taip būtų užtikrintas strateginių sektorių atsparumas. Šios bendrovės taip pat tvirtino, kad tokio buvimo užtikrinimas sustiprins tiekimo grandinę ir Sąjungos gebėjimą diegti inovacijas ir veiksmingai reaguoti į rinkos poreikius.

(138)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių iš KLR importuojamiems SPP taikomų kompensacinių priemonių dalinis pakeitimas neatitiktų Sąjungos interesų.

(139)

Atsižvelgiant į 86 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą. Todėl dabartinio lygio priemonių nebepakanka žalingam subsidijavimui neutralizuoti.

(140)

Remiantis Komisijos išvadomis dėl žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, kompensacinės priemonės turėtų būti toliau taikomos ir iš dalies pakeistos, kad būtų išvengta tolesnės žalos Sąjungos pramonei dėl subsidijuojamo importo.

(141)

Kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, peržiūros tikslas – nustatyti žalos normas. Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1a ir 1b dalis.

(142)

Pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1a dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš tiriamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(143)

Kalbant apie pelningumo lygį iki importo iš KLR padidėjimo, Komisija išnagrinėjo atrinktų Sąjungos gamintojų pelną, gautą per 10 metų laikotarpį. Pažymėta, kad importas iš Kinijos į Sąjungos rinką buvo vykdomas visus 10 metų, todėl nebuvo įmanoma nustatyti pelno dydžio remiantis kuriais nors iš to laikotarpio metų iki importo iš KLR padidėjimo. Be to, nustatyta, kad 2022 m. didelį poveikį darė ekonomikos atsigavimas po COVID-19 ir tie metai neatrodė tinkami tiksliniam pelnui nustatyti. Todėl manyta, kad 2016 m. buvo tinkami, nes tai buvo paskutiniai metai po to, kai 2014 m. nustačius antidempingo ir kompensacines priemones Sąjungos pramonė veikė įprastomis rinkos sąlygomis. 2016 m. Sąjungos pramonė gavo 12,28 % pelno, o importas iš KLR sudarė 8 % Sąjungos suvartojimo (27).

(144)

Sąjungos pramonė pateikė įrodymų, kad jos investicijų, mokslinių tyrimų ir plėtros bei inovacijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų buvęs didesnis. Komisija patikrino šią informaciją per tikrinamuosius vizitus vietoje, tikrindama bendrovės vidaus įrašus, susijusius su investicijų planais, valdymo sprendimais ir finansinėmis ataskaitomis. Nustatyta, kad Sąjungos pramonės tvirtinimai yra pagrįsti. Kad tai atsispindėtų tiksliniame pelne, Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonės pateiktų ir Komisijos patikrintų investicijų, MTP ir inovacijų išlaidų normaliomis konkurencijos sąlygomis ir šių faktinių išlaidų per nagrinėjamąjį laikotarpį skirtumą. Remiantis patikrinta informacija apie investicijas, kurių nebuvo galima įgyvendinti nagrinėjamuoju laikotarpiu, tikslinis pelno dydis buvo padidintas iki 0,26–1,99 %, priklausomai nuo atrinktų gamintojų.

(145)

Taigi per šį tyrimą nustatytas tikslinis pelnas pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1a dalį svyravo nuo 12,54 % iki 14,27 %, atsižvelgiant į kiekvienos atrinktos bendrovės padėtį.

(146)

Tuo remdamasi Komisija, atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms peržiūros tiriamuoju laikotarpiu taikydama atitinkamus tikslinio pelno dydžius, apskaičiavo panašaus produkto kainą, kuri nėra žalinga Sąjungos pramonei.

(147)

Pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1b dalį Komisija atliko galutinį veiksmą ir įvertino būsimas sąnaudas, kurias Sąjungos pramonė patirtų dėl daugiašalių aplinkos susitarimų ir jų protokolų, kurių šalis yra Sąjunga, priemonės taikymo laikotarpiu. Remdamasi pateikta informacija, kuri buvo pagrįsta bendrovių ataskaitų teikimo priemonėmis ir prognozėmis, Komisija nustatė, kad per PTL papildomų išlaidų, susijusių su tokių susitarimų laikymusi, nebuvo.

(148)

Tuomet, remdamasi atrinktų nagrinėjamosios šalies bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą (atėmus antidempingo ir kompensacinius muitus), palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos skirtumą. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(149)

Atsižvelgiant į aukštą Kinijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį atliekant išsamią antidempingo priemonių tarpinę peržiūrą, „visų kitų bendrovių“ žalos pašalinimo lygis buvo nustatytas pagal didžiausią muitą, nustatytą atrinktoms arba bendradarbiavusioms bendrovėms. Toms bendrovėms, kurios atliekant tyrimą nebendradarbiavo, bus taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatyto dydžio muitas.

(150)

„Chongqing Polycomp International Corporation“ buvo vienintelis eksportuojantis gamintojas, kuris pranešė apie save atrankos metu ir nebuvo atrinktas. Jo žalos pašalinimo lygis nustatomas pagal atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytų normų svertinį vidurkį.

(151)

Po faktų atskleidimo „Glass Fibre Europe“ atkreipė dėmesį į tam tikras technines klaidas, įveltas apskaičiuojant žalos skirtumą. Komisija šias pastabas peržiūrėjo, išsiaiškinto ir ištaisė skaičiavimų klaidas ir atitinkamai pakoregavo Kinijos bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams atskleistus žalos skirtumus.

(152)

Per pradinį tyrimą bendrovei „Jiangsu“ nustatytas žalos pašalinimo lygis buvo mažesnis už jos subsidijų skirtumą, ir jos kompensacinis muitas buvo nustatytas pagal žalos pašalinimo lygį. Šiame tyrime nustatyti žalos pašalinimo lygiai yra didesni nei per pradinį tyrimą visoms bendrovėms, įskaitant „Jiangsu“, nustatyti subsidijų skirtumai. Siekiant į tai atsižvelgti, kompensacinio muito bendrovei „Jiangsu“ dydis turėtų būti iš dalies pakeistas ir nustatytas jos subsidijų skirtumo, nustatyto per pradinį tyrimą, dydžio muitas.

(153)

Šis tik su žala susijęs antisubsidijų peržiūros tyrimas buvo atliekamas tuo pačiu metu kaip ir atskira išsami antidempingo priemonių tarpinė peržiūra (žr. 7 konstatuojamąją dalį). Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 15 straipsnio 2 dalimi ir siekdama išvengti dvigubo skaičiavimo, Komisija pirmiausia nustato galutinį kompensacinį muitą, lygų per pradinį tyrimą nustatytai galutinei subsidijavimo sumai, po to – likusį galutinį antidempingo muitą, kuris atitinka susijusį dempingo skirtumą, sumažintą kompensacinio muito suma.

(154)

Kadangi Komisija sumažina nustatytą dempingo skirtumą atimdama visą KLR nustatytą subsidijavimo sumą, dvigubo skaičiavimo klausimas, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalį, neiškyla.

(155)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinio kompensacinio muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(156)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/328 nustatytas kompensacinių muitų dydis turi būti iš dalies pakeistas.

(157)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1037 25 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,