(1)

Direktyva (ES) 2024/1275 Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi kaštų atžvilgiu optimalių pastatams ir pastato dalims taikomų minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygių apskaičiavimo ir peržiūros lyginamosios metodikos principai;

(2)

Direktyvoje (ES) 2024/1275 reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų minimaliuosius pastatų ir pastato dalių energinio naudingumo reikalavimus, kad būtų pasiektas bent kaštų atžvilgiu optimalus lygis. Be to, valstybės narės turi užtikrinti, kad jų nustatyti reikalavimai techninėms pastato sistemoms atitiktų bent naujausius kaštų atžvilgiu optimalius lygius. Valstybės narės pačios sprendžia, ar nacionalinis lyginamasis standartas, naudojamas kaip galutinis kaštų atžvilgiu optimalių reikalavimų lygių skaičiavimų rezultatas, apskaičiuojamas makroekonominiu požiūriu (atsižvelgiant į investicijų į energijos vartojimo efektyvumą kaštus ir naudą visai visuomenei), ar griežtai finansiniu požiūriu (atsižvelgiant tik į pačią investiciją). Nacionaliniais minimaliaisiais energinio naudingumo reikalavimais užtikrinamas lygis neturi būti daugiau kaip 15 % mažesnis už kaštų atžvilgiu optimalių lygių apskaičiavimo rezultatus, kurie yra naudojami kaip nacionalinis lyginamasis standartas. Kaštų atžvilgiu optimalus lygis turi patekti į naudingumo lygių, kurių kaštų ir naudos per numatomą ekonominio gyvavimo ciklą analizės rezultatai teigiami, intervalą;

(3)

Direktyva (ES) 2024/1275 ne tik skatinama mažinti energijos sąnaudas apstatytoje aplinkoje, bet ir pabrėžiama, kad pastatų sektorius yra vienas iš pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinių, kuriam tenka apie pusė Sąjungoje išmetamo pirminių smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5), kurios sukelia ankstyvą mirtį ir ligas, kiekio;

(4)

atskirų sudedamųjų dalių energiniam naudingumui taikomos konkretiems gaminiams skirtos taisyklės. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1781 (2) nustatyti minimalieji energinio naudingumo reikalavimai beveik visų kategorijų fizinėms prekėms, įskaitant su energija susijusius gaminius. Nustatydamos nacionalinius reikalavimus techninėms pastato sistemoms, valstybės narės turi atsižvelgti į įgyvendinimo priemones, nustatytas pagal tą reglamentą, ir į esamas priemones, priimtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB (3). Statybos produktų energinis naudingumas, naudotinas atliekant skaičiavimus pagal šį reglamentą, turėtų būti nustatomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/3110 (4) nuostatas ir pagal esamas priemones, priimtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011 (5);

(5)

kaštų atžvilgiu optimalių energinio naudingumo lygių taikymo tikslas tam tikromis aplinkybėmis galėtų pateisinti tai, kad valstybės narės pastato dalims nustato kaštų atžvilgiu optimalius reikalavimus, dėl kurių praktiškai kyla kliūčių naudoti tam tikras pastato projektavimo ar technines galimybes ir skatinama naudoti su energija susijusius gaminius, kurių energinis naudingumas didesnis, o išmetamas teršalų kiekis, kai jis aktualus, – mažesnis. Pagal Direktyvos (ES) 2024/1275 2 straipsnio 32 punktą, siekiant nustatyti kaštų atžvilgiu optimalius lygius, turi būti atsižvelgiama į išorinį energijos naudojimo poveikį aplinkai ir sveikatai ir į šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų išlaidas, kurios yra energijos išlaidų dalis;

(6)

lyginamosios metodikos principų taikymo etapai išdėstyti Direktyvos (ES) 2024/1275 VII priede ir apima etaloninių pastatų nustatymą, šiems etaloniniams pastatams taikytinų energijos vartojimo efektyvumo priemonių ir atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamų priemonių apibrėžimą, bendrų pirminės energijos sąnaudų ir dėl šių priemonių išmetamo teršalų kiekio vertinimą ir tų priemonių išlaidų, t. y. grynosios dabartinės vertės, apskaičiavimą;

(7)

bendroji energinio naudingumo apskaičiavimo sistema, nustatyta Direktyvos (ES) 2024/1275 I priede, taip pat taikoma visiems kaštų atžvilgiu optimalių lygių apskaičiavimo metodikos principų taikymo etapams, visų pirma pastatų ir pastato dalių energinio naudingumo ir išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimui. Energija, pasigaminta vietoje naudojant vietoje prieinamus atsinaujinančiuosius energijos išteklius (pvz., aplinkos šilumą, geoterminę šilumą, saulės šiluminę energiją, fotovoltinę energiją ir t. t.), pakeičia iš tinklo tiekiamą energiją ir padeda sumažinti pastato poveikį energijos tinklui. Siekiant parodyti šią naudą, apskaičiuojant bendras pirminės energijos sąnaudas į savo reikmėms naudojamos vietoje pasigamintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos poveikį neatsižvelgiama. Valstybės narės, apskaičiuodamos pastato suvartojamos pirminės energijos kiekį, gali lanksčiai atsižvelgti į vietoje pasigamintą atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kuri naudojama ne PEN reikmėms arba eksportuojama į tinklą;

(8)

šiame reglamente išmetamųjų teršalų kiekis apima ir eksploatavimo metu vietoje (tiesiogiai) išmetamą kiekį, ir ne vietoje gaminant pastatuose naudojamą energiją (netiesiogiai) išmetamą kiekį. Apskaičiuodamos kaštų atžvilgiu optimalius minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygius, valstybės narės taip pat galėtų atsižvelgti į visuotinio atšilimo potencialą (VAP) per visą gyvavimo ciklą;

(9)

siekdamos lyginamosios metodikos principus pritaikyti prie nacionalinių aplinkybių, valstybės narės turėtų nustatyti numatomą pastato ir (arba) pastato dalies ekonominio gyvavimo ciklą, atitinkamas išlaidas, susijusias su energijos nešikliais, produktais, sistemomis, techninės priežiūros ir naudojimo išlaidas bei darbo sąnaudas, atsinaujinančiųjų išteklių ir neatsinaujinančiųjų išteklių pirminės energijos konversijos koeficientus arba svorinius daugiklius kiekvienam energijos nešikliui, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų konversijos koeficientus, energijos kainų kitimo tendencijas, kurios turi būti numatomos kuro, naudojamo jų nacionalinėmis aplinkybėmis pastatuose naudojamai energijai gaminti, atžvilgiu, prireikus atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų išlaidas, ir anglies dioksido kainų kitimo tendencijas. Kalbant apie energijos ir anglies dioksido kainų kitimą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į Komisijos teikiamą informaciją, taip pat į naują apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, taikomą deginant kurą pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose išmetamam teršalų kiekiui (6). Apskaičiuodamos kaštų atžvilgiu optimalius reikalavimų lygius, valstybės narės taip pat gali įtraukti įvairią energijos vartojimo efektyvumo priemonių naudą, įskaitant, pavyzdžiui, naudą asmens ir visuomenės sveikatai ir bendrajam vidaus produktui (BVP), išreikštą pinigine verte;

(10)

diskonto norma tam tikru mastu atspindi ne tik politikos prioritetus (atliekant makroekonominį skaičiavimą), bet ir skirtingas finansavimo ir hipotekos sąlygas. Diskonto normos pasirinkimas galėtų turėti didelį poveikį skaičiavimų pagal lyginamosios metodikos principus rezultatams, tad valstybės narės, atlikusios jautrumo vertinimą, kiekvienam skaičiavimui turi nustatyti tinkamiausią diskonto normą. Todėl valstybės narės taip pat turėtų nustatyti diskonto normą, taikytiną makroekonominiuose ir finansiniuose skaičiavimuose, po to, kai pagal kiekvieną skaičiavimą atliks jautrumo bent dviem diskonto normoms analizę;

(11)

laikantis nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo pareigų, nustatytų pagrindiniams oro teršalams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 (7), ir griežtesnių oro kokybės standartų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2024/2881 (8), į makroekonominį skaičiavimą įtraukiami išmetamieji oro teršalai. Platesnė perspektyva, įgyjama atlikus šiame reglamente reikalaujamą makroekonominį skaičiavimą, įskaitant su išmetamomis KD2,5 ir išmetamais Nox susijusio poveikio sveikatai ir aplinkai įvertinimą pinigine išraiška ir su išmetamomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD) susijusias išlaidas, suteikia informacijos, kuri galėtų būti naudinga ne tik apskaičiuojant kaštų atžvilgiu optimalius reikalavimų lygius, bet ir, pavyzdžiui, nustatant papildomus reikalavimus, be kita ko, susijusius su išmetamu teršalų kiekiu, ir platesnio masto klimato, aplinkos ir visuomenės sveikatos politikos tikslus;

(12)

siekdama užtikrinti bendrą požiūrį į lyginamosios metodikos principų taikymą valstybėse narėse, Komisija turėtų nustatyti pagrindines sąlygas, reikalingas grynajai dabartinei vertei apskaičiuoti, pavyzdžiui, metus, nuo kurių skaičiuojama, išlaidų kategorijas, į kurias reikia atsižvelgti, ir taikytiną skaičiavimo laikotarpį. Šiuo reglamentu turėtų būti pakeisti šiuo metu galiojantys lyginamosios metodikos principai, nustatyti Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012 (9);

(13)

nustatant bendrą skaičiavimo laikotarpį nepažeidžiama valstybių narių teisė nustatyti numatomą pastatų ar pastato dalių ekonominio gyvavimo ciklą, nes pastarasis galėtų būti ilgesnis arba trumpesnis už nustatytą skaičiavimo laikotarpį. Numatytas pastato ar pastato dalies ekonominio gyvavimo ciklas turi tik ribotą įtaką skaičiavimo laikotarpiui, nes pastarasis nustatomas pagal pastato renovacijos ciklą, t. y. laikotarpį, po kurio pastatas kapitališkai renovuojamas;

(14)

kartu su kaštų skaičiavimais ir prognozėmis, kuriuose yra daug prielaidų ir neaiškumų, įskaitant, pavyzdžiui, energijos kainų pokyčius laiko atžvilgiu, paprastai atliekama jautrumo analizė, kuria siekiama įvertinti pagrindinių įvesties parametrų patikimumą. Kaštų atžvilgiu optimalių reikalavimų lygių apskaičiavimo tikslais jautrumo analizė turėtų apimti bent energijos kainų kitimą ir diskonto normą;

(15)

ateities perspektyvomis grindžiami pirminės energijos koeficientai arba svoriniai daugikliai ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų faktoriai, į kuriuos tinkamai atsižvelgiama skaičiavimo laikotarpiu, suteikia galimybę atliekant skaičiavimus atsižvelgti į laipsnišką elektros tinklo ir efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo tinklų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, laikantis 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir poveikio klimatui neutralumo tikslų, nustatytų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (10) 14 straipsnį Komisijai pateiktuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose. Tokie koeficientai ir faktoriai turėtų būti tinkamai apibrėžti, pavyzdžiui, atsižvelgiant į padėtį pirmaisiais skaičiavimo metais ir numatomą pažangą per visą pastato gyvavimo laikotarpį. Tie koeficientai ir faktoriai turėtų būti peržiūrimi ir prireikus atnaujinami kiekvieną kartą, kai atliekamas naujas kaštų atžvilgiu optimalaus lygio skaičiavimas. Jie gali sutapti su pagal Direktyvos (ES) 2024/1275 I priedą nustatytais koeficientais, taikytinais apskaičiuojant pastatų energinį naudingumą. Atliekant šiuos skaičiavimus, turėtų būti naudojami ateities perspektyvomis grindžiami pirminės energijos koeficientai arba svoriniai daugikliai, taip pat rekomenduojama naudoti ateities perspektyvomis grindžiamus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų faktorius;

(16)

lyginamosios metodikos principai valstybėms narėms turėtų suteikti galimybę palyginti kaštų atžvilgiu optimalių reikalavimų lygių skaičiavimo rezultatus ir galiojančius minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus ir remiantis to palyginimo rezultatu užtikrinti, kad minimalieji energinio naudingumo reikalavimai būtų nustatomi siekiant kaštų atžvilgiu optimalaus lygio, ir, kai aktualu, būtų nustatytos griežtesnės atskaitos vertės, pvz., energijos beveik nevartojančių pastatų reikalavimai ir visai netaršių pastatų reikalavimai. Tie lygiai turėtų būti suderinti su nacionalinėmis trajektorijomis, nustatytomis pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį Komisijai pateiktuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose (NEKSVP). Valstybės narės taip pat turėtų galėti apsvarstyti, ar toms pastatų kategorijoms, kurioms minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų iki šiol nenustatyta, reikėtų nustatyti kaštų atžvilgiu optimalaus lygio minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus;

(17)

kaštų atžvilgiu optimalių reikalavimų lygių nustatymo metodika yra technologiškai neutrali ir joje neteikiama pirmenybės jokioms konkrečioms technologijoms ar technologiniams sprendimams. Ja užtikrinama priemonių, priemonių rinkinių ar variantų konkurencija per numatomą pastato ar pastato dalies gyvavimo laikotarpį;

(18)

siekiant kuo labiau sumažinti valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą, joms turėtų būti suteikta galimybė sumažinti skaičiavimų skaičių, nustatant etaloninius pastatus, kurie yra reprezentatyvūs daugiau nei vienai pastatų kategorijai, nedarant poveikio jų pareigoms pagal Direktyvą (ES) 2024/1275 nustatyti minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus tam tikroms pastatų kategorijoms;

(19)

kaštų atžvilgiu optimalūs reikalavimų lygiai taip pat svarbūs naujajam visai netaršių pastatų standartui, apibrėžtam Direktyvos (ES) 2024/1275 2 straipsnio 2 dalyje, nes didžiausios pirminės energijos sąnaudų ribos turi būti nustatytos stengiantis pasiekti bent kaštų atžvilgiu optimalius lygius ir turi būti peržiūrimos kiekvieną kartą, kai peržiūrimi kaštų atžvilgiu optimalūs reikalavimų lygiai. Remiantis visai netaršių pastatų apibrėžtimi, į priemones, dėl kurių vietoje išskiriama anglies dioksido iš iškastinio kuro, apskaičiuojant kaštų atžvilgiu optimalius visai netaršiems pastatams taikomų reikalavimų lygius atsižvelgti negalima;

(20)

todėl Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 244/2012 turėtų būti panaikintas;

(21)

pagal Direktyvos (ES) 2024/1275 32 straipsnio 4 dalį konsultuotasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais,

1)

bendros išlaidos – pradinių investicijų išlaidų, einamųjų išlaidų, pakeitimo išlaidų (nurodytų pradžios metais), atliekų tvarkymo išlaidų, jei taikytina, dabartinių verčių suma, o atliekant skaičiavimus makroekonominiu lygmeniu, į ją dar įtraukiamos išlaidos dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir išorinio energijos naudojimo poveikio sveikatai ir aplinkai;

2)

pradinių investicijų išlaidos – visos išlaidos, patirtos iki paruošto naudoti pastato ar pastato dalies perdavimo klientui. Tos išlaidos apima pastato dalių projektavimą, pirkimą, prijungimą prie tiekėjų, įrengimo ir perdavimo eksploatuoti procesus;

3)

energijos išlaidos – metinės energijos išlaidos, įskaitant energijos kainą, pajėgumų tarifus ir tinklo tarifus bei nacionalinius mokesčius, atsižvelgiant į išlaidas šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniams taršos leidimams;

4)

naudojimo išlaidos – visos su pastato naudojimu susijusios išlaidos, įskaitant metines draudimo įmokas, mokesčius už komunalines paslaugas, taip pat abonentinius ir kitus mokesčius;

5)

techninės priežiūros išlaidos – metinės išlaidos, susijusios su priemonėmis, skirtomis pageidaujamai pastato ar pastato dalies kokybei išsaugoti ir atkurti, įskaitant metines tikrinimo, valymo, reguliavimo, remonto išlaidas ir išlaidas vartojimo reikmenims;

6)

einamosios išlaidos – metinės techninės priežiūros, eksploatavimo išlaidos ir išlaidos energijai;

7)

atliekų tvarkymo išlaidos – pastato ar pastato dalies naudojimo laikotarpio pabaigoje patiriamos išlaidos, įskaitant pastato išardymo, dalių, kurių naudojimo laikotarpis dar nepasibaigęs, išmontavimo, pašalinimo, išvežimo, galutinio pašalinimo ir perdirbimo išlaidas;

8)

pakeitimo išlaidos – investicija pastato daliai pakeisti, atsižvelgiant į numatomą ekonominio gyvavimo ciklą per skaičiavimo laikotarpį;

9)

metinės išlaidos – einamųjų išlaidų ir per metus patirtų pakeitimo išlaidų suma;

10)

išlaidos dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – žalos, padarytos aplinkai dėl pastatuose vartojant energiją išmetamo CO2, piniginė vertė;

11)

išorinis energijos naudojimo poveikis aplinkai ir sveikatai – be kita ko, su energijos vartojimu pastatuose susijusios žalos sveikatai ir aplinkai, kurią sukelia išmetamos KD2,5 ir NOx, piniginė vertė;

12)

etaloninis pastatas – hipotetinis arba tikras pastatas, kuris atitinka tipinius pastato geometrinius parametrus ir sistemas, tipinį pastato apvalkalo ir sistemų energinį naudingumą, tipines funkcijas ir tipinę išlaidų struktūrą valstybėje narėje ir kuris yra reprezentatyvus klimato sąlygų ir geografinės vietos požiūriu;

13)

diskonto norma – konkreti vertė realiajai pinigų vertei skirtingais laiko momentais palyginti;

14)

diskonto koeficientas – pinigų srauto konkrečiu laiko momentu konvertavimo į jo pradinę ekvivalentinę vertę daugiklis, nustatomas pagal diskonto normą;

15)

laikotarpio pradžios metai – metai, nuo kurių nustatomas skaičiavimo laikotarpis;

16)

skaičiavimo laikotarpis – laikotarpis, į kurį atsižvelgiama atliekant skaičiavimus ir kuris paprastai išreiškiamas metais;

17)

pastato likutinė vertė – pastato dalių likutinių verčių suma skaičiavimo laikotarpio pabaigoje;

18)

kainų kitimas – neatitikti infliacijos galintis energijos, produktų, pastato sistemų, paslaugų, darbo, taip pat su priežiūros ir kitomis išlaidomis susijusių kainų kitimas per tam tikrą laiką;

19)

energijos vartojimo efektyvumo priemonė – pastato pakeitimas, dėl kurio sumažėja pastato suvartojamos galutinės energijos kiekis;

20)

rinkinys – etaloniniam pastatui taikomų energijos vartojimo efektyvumo priemonių arba atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamų priemonių rinkinys;

21)

variantas – visų pastatui taikomų priemonių ir (arba) jų rinkinių (tai gali būti pastato apvalkalui taikomų priemonių, pasyviųjų metodų, pastato sistemoms taikomų priemonių ir priemonių, grindžiamų atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, derinys) bendras rezultatas ir apibūdinimas;

22)

pastatų pakategorės – smulkesnės pastatų tipų kategorijos, sugrupuotos pagal pastatų dydį, amžių, statybines medžiagas, naudojimo modelį, klimato zoną ar kitus nei Direktyvos (ES) 2024/1275 I priedo 6 dalyje nustatytieji kriterijus. Paprastai nustatomi tokių pakategorių pastatų etalonai.