(1)

2007 m. rugsėjo 6 d. Vokietijos valdžios institucijos pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 88 straipsnio 3 dalį (dabar – SESV 108 straipsnio 3 dalis) pranešė apie priemones, kurias 2006 m. Heseno žemė suteikė bendrovei „Abalon Hardwood Hessen GmbH“ (toliau – „Abalon DE“), kad paremtų lapuočių medienos lentpjūvės įrengimą (valstybės pagalba N 512/2007). 2007 m. rugpjūčio 6 d. bendrovė „Pollmeier Massivholz GmbH & Co. KG“ (toliau – „Pollmeier“) pateikė Komisijai skundą dėl pagalbos „Abalon DE“.

(2)

2008 m. spalio 21 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2008) 6017 final (2) (toliau – 2008 m. sprendimas), kuriame konstatavo, kad priemonės, įskaitant dvi garantijas, apie kurias pranešė Vokietija, nelaikytinos pagalba (dvi Heseno žemės suteiktos garantijos, toliau – abi garantijos) arba laikytinos esama pagalba (kitos paramos paketo priemonės).

(3)

2009 m. vasario 25 d.„Pollmeier“ Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl 2008 m. sprendimo panaikinimo; šis ieškinys užregistruotas bylos numeriu T-89/09.

(4)

2015 m. kovo 17 d. sprendimu (3) (toliau – 2015 m. sprendimas) Bendrasis Teismas nusprendė, jog tai, kad Komisija neišnagrinėjo 0,5 proc. garantuotos sumos normos naudojimo abiejų garantijų pagalbos elementui nustatyti teisėtumo pagal Komisijos pranešimą dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (4) (toliau – 2000 m. Pranešimas dėl garantijų), yra požymis, kad kilo rimtų sunkumų nusprendžiant, ar ginčijamas garantijas galima priskirti prie de minimis pagalbos. Bendrojo Teismo nuomone, dėl tokių sunkumų Komisija turėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Dėl šios priežasties jis panaikino 2008 m. sprendimo išvadą, kad abi garantijos nelaikytinos valstybės pagalba pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalį (dabar – SESV 107 straipsnio 1 dalis). Bendrasis Teismas patvirtino kitus to sprendimo elementus.

(5)

2015 m. gegužės 26 d. tiek „Pollmeier“, tiek Heseno žemė apskundė 2015 m. sprendimą ir atitinkamai ginčijo patvirtintus 2008 m. sprendimo elementus bei abiejų garantijų, kaip pagalbos, pobūdį. Komisija apeliacinio skundo nepateikė.

(6)

Abi garantijos buvo suteiktos prieš Komisijai duodant leidimą, todėl Komisija jas užregistravo kaip pagalbą, apie kurią nepranešta (SA.24030 (2015/NN)).

(7)

2015 m. gegužės 28 d. ir liepos 27 d. Vokietija pateikė Komisijai papildomos informacijos, įskaitant profesoriaus P. Csoklicho ekspertizę dėl MVĮ statuso priskyrimo pagalbos gavėjai (toliau – Csoklicho ekspertizė).

(8)

2016 m. vasario 17 d. raštu (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) Komisija pranešė Vokietijai, kad pradėjo SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą, siekdama nustatyti abiejų garantijų suderinamumą su vidaus rinka.

(9)

2016 m. vasario 19 d. Vokietija paprašė Komisijos sustabdyti oficialų tyrimą, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą dėl apeliacinių skundų. 2016 m. vasario 24 d. Komisija sutiko pratęsti pastabų pateikimo terminą iki kitos dienos po sprendimų dėl apeliacinių skundų priėmimo.

(10)

2016 m. liepos 14 d. nutartimi (5) ir 2016 m. spalio 12 d. sprendimu (6) Teisingumo Teismas abu apeliacinius skundus atmetė.

(11)

2016 m. spalio 12 d. ir 2016 m. lapkričio 11 d. Vokietija pateikė Komisijai pastabų.

(12)

2017 m. sausio 6 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (7) paskelbė sprendimą pradėti procedūrą ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų.

(13)

2017 m. vasario 6 d. Komisija gavo „Pollmeier“ pastabas ir persiuntė jas Vokietijai, kad ši pateiktų pastabų. 2017 m. kovo 27 d. Vokietija pateikė savo pastabas.

(14)

2017 m. gegužės 8 d., 2017 m. birželio 14 d., 2017 m. gruodžio 5 d. ir 2018 m. vasario 26 d. Komisijos tarnybos paprašė Vokietijos pateikti papildomos informacijos, kurią Vokietija pateikė 2017 m. gegužės 24 d., 2017 m. birželio 21 d., 2017 m. gruodžio 12 d. ir 2018 m. kovo 26 d.

(15)

2018 m. lapkričio 22 d. įvyko Komisijos darbuotojų ir „Pollmeier“ atstovų susitikimas.

(16)

2020 m. vasario 17 d. Komisija paprašė Vokietijos papildomos informacijos, Vokietija ją pateikė 2020 m. kovo 9 d.2022 m. gruodžio 8 d. Komisijos tarnybos paprašė Vokietijos pateikti papildomos informacijos dėl abiejose garantijose nurodytos pagalbos bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo; ši informacija buvo pateikta 2023 m. vasario 8 d.

(17)

Heseno žemė ir Vokietija, remdamos „Abalon DE“ investicijas į lapuočių medienos lentpjūvę 2006 m., siekė skatinti ir palengvinti Švalmo-Ėderio apskrities regioninę plėtrą. Vadovaujantis 2004–2006 m. Vokietijos regioninės pagalbos žemėlapiu, ši NUTS III lygio teritorija atitiko regioninės pagalbos skyrimo reikalavimus pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą (8). Šioje teritorijoje didelėms įmonėms taikoma viršutinė investicinės pagalbos intensyvumo riba buvo 18 proc., o pagal 1998 m. Regioninės pagalbos teikimo gairių (9) (toliau – 1998 m. RPG) 4.9 punktą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) taikoma atitinkama riba buvo 28 proc.

(18)

2006 m. gruodžio 28 d.„Investitionsbank Hessen“ (viešosios teisės subjektas (vok. Anstalt des öffentlichen Rechts), kurio 50 proc. nuosavybės priklauso Heseno žemei ir 50 proc. – kitam viešosios teisės subjektui „Landesbank Hessen-Thüringen“), veikiantis Heseno finansų ministerijos (Hessisches Ministerium der Finanzen) vardu ir pavedimu (im Namen und im Auftrag), kaip didesnio pagalbos paketo dalį (10) suteikė dvi garantijas dviem paskoloms, kurias „Abalon DE“ išdavė konsorciumas, sudarytas iš trijų bankų: „Kreissparkasse Schwalm-Eder“ (toliau – KSK), „Landesbank Hessen-Thüringen“ (toliau – „Helaba“) ir „Raiffeisenzentralbank Österreich AG“ (toliau – RZB):

Abiem atvejais „Abalon DE“ sumokėjo 1 proc. metinę garantijos priemoką nuo negrąžintų garantuotų sumų. „Abalon DE“ mokėjo palūkanas už pagrindines paskolas (225 bazinių punktų kredito rizikos marža, pridedama prie 6 mėnesių EURIBOR palūkanų normos).

(19)

Paskolų prašymų peržiūros metu skolinantys bankai įvertino „Abalon DE“ kreditingumą. KSK, „Helaba“ ir RZB „Abalon DE“ priskyrė reitingo kategoriją, į kurią patenka atitinkamai 2 proc., 1,32 proc. ir 0,832 proc. metiniai įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai.

(20)

Per konsorciumo struktūrą RZB išdavė 50 proc., o kiti du bankai – po 25 proc. kiekvienos iš šių dviejų paskolų.

(21)

Abiejų garantijų nacionalinis teisinis pagrindas yra 2006 m. gruodžio 28 d.„Investitionsbank Hessen“ raštas „Abalon DE“ ir 2006 m. Heseno žemės gairės dėl garantijų suteikimo pramonės sektoriui (vok. Richtlinien für die Übernahme von Bürgschaften und Garantien durch das Land Hessen für die gewerbliche Wirtschaft) (toliau – 2006 m. Heseno žemės gairės) (14). Vokietijos nuomone, šios garantijos buvo suteiktos laikantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 69/2001 (15) (toliau – 2001 m. de minimis reglamentas) nuostatų.

(22)

Pagalbą skirianti institucija buvo Heseno finansų ministerija.

(23)

Pagalbos gavėja „Abalon DE“ yra 2006 m. gruodžio 5 d. įsteigta bendrovė, įregistruota Marburgo apylinkės teisme (vok. Amtsgericht Marburg), bendrovės buveinė yra Švalmštate (Hesenas, Vokietija). Ji gamina, parduoda ir platina buko medienos produktus visame pasaulyje.

(24)

Kai 2006 m. gruodžio 28 d. buvo suteiktos abi garantijos, bendrovė „Abalon Hardwood Consulting GmbH“ (toliau – „Abalon Consulting“) priklausė Manfredui Reinkemeieriui. „Abalon Consulting“ turėjo 51 proc. „Abalon DE“ akcijų. Bendrovė „Gafluna Handels- und Beteiligungsgesellschaft mbH“ (toliau – „Gafluna“) turėjo 49 proc. „Abalon DE“ akcijų ir atitinkamas balsavimo teises. „Gafluna“ taip pat turėjo 80 proc. Austrijoje veikiančios „Abalon Hardwood GmbH“ (toliau – „Abalon AT“) akcijų. „Gafluna“ yra bendrovės „Valluga Handels- und Beteiligungsgesellschaft mbH“ (toliau – „Valluga“) 100 proc. patronuojamoji įmonė. „Valluga“ yra fondo „Raetia Privatstiftung“ (toliau – „Raetia“), 2001 m. birželio 11 d. RZB įsteigto fondo, 100 proc. patronuojamoji įmonė.

(25)

RZB turi visiškai valdomą patronuojamąją įmonę „Kathrein Privatbank AG“ (toliau – „Kathreinbank“), kuri, kaip ji pati teigia, teikia privačių fondų steigimo ir valdymo paslaugas (16). 2006 m. Ernstas Burgeris ir Kurtas Engleitneris buvo „Kathreinbank“ stebėtojų tarybos (vok. Aufsichtsrat) ir „Raetia“ trijų asmenų valdybos (Stiftungsvorstand) nariai (trečiasis narys buvo Karlas Pistotnikas). Heinrichas Weningeris 2006 m. vadovavo „Kathreinbank“ fondų padaliniui (vok. Stiftungsoffice), kuris konsultuoja klientus, kaip steigti fondus ir spręsti kitus su fondais susijusius klausimus. Tuo pačiu metu jis buvo vienas iš „Valluga“ ir „Gafluna“ valdančiųjų direktorių (vok. Geschäftsführer). Manfredas Reinkemeieris buvo „Abalon DE“ ir „Abalon AT“ valdantysis direktorius.

(26)

Minėta struktūra išdėstyta toliau:

(27)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pateikė preliminarų abiejų garantijų vertinimą ir išreiškė abejones dėl jų suderinamumo su vidaus rinka.

(28)

Komisija preliminariai nustatė, kad abi garantijos laikytinos valstybės pagalba, nebent jos būtų priskirtos prie de minimis pagalbos. Tačiau ji preliminariai nusprendė, kad abi garantijos neatitinka Komisijos reglamente (ES) Nr. 1407/2013 (17) (toliau – 2013 m. de minimis reglamentas) nustatytų atitinkamų reikalavimų. Paskui Komisija išnagrinėjo, ar pagal 2013 m. de minimis reglamento 7 straipsnyje nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas garantijoms gali būti taikomas 2001 m. de minimis reglamentas, taikydama 2000 m. Pranešimo dėl garantijų (18) 3.2 punkto pirmos pastraipos antroje įtraukoje nustatytą metodą, kurį Bendrasis Teismas 2015 m. sprendimo 167, 175 ir 186 punktuose konstatavo kaip sudarantį atitinkamą teisinį pagrindą, pagal kurį Komisija turėjo vertinti nagrinėjamas garantijas. Remdamasi maksimaliu 2 proc. įsipareigojimų neįvykdymo rodikliu (blogiausiu trijų bankų scenarijumi) ir 1 proc. metiniu garantijos mokesčiu, Komisija padarė išvadą, kad dėl garantijų – tiek dėl kiekvienos atskirai, tiek dėl abiejų kartu – atsirandantys pagalbos elementai viršija 2001 m. de minimis reglamente nustatytą 100 000 EUR ribą. Taigi, Komisija išreiškė abejonių, ar 2013 m. ir 2001 m. de minimis reglamentai yra taikytini, ir todėl preliminariai nusprendė, kad abi garantijos laikytinos valstybės pagalba.

(29)

Siekdama nustatyti pagalbos, suteiktos abiejų garantijų forma, teisėtumą, Komisija įvertino, ar kiekvienai iš šių garantijų taikomas reglamentas, pagal kurį netaikoma pareiga pranešti apie pagalbą.

(30)

Dėl paskolos apyvartiniam kapitalui garantijos Komisija atkreipė dėmesį, kad garantijos tikslas – suteikti veiklos pagalbą „Abalon DE“. Komisija padarė preliminarią išvadą, kad tokia veiklos pagalba neatitinka nei Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 (19) (toliau – 2014 m. BBIR) 15 straipsnio dėl regioninės pagalbos, nei 2014 m. BBIR 22 straipsnio dėl verslo pradžios pagalbos.

(31)

Komisija taip pat padarė preliminarią išvadą, kad tokia veiklos pagalba neatitinka ankstesnių bendrųjų išimčių (kurios pagal 2014 m. BBIR 58 straipsnį gali būti taikomos individualiai pagalbai, kuri buvo suteikta iki 2014 m. BBIR įsigaliojimo, jei nebūtų tenkinamos 2014 m. BBIR sąlygos).

(32)

Todėl Komisija suabejojo, ar pagalba paskolos apyvartiniam kapitalui garantijos forma yra suderinama pagalba, kurios atžvilgiu netaikoma pareiga pranešti.

(33)

Dėl investicinės paskolos garantijos Komisija preliminariai nusprendė, kad ji iš esmės galėtų būti paskelbta suderinama atgaline data ir jai nebūtų taikomas reikalavimas pranešti taikant 2014 m. BBIR 58 straipsnį ir 2014 m. BBIR 14 straipsnyje (regioninė investicinė pagalba) nustatytą išimtį, jei „Abalon DE“ būtų laikytina MVĮ.

(34)

Tačiau, kadangi, Komisijos vertinimu, Vokietijos pateikta informacija apie „Abalon DE“ MVĮ statusą yra neišsami, Komisija negalėjo padaryti išvados dėl MVĮ statuso. Todėl Komisija suabejojo, ar individuali investicinės paskolos garantija yra suderinama pagalba, kuriai netaikoma pareiga pranešti pagal 2014 m. BBIR arba Komisijos reglamentą (EB) Nr. 70/2001 (20) (toliau – MVĮ bendrosios išimties reglamentas), kuris buvo taikomas abiejų garantijų suteikimo metu.

(35)

Todėl Komisija negalėjo padaryti išvados, kad abiem garantijoms taikoma išimtis pagal 2014 m. BBIR arba bet kurį kitą išimties reglamentą, galiojusį abiejų garantijų suteikimo dieną.

(36)

Kadangi abiem garantijoms netaikoma pareigos pranešti išimtis ir jos laikytinos prima facie regionine pagalba, Komisija įvertino jų suderinamumą pagal taikytinas 1998 m. RPG.

(37)

Dėl investicinės paskolos garantijos Komisija nustatė, kad pagal Vokietijos regioninės pagalbos žemėlapį investicinė pagalba naujai įmonei Švalmo-Ėderio apskrityje įsteigti negalėjo viršyti 18 proc. pagalbos didelėms įmonėms ir 28 proc. pagalbos MVĮ intensyvumo. Kadangi 2006 m. „Abalon DE“ jau buvo gavusi 4,5 mln. EUR tiesioginę dotaciją 26 mln. EUR investicijai (21) iki 18 proc. viršutinės ribos didelėms įmonėms, investicinės paskolos garantija (arba bent jos dalis) galėtų būti suderinama tik tuo atveju, jei „Abalon DE“ galėtų būti laikoma MVĮ ir todėl jai būtų leidžiamas didesnis pagalbos intensyvumas. 2006 m. Vokietija „Abalon DE“ didesnio pagalbos intensyvumo netaikė. Sprendime pradėti procedūrą Komisija negalėjo padaryti išvados, kad Vokietijos pateikta informacija apie „Abalon DE“ MVĮ statusą leidžia neabejotinai atmesti tai, kad garantijų suteikimo metu „Abalon DE“ buvo didelė įmonė. Komisija neatsakė į klausimą, ar „Abalon DE“ yra MVĮ, todėl suabejojo, ar pagalba investicinės paskolos garantijos forma yra suderinama su vidaus rinka.

(38)

Komisija taip pat išreiškė abejonių dėl paskolos apyvartiniam kapitalui garantijos suderinamumo su vidaus rinka, nes pagal 1998 m. RPG neleidžiama pripažinti suderinama su vidaus rinka veiklos pagalbos vietovėje, atitinkančioje regioninės pagalbos skyrimo reikalavimus pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, kaip yra Švalmo-Ėderio apskrities atveju.

(39)

Komisija gavo Vokietijos ir „Pollmeier“ pastabų.

(40)

2016 m. spalio 12 d. Vokietija pateikė 2016 m. rugsėjo 28 d.„Hollstein & Partner mbB Steuerberatungsgesellschaft“ ekspertizę dėl „Abalon DE“ MVĮ statuso (toliau – „Hollstein“ ekspertizė). „Hollstein“ ekspertizėje daroma išvada, kad 2006–2015 m. „Abalon DE“ buvo MVĮ, nes tuo laikotarpiu nebuvo viršyta nė viena iš trijų viršutinių ribų, nustatytų Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB (22) (toliau – Rekomendacija dėl MVĮ, I priedas – ASME) I priedo 2 straipsnio 1 dalyje, kad ji būtų laikoma MVĮ, t. y. joje dirbo mažiau nei 250 asmenų, jos metinė apyvarta neviršijo 50 mln. EUR, o bendra balanso suma neviršijo 43 mln. EUR. „Hollstein“ ekspertizėje nustatyta, kad tokia išvada yra pagrįsta neatsižvelgiant į tai, ar „Abalon DE“ vertinama atskirai ar kaip priklausanti didesnei subjektų grupei, kuri, be „Abalon DE“, dar apimtų „Abalon Consulting“ (įskaitant su ja susijusias įmones ir įmones partneres, kaip apibrėžta ASME 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse), „Valluga“, „Gafluna“, „Abalon AT“ ir „Raetia“. Pavyzdžiui, 2006 m. (suteikimo metu) minėtos didesnės grupės darbuotojų skaičius buvo 46, metinė apyvarta – 8,976 mln. EUR, o balansas – 10,569 mln. EUR.

(41)

Be to, Vokietija mano, kad tuo metu, kai buvo suteiktos abi garantijos, „Abalon DE“ buvo naujai įsteigta mažoji įmonė, kaip apibrėžta Rekomendacijoje dėl MVĮ. Vokietija mano, kad „Abalon DE“ būtų turėjusi įveikti naujai įsteigtoms įmonėms būdingus sunkumus (pvz., problemas, susijusias su galimybėmis gauti finansavimą), jei abi garantijos nebūtų buvusios suteiktos, o, nesant paramos pagal nagrinėjamas garantijas, „Abalon DE“ nebūtų buvusi įsteigta. Galiausiai Vokietija teigia, kad abi garantijos nedaro neigiamo poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai, nes žaliavų tiekimo rinka daugeliu atžvilgių yra vietinė.

(42)

„Pollmeier“ pritaria Komisijos sprendime pradėti procedūrą padarytoms išvadoms, kad abi garantijos pagal 2001 m. de minimis reglamento nuostatas nelaikytinos de minimis pagalba.

(43)

„Pollmeier“ teigia, kad, apskaičiuojant pagalbos elementą, įtrauktą į abi garantijas, turi būti taikomas 2000 m. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto pirmos pastraipos pirmoje įtraukoje nurodytas metodas. Pagal šį metodą „[p]askolos garantijos subsidijos ekvivalentas grynaisiais pinigais gali būti per vienerius metus <...> skaičiuojamas taip pat, kaip ir lengvatinės paskolos subsidijos ekvivalentas: palūkanų subsidiją sudaro skirtumas tarp rinkos palūkanų normos ir palūkanų normos, gautos dėl valstybės garantijos, pirma atskaičiavus visas sumokėtas įmokas“. „Pollmeier“ nuomone, „Abalon DE“ kredito reitingas buvo palankus tik dėl jos sąsajos su „Raetia“ ir RZB. Be to, „Abalon DE“ įsipareigojimų neįvykdymo rizika turėjo būti didesnė už KSK priskirtą 2 proc. įsipareigojimų neįvykdymo riziką, nes 2008 m. Pranešimo dėl garantijų (23) 3.3 punkte naujai įsteigtoms MVĮ nustatyta 3,8 proc. saugaus uosto priemoka.

(44)

„Pollmeier“ pritaria sprendimo pradėti procedūrą argumentui, kad paskolos apyvartiniam kapitalui garantijai negali būti taikoma bendroji išimtis nei pagal 2014 m. BBIR, nei pagal MVĮ bendrosios išimties reglamentą.

(45)

„Pollmeier“ nuomone, investicinės paskolos garantijai netaikoma nei 2014 m. BBIR, nei MVĮ bendrosios išimties reglamente numatyta išimtis. 2006 m. „Abalon DE“ neatitiko MVĮ kriterijų, nes „Abalon DE“ priklausė susijusių įmonių ir įmonių partnerių grupei, kaip apibrėžta ASME 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

(46)

Dėl MVĮ statuso „Pollmeier“ teigia, kad tuo metu, kai buvo suteiktos abi garantijos, „Abalon DE“ priklausė susijusių įmonių grupei, apimančiai RZB, ir kad grupės lygmeniu buvo viršytos atitinkamos MVĮ ribos.

(47)

Pirma, „Pollmeier“ teigia, kad tuo metu, kai buvo išduotos abi garantijos, „Abalon DE“ ir „Raetia“ buvo susiję subjektai, kaip tai suprantama pagal ASME 3 straipsnio 3 dalį. Fondas „Raetia“ nuosavybės teise valdė 100 proc. bendrovės „Valluga“, kuriai nuosavybės teise priklausė 100 proc. bendrovės „Gafluna“, o ši darė lemiamą įtaką (kaip apibrėžta ASME 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos c punkte) bendrovei „Abalon DE“, nors jai priklausė tik 49 proc. bendrovės „Abalon DE“ akcijų. Pastaruoju klausimu „Pollmeier“ teigia, kad teisės daryti lemiamą įtaką pakanka, todėl faktiškai daryti tokios įtakos nebūtina.

(48)

„Pollmeier“ pabrėžia, kad pagal 2006 m. gruodžio 5 d.„Abalon DE“ įstatų (vok. Gesellschaftsvertrag) 5 straipsnio 2 dalį abu akcininkai („Abalon Consulting“ ir „Gafluna“) turi teisę paskirti valdantįjį direktorių (Entsendungsrecht).

(49)

„Pollmeier“ taip pat teigia, kad pagal „Abalon DE“ įstatų 7 straipsnį tam tikrus svarbius „Abalon DE“ verslo sprendimus turi patvirtinti jos patariamoji taryba (vok. Beirat) (kurios narius vienodomis sąlygomis skiria Manfredas Reinkemeieris ir „Gafluna“).

(50)

Antra, „Pollmeier“ teigia, kad 2006 m. „Abalon DE“ taip pat buvo susijusi su RZB, kaip tai suprantama pagal ASME 3 straipsnio 3 dalį. „Pollmeier“ nuomone, fondą „Raetia“ įsteigė RZB, o RZB ir „Raetia“ bei šio fondo patronuojamųjų bendrovių santykiai personalo srityje (vok. personelle Verflechtungen) buvo glaudūs, todėl „Raetia“, „Valluga“ ir „Gafluna“ buvo RZB priemonė investuoti į kitas bendroves, visų pirma į savo skolininkes.

(51)

Iš 2001 m. birželio 11 d.„Raetia“ steigiamojo akto (vok. Stiftungsurkunde) matyti, kad RZB kaip pradinį kapitalą fondui „Raetia“ iš viso skyrė 300 000 EUR injekciją.

(52)

„Pollmeier“ nurodo tiesiogines ir netiesiogines RZB ir „Raetia“ sąsajas per fizinius asmenis abiejų garantijų suteikimo metu. Visų pirma „Raetia“ valdybos nariai (Ernstas Burgeris, Kurtas Engleitneris ir Karlas Pistotnikas) ėjo įvairias pareigas RZB priklausančiose įmonėse, visų pirma „Kathreinbank“. Be to, „Valluga“ ir „Gafluna“ valdantieji direktoriai (Heinrichas Weningeris ir Siegfriedas Wriesnigas) 2006 m. ėjo pareigas RZB nuosavybės teise valdomose įmonėse.

(53)

„Pollmeier“ mano, jog įrodymai patvirtina, kad, remiantis ASME 3 straipsnio 3 dalies pirma ir ketvirta pastraipomis, kaip jas Teisingumo Teismas išaiškino Sprendime HaTeFo (24), įvairios atitinkamos įmonės – nuo „Abalon DE“ iki RZB – buvo susijusios. Tai patvirtina faktas, kad „Gafluna“, „Valluga“ ir „Kathreinbank“ turi buveinę tuo pačiu adresu Vienoje (Austrija).

(54)

„Pollmeier“ teigia, kad atitinkamai „Abalon DE“ negali būti laikoma MVĮ, nes, atsižvelgiant į RZB, viršijamos ribos.

(55)

Galiausiai „Pollmeier“ pabrėžia, kad „Abalon DE“ MVĮ statuso negalima nustatyti remiantis kitais kriterijais nei nustatytieji Rekomendacijoje dėl MVĮ. Nukrypti nuo minėtų kriterijų būtų galima tik tuo atveju, jei „Abalon DE“ patirtų MVĮ būdingų sunkumų, tačiau tokius sunkumus galima atmesti dėl jos sąsajų su RZB (25).

(56)

„Pollmeier“ dėsto požiūrį, kad paskolos apyvartiniam kapitalui garantija yra veiklos pagalba, kuri negali būti pripažinta suderinama pagal 1998 m. RPG. Be to, „Abalon DE“ neatitinka reikalavimų gauti veiklos pradžios pagalbą mažajai įmonei, nes ji neatitinka MVĮ kriterijų. Todėl paskolos apyvartiniam kapitalui garantija negali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka kaip veiklos pradžios pagalba.

(57)

Pasak „Pollmeier“, „Abalon DE“ taikoma 18 proc. investicinės pagalbos intensyvumo riba (taikytina didelėms įmonėms) ir „Abalon DE“ negali pasinaudoti MVĮ lengvata, nes ji nelaikytina MVĮ. Tai reiškia, kad investicinės paskolos garantija negali būti laikoma suderinama, nes 2006 m. suteikta pagalba jau viršijo viršutinę ribą. Be to, „Pollmeier“ teigia, kad abi garantijos nebuvo susietos su sąlyga, kad investicijos bus išlaikytos ne trumpiau kaip penkerius metus, kaip reikalaujama 1998 m. RPG 4.10 punkte.

(58)

Vokietijos teigimu, 2000 m. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkte nenurodyta naudoti konkretaus apskaičiavimo metodo, nes jame nurodyti trys skaičiavimo metodai ir paminėta tik tai, kad „iš esmės“ taikomas pirmasis metodas. Be to, pageidautinas skaičiavimo metodas nenurodytas jokioje nusistovėjusioje teismų praktikoje.

(59)

Vokietija teigia, kad turi būti taikomas 2000 m. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto pirmos pastraipos trečioje įtraukoje nurodytas metodas, t. y. pagalbos elementas turi būti „skaičiuojama[s] bet kuriuo kitu objektyviai pagrįstu ir visuotinai pripažintu būdu“. Vokietija mano, kad, atsižvelgiant į nepakankamą duomenų prieinamumą ir teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir nediskriminavimo principus, 0,5 proc. fiksuotosios normos metodas (taikytas 2008 m. sprendime nustatant pagalbos sumą) yra būtent toks objektyviai pagrįstas ir visuotinai pripažintas metodas.

(60)

Vokietija teigia, jog 2015 m. sprendime Bendrasis Teismas nustatė, kad Komisija savo 2008 m. sprendime neįvertino, kodėl 0,5 proc. fiksuotoji norma atitinka 2000 m. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punktą, tačiau Bendrasis Teismas neišsprendė tokio požiūrio teisėtumo klausimo. Dėl šios priežasties, be to, remiantis plačia Komisijos diskrecija, Komisijai šiuo atveju būtų leidžiama taikyti 0,5 proc. metodą.

(61)

Atitinkamai Vokietija teigia, kad taikant šį metodą bendra abiejų garantijų teikiama nauda yra 93 250 EUR, taigi yra mažesnė už 2001 m. de minimis reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 100 000 EUR de minimis ribą. Todėl tiek investicinės paskolos garantija, tiek paskolos apyvartiniam kapitalui garantija neatitinka valstybės pagalbos kriterijų.

(62)

Vokietija pateikė papildomą argumentą dėl investicinės paskolos garantijos tuo atveju, jei 2000 m. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto pirmos pastraipos trečioje įtraukoje nurodytas metodas nebūtų taikomas. Pasak Vokietijos, jei būtų taikoma 2008 m. Pranešimo dėl garantijų 3.3 punkte nustatyta 3,8 proc. saugaus uosto priemoka už garantijas naujai įsteigtoms MVĮ, neturinčioms kredito istorijos, investicinės paskolos pagalbos elementas būtų 2,3 mln. EUR. Ši suma neviršytų 2014 m. BBIR 14 straipsnyje nurodytų ribų, todėl būtų suderinama ir jai nebūtų taikomas reikalavimas pranešti.

(63)

Vokietijos teigimu, kaip matyti iš „Hollstein“ ekspertizės (40 konstatuojamoji dalis), „Abalon DE“ būtų laikoma MVĮ, t. y. ji neviršytų ASME 2 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, net jei bendrovės „Abalon Consulting“, „Abalon AT“, „Gafluna“, „Valluga“ ir fondas „Raetia“ būtų įtraukti į skaičiavimą. Tai, kad tuo metu, kai buvo išduotos abi garantijos, Siegfriedas Wriesnigas nuo 2001 m. buvo „Gafluna“ valdantysis direktorius, nuo 2001 m. – „Valluga“ valdantysis direktorius, o nuo 2004 m. – „Abalon DE“ patariamosios tarybos (Beirat) narys, neturi reikšmės vertinant, ar „Abalon DE“ yra MVĮ.

(64)

Vokietija taip pat teigia, jog 2008 m. sprendime Komisija nustatė, kad bendrovės „Gafluna“, „Abalon DE“, „Valluga“ ir fondas „Raetia“ yra tik įmonės partnerės, kaip apibrėžta ASME 3 straipsnio 2 dalyje. Vokietijos teigimu, minėta tariama išvada tapo teisiškai privaloma pagal 2015 m. sprendimą (26). Tačiau Vokietija sutinka, kad paprastumo sumetimais taip pat galima daryti prielaidą, kad minėtos įmonės yra susijusios įmonės, o ne tik įmonės partnerės.

(65)

Vokietija sutinka, kad „Abalon DE“ nebūtų laikoma MVĮ, jei ji būtų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su RZB. Vokietija, beje, teigia, kad 2006 m. RZB darbuotojų skaičius buvo apie 55 000, o jo metinis balansas 2006 m. pabaigoje buvo apie 115 mlrd. EUR. Tačiau Vokietija mano, kad minėtų sąsajų nėra.

(66)

Dėl RZB / „Raetia“ ir „Abalon DE“ ar jos akcininkų santykių per individualius asmenis Vokietija pažymi, kad šiuos argumentus „Pollmeier“ pateikė praėjus beveik dešimčiai metų nuo skundo pateikimo, todėl mano, jog šis argumentas turi būti atmestas remiantis tuo, kad minėti klausimai buvo iškelti per vėlai.

(67)

Pasak Vokietijos, tai, kad RZB yra „Raetia“ steigėjas, neleidžia daryti išvados, kad RZB ir „Abalon DE“ yra susijusios įmonės, kaip tai suprantama pagal ASME 3 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą. Vokietijos nuomone, iš Csoklicho ekspertizės (7 konstatuojamoji dalis) matyti, kad fondo „Raetia“ steigėjas bankas RZB neturi teisės daryti įtakos fondui „Raetia“ ar su juo susijusių įmonių verslo sprendimams.

(68)

Remiantis minėta ekspertize, Austrijos privataus fondo ypatumas yra tas, kad jis yra visiškai atskirtas ir teisiškai nepriklausomas nuo steigėjo. Steigėjas turi tik tokias teises, kurios jam tiesiogiai numatytos steigiamajame akte. „Raetia“ steigiamasis aktas rodo, kad RZB praktiškai neturi jokios įtakos fondo valdymui (atskyrimo principas). Vokietija visų pirma pabrėžia, kad steigiamuoju aktu bankui RZB nesuteikiama nei teisė tvirtinti fondo „Raetia“ sprendimų (vok. Zustimmungsvorbehalte), nei teisė duoti nurodymus (vok. Weisungsrechte) fondui „Raetia“. Iš to matyti, kad „Raetia“ valdyba veikia visiškai nepriklausomai nuo steigėjo. Netiesioginės įtakos, pavyzdžiui, suteikiant teisę pašalinti fondo valdybą, nėra. Fondo valdybos nepriklausomumas nuo steigėjo tiesiogiai nustatytas steigiamajame akte. Vokietija atkreipia dėmesį, kad RZB net nepasinaudojo teisine galimybe pasilikti panaikinimo teisę (vok. Widerrufsrecht, t. y. galimybę panaikinti fondą). Steigiamajame akte numatyta RZB teise daryti (steigiamojo akto) pakeitimus galima naudotis tik išimtiniais atvejais, todėl steigėjas negali prieštarauti sprendimams, priešingiems jo interesams. Bet kokie pakeitimai, dėl kurių RZB įgytų tiesioginę ar netiesioginę įtaką fondui „Raetia“, yra tiesiogiai draudžiami.

(69)

Be to, Vokietija teigia, kad nei bendrovė „Abalon DE“, nei fondas „Raetia“, nei kuri nors jo patronuojamoji bendrovė nėra susiję su RZB, kaip tai suprantama pagal ASME 3 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą (27), per „kartu veikiantį (-ius) fizinį (-ius) asmenį (-is)“. Vokietija pripažįsta, kad pagal teismų praktiką įmonės, kurių formaliai nesieja kuris nors iš minėto ASME 3 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų santykių, tačiau kurios vis dėlto „dėl fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų grupės atliekamo vaidmens sudaro vieną ekonominį vienetą, taip pat turi būti laikomos susijusiomis įmonėmis, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, nes jos vykdo savo veiklą arba dalį savo veiklos toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose“ (28).

(70)

Tačiau Vokietija mano, kad Sprendime HaTeFo nustatyti vieno ekonominio vieneto sąvokos kriterijai netenkinami, nes RZB nevykdo veiklos toje pačioje (arba gretimojoje) rinkoje kaip „Abalon DE“, „Abalon Consulting“, „Abalon AT“, „Gafluna“, „Valluga“ ir „Raetia“. Tai, kad bankas RZB suteikė paskolas ir garantijas įmonėms, veikiančioms medienos rinkoje, nereiškia, kad RZB šioje rinkoje veikia pats. Todėl minėtoji ASME 3 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje nustatyta sąlyga nėra įvykdyta.

(71)

Be to, Vokietija laikosi pozicijos, kad nėra „vieno ekonominio vieneto“, nes tarp RZB darbuotojų ir „Abalon DE“ / „Gafluna“ / „Raetia“ darbuotojų nėra jokių santykių, sudarančių jiems sąlygas daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams. Dėl tų pačių priežasčių ta pati išvada būtų padaryta net remiantis kontrolės apibrėžtimi, pateikta Komisijos suvestinio pranešimo dėl jurisdikcijos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (29) (toliau – Suvestinis pranešimas dėl jurisdikcijos) 16 punkte.

(72)

Vokietijos nuomone, tai, kad kai kurių susijusių subjektų verslo vieta yra tuo pačiu adresu, neįrodo tokių subjektų santykių ar galimybės daryti įtaką verslo sprendimams.

(73)

Vokietija teigia, kad MVĮ statusui pripažinti ne visada būtina įrodyti MVĮ būdingų sunkumų buvimą tais atvejais, kai tenkinami formalūs ASME kriterijai. Todėl šiuo atveju nebūtina įrodyti, kad „Abalon DE“ susidūrė su MVĮ būdingais sunkumais. Bet kuriuo atveju Vokietija mano, kad „Abalon DE“ patyrė MVĮ būdingų sunkumų, ir teigia, kad be abiejų suteiktų garantijų galimybės gauti finansavimą būtų buvusios negarantuotos, o tai būdinga MVĮ. Vokietijos nuomone, be abiejų garantijų „Abalon DE“ nebūtų buvusi įsteigta. Be to, pats skundo pateikėjas atkreipė dėmesį į įtemptą „Abalon DE“ finansinę padėtį 2006 m.

(74)

Vokietija taip pat perdavė trijų skolinančių bankų bendrovei „Abalon DE“ priskirtus kredito reitingus (žr. 19 konstatuojamąją dalį) ir pateikė paaiškinimus dėl šių reitingų. 2017 m. gegužės 15 d. rašte Komisijai bankas „Raffeisenbank International“ (toliau – RBI, RZB teisių perėmėjas nuo 2010 m.) nurodė, kad jo vertinimas („Abalon DE“ kredito rizika) tuo metu buvo grindžiamas, be kita ko, medienos rinkos augimo perspektyvomis, puikiomis galimybėmis gauti žaliavų Hesene, trumpais transporto maršrutais, investicinėmis dotacijomis ir Heseno žemės suteiktinomis garantijomis.

(75)

Vokietijos nuomone, tai, kad „Abalon DE“ buvo vertinama atskirai, yra dar vienas požymis, prieštaraujantis bet kokioms sąsajoms su RZB.

(76)

Dėl asmeninių santykių tarp RZB ir „Raetia“ Vokietija nurodo, kad nuo 2001 m. iki 2015 m. pabaigos vieninteliai „Raetia“ trijų asmenų valdybos nariai buvo Karlas Pistotnikas, Ernstas Burgeris ir Kurtas Engleitneris ir kad nė vienas iš jų niekada nebuvo jokio RZB valdymo organo darbuotojas ar narys.

(77)

Vokietija taip pat pareiškia, kad i) iki 2017 m. gruodžio 6 d.„Abalon DE“ (įskaitant jos valdantįjį direktorių Manfredą Reinkemeierį) neturėjo ryšių su jokiais „Raetia“ valdybos nariais, ii) kai buvo suteikta garantija, „Abalon DE“ valdantysis direktorius nežinojo, kad „Raetia“ egzistuoja, iii) Manfredas Reinkemeieris sužinojo apie „Raetia“ tik per „Pollmeier“ pradėtą procedūrą ir iv) „Gafluna“ nuosavybės struktūra nebuvo „Abalon DE“ interesų dalis ir neturėjo jai jokio poveikio.

(78)

Vokietija taip pat nurodo, kad RZB niekada nedavė nurodymų bendrovės „Abalon DE“ valdančiajam direktoriui, kad RZB neturi kompetencijos lapuočių medienos rinkos srityje ir kad tarp „Abalon DE“ ir RZB nėra jokių teisinių ryšių, kurie sudarytų sąlygas RZB imtis kokių nors veiksmų, išskyrus jo, kaip pagrindinio „Abalon DE“ banko (vok. Hausbank), funkciją.

(79)

Vokietija taip pat perdavė iš RBI gautą informaciją, kurioje išvardijami 2006 m. dirbę RZB vadovybės nariai, siekiant įrodyti, kad nėra sutapimo nė su vienu iš trijų „Raetia“ valdybos narių.

(80)

„Gafluna“ pateikė pareiškimus savo vardu (vok. im eigenen Namen) ir „Raetia“ pavedimu (im Auftrag).

(81)

„Gafluna“ pareiškia, kad, remiantis „Raetia“ steigiamuoju aktu, „Raetia“ naudos gavėjos yra tos įmonės, kurių akcijas „Raetia“ tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba jų įsigyja.

(82)

„Gafluna“ ir „Raetia“ teigimu, vienintelės paslaugos, kurias „RZB Group“ teikė fondui „Raetia“ ir bendrovėms „Valluga“ ar „Gafluna“, buvo teisinė pagalba steigiant „Raetia“, „Gafluna“ ir „Valluga“ bei sąskaitų valdymo paslaugos (vok. Kontoführung) fondui „Raetia“. Be to, „Valluga“ turėjo, o „Gafluna“ tebeturi (nuo įsteigimo) mokėjimo operacijų sąskaitą (vok. Zahlungsverkehrskonto) banke „Kathreinbank“ (100 proc. RZB patronuojamoji įmonė).

(83)

Remiantis „Gafluna“ ir „Raetia“ pareiškimais, „Raetia“ neteikė jokių paslaugų „RZB Group“ įmonėms. Fondas „Raetia“ niekada nesikeitė informacija su „RZB Group“ įmonėmis apie savo strategiją ar kryptį ir niekada nebuvo faktiškai kontroliuojamas trečiųjų įmonių.

(84)

Bankas RBI, kaip banko RZB teisių perėmėjas, pranešė, kad 2001 m. RZB, kaip vienintelis steigėjas, įsteigė fondą „Raetia“, iš savo turto skirdamas 300 000 EUR. RZB atrinko ir paskyrė pirmąją „Raetia“ valdybą (Ernstą Burgerį, Kurtą Engleitnerį ir Karlą Pistotniką). Vienas iš bendrųjų fondo tikslų yra skatinti Austrijos ekonomiką, visų pirma išlaikant ir remiant Austrijos įmonių konkurencingumą – įsigyjant finansinių sunkumų patiriančių įmonių akcijų arba suteikiant rizikos kapitalą (30). Tiksliau, RBI patvirtino, kad „Raetia“ buvo įsteigtas siekiant palengvinti sunkumų patiriančių RZB klientų restruktūrizavimą, nes „Raetia“ netiesiogiai turėjo akcijų šiose įmonėse. Remiantis šiuo požiūriu, RZB pačiam nereikėjo pirkti sunkumų patiriančių klientų akcijų.

(85)

Steigimo proceso metu bankas RZB teikė fondui „Raetia“ paslaugas, tokias kaip teisinė ir mokestinė pagalba, steigiamojo akto rengimas, įtraukimas į įmonių registrą. RBI žiniomis, „Raetia“ steigimo procese nedalyvavo jokios kitos „RZB Group“ įmonės (įskaitant „Kathreinbank“). Dar buvo teikiama teisinė pagalba kuriant bendroves „Valluga“ ir „Gafluna“.

(86)

RBI patvirtina, kad tuo metu, kai buvo suteiktos abi garantijos, toliau nurodyti asmenys RZB ir jo patronuojamosiose įmonėse ėjo šias pareigas:

(87)

RBI pateikė paskolų, kurias RZB / RBI buvo suteikęs bendrovėms „Abalon AT“ (bendra suma nuo 2003 m. sudaro ne mažiau kaip 21 mln. EUR) ir „Abalon DE“ (bent dvi 18 konstatuojamojoje dalyje nurodytas paskolas), ir visų šiomis aplinkybėmis gautų užstatų sąrašus.

(88)

Be to, RBI nurodė, kad 2003 ir 2007 m. „Gafluna“ išleido 4,99 mln. EUR vertės akcijų be balsavimo teisės (vok. Substanzgenussrechte), kad pritrauktų kapitalo. Vokietija paaiškina, kad visas šias akcijas be balsavimo teisės pagal dviejų etapų sistemą įsigijo netiesioginė 100 proc. RZB patronuojamoji bendrovė „Abies Handels- und Beteiligungsgesellschaft mbH“ (toliau – „Abies“) (31). Šis pirkimas buvo finansuojamas netiesiogine akcininko dotacija (vok. indirekter Gesellschafterzuschuss), kurią RZB suteikė savo patronuojamajai bendrovei „Abies“. RBI aiškina, kad „Gafluna“ išleistos akcijos be balsavimo teisės suteikia jų pirkėjams teisę gauti informaciją ir teisę gauti dalį pelno, tačiau jos nesuteikia jokių dalyvavimo ir (arba) įtakos teisių. Todėl RBI mano, kad minėtų akcijų pirkimas neatitinka ASME 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos reikalavimų.

(89)

RBI patvirtina, kad nežinojo apie jokį „RZB Group“ subjektų ir „Raetia“ keitimąsi informacija apie „Raetia“ bendrąją strategiją (taip pat žr. 83 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus pareiškimus). RBI pabrėžia, kad, priimdamas verslo sprendimus, fondas „Raetia“ buvo visiškai nepriklausomas. Jis taip pat patvirtina, kad nei RZB / RBI, nei jo patronuojamosios bendrovės faktiškai nekontroliavo fondo „Raetia“. Tokia kontrolė būtų buvusi neteisėta pagal Austrijos fondų teisę, pagal kurią fondo valdyba turėjo atremti bet kokį steigėjo (RZB) bandymą daryti įtaką fondo veiklai.

(90)

Vokietija taip pat pateikė „Abalon DE“ pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad RZB neturėjo įtakos jokiems jos verslo sprendimams. Be to, „Abalon DE“ nurodo, kad ji patyrė MVĮ būdingų sunkumų dėl konkurencingos rinkos, visų pirma dėl „Pollmeier“ bandymų perimti įmonę.

(91)

Tolesnėse 2023 m. vasario 8 d. pastabose Vokietija pakartoja, kad pagalbos, kurią apimtų abi nagrinėjamos garantijos, bendrojo subsidijos ekvivalento taikant 2000 m. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto pirmos pastraipos pirmoje įtraukoje nurodytą metodą (žr. 43 konstatuojamąją dalį) nebuvo įmanoma apskaičiuoti. Tam reikėtų nustatyti lygiavertės paskolos bendrovei „Abalon DE“ be valstybės garantijų rinkos palūkanų normą, nors, pasak Vokietijos, šiuo etapu KSK negalėjo pateikti pareiškimo minėtu klausimu, nes nebuvo įmanoma atkartoti visų sprendimui priimti svarbių parametrų dėl to, kad nuo abiejų garantijų suteikimo praėjo daug laiko – jau 17 metų. Atsižvelgdama į tai, Vokietija teigia, kad, nepaisant visų pastangų ir atliktų tyrimų, ji negalėjo pateikti informacijos. Vokietija priduria, jog, atsižvelgiant į tai, kad ji vis tiek mano, kad turėjo būti taikomas 2000 m. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto pirmos pastraipos trečioje įtraukoje nurodytas metodas, atlikti skaičiavimo pagal 3.2 punkto pirmos pastraipos pirmoje įtraukoje nurodytą metodą nebuvo būtina.

(92)

Be to, Vokietija pateikia panašų teiginį dėl pagalbos, kurią apimtų abi nagrinėjamos garantijos, bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo taikant 2008 m. Pranešimo dėl garantijų 4.2 punkto pirmoje pastraipoje nurodytą metodą (toliau – skirtumas tarp garantijos rinkos kainos ir iš tikrųjų sumokėtos kainos). Vokietija taip pat aiškina, kad dėl to ji negalėjo pateikti pastabų dėl Komisijos atliktų skaičiavimų (pagrįstų 2008 m. Pranešimo dėl garantijų 4.2 punkto pirmoje pastraipoje nurodytu metodu), nes nuo garantijų suteikimo iki Komisijos prašymo pateikti informaciją praėjo daug laiko.

(93)

Be to, Vokietija mano, kad reikėjo atsižvelgti į RZB apskaičiuotą įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę (0,832 proc., 19 konstatuojamoji dalis), nes nebuvo sąsajos tarp RZB ir „Abalon DE“. Vokietija taip pat teigia, kad, net ir esant tokiai sąsajai, į tai turėjo būti atsižvelgta nustatant „Abalon DE“ kredito reitingą ir dėl to būtų buvusi nustatyta mažesnė įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (nes „Abalon DE“ būtų pasinaudojęs didesniu grupės, įskaitant RZB, finansiniu pajėgumu).

(94)

Galiausiai Vokietijos valdžios institucijos pateikė tikslią informaciją apie faktinę palūkanų normą (įskaitant visus mokesčius, ypač nagrinėjimo ir sindikato mokesčius), kurią bankai taikė bendrovei „Abalon DE“ už investicinę paskolą.

(95)

Sprendimuose dėl valstybės pagalbos Komisija paprastai pirmiausia vertina pagalbos buvimą, paskui jos teisėtumą ir galiausiai jos suderinamumą. Tačiau kadangi klausimas, ar „Abalon DE“ yra laikytina MVĮ, yra svarbus visiems šiems vertinimo etapams, Komisija pirmiausia įvertins, ar 2006 m. suteikiant abi garantijas „Abalon DE“ buvo MVĮ.

(96)

2007 m. rugsėjo 6 d. pranešime Vokietija tiesiogiai nenurodė, kad įmonė „Abalon DE“ turi MVĮ statusą. Vokietija rėmėsi MVĮ statusu tik savo 2016 m. spalio 12 d. pastabose (40 konstatuojamoji dalis) po to, kai Bendrasis Teismas panaikino 2008 m. sprendimą.

(97)

Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įmonė yra MVĮ, nustatyti Rekomendacijoje dėl MVĮ, kaip ją aiškina Teisingumo Teismas. Teisingumo Teismas, be kita ko, priminė, kad „Rekomendaciją dėl MVĮ reikia aiškinti atsižvelgiant į jos priėmimo motyvus“ (32), ir nusprendė, kad „[k]aip galima teigti remiantis <...> [MVĮ] rekomendacijos 9 ir 12 konstatuojamosiomis dalimis bei 1 straipsnio 1 dalimi, joje siekiama nustatyti Sąjungoje ir EEE taikomose Sąjungos politikos kryptyse naudojamą MVĮ apibrėžtį, kurioje būtų atsižvelgta į realią šių įmonių ekonominę padėtį, kad tai kategorijai nebūtų priskiriamos įmonių grupės, kurių ekonominis pajėgumas būtų didesnis už MVĮ pajėgumą, ir kad pagal įvairius teisės aktus ar priemones MVĮ teikiamas lengvatas gautų tik tos įmonės, kurioms jų tikrai reikia“ (33). Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad „MVĮ teikiami pranašumai dažniausiai yra bendrųjų taisyklių išimtys, pavyzdžiui, valstybės pagalbos srityje, todėl MVĮ apibrėžtis turi būti aiškinama siaurai“ (34).

(98)

Remiantis ASME 2 straipsnio 1 dalimi, „labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) kategorijai priklauso įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 250 asmenų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR, ir (arba) bendra metinė balanso suma neviršija 43 mln. EUR“.

(99)

ASME 3 straipsnyje numatytos įmonių rūšys, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant darbuotojų skaičių ir finansines sumas, kaip nustatyta ASME 2 straipsnio 1 dalyje.

(100)

Pagal ASME 3 straipsnio 1 dalį įmonė laikoma savarankiška įmone (todėl vertinant ASME 2 straipsnyje nustatytas ribas atsižvelgiama tik į jos pačios finansines sumas ir darbuotojų skaičių), jei ji nepriskiriama įmonei partnerei, kaip apibrėžta ASME 3 straipsnio 2 dalyje, arba susijusiai įmonei, kaip apibrėžta ASME 3 straipsnio 3 dalyje.

(101)

Pagal ASME 3 straipsnio 2 dalį įmonės partnerės yra „visos įmonės, kurios neklasifikuojamos kaip susijusios įmonės, kaip apibrėžta [ASME 3 straipsnio 3 dalyje], ir kurios susijusios tokiais santykiais: įmonė (pradinės grandies įmonė) viena arba kartu su viena ar keliomis susijusiomis įmonėmis, apibrėžtomis [ASME 3 straipsnio 3 dalyje], turi 25 proc. ar daugiau kitos įmonės (galutinės grandies įmonės) kapitalo arba balsavimo teisių;“.

(102)

ASME 3 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje susijusios įmonės įvardijamos kaip „įmonės, kurios viena su kita palaiko kuriuos nors iš šių santykių:

(103)

ASME 3 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje priduriama, kad „įmonės, tokiais santykiais susietos per fizinį asmenį ar bendrai veikiančių fizinių asmenų grupę, taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis, jei jos savo veiklą arba dalį veiklos vykdo toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimosiose rinkose“. Sprendime HaTeFo tos nuostatos aiškinimo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad minėta nuostata turi būti aiškinama „taip, kad įmonės gali būti laikomos „susijusiomis“, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, kai išnagrinėjus jų tarpusavio teisinius ir ekonominius santykius matyti, kad jos per fizinį asmenį arba kartu veikiančių fizinių asmenų grupę sudaro vieną ekonominį vienetą, net jeigu jų formaliai nesieja kuris nors iš šio priedo 3 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų santykių. Fiziniai asmenys, kurie derina savo veiksmus siekdami daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams, ir dėl to šios įmonės negali būti laikomos ekonomiškai nepriklausomomis viena nuo kitos, laikomi veikiančiais kartu, kaip tai suprantama pagal šio priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą. Šios sąlygos įgyvendinimas priklauso nuo bylos aplinkybių ir nebūtinai turi būti siejamas su sutartinių santykių tarp tų asmenų buvimu ar netgi su pripažinimu, kad jie ketino išvengti MVĮ apibrėžties taikymo, kaip tai suprantama pagal šią rekomendaciją“ (35).

(104)

Galiausiai, siekiant nustatyti, ar nesavarankiškų įmonių atveju viršijamos atitinkamos darbuotojų skaičiaus, apyvartos arba balanso ribos, ASME 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad prie tikrinamos įmonės duomenų pridedami atitinkami įmonių partnerių duomenys (proporcingas sumavimas) ir susijusių įmonių duomenys (100 proc. sumavimas).

(105)

Komisija pripažįsta, kad, kaip matyti iš „Hollstein“ ekspertizės (40 konstatuojamoji dalis), abiejų garantijų suteikimo dieną „Abalon DE“ pati arba kartu su „Raetia“, „Abalon Consulting“, „Valluga“, „Gafluna“ ir „Abalon AT“ nesiekė atitinkamų ASME nurodytų darbuotojų skaičiaus, apyvartos ir balanso ribų, todėl yra laikoma MVĮ.

(106)

Kita vertus, bendrovė „Abalon DE“ negali būti laikoma MVĮ, jei bankas RZB yra laikomas susijusia įmone arba įmone partnere, kaip tai suprantama pagal ASME. Beje, pats RZB neatitiko MVĮ kriterijų, nes jo darbuotojų skaičius (2006 m. – 55 000) ir metinis balansas (2006 m. – 115 mlrd. EUR) (65 konstatuojamoji dalis) viršijo atitinkamas – 250 darbuotojų ir (arba) 43 mln. EUR metinio balanso – ribas (36).

(107)

Todėl siekiant įvertinti, ar „Abalon DE“ gali būti laikoma MVĮ, itin svarbu įvertinti „Abalon DE“ ir RZB santykius. Tuo tikslu, atsižvelgdama į pirmiau pateiktą struktūrą (26 konstatuojamoji dalis), Komisija turi paeiliui įvertinti „Abalon DE“ ir „Gafluna“ santykius (4.1.2.1 skirsnis), „Gafluna“, „Abalon AT“, „Valluga“ ir „Raetia“ santykius (4.1.2.2 skirsnis) ir galiausiai šių keturių bendrovių santykius su RZB (4.1.2.3 skirsnis).

(108)

Komisija preliminariai pažymi, kad, priešingai, nei teigia Vokietija (66 konstatuojamoji dalis), „Pollmeier“ argumentai dėl tokių sąsajų buvimo negali būti atmesti vien dėl to, kad jie buvo pateikti formalaus tyrimo etapu, o ne pirminiame skunde. Pagal Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 (37) (toliau – Procedūrinis reglamentas) 24 straipsnio 1 dalį „po to, kai Komisija priima sprendimą pradėti formalaus tyrimo procesą, kiekviena suinteresuotoji šalis gali pateikti pastabas <...>“. Komisija mano, kad minėta teisė egzistuoja neatsižvelgiant į tai, ar šalis anksčiau pateikė skundą arba rinkos informaciją, ir kad tos teisės ir pastabų, kurias šalis gali pateikti per oficialų tyrimą, apimties ir turinio neriboja pozicijos, kurių buvo laikomasi teikiant ankstesnį skundą ar rinkos informaciją. Bet kuriuo atveju Komisija, vertindama pagalbos priemonę, turi įvertinti, ar pagalbos gavėjas gali būti laikomas MVĮ, ir tuo tikslu turi atsižvelgti į visas tokiam vertinimui svarbias aplinkybes.

(109)

Komisija taip pat pažymi, kad, priešingai, nei teigia Vokietija (64 konstatuojamoji dalis), 2008 m. sprendimas negali būti laikomas teisiškai privalomu, nes jame būtų buvusi padaryta išvada, kad „Gafluna“, „Abalon DE“, „Valluga“ ir „Raetia“ buvo tik įmonės partnerės. Pirma, 2015 m. sprendimu Bendrasis Teismas panaikino tą sprendimą. Antra, 2008 m. sprendime Komisija vertino ne tai, ar suteikiant abi garantijas „Abalon DE“ buvo MVĮ, o tik tai, ar dėl „Abalon AT“ finansinių sunkumų galėjo būti padaryta išvada, kad „Abalon DE“ turi būti laikoma sunkumų patiriančia įmone, o Komisija padarė išvadą, kad ji negalėjo būti laikoma sunkumų patiriančia įmone, nes nėra finansinės sąsajos (38). Todėl 2008 m. sprendimas negali iš anksto nulemti jokio „Abalon DE“ MVĮ statuso vertinimo.

(110)

Komisija nagrinėja, ar „Gafluna“ atitinka su „Abalon DE“„susijusios įmonės“ kriterijus, kaip tai suprantama pagal ASME 3 straipsnio 3 dalį.

(111)

Komisija atkreipia dėmesį, kad 2006 m. bendrovei „Gafluna“ priklausė 49 proc. bendrovės „Abalon DE“ akcijų (51 proc. priklausė bendrovei „Abalon Consulting“, kurios 100 proc. nuosavybės teise priklausė Manfredui Reinkemeieriui). Pagal „Abalon DE“ įstatus ši mažumos akcijų paketo dalis lemia mažumą balsavimo teisių akcininkų susirinkime. Todėl „Abalon DE“ ir „Gafluna“ santykiai neatitinka ASME 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkto sąlygų.

(112)

Pagal „Abalon DE“ įstatų 5 straipsnio 2 dalį abi akcininkės (bendrovės „Gafluna“ ir „Abalon Consulting“) turi teisę paskirti po vieną valdantįjį direktorių ir atleisti tą asmenį iš minėtų pareigų. Kadangi „Gafluna“ gali paskirti arba atleisti tik vieną iš dviejų valdančiųjų direktorių, ji neturi ASME 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytos teisės skirti arba atleisti daugumą valdančiųjų direktorių. Papildomus valdančiuosius direktorius gali skirti tik visuotinis susirinkimas, kuriame „Gafluna“ neturi balsavimo teisių daugumos (žr. 111 konstatuojamąją dalį). Todėl Komisija daro išvadą, kad „Abalon DE“ ir „Gafluna“ santykiai neatitinka ASME 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punkte nustatytų sąlygų.

(113)

Taigi, Komisija vertina galimą teisę daryti lemiamą įtaką kitai įmonei pagal su ta įmone sudarytą sutartį arba pagal jos steigimo sutarties ar įstatų nuostatą, kaip nurodyta ASME 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos c punkte. Siekdama nustatyti, ar daroma lemiama įtaka, Komisija remiasi Teisingumo Teismo praktika, susijusia su Rekomendacija dėl MVĮ. Sprendime HaTeFo Teisingumo Teismas nustatė, kad „sąlyga, kad fiziniai asmenys veikia kartu, yra įvykdyta, kai tie asmenys tarpusavyje suderina savo veiksmus siekdami daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams, ir dėl to šios įmonės negali būti laikomos ekonomiškai nepriklausomomis viena nuo kitos“ (39).

(114)

Taip pat naudinga remtis Teisingumo Teismo praktika Susijungimų reglamento kontekste (40), nes šioje praktikoje taip pat kalbama apie „lemiamą įtaką“ ir ji yra susijusi su sąvoka „vienas ekonominis vienetas“ (41), kurią Teisingumo Teismas vartoja aiškindamas Rekomendaciją dėl MVĮ (42). Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas, remdamasis Komisijos pranešimu dėl jurisdikcijos (43), nusprendė, kad lemiama įtaka reiškia galimybę „blokuoti sprendimus, kuriais nustatoma įmonės verslo strategija. Taigi bendra kontrolė leidžia atsirasti padėčiai, kai dėl tokios galios, kurią turi dvi ar daugiau įmonių, blokuojami sprendimai, t. y. atmetami siūlomi strateginiai sprendimai. Todėl tokie akcininkai būtinai turi sutarti dėl bendros įmonės verslo politikos <...> [ir] turi <...> bendradarbiauti“ (44).

(115)

Šiuo atveju, kaip minėta 112 konstatuojamojoje dalyje, abi „Abalon DE“ akcininkės turi teisę paskirti arba atleisti po vieną direktorių. Nors „Gafluna“ šia teise nepasinaudojo, „Gafluna“ būtų galėjusi blokuoti „Abalon DE“ vadovybės sprendimus, jei ji būtų paskyrusi ne tik Manfredą Reinkemeierį, bet ir antrąjį vykdomąjį direktorių, kurį paskyrė bendrovė „Abalon Consulting“. Tokiu atveju abu valdantieji direktoriai kartu atstovautų „Abalon DE“ ir priimtų strateginius sprendimus, išskyrus atvejus, kai tie įgaliojimai kvalifikuota dviejų trečdalių akcijų (balsų) dauguma būtų patikėti tik vienam iš jų (45). Tačiau tokios dviejų trečdalių daugumos negalima pasiekti bendrovės „Gafluna“, kuriai priklauso 49 proc. akcijų, atžvilgiu. Be to, akcininkų susirinkimas papildomus valdančiuosius direktorius gali paskirti arba atleisti tik dviejų trečdalių balsų dauguma. Todėl „Gafluna“ galėjo blokuoti vadovybės sprendimus ir atitinkamai dėl vienodų „Gafluna“ ir „Abalon Consulting“ teisių reikėtų daryti išvadą, kad bendrovė „Gafluna“ gali daryti lemiamą įtaką bendrovei „Abalon DE“. Tai, kad „Gafluna“ šia teise nepasinaudojo, nepaneigia šios išvados, nes lemiamos įtakos nebūtina daryti, remiantis ASME, svarbi tik įstatais suteikta teisė daryti lemiamą įtaką.

(116)

Be to, „Abalon DE“ įstatuose numatyta vadinamoji patariamoji taryba (vok. Beirat), kurią sudaro nuo dviejų iki keturių narių, kuriuos po lygiai skiria „Gafluna“ ir „Abalon Consulting“, jei minėtąją tarybą sudaro du ar keturi nariai (46). Jei Beirat sudaro trys nariai, „Gafluna“ ir „Abalon Consulting“ kiekviena atskirai skiria po vieną narį; trečiasis narys skiriamas abipusiu abiejų akcininkių sutarimu. Minėtoji Beirat stebi ir konsultuoja vadovybę; tam tikriems sandoriams ar verslo sprendimams reikalingas vieningas pritarimas (Beirat sprendžia, kuriuos sandorius ar sprendimus jai reikia patvirtinti, tad ji, pavyzdžiui, gali nuspręsti, kad visi strateginiai sandoriai turėtų būti jos patvirtinti) (47). Pasak Vokietijos, nuo bendrovės „Abalon DE“ įsteigimo iki 2014 m. bendrovės Beirat turėjo du narius: vieną paskyrė „Gafluna“, o kitą – „Abalon Consulting“. Tai taip pat rodo, kad bendrovė „Gafluna“ darė lemiamą įtaką bendrovei „Abalon DE“.

(117)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus aspektus, 2006 m. bendrovė „Gafluna“ galėjo daryti lemiamą įtaką bendrovei „Abalon DE“; tai lemia bendra „Gafluna“ vykdoma kontrolė „Abalon DE“ atžvilgiu, skiriant vyresniąją vadovybę ir įgyvendinant veto teises, kai priimami strateginiai sprendimai dėl „Abalon DE“ verslo politikos. Todėl Komisija daro išvadą, kad „Gafluna“ ir „Abalon DE“ yra susijusios įmonės, kaip tai suprantama pagal ASME 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos c punktą.

(118)

Šią išvadą patvirtina ASME 3 straipsnio 3 dalies ketvirta pastraipa grindžiamas vertinimas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama santykiams per fizinį asmenį. Šiuo klausimu Sprendimo HaTeFo 37 punkte primenama asmeninių sąsajų svarba tuo pačiu metu valdant kelias įmones.

(119)

Komisija atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kai 2006 m. buvo suteiktos garantijos, bendrovių „Abalon DE“ ir „Abalon AT“ (kurios 80 proc. valdė „Gafluna“) vadovybė iš dalies sutapo, nes abiejų bendrovių valdantysis direktorius buvo Manfredas Reinkemeieris. Jeigu jis nuspręstų nepritarti bendrovės „Gafluna“ valiai bendrovės „Abalon DE“ (kurios akcijų bendrovė „Gafluna“ turi tik 49 proc.) klausimais, Manfredas Reinkemeieris turėtų baimintis, kad jis atsidurs nepalankioje padėtyje kaip „Abalon AT“ (kurios 80 proc. akcijų priklauso bendrovei „Gafluna“) valdantysis direktorius. Todėl praktiškai šios bendrovės, kurias abi kontroliuoja „Gafluna“ ir kurios abi veikia toje pačioje lapuočių medienos rinkoje, gali būti laikomos susijusiomis per Manfredą Reinkemeierį. Atsižvelgiant į tai, kad bendroves „Gafluna“ ir „Abalon AT“ jungia 80 proc. kapitalo, „Abalon DE“ ir „Gafluna“ taip pat turi būti laikomos susijusiomis.

(120)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus aspektus, Komisija mano, kad „Abalon DE“ ir „Gafluna“ yra susijusios įmonės, kaip tai suprantama pagal ASME 3 straipsnio 3 dalį.

(121)

2006 m. (garantijų suteikimo metu) fondas „Raetia“ nuosavybės teise valdė 100 proc. bendrovės „Valluga“. Savo ruožtu bendrovė „Valluga“ nuosavybės teise valdė 100 proc. bendrovės „Gafluna“, kuri pati nuosavybės teise valdė 80 proc. bendrovės „Abalon AT“. Atsižvelgiant į tą akcininkų balsavimo teisių daugumą, visi keturi subjektai yra laikytini susijusiomis įmonėmis, kaip tai suprantama pagal ASME 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punktą.

(122)

„Raetia“ yra fondas (vok. Privatstiftung), įsteigtas pagal Austrijos teisę, t. y. Federalinį privačių fondų įstatymą (48). Bankas RZB įsteigė fondą „Raetia“, skirdamas 300 000 EUR pradinį fondo kapitalą. RZB, kaip steigėjo, ir „Raetia“, kaip fondo, santykiai reglamentuojami Federaliniu privačių fondų įstatymu ir atitinkamu steigiamuoju aktu (49). Pagal minėto akto 3 straipsnio a punktą vienas iš „Raetia“ tikslų yra „skatinti Austrijos ekonomiką, visų pirma išlaikant ir remiant Austrijos bendrovių konkurencingumą – įsigyjant finansinių sunkumų patiriančių bendrovių akcijų arba suteikiant rizikos kapitalą“ (84 konstatuojamoji dalis).

(123)

Komisija pažymi, kad, remiantis Csoklicho ekspertize, pagal Austrijos teisę fondai laikomi juridiniais asmenimis, iš esmės nepriklausomais nuo savo steigėjo, ir kad steigėjas apskritai neturi jokių teisių fondo, jo organų ar fondo turto atžvilgiu (vadinamasis atskyrimo principas (vok. Trennungsprinzip), žr. 67 ir 68 konstatuojamąsias dalis). Tačiau Komisija vertina fondo ir jo steigėjo sąsajas pagal ASME ir susijusią Sąjungos teismų praktiką, o ne pagal Austrijos teisę.

(124)

Pagal ASME 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktą paskyrimo teisių perleidimas rodo, kad abi įmonės yra susijusios. „Raetia“ steigiamuoju aktu sukuriama fondo valdyba, kurią sudaro trys nariai (50). Fondui teisiškai bendrai atstovauja (vok. gemeinsame Vertretung) du šios valdybos nariai, tačiau tik visi trys valdybos nariai kartu turi teisę administruoti fondo veiklą (gemeinschaftliche Geschäftsführung) (51). Pagal steigiamąjį aktą (52) RZB, kaip steigėjas, pirmąją valdybą (Ernstą Burgerį, Kurtą Engleitnerį ir Karlą Pistotniką) paskyrė neribotam laikui. Vėlesni nariai gali būti skiriami vienbalsiu pačios fondo valdybos sprendimu (53). Bent jau iki 2006 m. fondo valdybos sudėtis išliko nepakitusi.

(125)

Todėl 2006 m. suteikiant abi garantijas „Raetia“ valdybą sudarė tik RZB paskirti asmenys. Kadangi RZB turėjo teisę skirti ir paskyrė visus pradinius „Raetia“ valdybos narius, atsakingus už jo veiklos administravimą, Komisija daro išvadą, kad RZB ir „Raetia“ yra susijusios įmonės, kaip tai suprantama pagal ASME 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktą.

(126)

Išvadą, kad, remiantis tiesioginėmis RZB ir „Raetia“ sąsajomis, šie abu subjektai yra susijusios įmonės, sustiprina netiesioginės RZB ir kai kurių su „Raetia“ susijusių subjektų sąsajos per „Kathreinbank“.

(127)

„Kathreinbank“ yra 100 proc. RZB patronuojamoji įmonė, todėl yra susijusi su RZB, kaip tai suprantama pagal ASME 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punktą. Nors 2006 m. tarp „Kathreinbank“ ir su „Raetia“ susijusių subjektų sąsajų per akcijas ar balsavimo teises nebuvo, tarp jų yra asmeninių sąsajų, svarbių vertinant MVĮ statusą (103 konstatuojamoji dalis).

(128)

Visų pirma RZB teisių perėmėjas RBI patvirtino, kad 2006 m. suteikiant abi garantijas „Raetia“ ir „Kathreinbank“ valdymo ir priežiūros organuose tam tikri darbuotojai sutapo. Tuo metu „Raetia“ valdybą sudarė Ernstas Burgeris, Kurtas Engleitneris ir Karlas Pistotnikas. Tuo metu Ernstas Burgeris ir Kurtas Engleitneris taip pat buvo „Kathreinbank“ stebėtojų tarybos nariai. Be to, Vokietija pateikė RZB pastabas, kuriose pripažįstama, kad „Raetia“ valdybos trečiojo nario Karlo Pistotniko, kaip advokato, veikla galėjo apimti ryšius su RZB.

(129)

Taip pat tuo metu, kai buvo išduotos abi garantijos, vienas iš dviejų „Valluga“ ir „Gafluna“ valdančiųjų direktorių Heinrichas Weningeris vadovavo „Kathreinbank“ fondų padaliniui. Galiausiai garantijų suteikimo metu „Gafluna“, „Valluga“ ir „Kathreinbank“ buveinės buvo tuo pačiu adresu.

(130)

Komisija, remdamasi bendru visų minėtų faktinių aplinkybių vertinimu, mano, kad „Kathreinbank“ vadovybės dalinis sutapimas su „Raetia“, „Valluga“ ir „Gafluna“ vadovybe yra sąsajos per fizinius asmenis, kaip tai suprantama pagal ASME 3 straipsnio 3 dalį.

(131)

Remiantis ASME 3 straipsnio 3 dalies ketvirta pastraipa, įmonės, turinčios sąsajų per fizinius asmenis, laikomos susijusiomis įmonėmis, jei jos savo veiklą ar dalį savo veiklos vykdo toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimosiose rinkose. Gretimąja rinka laikoma produkto ar paslaugos rinka, esanti gretimoje pradinėje ar galutinėje grandyje prie atitinkamos rinkos. Tuo klausimu Komisija atkreipia dėmesį, kad „Raetia“ ir „Kathreinbank“ (per savo fondų padalinį) veikia gretimojoje rinkoje („Raetia“ yra fondas, „Kathreinbank“ teikia paslaugas fondams (25 konstatuojamoji dalis), o tai yra pradinės grandies rinka), todėl gali būti laikomos susijusiomis įmonėmis. Be to, svarbu pažymėti, kad susijusios kontroliuojančiosios bendrovės, kurios kontroliuoja patronuojamąją bendrovę, veikiančią toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimosiose rinkose kaip ir pagalbos gavėja (t. y. jos yra su ta patronuojamąja bendrove susijusios), iš esmės turi būti laikomos vykdančiomis veiklą arba jos dalį toje rinkoje. Taip yra todėl, kad sąsajų sąvoka neišvengiamai reiškia, jog patronuojamoji bendrovė neturi visiško savarankiškumo nuo susijusios kontroliuojančiosios bendrovės, todėl pati kontroliuojančioji bendrovė dalyvauja nustatant arba bent jau tvirtinant tiesiogiai rinkoje veikiančios patronuojamosios bendrovės komercinės politikos strategiją ir kitus aspektus. Taip yra dėl Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su vieno ekonominio vieneto sąvoka (54), o tai yra vyraujanti ASME 3 straipsnio 3 dalies ketvirtos pastraipos logika. Be to, grupėje užduotys paprastai paskirstomos tarp subjektų. Vienas subjektas gali tik gaminti prekes, kitas – jas parduoti, o trečiasis veikia kaip vadovaujantis kontroliuojantysis subjektas. Visi šie subjektai yra funkciškai susiję su atitinkama rinka. Taigi visiems šiems subjektams taikoma frazė „jei jie savo veiklą ar dalį savo veiklos vykdo toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimosiose rinkose“. Tuo remdamasi Komisija daro išvadą, kad susijusių įmonių grupė (RZB, „Raetia“, „Valluga“, „Gafluna“, „Abalon AT“ ir „Abalon DE“) garantijų suteikimo metu vykdė veiklą arba dalį veiklos toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimosiose rinkose.

(132)

Komisija daro išvadą, kad tuo metu, kai buvo suteiktos abi garantijos, „Raetia“, „Valluga“ ir „Gafluna“ buvo susijusios su „Kathreinbank“, taigi ir su RZB.

(133)

Vertinant įmonės MVĮ statusą, prie jos duomenų pridedama 100 proc. bet kurios susijusios įmonės duomenų (55). „Abalon DE“ buvo susijusi su „Gafluna“ (4.1.2.1 skirsnis), ši buvo susijusi su „Abalon AT“, „Valluga“ ir „Raetia“ (4.1.2.2 skirsnis), o pastarasis fondas buvo susijęs su RZB (121 konstatuojamoji dalis), todėl vertinant „Abalon DE“ MVĮ statusą reikia atsižvelgti į RZB.

(134)

Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu, kai buvo suteiktos abi garantijos, RZB nebuvo MVĮ, su juo susijusios įmonės, visų pirma „Abalon DE“, tuo metu taip pat nebuvo MVĮ.

(135)

Be minėtų sąsajų, Komisija, vertindama „Abalon DE“ MVĮ statusą 2006 m., dar nagrinėjo, ar ši bendrovė patyrė MVĮ būdingų sunkumų. MVĮ skirtos priemonės iš tikrųjų turėtų duoti naudą įmonėms, kurių dydis joms kelia sunkumų, o ne didelei grupei priklausančioms įmonėms, kurios turi galimybę gauti lėšų ir pagalbos, neprieinamų tokio paties dydžio konkurentėms (97 konstatuojamoji dalis). Iš to taip pat matyti, jog siekiant užtikrinti, kad tik iš tikrųjų nepriklausomos MVĮ pasinaudotų su jų statusu susijusiais pranašumais, turėtų būti numatytas būdas panaikinti teisines struktūras, kuriose kelios MVĮ sudaro daug stipresnę ekonominę grupę nei minėtoji nepriklausoma MVĮ. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad MVĮ apibrėžtis nebūtų apeinama remiantis formaliomis priežastimis (56). Jei įmonė iš tikrųjų nepatiria MVĮ būdingų sunkumų, Komisija turi teisę neleisti jai gauti didesnės pagalbos (57). Nepaisant nurodomos aplinkybės, kad fondas „Raetia“ buvo nepriklausomas nuo banko RZB (123 konstatuojamoji dalis), „Abalon DE“ nebuvo nepriklausoma MVĮ. Dėl minėtų esminių ryšių su „Raetia Group“ ir RZB, rinkoje svarbia finansų įstaiga, Komisija mano, kad „Abalon DE“ iš tikrųjų nepatyrė MVĮ būdingų sunkumų, pavyzdžiui, sunkumų gauti finansavimą.

(136)

Tai rodo aplinkybė, kad RZB suteikė 50 proc. „Abalon DE“ investicinės paskolos ir kredito su galimybe pereikvoti sąskaitos lėšas (žr. 20 konstatuojamąją dalį). Komisija taip pat pažymi, kad „Abalon DE“ patronuojančioji bendrovė „Gafluna“ netiesiogiai gavo kvazinuosavo kapitalo iš RZB. Beje, per tyrimą RZB teisių perėmėjas RBI nurodė (88 konstatuojamoji dalis), kad 2003 ir 2007 m. „Gafluna“, siekdama pritraukti kapitalo, išleido 4,99 mln. EUR vertės akcijų be balsavimo teisės, kurias visas įsigijo „Abies“, RZB netiesiogiai 100 proc. valdoma patronuojamoji bendrovė. „Abies“ gavo netiesioginę RZB akcininko dotaciją (vok. indirekter Gesellschafterzuschuss) šiam įsigijimui finansuoti. Ši didelė 4,99 mln. EUR kvazinuosavo kapitalo injekcija į „Gafluna“ rodo, kad „Gafluna“ ir su ja susiję subjektai nepatyrė MVĮ būdingų sunkumų gauti kapitalo.

(137)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus aspektus, Komisija daro išvadą, kad „Abalon DE“ negali būti laikoma MVĮ, kai 2006 m. buvo suteiktos abi garantijos.

(138)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, „[i]šskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“. Vadinasi, kad priemonė būtų laikoma pagalba pagal tą straipsnį, turi būti įvykdytos visos šios sąlygos: i) priemonė turi būti priskirtina valstybei ir finansuojama iš valstybinių išteklių; ii) ja turi būti suteikiamas pranašumas pagalbos gavėjui; iii) tas pranašumas turi būti atrankusis ir iv) priemone turi būti iškraipoma konkurencija arba keliama jos iškraipymo grėsmė ir turi būti daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(139)

Abi garantijas Heseno finansų ministerijos pavedimu suteikė bankas Investitionsbank Hessen. Todėl jos yra tiesiogiai priskirtinos valstybei.

(140)

Jos priklauso nuo valstybės biudžeto, taigi, apima valstybės išteklius (18 konstatuojamoji dalis).

(141)

„Abalon DE“ laikytina įmone, nes ji vykdo ekonominę veiklą. Ji perdirba miškininkystės produktus ir už atlygį parduoda perdirbtus produktus atitinkamose produktų rinkose (23 konstatuojamoji dalis).

(142)

Pranašumas – tai bet kokia ekonominė nauda, kurios įmonė nebūtų galėjusi gauti įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. be valstybės intervencijos. Paskolos gavėjas, kuris pasirašo valstybės narės valdžios institucijų garantuojamą paskolą, paprastai įgyja pranašumą, nes jo patiriamos finansinės išlaidos yra mažesnės už tas, kurias jis patirtų, jei turėtų gauti tokį patį finansavimą ir tą pačią garantiją rinkos kainomis (58).

(143)

Iš esmės valstybės pagalbos elementas laikomas lygus skirtumui tarp <…> suteiktos garantijos atitinkamos rinkos kainos ir už tą priemonę iš tikrųjų sumokėtos kainos (59).

(144)

Pagalba valstybės garantijų forma suteikiama tada, kai suteikiama garantija, o ne tada, kai garantija pasinaudojama arba pagal jos sąlygas išmokami pinigai (60). Todėl vertinant priemones svarbus momentas yra garantijų suteikimo momentas – 2006 m. gruodžio mėn. (18 konstatuojamoji dalis).

(145)

Siekdama nustatyti, ar abiem garantijomis bendrovei „Abalon DE“ suteikiamas pranašumas, Komisija turi remtis , kuo tiksliau apskaičiuoti tikrąją garantijų rinkos vertę leidžiančiais metodais ir principais. Šiuo metu jie nustatyti 2008 m. Pranešime dėl garantijų. Nors garantijų suteikimo dieną buvo taikomas 2000 m. Pranešimas dėl garantijų, jį pakeitė 2008 m. Pranešimas dėl garantijų, kuriame nustatyta patobulinta garantijų pagalbos elemento apskaičiavimo politika, siekiant geriau atspindėti realią padėtį rinkoje. Pagalbos sąvoka yra objektyvi sąvoka, kurią reikia įvertinti kuo tiksliau, todėl Komisija, vertindama, ar abiem nagrinėjamomis garantijomis bendrovei „Abalon DE“ suteikiamas pranašumas, remiasi 2008 m. Pranešimu dėl garantijų.

(146)

Pagal 2008 m. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto d papunktį „norint nustatyti tam tikrą rinkos kainą, reikėtų atsižvelgti į garantijos ir pagrindinės paskolos savybes, kurias sudaro: sandorio dydis ir trukmė, paskolos gavėjo pateiktas užstatas ir kita patirtis, susijusi su susigrąžinimo koeficiento įvertinimu, tikimybė, kad paskolos gavėjas gali neįvykdyti savo įsipareigojimų dėl savo finansinės padėties, sektorius, kuriame veikia paskolos gavėjas, ir sektoriaus perspektyvos bei kitos ekonominės sąlygos. Toks tyrimas turėtų labai padėti klasifikuojant paskolos gavėją pagal rizikos reitingą. Šią klasifikaciją gali atlikti tarptautiniu lygiu pripažinta reitingo agentūra arba, jeigu įmanoma, galima naudoti pagrindinę paskolą suteikusio banko vidaus reitingą. <…> Vertindama priemokų atitikimą rinkos kainoms, valstybė narė gali palyginti kainas, kurias rinkoje moka panašų reitingą turinčios įmonės.“

(147)

2008 m. Pranešimo dėl garantijų 4.2 punkto pirmoje pastraipoje numatytos trys skirtingos individualių garantijų, tokių kaip nagrinėjamos, pagalbos elemento nustatymo metodikos. Iš esmės turi būti taikomas pirmasis metodas, pagal kurį grynųjų pinigų subsidijos ekvivalentas turėtų būti skaičiuojamas kaip „skirtumas tarp garantijos rinkos kainos ir iš tikrųjų sumokėtos kainos“ (toliau – pirmasis metodas pagal 2008 m. Pranešimą dėl garantijų).

(148)

Per oficialią tyrimo procedūrą Komisija paprašė Vokietijos pateikti informaciją, susijusią su pagalbos, kurią apima nagrinėjamos garantijos, bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimu taikant pirmąjį metodą pagal 2008 m. Pranešimą dėl garantijų, tačiau Vokietijos valdžios institucijos nurodė, kad šios informacijos pateikti neįmanoma (16, 91 ir 92 konstatuojamosios dalys). Vis dėlto Komisija mano, kad ji gali taikyti pirmąjį metodą pagal 2008 m. Pranešimą dėl garantijų, nes rinka suteikia garantijas atitinkamos rūšies sandoriui.

(149)

Siekdama nustatyti rinkos kainą ir apskaičiuoti pagalbos sumą, Komisija palygina faktiškai sumokėtą kainą su kaina, kurią pagal panašius rinkos sandorius moka pati „Abalon DE“ arba panašios bendrovės. Kadangi duomenų apie „Abalon DE“ nėra, Komisija toliau nagrinėja i) bendroves, kurios yra panašios į „Abalon DE“ (4.2.3.2 skirsnis), ii) atitinkamų garantijų rinkos kainą (4.2.3.3 skirsnis) ir iii) susidarančią pagalbos sumą (4.2.3.4 skirsnis).

(150)

Pagrindinis elementas, kuriuo remiantis nustatoma, kurios bendrovės yra panašios į „Abalon DE“, yra jų atitinkamos įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės. Kai bankai suteikia paskolą bendrovei, jie paskolos gavėjui priskiria įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį (įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę), kuris atspindi jų atliktą individualų rizikos vertinimą. Bankai, vadovaudamiesi savo vidaus reitingų sistema, konkrečiais bendrovės ekonominio gyvybingumo kriterijais ir produktų rinkos bei veiklos sektoriaus vertinimu, atlieka visapusišką rizikos vertinimą.

(151)

Todėl būtina įvertinti „Abalon DE“ įsipareigojimų neįvykdymo rodiklius ir jų patikimumą.

(152)

Pagrindines paskolas bendrovei „Abalon DE“ išdavė ir skirtingus įsipareigojimų neįvykdymo rodiklius (įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę) jai priskyrė trys bankai, t. y. KSK (2 proc. įsipareigojimų neįvykdymo rodiklis), „Helaba“ (1,32 proc. įsipareigojimų neįvykdymo rodiklis) ir RZB (0,832 proc. įsipareigojimų neįvykdymo rodiklis) (žr. 19 konstatuojamąją dalį).

(153)

Apskritai, kadangi rodikliai grindžiami individualiu rizikos vertinimu, atrodo tikslinga atsižvelgti į skirtingus bendrovei taikomus rodiklius ir nustatyti jų vidurkį, kad būtų tinkamai atsižvelgta į realią padėtį rinkoje. Tačiau jei reitingas yra nepatikimas, nepalyginamas arba neobjektyvus, apskaičiuojant vidurkį į jį neturėtų būti atsižvelgiama.

(154)

Šiuo atveju Komisija mano, kad visi trijų bankų pateikti skirtingi reitingai tiesiogiai taikomi bendrovei „Abalon DE“ (juos bankai apskaičiavo remdamiesi „Abalon DE“ pateikta su konkrečia bendrove susijusia informacija ir šie trys bankai dalyvavo suteikiant pagrindines paskolas „Abalon DE“). Tačiau Komisija mano, kad RZB reitingas nėra pakankamai objektyvus ir patikimas, kad juo būtų galima remtis, dėl RZB ir reitinguojamos įmonės „Abalon DE“ sąsajų.

(155)

Todėl Komisija savo vertinimą grindžia tik KSK ir „Helaba“ nustatytų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių vidurkiu, t. y. 1,66 proc. (2 proc. ir 1,32 proc. vidurkis) (61). Remiantis šiuo vidutiniu įsipareigojimų neįvykdymo rodikliu, 2006 m. „Abalon DE“ kredito kokybė (reitingas) patenka į „Moody’s“ reitingų skalės „Ba2“ / „Ba3“ intervalą (62), atitinkantį S&P reitingų skalės „BB“ / „BB-“ intervalą (63).

(156)

Duomenų apie garantijos priemokas, taikomas įmonėms, kurių reitingas panašus į „Abalon“ reitingą, nėra.

(157)

Tačiau Komisija gali nustatyti rinkos kainą remdamasi prekiaujamais kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais (CDS). Komisija mano, kad kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai yra tinkami ir aktualūs pakaitiniai rodikliai, nes pagal juos nustatoma bendrovės įsipareigojimų neįvykdymo rizikos rinkos kaina (64).

(158)

Atsižvelgiant į „Abalon DE“ reitingą, tinkamas rinkos lyginamasis indeksas yra „iTraxx Europe Crossover Credit Derivate“ indeksas (toliau – „iTraxx crossover“ indeksas): „iTraxx crossover“ indeksą iš tiesų sudaro iki 75 Europos bendrovių, kurių vidutinis reitingas apie atitinkamą datą yra „BB“ (65), o užstato lygis atitinka „Abalon DE“ reitingą (66). Rinkos kredito marža (rinkos garantijos priemokos marža) (67) pagal „iTraxx crossover“ indeksą 2006 m. gruodžio 29 d. yra 2,19 proc. paskolai apyvartiniam kapitalui (vidutinė svertinė garantijos trukmė beveik penkeri metai) ir 2,66 proc. investicinei paskolai (vidutinė svertinė garantijos trukmė nuo penkerių iki dešimties metų dėl linijinės amortizacijos).

(159)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija apskaičiuoja pagal garantijas susidarančios pagalbos bendrąjį subsidijos ekvivalentą, taikydama pirmąjį metodą pagal 2008 m. Pranešimą dėl garantijų. Komisija atsižvelgia į toliau nurodytas sąlygas, numatytas garantijos ir paskolos dokumentuose:

(160)

Kaip pažymėta 158 konstatuojamojoje dalyje, rinkos garantijos priemoka būtų buvusi 2,19 proc. už paskolą apyvartiniam kapitalui ir 2,66 proc. už investicinę paskolą. Tai reikia palyginti su „Abalon DE“ faktiškai sumokėta 1 proc. metine priemoka nuo negrąžintų garantuotų sumų (žr. 159 konstatuojamosios dalies c punkto i papunktį).

(161)

Remiantis minėtu palyginimu ir taikant atitinkamą diskonto normą (žr. 159 konstatuojamosios dalies c punkto ii papunktį), pagal investicinės paskolos garantiją susidarančios pagalbos bendrasis subsidijos ekvivalentas yra 1 380 705 EUR, o pagal paskolos apyvartiniam kapitalui garantiją susidarančios pagalbos bendrasis subsidijos ekvivalentas yra 129 134 EUR, taigi bendra pagalbos suma yra 1 509 839 EUR.

(162)

„Pollmeier“ pažymėjo, kad „Abalon DE“ yra naujai įsteigta įmonė, neturinti kredito istorijos, ir jai pagal 2008 m. Pranešimo dėl garantijų 3.3 punktą buvo taikomas saugaus uosto metodas (3,8 proc.) (43 konstatuojamoji dalis). Pagal tą metodą, jeigu paskolos gavėjas yra MVĮ, Komisija gali pritarti paprastam pagalbos elemento egzistavimo paskolos garantijoje vertinimui.

(163)

Tačiau Komisija atkreipia dėmesį, kad „Abalon DE“ nėra MVĮ, todėl šis metodas netaikytinas.

(164)

2000 m. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto pirmoje pastraipoje numatyta, kad konkrečiais metais paskolos garantijos subsidijos ekvivalentas grynaisiais pinigais gali būti:

(165)

Pagal 2000 m. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto antrą pastraipą individualių garantijų atveju pirmasis metodas iš esmės turėtų būti standartinė apskaičiavimo forma, o garantijų schemoms turėtų būti taikomas antrasis metodas.

(166)

Vokietija savo pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą teigė, kad vis tiek turėjo būti taikomas 0,5 proc. fiksuotosios normos metodas (žr. 58–60 konstatuojamąsias dalis), nes jį būtų galima pagrįsti trečiuoju metodu pagal 2000 m. Pranešimą dėl garantijų.

(167)

Tačiau Komisija mano, kad 2000 m. Pranešimas dėl garantijų šiuo atveju negali būti taikomas, nes 2008 m. Pranešimas dėl garantijų laikytinas tinkamesnėmis ir tikslesnėmis gairėmis pranašumui nustatyti (145 konstatuojamoji dalis).

(168)

Bet kuriuo atveju, atsižvelgdama į 2000 m. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto antrą pastraipą, Komisija pažymi, kad trečiasis metodas pagal 2000 m. Pranešimą dėl garantijų yra labai bendra nuostata (vok. Auffangtatbestand), kuri būtų taikoma tik tuo atveju, jei kiti apskaičiavimo metodai konkrečiu atveju nebūtų pagrįsti, įgyvendinami ir tinkami. Šiomis aplinkybėmis Komisija atkreipia dėmesį, kad aptariamu atveju nagrinėjamų ad hoc garantijų atžvilgiu 2000 m. Pranešimo dėl garantijų 3.2 punkto antroje pastraipoje reikalaujama, kad būtų taikomas pirmasis tame pranešime nustatytas metodas. Minėtas pirmasis metodas, tiesiogiai grindžiamas palyginimu su rinkos duomenimis, gali geriau atspindėti realią padėtį rinkoje nei vien fiksuotosios normos metodas, grindžiamas trečiuoju metodu pagal 2000 m. Pranešimą dėl garantijų. Tuo klausimu pažymėtina, kad 2015 m. sprendime (70) Bendrasis Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Komisijos sutikimas su 0,5 proc. normos naudojimu buvo „preliminarus“ ir kad „buvo numatyta iš naujo išnagrinėti situaciją“, visų pirma, „tiksliau apibrėžus pagalbos intensyvumą, atsižvelgiant į papildomus tyrimus“, o tai patvirtina, kad pastarasis metodas jau tuo metu buvo laikomas nepakankamai atspindinčiu realią padėtį rinkoje. Todėl dėl minėtos papildomos priežasties trečiasis metodas pagal 2000 m. Pranešimą dėl garantijų šiuo atveju neturėtų būti taikomas.

(169)

Sprendime pradėti procedūrą (71) Komisija apsvarstė galimybę taikyti pirmąjį metodą pagal 2000 m. Pranešimą dėl garantijų. Tam, pvz., būtų reikėję duomenų rinkos palūkanų normai nustatyti. To sprendimo 32 konstatuojamojoje dalyje Komisija paragino Vokietiją pateikti informaciją, reikalingą minėtam metodui taikyti. Tačiau Vokietija nepateikė šios informacijos nei preliminaraus nagrinėjimo etapu (72), nei vėlesniu oficialaus tyrimo etapu (73) po aiškaus kvietimo, išdėstyto sprendime pradėti procedūrą. Per oficialų tyrimą Komisija taip pat paprašė Vokietijos pateikti informaciją, susijusią su pagalbos, kurią apima nagrinėjamos garantijos, bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimu taikant pirmąjį metodą pagal 2000 m. Pranešimą dėl garantijų, tačiau Vokietijos valdžios institucijos (iš esmės) nurodė, kad tos sumos apskaičiuoti neįmanoma (16, 91 ir 92 konstatuojamosios dalys).

(170)

Vis dėlto Komisija mano, kad iš esmės reikėtų taikyti pirmąjį metodą pagal 2008 m. Pranešimą dėl garantijų (147 konstatuojamoji dalis). Be to, atsižvelgdama į tai, kad trūksta reikiamos informacijos apie lyginamąsias rinkos palūkanų normas, Komisija pažymi, kad neįmanoma tiesiogiai taikyti pirmojo metodo pagal 2000 m. Pranešimą dėl garantijų. Netiesioginis būdas būtų nustatyti paskolų palūkanų normų pakaitinius rinkos rodiklius, remiantis Komunikatu dėl orientacinių normų. Tačiau toks metodas būtų daug mažiau tikslus ir ne toks prasmingas, nes būtų taikomos Komunikate dėl orientacinių normų nurodytos plačios kredito rizikos kategorijos. Todėl pirmasis metodas pagal 2008 m. Pranešimą dėl garantijų yra ekonomiškai prasmingesnis, nes galima naudoti tiesioginius pakaitinius rinkos rodiklius.

(171)

Abi ad hoc garantijos suteikiamos tik bendrovei „Abalon DE“, todėl jos yra atrankiosios. Vokietija to neginčijo. Kaip yra nurodęs Teisingumo Teismas, kai pagalba individuali, tam, kad prielaida, jog jos pobūdis atrankusis, būtų patvirtinta, iš principo pakanka nustatyti, ar suteiktas ekonominis pranašumas (74). Tai nepriklauso nuo to, ar atitinkamose rinkose yra panašioje padėtyje esančių veiklos vykdytojų.

(172)

Garantijomis pagerinama „Abalon DE“ konkurencinė padėtis, palyginti su jos konkurentėmis, kurios šiomis garantijomis nesinaudoja. „Abalon DE“ veikia rinkoje, kurioje yra konkurencija (tai visų pirma patvirtina „Pollmeier“ pateiktas skundas). Taigi, garantijomis iškraipoma konkurencija arba keliama grėsmė, kad ji bus iškraipyta.

(173)

Komisija atmeta Vokietijos argumentą (žr. 41 konstatuojamąją dalį), kad abi garantijos yra išimtinai vietinio pobūdžio. Net jei, kaip teigia Vokietija, žaliava daugiausia gaunama iš vietos šaltinių, „Abalon DE“ naudoja žaliavą buko medienos produktams, kuriuos ji parduoda ir platina visame pasaulyje, gaminti (žr. 23 konstatuojamąją dalį). Taigi, „Abalon DE“ (ir jos konkurentės „Pollmeier“) pagaminti perdirbti miškininkystės produktai yra valstybių narių tarpusavio prekybos objektas, todėl parama bendrovei „Abalon DE“, tikėtina, daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(174)

Laikoma, kad de minimis pagalba nedaro poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai (75), todėl Komisija patikrino, ar ir kokiu mastu garantijoms galėtų būti taikomos atitinkamos de minimis nuostatos.

(175)

Kaip Komisija jau nustatė sprendime pradėti procedūrą (žr. 28 konstatuojamąją dalį), nagrinėjamos garantijos nelaikytinos de minimis pagalba pagal 2013 m. de minimis reglamento nuostatas, nes nesilaikyta jos skaidrumo reikalavimų (žr. sprendimo pradėti procedūrą 25 ir paskesnes konstatuojamąsias dalis).

(176)

Todėl Komisija, laikydamasi taikytinų pereinamojo laikotarpio taisyklių, įvertino, ar garantijos būtų laikomos de minimis pagalba pagal 2001 m. de minimis reglamentą, kuris buvo taikomas 2006 m. ir kurio 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta 100 000 EUR de minimis riba (76). Pagal abi garantijas susidarančios pagalbos sumos (žr. 161 konstatuojamąją dalį) tiek atskirai, tiek kartu viršija šią ribą, todėl jos nelaikytinos de minimis pagalba.

(177)

Todėl Komisija daro išvadą, kad abi garantijos, tikėtina, daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(178)

Atsižvelgdama į 4.2 skirsnyje išdėstytą informaciją, Komisija daro išvadą, kad tiek investicinės paskolos garantija, tiek garantija apyvartiniam kapitalui laikytinos valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(179)

Abi garantijos nelaikytinos esama pagalba, apibrėžta Procedūrinio reglamento 1 straipsnio b punkte (77). Vokietija apie jas pranešė (78), tačiau jos buvo įgyvendintos be išankstinio Komisijos patvirtinimo. Todėl Komisija turi įvertinti, ar abi garantijos turi būti laikomos neteisėta pagalba, suteikta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį (79), ir ar joms (galbūt atgaline data) taikytina reikalavimo pranešti išimtis – bet kuri atitinkama bendroji išimtis (ir tokiu atveju jos taip pat būtų suderinamos su vidaus rinka).

(180)

Pagal 2014 m. BBIR 58 straipsnio 1 dalį 2014 m. BBIR taikomas individualiai pagalbai, suteiktai iki jo įsigaliojimo, jei pagalba atitinka visas atitinkamas tame reglamente, išskyrus 9 straipsnį (skelbimas ir informavimas), nustatytas sąlygas. 2014 m. BBIR įsigaliojo 2014 m. liepos 1 d., todėl abiem garantijoms iš esmės galėtų būti taikoma išimtis atgaline data taikant 2014 m. BBIR.

(181)

Tačiau, kaip jau nurodyta sprendime pradėti procedūrą, 2014 m. BBIR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas skaidrumo reikalavimas reiškia, kad reglamentas taikomas „tik pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo (skaidriai pagalbai)“. 2014 m. BBIR 5 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta, kad pagalba, kurią sudaro garantijos, turi būti laikoma skaidria, jei bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis Komisijos pranešime nustatytomis saugaus uosto priemokomis, arba jeigu prieš įgyvendinant priemonę Komisija pritarė garantijos bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodikai.

(182)

Pirmąją garantijų, apie kurias pranešė Vokietija, bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodiką Komisija patvirtino 2007 m. Sprendimu C(2007) 4287 final (80), t. y. po to, kai 2006 m. gruodžio 28 d. buvo suteiktos abi garantijos. Jų bendrasis subsidijos ekvivalentas nebuvo apskaičiuotas remiantis saugaus uosto priemokomis, nes jos taikomos tik MVĮ pagal 2008 m. Pranešimą dėl garantijų, o 2000 m. Pranešime dėl garantijų saugaus uosto metodas nenumatytas.

(183)

Taigi, nei investicinės paskolos garantija, nei paskolos apyvartiniam kapitalui garantija neatitinka skaidrumo kriterijaus. Be to, paskolos apyvartiniam kapitalui garantijai, kuri laikytina regionine veiklos pagalba, išimtis gali būti taikoma tik 2014 m. BBIR 15 straipsnyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis (81). Šiuo atveju tokių konkrečių aplinkybių nėra.

(184)

2014 m. BBIR 5 straipsnio 2 dalies g punkte nustatyta bendro skaidrumo reikalavimo startuoliams išimtis taikoma tik tuo atveju, jei tenkinamos visos 2014 m. BBIR 22 straipsnyje nustatytos sąlygos. 22 straipsnio 3 dalies b punkte leidžiama suteikti startuoliams garantijas su rinkos sąlygų neatitinkančiomis priemokomis, tačiau 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tinkamos finansuoti įmonės yra „nebiržinė[s] maž[os] įmonė[s]“, o „Abalon DE“ nelaikytina nebiržine maža įmone (žr. 4.1 skirsnį). Todėl nė vienai iš abiejų garantijų negali būti taikoma išimtis atgaline data taikant 2014 m. BBIR 22 straipsnį.

(185)

Taigi, Komisija daro išvadą, kad nė vienai iš abiejų garantijų negali būti atgaline data taikoma reikalavimo pranešti išimtis pagal 2014 m. BBIR.

(186)

Remiantis 2014 m. BBIR 58 straipsnio 2 dalimi, bet kurią pagalbą, kuri pagal 2014 m. BBIR ar kitus anksčiau galiojusius reglamentus, priimtus pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 994/98 1 straipsnį (82), nėra atleista nuo reikalavimo pranešti, Komisija vertina atsižvelgdama į atitinkamas sistemas, gaires, komunikatus ir pranešimus.

(187)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 800/2008 (toliau – 2008 m. BBIR), kuris įsigaliojo 2008 m. rugpjūčio 29 d., 44 straipsnio 1 dalį 2008 m. BBIR taikomas iki jo įsigaliojimo skirtai individualiai pagalbai, jeigu pagalba atitinka visas jo sąlygas (išskyrus 2008 m. BBIR 9 straipsnyje nustatytas sąlygas dėl skelbimo ir informavimo).

(188)

Tačiau pagal 2008 m. BBIR 5 straipsnio 1 dalį išimtis gali būti taikoma tik skaidriai pagalbai. Skaidri pagalba – pagalba, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai apskaičiuoti ex ante be rizikos vertinimo (žr. 2008 m. BBIR 2 straipsnio 6 punktą). Panašiai kaip ir 2014 m. BBIR, 2008 m. BBIR 5 straipsnio 1 dalies antros pastraipos c punkte numatyti skaidrumo reikalavimai, kurie yra įvykdyti, „kai bendrajam subsidijos ekvivalentui apskaičiuoti taikoma metodika buvo patvirtinta apie ją pranešus <...> arba <...> kai pagalbos gavėjas yra mažoji arba vidutinė įmonė, o bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuotas remiantis „saugaus uosto“ priemokomis<...>“. Kaip minėta 182 konstatuojamojoje dalyje, pirmoji abiejų garantijų, apie kurias pranešė Vokietija, bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodika buvo patvirtinta tik po to, kai 2006 m. gruodžio 28 d. buvo suteiktos garantijos. Jų bendrasis subsidijos ekvivalentas nebuvo apskaičiuotas remiantis saugaus uosto priemokomis, o „Abalon DE“ nėra mažoji ar vidutinė įmonė (žr. 4.1 skirsnį).

(189)

Taigi, nei investicinės paskolos garantija, nei paskolos apyvartiniam kapitalui garantija neatitinka skaidrumo kriterijaus. Be to, garantijai apyvartiniam kapitalui, kuri laikytina regionine veiklos pagalba, negali būti taikoma išimtis pagal 2008 m. BBIR.

(190)

Taigi, Komisija daro išvadą, kad nė vienai iš garantijų atgaline data netaikoma išimtis pagal 2008 m. BBIR.

(191)

Reglamentas (EB) Nr. 1628/2006 (toliau – Regioninės pagalbos BIR) ratione temporis netaikytinas ad hoc priemonėms, kurios buvo patvirtintos iki jo įsigaliojimo 2006 m. lapkričio 21 d. Regioninės pagalbos BIR 9 straipsnyje „Įsigaliojimas ir galiojimo laikas“ nurodytos tik schemos, kurios įgyvendintos iki to reglamento įsigaliojimo dienos, ir pagal tas schemas suteikta pagalba, o ne ad hoc pagalba, po 2006 m. gruodžio 31 d. suteikta pagalba ar po šios datos patvirtintos schemos.

(192)

Bet kuriuo atveju Regioninės pagalbos BIR 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ad hoc pagalba neprieštarauja bendrajai rinkai ir jai netaikomas pranešimo reikalavimas, jeigu suteikta ad hoc pagalba tiesiogiai atitinka visas to reglamento sąlygas. Tuo atžvilgiu Regioninės pagalbos BIR 4 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nustatyta, kad pagalba pradinėms investicijoms neprieštarauja bendrajai rinkai ir jai netaikomas pranešimo reikalavimas, jeigu pagalba teikiama regioninės pagalbos reikalavimus atitinkančiuose regionuose, kaip nustatyta kiekvienai valstybei narei patvirtintiname 2007–2013 m. regioninės pagalbos žemėlapyje, o Švalmo-Ėderio apskritis pagal taikytiną regioninės pagalbos žemėlapį tokiems regionams nepriklauso (85).

(193)

Be to, Komisija primena, kad Regioninės pagalbos BIR taikomas tik regioninei investicinei pagalbai ir juo nesukuriama pagrindo taikyti išimtį regioninei veiklos pagalbai, pvz., šiuo atveju garantijai apyvartiniam kapitalui. taigi, Komisija daro išvadą, kad nė vienai iš garantijų atgaline data netaikoma išimtis pagal Regioninės pagalbos BIR.

(194)

Komisija atkreipia dėmesį, kad nė vienai iš garantijų negali būti taikoma bendroji išimtis pagal MVĮ bendrosios išimties reglamentą, nes tas reglamentas taikomas tik MVĮ (žr. to reglamento 1 straipsnio 1 dalį). Kaip nustatyta 137 konstatuojamojoje dalyje, 2006 m. „Abalon DE“ nebuvo MVĮ.

(195)

Abiem garantijoms, net ir atgaline data, nė pagal vieną bendrąją išimtį nebuvo taikoma reikalavimo pranešti išimtis, todėl abi garantijos turi būti laikomos neteisėta pagalba.

(196)

Pagal 2014 m. BBIR 58 straipsnio 2 dalį nė vienai iš garantijų atgaline data netaikoma reikalavimo pranešti išimtis ir atitinkamai jos nėra suderinamos nė pagal vieną išimties reglamentą (žr. 186 konstatuojamąją dalį), todėl Komisija turi įvertinti jų suderinamumą taikydama atitinkamą sistemą, gaires, komunikatą ar pranešimą ir tiesiogiai taikydama Sutartį. Vokietija teigė, kad abi garantijos yra regioninė pagalba, skirta regioninei plėtrai (62 konstatuojamoji dalis). Apskritai Komisija regioninės pagalbos priemonę laiko suderinama su SESV 107 straipsnio 3 dalimi tik tuo atveju, jei pagalba prisidedama prie regioninės plėtros ir sanglaudos. Pagalba turi būti siekiama arba skatinti a punkto vietovių ekonominę plėtrą, arba sudaryti palankesnes sąlygas c punkto vietovių plėtrai. Abiem bendrovei „Abalon DE“ suteiktomis garantijomis siekiama skatinti nepalankioje padėtyje esančios Švalmo-Ėderio apskrities regioninę plėtrą ir teritorinę sanglaudą ir sudaryti jai palankesnes sąlygas (žr. 17 konstatuojamąją dalį).

(197)

Tuo metu, kai buvo suteiktos abi garantijos, Švalmo-Ėderio apskritis buvo c punkto vietovė, atitinkanti regioninės investicinės pagalbos reikalavimus pagal 2004–2006 m. Vokietijos regioninės pagalbos žemėlapį. Taigi, abi garantijos gali būti vertinamos pagal taikytinas Regioninės pagalbos gaires. Remiantis 2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gairių (86) 188 punktu, iki 2014 m. liepos 1 d. neteisėtai suteikta regioninė pagalba bus vertinama pagal 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires (87) (toliau – 2007 m. RPG). Pagal 2007 m. RPG 105 punktą „[r]egioninė pagalba, kuri yra suteikta arba bus suteikta iki 2007 m., bus vertinama pagal 1998 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires“. Abi garantijos buvo suteiktos 2006 m., tad atitinkamos jų vertinimo gairės yra 1998 m. RPG, aiškinamos kartu su (tuo metu galiojusiu) 2004–2006 m. Vokietijos regioninės pagalbos žemėlapiu (88).

(198)

Vadovaujantis 2004–2006 m. Vokietijos regioninės pagalbos žemėlapiu, atitinkamas regionas (Švalmo-Ėderio apskritis) atitinka regioninės pagalbos skyrimo reikalavimus pagal (dabar) SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, o didžiausias pagalbos intensyvumas didelėms įmonėms yra 18 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

(199)

Pagal 1998 m. RPG 4.5 punktą didžiausia pagalbos riba taikoma reikalavimus atitinkančioms išlaidoms, skirtoms žemei, pastatams, įrenginiams ir (arba) mašinoms (įrangai). Šiuo atveju bendra investicijų į šiuolaikines pjovimo mašinas, pastatus ir žemės pirkimą suma sudarė 26 mln. EUR. Iš šios sumos 21 mln. EUR investuota į lentpjūvės mašinas ir įrangą, 4 mln. EUR – į statybos darbus ir 1 mln. EUR – į statybvietės pirkimą. Taikant 18 proc. pagalbos intensyvumą, didžiausia leistina regioninės investicinės pagalbos suma tampa 4,68 mln. EUR.

(200)

4,5 mln. EUR pagalba, skirta 25 mln. EUR pastatų ir įrangos išlaidoms padengti, jau buvo skirta remiantis bendra veiksmų programa „Regioninių ekonominių struktūrų gerinimas“ (vok. Gemeinschaftsaufgabe „Verbesserung der regionalen Wirtschaftsstruktur“ , schema N 642/2002 (žr. 2008 m. sprendimo 12 konstatuojamąją dalį). 2008 m. sprendime (89) ši pagalba buvo pripažinta esama pagalba po to, kai apie ją buvo pranešta, o šią 2008 m. sprendimo dalį Bendrasis Teismas patvirtino 2015 m. sprendimu (žr. 4 konstatuojamąją dalį), todėl ji laikytina esama pagalba. Didžiausia leistina pagalbos suma pagal 1998 m. RPG ir 2004–2006 m. Vokietijos regioninės pagalbos žemėlapį esamai regioninei investicinei pagalbai nebuvo iki galo panaudota, todėl šiuo sprendimu papildoma investicinė pagalba iki 180 000 EUR gali būti pripažinta suderinama, jei laikomasi visų taikytinų 1998 m. RPG kriterijų.

(201)

Komisija įvertino, ar laikomasi 1998 m. RPG kriterijų (pagal kuriuos garantijos kaip tinkama pagalbos forma neatmetamos). Komisija daro išvadą, kad, kaip jau nustatyta kitose regioninės pagalbos paketo dalyse (90), visi standartiniai 1998 m. RPG nustatyti pagalbos, apie kurią nereikia atskirai pranešti pagal 2002 m. daugiasektorinę programą (91) (nes neviršijama atitinkama riba), suderinamumo kriterijai yra įvykdyti.

(202)

Visų pirma 1998 m. RPG 2 punkto trečioje pastraipoje teigiama, kad individuali ad hoc pagalba iš esmės nepatenka į 1998 m. RPG taikymo sritį (92), nes tokia pagalba paprastai priklauso konkrečios arba sektorinės pramonės politikos sferai ir dažnai neatitinka pačios regioninės pagalbos politikos esmės. Tačiau 1998 m. RPG 2 punkto ketvirtoje pastraipoje numatyta, kad gali būti įrodyta kitaip. Komisija mano, kad taip yra ir šioje byloje. Pirma, investicinės paskolos garantija kartu su kitomis pagalbos paketo dalimis buvo siekiama skatinti užimtumą remiamoje vietovėje (sukurti 118 darbo vietų), o tai įrodo pagalbos indėlį į regioninę plėtrą. Antra, ad hoc pagalba taip pat buvo skirta pagal 2006 m. Heseno gaires (21 konstatuojamoji dalis), kurios neapsiriboja nedideliu sektorių ar įmonių skaičiumi.

(203)

Pagalba susijusi su pradinių investicijų projektu (1998 m. RPG 4.1 ir 4.4 punktai) ir nėra susijusi nei su sektoriumi, kuriam regioninė investicinė pagalba neskiriama (žr. 1998 m. RPG 2 punkto pirmą pastraipą), nei su sunkumų patiriančia įmone. Reikalaujamas pagalbos gavėjo nuosavas indėlis viršija 25 proc. visų investicinių išlaidų (93) (1998 m. RPG 4.2 punkto pirma pastraipa), o investicinis projektas atitinkamame regione bus išlaikytas mažiausiai penkerius metus (1998 m. RPG 4.10 punktas). Investicijų darbai pradėti po to, kai buvo paprašyta garantijų, todėl jos turi skatinamąjį poveikį (1998 m. RPG 4.2 punkto trečia pastraipa). Laikomasi pagalbos kaupimo taisyklių (1998 m. RPG 4.18 punktas), nes kartu su anksčiau patvirtinta 4,5 mln. EUR dotacija (žr. 18 konstatuojamąją dalį) papildoma 180 000 EUR pagalbos suma neviršija taikytinos 4,68 mln. EUR kaupimo ribos.

(204)

Todėl Komisija mano, kad papildoma 180 000 EUR (dabartinė vertė 2006 m.) pagalbos suma, t. y. dalis visos 1 380 705 EUR pagalbos sumos (dabartinė vertė 2006 m., žr. 161 konstatuojamąją dalį), kurią apima investicinės paskolos garantija, yra suderinama pagal 1998 m. RPG.

(205)

Vokietija nesirėmė tuo, kad investicinės paskolos garantija turėtų būti vertinama tiesiogiai taikant Sutartį, ir nepateikė jokių argumentų, kuriais būtų galima pagrįsti tokį metodą. Aptariamu atveju Komisija negali nustatyti jokių išimtinių, tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių ji galėtų nukrypti nuo 1998 m. RPG. Taigi, Komisija daro išvadą, kad pagalba, kurią apima investicinės paskolos garantija, iš dalies atitinka 1998 m. RPG (180 000 EUR iš visos 161 konstatuojamojoje dalyje nurodytos pagalbos sumos). Likusi dalis (1 200 705 EUR) yra nesuderinama pagalba.

(206)

Paskolos apyvartiniam kapitalui garantija yra regioninė veiklos pagalba (183 konstatuojamoji dalis). Pagal 1998 m. RPG tokia veiklos pagalba gali būti patvirtinta tik vietovėse, atitinkančiose regioninės pagalbos skyrimo reikalavimus pagal (dabar) SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą, t. y. atokiausiuose regionuose ir retai apgyvendintuose regionuose (žr. 1998 m. RPG 3.10.4 punkte pateiktą gyventojų tankio kriterijų). Švalmo-Ėderio apskritis nepriskiriama nė vienai iš šių kategorijų. Todėl paskolos apyvartiniam kapitalui garantija neatitinka 1998 m. RPG.

(207)

Vokietija nesirėmė tuo, kad paskolos apyvartiniam kapitalui garantija turėtų būti vertinama tiesiogiai taikant Sutartį, ir nepateikė jokių argumentų, kuriais būtų galima pagrįsti tokį metodą. Aptariamu atveju Komisija negali nustatyti jokių išimtinių, tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių ji galėtų nukrypti nuo 1998 m. RPG. Taigi, Komisija daro išvadą, kad veiklos pagalba, kurią apima 129 134 EUR paskolos apyvartiniam kapitalui garantija (žr. 161 konstatuojamąją dalį), yra nesuderinama su vidaus rinka.

(208)

Vadovaujantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo ir nusistovėjusia Sąjungos teismų praktika, Komisija yra kompetentinga nuspręsti, kad konkreti valstybė narė turi pakeisti arba panaikinti pagalbą, kai nustatoma, kad ji nesuderinama su vidaus rinka (94). Sąjungos teismai taip pat nuosekliai laikosi pozicijos, kad valstybės narės pareiga nutraukti pagalbą, kurią Komisija pripažino nesuderinama su vidaus rinka, yra reikalinga tam, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis (95).

(209)

Šiuo atžvilgiu Sąjungos teismai yra nustatę, kad šis tikslas būna pasiektas, kai gavėjas grąžina sumas, jau suteiktas kaip neteisėta pagalba, taip netekdamas rinkoje turėto pranašumo prieš savo konkurentus, ir yra atkuriama iki pagalbos suteikimo buvusi padėtis (96).

(210)

Procedūrinio reglamento 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „[j]eigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo“.

(211)

Taigi, abi garantijos įgyvendintos pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį ir laikytinos neteisėta ir iš dalies nesuderinama pagalba, todėl nesuderinamos pagalbos sumą reikia susigrąžinti, kad būtų atkurta vidaus rinkoje iki pagalbos suteikimo buvusi padėtis. Susigrąžinimas apima laikotarpį nuo to laiko, kai gavėjas ėmė disponuoti suteikta pagalba, iki visiško pagalbos sugrąžinimo. Į susigrąžintiną sumą įskaičiuojamos palūkanos, susidariusios iki faktinio susigrąžinimo dienos. Palūkanų bazė nustatoma pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 (97) V skyrių.

(212)

Komisija daro išvadą, kad Vokietija neteisėtai įgyvendino abi garantijas, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį: