(1)

2025 m. pavasarį Bulgarija susidūrė su neregėto masto pavojingais meteorologiniais reiškiniais. Vasario mėn. pradžioje šiltesni orai lėmė per anksti prasidėjusią vegetaciją ir ankstyvą kai kurių rūšių vaismedžių žydėjimą. Vėliau, kovo ir balandžio mėn., orai atšalo, pasitaikė laikotarpių su žemomis ir net minusinėmis temperatūromis, dėl ko buvo padaryta žala produkcijai: daugiausiai nukentėjo vaisių ir riešutų sektoriai, visų pirma migdolų, obuolių, abrikosų, trešnių ir vyšnių, persikų, kriaušių, slyvų ir graikinių riešutų sektoriai;

(2)

2025 m. pavasarį ir vasarą Latvijoje susidarė pavojingi meteorologiniai reiškiniai, kuriems buvo būdingos tiek pavasarinės šalnos, tiek ir ilgalaikiai krituliai. Dėl šiltesnio balandžio mėn., kurio temperatūra buvo aukštesnė nei įprasta, šalnų padariniai buvo ypač pražūtingi sužydėjusiems vaismedžiams ir uogienojams. Vėliau dėl užsitęsusių kritulių birželio ir liepos mėn., iškritus didesniam nei įprasta jų kiekiui, dirvožemis permirko. Dėl šių pavojingų meteorologinių reiškinių buvo padaryta žala vaisių ir daržovių sektoriaus ir tam tikrų sėklų produkcijai, visų pirma obuolių, uogų, serbentų, trešnių ir vyšnių, žirnių, moliūgų, aliejinių linų sėklų, sėkloms auginamų ruginių vikių ir garstyčių sėklų produkcijai;

(3)

Lietuva nuo pavojingų meteorologinių reiškinių nukentėjo 2025 m. pavasarį. Aukštesnė nei įprasta temperatūra kovo mėn. ir balandžio mėn. pirmoje pusėje lėmė ankstyvą pasėlių augimą. Jiems didelį poveikį padarė balandžio mėn. antroje pusėje ir gegužės mėn. užklupusios šalnos ir žemesnė nei įprasta temperatūra. Tai labai pakenkė vaisių sektoriui, visų pirma obuoliams, serbentams, uogoms, vyšnioms, kriaušėms ir slyvoms;

(4)

2025 m. balandžio ir gegužės mėn. Vengrija nukentėjo nuo didelių šalnų, turėjusių poveikį beveik visai teritorijai. Šiuo laikotarpiu žema temperatūra labai pakenkė vaisių sektoriui, visų pirma obuoliams, abrikosams, vyšnioms ir trešnėms, persikams, kriaušėms ir svarainiams;

(5)

2025 m. pavasarį, balandžio ir gegužės mėn., ilgalaikės šalnos padarė žalos keliose Lenkijos vaivadijose. Be to, smarki kruša kultūroms, kurios jau ir taip buvo nukentėjusios nuo šalnų, pakenkė dar labiau: žala buvo padaryta vaisių ir daržovių sektoriui, visų pirma, uogoms, serbentams, vyšnioms ir agurkams;

(6)

2025 m. pavasarį, konkrečiau balandžio ir gegužės mėn., Rumunijoje susidarė pavojingų meteorologinių reiškinių, kurie paveikė įvairius sektorius. Besikartojančios vėlyvo pavasario šalnos ir minusinė temperatūra padarė daug žalos kultūroms: nušalo gėlės, pumpurai ir daigai. Dėl to buvo prarasta didžioji dalis vaisių sektoriaus produkcijos, visų pirma abrikosų ir vyšninių slyvų, trešnių ir vyšnių, persikų ir nektarinų;

(7)

nors yra požymių, kad panašūs pavojingi meteorologiniai reiškiniai pasireiškia visoje Sąjungoje dėl apskritai su klimato kaita susijusios rizikos žemės ūkiui didėjimo, šių reiškinių intensyvumas Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje buvo išskirtinis ir padarė žalą dideliam plotui ir reikšmingai tam tikros produkcijos daliai;

(8)

dėl šių pavojingų meteorologinių reiškinių padarytos didelės žalos ir dėl to prarastų pajamų Bulgarijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Lenkijos ir Rumunijos ūkininkų žemės ūkio valdų ekonominiam gyvybingumui iškilo pavojus;

(9)

todėl reikėtų priimti išskirtinę priemonę, kuri padėtų spręsti konkrečias po tų pavojingų meteorologinių reiškinių Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje iškilusias problemas;

(10)

dėl pavojingų meteorologinių reiškinių žemės ūkio produktų gamintojų patirta didelė žala ir ekonominiai nuostoliai yra konkreti problema pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 221 straipsnį ir jos negalima lengvai išspręsti priemonėmis, kurių imamasi pagal to reglamento 219 arba 220 straipsnį. Padėtis nėra konkrečiai susijusi su nustatytu unikaliu rinkos sutrikimu ar tikslia tokio sutrikimo grėsme. Ji taip pat nesusijusi su priemonėmis, kuriomis būtų kovojama su gyvūnų ligų plitimu ar vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai;

(11)

Bulgarijai, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Lenkijai ir Rumunijai skiriamos sumos turėtų būti nustatytos visų pirma atsižvelgiant į atitinkamą tų valstybių narių svorį Sąjungos žemės ūkio sektoriuje, remiantis tiesioginėms išmokoms taikomomis grynosiomis viršutinėmis ribomis, nustatytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 (2) V priede, taip pat pavojingų meteorologinių reiškinių poveikiu tose valstybėse narėse;

(12)

Bulgarija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija ir Rumunija turėtų paskirstyti pagalbą pasinaudodamos veiksmingiausiais kanalais, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į nukentėjusių ūkininkų patiriamų sunkumų ir faktinės ekonominės žalos mastą. Jos turėtų užtikrinti, kad tie ūkininkai būtų galutiniai pagalbos gavėjai ir būtų vengiama bet kokio rinkos ar konkurencijos iškraipymo;

(13)

kadangi Bulgarijai, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Lenkijai ir Rumunijai skirtos sumos tik iš dalies sumažintų ūkininkų patiriamus ekonominius sunkumus, šioms valstybėms narėms turėtų būti leista suteikti papildomą nacionalinę paramą nukentėjusiems ūkininkams šiame reglamente nustatytomis sąlygomis;

(14)

siekiant suteikti lankstumo Bulgarijai, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Lenkijai ir Rumunijai skirstyti pagalbą atsižvelgiant į atitinkamų ūkininkų aplinkybes, joms turėtų būti leista tą pagalbą sumuoti su kita parama, finansuojama Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis, užtikrinant, kad ūkininkai negautų kompensacijos permokų;

(15)

kad būtų išvengta kompensacijos permokų, Bulgarija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija ir Rumunija turėtų atsižvelgti į paramą, suteiktą pagal kitas nacionalines ar Sąjungos paramos priemones arba privačias schemas siekiant reaguoti į patirtus ekonominius nuostolius;

(16)

atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pagalbos sumos nustatytos eurais, ir siekiant užtikrinti, kad parama būtų skiriama vienodomis sąlygomis ir vienu metu, būtina nustatyti euro kaip nacionalinės valiutos neįsivedusioms valstybėms narėms – Vengrijai, Lenkijai ir Rumunijai – skirtos sumos konvertavimo datą. Kadangi šiame reglamente galutinis pagalbos paraiškų pateikimo terminas nenumatytas, taikant Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/127 (3) 30 straipsnio 3 dalį tikslinga laikyti, kad šiame reglamente nustatytoms sumoms taikomą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra šio reglamento įsigaliojimo data;

(17)

Bulgarija eurą įsives 2026 m. sausio 1 d. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2022/127 30 straipsnio 3 dalies tikslais tikslinga valiutos kursą lemiančiu operaciniu įvykiu laikyti euro įvedimo Bulgarijoje datą, nustatytą Tarybos reglamente (ES) 2025/1409 (4);

(18)

siekiant užtikrinti šios išskirtinės priemonės veiksmingumą, paramos gavėjai skubią finansinę paramą turėtų gauti greitai. Be to, turėtų būti užtikrinta, kad biudžetas būtų stebimas laiku, o žemės ūkio rezervas būtų nuolat stebimas ir veiksmingai naudojamas, taip kuo labiau padidinant jo prieinamumą ir sustiprinant gebėjimą greitai reaguoti į kylančias krizes. Todėl tikslinga nustatyti tinkamumo finansuoti datą, iki kurios valstybės narės turi išmokėti šią paramą paramos gavėjams. Visi po šios datos atlikti mokėjimai turėtų būti laikomi neatitinkančiais Sąjungos finansavimo reikalavimų;

(19)

todėl Sąjunga turėtų finansuoti Bulgarijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Lenkijos ir Rumunijos patirtas išlaidas pagal šią išskirtinę priemonę tik tada, jei jos susidarė iki tam tikros leidžiamos datos. Todėl šiai išskirtinei priemonei skirta parama turėtų būti išmokėta iki 2026 m. balandžio 30 d.;

(20)

kadangi po 2026 m. balandžio 30 d. atlikti mokėjimai jokiomis aplinkybėmis nebebus laikomi atitinkančiais reikalavimus, Deleguotojo reglamento (ES) 2022/127 5 straipsnio 2 dalis, kurioje numatytas proporcingas mėnesinių išmokų mažinimas pasibaigus terminui, netaikoma;

(21)

Bulgarija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija ir Rumunija turėtų pateikti Komisijai išsamią informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą, kad Sąjunga galėtų stebėti šiuo reglamentu nustatytos priemonės veiksmingumą;

(22)

siekiant užtikrinti, kad ūkininkai pagalbą gautų kuo greičiau, Bulgarija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija ir Rumunija turėtų šį reglamentą įgyvendinti nedelsiant. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(23)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,