(1)

ES piliečių santaupų lygis yra vienas iš aukščiausių pasaulyje. Tačiau dažnai jie negauna tiek naudos iš savo santaupų, kiek galėtų. Taip yra dėl įvairių veiksnių, įskaitant nepakankamą finansinį raštingumą, sudėtingą investuotojų veiklos procesą ir susiskaidžiusias finansinių paslaugų rinkas, kuriose trūksta konkurencijos, taip pat ribotas pasirinkimo galimybes. Tai riboja galimybes ES piliečiams investuoti savo santaupas taip, kad jie galėtų gauti didesnę grąžą ir padidinti savo turtą;

(2)

investicijos į kapitalo rinkas gali padėti ES piliečiams pasiekti geresnius finansinius rezultatus. Taigi, suteikus lengviau prieinamų galimybių investuoti, būtų galima padidinti jų finansinę gerovę;

(3)

neprofesionalieji investuotojai ir turto valdytojai dėl tokių veiksnių kaip rinkos plėtra, turimos žinios, bendra kalba, bendra kultūra ir geografinis artumas dažnai linkę skirti pernelyg didelę savo portfelių dalį savo vidaus kapitalo rinkoms. Todėl skatinant neprofesionaliuosius investuotojus aktyviau dalyvauti kapitalo rinkose taip pat atsirastų papildomų ES ekonomikai naudingų investicijų šaltinių;

(4)

nors asmenys gali laisvai investuoti pagal savo asmeninius pageidavimus, poreikius ir pasirinkimą norimu tempu, daugiau mažmeninių investicijų į kapitalo rinkas gali suteikti ES įmonėms daugiau finansavimo galimybių augti, diegti inovacijas ir kurti darbo vietas. Padidinus ES investuotojų bazę taip pat būtų lengviau finansuoti strateginius ES prioritetus, įskaitant skaitmeninę, žaliąją ir socialinę pertvarką, ir sustiprinti ES saugumą ir gynybą, jei neprofesionalieji investuotojai pasirinktų atitinkamai paskirstyti savo investicijas;

(5)

svarbų vaidmenį siekiant santaupų ir investicijų sąjungos tikslų vaidina valstybės narės: savo įsipareigojimą gerinti piliečių galimybes patekti į kapitalo rinkas jos pareiškė tiek 2024 m. balandžio mėn. euro grupės pareiškime, tiek 2025 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose. Todėl valstybės narės raginamos įgyvendinti reformas, kuriomis siekiama plėtoti ir stiprinti jų vidaus kapitalo rinkas, įskaitant neprofesionaliųjų investuotojų dalyvavimo skatinimo priemones. Šių tikslų padeda siekti finansinio raštingumo gerinimas, mažmeninių investicijų palengvinimas ir tinkamų paskatų suteikimas. Kai kurios valstybės narės jau pasiekė labai teigiamų rezultatų šioje srityje;

(6)

šioje rekomendacijoje valstybėms narėms pateikiamas Europos taupomųjų ir investicinių sąskaitų (TIS) planas, grindžiamas esama geriausia praktika. Jame apibūdinamos pagrindinės ypatybės, kurias turėtų turėti TIS, kad jos būtų kuo plačiau naudojamos ir padėtų pasiekti tikslą skatinti neprofesionaliųjų investuotojų dalyvavimą kapitalo rinkose;

(7)

TIS paslaugas teikia veiklos leidimus turintys finansinių paslaugų teikėjai ir šios sąskaitos suteikia asmenims galimybę investuoti į finansines priemones, pavyzdžiui, akcijas, obligacijas ir kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus. Jos dažnai susietos su mokesčių lengvatomis. Tam tikros šalys, įskaitant kai kurias ES valstybes nares, įgyvendino TIS, siekdamos spręsti menko neprofesionaliųjų investuotojų dalyvavimo kapitalo rinkose problemą. Sėkmingai įgyvendintų TIS sistemų patirtis rodo, kad jas tinkamai parengus kapitalo rinkos gali tapti patrauklesnės ir lengviau prieinamos neprofesionaliesiems investuotojams ir padėti jiems veiksmingiau didinti savo turtą;

(8)

išnagrinėjus geriausią TIS praktiką tiek ES, tiek tarptautiniu mastu, išryškėjo pagrindinės sėkmingų TIS ypatybės. Šios ypatybės yra, be kita ko, patogumas naudoti, t. y. jos lengvai prieinamos ir valdomos, lankstumas investavimo ir investicijų nutraukimo požiūriu ir mokestinių prievolių vykdymo palengvinimas. Valstybėms narėms rekomenduojama įdiegti šiomis ypatybėmis pasižyminčias nacionalines TIS sistemas;

(9)

neprofesionaliųjų investuotojų dalyvavimui kapitalo rinkose turi įtakos gyventojų turto ir pajamų skirtumai. TIS sistemų tikslas turėtų būti užtikrinti aukštą visų amžiaus grupių – nuo jaunimo iki vyresnio amžiaus žmonių – dalyvavimo lygį ir įtraukti visus piliečius, nepriklausomai nuo to, ar jie gali investuoti mažas, ar dideles sumas;

(10)

taupymas ir investavimas nuo ankstyvo amžiaus gali padėti tvariai didinti turtą ir padėti didinti finansinį raštingumą bei puoselėti investavimo kultūrą. Valstybės narės raginamos sukurti sistemą, kuri sudarytų palankesnes sąlygas jaunimui naudotis TIS, taikant tinkamas apsaugos priemones;

(11)

svarbų vaidmenį vaidina ES finansų sektorius, kaip pagrindinis tarpininkas tarp neprofesionaliųjų investuotojų ir kapitalo rinkų. Finansinių paslaugų teikėjai turėtų pasinaudoti TIS teikiamomis galimybėmis padidinti neprofesionaliųjų investuotojų dalyvavimą ir pasiūlyti jiems geriausias įmanomas investavimo galimybes ir paslaugas konkurencingomis ir sąžiningomis kainomis;

(12)

geriausia praktika rodo, kad TIS sėkmingai įgyvendinamos tuomet, kai konkurencija tarp finansinių paslaugų teikėjų yra didelė, todėl neprofesionalieji investuotojai gali gauti palankiausius pasiūlymus ir geriausias paslaugas. Todėl siūlyti TIS paslaugas neprofesionaliesiems investuotojams turėtų būti leidžiama įvairiems finansinių paslaugų teikėjams, jeigu jie turi leidimą teikti paslaugas, kurias ketina teikti, pavyzdžiui, priimti ir perduoti pavedimus, vykdyti pavedimus, saugoti ir administruoti finansines priemones, teikti konsultacijas dėl investicijų ir portfelio valdymo paslaugas. Apskritai galimos su TIS susijusios išlaidos ir mokesčiai turėtų būti skaidrūs, taip pat lengvai suprantami ir palyginami neprofesionaliesiems investuotojams;

(13)

susiskaidžiusios rinkos ir protekcionistinis elgesys kenkia neprofesionaliesiems investuotojams ir ES kapitalo rinkų plėtrai. Sudarius palankesnes sąlygas teikti TIS paslaugas tarpvalstybiniu mastu būtų galima padidinti konkurenciją tarp paslaugų teikėjų ir paskatinti inovacijas, kartu sukuriant daugiau galimybių neprofesionaliesiems investuotojams pasinaudoti geriausiomis investavimo galimybėmis, kaip rodo sėkmingų TIS sistemų patirtis ES. Pagal galiojančias taisykles, vienoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusiems finansinių paslaugų teikėjams, teikiantiems finansines paslaugas kitoje valstybėje narėje, neturi kilti papildomų kliūčių patekti į rinką, remiantis įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas principais. Todėl įgyvendindamos šią rekomendaciją valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kuriant TIS sistemas nebūtų sukuriama kliūčių laisvam kapitalo judėjimui, tarpvalstybiniam finansinių paslaugų teikimui ar įsisteigimo laisvei ES. Todėl valstybės narės turėtų leisti TIS paslaugas teikti bet kurioje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusiems finansinių paslaugų teikėjams;

(14)

mokesčiai ir administraciniai procesai, susiję su turto pervedimu tarp TIS arba TIS paslaugų teikėjų keitimu, taip pat gali trukdyti konkurencijai. Todėl valstybėms narėms rekomenduojama užtikrinti, kad sąskaitų perkėlimo ir turto pervedimo procesas būtų supaprastintas ir kad būtų taikomi minimalūs mokesčiai. Panašiai portfelio perdavimas tarp paslaugų teikėjų mokesčių tikslais gali būti laikomas apmokestinamuoju įvykiu (pvz., jei perdavimas tarp paslaugų teikėjų organizuojamas faktiškai pirma parduodant portfelį ir po to perperkant portfelį iš naujo paslaugų teikėjo), todėl jis apmokestinamas. Tai gali trukdyti perkelti TIS tarp paslaugų teikėjų. Todėl valstybėms narėms rekomenduojama užtikrinti, kad neprofesionaliojo investuotojo portfelio perdavimas iš vieno paslaugų teikėjo kitam tiek šalies viduje, tiek tarpvalstybiniu mastu nebūtų laikomas apmokestinamuoju įvykiu pajamų mokesčio tikslais ir nekeltų abejonių dėl galiojančių mokesčių lengvatų, įskaitant atvejus, susijusius su turto pardavimu ir paskesniu pajamų pervedimu naujam paslaugų teikėjui, ir kad sąskaitoje esančio turto apmokestinimo tvarka būtų ir toliau taikoma. Tai nedaro poveikio dvišalėms mokesčių sutartims ir valstybių narių apmokestinimo teisėms neprofesionaliojo investuotojo rezidavimo vietos mokesčių tikslais pasikeitimo atveju;

(15)

valstybės narės taip pat raginamos bendradarbiauti, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo rizikos, susijusios su TIS turėjimu, jei neprofesionalusis investuotojas pakeistų rezidavimo vietą mokesčių tikslais ES, ir užtikrinti, kad apmokestinimo tvarka neatgrasytų piliečių nuo naudojimosi judėjimo laisve;

(16)

siekiant sumažinti riziką labai svarbu diversifikuoti investuotojų portfelius, o tai galima palengvinti užtikrinant platų įvairių investavimo galimybių prieinamumą. Todėl investuodami per TIS ES piliečiai turėtų galėti naudotis įvairiomis įvairių emitentų išleistomis finansinėmis priemonėmis, įskaitant bent akcijas, obligacijas ir kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS, įskaitant biržinius fondus) investicinius vienetus arba akcijas, siekiant užtikrinti prieigą prie nesudėtingų finansinių produktų. Kitos finansinės priemonės, kaip antai Europos ilgalaikių investicijų fondų (ELTIF) ir mažmeninių alternatyvaus investavimo fondų (AIF, jeigu valstybė narė leidžia alternatyvaus investavimo fondų investicinius vienetus platinti neprofesionaliesiems investuotojams) investiciniai vienetai arba akcijos taip pat gali būti tinkami laikyti TIS. Tokių priemonių prieinamumas galėtų padėti neprofesionaliesiems investuotojams diversifikuoti savo portfelius ir prisidėti prie svarbių infrastruktūros projektų, taip pat nebiržinių bendrovių, įskaitant startuolius, veiklą plečiančias įmones ir MVĮ, finansavimo. Finansinių paslaugų teikėjai turėtų išplėsti prieinamo investicinio turto pasiūlą, kad ji apimtų ne tik finansinį turtą, išleistą valstybėje narėje, pagal kurios įstatymus siūloma TIS. Neprofesionalieji investuotojai turėtų turėti galimybę diversifikuoti savo investicijas įvairiose turto klasėse ir geografinėse teritorijose;

(17)

finansinių paslaugų teikėjai taip pat turėtų suteikti neprofesionaliesiems investuotojams galimybių nukreipti savo investicijas į ES ekonomiką, kad būtų galima prisidėti prie strateginių ES prioritetų, įskaitant skaitmeninę, žaliąją ir socialinę pertvarką, ir sustiprinti ES saugumą ir gynybą;

(18)

vienas iš pagrindinių TIS tikslų – padėti neprofesionaliesiems investuotojams, įskaitant piliečius, kurie anksčiau neinvestavo į kapitalo rinkas, diversifikuoti savo portfelius ir apdairiai bei tvariai didinti savo turtą pasinaudojant kapitalo rinkomis. Tai geriausiai galima padaryti investuojant visų pirma į nesudėtingas finansines priemones, kurios nekelia neprofesionaliesiems investuotojams sunkiai suprantamos rizikos ir kurios nėra investicijos į realiąją ekonomiką. Todėl į TIS investicinį turtą neturėtų būti įtrauktas tam tikras labai rizikingas ar sudėtingas turtas, neturintis referencinio turto, arba turtas, kurio referencinis turtas pats laikomas labai rizikingu ar sudėtingu. Toks turtas yra, be kita ko, labai rizikingos arba sudėtingos finansinės priemonės, kaip antai tam tikros išvestinės finansinės priemonės, taip pat kriptoturtas, išskyrus tą, kuris gali būti laikomas finansinėmis priemonėmis, tinkamomis laikyti TIS (t. y. į žetonus konvertuotos finansinės priemonės);

(19)

kaip pažymėta kartu su šia rekomendacija teikiamame Komisijos komunikate dėl ES finansinio raštingumo strategijos, investuotojų finansinio raštingumo ir kompetencijos lygis, investavimo tikslai ir rizikos profiliai skiriasi. Todėl neprofesionalieji investuotojai turėtų turėti galimybę pasirinkti investicines paslaugas, kurias teikiant suteikiamos konsultacijos dėl investicijų ir vykdomi pavedimai, arba paslaugas, kurias sudaro tik klientų pavedimų vykdymas arba priėmimas ir perdavimas, o investicinius sprendimus savarankiškai priima neprofesionalieji investuotojai. Be to, norint atidaryti ar tvarkyti TIS neturėtų būti taikomi minimalūs reikalavimai, kad tomis sąskaitomis galėtų naudotis visi neprofesionalieji investuotojai, nepriklausomai nuo jų turto lygio;

(20)

kad sistema veiktų sėkmingai, labai svarbios valstybių narių ir finansinių paslaugų teikėjų pastangos racionalizuoti investuotojų veiklos procesą ir supaprastinti visus administracinius ir procedūrinius TIS aspektus. Todėl valstybės narės ir sektorius, pasitelkdami, be kita ko, patogias naudoti skaitmenines sąsajas ir aukštos kokybės paslaugas vartotojams, turėtų užtikrinti, kad TIS būtų paprastos, patikimos ir lengvai prieinamos neprofesionaliesiems investuotojams. Sektoriaus bendradarbiavimas kuriant tokias patogias naudoti skaitmenines sąsajas gali sudaryti palankesnes sąlygas investuotojams jomis naudotis ir sumažinti bendras sektoriaus išlaidas. Nors skaitmeniniai sprendimai yra labai veiksmingas būdas sudaryti palankesnes sąlygas naudotis TIS, kai įmanoma, TIS taip pat turėtų būti prieinamos nesinaudojant internetu, kad būtų užtikrintas įtraukumas ir prieinamumas visiems;

(21)

nuo investavimo į kapitalo rinkas daugelį žmonių gali atgrasyti sudėtingas su investicinėmis pajamomis susijusių mokestinių prievolių vykdymas. Mokėdami mokesčius už TIS laikomą turtą, žmonės turėtų turėti galimybę naudotis paprastomis ir, kiek įmanoma, automatizuotomis mokesčių sistemomis, kuriomis lengva naudotis. Todėl nacionaliniai mokesčių administratoriai mokesčių rinkimo ir (arba) informacijos apie TIS investicijas teikimo tikslais turėtų kliautis TIS paslaugų teikėjais, kad tokių sąskaitų turėtojams vykdyti mokestines prievoles būtų kuo paprasčiau. Siekiant skatinti tarpvalstybinę paslaugų teikėjų konkurenciją, kiekviena valstybė narė turėtų sudaryti sąlygas TIS paslaugų teikėjams iš kitų valstybių narių taikyti tas pačias mokestinių prievolių vykdymo procedūras kaip ir šalyje veiklos leidimus gavusiems paslaugų teikėjams, įskaitant, kai aktualu, rinkti ir sumokėti atitinkamus su TIS susijusius mokesčius savo klientų vardu;

(22)

neprofesionaliesiems investuotojams siūlomos mokesčių paskatos ir paprastos mokestinių prievolių vykdymo procedūros, susijusios su TIS turimomis investicijomis, gali paskatinti tas sąskaitas naudoti ir yra pagrindinės sėkmingų TIS sistemų valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse ypatybės. Valstybės narės raginamos taikyti TIS lengvatinę apmokestinimo tvarką, kuri būtų bent lygiavertė tos valstybės narės teisės aktuose numatytai palankiausiai apmokestinimo tvarkai, taikomai pajamoms iš bet kurios klasės turto arba investiciniam produktui ar sąskaitai. Jeigu valstybės narės nori nustatyti mokesčių paskatas, kad paskatintų naudotis TIS, jos gali apsvarstyti galimybę taikyti mokesčių atskaitą, atleidimą nuo mokesčių, mokesčių atidėjimo priemones, vienodus mokesčių tarifus arba tokių priemonių derinį. Mokesčių atskaitos schemos gali suteikti paskatų pradėti naudoti TIS. Tai gali būti leidimas atskaityti sumą iš apmokestinamųjų pajamų atidarant sąskaitą, pavyzdžiui, iš apmokestinamųjų pajamų gali būti atskaitoma tam tikra suma pirmaisiais finansiniais metais, kai buvo atidaryta viena ar kelios TIS. Atleidimo nuo mokesčių schema galėtų būti pajamų, gautų iš TIS laikomo turto, neapmokestinimas. Atidėjus mokesčius būtų galima atidėti apmokestinimo įvykį, kol turtas bus atsiimtas iš TIS;

(23)

valstybės narės primygtinai raginamos tokias mokesčių paskatas parengti tinkamai atsižvelgiant į TIS tikslus sudaryti palankesnes sąlygas mažmeninėms investicijoms, taip pat į pagrindinius principus, kuriais grindžiamas apgalvotas ir ekonomiškai efektyvus mokesčių paskatų naudojimas patikimoje ir veiksmingoje mokesčių sistemoje. Nors mokesčių paskatos gali paskatinti naudoti TIS, taip pat gali būti atsižvelgiama į sąsają su strateginiais ES prioritetais, neribojant galimybių TIS laikyti daug ir įvairių tinkamų finansinių priemonių, svarbu užtikrinti mokestinį teisingumą ir nesudaryti palankių sąlygų mokesčių vengimui ir slėpimui. Bet kokios mokesčių paskatos, kuriomis siekiama paskatinti naudoti TIS, turėtų būti suteikiamos vadovaujantis principu, kad mokesčių paskatos turėtų būti tikslingos ir paprastos neprofesionaliesiems investuotojams ir mokesčių administratoriams suprasti ir taikyti. Atsižvelgdamos į tikslą išsaugoti atvirą ir įtraukią vidaus rinką, valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad tokios paskatos būtų visiškai suderintos su laisvu kapitalo judėjimu ir kitais reikalavimais, kylančiais iš ES teisės aktų. Visų pirma tokiomis priemonėmis neturėtų būti diskriminuojamos bendrojoje rinkoje įsisteigusios įmonės ir jos turėtų būti parengtos taip, kad netrukdytų investicinių produktų platinimui tarpvalstybiniu mastu ir jų plėtrai ES;

(24)

valstybės narės galėtų remti TIS naudojimą nemokestinėmis priemonėmis, įskaitant pinigines paskatas, pavyzdžiui, vienkartines išmokas tiesiogiai į sąskaitas, kai jos atidaromos, arba kaip sąskaitos turėtojo investuotų lėšų papildymą;

(25)

didesnės mažmeninės investicijos greičiausiai padidintų ekonominės veiklos mastą, grąžą ir investicijų grąžos mokesčių bazę, o dėl to ilgainiui galėtų sumažėti mokesčių ar kitų piniginių paskatų išlaidos. TIS naudojimas siekiant formalizuoti investicijas taip pat padidintų su investicijomis susijusių apmokestinamųjų įvykių atsekamumą ir taip padėtų geriau laikytis reikalavimų ir sumažintų bet kokį esamą mokesčių atotrūkį, susijusį su neprofesionaliųjų investuotojų investicinėmis pajamomis;

(26)

jokios valstybių narių pagal šią rekomendaciją įgyvendinamos priemonės nedaro poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsniams;

(27)

už TIS parengimą atsakingos valstybės narės, todėl svarbu įdiegti tinkamas jų plėtros stebėsenos sistemas. Ši stebėsena, kuri turi būti atliekama kaip atitinkamo su TIS susijusio stebėsenos proceso ir Europos semestro dalis, turėtų apimti valstybių narių dalijimąsi geriausia praktika, taip pat turėtų būti stebima, kaip valstybės narės ir sektorius parengė ir įgyvendino TIS sistemas;

(28)

valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie priemones, kurių imtasi siekiant laikytis šios rekomendacijos, ir apie faktinį TIS naudojimą. Svarbu reguliariai įvertinti mokesčių paskatų veiksmingumą ir tai, ar šios paskatos turi teigiamą poveikį ES ekonomikai. Šios priemonės taip pat suteiks Komisijai galimybę reguliariai stebėti valstybių narių TIS sistemas, atidžiai stebint TIS srityje padarytą pažangą TIS laikotarpio vidurio peržiūros tikslu;

(29)

siekiant paskatinti naudoti TIS, labai svarbu didinti informuotumą apie TIS, įskaitant jų funkcionalumą ir prieinamumą. Diegiant TIS turėtų būti vykdomos valstybių narių ir sektoriaus organizuojamos informuotumo didinimo kampanijos, kurias galima integruoti į platesnes finansinio ir investicinio raštingumo kampanijas. Šiose kampanijose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama siekiui skatinti taupymą ir investicijas nuo ankstyvo amžiaus, supažindinant su ilgalaikėmis galimybėmis, tačiau aiškiai nurodant ir riziką;

(30)

šioje rekomendacijoje pripažįstamos esamos valstybių narių lygmens iniciatyvos sukurti Europos taupymo produkto ženklą siekiant remti Europos ekonomikos finansavimą. Be to, ja nesiekiama kištis į esamas sėkmingas TIS, kurios padidino neprofesionaliųjų investuotojų dalyvavimą kapitalo rinkose ir sudarė palankias sąlygas jiems didinti turtą, ar trikdyti su jomis susijusios veiklos;

(31)

ši rekomendacija priimama remiantis SESV 292 straipsniu. Rekomendacijos aktualumas ir poveikis EEE turi būti nustatytas remiantis EEE susitarimu,