(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1072/2012 (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija arba KLR) kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(2)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 412/2013 (3) Taryba importuojamiems KLR kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatė antidempingo muitus (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(3)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1932 (4) Komisija iš dalies pakeitė pradinėmis priemonėmis nustatytą produkto apibrėžtąją sritį ir, atlikusi dalinę tarpinę produkto apibrėžtosios srities peržiūrą, neįtraukė importuojamų keraminių pagardų arba prieskonių malūnėlių ir jų keraminių malimo dalių, keraminių kavos malūnėlių, keraminių peilių galąstuvų, keraminių virtuvės įrankių, naudotinų pjaustymui, malimui, smulkinimui, raikymui, skutimui ir lupimui, ir kordierito keramikos kepimo akmenų, skirtų picai arba duonai kepti.

(4)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1198 (5) Komisija, atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra), importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims vėl nustatė galutines antidempingo priemones.

(5)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/2131 (6) Komisija, atlikusi priemonių vengimo tyrimą, iš dalies pakeitė galiojančias priemones: išplėtė 36,1 % muito normos kitiems eksportuotojams taikymą 33 bendrovių, kurioms anksčiau buvo taikomos sumažintos muito normos, deklaruojamam importui ir panaikino jų papildomus TARIC kodus.

(6)

Šiuo metu galioja 13,1–18,3 % individualios antidempingo muito normos. Visiems neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams atliekant tyrimą, po kurio nustatytos pradinės priemonės (toliau – pradinis tyrimas), buvo nustatyta 17,9 % muito norma, o visoms kitoms bendrovėms taikoma 36,1 % muito norma (toliau – pradinės priemonės).

(7)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (7), Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą.

(8)

Prašymą atlikti peržiūrą keraminių stalo ir virtuvės reikmenų Sąjungos pramonės, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje, vardu 2024 m. balandžio 14 d. pateikė „Cerame-Unie“ / Europos stalo ir dekoratyvinių reikmenų federacija (toliau – FEPF) ir individuali Čekijos bendrovė (toliau – pareiškėjai). Prašymas atlikti peržiūrą grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi.

(9)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, 2024 m. liepos 12 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės keraminių stalo ir virtuvės reikmenų. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (8) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(10)

2024 m. gruodžio 19 d. Komisija inicijavo dalinę tarpinę priemonių, taikomų į Sąjungą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims, peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Atlikti tą dalinę tarpinę peržiūrą paprašė „Cerame-Unie“ / Europos keraminių stalo ir dekoratyvinių reikmenų federacija (toliau – FEPF) ir ji buvo susijusi tik su dempingo tyrimu.

(11)

Po priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo inicijavimo pastabų pateikė Kinijos lengvosios pramonės ir amatų importo ir eksporto prekybos rūmai (toliau – CCCLA). CCCLA atkreipė dėmesį į tai, kiek laiko buvo taikomos pradinės priemonės, nes jas pirmą kartą pradėta taikyti dar 2012 m. Todėl, CCCLA nuomone, Sąjungos pramonė jau beveik 12 metų naudojosi rinkos apsaugos priemonėmis ir, jei atlikus šią priemonių galiojimo termino peržiūrą priemonių taikymas būtų pratęstas dar penkeriems metams, Sąjungos rinka nuo importuojamų Kinijos keraminių stalo ir virtuvės reikmenų būtų nuolat apsaugota beveik 18 metų. CCCLA nurodė PPO antidempingo susitarimo (toliau – ADS) 11 straipsnio 11.3 dalį, kurioje teigiama, kad antidempingo priemonės turėtų būti panaikinamos po penkerių metų, išskyrus atvejus, kai turima įrodymų, kad jas reikėtų taikyti toliau. CCCLA tvirtino, kad priemonių taikymo iš Kinijos importuojamiems keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims pratęsimas būtų tik protekcionistinis veiksmas, kuris būtų nepagrįstas, neteisėtas ir žalingas visai Sąjungos rinkai.

(12)

CCCLA taip pat teigė, kad Sąjungos pramonės būklė yra gera, kaip patvirtinta reglamentu, kuriuo nustatomos laikinosios priemonės, reglamentu, kuriuo pratęsiamas priemonių taikymas, ir šiuo prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą, iš kurių matyti, kad Sąjungos pramonė, išskyrus 2010 m., kai ES prasidėjo plataus masto ekonomikos krizė, nuo 2008 m. veikė pelningai, o jos pelnas siekė 2–5 %. Todėl nebuvo padaryta jokia žala, kurią reikėtų kompensuoti.

(13)

Šį tvirtinimą teko atmesti. Komisija primena, kad PPO ADS 11 straipsnio 11.3 dalyje ir pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje numatyta penkerių metų galiojimo termino taisyklės išimtis, jei peržiūros metu nustatoma, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir žala greičiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(14)

Dėl Sąjungos pramonės padėties Komisija pažymėjo, kad antidempingo priemonių tikslas – pašalinti prekybą iškraipantį žalingo dempingo poveikį ir atkurti veiksmingą konkurenciją, darant teigiamą poveikį Sąjungos pramonės būklei. NET jei prašyme nurodytu nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nebuvo padaryta materialinė žala, reikėtų įvertinti, ar žala dėl importo iš Kinijos gali pasikartoti, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Be to, pranešimo apie inicijavimą 4.2 punkte nurodyta, kad pareiškėjai teigė, jog yra tikimybė, kad KLR daroma žala tęsis arba pasikartos. Šiam įtarimui pagrįsti pareiškėjai pateikė pakankamai įrodymų, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, dabartinis peržiūrimojo produkto importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies mastas veikiausiai smarkiai padidėtų ir toliau darytų žalą Sąjungos pramonei. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(15)

Inicijavus tyrimą CCCLA paprašė Komisijos atmesti pareiškėjo tvirtinimą dėl įtariamų didelių iškraipymų ir priimti bendradarbiaujančių Kinijos eksportuotojų nurodytas vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Siekdami pagrįsti šį tvirtinimą CCCLA taip pat teigė, kad:

(16)

Galiausiai CCCLA atkreipė dėmesį į PPO jurisprudenciją (11) (12), pagal kurią tyrimą atliekančios institucijos, nustatydamos apskaičiuotąsias normaliąsias vertes, turi remtis gamintojų ar eksportuotojų faktiškai patirtomis produkto sąnaudomis. CCCLA taip pat teigė, kad PPO jurisprudencija patvirtina jų tvirtinimą, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, atrodo, yra nesuderinama su PPO ADS 2 straipsnio 2.2 ir 2.2.1.1 dalimis.

(17)

Komisija priminė, kad jos Ataskaita yra į tyrimo bylą įtrauktų įrodymų visuma, kuria Komisija gali remtis siekdama nustatyti, ar esama didelių iškraipymų, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte. Ataskaita paskelbta 2017 m. gruodžio 21 d. ir atnaujinta 2024 m. balandžio 10 d., visiems (t. y. ne tik konkretaus antidempingo tyrimo šalims) suteikus galimybę pateikti pastabų dėl Ataskaitoje pateiktų įrodymų, juos paneigti arba papildyti. Iki šiol Komisija dėl Ataskaitos negavo jokių pastabų, kuriomis būtų reiškiamos abejonės dėl jos objektyvumo. Be to, pati CCCLA nepateikė jokių konkrečių argumentų, kuriais būtų paneigiami Ataskaitoje pateikti įrodymai arba teisinės išvados. Taigi nebuvo įrodyta, kodėl Ataskaita galėtų būti neobjektyvi, teiginys, kad šiame tyrime Ataskaita remtis negalima, atmestas.

(18)

Tvirtinimas, kad penkerių metų planai yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, jau buvo paneigtas pirmiau minėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais.

(19)

Ataskaitoje šis argumentas numatytas ir laikoma, kad „vis dėlto aplinkybė, kad penkmečio planai (arba visa apimančios strategijos) neturi tiksliai apibrėžto statuso Kinijos teisinėje sistemoje, <...> nekelia abejonių dėl jų privalomo pobūdžio, kaip matyti iš kitų teisės aktų, tokių kaip KLR vietos liaudies kongresų ir vietos liaudies Vyriausybių organinis įstatymas. Šiuo įstatymu minėtos institucijos neabejotinai įpareigojamos įgyvendinti penkmečio planus <...>. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, akivaizdu, kad į aukštesnio lygio planų įgyvendinimą ir taikymą ryžtingai atsižvelgiama visuose planuose visais lygmenimis, dažnai atitinkamų penkmečio planų ir kitų planavimo dokumentų įžanginėje dalyje arba paskutiniuose skyriuose. Negalima laikyti, kad tai yra tiesiog siekiai, nes planų įgyvendinimas yra privalomas pagal teisės aktus, įskaitant Konstituciją. Be to, reguliariai stebimas ir vertinamas įvairiuose planuose nustatytų tikslų įgyvendinimas ir įvykdymas <...>“ (13).

(20)

Dėl c punkto ir dėl papildomų tvirtinimų, susijusių su normaliosios vertės apskaičiavimo atitiktimi PPO jurisprudencijai, Komisija pažymėjo, kad šiuo atveju Komisija taikė atitinkamas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytas taisykles. Komisija laikėsi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostata visiškai atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus PPO ir PPO jurisprudenciją. Iš tiesų, kadangi eksportuojančioje šalyje esama didelių iškraipymų, sąnaudos ir kainos toje šalyje yra netinkamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Tokiomis aplinkybėmis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį numatyta gamybos ir pardavimo sąnaudas skaičiuoti remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, įskaitant kainas ar lyginamuosius dydžius atitinkamoje tipiškoje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus į eksportuojančios šalies. Kaip tiksliai paaiškino Apeliacinis komitetas byloje DS473 (14), pagal PPO teisę leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai pakoreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Komisija šiuo klausimu priminė, kad nustačius, jog dėl eksportuojančioje šalyje esančių didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, netikslinga naudoti eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, normalioji vertė kiekvienam eksportuojančiam gamintojui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuojama remiantis neiškraipytomis kainomis arba lyginamaisiais dydžiais tinkamoje tipiškoje šalyje. Pagal tą pačią pagrindinio reglamento nuostatą taip pat leidžiama naudoti vidaus sąnaudas, jei yra aiškiai nustatyta, kad jos neiškraipytos. Todėl eksportuojantys gamintojai turėjo galimybę pateikti įrodymus, kad jų individualios sąnaudos nebuvo iškraipytos. Tačiau nepateikta jokių aiškių įrodymų, kad atskirų eksportuojančių gamintojų gamybos veiksniai būtų neiškraipyti.

(21)

Dėl prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pasiūlytos normaliosios vertės apskaičiavimo CCCLA teigė, kad atskleisdami sąnaudų struktūrą ir kainas intervalais, pareiškėjai pažeidė CCCLA teisę į gynybą ir nesilaikė PPO praktikos. Be to, CCCLA tvirtino, kad pareiškėjų nustatytas PBA išlaidų ir pelno lygis įrodo, kad prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatytos apskaičiuotosios normaliosios vertės (toliau – ANV) negalima palyginti su Kinijos gamintojų / eksportuotojų pardavimo kaina.

(22)

Be to, CCCLA pažymėjo, kad, nors ankstesniuose tyrimuose pareiškėjai, apskaičiuodami ANV, nagrinėjamąjį produktą suskirstė į skirtingų rūšių produktus, šiame tyrime jie taikė supaprastintą metodą ir apibendrintas vertes, todėl ANV buvo netipiška. Siekdami pagrįsti šį tvirtinimą CCCLA taip pat teigė, kad:

(23)

Todėl CCCLA laikė, kad toks pareiškėjų požiūris buvo nepriimtinas, ir teigia, kad Komisija neturėjo priimti su dempingo skirtumu susijusiame prašymo atlikti peržiūrą skirsnyje naudotų duomenų.

(24)

Dėl CCCLA teisės į gynybą Komisija laikėsi nuomonės, kad skundo suinteresuotosioms šalims susipažinti pateiktoje bylos versijoje buvo pateikti visi esminiai įrodymai ir nekonfidencialios duomenų, kurie pateikti konfidencialiai, santraukos, kad suinteresuotosios šalys galėtų naudotis savo teisėmis į gynybą viso tyrimo metu. Taigi tos santraukos buvo pakankamai išsamios, kad būtų galima tinkamai suprasti pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalį pateiktos konfidencialios informacijos esmę.

(25)

Taip pat primenama, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalį ir PPO ADS 6 straipsnio 5 dalį leidžiama saugoti konfidencialią informaciją, jei jos atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentui arba labai neigiamai paveiktų tokią informaciją suteikusį asmenį arba asmenį, iš kurio šis gavo informaciją. Prie šių kategorijų priskiriama konfidencialiai pateikta informacija. Todėl nuspręsta, kad atitinkamų skaitinių duomenų išdėstymas intervalais yra tinkamas ir pakankamas, kad būtų užtikrinta suinteresuotųjų šalių teisė į gynybą. Taigi šis tvirtinimas buvo atmestas.

(26)

Kalbant apie PBA išlaidas ir pelną, kurie prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą buvo naudojami normaliajai vertei apskaičiuoti, CCCLA nepaaiškino, kodėl dėl jų ANV ir nagrinėjamojo produkto eksporto iš Kinijos kainos palyginimas būtų buvęs netipiškas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(27)

Galiausiai dėl tvirtinimų, kad sprendimas skunde apskaičiuojant nagrinėjamojo produkto normaliąją vertę naudoti vienos rūšies produktą buvo netoleruotinas ir kad Komisija neturėjo jam pritarti, primenama, kad, pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 3 dalį, Komisija, norėdama nustatyti, ar pakanka įrodymų pradėti tyrimą, kiek įmanoma, kruopščiai ištiria skunde pateiktų įrodymų teisingumą ir adekvatumą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija priminė CCCLA, kad skundo pateikėjams netaikomi tokie patys įrodinėjimo standartai, kokie taikomi Komisijai atliekant tyrimą. Be to, negalima reikalauti, kad pareiškėjai naudotų informaciją, kurios jie neturi. Šioje byloje Komisija nuodugniai išnagrinėjo prašymą atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą ir patvirtino, kad turima pakankamai dempingo ir žalos tikimybės įrodymų, kad būtų galima inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(28)

Atliekant dempingo tęsimosi tyrimą buvo nagrinėjamas 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(29)

CCCLA kritikavo tiek nagrinėjamojo laikotarpio, tiek PTL pasirinkimą, nes jie neatitiko pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio standarto ir todėl, esą, buvo labai iškraipytos galimos išvados, nes dėl dviejų pagrindinių veiksnių buvo stengiamasi padaryti išvadą, kad dempingas ir žala gali pasikartoti.

(30)

Pirma, PTL nuo 2023 m. I ketv. iki IV ketv. būtų nepriimtinai tolimas, nes prašymas atlikti peržiūros tyrimą buvo pateiktas 2024 m. gegužės 27 d., o tyrimas inicijuotas liepos 12 d. Be to, jei 2020 m. būtų naudojami kaip lyginamieji metai importo tendencijoms ir dabartinei Sąjungos pramonės būklei analizuoti, padėtis būtų iškraipyta dėl didelio administracinių priemonių, kurios 2020 m. buvo priimtos reaguojant į COVID-19 pandemiją, poveikio, ir tai trukdytų objektyviai nagrinėti šią bylą remiantis tiesioginiais įrodymais. CCCLA padarė išvadą, kad pareiškėjų turėjo būti paprašyta iš naujo pateikti prašymą remiantis neiškraipytu nagrinėjamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d., išskyrus 2020 m., o šio laikotarpio pabaigos data turėjo būti kuo artimesnė inicijavimo datai.

(31)

Nustatant tiriamąjį laikotarpį, Komisijos bendras požiūris atitinka pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą (taikomą peržiūroms pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą), kurioje nurodyta, kad „parenkamas tiriamasis laikotarpis – paprastai tiriant dempingą imamas ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis iki tyrimo pradžios“. Atliekant šią peržiūrą, priešingai nei įprastoje byloje, reikėjo atsižvelgti į išskirtines aplinkybes, kurias lemia Sąjungos pramonės sudėtis – ji labai susiskaidžiusi ir joje veikia labai daug MVĮ. Siekdama užtikrinti, kad tokia įvairialypė ir susiskaidžiusi pramonė galėtų naudotis šia prekybos apsaugos priemone, Komisija rėmėsi paskutiniais ištisais kalendoriniais metais, ėjusiais prieš metus, kuriais buvo inicijuotas tyrimas. Mažųjų ir vidutinių įmonių finansiniai metai paprastai sutampa su kalendoriniais metais. Leisdama, kad peržiūros tiriamasis laikotarpis sutaptų su kalendoriniais metais, taigi ir su finansiniais metais, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 6 straipsnio 9 dalies paskutiniame sakinyje, Komisija siekė sumažinti MVĮ tenkančią su tyrimu susijusios informacijos teikimo naštą. Todėl CCCLA tvirtinimas buvo atmestas.

(32)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis dalyvauti tyrime. Visų pirma, ji apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą pranešė šioms šalims: pareiškėjams, žinomiems Sąjungos gamintojams ir jų atitinkamoms asociacijoms, žinomiems KLR eksportuojantiems gamintojams, žinomiems nesusijusiems Sąjungos importuotojams ir KLR valdžios institucijoms.

(33)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(34)

Kartu su 2024 m. balandžio 14 d. prašymu atlikti peržiūrą Komisija gavo šešių Sąjungos gamintojų, kurie pritarė prašymui atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, prašymą užtikrinti anonimiškumą. Visi gamintojai, kurie prašė užtikrinti anonimiškumą, pateikė argumentus, kodėl nenorėjo atskleisti savo tapatybės. Bendrovės nurodė susirūpinimą dėl atsakomųjų veiksmų, kurių galėtų imtis jų klientai Kinijoje ir netiesiogiai Kinijos konkurentai per klientus ir platintojus, su kuriais jos bendrai dirba Europos Sąjungoje ir kitose pasaulio dalyse. Siekdamos išvengti privačių Kinijos subjektų atsakomųjų veiksmų, kurie galėtų turėti didelį neigiamą poveikį jų verslo veiklai, bendrovės paprašė Komisijos užtikrinti jų tapatybės konfidencialumą.

(35)

Komisija įvertino šiuos prašymus ir pateiktus patvirtinamuosius dokumentus. Komisija padarė išvadą, kad iš tiesų egzistuoja įtariama atsakomųjų veiksmų rizika, ir tuo remdamasi užtikrino atitinkamų bendrovių tapatybės konfidencialumą (15).

(36)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(37)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko remdamasi gamintojų panašaus produkto gamybos apimtimi, dydžiu, geografine vieta Sąjungoje ir produkto segmentu. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai, įsikūrę trijose valstybėse narėse, be kita ko, Portugalijoje ir Rumunijoje (16), gaminantys visų pagrindinių rūšių produktus. Vienas iš šių trijų gamintojų priskiriamas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ (17)). Preliminariai atrinktiems gamintojams teko [19–24] % visos apskaičiuotos gamybos apimties ir [41–52] % viso apskaičiuoto panašaus produkto pardavimo Sąjungoje 2023 m.

(38)

Po to, kai buvo atlikta preliminari gamintojų atranka, atrinkta MVĮ pranešė Komisijai, kad dėl organizacinių ir finansinių aplinkybių ši bendrovė objektyviai nebegalėjo dalyvauti tyrime kaip atrinkta Sąjungos gamintoja. Peržiūrėjusi „Cerame-Unie“ / FEPF gautose pastabose pateiktus argumentus, Komisija iš dalies pakeitė preliminariai atrinktų bendrovių sąrašą, įtraukdama kitą MVĮ, kad būtų išlaikyta tipiška imtis (18). Galutinai buvo atrinkti trys Sąjungos gamintojai, įsikūrę trijose valstybėse narėse, be kita ko, Portugalijoje ir Rumunijoje (iš jų vienas buvo MVĮ), aprėpiant visų pagrindinių rūšių produktus (19). Tiems atrinktiems gamintojams teko [16–21] % visos apskaičiuotos ES gamybos ir [35–46] % visos apskaičiuotos panašaus produkto pardavimo Sąjungos rinkoje 2023 m. apimties.

(39)

CCCLA pateikė pastabų dėl atrinktų Sąjungos pramonės gamintojų ir išreiškė susirūpinimą dėl galimų Sąjungos pramonės savarankiškos atrankos strategijų, kaip matyti iš pirmiau minėtos MVĮ atsisakymo bendradarbiauti dėl neva organizacinių ir finansinių aplinkybių, o ne dėl atrinktų bendrovių esminių savybių (t. y. gamybos apimties, produktų asortimento, bendrovės masto, geografinės aprėpties). Šią atranką būtų galima pakartoti siekiant, kad Komisija įtrauktų bendroves, kurių veiklos rezultatai visoje Sąjungos pramonėje yra prastesni už vidutinius, o tai iškraipytų žalos nustatymą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, CCCLA nurodė Apeliacinio komiteto ataskaitą byloje „European Communities — Definitive Anti-Dumping Measures on Certain Iron or Steel Fasteners from China (Article 21.5)“, kurioje nurodyta, kad tyrimą atliekanti institucija neapibrėžia vidaus pramonės taip, kad jai būtų priskiriami tik (arba daugiausia) gamintojai, manantys, kad jiems daroma žala dėl įtariamo importo dempingo kaina (20).

(40)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, Komisija turi atrinkti bendroves, kurių pasirinkimas, remiantis atrankos metu turima informacija, būtų statistiškai pagrįstas, o jei vienas iš atrinktų subjektų nebendradarbiauja ir tai gali turėti esminės įtakos tyrimo rezultatams, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 4 dalį, gali būti atrenkamos naujos bendrovės. Patikslinta atrinktų bendrovių imtis pagal gamybos aprėptį ir pardavimo apimtį buvo labai panaši pradinę imtį. Be to, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalies nuostatą sprendimą dėl galutinės šalių atrankos pagal atrankos nuostatas priima Komisija, o ne susijusios šalys. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(41)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(42)

Per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą Europos Komisija negavo jokio nesusijusio importuotojo atsakymo, kuriame būtų pateikta pranešimo apie inicijavimą priede nurodyta informacija. Todėl nesusiję importuotojai nebuvo atrinkti.

(43)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybių Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(44)

101 (šimtas vienas) eksportuojantis gamintojas (eksportuojančių gamintojų grupė) pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrenkami. Šiems Kinijos bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams kartu teko apie 21 % viso importo iš Kinijos ir apie 8 % visos Kinijos gamybos ir gamybos pajėgumų per PTL. Išnagrinėjusi Kinijos eksportuojančių gamintojų pateiktą informaciją, Komisija nusprendė apriboti savo tyrimą pagrįstu eksportuojančių gamintojų skaičiumi, naudojant pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį atrinktą jų grupę. 2024 m. rugpjūčio 8 d. Komisija, remdamasi didžiausia pardavimo Sąjungoje apimtimi per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, atrinko tris eksportuojančių gamintojų grupes. Šioms trims atrinktoms grupėms teko apie 21 % visos importo iš Kinijos apimties ir apie 8 % visos Kinijos gamybos per PTL (21).

(45)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą. Kinijos Vyriausybė klausimyno atsakymų nepateikė.

(46)

Komisija išsiuntė klausimynus trims atrinktoms Kinijos eksportuojančių gamintojų grupėms, Kinijos Vyriausybei ir trims atrinktiems Sąjungos gamintojams bei „Cerame-Unie“ / FEPF.

(47)

Išsamius klausimyno atsakymus pateikė tik vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas. Išsamius klausimyno atsakymus taip pat pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai ir „Cerame-Unie“ / FEPF.

(48)

Vieninteliam eksportuojančiam gamintojui, pateikusiam išsamius klausimyno atsakymus, teko apie [1–2] % visos keraminių stalo ir virtuvės reikmenų importo iš KLR į Europos Sąjungą apimties per PTL. Komisijos tarnybos laikėsi nuomonės, kad toks žemas importo lygis nebūtų buvęs pakankamai informatyvus, kad būtų galima įvertinti eksporto kainą ir dempingą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, ir negalėjo būti laikomas tipišku vertinant visą importą iš Kinijos Liaudies Respublikos. Atsižvelgdama į nepakankamą bendradarbiavimo lygį, Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims, kad išvadas ji gali padaryti remdamasi turimais faktais, kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje (22).

(49)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai pagal 16 straipsnį buvo surengti šių Sąjungos gamintojų / asociacijų patalpose:

(50)

Panašiai kaip tyrimo inicijavimo etapu paprašė Sąjungos gamintojai, kurie pritarė peržiūrai, kaip aprašyta 35 konstatuojamojoje dalyje, abi MVĮ, iš kurių viena buvo atrinkta preliminariai, o kita buvo atrinkta galutinai, baimindamosi, kad su šiuo tyrimu susiję pirkėjai ar konkurentai gali imtis atsakomųjų veiksmų, pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 1 dalį paprašė, kad jų tapatybė nebūtų atskleista. Individualiai išnagrinėjusi šių prašymų pagrįstumą, Komisija nustatė, kad visi prašymai užtikrinti konfidencialumą buvo pagrįsti, ir sutiko, kad tų bendrovių tapatybė neturėtų būti atskleista (23). Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad nereikėtų atskleisti valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-iose) yra įsisteigusios šios MVĮ, nes taip būtų atskleista ir susijusių bendrovių tapatybė.

(51)

CCCLA tvirtino, kad neatskleidus Sąjungos gamintojų, kurie pritarė prašymui atlikti tyrimą arba bendradarbiavo ir sutiko būti atrenkami, tapatybės, buvo šiurkščiai pažeista kitų suinteresuotųjų šalių teisė į gynybą. Pirma, CCCLA teigė, kad jei tam tikrų atrinktų / preliminariai atrinktų Sąjungos gamintojų tapatybė neatskleidžiama, suinteresuotosios šalys negali pateikti reikšmingų pastabų dėl atrinktų bendrovių tipiškumo. Antra, Komisijos išvadose dėl žalos visada pateikiama tam tikrų mikroekonominių rodiklių, kurie yra susiję tik su atrinktais Sąjungos gamintojais, analizė. Jei kurio nors iš šių gamintojų tapatybė per visą tyrimą neatskleidžiama, suinteresuotosios šalys negali patikrinti Komisijos išvadų dėl žalos pagrįstumo ar pateikti su jomis susijusių pastabų. Trečia, siekiant teisingai nustatyti žalos skirtumą, jeigu Komisija neatskleidžia atrinkto Sąjungos gamintojo tapatybės, suinteresuotosios šalys taip pat negali patikrinti, ar tas gamintojas gamina prekės ženklais pažymėtus ar generinius produktus.

(52)

Remiantis Teisingumo Teismo praktika, teisių į gynybą apsauga turi būti, kai reikia, suderinta su pareiga saugoti konfidencialią informaciją, konkrečiai nustatyta pagrindinio reglamento 19 straipsnyje, net jei ta pareiga nepanaikina teisės į gynybą esmės (24). Užtikrinant tokį suderinimą suteikiama galimybė gauti nekonfidencialias tokios informacijos santraukas (pateikiamas, pavyzdžiui, intervalų ir (arba) indeksuotų informacijos elementų forma). Vis dėlto visada reikia užtikrinti, kad net ir pateikiant apibendrintą informaciją nebūtų atskleidžiamos komercinės paslaptys.

(53)

Atlikusi pirmiau nurodytoje teismų praktikoje nurodytą suderinimą, Komisija viso šio tyrimo metu užtikrino, kad visus susijusius klausimus būtų galima patikrinti ir nagrinėti suinteresuotosioms šalims susipažinti prieinamose bylose. Į šias bylas įtrauktos pastabos dėl atrankos ir jos reprezentatyvumo, nekonfidenciali atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija, įskaitant intervalus ir (arba) indeksuotą informaciją bei kitą susijusį susirašinėjimą su tomis bendrovėmis ir jų atstovais, pvz., prekių ženklu žymimų produktų, kuriuos gamina įvairios atrinktos bendrovės, procentinę dalį. Atrenkant bendroves arba Komisijai darant išvadas dėl žalos, nenaudota jokios kitos informacijos, išskyrus tą, kurios nekonfidenciali versija buvo atskleista suinteresuotosioms šalims. Todėl, atskleidus šių bendrovių tapatybę, suinteresuotosioms šalims nebūtų suteikta jokios papildomos informacijos, kuri būti svarbi Komisijos išvadų teisingumui patikrinti. Todėl Komisija nusprendė, kad suinteresuotosioms šalims atskleistuose dokumentuose pateiktos informacijos pakanka suinteresuotųjų šalių teisėms į gynybą užtikrinti, o atskleidus Sąjungos gamintojų pavadinimus, tiems gamintojams greičiausiai būtų padaryta nepataisoma ir neproporcinga ekonominė žala. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(54)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats, kaip produktas, apibrėžtas Įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/1932 atlikus 2017 m. balandžio 12 d. inicijuotą produkto apibrėžtosios srities peržiūrą (25), – Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys, išskyrus keraminius pagardų arba prieskonių malūnėlius ir jų keramines malimo dalis, keraminius kavos malūnėlius, keraminius peilių galąstuvus, keraminius galąstuvus, keraminius virtuvės įrankius, naudotinus pjaustymui, malimui, smulkinimui, raikymui, skutimui ir lupimui, ir kordierito keramikos kepimo akmenis, skirtus picai arba duonai kepti, (toliau – peržiūrimasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 6911 10 00 , ex 6912 00 21 , ex 6912 00 23 , ex 6912 00 25 ir ex 6912 00 29 (TARIC kodai 6911 10 00 90, 6912 00 21 11, 6912 00 21 91, 6912 00 23 10, 6912 00 25 10 ir 6912 00 29 10), (toliau – nagrinėjamasis produktas arba keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys).

(55)

Keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys gali būti gaminami iš porceliano (įskaitant kinišką ir (arba) kaulinį porcelianą), paprastosios keramikos, akmens keramikos arba tauriosios keramikos ar kitų medžiagų. Galutinio keramikos dirbinio pobūdis priklauso nuo pagrindinių žaliavų rūšies, pvz., tai gali būti molis, kaolinas, lauko špatas ir kvarcas, ir sudėties.

(56)

Keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys parduodami labai įvairių formų, jos ilgainiui kito. Jie naudojami labai įvairiose vietose, pvz., namuose, viešbučiuose, restoranuose ar priežiūros įstaigose, ir pirmiausia yra skirti sąlyčiui su maistu.

(57)

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas – Kinijos Liaudies Respublikos kilmės peržiūrimasis produktas, kurio KN kodai šiuo metu yra 6911 10 00 , ex 6912 00 21 , ex 6912 00 23 , ex 6912 00 25 ir ex 6912 00 29 (TARIC kodai 6911 10 00 90, 6912 00 21 11, 6912 00 21 91, 6912 00 23 10, 6912 00 25 10 ir 6912 00 29 10).

(58)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą ir ankstesnį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir chemines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(59)

Todėl jie laikomi panašiais produktais, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(60)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą inicijuoti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(61)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus žinomus KLR gamintojus pateikti pranešimo apie inicijavimą III priede prašomą informaciją apie peržiūrimojo produkto gamybai naudojamus gamybos išteklius.

(62)

Siekdama surinkti informaciją apie įtariamus didelius iškraipymus, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, kurią manė esant reikalingą tyrimui, Komisija taip pat nusiuntė klausimyną Kinijos Vyriausybei. Atsakymų iš Kinijos Vyriausybės negauta.

(63)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo tinkamumo.

(64)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad būtų galima nustatyti normaliąją vertę remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(65)

2025 m. birželio 6 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkto antrą įtrauką paskelbė pranešimą dėl bylos (26) (toliau – birželio 6 d. pranešimas), kad siekia surinkti suinteresuotųjų šalių nuomones dėl atitinkamų šaltinių, kuriais Komisija gali naudotis normaliajai vertei nustatyti. Remdamasi prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija, kuri atnaujinama, kai yra galimybė, kartu su kitais turimos informacijos šaltiniais, kurie pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 5 dalį laikomi tinkamais pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytus atitinkamus kriterijus, Komisija pateikė visų gamybos veiksnių, tokių kaip medžiagos, energija ir darbo jėga, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims gaminti, sąrašą. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija nustatė tris galimas tipiškas šalis – Braziliją, Tailandą ir Turkiją ir padarė išvadą, kad tuo etapu Turkija buvo tinkamiausia tipiška šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką.

(66)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę pateikti pastabas. Komisija gavo pareiškėjų pastabų.

(67)

Šiame reglamente šios pastabos išnagrinėtos 5.1.2 skirsnyje.

(68)

2025 m. rugpjūčio 1 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino toliau taikyti antidempingo muitus (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl šio faktų atskleidimo pateikti.

(69)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(70)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(71)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(72)

Kaip išsamiau paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad, remiantis turimais įrodymais, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(73)

Komisija išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, kad galėtų nuspręsti, ar Kinijos Liaudies Respublikoje (KLR) esama didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, dėl kurių naudoti tos šalies vidaus rinkos kainas ir sąnaudas būtų netinkama. Ta analizė apėmė toliau nurodytus įrodymus, susijusius su įvairiais kriterijais, svarbiais siekiant nustatyti, ar esama didelių iškraipymų.

(74)

Pirma, prašyme pateikti įrodymai apėmė toliau nurodytus elementus, rodančius, kad esama didelių iškraipymų.

(75)

Prašyme pareiškėjai kaip svarbią socialistinės rinkos ekonomikos ypatybę pabrėžė tiek viešajame, tiek privačiajame ekonomikos sektoriuose aktyviai taikomas Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP) gaires. Be to, pareiškėjai pabrėžė, kad Kinijoje esama kompleksinių sisteminių iškraipymų, ir analizavo valstybės kišimąsi įvairiais ekonomikos lygmenimis, visų pirma keramikos sektoriuje ir keraminių stalo ir virtuvės reikmenų rinkoje.

(76)

Prašyme taip pat pažymėta, kad Kinijos keramikos sektoriuje, apimančiame ir peržiūrimojo produkto rinką, veikia įmonės, kurios priklauso Kinijos valdžios institucijoms, yra jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi Kinijos valdžios institucijų gairėmis. Šiuo atžvilgiu pareiškėjai atkreipė dėmesį į Kinijos Vyriausybės kišimąsi į ekonomiką dėl glaudžių ryšių tiek su viešaisiais, tiek su privačiais subjektais, ir nurodė, kad Kinijos Vyriausybės politikos tikslai pasiekiami taikant skirtingas priemones, be kita ko, nacionalinius ekonominius planus.

(77)

Prašyme visų pirma nurodytas 13-asis 2016–2020 m. penkmečio plėtros planas (lengvosios pramonės plėtros planas) ir susijusios gairės, kuriomis siekiama stiprinti ir tobulinti fiskalinės ir finansinės paramos šiam sektoriui politiką ir skatinti vietos valdžios institucijas siekti šiam sektoriui nustatytų tikslų taip pat ir provincijų bei savivaldybių lygmenimis (27). Pareiškėjai pažymėjo, kad, atsižvelgiant į keramikos pramonės svarbą Kinijos lengvosios pramonės šakose, Kinijos Vyriausybė nuolat vykdo politikos priemonių priežiūrą ir teikia gaires, siekdama užtikrinti, kad šie planai būtų vykdomi. Darbo planas dėl stabilaus lengvosios pramonės augimo (2023–2024 m.), kuriame taip pat minimas keramikos sektorius, yra dar vienas Kinijos Vyriausybės parengtas politikos dokumentas, kuriuo siekiama orientuoti šio sektoriaus veikimą, „priimant didesnio poveikio priemones, <...> kuriomis siekiama didinti plėtros pagreitį, optimizuoti ekonomikos struktūrą ir skatinti tolesnį ekonomikos atsigavimą“ (28).

(78)

Prašyme taip pat pažymėta, kad dalyvaudama bendrovių veikloje valstybė gali kištis į peržiūrimojo produkto kainų ir sąnaudų nustatymo procesus. Pareiškėjai pakartojo per pirmąją priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisijos padarytas išvadas, visų pirma susijusias su nuolatiniu Kinijos kišimusi pasitelkiant tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse steigiamus KKP padalinius. Pareiškėjai nurodė, kad KKP dalyvauja tokių bendrovių kaip „Great Wall Group“ ir „Guandong Sitong“ veikloje, o KKP nariai šiose bendrovėse eina vadovų pareigas. Be to, prašyme pabrėžta, kad keraminių gaminių žaliavos įtraukiamos į provincijų planus, pavyzdžiui, į Dziangsi išsamų mineralinių žaliavų išteklių planą (2016–2020 m.) ir Guangdongo provincijos mineralinių žaliavų išteklių pagrindinį planą (2021–2025 m.).

(79)

Be to, pareiškėjai pabrėžė, kad įgyvendinama viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka. Atkreiptas dėmesys į ankstesnių antidempingo tyrimų išvadas, kuriose Komisija nustatė, kad ištekliai skiriami sektoriams, kurie nurodomi kaip strateginiai arba kitaip ekonomiškai svarbūs, įskaitant keramikos sektorių, ir priminė, kad Kinijos Vyriausybė įgyvendina pramonės klasterių kūrimo strategiją, siekdama suteikti strateginę infrastruktūrą ir specializuotus įrenginius. Todėl pareiškėjai padarė išvadą, kad Kinijos valstybė skiria išteklių Kinijos keramikos sektoriui, reikalaudama, kad bendrovės laikytųsi valstybės politikos ir taip daro įtaką laisvosios rinkos jėgoms šiame sektoriuje.

(80)

Prašyme taip pat nagrinėtas bankroto, bendrovių ar nuosavybės įstatymų nebuvimas, diskriminacinis jų taikymas arba netinkamas vykdymo užtikrinimas keramikos sektoriuje ir peržiūrimojo produkto rinkoje. Pareiškėjai pažymėjo, kad Kinijos Vyriausybė atlieka svarbų vaidmenį nemokumo bylose, įskaitant aplinkybę, kad Kinijos liaudies teismas yra pavaldus Kinijos Vyriausybei. Vėliau teismas turi iš anksto patvirtinti, ar galima priimti, ar atmesti biržinių bendrovių prašymus. Dėl Kinijos nuosavybės teisės aktų pareiškėjai nurodė, kad visa žemė priklauso valstybei, todėl jos paskirstymas priklauso tik nuo Kinijos Vyriausybės. Ji taip pat pakartojo atlikus pirmąją priemonių galiojimo termino peržiūrą padarytas išvadas, kuriose Komisija nustatė, kad, nepaisant to, jog teisinės nuostatos dėl skaidraus žemės naudojimo teisių skyrimo egzistuoja, jų reguliariai nesilaikoma.

(81)

Galiausiai prašyme pabrėžta, kad darbo užmokesčio sąnaudos Kinijoje, visų pirma keramikos sektoriuje ir peržiūrimojo produkto rinkoje, yra iškraipytos. Tokie iškraipymai jau buvo nustatyti per pirmąją priemonių galiojimo termino peržiūrą ir pareiškėjai nerado jokių įrodymų, kad keraminių stalo ir virtuvės reikmenų sektorius būtų apsaugotas nuo darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų.

(82)

Antra, neseniai atlikusi tyrimą dėl KLR keramikos sektoriaus (29), Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą. Atlikusi tą tyrimą Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (30). Visų pirma Komisija padarė išvadą, kad keramikos sektoriuje ne tik išlieka gana didelė Kinijos Vyriausybės nuosavybės dalis, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmą įtrauką (31), bet Kinijos Vyriausybė taip pat gali daryti poveikį kainoms ir sąnaudoms valstybei dalyvaujant įmonių veikloje, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antrą įtrauką (32). Komisija taip pat nustatė, kad valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir žaliavų ir gamybos išteklių tiekimo srityje ir kišimasis į jas toliau daro papildomą iškreipiamąjį poveikį rinkai. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos Kinijos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne paskirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (33). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (34). Komisija taip pat nustatė, kad keramikos sektoriuje esama darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktą įtrauką (35), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštą įtrauką (36), visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo.

(83)

Trečia, atlikusi pirmąją priemonių galiojimo termino peržiūrą (37), susijusią su peržiūrimuoju produktu, Komisija padarė išvadą, kad esama didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą. Komisija nežino jokių esminių struktūrinių pokyčių KLR apskritai ir (arba) konkrečiai atitinkamame sektoriuje, kurie galėtų turėti įtakos šiai išvadai.

(84)

Ketvirta, iš papildomų įrodymų, pateiktų Ataskaitoje dėl didelių Kinijos ekonomikos iškraipymų (38) (toliau – ataskaita), kurią Komisija parengė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punktą ir priminė pirmiau, matyti, kad didelių iškraipymų buvo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(85)

Penkta, šiame tyrime Kinijos Vyriausybė ar eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(86)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turimi įrodymai parodė, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno ar daugiau jame išvardytų atitinkamų aspektų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl normaliąją vertę Komisija apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(87)

Po faktų atskleidimo CCCLA paragino Komisiją sutikti su Kinijos bendradarbiaujančių eksportuotojų nurodytomis vidaus rinkos kainomis ir sąnaudomis ir atšaukti savo sprendimą dėl didelių iškraipymų. Siekdami pagrįsti šį tvirtinimą CCCLA taip pat teigė, kad:

(88)

Komisija suinteresuotųjų šalių dėmesį atkreipia į 17–19 konstatuojamosiose dalyse atliktą vertinimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir kadangi CCCLA nepateikė jokių naujų įrodymų, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(89)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą nustačiusi, kad Kinijos keraminių stalo ir virtuvės reikmenų sektoriuje esama didelių iškraipymų, turinčių įtakos kainoms ir (arba) sąnaudoms, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi gamybos ir pardavimo sąnaudomis atitinkamoje tipiškoje šalyje, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(90)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(91)

Kaip paaiškinta 65 konstatuojamojoje dalyje, Komisija paskelbė vieną pranešimą byloje dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti, t. y. birželio 6 d. pranešimą. Šiame pranešime aprašyti faktai ir įrodymai, susiję su atitinkamais kriterijais. Šiame pranešime Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Turkiją, jeigu būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(92)

Pastabų pateikė ir CCCLA, ir pareiškėjai.

(93)

Brazilija, Tailandas ir Turkija priskiriamos šalims, kurių ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į KLR, t. y. Pasaulio bankas visas šias šalis priskiria prie didesnių vidutinių pajamų šalių.

(94)

Pastabų dėl tame pranešime nurodytų atrinktų šalių negauta.

(95)

Tam tikrus peržiūrimojo produkto kiekius gamina beveik visos pasaulio šalys. Išnagrinėjusi prieinamus duomenis, visų pirma – „Global Trade Atlas“ (42) (toliau – GTA) ir „Orbis Bureau van Dijk“ (43) (toliau – „Orbis“) skelbiamus duomenis, Komisija nustatė, kad šiame tyrime tipiškos šalys gali būti Brazilija, Tailandas ir Turkija.

(96)

Komisija atidžiai išnagrinėjo visus byloje esančius svarbius duomenis apie visus visų trijų galimų tipiškų šalių gamybos veiksnius ir pastebėjo, kad:

(97)

Nurodyto Turkijos gamintojo naujausios auditorių patikrintos finansinės ataskaitos yra viešai prieinamos, o nurodytų Brazilijos ir Tailando bendrovių – ne. Nors finansinės ataskaitos nėra būtinos tokiai analizei atlikti, jos vis tik yra naudingos, nes Komisijai suteikia galimybę įsitikinti, ar naudojami tinkamiausi rodikliai ir ar pašalinta galimų neeilinių įvykių įtaka.

(98)

Turkija skelbia išsamią viešai prieinamą informaciją apie darbo sąnaudas šalyje, taip pat išsamią informaciją apie atitinkame sektoriuje (nemetalų mineralų sektoriuje, įskaitant keramikos, stiklo, cemento ir kalkių gamybą) dirbtų valandų skaičių. Į šiuos Turkijos duomenis įeina duomenys apie socialinio draudimo įmokas ir kitas bendrovių išlaidas, priskiriamas prie darbo sąnaudų. Nagrinėjamuoju atveju darbo sąnaudos yra svarbus veiksnys, nes jos vidutiniškai sudaro 45–55 % visų gamybos sąnaudų.

(99)

Inicijavus tyrimą CCCLA teigė, kad šioje byloje tinkama tipiška šalimi pasirinkus Turkiją būtų dirbtinai padidinti dempingo skirtumai. CCCLA pažymi, kad 2023 m. energijos kainos Turkijoje labai padidėjo (daug labiau nei Kinijoje), o tai įrodo, kad energijos sąnaudoms, kurios yra vienas iš pagrindinių sąnaudų veiksnių, didelį poveikį padarė ekonominiai sukrėtimai. Šis tvirtinimas buvo pakartotas vėliau surengtame klausyme.

(100)

Komisija norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nors energija iš tiesų yra svarbus keraminių stalo reikmenų gamybos išteklius, tai tikrai nėra pagrindinis sąnaudų veiksnys (nes pagrindinis veiksnys yra darbo jėga). CCCLA taip pat pateikė patvirtinamųjų duomenų apie elektros energijos kainas, siekdami pagrįsti savo tvirtinimą, tačiau elektros energija sudaro nedidelę tiriamojo produkto gamyboje naudojamo energijos rūšių derinio dalį, kuris dėl nepakankamo KLR eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo turėjo būti vertinamas remiantis turimais faktais. Iš tiesų energijos sąnaudos priklauso nuo gamtinių dujų kainų, kurios 2022 m. labai padidėjo, tačiau jau PTL pradžioje pradėjo mažėti (44).

(101)

Dėl argumento, kad turėtų būti laikoma, jog energijos kainos yra iškraipytos, nes Kinijoje panašaus padidėjimo nebuvo, ir kad dėl šios priežasties Turkija neatitinka tinkamumo būti pasirinktai tipiška šalimi sąlygos, Komisija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, kad Kinijoje esama didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, kainų raida Kinijoje nėra svarbi vertinant iškraipymus galimose tipiškose šalyse. Todėl ši pastaba buvo atmesta.

(102)

Remdamasi bendra visų šių veiksnių įtaka, Komisija nusprendė, kad Turkija yra šiam tyrimui tinkamiausia tipiška šalis. Birželio 6 d. pranešime Komisija informavo suinteresuotąsias šalis, kad tipiška šalimi ketina pasirinkti Turkiją, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų.

(103)

Pareiškėjai palankiai įvertino tipiškos šalies pasirinkimą ir pažymėjo, kad iš trijų galimų tipiškų šalių Turkija importavo didžiausią kiekį pagrindinių žaliavų, reikalingų nagrinėjamajam produktui gaminti, o importo iš Kinijos dalis buvo minimali. Pareiškėjai pridūrė, kad iš visų trijų galimų tipiškų šalių Turkija skelbė išsamiausią informaciją apie darbo jėgą ir lengvai prieinamas auditu patvirtintas finansines ataskaitas.

(104)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad vienintelė galima tinkama tipiška šalis yra Turkija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(105)

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktą analizę ir turimus byloje surinktus duomenis, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą atitinkamoms gamybos ir pardavimo sąnaudoms tinkamoje tipiškoje šalyje nustatyti naudojo Turkijos bendrovės „Kutahya Porselen Sanayii A.S.“ duomenis.

(106)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, pavyzdžiui, medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami peržiūrimąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(107)

Vėliau, antrajame pranešime Komisija nurodė, kad siekdama nustatyti neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, ypač žaliavų, sąnaudas, kad galėtų apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ji naudosis GTA duomenimis. Be to, Komisija nurodė, kad naudos Turkijos statistikos instituto (toliau – „Turkstat“) (45) teikiamą informaciją apie darbo jėgą, Turkijos energijos rinkos reguliavimo institucijos (46) skelbiamą informacija neiškraipytoms darbo jėgos ir energijos sąnaudoms nustatyti. Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad ji naudos Turkijos bendrovės „Kutahya Porselen Sanayii A.S“ finansinius duomenis, pateiktus šios bendrovės auditu patvirtintose ataskaitose, kurios viešai skelbiamos jos interneto svetainėje.

(108)

Atsižvelgiant į visą ankstesniu priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimu pagrįstą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

2 lentelė

Keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamybos veiksniai

(109)

Siekdama nustatyti neiškraipytą žaliavų, pristatomų iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų, kainą Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA. Norėdama nustatyti neiškraipytą žaliavų, pristatytų prie eksportuojančio gamintojo gamyklos vartų, kainą, Komisija prie importo kainos paprastai turėtų pridėti tipiškos šalies importo muitą ir apskaičiuotas vežimo išlaidas. Tačiau nagrinėjamuoju atveju, atsižvelgiant į tai, kad dempingo skirtumai, kaip toliau paaiškinta 145 konstatuojamojoje dalyje, jau buvo pakankamai dideli, kad būtų galima patvirtinti dempingo buvimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, dempingo skirtumo padidėjimas dėl šio koregavimo nėra reikšmingas šios peržiūros rezultatui.

(110)

Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, ir iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytų šalių, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis (52). Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes 3.4 skirsnyje ji padarė išvadą, kad šiuo atveju dėl didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, buvo netikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija nusprendė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neįtraukus importo iš KLR į tipišką šalį, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis tebebuvo tipiška.

(111)

Turkijos statistikos institutas skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose. Komisija naudojo paskelbtus 2022 m. duomenis apie gamybos sektoriuje mokėtą darbo užmokestį, susijusį su ekonomine veikla, kurios kodas pagal NACE 2 red. klasifikatorių (53) yra C.23 (Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba) (54). Šios vertės buvo tinkamai pakoreguotos atsižvelgiant į infliaciją, naudojant Turkijos statistikos instituto paskelbtą gamintojų kainų indeksą (55). Vidutinės valandos darbo sąnaudos vienam etato ekvivalentui (56) buvo 59,96 CNY/val. (57)

(112)

Komisija ketina naudoti Turkijos energijos rinkos reguliavimo institucijos (EMRA) (58) elektros energijos kainų statistinius duomenis, skelbiamus jos reguliariuose pranešimuose spaudai, kuriuose pateikiamos kas ketvirtį arba du kartus per metus skelbiamos sąskaitomis už elektros energiją grindžiamos tarifų lentelės (59). Komisija naudojo peržiūros tiriamojo laikotarpio duomenis, susijusius su 2023 m. pramonės sektoriaus elektros energijos kainomis kurušais už kWh, t. y. 0,93 CNY/kWh.

(113)

Komisija naudojo dujų kainą Turkijos pramonės naudotojams, kurią Energijos rinkos reguliavimo institucija (EMRA) (60) buvo paskelbusi savo 2023 m. gamtinių dujų rinkos sektoriaus ataskaitoje (61). Komisija ketina naudoti peržiūros tiriamąjį laikotarpį apimančių pramoninių dujų kainų atitinkamose TRY/Sm3 suvartojimo grupėse duomenis. Apskaičiuota, kad taikytinos vieneto sąnaudos yra 3,40 CNY už sm3 (62).

(114)

Pastabose dėl birželio 6 d. rašto pareiškėjai pažymėjo, kad nuoroda į dujų kainų šaltinį neveikė. Komisija atnaujino šią nuorodą, kuri dabar veikia.

(115)

Komisija ketina naudoti galiojančias pramoniniam naudojimui skirto vandens kainas, kurias skelbia Turkijos Respublikos investicijų biuras, remdamasis Stambulo vandens ir kanalizacijos administracijos, Eskišechyro vandens ir nuotekų administracijos ir Antalijos vandens ir nuotekų administracijos šaltiniais (63). Komisija ketina naudoti Eskišechyro regiono duomenis, nes Turkijos bendrovė, kurios duomenimis remtasi nustatant PBA išlaidas ir pelną, įsisteigusi tame regione. Apskaičiuota, kad taikytinos vieneto sąnaudos siekia 1,63 CNY/m3 (64).

(116)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto antrą pastraipą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kad būtų atsižvelgta į sąnaudas, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį.

(117)

Gamybos pridėtinės išlaidos buvo pakoreguotos pagal lyginamuosius dydžius, pirmiau apskaičiuotus remiantis ankstesniame priemonių galiojimo termino peržiūros tyrime naudota informacija.

(118)

Siekdama nustatyti neiškraipytas PBA išlaidas ir pelną, Komisija naudojo Turkijos bendrovės „Kutahya Porselen Sanayi A.S.“ finansinius duomenis. Kalbant konkrečiau, Komisija naudojo šios bendrovės 2023 m. pirmojo ketvirčio auditorių patikrintose ataskaitose pateiktus PBA išlaidų ir pelno rodiklius. Remiantis turima bendrovės informacija, didžioji dalis verslo veiklos buvo susijusi su nagrinėjamuoju produktu. Bendrovė pakoregavo finansines ataskaitas pagal Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) nustatytus standartus, pagal kuriuos reikalaujama, kad Turkijos bendrovės savo finansinėse ataskaitose taikytų koregavimus dėl infliacijos. Procentiniai PBA išlaidų ir pelno rodikliai buvo pakoreguoti, kad atitiktų gamintojo kainas EXW sąlygomis, iš bendros PBA išlaidų sumos ir apyvartos atėmus pakavimo ir vežimo išlaidas.

(119)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(120)

Norėdama apskaičiuoti normaliąją vertę Komisija ėmėsi šių dviejų veiksmų. Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Šiuo tikslu ir dėl nepakankamo bendradarbiavimo Komisija padaugino per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatytus medžiagų, darbo jėgos, elektros energijos ir vandens naudojimo koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje, t. y. Turkijoje.

(121)

Antra, prie pirmiau nurodytų gamybos sąnaudų Komisija pridėjo minėtą pridėtinių išlaidų skirtumą ir bendrovės „Kutahya Porselen Sanayi A.S.“ PBA išlaidas ir pelną.

(122)

Dėl to prie neiškraipytų gamybos sąnaudų buvo pridėta:

(123)

Kadangi nebuvo pakankamai bendradarbiaujama, Komisija eksporto kainą apskaičiavo remdamasi Eurostato skelbiamais importo statistiniais duomenimis, pakoreguotais pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis, taip siekdama atspindėti už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalyje. Taigi, CIF kaina buvo sumažinta, iš jos atėmus (jūrų) frachto ir draudimo sąnaudas bei vidaus vežimo išlaidas, apskaičiuotas prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(124)

Inicijavus tyrimą CCCLA teigė, kad dėl į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį įtrauktų produktų rūšių, kurios skelbiamos kartu su oficialiais prekybos statistiniais duomenimis, sudėtingumo ir įvairovės, oficialiuose prekybos statistiniuose duomenyse nurodomos kainos nėra tinkama prielaida, kuria remiantis būtų galima nustatyti dempingo skirtumo dydį.

(125)

Komisija priminė CCCLA, kad dėl nepakankamo KLR tiriamąjį produktą eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo nebuvo galima diferencijuoti pagal PKN nustatant normaliąją vertę. Todėl Komisija neturėjo kitos alternatyvos, kaip tik apskaičiuoti dempingo skirtumą, lygindama vidutinius rodiklius, su kuriais susiję oficialūs prekybos statistiniai duomenys buvo visiškai pagrįsti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(126)

Po faktų atskleidimo CCCLA teigė, kad prekybos statistikos priemonėse (pvz., Eurostato) nurodytos kainos nėra diferencijuojamos pagal PKN, todėl nurodytos kainos „nėra tinkama prielaida, kuria remiantis būtų galima nustatyti dempingo skirtumo dydį“.

(127)

„Ceramie-Unie“ pažymėjo, kad Komisija šį metodą taikė tik dėl nepakankamo Kinijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo. Komisija susisiekė su 101 (šimtu vienu) Kinijos eksportuojančiu gamintoju / eksportuojančių gamintojų grupėmis, iš kurių tik vienas pateikė išsamius klausimyno atsakymus.

(128)

Šio vieno eksportuojančio gamintojo importo apimtis per PTL sudarė apie [1–2 %] visos nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą apimties.

(129)

Kaip teisingai nustatė Komisija, tokio mažo importo lygio negalima laikyti tipišku visam importui iš Kinijos.

(130)

„Ceramie-Unie“ nurodė, kad pagrindinio reglamento 18 straipsnio 6 dalyje nedviprasmiškai nurodyta, kad jeigu suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja, „tyrimo išvados tai šaliai gali būti ne tokios palankios“. Todėl Komisijos atliktas dempingo skirtumo skaičiavimas kaip vidurkių palyginimas yra visiškai pagrįstas ir atitinka Sąjungos teisę, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

(131)

Atlikusi šią analizę „Ceramie-Unie“ atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija nustatė, jog dempingo skirtumas per PTL buvo „didesnis nei 100 %“. Komisija taip pat pažymėjo, kad toks dempingo skirtumas buvo „labai nuvertintas, nes normalioji vertė nebuvo pakoreguota atsižvelgiant į transportavimo mokesčius ir muitus, pridedamus prie žaliavų importo kainos (žr. 106 konstatuojamąją dalį), o eksporto kaina nebuvo pakoreguota atsižvelgiant į PVM grąžinimą (žr. 125 konstatuojamąją dalį)“.

(132)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, „Ceramie-Unie“ pabrėžė, kad dempingo tęsimąsi per PTL įrodantys duomenys patvirtina būtinybę toliau taikyti antidempingo priemones.

(133)

Po faktų atskleidimo CCCLA primygtinai tvirtino, kad prekybos statistikos priemonėse (pvz., Eurostato) nurodytos kainos nėra diferencijuojamos pagal PKN, todėl nurodytos kainos „nėra tinkama prielaida, kuria remiantis būtų galima nustatyti dempingo skirtumo dydį“. Kadangi nebuvo pateikta jokios naujos informacijos ar įrodymų šiam tvirtinimui pagrįsti, Komisija nurodo visoms šalims savo ankstesnį šio klausimo vertinimą, kuris taip pat paminėtas 125 konstatuojamojoje dalyje.

(134)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Šiuo atveju Komisija nusprendė atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant: i) jas grąžinti į kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) atsižvelgti į įvairius veiksnių, kurie, kaip tvirtinta ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(135)

Kaip paaiškinta 119–122 konstatuojamosiose dalyse, normalioji vertė buvo nustatyta gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis esant tokiam prekybos lygiui.

(136)

Klausimas, ar normaliąją vertę reikia koreguoti atsižvelgiant į eksportuotoms prekėms taikyto PVM grąžinimą, nebuvo įvertintas, nes, kaip bus įrodyta kitame skirsnyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jau nustatyti dempingo skirtumai yra pakankamai dideli (daugiau nei 100 %), kad būtų galima patvirtinti tikimybę, jog dempingas tęstųsi. Todėl dempingo skirtumo padidėjimas dėl PVM koregavimo nėra reikšmingas šios peržiūros rezultatui, nes jis neprieštarauja tai išvadai.

(137)

Kaip paaiškinta 123 konstatuojamojoje dalyje, siekiant eksporto kainą grąžinti į prekybos EXW sąlygomis lygį, buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į: (jūrų) frachtą ir draudimo išlaidas bei vidaus transporto išlaidas, apskaičiuotas prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(138)

Tuo remiantis buvo nustatyta, kad vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo didesnis nei 100 %. Reikia pažymėti, kad gautas dempingo skirtumas buvo gerokai nuvertintas, nes normalioji vertė nebuvo pakoreguota atsižvelgiant į transportavimo mokesčius ir muitus, taikomus žaliavų importo kainai (žr. 109 konstatuojamąją dalį), o eksporto kaina nebuvo pakoreguota atsižvelgiant į PVM grąžinimą (žr. 136 konstatuojamąją dalį).

(139)

Todėl padaryta išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(140)

Po faktų atskleidimo CCCLA išreiškė nuostabą dėl nustatyto dempingo lygio ir teigė, kad tai buvo išpūstų lyginamųjų kainų ir per didelių PBA išlaidų ir pelno santykio rezultatas, todėl bendrovės „Kütahya Porselen“ pasirinkimas buvo netinkamas. Šiuo tikslu CCCLA palygino žaliavų kainas, nustatytas atlikus ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, ir šiame tyrime bei atkreipė dėmesį į bendrą padidėjimą. CCCLA užsiminė, kad darbo sąnaudos yra vienas iš pagrindinių keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamybos sąnaudų veiksnių, ir pasiūlė, kad darbo sąnaudų padidėjimas nuo ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros iki šio tyrimo neatspindi faktinio darbo sąnaudų padidėjimo Kinijoje.

(141)

Komisija pažymėjo, kad, kaip nurodyta birželio 6 d. pranešimo apie žaliavas II priede, importo į Turkiją kainos atitiko importo į Braziliją ir Tailandą kainas. Be to, Komisija nurodė, kad ne visi gamybos veiksniai turi vienodą reikšmę tiriamojo produkto sąnaudų struktūroje. Šiuo atžvilgiu gipso pagrindu pagamintų medžiagų naudojimas formoms, kurių kaina, CCCLA duomenimis, padidėjo 37 kartus, yra nereikšmingas ir praktiškai neturėjo jokios įtakos skaičiavimams. Be to, pagrindinė žaliava, naudojama tiriamajam produktui gaminti, yra kaolinas, kurio lyginamoji kaina vėlgi atitinka Brazilijos ir Tailando lyginamąją kainą.

(142)

Dėl PBA išlaidų ir pelno lygio, naudotų normaliajai vertei apskaičiuoti, Komisija pažymėjo, kad bendrovės „Kütahya Porselen“ auditu patvirtintose ataskaitose nurodytos PBA išlaidos ir pelnas atitinka Turkijos Vyriausybės nurodytus platesnio sektoriaus (NACE C-234) lygius.

(143)

Galiausiai dėl tvirtinimo, kad darbo sąnaudų padidėjimas neatspindi padėties Kinijoje, Komisija pažymėjo, kad, remiantis turimais šaltiniais, darbo sąnaudos Turkijoje padidėjo dėl to, kad Turkijos Vyriausybė neseniai padidino minimalų darbo užmokestį, kuriuo buvo siekiama atkurti Turkijos piliečių perkamąją galią. Tai reiškia, kad Turkijos Vyriausybė siekė atkurti tokį darbo sąnaudų lygį, kuris atitiktų bendrą šalies ekonominio išsivystymo lygį, o toks lygis panašus į Kinijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo manyti, kad darbo sąnaudos buvo pernelyg padidintos. Be to, darbo sąnaudų raida Kinijoje, kuriai, kaip nustatyta, turėjo įtakos šiame tyrime nustatyti dideli iškraipymai, nėra svarbi.

(144)

Pirmajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija taip pat paragino visas šalis pasiūlyti kitas tinkamas tipiškas šalis, tačiau CCCLA pasiūlymų nepateikė. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija CCCLA tvirtinimus atmetė.

(145)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija išnagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Todėl Komisija išnagrinėjo šiuos papildomus elementus: KLR gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodaros politiką kitose rinkose ir Sąjungos rinkos patrauklumą.

(146)

Kinija yra didžiausia pasaulyje keraminių stalo ir virtuvės reikmenų eksportuotoja, joje yra tūkstančiai aktyvių gamintojų (65). Prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą prieduose pareiškėjai nurodė šaltinius, iš kurių matyti, kad per PTL Kinijos dienos keramikos gamybos pajėgumai sudarė 87,03 mlrd. vienetų per dieną, o nepanaudoti pajėgumai sudarė 18,7 % (66). Dienos keramikos gamybos pajėgumai nuo paskutinės peržiūros nuolat didėjo, o maždaug 81 % pajėgumų naudojimo lygis išliko stabilus. Dėl to nepanaudotų pajėgumų dalis padidėjo nuo 12,9 mlrd. vienetų 2019 m. iki daugiau kaip 16 mlrd. vienetų per PTL. Turėdama tokius didelius gamybos pajėgumus, Kinija viena galėtų pagaminti kelis kartus daugiau nei iš viso suvartojama Sąjungoje, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu joje buvo suvartojama apie 491 264 tonos (žr. 161 konstatuojamąją dalį). Perteklinių pajėgumų problema pripažinta kai kurių didelių Kinijos gamintojų (67) finansinėse ataskaitose ir keliuose rinkos tyrimuose (68) (69).

(147)

Nuo tada, kai buvo nustatytos priemonės, keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys dideliais kiekiais buvo eksportuojami iš Kinijos į Sąjungą ir vis dar sudarė beveik 60 % Sąjungos suvartojimo per PTL, kaip išsamiau paaiškinta 4.3.1 skirsnyje. Iš to taip pat matyti, kad Kinijos keraminių stalo ir virtuvės reikmenų eksportuojantys gamintojai palaiko glaudžius verslo ryšius su savo klientais Sąjungoje.

(148)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinija yra viena didžiausių keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamintojų pasaulyje ir turi daug nepanaudotų pajėgumų, kuriuos, jei priemonės būtų panaikintos, dėl stiprių verslo ryšių būtų galima lengvai eksportuoti į Sąjungą dar didesniais kiekiais.

(149)

GTA duomenimis, Kinija (70) eksportavo 2 094 958 tonas produkcijos už 53 393 909 510 RMB, t. y. vidutinė CIF vertė buvo 25,48 RMB/kg.

(150)

Komisija palygino GTA duomenų bazėje skelbiamas vidutines Kinijos keraminių stalo ir virtuvės reikmenų eksporto kainas CIF lygmeniu pagrindinėse Kinijos kilmės stalo ir virtuvės reikmenų eksporto rinkose su eksporto į Sąjungą kaina esant tam pačiam prekybos lygiui. Nustatyta, kad Kinijos eksporto į pagrindines eksporto rinkas (JAV, Rusiją) kainos yra panašios arba mažesnės už eksporto į ES kainas, todėl Sąjungos rinka buvo patrauklesnė Kinijos nagrinėjamojo produkto eksportuotojams.

(151)

Sąjunga yra viena didžiausių keraminių stalo ir virtuvės reikmenų rinkų pasaulyje. Kaip jau minėta 147 konstatuojamojoje dalyje, 2012 m. nustačius antidempingo priemones, nagrinėjamasis produktas iš Kinijos ir toliau buvo dideliais kiekiais eksportuojamas į Sąjungą. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinijos keraminių stalo ir virtuvės reikmenų eksportas į Sąjungą sudarė beveik 60 % Sąjungos suvartojimo (žr. 181 konstatuojamąją dalį). Tai aiškiai rodo, kad Sąjunga išliko patraukli ir svarbi Kinijos keraminių stalo ir virtuvės reikmenų tikslinė rinka.

(152)

Be to, pareiškėjų pateiktuose rinkos tyrimuose ir bendrovių ataskaitose tvirtinama, kad kasdieniam naudojimui skirtos keramikos vidaus rinkos augimas lėtėja. Kadangi gamybos pajėgumai ir kasdien pagaminamas kiekis toliau didės, bendrovės patirs didesnį spaudimą didinti savo eksporto apimtį, o Sąjungos rinkos patrauklumas didės.

(153)

Galiausiai kitose trečiosiose šalyse Kinijos kilmės eksporto keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims taikomos prekybos apsaugos priemonės, o tai rodo tą pačią kainodaros politiką, kaip pastebėta Kinijos eksporto į Sąjungą atveju (71). Dėl šių prekybos apsaugos priemonių Kinijos eksportuojantiems gamintojams bus sunkiau eksportuoti į tas rinkas, o Sąjungos rinkos patrauklumas dar padidės, jei tas eksportas galės būti į ją nukreiptas.

(154)

Sąjungos rinkos patrauklumą taip pat rodo Kinijos eksportuojančių gamintojų taikoma kainodaros strategija. Kinijos eksportuojančių nagrinėjamojo produkto gamintojų eksporto kainos yra gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas Sąjungos rinkoje. Iš Kinijos importuojamų prekių kainos iš tikrųjų yra mažiausios Sąjungos rinkoje. Tų nedaugelio trečiųjų šalių, kurios eksportuoja mažesnėmis kainomis, prekės sudaro tik labai nedidelę dalį visų į Sąjungą importuojamų prekių, o tų šalių augimo potencialo net negalima lyginti su KLR gamybos priemonių apimtimi. Todėl, atsižvelgiant į dabartinių antidempingo muitų dydį, galima pagrįstai tikėtis, kad, leidus nebetaikyti priemonių, Kinijos prekės ir toliau būtų žemesnėmis kainomis importuojamos į Sąjungos rinką.

(155)

Iš tiesų nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė importo iš Kinijos kaina padidėjo 17 %. Nepaisant šio padidėjimo, ji vis tiek tebėra 18 % mažesnė už vidutinę Sąjungos pramonės pardavimo kainą. Jeigu nebūtų taikomi antidempingo muitai, šis skirtumas siektų 38 % (žr. 169 konstatuojamąją dalį).

(156)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamasis produktas iš Kinijos į Sąjungos rinką ir toliau importuojamas dempingo kaina. Komisija taip pat nustatė, kad KLR yra didžiausia keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamintoja ir eksportuotoja pasaulyje ir turi daug nepanaudotų pajėgumų.

(157)

Be to, Komisija nustatė, kad Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodaros politika trečiosiose rinkose patvirtina nustatytą tikimybę, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Sąjungos rinkoje dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(158)

Galiausiai Komisija nustatė, kad ir nustačius priemones Sąjungos rinka išliko patraukli Kinijos keraminių stalo ir virtuvės reikmenų eksportuojantiems gamintojams.

(159)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog panaikinus antidempingo priemones padidėtų keraminių stalo ir virtuvės reikmenų importo iš KLR į Sąjungą dempingo kaina apimtis.

(160)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino daugiau kaip 140 žinomų gamintojų. Daugiausia produkcijos pagaminama Čekijoje, Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje ir Vokietijoje. Remiantis patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų ir „Cerame-Unie“ / FEPF pateiktais klausimyno atsakymais nustatyta, kad per PTL bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo 226 147 tonos. Visą Sąjungos produkciją pagaminantys Sąjungos gamintojai yra Sąjungos pramonė, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį.

(161)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis Eurostato importo statistiniais duomenimis ir Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtimi, kurią nurodė „Cerame-Unie“ / FEPF, bei atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija, kuri buvo tinkamai patikrinta.

(162)

Sąjungos suvartojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

3 lentelė

(163)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo 23 %, nes po COVID-19 pandemijos Europos vartotojai vėl ėmė domėtis keraminiais stalo ir virtuvės reikmenimis. 2020–2022 m. jis nuolat didėjo ir pasiekė aukščiausią lygį – 555 832 tonas, tačiau per PTL sumažėjo iki 491 264 tonų.

(164)

Remiantis Eurostato duomenimis ir „Cerame-Unie“ / FEPF pateiktais makroduomenimis, nagrinėjamojo produkto importo apimties, rinkos dalies ir vidutinių kainų raida buvo tokia:

4 lentelė

(165)

Nors buvo taikomos antidempingo priemonės, bendra importo iš KLR apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 26 %. Kaip ir Sąjungos suvartojimas, ši apimtis didėjo iki 2022 m., o per PTL sumažėjo iki 285 513 tonų. Didėjant rinkai Kinijos importo dalis, palyginti su visu Sąjungos suvartojimu (žr. 3 lentelę), padidėjo Sąjungos pramonės sąskaita ir per PTL siekė 58,1 %.

(166)

Importo iš KLR į Sąjungą kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

(167)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kinijos kainos padidėjo 17 % – nuo 1 871 iki 2 188 EUR už toną. Tai vidutinė viso nagrinėjamojo produkto importo kaina už toną, todėl šiai tendencijai poveikio gali turėti tolesnis importas.

(168)

Priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(169)

Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Remiantis pirmiau aprašyta metodika, atlikus palyginimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl nagrinėjamojo produkto importo Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 18 %. Be antidempingo muitų priverstinis kainų mažinimas būtų siekęs 38 %.

(170)

Savo pastabose dėl Komisijos užtikrinto tam tikrų atrinktų ir neatrinktų Sąjungos gamintojų anonimiškumo (žr. 51 konstatuojamąją dalį) CCCLA taip pat tvirtino, kad Kinijos gamintojai parduoda tik generinius produktus, o Sąjungos gamintojai parduoda aukščiausios klasės prekės ženklais pažymėtus produktus. Todėl palyginus ES gaminamus potencialiai prekės ženklais pažymėtus produktus su Kinijoje gaminamais generiniais produktais neišvengiamai būtų apskaičiuotas pernelyg didelis priverstinis kainų mažinimas.

(171)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad atrinkti Sąjungos gamintojai beveik nepardavinėjo prekės ženklais pažymėtų produktų, o šie produktai nagrinėjamuoju laikotarpiu sudarė didelę Sąjungos pardavimo apimties dalį. Jeigu ir būtų daromas koks nors poveikis priverstinio kainų mažinimo skaičiavimui, jis būtų labai nedidelis. Taigi šis tvirtinimas buvo atmestas.

(172)

Bendros importo į Sąjungą apimties, taip pat keraminių stalo ir virtuvės reikmenų importo iš kitų nei KLR trečiųjų šalių rinkos dalies ir kainų tendencijų raida:

6 lentelė

(173)

Per PTL iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, buvo importuota 69 802 tonos keraminių stalo ir virtuvės reikmenų. Pagrindiniai nagrinėjamojo produkto eksportuotojai į Sąjungą buvo Turkija ir Tailandas, atitinkamai 4,4 % ir 2,6 % per PTL. Tačiau bendra importo iš trečiųjų šalių apimtis sudarė tik 14,2 % Sąjungos rinkos, t. y. šiek tiek padidėjo, palyginti su 13,6 % nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Todėl galima daryti išvadą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Kinija buvo didžiausia peržiūrimojo produkto eksportuotoja į ES, nes šios šalies importo apimtis per PTL buvo daugiau kaip keturis kartus didesnė už bendrą visų kitų trečiųjų šalių importo apimtį.

(174)

Vidutinės importo iš kitų trečiųjų šalių kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat ir gerokai viršijo vidutinę Kinijos importo kainą.

(175)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir indeksai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(176)

Įvertinti visos Sąjungos pramonės makroekonominiai rodikliai (gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, užimtumas, našumas, dempingo skirtumų dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo). Vertinant remtasi „Cerame-Unie“ / FEPF pateikta informacija, kuri buvo sutikrinta su patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais ir skelbiamais oficialiais statistiniais duomenimis.

(177)

Atrinktų Sąjungos gamintojų lygmeniu atlikta mikroekonominių rodiklių (atsargų, pardavimo kainų, pelningumo, pinigų srauto, investicijų, investicijų grąžos, pajėgumo padidinti kapitalą, darbo užmokesčio ir gamybos sąnaudų) analizė. Vertinimas grįstas jų informacija, kuri buvo tinkamai patikrinta per tikrinamuosius vizitus vietoje.

(178)

Sąjungos pramonė yra labai susiskaidžiusi ir ją iš esmės sudaro du segmentai – MVĮ ir didesnės bendrovės. Nagrinėjant kai kuriuos mikroekonominius rodiklius (pardavimo kainą, pinigų srautą, investicijas, vidutinį darbuotojo darbo užmokestį, atsargas, pelningumą ir gamybos sąnaudas), atrinktų bendrovių rezultatai pakoreguoti atsižvelgiant į grupei, kuriai priklauso konkreti bendrovė, tenkančią dalį. Kaip ir per pradinį tyrimą ir paskutinį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą, šiuo tikslu buvo naudojamas su kiekvieno viso keraminių stalo ir virtuvės reikmenų sektoriaus segmento gamybos apimtimi susijęs specialus koeficientas (42 % MVĮ ir 58 % didelėms bendrovėms). Taip užtikrinta, kad būtų tinkamai atsižvelgta į mažesnių bendrovių padėtį ir, atliekant bendrą žalos analizę, išvengta disbalanso dėl didelių bendrovių rezultatų.

(179)

Sąjungos pramonės gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

(180)

Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjusį Sąjungos suvartojimą, gamybos apimtis padidėjo (13 %). Kalbant apie suvartojimą, 2022 m. jis buvo didžiausias, o per PTL sumažėjo. Dėl padidėjusio našumo, pasiekto investicijomis į gamybos įrangą (žr. 193 konstatuojamąją dalį), gamybos pajėgumai padidėjo 7 %. Tačiau, nepaisant augančios rinkos, dėl didelės importo iš Kinijos apimties pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 73 % iki 68 %.

(181)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

(182)

Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje atitiko suvartojimo raidą ir padidėjo 2021 ir 2022 m., kai pasiekė aukščiausią lygį – 150 875 tonas. Kalbant apie suvartojimą, pardavimo apimtis per PTL vėl sumažėjo. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis padidėjo tik 15 %. Tačiau tuo pačiu metu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 29,7 % iki 27,7 %, nes Sąjungos pramonė negalėjo išnaudoti augančios Sąjungos rinkos ir prarado pardavimo dalį dėl importo iš Kinijos dempingo kaina.

(183)

Sąjungos pramonės užimtumo lygio ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

(184)

Didėjant Sąjungos pramonės gamybai, užimtumas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 13 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų darbo jėgos našumas, vertinamas pagal darbuotojo išdirbį (tonomis) per metus, nepakito.

(185)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamyba padidėjo 13 %, o pardavimo Sąjungoje apimtis, atsižvelgiant į didėjantį Sąjungos suvartojimą, padidėjo 15 %. Sąjungos suvartojimui padidėjus 23 %, Sąjungos pramonė negalėjo išnaudoti šios galimybės dėl importo iš Kinijos dempingo kaina, todėl negalėjo visiškai išnaudoti dėl investicijų padidėjusių gamybos įrenginių gamybos pajėgumų.

(186)

Kaip paaiškinta 3 skirsnyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo toliau vykdomas reikšmingas dempingas. Pažymima, kad Kinijos gamintojai priverstinai itin mažina Sąjungos pramonės pardavimo kainas.

(187)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė negalėjo visapusiškai išnaudoti padidėjusio Sąjungos suvartojimo galimybės, todėl atitinkamai nepadidėjo Sąjungos pramonės gamyba ir pardavimas. Be to, nepaisant didėjančios gamybos ir pardavimo, Sąjungos gamintojų rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu net sumažėjo. Priešingai, importo iš KLR apimtis augo sparčiau nei Sąjungos suvartojimas, todėl tuo pačiu laikotarpiu jo rinkos dalys didėjo. Taigi Komisija padarė išvadą, kad dėl importo iš Kinijos Sąjungos pramonė iš tiesų negalėjo įgyti daugiau ekonominės erdvės augančioje Sąjungos rinkoje.

(188)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų ir vidutinių vieneto gamybos sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

(189)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės kainos 2020 ir 2021 m. iš esmės buvo pastovios. Nuo 2022 m. jos padidėjo dėl padidėjusių gamybos sąnaudų, susijusių su didesnėmis energijos kainomis ir infliacija. Vis dėlto dėl importo iš Kinijos daromo nuolatinio spaudimo kainoms Sąjungos pramonės kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį apskritai buvo mažesnės už gamybos sąnaudas.

(190)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų lygio raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

(191)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargų lygis absoliučiais skaičiais padidėjo 85 %. Staigi didėjimo tendencija, visų pirma nuo 2022 m. iki PTL, kelia susirūpinimą, nes pramonė paprastai dirba pagal užsakymus, kaip nustatyta per pradinį tyrimą ir patvirtinta šiame peržiūros tyrime išnagrinėjus atrinktų Sąjungos gamintojų duomenis.

(192)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė nuolat veikė nuostolingai, o jos nuostolingumas palaipsniui sumažėjo nuo –7,9 % iki –6,2 %. Ši vertė vis dar buvo mažesnė nei per pradinį tyrimą pasiektas nedidelis pelningumas (3,5 %), taigi gerokai mažesnė už tikslinį pelną, kuris pradiniame tyrime buvo laikomas priimtinu (t. y. 6,0 %).

(193)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pinigų srautas sumažėjo iki beveik nulio. Tuo pačiu metu investicijos padidėjo 489 %. Tačiau reikėtų pažymėti, kad šios investicijos daugiausia buvo finansuojamos viešosios paramos lėšomis, skirtomis COVID-19 pandemijos krizės 2020 ir 2021 m. ir staigaus energijos išlaidų padidėjimo 2022 m. poveikiui sušvelninti. Šios vienkartinės valstybės subsidijos, susijusios su gamybos įrangos modernizavimu, padėjo bendrovėms gerokai patobulinti savo gamybos įrangą, kaip matyti iš padidėjusios gamybos.

(194)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų grąža, išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu, nuolat buvo neigiama.

(195)

Per tą patį laikotarpį vidutinis darbo užmokestis padidėjo 25 %, t. y. padidėjo daugiau nei bendros vieneto gamybos sąnaudos.

(196)

Iš žalos analizės matyti, kad Sąjungos pramonės padėtis nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo, nepaisant pastangų neatsilikti nuo didėjančio suvartojimo. Nors gamybos pajėgumai ir gamybos apimtis padidėjo kartu su pardavimo apimtimi, rinkos dalių išlaikyti nepavyko. Didėjant gamybos sąnaudoms, visų pirma energijos, Sąjungos pramonė negalėjo tinkamai padidinti pardavimo kainų. Taip atsitiko daugiausia dėl mažų importo iš Kinijos kainų, dėl kurių, nepaisant taikomų priemonių, Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai labai mažinamos. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį.

(197)

Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė negalėjo atsigauti nuo anksčiau patirtos žalos. Dėl toliau vykdyto didelės apimties importo iš KLR kainomis, dėl kurių buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, kurios jau buvo mažesnės už gamybos sąnaudas, Sąjungos pramonei ir vėl buvo daroma žala.

(198)

Po faktų atskleidimo „Ceramie-Unie“ nurodė, kad 2025 m. balandžio 2 d. JAV administracija paskelbė apie bendrųjų tarifų padidinimą daugumai prekybos partnerių. Kinijos kilmės prekėms taikomi JAV muitai iš pradžių siekė 67 %. Nors per derybas šis procentinis dydis buvo sumažintas, šiuo metu Kinijai taikoma bendra 55 % tarifo norma (dar neįsigaliojusi). Kadangi Komisija nustatė, kad JAV yra viena iš pagrindinių Kinijos nagrinėjamojo produkto eksporto rinkų, jei JAV muitų tarifas būtų veiksmingai pritaikytas, eksportas iš Kinijos į Sąjungą dar labiau padidėtų, todėl Sąjungos keraminių stalo reikmenų gamintojams daroma žala būtų dar didesnė. Todėl „Ceramie-Unie“ tvirtino, kad dėl vadinamųjų JAV abipusių tarifų Sąjungos rinkos patrauklumas Kinijos keraminių stalo ir virtuvės reikmenų eksportuotojams galėtų dar labiau padidėti, visų pirma atsižvelgiant į didelius Kinijos stalo reikmenų pramonės nepanaudotus pajėgumus.

(199)

Komisija išnagrinėjo šį tvirtinimą ir sutiko, kad dėl tokių tarifų nustatymo Sąjungos rinkos patrauklumas iš tiesų galėtų padidėti.

(200)

Po faktų atskleidimo CCCLA nesutiko su Komisijos išvadomis dėl žalos ir tvirtino, kad priežastinis ryšys tarp importo iš Kinijos ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pastebėtos žalos nebuvo pagrįstas tiesioginiais įrodymais.

(201)

CCCLA nuomone, Komisijos išvados dėl žalos beveik visiškai grindžiamos pelningumo rodikliu, o keli pagrindiniai makroekonominiai rodikliai, be kita ko, Sąjungos suvartojimas, gamyba, pardavimo apimtis, užimtumas ir investicijos, nagrinėjamuoju laikotarpiu pagerėjo.

(202)

Be to, CCCLA tvirtino, kad pelningumo mažėjimas taip pat daugiausia buvo susijęs su kai kuriais mikroekonominiais rodikliais, tokiais kaip vieneto gamybos sąnaudos, investicijos ir darbo sąnaudos, o ne su importu iš Kinijos.

(203)

Šį tvirtinimą teko atmesti. Iš tiesų, padidėjus Sąjungos suvartojimui, Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimtis padidėjo dėl tebesitęsiančio COVID-19 pandemijos poveikio ir, siekdama išnaudoti atsinaujinusį Europos vartotojų susidomėjimą, Sąjungos pramonė investavo į didesnius pajėgumus. Tačiau, kaip paaiškinta 182 konstatuojamojoje dalyje, nepaisant šių pastangų, Sąjungos pramonė negalėjo išnaudoti augančios Sąjungos rinkos ir prarado rinkos dalį importo iš Kinijos naudai, kaip matyti iš padidėjusių atsargų ir sumažėjusio pajėgumų naudojimo.

(204)

Kalbant apie mikroekonominius rodiklius, Komisija sutinka, kad Sąjungos pramonės vieneto gamybos sąnaudų padidėjimo negalima sieti su importo iš Kinijos poveikiu. Tačiau, kaip savo pastabose pripažino patys CCCLA, vidutinė Sąjungos pramonės kaina per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo mažesnė už jos sąnaudas. Kaip paaiškinta 189 konstatuojamojoje dalyje, dėl Kinijos importo dempingo kaina daromo nuolatinio spaudimo kainoms Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo kainų iki tvaraus lygio, kad padengtų padidėjusias sąnaudas, kaip antai darbo ir energijos sąnaudas, ir susigrąžintų padarytas investicijas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(205)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala dėl kitų veiksnių nei importas iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina nebūtų priskirta importo dempingo kaina poveikiui. Šie veiksniai – tai importas iš kitų trečiųjų šalių ir Sąjungos pramonės eksportas.

(206)

Keraminių stalo ir virtuvės reikmenų importo iš KLR apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 26 % ir per PTL sudarė 58,1 % Sąjungos rinkos. Tuo pačiu metu, nepaisant to, kad Sąjungos pramonės pardavimas didėjo, jos rinkos dalis, palyginti su importu iš Kinijos, sumažėjo. Vidutinė importo iš Kinijos kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko pastovi ir gerokai mažesnė už Sąjungos pramonės kainas ir sąnaudas. Dėl vidutinių importo kainų Sąjungos pramonės vidutinė pardavimo kaina buvo priverstinai sumažinta 18 %. Jeigu nebūtų taikomi antidempingo muitai, šis skirtumas siektų 38 % (žr. 169 konstatuojamąją dalį).

(207)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad importas iš Kinijos buvo didelis ir darė spaudimą mažinti Sąjungos pramonės kainas ir pardavimo apimtį, taip sąlygodamas Sąjungos pramonei padarytą žalą.

(208)

Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad importo iš Kinijos didėjimo ir Sąjungos pramonei padarytos žalos laikas akivaizdžiai sutapo.

(209)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo labai nedaug, kaip aprašyta 173 konstatuojamojoje dalyje. Daugiausia importuota iš Turkijos (4,4 % rinkos dalis per PTL), Tailando (2,6 %), Jungtinės Karalystės (1,4 %), Bangladešo (1,3 %) ir Jungtinių Arabų Emyratų (1,3 %).

(210)

Kalbant apie Turkiją ir Jungtinius Arabų Emyratus, šis importas nagrinėjamuoju laikotarpiu vykdytas gerokai mažesnėmis nei Sąjungos gamintojų kainomis, nors jos ir buvo gerokai didesnės už Kinijos kilmės importo kainas. Vien per PTL Bangladešo kilmės importo kainos buvo mažesnės už Sąjungos gamintojų pardavimo kainas, tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu jos visada buvo didesnės už importo iš Kinijos kainas. Priešingai, importo iš kitų šalių kainos buvo daug didesnės, palyginti su Sąjungos gamintojų kainomis.

(211)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nustatytos Turkijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Bangladešo kainos, kurios buvo mažesnės už vidutines Sąjungos pramonės kainas, galėjo prisidėti prie žalos. Tačiau, atsižvelgiant į mažą importo iš šių šalių apimtį, toks poveikis būtų buvęs nedidelis.

(212)

Po faktų atskleidimo CCCLA teigė, kad Komisija tinkamai neišanalizavo importo iš kitų trečiųjų šalių poveikio, nes, jo nuomone, net smulkūs tiekėjai gali daryti įtaką rinkos kainoms, ypač nišiniuose segmentuose arba geografinių regionų rinkose. Tačiau CCCLA nepateikė jokių įrodymų savo tvirtinimui pagrįsti, todėl jis buvo atmestas.

(213)

Sąjungos gamintojų eksporto raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

(214)

Pardavimas eksportui sudarė apie 40 % viso Sąjungos gamintojų pardavimo. Nors 2021 m. Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui labai padidėjo (+ 29 %), augimo rodikliai buvo mažesni, palyginti su Sąjungos rinkos rodikliais 2022 m. ir per PTL (žr. 8 lentelę. Atitinkamai 2022 m.: 27 %, PTL: 15 %). Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimas eksportui padidėjo 8 %, palyginti su 15 % Sąjungos rinkoje. Be to, iš nepakankamo pajėgumų naudojimo (žr. 7 lentelę) ir didėjančio atsargų lygio (žr. 10 lentelę) matyti, kad šiuo laikotarpiu nukreipimas pardavimo eksportui naudai nebuvo vykdomas. Todėl padaryta išvada, kad eksporto vykdymas prie patirtos žalos neprisidėjo.

(215)

Po faktų atskleidimo CCCLA tvirtino, kad padidėję Sąjungos pramonės eksportas neatitinka Komisijos išvados dėl susilpnėjusios pramonės, kuri daugiausia sunkumų patyrė dėl importo iš Kinijos konkurencijos. Komisija nesutinka su šiuo vertinimu. Kaip paaiškinta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimas eksportui padidėjo daug mažiau nei pardavimas Sąjungos rinkoje, t. y. 8 %, palyginti su 15 %. Taigi dėl Sąjungos pramonės eksporto rezultatų priežastinis ryšys nebuvo nutrauktas.

(216)

Dėl karo Ukrainoje padidėjusios energijos kainos turėjo įtakos gamybos sąnaudoms. Tačiau per PTL ši tendencija pasikeitė. Nepaisant to, dėl Kinijos kilmės importo dempingo kaina kainų ir apimties spaudimo per PTL Sąjungos pramonė vis tiek negalėjo net išlaikyti savo rinkos dalies ir padidinti pardavimo kainų, kad jos būtų didesnės už gamybos sąnaudas.

(217)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad KLR kilmės importas dempingo kaina padarė materialinę žalą Sąjungos pramonei.

(218)

Kiti nustatyti veiksniai, kaip antai importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui ir energijos kainų padidėjimas, vertinant atskirai arba kartu, nesusilpnino priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina ir žalos.

(219)

Kaip nustatyta 3 skirsnyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos vykdytas dempingo kaina ir patvirtinta tikimybė, kad dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija išnagrinėjo žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(220)

Žalos tęsimosi tikimybei nustatyti nagrinėti šie veiksniai: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Sąjungos rinkos patrauklumas, įskaitant keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims kitose trečiosiose šalyse taikomas antidempingo ar kompensacines priemones, Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodaros politika kitų trečiųjų šalių rinkose ir poveikis Sąjungos pramonės padėčiai.

(221)

KLR iki šiol yra didžiausia keraminių stalo ir virtuvės reikmenų eksportuotoja pasaulyje. Jos eksportas sudaro apie 65 % viso pasaulinio eksporto (72). Vertinant pagal bendrą per PTL eksportuotų prekių vertę, ES yra antra pagal dydį KLR eksporto rinka (73).

(222)

Kaip paaiškinta 146–148 konstatuojamosiose dalyse, KLR gamintojai turi didelių gamybos pajėgumų, kurie gerokai viršija visą Sąjungos suvartojimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(223)

Kaip nurodyta 151–153 konstatuojamosiose dalyse, dėl didėjančio suvartojimo Sąjungos rinkoje ir Kinijos keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims trečiosiose rinkose nustatytų priemonių Sąjungos rinkos patrauklumas didėjo.

(224)

Iš aplinkybių, kad importo iš Kinijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo ir kad importas yra didelis, net ir taikant galiojančias priemones, matyti, kad Kinijos eksportuojantiems gamintojams Sąjungos rinka yra patraukli ir kad jie ir toliau prekiaus Sąjungos rinkoje.

(225)

Atsižvelgiant į Kinijos gamintojų kainodaros strategiją, apibendrintą 154 konstatuojamojoje dalyje, iš kurios matyti mažesnės kainos pagrindinėse Kinijos importo rinkose, galima pagrįstai manyti, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinijos kilmės importas į Sąjungos rinką patektų mažesnėmis kainomis.

(226)

Atsižvelgiant į didelius KLR nepanaudotus pajėgumus, Kinijos vidaus rinkos sulėtėjimą, Sąjungos rinkos patrauklumą ir Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodaros politiką, kaip apibendrinta 154 ir 155 konstatuojamosiose dalyse, tikėtina, kad jau trumpuoju laikotarpiu būtų galima parduoti / nukreipti į Sąjungą didelius kiekius pigių keraminių stalo ir virtuvės reikmenų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, kaip matyti iš priverstinio kainų mažinimo lygio, nustatyto neatsižvelgiant į antidempingo muitus, t. y. 38 % (žr. 169 konstatuojamąją dalį), kuris yra labiausiai tikėtinas Kinijos eksportuotojų kainodaros politikos rodiklis, jeigu priemonės nebūtų taikomos.

(227)

Atsižvelgdama į pirmiau aprašytus nustatytus faktus, t. y. į didžiulius KLR nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą, importo iš KLR kainų lygius nesant antidempingo priemonių ir tikėtiną jų poveikį Sąjungos pramonei, Komisija padarė išvadą, kad labai tikėtina, jog netaikant priemonių labai padidėtų importas iš KLR žalingomis dempingo kainomis ir veikiausiai toliau būtų daroma žala.

(228)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti įvairūs susiję, t. y. Sąjungos pramonės ir importuotojų bei kitų šalių, interesai.

(229)

Komisija priminė, kad atliekant pradinį tyrimą laikyta, kad priemonių priėmimas neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra ir jį atliekant nagrinėjama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro susijusioms šalims.

(230)

Atsižvelgiant į tai, buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo ir žalos tęsimosi tikimybės, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tolesnis priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(231)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad, jeigu priemonės baigtų galioti, tai veikiausiai turėtų didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonei. Sąjungos pramonės padėtis toliau blogėtų – sumažėtų pardavimo apimtis ir pardavimo kainos, dėl to labai sumažėtų pelningumas. Kita vertus, jei priemonės būtų toliau taikomos, Sąjungos pramonė galėtų atsigauti nuo žalos, kurią praeityje patyrė dėl importo dempingo kaina, ir išnaudoti savo potencialą Sąjungos rinkoje, joje nesant nesąžiningos prekybos praktikos.

(232)

CCCLA teigė ir po faktų atskleidimo pakartojo, kad importas iš Kinijos daro tam tikrą papildomą poveikį Sąjungos gamybai, todėl Sąjungos pramonės interesai yra įvairūs. Todėl atrodo, kad priemonių galiojimo pratęsimas neatitiktų ES gamintojų interesų, nes jų ekonominių rodiklių (importo, gamybos, pardavimo vidaus rinkoje ir pardavimo eksportui) būklė yra gera. Be to, CCCLA teigimu, kai kurie ES gamintojai gamina ne visų rūšių keraminius stalo ir virtuvės reikmenis, o tai reiškia, kad šiuos gaminius reikia importuoti iš trečiųjų šalių, be kita ko, Kinijos. Dėl antidempingo muitų padidėjo iš Kinijos gamintojų perkamų produktų kainos, o tai nuolat darė neigiamą poveikį šiems ES gamintojams.

(233)

Tačiau, atlikus 4 skirsnyje (160–197 konstatuojamosiose dalyse) aprašytą žalos analizę, nustatyta, kad, nepaisant priemonių, Sąjungos pramonė toliau patiria žalą dėl importo iš KLR dempingo kaina. Iš tiesų Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, tačiau ji negalėjo padidinti pardavimo kainų iki pelningo lygio. Be to, pirmiau pateiktas CCCLA tvirtinimas, kad buvo priešingai, nepagrįstas įrodymais, kuriuos būtų buvę galima toliau analizuoti, todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(234)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas Sąjungos pramonės interesams neprieštarauja.

(235)

Šio tyrimo inicijavimo etape susisiekta su 51 žinomu nesusijusiu importuotoju ir šie importuotojai pakviesti bendradarbiauti. Atrankos etape apie save nepranešė nė vienas nesusijęs importuotojas. Tik vienas importuotojas vėlesniame etape spontaniškai pateikė tam tikros ribotos informacijos apie importą ir neprieštaravo dėl galimo šiuo metu galiojančių priemonių pratęsimo.

(236)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros išvadas, iš kurių matyti, kad nagrinėjamojo produkto importuotojų pelno dydis buvo didelis (74), padaryta išvada, kad toliau taikant galiojančias priemones nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis nesusijusių nagrinėjamojo produkto importuotojų veiklai.

(237)

Kaip ir per ankstesnį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą, galutinių naudotojų interesams atstovaujančios šalys, pvz., vartotojų asociacijos, neatsiliepė į kvietimą dalyvauti tyrime ir per jį niekaip nebendradarbiavo. Kadangi per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą toliau nebendradarbiavo nė vienas naudotojas, Komisija nusprendė, kad jos pradinio tyrimo išvados tebegalioja ir kad toliau taikant priemones nebūtų padaryta neigiamo poveikio vartotojams, pvz., namų ūkiams, arba toks poveikis būtų nedidelis.

(238)

CCCLA tvirtino ir po galutinio faktų atskleidimo pakartojo, jog dėl to, kad keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys yra galutinis produktas, antidempingo muitais būtų tiesiogiai daromas neigiamas poveikis Sąjungos vartotojams, nes nėra jokios tarpinės pramonės šakos, kuri padengtų sąnaudas.

(239)

„Cerame-Unie“ / FEPF atsakė į šį tvirtinimą ir nurodė, kad, nepaisant šiuo metu galiojančių antidempingo priemonių, keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys iš Kinijos ir toliau buvo importuojami į Sąjungą dideliais kiekiais ir labai mažomis kainomis.

(240)

Komisija laikėsi nuomonės, kad labai mažai tikėtina, kad panaikinus priemones kainos sumažėtų visa muitų suma. NET ir pagal tokį mažai tikėtiną scenarijų, kad vartotojų kainos būtų sumažintos visa dabartinių antidempingo muitų suma, metinės vartotojų išlaidos sumažėtų mažiau nei 1 EUR (75). Kadangi negalima laikyti, kad priemonės padarė didelį poveikį vartotojams, Komisija atmetė šiuos teiginius.

(241)

Lygindama įvairius konkuruojančius Sąjungos interesus, Komisija visų pirma atsižvelgė į tai, kad turi būti pašalintas žalingo dempingo daromas prekybą iškraipantis poveikis ir užtikrinta sąžininga konkurencija. Viena vertus, toliau taikant priemones, svarbi Sąjungos pramonės šaka, įskaitant daugybę mažųjų ir vidutinių įmonių, būtų apsaugota nuo tikėtino žalos tęsimosi. Kita vertus, įvertinus importuotojų ir naudotojų padėtį remiantis turima informacija dėl nepakankamo bendradarbiavimo, matyti, kad tolesnis priemonių taikymas jiems akivaizdžiai neturėtų neproporcingo neigiamo poveikio.

(242)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl importuojamiems KLR kilmės stalo ir virtuvės reikmenims nereikėtų toliau taikyti galutinių antidempingo priemonių.

(243)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad antidempingo priemonės, taikomos importuojamiems Kinijos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims, turėtų būti toliau taikomos.

(244)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam Kinijos kilmės importui taikytinas antidempingo muitas.

(245)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis aspektas, į kurį muitinės turi atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(246)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį apimties padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą, galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(247)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam Kinijos kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam Kinijos kilmės importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(248)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (76). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(249)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti palikti galioti esamas priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(250)

Eksportuotojas arba gamintojas, kuris neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą laikotarpiu, kurio duomenys buvo naudojami siekiant nustatyti jo eksportui šiuo metu taikomo muito dydį, gali prašyti, kad Komisija jam taikytų neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytą antidempingo muito normą. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jeigu tenkinamos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad jis: i) neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą laikotarpiu, kuris buvo naudojamas jo eksportui taikytino muito dydžiui nustatyti, ii) nėra susijęs su bendrove, kuri tai darė ir kuriai dėl to taikomi antidempingo muitai, ir iii) vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais.

(251)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES Euratomas) 2024/2509 (77) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(252)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,