(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 430/2013 (2) Taryba importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba Kinija) ir Tailando kilmės lietinėms kaliojo ketaus ir rutulinio grafitinio ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais, išskyrus kompresinių jungiamųjų detalių dalis, kurioms naudojami ISO DIN 13 metriniai sriegiai, ir kaliojo ketaus jungiamąsias dėžes su apvaliais sriegiais be dangtelio, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7307 19 10 (TARIC kodas 7307 19 10 10) ir ex 7307 19 90 (TARIC kodas 7307 19 90 10), nustatė antidempingo muitus (toliau – pradinis tyrimas).

(2)

Remiantis dempingo pašalinimo lygiu buvo nustatytas 14,9–57,8 % dydžio muitas. Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(3)

2013 m. birželio 12 d. Kinijos eksportuojantis gamintojas „Jinan Meide Castings Co., Ltd“ (toliau – bendrovė „Jinan Meide“) Europos Sąjungos Bendrajam Teismui pateikė prašymą panaikinti Reglamentą (ES) Nr. 430/2013, kiek jis yra susijęs su šiuo gamintoju. 2016 m. birželio 30 d. Bendrasis Teismas sprendimu nustatė, kad buvo pažeistos bendrovės „Jinan Meide“ teisės į gynybą, ir panaikino ginčijamąjį reglamentą, kiek jis yra susijęs su antidempingo muito nustatymu bendrovės „Jinan Meide“ pagamintoms importuojamoms lietinėms kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais.

(4)

Po pirmiau nurodyto sprendimo Europos Komisija (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 28 d. pranešimu (3) atnaujino antidempingo tyrimą dėl bendrovės „Jinan Meide“ gaminamų lietinių kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių su sriegiais.

(5)

Komisija 2017 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1146 (4) iš naujo nustatė 39,2 % galutinį antidempingo muitą importuojamoms KLR kilmės bendrovės „Jinan Meide“ gaminamoms lietinėms kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais.

(6)

2015 m. lapkričio 25 d., gavusi bendrovės „Metpro Limited“ prašymą, Komisija inicijavo dalinę tarpinę peržiūrą dėl tam tikrų rūšių KLR ir Tailando kilmės kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių su sriegiais, kad nustatytų, ar jos patenka į taikomų antidempingo priemonių taikymo sritį. Pareiškėjui atsiėmus prašymą, 2016 m. liepos 18 d. Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/1176 (5) Komisija nutraukė šią dalinę tarpinę peržiūrą.

(7)

2017 m. gegužės 23 d., gavusi bendrovės „Hebei Yulong Casting Co., Ltd“ prašymą, Komisija inicijavo dalinę tarpinę peržiūrą dėl tam tikrų rūšių KLR ir Tailando kilmės kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių su sriegiais, kad nustatytų, ar jos patenka į taikomų antidempingo priemonių taikymo sritį. Pareiškėjui atsiėmus prašymą, 2018 m. sausio 11 d. Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/52 (6) Komisija nutraukė šią dalinę tarpinę peržiūrą.

(8)

2018 m. liepos 12 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (7) nusprendė, kad jungiamosios detalės iš rutulinio grafitinio ketaus (taip pat žinomo kaip stiprusis ketus) neatitinka kaliojo ketaus sąvokos, kaip apibrėžta KN 7307 19 10 subpozicijoje. Teismas padarė išvadą, kad iš rutulinio grafitinio ketaus pagamintos jungiamosios detalės turi būti priskiriamos KN 7307 19 90 subpozicijai (kaip kiti gaminiai iš geležies).

(9)

2019 m. vasario 14 d. Komisija paskelbė Reglamentą (ES) 2019/262 (8), kuriuo iš dalies pakeitė nuorodas į TARIC kodus, kad suderintų juos su Teismo išvadomis. Kadangi antidempingo priemonės nustatomos remiantis produkto apibrėžtimi, neatsižvelgiant į tarifinį klasifikavimą, šis pakeitimas neturėjo jokio poveikio produkto, kuriam taikomos galiojančios priemonės, apibrėžtajai sričiai.

(10)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1259 (9) Europos Komisija, atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra), iš naujo nustatė galutines antidempingo priemones importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Tailando kilmės lietinėms kaliojo ketaus ir rutulinio grafitinio ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais.

(11)

Bendrovė „Jinan Meide“ užginčijo Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1146 Bendrajame Teisme. 2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrasis Teismas priėmė sprendimą byloje T-650/17 (10) dėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/1146.

(12)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1210 (11) Komisija iš naujo nustatė 36,0 % galutinį antidempingo muitą importuojamoms KLR kilmės bendrovės „Jinan Meide“ gaminamoms lietinėms kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais.

(13)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/2202 (12) Komisija nusprendė antidempingo priemonių netaikyti šiems produktams:

(14)

Šiuo metu galioja 24,6–57,8 % antidempingo muitai iš Kinijos importuojamiems produktams ir 14,9–15,5 % – iš Tailando importuojamiems produktams.

(15)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (13), Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal Reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 2 dalį.

(16)

Prašymą atlikti peržiūrą 2024 m. balandžio 25 d. kaliojo ketaus ir rutulinio grafitinio ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių su sriegiais Sąjungos pramonės, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje, vardu pateikė Ad hoc Europos Sąjungos kaliojo ketaus vamzdžių jungiamųjų detalių pramonės apsaugos komitetas (toliau – pareiškėjas). Prašymas atlikti peržiūrą buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi, o Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(17)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, 2024 m. liepos 24 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos ir Tailando (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės kaliojo ketaus ir rutulinio grafitinio ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių su sriegiais. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (14) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(18)

Atliekant tyrimą dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo buvo nagrinėjamas 2023 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(19)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems Kinijos ir Tailando gamintojams, Kinijos Liaudies Respublikos ir Tailando valdžios institucijoms ir žinomiems importuotojams, naudotojams ir prekiautojams, ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(20)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė prašymo išklausyti.

(21)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(22)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko remdamasi tipiška tiriamojo produkto gamybos ir pardavimo apimtimi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(23)

Atrinkti du Sąjungos gamintojai, kuriems teko apie 70 % visos apskaičiuotos Sąjungos panašaus produkto gamybos ir pardavimo apimties Sąjungoje. Atrenkant šiuos gamintojus taip pat buvo užtikrintas geras geografinis pasiskirstymas.

(24)

Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta. Todėl Komisija padarė išvadą, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(25)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti importuotojus, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(26)

Nė vienas nesusijęs importuotojas nepateikė prašomos informacijos ir nesutiko, kad gali būti atrenkamas. Atsižvelgdama į tai Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(27)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų Kinijos gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(28)

Nė vienas Kinijos gamintojas nepateikė prašomos informacijos ir nesutiko, kad gali būti atrenkamas. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Kinijos gamintojas.

(29)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti gamintojus), Komisija paprašė visų Tailando gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Tailando atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(30)

Nė vienas Tailando gamintojas nepateikė prašomos informacijos ir nesutiko, kad gali būti atrenkamas. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Tailando gamintojas.

(31)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų Kinijoje, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą. Komisija negavo jokių atsakymų į šį klausimyną. Taigi, Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo.

(32)

Komisija paprašė atrinktų Sąjungos gamintojų užpildyti klausimynus, kurie tyrimo inicijavimo dieną buvo paskelbti jos interneto svetainėje.

(33)

Klausimyno atsakymus pateikė abu atrinkti Sąjungos gamintojai: bendrovės „Berg Montana Fittings EAD“ ir „Georg Fischer Fittings GmbH“.

(34)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(35)

2025 m. liepos 10 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketino toliau taikyti galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl šio faktų atskleidimo pateikti.

(36)

Komisija gavo pareiškėjo pastabas, kuriose jis sutiko su jos nustatytais faktais. Kitų pastabų ar prašymų išklausyti nebuvo gauta.

(37)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats kaip ir pradiniame tyrime ir ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje, t. y. kaliojo ketaus ir rutulinio grafitinio ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės su sriegiais, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 7307 19 10 (TARIC kodai 7307 19 10 10 ir 7307 19 10 20) (toliau – peržiūrimasis produktas).

(38)

Neįtraukiami šie produktai: kompresinių jungiamųjų detalių dalys, kurioms naudojami ISO DIN 13 metriniai sriegiai; kaliojo ketaus jungiamosios dėžės su apvaliais sriegiais be dangtelio; stipriojo ketaus užveržiamieji trišakiai su guminiu sandarikliu ir išleidimo anga; griovelinės stipriojo ketaus aklės, skirtos naudoti su grioveliniais plieniniais vamzdžiais su sriegine anga; grioveliniai stipriojo ketaus reduktoriai su srieginiu galu; grioveliniai stipriojo ketaus redukuojantys trišakiai su srieginiu galu; stipriojo ketaus jungių balneliai be srieginių angų, naudojami vamzdžio ar vamzdelio angai uždaryti.

(39)

Pagrindinės žaliavos yra metalo laužas, koksas, elektra ir dujos, smėlis (liejimui) ir cinkas (galvanizavimui). Pirmas gamybos etapas yra metalo laužo lydymas. Po to – formavimo procesas ir liejimas įvairių formų, kurios vėliau padalijamos į atskiras dalis. Produktams turi būti taikomas ilgas atkaitinimo procesas, kad jie taptų pakankamai kalūs ir juos būtų galima naudoti tokioms paskirtims, kur, pvz., reikia atsparumo smūgiams ir vibracijai bei staigiems temperatūros pokyčiams. Tada jungiamosios detalės galvanizuojamos. Vėliau – sriegių sriegimas ir kitos mechaninio apdirbimo operacijos.

(40)

Peržiūrimasis produktas naudojamas įvairiais tikslais, pavyzdžiui dviem ar daugiau vamzdžiams ar vamzdeliams sujungti, vamzdžiui prijungti prie aparato, skysčio tekėjimo krypčiai pakeisti ar vamzdžiui uždaryti. Lietinės vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės daugiausia naudojamos gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų dujų, vandens ir šildymo sistemose. Be to, jos naudojamos naftos perdirbimo įmonių vamzdynuose. Galimos įvairios šių jungiamųjų detalių konfigūracijos, iš kurių dažniausios yra 90 laipsnių alkūnės, trišakiai, movos, kryžmės ir įmovos. Jos gaminamos juodos (negalvanizuotos) ir galvanizuotos.

(41)

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas yra Kinijos ir Tailando kilmės peržiūrimasis produktas.

(42)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą ir ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(43)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(44)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungos rinką iš Kinijos toliau buvo importuojamos lietinės vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės.

(45)

Remiantis Eurostato duomenimis ir Sąjungos pramonės informacija, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu lietinių vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių importas iš Kinijos sudarė apie 19 % Sąjungos rinkos, palyginti su 47 % rinkos dalimi per pradinį tyrimą ir 21 % per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(46)

Kaip minėta 28 ir 30 konstatuojamosiose dalyse, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas. Todėl Komisija pranešė Kinijos valdžios institucijoms, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį su Kinija susijusiems faktams nustatyti. Komisija negavo jokių pastabų ar prašymų dėl bylas nagrinėjančio pareigūno įsitraukimo šiuo klausimu.

(47)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados dėl Kinijos vykdomo dempingo tęsimosi tikimybės buvo padarytos remiantis turimais faktais, t. y. prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, surinktais statistiniais duomenimis ir kitais atitinkamais atvejais nustatytais viešaisiais šaltiniais.

(48)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad Kinijoje yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija inicijavo tyrimą remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(49)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(50)

Iki nustatyto termino Kinijos vyriausybė nepateikė nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Taigi Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar Kinijoje esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(51)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjas kaip tipišką šalį nurodė Braziliją.

(52)

Komisija taip pat nurodė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus nagrinėsianti kitas galbūt tinkamas šalis.

(53)

2025 m. vasario 10 d. Komisija paskelbė pranešimą, kuriuo pranešė suinteresuotosioms šalims apie susijusius šaltinius, kuriais ketino naudotis normaliajai vertei nustatyti.

(54)

Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su peržiūrimojo produkto gamyba. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimo kriterijais, Komisija nustatė, kad Tailandas yra tinkama tipiška šalis.

(55)

Komisija taip pat pranešė suinteresuotosioms šalims, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną ji nustatys remdamasi turimais trijų pelningų Tailando bendrovių duomenimis.

(56)

Komisijai pastabų dėl pranešimo pateikė pareiškėjas– jis nurodė, kad sutinka, jog tinkama tipiška šalimi būtų pasirinktas Tailandas.

(57)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(58)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta, kad jei „nustatoma <...>, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(59)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė ir Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(60)

Komisija išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, kad galėtų nuspręsti, ar Kinijoje esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, todėl tos šalies vidaus rinkos kainos ir sąnaudos buvo netinkamos naudoti. Ta analizė apėmė toliau nurodytus įrodymus, susijusius su įvairiais kriterijais, svarbiais siekiant nustatyti, ar esama didelių iškraipymų.

(61)

Pirma, prašyme pateikti įrodymai apėmė toliau nurodytus elementus, iš kurių matyti, kad esama didelių iškraipymų.

(62)

Pareiškėjas teigė, kad Kinijos peržiūrimojo produkto rinkoje veikia įmonės, priklausančios Kinijos valdžios institucijoms, jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi Kinijos valdžios institucijų gairėmis. Pareiškėjas pažymėjo, kad geležies ir plieno sektoriuje egzistuoja valstybės nuosavybė, visų pirma dėl glaudžių ryšių tarp įmonių ir KKP. Tokia nuosavybė ypač akivaizdi lietinių vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių sektoriuje, kuriame vadovaujamasi Kinijos geležies ir plieno asociacijos (toliau – CISA) tiksluose (15) aprašytomis gairėmis.

(63)

CISA įstatų 3 straipsnyje nustatyta, kad asociacija „padeda įmonėms, sektoriui ir vyriausybei <... > ir siekia užtikrinti jungiamąjį vaidmenį tarp vyriausybės ir susijusių įmonių“. Be to, 24 straipsnyje nustatyta, kad CISA „vykdo visas kitas vyriausybės ir susijusių administracijų pavestas užduotis“, o 26 straipsnyje teigiama, kad CISA „tinkamai laikosi partijos pozicijos, gairių, politikos ir politinio valdymo“.

(64)

Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad Kinijos valstybės dalyvavimas lietinių vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių gamintojų veikloje leidžia valstybei kištis į kainas ir sąnaudas. Pareiškėjas teigė, kad taip yra tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse. Iš tiesų pareiškėjas atkreipė dėmesį į konstitucinę prievolę, nustatytą Kinijos Liaudies Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje, kurią vykdydamos „[p]irminio lygmens partijos organizacijos įgyvendina Partijos principus ir politiką, vadovauja ir prižiūri, kaip jų įmonės laikosi valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų“. Kinijos bendrovių teisės 19 straipsnyje pabrėžiama bendrovių pareiga „sudaryti būtinas sąlygas Partijos veiklai“ ir reikalavimas bendrovėje paskirti „Kinijos komunistų partijos organizaciją <...>, kuri vykdytų Partijos veiklą“.

(65)

Prašyme atlikti peržiūrą atkreiptas dėmesys į plataus masto valstybės dalyvavimą plieno sektoriuje tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmenimis. Pareiškėjas nurodė neseniai atliktą antidempingo tyrimą dėl importuojamų Kinijos kilmės plieninių išgaubtų profilių (16), kuriame Komisija citavo 2022 m. Tangšano (Hebėjus) savivaldybės geležies ir plieno sektorių veiksmų planą, kuriuo įvairiems savivaldybių subjektams pavedama „siek[ti] ir pad[ėti] finansų įstaigoms teikti geležies ir plieno įmonėms mažų palūkanų paskolas, kad jos galėtų pereiti į naujas pramonės šakas, ir tuo pačiu metu <…> teikti subsidijas palūkanų normų nuolaidų forma“. Pareiškėjas pažymėjo, kad toks valstybės dalyvavimas plieno bendrovių veikloje atsispindi ir lietinių vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių sektoriuje.

(66)

Pareiškėjas nurodė, kad Kinijos valdžios institucijos toliau įgyvendina viešąją politiką arba priemones, kuriomis diskriminuojama tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kinijos plieno sektoriuje taikoma daug nacionalinių ir savivaldybių planų, visų pirma susijusių su plieno pramonės optimizavimu ir plėtra bei tiekimo grandinės modernizavimu.

(67)

Pareiškėjas taip pat pabrėžė bankroto, bendrovių ar nuosavybės įstatymų nebuvimą, diskriminacinį vykdymą ar netinkamą jų vykdymo užtikrinimą. Pareiškėjo teigimu, tai aiškiai matyti iš Kinijos vyriausybės įtakos nagrinėjant nemokumo bylas. Atsižvelgiant į tai, kad teismai yra pavaldūs Kinijos vyriausybei, daugelis nemokių įmonių naudojasi restruktūrizavimo planais, grindžiamais vyriausybės suteikiamomis de facto garantijomis valstybės valdomoms įmonėms. Be to, pareiškėjas nurodė, kad žemės suteikimo ir įsigijimo taisyklės nėra skaidrios.

(68)

Kalbant apie geležies ir plieno sektorių ir konkrečiai lietinių vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių gamintojus, pareiškėjas atkreipė dėmesį į ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros metu padarytą išvadą, kurioje nustatyta, kad esama iškraipymų, nes „geležies ir plieno sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai, įskaitant kiek jie susiję su peržiūrimuoju produktu“.

(69)

Prašyme pabrėžta, kad Kinijoje ir visų pirma lietinių vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių sektoriuje iškraipomos darbo užmokesčio sąnaudos. Šiuo klausimu pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kas nustatyta atlikus pirmąją priemonių galiojimo termino peržiūrą (17): „Taigi lietinių vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių)“. Pareiškėjo teigimu, padėtis nepasikeitė, kiek tai susiję su darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymu, ir patvirtino, kad lietinių vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių sektoriuje vis dar esama didelių tiesioginių ir netiesioginių darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų.

(70)

Antra, neseniai atlikusi su Kinijos geležies ir plieno sektoriumi susijusius tyrimus (18) Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi Kinijoje iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (19).

(71)

Visų pirma, Komisija padarė išvadą, kad geležies ir plieno sektoriuje ne tik išlieka gana didelė Kinijos vyriausybės nuosavybės dalis, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (20), bet Kinijos vyriausybė taip pat gali kištis į kainų ir sąnaudų nustatymo procesus valstybei dalyvaujant įmonių veikloje, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (21).

(72)

Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekia žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai Kinijos planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne paskirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (22).

(73)

Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu Kinijoje (23).

(74)

Komisija nustatė, kad geležies ir plieno sektoriuje esama darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (24), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su Kinijos įmonių galimybėmis gauti kapitalo (25).

(75)

Naujausioje priemonių galiojimo termino peržiūroje, susijusioje su peržiūrimuoju produktu (26), Komisija padarė išvadą, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Komisija neturi informacijos apie jokius esminius struktūrinius pokyčius Kinijoje apskritai ir (arba) konkrečiai atitinkamame sektoriuje, kurie galėtų turėti įtakos šiai išvadai.

(76)

Iš papildomų įrodymų, pateiktų ataskaitoje dėl didelių Kinijos ekonomikos iškraipymų (toliau – ataskaita) (27), kurią Komisija parengė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punktą, matyti, kad didelių iškraipymų buvo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(77)

Atliekant šį tyrimą nei Kinijos vyriausybė, nei gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(78)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turimi įrodymai parodė, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo jėgos sąnaudas, nepriklauso nuo atvirosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip tai suprantama pagal tą punktą.

(79)

Tuo remdamasi, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(80)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(81)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(82)

Kaip paaiškinta 53 konstatuojamojoje dalyje, 2025 m. vasario 10 d. Komisija paskelbė pranešimą dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti. Šiame pranešime Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Tailandą, jei būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(83)

Pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė Argentiną, Braziliją, Turkiją ir Tailandą kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į Kinijos, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas visas šias šalis priskiria prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių, kuriose, kaip žinoma, gaminamas peržiūrimasis produktas.

(84)

Pranešime Komisija išnagrinėjo atitinkamų viešųjų duomenų prieinamumą keturiose galimose tipiškose šalyse, kaip nurodyta toliau.

(85)

Kalbant apie Argentiną, nebuvo lengvai prieinamų finansinių duomenų apie vienintelį žinomą lietinių vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių gamintoją, be to, Argentina neimportavo pagrindinės žaliavos – plieno laužo.

(86)

Vienintelio žinomo Turkijos lietinių vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių gamintojo veikla 2023 m. nebuvo pelninga.

(87)

Kalbant apie Tailandą ir Braziliją, Komisija gavo abiejų šių šalių gamintojų, t. y. trijų Tailando bendrovių ir vienos Brazilijos bendrovės, duomenų. Tačiau Tailando bendrovės buvo lietinių vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių gamintojos, o Brazilijos bendrovė buvo didelė grupė, skelbianti konsoliduotą finansinę informaciją.

(88)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims, kad neiškraipytoms kainoms arba lyginamiesiems dydžiams, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę, nustatyti ji tinkama tipiška šalimi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketina laikyti Tailandą ir šiuo tikslu naudoti trijų Tailando gamintojų duomenis.

(89)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad tinkama tipiška šalis yra Tailandas, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(90)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą analizę, Tailandas atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad jį būtų galima laikyti tinkama tipiška šalimi.

(91)

Pranešime Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis duomenų bazėje „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA) skelbiamais duomenimis, kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, visų pirma žaliavų, sąnaudas. Pranešime taip pat nurodyti šaltiniai, kuriuos Komisija ketino naudoti kitiems gamybos veiksniams nustatyti ir kurie nurodyti toliau.

(92)

Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi pareiškėjo informacija, kad nustatytų lietinių vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių gamyboje naudojamus gamybos veiksnius.

(93)

Atsižvelgiant į visą prašymu grindžiamą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Gamybos veiksniai

(94)

Pareiškėjas nurodė, kad, palyginti su ankstesne priemonių galiojimo termino peržiūra, lietinių vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių gamybai naudojamos žaliavos pasikeitė. Ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros 134 ir 135 konstatuojamosiose dalyse Komisija nustatė, kad didžiausias Kinijos gamintojas lietines vamzdžių arba vamzdelių jungiamąsias detales gamino šachtinėje lydkrosnėje, kurioje žaliavoms lydyti naudojamas koksas. Tačiau pareiškėjas rado informacijos, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu du didžiausi Kinijos gamintojai peržiūrimajam produktui gaminti naudojo elektrines krosnis, kurių šildymo procese naudojamos kitokios žaliavos.

(95)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į Tailandą kaina, nurodyta GTA, prie kurios pridėjo importo muitus. Importo į Tailandą kaina buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (31) I priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis.

(96)

Komisija nusprendė neįtraukti importo į Tailandą iš Kinijos, nes padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju netinkama naudoti Kinijos vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes joje esama didelių iškraipymų.

(97)

Kadangi nėra įrodymų, jog tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija nusprendė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neįtraukus importo iš Kinijos į tipišką šalį, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis išliko tipiška.

(98)

Dėl importo muitų Komisija pažymėjo, kad Tailandas susijusias žaliavas importavo iš daugelio šalių, joms buvo taikomos įvairios importo muito normos ir importuoti skirtingi jų kiekiai. Nors atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą nebūtina apskaičiuoti tikslaus dempingo skirtumo, o veikiau reikia nustatyti dempingo tęsimosi tikimybę, Komisija rėmėsi GTA skelbiamais kiekvienai kilmės šaliai taikomais importo muitais.

(99)

Komisija naudojo naujausius viešai prieinamus Tailando banko duomenis apie vidutinį darbo užmokestį Tailande peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (32). Šie duomenys buvo pakoreguoti, siekiant atsižvelgti į socialinius mokesčius (33). Galiausiai bendros metinės darbo sąnaudos buvo padalytos iš valandų skaičiaus per metus (t. y. 8 valandas per dieną padauginus iš 5 darbo dienų per savaitę ir iš savaičių skaičiaus per metus).

(100)

Komisija naudojo Tailando provincijų elektros energijos institucijos (34) paskelbtas atitinkamo suvartojimo intervalo (kWh) pramoninės elektros energijos kainas. Šis elektros energijos mokestis nuo 2018 m. nekito ir atnaujinamas kas mėnesį taikant vadinamąją „Ft priemokos“ priemonę. Todėl sąskaitos už elektros energiją už kiekvieną mėnesį apskaičiuojamos taip:

(101)

Apskaičiuodama lyginamąjį dydį, Komisija prie bazinio elektros energijos mokesčio pridėjo vidutinį pakoreguotą mokestį už energiją peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(102)

Lyginamajai dujų kainai nustatyti Komisija naudojo Energetikos ministerijos Energetikos politikos ir planavimo tarnybos (36) skelbiamas dujų kainas bendrovėms (pramoniniams naudotojams). Kainos skyrėsi pagal vartojimo apimtį. Komisija naudojo atitinkamas kainas, nurodytas 7.2-4 lentelėje „Galutinis energijos suvartojimas vienam gyventojui“. Komisija kaip lyginamąjį dydį naudojo naujausius duomenis, susijusius su 2023 m.

(103)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Siekiant atsižvelgti į sąnaudas, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį.

(104)

Siekdama nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ir atsižvelgdama į tai, kad gamintojai nebendradarbiavo, Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį naudojo turimus faktus. Todėl, remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, Komisija nustatė gamybos pridėtinių išlaidų ir visų gamybos ir darbo sąnaudų santykį. Tada, siekiant nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę, ta procentinė dalis buvo pridėta prie neiškraipytos produkto gamybos sąnaudų vertės, atsižvelgiant į gaminamą modelį.

(105)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą vidutinę normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(106)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, Komisija vadovavosi pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija apie kiekvieno veiksnio (medžiagų ir darbo) panaudojimą gaminant lietines vamzdžių arba vamzdelių jungiamąsias detales.

(107)

Nustačiusi neiškraipytas gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, kaip nurodyta pirmiau, o tada – PBA išlaidas ir pelną. PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti remiantis trijų Tailando lietinių vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių gamintojų 2023 m. finansinėmis pažymomis, pateiktomis susijusių bendrovių finansinėse ataskaitose:

(108)

Prie neiškraipytų gamybos sąnaudų Komisija pridėjo:

(109)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(110)

Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina nustatyta remiantis Eurostato duomenimis, pakoreguotais pagal gamintojo kainą EXW sąlygomis. Eurostato skelbiama CIF kaina buvo sumažinta įvertinus jūrų frachto ir draudimo sąnaudas bei vidaus transporto sąnaudas, remiantis pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija.

(111)

Komisija palygino normaliąją vertę ir eksporto kainą EXW sąlygomis, kaip nurodyta pirmiau.

(112)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį nebuvo atlikti jokie koregavimai.

(113)

Apskaičiuotas 65 % importo iš Kinijos dempingo skirtumas.

(114)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungos rinką iš Tailando toliau buvo importuojamos lietinės vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės.

(115)

Remiantis Eurostato duomenimis ir Sąjungos pramonės informacija, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu lietinių vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių importas iš Tailando sudarė apie 4 % Sąjungos rinkos, palyginti su 5,2 % rinkos dalimi per pradinį tyrimą ir 5 % per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(116)

Kaip minėta 28 ir 30 konstatuojamosiose dalyse, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Tailando gamintojas. Todėl Komisija pranešė Tailando valdžios institucijoms, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį su Tailandu susijusiems faktams nustatyti. Komisija negavo jokių pastabų ar prašymų dėl bylas nagrinėjančio pareigūno įsitraukimo šiuo klausimu.

(117)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados dėl Tailando vykdomo dempingo tęsimosi tikimybės buvo padarytos remiantis turimais faktais, t. y. prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, surinktais statistiniais duomenimis ir kitais atitinkamais atvejais nustatytais viešaisiais šaltiniais.

(118)

Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Tailando lietinių vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių gamintojas, todėl normalioji vertė buvo nustatyta remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija apie Tailando vidaus rinkos kainas, kurią pareiškėjas atnaujino, kad būtų galima atsižvelgti ir į peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(119)

Iš pareiškėjo pateiktos informacijos matyti, kad šis pardavimas vidaus rinkoje buvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis ir todėl buvo panaudotas kaip normaliosios vertės šaltinis.

(120)

Kadangi Tailando gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina nustatyta remiantis Eurostato duomenimis, pakoreguotais pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis. Eurostato skelbiama CIF kaina buvo sumažinta įvertinus jūrų frachto ir draudimo sąnaudas bei vidaus transporto sąnaudas, remiantis pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija.

(121)

Komisija palygino normaliąją vertę ir eksporto kainą EXW sąlygomis, kaip nurodyta pirmiau.

(122)

Kadangi Tailando gamintojai nebendradarbiavo, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį nebuvo atlikti jokie koregavimai.

(123)

Apskaičiuotas 70 % importo iš Tailando dempingo skirtumas.

(124)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo Kinijos kilmės dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos.

(125)

Buvo analizuojami šie papildomi elementai:

(126)

Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, šis nagrinėjimas buvo grindžiamas Komisijos turima informacija, t. y. prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir kitų nepriklausomų šaltinių informacija, tokia kaip oficialūs importo statistiniai duomenys ir informacija, gauta atliekant pradinį tyrimą ir ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(127)

Prašyme nepateikta informacijos apie tikslią peržiūrimojo produkto gamybą ir nepanaudotus pajėgumus Kinijoje (37). Atlikus ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatyta, kad Kinijos rinka yra susiskaidžiusi, joje veikia daug mažųjų gamintojų ir tam tikras skaičius didelių gamintojų. Tačiau prašyme pateikta informacija buvo pagrįsta viešai prieinama informacija. Visų pirma prašyme buvo nurodyta, kad bendrovė „Jinan Meide Casting Co. Ltd.“ 2022 m. padidino savo gamybos pajėgumus ir pagamina daugiau kaip 150 000 tonų per metus. Prašyme taip pat nurodyta, kad vien vieno iš pagrindinių Kinijos gamintojų „Jianzhi Group“ gamybos pajėgumai per metus viršija 400 000 tonų lietinių vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių (38).

(128)

Prašyme taip pat paminėtas 2022 m. atliktas Argentinos antidempingo tyrimas dėl iš Kinijos ir Brazilijos importuojamų lietinių vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių, kurį atlikus, kaip teigiama, nustatyta, kad Kinijos lietinių vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių gamybos pajėgumai siekia 500 000 tonų per metus.

(129)

Remiantis prašymu atlikti peržiūrą, Kinijos vidaus suvartojimas yra gerokai mažesnis už Kinijos gamybos pajėgumus, kurie buvo patvirtinti Argentinos atliktame antidempingo tyrime.

(130)

Atlikus ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą patvirtinta, kad Kinijoje yra daug perteklinių pajėgumų. Nenustatyta jokių požymių, kad nuo ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros paklausa vidaus rinkoje ar trečiųjų šalių rinkų, kurio galėtų absorbuoti šį perteklių, skaičius būtų labai padidėję. Taip pat nenustatyta įrodymų, kad Kinijos gamybos pajėgumai būtų sumažėję.

(131)

Todėl, remdamasi turimais faktais, Komisija padarė išvadą, kad Kinijoje yra nepanaudotų pajėgumų, kuriuos būtų galima panaudoti tiekiant Sąjungos rinkai dempingo kainomis, jei priemonės nebebūtų taikomos.

(132)

Siekdama nustatyti galimą importo raidą, jei priemonės būtų panaikintos, Komisija vertino Sąjungos rinkos patrauklumą dėl kainų.

(133)

Nepaisant galiojančių antidempingo muitų, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinija ir toliau eksportavo į Sąjungą ir jai teko 19 % rinkos dalis, o tai rodo, kad Sąjunga, kaip rinka ir eksporto paskirties vieta, Kinijai tebebuvo patraukli.

(134)

Atsižvelgdama į išvadą dėl Kinijos vykdomo dempingo ir į tai, kad importas ir toliau patenka į Sąjungos rinką, Komisija laikėsi nuomonės, kad Sąjungos rinka tebebuvo patraukli Kinijos gamintojams ir, jei priemonės nebebūtų taikomos, kad importas į Sąjungą dempingo kaina padidėtų.

(135)

Kaip nurodyta 166 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad dėl importo iš Kinijos toliau priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, o tai rodo, kad kainų lygis Sąjungoje buvo patrauklus Kinijos eksportuojantiems gamintojams, net ir taikant antidempingo priemones.

(136)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Kinijos į Sąjungos rinką ir toliau importuota dempingo kaina. Komisija taip pat padarė išvadą, kad, jei priemonės nebebūtų taikomos, labai tikėtina, kad Kinijos gamintojai į Sąjungą eksportuotų didelį nagrinėjamojo produkto kiekį dempingo kainomis. Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, kad baigus galioti priemonėms dempingas tęstųsi.

(137)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos.

(138)

Buvo analizuojami šie papildomi elementai:

(139)

Kadangi Tailando gamintojai nebendradarbiavo, šis nagrinėjimas buvo grindžiamas Komisijos turima informacija, t. y. prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir kitų nepriklausomų šaltinių informacija, tokia kaip oficialūs importo statistiniai duomenys ir informacija, gauta atliekant pradinį tyrimą ir ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(140)

Prašyme nepateikta konkrečios informacijos apie peržiūrimojo produkto gamybą ir nepanaudotus pajėgumus Tailande. Tačiau pažymėta, kad Tailando eksportuotojai tebebuvo labai priklausomi nuo Sąjungos eksporto rinkos ir kad jų rinkos dalis dėl priverstinio kainų mažinimo nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo.

(141)

Atlikus ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą patvirtinta, kad Tailande yra daug perteklinių pajėgumų. Nenustatyta jokių požymių, kad nuo ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros paklausa vidaus rinkoje ar trečiųjų šalių rinkų, kurio galėtų absorbuoti šį perteklių, skaičius būtų labai padidėję. Taip pat nenustatyta įrodymų, kad Tailando gamybos pajėgumai būtų sumažėję.

(142)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Tailande yra nepanaudotų pajėgumų, kuriuos būtų galima panaudoti tiekiant Sąjungos rinkai dempingo kainomis, jei priemonės nebebūtų taikomos.

(143)

Siekdama nustatyti galimą importo raidą, jei priemonės būtų panaikintos, Komisija vertino Sąjungos rinkos patrauklumą dėl kainų.

(144)

Nepaisant galiojančių antidempingo muitų, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Tailandas ir toliau eksportavo į Sąjungą ir jam teko 4 % rinkos dalis, o tai rodo, kad Sąjunga, kaip rinka ir eksporto paskirties vieta, tebebuvo patraukli.

(145)

Atsižvelgdama į išvadą dėl Tailando vykdomo dempingo ir į tai, kad importas ir toliau patenka į Sąjungos rinką, Komisija laikėsi nuomonės, kad Sąjungos rinka tebebuvo patraukli Tailando gamintojams ir, jei priemonės nebebūtų taikomos, kad importas iš Tailando į Sąjungą dempingo kaina padidėtų.

(146)

Kaip nurodyta 166 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad dėl importo iš Tailando toliau priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, o tai rodo, kad kainų lygis Sąjungoje buvo patrauklus Tailando eksportuojantiems gamintojams, net ir taikant antidempingo priemones.

(147)

Per tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Tailando į Sąjungos rinką ir toliau importuota dempingo kaina. Komisija taip pat padarė išvadą, kad, jei priemonės nebebūtų taikomos, labai tikėtina, kad Tailando gamintojai į Sąjungą eksportuotų didelį nagrinėjamojo produkto kiekį dempingo kainomis. Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, kad baigus galioti priemonėms dempingas tęstųsi.

(148)

Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino penki gamintojai. Prašyme atlikti peržiūrą nurodyta, kad vienas iš gamintojų „Odlewnia Zawiercie S.A.“ tik perdirba importuojamas vamzdžių arba vamzdelių jungiamąsias detales be sriegių į sriegines, todėl šis gamintojas neturėtų būti laikomas Sąjungos pramonės dalimi, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(149)

Kadangi vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės be sriegių nėra peržiūrimojo produkto dalis ir joms taikomas kitoks TARIC kodas, Komisija laikėsi nuomonės, kad šių produktų sriegių išpjovimas yra peržiūrimojo produkto gamybos etapas, todėl šiame tyrime buvo laikoma, kad bendrovė „Odlewnia Zawiercie S.A.“ yra Sąjungos pramonės dalis.

(150)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad šios penkios bendrovės sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(151)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 20 774 tonos. Šį skaičių Komisija nustatė remdamasi pareiškėjo ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis. Atrinkti du Sąjungos gamintojai, kuriems, kaip nustatyta, tenka apie 60 % visos patikrintos panašaus produkto ES gamybos ir pardavimo apimties.

(152)

Reikia pažymėti, kad Komisija susisiekė su bendrove „Odlewnia Zawiercie S.A.“ ir paprašė jos pateikti duomenis, susijusius su toliau 5.5.2 skirsnyje nurodytais makroekonominiais rodikliais, tačiau bendrovė nusprendė nebendradarbiauti šiame tyrime. Todėl su šia bendrove susiję duomenys buvo pagrįsti pareiškėjo makroekonominių duomenų klausimyne pateiktais įverčiais.

(153)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė sudėjusi Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtį ir Eurostato paskelbtus nagrinėjamojo produkto importo duomenis. Informacijos šaltinis buvo pareiškėjo makroekonominių duomenų klausimyno atsakymai ir oficialūs Eurostato duomenys.

(154)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(155)

Bendras nagrinėjamojo produkto suvartojimas Sąjungoje nuo 2021 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos pastebimai sumažėjo. 2022 m. Sąjungos suvartojimas, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 8 %. 2023 m., kai Sąjungos ekonomika augo lėčiau nei 2022 m., Sąjungos suvartojimas sumažėjo dar 14 procentinių punktų, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu esminių pokyčių nebuvo.

(156)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis importo apimtimi ir bendru Sąjungos suvartojimu.

(157)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių raida:

3 lentelė

Importo kiekis (tonomis) ir rinkos dalis

(158)

2022 m. importas iš Kinijos, palyginti su 2021 m., padidėjo 14 %, nepaisant to, kad Sąjungos suvartojimas per tą patį laikotarpį sumažėjo 8 %. Tais pačiais metais Kinijos rinkos dalis padidėjo iki 22 %, o tai rodo, kad į Sąjungos rinką buvo įsiskverbta dar daugiau. Tačiau 2023 m., kai Sąjungos suvartojimas sumažėjo 14 procentinių punktų, importas iš Kinijos sumažėjo 26 procentiniais punktais. Nepaisant to, 2023 m. Kinijos rinkos dalis išliko palyginti didelė – 19 %. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos nežymiai padidėjo iki 5 420 tonų, t. y. buvo šiek tiek didesnis nei 2023 m., o rinkos dalis išliko pastovi ir siekė 19 % – iš to matyti, kad Kinijos santykinė dalis rinkoje buvo stabili.

(159)

2022 m., palyginti su ankstesniais metais, jis importas iš Tailando gerokai padidėjo (+25 %). Tuo pačiu laikotarpiu Tailando importo rinkos dalis taip pat padidėjo – nuo 3 % iki 4 %. 2023 m., panašiai kaip ir importas iš Kinijos, importas iš Tailando sumažėjo 26 procentiniais punktais ir vėl priartėjo prie 2021 m. lygio. Rinkos dalis išliko nepakitusi – 4 %, o tai rodo, kad, nepaisant nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjusio suvartojimo, Tailando rinkos dalis buvo atspari. Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį importas iš Tailando padidėjo 11 procentinių punktų, palyginti su 2023 m., o rinkos dalis nepakito ir siekė 4 %.

(160)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Priverstinis importo kainų mažinimas buvo nustatytas remiantis atrinktų eksportuojančių gamintojų ir atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais.

(161)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kaina (EUR už toną)

(162)

2021–2022 m. importo iš Kinijos kainos padidėjo 29 %, 2023 m. sumažėjo 17 procentinių punktų, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 5 procentiniais punktais. Apskritai ši tendencija rodo kainų svyravimą, o 2022 m. jos buvo didžiausios. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos kainos padidėjo 17 %.

(163)

Ir priešingai, importo iš Tailando kainų tendencija buvo stabilesnė – 2022 m. jos šiek tiek padidėjo, o 2023 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Tailando kainos sumažėjo 1 %.

(164)

Priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(165)

Kainos lygintos naudojant to paties prekybos lygio Sąjungos pramonės duomenis, prireikus tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas.

(166)

Palyginus gautas rezultatas buvo išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo iš Kinijos ir Tailando kainos Sąjungos rinkoje buvo atitinkamai 26 % ir 48 % žemesnės už Sąjungos gamintojų kainas.

(167)

Lietinės vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės iš kitų šalių, išskyrus Kiniją ir Tailandą, daugiausia importuotos iš Indonezijos ir Brazilijos.

(168)

Importo į Sąjungą apimties, taip pat lietinių vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių importo iš kitų šalių rinkos dalių ir kainų tendencijų raida:

5 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(169)

Iš importo iš Indonezijos duomenų matyti, kad bendra tendencija buvo nepastovi, tačiau importas iš šios šalies didėjo. Indonezijos kilmės importas 2022 m. gerokai išaugo – iki 2 233 tonų, palyginti su 1 391 tona 2021 m., o 2023 m. sumažėjo iki 1 451 tonos. Nepaisant šių svyravimų, Indonezijos rinkos dalis nuolat augo ir peržiūros laikotarpiu siekė 7,2 %. Vidutinė importo iš Indonezijos tonos kaina labai skyrėsi: 2022 m. ji buvo didžiausia (4 105 EUR), 2023 m. sumažėjo iki 2 837 EUR, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu stabilizavosi ir siekė 2 783 EUR.

(170)

Kalbant apie importą iš Brazilijos, iš duomenų matyti, kad importas laipsniškai mažėjo – nuo 525 tonų 2021 m. iki 405 tonų 2023 m., o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo iki 523 tonų. Nepaisant sumažėjusios apimties, Brazilijos rinkos dalis šiek tiek padidėjo – nuo 1,5 % 2021 m. iki 1,9 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Svarbi Brazilijos tendencija yra reikšmingas vidutinės kainos už toną padidėjimas: 2023 m. ši kaina padidėjo iki 5 720 EUR, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo – iki 5 119 EUR.

(171)

Iš kitų šalių, išskyrus Indoneziją ir Braziliją, taip pat Kiniją ir Tailandą, importo duomenų matyti, kad per stebimą laikotarpį jų importo kiekis ir rinkos dalis nuolat didėjo. Importo kiekis nuolat didėjo – nuo 515 tonų 2021 m. iki 835 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, todėl rinkos dalis padidėjo nuo 1,4 % iki 3 %. Vidutinė tonos kaina sumažėjo nuo 4 476 EUR 2022 m. iki 3 776 EUR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(172)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(173)

Kaip minėta 22 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(174)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi pareiškėjo makroekonominių duomenų klausimyno atsakymuose pateiktais patikrintais duomenimis.

(175)

Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(176)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(177)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(178)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(179)

Iš duomenų matyti, kad Sąjungos gamintojų gamybos apimtis nuo 2021 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos nuolat mažėjo. Gamyba sumažėjo nuo 29 432 tonų 2021 m. iki 25 166 tonų 2022 m. (t. y. – 14 %). Ši mažėjimo tendencija tęsėsi ir 2023 m.: gamyba toliau mažėjo iki 22 151 tonų (t. y. sumažėjo 9 procentiniais punktais, palyginti su 2022 m.), o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – iki 20 774 tonų, t. y. iš viso sumažėjo 29 %, palyginti su 2021 m.

(180)

Per šį laikotarpį gamybos pajėgumai išliko pastovūs – 61 500 tonų. Todėl ilgainiui pajėgumų naudojimas taip pat sumažėjo. 2021 m. jis siekė 48 %, 2022 m. sumažėjo iki 41 %, 2023 m. dar labiau sumažėjo iki 36 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė 34 %. Pajėgumų naudojimo sumažėjimas atspindėjo gamybos apimties sumažėjimą, palyginti su nepakitusiais gamybos pajėgumais.

(181)

Sąjungos pramonės pardavimo kiekio ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo kiekis ir rinkos dalis

(182)

Kalbant apie Sąjungos pramonės pardavimo apimtį, iš duomenų matyti, kad nuo 2021 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos ji nuolat mažėjo ir nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo 30 %. Ji mažėjo kur kas sparčiau nei vartojimas, kuris per tą patį laikotarpį sumažėjo 22 %. Kartu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 72 % 2021 m. iki 64 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, t. y. sumažėjo 8 procentiniais punktais.

(183)

Mažėjant suvartojimui, Sąjungos pramonė neteko ne tik pardavimo apimties Sąjungoje, bet ir rinkos dalies, priešingai nei Kinijos ir Tailando kilmės importas, kurio rinkos dalis Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo.

(184)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(185)

Kalbant apie užimtumą, nuo 2021 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos pastebima aiški užimtumo mažėjimo tendencija – nuo 2021 m. jis iš viso sumažėjo maždaug 15 %. Darbo jėgos rodiklis sumažėjo nuo 1 226 darbuotojų 2021 m. iki 1 039 darbuotojų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(186)

Be to, iš duomenų matyti, kad tonomis vienam darbuotojui matuojamas našumas nagrinėjamuoju laikotarpiu pastebimai sumažėjo (iš viso 17 %). Našumas sumažėjo nuo 24 tonų vienam darbuotojui 2021 m. iki 20 tonų vienam darbuotojui peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(187)

Tiek Kinijos, tiek Tailando dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš Kinijos ir Tailando apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(188)

Dėl nuolatinės nesąžiningos Kinijos ir Tailando eksportuotojų kainodaros Sąjungos pramonė negalėjo atsigauti ir nuo buvusio dempingo.

(189)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR/t)

(190)

Vidutinių vieneto pardavimo Sąjungoje kainos nuo 2021 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos akivaizdžiai didėjo. Kainos gerokai padidėjo nuo [4 100–4 300 EUR] 2021 m. iki [5 100–5 300 EUR] 2022 m., 2023 m. toliau didėjo iki [5 600–5 800 EUR], o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dar šiek tiek padidėjo. Apskritai vidutinės vieneto pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 36 %.

(191)

Kaip ir Sąjungos pardavimo kainų tendencijos, vieneto gamybos sąnaudos per tą patį laikotarpį taip pat labai padidėjo. 2022 m. sąnaudos padidėjo 28 %, 2023 m. – dar 6 procentiniais punktais, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu taip pat dar šiek tiek. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos sąnaudos padidėjo 35 %.

(192)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(193)

Kalbant apie darbo sąnaudas, iš duomenų matyti, kad nuo 2021 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos nuolat didėjo. Palyginti su [36 000–37 000 EUR] 2021 m., darbo sąnaudos 2022 m. padidėjo 6 %, 2023 m. gerokai padidėjo 13 procentinių punktų ir galiausiai peržiūros laikotarpiu siekė [47 000–48 000 EUR]. Nagrinėjamuoju laikotarpiu darbo sąnaudos padidėjo 31 %.

(194)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(195)

Kalbant apie laikotarpio pabaigos atsargų duomenis, iš duomenų matyti, kad laikotarpio pabaigos atsargos nuo 2021 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos svyravo. 2022 m. laikotarpio pabaigos atsargų padaugėjo 30 %, palyginti su 2021 m. Tačiau 2023 m. jų sumažėjo 11 procentinių punktų, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atsargų padaugėjo 4 procentiniais punktais.

(196)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(197)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(198)

Iš duomenų matyti, kad pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos tendencijos nuo 2021 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabiagos buvo sudėtingos. 2021 m. pelningumas ėmė didėti, tačiau 2022 m. ši tendencija pablogėjo iki [–4 – –2 %] ir 2023 m. išliko tokia pati, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo ir siekė [–3 – –1 %], t. y. veikla tebebuvo nuostolinga. Iš su pelningumu susijusių neigiamų rodiklių matyti, kad, palyginti su 2021 m., rezultatai prastėjo.

(199)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu labai svyravo: 2022 m. jis tapo neigiamas [–4 350 000 – –4 050 000 EUR] ir atspindėjo dideles pinigų išmokas, palyginti su 2021 m. Tačiau 2023 m. grynasis pinigų srautas gerokai padidėjo iki [6 600 000–6 900 000 EUR], o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu tapo stabilus ir siekė [5 000 000–5 300 000 EUR].

(200)

Investicijų sumos per visus metus išliko palyginti stabilios – 2021 m. jos sudarė [3 750 000–3 850 000 EUR] ir šiek tiek svyravo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo iki [4 100 000–4 200 000 EUR], t. y. galima teigti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu investicinė veikla šiek tiek padidėjo (+9 %). Nustatyta, kad šios investicijos daugiausia buvo susijusios su darbo ir aplinkos teisės aktų laikymusi.

(201)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Iš pradžių, 2021 m., ji buvo teigiama – [14–18 %], 2022 m. išliko stabili, tuomet labai sumažėjo 2023 m. (iki [–4 – –2 %]) ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo stabili [–3 – 1 %], o tai rodo, kad, nepaisant pastovių investicijų, investicijų grąža labai sumažėjo. Apskritai iš duomenų matyti finansinis nestabilumas, ilgos trukmės nepelningumo laikotarpiai, kintantis pinigų srautas, stabilios investicijos ir mažėjanti investicijų grąža, o tai rodo, kad Sąjungos gamintojai nagrinėjamuoju laikotarpiu patyrė didelių veiklos iššūkių.

(202)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu daugumos žalos rodiklių raida buvo neigiama.

(203)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamyba sumažėjo. Šis sumažėjimas buvo susijęs su sumažėjusiu pardavimu Sąjungos rinkoje. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba sumažėjo 29 %, o pardavimas sumažėjo 30 %. Šį sumažėjimą atspindėjo prarasta rinkos dalis, kuri sumažėjo nuo 72 % 2021 m. iki 64 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, t. y. iš viso sumažėjo 8 procentiniais punktais. Šis rinkos dalies sumažėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo naudingas importui iš Kinijos ir Tailando.

(204)

Sąjungos pramonė negalėjo kompensuoti prarastos pardavimo Sąjungos rinkoje apimties padidindama eksportą, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu eksportas sumažėjo 20 %.

(205)

Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko stabilūs. Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumų naudojimas, kaip ir gamyba, sumažėjo 29 %.

(206)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį užimtumas sumažėjo 15%. Našumo raida atitiko gamybos ir užimtumo pokyčius, t. y. nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 17 %.

(207)

Vidutinės gamybos sąnaudos 2022 m. gerokai padidėjo (28 %, palyginti su 2021 m.) ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo didžiausios (35 %, palyginti su 2021 m.).

(208)

Vidutinė Sąjungos gamintojų kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 36 % ir atitiko padidėjusias gamybos sąnaudas.

(209)

Sąjungos pramonės pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo, 2022 ir 2023 m. sumažėjo smarkiai, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek atsigavo, o iš neigiamų rodiklių matyti, kad, palyginti su 2021 m., veiklos rezultatai buvo prastesni.

(210)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad, nepaisant taikytų antidempingo priemonių, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(211)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina. Šie veiksniai yra: importas iš kitų šalių nei Kinija ir Tailandas, Sąjungos pramonės eksporto rezultatai, suvartojimo mažėjimas ir sąnaudų padidėjimas.

(212)

Komisija nagrinėjo, ar yra priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos. Nagrinėjamuoju laikotarpiu panašaus produkto importo dempingo kaina iš Kinijos ir Tailando rinkos dalis padidėjo. Kinijos rinkos dalis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė 19 %, palyginti su 18 % 2021 m., o Tailando rinkos dalis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė 4 %, palyginti su 3 % 2021 m. Ji padidėjo nepaisant galiojančių antidempingo priemonių ir gerokai (22 %) sumažėjusio suvartojimo Sąjungoje.

(213)

Absoliutus importo iš Kinijos kiekis sumažėjo 15 %, t. y. mažiau, palyginti su mažėjančiu Sąjungos suvartojimu. Absoliutus importo iš Tailando kiekis padidėjo 10 %. Be to, nepaisant galiojančių antidempingo priemonių, Sąjungos gamintojų parduotas kiekis sumažėjo 30 %.

(214)

Importo iš Kinijos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 17 %, o importo iš Tailando kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo 1 %. Ir priešingai, Sąjungos pramonės pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 36 %.

(215)

Atlikus žalos analizę nustatyta, kad, nepaisant galiojančių antidempingo priemonių ir mažėjančio suvartojimo Sąjungoje, importo iš Kinijos ir Tailando į Sąjungą rinkos dalis padidėjo. Šis padidėjimas sutapo su Sąjungos pramonės finansinės veiklos rodiklių pablogėjimu, pavyzdžiui, sumažėjusiu pelningumu, dėl kurio nagrinėjamuoju laikotarpiu patirta didelių nuostolių. Importo iš Kinijos ir Tailando rinkos dalis padidėjo Sąjungos pramonės, kurios pardavimo apimtis ir rinkos dalis sumažėjo, sąskaita.

(216)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio.

(217)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl lėtesnio ekonomikos augimo ir didelių energijos kainų Sąjungos rinka sumažėjo 22 %. Tačiau Sąjungos gamintojų rinkos dalis, palyginti su padidėjusia Kinijos, Tailando ir kitos kilmės importo dalimi, sumažėjo neproporcingai.

(218)

Be to, gerokai padidėjo Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudos (+35 %). Nors jie sugebėjo proporcingai padidinti pardavimo kainas, didžiąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį jie negalėjo padengti sąnaudų.

(219)

Be padidėjusio importo iš Kinijos ir Tailando, tai daugiausia lėmė importas iš kitų trečiųjų šalių, visų pirma iš Indonezijos, kuris dėl priverstinio kainų mažinimo nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo (nuo 3,9 % iki 7,2 % rinkos dalies).

(220)

Be to, Sąjungos gamintojų eksporto rezultatai nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 20 %. Kadangi pardavimas eksportui sudarė tik 9 % viso pardavimo, sumažėjusio eksporto poveikis pramonės patirtai žalai buvo neigiamas, tačiau ribotas.

(221)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl importo dempingo kainomis iš Kinijos ir Tailando peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Tačiau kiti veiksniai, visų pirma importas iš Indonezijos ir prastėjanti Sąjungos pramonės eksporto veikla, taip pat galėjo turėti įtakos žalingai Sąjungos pramonės padėčiai. Todėl Komisija nusprendė papildomai įvertinti, ar žala, padaryta dėl importo dempingo kainomis iš Kinijos ir Tailando, veikiausiai tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(222)

210 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra tikimybė, kad dėl importo dempingo kaina iš Kinijos ir Tailando daryta žala tęstųsi ar pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(223)

Šiuo tikslu Komisija nagrinėjo šiuos veiksnius:

(224)

Kaip nurodyta 4.1.1 ir 4.2.1 skirsniuose, Komisija rėmėsi prašyme ir atliekant ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija ir nustatė, kad tiek Kinija, tiek Tailandas turėjo didelių gamybos pajėgumų, kuriuos dempingo kainomis būtų galima dar didesniais kiekiais nukreipti į Sąjungos rinką, jei antidempingo priemonės nebegaliotų.

(225)

Kaip nurodyta 4.1.2 ir 4.2.2 skirsniuose, Komisija padarė išvadą, kad dėl nuolatinio importo dempingo kaina iš Kinijos ir Tailando ir jo didėjančios rinkos dalies Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos rinka tebebuvo patraukli Kinijos ir Tailando gamintojams.

(226)

Vidutinės importo iš Kinijos ir Tailando į Sąjungą kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo gerokai mažesnės už vidutinę Sąjungos pramonės pardavimo kainą. Kaip nurodyta 166 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinijos ir Tailando kainos buvo atitinkamai 26 % ir 48 % mažesnės už Sąjungos pramonės kainas (įskaitant sumokėjus antidempingo muitus).

(227)

Jei būtų leista nebetaikyti priemonių, priverstinio kainų mažinimo lygis padidėtų iki 47 %, kalbant apie importą iš Kinijos, ir iki 55 %, kalbant apie importą iš Tailando.

(228)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad panaikinus priemones importas iš Kinijos ir Tailando žalingomis dempingo kainomis veikiausiai labai padidėtų, todėl Sąjungos pramonei daroma žala dar labiau padidėtų. Todėl Sąjungos pramonės gyvybingumui iškiltų didelis pavojus.

(229)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(230)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad jeigu priemonės nebegaliotų, tai veikiausiai turėtų labai neigiamą poveikį Sąjungos pramonei. Sąjungos pramonės padėtis greitai pablogėtų – sumažėtų pardavimo apimtis ir pardavimo kainos, dėl to labai sumažėtų pelningumas. Jei priemonės būtų toliau taikomos, Sąjungos pramonė galėtų visiškai išnaudoti savo potencialą Sąjungos rinkoje, t. y. vienodomis sąlygomis.

(231)

Todėl toliau taikant galiojančias antidempingo priemones Sąjungos pramonės interesams neprieštaraujama.

(232)

Komisija susisiekė su visais žinomais nesusijusiais importuotojais ir paragino juos bendradarbiauti atliekant šį tyrimą. Nebendradarbiavo nė vienas importuotojas.

(233)

Per pradinį tyrimą nustatyta, kad atsižvelgiant į importuotojų pelną ir tiekimo šaltinius bet koks neigiamas priemonių nustatymo poveikis importuotojams, jei toks būtų, nebūtų neproporcingas.

(234)

Atliekant šį tyrimą, kaip ir atliekant ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisija neturėjo priešingų įrodymų, todėl galima patvirtinti, kad šiuo metu galiojančios priemonės neturėjo jokio didelio neigiamo poveikio importuotojų finansinei padėčiai ir kad tolesnis priemonių taikymas jiems neturėtų netinkamo poveikio.

(235)

Komisija susisiekė su visais žinomais naudotojais ir paragino juos bendradarbiauti atliekant šį tyrimą. Nebendradarbiavo nė vienas naudotojas.

(236)

Atliekant šį tyrimą negauta jokių įrodymų, kad galiojančios priemonės būtų dariusios neigiamą poveikį naudotojams. Peržiūrimojo produkto dalis, kuri sudaro dalį naujos statybos ar įrengimo sąnaudų, yra nedidelė.

(237)

Tuo remiantis patvirtinama, kad šiuo metu galiojančios priemonės nedarė didelio neigiamo poveikio naudotojų finansinei padėčiai ir kad toliau taikant priemones jiems neturėtų būti daromas netinkamas poveikis.

(238)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nėra įtikinamų priežasčių, kad galiojančių priemonių taikymas importuojamoms Kinijos ir Tailando kilmės kaliojo ketaus ir rutulinio grafitinio ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais neatitiktų Sąjungos interesų.

(239)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo tęsimosi, žalos tęsimosi ir Sąjungos interesų, antidempingo priemonės Kinijos ir Tailando kilmės lietinėms kaliojo ketaus ir rutulinio grafitinio ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais turėtų būti taikomos toliau.

(240)

Siekiant kuo labiau sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas ir priemonių taikymo išplėtimo išimtys po priemonių vengimo tyrimų.

(241)

Individualūs antidempingo muitai arba išimtys taikomi tik tuomet, kai valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam importui nustatytas antidempingo muitas.

(242)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams galėtų taikyti individualias antidempingo muito normas ir atleisti nuo muito, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti.

(243)

Net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas arba muito netaikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(244)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi sąlygų, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą gali būti nagrinėjama, ar reikia panaikinti individualią muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(245)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam Kinijos ir Tailando kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(246)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (39). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, kuria remiantis galima įrodyti, kad šis pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(247)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Taip pat buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Pastabų negauta.

(248)

Eksportuotojas arba gamintojas, kuris neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą laikotarpiu, kurio duomenys buvo naudojami nustatyti jo eksportui šiuo metu taikomo muito dydį, gali prašyti, kad Komisija jam taikytų neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytą antidempingo muito normą. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jeigu tenkinamos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad: i) jis neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą laikotarpiu, kuriuo buvo nustatytas jo eksportui taikomo muito dydis; ii) jis nėra susijęs su bendrove, kuri vykdė tokią veiklą ir dėl to jai buvo taikomi antidempingo muitai, ir iii) jis vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais.

(249)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (40) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(250)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,