(1)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/2376 (2) leista Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos reguliuojamų 9, 10, 17 ir 18 geografinių parajonių Italijos teritoriniuose vandenyse žvejojamoms veneroms taikyti nuo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nukrypti leidžiančią nuostatą, nustatant, kad šis jų dydis yra lygus visam 22 mm ilgiui. Ši leidžianti nukrypti nuostata buvo taikoma po to, kai Italija, kuri yra vienintelė valstybė narė, turinti tiesioginių valdymo interesų savo teritoriniuose vandenyse, pateikė bendrą rekomendaciją;

(2)

nukrypti leidžiančią nuostatą leista taikyti kelis kartus Komisijos deleguotaisiais reglamentais (ES) 2020/3 (3), (ES) 2020/2237 (4) ir (ES) 2022/2587 (5), paskutinį kartą – iki 2025 m. gruodžio 31 d.;

(3)

2025 m. kovo 10 d. (6) Italija, laikydamasi Reglamento (ES) 2019/1241 15 straipsnio 3 dalyje nustatytos procedūros, pateikė Komisijai naują bendrą rekomendaciją, kuria prašoma pratęsti tos nuo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo tuose pačiuose Italijos teritoriniuose vandenyse žvejojamoms veneroms galiojimą. Buvo tinkamai konsultuotasi su Viduržemio jūros patariamąja taryba (MEDAC) (7), ji bendrai rekomendacijai pritaria. Bendroje rekomendacijoje Italijos valdžios institucijos įsipareigojo imtis įvairių priemonių, kad prisidėtų prie tausaus venerų išteklių naudojimo, įskaitant ne daugiau kaip 4 dienų žvejybą per savaitę, ne daugiau kaip 400 kg dienos laimikį vienam laivui be leidžiamojo nuokrypio, išimtinai paskirtas iškrovimo vietas, tikrinimo šiose iškrovimo vietose sistemą, atitinkančią norminius reikalavimus (DM 22/12/2000), užtikrinančius, kad būtų atrenkami tik verslinio dydžio (≥ 22 mm) moliuskai, žvejybos veiklos nutraukimą tris (ne iš eilės einančius) mėnesius nuo vasario iki lapkričio mėn., o ne du mėnesius, kaip numatyta dabartiniame plane, ir paskirtas išteklių atkūrimo zonas mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiantiems dvigeldžiams moliuskams;

(4)

Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) įvertino bendrą rekomendaciją ir patvirtinamuosius mokslinius įrodymus, kuriuos pateikė Italija, savo 2025 m. kovo 24–28 d. plenarinėje sesijoje (ŽMTEK 25–01) (8). ŽMTEK palankiai įvertino išsamią informaciją, pateiktą siekiant pagrįsti bendrą rekomendaciją dėl nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo veneroms taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kuria atnaujinta 2022 m. kovo mėn. ŽMTEK plenariniame posėdyje pateikta informacija. Pateiktoje informacijoje aptarti pagrindiniai elementai, būtini bendrai rekomendacijai įvertinti. ŽMTEK pažymėjo, kad skirtinguose rajonuose per šešerius, septynerius ar aštuonerius metus, priklausomai nuo rajono, atlikti tyrimai rodo, kad ilgio pasikartojimo dažnumas yra stabilus, o metinis išteklių pasipildymo lygis yra geras, ir kad verslinio dydžio (≥ 22 mm) dvigeldžiai moliuskai visais atvejais sudaro nedidelę bendro kiekio dalį. Be to, ŽMTEK pastebėjo, kad nuo tada, kai 2017 m. pirmą kartą įgyvendintas 22 mm mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio reikalavimas, selektyvumas pagerėjo, todėl dabar laivuose laikoma nepakankamai dvigeldžių moliuskų, kad būtų galima vykdyti prasmingas įveisimo operacijas ištekliams atkurti ir išteklių atkūrimo zonos išnaudojamos menkai. ŽMTEK taip pat pažymėjo, kad po to, kai Deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/2376 pirmą kartą leista nukrypti nuo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio ir buvo įgyvendintos tame reglamente nustatytos valdymo priemonės, atrodo, kad iškraunamų venerų (Venus spp.) kiekis nusistovėjo ties maždaug 20 000 tonų, o biomasė keliuose rajonuose padidėjo. Remiantis vertinimo rezultatais, laimikis iš esmės atitinka didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, o tai apskritai rodo, kad dabartinė valdymo praktika padėjo užkirsti kelią venerinių moliuskų pereikvojimui. Be to, ŽMTEK taip pat padarė išvadą, kad, nepaisant mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio sumažinimo iki 22 mm 2017 m., ištekliaus neršiančių žuvų biomasės lygis atrodo tinkamas, nes daugelyje jūrų rajonų, taip pat vertinant verslinės žvejybos laimikį, pastebėtas geras išteklių pasipildymas, ir su sąlyga, kad valdymo priemonės bus toliau įgyvendinamos kaip ir ankstesniais metais ir nebus didelių aplinkos trikdžių, galima pagrįstai daryti prielaidą, kad per ateinančius penkerius metus poveikis Adrijos jūros venerų (Venus spp.) ištekliams naudojimo lygio ir išteklių biomasės požiūriu atitiks tendencijas, panašias į tas, kurios stebimos nuo 22 mm mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio reikalavimo įgyvendinimo pradžios. ŽMTEK taip pat rekomendavo 22 mm mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio reikalavimo įgyvendinimo rezultatus įvertinti 2030 m., kad būtų galima iš dalies pakeisti valdymo planą ir stebėti išteklių pokyčius įvairiuose jūrų rajonuose;

(5)

ŽMTEK taip pat padarė išvadą, kad iš bendroje rekomendacijoje pateiktų tyrimų matyti, jog poveikis buveinėms nėra didelis arba negrįžtamas. ŽMTEK pakartojo, kad į 2019 m. Italijos valdymo planą (9) įtrauktos priemonės, kurios greičiausiai bus veiksmingesnės nei ankstesnės sąlygos, vyravusios iki 2017 m.;

(6)

Komisija mano, kad, remiantis šiuo etapu bendroje rekomendacijoje pateikta informacija, MEDAC nuomone, ŽMTEK 25–01 vertinimu ir bendros rekomendacijos B priede pateiktais Italijos administracijos įsipareigojimais, nuo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nukrypti leidžianti nuostata atitinka Reglamento (ES) 2019/1241 15 ir 18 straipsniuose nustatytus techninių priemonių reikalavimus;

(7)

todėl Reglamentas (ES) 2019/1241 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)

Italijos valdymo plane nurodyta, kad Italija atidžiai stebės venerų išteklius teikdama ataskaitas – jos kasmet bus siunčiamos Komisijai;

(9)

bendroje rekomendacijoje siūlomos priemonės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (10) 18 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) 2019/1241 15 straipsnio 4 dalį;

(10)

kadangi šiame reglamente nustatytos priemonės daro tiesioginį poveikį atitinkamai su žvejyba susijusiai Sąjungos laivų ekonominei veiklai ir žvejybos sezono planavimui, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai bus paskelbtas,