1.1.

Triukšmamatis arba lygiavertė matavimo sistema, įskaitant gamintojo rekomenduojamą skydą, turi atitikti 1 tipo prietaisų reikalavimus pagal standartą IIEC 61672-1:2013 arba griežtesnius reikalavimus.

1.1.1.

Prieš kiekvieną matavimą ir pabaigus matuoti visa matavimo sistema tikrinama bent 1 tikslumo klasės reikalavimus pagal standartą IEC 60942:2017 atitinkančiu garso kalibratoriumi. Be jokio papildomo reguliavimo paeiliui atlikus dvi patikras nustatytų rodmenų skirtumas turi būti ne didesnis kaip 0,5 dB(A). Jeigu ši vertė viršijama, turi būti atmesti po nustatytus reikalavimus atitinkančios ankstesnės patikros užregistruoti matavimo duomenys.

1.1.2.

Patikrą, ar garso kalibravimo įtaisas atitinka standarto IEC 60942:1988 reikalavimus, kartą per metus atlieka laboratorija, kuriai suteikti įgaliojimai atlikti kalibravimą pagal tam tikrus standartus, o ar prietaisų sistema atitinka standarto IEC 60651:1979/A1:1993 (antrasis leidimas) reikalavimus, ši laboratorija tikrina bent kartą per dvejus metus.

1.1.3.

Mikrofonas įrengiamas 7,5 ± 0,05 m atstumu nuo kelio atskaitos linijos CC′ (1 pav.) ir 1,2 ± 0,02 m atstumu virš žemės paviršiaus. Jo didžiausio jautrio ašis turi būti horizontali ir statmena transporto priemonės važiavimo keliui (CC′ linija).

1.2.

Transporto priemonės greitis, kai priekinis jos galas atsiduria ties PP linija, matuojamas prietaisais, kurių tikslumas ±1 km/h arba didesnis (1 pav.).

1.3.

Privaloma matuoti oro bei bandymų vietos dangos temperatūrą.

Temperatūros matuoklių paklaida neturi viršyti ±1°C.

1.3.1.

Temperatūros jutiklis turi būti pastatytas atviroje vietoje greta mikrofono taip, kad jį veiktų oro srautas, tačiau neapšviestų tiesioginiai saulės spinduliai. Mikrofoną nuo saulės galima uždengti bet kokia uždanga arba panašiu įtaisu. Kad oro srautus mažame aukštyje kuo mažiau veiktų šiluminis bandymų vietos dangos spinduliavimas, jutiklis turėtų būti įrengtas 1,2 ± 0,1 m aukštyje virš bandymų vietos dangos lygio.

1.3.2.

Temperatūros jutiklis turi būti įrengtas vietoje, kurioje išmatuota temperatūra atitiktų tipinę išmatuotąją transporto priemonės ratų riedėjimo kelyje temperatūrą ir kurioje jis nekliudytų matuoti triukšmo.

Jei naudojamas kontaktinį temperatūros jutiklį turintis prietaisas, siekiant, kad būtų užtikrintas tinkamas šiluminis kontaktas, tarp jutiklio ir paviršiaus užtepama šilumai laidžios pastos.

Jei naudojamas radiacinis termometras (pirometras), aukštis turėtų būti pasirenkamas taip, kad matavimo ploto skersmuo būtų ne mažesnis kaip 0,1 m.

1.4.

Prietaisu turi būti įmanoma išmatuoti vėjo greitį ±1 m/s tikslumu. Vėjas matuojamas mikrofono aukštyje. Vėjo kryptis registruojama atsižvelgiant į transporto priemonės važiavimo kryptį.

2.1.

Bandymų aikštelė turi būti sudaryta iš centrinės dalies ir ją supančio beveik lygaus bandymų ploto. Matavimo dalis turi būti lygi ir horizontali; atliekant visus matavimus, bandymų aikštelės paviršius turi būti sausas ir švarus. Jo negalima dirbtinai atšaldyti prieš bandymą arba bandymo metu.

Bandymų kelias turi būti toks, kad laisvojo garso lauko sąlygos tarp garso šaltinio ir mikrofono būtų užtikrintos 1 dB(A) tikslumu. Tariama, kad tų sąlygų laikomasi, jei 50 m atstumu nuo matavimo dalies centro nėra didelių garsą atspindinčių objektų, pavyzdžiui, tvorų, uolų, tiltų arba pastatų. Bandymo kelio paviršiaus ir bandymo aikštelės matmenys turi atitikti nurodytuosius standarte ISO 10844:2021.

Centrinėje dalyje bent 10 m spinduliu neturi būti sniegdulkių, aukštos žolės, pabirų žemių, išdagų arba panašių dalykų. Greta mikrofono neturi būti jokių kliūčių, galinčių daryti įtaką garso laukui; tarp mikrofono ir garso šaltinio neturi stovėti žmonės. Matavimus atliekantis operatorius ir bet kurie tuose matavimuose dalyvaujantys stebėtojai vietą turi išsirinkti taip, kad matuoklių rodmenims nedarytų jokios įtakos.

2.2.

Matavimai prastomis oro sąlygomis neatliekami. Turi būti užtikrinta, kad vėjo gūsiai nedarytų poveikio rezultatams. Bandymas neatliekamas, jei vėjo greitis mikrofono aukštyje yra didesnis kaip 5 m/s.

Matavimai neatliekami, jei oro temperatūra yra žemesnė kaip 5 °C ar aukštesnė kaip 40 °C arba jei bandymų vietos dangos temperatūra yra žemesnė kaip 5 °C ar aukštesnė kaip 50 °C.

2.3.

2.3.1.

2.3.2.

2.4.

2.4.1.

Bandomoji transporto priemonė – motorinė transporto priemonė, ant kurios dviejų ašių sumontuotos keturios viengubos padangos.

2.4.2.

Transporto priemonė turi būti apkrauta taip, kad būtų laikomasi 2.5.2 punkte nurodytų bandomosios padangos apkrovos reikalavimų.

2.4.3.

Dvi ašis, ant kurių ratų sumontuotos C1 klasės bandomosios padangos, turinčios važiuoklės bazė turi būti mažesnė kaip 3,50 m, o jei sumontuotos C2 ir C3 klasės padangos – bazė turi būti mažesnė kaip 5 m.

2.4.4.

Kad padangų keliamam triukšmui didelės įtakos nedarytų transporto priemonės konstrukcija, nustatomi toliau pateikti reikalavimai ir rekomendacijos.

2.4.4.1.

2.4.4.2.

2.5.

2.5.1.

Bandomojoje transporto priemonėje turi būti sumontuotos keturios vienodos padangos. Jei tai C3 klasės padangos, kurių leidžiamos apkrovos indeksas didesnis kaip 121, ir jeigu nenurodyta, kad turi būti sumontuotos dvigubos padangos, dvi to paties tipo ir tos pačios serijos padangos sumontuojamos ant bandomosios transporto priemonės galinės ašies; ant priekinės ašies turi būti sumontuotos tokio dydžio padangos, kad jos atitiktų ašies apkrovos reikalavimus ir, siekiant kuo labiau sumažinti dėl padangų lietimosi su kelio danga kylančio triukšmo įtaką, tų padangų protektoriaus rašto gylis sumažinimas iki minimalaus, tačiau ne mažesnio, nei reikia pakankamam saugos lygiui užtikrinti.

Jei tai C2 klasės padangos, kurių leidžiamos apkrovos indeksas ne didesnis kaip 121, skerspjūvio plotis didesnis kaip 200 mm, matmenų santykis mažesnis nei 55, ratlankio skersmens kodas mažesnis nei 15, ir jeigu nenurodyta, kad turi būti sumontuotos dvigubos padangos, dvi to paties tipo ir tos pačios serijos padangos sumontuojamos ant bandomosios transporto priemonės galinės ašies; ant priekinės ašies turi būti sumontuotos tokio dydžio padangos, kad jos atitiktų ašies apkrovos reikalavimus ir, siekiant kuo labiau sumažinti dėl padangų lietimosi su kelio danga kylančio triukšmo įtaką, tų padangų protektoriaus rašto gylis sumažinimas iki minimalaus, tačiau ne mažesnio, nei reikia pakankamam saugos lygiui užtikrinti.

Padangos, kurioms taikomi specialūs montavimo reikalavimai, bandomos pagal tuos reikalavimus (pvz., sukimosi krypties). Prieš pradedant padangas įvažinėti, jų protektoriaus griovelių gylis turi būti didžiausias.

Padangos turi būti sumontuotos ir bandomos ant ratlankių, su kuriais jas eksploatuoti leidžia gamintojas.

2.5.2.

Bandomojoje transporto priemonėje sumontuotos kiekvienos padangos bandymo apkrova Qt turi būti 50–90 proc. etaloninės apkrovos Qr, tačiau vidutinė visų padangų bandymo apkrova Qt,avr turi būti 75 ± 5 proc. etaloninės apkrovos Qr.

Visų padangų etaloninė apkrova Qr atitinka didžiausią pagal padangos leidžiamos apkrovos indeksą nustatomą masę. Jei padangos leidžiamos apkrovos indeksas yra įžambiu brūkšniu (/) atskirti du skaičiai, remiamasi pirmuoju iš jų.

2.5.3.

Kiekvienoje bandomosios transporto priemonės sumontuotoje padangoje slėgis darant bandymą turi būti Pt (jis už etaloninį slėgį Pr neturi būti didesnis) ir jo ribos turi būti:

C2 ir C3 klasių standartinių padangų etaloninis slėgis Pr yra pripūtimo slėgis, atitinkantis ant šoninės sienelės pažymėto pripūtimo slėgio rodmenį, kaip reikalaujama šios taisyklės 4.1 punkte;

C1 klasės standartinės padangos etaloninis slėgis Pr = 250 kPa, sustiprintos arba labai didelio krovumo Pr = 290 kPa; mažiausias bandymo slėgis turi būti Pt = 150 kPa.

2.5.4.

Prieš bandymą padangos turėtų būti įvažinėtos, kad būtų pašalinti padangos konstrukcijos gumbai arba kiti padangos protektoriaus rašto elementai, atsiradę ją gaminant. Tuo tikslu paprastai reikėtų keliu įprastai nuvažiuoti apie 100 km.

Bandomojoje transporto priemonėje sumontuotos padangos turi suktis ta pačia kryptimi, kuria jos sukosi įvažinėjant.

Prieš bandymą padangos turi būti įvažinėjamos pagal bandymo sąlygas tol, kol įšyla.

3.1.

Atliekant visus matavimus, transporto priemonė turi pervažiuoti tiesia linija matavimų atkarpą (nuo AA′ iki BB′) taip, kad vidurinė išilginė transporto priemonės plokštuma kuo labiau sutaptų su linija CC′.

Kai transporto priemonės priekis atsiduria ties linija AA′, transporto priemonės vairuotojas turi pavarą perjungti į neutralią padėtį ir išjungti variklį. Jeigu matuojant bandomoji transporto priemonė skleidžia pašalinį triukšmą (pvz., veikia ventiliatorius, savaiminis užsivedimas), į bandymo rezultatus neatsižvelgiama.

3.2.

A svertinės skalės decibelais (dB(A)) išreikštas didžiausias triukšmo lygis matuojamas iki dešimtainės trupmenos pirmos skilties, kai transporto priemonė rieda nuo AA′ iki BB′ linijos (1 paveikslas – transporto priemonės priekis yra ties AA′ linija, o galas – ties BB′ linija). Ši vertė yra matavimo rezultatas.

Bent keturis kartus matuojama abiejose bandomosios transporto priemonės, važiuojančios įvairiu, už 4.1 punkte nurodytą etaloninį greitį mažesniu, bandymo greičiu, pusėse ir bent keturis kartus matuojama, kai transporto priemonė važiuoja įvairiu, už etaloninį greitį didesniu, greičiu. Greičio vertės viena nuo kitos turi skirtis maždaug vienodai ir neviršyti 3.3 punkte nurodyto intervalo ribų.

3.3.

Bandomoji transporto priemonė turi važiuoti greičiu, kurio vertės atitinka šiuos intervalus:

4.1.

Etaloninis greitis Vref galutiniam rezultatui nustatyti:

4.2.

4.2.1.

čia:

ϑ ref = 20 °C,

C1 klasės padangų koeficientas K:

Jei tai C2 klasės padangos, koeficientas K yra –0,02 dB(A)/°C.

4.2.2.

čia:

ϑ ref = 20 °C,

o koeficientai K1 ir K2 pateikti šiose lentelėse:

4.2.3.

C3 klasės padangoms temperatūros pataisa netaikoma.

4.3.

Padangų riedėjimo keliu triukšmo lygis LR (ref) (dB(A)), nustatomas naudojant regresinę analizę pagal lygtį:

čia:

	vidutinė pagal temperatūrą patikslintų riedėjimo triukšmo lygių Li (ref) vertė, išmatuota dB(A):
n	matavimų skaičius (n ≥ 16),
	vidutinė greičių logaritmų vertė Vi :
a	dB(A) išreikštos regresijos kreivės nuolydis:

4.4.

1.1.

2.1.

2.2.

2.3.

2.4.

2.5.

2.6.

2.7.

2.8.

2.9.

2.10.

3.1.

Bandymų kelias turi turėti šias savybes:

3.1.1.

3.1.2.

3.1.3.

3.1.4.

3.1.5.

3.2.

3.2.1.

Stabdymo bandymai įvertinami, kaip aprašyta šio priedo 4.1.6.1 ir 4.1.6.2 punktuose. Jei vieno stabdymo bandymo variacijos koeficientas CVBFC viršija 4 proc., rezultatai atmetami ir stabdymo bandymai kartojami.

Kiekvieno stabdymo bandymo vidutinių stabdymo jėgos koeficientų aritmetinis vidurkis

čia:

ϑ – sudrėkinto paviršiaus temperatūra, išreikšta Celsijaus laipsniais,

Kiekvieno stabdymo bandymo pagal temperatūrą patikslintas vidutinis stabdymo jėgos koeficientas (BFC ave,corr) turi būti ne mažesnis kaip 0,57 ir ne didesnis kaip 0,79.

Dviejų stabdymo bandymų vidutinių pagal temperatūrą patikslintų stabdymo jėgos koeficientų aritmetinis vidurkis neturi skirtis daugiau kaip 10 proc. šių dviejų verčių vidurkio:

3.2.2.

Stabdymo bandymas įvertinamas, kaip aprašyta šio priedo 4.2.8.1 ir 4.2.8.2 punktuose. Jei variacijos koeficientas CVμ viršija 4 proc., rezultatai atmetami ir stabdymo bandymas kartojamas.

Išmatuotų didžiausių stabdymo jėgos koeficientų aritmetinis vidurkis (

Čia:

ϑ – sudrėkinto kelio paviršiaus temperatūra, išreikšta Celsijaus laipsniais,

Pagal temperatūrą patikslintas vidutinis didžiausias stabdymo jėgos koeficientas (μ peak,corr) turi būti ne mažesnis kaip 0,65 ir ne didesnis kaip 0,90.

3.3.

Vėjas neturi trukdyti drėkinti dangą (leidžiama statyti vėjo užtvaras).

Sudrėkinto paviršiaus temperatūra ir aplinkos temperatūra turi būti:

Be to, sudrėkinto paviršiaus temperatūra per bandymą neturi kisti daugiau kaip 10 °C.

Aplinkos temperatūra turi likti artima sudrėkinto paviršiaus temperatūrai; aplinkos ir sudrėkinto paviršiaus temperatūrų skirtumas turi būti mažesnis nei 10 °C.

a)

transporto priemonės metodą, kai išbandomas prietaisus turinčiame lengvajame automobilyje sumontuotų padangų komplektas;

b)

bandymo metodą, kai naudojama transporto priemonės traukiama priekaba arba padangų bandymo transporto priemonė, kurioje sumontuota bandomoji (-osios) padanga (-os).

4.1.

4.1.1.

Bandymo metodas apima procedūrą C1 klasės padangų lėtėjimo veiksmingumui stabdant matuoti, naudojantis prietaisus turinčiu lengvuoju automobiliu.

Pradedant nuo nustatyto pradinio greičio, tuo pat metu stipriai stabdomi keturi ratai, kad pradėtų veikti ABS. Apskaičiuojamas vidutinis lėtėjimas dviejų iš anksto nustatytų greičio verčių intervale.

4.1.2.

4.1.2.1.

a)

leidžiančios automobilyje sumontuoti įvairesnio dydžio padangas;

b)

leidžiančios sumontuoti ir automatiškai aktyvinti stabdymo įrenginį;

c)

leidžiančios valdyti transporto priemonę arba ją pagreitinti iš išorės.

4.1.2.2.

Atviros sistemos dalys turi būti atsparios 100 proc. santykinei drėgmei (lietui ar purslams) ir visoms kitoms sąlygoms, tokioms kaip dulkės, smūgiai ir vibracija, kurios gali susidaryti įprastai eksploatuojant.

Transporto priemonėje sumontuojamas jutiklis, tinkamas greičiui ant šlapio paviršiaus ir atstumui, nuvažiuotam dviejų greičio verčių intervale, matuoti.

Siekiant išmatuoti transporto priemonės greitį naudojamas penktasis ratas arba tiksli nekontaktinė (įskaitant, pvz., radarą, GPS ir kt.) greičio matavimo sistema.

Laikomasi tokių leidžiamųjų nuokrypių:

4.1.3.

Bandymų kelio paviršius palaistomas likus bent pusvalandžiui iki bandymo, kad suvienodėtų paviršiaus temperatūra ir vandens temperatūra. Per visą bandymą turėtų būti nuolat atliekamas išorinis purškimas. Visame bandymo plote vandens gylis, išmatuotas nuo aukščiausios dangos vietos, turi būti (1,0 ± 0,5) mm.

Tada turėtų būti sudaromos bandymų kelio sąlygos atliekant bent dešimt bandomųjų važiavimų 90 km/h greičiu su bandymų programoje nenaudojamomis padangomis.

4.1.4.

4.1.4.1.

Bandomosios padangos profiliuojamos siekiant pašalinti visus atraminio paviršiaus iškyšulius, susidariusius dėl įlietų ventilių ar sandūrų siūlių.

Bandomosios padangos montuojamos ant ratlankių, nurodytų pripažintų padangų ir ratlankių standartų organizacijų, išvardytų šios taisyklės 6 priedo 4 priedėlyje. Ratlankio pločio kodas nuo matavimo ratlankio pločio kodo neturi skirtis daugiau kaip 0,5. Kad bortas gerai priglustų, turėtų būti naudojamas tinkamas tepalas. Neturėtų būti naudojama per daug tepalo, kad padanga ratlankyje neslidinėtų.

Prieš bandymą padangų eksploatacinės charakteristikos turėtų būti stabilizuotos, o tai reiškia, kad per bandomuosius važiavimus neturėtų būti įmanoma nustatyti jokių BFC vertės pokyčių; bet kuriuo atveju atliekama ex post patikra pagal šio priedo 4.1.6.2 punktą. Visais atvejais suprojektuotas padangos protektoriaus gylis ir suprojektuotas protektoriaus blokų arba briaunų vientisumas neturi labai pasikeisti įvažinėjant padangą, o tai reiškia, kad turi būti atidžiai kontroliuojamas įvažinėjimo tempas ir intensyvumas, kad būtų išvengta tokių pokyčių.

Sumontuotos bandomosios padangos laikomos tokioje vietoje, kurioje jų temperatūra prieš bandymą susilygintų su aplinkos temperatūra. Jos turėtų būti apsaugotos nuo saulės, kad nuo jos spindulių neperkaistų.

Didžiausias tarpiklio (adapterio) plotis padangoms pritvirtinti prie transporto priemonės yra 60 mm.

4.1.4.2.

Statinė kiekvienos ašies padangos apkrova turi būti 60–90 proc. bandomosios padangos leidžiamos apkrovos. Tos pačios ašies padangų apkrovos neturėtų skirtis daugiau kaip 10 proc.

Draudžiama viršyti didžiausią transporto priemonės ašies apkrovą.

4.1.4.3.

Priekinės ašies padangų pripūtimo slėgis p apskaičiuojamas taip:

Čia:

Galinės ašies padangų pripūtimo slėgis turi būti 220 kPa (standartinių ir labai didelio krovumo). Prieš atliekant bandymą padangos oro slėgis turėtų būti patikrinamas aplinkos temperatūroje ir prireikus pakoreguojamas.

4.1.5.

4.1.5.1.

Kiekvienam bandomajam važiavimui taikoma toliau nurodyta bandymo tvarka.

4.1.5.1.1.

4.1.5.1.2.

4.1.5.1.3.

4.1.5.1.3.1.

4.1.5.1.3.2.

Jei tai rankinė pavarų dėžė, vos tik vairuotojas patenka į matavimo zoną ir pasiekia (85 ± 2) km/h, jis turėtų atleisti sankabą, staigiai nuspausti stabdžių pedalą ir laikyti tiek, kiek reikės matavimui atlikti.

Jei tai automatinė pavarų dėžė, vos tik vairuotojas patenka į matavimo zoną ir pasiekia (85 ± 2) km/h, jis turėtų pasirinkti neutralią pavarą, staigiai nuspausti stabdžių pedalą ir laikyti tiek, kiek reikės matavimui atlikti.

Atliekant kiekvieną stabdymo bandymą ir atliekant anksčiau nebandytų padangų bandymus, pirmieji du važiavimai atmetami.

4.1.5.1.4.

4.1.5.2.

Per tą patį bandymų ciklą kiekvieno stabdymo bandymo važiavimas atliekamas ta pačia kryptimi ir pagal šio priedo 4.1.5.1 punktą. Keli bandymų ciklai gali būti atliekami vienas po kito, kai galutinis bandymų ciklo etaloninių padangų komplekto stabdymo bandymas gali būti naudojamas kaip pradinis kito bandymų ciklo etaloninių bandomųjų padangų komplekto stabdymo bandymas.

Per tą patį bandymų ciklą pagal toliau nurodytą procedūrą galima išmatuoti ne daugiau kaip tris skirtingus tvirtinti pateiktų padangų komplektus:

4.1.5.2.1.

4.1.5.2.2.

4.1.5.2.3.

4.1.5.2.4.

Pavyzdžiai

4.1.6.

4.1.6.1.

Kiekvieno galiojančio bandomojo važiavimo j vidutinis stabdymo jėgos koeficientas BFCave,j apskaičiuojamas pagal atstumą dj , nuvažiuotą važiuojant nuo 80 km/h iki 20 km/h greičiu:

Čia:

4.1.6.2.

Variacijos koeficientas CVBFC apskaičiuojamas taip:

čia:

Etaloninės padangos:

b)

Pradinio ir galutinio stabdymo bandymų vidutinių stabdymo jėgos koeficientų aritmetinis vidurkis neturi skirtis daugiau kaip 5 proc. šių dviejų verčių vidurkio: Čia:  /   – pradinio / galutinio etaloninės padangos stabdymo bandymo per vieną bandymų ciklą vidutinių stabdymo jėgos koeficientų aritmetinis vidurkis;

Jei nesilaikoma vienos ar kelių pirmiau nurodytų sąlygų, visas bandymų ciklas atliekamas iš naujo.

Tvirtinti pateiktos padangos (T):

variacijos koeficientas CVBFC apskaičiuojamas kiekvienam tvirtinti pateiktų padangų komplektui. Jeigu kuris nors vienas variacijos koeficientas didesnis negu 4 proc., duomenys turi būti atmesti ir tvirtinti pateiktų padangų komplekto stabdymo bandymas turėtų būti atliktas iš naujo.

4.1.6.3.

Etaloninių padangų komplekto vidutinis stabdymo jėgos koeficientas, naudojamas jo stabdymo jėgos koeficientui apskaičiuoti, patikslinamas pagal kiekvieno tvirtinti pateiktų padangų komplekto padėtį konkrečiame bandymų cikle.

Šis patikslintas vidutinis etaloninės padangos stabdymo jėgos koeficientas

1 lentelė

Jei tvirtinti pateiktų padangų komplektų skaičius ir seka per vieną bandymų ciklą yra:	ir tvirtinti pateiktų padangų komplektas, kurio atitiktis reikalavimams turi būti įvertinta per šį bandymų ciklą, yra:	atitinkamas patikslintas etaloninės padangos vidutinis stabdymo jėgos koeficientas apskaičiuojamas taip:
1 Ri – T1 – Rf	T1
2 Ri – T1 – T2 – Rf	T1
	T2
3 Ri – T1 – T2 – T3 – Rf	T1
	T2
	T3

4.1.6.4.

Tvirtinti pateiktos padangos T n (n = 1, 2 arba 3) sukibimo su šlapia danga indeksas G(Tn) apskaičiuojamas taip:

čia:

tvirtinti pateiktos padangos T n vidutinių stabdymo jėgos koeficientų aritmetinis vidurkis per vieną stabdymo bandymą;

koeficientai a, b, c ir d pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė

4.1.7.

4.1.7.4.

Jei per bandymus padanga neįprastai nusidėvi ar yra apgadinama arba kai nusidėvėjimas ar senėjimas daro įtaką bandymų rezultatams, etaloninė padanga daugiau nenaudojama.

4.2.

4.2.1.

Atliekami bandomųjų padangų, sumontuotų transporto priemonės (toliau vadinamos vilkiku) traukiamoje priekaboje arba padangų bandymo transporto priemonėje, matavimai. Bandymo padėtyje esantys stabdžiai stipriai nuspaudžiami, kol pasiekiamas pakankamas stabdymo momentas, kad susidarytų didžiausia galima stabdymo jėga prieš rato blokavimą, kai bandymo greitis – 65 km/h.

4.2.2.

4.2.2.1.

Vilkikas arba padangų bandymo transporto priemonė turi sugebėti išlaikyti nurodytą (65 ± 2) km/h greitį net veikiant didžiausiai galimai stabdymo jėgai.

Priekaboje arba padangų bandymo transporto priemonėje įrengiama viena vieta, kur matavimo tikslais galima sumontuoti padangą ( toliau – bandymo padėtis), ir sumontuojami toliau nurodyti priedai:

Jei tai yra vienaašė priekaba, siekiant sumažinti išilginį posvyrį, išilginis atstumas nuo sankabos slinkties taško centrinės linijos iki priekabos ašies skersinės centrinės linijos turi būti bent dešimt kartų didesnis negu kablio aukštis arba sankabos (kablio) aukštis.

Siekiant sumažinti šoninį posvyrį, priekaba arba padangų bandymo transporto priemonė turėtų būti techniškai suprojektuota taip, kad, veikiant didžiausiai stabdymo jėgai, šoninis poslinkis būtų kuo mažesnis. Atliekant stabdymo manevrą reikėtų vengti vizualiai matomo šoninio poslinkio.

Bandymo padėtyje didžiausias leidžiamas suvedimo kampo ir išvirtimo kampo pokytis turi neviršyti ±0,5° esant didžiausiai vertikaliajai apkrovai. Išilginės pakabos svirtys ir įvorės turi būti pakankamai tvirtos, kad būtų kuo mažiau vietos laisvam judėjimui ir būtų užtikrinta atitiktis veikiant didžiausiai stabdymo jėgai. Pakabos sistema turi atlaikyti pakankamą apkrovą ir būti suprojektuota taip, kad izoliuotų pakabos rezonansą.

Bandymo padėtyje įrengiama įprasta arba speciali automobilių stabdžių sistema, galinti suteikti pakankamą stabdymo momentą, kad nurodytomis sąlygomis būtų gauta didžiausia bandomojo rato stabdymo išilginės jėgos vertė.

Stabdžių sistema turi būti sugebėti kontroliuoti laiko intervalą nuo pradinio stabdžių paspaudimo iki didžiausios išilginės jėgos susidarymo, kaip nurodyta 4.2.7.1 punkte.

Priekaba arba padangų bandymo transporto priemonė suprojektuojama taip, kad joje būtų galima išbandyti įvairaus dydžio tvirtinti pateiktas padangas.

Priekaboje arba padangų bandymo transporto priemonėje turi būti galimybė keisti vertikaliąją apkrovą, kaip nurodyta 4.2.5.2 punkte.

4.2.2.2.

Priekaboje arba padangų bandymo transporto priemonėje bandomojo rato padėtyje turi būti įrengta rato sukimosi greičio matavimo sistema ir davikliai, kuriais matuojama bandomojo rato stabdymo jėga ir vertikalioji apkrova. Bendrieji matavimo sistemos reikalavimai.

Bendrieji matavimo sistemos reikalavimai. Prietaisų sistema turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus esant 0–45 °C aplinkos temperatūrai:

Transporto priemonės greitis. Siekiant išmatuoti transporto priemonės greitį, turėtų būti naudojamas balninis sukabintuvas arba tiksli nekontaktinė greičio matavimo sistema.

Stabdymo jėga. Stabdymo jėgos matavimo davikliai turi matuoti išilginę jėgą, dėl stabdžių poveikio susidarančią padangos ir kelio sandūroje ir atitinkančią nuo 0 proc. iki bent 125 proc. taikomos vertikaliosios apkrovos. Davikliai suprojektuojami ir jų vieta parenkama taip, kad inercija ir vibracijos sukeltas mechaninis rezonansas jiems darytų kuo mažesnį poveikį.

Vertikalioji apkrova. Veikiant stabdžiams vertikaliosios apkrovos matavimo daviklis turi matuoti vertikaliąją apkrovą bandymo padėtyje. Daviklio specifikacijos atitinka pirmiau aprašytąsias.

Signalų siuntimo ir registravimo sistema. Visa signalų siuntimo ir registravimo įranga turi teikti linijinius išvesties duomenis, o jos stiprinimo koeficientas ir duomenų nuskaitymo skyra turi būti pakankami, kad atitiktų pirmiau nurodytus reikalavimus. Be to, taikomi šie reikalavimai:

4.2.3.

Turėtų būti sudaromos bandymų kelio sąlygos atliekant bent dešimt bandomųjų važiavimų (65 ± 2) km/h greičiu su bandymų programoje nenaudojamomis padangomis.

4.2.4.

Danga gali būti drėkinama kelio įrenginiais (išorinis purškimas) arba bandomojoje transporto priemonėje ar priekaboje įrengta drėkinimo sistema (automatinis purškimas).

4.2.4.1.