(1)

2024 m. gegužės 24 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis arba KLR) kilmės vanilino. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2024 m. balandžio 9 d. bendrovės „Syensqo“ (toliau – skundo pateikėjas) skundą. Skundas buvo pateiktas Sąjungos vanilino pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/2716 (3) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

(4)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir KLR institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams, naudotojams ir prekiautojams ir paragino juos dalyvauti.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(6)

Vienas naudotojas, t. y. bendrovė „Frey & Lau GmbH“ (toliau – bendrovė „Frey & Lau“), kuris taip pat yra importuotojas, užsiregistravo kaip suinteresuotoji šalis, tačiau klausimyno atsakymų nepateikė. Jis pareiškė, kad nepritaria dėl tyrimo inicijavimo. Toliau apibendrinami šio naudotojo argumentai.

(7)

Bendrovė „Frey & Lau“ teigė, kad, kadangi skundą pateikęs Sąjungos gamintojas negamino visų rūšių vanilino, jis negalėjo būti laikomas Sąjungos pramone tų rūšių vanilino, kurio jis negamino, rinkoje. Bendrovė taip pat nurodė, kad paties skundą pateikusio Sąjungos gamintojo importas buvo veiksnys, kuris galėjo pakenkti jo, kaip tikro Sąjungos gamintojo, statusui. Šis tvirtinimas nagrinėjamas 4.1 skirsnyje.

(8)

Kaip išsamiau aptariama 2.4 ir 4.1 skirsniuose, skundą pateikęs Sąjungos gamintojas galėjo būti laikomas Sąjungos pramone pagal pagrindinį reglamentą, nes jo panašaus produkto gamyba sudarė daugiau kaip 98 % viso panašaus produkto gamybos Sąjungoje, kaip apibrėžta 41 ir 44 konstatuojamosiose dalyse. Todėl, kalbant apie pirmiau nurodytose konstatuojamosiose dalyse apibrėžtą panašų produktą, Sąjungos gamintojas yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(9)

Bendrovė „Frey & Lau“ tvirtino, kad skundo pateikėjo pateikti normaliosios vertės skaičiavimai yra neteisingi, nes vertinant Braziliją, kuri buvo skundo pateikėjo pasiūlyta tipiška šalis, neturėtų būti atsižvelgiama į teorinį teisės aktą dėl etilvanilinui ir sintetiniam vanilinui gaminti naudojamų medžiagų, mat toje šalyje tokių rūšių vanilinas negaminamas. Bendrovė „Frey & Lau“ taip pat tvirtino, kad skundo pateikėjas apskaičiavo dempingo skirtumą dviem produktams, kurie nėra gaminami Sąjungoje, t. y. etilvanilinui ir biovanilinui, ir kad vieno dempingo skirtumo skaičiavimo visų rūšių vanilinui metodas yra netinkamas, nes skiriasi keturių rūšių vanilino kainų intervalai. Savo tvirtinime bendrovė „Frey & Lau“ pasiūlė tinkama tipiška šalimi pasirinkti Indiją. Jos teigimu, Indija būtų tinkama tipiška šalis, nes jos ekonominio išsivystymo lygis panašus į Kinijos, vanilino eksporto iš Indijos kainos panašios į eksporto iš Kinijos kainas ir šioje šalyje buvo vykdoma vanilino gamyba.

(10)

Sąjungos pramonė atsakė į bendrovės „Frey & Lau“ pateiktas pastabas dėl skundo ir paaiškino, kad normaliosios vertės ir dempingo skirtumo skaičiavimai atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatas. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad bendrovė „Frey & Lau“ nepateikė įrodymų, kuriais būtų pagrindusi savo tvirtinimą, kad Sąjungos pramonės normaliosios vertės ir dempingo skirtumo skaičiavimai buvo klaidingi, ir taip pat nepateikė patikslintų skaičiavimų. Todėl šios bendrovės tvirtinimas buvo atmestas.

(11)

Komisija pažymėjo, kad pagal Pasaulio banko nustatytą apibrėžtį Indija nepriskiriama šalių grupei, kurios ekonominio išsivystymo lygis yra toks pat kaip Kinijos. Laikoma, kad Kinija yra didesnių vidutinių pajamų šalis, o Indija – mažesnių vidutinių pajamų šalis. Todėl tvirtinimas, kad tipiška šalimi reikėtų pasirinkti Indiją, buvo atmestas.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(13)

Kaip minėta pranešime apie inicijavimą, Komisija pateikė klausimynus tik dviem žinomiems Sąjungos gamintojams, t. y. skundo pateikėjui ir bendrovei „Ennolys“. Laikyta, kad Sąjungos gamintojų atranka nereikalinga.

(14)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(15)

Apie save pranešė ir klausimyno atsakymus pateikė du nesusiję importuotojai. Tik vienas iš jų pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamas. Atsižvelgdama į tai, kad atsakymų skaičius buvo nedidelis, Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(16)

Komisijai klausimyno atsakymus pateikė du naudotojai, kurie taip pat buvo importuotojai, o vienas minimas ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje. Žr. 7.2 ir 7.3 skirsnius.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(18)

Šeši nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko bendroves, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Buvo atrinkti du eksportuojantys gamintojai, t. y. „Jiaxing Zhonghua Chemical Co., Ltd.“ (toliau – bendrovė „Jiaxing Zhonghua“) ir „Jiangxi Brother Pharmaceutical Co., Ltd.“ (toliau – bendrovė „Jiangxi Brother“). Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies institucijomis. Komisijai pastabų dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų nepateikta, todėl 2024 m. birželio 11 d. atrinktos bendrovės buvo patvirtintos.

(19)

Atlikdama tyrimą Komisija nustatė, kad bendrovei „Brother Holding“, kuriai priklauso didžioji bendrovės „Jiangxi Brother“ akcijų dalis, taip pat priklauso didelė bendrovės „Jiaxing Zhonghua“ akcijų dalis. Abi šalys nurodė, kad jos veikia nepriklausomai viena nuo kitos. Tačiau Komisija padarė išvadą, kad dėl to, jog trečioji šalis tiesiogiai ar netiesiogiai turi, kontroliuoja arba valdo ne mažiau kaip 5 % abiejų eksportuojančių gamintojų įstatinio kapitalo ar akcijų su balso teise, turi būti laikoma, kad tie eksportuojantys gamintojai yra susiję, kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (4) 127 straipsnio d punkte.

(20)

Po galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Jiangxi Brother“ nesutiko su Komisijos išvada, kad bendrovės „Jiangxi Brother“ ir „Jiaxing Zhonghua“ turėtų būti laikomos susijusiomis šalimis. „Jiangxi Brother“ pakartojo, kad abi bendrovės veikia nepriklausomai ir nėra reikšmingai susijusios nuosavybės, valdymo ar verslo praktikos požiūriais, o vanilino rinkoje praktiškai veikia kaip tiesioginės konkurentės. Tačiau ši bendrovė nekvestionavo Komisijos vertinimo, kad trečioji šalis tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja arba valdo 5 % ar daugiau abiejų eksportuojančių gamintojų įstatinio kapitalo ar akcijų su balso teise. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(21)

Atsižvelgiant į 19 konstatuojamojoje dalyje paaiškintus faktus, galutinai buvo atrinkti du susiję subjektai.

(22)

Kaip minėta 28 konstatuojamojoje dalyje, 2024 m. gruodžio 20 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnio 2 dalį pranešimu byloje informavo suinteresuotąsias šalis, kad ji neketina nustatyti laikinųjų priemonių. Kaip paaiškinta minėtame pranešime byloje, šis sprendimas buvo priimtas dėl bylos techninio sudėtingumo. Kitaip tariant, atsižvelgiant į šį techninį sudėtingumą, su atrinktais eksportuojančiais gamintojais susijęs darbo krūvis jau buvo toks, kad nebuvo galima nustatyti laikinųjų priemonių. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, Komisija nusprendė, kad bet koks individualus nagrinėjimas pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį užbaigti laiku, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalyje. Galutinio faktų atskleidimo dokumente Komisija paaiškino, kad vienas neatrinktas KLR eksportuojantis gamintojas, t. y. bendrovė „Xiamen Oamic Biotech Co., Ltd.“ (toliau – bendrovė „Oamic“), paprašė atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Tačiau Komisija nurodė, kad bendrovė nepateikė klausimyno atsakymų iki Komisijos nustatyto termino pabaigos. Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Oamic“ nurodė, kad šis pareiškimas buvo faktiškai neteisingas, nes ji klausimyno atsakymus pateikė. Komisija pripažino savo kanceliarinę klaidą ir tai, kad bendrovė „Oamic“ buvo teisi, tačiau nepakeitė išvados, kad dėl bylos sudėtingumo ir su atrinktais eksportuojančiais gamintojais susijusio darbo krūvio bet koks individualus nagrinėjimas būtų pernelyg apsunkinęs tyrimą ir trukdęs jį užbaigti laiku. Todėl bendrovės „Oamic“ pateiktas prašymas atlikti individualų nagrinėjimą buvo atmestas.

(23)

Komisija nusiuntė klausimynus žinomiems Sąjungos gamintojams, naudotojams ir atrinktiems eksportuojantiems gamintojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete.

(24)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(25)

Klausimyno atsakymus pateikė skundą pateikęs Sąjungos gamintojas, du Sąjungos naudotojai ir atrinkti KLR eksportuojantys gamintojai.

(26)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(27)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(28)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalį, laikinųjų priemonių nustatymo terminas buvo 2025 m. sausio 24 d.2024 m. gruodžio 20 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnio 2 dalį pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą nenustatyti laikinųjų priemonių.

(29)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti.

(30)

Priimdama galutines išvadas Komisija atsižvelgė į suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas.

(31)

2025 m. balandžio 8 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vanilinui (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio atskleidimo. Įvertinus eksportuojančio gamintojo „Oamic“ pateiktą pastabą, 2025 m. balandžio 16 d. visoms šalims buvo išsiųstas papildomas faktų atskleidimo dokumentas (toliau – papildomas galutinio faktų atskleidimo dokumentas).

(32)

Po galutinio faktų atskleidimo Komisijai pastabų pateikė bendrovė „Arethia Services Germany GmbH & Co. KG“ (toliau – bendrovė „Arethia“) – naujai užsiregistravusi suinteresuotoji šalis (naudotoja); naudotojas „Frey & Lau“; skundo pateikėjas, Kinijos eksportuojantys gamintojai „Jiangxi Brother“, „Oamic“ ir „Chongqing Thrive Fine Chemicals Co., Ltd.“ (toliau – bendrovė „Thrive“); nagrinėjamojo produkto gamintojas „Orchidlinn Biotech Co. Ltd“ (toliau – bendrovė „Orchidlinn“), kuris tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo. „Orchidlinn“ pateikė prašymą išklausyti dalyvaujant prekybos apsaugos bylas nagrinėjančiam pareigūnui; klausymas įvyko 2025 m. gegužės 13 d. Be to, 2025 m. balandžio 23 d. buvo surengtas klausymas su bendrove „Oamic“.

(33)

Bendrovė „Orchidlinn“ pranešė Komisijai, kad ji rengia naujo eksportuotojo peržiūros prašymą ir jį pateiks nustačius priemones. Ji laikėsi nuomonės, kad Komisija pakeitė savo išvadą dėl atrankos po to, kai nustatė ir ištaisė klaidingą „Oamic“ padėties aprašymą, kaip paaiškinta 22 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau ji manė, kad atrankos procedūra ir individualus nagrinėjimas yra dvi skirtingos ir teisiškai viena po kitos vykdomos procedūros, nes atrankos procedūra pradedama pirmiau, o vėliau nustatomos individualaus nagrinėjimo išvados. Bendrovė teigė, kad pakeitus antrąjį, t. y. individualaus nagrinėjimo, etapą, neturi būti pakeičiamas ir ankstesnis, t. y. atrankos, etapas.

(34)

Komisija sutiko, kad, atsižvelgdama į su bendrove „Oamic“ susijusį pataisymą, kaip minėta 33 konstatuojamojoje dalyje, ji taip pat nustatė ir ištaisė kanceliarinę klaidą pirmesnėje galutinio faktų atskleidimo dokumento dalyje. Ta dalis buvo susijusi su atranka ir vietoje jos buvo įtraukta pastraipa, minima šio reglamento 22 konstatuojamojoje dalyje. Todėl suinteresuotosios šalys buvo išsamiai informuotos apie papildomame galutinio faktų atskleidimo dokumente atliktą pataisymą. Bendrovė „Orchidlinn“ teigė, kad Komisija nepagrindė, kodėl, jos nuomone, nebuvo atsisakyta atrankos, kaip ji klaidingai nurodė 2025 m. balandžio 8 d. paskelbtame dokumente. Tačiau, kaip minėta 18 konstatuojamojoje dalyje, tyrimo metu Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad per atranką apie save pranešė šeši eksportuojantys gamintojai (5) ir kad ji atrinko du gamintojus ir, negavusi jokių pastabų, juos netrukus patvirtino suinteresuotosioms šalims (6). Vėliau ji nė karto neatšaukė ir neatsisakė šio pasirinkimo. Todėl tai, kad suinteresuotosioms šalims 2025 m. balandžio 8 d. išsiųstame dokumente buvo nurodyta, jog atrankos atsisakyta, buvo akivaizdi klaida ir Komisija balandžio 16 d. išsiuntė papildomą galutinio faktų atskleidimo dokumentą, kuriuo ištaisė ir šią kanceliarinę klaidą.

(35)

Bendrovė „Orchidlinn“ taip pat teigė, kad atrinktos bendrovės nebuvo tipiškos, nes nė viena iš atrinktų šalių negamino jos gaminamo produkto, t. y. natūralaus vanilino. Dėl šio tvirtinimo, kaip nustatyta 2.4 skirsnyje pateiktoje analizėje, Komisija padarė išvadą, kad tyrimo sritis buvo tinkamai apibrėžta, o keturių rūšių produktai, iš kurių vienas yra natūralus vanilinas, gali būti naudojami kaip vienas kito pakaitalai ir tiesiogiai konkuruoja tarpusavyje. Komisija taip pat pakartojo, kad bendrovės buvo atrinktos remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi, t. y. atrinkus didžiausią tipišką eksporto apimtį, kurią buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Daugiau kaip 80 % importo apimanti imtis visais aspektais yra tipiška.

(36)

Galiausiai bendrovė „Orchidlinn“ paragino Komisiją, jei Komisija ir toliau laikytų, kad atranka buvo atlikta, naujiems natūralaus vanilino eksportuojantiems gamintojams vis tiek prašyti nustatyti individualius dempingo skirtumus atlikus naujojo eksportuotojo peržiūrą, nes tos rūšies produkto atrinktos šalys negamina. Komisija nenustatė jokio teisinio pagrindo imtis tokių veiksmų, nes pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalyje, kurioje reglamentuojamas individualių dempingo skirtumų nustatymas naujiems eksportuojantiems gamintojams, aiškiai nurodyta, kad ši dalis netaikoma tais atvejais, kai muitai buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį, t. y. atlikus atranką. Bet kuriuo atveju išlieka galimybė periodiškai prašyti grąžinti sumokėtas sumas pagal 11 straipsnio 8 dalį.

(37)

Bendrovė „Oamic“ tvirtino, kad 28 konstatuojamojoje dalyje minimas gruodžio 20 d. Komisijos pranešimas byloje neatitinka 19a straipsnio 2 dalies reikalavimo, nes „Oamic“ tame pranešime nebuvo pranešta, ar jos prašymas atlikti individualų nagrinėjimą buvo patenkintas. Tačiau 19a straipsnio 2 dalimi Komisija įpareigojama per tam tikrą laikotarpį pranešti suinteresuotosioms šalims apie laikinųjų priemonių nenustatymą, o ne pateikti joms tarpinę ataskaitą. Be to, kaip jau nurodyta 22 konstatuojamojoje dalyje, pranešime paminėta, kad dėl bylos techninio sudėtingumo laikinosios priemonės nenustatytos. Galiausiai Komisija pažymėjo, kad nuo 2024 m. liepos 3 d., kai bendrovė „Oamic“ pateikė prašymą atlikti individualų nagrinėjimą, iki 2025 m. balandžio 11 d., kai ši bendrovė pateikė pastabų dėl galutinio faktų atskleidimo, „Oamic“ niekada nepasiteiravo, ar Komisija ketino įvertinti prašymą atlikti individualų nagrinėjimą, ir nesusisiekė su Komisija. Tvirtinimas buvo atmestas.

(38)

Bendrovė „Oamic“ teigė, kad pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį abi atrinktos šalys turėjo būti laikomos vienu grupės subjektu. Todėl, jos teigimu, atranka iš tiesų nebuvo reikalinga. „Oamic“ suprato, kad, vadovaujantis atrankos nuostata, vidutinė svertinė muito norma reiškia, kad dempingo skirtumas apskaičiuojamas remiantis (bent) dviejų nesusijusių, atskirų ir nepriklausomų bendradarbiaujančių šalių duomenimis.

(39)

Dėl šio tvirtinimo Komisija patvirtino, kad atranka buvo atlikta, nes apie save pranešė šeši eksportuojantys gamintojai ir Komisija iš jų atrinko dvi didžiausias bendroves. Šalys taip pat buvo atitinkamai informuotos ir pritarė dėl to sprendimo, kaip priminta 34 konstatuojamojoje dalyje. Dempingo ir žalos skaičiavimai buvo atlikti ir atskleisti kiekvienai iš dviejų šalių atskirai, nes Komisija nustatė, kad bendrovės „Jiangxi Brother“ ir „Jiaxing Zhonghua“ faktiškai neveikė kaip vienas subjektas. Tai kitokia situacija nei tuomet, kai tarp susijusių šalių esama glaudžių veikla grindžiamų ryšių, todėl normalioji vertė, eksporto kaina, dempingas ir žala apskaičiuojami sujungiant atitinkamus susijusių bendrovių finansinius duomenis, o vertinant grupę atliekama tik po vieną dempingo ir žalos skaičiavimą. Tačiau pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 127 straipsnio d punkto nuostatas Komisija manė, kad jos yra susijusios (žr. 19–21 konstatuojamąsias dalis). Taigi dėl 187 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių „Jiangxi Brother“ ir „Jiaxing Zhonghua“ turėtų būti taikomas joms nustatytų muitų svertinis vidurkis ir tas pats svertinis vidutinis muitas turėtų būti taikomas ir neatrinktoms bendradarbiaujančioms šalims.

(40)

Kitų 32 konstatuojamojoje dalyje nurodytų šalių pastabos nagrinėjamos atitinkamuose šio reglamento skirsniuose.

(41)

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas – vanilinas, kurio molekulinė formulė yra C8H8O3 arba C9H10O3 ir kurio grynumo laipsnis didesnis kaip 95 % masės (toliau – tiriamasis produktas). Tiriamasis produktas apima sintetinį vaniliną, natūralų vaniliną, biožaliavinį sintetinį vaniliną (biovaniliną) ir etilvaniliną. Sintetinio vanilino, natūralaus vanilino ir biožaliavinio sintetinio vanilino (biovanilino) Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos registro numeris (CAS numeris) yra 121-33-5. Etilvanilino CAS numeris yra 121-32-4. Tiriamasis produktas neapima skirtingų aromatinių cheminių medžiagų mišinių, kuriuose vanilino koncentracija yra mažesnė kaip 95 % masės.

(42)

Vanilinas naudojamas maisto (aromatų ir kvapiųjų medžiagų) ir kosmetikos (kvapiųjų medžiagų) sektoriuose kaip naudotojų receptų sudedamoji dalis.

(43)

Kaip įtariama, dempingo kaina importuojamas produktas yra KLR kilmės tiriamasis produktas, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 2912 41 00 (sintetinis vanilinas, natūralus vanilinas ir biožaliavinis sintetinis vanilinas) ir ex 2912 42 00 (etilvanilinas) (TARIC kodai 2912 41 00 10 ir 2912 42 00 10) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(44)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias arba panašias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(45)

Todėl Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(46)

Naudotojas „Frey & Lau“, kuris taip pat importuoja nagrinėjamąjį produktą, tvirtino, kad 43 konstatuojamojoje dalyje aprašytų rūšių vanilino negalima laikyti vienu produktu, todėl jis negali būti vertinamas kaip nagrinėjamasis produktas. Jis teigė, kad sintetinis vanilinas, natūralus vanilinas, biožaliavinis sintetinis vanilinas (toliau – biovanilinas) ir etilvanilinas labai skiriasi kokybės, kainos ir skonio intensyvumo atžvilgiu. Šie produktai naudojami skirtingais būdais ir skirtingais kiekiais, o klientai juos naudodami gali ruošti ir, be kita ko, kvapiųjų medžiagų ir maisto bei kepimo mišinių gamintojų naudojamas sudedamąsias dalis.

(47)

Bendrovė „Frey & Lau“ savo tvirtinimą pagrindė nurodydama skirtingus deklaravimo ir teisės aktų laikymosi reikalavimus, kurių turi laikytis „Frey & Lau“ ir tolesnės grandies prekės ženklo savininkas, ir paminėdama, kad norint atlikti bet kokį vanilino rūšies pakeitimą reikėtų atlikti daug reguliavimo veiksmų ir išsamią kvapo ir skonio savybių bei intensyvumo skirtumų analizę. Bendrovė „Frey & Lau“ teigė, kad negalėjo būti laikoma, kad skundo pateikėjas yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindiniame reglamente, nes jis negamino tam tikrų rūšių vanilino Sąjungoje, tiriamuoju laikotarpiu jis gamino tik sintetinį vaniliną ir natūralų vaniliną, o nuo 2024 m. gegužės mėn. – tik natūralų vaniliną. Todėl atliekant tyrimą nereikėtų atsižvelgti į biovaniliną, etilvaniliną ir sintetinį vaniliną, nes šių produktų gamyba Sąjungoje buvo sustabdyta 2024 m. gegužės mėn.

(48)

Atsakydama į šias pastabas Sąjungos pramonė laikėsi nuomonės, kad, nors esama tam tikrų skirtumų tarp šių keturių vanilino rūšių, tai nereiškia, kad atliekant antidempingo tyrimą negali būti laikoma, kad tai yra vienas produktas, kuriam gali būti taikomos tos pačios nuostatos. Sąjungos pramonė teigė, kad visų rūšių vanilinas yra dirbtinis produktas, jis naudojamas tais pačiais tikslais ir pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis:

1 lentelė

(49)

Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje pateiktą apibrėžtį panašus produktas yra identiškas produktas, t. y. produktas, visais atžvilgiais panašus į nagrinėjamąjį produktą, o jeigu identiško produkto nėra – kitas produktas, kuris nors ne visais atžvilgiais, tačiau yra panašiomis nagrinėjamojo produkto savybėmis pasižymintis produktas.

(50)

Komisija laikėsi nuomonės, kad tyrimo apimtis yra tinkamai apibrėžta, nes visų rūšių vanilinas yra dirbtinės molekulės, kurių kvapas ir skonis panašūs į vanilės kvapą ir skonį. Visų rūšių vanilinas naudojamas panašiai ir tuo pačiu tikslu, t. y. kaip žaliava, be kita ko, gaminant kvapiąsias medžiagas ir maisto produktus. Keturių rūšių produktai gali būti naudojami kaip vienas kito pakaitalai ir tiesiogiai konkuruoja tarpusavyje. Todėl, neįtraukus kurios nors iš šių vanilino rūšių, tikėtina, kad galima priemonė taptų neveiksminga.

(51)

Dėl to, ar Sąjungos pramonė įvykdė teisės paduoti skundą reikalavimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį, Komisija nurodo šio įgyvendinimo reglamento 189 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis.

(52)

Po galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Frey & Lau“ pakartojo, kad ji nepritaria nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai. Minėtai apibrėžčiai nepritarė ir neatrinktas eksportuojantis gamintojas „Thrive“.

(53)

„Frey & Lau“ ir „Thrive“ tvirtino, kad etilvanilinas negali būti laikomas panašiu į sintetinį vaniliną produktu. Šios bendrovės taip pat tvirtino, kad biožaliavinio vanilino ir natūralaus vanilino gamybos sąnaudos yra gerokai didesnės, pardavimo kaina yra atitinkamai didesnė nei sintetinio vanilino ir kad Sąjungos rinkoje šių produktų siūloma žymiai mažiau. Todėl taip pat negali būti laikoma, kad šie produktai panašūs į sintetinį vaniliną.

(54)

Pastabų taip pat pateikė dar vienas naudotojas – „Arethia“, kuris ligi tol nebuvo pranešęs apie save ir nepateikė klausimyno atsakymų. Jis pakartojo bendrovės „Frey & Lau“ nuomonę (žr. 46 ir 47 konstatuojamąsias dalis), kad etilvanilinas yra atskiras produktas, palyginti su sintetiniu vanilinu ir natūraliu vanilinu.

(55)

Kaip nurodyta 48 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje lentelėje, Komisija pripažįsta, kad esama nedidelių cheminių skirtumų tarp įvairių rūšių vanilino ir kad šie produktai visais atžvilgiais nėra vienodi.

(56)

Nepaisant to, kaip pabrėžta pirmiau, visų rūšių vanilinas naudojamas panašiai ir tuo pačiu tikslu, t. y. kaip žaliava, be kita ko, gaminant kvapiąsias medžiagas ir maisto produktus. Šiuo tikslu, neįtraukus vienos rūšies vanilino, gali sumažėti antidempingo priemonių veiksmingumas, nes tolesnės grandies naudotojai gali pritaikyti savo receptus ir naudoti tokį vaniliną, kuriam priemonės netaikomos.

(57)

Komisija pripažįsta, kad rizika, jog vietoje vienos rūšies vanilino gali būti naudojamas kitos rūšies vanilinas, nėra tiesioginė, nes prieš pradėdamas naudoti pritaikytus receptus naudotojas turėtų atlikti daug bandymų, kaip bendrovė „Frey & Lau“ jau buvo pabrėžusi 47 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau kadangi priemones siūloma taikyti penkerių metų laikotarpį, antidempingo priemonių veiksmingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą.

(58)

Tuo remdamasi Komisija laikėsi nuomonės, kad visų rūšių vanilinas, nurodytas skunde ir 42 konstatuojamojoje dalyje, yra panašus produktas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(59)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(60)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų būti taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus KLR eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie vanilinui gaminti naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė šeši eksportuojantys gamintojai.

(61)

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos manymu, buvo reikalinga atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.6 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Iki nustatyto termino iš Kinijos Vyriausybės negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Todėl Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(62)

Inicijavus tyrimą pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo Komisijai pateikė bendrovės „Frey & Lau“, „Jiangxi Brother“ ir „Thrive“. Šios pastabos nagrinėjamos 3.2.2 skirsnyje.

(63)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(64)

2024 m. spalio 21 d. pranešimu dėl bylos (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketino naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė visų su vanilino gamyba susijusių gamybos veiksnių, tokių kaip žaliavos, gamybos ištekliai, darbo jėga ir energija, sąrašą. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimo kriterijais, Komisija išskyrė dvi galimas tipiškas šalis, konkrečiai – Braziliją ir Turkiją. Komisijai pastabų dėl pirmojo pranešimo pateikė skundo pateikėjas, atrinktas eksportuojantis gamintojas „Jiangxi Brother“ ir bendrovė „Thrive“. Į jų pastabas atsakyta tolesniuose atitinkamuose skirsniuose.

(65)

2025 m. sausio 3 d. Komisija antruoju pranešimu byloje (toliau – antrasis pranešimas) atsakė į suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas dėl pirmojo pranešimo ir informavo suinteresuotąsias šalis apie atitinkamus šaltinius, kuriuos ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Braziliją. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną nustatys remdamasi turima informacija apie bendroves „Dexxos Participações S.A.“ ir „Prox do Brasil“.

(66)

Komisija gavo skundo pateikėjo ir eksportuojančių gamintojų „Jiaxing Zhonghua“ ir „Thrive“ pastabų dėl antrojo pranešimo, susijusių su šaltiniais, naudotais neiškraipytoms sąnaudoms tipiškoje šalyje nustatyti. Į šias pastabas atsakyta atitinkamose 3.4 skirsnio antraštinėse dalyse.

(67)

Išnagrinėjusi gautas pastabas ir informaciją Komisija padarė išvadą, kad Brazilija yra tinkama tipiška šalis, kurios neiškraipytos kainos ir sąnaudos galėtų būti naudojamos normaliajai vertei nustatyti. Pagrindinės šio pasirinkimo priežastys išsamiai aprašytos 3.3 skirsnyje.

(68)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(69)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos, toliau – PBA išlaidos).

(70)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(71)

Neseniai atlikusi su KLR cheminių medžiagų sektoriumi (7) susijusius tyrimus (8) Komisija nustatė, kad jame esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(72)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (9). Visų pirma, Komisija padarė išvadą, kad chemijos sektoriuje ne tik išlieka gana didelė Kinijos Vyriausybės nuosavybės dalis, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (10), bet Kinijos Vyriausybė taip pat gali kištis į kainų ir sąnaudų nustatymo procesus valstybei dalyvaujant įmonių veikloje, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (11). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (12). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (13). Komisija taip pat nustatė, kad chemijos sektoriuje esama darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (14), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (15).

(73)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus, susijusius su KLR cheminių medžiagų sektoriumi, šiame tyrime Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, taip pat įrodymais, pateiktais skunde bei Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (16) (toliau – ataskaita), kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Buvo nagrinėjamas ne tik didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai, bet ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, kuriam priskiriamas nagrinėjamasis produktas. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti.

(74)

Skundo pateikėjas, remdamasis savo rinkos tyrimais, ataskaita, ankstesniais Komisijos tyrimais dėl prekybos apsaugos priemonių ir papildomais viešai prieinamos informacijos šaltiniais (17), tvirtino, kad Kinijoje esama didelių iškraipymų, turinčių įtakos nagrinėjamojo produkto vidaus rinkos kainai.

(75)

Konkrečiau, skunde atkreiptas dėmesys į toliau nurodytą praktiką, kuri daro poveikį Kinijos nagrinėjamojo produkto rinkai:

(76)

Skunde taip pat pabrėžiamas sisteminis iškraipymų pobūdis, kai valstybės intervencijos politika daro lemiamą įtaką išteklių paskirstymui ir jų kainoms, dėl to mažėja žaliavų ir gamybos sąnaudos ir galiausiai mažinamos gatavų produktų, tokių kaip nagrinėjamasis produktas, kainos.

(77)

Taigi skundo pateikėjas laikėsi pozicijos, kad kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą. Tuo remiantis, pagal skundą šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(78)

Komisija išnagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į Kinijos ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamąjį produktą.

(79)

Nagrinėjamojo produkto sektoriuje daugiausia veikia privačios bendrovės, tokios kaip „Jiangxi Brother“ (33), „Kunshan Asia Aroma“ (34) (toliau – bendrovė „Asia Aroma“) ar „Thrive“ (35), ir privačios bendrovės, kurių nedidelę dalį valdo valstybė, pavyzdžiui, „Jiaxing Zhonghua“ (36), bet taip pat, iš dalies, valstybės valdomos įmonės, tokios kaip „Sinopec Group“ (37) ir „Sinochem Group“ (38), kurios abi yra centrinės įmonės, kontroliuojamos Valstybės Tarybos Valstybės turto priežiūros ir administravimo komisijos (SASAC) ir tiekiančios monoetilenglikolį – gamybos išteklių glioksilo rūgščiai gaminti (39), kuri toliau naudojama vanilinui gaminti.

(80)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad chemijos ir naftos chemijos produktų, tokiems kaip nagrinėjamojo produkto, gamintojams atstovaujanti nacionalinė pramonės asociacija, t. y. Kinijos naftos ir chemijos pramonės federacija (toliau – CPCIF), įsteigė specialų aukščiausios klasės specializuotų cheminių medžiagų komitetą (40), nagrinėjantį ir su vanilinu susijusius klausimus. CPCIF yra ištikima visai Kinijos komunistų partijos vadovybei, vykdo partijos veiklą ir sudaro būtinas sąlygas partijos organizacijų veiklai (41). Be to, „asociacijos registravimo ir valdymo institucija yra Civilinių reikalų ministerija“ (42), o CPCIF atstovai, be kita ko, turi atitikti tokias sąlygas kaip „atsidavimas Kinijos komunistų partijos vadovybei, parama Kinijos socializmui, ryžtingai įgyvendinama partijos pozicija, principai bei politika ir geros politinės savybės“ (43).

(81)

Panašios nuostatos įtvirtintos ir Kinijos maisto priedų ir sudedamųjų dalių asociacijos (toliau – CFAA) įstatuose (44). CFAA partijos padalinys (45) taip pat siekia „nuolat didinti verslo mokslinių tyrimų pajėgumus, <...> stiprinti pramonės asociacijų darbą partijos kūrimo srityje ir visiškai įgyvendinti bendrus partijos stiprinimo naujajame amžiuje reikalavimus“ (46). CFAA taip pat įsteigė specialų maisto aromatų ir kvapiųjų medžiagų, be kita ko, vanilino, komitetą (47).

(82)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad „Sinopec Group“ ir „Sinochem Group“ yra CPCIF narės (48).

(83)

Be to, provincijos lygmeniu Dziangsi maisto priedų ir ingredientų asociacija savo interneto svetainėje paaiškino, kad „vadovaujant partijai, asociacija turi vadovautis socialistinėms vertybėms“ (49). Atlikus tyrimą buvo patvirtinta, kad Dziangsi įsikūrusi bendrovė „Jiangxi Brother“ yra šios asociacijos narė (50).

(84)

Tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms cheminių medžiagų sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės. Naujausiais Kinijos politikos dokumentais, susijusiais su cheminių medžiagų sektoriumi, patvirtinama, kad Kinijos Vyriausybė šį sektorių ir toliau laiko labai svarbiu, ir, be kita ko, ketina į šį sektorių kištis taip, kad jis atitiktų Vyriausybės politiką.

(85)

Tai matyti iš 14-ojo ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plano ir 2035 m. perspektyvų (toliau – 14-asis penkmečio planas), pagal kurį Kinijos Vyriausybė ketina „pertvarkyti ir atnaujinti tradicines pramonės šakas, skatinti žaliavų pramonės išdėstymo optimizavimą ir struktūrinį pritaikymą [ir] spartinti pagrindinių pramonės šakų, pavyzdžiui, cheminių medžiagų ir popieriaus gamybos, pertvarką ir modernizavimą“ (51).

(86)

Be to, 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane reikalaujama, kad „pagrindinės pramonės šakos, tokios kaip naftos chemijos, cheminių medžiagų ir plieno, pagrindinį dėmesį skirtų plano tikslams ir užduotims“ (52).

(87)

Be to, gairėse dėl aukštos kokybės naftos chemijos ir chemijos pramonės plėtros skatinimo įgyvendinant 14-ąjį penkmečio planą (toliau – gairės) nustatyta, kad Kinijos Vyriausybė „skatins pramonės struktūros koregavimą: stiprins konkrečias priemones ir mokslinėmis priemonėmis reguliuos pramonės mastą“ ir „intensyviai kurs naujas chemines medžiagas ir grynąsias chemines medžiagas“ (53).

(88)

Kalbant apie Kinijos Vyriausybės galimybę kištis į kainų ir sąnaudų nustatymo procesus valstybei dalyvaujant įmonių veikloje, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo neįmanoma sistemingai nustatyti, ar esama asmeninių ryšių tarp nagrinėjamojo produkto gamintojų ir KKP. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamasis produktas yra cheminių medžiagų sektoriaus dalis, naujausiuose su šiuo cheminių medžiagų sektoriumi susijusiuose tyrimuose nustatyta informacija, kaip nurodyta 72 konstatuojamojoje dalyje, yra susijusi ir su nagrinėjamuoju produktu.

(89)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad bendrovės „Jiaxing Zhonghua“ KKP nariai turi „nuoširdžiai išnagrinėti ir įgyvendinti 19-ojo Kinijos komunistų partijos nacionalinio kongreso dvasią bei aktyviai dalyvauti sprendžiant visus su bendrovės gamyba ir veikla susijusius klausimus“ (54).

(90)

Be to, bendrovės „Thrive“ pirmininkui ir generaliniam vadovui Kinijos komunistų partijos Čongčingo savivaldybės komitetas ir Čongčingo savivaldybės liaudies Vyriausybė už tai, kad jis „vadovavosi Si Dzinpingo minties dėl Kinijos socializmo bruožų naujajai erai gairėmis“, suteikė išskirtinio Čongčingo privataus verslininko titulą (55).

(91)

Be to, kalbant apie žaliavų tiekėjus, bendrovės „Sinochem Group“ direktorių valdybos pirmininkas yra partijos komiteto sekretorius, o keli direktorių valdybos nariai – partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojai (56). Be to, „Sinochem Group“ save pristato kaip bendrovę, kuri „vadovaujasi Si Dzinpingo minties dėl Kinijos socializmo bruožų naujajai erai gairėmis, veiksmingai stiprina visą partijos vadovavimą bendrovėje, didina partijos stiprinimo veiksmus [ir] visapusiškai atlieka partijos organizacijų vaidmenį visais lygmenimis“ (57).

(92)

„Sinopec Group“ direktorių valdybos pirmininkas taip pat yra partijos komiteto sekretorius, o keli valdybos nariai eina partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojų pareigas (58). „Sinopec Group“ pareiškė, kad ji ketina „sutelkti dėmesį į naują bendrovės misiją ir naujas užduotis naujoje kelionėje, skatinti pačios partijos revoliucinę dvasią, visapusiškai ir integruotai stiprinti partijos vadovybę ir didinti partijos stiprinimo veiksmus, taip pat sistemingai skatinti visapusišką ir griežtą partijos valdymą, taip tvirtai užtikrinant, kad bus pradėtas naujas Kinijos modernios naftos chemijos pramonės etapas“ (59).

(93)

Be to, nagrinėjamojo produkto sektoriuje taikoma diskriminacinė politika vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečią įtrauką. Atliekant tyrimą buvo nustatyti dokumentai, iš kurių matyti, kad pramonė naudojasi Vyriausybės gairėmis ir valstybės kišimusi į cheminių medžiagų sektorių, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamasis produktas yra šio sektoriaus dalis.

(94)

Kinijos Vyriausybė chemijos pramonę ir toliau laiko viena iš pagrindinių pramonės šakų (60). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis skelbiamų cheminėms medžiagoms skirtų planų, direktyvų ir kitų dokumentų. 14-ajame penkmečio plane Kinijos Vyriausybė numatė optimizuoti ir pertvarkyti chemijos pramonę (61).

(95)

Panašiai 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane nustatyta, kad Kinijos Vyriausybė „skatins standartizuotų klasterių kūrimą. Parengs cheminių medžiagų parkų nustatymo sąlygas, padės vietos valdžios institucijoms nustatyti tam tikrus cheminių medžiagų parkus ir vadovaus chemijos pramonės įmonių klasterių kūrimui ir standartizuotai plėtrai. <…> Skatins nacionalinių naujų industrializacijos pramonės parodomųjų bazių kūrimą žaliavų srityje, skatins pramoninių aglomeracijų pertvarkymą ir modernizavimą kuriant klasterius. <…> Sukurs kelias chemijos, naftos chemijos <...> ir naujų medžiagų pramonės grupes. Optimizuos organizacinę struktūrą: pasieks, kad pirmaujančios įmonės taptų didesnės ir stipresnės. <…> padės įmonėms paspartinti tarpregioninio masto ir kryžminės nuosavybės susijungimus ir reorganizaciją, didinti pramonės koncentraciją ir vykdyti tarptautinę veiklą. Chemijos, naftos chemijos produktų, plieno, spalvotųjų metalų, statybinių medžiagų ir kitose pramonės šakose įsteigs pirmaujančių pramonės grandinės įmonių grupę, pasižymėsiančią ekologine lyderyste ir konkurencingumu pagrindinėse srityse“ (62).

(96)

Be to, provincijų lygmeniu chemijos sektorius taip pat išskiriamas kaip sektorius, kurį reikia skatinti, pavyzdžiui, Dziasingo savivaldybėje, kurioje įsikūrusi bendrovė „Jiaxing Zhonghua“. Dziasingo savivaldybės ekonomikos ir informacinių technologijų biuro parengtoje įgyvendinimo nuomonėje dėl cheminių ir naujų medžiagų pramonės klasterių auginimo ir plėtros reikalaujama, kad „iki 2025 m. mūsų mieste turi būti gerokai padidinta aukštos klasės naujų cheminių medžiagų produktų dalis, sparčiai kuriamos pažangios naujos cheminės medžiagos ir aukščiausios klasės grynosios cheminės medžiagos <...> ir būtų veiksmingai išspręstas perteklinių pajėgumų klausimas. <...> [Savivaldybė] sieks iki 2025 m. viršyti 300 mlrd. RMB bendrą naujų cheminių medžiagų įmonių, viršijančių nustatytą dydį, produkcijos vertę, užtikrins, kad trijų įmonių produkcijos vertė siektų 10 mlrd. RMB, penkių įmonių – 5 mlrd. RMB arba daugiau, o 20 įmonių – 1 mlrd. RMB arba daugiau“. Šiuo tikslu Dziasingo savivaldybė ketina „įgyvendinti atitinkamą nacionalinę ir provincijų paramos politiką, [ir] padidinti naujų cheminių medžiagų pramonės technologijų transformacijai skiriamą paramą“ (63) .

(97)

Konkrečiau, šios provincijos lygmeniu taip pat išskiriamas maisto priedų subsektorius, kaip ir Čongčingo provincijoje, kurioje įsikūrusi bendrovė „Jiangxi Brother“. Čongčingo savivaldybės liaudies Vyriausybės 14-ajame gamybos pramonės aukštos kokybės plėtros penkmečio plane reikalaujama „aktyviai steigti ir puoselėti maisto priedų gamybos įmones“ (64).

(98)

Be to, nagrinėjamojo produkto sektoriui poveikį taip pat daro darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymai, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje ir taip pat nurodyta 72 konstatuojamojoje dalyje. Minėtais iškraipymais poveikis šiam sektoriui daromas tiek tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas arba pagrindiniai gamybos ištekliai), tiek netiesiogiai (kai naudojamasi bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, gamybos ištekliais) (65).

(99)

Be to, atliekant šį tyrimą suinteresuotosios šalys nepateikė jokių įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje.

(100)

Galiausiai, Komisija primena, kad nagrinėjamajam produktui gaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai nagrinėjamojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra veikiama iškraipymų. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje / paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios lygmenyse ir visuose sektoriuose.

(101)

Todėl negalima naudoti ne tik nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip pat yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, apibūdinamas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(102)

Apibendrinant, turimi įrodymai parodė, kad nagrinėjamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte.

(103)

Inicijavus tyrimą bendrovė „Jiangxi Brother“ paprašė Komisijos atmesti skundo pateikėjo tvirtinimą dėl įtariamų didelių iškraipymų ir paragino Komisiją priimti bendradarbiaujančių Kinijos eksportuotojų nurodytas vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Tačiau ji nepagrindė šio tvirtinimo, todėl jis buvo atmestas.

(104)

Bendrovė „Frey & Lau“ taip pat nesutiko dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Ši bendrovė teigė, kad iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje, nebuvo, nes iš pastaraisiais metais kintančios rinkos kainos kartu su esamais KLR pertekliniais pajėgumais būtų galima matyti, kad valstybės kišimosi nėra, ir taip būtų matyti, kad tiriamojo produkto kainos nebuvo iškraipomos, nes priešingu atveju jos nuolat būtų buvusios tokios pačios arba mažos. Komisija laikėsi nuomonės, kad stabilios kainos nėra būtina iškraipymo, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje, pasekmė. Be to, svyruojančios kainos neįrodo, kad tokių iškraipymų nėra. Todėl bendrovės „Frey & Lau“ pateikti argumentai neįrodė, kad kainų iškraipymo ar valstybės kišimosi nebuvo. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(105)

Atsakydama į Komisijos pirmąjį pranešimą bendrovė „Thrive“ teigė, kad palyginus sintetinio vanilino ir etilvanilino gamybos veiksnių, visų pirma energijos, pagrindinių žaliavų ir darbo, vidaus rinkos kainas su kainomis tipiškose šalyse, kurias nagrinėjo Komisija, nebuvo matyti, kad Kinijoje esama rinkos iškraipymų. Komisija pažymėjo, kad bendrovė „Thrive“ netvirtino, kad dėl to nereikėtų taikyti 2 straipsnio 6a dalies, ir nepagrindė, kodėl remiantis šia kainų analize būtų galima laikyti, kad 2 straipsnio 6a dalies negalima taikyti. Bet kuriuo atveju Komisija nusprendė, kad bendrovės „Thrive“ pateikta kainų analizė buvo neišsami, nes joje buvo išnagrinėtas tik ribotas skaičius gamybos veiksnių.

(106)

Po galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Thrive“2025 m. balandžio 8 d. pateikė papildomų pastabų, kuriose nurodė toliau išvardytus įtariamus skundo arba Komisijos argumentų dėl didelių iškraipymų buvimo netikslumus ar nesuprantamus elementus: i) bendrovės patvirtinti gamybos pajėgumai neatitinka skundo pateikėjo nurodytų pajėgumų (žr. 75 konstatuojamąją dalį); ii)„Jiaxing Zhonghua“ įsteigė ne naują gamybos vietą, kaip nurodė skundo pateikėjas, o naują bendrovę; be to, skundo pateikėjas neteisingai nurodė Kinijos gamintojų gamybos pajėgumus (žr. 75 konstatuojamąją dalį); iii) Kinijos rinkos plėtra, kuri buvo tokia, kad rinka nesugebėjo absorbuoti tiriamojo produkto gamybos apimties, kaip apibūdino skundo pateikėjas (žr. 75 konstatuojamąją dalį), neatitinka bendrovės „Thrive“ suvokimo apie rinkos plėtrą; iv) bendrovės „Thrive“ generaliniam direktoriui Čongčingo išskirtinio privataus verslininko titulas (žr. 90 konstatuojamąją dalį) buvo suteiktas dėl bendrovės „Thrive“ indėlio pelno mokesčio ir socialinės atsakomybės srityse ir niekaip nesusijęs su jos generalinio direktoriaus politine pozicija; bet kuriuo atveju bendrovės „Thrive“ generalinis direktorius nėra KKP narys; v) bendrovė „Jiangxi Brother“ nėra įsikūrusi Čongčinge, todėl jai netaikomas 14-asis Čongčingo gamybos pramonės aukštos kokybės plėtros penkmečio planas (žr. 97 konstatuojamąją dalį); vi) dėl tvirtinimo, kad maisto priedų subsektorius išskiriamas provincijų lygmeniu siekiant Vyriausybės paramos (žr. 97 konstatuojamąją dalį), o etilo vanilinas ir vanilinas laikomi maisto priedais, sintetinių aromatinių cheminių medžiagų pramonė Komisijos cituojamame penkmečio plane neminima, todėl bendrovė „Thrive“ negauna Vyriausybės paramos ir jai netaikoma jokia speciali tvarka pasitelkiant politikos priemones.

(107)

Komisija atsižvelgė į bendrovės „Thrive“ pastabas ir nurodė, kad: i) nepriklausomai nuo to, kaip tiksliai skundo pateikėjas nurodė gamybos pajėgumus, bendrovės „Thrive“ nurodyti gamybos pajėgumų dydžiai patvirtina skundo pateikėjo argumentą, kad nagrinėjamojo produkto gamybos pajėgumai Kinijoje labai padidėjo, nes „Thrive“ nurodyti gamybos pajėgumai yra dar didesni, nei nurodė skundo pateikėjas; ii) bendrovė „Thrive“ tik nurodė, kad skundo pateikėjas neteisingai nurodė kitų Kinijos gamintojų gamybos pajėgumus, tačiau nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis iš tikrųjų būtų galima abejoti dėl skundo pateikėjo pateiktos informacijos; iii) be to, bendrovės „Thrive“ pastaba dėl nagrinėjamojo produkto rinkos dinamikos nebuvo pagrįsta jokiais papildomais duomenimis ar paaiškinimais, todėl Komisija nematė jokių priežasčių, dėl kurių būtų galima abejoti skundo pateikėjo pateikta informacija; iv) Komisija netvirtino, kad bendrovės „Thrive“ generalinis direktorius buvo KKP narys, ir nepateikė jokių pareiškimų dėl jo politinių įsitikinimų. Komisija tik pažymėjo, kad titulą generaliniam direktoriui suteikė Čongčingo KKP savivaldybės komitetas ir Čongčingo savivaldybės liaudies Vyriausybė ir kad atitinkamos institucijos, suteikdamos tokį titulą, vadovavimąsi Si Dzinpingo minties dėl Kinijos socializmo bruožų naujajai erai gairėmis laiko svarbiu aspektu. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad bendrovės „Thrive“ generalinis direktorius skatina KKP stiprinimo veiksmus bendrovėje ir „tiki, kad jeigu bendrovei „Thrive“ pavyks suderinti ir integruoti KKP koncepcijas ir praktiką, „Thrive“ taip pat galės užtikrinti labai gerą plėtrą ir konkuruoti visame pasaulyje“ (66); v) tvirtinimas, kad bendrovė „Jiangxi Brother“ yra įsikūrusi Čongčingo savivaldybėje, yra Komisijos kanceliarinė klaida, 97 konstatuojamojoje dalyje turėjo būti nurodyta, kad Čongčinge įsikūrusi bendrovė „Thrive“. Nors dėl to galima pripažinti, kad bendrovei „Jiangxi Brother“ netaikomos 97 konstatuojamojoje dalyje nurodytos Čongčingo pramonės politikos priemonės, aplinkybė, kad į šios bendrovės veiklą kišasi Dziangsi institucijos, tebėra aktuali (žr. 83 konstatuojamąją dalį), kaip ir 83–102 konstatuojamosiose dalyse aprašyti visos šalies mastu egzistuojantys iškraipymai; atitinkamai Čongčingo politikos priemonės yra aktualios vietos vanilino gamintojams, tokiems kaip „Thrive“; vi) nepriklausomai nuo to, ar bendrovė „Thrive“ gauna konkrečios naudos dėl Vyriausybės pavedimo auginti maisto priedų gamybos įmones Čongčinge, nes parama pagal politikos priemones skiriama maisto priedus gaminančioms įmonėms, bet ne sintetinių aromatų gamintojams, Komisija jau pirmiau paaiškino (žr. visų pirma 2.1–2.4 skirsnius), kodėl laikoma, kad visų rūšių vanilinas yra panašus produktas. Todėl 97 konstatuojamojoje dalyje minimas Čongčingo 14-asis gamybos pramonės aukštos kokybės plėtros penkmečio planas tebėra visiškai aktualus nustatant valstybės kišimąsi, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Todėl bendrovės „Thrive“ pastabos nebuvo tokios, kad dėl jų būtų reikėję pakeisti Komisijos išvadas dėl didelių iškraipymų nagrinėjamojo produkto sektoriuje buvimo.

(108)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju, kaip aptarta kitame skirsnyje, atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(109)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(110)

Kaip paaiškinta 64–67 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti: pirmąjį pranešimą – 2024 m. spalio 21 d. ir antrąjį pranešimą – 2025 m. sausio 3 d. Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių. Antruoju pranešimu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Braziliją, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(111)

Pirmajame pranešime Komisija pažymėjo, kad tiriamasis produktas negaminamas nė vienoje šalyje, kurios ekonominio išsivystymo lygis yra toks pat kaip Kinijos. Tada, kadangi nebuvo produkto, kuris priskiriamas tai pačiai bendrajai kategorijai ir (arba) sektoriui kaip vanilinas, kaip aprašyta 3.3.3 punkte, Komisija nurodė, kad Brazilija, Indonezija, Meksika ir Turkija yra šalys, kuriose, kaip žinoma, gaminami tam pačiam NACE kodui, kaip ir tiriamasis produktas, priskiriami produktai (68) ir kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į KLR, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių.

(112)

Pastabų pateikė bendrovė „Thrive“. Ši bendrovė teigė, kad pasirinktos šalys buvo netinkamos dėl didelių vežimo išlaidų, nes pagrindinės žaliavos nebuvo prieinamos vietos lygmeniu. Šių žaliavų vežimo į šias šalis sąnaudos sudarytų 50–100 % šių produktų sąnaudų arba net jas viršytų. Bendrovė „Thrive“ taip pat tvirtino, kad dėl sudėtingos Brazilijos mokesčių sistemos nepagrįstai padidėtų vanilino gamybos sąnaudos, o dėl to ši šalis taptų dar netinkamesnė. Bendrovė „Thrive“ teigė, kad būtinas sintetinio vanilino ir etilvanilino gamybos sąlygas turi tik Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Indija ir Europa.

(113)

Tačiau minėtų šalių, įskaitant ES valstybes nares ir išskyrus pačią Kiniją, į kurią, žinoma, nebuvo galima atsižvelgti, ekonominio išsivystymo lygis remiantis Pasaulio banko duomenimis nėra panašus į KLR. Kaip paaiškinta pirmajame pranešime, Komisija negalėjo nustatyti jokios šalies, kurios ekonominio išsivystymo lygis būtų toks pat kaip ir Kinijos ir kurioje gaminamas vanilinas, todėl savo analizėje daugiausia dėmesio skyrė šalims, kuriose gaminami produktai, kurių NACE kodas yra tas pats kaip ir tiriamojo produkto. Komisija pažymėjo, kad žaliavų buvimas tipiškoje šalyje nėra kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti, ir kad tvirtinimas, jog Brazilijos mokesčių sistema būtų vienas iš pagrindinių didesnes sąnaudas lemiančių veiksnių, nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Bendrovė „Thrive“ taip pat nepaaiškino, kodėl reikėtų pasirinkti kitą šalį nei didesnes nei vidutines pajamas gaunanti šalis. Todėl Komisija atmetė bendrovės „Thrive“ tvirtinimus.

(114)

Pirmajame pranešime Komisija paaiškino, kad, nepaisant išsamių tyrimų, ji negalėjo nustatyti, kad šalyse, kurių ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR, buvo vykdoma tiriamojo produkto arba tos pačios bendrosios kategorijos ir (arba) sektoriaus produkto kaip vanilinas gamyba ir ar jose buvo lengvai prieinamų nagrinėjamųjų gamintojų finansinių duomenų, kaip paaiškinta 118 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Komisija nurodė, kad, siekdama nustatyti tinkamą tipišką šalį ir tuomet taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, išplės savo mokslinių tyrimų aprėptį, įtraukdama produktus, kurių NACE kodas yra toks pat kaip ir tiriamojo produkto (t. y. organinių cheminių medžiagų gamyba), ir nustatė, kad tokios šalys yra Brazilija, Indonezija, Meksika ir Turkija.

(115)

Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų dėl Komisijos ketinimo naudoti produktus, kurie klasifikuojami pagal tą patį NACE kodą, kaip ir tiriamasis produktas, gaminančių bendrovių duomenis. Nė viena suinteresuotoji šalis nepasiūlė alternatyvaus produkto.

(116)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė, kad, kalbant apie šalis, kurios laikomos šalimis, kuriose gaminami produktai, kurių NACE kodas yra toks pat kaip ir tiriamojo produkto, (t. y. Braziliją, Indoneziją, Meksiką ir Turkiją), ji toliau ieškos lengvai prieinamų ir patikimų finansinių duomenų apie šiame sektoriuje veikiančius gamintojus, kurių NACE kodas yra toks pat.

(117)

Kalbant apie Indoneziją, Komisija išnagrinėjo pagrindinių gamybos veiksnių importą. Keturių iš aštuonių pagrindinių gamybos veiksnių, kurie iš viso sudaro 33–52 % visų vanilino gamybos sąnaudų, importo iš KLR apimtis buvo didelė (43 %, 53 %, 80 % ir 90 %). Be to, dar trys pagrindiniai gamybos veiksniai taip pat reikšminga apimtimi importuojami iš Kinijos (nuo 6 % iki 11 %). Be to, Komisija nustatė, kad Indonezija iškraipytomis kainomis iš Rusijos importuoja energines anglis. Atsižvelgdama į šias pastabas, Komisija laikėsi nuomonės, kad kainų iškraipymai daro poveikį pagrindiniams į Indoneziją importuojamiems gamybos veiksniams. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad Indonezijos negalima laikyti tinkama tipiška šalimi.

(118)

Kalbant apie Meksiką, pirmajame pranešime Komisija ieškojo bendrovių, kurios gamina natūralų vaniliną ir kurių finansinės ataskaitos yra lengvai prieinamos, tačiau tokių gamintojų nenustatė. Todėl Komisija padarė išvadą, kad, atliekant šį tyrimą, Meksika negali būti laikoma tinkama tipiška šalimi.

(119)

Pirmajame pranešime Komisija pažymėjo, kad ji rado lengvai prieinamų finansinių duomenų, susijusių su dviem Brazilijos bendrovėmis, t. y. „Dexxos Participações S.A.“ ir „Prox do Brasil“ ir su septyniomis Turkijos bendrovėmis (69), gaminančiomis kitų pagrindinių organinių cheminių medžiagų produktus.

(120)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo bendrovė „Thrive“ pateikė pastabą, kad ji nelaiko Komisijos nustatytų Brazilijos ir Turkijos bendrovių panašiomis į jų pramonę. Komisija paaiškino, kad dėl to, jog šalyse, kurios galėtų būti laikomos potencialiai tinkamomis tipiškomis šalimis, negaminamas tai pačiai bendrajai kategorijai ir (arba) sektoriui kaip vanilinas priskiriamas produktas, ji išplėtė savo tyrimo aprėptį, įtraukdama tam pačiam NACE kodui kaip ir tiriamasis produktas priskiriamus produktus. Bendrovė „Thrive“ nepateikė jokių įrodymų, kad toks požiūris būtų klaidingas, taip pat nepagrindė, kodėl šios bendrovės būtų netinkamos. Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą.

(121)

Bendrovė „Jiangxi Brother“ teigė, kad abu Brazilijos gamintojai gamina produktus, kurie skiriasi nuo skonio ir kvapo ar aromatinių cheminių medžiagų, todėl jų duomenys neturėtų būti naudojami normaliajai vertei apskaičiuoti. Dėl Turkijos gamintojų bendrovė „Jiangxi Brother“ teigė, kad bendrovė „Mercan Kimya“ skelbia viešai prieinamas finansines ataskaitas, kuriose pateikiama išsamesnė finansinė informacija nei kitų šešių bendrovių ataskaitose, visų pirma jose aiškiai atskleidžiamos PBA išlaidos. Siekdama pagrįsti šį tvirtinimą bendrovė „Jiangxi Brother“ nurodė Bendrojo Teismo bylą T-762/20 Sinopec Chongqing SVW Chemical ir kt. / Komisija (70), kurioje nustatyta, kad apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį neturėtų būti atsižvelgiama į tipiškos šalies bendrovės PBA išlaidas, patirtas viršijant EXW lygį. Bendrovės „Jiangxi Brother“ teigimu, neturėtų būti atsižvelgiama į finansinius duomenis, kurių išsamumas nėra tokio lygio, nes juos naudojant nėra galimybės įtraukti PBA išlaidas. Bendrovė „Jiangxi Brother“ taip pat pažymėjo, kad Turkijos importo iš Kinijos ir PPO nepriklausančių šalių procentinė dalis yra mažiausia, ir tuo remdamasi pasiūlė, kad tinkamiausia tipiška šalis būtų Turkija.

(122)

Antrajame pranešime Komisija išnagrinėjo pirmiau minėtus tvirtinimus. Visų pirma Komisija pažymėjo, kad bendrovė „Jiangxi Brother“ neginčijo, kad būtų naudojami bendrovių finansiniai duomenys naudojimo pagal NACE kodą, kuriam priskiriami abu Brazilijos gamintojai. Komisija taip pat nustatė, kad tai, jog kai kurie jų produktai nėra panašūs į skonio ir kvapo medžiagų sektoriuje naudojamas aromatines chemines medžiagas, t. y. į konkretesnės kategorijos, kuriai priskiriamas tiriamasis produktas, medžiagas, nėra svarbus Komisijos vertinimo aspektas. Pažymima, kad beveik visada yra taip, kad bendrovės, kurios laikomos tinkamomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, gamina kelis produktus. Komisija taip pat paaiškino, kad taip pat labai įprasta, jog dėl lengvai prieinamų tinkamų tipiškos šalies bendrovių finansinių duomenų išsamumo paprastai nebūna įmanoma atlikti išsamesnės atskirų produktų PBA išlaidų ir pelno analizės.

(123)

Dėl bendrovės „Jiangxi Brother“ tvirtinimo dėl Turkijos gamintojų finansinių duomenų Komisija paaiškino, kad ji sutinka, jog finansinių ataskaitų išsamumo lygis yra svarbus veiksnys, tačiau tai nėra pakankamas kriterijus, dėl kurio būtų galima atmesti turimus kitų bendrovių finansinius duomenis. Be to, kaip paaiškinta 125 konstatuojamojoje dalyje, Turkija nebuvo pasirinkta dėl vieno iš pagrindinių gamybos veiksnių kainų iškraipymų. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija atmetė bendrovės „Jiangxi Brother“ tvirtinimus, susijusius su tam tikrais finansiniais duomenimis.

(124)

Dėl bendrovės „Jiangxi Brother“ tvirtinimo, kad Turkijos pagrindinių gamybos veiksnių importo iš KLR ar bet kurios iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755l (71) I priede išvardytų šalių dalis būtų mažesnė nei Brazilijos, Komisija pirmajame pranešime laikėsi nuomonės, kad abi šalis būtų galima pasirinkti kaip tinkamas tipiškas šalis, nes šio importo iš kiekvienos iš šių šalių apimtis apskritai buvo palyginti nedidelė.

(125)

Išnagrinėjusi pastabas dėl pirmojo pranešimo, Komisija toliau analizavo Brazilijos ir Turkijos gamybos veiksnių importo duomenis. Komisija nustatė, kad labai iškraipomi fenolio, kuris yra vienas iš svarbiausių gamybos veiksnių, importo į Turkiją duomenys (72). Visų pirma nustatyta, kad Turkija didelį kiekį fenolio importuoja iš Rusijos (tiriamuoju laikotarpiu – 40 %), o šios žaliavos importui iš Rusijos šiuo metu taikomos ES sankcijos (73). Importo iš Rusijos kainų mažėjimas nustačius ES sankcijas ir padidėjęs iš Rusijos į Turkiją įvežamas fenolio kiekis rodo, kad esama iškraipymų. Remdamasi šiais faktais Komisija atmetė bendrovės „Jiangxi Brother“ tvirtinimą, kad Turkija būtų tinkamesnė tipiška šalis nei Brazilija.

(126)

Atlikus tolesnę Brazilijos gamybos veiksnių importo duomenų analizę buvo nustatyta, kad importas į Braziliją iš Kinijos ir Reglamento (ES) 2015/755 I priede išvardytų šalių neturėjo poveikio gamybos veiksnių, išskyrus glioksilo rūgštį, kainos nustatymui. Kalbant apie glioksilo rūgštį, dėl 141 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių Komisija nenaudojo importo į Braziliją kainų kaip lyginamojo dydžio.

(127)

Komisija nustatė, kad metanolis, sieros rūgštis, neapdorotas etilvanilinas ir etanolis iš Kinijos į Braziliją nebuvo importuojami. Komisija nustatė, kad iš Kinijos ir, kai aktualu, iš Reglamento (ES) 2015/755 I priede išvardytų šalių buvo importuojami šie gamybos ištekliai:

(128)

Dėl visų pirmiau nurodytų gamybos išteklių Komisija padarė išvadą, kad importo į Braziliją iš visų kitų šalių kainos nebuvo iškraipytos, nes jos neatitiko importo iš KLR arba iš Reglamento (ES) 2015/755 I priede išvardytų šalių kainų. Vertindama visus kitus gamybos veiksnius, įskaitant glioksilo rūgštį, Komisija kaip lyginamojo dydžio nenaudojo importo į Braziliją kainų, kaip tinkamai paaiškinta 141 konstatuojamojoje dalyje.

(129)

Apie tai suinteresuotosioms šalims pranešta antrajame pranešime. Tame pranešime Komisija taip pat pranešė šalims, kad ji peržiūrėjo gamybos veiksnių sąrašą, nes nustatė, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai faktiškai nenaudojo dviejų gamybos veiksnių.

(130)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, visų pirma į iškraipymą, susijusį su fenolio importu į Turkiją bei į aplinkybę, kad Brazilijoje tokio iškraipymo nėra, ir į bendrą importo iš dviejų nagrinėjamųjų šalių kiekį, Komisija antrajame pranešime suinteresuotosioms šalims pranešė, kad nustatydama normaliajai vertei apskaičiuoti reikalingas neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius ji ketina kaip tipišką šalį pasirinkti Braziliją ir naudoti bendrovių „Dexxos Participações S.A.“ ir „Prox do Brasil“ duomenis, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirma įtrauka.

(131)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl Brazilijos, kaip tipiškos šalies, ir bendrovių „Dexxos Participações S.A.“ bei „Prox do Brasil“, kaip tipiškos šalies gamintojų, tinkamumo.

(132)

Skundo pateikėjas pritarė šiam Komisijos pasiūlymui. Bendrovė „Jiangxi Brother“ nepateikė pastabų dėl Brazilijos, kaip tipiškos šalies, tinkamumo, tačiau pateikė pastabų dėl vieno iš dviejų Komisijos nurodytų gamintojų tam tikrų finansinių duomenų, kaip nurodyta 165 konstatuojamojoje dalyje. Komisija į tas pastabas atsakė toje pačioje konstatuojamojoje dalyje.

(133)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad vienintelė galima tinkama tipiška šalis yra Brazilija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(134)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Brazilija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(135)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, kaip antai medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami tiriamąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir lengvai prieinamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(136)

Vėliau antrajame pranešime Komisija nurodė, kad siekdama nustatyti neiškraipytas žaliavų sąnaudas, kad galėtų apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ji naudos GTA duomenis (74) ir neiškraipytus tarptautinius lyginamuosius dydžius (75). Komisija taip pat nurodė, kad neiškraipytoms darbo sąnaudoms nustatyti ji naudos Instituto Brasileiro de Geografia e Estatística (toliau – IBGE) skelbiamus statistinius duomenis (76) ir Brazilijos kasyklų ir energetikos ministerijos skelbiamas elektros energijos kainas (77).

(137)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

2 lentelė

Vanilino gamybos veiksniai

(138)

Komisija įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę, kad aprėptų sąnaudas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Šiai sumai nustatyti Komisija naudojo gamybos pridėtinių išlaidų, palygintų su eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtomis gamybos sąnaudomis, procentinę dalį. Ši metodika tinkamai paaiškinta 3.4.8 skirsnyje.

(139)

Jų sumos buvo nurodytos eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymuose. Nauja gamybos pridėtinių išlaidų suma buvo išreikšta nurodytų produkto gamybos sąnaudų procentine dalimi ir pritaikyta perskaičiuotoms produkto gamybos sąnaudoms.

(140)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi GTA skelbiama vidutine svertine importo į Braziliją kaina, prie kurios pridėjo importo muitus ir vežimo išlaidas. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytas trečiąsias šalis, vieneto kainų svertinis vidurkis. Visi kiti kiekiai laikyti tipiškais. Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes 3.2 skirsnyje ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju dėl didelių iškraipymų buvo netikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija nusprendė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms.

(141)

Buvo laikoma, kad GTA skelbiami glioksilo rūgšties, gvajakolio / gvaetolio, tolueno, vario sulfato ir vandenilio peroksido) Brazilijos importo duomenys netinkami, nes jų importas buvo nereikšmingas ir (arba) tam pačiam GTA produktui buvo priskirta daugiau produktų pavadinimų. Komisija nustatė, kad vertinant tas žaliavas geriausia alternatyva yra neiškraipyta tarptautinė kaina, nustatoma atsižvelgiant į turimus duomenis apie kiekvieną iš šių gamybos veiksnių. Komisija pažymėjo, kad Brazilija yra didelių už priimtiną kainą parduodamų tolueno, vario sulfato ir vandenilio peroksido kiekių (78) grynoji eksportuotoja. Šių trijų žaliavų tarptautines kainas Komisija nustatė remdamasi GTA skelbiamomis visiems prekybos partneriams taikomomis Brazilijos eksporto FOB kainomis.

(142)

Importuojamai glioksilo rūgščiai Brazilijoje priskiriamas prekės kodas 2918 30 00 , kuris taikomas įvairių produktų deriniui (GTA tarifo aprašyme nurodyta: „karboksirūgštys, kurių molekulėse yra aldehidinė arba ketoninė funkcinė grupė, bet nėra kitų deguoninių funkcinių grupių, jų anhidridai, halogenidai, peroksidai, peroksirūgštys ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai“), todėl Komisija negalėjo remtis GTA skelbiamais statistiniais importo duomenimis. Komisija nustatė, kad toks produktas gaminamas tik Prancūzijoje ir KLR ir siekdama sumažinti riziką, kad bus pasirinktas neteisingas kainų lyginamasis dydis, ji naudojo GTA eksporto iš Prancūzijos į visas šalis (išskyrus Kiniją ir PPO nepriklausančias šalis) statistinius duomenis. Gvajakolio / gvaetolio, kurių prekyba visame pasaulyje, įskaitant eksportą / importą iš Brazilijos ir (arba) į ją, yra ribota, Komisija lyginamąjį dydį nustatė remdamasi importu iš visų šalių (išskyrus Kiniją ir PPO nepriklausančias šalis).

(143)

Pastabose dėl antrojo pranešimo bendrovė „Jiaxing Zhonghua“ užginčijo Komisijos pasiūlytus GTA skelbiamus duomenis apie gvajakolį / gvaetolį, teigdama, kad ekstrahuojant buvo naudojami kiti produktai, tokie kaip triklozanas, eugenolis, izoeugenolis, kiti eterfenoliai, eteralkoholfenoliai ir jų halogeninti dariniai. Bendrovė tvirtino, kad vertinant gvajakolį / gvaetolį ši metodika buvo netiksli. Komisija išnagrinėjo šį tvirtinimą ir laikėsi nuomonės, kad šį klausimą būtų galima išspręsti susiaurinant žaliavų pasirinkimą ir muitų tarifų eilutės aprašyme nurodant tik sandorius, kuriuose minimas gvajakolio / gvaetolio pavadinimas. Komisija laikėsi nuomonės, kad peržiūrėjus metodą būtų atsižvelgta į šios bendrovės tvirtinimą.

(144)

Pastabose dėl antrojo pranešimo bendrovė „Jiaxing Zhonghua“ taip pat tvirtino, kad Komisija, apskaičiuodama normaliąją vertę, turėtų ne naudoti lyginamąją gvajakolio / gvaetolio kainą, o pradėti normaliosios vertės skaičiavimą remdamasi tolesniuose pradinės grandies etapuose naudojamų gamybos veiksnių duomenimis, remdamasi susijusio tiekėjo pateikta informacija. Siekdama pagrįsti savo tvirtinimą bendrovė „Jiaxing Zhonghua“ pateikė neseniai konsoliduotą COP lentelę (79). Komisija šį tvirtinimą atmetė dėl trijų priežasčių: i) siekdama pagrįsti savo tvirtinimą, bendrovė „Jiaxing Zhonghua“ pateikė konsoliduotą COP lentelę pernelyg vėlyvame tyrimo etape, todėl Komisija negalėjo pagrįstai patikrinti jos tikslumo; ii) Komisija nustatė, kad suvestinė COP lentelė yra netiksli (t. y. joje nebuvo informacijos apie pridėtines išlaidas, kurių susijęs tiekėjas patyrė gamindamas gvajakolį / gvaetolį iš katecholio); iii) Komisija taip pat nustatė, kad pasiūlymas įvertinti katecholį ne pagal tarptautinę kainą, o pagal tą pačią fenolio, kuris naudojamas kaip žaliava gvajakoliui / gvaetoliui gaminti, kainą yra nepagrįstas, ir bendrovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų buvę galima pagrįsti, kad kaina nebuvo koreguojama didinant ir taip siekiant atsižvelgti į fenolio perdirbimą į katecholį.

(145)

Bendrovės „Jiaxing Zhonghua“ ir „Jiangxi Brother“ pateikė pastabų dėl antrojo pranešimo informacijos apie neiškraipytą glioksilo rūgšties vertę. Bendrovė „Jiaxing Zhonghua“ teigė, kad HTS kodas 2918 30 00 apima įvairių produktų krepšelį ir todėl tiksliai neatspindi glioksilo rūgšties tarptautinės kainos. Dėl šios priežasties „Zhonghua“ tvirtino, kad Komisija turėtų gauti glioksilo rūgšties lyginamąjį dydį iš kitų šaltinių, pvz., iš platformoje „Procurement Resource“ skelbiamų duomenų (80). Bendrovė „Jiangxi Brother“ tvirtino, kad Komisijos metodiką dar reikėtų patobulinti. Visų pirma ji paaiškino, kad glioksilo rūgštis naudojama tiek vanilino, tiek farmacijos sektoriuose, o jos grynumas ir koncentracija skiriasi atsižvelgiant į konkrečius su kiekvienu naudojimo būdu susijusius reikalavimus. Grynumas ir koncentracija daro didelį poveikį galutinei kainai, todėl tai yra esminiai veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti. Bendrovė „Jiangxi Brother“ paaiškino, kad Prancūzija (kur įsikūręs vienintelis ES gamintojas) į įvairias šalis eksportuoja didelį kiekį glioksilo rūgšties, ir tik nedaugelis iš tų šalių gamina vaniliną. „Jiangxi Brother“ teigė, kad Komisija turėtų patobulinti savo metodiką ir naudoti tik Prancūzijos eksporto į JAV duomenis, nes šis eksportas yra tipiškas ir JAV yra vanilino gamintojos, o kitos šalys – ne. Todėl JAV rinkoje parduodamos glioksilo rūgšties kainos geriau atspindėtų vanilino gamybai naudojamos glioksilo rūgšties kainas nei šalyse, kurios negamina vanilino, parduodamos glioksilo rūgšties kainos. Bendrovė „Jiangxi Brother“ taip pat tvirtino, kad Komisija turėtų pakoreguoti Eurostato kainas, kad būtų galima atsižvelgti į kainų skirtumus, atsirandančius dėl skirtingo grynumo.

(146)

Komisija išnagrinėjo bendrovės „Jiangxi Brother“ tvirtinimą, kad glioksilo rūgšties kainą reikėtų nustatyti remiantis Prancūzijos eksportu į JAV. Pirma, šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, kad vanilinui gaminti naudojamos glioksilo rūgšties kaina skiriasi nuo kitiems tikslams, pavyzdžiui, vaistams gaminti, naudojamos glioksilo rūgšties kainos. Antra, remiantis turimais statistiniais duomenimis, vanilinui gaminti naudojamos glioksilo rūgšties taip pat nebuvo galima atskirti nuo kitiems tikslams naudojamos glioksilo rūgšties. Trečia, nors JAV iš tiesų gaminamas vanilinas, remiantis eksportuojančio gamintojo pateikta informacija arba byloje turima informacija negalima laikyti, kad dėl to, jog JAV glioksilo rūgšties naudojimo rinka didelė, eksporto į JAV statistiniai duomenys geriau atspindėtų vanilinui gaminti naudojamos glioksilo rūgšties padėtį nei viso eksporto iš Prancūzijos į visas kitas šalis duomenys. Todėl Komisija atmetė šį bedrovės „Jiangxi Brother“ tvirtinimą.

(147)

Komisija taip pat atmetė bendrovės „Jiaxing Zhonghua“ prašymą nustatant lyginamąjį dydį naudoti alternatyvų šaltinį, pvz., platformos „Procurement Resource“, o ne GTA, duomenis. Bendrovės „Jiaxing Zhonghua“ pateikti platformoje „Procurement Resource“ skelbiami duomenys nebuvo patvirtinti, kad juos būtų galima naudoti atsižvelgiant į autorių teises, todėl jų nebuvo galima atskleisti nekonfidencialioje byloje.

(148)

Po galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Jiangxi Brother“ pakartojo savo tvirtinimą, kad Komisija glioksilo rūgšties lyginamąją kainą turėtų nustatyti remdamasi tik eksportu iš Prancūzijos į JAV. Bendrovė „Jiangxi Brother“ teigė, kad labiau tikėtina, jog Prancūzijos eksportas į kitas šalis bus skirtas farmacijos pramonės produktams gaminti. Bendrovė „Jiangxi Brother“ taip pat tvirtino, kad Komisija turėtų naudoti Eurostato 10 skaitmenų kodo lygmens eksporto kainas, kurios jai yra prieinamos, nes tai būtų tikslesnė informacija, kuria remiantis būtų galima tiksliau nustatyti glioksilo rūgšties kainą.

(149)

Kaip paaiškinta 146 konstatuojamojoje dalyje, Komisija dar kartą patvirtino savo poziciją ir atmetė šį tvirtinimą, nes bendrovė „Jiangxi Brother“ nepateikė įrodymų. Bendrovė „Jiangxi Brother“ neįrodė, kad eksportas iš Prancūzijos į kitas šalis visų pirma yra skirtas farmacijos pramonės produktams gaminti, kitaip nei eksportas į JAV, skirtas chemijos pramonei. Be to, dėl antrojo tvirtinimo Komisija pažymėjo, kad 10 skaitmenų TARIC kodas naudojamas tik žymint importą į ES, o visi ES eksporto į trečiąsias šalis statistiniai duomenys renkami 8 skaitmenų KN lygmeniu (81).

(150)

Bendrovė „Jiangxi Brother“ taip pat pateikė pastabų dėl antrojo pranešimo informacijos apie kaustinę sodą. Ji pabrėžė, kad grynumas yra svarbus šio produkto kriterijus, ir nurodė, kad Komisijos nustatytas lyginamasis dydis yra gerokai didesnis už šios žaliavos pirkimo kainą. „Jiangxi Brother“ pasiūlė Komisijai patikrinti GTA skelbiamuose importo duomenyse nurodomą grynumą ir įvertinti, ar susijusią kainą būtų galima susieti su grynumo laipsniu.

(151)

Komisija pažymėjo, kad, pirma, pirkimo kaina, kurią bendrovė „Jiangxi Brother“ mokėjo savo vidaus rinkoje, nėra svarbi, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą. Komisija taip pat pažymėjo, kad šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas, o bendrovė „Jiangxi Brother“ taip pat nenurodė galimo koregavimo metodo. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(152)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėjo būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis siekiant įvertinti neiškraipytas iki bendrovės gamyklos pristatytų žaliavų vežimo išlaidas.

(153)

Antrajame pranešime Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad dėl gausaus atrinktų eksportuojančių gamintojų, pateikusių išsamią informaciją, taip pat apie pagalbines medžiagas (82), skaičiaus ir dėl nedidelės santykinės kai kurių iš šių medžiagų dalies bendrose gamybos sąnaudose visos nustatytos pagalbinės medžiagos buvo priskirtos vartojimo prekių kategorijai. Be to, Komisija pranešė, kad apskaičiuos, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojimo priemonės, ir pritaikys tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytais neiškraipytais tinkamos tipiškos šalies lyginamaisiais dydžiais.

(154)

IBGE skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Brazilijos ekonomikos sektoriuose. Komisija naudojo naujausius turimus 2022 m. statistinius duomenis apie vidutines darbo sąnaudas organinių cheminių medžiagų gamybos sektoriuje pagal Brazilijos klasifikaciją CNAE 2.0 (83). Gautos vertės buvo papildomai indeksuotos atsižvelgiant į infliacija, naudojant Brazilijos geografijos ir statistikos instituto paskelbtą darbo sąnaudų indeksą (84), kad būtų galima atspindėti sąnaudas tiriamuoju laikotarpiu.

(155)

Bendrovė „Jiangxi Brother“ teigė, kad Komisijos apskaičiuotas valandinis įkainis yra pernelyg didelis, palyginti su kitoje dempingo byloje apskaičiuotu valandiniu įkainiu (85). Bendrovė „Jiangxi Brother“ taip pat tvirtino, kad Komisija turėtų toliau patikrinti, ar į valandinį įkainį buvo įtraukti papildomi mokesčiai ir rinkliavos.

(156)

Pirma, Komisija priminė, kad kiekvieną bylą reikia vertinti atskirai. Antra, bendrovė „Jiangxi Brother“ neginčijo Komisijos taikytos metodikos ir nenustatė metodinių klaidų. Trečia, nors ankstesnėse dempingo bylose, kaip ir byloje, kurią nurodė bendrovė „Jiangxi Brother“, apskaičiuodama darbo valandos įkainį Komisija naudojo TDO statistinius duomenis, ji nusprendė jų nebenaudoti, nes TDO statistiniuose duomenyse darbo užmokestis neskirstomas pagal konkrečias verslo kategorijas ir pagal įmonių dydį. Todėl Komisija manė, kad IBGE statistiniai duomenys yra tikslesni. Dėl pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių bendrovės „Jiangxi Brother“ tvirtinimas dėl darbo sąnaudų atmetamas. Kalbant apie antrą tvirtinimo dalį, Komisija patvirtina, kad apskaičiuotas valandinis įkainis apima tik socialines išlaidas, su darbu susijusias kompensacijas ir išmokas, o ne papildomus mokesčius ir rinkliavas.

(157)

Elektros energijos kainas pramoniniams naudotojams Brazilijos Vyriausybė skelbia Mėnesiniame energetikos biuletenyje (86). Komisija naudojo tiriamojo laikotarpio duomenis apie pramoninės elektros energijos kainas atitinkamame suvartojimo intervale CNY/kWh.

(158)

Kaip paaiškinta pirmajame pranešime, Komisija nustatė, kad dideli kiekiai anglių į Braziliją buvo importuojami iš Rusijos, kuriai šiuo metu taikomos ES sankcijos (87). Komisija nustatė, kad anglių importas iš Rusijos 2022 m., t. y. tais metais, kai buvo nustatytos sankcijos, padidėjo 52 %, o vėliau anglių importo iš Rusijos dalis išliko panašiai didelė ir tiriamuoju laikotarpiu sudarė 39 % importo. Komisija taip pat pastebėjo, kad tiriamuoju laikotarpiu anglių importo iš Rusijos kaina labai sumažėjo – 29 %, palyginti su ankstesniais metais, ir nustatė, kad sumažėjus importo iš Rusijos kainai anglių importo iš kitų šalių kainos sumažėjo iki panašaus žemo lygio. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija manė, kad į Braziliją importuojamų anglių kainos buvo iškraipytos.

(159)

Kalbant apie anglis, Rusija turi antras pagal dydį anglių atsargas pasaulyje ir pastarąjį dešimtmetį plečia savo gamybą dėl didėjančio eksporto (88). Kartu su sankcijomis dėl šios aplinkybės sumažėjo Rusijos eksporto kaina, o Rusijos anglių importas į Turkiją pastaraisiais metais labai padidėjo (89).

(160)

Bendrovė „Jiangxi Brother“ pateikė pastabų dėl pirmojo pranešimo, tvirtindama, kad Komisija kaip lyginamąjį dydį turėtų naudoti iš Pasaulio banko prekių kainų duomenų gautų anglių eksporto kainą Australijoje (90) ir nurodė ankstesnį tyrimą (91), kuriame Komisija taikė tokį patį metodą. Komisija įvertino šį „Jiangxi Brother“ tvirtinimą. Ji nustatė, kad siūlomas lyginamasis dydis yra pagrįstas ir atitinka kitais atvejais taikytą metodiką. Todėl Komisija priėmė bendrovės „Jiangxi Brother“ tvirtinimą ir nusprendė kaip lyginamąją kainą naudoti Pasaulio banko skelbiamą Australijos anglių kainą.

(161)

Antrajame pranešime Komisija nurodė ketinanti apskaičiuoti garo kainą Brazilijoje pagal JAV energetikos departamento pasiūlytą metodiką (92). Taikant šią metodiką garo kaina nustatoma įvertinant jam pagaminti reikalingą šilumos kiekį. Šiuo tikslu kaip šilumai pagaminti reikalingą išteklių Komisija naudojo anglis ir anglių kainą, apskaičiuotą, kaip paaiškinta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje.

(162)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(163)

Kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo patirtos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų gamybos išlaidų dalis. Ši procentinė dalis buvo naudojama neiškraipytai gamybos pridėtinių išlaidų vertei nustatyti.

(164)

Kaip pasiūlyta antrajame pranešime, siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija rėmėsi Brazilijos bendrovių „Dexxos Participacoes S.A.“ ir „Prox do Brasil“ 2023 m. finansiniais duomenimis, gautais iš duomenų bazės „Orbis“ ir bendrovės interneto svetainių, kai tokie duomenys buvo skelbiami. Kalbant apie bendrovės „Dexxos Participações S.A.“ PBA išlaidų skaičiavimą, Komisija antrajame pranešime nustatė su pardavimu susijusias transporto išlaidas, kurios buvo priskirtos prie bendrų bendrovės parduotų prekių sąnaudų, ir apskaičiuodama PBA išlaidas atėmė tipišką šių transporto išlaidų dalį iš parduotų prekių sąnaudų.

(165)

Atsakydama į antrąjį pranešimą, bendrovė „Jiangxi Brother“ paprašė pateikti paaiškinimą dėl PBA išlaidų apskaičiavimo, nes įtarė, kad dėl pirmiau aprašyto Komisijos skaičiavimo parduotų prekių sąnaudų suma buvo per maža ir todėl PBA išlaidų norma buvo per didelė.

(166)

Komisija įvertino šį tvirtinimą. Ji pripažino, kad abiejų Brazilijos bendrovių finansinėse ataskaitose nebuvo įmanoma nustatyti, ar transporto ir susijusių išlaidų suma buvo priskirta parduotų prekių sąnaudoms, ar PBA išlaidoms. Taigi, neturėdama šios informacijos Komisija nustatė, kad ji negalėjo peržiūrėti PBA išlaidų arba parduotų prekių sąnaudų sumos, kad galėtų apskaičiuoti atitinkamas vertes gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Todėl Komisija patikslino savo PBA išlaidų normos skaičiavimus, naudodama tik bendrovės „Dexxos Participações S.A.“ duomenis, ir pritarė „Jiangxi Brother“ tvirtinimui, kad frachto, komisinių ir autorinių atlyginimų išlaidos neturėtų būti atskaitomos iš parduotų prekių sąnaudų.

(167)

Neiškraipytos PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti kaip parduotų prekių sąnaudų procentinė dalis – atitinkamai 6,76 % ir 14,22 %. Komisija laikėsi nuomonės, kad pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis tos normos buvo pagrįstos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto paskutinėje pastraipoje.

(168)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(169)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Komisija patikrintą bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų atskirų gamybos veiksnių faktinį suvartojimo kiekį padaugino iš neiškraipytų tipiškoje šalyje nustatytų tų gamybos veiksnių vieneto sąnaudų, kaip aprašyta 3.4 skirsnyje.

(170)

Antra, neiškraipyta vartojimo prekių vertę atitinkanti neiškraipytų gamybos sąnaudų dalis buvo nustatyta neiškraipytą žaliavų vertę, kuri buvo nustatyta kaip aprašyta 169 konstatuojamojoje dalyje, padauginus iš vartojimo prekių procentinės dalies, nustatytos kaip aprašyta 153 konstatuojamojoje dalyje.

(171)

Trečia, Komisija neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę nustatė padaugindama neiškraipytą gamybos sąnaudų vertę iš gamybos pridėtinių išlaidų procentinės dalies, kaip aprašyta 163 konstatuojamojoje dalyje.

(172)

Prie neiškraipytos gamybos sąnaudų vertės pridėjusi neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas.

(173)

Galiausiai Komisija nustatė neiškraipytas PBA išlaidų ir pelno vertes, padauginusi neiškraipytą gamybos sąnaudų vertę iš PBA išlaidų ir pelno normų, kurios buvo nustatytos kaip paaiškinta 164–167 konstatuojamosiose dalyse. Neiškraipytos PBA išlaidų ir pelno sumos, kurios, Komisijos nuomone, buvo pagrįstos atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, buvo pridėtos prie neiškraipytų gamybos sąnaudų.

(174)

Tuo remdamasi Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, atsižvelgdama į gamintojo kainas EXW sąlygomis.

(175)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai eksportavo į Sąjungą tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves, įsikūrusias už Sąjungos ribų.

(176)

Tiesioginio pardavimo atveju, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, eksporto kaina buvo kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už nagrinėjamąjį produktą, jį parduodant eksportui į Sąjungą.

(177)

Netiesioginio pardavimo atveju pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo apskaičiuota pagal kainą, už kurią importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Nusistovėjusioje teismų praktikoje paaiškinama, kad koregavimai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį apima už Europos Sąjungos ribų esančio subjekto patirtas išlaidas, jeigu esama pagrindo manyti, kad toks subjektas yra susijęs su importuotoju arba eksportuotoju ir kad atitinkamas išlaidas paprastai padengia importuotojas (93). Tokiomis aplinkybėmis teismų praktikoje šios išlaidos prilyginamos sąnaudoms, susijusioms su patronuojamųjų įmonių vykdoma pardavimo veikla, nes jomis eksportuojančio gamintojo gaunama suma sumažinama tiek, kiek tokias išlaidas paprastai padengia importuotojas (94). Kaip yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, toks požiūris atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies tikslą. Teisingumo Teismo teigimu, šis tikslas nebūtų pasiektas, jei eksportuojantis gamintojas galėtų paprasčiausiai struktūrizuoti savo pardavimus taip, kad prieš importuojant atitinkamą produktą į Sąjungą būtų užtikrintas su juo susijusio tarpininko, kuris prisiimtų atsakomybę už paprastai importuotojo patiriamas išlaidas, dalyvavimas, taip siekiant padidinti importuotojo faktiškai sumokamą eksporto kainą (95).

(178)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija pažymėjo, kad su trečiosiose šalyse įsisteigusiais eksportuojančiais gamintojais susiję prekiautojai vykdė funkcijas, kurios buvo panašios į importuotojų vykdomas funkcijas. Su šiomis funkcijomis susijusias išlaidas paprastai padengtų susijęs importuotojas, todėl šių išlaidų (PBA išlaidų) ir nominaliojo pelno koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį yra pagrįstas.

(179)

PBA išlaidos buvo pagrįstos susijusios šalies pateiktais duomenimis. Kalbant apie pelno koregavimą, atsižvelgiant į tai, kad atliekant tyrimą bendradarbiavo tik vienas nepriklausomas importuotojas, ir dėl konfidencialumo priežasčių nebuvo galima atskleisti jo pelno dydžio, Komisija rėmėsi ankstesniame tyrime nagrinėtų cheminiais produktais prekiaujančių nesusijusių importuotojų gautu pelnu. Taigi buvo laikoma, kad tyrimo dėl polivinilo alkoholių (96) metu nustatytas 6,89 % pelno lygis buvo pagrįstas, nes jį gavo nesusiję chemijos pramonės sektoriaus importuotojai.

(180)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Šiuo atveju Komisija nusprendė atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant: i) jas grąžinti į kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) atsižvelgti į įvairius veiksnių, kurie, kaip tvirtinta ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(181)

Kaip paaiškinta 174 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis esant tokioms gamintojo kainoms. Todėl normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

(182)

Todėl Komisija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių būtų reikėję pakoreguoti normaliąją vertę, ir nė vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas nepaprašė atlikti tokių korekcijų.

(183)

Siekiant, kad eksporto kaina vėl atitiktų gamintojo prekybos lygį EXW sąlygomis, koregavimai buvo atlikti atsižvelgiant į tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, frachtą nagrinėjamojoje šalyje, jūrų frachtą, krovinių gabenimo jūra draudimą, muitą, kitus importo mokesčius ir frachtą Sąjungoje.

(184)

Buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į toliau nurodytus veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui: kredito sąnaudas ir banko mokesčius.

(185)

Vertindama atrinktus eksportuojančius gamintojus Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(186)

Atsižvelgdama į per tikrinamuosius vizitus surinktus įrodymus, Komisija laikė, kad abu atrinkti eksportuojantys gamintojai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį buvo susijusios bendrovės. Todėl Komisija apskaičiavo kiekvienam iš jų nustatytų dempingo skirtumų svertinį vidurkį ir abiem subjektams pritaikė taip apskaičiuotą bendrą dempingo skirtumą.

(187)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Todėl tas skirtumas nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais. Kadangi bendradarbiaujančios bendrovės vykdė beveik visą importą iš nagrinėjamosios šalies, Komisija nusprendė, kad atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas muitas turėtų būti taikomas visiems nagrinėjamosios šalies eksportuojantiems gamintojams.

(188)

Šiuo pagrindu procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(189)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino du gamintojai. Vienas iš jų, skundo pateikėjas „Syensqo“, pagamino 98 % viso panašaus produkto Sąjungoje ir jis buvo laikomas Sąjungos pramone, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(190)

Kadangi su žalos vertinimu susiję duomenys buvo gauti tik iš vieno Sąjungos gamintojo, žalos analizės skaičiai dėl konfidencialumo sumetimų pateikiami intervalais. Tačiau indeksai yra pagrįsti faktiniais duomenimis, o ne intervalais.

(191)

Tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis siekė 1 500–1 900 tonų. Faktinį skaičių Komisija nustatė remdamasi patikrintais vienintelio bendradarbiavusio Sąjungos gamintojo, t. y. „Syensqo“, klausimyno atsakymais.

(192)

Naudotojas „Frey & Lau“, kuris taip pat yra importuotojas, tvirtino, kad skundo pateikėjo padėtis neatitinka pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes jis nutraukė sintetinio vanilino gamybą, o likusi natūralaus vanilino gamyba buvo vykdoma labai nedideliais kiekiais. Be to, „Frey & Lau“ taip pat nurodė, kad bendrovė „Syensqo“ turi ryšių su Kinijos eksportuojančiu gamintoju „Solvay Zhenjiang Chemicals Co Ltd.“ ir kad tai buvo priežastis, dėl kurios ta bendrovė neatitinka pagrindiniame reglamente apibrėžto tikro Sąjungos gamintojo reikalavimo.

(193)

Skundo pateikėjas priminė, kad jo sprendimas laikinai nutraukti sintetinio vanilino gamybą buvo tiesiogiai susijęs su kainų konkurencija dėl importo iš KLR dempingo kaina. Be to, šio gamybos proceso uždarymas įvyko pasibaigus tiriamajam laikotarpiui ir kadangi tai yra laikina priemonė, kuri taikoma reaguojant į kainų konkurenciją, tiriamuoju laikotarpiu taikant šį procesą pagaminta produkcija turėtų būti įtraukta nustatant padėtį pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį.

(194)

Skundo pateikėjas priminė, kad pagrindiniame reglamente yra nustatyta riba, pagal kurią laikoma, kad skundą pateikė Sąjungos pramonė arba kad jis buvo pateiktas Sąjungos pramonės vardu. Taip yra ir tuo atveju, jei skundui pritaria tie Sąjungos gamintojai, kurių bendra produkcija sudaro daugiau kaip 50 % tos skundui pritariančios arba nepritariančios Sąjungos pramonės dalies pagaminto panašaus produkto visos produkcijos. Atsižvelgiant į tai, kad skundo pateikėjo gamybos apimtis tiriamuoju laikotarpiu sudarė 98 % Sąjungos gamybos apimties, skundo pateikėjas galėjo būti laikomas Sąjungos pramone, kaip apibrėžta pagrindiniame reglamente.

(195)

Dėl bendros nuosavybės su Kinijos eksportuojančiu gamintoju skundo pateikėjas tvirtino, kad šie santykiai neturėjo įtakos jo ilgalaikiam verslo modeliui Sąjungoje, kaip matyti iš jo sprendimo kreiptis dėl antidempingo tyrimo prieš KLR, kurio metu būtų nagrinėjamas ir su juo susijęs subjektas.

(196)

Komisija mano, kad skundo pateikėjas buvo Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindiniame reglamente, nes jo vanilino gamybos apimtis sudarė 98 % visos Sąjungoje pagaminamo panašaus produkto gamybos apimties. Nors Sąjungos pramonė iš tiesų nutraukė kai kurias gamybos operacijas, tai buvo padaryta pasibaigus tiriamajam laikotarpiui ir šie veiksmai buvo laikina priemonė reaguojant į vyraujančią padėtį rinkoje, todėl jie neturėtų daryti poveikio Sąjungos pramonės padėčiai šiame tyrime.

(197)

Komisija mano, kad vien tai, jog dalis Sąjungos pramonės turi ekonominių ryšių su Kinijos eksportuojančiu gamintoju, savaime nereiškia, kad Sąjungos gamintojas negali būti laikomas Sąjungos gamintoju pagal pagrindinį reglamentą. Su Sąjungos pramone susijęs Kinijos eksportuojantis gamintojas Sąjungos rinkai tiekė tik nedidelį nagrinėjamojo produkto kiekį ir tai galėtų būti laikoma laikina veikla, siekiant apsaugoti jo Sąjungos pirkėjus nuo papildomo ekonominio poveikio.

(198)

Atsižvelgiant į bendrovės „Frey & Lau“ tvirtinimą, kad skunde apibrėžtas žalos didumas yra klaidingas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Komisija visų rūšių vaniliną laiko panašiu produktu (žr. 49 konstatuojamąją dalį), teisingai apibrėžiama, kad Sąjungos pramonė apima skundo pateikėją, todėl šio tyrimo metu atliekant žalos analizę turi būti vertinama ir skundo pateikėjo padėtis.

(199)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi: i) patikrintais Sąjungos pramonės pardavimo duomenimis ir ii) visu importu iš trečiųjų šalių į Sąjungą.

(200)

Sąjungos suvartojimo raida:

3 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(201)

Nors ES suvartojimas pirmuosius dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus buvo stabilus, 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu jis buvo nepastovus.Daugelio prekių tiekimo grandinė buvo sutrikdyta dėl darbo jėgos trūkumo daugelyje eksportuojančių šalių (pvz., nagrinėjamojoje šalyje), o padėtį dar labiau pablogino nepakankamos krovinių vežimo galimybės ir netikėti įvykiai, tokie kaip Sueco kanalo užblokavimas (dėl kurio padidėjo krovinių vežimo kainos) ir vėliau Rusijos pradėtas agresijos karas prieš Ukrainą (dėl kurio padidėjo energijos kainos, visų pirma Sąjungoje (97).

(202)

2022 m. Sąjungos paklausa naudotojų lygmeniu padidėjo, tačiau tiriamuoju laikotarpiu ji ėmė mažėti ir nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo 23 %.

(203)

Kaip paaiškinta 43 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamajam produktui galim priskirti du KN kodus:

(204)

Eksporto iš Kinijos į Sąjungą rinkos dalis buvo nustatyta lyginant eksporto apimtį ir suvartojimą Sąjungos rinkoje (žr. 3 lentelę).

(205)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

4 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(206)

Iš 4 lentelės matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš KLR vertinant absoliučiaisiais skaičiais padidėjo 34 %. Vertinant pagal rinkos dalį, importas iš KLR nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 42 % iki 65 %, arba maždaug septyniais procentiniais punktais per metus.

(207)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato importo duomenimis. Priverstinį kainų mažinimą dėl importo Komisija nustatė remdamasi patikrintais atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymais.

(208)

Vidutinės importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies kainos raida:

5 lentelė

Importo kainos (EUR už toną)

(209)

Nors kainos pirmuosius dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus buvo stabilios, vėliau prasidėjo didelio nepastovumo laikotarpis, kuris tęsėsi 2022 ir 2023 m., 2022 m. kainos staiga padidėjo ir tais metais kainos padidėjo 40 %, palyginti su ankstesniais metais.

(210)

Tiriamuoju laikotarpiu ši tendencija pasikeitė, nes kainos, palyginti su 2022 m., sumažėjo beveik perpus, ir tiriamuoju laikotarpiu jos buvo 27 % mažesnės nei 2020 m.

(211)

Priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė lygindama:

(212)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas.

(213)

Palyginus gautas rezultatas išreikštas žinomo Sąjungos gamintojo teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 45–55 %. Nustatyta, kad visais atrinktų bendrovių importo apimties atvejais buvo vykdomas priverstinis kainų mažinimas.

(214)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(215)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius ir mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skunde ir vienintelio bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo (skundo pateikėjo) klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Kadangi skundo pateikėjas pagamina 98 % visų atitinkamų produktų Sąjungoje, o kitas Sąjungos gamintojas yra mažas, nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(216)

Kaip minėta 190 konstatuojamojoje dalyje, nors faktiniai skaičiai pateikiami intervalais, indeksai grindžiami realiais skaičiais.

(217)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(218)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(219)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(220)

Visa gamyba apima sintetinio vanilino ir natūralaus vanilino, kuriems gaminti naudojamos atskiros gamybos linijos, gamybos apimtis.

(221)

Kaip ir Sąjungos suvartojimas (žr. 3 lentelę), Sąjungos pramonės gamybos apimtis pirmuosius dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus buvo stabili.

(222)

2022 m., nepaisant to, kad ES suvartojimas padidėjo, dėl padidėjusių gamybos sąnaudų (kaip paaiškinta 239 konstatuojamojoje dalyje) Sąjungos pramonė buvo priversta sumažinti gamybos apimtį, kad išlaikytų tvarų kainų lygį.

(223)

2023 m., kai ES suvartojimas sumažėjo, o importo iš KLR kainos sumažėjo perpus (žr. 5 lentelę), Sąjungos pramonė buvo priversta dar labiau sumažinti gamybą – gamybos apimtis tiriamuoju laikotarpiu sudarė tik 39 % gamybos apimties 2020 ir 2021 m.

(224)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu nesikeitė. 2022 ir 2023 m. pajėgumai šiek tiek padidėjo dėl trumpesnių planinės reguliarios techninės priežiūros laikotarpių.

(225)

Gamybos pajėgumų naudojimo koeficientas atspindi gamybos raidą. Nors, kaip minėta, 2020 ir 2021 m., sumažinus gamybos apimtį, pajėgumų naudojimo lygis buvo patenkinamas, gamybos įrangos naudojimo lygis nukrito iki labai žemo lygio, kuris ilguoju laikotarpiu nėra finansiškai tvarus.

(226)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(227)

Atsižvelgiant į ES suvartojimo raidą (žr. 3 lentelę), pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje pirmuosius dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus išliko stabili.

(228)

Po 201 konstatuojamojoje dalyje nurodyto tiekimo grandinės sutrikdymo, dėl kurio, be kita ko, padidėjo Sąjungos pramonės tam tikrų žaliavų ir energijos kainos (kaip minėta 222 konstatuojamojoje dalyje), Sąjungos pramonė turėjo rinktis užsakymus atsižvelgdama į tai, ar jie buvo tvarūs finansiniu požiūriu. Todėl 2021–2022 m. pardavimo apimtis sumažėjo 6 %.

(229)

2023 m. pasibaigus tiekimo grandinės sutrikimui, ši tendencija pasikeitė, o importo iš KLR kainos rinkoje smarkiai sumažėjo (žr. 5 lentelę). Sąjungos pramonė turėjo dar labiau sumažinti pardavimo apimtį, nes taikant vyraujančias kainas nebuvo galima padengti visų gamybos sąnaudų. Taigi pardavimo apimtis tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su pardavimo apimtimi 2020 ir 2021 m., sumažėjo daugiau nei perpus.

(230)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės augimas buvo neigiamas. Nors 2020 ir 2021 m. padėtis buvo stabili, ji pasikeitė 2022 m., kai pardavimo apimtis dar labiau sumažėjo, šis apimties sumažėjimas buvo kompensuojamas didesnėmis kainomis, o bendra apyvarta padidėjo.

(231)

Tiriamuoju laikotarpiu, kadangi importo iš Kinijos kainos sumažėjo perpus, Sąjungos pramonė nebegalėjo konkuruoti ir prarado didelę pardavimo apimties dalį, taigi ir pardavimo pajamas.

(232)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(233)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas Sąjungoje padidėjo 6 %. Nepaisant to, kad 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu gamybos apimtis buvo mažesnė, skundo pateikėjas neišleido atostogų ir neatleido iš darbo aukštos kvalifikacijos darbuotojų, tikėdamasis, kad padėtis rinkoje normalizuosis, o gamybos apimtis vėl padidės.

(234)

Iš ankstesnės konstatuojamosios dalies ir 222 konstatuojamosios dalies matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu našumas labai sumažėjo, nes darbuotojai vykdė techninės priežiūros ir kitas numatomas užduotis, o gamybos apimtis mažėjo.

(235)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(236)

Tai pirmas antidempingo tyrimas dėl nagrinėjamojo produkto. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimų buvusių subsidijų poveikį.

(237)

Sąjungos gamintojo pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(238)

Sąjungos pramonės vidutinės pardavimo kainos Sąjungos rinkoje 2020–2021 m. buvo gana stabilios, o nuo 2022 m., įskaitant tiriamąjį laikotarpį, jos didėjo. Didesnės vidutinės pardavimo kainos iš dalies atspindėjo paklausos Europos rinkoje padidėjimą 2022 m. (žr. 201 konstatuojamąją dalį), tačiau taip pat iš dalies buvo siekiama padengti padidėjusias gamybos sąnaudas.

(239)

Atsižvelgiant į padidėjusias, inter alia, energijos kainas ir didesnes pastoviąsias vieneto sąnaudas dėl mažesnio gamybos pajėgumų naudojimo koeficiento, vidutinės gamybos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 44 %.

(240)

Reikėtų pažymėti, kad pastoviųjų gamybos sąnaudų (gamybos pridėtinių išlaidų) dalis, palyginti su visomis gamybos sąnaudomis, yra gana maža ir tiriamuoju laikotarpiu siekė 9–15 % vieneto gamybos sąnaudų.

(241)

Be to, dėl mažesnės gamybos apimties Sąjungos pramonė taip pat patyrė išlaidų, susijusių su gamybos proceso nutraukimu, mažesniu gamybos efektyvumu / paleidimu. Šios išlaidos tiriamuoju laikotarpiu sudarė 5–10 % vieneto gamybos sąnaudų.

(242)

Todėl poveikis vieneto gamybos sąnaudoms dėl mažesnės gamybos apimties 2022 ir 2023 m., įskaitant gamybos pertrūkius ir didesnes pastoviąsias išlaidas (gamybos pridėtines išlaidas ir PBA išlaidas), siekė apie 15–25 %.

(243)

Sąjungos pramonės darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(244)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus 2022 m., vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui buvo gana stabilios, o tiriamuoju laikotarpiu jos šiek tiek sumažėjo. 2022 m. darbo užmokestis padidėjo dėl sukauptų premijų, kurios buvo išmokėtos tam tikriems darbuotojams už ankstesnių metų finansinius rezultatus.

(245)

Skundo pateikėjo atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(246)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargų kiekis absoliučiaisiais skaičiais padidėjo 77 % – daugiausia 2022 ir 2023 m., kai rinka buvo nepastovi.

(247)

Palyginti su gamyba, nuo 2022 m. atsargų kiekis didėjo. Kaip gamybos apimties procentinė dalis, atsargų lygis padidėjo nuo 13–17 % 2022 m. iki 47–57 % 2023 m. Iš tiesų 2023 m. atsargų kiekis atitiko maždaug pusę metinės gamybos apimties.

(248)

Šio atsargų padidėjimo, palyginti su gamyba, priežastys yra dvi.

(249)

Kadangi buvo tikimasi, kad ateityje gamybos apimtis sumažės (sintetinio vanilino gamybos linijos uždarymas 2024 m. gegužės mėn., kaip minėta 193 konstatuojamojoje dalyje, buvo suplanuotas ir apie jį buvo pranešta gerokai anksčiau nei tą mėnesį), ir siekdamas, kad jo klientams nepritrūktų sintetinio vanilino, skundo pateikėjas pradėjo kaupti atsargas, kad galėtų nuolat tiekti sintetinį vaniliną.

(250)

Atsargų padidėjimą, palyginti su gamyba, taip pat lėmė daug mažesnė sintetinio vanilino gamyba.

(251)

Skundo pateikėjo pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(252)

Sąjungos pardavimo pelningumas didėjo pirmuosius trejus nagrinėjamojo laikotarpio metus. 2020 ir 2021 m., kaip pažymėta 9 lentelėje, vidutinės pardavimo kainos buvo stabilios, o vieneto gamybos sąnaudos mažėjo.

(253)

Ši padėtis pasikeitė 2022 m., kai padidėjo ne tik vidutinės Sąjungos pardavimo kainos, bet ir vieneto gamybos sąnaudos. Tiriamuoju laikotarpiu padidėjo kainų konkurencija. Kinijos importo kainos gerokai sumažėjo, o Sąjungos pramonės vieneto gamybos sąnaudos kasmet didėjo, todėl Sąjungos pramonė patyrė didelių nuostolių.

(254)

Tam tikrą dalį nuostolių lėmė sumažėjusi gamybos apimtis, dėl kurios padidėjo vieneto sąnaudos (kaip pažymėta 239–242 konstatuojamosiose dalyse, pastoviųjų sąnaudų dalis, palyginti su visomis vieneto sąnaudomis, yra ne didesnė kaip 10–20 %). Tačiau pagrindinis nuostolius lėmęs veiksnys buvo nuožmi kainų konkurencija dėl importo dempingo kaina. Tiriamuoju laikotarpiu, siekdama neprarasti dar didesnės rinkos dalies, Sąjungos pramonė tiriamąjį produktą pardavinėjo kainomis, kurios buvo mažesnės už gamybos sąnaudas.

(255)

Pinigų srauto raida atspindi pelno raidą nagrinėjamuoju laikotarpiu, todėl pinigų srautas tiriamuoju laikotarpiu buvo neigiamas.

(256)

Investicijų (ilgalaikio turto) grąža taip pat atitinka pelningumo raidą, todėl investicijų grąža tiriamuoju laikotarpiu buvo akivaizdžiai neigiama.

(257)

Skundo pateikėjo gebėjimas padidinti kapitalą nebuvo labai apribotas, nes jis priklauso didelei bendrovių grupei, o galimybės gauti finansavimą valdomos grupės lygmeniu.

(258)

Sąjungos pramonės veiklos rezultatai nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje buvo geri: žalos rodikliai apskritai buvo gero lygio ir 2020 bei 2021 m. jų tendencija buvo teigiama.

(259)

Tačiau 2022 m. Sąjungos pramonės padėtis rinkoje netikėtai pasikeitė: staiga padidėjo tiek vyraujančios pardavimo kainos, tiek vieneto gamybos sąnaudos.

(260)

Ši tendencija pasikeitė 2023 m., kai naudotojai turėjo sumažinti savo atsargas, siekdami neįšaldyti savo kapitalo kaip žaliavų, ir kai Kinijos eksportuojantys gamintojai toliau skverbėsi į Sąjungos rinką dar agresyviau konkuruodami kainų srityje. 2023 m. importo iš Kinijos kainos buvo perpus mažesnės nei praėjusiais metais.

(261)

Kadangi dėl didelių žaliavų ir energijos kainų padidėjo vieneto gamybos sąnaudos, 2023 m. Sąjungos pramonė turėjo sutelkti dėmesį į tuos užsakymus, kurių pardavimo kainos bent iš dalies padengė vieneto gamybos sąnaudas. Tačiau šių kiekių tikrai neužteko ir Sąjungos pramonė turėjo gerokai sumažinti gamybą.

(262)

Galiausiai Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 52 %, t. y. nuo [27–30 %] iki [12–15 %], o importo iš KLR rinkos dalis padidėjo nuo 42 % iki 65 %.

(263)

Apibendrinant galima teigti, kad tiriamuoju laikotarpiu dėl labai agresyvių importo iš Kinijos kainų, kurios buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės vieneto gamybos sąnaudas ir vidutines pardavimo kainas, Sąjungos pramonė buvo priversta sumažinti gamybą ir pardavimą Sąjungos rinkoje, todėl tiriamuoju laikotarpiu patyrė didelių nuostolių (nuo –15 % iki –18 %).

(264)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(265)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina. Šie veiksniai yra: importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksportas, Sąjungos suvartojimas ir kiti veiksniai, susiję su Sąjungos pramonės išlaidomis ir importu iš KLR.

(266)

Kaip nurodyta 206 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamojo produkto importo iš KLR apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 34 %, todėl Kinijos rinkos dalis Sąjungos rinkoje padidėjo 23 procentiniais punktais (nuo 42 % iki 65 %). Tuo pačiu laikotarpiu, kaip nurodyta 226 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo daugiau nei 50 %, o rinkos dalis – nuo [25–30 %] iki [10–15 %]. Taip atsitiko tuomet, kai Sąjungos suvartojimas buvo nepastovus ir iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 14 %.

(267)

Reikėtų pažymėti, kad laikotarpiu iki tiriamojo laikotarpio, t. y. 2020–2022 m., Sąjungos pramonė padidino savo pelną tuo pat metu, kai didėjo importo iš KLR apimtis. Iš tiesų šiuo laikotarpiu Sąjungos pramonė prarado tiek pardavimo apimties, tiek rinkos dalį. Sąjungos pramonė vis dar galėjo gauti pelno, nes iki 2022 m. rinkos kainos didėjo.

(268)

Tiriamuoju laikotarpiu, kai dėl Kinijos eksportuojančių gamintojų vykdomo dempingo rinkos kainos staiga sumažėjo, Sąjungos pramonės padėtis sparčiai pablogėjo.

(269)

Kaip nurodyta 4.3.2 skirsnyje, lyginant tiriamojo laikotarpio 9 lentelėje nurodytas vidutines Sąjungos pramonės vieneto kainas su 5 lentelėje nurodytomis Kinijos importo kainomis, matyti, dėl importo iš Kinijos buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Iš tiesų tiriamuoju laikotarpiu vidutinė importo iš Kinijos kaina buvo daugiau nei perpus mažesnė už Sąjungos pramonės kainas, nes dėl sumažėjusios pardavimo apimties Sąjungos pramonė turėjo gerokai sumažinti gamybą.

(270)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad tiriamuoju laikotarpiu labai padidėjęs importas dempingo kaina iš KLR tokiomis kainomis, dėl kurių buvo priverstinai mažinamos Sąjungos kainos, padarė materialinę žalą Sąjungos pramonei.

(271)

Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai atskirai arba kartu gali susilpninti priežastinį ryšį tarp nustatyto importo dempingo kaina ir nustatytos materialinės žalos taip, kad tas ryšys nebebūtų realus ir didelis.

(272)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(273)

Kaip nurodyta 206 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamojo produkto importo iš KLR apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 34 %. Tuo pat metu importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų apimtis sumažėjo 27 %, iki [13–15 %] rinkos dalies tiriamuoju laikotarpiu, o importas iš Norvegijos sumažėjo 42 %, iki [3–5 %] rinkos dalies tiriamuoju laikotarpiu. Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis buvo nedidelė.

(274)

Nors vidutinės Norvegijos kilmės vanilino importo kainos (13 lentelė) nuolat viršija vidutinę Sąjungos pramonės pardavimo kainą (9 lentelė), dėl vidutinės importo iš Jungtinių Valstijų kainos vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo priverstinai sumažinta maždaug 30 %.

(275)

Reikėtų pažymėti, kad didžiąją importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų dalį (arba visą importą) vykdo su skundo pateikėju susijęs eksportuojantis gamintojas, kurio į Sąjungą eksportuojamas produktas, nors jiems ir taikomas nagrinėjamojo produkto aprašymas, papildo Sąjungoje gaminamą panašų produktą ir Sąjungos pramonė jį perparduoda tiek Sąjungos rinkoje, tiek eksporto rinkose. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuojamas vanilinas, kuriuo papildoma Sąjungos pramonės gamyba Sąjungoje, sudaro 85–95 % viso Sąjungos pramonės importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

(276)

Taigi mažesnė vidutinė iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuojamo kiekio kaina atspindi mažesnes etilvanilino gamybos sąnaudas, palyginti su Sąjungoje gaminamu vanilinu (natūraliu vanilinu ir sintetiniu vanilinu).

(277)

Importo iš kitų trečiųjų šalių kainas lemia labai maži kiekiai. Maži kiekiai reiškia, kad jų poveikis buvo nedidelis.

(278)

Dėl importo iš trečiųjų šalių Komisija padarė išvadą, kad, be to, kad šis importas nebuvo vykdomas už Sąjungos pramonės kainas mažesnėmis kainomis (kaip importas iš Norvegijos) arba juo nebuvo papildoma Sąjungos pramonės pirkėjams Europoje siūloma produkcija (kaip importu iš Jungtinių Valstijų), šis importas vis dar buvo vykdomas gerokai už importo iš KLR kainas didesnėmis kainomis. Taigi, dėl šių kiekių nebuvo nutrauktas priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos.

(279)

Sąjungos pramonės eksporto nesusijusiems pirkėjams apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

(280)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės eksporto apimtis gerokai sumažėjo (–64 %). Rinkos dalis eksporto rinkose daugiausia sumažėjo dėl KLR kilmės eksporto konkurencijos.

(281)

Sumažėjusi pardavimo eksportui apimtis turėjo neigiamą poveikį Sąjungos gamintojo gamybos apimčiai ir pajėgumų naudojimui, todėl padidėjo jo pastoviosios vieneto gamybos išlaidos.

(282)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad nors Sąjungos pramonės eksporto rezultatai prisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos žalos, dėl to nebuvo nutrauktas priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies ir nustatytos materialinės žalos.

(283)

Kaip paaiškinta 4.2 skirsnyje, vanilino suvartojimas tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo.

(284)

Be to, atsižvelgiant į svyravimus 2022 ir 2023 m., egzistuoja didelis neapibrėžtumas dėl to, kokiu mastu suvartojimo (t. y. pardavimo naudotojams) sumažėjimas atspindi vanilino faktinio naudojimo sumažėjimą.

(285)

Apibendrinant negalima atmesti galimybės, kad suvartojimo, t. y. vanilino pardavimo naudotojams Sąjungoje, sumažėjimas turėjo neigiamą poveikį Sąjungos pramonės finansiniams rezultatams. Tačiau, atsižvelgdama į padidėjusią importo iš Kinijos dempingo kainomis rinkos dalį, Komisija mano, kad dėl Sąjungos sumažėjusio suvartojimo priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies ir nustatytos materialinės žalos nesusilpnėjo.

(286)

Kalbant apie gamybos sąnaudas, kaip nurodyta 239 konstatuojamojoje dalyje, vieneto sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 25 %. Komisija nagrinėjo, ar šis padidėjimas galėjo turėti kokį nors poveikį skundo pateikėjo patirtai materialinei žalai. Nepaisant to, kad dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą padidėjo energijos (daugiausia dujų) kainos, Sąjungos pramonė negalėjo perkelti savo sąnaudų, nes tiriamuoju laikotarpiu labai išaugo importas itin maža dempingo kaina.

(287)

Kalbant apie pastoviąsias sąnaudas, kaip nurodyta 4.4.3.1 skirsnyje, sumažėjus gamybos apimčiai padidėjo vieneto gamybos pastoviosios išlaidos. Komisija nagrinėjo, ar vieneto gamybos pastoviųjų išlaidų raida galėjo turėti kokį nors poveikį skundo pateikėjo patirtai materialinei žalai. Buvo padaryta išvada, kad santykinis pastoviųjų sąnaudų, kaip vieneto gamybos sąnaudų dalies, padidėjimas buvo susijęs su mažesne gamybos apimtimi, kurią galima sieti su mažesne pardavimo apimtimi, o ši dalis sumažėjo dėl konkurencijos su nesąžiningu importu dempingo kaina, o ne dėl absoliutaus pačių pastoviųjų sąnaudų padidėjimo (98). Todėl santykinis pastoviųjų sąnaudų padidėjimas nesusilpnino priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies ir nustatytos materialinės žalos.

(288)

Susidūrusi su nuožmia Kinijos eksportuojančių gamintojų kainų konkurencija, Sąjungos pramonė turėjo pirkti tam tikrą vanilino kiekį iš savo susijusios KLR bendrovės.

15 lentelė

Sąjungos pramonės vanilino importas

(289)

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad importo iš susijusio eksportuojančio KLR gamintojo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 52 %, o tai rodo, kad Sąjungos pramonė buvo pasiryžusi pardavinėti vaniliną pirkėjams, tačiau nesugebėjo padengti vieneto gamybos sąnaudų gamybos vietoje Europoje tuo laikotarpiu, kai importo dempingo kaina buvo sumažėjusi perpus (žr. 208 konstatuojamąją dalį).

(290)

Kalbant apie viso importo iš KLR dalį, nors apimtis vertinant absoliučiaisiais skaičiais padidėjo, importo, už kurį atsakė Sąjungos pramonė, dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko tokia pati ir sudarė 7–14 %.

(291)

Šis importas tam tikru mastu prisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos žalos, nes jis prisidėjo prie neigiamos kainų raidos tiriamuoju laikotarpiu. Tačiau šis importas nesusilpnina priežastinio ryšio tarp nesusijusių eksportuojančių gamintojų importo dempingo kaina, kuris sudarė 86–93 % visos importo apimties, ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos, kaip nustatyta atlikus tyrimą.

(292)

Kaip nurodyta 259–264 konstatuojamosiose dalyse, po stabilios padėties rinkoje laikotarpio 2020 ir 2021 m. 2022 m. Sąjungos pramonės padėtis rinkoje pasikeitė.

(293)

Kaip paaiškinta 201 konstatuojamojoje dalyje, pasibaigus COVID-19 pandemijai padidėjo paklausa, todėl Sąjungoje padidėjo pardavimo kainos. Taigi Sąjungos pramonė galėjo išlaikyti savo pelno normas, net jei tuo pačiu metu didėjo energijos kainos. Tokia rinkos padėtis taip pat pritraukė didelį importo iš Kinijos kiekį.

(294)

Ši tendencija visiškai pasikeitė tiriamuoju laikotarpiu, kai importas iš Kinijos sureagavo į šią naują rinkos padėtį ir agresyviai sumažino pardavimo kainas maždaug 50 %.

(295)

Sąjungos pramonė negalėjo taikyti tokios pačios agresyvios kainų politikos ir turėjo sumažinti savo gamybos apimtį bei, siekdama apsiginti, pradėjo tam tikra ribota apimtimi importuoti didesnius kiekius iš savo susijusios bendrovės KLR.

(296)

Sąjungos pramonė taip pat susidūrė su agresyvia kainų politika eksporto rinkose ir prarado dalį savo eksporto apimties Kinijos eksportuojančių gamintojų naudai.

(297)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Tačiau šių veiksnių poveikis Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai tiriamuoju laikotarpiu buvo nedidelis.

(298)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo. Žala visų pirma buvo padaryta dėl sumažėjusios gamybos ir pardavimo apimties, pelno, rinkos dalies, investicijų grąžos ir pajėgumų naudojimo.

(299)

Siekdama nustatyti priemonių lygį, Komisija pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą nagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų dėl importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(300)

žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje ir 7 straipsnio 2d dalyje.

(301)

pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš KLR, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(302)

Pirmiausia Komisija nustatė bazinį pelną, padengiantį visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis. Neturėdama duomenų, kad pelnas įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų didesnis, Komisija šiame etape naudojo 6 % tikslinį pelną, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje. Tai konservatyvus požiūris, palyginti su skundo pateikėjo 2021 ir 2022 m. gautu pelnu, kuriam vis dėlto turėjo poveikį atsigavimo po COVID-19 pandemijos laikotarpis.

(303)

Sąjungos pramonė pateikė įrodymų, kad jos išlaidų, susijusių su investicijomis, moksliniais tyrimais plėtra ir inovacijomis, lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų buvęs didesnis. Siekdama, kad tai būtų atspindėta tiksliniame pelne, Komisija apskaičiavo investicijų, MTP ir inovacijų išlaidų įprastomis konkurencijos sąlygomis skirtumą, kaip nurodė Sąjungos pramonė, ir Komisija jį patikrino, atsižvelgdama į faktines investicijų, MTP ir inovacijų išlaidas nagrinėjamuoju laikotarpiu. Šis skirtumas, išreikštas apyvartos procentine dalimi, siekė 1,2 %.

(304)

Ši 1,2 % dalis buvo pridėta prie 302 konstatuojamojoje dalyje nurodyto 6,0 % bazinio pelno dydžio, todėl tikslinis pelnas siekė 7,2 %.

(305)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį paskutiniame etape Komisija įvertino, kokias būsimas išlaidas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei pagrindinio reglamento Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Kadangi įrodymų nebuvo, jokių papildomų būsimų išlaidų nepridėta.

(306)

Tuo remdamasi Komisija Sąjungos pramonės panašaus produkto nežalingą vidutinę svertinę kainą, t. y. 20 200–22 200 EUR už toną, apskaičiavo prie skundo pateikėjo gamybos sąnaudų pridėjusi pirmiau minėtą tikslinį pelno dydį (žr. 304 konstatuojamąją dalį), kaip parodyta 9 lentelėje, ir tada pridėjusi koregavimus pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį.

(307)

Tuomet Komisija, remdamasi atrinktų KLR bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su Sąjungos gamintojo tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, nustatė žalos skirtumą.

(308)

Žalos skirtumas neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams ir visoms kitoms bendrovėms apibrėžiamas taip pat, kaip ir šioms bendrovėms nustatytas dempingo skirtumas (žr. 3.8 skirsnį).

(309)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą galutiniai antidempingo muitai turėtų būti lygūs žalos skirtumui.

(310)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu, Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų.

(311)

Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(312)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei daroma materialinė žala. Kaip paaiškinta 214–298 konstatuojamosiose dalyse, dėl šio importo buvo priverstinai gerokai mažinamos Sąjungos gamintojo kainos, todėl nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje ir tiriamuoju laikotarpiu buvo prarasta didelė rinkos dalis ir pelnas.

(313)

Nustačius priemones veikiausiai būtų užkirstas kelias tolesniam importo iš KLR labai mažomis dempingo kainomis antplūdžiui. Nenustačius priemonių, Kinijos eksportuojantys gamintojai toliau eksportuos nagrinėjamąjį produktą į Sąjungos rinką dempingo kainomis, todėl Sąjungos pramonė negalės visu pajėgumu atnaujinti gamybos, parduoti savo produktų tinkamomis kainomis ir gauti pakankamo pelno ir taip bus toliau daroma materialinė žala Sąjungos pramonei.

(314)

Todėl buvo padaryta išvada, kad priemonių nustatymas importuojamam KLR kilmės vanilinui atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(315)

Komisijai klausimyno atsakymų nepateikė nė vienas Sąjungos importuotojas, vykdantis tik nagrinėjamojo produkto importo ir perpardavimo veiklą.

(316)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad mažai tikėtina, jog antidempingo muitų nustatymas KLR kilmės vanilinui turės neigiamą poveikį nesusijusių Sąjungos importuotojų ir prekiautojų padėčiai.

(317)

Atliekant tyrimą apie save pranešė ir klausimyno atsakymus pateikė du naudotojai, kurie taip pat yra importuotojai. Vėliau vienas iš jų atsisakė leisti patikrinti klausimyno atsakymus, o Komisija išsiuntė raštą dėl nebendradarbiavimo pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(318)

Vienintelis visapusiškai bendradarbiavęs Sąjungos naudotojas, kuris, be kita ko, leido Komisijai patikrinti klausimyno atsakymus, pareiškė, kad nepritaria dėl muitų nustatymo iš Kinijos importuojamam vanilinui, nes manė, kad tokie muitai pakenktų jo galimybėms gauti žaliavų iš kelių kilmės šalių, atsižvelgiant į tai, kad skundo pateikėjas buvo vienintelis tam tikrų rūšių panašaus produkto gamintojas Sąjungoje.

(319)

Šiam naudotojui vanilino kaina buvo reikšminga kalbant apie galutinius produktus, kuriuos gaminant kaip žaliava naudojamas vanilinas. Be to, šių produktų pardavimas teigiamai prisidėjo prie bendro bendrovės finansinio rezultato.

(320)

Vis dėlto šis naudotojas pripažino, kad Sąjungos gamintojas, parduodamas Sąjungoje, turi gauti tvarų pelną.

(321)

Taigi priemonės, kuriomis atkuriamos vienodos sąlygos Sąjungos rinkoje, neprieštarautų Sąjungos naudotojų interesams, nes jomis būtų apsaugotas vanilino tiekimas iš kelių šaltinių, įskaitant Sąjungą, ir nebūtų sudarytos sąlygos monopolinei importuojamo vanilino padėčiai.

(322)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nustačius bet kokias antidempingo priemones, naudotojai nepatirtų didelio neigiamo poveikio.

(323)

Po galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Frey & Lau“ ir nauja suinteresuotoji šalis bendrovė „Arethia“ (žr. 54 konstatuojamąją dalį) pabrėžė, kad bet kokios antidempingo priemonės turėtų didelį poveikį galutinės grandies pramonei, taigi ir joms pačioms.

(324)

Atsižvelgdama į tai, Komisija pažymėjo, kad nei „Frey & Lau“, nei „Arethia“ nepateikė klausimyno atsakymų, kuriais remdamasi Komisija būtų galėjusi įvertinti bet kokių priemonių poveikį šioms bendrovėms. Todėl Komisija galėjo įvertinti poveikį galutinės grandies pramonei tik remdamasi visapusiškai bendradarbiavusio naudotojo pateikta informacija (žr. 318 konstatuojamąją dalį). Šis naudotojas nepateikė pastabų dėl galutinio faktų atskleidimo ir tuo remdamasi Komisija laikėsi nuomonės, kad 322 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada tebegalioja.

(325)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių manyti, jog galutinių priemonių nustatymas importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės vanilinui neatitiktų Sąjungos interesų.

(326)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(327)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinė antidempingo muito norma, išreikšta CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti 131,1 %.

(328)

kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą tiriamąjį produktą.

(329)

Kadangi atliekant šį tyrimą laikinosios priemonės nebuvo nustatytos, pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje nurodytos galutinio antidempingo muito taikymo atgaline data sąlygos nebuvo įvykdytos.

(330)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (99) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(331)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,