(1)

2024 m. spalio 11 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis arba KLR) kilmės lapuočių faneros. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija šį tyrimą inicijavo gavusi 2024 m. rugpjūčio 27 d.„Greenwood Consortium“ (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skundas pateiktas Sąjungos lapuočių faneros pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/3140 (3) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą lapuočių fanerą.

(4)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams, naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms Komisija konkrečiai pranešė apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(6)

Inicijavus tyrimą skundo pateikėjas, atskiri importuotojai ir Prekybos fanera interesų aljansas (4) (PTIA) pateikė keletą pastabų dėl skunde pateiktų įrodymų, susijusių su dempingu, žala, priežastiniu ryšiu ir Sąjungos interesais. Tos pastabos nagrinėjamos toliau. Pagal pranešimo apie inicijavimą 8 skirsnį skundo pateikėjas ir PTIA pateikė du papildomus dokumentus, kuriais paneigė vienas kito pastabas. 8 skirsnyje nustatyta, jei nenurodyta kitaip, visos pastabos dėl suinteresuotųjų šalių iki laikinųjų priemonių nustatymo termino pateiktos informacijos turėtų būti pateiktos ne vėliau kaip 75 dieną nuo šio pranešimo apie inicijavimą paskelbimo dienos. Skundo pateikėjo pateikta informacija buvo pateikta laiku, t. y. 2024 m. gruodžio 20 d., t. y. iki atitinkamo termino. PTIA paneigiančios pastabos buvo pateiktos 2025 m. sausio 15 d. Kadangi šios pastabos buvo pateiktos praėjus atitinkamiems pranešime apie inicijavimą nustatytiems terminams, į jas nebuvo galima atsižvelgti.

(7)

PTIA tvirtino, kad skundo pateikėjas indeksavo ir nepagrįstai tvarkė jau apibendrintus devynių bendrovių duomenis kaip konfidencialius, todėl buvo neįmanoma prasmingai suprasti informacijos esmės. Be to, PTIA teigė, kad skundo pateikėjas neatskleidė esminių duomenų dėl autorių teisių sumetimų ir kad autorių teisių apribojimai negali būti teisėtas pagrindas neatskleisti nekonfidencialios informacijos kitoms suinteresuotosioms šalims.

(8)

Dėl apibendrintų duomenų indeksavimo Komisija nustatė, kad dėl skirtingo skundo pateikėjo „Greenwood Consortium“ narių produktų portfelio apibendrintų duomenų kaip konfidencialių duomenų tvarkymas buvo pateisinamas. Kalbant apie informaciją, neatskleistą dėl autorių teisių sumetimų, nustatyta, kad bendras Kinijos lapuočių faneros eksporto kainų lygis 2010–2024 m. laikotarpiu (5) buvo parodomojo pobūdžio, o ne esminė informacija, kurios negavus skundo analizė būtų tapusi nepagrįstai sudėtinga.

(9)

Taigi Komisija atmetė šiuos teiginius, nes nustatė, kad skundo suinteresuotosioms šalims susipažinti pateiktoje bylos versijoje buvo pateikta pakankamai esminių įrodymų ir nekonfidencialios duomenų, kurie laikyti konfidencialiais, santraukos, kad suinteresuotosios šalys galėtų naudotis savo teisėmis į gynybą viso tyrimo metu ir kad tai atitiko pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

(10)

PTIA tvirtino, kad skundo pateikėjas nepateikė informacijos, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje, o apie kitus aspektus pateikta informacija buvo neišsami.

(11)

Komisija atmetė šį teiginį, nes, remdamasi pagrįstai turima informacija, nustatė, kad skunde yra prima facie dempingo, žalos ir priežastinio ryšio tarp įtariamo importo dempingo kaina ir įtariamos žalos įrodymų. Komisija manė, kad skundo suinteresuotosioms šalims susipažinti pateiktoje bylos versijoje buvo pateikta pakankamai esminių įrodymų ir nekonfidencialios duomenų, kurie laikyti konfidencialiais, santraukos, kad suinteresuotosios šalys galėtų naudotis savo teisėmis į gynybą viso tyrimo metu, todėl tai atitiko pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

(12)

PTIA teigė, kad nors skundo pateikėjai galbūt atitiko Sąjungos pramonės tipiškumo reikalavimus pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį, jie jokiu būdu nesudaro visos Sąjungos pramonės, kaip tai suprantama pagal 3 straipsnį.

(13)

Komisija nustatė, kad padėties reikalavimas buvo įvykdytas, nes skundui pritarė ES gamintojai, kurie pagamina daugiau nei 25 % ES pramonės Europos Sąjungoje gaminamo panašaus produkto, ir nė vienas ES gamintojas nepateikė prieštaravimų. Tyrimui inicijuoti skundo pateikėjas turi įrodyti savo padėtį, bet nereikalaujama, kad jis atstovautų visai Sąjungos pramonei. Todėl Komisija atmetė ir šį tvirtinimą.

(14)

PTIA teigė, kad skunde apskaičiuotos dempingo normos buvo pernelyg didelės ir nepagrįstai padidintos dėl nagrinėjamojo produktų asortimento ir kitokio KLR taikomo gamybos proceso, į kuriuos skaičiavimuose nebuvo tinkamai atsižvelgta. PTIA taip pat laikėsi nuomonės, kad skunde nurodytas klijų suvartojimas buvo neteisingas ir kad tam tikra medžiaga buvo įskaičiuota du kartus. Ji taip pat atkreipė dėmesį į skundo pagrindinės dalies ir priedų neatitikimus. PTIA taip pat teigė, kad sąskaitos faktūros, kuriomis įrodoma eksporto kaina, buvo netipiškos, nes jose buvo nurodyta tik tuopos fanera, o ne visų rūšių į Sąjungą importuojama fanera.

(15)

Be to, PTIA tvirtino, kad Turkija nebuvo tinkama tipiška šalis dėl didelės Turkijos liros infliacijos tiriamuoju laikotarpiu, visų pirma kiek tai susiję su pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PBA) išlaidų ir pelno nustatymu. Be to, ji teigė, kad siūlomos Turkijos bendrovės duomenys, naudojami kaip lyginamasis dydis pelnui ir PBA išlaidoms nustatyti, nebuvo tipiški. Ji taip pat laikėsi nuomonės, kad apskaičiuodamas darbo sąnaudas skundo pateikėjas turėjo naudoti Europos Centrinio Banko valiutos kursą, o ne Turkijos centrinio banko pateiktą valiutos kursą, ir kad nustatydamas energijos kainas skundo pateikėjas turėjo naudoti Turkijos statistinius duomenis, o ne interneto svetainę www.globalpetrolprices.com.

(16)

Skundo pateikėjas teigė, kad didelė infliacija Turkijoje neturėjo poveikio lyginamųjų dydžių nustatymui, nes žaliavų kainos buvo išreikštos ne Turkijos liromis, o eurais arba JAV doleriais, ir kad infliacija neturėtų poveikio Turkijos bendrovių PBA išlaidoms ir pelnui, nes padidėjus sąnaudoms sumažėtų pelno dydis, todėl buvo taikomas konservatyvesnis metodas. Be to, kadangi PBA išlaidos ir pelnas buvo išreikšti parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi, infliacija jiems poveikio nedarytų. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad lyginamieji dydžiai buvo pagrįsti ir tipiški šiam sektoriui. Dėl energijos kainų skundo pateikėjas taip pat teigė, kad svetainėje www.globalpetrolprices.com pateikti energijos duomenys buvo pagrįsti oficialiaisiais Turkijos statistiniais duomenimis.

(17)

Skundo pateikėjas taip pat tvirtino, kad apskaičiuojant normaliąją vertę jokio dvigubo skaičiavimo skunde nebuvo ir kad skaičiavimai buvo pagrįsti gamybos veiksniais ir KLR taikytinomis suvartojimo normomis ir buvo tinkamai pakoreguoti, kad būtų atsižvelgta į gamybos procesą KLR. Jis taip pat teigė, kad skunde nurodytas klijų suvartojimas buvo apskaičiuotas tiksliai ir paremtas pagrįstu, net konservatyviu požiūriu. Dėl PTIA tvirtinimo, kad eksporto kaina nebuvo tipiška, jis teigė, kad skunde pateiktos tuopos faneros sąskaitos faktūros buvo pateiktos tik kaip papildomas elementas; eksporto kainos buvo nustatytos remiantis Eurostato duomenimis ir prekybos naujienų žiniasklaidos leidėjo „Europäischer Wirtschaftsdienst GmbH“ (6) (EUWID), daugiausia dėmesio skiriančio, be kita ko, medienos produktams, kainų indeksu.

(18)

Tiek skundo pateikėjas, tiek PTIA pateikė pastabų dėl analizės, susijusios su dideliais iškraipymais KLR faneros sektoriuje. Šios pastabos nagrinėjamos 3.2.1.4 skirsnyje.

(19)

Komisija tinkamai apsvarstė PTIA tvirtinimus dėl skunde pateiktų įrodymų, susijusių su dempingo skaičiavimais, taip pat skundo pateikėjo pateiktus papildomus elementus. Ji nustatė, kad tyrimo inicijavimo reikalavimai buvo įvykdyti, t. y. skundo pateikėjo pateikti įrodymai buvo pakankamai tikslūs ir tinkami, ir nustatė, kad jų pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(20)

Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad tai neturėjo įtakos išvadoms dėl dempingo buvimo – šiuo konkrečiu atveju buvo laikoma, kad pakanka prima facie įrodymų, susijusių su įvairių rūšių produktų, gamybos veiksnių ir atitinkamo suvartojimo normaliosios vertės skaičiavimais. Komisija taip pat priminė, kad skunde apskaičiuotas dempingo skirtumas nebūtinai atspindi tikslų dempingo lygį, kuris bus apskaičiuotas atliekant tyrimą pagal sandorį ir pagal rūšį. Iš tiesų, analizės pobūdis buvo kitoks, nes ji nebuvo atlikta nei pagal bendrovę, nei pagal sandorį. Tačiau Komisijai tiko skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl eksporto kainos ir normaliosios vertės, iš kurių matyti, kad dempingo skirtumai buvo dideli. Be to, duomenys, kuriais remiantis buvo nustatyta normalioji vertė, buvo pagrįsti pakankamais įrodymais ir Komisija, analizuodama dempingą, atsižvelgė į visus būtinus koregavimus, kad, pavyzdžiui, būtų atsižvelgta į kitokį gamybos procesą KLR. Taigi Komisija atmetė PTIA tvirtinimus dėl nepakankamų dempingo įrodymų skunde.

(21)

Be to, remiantis skundo pateikėjo pateikta ir Komisijos išnagrinėta informacija, pasiūlymas tipiška šalimi pasirinkti Turkiją normaliajai vertei nustatyti atitiko reikalavimą pateikti pakankamai įrodymų. Visų pirma Turkijos gamintojų lapuočių faneros pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai didelis, o gamybos procesas ir galimybės gauti žaliavų buvo panašūs į Kinijos gamintojų ir nustatant normaliąją vertę buvo atsižvelgta į galimus gamybos proceso skirtumus. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad tai, jog Turkijoje buvo didelė infliacija, neturėjo poveikio nei lyginamiesiems dydžiams, kurie iš tiesų nebuvo išreikšti Turkijos liromis, nei Turkijos bendrovių PBA išlaidų ir pelno nustatymui.

(22)

PTIA teigė, kad skundas neatitinka žalą patvirtinančių įrodymų standarto pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį, ir tvirtino, kad tam tikri žalos rodikliai, pvz., ES suvartojimas, importo kainos, ES rinkos dalis, gamybos pajėgumai ir jų naudojimas, pardavimas vidaus rinkoje ir apyvarta, užimtumas, pelningumas, investicijos, atsargos ir gamybos pajėgumai, nepagrindė išvados dėl žalos tiriamuoju laikotarpiu.

(23)

Komisija nustatė, kad skunde pateikta pakankamai įrodymų, kad būtų galima padaryti prima facie išvadą dėl materialinės žalos, būtiną tyrimui inicijuoti. Tiek makroekonominiai, tiek mikroekonominiai rodikliai nagrinėti skundo 6 skirsnyje. Komisija primena, kad norint padaryti prima facie išvadą dėl materialinės žalos, kuri yra būtina tyrimui inicijuoti, reikia išnagrinėti, be kita ko, susijusius veiksnius, kaip aprašyta pagrindiniame reglamente. Pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį nereikalaujama, kad visi 3 straipsnio 5 dalyje minėti žalos veiksniai rodytų pablogėjimą, kad materialinė žala būtų pakankamai pagrįsta tyrimo inicijavimo tikslais. Pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies formuluotę, skunde turi būti pateikta informacija apie įtariamo importo dempingo kaina apimties pokyčius, tokio importo poveikį panašaus produkto kainoms Sąjungos rinkoje ir tokio importo lemiamą poveikį Sąjungos pramonei pagal Sąjungos pramonės būklę rodančius atitinkamus (bet ne būtinai visus) veiksnius. Skunde buvo pateikta ši informacija, kuri parodė, kad buvo padaryta žala. Todėl Komisija nusprendė, kad skunde pateikta pakankamai žalos įrodymų, ir šį PTIA tvirtinimą atmetė.

(24)

PTIA teigė, kad skundo pateikėjas savo priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimus grindė tik tuopos fanera, ir pažymėjo, kad Komisija savo preliminarius ir galutinius skaičiavimus turėtų grįsti visais į tyrimo aprėptį įtrauktais produktais.

(25)

Komisija pažymi, kad pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą įrodymų pakankamumo standartą nėra prievolės nustatyti priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis visų rūšių, dėl kurių atliekamas tyrimas, atžvilgiu. Be to, laikydamasi taikytinų teisinių taisyklių, Komisija priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus nustatė pagal 4.3.2 ir 6.1 skirsniuose pateiktą metodiką.

(26)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali atrinkti suinteresuotąsias šalis.

(27)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija juos atrinko remdamasi didžiausia gamybos ir pardavimo tipiška apimtimi, kurią buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktos bendrovės pagamino 28 % visos apskaičiuotosios ES produkcijos ir 33 % viso apskaičiuotojo ES parduodamo lapuočių faneros kiekio, taip užtikrinant gerą geografinį pasiskirstymą. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta. Atrinkti gamintojai – tipiški Sąjungos pramonės gamintojai.

(28)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(29)

Dvidešimt nesusijusių importuotojų pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko tris nesusijusius importuotojus, remdamasi didžiausia nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungoje apimtimi ir jų geografine padėtimi Sąjungoje. Atrinktoms bendrovėms teko 38 % viso apskaičiuotojo pardavimo ES kiekio, taigi jos užtikrino gerą geografinį pasiskirstymą. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais importuotojais. Pastabų negauta.

(30)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(31)

Šimtas dvidešimt nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko du eksportuojančius gamintojus, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, atsižvelgdama į pagrindines medienos rūšis, naudojamas lapuočių fanerai gaminti ir eksportuojamas į Sąjungą (tuopos, beržo ir eukalipto fanerą), kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Remiantis tuo metu turėta informacija, atrinktoms bendrovėms teko 9,5 % eksporto į Sąjungą. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis.

(32)

2024 m. lapkričio 29 d. elektroniniu laišku vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų „Xuzhou Shengfeng Wood Co., Ltd“ Komisijai pranešė, kad bendradarbiauti atsisako. Tą pačią dieną Komisija nusprendė į atrinktų eksportuojančių gamintojų sąrašą įtraukti dar vieną eksportuojantį gamintoją „Xuzhou Hongxin Wood Co., Ltd“ ir 2024 m. lapkričio 29 d. pranešimu dėl bylos informavo suinteresuotąsias šalis apie šį pasikeitimą. Remiantis tame etape turėta informacija, pasiūlytoms atrinktoms bendrovėms teko 9,1 % (palyginti su 9,5 % anksčiau) viso apskaičiuotojo lapuočių faneros kiekio, tiriamuoju laikotarpiu eksportuoto iš KLR į Sąjungą.

(33)

Tačiau iki 2025 m. sausio 3 d. termino Komisija bendrovės „Xuzhou Hongxin Wood Co., Ltd“ atsakymo negavo. Likusiai atrinktai bendrovei „Pizhou Jianghsan Wood Co., Ltd“ (toliau – „Jiangshan Wood“) teko 5,8 % eksporto į Sąjungą. Komisija nusprendė, kad šiame gerokai pažengusiame tyrimo etape nebuvo pakankamai laiko naujiems eksportuojantiems gamintojams atrinkti, be to, atsižvelgiant į nedidelį likusių eksportuojančių gamintojų, pateikusių atrankos atsakymus, eksporto į Sąjungą kiekį, pasikeitusi atrinktų bendrovių grupė nebūtų labiau tipiška. Todėl Komisija nusprendė atsisakyti atrankos ir dempingo nustatymui taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Tačiau Komisija priėmė prašymą pagal 17 straipsnio 3 dalį apskaičiuoti individualų dempingo skirtumą bendrovei „Jiangshan Wood“ (7), kaip vienintelei bendrovei, kuri laiku pateikė tinkamus klausimyno atsakymus, kuriuos buvo galima patikrinti pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnio 1 dalį. 2025 m. sausio 21 d. pranešimu dėl bylos Komisija informavo suinteresuotąsias šalis apie šį sprendimą.

(34)

PTIA pateikė pastabų dėl pradinės atrankos. Jos nuomone, neįprasta, kad Komisija atrinko tik du eksportuojančius gamintojus, ir ji teigė, kad eksportuojančius gamintojus paprastai sudaro (bent) trys eksportuojantys gamintojai. Ji taip pat teigė, kad, kadangi buvo atrinktos trys bendrovės, kaip nesusiję importuotojai ir Sąjungos gamintojai, Komisija prie atrinktų eksportuojančių gamintojų turėtų pridėti dar vieną bendrovę, kad eksporto į Sąjungą apimtis būtų didesnė. Ji taip pat tvirtino, kad Komisija turėjo pasirinkti didesnę bendrovę, turinčią įvairesnių gaminamų ir eksportuojamų produktų, nes, jos žiniomis, „Xuzhou Shengfeng Wood Co.“ eksportavo didelę perdirbtos plėvele dengtos faneros, kuri buvo žemos klasės produktas ir kuri buvo specialiai pritaikyta statybai, dalį.

(35)

Pasikeitus atrinktų bendrovių grupei po „Xuzhou Shengfeng Wood Co., Ltd“ pasitraukimo, PTIA pakartojo, kad turėtų būti atrinkti bent trys eksportuojantys gamintojai. Jos nuomone, tai pagerintų Komisijos atlikto visos Kinijos pramonės komercinės elgsenos vertinimo kokybę ir objektyvumą visų jos gaminamų ir į Sąjungą eksportuojamų produktų atžvilgiu. Ji taip pat teigė, kad Sąjungos gamintojams teko 28 % visos apskaičiuotosios Sąjungos gamybos apimties ir 33 % viso apskaičiuotojo panašaus produkto pardavimo Sąjungoje kiekio, o atrinktiems nesusijusiems importuotojams – 38 % viso apskaičiuotojo tiriamojo produkto pardavimo Sąjungoje kiekio. Ji laikėsi nuomonės, kad Komisija nepateikė jokių argumentų ar kitos įtikinamo pagrindimo, kodėl ji manė, kad mažas atrinktų eksportuojančių gamintojų skaičius būtų pagrįstas norint nagrinėti eksportuojančių gamintojų elgseną, kainas ir gaminamus bei eksportuojamus produktus, remiantis tik dviem iš 120 eksportuojančių gamintojų, kuriems tenka mažiau nei 10 % viso tiriamojo produkto eksporto.

(36)

Komisijai nusprendus nedaryti atrankos, PTIA pakartojo savo argumentus. Ji nurodė kelis kitus tyrimus, per kuriuos Komisija pasirinko daugiau nei du eksportuojančius gamintojus ar grupes. PTIA teigė, kad, kadangi Komisija turėjo teisės aktais nustatytą 14 mėnesių terminą tyrimui užbaigti, ji vis dar turėjo pakankamai laiko į atranką įtraukti dar vieną bendrovę ir kad pradinis sprendimas ištirti mažiau nei 10 % eksporto buvo neįprastas, atsižvelgiant į tai, kad atrankos atsakymus pateikė 120 bendrovių.

(37)

Komisija tinkamai išnagrinėjo visas PTIA pateiktas pastabas. Ji priminė, kad galutinį sprendimą dėl šalių ir jų skaičiaus, taip pat dėl produktų rūšių aprėpties vis dar priima Komisija, ir kad, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, ji nemano, kad būtina keisti arba išplėsti atrinktų bendrovių grupę. Komisija pirmiausia priminė, kad Kinijos lapuočių faneros pramonė yra labai susiskaidžiusi ir kad ją daugiausia sudaro MVĮ. Kalbant konkrečiau, iš 120 bendrovių, atsakiusių į atrankos formą, daugiau nei 80 bendrovių teko mažiau nei 1 % visos apskaičiuotosios eksporto į Sąjungą apimties. Taigi iš pradžių atrinkta beveik 10 % eksporto dalis laikyta tipiška Kinijos lapuočių faneros eksporto į Sąjungą apimtimi. Komisija taip pat priminė, kad, be eksporto apimties, ji atsižvelgė į tipiškiausią produktų asortimentą, užtikrindama, kad atrinktos bendrovės į Sąjungą eksportuotų tipiškiausių rūšių lapuočių, t. y. tuopos, eukalipto ir beržo, fanerą. Atsižvelgiant į šį papildomą kriterijų, jei būtų atrinkta trečia bendrovė, atrinktų bendrovių tipiškumas padidėtų ne daugiau kaip 3 %. Atsižvelgdama į tai, kad iš pradžių atrinktoms bendrovėms jau teko beveik 10 % eksporto į Sąjungą ir kad jos susijusios su tipiškiausių rūšių lapuočių fanera, Komisija nemanė, kad būtina padidinti atrinktų bendrovių skaičių, ir laikėsi nuomonės, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimties.

(38)

Komisija taip pat pažymėjo, kad du iš trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavo ir kad vieninteliam likusiam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui „Jianghsan Wood“ teko 5,8 % viso eksporto į Sąjungą. Todėl ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 4 dalį nebendradarbiavimo lygis greičiausiai turėtų esminės įtakos tyrimo rezultatams ir kad tuo pat metu nebuvo pakankamai laiko naujoms bendrovėms atrinkti. Tuo remdamasi ji nusprendė, kad sprendimas neatlikti atrankos yra pagrįstas.

(39)

Be to, Komisija priminė, kad sprendimas dėl to, ar buvo pakankamai laiko į atranką įtraukti dar vieną eksportuojantį gamintoją, turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno tyrimo aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju Komisija ėmėsi skubių veiksmų, kai bendrovę „Xuzhou Shengfeng Wood Co., Ltd“ pakeitė bendrove „Xuzhou Hongxin Wood Co., Ltd“, nes pirmoji nusprendė nebendradarbiauti. Tačiau tai, kad „Xuzhou Hongxin Wood Co., Ltd“ nebendradarbiavo, paaiškėjo tik suėjus 2025 m. sausio 3 d. terminui, t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo tyrimo inicijavimo. Atsižvelgiant į tai, kad bet kuriai naujai atrinktai bendrovei reikėtų skirti dar bent 30 dienų klausimyno atsakymams pateikti, atsakymas būtų buvęs pateiktas praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po pradinio termino (8). Todėl manyta, kad, atsižvelgiant į procedūrinius terminus, nebuvo pakankamai laiko naujai bendrovei atrinkti. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(40)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(41)

Be to, skundo pateikėjas skunde pateikė pakankamai prima facie įrodymų, kad KLR esama su nagrinėjamojo produkto žaliavomis susijusių iškraipymų. Todėl, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, atliekant tyrimą nagrinėjami minėti su žaliavomis susiję iškraipymai, kad būtų galima nustatyti, ar KLR reikia taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalių nuostatas. Dėl šios priežasties Komisija Kinijos vyriausybei išsiuntė papildomus su šiuo klausimu susijusius klausimynus.

(42)

Komisija išsiuntė klausimynus visiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, skundo pateikėjui, atrinktiems nesusijusiems importuotojams ir žinomiems naudotojams bei atrinktiems eksportuojantiems gamintojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (9).

(43)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį surengti šių bendrovių patalpose:

(44)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2023 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(45)

Tiriamasis produktas – lapuočių fanera, sudaryta tik iš medienos (išskyrus bambuką ir gabonmedį) lakštų, kurių kiekvieno storis ne didesnis kaip 6 mm, kurios bent vienas išorinis sluoksnis yra iš atogrąžų arba ne spygliuočių medienos, 4412 31 , 4412 33 ir 4412 34 subpozicijose nurodytų rūšių, padengta arba nepadengta, su paviršine danga arba be paviršinės dangos (toliau – tiriamasis produktas).

(46)

Lapuočių fanera yra daugiafunkcis galutinis produktas, tinkamas naudoti įvairioms reikmėms. Priklausomai nuo rūšies ir kitų kokybės savybių, ji paprastai naudojama šiose pramonės šakose: statybos, baldų gamybos, transporto, pakavimo ir kt., pavyzdžiui, reklaminiams stendams, karstams, kelio ženklams ir rodyklėms ar žaislams.

(47)

Nagrinėjamasis produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lapuočių fanera.

(48)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(49)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(50)

PTIA teigė, kad produkto apibrėžtosios srities apibrėžtis buvo pernelyg plati, kad apimtų beržo fanerą, nes skundo pateikėjai jos negamina.

(51)

Komisija šį argumentą atmetė, nes beržo fanerą gamino keli skundo pateikėjai, pavyzdžiui, „Welde A.G.“ ir „Garnica“.

(52)

PTIA ir Kinijos nacionalinė miškų produktų pramonės asociacija (CNFPIA) teigė, kad dengta ir nedengta fanera yra du atskiri produktai ir negali būti įtraukti į tą patį tyrimą, tačiau nepateikė išsamios ir patikrinamos informacijos savo teiginiams pagrįsti.

(53)

Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, nes iš lapuočių medienos pagamintos faneros pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės išlieka tokios pačios arba labai panašios, nepriklausomai nuo to, ar ji dengta.

(54)

PTIA teigė, kad produkto apibrėžtosios srities apibrėžtis neatitiko produkto apibrėžtosios srities apibrėžties antidempingo tyrime dėl beržo faneros importo iš Rusijos (10). Toje byloje Komisija atmetė Rusijos eksportuojančio gamintojo prašymą į produkto apibrėžtąją sritį įtraukti pušies, tuopos, gabonmedžio ir buko fanerą, nes ji nustatė, kad pušies, tuopos, gabonmedžio ir buko faneros pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės nėra tokios pačios kaip beržo faneros.

(55)

Komisija nustatė, kad šiame tyrime tiriamojo produkto lemiamas veiksnys buvo tai, kad medžio lukšto faneravimo danga gaminama iš lapuočių medienos, o ne iš spygliuočių medienos, kitų medienos produktų ar plastiko. Lapuočių fanera, kaip bendroji kategorija, gali būti skirstoma į įvairias (produkto rūšių) pakategores, atsižvelgiant į lapuočių medienos rūšis, kaip matyti iš tyrimo dėl beržo faneros importo iš Rusijos (11), tačiau tai nereiškia, kad visos plokštės su lapuočių medžio lukšto faneravimo danga pačios nesudaro atskiros ir platesnės produktų kategorijos. Be to, atlikdama antidempingo tyrimą dėl beržo faneros importo iš Rusijos, Komisija nustatė, kad beržo fanera ir fanera, pagaminta iš kitų rūšių medienos, pvz., tuopos, pušies ir gabonmedžio, tam tikru mastu pakeičia viena kitą (12). Todėl lapuočių fanera yra platesnė produktų kategorija, kurią galima atskirti nuo kitų produktų (pavyzdžiui, nuo spygliuočių faneros) pagal jos pagrindines fizines, technines ir chemines savybes, kurios taip pat apima kelias (produkto rūšių) pakategores. Šiuo atžvilgiu Komisija taip pat pažymėjo, kad šiame tyrime nustatant produkto kontrolės numerį (PKN) atsižvelgiama į skirtingas lapuočių faneros pakategores, remiantis lapuočių medienos, naudojamos kaip medžio lukšto faneravimo danga, rūšimi.

(56)

Tai, kad 2019 m. ES beržo faneros gamintojai, atstovaujantys lapuočių faneros pramonės daliai, pateikė skundą dėl jiems žalą darančio importo dempingo kaina iš Rusijos, nereiškia, kad 2024 m. visa ES lapuočių faneros pramonė negali teigti, kad jai daroma žala dėl visų rūšių lapuočių medienos, įskaitant produktus, pagamintus iš beržo faneros, importo dempingo kaina iš Kinijos. Todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija pateiktą tvirtinimą atmetė.

(57)

PTIA, „Altripan B.V.“ (toliau – „Altripan“) ir „Polywood“ teigė, kad Kinijos lapuočių faneros pramonė ir Sąjungos lapuočių faneros pramonė užima skirtingus rinkos segmentus ir nekonkuruoja.

(58)

Komisija nustatė, kad abi pramonės šakos gali gaminti ir gamina visus Sąjungos rinkoje esančius lapuočių faneros produktus. Tariami Kinijos ir Sąjungos pramonės lapuočių faneros skirtumai yra susiję tik su kokybe; jų pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės išlieka tokios pačios. Pagal atitinkamą teisinį standartą suinteresuotosios šalys neįrodė, kad yra skirtingi rinkos segmentai, į kuriuos buvo importuojami produktai ir kuriuose Sąjungos pramonė gamino fanerą (13). Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(59)

PTIA, CNFPIA, Vokietijos medienos federacija („GD Holz“), Belgijos tekstilės, medienos ir baldų pramonės federacija („Fedustria“), Europos prekybos mediena federacija (ETTF), „Peri SE“, „Weltholz ZN“, „Enno Roggemann, J. u. A. Frischeis Gesellschaft“ ir „Questwood sp. z o.o“ (toliau – „Questwood“) tvirtino, kad plėvele dengtos faneros nereikėtų įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, nes Sąjungos pramonė jos negamina ir neturi pakankamai pajėgumų jai gaminti. Sąjungos pramonė gamina tik aukščiausios klasės plėvele dengtą fanerą, kurios negalima pakeisti iš Kinijos importuojama plėvele dengta fanera.

(60)

Komisija nustatė, kad tiek Sąjungos pramonė, tiek Kinijos eksportuojantys gamintojai siūlo įvairios kokybės plėvele dengtą fanerą. Plėvele dengtos faneros plokščių naudojimo skirtumus lemia jų ilgaamžiškumas, t. y. kiek kartų jos gali būti naudojamos statybos klojiniams, o ne kokie nors joms būdingi pagrindinių fizinių, techninių ir cheminių savybių skirtumai. Dar vienas su kokybe glaudžiai susijęs veiksnys yra kainų skirtumas. Žemiausios kokybės importuojama Kinijos kilmės plėvele dengta fanera parduodama labai maža dempingo kaina. Tačiau Komisija nenustatė, kad importuojamos ir Sąjungoje gaminamos lapuočių faneros plokščių kainų skirtumas lemtų jų pakeičiamumą. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(61)

PTIA, CNFPIA ir „Questwood“ tvirtino, kad eukalipto fanera neturėtų būti įtraukta į produkto apibrėžtąją sritį, nes Sąjungos pramonės galimybės ją gaminti yra labai ribotos.

(62)

Komisija nustatė, kad ES komerciniais kiekiais gaminama eukalipto fanera. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(63)

PTIA, „GD Holz“, ETTF, CNFPIA ir „Questwood“ teigė, kad fanera, kurios išoriniai sluoksniai yra 0,3 mm arba plonesni, neturėtų būti įtraukta į produkto apibrėžtąją sritį, nes Sąjungos gamintojai naudoja storesnius išorinius sluoksnius.

(64)

Komisija nustatė, kad medžio lukšto faneravimo dangos storis yra su kokybe susijęs skirtumas, turintis įtakos faneros plokščių patvarumui ir kainai. Fanera su plona medžio lukšto faneravimo danga nėra atskira produkto rūšis, pasižyminti skirtingomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis, ir ji nekonkuruoja kitame rinkos segmente nei lapuočių medienos faneros plokštės, pagamintos su storesne medžio lukšto faneravimo danga. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(65)

PTIA, „GD Holz“, ETTF, CNFPIA ir „Questwood“ teigė, kad fanera su išoriniais dirbtinės faneravimo dangos sluoksniais neturėtų būti įtraukta į produkto apibrėžtąją sritį, nes tai yra specialus produktas, kurio nė vienas skundo pateikėjas reikšmingais komerciniais kiekiais negamina.

(66)

Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonė gamino lapuočių fanerą su dirbtinėmis medžio lukšto faneravimo dangomis, kurią sudaro supjaustytų ir regeneruotų lapuočių sluoksniai sukuriant konkrečius raštus, kuri pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis kaip panašios iš Kinijos importuojamos lapuočių faneros plokštės ir tiesiogiai su jomis konkuruoja. Taigi šis tvirtinimas atmestas.

(67)

CNFPIA ir PTIA teigė, kad ore džiovinta lapuočių fanera, kurios drėgnis viršija 12 %, neturėtų būti įtraukta į produkto apibrėžtąją sritį, nes šis didelis drėgnis yra Kinijoje plačiai paplitusio džiovinimo ore rezultatas ir kad nė vienas subjektas Sąjungoje orasausių faneravimo dangų negamina.

(68)

Komisija nustatė, kad atrenkant faneravimo dangas drėgnis yra su rūšimi susijęs veiksnys. Aukštos kokybės faneravimo dangose yra mažiau drėgmės. Žemos kokybės faneravimo dangų drėgmės lygiai yra didesni. Nors džiovinant ore drėgmės sulaikymas gali padidėti, tam tikros faneravimo dangos, džiovinamos pramoniniuose džiovintuvuose, taip pat gali išlaikyti reikšmingą drėgmės kiekį. Drėgnis priklauso nuo kelių veiksnių ir negali būti siejamas tik su džiovinimo metodu. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad Sąjungos pramonės lapuočių fanera, pagaminta naudojant pramoninius faneravimo dangos džiovintuvus, ir Kinijos lapuočių fanera, pagaminta iš orasausių faneravimo dangų, pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis, ir atmetė tvirtinimą.

(69)

„Houtwerf B.V.“ teigė, kad lapuočių fanera, pagaminta naudojant 100 % biologinės kilmės klijus, neturėtų būti įtraukta į produkto apibrėžtąją sritį, nes tai yra specialus, aplinką tausojantis produktas, kuris nėra ir negali būti gaminamas Sąjungoje.

(70)

Komisija nustatė, kad keli Sąjungos gamintojai, kaip antai „Garnica“ arba „Paged“, lapuočių faneros produktus gamina naudodami biologinės kilmės klijus. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(71)

PTIA, „Linyi Donglin Wood Factory Limited“ ir „Vöhringer GmbH & Co“ teigė, kad lapuočių fanera, kurios storis mažesnis nei 6 mm, neturėtų būti įtraukta į produkto apibrėžtąją sritį, nes šios rūšies fanera negaminama Europoje, o Europos faneros gamintojai nėra suinteresuoti ją gaminti.

(72)

Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonė gamina ploną fanerą. Būtent vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų – „Panguaneta“ – gamina ploną tuopos fanerą. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(73)

„Questwood“ teigė, kad tuopos fanera neturėtų būti įtraukta į produkto apibrėžtąją sritį, nes Kinijoje gaminama tuopos fanera yra prastesnės kokybės nei Europos ar Turkijos produktai.

(74)

Komisija nustatė, kad įtariamas kokybės skirtumas nepanaikina fakto, kad importuojamai ir Sąjungoje gaminamai tuopos fanerai būdingos tos pačios pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(75)

PTIA teigė, kad lapuočių fanera, pagaminta iš atogrąžų medienos, neturėtų būti įtraukta į produkto apibrėžtąją sritį, nes atogrąžų mediena neturi tokių pačių esminių savybių kaip kitų rūšių fanera.

(76)

Komisija nustatė, kad atogrąžų mediena daugiausia klasifikuojama kaip lapuočių mediena, pasižyminti tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis kaip ir kitos šios medienos klasifikavimo kategorijos rūšys. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(77)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(78)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad galiausiai galėtų būti taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus KLR eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie lapuočių faneros gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė šešiolika eksportuojančių gamintojų.

(79)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Klausimyno atsakymų iš Kinijos vyriausybės negauta. Tada Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(80)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad norėdama normaliąją vertę nustatyti remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, ji, atsižvelgusi į turimus įrodymus, tinkama tipiška šalimi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą preliminariai pasirinko Turkiją. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galimai tinkamas tipiškas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(81)

2024 m. gruodžio 19 d. pranešimu dėl bylos (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketino naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavų, darbo ir energijos, naudojamų lapuočių faneros gamyboje. Be to, remdamasi kriterijais neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems dydžiams pasirinkti, Komisija nustatė galimas tipiškas šalis (t. y. Braziliją, Malaiziją, Tailandą ir Turkiją).

(82)

2025 m. kovo 11 d. antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Turkiją. Į pastabas dėl pirmojo pranešimo buvo atsižvelgta antrajame pranešime. Komisija taip pat informavo šalis apie savo ketinimą tipiška šalimi pasirinkti Turkiją ir kad PBA išlaidas bei pelną ji nustatys remdamasi lengvai prieinama penkių Turkijos faneros gamintojų informacija. Pastabos dėl antrojo pranešimo ir galiausiai pasiūlyti informacijos šaltiniai normaliajai vertei nustatyti išsamiau išdėstyti 3.2.2 skirsnyje.

(83)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(84)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(85)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad, remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, ir į sprendimą neatlikti atrankos, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(86)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nustatyta, kad „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(87)

Kadangi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto sąrašas nėra baigtinis, išvadai dėl didelių iškraipymų padaryti nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų.

(88)

Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(89)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(90)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė ataskaitą dėl KLR (14) (toliau – ataskaita), kurioje surinkti įrodymai, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus tam tikruose sektoriuose (pvz., medienos produktų sektoriuje). Suinteresuotosios šalys paragintos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu.

(91)

Skundo pateikėjas teigė, kad nagrinėjamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes joms poveikį daro didelis valstybės kišimasis, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, todėl normaliajai vertei nustatyti netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų.

(92)

Šiai pozicijai pagrįsti skundo pateikėjas nurodė ataskaitoje pateiktus įrodymus, savo tyrimus, taip pat ankstesnių Komisijos ir JAV valdžios institucijų tyrimų išvadas.

(93)

Visų pirma skundo pateikėjas atkreipė dėmesį į ankstesnes Komisijos išvadas, kad Kinijos ekonominė sistema grindžiama socialistine rinkos ekonomikos doktrina, Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP arba partija) vadovaujamuoju vaidmeniu ir valstybės vykdoma intervencine ekonomine politika.

(94)

Be to, pažymėdamas, kad lapuočių medienos pramonės šaka priskiriama Kinijos miškininkystės ir medienos produktų sektoriams, skundo pateikėjas priminė toliau išvardytus elementus, iš kurių matyti, kad esama didelių iškraipymų.

(95)

Pirma, lapuočių medienos sektoriuje daugiausia veikia įmonės, kurios priklauso valstybės institucijoms ar yra jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis.

(96)

Antra, valstybės dalyvavimas lapuočių faneros bendrovių veikloje taip pat reiškia, kad valdžios institucijos gali kištis į kainas ir (arba) sąnaudas.

(97)

Trečia, Kinijos vyriausybė įgyvendina viešąją politiką arba priemones, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka.

(98)

Ketvirta, kaip ir kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, lapuočių faneros sektoriuje esama iškraipymų, atsirandančių dėl diskriminacinio bankroto, įmonių ir nuosavybės įstatymų taikymo arba netinkamo jų vykdymo užtikrinimo:

(99)

Penkta, lapuočių faneros sektoriuje iškraipomos ir darbo užmokesčio sąnaudos.

(100)

Šešta, lapuočių faneros gamintojai gali gauti viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų skiriamą finansavimą:

(101)

Galiausiai, skundo pateikėjas teigė, kad lapuočių faneros sektoriuje esama prima facie įrodymų dėl didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(102)

Komisija išnagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais.

(103)

Komisijai atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti.

(104)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas KLR ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“ (41).

(105)

Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (42). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas.

(106)

Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (43).

(107)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant KKP. Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami.

(108)

2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, vadovaujamasis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste.

(109)

Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „Socialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „Skiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo“ (44). Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą KLR ekonominės sistemos kontrolę.

(110)

Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(111)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (45). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą ir finansų sistemą, be to, jos taikomos reglamentavimo aplinkos lygmeniu.

(112)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse.

(113)

Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės šakoms ir (arba) sektoriams remti ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškiai išreikšti numatomi tikslai.

(114)

Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir kt.).

(115)

Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybės valdomi – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (46).

(116)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, KLR finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai ir politiniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (47).

(117)

Tai pasakytina ir apie kitas Kinijos finansų sistemos sudedamąsias dalis, kaip antai akcijų rinkas, obligacijų rinkas, privačiojo akcinio kapitalo rinkas ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų efektyvų veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (48).

(118)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (49).

(119)

Panašiai investicijų srityje Kinijos vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir jiems daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pvz., išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (50).

(120)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (51).

(121)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, sudaro labai didelę KLR ekonomikos dalį.

(122)

Nors lapuočių faneros sektoriuje valstybės nuosavybės lygis neatrodo didelis, Kinijos vyriausybė išlaiko kelių šio sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojų, pavyzdžiui, „Guangxi Forestry Group Co., Ltd.“ – „didelės valstybės valdomos įmonės, tiesiogiai pavaldžios [Guangsi] autonominio rajono liaudies vyriausybei“ – akcijų paketus (52); prekybos bendrovėje „SUMEC Group Corporation“ (toliau – SUMEC) yra SINOMACH – „valstybės valdomos pagrindinės įmonės, tiesiogiai kontroliuojamos centrinės valdžios“ – patronuojamoji įmonė (53); arba „Arser“ (54), kuri buvo įsteigta kaip prekybos bendrovė, tačiau kuri „[p]astaraisiais metais, vadovaujant Dziangsu provincijos valstybei priklausančio turto priežiūros ir administravimo komisijai, [...] parengė savo verslo plėtros strategiją, pagal kurią pramonės grandinė plečiama pradinėje ir galutinėje grandyse ir integruota tiekimo grandinės veikla, ir stengėsi tapti integruotu veiklos paslaugų teikėju visai medienos pramonės grandinei“ (55). Be oficialiosios nuosavybės, valstybės institucijos gali kontroliuoti ir prižiūrėti bendroves neoficialiais kanalais, kaip rodo privačioji įmonė „Luli Group Co., Ltd.“, kurią, remiantis viešaisiais šaltiniais, plėtoja Šandongo provincijos vyriausybė (56). Be to, net ir skundo pateikėjo nurodytas mažesnis gamintojas „Feiya Wood Industry“ atitinka KKP lūkesčius tiek, kiek jos generaliniam vadovui KKP Siudžou savivaldybės komitetas ir Siudžou savivaldybės liaudies vyriausybė suteikė garbės vardą „išskirtinis privatusis verslininkas“ (57).

(123)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad KKP kišimasis į veiklos sprendimų priėmimą tapo norma taip pat ir privačiose bendrovėse (58), KKP siekiant vadovauti beveik visiems šalies ekonomikos aspektams, dėl valstybės įtakos, daromos KKP struktūromis bendrovėse, ekonominės veiklos vykdytojai yra kontroliuojami ir politiškai prižiūrimi vyriausybės.

(124)

Be to, lapuočių faneros sektoriui taikomos kelios vyriausybės politikos priemonės, nes tiek 2019 m. Pramonės struktūrinio prisitaikymo žinyne (59), tiek 2024 m. atnaujintoje jo redakcijoje medienos apdorojimo sektorius įtrauktas į skatinamųjų pramonės sektorių sąrašą (60). Be to, abiejose katalogo versijose „faneros ir tašelių plokščių gamybos linijos, kurių pajėgumas mažesnis nei 10 000 kubinių metrų per metus“, išvardytos kaip ribotos pramonės šakos, o tai iš esmės prilygsta vyriausybinėms gairėms, naudingoms dideliems gamintojams (61).

(125)

Be to, 14-ajame miškų penkmečio plane nustatyti šie tikslai: „Skatinti kurti, naudoti ir propaguoti naujus aplinką tausojančius klijus ir palaipsniui didinti mažai formaldehido turinčių ir formaldehido neturinčių medienos perdirbimo produktų dalį. [...] Paspartinti besiformuojančių pramonės šakų, pavyzdžiui, namų baldų, medienos konstrukcijų ir statybinių medžiagų, plėtrą, [...] Iki 2025 m. medienos plokščių gamybos apimtis stabilizuosis ties maždaug 300 mln. kubinių metrų.“

(126)

Vyriausybės kontrolė ir politikos priežiūra taip pat pastebima atitinkamų pramonės asociacijų lygmeniu (62). Pavyzdžiui, CNFPIA įstatų 3 straipsnyje nurodyta, kad organizacija „priima subjektų, atsakingų už registraciją ir valdymą, subjektų, atsakingų už partijos stiprinimą, taip pat atitinkamų administracinių padalinių, atsakingų už pramonės valdymą, verslo gaires, priežiūros ir valdymo priemones“ (63).

(127)

„Arser“ yra CNFPIA narė ir buvo atrinkta kaip demonstracinė bendrovė narė, atsakinga už tam tikrą CFPIA veiklą (64).

(128)

„Luli Group Co., Ltd“ yra CFPIA narė ir buvo atrinkta kaip lyginamojo standarto bendrovė narė, atsakinga už tam tikrą CFPIA veiklą (65).

(129)

Be to, Kinijos medienos ir medienos produktų platinimo asociacija (CTWPDA) savo įstatų 3 straipsnyje taip pat nurodo, kad ši organizacija „priima subjektų, atsakingų už registraciją ir valdymą, subjektų, atsakingų už partijos stiprinimą, taip pat atitinkamų administracinių padalinių, atsakingų už pramonės valdymą, verslo gaires, priežiūros ir valdymo priemones“ (66) ir pristato save kaip „asociaciją, kurią administruoja Civilinių reikalų ministerija ir kuri veikia vadovaujama ir prižiūrima Valstybės Tarybos Valstybės turto priežiūros ir administravimo komisijos [...]“ (67).

(130)

„Luli Group Co., Ltd.“ yra CTWPDA narė (68). Todėl net privatiems nagrinėjamojo produkto sektoriaus gamintojams užkertamas kelias veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų, tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms šiame sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės.

(131)

Kinijos vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Iš tiesų KKP organai tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse yra vienas iš svarbių kanalų, kuriais valstybė gali kištis į verslo sprendimus.

(132)

Pagal Kinijos bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (69)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai.

(133)

Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba jo vykdymas nebuvo griežtai užtikrinamas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sugriežtino savo pretenzijas į galimybę kontroliuoti bendrovių verslo sprendimus ir tai tapo politiniu principu (70), be kita ko, darydama spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti patriotizmui ir laikytis partijos drausmės (71).

(134)

Dar 2018 m. pranešta, kad partijos organai veikė 73 % iš maždaug 2,57 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (72). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, nagrinėjamojo produkto gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(135)

Be to, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbtas dokumentas „KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje“ (73) (toliau – gairės), kuriuo dar labiau išplėstas partijų komitetų vaidmuo privačiosiose įmonėse.

(136)

Gairių II.4 skirsnyje teigiama: „[p]rivalome stiprinti bendrus partijos gebėjimus vadovauti privačiojo sektoriaus Jungtinio fronto darbui ir veiksmingai stiprinti darbą šioje srityje“, o III.6 skirsnyje nurodoma: „[t]urime skatinti partijos stiprinimo veiklą privačiose įmonėse ir sudaryti sąlygas partijos organams veiksmingai veikti kaip tvirtovė, o partijos nariams – kaip inovatoriai ir pradininkai“. Taigi, gairėse pabrėžiamas KKP vaidmuo bendrovėse ir kituose privačiojo sektoriaus subjektuose ir siekiama jį sustiprinti (74).

(137)

Atlikus šį tyrimą buvo patvirtinta, kad ir lapuočių faneros sektoriuje asmenims, užimantiems vadovaujamas pareigas, yra įprasta taip pat būti KKP nariais ir (arba) vykdyti partijos funkcijas. Pavyzdžiui, bendrovės „Arser“ generalinis direktorius lygiagrečiai eina partijos skyriaus sekretoriaus pareigas, o patronuojančiosios bendrovės „Jiangsu High Hope Group“ pirmininkas taip pat yra grupės partijos komiteto sekretorius (75).

(138)

Be to, „Guangxi Forestry Group Co., Ltd.“ direktorių valdybos pirmininkas yra grupės partijos komiteto sekretorius (76). Be to, reikalaujama, kad bendrovės partijos nariai „vykdytų visus grupės partijos komiteto sprendimus ir priemones, visada stiprintų atsakomybę, atliktų demonstracinį ir vadovaujantį vaidmenį, o partijos disciplinos mokymosi ir švietimo rezultatus paverstų galinga varomąja jėga, skatinančia kokybišką grupės vystymąsi“ (77).

(139)

Be to, SUMEC valdybos narys yra bendrovės partijos komiteto sekretorius, o bendrovės generalinis direktorius taip pat yra bendrovės partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas (78).

(140)

Be to, „Luli Group Co., Ltd.“ pirmininko pavaduotojas lygiagrečiai eina partijos komiteto sekretoriaus pareigas (79). Be to, bendrovės partijos komiteto sekretorius patvirtina, kad „Luli Group Co., Ltd.“ daugiausia dėmesio skiria bendram Šouguango savivaldybės partijos komiteto ir savivaldybės vyriausybės ilgalaikio strateginio tikslo – sukurti 100 mlrd. RMB stiprią bendrovę – diegimui“ (80).

(141)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas, be kita ko, tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip pat daro papildomą iškreipiamąjį poveikį rinkai (81). Taigi, valstybės dalyvavimas įmonėse, lapuočių faneros ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) leidžia Kinijos vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

(142)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinės, provincijų ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia faktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina.

(143)

Apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (82).

(144)

Kinijos valdžios institucijos priėmė keletą politikos priemonių, kuriomis vadovaujantis turėtų veikti lapuočių faneros sektorius.

(145)

Pavyzdžiui, Gairėse dėl aukštos kokybės plėtros miškininkystės ir pievų pramonėje skatinimo (83) (toliau – Miškininkystės gairės) taip pat pateikiamos šios nuostatos: „Iki 2025 m. iš esmės bus sukurta racionalaus miškų ir žolės išteklių naudojimo sistema ir mechanizmas, bus gerokai padidinti miškų ir žolės išteklių rėmimo pajėgumai, gerokai padidės aukštos kokybės miško ir žolės produktų gamyba, o prekyba miško produktais bus toliau plečiama, siekiant, remiantis dabartiniu pagrindu, 50 % padidinti nacionalinę miškininkystės produkcijos vertę. […] Iki 2035 m. […] bus toliau plečiamas miškų ir žolės pramonės mastas, […] toliau optimizuojama pramonės šakos struktūra, visapusiškai gerinama produktų kokybė ir aptarnavimo lygis, išteklių naudojimo priežiūra taps veiksmingesnė, kad būtų nuolat didinami sektoriaus pajėgumai įgyvendinti pasitarnauti nacionalines strategijas“ (84). Pagal Miškininkystės gaires taip pat reikalaujama „skatinti perdirbimo pramonės modernizavimą optimizuojant žaliavų bazės ir miškų bei žolės produktų perdirbimo pramonės išdėstymą (85)“.

(146)

Be to, provincijos lygmeniu Guangsi autonominė provincija, kurioje įsikūrusi „Guangxi Forestry Group Co., Ltd.“, priėmė 14-ąjį ekonominio ir socialinio vystymosi penkmečio planą ir 2035 m. perspektyvas (86), kuriais siekiama „papildyti, stiprinti ir plėsti palankias pramonės grandines“, be kita ko, „skatin[ant] tradicinių pramonės šakų, pavyzdžiui, [...] medienos perdirbimo, pertvarkymą ir modernizavimą“. Be to, kalbant apie miškininkystės perdirbimo pramonę, plano adresatai privalo: „daugiausia dėmesio skirti popieriaus gamybos [ir] medienos plokščių sektorių plėtojimui [...]“ ir „visos pagamintų plokščių, baldų ir namų įrengimo elementų gamybos pramonės grandinės kūrimui“.

(147)

Taip pat vietos lygmeniu Šujango rajone (Dziangsu) 2024 m. sausio mėn. priimta nuomonė dėl medienos perdirbimo ir baldų gamybos pramonės aukštos kokybės plėtros (87), kuria siekiama „[i]ki 2026 m. pabaigos išplėtoti 1–2 biržines bendroves, 1–2 įmonių grupes, kurių bendroji produkcijos vertė viršys 5 mlrd. RMB, ir nuolat gerinti bendrą pramonės šakos kokybę [bei] tobulinti pramonės grandinę, didinti gatavų produktų, pavyzdžiui, aukštos kokybės grindų dangos, baldų ir apdailos medžiagų, dalį“. Šiuo tikslu joje taip pat nurodyta, kad „faneros pramonėje dėmesys turi būti sutelkiamas į bazinių gaminių baldams, natūraliosios medienos kompozitinei grindų dangai, buities prekėms ir kt., plėtrą [ir kad] faneros ir tašelių plokščių gamybos pajėgumai turi būti ne mažesni kaip 10 000 kubinių metrų per metus“. Šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir juos kontroliuoja.

(148)

Apibendrinant, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų šiame sektoriuje. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(149)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei KLR, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas.

(150)

Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (88).

(151)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemėnaudos teisių KLR srityje (89). Visa žemė priklauso valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo žemė ir valstybei priklausanti miesto žemė) ir tai, kaip ji skirstoma, sprendžia tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai skirti žemės naudojimo teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (90). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (91).

(152)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, nagrinėjamojo produkto gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Remiantis turimais įrodymais, šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos ir miškininkystės ir medienos apdorojimo, taigi ir lapuočių faneros, sektoriui. Atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti aptariamais nustatytais faktais.

(153)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai.

(154)

Rinka grindžiamo darbo užmokesčio sistema KLR negali būti visiškai išplėtota, nes darbuotojų ir darbdavių teisės jungtis į kolektyvines organizacijas yra ribojamos. KLR neratifikavo kai kurių pagrindinių TDO konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir kolektyvinių derybų (92).

(155)

Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinės sąjungos organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (93). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams.

(156)

Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi tam tikros vietovės gyvenamosios vietos registracijos, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei tos gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (94).

(157)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad lapuočių faneros sektoriuje nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi šiam sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(158)

KLR įmonių galimybes gauti kapitalo veikia įvairūs iškraipymai.

(159)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis (95), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai, kaip ir valstybės valdomų ne finansinių įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (96), jie nuolat įgyvendina Kinijos vyriausybės parengtą viešąją politiką.

(160)

Tokiu būdu bankai laikosi aiškios teisinės pareigos vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (97). Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pavyzdžiui, išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(161)

Pavyzdžiui, Kinijos vyriausybė paaiškino, kad KKP turi prižiūrėti net ir privačios komercinės bankininkystės sprendimus ir jie turi atitikti nacionalinę politiką. Vienas iš trijų pagrindinių dabartinių valstybės tikslų, susijusių su bankų valdymu, yra stiprinti partijos lyderystę bankininkystės ir draudimo sektoriuose, be kita ko, sprendžiant veiklos ir valdymo klausimus (98). Be to, taikant komercinių bankų veiklos vertinimo kriterijus dabar visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kaip subjektai „siekia nacionalinių vystymosi tikslų ir prisideda prie realiosios ekonomikos“ ir ypač į tai, kaip jie „aprūpina strategines ir besiformuojančias pramonės šakas“ (99) .

(162)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos vyriausybei ir bet kokios netiesioginės vyriausybės garantijos dydžio (100). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (101). Dėl to skolinimas valstybės valdomoms įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(163)

Antra, dirbtinai mažinamos skolinimosi išlaidos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža vis mažėja. Tai matyti iš didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant akivaizdaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(164)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami vyriausybės sukurtų iškraipymų. 2018 m. pabaigoje skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudarė bent trečdalį viso skolinimo (102). KLR oficiali žiniasklaida neseniai pranešė, kad KKP paragino „mažinti paskolų rinkos palūkanų normas“ (103). Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia tai, kad nustatoma mažesnė nei rinkos kaina, taigi ir pernelyg išnaudojamas kapitalas.

(165)

Bendras kredito augimas KLR rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Todėl greitai atsirado daug neveiksnių paskolų, o Kinijos vyriausybė ne kartą sudarė sąlygas arba išvengti įsipareigojimų neįvykdymo, taip sudarydama sąlygas kurtis vadinamosioms bendrovėms zombėms, arba perleisti skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybę), nebūtinai pašalindama bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(166)

Iš esmės, nepaisant veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, KLR įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(167)

Atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštą įtrauką. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(168)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad pirmiau ir ataskaitos I dalyje aprašyti Kinijos sistemos faktai ir ypatybės galioja visoje šalyje ir visuose ekonomikos sektoriuose. Tas pat pasakytina apie pirmiau ir ataskaitos II dalyje aprašytus gamybos veiksnius.

(169)

Komisija primena, kad nagrinėjamajam produktui gaminti reikalingi tam tikri gamybos ištekliai. Kai nagrinėjamojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja iškraipymų veikiamą darbo jėgą. Jie gali skolintis lėšų, kurios veikiamos iškraipymų finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios lygmenyse ir visuose sektoriuose. Šie iškraipymai išsamiai aprašyti pirmiau. Komisija pažymėjo, kad reglamentavimo sistema, lemianti tuos iškraipymus, yra bendrai taikoma, nes tos taisyklės lapuočių medienos gamintojams taikomos kaip ir bet kuriam kitam ekonominės veiklos vykdytojui KLR. Todėl šie iškraipymai daro tiesioginį poveikį nagrinėjamojo produkto sąnaudų struktūrai.

(170)

Todėl negalima naudoti ne tik nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip pat yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse.

(171)

Iš tiesų, aprašytas valstybės kišimasis kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų pasiskirstymo srityse pastebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(172)

Per šį tyrimą Kinijos vyriausybė nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(173)

2024 m. lapkričio 25 d. PTIA pateikė pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo ir teigė, kad skundo pateikėjo atlikta didelių iškraipymų KLR lapuočių faneros sektoriuje analizė nėra pagrįsta pakankamai konkrečiais įrodymais. Visų pirma, PTIA nuomone, i) nuorodos į Komisijos išvadas dėl gabonmedžio faneros neturi reikšmės, atsižvelgiant į abejotiną atogrąžų šeimos medienos rūšių, kurioms priklauso gabonmedžio fanera, ir nagrinėjamojo produkto medienos rūšies panašumą; ii) skundo pateikėjas pernelyg bendrai rėmėsi dideliais iškraipymais, pavyzdžiui, nurodydamas „Arser“ kaip valstybės valdomą įmonę, nors šiai bendrovei tenka mažiau nei 1 % visų faktinių gamybos pajėgumų sektoriuje, kuris iš tiesų yra labai suskaidytas ir kurio valstybė nekontroliuoja; iii) neaišku, kaip 14-asis miškų penkmečio planas konkrečiai susijęs su lapuočių fanera, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad plane daugiausia dėmesio skiriama tikslams, kurių siekia ir ES, pvz., energijos taupymo ir švarios gamybos technologijų; iv) neaišku, kaip Kinijos politika, kurią nurodė skundo pateikėjas ir kuria siekiama spręsti nepakankamos medienos pasiūlos problemą, yra susijusi su įtariamais iškraipymais.

(174)

Komisija su tuo nesutiko. Kalbant apie bendruosius PTIA argumentus dėl įrodymų, jog esama didelių iškraipymų, pakankamumo Komisija priminė, kad, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkte, jeigu Komisija mano, kad skundo pateikėjų pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų yra pakankami, ji gali inicijuoti tyrimą remdamasi tokiais įrodymais. Kaip byloje Viraj Profiles patvirtino Bendrasis Teismas, įrodymų, kurių reikia, kad būtų įvykdyti įrodymų pakankamumo kriterijai tyrimui inicijuoti, kiekis ir kokybė skiriasi nuo įrodymų, reikalingų preliminariai ar galutinai nustatyti dempingo, žalos ar priežastinio ryšio buvimą, kiekio ir kokybės (104).

(175)

Todėl skundo pateikėjo nuoroda į didelių iškraipymų pavyzdžius, susijusius su valstybės valdomų įmonių buvimu nagrinėjamojo produkto sektoriuje (pvz., „Arser“) arba vyriausybės politikos, turinčios iškraipomąjį poveikį laisvam rinkos jėgų veikimui, buvimu (pvz., pramonės planavimo dokumentai ir politika, daranti tiesioginį poveikį importo ir eksporto kainoms), taip pat tai, kad skundo pateikėjas remiasi atitinkamais viešai prieinamais įrodymais, kaip nurodyta ir pranešime apie inicijavimą, atitinka tame tyrimo etape taikomus teisinius standartus. Be to, Komisija pažymėjo, kad PTIA nuorodos į kitus jurisdikciją turinčius subjektus, kurie tariamai siekia tam tikrų politikos tikslų, panašių į Kinijos vyriausybės, arba PTIA tvirtinimas, kad iškraipymų esama ir kitose jurisdikcijose, nėra svarbūs vertinant įrodymų pakankamumą inicijuojant tyrimą.

(176)

Taigi, skundas atitiko pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalyje nustatytus ir kartu su 2 straipsnio 6a dalies d punktu taikomus standartus. Iš tiesų, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija inicijavimo etapu laikėsi nuomonės, kad pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalį yra pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, kad dėl didelių iškraipymų, kurie daro poveikį kainoms ir sąnaudoms, nebūtų tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, dėl to tyrimą būtų pagrįsta inicijuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(177)

Tada Komisija, atlikdama šį tyrimą, perėjo prie tokių iškraipymų nagrinėjimo. Šiuo tikslu Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punktą surinko duomenis, būtinus didelių iškraipymų buvimui ir poveikiui nustatyti ir pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatytai metodikai taikyti. Komisijos surinkti duomenys ir padarytos išvados išsamiai pateikiami šio reglamento 3.2.1 skirsnyje. Todėl PTIA argumentų dėl skunde pateiktų įrodymų nebuvo galima priimti.

(178)

2025 m. kovo 20 d.„Jiangshan Wood“ pateikė pastabų dėl antrojo pranešimo ir teigė, kad skundo pateikėjas netinkamai pristatė Kinijos pramonę teigdamas, kad Kinijos lapuočių faneros eksportuotojai yra vieni didžiausių pasaulyje gamintojų ir dauguma jų priklauso valstybei. „Jiangshan Wood“ teigimu, tai klaidinga, nes Kinijos pramonę sudaro daug smulkių gamintojų, daugiausia MVĮ. Be to, „Jiangshan Wood“ pažymėjo, kad tam tikros bendrovės (SUMEC, „Arser“), kurias skundo pateikėjas nurodė kaip gamintojus, iš tiesų yra prekiautojai.

(179)

Komisija susipažino su „Jiangshan Wood“ pateikta informacija. Tačiau šios bendrovės nurodyti aspektai negali pakeisti Komisijos išvadų dėl didelių iškraipymų buvimo. Mat šios išvados grindžiamos ne skunde pateikta informacija, o visais į bylos medžiagą įtrauktais įrodymais. Atitinkami įrodymai, kuriais grindžiamos Komisijos išvados, išsamiai išdėstyti 3.2.1.3 skirsnyje, įskaitant tam tikrus paaiškinimus dėl kai kurių skundo pateikėjo nurodytų rinkos dalyvių.

(180)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju, kaip aptarta kitame skirsnyje, atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(181)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(182)

Kaip paaiškinta 3.1 skirsnyje, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti: 2024 m. gruodžio 19 d. pirmąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių ir 2025 m. kovo 11 d. antrąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių. Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių. Antruoju pranešimu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą šioje byloje laikyti Turkiją tinkama tipiška šalimi, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(183)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė Baltarusiją, Braziliją, Ekvadorą, Indoneziją, Malaiziją, Meksiką, Rusiją, Tailandą, Turkiją ir Ukrainą kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į Kinijos, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių ir jose, kaip žinoma, gaminamas tiriamasis produktas.

(184)

Komisija laikėsi nuomonės, kad Baltarusija, Rusija ir Ukraina nėra tinkamos tipiškos šalys, nes Sąjunga dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą nustatė kelis iš eilės Baltarusijai ir Rusijai skirtų sankcijų paketus. Šios Baltarusijai taikomos ribojamosios priemonės apėmė medienos produktų, įskaitant tiriamąjį produktą, eksporto iš Sąjungos į Baltarusiją apribojimus (106). Dėl Rusijos Komisija pažymėjo, kad importuojamai beržo fanerai nuo 2021 m. taikomi antidempingo muitai (107). Be to, 44 skyriui priskiriamų produktų (įskaitant fanerą ir faneravimo dangą, kurios yra pagrindinės faneros gamybos žaliavos) importui iš Rusijos į Sąjungą taikomi apribojimai nuo 2022 m. liepos 10 d. (108) Skundo pateikėjo teigimu, be to, kad padėtį Ukrainoje labai paveikė tebesitęsiantis konfliktas su Rusija, Ukraina daugiausia gamino beržo rūšių lapuočių fanerą, o produkto apibrėžtis apima įvairias kitas lapuočių medienos rūšis (109).

(185)

Komisija taip pat pažymėjo, kad potencialios tipiškos šalys Ekvadoras ir Meksika daugiausia gamino spygliuočių rūšių produktus. Todėl galimos tipiškos šalys išliko Brazilija, Indonezija, Malaizija, Tailandas ir Turkija.

(186)

Vėliau Komisija nagrinėjo, ar pirmiau nurodytose šalyse yra lengvai prieinamų duomenų. Pirmiausia ji pažymėjo, kad nėra lengvai prieinamų duomenų apie Indonezijos gamybos veiksnių importą į Indoneziją kubiniais metrais (m3), t. y. tiek Sąjungos pramonės, tiek Kinijos eksportuojančių gamintojų naudojamu mato vienetu. Be to, didžioji dalis lapuočių faneros gamybos Indonezijoje buvo pagaminta iš atogrąžų medžių (o ne iš tuopos ar beržo, kaip dažniausiai buvo KLR ir Sąjungoje). Be to, nors Brazilijos ir Tailando statistinių duomenų yra, abi šalys didelius faneros kiekius importavo iš KLR. Panašiai kaip Indonezijoje, didžioji dalis lapuočių faneros produkcijos Malaizijoje pagaminta iš atogrąžų medžių (o ne iš tuopos ar beržo, kaip dažniausiai buvo KLR ir Sąjungoje), o tuopų rąstų importo duomenų nebuvo.

(187)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad Turkija yra vienintelė šalis, kurioje gaminama daug tos pačios rūšies (tuopos, beržo ir eukalipto) lapuočių faneros, kuri buvo gaminama KLR ir kuri tuo pačiu metu daugiausia buvo importuojama iš KLR į Sąjungą. Komisija taip pat pažymėjo, kad Turkija buvo vienintelė šalis, kurios statistikoje buvo duomenų apie svarbiausių gamybos veiksnių importą, nepaisant to, kad trūksta patikimų faneravimo dangos ir eukalipto rąstų importo duomenų.

(188)

Komisija nustatė penkis Turkijos gamintojus, kurių finansinė informacija yra viešai prieinama: „Isik Ahsap Profil Lojistik Sanayi Ve Ticaret Anonim Sirketi“, „Epalsan Orman Urunleri Nakliye Sanayi Ve Ticaret Linited Sirketi“, „Sakarya Kerestecilik Sanayi Ve Ticaret Anonim Sirketi“, „Murat Sahin Orman Urunleri Insaat Mimarlik Nakliyat Sanayi Ve Ticaret Limited Sirketi“ ir „AGL Ahsap Sanayi Anonim Sirketi“.

(189)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl Turkijos kaip tipiškos šalies ir minėtų bendrovių kaip tipiškos šalies gamintojų tinkamumo.

(190)

Komisija gavo bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo „Jiangshan Wood“ pastabas. Pastabose po pirmojo pranešimo „Jiangshan Wood“ laikėsi nuomonės, kad Komisija neturėjo atmesti Indonezijos remdamasi tuo, kad statistiniai importo duomenys buvo pateikti pagal svorį (kg), o ne m3, nes svorį buvo galima perskaičiuoti į m3, remiantis pateiktais „Jiangshan Wood“ perskaičiavimo koeficientais. „Jiangshan Wood“ teigė, kad Indonezija yra tinkamiausia tipiška šalis, nes statistiniai duomenys apėmė visų svarbių gamybos veiksnių importą rinkos kainas atitinkančiomis kainomis. Be to, ji nurodė Indonezijos bendroves, kurių informacija yra lengvai prieinama.

(191)

Be to, „Jiangshan Wood“ teigė, kad Turkija nėra tinkamiausia tipiška šalis daugumai gamybos veiksnių, nes statistikoje nebuvo duomenų, o Eurostato nurodyta tuopos rąstų vertė buvo per didelė ir neatitiko rinkos vertės.

(192)

Komisija laikėsi nuomonės, kad nors kai kuriems gamybos veiksniams, pavyzdžiui, konkrečių rūšių rąstams, galėtų būti taikomas perskaičiavimo koeficientas, kai kurių kitų, pavyzdžiui, faneravimo dangos, atveju SS kodas apima kelias medienos rūšis, o konvertavimas būtų šališkas, nes perskaičiavimo koeficientas labai skiriasi priklausomai nuo faneravimo dangai naudojamos medienos. Be to, Indonezijoje gaminama lapuočių fanera daugiausia gaunama iš atogrąžų medienos, pvz., tikmedžio, šorėjos arba albicijų (110), o dažniausiai iš KLR į Sąjungą importuojamam nagrinėjamajam produktui gaminti naudojama mediena yra tuopa, beržas ir eukaliptas. Be to, per TL į Indoneziją importuotų įvairių gamybos veiksnių kiekis buvo palyginti mažas.

(193)

Kita vertus, Turkija per TL gamino daug lapuočių faneros, kurioje daugiausia naudojamos tokių rūšių medžiai kaip tuopa, beržas ir bukas. 2021 m. Turkijos metinėje miškininkystės produktų rinkos apžvalgoje nurodyta, kad 2020 m. faneros gamybos apimtis buvo 300 000 m3, o 2021 m. buvo prognozuojama tokia pati apimtis (111). Nors statistiniai duomenys buvo susiję su 2020 m. (ir 2021 m. prognoze), buvo padaryta prielaida, kad per TL gamybos lygis buvo panašus. Todėl Komisija toliau laikėsi savo sprendimo pasirinkti Turkiją kaip tipišką šalį, o „Jiangshan Wood“ pateikti argumentai buvo atmesti.

(194)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad vienintelė galima tinkama tipiška šalis yra Turkija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(195)

Atsižvelgiant į pateiktą analizę Turkija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(196)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, kaip antai medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos „Jiangshan Wood“ naudoja gamindama tiriamąjį produktą. Šiame pranešime Komisija nustatė pagrindinių gamybos veiksnių importą į galimas tipiškas šalis ir pažymėjo, kad importo į Turkiją duomenys apima duomenis apie svarbiausių gamybos veiksnių importą, nepaisant to, kad trūksta patikimų importo duomenų apie faneros faneravimo dangų plokštes ir eukalipto rąstus. Todėl, kalbant apie statistinius duomenis apie gamybos veiksnių importą, Komisija padarė išvadą, kad išsamiausi duomenys buvo prieinami Turkijoje. Tuo remdamasi Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir siūlyti viešai prieinamą informaciją apie neiškraipytas kiekvieno tame pranešime nurodyto gamybos veiksnio vertes.

(197)

Vėliau antrajame pranešime Komisija toliau nagrinėjo, kaip nustatyti pirmajame pranešime nurodytų gamybos veiksnių lyginamąją vertę, kad galėtų apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte reikalaujama naudoti atitinkamus duomenis tinkamoje tipiškoje šalyje, „su sąlyga, kad atitinkami duomenys yra lengvai prieinami“.

(198)

Šiuo atveju, nors statistikoje buvo duomenų apie tuopos rąstų ir eukalipto faneravimo dangos importą į Turkiją, šie du pagrindiniai gamybos veiksniai nebuvo importuojami į Turkiją (ir į jokią kitą šalį, įskaitant kitas galimas tipiškas šalis) tipiškais kiekiais. Todėl Komisija padarė išvadą, kad šio importo kainos nebuvo tipiškos rinkos kainų atžvilgiu.

(199)

Taigi Komisija ieškojo kitos lyginamosios kainos, tipiškos rinkos kainos atžvilgiu. Ji nustatė didžiausius pasaulyje tuopos rąstų ir eukalipto faneravimo dangos eksportuotojus. Kadangi šių dviejų gamybos veiksnių eksporto iš didžiausių eksportuojančių šalių statistikoje buvo duomenų apie didelę eksporto apimtį, Komisija antrajame pranešime pasiūlė tuopos rąstų ir eukalipto faneravimo dangos lyginamąją kainą grįsti eksporto iš didžiausių eksportuojančių šalių kaina: pasaulinio tuopos rąstų eksporto iš Prancūzijos ir pasaulinio eukalipto faneravimo dangos eksporto iš Ukrainos.

(200)

Kiti du svarbūs gamybos veiksniai – laminavimo popierius ir miltai – buvo importuojami į siūlomą tipišką šalį (Turkiją) dideliais kiekiais, todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad laminavimo popieriaus ir miltų importo į Turkiją (išskyrus importą iš Kinijos ir Reglamento (ES) 2015/755 (112) I priede išvardytų šalių) kainos buvo tipiškos rinkos kainų atžvilgiu.

(201)

Be to, Komisija pareiškė, kad neiškraipytoms darbo sąnaudoms (113) ir neiškraipytai energijos kainai (114) nustatyti ji naudos Turkijos statistikos instituto duomenis.

(202)

Antrajame pranešime Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad dėl ribotos kai kurių iš šių pavienių gamybos veiksnių svarbos vertinant bendras gamybos sąnaudas šie ribotos svarbos pavieniai veiksniai buvo priskiriami vartojamųjų priemonių grupei. Be to, Komisija pranešė, kad apskaičiuos, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojamosios priemonės, ir pritaikys tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytais neiškraipytais tinkamos tipiškos šalies lyginamaisiais dydžiais.

(203)

Po antrojo pranešimo paskelbimo skundo pateikėjas paminėjo, kad pritaria Komisijos pasirinkimui nustatyti pakaitines sąnaudas normaliosioms vertėms apskaičiuoti, naudojant vidutinę Prancūzijos tuopos rąstų eksporto kainą. Ji laikėsi nuomonės, kad antrajame pranešime nurodyta vidutinė Prancūzijos tuopos rąstų eksporto kaina (117 EUR/m3) buvo pagrįsta.

(204)

„Jiangshan Wood“ taip pat teigė, kad ji palankiai įvertino Komisijos pagrįstą požiūrį į tuopos rąstams taikytą lyginamąjį dydį. Tačiau ji paminėjo, kad priimtinesnis metodas būtų naudoti Sąjungos vidaus importo statistinius duomenis su kainomis, atitinkančiomis Kanados ir JAV prekybos kainas.

(205)

Komisija į šias pastabas atsižvelgė, tačiau laikėsi nuomonės, kad Prancūzijos, kaip didžiausios tuopos rąstų eksportuotojos visame pasaulyje, vidutinė tuopos rąstų eksporto kaina buvo tipiška rinkos kainos atžvilgiu. Komisija vis dėlto ištaisė korektūros klaidas, atsiradusias dėl du kartus įtrauktų įrašų, ir atitinkamai atnaujino lyginamąją kainą (žr. 3.2.3.2 skirsnį „Žaliavos“).

(206)

Dėl eukalipto faneros skundo pateikėjas teigė, kad dėl netinkamų klimato sąlygų Ukraina negamino (neaugino ir (arba) nekirto) eukalipto medžių komerciniu mastu, todėl didelė eksporto iš Ukrainos pagal SS kodą 4408 90 apimtis buvo greičiausiai susijusi su beržo ir buko rūšių arba kitų ne spygliuočių rūšių faneravimo dangomis, bet ne eukalipto faneravimo dangomis. Jis taip pat laikėsi nuomonės, kad gauta vidutinė eksporto iš Ukrainos kaina (251,49 EUR/m3) neatspindi eukalipto faneravimo dangų kainų, kurios buvo gerokai didesnės, todėl siūlomas lyginamasis dydis buvo per mažas. Jis teigė, kad pradinė eukalipto faneravimo dangos kaina buvo iki trijų kartų didesnė už Komisijos lyginamąjį dydį ir kad ji turėtų būti vidutiniškai apie 520 EUR/m3. Siekdamas įrodyti kainų intervalus, skundo pateikėjas pateikė neskelbtinus Urugvajaus ir Paragvajaus, kurie, jo nuomone, yra vieni iš didžiausių ir žinomiausių eukalipto faneravimo dangos, naudojamos lapuočių fanerai gaminti, šaltinių, kilmės eukalipto faneravimo dangos sąskaitas.

(207)

Atsakydama į skundo pateikėjo pastabas, PTIA teigė, kad eukalipto faneravimo dangos lyginamoji kaina buvo per didelė. Ji teigė, kad vietoj to Komisija galėtų naudoti eukalipto rąstų importo iš Brazilijos į Sąjungą kainą, kurią taikant lyginamoji kaina būtų apie 55 EUR/m3, arba panašaus lygio eukalipto rąstų importo į KLR kainą. Kaip papildomą įrodymą ji pateikė Urugvajaus ir Brazilijos kilmės eukalipto rąstų sąskaitas faktūras ir sutartis.

(208)

Komisija pirmiausia pažymėjo, kad SS kodas 4408 90 iš tiesų yra bendrasis kodas, apimantis iš daugiau lapuočių medienos rūšių, ne tik iš eukalipto gaminamą faneravimo dangą. Ji taip pat pritarė skundo pateikėjo pastabai, kad, kadangi eukaliptas Ukrainoje neauginamas, labiau tikėtina, kad pagal tą kodą iš Ukrainos buvo eksportuojama kitų rūšių mediena, o ne eukaliptas.

(209)

Tačiau Komisija nesutiko su PTIA tvirtinimu, kad eukalipto faneravimo dangos kaina galėtų būti grindžiama eukalipto rąstų importo į Sąjungą arba KLR kaina už kilogramą. Statistiniai duomenys apie eukalipto rąstų importą buvo pateikti tik kilogramais, todėl jie negalėjo būti tiesiogiai naudojami kainai už m3 nustatyti. Be to, Komisija negalėjo tiksliai nustatyti, koks yra eukalipto rąstų suvartojimas vienam m3 faneravimo dangos, nes suvartojimo santykis labai priklauso nuo rąstų kokybės ir gamybos proceso. Galiausiai, bet kokia eukalipto rąstų lyginamoji kaina turėtų būti pakoreguota, kad būtų atsižvelgta į gamybos proceso pridėtinę vertę gaminant eukalipto faneravimo dangą iš rąstų. Dėl tų pačių priežasčių, kaip nurodyta pirmiau, t. y. dėl rąstų kokybės ir gamybos proceso svarbos, Komisija negalėjo tiksliai apskaičiuoti tokios pridėtinės vertės. Dėl šių priežasčių Komisija nesutiko, kad šiuo konkrečiu atveju eukalipto faneravimo dangos lyginamasis dydis turėtų būti grindžiamas eukalipto rąstų, kurie yra žaliava ir skiriasi nuo faneravimo dangos, kaina.

(210)

Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad net jei ji būtų pasirinkusi eukalipto faneravimo dangos eksportą iš kitos konkrečios šalies, kurioje auginami eukaliptai, SS kodas vis tiek būtų bendrasis kodas ir apimtų visų rūšių lapuočių medieną ir kai kurios rūšys galėtų būti daug pigesnės už eukaliptą, o kai kurios kitos rūšys būtų gerokai brangesnės už eukaliptą (pvz., įvairios egzotinės atogrąžų rūšys, naudojamos tik kaip aukščiausios kokybės medžio lukšto faneravimo dangos), įskaitant eksportą iš Urugvajaus ir Paragvajaus, kur auginama daugiau lapuočių rūšių medžių. Kadangi konkrečiomis sąskaitomis faktūromis pagrįstos kainos negalėjo būti laikomos tipiškais įrodymais rinkos kainai nustatyti, Komisija nusprendė, kad lyginamąją kainą būtų tikslingiausia nustatyti remiantis vidutine eksporto kaina (maždaug 443 EUR/m3) iš didžiausių eksportuojančių šalių pagal SS kodą 4408 90 (įskaitant eukaliptą ir į eukaliptą panašių rūšių faneravimo dangą); ta kaina atitiko skundo pateikėjo pateiktą eukalipto eksporto iš Paragvajaus ir Urugvajaus kainą. Todėl Komisija atitinkamai pakoregavo lyginamąją kainą.

(211)

Kalbant apie miltams taikytiną lyginamąjį dydį, „Jiangshan Wood“ laikėsi nuomonės, kad Turkijos miltų rinka buvo iškraipyta, todėl importo kaina nebuvo tipiška kaip lyginamoji kaina. Ji teigė, kad Turkija ėmėsi įvairių priemonių, dėl kurių rinka buvo iškraipyta: nuo 2023 m. gegužės mėn. 130 % tarifas importuojamiems kviečiams (ir 0 %, jei importuojami kviečiai perdirbami į miltus arba tešlos gaminius, kurie eksportuojami) ir 102,6 % tarifas importuojamiems kviečių miltams. „Jiangshan Wood“ teigė, kad tarifai buvo nustatyti siekiant uždrausti miltų importą ir skatinti pigių importuotų kviečių perdirbimą šalies viduje į eksportui skirtus miltus. Ji taip pat teigė, kad miltų eksportas iš Turkijos labai sumažėjo, o tai reiškė, kad per TL miltų kainos Turkijoje buvo iškraipytos ir padidintos. „Jiangshan Wood“ teigė, kad, be to, Turkija nustatė tam tikrus miltų importo apribojimus, įskaitant importo licencijų išdavimo ir tikrinimo reikalavimus. Todėl „Jiangshan Wood“ tvirtino, kad nustatydama normaliąją vertę, kuri galėtų būti CIF (kaina, draudimas ir frachtas) Turkijos importo kaina, Komisija turėtų naudoti neiškraipytą miltų kainą, netaikydama 102,6 % importo mokesčio.

(212)

„Jiangshan Wood“ taip pat teigė, kad Komisijos naudojamame SS kode (SS 1101 00 00 ) buvo miltų, naudojamų maisto produktams, o ne tik lapuočių fanerai. Ji teigė, kad nustatydama lyginamąją miltų kainą Komisija vietoj to turėtų naudoti SS kodą 1101 00 15 (toliau – kviečių ir paprastųjų kviečių ir speltų miltų mišinio SS kodas).

(213)

Komisija atmetė argumentą, kad dėl įtariamų iškraipymų Turkijos rinkoje ji neturėtų atsižvelgti į importo muitą. Į Turkiją importuota daug miltų, taigi buvo miltų paklausa importo muitus apimančiomis kainomis. Todėl jų kaina buvo laikoma tipiška rinkos kainos atžvilgiu. Taigi Komisija atmetė tvirtinimą, kad miltų kaina nebuvo tipiškas lyginamasis dydis, ir toliau laikėsi savo požiūrio, kaip paaiškinta pirmiau. Tačiau Komisija pritarė „Jiangshan Wood“ argumentui, kad kainai nustatyti vietoj bendrojo miltų kodo (SS 1101 00 00 ) turėtų būti naudojamas SS kodas 1101 00 15 .

(214)

„Jiangshan Wood“ taip pat teigė, kad darbo ir elektros energijos lyginamasis dydis buvo nepagrįstai padidintas, nes Komisija, pirma, Turkijos lirą (TRY) konvertavo į EUR, o tada EUR į Kinijos juanius (CNY), ir kad dėl šios priežasties atsirado dvišalio TRY ir EUR valiutos kurso svyravimų poveikis. Ji teigė, kad Komisija turėtų konvertuoti TRY tiesiogiai į CNY taikydama vidutinį 0,22211 valiutos kursą, paskelbtą https://www.xe.com/.

(215)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Iš tiesų, kitų šaltinių, pavyzdžiui, to, kurį nurodė „Jiangshan Wood“, paskelbti valiutos kursai gali skirtis nuo tų, kuriuos Komisija taiko lyginamajai kainai nustatyti. Tačiau Komisija, laikydamasi savo praktikos, rėmėsi Europos Centrinio Banko paskelbtais oficialiaisiais valiutos kursais, kurie buvo oficialieji valiutos kursai per TL. Europos Centrinio Banko paskelbti valiutos kursai leidžia Komisijai nustatyti tiesioginį TRY konvertavimą į EUR (šiuo konkrečiu atveju taikant 0,2434 valiutos kursą). Remiantis konvertavimu nustatyta lyginamoji kaina lemia tokią pačią lyginamąją kainą CNY, kurią nustatė Komisija. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(216)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Tiriamojo produkto gamybos veiksniai

(217)

Komisija įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę, kad aprėptų sąnaudas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Siekdama nustatyti šią sumą, Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų patirtas gamybos pridėtines išlaidas, susijusias su tiriamojo produkto gamyba, išreiškė naudotų žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tą pačią procentinę dalį pridėjo prie neiškraipytų tų pačių žaliavų sąnaudų, kad nustatytų neiškraipytas gamybos pridėtines išlaidas. Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų pridėtinių išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas siekiant apskaičiuoti neiškraipytas gamybos pridėtines išlaidas, kai prekės pristatomos iki bendrovės gamyklos vartų.

(218)

Siekdama nustatyti neiškraipytą dviejų pagrindinių žaliavų – tuopos rąstų ir eukalipto faneravimo dangos – kainą, Komisija naudojo didžiausių pasaulyje šių medžiagų eksportuotojų vidutinę svertinę eksporto kainą (tuopos rąstų atveju – Prancūzijos, o eukalipto faneravimo dangos atveju – pagrindinių eksportuojančių šalių vidurkį) (116). Eksporto kainos buvo kainos, draudimo ir frachto (CIF) lygio ir Komisija prie jų pridėjo 4,1 % tuopos rąstų importo muitus ir 2,5 % eukalipto faneravimo dangos importo muitus, kurie buvo laikomi pagrįstais ir atitiko vidutinius importo muitus, kuriuos taiko dešimt didžiausių importuojančių šalių, kurioms tenka 84–99 % pasaulinio šių medienos produktų importo.

(219)

Kitų dviejų likusių žaliavų – laminavimo popieriaus ir miltų – lyginamąjį dydį Komisija nustatė remdamasi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios pridėti importo muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, ir iš Reglamento (ES) 2015/755 (117) 1 priede išvardytų šalių vieneto kainų svertinis vidurkis. Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes 3.2.1.5 skirsnyje ji padarė išvadą, kad šiuo atveju dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo netikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija nusprendė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms.

(220)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dėl kelių gamybos veiksnių patirtos faktinės sąnaudos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį. Kadangi joms naudota vertė neturėjo pastebimos įtakos dempingo skirtumo skaičiavimui, nepriklausomai nuo naudoto šaltinio, Komisija nusprendė šias sąnaudas priskirti prie vartojamųjų priemonių. Komisija apskaičiavo, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojamosios priemonės, ir pritaikė tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytomis neiškraipytomis kainomis.

(221)

Siekdama nustatyti neiškraipytą žaliavų kainą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, Komisija atitinkamus importo muitus pridėjo prie tipiškos šalies importo statistikoje užfiksuotos CIF vertės, kuri skelbiama GTA.

(222)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėjo būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis siekiant įvertinti neiškraipytas iki bendrovės gamyklos pristatytų žaliavų vežimo išlaidas.

(223)

Turkijos statistikos institutas skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose (118). Komisija naudojo naujausius turimus 2022 m. statistinius duomenis apie vidutines su pagal NACE 2 red. klasifikaciją nustatyta ekonomine veikla C.16. („Medienos ir medienos bei kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba“) susijusias darbo sąnaudas. 2022 m. vidutinė mėnesio vertė buvo tinkamai pakoreguota atsižvelgiant į infliaciją, taikant Turkijos statistikos instituto paskelbtą darbo sąnaudų indeksą, kad būtų galima prisitaikyti prie TL (2023 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d.) (119).

(224)

Komisija savo reguliariuose pranešimuose spaudai naudojo Energijos rinkos reguliavimo institucijos (ERRI) skelbiamus elektros energijos kainų statistinius duomenis. Komisija naudojo pramonės sektoriaus pramoninių elektros energijos kainų duomenis kWh, apimančius TL (2023 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d.) (120).

(225)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kad būtų atsižvelgta į sąnaudas, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį.

(226)

Nustatydama PBA išlaidų ir pelno lyginamuosius dydžius, Komisija iš pradžių pasiūlė naudoti penkių Turkijos bendrovių finansinius duomenis, kurie buvo prieinami ORBIS duomenų bazėje ir susiję su prieš TL buvusiu laikotarpiu.

(227)

Ir „Jiangshan Wood“, ir PTIA teigė, kad Turkijos bendrovė „Isik Ahsap Profil Lojistik Sanayi Ve Ticaret Anonim Sirketi“ (toliau – „Isik“) gamino ne fanerą, o kitus medienos produktus, pavyzdžiui, sienų plokštes, MDF grindų dangas, medienos drožlių plokštes ar smulkinių plokštes, todėl jos duomenys neturėtų būti įtraukti į skaičiavimus.

(228)

„Jiangshan Wood“ taip pat teigė, kad, kalbant apie „Murat Sahin Orman Urunleri Insaat Mimarlik Nakliyat Sanayi Ve Ticaret Limited Sirketi“ (įmonės, kurios prekybinis pavadinimas yra „Tokpan“) ir „Isik“ PBA išlaidas, Komisija iš PBA išlaidų turi išskaičiuoti tiesioginio pardavimo išlaidų sumą. Komisija galiausiai naudojo Turkijos statistikos tarnybų PBA išlaidų ir pelno duomenis, nes penkių Turkijos bendrovių finansiniai duomenys, kurie buvo pateikti ORBIS duomenų bazėje, neapėmė TL ir šie duomenys ORBIS nebuvo atnaujinti. Todėl Komisija nusprendė naudoti Turkijos vyriausybės bendrovių vidutinių veiklos išlaidų ir veiklos pelno duomenis, kuriuos paskelbė Turkijos centrinis bankas, susijusius su 3 121 įmonės, vykdančios veiklą gaminių iš medienos, kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamybos sektoriuje (NACE – C-162), finansiniais rezultatais, kuriuos ji laiko oficialiais ir patikimais. Taigi Komisijai nereikėjo toliau nagrinėti „Jiangshan Wood“ ir PTIA pastabų dėl penkių Turkijos gamintojų finansinių duomenų.

(229)

Tuo remiantis, parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtos PBA išlaidos sudarė 16,1 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 8,4 %.

(230)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(231)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas sąnaudas. Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal bendradarbiaujančio eksportuojančių gamintojo individualius gamybos veiksnius. Šie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo nurodyti suvartojimo rodikliai buvo patikrinti atliekant patikrinimą. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš tipiškoje šalyje nustatytų neiškraipytų vieneto sąnaudų, kaip aprašyta šiame skirsnyje.

(232)

Nustačiusi neiškraipytas gamybos sąnaudas, Komisija prie neiškraipytų sąnaudų pridėjo gamybos pridėtines išlaidas ir nusidėvėjimą, kad nustatytų neiškraipytas gamybos sąnaudas.

(233)

Gamybos sąnaudoms, nustatytoms, kaip aprašyta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, Komisija taikė PBA išlaidas (121) ir pelną (122), nustatytus, kaip aprašyta pirmiau.

(234)

Tuo remdamasi Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(235)

„Jiangshan Wood“ eksportavo į Sąjungą per nesusijusius KLR prekiautojus. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo kaina, kurią pirmasis nesusijęs pirkėjas (vidaus prekiautojas) faktiškai sumokėjo arba turėtų sumokėti už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą.

(236)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Nagrinėjamoje byloje Komisija nusprendė bendrovės „Jiangshan Wood“ normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti prekybos EXW sąlygomis lygiu. Kaip paaiškinta toliau, „Jiangshan Wood“ nurodyta normalioji vertė EXW sąlygomis ar eksporto kaina EXW sąlygomis nebuvo koreguojama.

(237)

Tačiau nustatyta CIF vertė, naudotina kaip vardiklis dempingui apskaičiuoti, buvo pagrįsta „Jiangshan Wood“ gamintojo kaina EXW sąlygomis, prie kurios Komisija pridėjo jūrų frachto sąnaudas, taip pat nesusijusio prekiautojo PBA išlaidas ir pelną. Siekdama nustatyti šiuos koregavimus, kad pagal gamintojo kainą EXW sąlygomis būtų galima nustatyti CIF vertę, Komisija rėmėsi viešai prieinama informacija („Drewry“ pasauliniu konteinerių indeksu) jūrų frachto atveju (123) ir vieno iš nesusijusių prekiautojų finansine ataskaita, kurią pateikė „Jiangshan Wood“. Komisija paragino nesusijusius „Jiangshan Wood“ prekiautojus bendradarbiauti ir pateikti savo faktinius duomenis apie jūrų frachto sąnaudas, PBA išlaidas ir pelną. Kadangi Komisija gavo prekiautojų atsakymą per vėlai, kad į jį būtų galima atsižvelgti rengiant preliminarias išvadas, šių koregavimų lygis gali pasikeisti galutiniame tyrimo etape.

(238)

Normalioji vertė buvo nustatyta gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis esant tokioms gamintojo kainoms. Todėl normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

(239)

Komisija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių būtų reikėję koreguoti normaliąją vertę, ir eksportuojantis gamintojas nepaprašė atlikti tokių koregavimų.

(240)

Kadangi „Jiangshan Wood“ vykdė pardavimą gamintojo kainomis EXW sąlygomis, eksporto kaina nebuvo koreguojama.

(241)

Kaip paaiškinta reglamento 1.5 skirsnyje, Komisija nusprendė taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį dempingui nustatyti pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą ir atlikti „Pizhou Jianghsan Wood Co., Ltd“, kaip vienintelės bendrovės, kuri laiku pateikė tinkamus klausimyno atsakymus, kuriuos buvo galima patikrinti pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnio 1 dalį, individualų nagrinėjimą.

(242)

Nustatydama „Jiangshan Wood“ dempingo skirtumą, Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse. Tuo remiantis procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinasis vidutinis svertinis dempingo skirtumas yra toks:

(243)

Visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais.

(244)

Šiuo tikslu Komisija dempingo skirtumą pagrindė „Jiangshan Wood“ nustatytos normaliosios vertės svertinio vidurkio palyginimu su Eurostato nurodytomis eksporto kainomis. Komisijos nuomone, šiais eksporto statistiniais duomenimis buvo pagrįstas nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo elgsenos pakaitinis rodiklis. Tai buvo patvirtinta analizuojant vidutines eksporto kainas, kurias nurodė per atranką apie save pranešę eksportuojantys gamintojai ir kurios atitiko Eurostato duomenis.

(245)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(246)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino dvidešimt šeši gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį.

(247)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 1 664 963 kubiniai metrai (m3) arba 1 082 031 tona. Komisija nustatė šį skaičių remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, pavyzdžiui, skundu ir Europos plokščių federacijos – Sąjungos lapuočių faneros gamintojų asociacijos – pateiktu makroekonominių duomenų klausimyno atsakymu. Kaip nurodyta reglamento 27 konstatuojamojoje dalyje, trims atrinktiems Sąjungos gamintojams teko 28 % visos panašaus produkto gamybos Sąjungoje.

(248)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė vadovaudamasi ES pardavimu ir importu iš visų šalių tais metais, remdamasi a) skundo pateikėjo pateiktais duomenimis, susijusiais su Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimu nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, sutikrintais su atrinktų Sąjungos gamintojų nurodyta pardavimo apimtimi, ir b) tiriamojo produkto importu iš visų trečiųjų šalių, kaip pranešė Eurostatas.

(249)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (m3)

(250)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu labai (–30 %) sumažėjo bendras tiriamojo produkto suvartojimas Sąjungoje. 2021–2022 m. mažėjimo tendencija buvo nuosaiki. 2023 m. suvartojimas mažėjo sparčiau, tačiau tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek atsigavo. Komisija nustatė, kad Sąjungos suvartojimas sumažėjo dėl kelių veiksnių: dėl ekonominių sankcijų nustatymo 2022 m. liepos mėn. importuojamiems Rusijos ir Baltarusijos kilmės medienos produktams, įskaitant tiriamąjį produktą, po to, kai Rusija pradėjo plataus masto agresijos karą prieš Ukrainą, importuotojų sukauptų atsargų nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje po to, kai 2021 m. importuojamai Rusijos kilmės beržo fanerai buvo nustatytos antidempingo priemonės, ir pasibaigus ekonomikos atsigavimui po COVID-19 pandemijos. Nustačius ekonomines sankcijas iš Sąjungos rinkos pašalinta 1,4 mln. m3 Rusijos (124) ir Baltarusijos (125) kilmės lapuočių faneros. Rinkoje įvyko tiekimo sukrėtimas ir ji susitraukė, nes nei Sąjungos pramonė, nei kitos šalys gamintojos negalėjo pakeisti visos Rusijos ir Baltarusijos kilmės lapuočių faneros. Beržai ir tuopos pasiekia tinkamą medienos ruošos amžių per 10–40 metų. Todėl reikia kelerių metų, kad lapuočių medienos gamybai skirtų medžių skaičius padidėtų, perkeliant rąstus iš popieriaus ir medienos gamybos į faneros sektorių (žr. 326 konstatuojamąją dalį).

(251)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta importo apimtį lyginant su Sąjungos suvartojimu.

(252)

Komisija nustatė, kad pateiktuose statistiniuose duomenyse buvo iškraipyti papildomo vieneto (šiuo atveju m3) duomenys. Todėl palyginimo tikslais Komisija nusprendė ataskaitoje nurodytą svorį (tonomis) – patikimesnį ir stabilesnį duomenų rinkinį – perskaičiuoti kubiniais metrais (m3).

(253)

Perskaičiavimas buvo pagrįstas plokščių tankiu, apskaičiuotu pagal svorį, padalytą iš papildomo vieneto. Jei tankis atitiko kiekvienam SS kodui nustatytą tankių intervalą, nurodytas papildomas vienetas buvo priimamas. Jei jis į intervalą nepateko, nurodytas tankis buvo pakeičiamas vidutiniu to SS kodo tankiu.

(254)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(255)

Lapuočių faneros importas iš Kinijos nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso padidėjo 16 %. 2022 m. jis pasiekė aukščiausią tašką – padidėjo 32 %, palyginti su 2021 m. importo apimtimi. Importo apimčiai 2023 m. sumažėjus, tiriamuoju laikotarpiu importuotas lapuočių faneros kiekis vėl padidėjo.

(256)

Viena iš staigaus importo iš Kinijos padidėjimo priežasčių buvo Rusijos ir Baltarusijos kilmės lapuočių faneros pakeitimas Kinijos kilmės lapuočių fanera Sąjungos rinkoje. Siekiant užpildyti spragą, atsiradusią dėl Rusijos ir Baltarusijos kilmės lapuočių faneros pašalinimo iš Sąjungos rinkos, kaip paaiškinta 250 konstatuojamojoje dalyje, buvo greitai sutelktos dėl Kinijos statybos pramonės sulėtėjimo Kinijoje susikaupusios lapuočių faneros atsargos.

(257)

Kinijos importo rinkos dalis Sąjungos rinkoje kito priklausomai nuo pirmiau aprašytų prekybos srautų pokyčių ir suvartojimo sumažėjimo. Šiomis aplinkybėmis dėl padidėjusio importo iš Kinijos per nagrinėjamąjį laikotarpį jo rinkos dalis padidėjo 67 procentiniais punktais.

(258)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis EUR/m3, kaip paaiškinta 251–253 konstatuojamosiose dalyse.

(259)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/m3)

(260)

2021–2022 m. importo iš Kinijos kaina pirmą kartą padidėjo 42 % dėl staiga padidėjusios paklausos Sąjungos rinkoje po 1,4 mln. m3 lapuočių faneros iš Rusijos ir Baltarusijos pašalinimo dėl ekonominių sankcijų ir ekonomikos atsigavimo po COVID pandemijos. Tačiau šis padidėjimas buvo laikino pobūdžio: 2023 m. ir per TL kainos vėl sumažėjo iki lygio, kuris buvo labai panašus į 2021 m. kainą.

(261)

Priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė lygindama atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotas vidutines svertines atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainas su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis bendradarbiaujančio gamintojo importuojamo kiekvienos rūšies produkto pardavimo pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje kainomis, nustatytomis remiantis CIF kaina ir pakoreguotomis pagal muitą ir išlaidas po importo.

(262)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 46,3 %.

(263)

Komisija taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos kainos, kaip nurodyta 4 lentelėje, buvo nuolat mažesnės už vidutinę Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainą ir vidutines vieneto gamybos sąnaudas, kaip nurodyta 8 lentelėje.

(264)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(265)

Kaip minėta 27 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(266)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Komisija makroekonominius rodiklius įvertino remdamasi skundo pateikėjo klausimyno atsakymų, susijusių su visais Sąjungos gamintojais, duomenimis, kurie prireikus buvo sutikrinti su atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(267)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(268)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(269)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(270)

2021 m. Sąjungos pramonės 1 872 902 m3 gamybos apimtis 2022 m. iš esmės nesikeitė – pagaminta 1 845 776 m3 lapuočių faneros (–1 %). Tačiau 2023 m. ir per TL, palyginti su 2021 m., ES gamyba smarkiai sumažėjo 9 % ir 11 % – nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. pagaminta tik 1 664 963 m3. Sąjungos pramonei nepavyko pasinaudoti Rusijos ir Baltarusijos kilmės lapuočių faneros pašalinimu iš Sąjungos rinkos dėl ekonominių sankcijų, kad padidintų savo gamybos apimtį. Priešingai, nuo 2022 m. ji buvo priversta mažinti gamybą dėl padidėjusio importo iš Kinijos (+ 32 % 2022 m., + 10 % 2023 m.ir + 16 % per TL), parduoto dempingo kainomis. Nagrinėjamuoju laikotarpiu visa Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo net 11 %.

(271)

Gamybos pajėgumų raida, nagrinėjamuoju laikotarpiu po Sąjungos pramonės investicijų pajėgumams padidėjus 2 %, rodo Sąjungos pramonės pastangas pakeisti Rusijos ir Baltarusijos kilmės lapuočių fanerą, pašalinta iš Sąjungos rinkos dėl sankcijų.

(272)

Pajėgumų naudojimas 75 % buvo žemas jau 2021 m., kai paklausą neigiamai paveikė COVID-19. 2022 m. Sąjungos pramonei pavyko išlaikyti šį lygį – 2023 m. jis sumažėjo tik 10 %, o per TL – 13 %, palyginti su 2021 m. lygiu.

(273)

Sąjungos pramonės pardavimo kiekio ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo kiekis ir rinkos dalis

(274)

Sąjungos pramonės pardavimo ES rinkoje kiekis 2021–2023 m. mažėjo, o tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu visas Sąjungos pramonės pardavimo kiekis sumažėjo net 12 %.

(275)

Mažėjantis Sąjungos pramonės pardavimas atitinka mažėjančią jos gamybos apimtį.

(276)

2021 m. Sąjungos pramonės rinkos dalis sudarė 38 %, t. y. kai Rusijos ir Baltarusijos kilmės lapuočių fanera vis dar buvo importuojama į Sąjungą. Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo. Tačiau šį padidėjimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad apskritai labai sumažėjo rinkos dydis (–30 % dėl Rusijos ir Baltarusijos kilmės lapuočių faneros produktų pašalinimo iš Sąjungos rinkos, kaip paaiškinta 250 konstatuojamojoje dalyje). Todėl, nepaisant Sąjungos pramonės pardavimo kiekio mažėjimo nagrinėjamuoju laikotarpiu, jos rinkos dalis 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu padidėjo iki 46 %.

(277)

Sąjungos pramonės rinkos dalies padidėjimą 26 procentiniais punktais taip pat reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad Kinijos gamintojų rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo dviem trečdaliais (67 %) nuo 18 % iki 31 %, kaip nurodyta 254 konstatuojamojoje dalyje.

(278)

Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo, o gamybos ir pardavimo apimties raida (tiek absoliučiąja, tiek santykine verte) nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo. Kaip parodyta 280 konstatuojamojoje dalyje, užimtumas taip pat šiek tiek sumažėjo.

(279)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(280)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės užimtumo lygis sumažėjo 2 %. 2022 m., palyginti su ankstesniais metais, jis padidėjo 1 %. Tačiau 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu užimtumo lygis sumažėjo atitinkamai 1 % ir 2 %.

(281)

Palyginti stabilų užimtumo lygį nuo 2021 m. iki TL pabaigos lėmė Sąjungos pramonės nenoras sumažinti savo aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičių. Kaip matyti ir iš gamybos pajėgumų raidos, kaip parodyta 271 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė žinojo, kad jos produkto paklausa Sąjungoje išlieka, tačiau dėl importo iš Kinijos patyrė spaudimą kainoms, kaip išsamiau paaiškinta 288 konstatuojamojoje dalyje, todėl ji negalėjo didinti produkcijos ir pardavimo.

(282)

Dėl sumažėjusios gamybos, kaip nurodyta 270 konstatuojamojoje dalyje, ir palyginti stabilaus užimtumo lygio, kaip nurodyta 280 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, matuojamas m3 vienam darbuotojui per metus, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 %.

(283)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(284)

Tai pirmas antidempingo tyrimas dėl nagrinėjamojo produkto. 2021 m. lapkričio mėn. importuojamai Rusijos kilmės beržo fanerai nustatytos 14,4–15,8 % antidempingo priemonės (126). Beržo fanera patenka į tiriamojo produkto apibrėžtąją sritį.

(285)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(286)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo kainos Sąjungos rinkoje padidėjo 41 %. Tokį padidėjimą lėmė labai padidėjusios žaliavų, ypač rąstų, sąnaudos, kaip paaiškinta 287 konstatuojamojoje dalyje. 2022 ir 2023 m. ES kainos, atsižvelgiant į ekonomikos pakilimą po COVID-19 pandemijos, dar labiau padidėjo – atitinkamai 49 % ir 53 %. Tiriamuoju laikotarpiu pardavimo kainos sumažėjo 12 %, palyginti su aukščiausiu jų lygiu 2023 m.

(287)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės vieneto gamybos sąnaudos gerokai padidėjo. 2022 m. jos pirmiausia padidėjo 43 %, palyginti su 2021 m., o 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu didėjo toliau; tai rodo 57 % didesnes vieneto gamybos sąnaudas, palyginti su 2021 m. Pagrindinis sąnaudų didėjimo veiksnys buvo medienos rąstų kainų didėjimo tendencija – tam tikrose Sąjungos vietovėse jos padvigubėjo.

(288)

2022 m. Sąjungos pramonė sugebėjo gerokai padidinti pardavimo kainas, kad atlaikytų staigų vieneto sąnaudų padidėjimą. Tačiau 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu dėl importo iš Kinijos daromo spaudimo kainoms Sąjungos pramonė negalėjo perkelti tolesnio sąnaudų padidėjimo vartotojams atitinkamai didindama kainas. Sąjungos pramonė buvo priversta išlaikyti tam tikrą kainų lygį, kad neprarastų tam tikro pardavimo lygio, dėl kurio, atsižvelgiant į sumažėjusį suvartojimą, Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti savo rinkos dalį Sąjungos rinkoje, kaip paaiškinta 257 konstatuojamojoje dalyje.

(289)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(290)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu darbo sąnaudos padidėjo 17 %. 2022 m. darbo sąnaudos pirma padidėjo 9 %, o 2023 m. šiek tiek sumažėjo. Tiriamuoju laikotarpiu darbo sąnaudos vėl padidėjo dėl kai kurių Sąjungos gamintojų restruktūrizavimo.

(291)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(292)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargos padidėjo 25 %. 2022 m. laikotarpio pabaigos atsargos smarkiai (48 %) padidėjo, kai Sąjungos pramonė bandė pakeisti dalį iš rinkos pašalintos Rusijos ir Baltarusijos kilmės lapuočių faneros, bet jos pastangoms pakenkė padidėjęs importas mažomis kainomis iš Kinijos. Vėliau atsargos sumažėjo, tačiau 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu vis dar gerokai viršijo 2021 m. laikotarpio pabaigos atsargų lygį.

(293)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(294)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. 2022 m. 49 % padidėjus ES pardavimo kainoms ir 43 % padidėjus gamybos sąnaudoms, kaip paaiškinta 285–288 konstatuojamosiose dalyse, tais metais pelningumas padidėjo. Tačiau šis padidėjimas buvo laikinas, nes vėliau pelningumas tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki neigiamo skaičiaus, nes gamybos sąnaudos ir toliau didėjo (57 %), o kaina atitinkamai padidėjo 41 %. Kitaip tariant, 2023 m. Sąjungos pramonės rinkos dalis labai sumažėjo ir tiriamuoju laikotarpiu tapo nuostolinga, nes ji negalėjo padidinti pardavimo kainų, kad padengtų padidėjusias gamybos sąnaudas. Todėl iš įrodymų matyti, kad 2023 m. ir per TL kainos buvo smukdomos.

(295)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto tendencija atitiko pelningumo tendenciją, kai padėtis po 2022 m. pablogėjo nuo teigiamos iki neigiamos pinigų srauto padėties.

(296)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės investicijos sumažėjo 31 %. Šias investicijas daugiausia sudarė Sąjungos gamintojų gamybos įrangos modernizavimas.

(297)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. 2022 m. ji staigiai padidėjo po COVID-19 pandemijos, kai Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti kainas, tačiau 2023 m. sumažėjo, o tiriamuoju laikotarpiu tapo neigiama.

(298)

Atsižvelgiant į įvairių rodiklių, tokių kaip gamyba, pardavimas, pelningumas ir investicijų grąža, pablogėjimą, atrinktų Sąjungos gamintojų pajėgumas pritraukti kapitalo nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat sumažėjo.

(299)

Lapuočių faneros suvartojimas Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 30 % dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, ekonominių sankcijų, nustatytų Rusijos ir Baltarusijos kilmės tiriamojo produkto importui, 2021 m. sukauptų Rusijos importo atsargų išleidimo į Sąjungos rinką, kuris 2022 m. ir paskesniais metais nebuvo užregistruotas kaip suvartojimas, ir ekonomikos atsigavimo po COVID-19 pabaigos. Šiomis aplinkybėmis iš Kinijos importuotos lapuočių faneros kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo tiek absoliučiaisiais, tiek santykiniais skaičiais.

(300)

Tiriamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos kiekis padidėjo iki 16 %, palyginti su 2021 m. lygiu. Jo rinkos dalis padidėjo nuo 18 % 2021 m. iki 31 % tiriamuoju laikotarpiu (+67 %). Importo iš Kinijos kaina 2022 m. iš pradžių padidėjo 42 %, palyginti su 2021 m., o vėliau nuolat mažėjo. Per TL importo iš Kinijos kaina buvo 12 % didesnė už 2021 m. lygį ir labai skyrėsi nuo Sąjungos pramonės ar kitų trečiųjų šalių kainų Sąjungoje raidos, joms per tą patį laikotarpį labai padidėjus (atitinkamai +41 % ir +34 %).

(301)

Dauguma makroekonominių rodiklių ir mikroekonominių rodiklių per nagrinėjamąjį laikotarpį pablogėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo kiekis, gamybos apimtis ir pajėgumų naudojimas sumažėjo atitinkamai –12 %, –11 % ir –13 %. Mažėjant suvartojimui (–30 %), Sąjungos pramonė padidino savo rinkos dalį 8 procentiniais punktais iki 46 %, nes jos pardavimas sumažėjo mažiau nei suvartojimas. Sąjungos pramonės rinkos dalies padidėjimą taip pat reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad gerokai padidėjo ir importo iš Kinijos rinkos dalis Sąjungos rinkoje. Be to, sumažėjus Sąjungos gamintojų pardavimui, atsargos padidėjo 25 %, o tai turėjo neigiamos įtakos jų pinigų srautui. Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo – 2 %, tačiau tuo pačiu metu investicijos sumažėjo –31 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį užimtumas sumažėjo –2 %.

(302)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė ES pardavimo kaina padidėjo 41 %, o vieneto gamybos sąnaudos per tą patį laikotarpį padidėjo daug daugiau (+57 %). Nuo 2023 m. Sąjungos pramonė negalėjo padidinti pardavimo kainų, kad padengtų šias didėjančias gamybos sąnaudas dėl importo iš Kinijos daromo spaudimo kainoms, todėl 2021 ir 2022 m. pelningai veikusi Sąjungos pramonė 2023 m. gavo gerokai mažesnį pelną ir patyrė nuostolių tiriamuoju laikotarpiu (–2 %). Darbo sąnaudos taip pat sumažėjo – dėl restruktūrizavimo, kurį vykdė kai kurie Sąjungos gamintojai, jos padidėjo 17 %. Sąjungos pramonės grynasis pinigų srautas ir investicijų grąža atitiko pelningumo tendenciją ir tiriamuoju laikotarpiu tapo neigiami.

(303)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(304)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala dėl kitų veiksnių nei importas iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina nebūtų priskirta importui dempingo kaina. Šie veiksniai yra importas iš trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto rezultatai, ES suvartojimo sumažėjimas ir energetikos krizė, kaip teigė suinteresuotosios šalys.

(305)

Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimas sutapo su didėjančia Kinijos kilmės lapuočių faneros importo skverbtimi į rinką, dėl to buvo nuolat priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, nes Kinijos kainos išliko nuolat mažesnės už vidutines Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainas nagrinėjamuoju laikotarpiu, o nustatytas priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo net 46,3 %. Importo iš Kinijos mažomis kainomis srautas lėmė kainų smukdymą 2023 m. ir TL, kaip paaiškinta 255 konstatuojamojoje dalyje, dėl to Sąjungos pramonė taip pat negalėjo tuo pačiu laikotarpiu pakeisti dalį beržo faneros iš Rusijos ir Baltarusijos, uždraustos 2022 m. Sąjungos rinkoje. Importo apimties ir kainų raida, kaip parodyta 3 ir 4 lentelėse, bylojo apie tai, kad Sąjungos pramonės kainų lygiai buvo smukdomi (žr. 8 lentelę), taip konstatuojant importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinį ryšį.

(306)

Importas iš Kinijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 16 % – nuo 683 984 m3 2021 m. iki 794 899 m3 tiriamuoju laikotarpiu, o tai sudarė 31 % rinkos dalį. Šis importas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo vykdomas gerokai mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis. Dėl šio importo mažomis kainomis Sąjungos pramonė negalėjo didinti savo kainų, kad jos atspindėtų didėjančias sąnaudas.

(307)

Didėjant sąnaudoms ir dėl importo iš Kinijos dempingo kaina daromo spaudimo kainoms Sąjungos pramonė negalėjo nustatyti tvarių kainų, todėl labai sumažėjo pelningumas – nuo teigiamo 7 % dydžio 2021 m. ir 12 % dydžio 2022 m. iki gerokai mažesnio 4 % dydžio 2023 m. ir iki –2 % nuostolių tiriamuoju laikotarpiu. 2023 m. ir TL Sąjungos pramonės sąnaudos toliau didėjo, o importo iš Kinijos kainos dar labiau sumažėjo – beveik 20 % 2023 m., palyginti su 2022 m., o per TL netgi dar toliau sumažėjo. Kiti finansiniai rodikliai, pavyzdžiui, pinigų srautas ir investicijų grąža, tiriamuoju laikotarpiu taip pat tapo neigiami.

(308)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad lapuočių faneros importas dempingo kaina iš Kinijos padarė materialinę žalą Sąjungos pramonei kainos ir apimties požiūriu.

(309)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(310)

2022 m. iš Sąjungos rinkos pašalinus Rusijos ir Baltarusijos lapuočių fanerą, importas iš kitų šaltinių sudarė tik apie 63 % importo iš Kinijos apimties. Vertinant absoliučiaisiais skaičiais, nuo 2023 m. iki tiriamojo laikotarpio importo iš šių šaltinių apimtis šiek tiek sumažėjo. Taigi importo iš kitų šalių, išskyrus Kiniją, Rusiją ir Baltarusiją, rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu išliko gerokai mažesnė už 31 % Kinijos gamintojų rinkos dalį.

(311)

Iš kitų šalių, išskyrus Kiniją, Rusiją ir Baltarusiją, importuojami produktai buvo parduodami kainomis, kurios buvo beveik dvigubai didesnės už importo iš Kinijos kainą. Tiriamuoju laikotarpiu vidutinė importo iš Kinijos kaina sudarė 56 % vidutinės importo iš kitų šalių, išskyrus Kiniją, Rusiją ir Baltarusiją, kainos.

(312)

Remdamasi ribota importo iš kitų šaltinių nei Kinija, Rusija ir Baltarusija apimtimi, pastovia rinkos dalimi ir didelėmis kainomis, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad dėl importo iš trečiųjų šalių poveikio importo dempingo kaina iš Kinijos ir Sąjungos gamintojų patirtos materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

(313)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto veiklos rezultatai

(314)

Sąjungos pramonės eksporto apimtis 2022 m., palyginti su 2021 m., sumažėjo –37 %, greičiausiai dėl netikėto Rusijos ir Baltarusijos faneros turimumo tarptautinėje rinkoje po to, kai buvo nustatytos ES ekonominės sankcijos, dėl kurių buvo uždrausta šiuos produktus parduoti Sąjungos rinkoje. Dėl šių kiekių nukreipimo 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimas eksportui toliau mažėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimas eksportui sumažėjo nuo 28 % visos Sąjungos pramonės pardavimo apimties iki 23 %, arba 113 340 m3 absoliučiaisiais skaičiais.

(315)

Kaip nurodyta 259, 286 ir 309 konstatuojamosiose dalyse, 2022 m. pasaulinės rinkos kainos padidėjo maždaug 35–50 %. ES eksporto kainos iš esmės kito taip pat, kaip ir ES taikytos kainos. 2022 m. Sąjungos pramonei pavyko padidinti eksporto kainas iki 150 %, palyginti su 2021 m. lygiu, tačiau per TL kainos sumažėjo iki 148 %.

(316)

Neigiamos eksporto apimties raidos poveikį sušvelnino jos mažas absoliutus kiekis (295 536 m3 per TL) ir viso Sąjungos pramonės pardavimo dalis (18,6 % per TL), taip pat nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjusios vidutinės eksporto kainos. Komisija padarė preliminarią išvadą, kad dėl eksporto veiklos rezultatų importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

(317)

Komisija nustatė, kad 2022 m. Rusijos ir Baltarusijos kilmės lapuočių faneros importo pašalinimas iš Sąjungos rinkos turėjo didelį poveikį ES suvartojimui. 2021 m., likus metams iki ekonominių sankcijų nustatymo tam tikriems medienos produktams iš Rusijos ir Baltarusijos, šios šalys į Sąjungos rinką eksportavo 1 365 549 m3 lapuočių faneros ir jos bendra rinkos dalis Sąjungos rinkoje sudarė 36 %. Iki 2023 m., kurie yra pirmieji ištisi sankcijų taikymo metai, jų bendro lapuočių faneros importo į Sąjungą apimtis sumažėjo iki 174 m3 (arba 0 % rinkos dalies).

(318)

Rinkoje buvo įvykių, kuriais buvo kompensuotas Rusijos ir Baltarusijos lapuočių faneros pašalinimas. Visų pirma, 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu antidempingo ir sankcijų priemonės buvo apeinamos per Kazachstaną įvežant atitinkamai 143 490 m3 ir 113 501 m3 lapuočių faneros; importas iš kitų trečiųjų šalių padidėjo 169 615 m3 ir galiausiai Kinijos importas padidėjo 110 916 m3 tiriamuoju laikotarpiu. Nepaisant to, Sąjungos suvartojimas per TL sumažėjo 30 %.

(319)

Komisija išnagrinėjo priežastis, kodėl Sąjungos pramonei, jai tvirtinant, kad tiriamuoju laikotarpiu nepanaudoti pajėgumai sudarė 873 037 m3, arba importuojant iš kitų šalių, iš karto arba per trumpą laiką nepavyko pakeisti didžiosios dalies iš rinkos pašalintos Rusijos ir Baltarusijos faneros.

(320)

Kalbant apie Sąjungos pramonę, staiga padidėjusi gamyba buvo apribota dėl to, kad nebuvo tiesioginės prieigos prie pagrindinės žaliavos, rąstų; t. y. apskritai ši pramonė yra priklausoma nuo žaliavų, kuriomis nėra plačiai prekiaujama. Be to, Sąjungos pramonė gamino pagal užsakymą ir atsargų nekaupė. Todėl ji neturėjo didelių kiekių lapuočių faneros, kurią būtų galima nedelsiant mobilizuoti iš karto po to, kai Rusijos ir Baltarusijos lapuočių fanera dėl ekonominių sankcijų buvo išstumta iš Sąjungos rinkos. Vidutinės trukmės laikotarpiu Sąjungos pramonė turi tiek gamybos, tiek žaliavų pakeisti didžiąją dalį iš rinkos pašalintų kiekių, su sąlyga, kad bus atkurtos vienodos sąlygos.

(321)

Kinijos ir kitų trečiųjų šalių gamintojų reakcija į ekonominių sankcijų taikymą ES buvo greitesnė. 2022 m. importas iš Kinijos ir kitų pasaulio šalių, išskyrus Rusiją ir Baltarusiją, iš karto padidėjo atitinkamai 32 % ir 49 %. Vis dėlto bendras importo iš Kinijos ir kitų pasaulio šalių padidėjimas 2023 m. sudarė tik 353 491 m3. Importo padidėjimas negalėjo kompensuoti 1 427 973 m3 Rusijos ir Baltarusijos lapuočių faneros pašalinimo.

(322)

Komisija padarė preliminarią išvadą, kad dėl suvartojimo sumažėjimo importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

(323)

PTIA tvirtino, kad Sąjungos suvartojimo sumažėjimo po 2022 m. priežastis yra ne ekonominių sankcijų taikymas Rusijos ir Baltarusijos lapuočių fanerai, o paklausos sumažėjimas dėl Sąjungos statybos pramonės sulėtėjimo. Ji teigė, kad ES lapuočių faneros pramonės nesugebėjimas užpildyti spragą, atsiradusią dėl pašalintos Rusijos ir Baltarusijos faneros, rodo, kad ES rinkoje sumažėjo paklausa, o ne pasiūla. Šis paklausos sumažėjimas tariamai buvo pagrindinė žalos Sąjungos pramonei priežastis.

(324)

Komisija laikėsi nuomonės, kad 2021 ir 2022 m. Sąjungos statybos sektorius pasiekė aukščiausią atsigavimo po COVID-19 pandemijos lygį, o vėliau jo veikla sulėtėjo. Tačiau Sąjungos pramonės gamyba ir pardavimas sumažėjo gerokai mažiau (–12 % 2023 m. ir –11 % per TL) nei suvartojimas (–30 %), o tai rodo, kad net ir mažėjančioje rinkoje Sąjungos pramonei pavyko toliau gaminti ir parduoti didelius kiekius, nors Kinijos gamintojų spaudimas, nuolat didinant jų importo apimtį gerokai mažesnėmis kainomis, buvo vis labiau juntamas ir darė materialinę žalą.

(325)

Be to, antidempingo priemonių ir ekonominių sankcijų apribojimų, taikomų Rusijos ir Baltarusijos kilmės lapuočių fanerai, apėjimas per Kazachstaną ir Turkiją (127) parodė, kad paklausa Sąjungos rinkoje vis dar buvo didelė. Iš tiesų padėtį Sąjungos rinkoje galima geriausiai apibūdinti kaip pasiūlos, o ne paklausos sumažėjimą.

(326)

Komisija nustatė, jog dėl to, kad nebuvo tiesioginės prieigos prie didesnio kiekio beržo ir tuopos rąstų (žr. 320 konstatuojamąją dalį), kurie yra pagrindinė ES lapuočių faneros žaliava, nebuvimo nebuvo galimybės užtikrinti tiesioginę prieigą prie pačios lapuočių faneros, todėl sumažėjo pasiūla ir atitinkamai – bendras Sąjungos suvartojimas. Komisijos nuomone, problemos, susijusios su rąstų nebuvimu, yra visiškai fiziologinės ir yra viena iš bendrų faneros pramonės savybių. Konkrečiau, lapuočių fanerai gaminti tinkamo amžiaus medžiai auga 10–40 metų, kol juos bus galima kirsti. Lapuočių faneros gamintojai turi savo plantacijas arba perka iš ilgalaikių tiekėjų, su kuriais yra sudarytos daugiametės sutartys, nors kai kuriose Sąjungos rinkose taip pat dažnai rengiami aukcionai. Ši žaliavų tiekimo kliūtis neleido iš karto pereiti prie gerokai didesnės lapuočių faneros gamybos apimties. Tačiau laipsniškas perėjimas nuo popieriaus ir medienos gamybai skirtų rąstų prie faneros gamybos vidutinės trukmės laikotarpiu įmanomas, jei Sąjungos lapuočių faneros pramonė galės nustatyti sąžiningas rinkos kainas. Be to, medžius galima kirsti vadinamosiose rezervinėse plantacijose, kuriose medžiai yra subrendę, bet nebuvo kertami dėl aplinkos apsaugos priežasčių, pvz., dėl dirvožemio išlaikymo.

(327)

Nustatyta, kad Kinijos lapuočių faneros tiekėjai buvo vieninteliai, kuriems pavyko gerokai padidinti savo pardavimo apimtį 2022–2023 m., nes jie turėjo didelių atsargų dėl Kinijos statybos sektoriaus sulėtėjimo, kuris prasidėjo 2021 m. Vidutinės trukmės laikotarpiu dėl šio importo ES gamintojai negalėjo didinti savo gamybos apimties.

(328)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija atmetė tvirtinimą ir laikėsi nuomonės, kad Sąjungos pramonė negalėjo pakeisti uždraustos Rusijos ir Baltarusijos lapuočių faneros dėl padidėjusio importo iš Kinijos dempingo kaina ir iš karto naudojamų rąstų trūkumo. Vartojimo sumažėjimas, prasidėjęs 2022 m. ir pasiekęs žemiausią ribą 2023 m., o per TL šiek tiek atsigavęs, buvo neišnaudota Sąjungos pramonės galimybė; tai galėjo prisidėti prie patirtos žalos, tačiau nesumažino priežastinio ryšio su importu iš Kinijos dempingo kaina. Toks importas nagrinėjamuoju laikotarpiu, kuriuo susitraukė Sąjungos rinka, labai padidėjo, o jo kaina labai sumažėjo nepaisant to, kad Sąjungos pramonės sąnaudos bendrai padidėjo (žr. 287 konstatuojamąją dalį).

(329)

PTIA teigė, kad energetikos krizė ES dėl Rusijos invazijos į Ukrainą buvo vienas iš svarbiausių veiksnių, lėmusių Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų padidėjimą.

(330)

Komisija nustatė, kad energetikos krizė turėjo tik nedidelį poveikį lapuočių medienos faneros pramonei. Atrinkti Sąjungos gamintojai patys gaminosi energiją iš biomasės (drožlių, žievės, pjuvenų, brokuotos faneravimo dangos). Nors Sąjungos pramonė nėra nejautri energijos kainų kilimui, be kita ko, dėl didėjančių transporto kainų, ji buvo palyginti gerai apsaugota nuo energetikos krizės.

(331)

Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė ir padarė preliminarią išvadą, kad dėl didelių energijos kainų importo iš Kinijos dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

(332)

Komisija preliminariai nustatė Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos ir importo dempingo kaina iš Kinijos priežastinį ryšį. Padidėjus importo dempingo kaina iš Kinijos mažėjančiomis kainomis apimčiai, Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos padidėjo 57 %, kaip nurodyta 287 konstatuojamojoje dalyje, todėl ji negalėjo nustatyti tvarių kainų, dėl to labai pablogėjo jos ekonominė padėtis. Importas iš Kinijos padarė neigiamą poveikį Sąjungos pramonės kainoms. Komisija nustatė didelį priverstinį kainų mažinimą, kurį lėmė importas iš Kinijos. Komisija taip pat nustatė didelį kainų smukdymą 2023 m. ir per TL. Sąjungos pramonės pelningumas tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 7 % iki –2 % nuostolių, o pinigų srautas ir investicijų grąža per TL taip pat tapo neigiami.

(333)

Komisija nustatė kitų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonei ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Komisija padarė preliminarią išvadą, kad dėl importo iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, dėl jo nedidelės apimties ir palyginti didelės kainos importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo. Komisija taip pat padarė preliminarią išvadą, kad pardavimo eksportui ir suvartojimo Sąjungos rinkoje sumažėjimas reikšmingai ir tiesiogiai neprisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos. Be to, Komisija 5.3.1 skirsnyje išsamiai paaiškino, kad laikinas rąstų nebuvimas, nors ir galėjo prisidėti prie patirtos žalos, vis dėlto nesusilpnino importo iš Kinijos dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinio ryšio.

(334)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš Kinijos dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai ir bendrai, importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo. Žalą sudaro mažėjanti gamyba, pardavimas, našumas, kainos, pajėgumų naudojimas, pelningumas, pinigų srautas ir investicijų grąža, taip pat didėjančios darbo sąnaudos ir atsargos.

(335)

Šiuo atveju skundo pateikėjai tvirtino, kad esama su žaliavomis susijusių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Todėl, siekdama atlikti vertinimą dėl tinkamo priemonių dydžio, Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei padarytą žalą, nesant iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Tada ji ištyrė, ar atrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas būtų didesnis už jų žalos skirtumą (žr. 346–348 konstatuojamąsias dalis).

(336)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje ir 7 straipsnio 2d dalyje.

(337)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš tiriamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(338)

Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjas manė, kad pagrįstas tikslinis pelnas turėtų būti 10–15 %.

(339)

Pirmiausia Komisija nustatė bazinį pelną, padengiantį visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis. Kalbant apie pelningumo lygį iki importo iš nagrinėjamųjų šalių padidėjimo, pelno dydžio nebuvo įmanoma nustatyti remiantis nė vienais metais iki pat importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies padidėjimo, nes tais metais Sąjungos pramonė patyrė kitų kilmės šalių importo dempingo kaina srautą. Be to, nustatyta, kad 2021 ir 2022 m. didelį poveikį darė ekonomikos atsigavimas po COVID-19 ir tie metai neatrodė tinkami tiksliniam pelnui nustatyti. Todėl nė vienas iš šių metų negalėtų būti laikomas metais, kurių konkurencinė padėtis Sąjungos rinkoje yra įprasta. Todėl Komisija manė, kad tikslingiau naudoti 2017 m. pasiektą 13,43 % pelningumo lygį.

(340)

Sąjungos pramonė pateikė įrodymų, kad jos investicijų, MTP bei inovacijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų buvęs didesnis. Komisija patikrino šią informaciją per tikrinamuosius vizitus vietoje, tikrindama bendrovės vidaus įrašus, susijusius su investicijų planais, valdymo sprendimais ir finansinėmis ataskaitomis, ir nustatė, kad šie teiginiai yra pagrįsti. Siekdama, kad tai būtų atspindėta tiksliniame pelne, Komisija apskaičiavo investicijų, MTP ir inovacijų išlaidų įprastomis konkurencijos sąlygomis skirtumą, kaip nurodė Sąjungos pramonė ir patikrino Komisija, atsižvelgdama į atitinkamas faktines išlaidas nagrinėjamuoju laikotarpiu. Šis skirtumas, išreikštas apyvartos procentine dalimi, buvo 0,07–1,18 % priklausomai nuo atrinktų gamintojų.

(341)

Ta procentinė dalis buvo pridėta prie 338 konstatuojamojoje dalyje nurodyto 13,4 % bazinio pelno, todėl, priklausomai nuo atrinktų gamintojų padėties, tikslinis pelnas svyravo nuo 13,5 iki 14,6 %.

(342)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį paskutiniame etape Komisija įvertino, kokias būsimas išlaidas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei pagrindinio reglamento Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Remdamasi pateikta informacija, kuri buvo paremta bendrovių ataskaitų teikimo priemonėmis ir prognozėmis, Komisija nustatė, kad papildomos sąnaudos, palyginti su atitikties tokioms konvencijoms sąnaudomis tiriamuoju laikotarpiu, svyravo nuo 1,06 iki 5,55 EUR už m3. Šios papildomos sąnaudos buvo pridėtos prie nežalingos kainos.

(343)

Tuo remdamasi, pirmiau minėtą tikslinį pelno dydį (žr. 341 konstatuojamąją dalį) pritaikiusi atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms tiriamuoju laikotarpiu ir tada pridėjusi koregavimus pagal 7 straipsnio 2d dalį pagal kiekvieną rūšį, Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonės panašaus produkto nežalingą kainą už m3.

(344)

Tuomet, remdamasi nagrinėjamosios šalies bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos skirtumą. Taip palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi.

(345)

Žalos pašalinimo lygis visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui nustatytas taip pat, kaip ir dempingo skirtumas šioms bendrovėms.

(346)

Kaip paaiškinta pranešime apie inicijavimą, skundo pateikėjas pateikė Komisijai pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamojoje šalyje esama žaliavų rinkos iškraipymų, susijusių su tiriamuoju produktu. Todėl, atliekant tyrimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį buvo nagrinėjami tariami iškraipymai siekiant nustatyti, ar (jei aktualu) žalai pašalinti pakaktų už dempingo skirtumą mažesnio muito.

(347)

Tačiau, kadangi žalai pašalinti tinkami skirtumai buvo didesni už dempingo skirtumus, Komisija nusprendė, kad šiuo etapu šio aspekto nagrinėti nereikia.

(348)

Atlikusi pirmiau aprašytą vertinimą Komisija padarė išvadą, kad laikinųjų muitų sumą tikslinga nustatyti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį.

(349)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti tokius laikinuosius antidempingo muitus:

(350)

Nusprendusi taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, didmenininkų, mažmenininkų ir naudotojų interesus.

(351)

Sąjungos pramonę sudaro maždaug dvidešimt šešios bendrovės. Jos yra Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje, kuriose tiesiogiai ir netiesiogiai dirba apie 40 000 darbuotojų. Lapuočių faneros pramonėje daugiausia darbo vietų sukuriama kaimo vietovėse. Dauguma Sąjungos gamintojų, iš viso septyniolika bendrovių, pritarė skundui ir nė viena neprieštaravo tyrimo inicijavimui.

(352)

Dabartinis Sąjungos pramonės pelningumo lygis yra netvarus. Tikimasi, kad nustačius priemones Sąjungos pramonė galės pasididinti pardavimo kainas ir atgauti pelningumą.

(353)

Tikėtina, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonei bus padarytas didelis neigiamas poveikis, nes toliau bus smukdomos kainos ir toliau mažės pardavimas, todėl bus patiriama daugiau nuostolių ir bus uždarytos gamybos įmonės bei atleisti darbuotojai.

(354)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad laikinųjų priemonių nustatymas atitinka Sąjungos pramonės interesus.

(355)

Penkiasdešimt du importuotojai užsiregistravo kaip suinteresuotosios šalys, o kai kurie iš jų pateikė keletą pastabų. Devyniolika importuotojų įsteigė Sąjungos importuotojų ad hoc aljansą PTIA. Kaip minėta 29 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atrinko tris importuotojus. Du iš atrinktų importuotojų pateikė išsamius klausimyno atsakymus, o vienas – dalinius klausimyno atsakymus.

(356)

Keli importuotojai teigė, kad Sąjungos pramonė neturi pajėgumų patenkinti paklausą Sąjungoje, ir tvirtino, kad dėl priemonių rinkoje atsirastų stygius. Importuotojai taip pat teigė, kad dėl galimo didelių antidempingo muitų nustatymo padidėsiančių kainų nebus galima perkelti pirkėjams ir jie bus išstumti iš rinkos. Be to, buvo pateikta tvirtinimų, kad Sąjungos gamintojai nėra suinteresuoti tiekti tam tikrų rūšių lapuočių faneros.

(357)

Dėl rizikos, kad dėl priemonių Sąjungos rinkoje gali pritrūkti lapuočių faneros, Komisija laikėsi nuomonės, kad ši rizika yra nedidelė. Pirma, Sąjungos pramonė turi pajėgumų padidinti gamybą. Antra, be Kinijos, yra daug kitų tiekimo šaltinių. Galiausiai, Kinijos eksportuojantys gamintojai gali toliau eksportuoti į Sąjungą sąžiningomis kainomis.

(358)

Iš Kinijos importuojama lapuočių fanera kartu su lapuočių fanera, importuojama iš kitų šalių nei Kinija, yra svarbi ir pelninga importuotojų siūlomo produkto dalis. Nustačius priemones gali pasikeisti importuotojų ir prekiautojų siūlomas produktų asortimentas, nes padidės ne Kinijos kilmės lapuočių faneros dalis, tačiau mažai tikėtina, kad nustačius priemones importas iš Kinijos būtų visiškai sustabdytas.

(359)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė nori ir gali aprūpinti visus Sąjungos rinkos segmentus, tačiau šiuo metu negali to padaryti, nes ji buvo priversta pasitraukti iš kai kurių rinkos segmentų dėl importo iš Kinijos dempingo kaina kainų. Tam tikrų rūšių lapuočių faneros plokštės importuojamos tokiomis nepagrįstai mažomis kainomis, kad jos yra mažesnės už Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudas.

(360)

Apibendrinant galima teigti, kad nustatyto dydžio antidempingo priemonės gali neigiamai paveikti tam tikrus nesusijusius importuotojus. Toks poveikis apskritai neturėtų būti didelis dėl to, kad, be Kinijos, yra alternatyvių lapuočių faneros šaltinių, ir dėl to, kad importuotojai gali bent dalį padidėjusių sąnaudų perkelti savo pirkėjams. Remiantis klausimyno atsakymais, atrinktų importuotojų pelningumas per TL buvo geras.

(361)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija preliminariai nustatė, kad bet koks neigiamas priemonių poveikis nesusijusiems importuotojams apskritai turėtų būti nedidelis ir neviršys teigiamo priemonių poveikio Sąjungos gamintojams.

(362)

Vienas naudotojas ir naudotojų asociacija, taip pat du tiekėjai, didmenininkai ir (arba) mažmenininkai, užsiregistravo kaip suinteresuotosios šalys. Vienas naudotojas „Bouwmaat“ pateikė dalinį klausimyno atsakymą. Naudotojai nepateikė jokių konkrečių tvirtinimų, tačiau importuotojų ir prekiautojų asociacija PTIA pateikė pastabų dėl skundo dalies, susijusios su Sąjungos interesais, ir prieštaravo dėl didelių muitų nustatymo, be kita ko, galutinių naudotojų požiūriu.

(363)

Tikėtina, kad nustačius priemones bus padarytas tam tikras poveikis naudotojams, tačiau šiuo etapu Komisijai trūko duomenų iš naudotojų, nes gavusi vienintelį dalinį klausimyno atsakymą Komisija negalėjo išsamiai išnagrinėti priemonių poveikio.

(364)

Komisija įvertino galimą priemonių poveikį naudotojams ir preliminariai nustatė, kad daugumai pramonės naudotojų lapuočių faneros plokščių, naudojamų jų pagrindinei veiklai, pvz., statyboms, kaina nėra labai reikšminga, palyginti su bendromis sąnaudomis. Tas pats pasakytina ir apie transporto sektorių, pvz., plonos lapuočių faneros, naudojamos pramoginės transporto priemonės arba laivo vidaus apdailai, kaina yra nedidelė, palyginti su bendra jos kaina. Taigi poveikis daugumai pramoninių naudotojų, kurie sudaro daugiau kaip 60 % galutinių naudotojų, ir jų tiekėjams bus ribotas. Numatomas kainų padidėjimas labiau paveiks nepramoninius naudotojus ir jų tiekėjus. Baldų, įmontuojamų baldų ir muzikos instrumentų pramonės naudotojai taip pat patirs tam tikrą poveikį, nors lapuočių fanera paprastai naudojama aukščiausios kokybės produktams, parduodamiems už didelę kainą, taigi žaliavų kainos svarba yra mažesnė. Komisija nustatė, kad bet koks neigiamas priemonių poveikis naudotojams nebus didesnis už teigiamą priemonių poveikį Sąjungos gamintojams.

(365)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių konstatuoti, jog priemonių nustatymas importuojamai Kinijos kilmės lapuočių fanerai neatitiktų Sąjungos interesų.

(366)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(367)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės produktui turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. 348 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad žalai pašalinti tinkamas priemonių lygis turėtų būti dempingo skirtumas.

(368)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(369)

Šiame reglamente nurodyta konkrečioms bendrovėms taikoma antidempingo muito norma buvo nustatyta remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl ji parodė atliekant tyrimą nustatytą su šia bendrove susijusią padėtį. Ši muito norma taikoma tik importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretus nurodytas juridinis asmuo. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, gaminamam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam KLR kilmės importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(370)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui taikytinas antidempingo muitas.

(371)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(372)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(373)

Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą. Registracija buvo vykdoma, kad būtų galima surinkti muitus atgaline data, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje.

(374)

Atsižvelgiant į pirminiu etapu nustatytus faktus, importuojamų produktų registravimą reikėtų nutraukti.

(375)

Šiuo tyrimo etapu nėra priimtas joks sprendimas dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

(376)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai PREKYBOS IR EKONOMINIO SAUGUMO GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(377)

Komisija gavo pastabų iš Kinijos nacionalinės miškų produktų pramonės asociacijos ir kelių Kinijos eksportuojančių gamintojų. Šalys, be kita ko, paprašė Komisijos atskleisti viso kito importo dempingo skirtumo skaičiavimus ir nustatymo metodiką.

(378)

Komisija su tuo nesutiko. Pirminiame etape pateiktos informacijos tikslas buvo leisti suinteresuotosioms šalims teikti pastabas dėl skaičiavimų tikslumo, o ne dėl metodikos. Viso kito importo muito normos nustatymo metodika paaiškinta reglamento 3.5 skirsnyje, o suinteresuotosios šalys paragintos teikti pastabas, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje. Tačiau faktiniai skaičiavimai, pagrįsti „Jiangshan Wood“ normaliąja verte, negalėjo būti atskleisti neatskleidžiant konfidencialių bendrovės duomenų. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(379)

Kitų pastabų negauta.

(380)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabų ir (arba) prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(381)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir galutiniame tyrimo etape gali būti pakeistos.

(382)

Skundo pateikėjas atkreipė dėmesį į įtariamą priemonių apėjimo praktiką jau nagrinėjamojo produkto importo registravimo etape (128). Ši įtariama praktika – ant lapuočių faneros medžio lukšto faneravimo dangos paviršiaus dėti labai plonus išorinius spygliuočių faneravimo dangos sluoksnius. Dėl tokios praktikos produktas priskiriamas muitinės kodams, kuriems nėra nustatytas registravimo įpareigojimas, nekeičiant jo esminių savybių. Todėl, siekdama kuo labiau sumažinti priemonių apėjimo riziką, Komisija manė esant tikslinga vykdyti tokio importo stebėseną. Taigi tokiems importuojamiems produktams, kurių KN kodai 4412 10 00 ir 4412 39 00 , turėtų būti sukurti atskiri TARIC kodai. Be to, taikant tokią stebėseną surinktą informaciją būtų galima panaudoti apėjimo tyrimui inicijuoti pagal pagrindinio Reglamento (ES) 2016/1036 13 straipsnį,