(1)

2024 m. gegužės 17 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 10 straipsniu, inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl importuojamų Indijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės šviesolaidžių kabelių. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2024 m. balandžio 4 d. organizacijos „Europacable“ (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skundas pateiktas optinių skaidulinių kabelių Sąjungos pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 6 dalyje. Skunde pateikta subsidijavimo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Prieš inicijuodama antisubsidijų tyrimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalį pranešė Indijos Vyriausybei (3) gavusi dokumentais tinkamai pagrįstą skundą ir pakvietė ją dalyvauti konsultacijose. Konsultacijos su Indijos Vyriausybe surengtos 2024 m. gegužės 15 d. Vis dėlto abipusiškai priimtino sprendimo pasiekti nepavyko.

(4)

2024 m. gruodžio 16 d. Komisija, atlikusi tyrimą, kuris buvo inicijuotas 2023 m. lapkričio 16 d. paskelbtu pranešimu apie inicijavimą, (toliau – atskiras antidempingo tyrimas) nustatė galutinius antidempingo muitus ir galutinai surinko laikinuosius muitus, nustatytus tam pačiam importuojamam Indijos kilmės (4) produktui. Šiame reglamente pateikta Sąjungos pramonės ekonominės padėties analizė mutatis mutandis sutampa su atskiro antidempingo tyrimo išvadomis, nes Sąjungos pramonės apibrėžtis, atrinkti Sąjungos gamintojai, nagrinėjamasis laikotarpis ir tiriamasis laikotarpis abiejuose tyrimuose yra tie patys.

(5)

Inicijavusi antisubsidijų tyrimą, kuris buvo pradėtas 2020 m. gruodžio 21 d. paskelbtu pranešimu apie inicijavimą, Komisija 2022 m. sausio 19 d. nustatė kompensacinius muitus importuojamiems Kinijos kilmės šviesolaidžių kabeliams (5).

(6)

Dėl iš Kinijos importuojamų šviesolaidžių kabelių jau buvo atliktas antidempingo tyrimas. 2021 m. lapkričio 18 d. Komisija nustatė galutinius antidempingo muitus iš Kinijos importuojamam produktui (6). 2023 m. rugpjūčio 9 d. Komisija, atlikusi absorbcijos tyrimą, pakoregavo šiuos antidempingo muitus (7).

(7)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/2724 (8) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamus šviesolaidžių kabelius.

(8)

Atsižvelgdama į tai, kad nebuvo nustatyta laikinųjų priemonių, kaip apibūdinta 22 konstatuojamojoje dalyje, Komisija neatliko analizės, susijusios su muitų surinkimu atgaline data pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnio 4 dalį.

(9)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Indijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir prekiautojams, taip pat žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(10)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tam tikrus Sąjungos gamintojus. Komisija atrinko gamintojus remdamasi didžiausia panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimtimi tiriamuoju laikotarpiu, o tai taip pat užtikrino didelę geografinę aprėptį. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams tenka daugiau nei 50 % apskaičiuotos visos gamybos apimties ir daugiau nei 75 % visos apskaičiuotos panašaus produkto pardavimo Sąjungoje apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų dėl preliminariai atrinktų bendrovių negauta, todėl jos buvo patvirtintos kaip galutinai atrinktos bendrovės.

(13)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(14)

Nė vienas nesusijęs importuotojas nepateikė prašomos informacijos ir nesutiko, kad gali būti atrenkamas. Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(15)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų Indijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Indijos Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(16)

Vienuolika nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalį, Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko tris eksportuojančių gamintojų grupes. Atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms tiriamuoju laikotarpiu teko daugiau nei 80 % viso šviesolaidžių kabelių eksporto iš Indijos į Sąjungą. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį, dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis.

(17)

Komisija išsiuntė klausimynus atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, trims atrinktiems Sąjungos gamintojams ir žinomiems naudotojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (9). Komisija skundo pateikėjui taip pat išsiuntė klausimyną, kuriame buvo prašoma nurodyti Sąjungos pramonės makroekonominius rodiklius.

(18)

Komisija klausimyną išsiuntė ir Indijos Vyriausybei.

(19)

Komisija gavo Indijos Vyriausybės, atrinktų eksportuojančių gamintojų, atrinktų Sąjungos gamintojų, skundo pateikėjo ir vieno naudotojo klausimyno atsakymus.

(20)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl subsidijavimo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(21)

Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2022 m. spalio 1 d. – 2023 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(22)

2025 m. sausio 17 d. pagal pagrindinio reglamento 29a straipsnio 2 dalį Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims, kad ketina nenustatyti laikinųjų priemonių ir tęsti tyrimą.

(23)

2025 m. kovo 18 d. Komisija visoms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį kompensacinį muitą importuojamiems Indijos kilmės šviesolaidžių kabeliams (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo.

(24)

Po galutinio faktų atskleidimo 2025 m. balandžio 2 d. gautos pastabos.

(25)

Šalims, kurios prašė suteikti galimybę būti išklausytoms, tokia galimybė buvo suteikta. Surengti klausymai su grupėmis „MP Birla“, HFCL ir STL.

(26)

2025 m. balandžio 24 d. Komisija pateikė papildomo faktų atskleidimo dokumentą.

(27)

Po papildomo faktų atskleidimo 2025 m. balandžio 25 d. gautos pastabos.

(28)

Po papildomo faktų atskleidimo grupė STL teigė, kad tyrimui trūko skaidrumo, nes Komisija papildomo faktų atskleidimo dokumente neatsižvelgė į jokias jos pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo. Grupė STL padarė išvadą, kad šis skaidrumo trūkumas turėjo įtakos jos teisėms į gynybą.

(29)

Komisija nesutiko su tvirtinimu, kad šiam tyrimui trūko skaidrumo, taigi ir su tuo, kad jis turėjo kokį nors poveikį grupės STL teisėms į gynybą. Papildomo faktų atskleidimo tikslas buvo ne atsakyti į visas pastabas, gautas iš suinteresuotųjų šalių po galutinio faktų atskleidimo, o suteikti suinteresuotosioms šalims galimybę pateikti pastabas dėl bet kokių esminių faktų ir išvadų pasikeitimų po galutinio faktų atskleidimo. Visos grupės STL po galutinio faktų atskleidimo pateiktos pastabos buvo išnagrinėtos šiame įgyvendinimo reglamente, visų pirma jo 75, 95, 134, 150 ir 197 konstatuojamosiose dalyse. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(30)

Tiriamasis produktas – vienmodžiai šviesolaidžių kabeliai, sudaryti iš vieno ar kelių atskirų aptrauktų šviesolaidžių, su apsauginiu apvalkalu, su elektros laidininkais arba be jų, su jungtimis arba be jų. Neįtraukiami šie produktai:

(31)

Šviesolaidžių kabeliai naudojami kaip šviesolaidinio perdavimo telekomunikacijų tinkluose terpė tolimojo susisiekimo, metro ir prieigos tinkluose.

(32)

Nagrinėjamasis produktas – Indijos kilmės tiriamasis produktas, kurio KN kodas šiuo metu yra ex 8544 70 00 (TARIC kodai 8544 70 00 10 ir 8544 70 00 91).

(33)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(34)

Todėl Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punktą.

(35)

Remiantis skunde, pranešime apie inicijavimą ir Komisijos klausimynų atsakymuose pateikta informacija nagrinėtas įtariamas subsidijavimas pagal šias Indijos Vyriausybės schemas:

(36)

Nenustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu trys atrinkti eksportuojantys gamintojai būtų gavę naudos.

(37)

Nenustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu trys atrinkti eksportuojantys gamintojai būtų gavę naudos.

(38)

Ši schema nutraukta 2022 m. Nenustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu trys atrinkti eksportuojantys gamintojai būtų gavę naudos.

(39)

Nenustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu trys atrinkti eksportuojantys gamintojai būtų gavę naudos.

(40)

Nenustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu trys atrinkti eksportuojantys gamintojai būtų gavę naudos.

(41)

Nenustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu trys atrinkti eksportuojantys gamintojai būtų gavę naudos.

(42)

Nenustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu trys atrinkti eksportuojantys gamintojai būtų gavę naudos.

(43)

Komisija nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu visos atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės naudojosi P-SPPS.

(44)

2012 m. Indijos Vyriausybė paskelbė apie Pakeistą specialiųjų paskatų paketų schema (P-SPPS) (10) (toliau – 2012 m. pranešimas apie P-SPPS). Schema buvo iš dalies pakeista 2015 m. (11) (toliau – 2015 m. pranešimas apie P-SPPS) ir 2017 m. (12) (toliau – 2017 m. pranešimas apie P-SPPS).

(45)

Schema gali naudotis 2012 m. pranešime apie P-SPPS išvardytų elektroninių gaminių ir priedų gamintojai. 2015 m. pranešimu apie P-SPPS buvo išplėsta taikymo sritis, įtraukiant papildomus elektroninius gaminius.

(46)

Teisę naudotis schema turi šviesolaidžių kabelių gamintojai. Teisę naudotis schema taip pat turi šviesolaidžių, kurie yra šviesolaidžių kabelių gamybos žaliava, gamintojai ir stiklo ruošinių, kurie yra šviesolaidžių gamybos žaliava, gamintojai.

(47)

Schemą administruoja Elektronikos ir informacinių technologijų ministerija (toliau – EITM). Pagal šią schemą teikiamos dotacijos investicijoms į naujus įrenginius arba esamų įrenginių pajėgumų didinimui. Dotacijos sudaro 20 % investicijų į mašinas ir įrenginius, atliktų specialiosiose ekonominėse zonose (SEZ), ir 25 % kapitalo investicijų, atliktų ne SEZ. Šias dotacijas Indijos Vyriausybė moka keliomis dalimis po to, kai ji patvirtina visą sumą.

(48)

Pareiškėjai turi pateikti paraišką internetu. Patvirtinus paraišką, naudos gavėjas pateikia Vyriausybei mokėjimo prašymus pagal patirtas išlaidas. Atsižvelgdama į šiuos mokėjimo prašymus, Vyriausybė išmoka paskatas naudos gavėjui. Kai buvo sukurta schema, mokėjimai buvo atliekami kasmet. Po 2015 m. pranešimo apie P-SPPS mokėjimai gali būti atliekami kas ketvirtį.

(49)

Po 2017 m. pranešimo apie P-SPPS paraiškų pateikimo terminas baigėsi 2018 m. gruodžio 31 d. Paskatomis turėjo būti galima pasinaudoti per penkerius metus nuo projekto patvirtinimo.

(50)

P-SPPS yra subsidija, teikiama dotacijų forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Išmokos pagal P-SPPS yra Indijos Vyriausybės finansiniai įnašai, nes Indijos Vyriausybė tiesiogiai perveda lėšas naudos gavėjui. Be to, P-SPPS mokėjimais suteikiama nauda, nes naudos gavėjas gauna kompensaciją už dalį atliktų investicijų.

(51)

P-SPPS taip pat laikoma individualia, nes pagal teisės aktus reikalavimus atitinka tik 3.3.1.1.2 skirsnyje nurodyti gamintojai, ir todėl kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktą.

(52)

Po galutinio faktų atskleidimo Indijos Vyriausybė tvirtino, kad P-SPPS nėra kompensuotina subsidija. Visų pirma Indijos Vyriausybė tvirtino, kad i) P-SPPS nėra dotacija, nes ja iš dalies kompensuojamos gavėjo patirtos išlaidos, ii) P-SPPS nesuteikta nauda gavėjui, nes ja nesuteiktas pranašumas, palyginti su įprastomis rinkos sąlygomis, ir iii) P-SPPS nebuvo individuali, nes buvo plačiai taikoma visam elektronikos gamybos sektoriui.

(53)

Komisija nesutiko su tvirtinimu, kad P-SPPS nebuvo kompensuotina subsidija. Kalbant apie pirmąjį tvirtinimą, tai, kad Indijos Vyriausybė finansavo P-SPPS siekdama iš dalies kompensuoti gavėjo patirtus investicinius kaštus, nebuvo svarbu nustatant, kad P-SPPS yra finansinis įnašas dotacijos forma, atitinkantis išmokėtas sumas. Kalbant apie antrąjį tvirtinimą, Komisija manė, kad dėl P-SPPS išmokos gavėjas gavo naudos, nes jam buvo kompensuoti investiciniai kaštai, kuriuos kitu atveju jis būtų turėjęs patirti, ir taip buvo prisidėta prie gavėjo likvidumo didinimo. Kalbant apie trečiąjį tvirtinimą, P-SPPS buvo laikoma individualia, nes ji buvo skirta tik elektronikos gamybos sektoriuje veikiančioms bendrovėms, todėl ja negalėjo pasinaudoti kituose ekonomikos sektoriuose veikiančios bendrovės. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(54)

Kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis suma, kurią Indijos Vyriausybė skyrė naudos gavėjams, paskirstyta per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Apskaičiuota suma, priskiriama tiriamajam laikotarpiui, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautų lėšų vertė per tam tikrą laikotarpį. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma.

(55)

Po galutinio faktų atskleidimo grupė „MP Birla“ tvirtino, kad Komisijos taikytas komercinių palūkanų lyginamasis indeksas buvo netinkamas. Visų pirma grupė „MP Birla“ tvirtino, kad i) Komisijos naudotas šaltinis buvo mokamas, todėl nebuvo viešai prieinamas, kad būtų galima įvertinti jo tinkamumą, ii) siūlomas lyginamasis indeksas apėmė kalendorinius metus (2023 m.), taigi ne tiriamąjį laikotarpį, kuris apėmė laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Be to, grupė „MP Birla“ tvirtino, kad Indijos rezervų banko (toliau – IRB) (13) skelbiami duomenys yra tinkamesni, nes jie yra viešai prieinami ir pagal juos galima nustatyti konkretų tiriamojo laikotarpio lyginamąjį indeksą. Grupė „MP Birla“ pasiūlė lyginamąjį indeksą apskaičiuoti kaip ribinėmis finansavimo sąnaudomis grindžiamų skolinimosi normų (angl. Marginal COST of Fund Based Lending Rate, toliau – MCLR), taikomų nuo vienos nakties iki trejų metų terminams, vidurkį.

(56)

Komisija išnagrinėjo grupės „MP Birla“ siūlomus IRB duomenis. Nors laikoma, kad informacija, kurią galima gauti sumokėjus tam tikrą mokestį, yra žinoma suinteresuotosioms šalims, Komisija laikėsi nuomonės, kad šiuo atveju oficialūs nemokamai skelbiami duomenys buvo tinkamiausias šaltinis, nes pagal juos buvo galima nustatyti konkretų tiriamojo laikotarpio lyginamąjį indeksą. Todėl Komisija perskaičiavo atitinkamą naudą. Komisija pažymėjo, kad į siūlomus duomenis nebuvo įtrauktas antkainis, kurį komerciniai bankai paprastai taiko savo klientams, jį pridėdami prie IRB nustatytų MCLR. Komisija lyginamąjį indeksą apskaičiavo kaip vidutines MCLR, taikomas vienų ir trejų metų terminams, nes vertino, kad trumpesni terminai nėra aktualūs, kai įsigyjamas ilgalaikis turtas.

(57)

Grupė „MP Birla“ naudojo šią schemą šviesolaidžių kabelių gamybai remti, o grupės HFCL, STL ir „MP Birla“ taip pat naudojo šią schemą žaliavų gamybai remti. Todėl Komisija atitinkamą išmokos už žaliavas sumą paskirstė šviesolaidžių kabelių gamintojams ir, remdamasi 54 konstatuojamojoje dalyje aprašytu metodu, ją vėliau panaudojo apskaičiuodama kompensuotinos subsidijos sumą.

(58)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Komisija šią subsidijos sumą paskirstė visų eksportuotojo pagamintų šviesolaidžių kabelių rūšių apyvartai (14) arba eksportuotojo pagaminto tiriamojo produkto apyvartai per tiriamąjį laikotarpį, kaip atitinkamą vardiklį, nes subsidija nebuvo suteikta atsižvelgiant į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(59)

Grupė „MP Birla“ teigė, kad paskirstydama susijusio žaliavų tiekėjo „Birla Furukawa Fibre Optics Private Ltd“ (toliau – „Birla Furukawa“) pagal P-SPPS gautą naudą grupės „MP Birla“ eksportuojantiems gamintojams, Komisija darė prielaidą, kad ši nauda buvo perduota. Grupės „MP Birla“ tvirtinimu, tai prieštarautų kolegijos išvadai, padarytai byloje JAV – spygliuočių mediena IV ir patvirtintai Apeliacinio komiteto (15), pagal kurią tyrimą atliekanti institucija turėtų nustatyti, kad žaliavų gamintojui suteikta nauda buvo perkelta, jei žaliavų gamintojai ir tolesni perdirbėjai veikia laikydamiesi ištiestosios rankos principo. „Birla Furukawa“ ir grupės „MP Birla“ eksportuojančių gamintojų kainos atitiktų ištiestosios rankos principą, o grupė „MP Birla“ tam pagrįsti pateikė trijų grupės „MP Birla“ eksportuojančių gamintojų valdybų nutarimus, susijusius su tiriamuoju laikotarpiu, ir palyginimą su kainomis, tiriamuoju laikotarpiu taikytomis kitiems pirkėjams.

(60)

Komisija pirmiausia pažymėjo, kad grupės „MP Birla“ argumente supainiotas perkėlimo klausimas ir atskiras susijusios bendrovės gautos subsidijos priskyrimo nagrinėjamajam produktui klausimas. Iš tiesų, kai šalis (šiuo atveju žaliavų tiekėjas) yra susijusi su eksportuojančiu gamintoju, Komisijai nebūtina atlikti perkėlimo analizės. Vietoje to, kai yra toks ryšys, Komisijai reikėjo tik tinkamai paskirstyti „Birla Furukawa“ gautą naudą nagrinėjamajam produktui.

(61)

Antra, Komisija priminė, kad, kaip paaiškinta 57 konstatuojamojoje dalyje, taikyta paskirstymo schema atitiko susijusio žaliavų tiekėjo eksportuojantiems gamintojams parduotų žaliavų kiekį. Komisija laikėsi nuomonės, kad tinkamai paskirstė grupėje gautas subsidijas nagrinėjamajam produktui, kaip paskirstymo schemą naudodama bendrovių tarpusavio pardavimo apimtį. Šios paskirstymo schemos neginčijo nė viena suinteresuotoji šalis.

(62)

Komisija taip pat pažymėjo, kad grupės „MP Birla“ pateikti įrodymai nebuvo patikimi ir įtikinami vertinant, ar susijusių šalių tarpusavio žaliavų kainos iš tiesų atitiko ištiestosios rankos principą. Konkrečiai kalbant apie valdybos nutarimus, nors juose nurodyta, kad sandoriai su „Birla Furukawa“„sudaromi vyraujančia rinkos kaina“, juose buvo numatyta tokią kainą keisti +/– 20 % 2022–2023 finansiniais metais ir +/– 10 % 2023–2024 finansiniais metais. Galimybė taip keisti kainas prieštaravo teiginiui, kad sandoriai turėjo būti sudaromi vyraujančiomis rinkos kainomis, taigi, kad bendrovių tarpusavio sandorių kainos atitiko ištiestosios rankos principą. Be to, dėl „Birla Furukawa“ pateiktų kainų palyginimo Komisija pažymėjo, kad grupė „MP Birla“ neįrodė, kad kainos nesusijusiems klientams atitiko ištiestosios rankos principą ir kad jos buvo tinkamas lyginamasis standartas palyginimui su susijusiomis kainomis. Be to, neaišku, kaip remiantis „Birla Furukawa“ pardavimo duomenimis buvo nustatytos vieneto kainos, viena vertus, taikomos BCL, VTL ir UCL, ir, kita vertus, kitiems klientams. Visų pirma atliekant grupės „MP Birla“ pateiktą palyginimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad tarp kitų bendrovių, įtrauktų į palyginimą su grupei „MP Birla“ taikomomis kainomis, buvo ir kitų su „Birla Furukawa“ susijusių bendrovių, priklausančių grupei „Furukawa“. Todėl grupė „MP Birla“ susijusioms bendrovėms taikomas kainas lygino su kainomis, taikomomis ir susijusioms, ir nesusijusioms bendrovėms. Galiausiai atrodė, kad grupė „MP Birla“ pasirinko tik tam tikras tiriamojo produkto rūšis, kurių vieneto kainos, taikomos parduodant grupei „MP Birla“ ir kitoms bendrovėms, skirtumas buvo patogus jos argumentams pagrįsti. Apibendrinant, grupė „MP Birla“ nepateikė patikimų ir įtikinamų įrodymų, kad „Birla Furukawa“ taikomos kainos ir grupės „MP Birla“ eksportuojantiems gamintojams taikomos kainos atitiko ištiestosios rankos principą. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(63)

Po galutinio faktų atskleidimo Komisija nustatė ir ištaisė korektūros klaidą, padarytą apskaičiuojant grupių HFCL ir STL subsidijų normas.

(64)

Atrinktoms bendrovių grupėms tiriamuoju laikotarpiu taikant pirmiau aprašytą schemą nustatyta subsidijų norma:

Pakeista specialiųjų paskatų paketų schema

(65)

Komisija nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu eksportuojančių gamintojų grupės STL ir „MP Birla“ naudojosi PIS. Šios schemos kompensacinės priemonės jau nustatytos atlikus kompensacinio muito procedūrą dėl Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų (16) (toliau – GES galutinis reglamentas), visų pirma 140–150 konstatuojamosiose dalyse.

(66)

2015 m. balandžio 1 d. įsigaliojo „Palūkanų už eksporto kreditą rupijomis prieš išsiuntimo išlyginimą ir po jo schema“, apie kurią Indijos rezervų bankas (toliau – IRB) paskelbė 2016 m. vasario 11 d. (17) (toliau – 2016 m. IRB aplinkraštis). Iš pradžių buvo numatyta, kad PIS nustos galioti 2020 m. kovo 31 d. Tačiau schemos galiojimas buvo kelis kartus pratęstas, įskaitant pratęsimą iki 2024 m. kovo 31 d. (18) (toliau – pranešimas apie PIS pratęsimą tiriamuoju laikotarpiu), kuris apėmė tiriamąjį laikotarpį.

(67)

PIS gali būti taikoma įvairių produktų, įskaitant šviesolaidžių kabelius, eksportui, neatsižvelgiant į eksportuojančio gamintojo ar prekiautojo eksportuotojo dydį, taip pat bet kokiam eksportuojamam produktui, pagamintam labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ).

(68)

PIS yra schema, kurią administruoja Užsienio prekybos generalinis direktoratas (UPGD). Pagal šią schemą reikalavimus atitinkantys eksportuotojai gali kompensuoti dalį palūkanų, sumokėtų už paskolas, gautas iš dalyvaujančių bankų, kaip numatyta 2016 m. IRB aplinkraščio 4 puslapio 2 punkte. Pranešime apie PIS pratęsimą tiriamuoju laikotarpiu buvo nustatyta 3 % palūkanų kompensacija MVĮ gamintojams eksportuotojams, eksportuojantiems pagal bet kurią SS eilutę, ir 2 % gamintojams eksportuotojams ir prekiautojams eksportuotojams, eksportuojantiems pagal 410 SS eilučių, įskaitant šviesolaidžių kabelius, kaip numatyta 2016 m. IRB aplinkraštyje.

(69)

Dalyvaujantys bankai iš Indijos rezervų banko gauna kompensacijas, kad galėtų reikalavimus atitinkantiems eksportuotojams nustatyti mažesnes palūkanas. Išmoka mokama nuo išmokėjimo dienos iki grąžinimo dienos arba iki dienos, po kurios negrąžintas eksporto kreditas tampa pradelstas. Tačiau reikalavimus atitinkantys eksportuotojai gali naudotis PIS tik tuo laikotarpiu, kai galioja schema.

(70)

Kaip Komisija jau nustatė GES reglamento 146 konstatuojamojoje dalyje, PIS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, teikiama kaip palūkanų kompensacija, kurią bendradarbiaujantys bankai turi taikyti reikalavimus atitinkančioms bendrovėms, kaip nurodyta 68 konstatuojamojoje dalyje.

(71)

Be to, kaip Komisija jau nustatė GES reglamento 147 konstatuojamojoje dalyje, PIS pagal teisės aktus priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių palūkanų kompensacijos, kaip nurodyta 68 konstatuojamojoje dalyje, ir ji taikoma tik eksportuojamiems produktams. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(72)

Po galutinio faktų atskleidimo Indijos Vyriausybė teigė, kad PIS nėra kompensuotina subsidija dėl trijų priežasčių: i) pagal PIS lėšos nėra pervedamos tiesiogiai, nes Indijos Vyriausybė tik kompensuoja bankams dalį sumažintų palūkanų. Be to, Indijos Vyriausybė teigė, kad bankai turi visišką diskreciją teikti paskolas; ii) PIS nesuteikiama nauda gavėjams, nes pagal PIS tik koreguojamos skolinimosi išlaidos pagal pagrįstą rinkos lygį, ir iii) PIS nepriklauso nuo eksporto, nes gavėjams nereikia pasiekti konkrečių eksporto tikslų.

(73)

Komisija pažymėjo, kad GES byloje ji jau nustatė, jog PIS yra kompensuotina subsidija. Kalbant apie pirmąjį tvirtinimą, PIS yra finansinis įnašas, nes Indijos Vyriausybė kompensuodavo bendradarbiaujantiems bankams palūkanų normos skirtumą, kurį bankai turi taikyti savo reikalavimus atitinkantiems klientams pagal Indijos Vyriausybės nustatytas taisykles. Kalbant apie antrąjį tvirtinimą, pagal PIS suteikiama 2 % palūkanų kompensacija, kurią kitu atveju turėtų mokėti gavėjai. Kalbant apie trečiąjį tvirtinimą, Komisija nemanė, kad eksporto tikslai yra būtini, kad PIS būtų pripažinta priklausoma nuo eksporto. Kaip jau nustatyta GES reglamente, PIS buvo pripažinta priklausoma nuo eksporto, nes tokio paskolos palūkanų kompensavimo negalima gauti neįsipareigojus eksportuoti. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(74)

Indijos Vyriausybė taip pat teigė, kad PIS buvo nutraukta 2024 m. gruodžio 31 d. Grupė STL teigė, kad 2024 m. birželio 28 d. pratęsta schema buvo taikoma tik tiems eksportuotojams, kurie yra labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), o ne didelės bendrovės. Indijos Vyriausybė ir grupė STL teigė, kad, kadangi eksportuojančios bendrovės ateityje negalės pasinaudoti PIS, apskaičiuojant kompensacinius muitus į PIS neturėtų būti atsižvelgiama.

(75)

Komisija išnagrinėjo grupės STL pateiktus įrodymus, t. y. tris 2024 m. birželio 28 d., 2024 m. rugpjūčio 31 d. ir 2024 m. rugsėjo 30 d. prekybos pranešimus dėl PIS pratęsimo. Iš įrodymų buvo matyti, kad 2024 m. birželio 28 d. pratęsimas iš tiesų buvo taikomas tik eksportuotojams, kurie yra MVĮ. 2024 m. rugsėjo 30 d. prekybos pranešimu PIS buvo pratęsta iki 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija pažymėjo, kad nuo 2020 m. PIS buvo pratęsta bent aštuonis kartus, įskaitant tris grupės STL pateiktus pratęsimus. Atliekant tyrimą nei Indijos Vyriausybė, nei atrinkti eksportuojantys gamintojai nenurodė, kad PIS taikymas nutrauktas visam laikui, todėl Komisija negalėjo patikrinti, pavyzdžiui, kokią įtaką nutraukimas turėjo dar negrąžintoms paskoloms, kurioms buvo taikomas PIS palūkanų kompensavimas. Be to, atsižvelgdama į tai, kad praeityje PIS buvo pratęsta daug kartų ir į 2025 m. spaudoje pasirodžiusią informaciją apie naujo pratęsimo galimybę (19), Komisija atmetė prašymą neatsižvelgti į PIS skaičiuojant naudą.

(76)

Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą gavėjams suteikta nauda yra palūkanų sumos, kurią bendrovė moka už lengvatinę paskolą, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašią Indijos finansų rinkoje gautą komercinę paskolą skirtumas (t. y. įstatyme numatytos palūkanų kompensacijos). Todėl laikyta, kad kompensuotinų subsidijų suma yra lygi su tiriamuoju laikotarpiu susijusių palūkanų sumai, kurią kompensuoja IRB ir taip sutaupo grupės STL ir „MP Birla“.

(77)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, Komisija paskirstė šią subsidijos sumą tiriamojo produkto eksporto apyvartai tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamą vardiklį, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(78)

Atrinktoms bendrovių grupėms tiriamuoju laikotarpiu taikant pirmiau aprašytą schemą nustatyta subsidijų norma:

Eksporto finansavimo palūkanų išlyginimo schema

(79)

ILS, AIMMEP ir GPESS grindžiamos 1992 m. Užsienio prekybos (Plėtra ir reguliavimas) įstatymu (1992 m., Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos paprastai kas penkerius metus leidžia ir prireikus atnaujina Prekybos ir pramonės ministerija.

(80)

Užsienio prekybos politikos dokumentai, kurie yra svarbūs tiriamajam laikotarpiui, yra 2015–2020 m. užsienio prekybos politika (toliau – 2015–2020 m. UPP) ir 2023 m. užsienio prekybos politika (20) (toliau – 2023 m. UPP). 2015–2020 m. UPP įsigaliojo 2015 m. balandžio mėn. ir iš pradžių turėjo nustoti galioti 2020 m. kovo 31 d. Tačiau dėl COVID-19 pandemijos jos galiojimas galiausiai buvo pratęstas iki 2023 m. kovo 31 d. 2023 m. UPP įsigaliojo 2023 m. balandžio 1 d. Indijos Vyriausybė taip pat nustatė procedūras, kuriomis reglamentuojama 2015–2020 m. UPP ir 2023 m. UPP, atitinkamai 2015–2020 m. procedūrų vadove (toliau – 2015–2020 m. PV) ir 2023 m. procedūrų vadove (21) (toliau – 2023 m. PV).

(81)

SAMS yra grindžiama 1962 m. Muitinės įstatymo 75 skirsniu, 1944 m. Centrinio akcizų įstatymo 37 skirsniu, 1994 m. Finansų įstatymo 93A ir 94 skirsniais ir 1995 m., 2006 m. ir 2017 m. Muitų, centrinio akcizų muito ir paslaugų mokesčio sąlyginio apmokestinimo taisyklėmis. Sąlyginio apmokestinimo normos yra skelbiamos ir ilgainiui keitėsi.

(82)

Komisija nustatė, kad visos atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės tiriamuoju laikotarpiu naudojosi AIMMEP. Šios schemos kompensacinės priemonės jau nustatytos GES reglamento 118–132 konstatuojamosiose dalyse.

(83)

AIMMEP yra numatytas 2015–2020 m. UPP 4 skyriuje, o nuo 2023 m. balandžio 1 d. – 2023 m. UPP 4 skyriuje.

(84)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(85)

Reikalavimus atitinkančios bendrovės gali pasinaudoti AIMMEP, jei eksportuoja produktus, kurie nėra įtraukti į 2023 m. UPP 4.55 skirsnyje pateiktą reikalavimų neatitinkančių prekių, daiktų ir (arba) kategorijų sąrašą. Šviesolaidžių kabeliai nebuvo įtraukti į šį sąrašą.

(86)

Pagal šią schemą reikalavimus atitinkančios bendrovės gauna nuolaidą, kuri sudaro tam tikrą eksportuojamo produkto FOB vertės procentinę dalį, taikant vieneto vertės viršutinę ribą. Nuolaida suteikiama perleidžiamosios elektroninės laikinosios mokėjimo priemonės (e. laikinoji mokėjimo priemonė) forma; ją Centrinė netiesioginių mokesčių ir muitų valdyba įtraukia į elektroninį registrą. E. laikinosios mokėjimo priemonės gali būti naudojamos mokant importuojamų prekių muitus pagal 1975 m. Muitų tarifų įstatymo pirmąjį priedą, t. y. pagrindinį muitą.

(87)

AIMMEP normos skelbiamos pranešimų forma. Tiriamuoju laikotarpiu šviesolaidžių kabelių AIMMEP norma buvo 1,5 % FOB vertės, taikant 11,3 INR/kg viršutinę ribą (neto svorio). Eksportuotojai turi teisę taikyti mažesnę iš šių dviejų normų.

(88)

AIMMEP yra subsidija, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 3 straipsnio 2 dalį. AIMMEP e. laikinosios mokėjimo priemonės yra Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes jos galiausiai bus naudojamos prekių importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji būtų gavusi. Be to, AIMMEP e. laikinosios mokėjimo priemonės yra naudingos eksportuotojui, nes jis neturi mokėti tų importo muitų.

(89)

Be to, kaip jau nustatyta GES reglamento 125 konstatuojamojoje dalyje ir remiantis 2023 m. UPP 4.54 skirsniu, pagal teisės aktus AIMMEP priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina schema.

(90)

Šios schemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. E. laikinosios mokėjimo priemonės nebūtinai siejamos su faktiniu žaliavoms taikomų importo muitų mokėjimu ir nėra muito kreditas, kurį galima panaudoti buvusio ar būsimo žaliavų importo muitams kompensuoti. Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento I priedo i punktą ir II bei III priedus.

(91)

Be to, Indijos Vyriausybė neatliko tolesnio tyrimo dėl šešių iš septynių eksportuojančių gamintojų remdamasi faktinėmis žaliavomis ir sandoriais, kad nustatytų, ar nebuvo atliktas per didelis mokėjimas. Tikrinamojo vizito metu Komisija paklausė Indijos Vyriausybės, ar ši ketina atlikti tolesnius šios ir kitų schemų tyrimus, o Indijos Vyriausybė atsakė, kad jokių tolesnių planų neturi. Todėl Komisija neprašė Indijos Vyriausybės toliau nagrinėti aptariamų sandorių. Indijos Vyriausybė vieno STL grupei priklausančio eksportuojančio gamintojo prašymu atliko šios bendrovės patikrinimą šio tyrimo tikslais. Kalbant apie šio patikrinimo procedūrą, raštiškas Indijos Vyriausybės pranešimas eksportuojančiam gamintojui apie patikrinimą vietoje buvo pateiktas praėjus kelioms dienoms po faktinio Indijos Vyriausybės vizito pas eksportuojantį gamintoją, o patikrinimo ataskaitos data sutapo su Komisijos grupės tikrinamojo vizito Indijos Vyriausybėje diena. Kalbant apie Indijos Vyriausybės patikrinimo ataskaitos turinį, ataskaitoje pateikti skaičiavimai buvo grindžiami bendrais žaliavų ir eksporto kiekiais, tačiau nebuvo atsekta ir todėl nenustatyta, kokios faktinės žaliavos (vietos ar importuotos) buvo panaudotos faktinių eksportuojamų produktų gamybai.

(92)

Todėl atlikus tyrimą nustatyta, kad Indijos valdžios institucijų atliktas patikrinimas nebuvo pakankamas, kad būtų užkirstas kelias gauti naudos, ir kad AIMMEP, kaip ji buvo taikoma nagrinėjamu atveju, negali būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema.

(93)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, Komisija apskaičiavo kompensuotinų subsidijų sumą, atsižvelgdama į gavėjui suteiktą naudą, kuri buvo nustatyta tiriamuoju laikotarpiu. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad gavėjas gauna naudos tuo metu, kai bendrovė gauna naudos pagal šią schemą. Tuo metu Indijos Vyriausybė išdavė e. laikinąją mokėjimo priemonę ir ją eksportuojantys gamintojai įtraukė į apskaitą kaip gautiną sumą, kurią šios bendrovės gali bet kada panaudoti už bet kokį importą mokėtinų muitų užskaitai arba perduodamos e. laikinąją (-ąsias) mokėjimo priemonę (-es) kitai bendrovei. Tai yra finansinis įnašas, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir kadangi nėra patikimų priešingų įrodymų, Komisija laiko, kad pagal AIMMEP gauta subsidija yra lygi sąlyginio apmokestinimo sumų, eksportuojančių gamintojų gautų už eksporto operacijas, atliktas pagal šią schemą per tiriamąjį laikotarpį, sumoms. Komisija atsižvelgė į AIMMEP sumas, gautas už visų trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių visus tiriamojo produkto eksporto sandorius, apie kuriuos pranešta.

(94)

Po galutinio faktų atskleidimo Indijos Vyriausybė, kuriai pritarė grupės HFCL ir STL (nepateikusios savo tvirtinimų), tvirtino, kad dėl AIMMEP neturėtų būti taikomos kompensacinės priemonės. Indijos Vyriausybė visų pirma tvirtino, kad i) Komisija neapskaičiavo, ar buvo perviršinių atsisakytų išieškoti muitų sumų; ii) Indijos Vyriausybė pateikė įrodymų, nenurodydama kokių ir kada, kad AIMMEP tarifai yra gerokai mažesni už eksportuotojų faktiškai mokamų mokesčių ir muitų dydį, ir iii) Indijos Vyriausybė turi „pakankamą“ tikrinimo sistemą, be kita ko, 2024 m. spalio 23 d. taikomą reikalavimą, pagal kurį eksportuotojai turės pateikti Indijos Vyriausybei metines AIMMEP ataskaitas.

(95)

Dėl pirmojo tvirtinimo Komisija pažymėjo, kad, nesant atsekamumo sistemos, ji negalėjo susieti importuotų žaliavų su eksportuojamais produktais, todėl apskaičiuojant naudą nebuvo galima atsižvelgti į muitus, sumokėtus už šias importuotas žaliavas. Dėl antrojo tvirtinimo Komisija dar kartą patikrino Indijos Vyriausybės pateiktus įrodymus, ypač 91 konstatuojamojoje dalyje nurodytą patikrinimo ataskaitą. Iš įrodymų matyti, kad Indijos Vyriausybės ataskaitai parengti naudotų dokumentų, iš kurių keli buvo darbalapiai, Indijos Vyriausybė nepatikrino vietoje, nes paprašė eksportuojančio gamintojo šiuos dokumentus pateikti praėjus kelioms dienoms po tikrinimo vizito. Todėl Komisija tokių nepatikrintų duomenų nelaikė patikimais. Dėl trečiojo tvirtinimo Komisija pažymėjo, kad nauja pareiga teikti ataskaitas buvo nustatyta praėjus daugiau nei vieniems metams po tiriamojo laikotarpio pabaigos, todėl šiuo atveju ji negalėjo būti naudojama duomenims patikrinti. Todėl Komisija nustatė, kad visa gauta sąlyginio apmokestinimo suma yra perviršinių atsisakytų išieškoti muitų suma. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(96)

Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, šią subsidijų sumą paskirstė trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių tiriamojo produkto eksporto apyvartai tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamą vardiklį, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(97)

Atrinktoms bendrovių grupėms tiriamuoju laikotarpiu taikant pirmiau aprašytą schemą nustatyta subsidijų norma:

Atsisakymas išieškoti muitus ir mokesčius už eksportuojamus produktus

(98)

Komisija nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu grupės HFCL, STL ir „MP Birla“ naudojosi ILS. Šios schemos kompensacinės priemonės jau nustatytos atlikus keletą kompensacinių muitų procedūrų dėl Indijos, be kita ko, GES reglamento 28–55 konstatuojamosiose dalyse, plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų reglamento (22) (toliau – ŠVNP reglamentas) 126–153 konstatuojamosiose dalyse, polietileno tereftalato reglamento (23) (toliau – PET reglamentas) 39–61 konstatuojamosiose dalyse ir nerūdijančio plieno strypų ir juostų reglamento (24) (toliau – NPSJ reglamentas) 40–60 konstatuojamosiose dalyse.

(99)

Išsamus schemos apibūdinimas pateiktas 2015–2020 m. UPP ir 2023 m. UPP 4 skyriuje, taip pat 2015–2020 m. PV ir 2023 m. PV 4 skyriuje.

(100)

Pagal 2023 m. UPP 4.05 punktą, išankstinio leidimo licencijos gali būti išduodamos gamintojams eksportuotojams arba prekiautojams eksportuotojams, susietiems su finansuojančiais gamintojais.

(101)

Išankstinio leidimo licencijos gali būti išduodamos fiziniam eksportui, tarpiniam tiekimui, tam tikrų prekių tiekimui ir tariamam eksportui.

(102)

Pareiškėjai turi kreiptis dėl licencijos, kuri leistų be muito importuoti žaliavas, kai tokio importo apimtis neturėtų viršyti eksportuojamų produktų gamybai skirtų žaliavų kiekio. Licencijos yra įvairių rūšių, visų pirma toliau išvardytos licencijos.

(103)

Pirma, SIN pagrįstos licencijos. Užsienio prekybos generalinis direktoratas skelbia sektorių standartines išeigos normas (SIN). SIN nurodomi žaliavų kiekiai, reikalingi tam tikro produkto vienetui pagaminti. SIN nustato Normų komitetas, kuris yra tarpžinybinis techninis organas, sudarytas iš tam tikros srities mokslininkų ir technikos ekspertų. SIN nustatomos remiantis eksporto skatinimo tarybų, kitų institucijų ir atitinkamų produktų gamintojų pateikta informacija.

(104)

Antra, savideklaracija arba savipatvirtinimu pagrįstos licencijos. Pareiškėjai gali kreiptis dėl šios rūšies licencijų, kai nėra nei SIN, nei ad hoc normų arba kai yra SIN, bet eksportuotojas gamybos procese ketina naudoti papildomas žaliavas. Tokiais atvejais, kitaip nei SIN, ILS licencijos išduodamos remiantis pareiškėjo individualiomis vartojimo normomis. Pareiškėjas Normų komitetui pateikia atestuotojo inžinieriaus patvirtintą prašymą, kuriame pateikiama išsami informacija apie norimas importuoti žaliavas ir atestuotojo buhalterio patvirtintos šių žaliavų bendrovės suvartojimo normos. Normų komitetui išnagrinėjus ir patvirtinus šias normas, jos skelbiamos kaip ad hoc normos. Jeigu tai savipatvirtinimu pagrįstos licencijos, regioninės valdžios institucijos gali išduoti ILS licencijas be Normų komiteto patvirtintų normų. Tačiau tokios licencijos išduodamos tik įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų sertifikatų turėtojams, kurie paprastai yra įsitvirtinę eksportuotojai, pasiekę gerų rezultatų. Prašyme dėl savipatvirtinimu pagrįstos licencijos išdavimo turi būti pateiktas atestuotojo inžinieriaus sertifikatas.

(105)

ILS licencijose nurodomos importo išmokos ir įsipareigojimas eksportuoti. Importuotos žaliavos neperduodamos, jos turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Pareiškėjai gali kreiptis dėl licencijų, kai įsipareigojimas eksportuoti taikomas kiekvienam licencijoje išvardytam produktui. Jei eksportuojamam produktui taikomos SIN arba ad hoc normos, pareiškėjai gali kreiptis dėl licencijų, kurių turėtojas įsipareigojimą eksportuoti gali įvykdyti eksportuodamas bet kurį licencijoje išvardytų eksportuojamų produktų derinį.

(106)

Licencijų turėtojai turi per 12 mėnesių importuoti žaliavas ir per 18 mėnesių eksportuoti pagamintus produktus. Licencijos turėtojo prašymu Indijos Vyriausybė gali pratęsti šiuos terminus.

(107)

Indijos valdžios institucijų atliekamo patikrinimo tikslais ir pagal 2023 m. PV 4.51 skyrių, ILS licencijos turėtojas yra teisiškai įpareigotas tvarkyti „teisingą ir tinkamą be muito importuotų / šalies viduje įsigytų prekių suvartojimo ir panaudojimo apskaitą“ pagal nustatytą formą (vadinamąjį 4H priedą). Išorės atestuotasis buhalteris turi patvirtinti, kad 4H priede pateikta informacija yra tikra ir teisinga.

(108)

Indijos teisės aktais buvo draudžiama eksporto sandoriams, nurodytiems pagal ILS, taikyti išmokas pagal AIMMEP arba SAMS.

(109)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai naudojo SIN pagrįstas licencijas, savideklaracija ir savipatvirtinimu pagrįstas licencijas.

(110)

Komisija taip pat tyrė, ar Indijos Vyriausybė yra sukūrusi ir taiko veiksmingą tikrinimo sistemą arba procedūrą, kad patvirtintų, kurios žaliavos ir koks jų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti.

(111)

Komisija patikrino kelių licencijų ir kelių eksportuojamų šviesolaidžių kabelių SIN ir bendrovių nustatytų normų tikslumą, ar sąnaudų kiekiai atitinka eksportuojamų pagamintų produktų kiekius. Patikrinus paaiškėjo, kad keliais atvejais SIN arba bendrovės nustatytose normose nurodytas šviesolaidžių kiekis atitiko eksportuojančio gamintojo medžiagų apraše (toliau – MA) nurodytą šviesolaidžių kiekį. Tačiau vienu atveju, kai buvo išduota bendrovės standartais pagrįsta licencija, MA nurodytas kiekis buvo maždaug 89 % didesnis už licencijoje nurodytą kiekį. Su kitomis žaliavomis susiję nukrypimai buvo dideli. Pavyzdžiui, vienoje licencijoje, išduotoje remiantis bendrovės standartais, MA nurodytas žaliavos – didelio tankio polietileno juodojo junginio – kiekis buvo beveik 2 500 % didesnis už licencijoje nurodytą kiekį. Per tikrinamąjį vizitą eksportuojantys gamintojai paaiškino, kad nukrypimai, susiję su žaliavomis, išskyrus šviesolaidžius, atsirado dėl to, kad licencijoje išvardyti eksportuojami produktai iš tikrųjų buvo daugelio faktiškai pagamintų ir eksportuotų produktų krepšelis.

(112)

Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 111 konstatuojamojoje dalyje aprašytais mechanizmais siekiama suderinti kiekius, tačiau jais nesiekiama užtikrinti, kad importuotos žaliavos būtų realiai panaudotos eksportuojamose prekėse.

(113)

Be to, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai pateikė Indijos Vyriausybei prašymus dėl labai nedaugelio licencijų panaikinimo po to, kai bendrovės manė, kad įvykdė įsipareigojimus eksportuoti. Į prašymus buvo įtraukti užpildyti 4H priedai. 4H priedas skirtas pateikti importuotų žaliavų ir eksportuotų prekių kiekių konsolidavimą. Eksportuojantys gamintojai, kurie užpildė šiuos 4H priedus, naudojo pirkimų registrą pagal ILS importuotoms žaliavoms registruoti ir vidaus sekimo bylą eksportui pagal kiekvieną licenciją registruoti. Pagal ILS, Indijos Vyriausybės licencijos turėtojas turi suderinti importo kiekius su eksportuojamų produktų kiekiais, naudodamasis licencijose nustatytomis normomis, kurios, kaip nurodyta 103 ir 104 konstatuojamosiose dalyse, galėjo būti pagrįstos SIN, savideklaracija arba savipatvirtinimu. Tačiau Indijos Vyriausybė dar nepanaikino šių licencijų, todėl oficialiai jų nepatikrino. Dėl visų kitų licencijų eksportuojantys gamintojai nepateikė 4H priedų. Todėl, kadangi eksportuojantys gamintojai turi tik nedaug užpildytų 4H priedų, o Indijos Vyriausybė nepatikrino tų labai nedaugelio užpildytų 4H priedų, Komisija negalėjo patikrinti, ar Indijos Vyriausybė yra sukūrusi ir taiko sistemą ar procedūrą, pagal kurią būtų galima patvirtinti, kurios žaliavos ir koks jų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti.

(114)

Be to, per tikrinamąjį vizitą vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas paaiškino, kad eksportuojami produktai priskiriami konkrečiai licencijai, kai eksportuojamo produkto pavadinimas eksporto sąskaitoje faktūroje priskiriamas produkto krepšeliui, kuriam taikoma licencija. Tai reiškia, kad priskiriama ne pagal tai, kurios faktinės importuotų žaliavų partijos buvo panaudotos konkrečiam eksportuojamam produktui gaminti. Todėl ILS negali užkirsti kelio eksportuojantiems gamintojams gamybos procese importuotas žaliavas pakeisti vidaus rinkoje pagamintomis žaliavomis.

(115)

Kitas atrinktas eksportuojantis gamintojas nurodė, kad vidaus rinkoje pagamintų žaliavų savybės yra lygiavertės importuotų žaliavų savybėms, todėl importuotų žaliavų pakeitimas vidaus rinkoje pagamintomis eksportuojamų šviesolaidžių kabelių žaliavomis būtų priimtina praktika. Tačiau tyrimas parodė, kad nė vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas neprašė Indijos Vyriausybės leidimo taikyti tokią pakeitimo praktiką, nes tam reikėtų Indijos Vyriausybės įvertinimo.

(116)

Tyrimas taip pat parodė, kad Indijos Vyriausybė neatliko patikrinimo, kol visos trys atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės nepateikė konkrečių prašymų atlikti patikrinimą dabartinio antisubsidijų tyrimo tikslais. Todėl Indijos Vyriausybė patikrino vieną grupės STL eksportuojantį gamintoją ir du grupės „MP Birla“ eksportuojančius gamintojus. Indijos Vyriausybė netikrino grupės HFCL.

(117)

Per tikrinamąjį vizitą Indijos Vyriausybėje ši pateikė 116 konstatuojamojoje dalyje nurodytų trijų eksportuojančių gamintojų patikrinimo ataskaitas. Šių patikrinimo ataskaitų data buvo 2024 m. gruodžio 10 d., t. y. viena iš Komisijos tikrinamojo vizito Indijos Vyriausybėje dėl dabartinio antisubsidijų tyrimo dienų. Tikrinimo vizito Indijos Vyriausybėje metu Komisija paklausė, ar Indijos Vyriausybė ketina atlikti tolesnius tyrimus, o Indijos Vyriausybė atsakė tolesnių planų neturinti.

(118)

Kalbant apie Indijos Vyriausybės patikrinimo procedūrą, vienu atveju Indijos Vyriausybė e. paštu pranešė atitinkamam eksportuojančiam gamintojui apie tikrinamąjį vizitą tą pačią dieną, kai Indijos Vyriausybė atliko patikrinimo vizitą. Be to, įrodymai, pagrindžiantys atitinkamą informaciją, kurią Indijos Vyriausybė turėjo patikrinti per tikrinamąjį vizitą, Indijos Vyriausybei buvo išsiųsti tik po to, kai įvyko tikrinamasis vizitas. Kitu atveju, nors Indijos Vyriausybė Komisijai teigė, kad Indijos Vyriausybės tyrėjas po vizito su bendrove nebendravo, į įrodymus, kuriais Indijos Vyriausybė rėmėsi rengdama patikrinimo ataskaitą, buvo įtrauktos ekrano nuotraukos, darytos praėjus 15–17 dienų po Indijos Vyriausybės tikrinamojo vizito.

(119)

Kalbant apie turinį, patikrinimo ataskaitose nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad žaliavos, už kurias buvo nereikalaujama sumokėti importo muitą, buvo sunaudotos eksportuojamų produktų gamybos procese ir kad eksportuojantys gamintojai sekė fizinį faktinio importo įtraukimą į faktinę eksportuojamą prekę. Taip pat nebuvo įrodymų, kad buvo tikrinama, ar importuotos žaliavos nebuvo pakeistos vidaus rinkoje pagamintomis žaliavomis.

(120)

Todėl 117–119 konstatuojamosiose dalyse aprašytos Indijos Vyriausybės tikrinimo sistemos tvarka ir turinys rodo, kad tokia sistema ar tvarka nėra veiksminga siekiant numatyto tikslo. Pirma, Indijos Vyriausybė nepanaikino visų ILS licencijų ir todėl kiek įmanoma nepatikrino atitinkamų importuotų žaliavų ir eksportuotų produktų. Antra, Indijos Vyriausybė patikrino ne visus eksportuotojus, o tik du iš trijų, ir tik šių eksportuotojų konkrečiu prašymu, atsižvelgiant į vykstantį kompensacinių muitų tyrimą. Trečia, net ir atlikus patikrinimo procedūras paaiškėjo, kad nėra įrodymų, jog Indijos Vyriausybė iš tikrųjų prašė pateikti ir tikrino įrodymus, kuriais grindžiami eksportuotojų pateikti pirminiai duomenys.

(121)

Komisija taip pat bandė patikrinti eksportuojančių gamintojų gebėjimą įrodyti, kad faktinės importuotos žaliavos buvo fiziškai įtrauktos į eksportuojamų prekių gamybos procesą jų apskaitos sistemoje.

(122)

Viena atrinkta eksportuojančių gamintojų grupė negalėjo pasinaudoti savo vidaus sistema, kad atsektų, kaip importuotos žaliavos buvo fiziškai įtrauktos į eksportuojamus šviesolaidžių kabelius.

(123)

Dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų naudojamų vidaus sistemų apribojimų Komisija galėjo atrinkti tik nedidelį kitų dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių importuotų žaliavų kiekį ir pabandė jį atsekti eksportuojamose prekėse. Todėl šis patikrinimo procesas nedavė jokio tipiško rezultato.

(124)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, buvo padaryta išvada, kad Indijos Vyriausybės patikrinimo sistema nebuvo veiksminga ir pagrįsta siekiant užtikrinti, kad importo muitas, kuris nebuvo taikomas pagal ILS importuojamoms žaliavoms, būtų faktiškai panaudotas eksportuojamam produktui gaminti. Atrinkti eksportuojantys gamintojai taip pat negalėjo įrodyti, kad importuotos žaliavos buvo panaudotos eksportuojamiems produktams gaminti. Kadangi Indijos Vyriausybė nurodė neketinanti atlikti tolesnių patikrinimų, Komisija paliko galioti savo išvadas.

(125)

Kaip ir ankstesniais atvejais ir atsižvelgiant į ankstesniame skirsnyje pateiktas išvadas, atleidimas nuo importo muitų pagal šią schemą yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Ji laikoma Indijos Vyriausybės finansiniu įnašu, nes dėl jo sumažėja pajamos iš muitų, kurios kitu atveju būtų surinktos, o tiriamiems eksportuotojams suteikiama lengvata, nes pagerėja jų likvidumas.

(126)

Be to, pagal teisės aktus nustatyta, kad ILS priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šią schemą teikiamomis lengvatomis.

(127)

ILS negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitu sistema šiuo atveju, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir II ir III prieduose. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Kaip nustatyta 110–124 konstatuojamosiose dalyse, Indijos Vyriausybė neįdiegė veiksmingos ir pagrįstos tikrinimo sistemos arba procedūros tam, jog būtų patvirtinta, ar eksportuojamo produkto gamyba pareikalavo sąnaudų ir kiek jų buvo (pagrindinio reglamento II priedo 4 ir 5 punktai ir, jei tai yra pakaitinė sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Be to, nepaisant 111 konstatuojamojoje dalyje nurodytų trūkumų, SIN ir bendrovių nustatytomis normomis siekiama suderinti bendrus kiekius, tačiau jos negali būti faktinio suvartojimo patikrinimo sistema, nes pagal jas negalima nustatyti, ar gaminant faktiškai eksportuotus produktus faktiškai importuotos žaliavos buvo pakeistos vietos žaliavomis. Atsižvelgiant į pagrindinio reglamento II priedo 5 punktą ir III priedo II dalies 3 punktą, ir nors Indijos Vyriausybė atliko dviejų eksportuojančių gamintojų patikrinimus, šie patikrinimai nepatvirtino, kad eksportuojamoms prekėms gaminti buvo naudojamos faktiškai importuotos žaliavos.

(128)

Todėl ši schema yra kompensuotina.

(129)

Po galutinio faktų atskleidimo Indijos Vyriausybė nesutiko su Komisijos išvada dėl Indijos Vyriausybės tikrinimo sistemos veiksmingumo. Visų pirma Indijos Vyriausybė teigė, kad Komisija neturėtų daryti neigiamų išvadų iš to, kad patikrinimo paprašė eksportuojantys gamintojai.

(130)

Komisija pažymėjo, kad 116 konstatuojamojoje dalyje tiesiog nurodyta, kad Indijos Vyriausybė neatliko jokio patikrinimo, kol eksportuojantys gamintojai nepateikė prašymų atlikti patikrinimą šio antisubsidijų tyrimo tikslais. Komisijos išvada dėl tikrinimo sistemos veiksmingumo nebuvo pagrįsta šia aplinkybe ir buvo išsamiai išdėstyta 120 konstatuojamojoje dalyje, remiantis 117–119 konstatuojamosiose dalyse nurodytais argumentais. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(131)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą išvadą dėl ILS, visa atsisakytų muitų suma yra kompensuotina subsidija pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį. Eksportuojančių gamintojų sumokėti prašymų mokesčiai buvo išskaičiuoti.

(132)

Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šias gautas subsidijų sumas paskirstė kiekvieno eksportuojančio gamintojo visai tiriamojo produkto eksporto apyvartai tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamą vardiklį, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(133)

Po galutinio faktų atskleidimo grupė HFCL ir Indijos Vyriausybė (kurios argumentams pritarė grupė STL) pirmiausia tvirtino, kad, remiantis PPO apeliacinio komiteto ataskaita ES-PET (Pakistanas) byloje (25), net jei Komisija mano, kad Indijos Vyriausybės tikrinimo sistema neveiksminga, Komisija turi nustatyti perviršines atsisakytų išieškoti muitų sumas remdamasi eksportuojančių gamintojų dokumentais. Antra, grupė HFCL rėmėsi Sutartimi dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – SKP sutartis) tvirtindama, kad kompensacines priemones galima taikyti tik perviršinėms atsisakytų išieškoti importo mokesčių sumoms ir kad importas gali būti pakeistas tokios pat kokybės ir charakteristikų vidaus rinkos žaliavomis, ir pateikė duomenis, kad grupės HFCL atveju perviršinių atsisakytų išieškoti muitų sumų nebuvo. Trečia, grupė HFCL taip pat tvirtino, kad, kaip matyti iš PPO apeliacinio komiteto ataskaitos ES-PET (Pakistanas) byloje, Komisija, norėdama apskaičiuoti, ar buvo perviršinių atsisakytų išieškoti muitų sumų, turėjo remtis turimais faktais, visų pirma susijusiais su per tikrinamąjį vizitą atlikta atsekamumo analize, per tikrinamąjį vizitą surinktais medžiagų žiniaraščiais ir duomenimis, kuriuos grupė HFCL pateikė atsakydama į antrąjį raštą dėl informacijos neišsamumo, susijusį su minimaliu šviesolaidžio kiekiu, suvartojamu šviesolaidžių kabeliams gaminti.

(134)

Komisija pažymėjo, kad nustatydama kompensuotiną sumą savo išvadas grindė tyrimo metu patikrintais faktais. Vadovaudamasi pagrindinio reglamento II priedo 6 punktu, Komisija įvertino, ar importuotos žaliavos buvo fiziškai panaudotos eksportuojamam produktui pagaminti. Šiuo tikslu, kaip aprašyta 110–124 konstatuojamosiose dalyse, Komisija, be kita ko, įvertino tikrinimo sistemą, galimą importo pakeitimą vidaus produktais, licencijose pateiktus receptus pagal medžiagų žiniaraščius ir atrinktų eksportuojančių gamintojų apskaitos sistemų atsekamumą. Todėl Komisija rėmėsi tyrimo metu surinktais faktais, kad nustatytų, ar importuotos žaliavos buvo fiziškai panaudotos eksportuojamiems produktams pagaminti. Buvo padarytos išvados (127 konstatuojamoji dalis), kad nėra įrodymų, jog importuotos žaliavos buvo fiziškai panaudotos eksportuojamam produktui pagaminti, todėl Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju perviršinių atsisakytų išieškoti muitų suma buvo visa nesurinktų importo muitų suma. Komisija pažymi, kad panaši išvada buvo padaryta ŠVNP byloje. Be to, kaip jau paaiškinta šioje konstatuojamojoje dalyje, Komisija taikė kompensacines priemones perviršinei atsisakytų išieškoti muitų sumai. Be to, 115 konstatuojamojoje dalyje Komisija išnagrinėjo pakeitimo klausimą. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(135)

Po galutinio faktų atskleidimo grupė HFCL tvirtino, kad Komisija nesilaikė ankstesnių bylų išvadų, padarytų po PPO apeliacinio komiteto ataskaitos ES-PET (Pakistanas) byloje. Visų pirma grupė HFCL pažymėjo, kad PET (Indija) byloje Komisija apskaičiavo perviršines atsisakytų išieškoti muitų sumas kaip faktinio suvartojimo ir SIN normų skirtumą. Be to, grupė HFCL teigė, kad Komisijos išvados, padarytos ŠVNP byloje, nagrinėjamu atveju nėra svarbios, nes ŠVNP byloje i) nebuvo glaudaus ryšio tarp importuotų žaliavų ir eksportuotų produktų; ii) importuotos medžiagos taip pat galėjo būti naudojamos kitiems nei šviesolaidžių kabeliai produktams, ir iii) nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl perviršinių atsisakytų išieškoti muitų sumų apskaičiavimo.

(136)

Komisija su tvirtinimu nesutiko. Kaip ir PET (Indija) bei ŠVNP bylose, Komisija perviršines atsisakytų išieškoti muitų sumas apskaičiavo taip, kaip paaiškinta 134 konstatuojamojoje dalyje. Panašiai kaip ir ŠVNP atveju, kai Komisija negalėjo nustatyti ryšio tarp importuotų žaliavų ir eksportuotų produktų, remdamasi tyrimo metu surinktais faktais, ji nerado įrodymų, kad importuotos žaliavos buvo fiziškai panaudotos eksportuojamiems produktams pagaminti. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(137)

Atrinktoms bendrovių grupėms tiriamuoju laikotarpiu taikant pirmiau aprašytą schemą nustatyta subsidijų norma:

Išankstinių leidimų schema

(138)

Komisija nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu SAMS naudojosi visos trys atrinktos grupės. Šios schemos kompensacinės priemonės jau nustatytos atlikus keletą kompensacinių muitų procedūrų dėl Indijos, įskaitant GES reglamento 92–116 konstatuojamosiose dalyse, ŠVNP reglamento 154–173 konstatuojamosiose dalyse, ketaus su rutuliniu grafitu reglamento (26) (toliau – KRG reglamentas) 103–132 konstatuojamosiose dalyse, polietileno tereftalato reglamento (27) (toliau – PET reglamentas) 39–61 konstatuojamosiose dalyse ir nerūdijančio plieno strypų ir juostų reglamento (28) (toliau – NPSJ reglamentas) 61–76 konstatuojamosiose dalyse.

(139)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu taikytas teisinis pagrindas – 1995 m. Muitų ir sąlyginio apmokestinimo pagrindiniais akcizais taisyklės (29) (toliau – 1995 m. SAMS taisyk lės) su pakeitimais, padarytais 2006 m. (30), vėliau pakeistos 2017 m. Muitų ir sąlyginio apmokestinimo pagrindiniais akcizais taisyklėmis (31) (toliau – 2017 m. SAMS taisyklės), kurios įsigaliojo 2017 m. spalio 1 d.

(140)

Pranešimu Nr. 95/2018 ir Pranešimu Nr. 07/2020 Vyriausybė atliko keletą pakeitimų, įskaitant normas. Tiriamojo produkto SAMS norma tiriamuoju laikotarpiu sudarė 1 % eksportuotų šviesolaidžių kabelių FOB vertės.

(141)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai, eksportuojantys reikalavimus atitinkančius produktus.

(142)

Pagal šią schemą bet kuri bendrovė, eksportuojanti reikalavimus atitinkančius produktus, turi teisę gauti sumą, atitinkančią deklaruotos eksportuojamo produkto FOB vertės procentinę dalį.

(143)

Kaip jau nustatyta 138 konstatuojamojoje dalyje nurodytuose Komisijos reglamentuose ir kaip numatyta 2017 m. SAMS taisyklių 2 ir 3 skirsniuose, bendrovė turi eksportuoti, kad galėtų pasinaudoti šia schema. Įvesdamas duomenis apie siuntą muitinės portale, eksportuotojas turi nurodyti, kad eksportuojamam produktui taikoma SAMS. Tuomet SAMS suma neatšaukiamai nustatoma, kai Indijos Vyriausybė išrašo siuntos važtaraštį, pagal kurį eksportuotojui išmokama SAMS suma.

(144)

Indijos teisės aktuose nėra reikalavimo, kad eksportuotojui, prašančiam taikyti SAMS, atsirastų įsipareigojimas sumokėti muitą už eksportuojamam produktui pagaminti reikalingų žaliavų importą. Iš tikrųjų SAMS suma gali būti panaudota bet kuriam tikslui.

(145)

Indijos teisės aktai leido bendrovėms prašyti išmokų pagal SAMS ir AIMMEP tam pačiam eksporto sandoriui. Tačiau tokiu atveju bendrovės negalėjo nurodyti, kad šiems eksporto sandoriams taikoma ILS.

(146)

Tikrinimo vizito Indijos Vyriausybėje metu Komisija paklausė, ar Indijos Vyriausybė ketina atlikti tolesnius tyrimus, o Indijos Vyriausybė atsakė tolesnių planų neturinti.

(147)

SAMS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. SAMS suma yra Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes tai Indijos Vyriausybės tiesioginis lėšų pervedimas. Šios lėšos gali būti naudojamos be apribojimų. Be to, SAMS suma yra naudinga eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(148)

Eksportuojamų produktų SAMS normą kiekvienam produktui atskirai nustato Indijos Vyriausybė. Tačiau, nors subsidija vadinama sąlyginiu apmokestinimu muitu, ši schema neturi visų leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, savybių. Be to, ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Pinigų mokėjimas eksportuotojui nebūtinai siejamas su faktiniu žaliavoms taikomų importo muitų mokėjimu ir nėra muito kreditas buvusio ar būsimo žaliavų importo muitams kompensuoti. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, skirta patvirtinti, kurie gamybos ištekliai ir koks jų kiekis yra sunaudojami eksportuojamiems produktams gaminti. Galiausiai Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo, grindžiamo panaudotomis faktinėmis žaliavomis, nors tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas).

(149)

Po galutinio faktų atskleidimo Indijos Vyriausybė (kurios argumentams pritarė grupė STL) nesutiko su Komisijos išvada dėl tikrinimo sistemos ir tvirtino, kad SAMS nėra kompensuotina subsidija. Visų pirma Indijos Vyriausybė teigė, kad jos tikrinimo sistema yra patikima, ir nurodė įvairias galiojančias taisykles, be kita ko, 1995 m. ir 2017 m. SAMS taisykles.

(150)

Komisija pažymėjo, kad Indijos Vyriausybė nepateikė naujų įrodymų, susijusių su tikrinimo sistema, dėl kurių būtų galima suabejoti Komisijos išvadomis. Šios išvados (kad SAMS yra kompensuotinos subsidijos ir kad jos tikrinimo sistema neveiksminga) atitinka faktines išvadas, padarytas ir ankstesnėse bylose, pavyzdžiui, PET ir ŠVNP. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(151)

Indijos Vyriausybės mokėjimas eksportuotojams po eksporto priklauso nuo eksporto, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ši schema laikoma individualia ir kompensuotina. Kadangi Indijos Vyriausybė atsakė Komisijai, kad neketina atlikti tolesnių tyrimų, Komisija paliko galioti savo išvadas.

(152)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad SAMS yra kompensuotina.

(153)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, Komisija apskaičiavo kompensuotinų subsidijų sumą, atsižvelgdama į gavėjui suteiktą naudą, kuri buvo nustatyta tiriamuoju laikotarpiu. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad gavėjas gauna naudos tuo metu, kai pagal šią schemą įvykdoma eksporto operacija. Šiuo momentu Indijos Vyriausybė privalo sumokėti SAMS sumą, o tai yra finansinis įnašas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, be kita ko, nurodoma konkrečiai eksporto operacijai suteiktina SAMS suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti.

(154)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija laikosi nuomonės, kad pagal SAMS gauta subsidija yra lygi sąlyginio apmokestinimo muitu sumų, gautų už eksporto operacijas, atliktas pagal šią schemą per tiriamąjį laikotarpį, sumoms. Komisija atsižvelgė į SAMS sumas, gautas už visus tiriamojo produkto eksporto sandorius.

(155)

Po galutinio faktų atskleidimo Indijos Vyriausybė (kurios argumentams pritarė grupė STL) pirmiausia tvirtino, kad, remiantis PPO apeliacinio komiteto ataskaita ES-PET (Pakistanas) byloje, net jei Komisija mano, kad Indijos Vyriausybės tikrinimo sistema neveiksminga, Komisija turi nustatyti perviršinių atsisakytų išieškoti muitų sumas remdamasi eksportuojančių gamintojų dokumentais. Be to, Indijos Vyriausybė teigė, kad šiuo atveju nebuvo jokių perviršinių atsisakytų išieškoti muitų sumų.

(156)

Komisija pažymėjo, kad eksportuojantys gamintojai nepateikė įrodymų, kad jie sumokėjo muitus už importuotas žaliavas, fiziškai panaudotas eksportuojamam produktui, už kurį buvo gauta sąlyginio apmokestinimo suma, pagaminti. Todėl Komisija manė, kad tikslinga visą gautą sąlyginio apmokestinimo sumą laikyti perviršinių atsisakytų išieškoti muitų suma. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(157)

Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šias subsidijų sumas paskirstė kiekvieno eksportuojančio gamintojo visai tiriamojo produkto eksporto apyvartai tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamą vardiklį, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(158)

Atrinktoms bendrovių grupėms tiriamuoju laikotarpiu taikant pirmiau aprašytą schemą nustatyta subsidijų norma:

Sąlyginio apmokestinimo muitu schema

(159)

Komisija nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu grupės HFCL ir STL naudojosi GPESS. Šios schemos kompensacinės priemonės jau nustatytos atlikus keletą kompensacinių muitų procedūrų dėl Indijos, įskaitant GES reglamento 79–90 konstatuojamosiose dalyse, ŠVNP reglamento 174–189 konstatuojamosiose dalyse, PET reglamento 82–93 konstatuojamosiose dalyse ir NPSJ reglamento 86–102 konstatuojamosiose dalyse.

(160)

Išsamus GPESS apibūdinimas pateiktas 2015–2020 m. UPP 5 skyriuje ir 2023 m. UPP 5 skyriuje, taip pat 2015–2020 m. PV 5 skyriuje ir 2023 m. PV 5 skyriuje.

(161)

Teisę naudotis šia priemone turi gamintojai eksportuotojai, taip pat su finansuojančiais gamintojais susieti prekiautojai eksportuotojai ir paslaugų teikėjai.

(162)

Laikydamosi įsipareigojimo eksportuoti sąlygos reikalavimus atitinkančios bendrovės gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones ir naudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones), mokėdamos už jas sumažintą muito normą. Tuo tikslu, pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Indijos Vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą importo muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms. Pagal 2023 m. UPP 5.01 punkto b papunktį ir 5.04 punkto a papunktį, įsipareigojimas eksportuoti reiškia, kad naudos gavėjas per šešerius metus nuo licencijos išdavimo dienos turi eksportuoti tokį pagamintų prekių, kurioms buvo išduota licencija, kiekį, kuris yra šešis kartus didesnis už muitų ir mokesčių sumą, nesumokėtą už importuotas gamybos priemones. Pagal 2015–2020 m. UPP ir 2023 m. UPP, gamybos priemones pagal GPESS galima importuoti mokant 0 % muito normą. Įsipareigojimas eksportuoti, kuris yra lygus šešis kartus nesumokėtam muitui, turi būti įvykdytas per ne daugiau kaip šešerius metus.

(163)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas Indijos Vyriausybės finansiniu indėliu, nes šis muito sumažinimas sumažina Indijos Vyriausybės pajamas iš muitų, kurias ji turėtų gauti, jeigu minėtoji sistema nebūtų taikoma. Muito sumažinimas taip pat naudingas eksportuotojui, nes importuojant sutaupyti muitai padidina bendrovės likvidumą.

(164)

Be to, GPESS pagal teisės aktus priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(165)

GPESS negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitu sistema, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, netaikomos gamybos priemonėms, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(166)

Kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis muitu, nesumokėtu už importuotas gamybos priemones, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama tiriamajam laikotarpiui, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautų lėšų vertė per tam tikrą laikotarpį. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma (32).

(167)

Po galutinio faktų atskleidimo Komisija, atsižvelgdama į 55 konstatuojamojoje dalyje nurodytą grupės „MP Birla“ tvirtinimą, pakeitė komercinių palūkanų normos lyginamąjį indeksą, kaip nurodyta 56 konstatuojamojoje dalyje.

(168)

Remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, mokesčiai, kuriuos bendrovės sumokėjo siekdamos gauti subsidiją, buvo išskaičiuoti iš visos prašomos subsidijos sumos.

(169)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ši subsidijos suma buvo paskirstyta tiriamojo produkto eksporto apyvartai per tiriamąjį laikotarpį kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(170)

Atrinktoms bendrovių grupėms tiriamuoju laikotarpiu taikant pirmiau aprašytą schemą nustatyta subsidijų norma:

Gamybos priemonių eksporto skatinimo schema

(171)

Komisija nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu visos trys atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės naudojosi PITLMTS.

(172)

Schema pradėta taikyti 1996 m. (33), o 2016 m. (34), 2017 m. (35) ir 2022 m. (36) ji buvo iš esmės pakeista (toliau – 2022 m. PITLMTS taisyklės).

(173)

Schema gali naudotis gamintojai, produkcijos paslaugų teikėjai ir bet kuris importuotojas, naudojantis atitinkamą importuotą prekę numatytai paskirčiai.

(174)

Reikalavimus atitinkantis importas ir numatytų paskirčių ribos pateiktos Pranešimo Nr. 50/2017-Customs lentelėje. Per Komisijos tikrinamąjį vizitą Indijos Vyriausybė nurodė, kad bendrovės, importuojančios prekes prekybos tikslais, neatitinka reikalavimų.

(175)

Pagal šią schemą leidžiama sumažinti reikalavimus atitinkančių bendrovių importuojamų žaliavų ir gamybos priemonių muitą. Sumažintos normos yra nustatytos pranešimuose apie atleidimą nuo muito, parengtuose pagal 1962 m. Muitinės įstatymo 25 skirsnio 1 poskirsnį.

(176)

Bendrovės, norinčios pasinaudoti lengvatiniu tarifu, turi pateikti prašymą per muitinės portalą. Kai pareiškėjai yra gamintojai, prašyme reikalaujama pateikti, be kita ko, informaciją apie gaminamus produktus ir numatomą importuotų prekių naudojimą gamybos procese. Pareiškėjai taip pat turi pateikti finansinę garantiją – užtikrintą tęstinumo garantinį raštą. Norėdami pasinaudoti lengvatiniu importo muito tarifu, pareiškėjai, pateikdami importuojamų prekių įvežimo važtaraštį, turėtų nurodyti savo identifikacinį numerį ir tęstinumo garantinio rašto duomenis.

(177)

Reikalavimus atitinkančios bendrovės turi registruoti importuotų prekių naudojimą ir kas mėnesį muitinei pateikti jų suvartojimo ataskaitas. Jei importuotos prekės naudojamos ne taip, kaip nurodyta, arba jei yra kokių nors neatitikimų, muitinė gali išieškoti sumokėto sumažinto importo muito ir standartinio muito tarifo skirtumą.

(178)

Importuotos prekės gali būti naudojamos tiek eksportuojamų produktų, tiek vidaus rinkoje skirtų suvartoti produktų gamybai.

(179)

PITLMTS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas yra Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes dėl jo sumažėja pajamos iš muitų, kurios kitu atveju būtų surinktos, ir suteikiama lengvata, nes pagerėja gavėjų likvidumas.

(180)

PITLMTS taip pat laikoma individualia, nes jos tinkamumo kriterijai yra ribojami teisės aktais, pavyzdžiui, Pranešimo Nr. 50/2017-Customs lentele, kaip nurodyta 173 ir 174 konstatuojamosiose dalyse, ją taikant tam tikriems importuotojams, todėl ji yra kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą.

(181)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, kompensuotinų subsidijų suma buvo apskaičiuota remiantis už importuotas prekes nesumokėtais muitais. Kai PITLMTS buvo naudojama įsigyjant importuojamas gamybos priemones, už importuotas gamybos priemones nesumokėtas muitas buvo paskirstytas per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama tiriamajam laikotarpiui, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautų lėšų vertė per tam tikrą laikotarpį. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma (37).

(182)

Po galutinio faktų atskleidimo Komisija, atsižvelgdama į 55 konstatuojamojoje dalyje nurodytą grupės „MP Birla“ tvirtinimą, pakeitė komercinių palūkanų normos lyginamąjį indeksą, kaip nurodyta 56 konstatuojamojoje dalyje.

(183)

Po galutinio faktų atskleidimo grupė „MP Birla“ pateikė 59 konstatuojamojoje dalyje nurodytą tvirtinimą ir dėl PITLMTS. Komisija jį atmetė remdamasi tais pačiais motyvais, kurie nurodyti 60–62 konstatuojamosiose dalyse dėl P-SPPS.

(184)

Grupės STL ir „MP Birla“ šia schema taip pat naudojosi siekdamos paremti žaliavų gamybą. Todėl Komisija atitinkamą naudos sumą paskirstė šviesolaidžių kabelių gamintojams ir, remdamasi 181 konstatuojamojoje dalyje aprašytu metodu, ją vėliau panaudojo apskaičiuodama kompensuotinos subsidijos sumą.

(185)

Remdamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, Komisija šias subsidijos sumas paskirstė visai atitinkamų eksportuojančių nagrinėjamojo produkto gamintojų apyvartai tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamą vardiklį

(186)

Atrinktoms bendrovių grupėms tiriamuoju laikotarpiu taikant pirmiau aprašytą schemą nustatyta subsidijų norma:

Prekių importo taikant lengvatinį muito tarifą schema

(187)

Komisija nustatė, kad grupė STL naudojosi Maharaštros valstijos teikiamomis paramos schemomis tiriamuoju laikotarpiu.

(188)

Tiriamuoju laikotarpiu taikytinas teisinis pagrindas buvo 2016 m. Maharaštros elektronikos politika ir 2019 m. Maharaštros paskatų paketo schema (38).

(189)

Schema gali būti taikoma gamybos įmonėms, stambioms pramonės šakoms ir didelio bei itin didelio masto projektams. Schemos gali būti taikomos tam tikriems sektoriams, įskaitant elektroninių sistemų projektavimo ir gamybos bei puslaidininkių gamybos sektorius. Grupės STL siūlomos investicijos buvo laikomos didelio masto projektais.

(190)

2016 m. Maharaštros elektronikos politikoje numatytos kelios paramos schemos, pavyzdžiui, elektros energijos tarifų subsidijos, investicijų subsidijos, darbdavio įmokų į darbuotojų valstybinio draudimo fondą ar įvairių muitų ir mokesčių grąžinimas.

(191)

Prieš investuodamos bendrovės turi pateikti prašymą Maharaštros valstijai.

(192)

Jei prašymas patvirtinamas, Maharaštros valstija pareiškėjui išsiunčia raštą, vadinamą tinkamumo sertifikatu, kuriame išvardijamos schemos ir sumos, į kurias gali pretenduoti pareiškėjas. Remdamasi 190 konstatuojamojoje dalyje nurodytomis paramos schemomis, Maharaštros valstija didelio masto projektų pareiškėjui gali pasiūlyti specialiai pritaikytas subsidijas.

(193)

Po to, kai Maharaštros valstija išsiunčia pareiškėjui tinkamumo sertifikatą, pareiškėjas turi pateikti atskirus mokėjimo prašymus pagal kiekvieną siūlomą subsidijų schemą, bet nebūtinai pagal visas.

(194)

Maharaštros valstijos schemos yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Išmokos yra Maharaštros valstijos finansinis įnašas, nes Maharaštros valstija tiesiogiai perveda lėšas naudos gavėjui. Be to, šiais mokėjimais suteikiama nauda, nes naudos gavėjas gauna kompensaciją už dalį atliktų investicijų.

(195)

Šios schemos taip pat laikomos individualiomis, nes, kaip paaiškinta 189 konstatuojamojoje dalyje, jos gali būti taikomos tik bendrovėms, investuojančioms Maharaštros valstijoje, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalį jos yra kompensuotinos. Be to, 2019 m. Maharaštros paskatų paketo schemos 2.3 skirsnyje nurodyta, kad valstijos Vyriausybė nustatė 15 „traukos“ sektorių, siekdama nukreipti pramonės plėtrą į besiformuojančius aukštųjų technologijų sektorius. Be to, labai dideliems projektams, pavyzdžiui, tiems, kurie laikomi didelio masto projektais, Maharaštros valstija taiko specialiai pritaikytas paskatas. Todėl Komisija nustatė, kad schema yra kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą.

(196)

Po galutinio faktų atskleidimo grupė STL teigė, kad schema nebuvo individuali. Grupės STL teigimu, taip buvo todėl, kad pagalbą teikianti institucija buvo Maharaštros valstija, o paskatomis galėjo naudotis beveik visos Maharaštros valstijos gamybos bendrovės, jeigu jos atitiko objektyvius ekonominio pobūdžio ir horizontalaus taikymo kriterijus pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą. Grupė STL nurodė, kad, pasiekus tam tikras investicijų Maharaštros valstijoje ribas, pateikus prašymą teisė gauti finansavimą buvo suteikiama automatiškai. Pažymėtina, kad grupė STL galiausiai nepateikė prašymų dėl schemų, jei jų atžvilgiu nepasiekė privalomos investicijų ribos.

(197)

Komisija pažymėjo, kad neatsižvelgiant į tai, ar schema buvo individuali pagal geografinę aprėptį, schema vis tiek buvo laikoma individualia, nes ji buvo taikoma ne visose pramonės šakose. Komisija pažymėjo, kad į pramonės šakų, kurioms taikoma ši schema, sąrašą neįtrauktas, pavyzdžiui, visas pirminis žemės ūkio sektorius (schema buvo taikoma tik žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimui (39)). Be to, Komisija pažymėjo, kad suteikiamos lengvatos nebuvo nei automatinės, nei iš anksto nustatytos. Iš tiesų, kaip nurodyta 192 konstatuojamojoje dalyje, didelio masto projektams, kuriems buvo priskiriamos grupės STL investicijos, Maharaštros valstija „gali svarstyti galimybę teikti specialių lengvatų paketą kiekvienu konkrečiu atveju, jei manoma, kad tai būtina“ (40). Per Komisijos tikrinamąjį vizitą grupė STL patvirtino, kad jos projektas buvo laikomas didelio masto projektu ir jai buvo pasiūlytos tokios specialios lengvatos. Todėl tai, kad paskatos buvo pritaikytos didelio masto projektams, tokiems kaip STL projektas, patvirtino, kad lengvatos iš tiesų buvo taikomos savo nuožiūra, o ne automatiškai, kaip teigė bendrovė. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(198)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad grupė STL naudojosi elektros energijos tarifų subsidijomis, investicijų subsidijomis ir darbdavio įmokų į darbuotojų valstybinio draudimo fondą kompensavimu už investicijas į šviesolaidžių kabelių, stiklo ruošinių (šviesolaidžių pradinės grandies žaliavos) ir šviesolaidžių (šviesolaidžių kabelių pradinės grandies žaliavos) gamybą.

(199)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį, kompensuotinų subsidijų suma buvo apskaičiuota remiantis Maharaštros valstijos naudos gavėjams skirta suma. Subsidijų, kurias sudaro investicijų subsidijos, bendra suma buvo paskirstyta per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Komisija nustatė, kad nauda gavėjui suteikiama tuo metu, kai gavėjai gauna sumas pagal iš Maharaštros valstijos gautus tinkamumo sertifikatus. Apskaičiuota investicijų subsidijų suma, priskiriama tiriamajam laikotarpiui, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautų lėšų vertė per tam tikrą laikotarpį. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma (41).

(200)

Po galutinio faktų atskleidimo Komisija, atsižvelgdama į 55 konstatuojamojoje dalyje nurodytą grupės „MP Birla“ tvirtinimą, pakeitė komercinių palūkanų normos lyginamąjį indeksą, kaip nurodyta 56 konstatuojamojoje dalyje.

(201)

Šią schemą grupė STL taip pat naudojo žaliavų gamybai remti. Todėl Komisija atitinkamą išmokos sumą paskirstė šviesolaidžių kabelių gamintojams ir, remdamasi 199 konstatuojamojoje dalyje aprašytu metodu, ją vėliau panaudojo apskaičiuodama kompensuotinos subsidijos sumą.

(202)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ši subsidijos suma buvo paskirstyta tiriamojo produkto apyvartai per tiriamąjį laikotarpį, nes bendrovės turtą naudojo tik tiriamajam produktui gaminti, o skiriant subsidiją nebuvo atsižvelgiama į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(203)

Atrinktoms bendrovių grupėms tiriamuoju laikotarpiu taikant pirmiau aprašytą schemą nustatyta subsidijų norma:

Maharaštros valstijos schemos

(204)

Komisija nustatė, kad grupė HFCL naudojosi Telanganos valstijos teikiamomis paramos schemomis tiriamuoju laikotarpiu.

(205)

Tiriamuoju laikotarpiu taikytinas teisinis pagrindas buvo 2016 m. Telanganos elektronikos politika (42).

(206)

Pagal 2016 m. Telanganos elektronikos politikos 6.2 skirsnį, schema galėjo naudotis tik Telanganos elektronikos pramonė. To paties dokumento 11 puslapyje elektronikos pramonė apibrėžiama kaip elektronikos gaminiai, elektronikos gamybos paslaugos, puslaidininkių ir VLSI projektavimas ir elektroniniai komponentai.

(207)

2016 m. Telanganos elektronikos politikoje numatytos kelios paramos schemos, pavyzdžiui, investicijų subsidijos, palūkanų subsidijos, elektros energijos subsidijos, transporto subsidijos arba įvairių mokesčių ir muitų grąžinimas.

(208)

Prieš investuodamos bendrovės turi pateikti prašymą Telanganos valstijai.

(209)

Jei prašymas patvirtinamas, Telanganos valstija pareiškėjui išsiunčia raštą, vadinamą patvirtinimo arba pasiūlymo raštu, kuriame išvardijamos schemos ir sumos, į kurias gali pretenduoti pareiškėjas. Remdamasi 207 konstatuojamojoje dalyje nurodytomis paramos schemomis, Telanganos valstija didelio masto projektų pareiškėjui gali pasiūlyti specialiai pritaikytas subsidijas.

(210)

Po to, kai Telanganos valstija išsiunčia pareiškėjui patvirtinimo arba pasiūlymo raštą, pareiškėjas turi pateikti atskirus mokėjimo prašymus pagal kiekvieną siūlomą subsidijų schemą, bet nebūtinai pagal visas.

(211)

Telanganos valstijos schemos yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Išmokos yra Telanganos valstijos finansinis įnašas, nes Telanganos valstija tiesiogiai perveda lėšas naudos gavėjui. Be to, šiomis išmokomis suteikiama nauda, nes valstybė padengia dalį gavėjo atliktų investicijų.

(212)

Šios schemos laikomos individualiomis, nes, kaip paaiškinta 206 konstatuojamojoje dalyje, jos taikomos tik bendrovėms, investuojančioms Telanganos valstijoje, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalį jos yra kompensuotinos. Be to, kaip paaiškinta 206 konstatuojamojoje dalyje, schema taip pat taikoma tik elektronikos pramonės gamintojams. Labai dideliems projektams, pavyzdžiui, tiems, kurie laikomi didelio masto projektais, Telanganos valstija taip pat taiko specialiai pritaikytas paskatas. Todėl Komisija nustatė, kad schema yra kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą.

(213)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad grupė HFCL naudojosi investicijų subsidijomis, palūkanų subsidijomis, žyminio mokesčio kompensavimu ir elektros energijos subsidijomis.

(214)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį, kompensuotinų subsidijų suma buvo apskaičiuota remiantis Telanganos valstijos naudos gavėjams skirta suma. Komisija nustatė, kad nauda gavėjui suteikiama tuo metu, kai gavėjai gauna sumas pagal iš Telanganos valstijos gautus raštus.

(215)

Subsidijų, kurias sudaro investicijų subsidijos, bendra suma buvo paskirstyta per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Apskaičiuota suma, priskiriama tiriamajam laikotarpiui, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautų lėšų vertė per tam tikrą laikotarpį. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma (43).

(216)

Po galutinio faktų atskleidimo Komisija, atsižvelgdama į 55 konstatuojamojoje dalyje nurodytą grupės „MP Birla“ tvirtinimą, pakeitė komercinių palūkanų normos lyginamąjį indeksą, kaip nurodyta 56 konstatuojamojoje dalyje.

(217)

Be to, Komisija nustatė ir ištaisė korektūros klaidą, padarytą atliekant skaičiavimą.

(218)

Šią schemą grupė HFCL taip pat naudojo žaliavų gamybai remti. Todėl Komisija atitinkamą išmokos sumą paskirstė šviesolaidžių kabelių gamintojams ir, remdamasi 214 konstatuojamojoje dalyje aprašytu metodu, ją vėliau panaudojo apskaičiuodama kompensuotinos subsidijos sumą.

(219)

Atrinktoms bendrovių grupėms tiriamuoju laikotarpiu taikant pirmiau aprašytą schemą nustatyta subsidijų norma:

Telanganos valstijos schemos

(220)

Komisija nustatė, kad grupė „MP Birla“ naudojosi Madja Pradešo valstijos teikiamomis paramos schemomis tiriamuoju laikotarpiu.

(221)

Tiriamuoju laikotarpiu taikytinas teisinis pagrindas buvo 2014 m. pramonės skatinimo politika, įskaitant jos 2019 m. spalio mėn. pakeitimus (44). Šios politikos tikslas buvo skatinti pramonės investicijas ir darbo vietų kūrimą Madja Pradeše grąžinant mokesčius, kartu surenkant dalį papildomų mokestinių pajamų, gautų dėl investicijų.

(222)

Schema gali naudotis įmonės, veikiančios kituose sektoriuose nei 2014 m. pramonės skatinimo politikos 5.2.1 skirsnyje nurodyti sektoriai, investuosiančios Madja Pradeše, kad įsteigtų naujus gamybos padalinius, padidintų pajėgumus, diversifikuotų gamybą arba atnaujintų techninę įrangą.

(223)

Bendrovės turi pateikti prašymą Madja Pradešo valstijai. Jei prašymas patvirtinamas, Madja Pradešo valstija pareiškėjui išsiunčia raštą, vadinamą patvirtinimo raštu, kuriame išvardijamos schemos ir sumos, į kurias gali pretenduoti pareiškėjas.

(224)

2014 m. Pramonės skatinimo politikoje numatytos kelios paramos schemos, priklausomai nuo investicijų vertės ir veiklos sektoriaus, o bendrovės gali pasinaudoti skirtingomis paramos priemonėmis.

(225)

Pajėgumų didinimo projektai, kuriuos vykdė grupė „MP Birla“, buvo laikomi didelės apimties pramonės vienetais, kuriems Madja Pradešo valstija mokėjo išmokas grąžindama įvairius mokesčius.

(226)

Madja Pradešo valstijos schemos yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Išmokos yra Madja Pradešo valstijos finansinis įnašas, nes Madja Pradešo valstija tiesiogiai perveda lėšas naudos gavėjui. Be to, šiomis išmokomis suteikiama nauda, nes valstybė padengia dalį gavėjo atliktų investicijų.

(227)

Schema laikoma individualia, nes valstija pasirenka investicinius projektus iš visų pramonės šakų, tačiau kai kuriems jų ji netaikoma, kaip nurodyta 222 konstatuojamojoje dalyje, todėl schema nėra visuotinai prieinama. Todėl schema taip pat yra kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą. Be to, schema gali būti taikoma tik Madja Pradešo valstijoje investuojančioms bendrovėms, kaip nurodyta 222 konstatuojamojoje dalyje, todėl ji yra kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalį.

(228)

Po galutinio faktų atskleidimo grupė „MP Birla“ tvirtino, kad šios schemos tinkamumo kriterijai buvo bendri ir taikomi visiems kriterijus atitinkantiems investuotojams, o pramonės šakos, kurioms pagal šią schemą lengvatos negali būti taikomos, buvo neįtrauktos dėl viešosios tvarkos sumetimų, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir moralės. Grupės „MP Birla“ teigimu, šios išimtys buvo nustatytos ne savavališkai, o remiantis teisėtais viešosios politikos tikslais, grindžiamais Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos XX straipsniu.

(229)

Komisija pirmiausia pažymėjo, kad viena iš pramonės šakų, kurioms netaikoma schema, taip pat buvo „su prekyba ir paslaugomis susijusi veikla“. Tai rodo, kad tam tikrų pramonės šakų neįtraukimas buvo pagrįstas ne tik viešosios tvarkos sumetimais, pavyzdžiui, aplinkos apsauga, visuomenės sveikata ir visuomenės morale. Antra, Komisija pažymėjo, kad viena iš 2014 m. pramonės skatinimo politikos B priedo 19 punkte išvardytų pramonės šakų, kurioms schema netaikoma, buvo „bet kuri pramonės šaka, kurią kartkartėmis nustato valstijos valdžia“. Tai rodo, kad schemos netaikymas pramonės šakoms ir galiausiai jos taikymas pramonės šakoms, priklausė nuo Madja Pradešo valstijos diskrecinio sprendimo. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(230)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad BCL ir VTL naudojosi 225 konstatuojamojoje dalyje aprašytu mokesčių grąžinimu.

(231)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį, kompensuotinų subsidijų suma buvo apskaičiuota remiantis Madja Pradešo valstijos naudos gavėjams skirta suma. Subsidijų, kurias sudaro investicijų subsidijos, bendra suma buvo paskirstyta per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Grupė „MP Birla“ sumą gavo tik tada, kai gavo kiekvieną metinę dalį, nes grupė „MP Birla“ iš anksto buvo informuota tik apie bendrą Madja Pradešo valstijos patvirtintą sumą, o ne kasmet mokamos dalies sumą. Todėl Komisija nustatė, kad nauda grupei „MP Birla“ suteikiama tuo metu, kai gavėjai gauna sumas pagal iš Madja Pradešo valstijos gautus patvirtinimo raštus. Apskaičiuota investicijų subsidijų suma, priskiriama tiriamajam laikotarpiui, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautų lėšų vertė per tam tikrą laikotarpį. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma (45).

(232)

Po galutinio faktų atskleidimo Komisija, atsižvelgdama į 55 konstatuojamojoje dalyje nurodytą grupės „MP Birla“ tvirtinimą, pakeitė komercinių palūkanų normos lyginamąjį indeksą, kaip nurodyta 56 konstatuojamojoje dalyje.

(233)

Po galutinio faktų atskleidimo grupė „MP Birla“ tvirtino, kad pagal šią schemą apskaičiuota VTL gauta nauda apėmė subsidijas, susijusias su pirmąja bendrovės plėtra, kuri iki tiriamojo laikotarpio buvo visiškai nuvertėjusi. Be to, grupė „MP Birla“ tvirtino, kad subsidijoms, gautoms už pastatus, taikytas neteisingas nuvertėjimo laikotarpis. Galiausiai grupė „MP Birla“ tvirtino, kad Komisija atsižvelgė į tam tikras sumas, kurios neturėjo būti įtrauktos į skaičiavimus.

(234)

Komisija visus tris tvirtinimus laikė pagrįstais ir atitinkamai pakoregavo skaičiavimus. Pritarus pirmiems dviem tvirtinimams ir dėl to išbraukus su pirmąja plėtra susijusias sumas bei pritaikius teisingą pastatų nuvertėjimo laikotarpį, dėl paskutiniojo tvirtinimo apskaičiuojant naudą papildomo koregavimo nereikėjo.

(235)

Be to, Komisija nustatė ir ištaisė korektūros klaidą, padarytą apskaičiuojant BCL subsidijos normą pagal šią schemą.

(236)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ši subsidijos suma buvo paskirstyta tiriamojo produkto apyvartai per tiriamąjį laikotarpį, nes bendrovės subsidijas gavo už turtą, naudojamą tik tiriamajam produktui gaminti, o skiriant subsidiją nebuvo atsižvelgiama į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(237)

Atrinktoms bendrovių grupėms tiriamuoju laikotarpiu taikant pirmiau aprašytą schemą nustatyta subsidijų norma:

Madja Pradešo valstijos schemos

(238)

Nors oficialūs importo statistiniai duomenys pateikiami kilogramais, Komisija laikėsi nuomonės, kad šis vienetas netinka atitinkamam kiekiui tinkamai įvertinti. Atlikus tyrimą nustatyta, kad kaip pagrindinį apimties rodiklį pramonė paprastai naudoja ne svorį, o ilgį. Taip būtų galima išmatuoti kabelio ilgį (kabelių kilometrais) arba bendrą jame esančių šviesolaidžių ilgį (šviesolaidžių kilometrais). Atlikdama antidempingo tyrimą dėl Kinijos kilmės šviesolaidžių kabelių importo (46) ir atskirą antidempingo tyrimą dėl Indijos kilmės šviesolaidžių kabelių importo, Komisija laikėsi nuomonės, kad tinkamiausias matavimo vienetas yra kabelių kilometras. Toks pat požiūris taikytas ir šiame tyrime.

(239)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 14 gamintojų arba gamintojų grupių. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalį.

(240)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 1,7 mln. kabelių km. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, kaip antai tiesiogine informacija iš trijų atrinktų Sąjungos gamintojų, dar penkių kitų skundui pritariančių Sąjungos gamintojų ir rinkos tyrimais dėl likusių gamintojų duomenų. Kaip nurodyta 12 konstatuojamojoje dalyje, trys atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino daugiau kaip 50 % visos apskaičiuotos panašaus produkto apimties.

(241)

Siekdama nustatyti, ar Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, taip pat suvartojimo ir įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Sąjungos pramonės padėtimi, Komisija nagrinėjo, ar atliekant analizę reikės atsižvelgti į tolesnį Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto naudojimą (uždarąjį naudojimą), jei taip – kokiu mastu.

(242)

Komisija nustatė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu 9–13 % atrinktų Sąjungos gamintojų produkcijos buvo skirta uždarajam naudojimui. Tokiu atveju kabeliai toje pačioje bendrovėje ar bendrovių grupėse buvo tiekiami tolesniam perdirbimui galutinės grandies rinkoje, visų pirma kabeliams su pritvirtintomis jungtimis gaminti.

(243)

Atliekant žalos analizę skirstymas į uždarąją rinką ir atvirąją rinką yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuojamais. Priešingai, atvirojoje rinkoje parduoti skirti produktai tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu.

(244)

Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą Komisija surinko duomenis apie visą su šviesolaidžių kabeliais susijusią veiklą ir nustatė, ar produkcija yra skirta uždarajam naudojimui, ar atvirajai rinkai.

(245)

Komisija išnagrinėjo tam tikrus su Sąjungos pramone susijusius ekonominius rodiklius remdamasi atvirosios rinkos duomenimis. Šie rodikliai: pardavimo apimtis ir pardavimo kainos Sąjungos rinkoje, rinkos dalis, augimas, eksporto apimtis ir kainos, pelningumas, investicijų grąža ir pinigų srautas. Kai buvo įmanoma ir pagrįsta, nagrinėjimo rezultatai buvo palyginti su uždarosios rinkos duomenimis, siekiant susidaryti aiškų Sąjungos pramonės padėties vaizdą.

(246)

Tačiau kitus ekonominius rodiklius būtų galima prasmingai nagrinėti tik įvertinus visą veiklą, įskaitant uždarąjį naudojimą Sąjungos pramonėje (47). Šie rodikliai: gamyba, pajėgumai ir pajėgumų naudojimas, investicijos, atsargos, užimtumas, našumas, darbo užmokestis ir pajėgumas padidinti kapitalą. Šie rodikliai priklauso nuo visos veiklos, nepriklausomai nuo to, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar parduodama atvirojoje rinkoje.

(247)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi skundo pateikėjo nustatytu Sąjungos pramonės pardavimu Sąjungos rinkoje ir importo iš Indijos duomenimis, nustatytais pagal 4.5.1 skirsnyje aprašytą metodiką.

(248)

Importas iš kitų trečiųjų šalių nustatytas remiantis Eurostato duomenimis. Kadangi Eurostatas nagrinėjamojo produkto importą nurodo kilogramais, importas buvo perskaičiuotas į kabelių kilometrus pagal 238 konstatuojamąją dalį, taikant tą patį perskaičiavimo koeficientą, kuris buvo taikomas Indijos eksportuojantiems gamintojams.

(249)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (kabelių km)

(250)

2020–2021 m. bendras Sąjungos suvartojimas, įskaitant atvirąjį ir uždarąjį, padidėjo 16 % nuo maždaug 2,4 mln. kabelių kilometrų 2020 m. iki maždaug 2,7 mln. kabelių kilometrų 2021 m. Nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio jis sumažėjo apie 4 % iki maždaug 2,5 mln. kabelių kilometrų. Suvartojimo padidėjimą 2021 m. galima paaiškinti atotrūkio mažinimo poveikiu po sutrikimų, susijusių su COVID-19 pandemija.

(251)

Uždarąją rinką sudaro šviesolaidžių kabelių naudojimas bendrovių siūlomuose junglumo sprendimuose, įskaitant kabelius su pritvirtintomis jungtimis. Šis kiekis sudarė 9 % viso Sąjungos suvartojimo per tiriamąjį laikotarpį. Nagrinėjamuoju laikotarpiu uždarasis pardavimas padidėjo 45 %.

(252)

Atvirosios rinkos suvartojimas augo kartu su bendru Sąjungos suvartojimu. Jis 2021 m. padidėjo 15 %, 2022 m. sumažėjo 9,5 %, o tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 5,7 %. Nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio jis padidėjo 1 %.

(253)

Komisija importo iš Indijos apimtį nustatė remdamasi patikrintais atrinktų eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymais ir bendradarbiaujančių neatrinktų eksportuojančių gamintojų pateikta informacija. Kaip nurodyta 238 konstatuojamojoje dalyje, naudotas matavimo vienetas buvo kabelių kilometras. Tuo remiantis importo iš Indijos apimtis tiriamuoju laikotarpiu sudarė 113 % viso importo, kurį už tą patį laikotarpį nurodė Eurostatas.

(254)

Viso importo iš Indijos rinkos dalis nustatyta remiantis importo apimtimi, palyginti su visu suvartojimu atvirojoje rinkoje, kaip parodyta 1 lentelėje.

(255)

Subsidijuojamo importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis (kabelių km) ir rinkos dalis

(256)

Subsidijuojamo importo kaina iš Indijos nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo nuo 64 155 kabelių kilometrų 2020 m. iki 222 575 kabelių kilometrų per tiriamąjį laikotarpį. Šis 247 % padidėjimas gerokai viršija suvartojimo pokyčius ir rodo Indijos importo įsiskverbimo į rinką mastą.

(257)

Todėl subsidijuojamo importo rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo 2,9 % iki 9,8 %, t. y. net 243 %. Reikėtų pažymėti, kad Indijos subsidijuojamo importo apimtis ypač padidėjo 2020–2022 m. laikotarpiu.

(258)

Komisija subsidijuojamo importo kainas nustatė remdamasi patikrintais atrinktų eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymais ir bendradarbiaujančių neatrinktų eksportuojančių gamintojų pateikta informacija. Priverstinis kainų mažinimas dėl importo buvo nustatytas remiantis atrinktų eksportuojančių gamintojų CIF kainomis ir patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais.

(259)

Subsidijuojamo importo kaina į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos (EUR/kabelių km)

(260)

Subsidijuojamo importo iš Indijos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo nuo 857 iki 447 EUR/kabelių km, t. y. 48 %. Išskyrus 2020 m., subsidijuojamo importo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nuolat mažesnės už Sąjungos pramonės kainą nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje (žr. 8 lentelę).

(261)

Atsižvelgdama į tai, priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(262)

Kai pardavimas vykdytas susijusiems importuotojams Sąjungoje, skaičiuojant priverstinio kainų mažinimo skirtumą eksporto kaina (apskaičiuota CIF) buvo apskaičiuota remiantis pirmam nepriklausomam pirkėjui išduotos sąskaitos faktūros verte, iš kurios atskaitytos su importu susijusios išmokos iki CIF vertės, taip pat susijusio importuotojo PBA išlaidos ir pelno suma, pagal analogiją taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (48) 2 straipsnio 9 dalį.

(263)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi ir kaip bendras svertinis vidurkis sudarė 38,2 %.

(264)

Bet kuriuo atveju, nepaisant priverstinio kainų mažinimo lygio, Komisija nustatė, kad subsidijuojamas importas labai mažino ir smukdė Sąjungos kainas, kurios nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo, o gamybos sąnaudos nuolat didėjo. Todėl Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų iki reikiamo lygio, kad gautų pagrįstą pelną.

(265)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį nagrinėjant subsidijuojamo importo poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(266)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skundo pateikėjo klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis, kurie apėmė su visais Sąjungos gamintojais susijusius duomenis. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Naudoti atrinktų Sąjungos gamintojų duomenys. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(267)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(268)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(269)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(270)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis padidėjo nuo maždaug 1,4 mln. kabelių kilometrų iki maždaug 1,7 mln. kabelių kilometrų, t. y. iš viso 20 %. Išsamesnė analizė parodė, kad gamybos apimtis daugiausia padidėjo 2020–2021 m., kai ji išaugo 18 %, 2022 m. dar šiek tiek padidėjo 4 %, o tiriamuoju laikotarpiu vėl sumažėjo 2 %.

(271)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai padidėjo 13 %, o tai atspindi kai kurių Sąjungos gamintojų investicijas. Nepaisant šio padidėjimo, investicijų lygis apskritai išliko labai žemas ir buvo tik minimalus, kad būtų išlaikytas Sąjungos pramonės dalyvavimas rinkoje.

(272)

Pajėgumų naudojimas 2020–2022 m. padidėjo 13 %, o tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 4 procentiniais punktais dėl tuo pačiu laikotarpiu sumažėjusios gamybos.

(273)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(274)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį bendra Sąjungos pramonės pardavimo atvirojoje ir uždarojoje rinkoje apimtis padidėjo nuo maždaug 1 mln. kabelių kilometrų 2020 m. iki daugiau kaip 1,2 mln. kabelių kilometrų tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 22 %.

(275)

Sąjungos pardavimo atvirojoje rinkoje apimtis padidėjo nuo maždaug 880 000 kabelių kilometrų 2020 m. iki maždaug 1 040 000 kabelių kilometrų tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 17 % per nagrinėjamąjį laikotarpį. Dėl to rinkos dalis padidėjo nuo 39,3 % 2020 m. iki 45,6 % tiriamuoju laikotarpiu.

(276)

Sąjungos pramonės rinkos dalies padidėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu paaiškinamas dviem pagrindiniais veiksniais: i) Sąjungos gamintojų patiriamu kainų smukdymu (žr. 4.5.2 skirsnį) ir ii) 2021 m. lapkričio mėn. nustatytomis antidempingo priemonėmis, taikomomis iš Kinijos importuojamiems šviesolaidžių kabeliams. Beveik stabilaus suvartojimo laikotarpiu Sąjungos gamintojų rinkos dalis buvo atgauta atsižvelgiant beveik vien tik į Kinijos importą dempingo kaina. Kaip paaiškinta 4.6.2.3 skirsnyje, Sąjungos pramonė negalėjo visiškai pasinaudoti taisomuoju antidempingo muitų, taikomų Kinijai, poveikiu, nes didelę Kinijos pardavimo dalį perėmė Indijos subsidijuojamas importas.

(277)

Sąjungos pramonės uždaroji rinka (išreikšta atvirosios rinkos suvartojimo procentine dalimi) nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo nuo 6,2 % 2020 m. iki 9,0 % tiriamuoju laikotarpiu. Uždarąją rinką sudaro šviesolaidžių kabeliai, kurie naudojami junglumo tikslams (atšakiniai kabeliai, kabeliai pastatuose ir duomenų centrų kabeliai). Jungiamųjų įrenginių rinkoje yra padidėjusi paklausa, todėl didėja uždarasis šviesolaidžių kabelių naudojimas. Atsižvelgdama į didesnes šių produktų kainas ir turimus nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos pramonė nusprendė išlaikyti uždarojo naudojimo veiklą, nes tai leidžia diferencijuoti produktus, padidinti pajėgumų naudojimą ir sumažinti vieneto sąnaudas, o tai turėjo teigiamą poveikį bendram Sąjungos pramonės pelningumui. Todėl tai neturėjo jokio neigiamo poveikio bendrai Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai.

(278)

Nepaisant galiojančių antidempingo priemonių, taikomų importuojamiems Kinijos kilmės šviesolaidžių kabeliams, Sąjungos pramonė nesugebėjo atgauti didelės rinkos dalies, nes didelę dalį rinkos dalies, kurią anksčiau užėmė Kinijos eksportuojantys gamintojai, perėmė subsidijuojamas importas iš Indijos. Todėl Sąjungos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti jai ir importui iš Kinijos sudarytomis vienodomis sąlygomis ir negalėjo atitinkamai padidinti savo gamybos ir pardavimo apimties.

(279)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Užimtumas ir našumas

(280)

Nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio užimtumas Sąjungos pramonėje, skaičiuojant etato ekvivalentu, padidėjo 13 %. Šis pokytis iš esmės atitinka 4 lentelėje nurodytą gamybos apimties tendenciją.

(281)

Kadangi gamybos ir užimtumo duomenys vieni kitus labai atitiko, našumas kabelių kilometrais vienam darbuotojui iš esmės nesikeitė.

(282)

Visi subsidijų skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių subsidijų skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(283)

Pirmoje nagrinėjamojo laikotarpio pusėje Sąjungos pramonės padėčiai, įskaitant jos pelningumo lygį, vis dar darė poveikį importas iš Kinijos dempingo kaina ir subsidijuojamas importas, kaip aptarta ir 5 skirsnyje. Sąjungos pramonė negalėjo visiškai pasinaudoti taisomuoju importui iš Kinijos taikomų muitų poveikiu, nes labai padidėjo Indijos subsidijuojamas importas, kaip paaiškinta 278 konstatuojamojoje dalyje.

(284)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(285)

Pardavimo nesusijusioms šalims kainos Sąjungos rinkoje (atvirojoje rinkoje) 2020–2021 m. sumažėjo 5 %, o vėlesniais metais šiek tiek padidėjo, tačiau nepasiekė 2020 m. lygio.

(286)

Nors 2020–2021 m. vieneto gamybos sąnaudos sumažėjo 5 %, t. y. kaip ir vidutinės kainos atvirojoje Sąjungos rinkoje, nuo 2021 m. iki TL jos padidėjo (t. y. 14,5 %), o pardavimo kainos išaugo tik 2 %. Sąnaudų padidėjimą nuo 2021 m. iki TL daugiausia lėmė žaliavų kainų ir darbo sąnaudų padidėjimas, atitinkantis infliacijos pokyčius.

(287)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(288)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat didėjo. Tai atspindi papildomas sąnaudas darbo jėgai, įskaitant koregavimą atsižvelgiant į infliaciją.

(289)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Atsargos

(290)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargos svyravo, tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso padidėjo 21 %. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis gamybos vykdoma pagal užsakymus ir pirkėjų pateiktas specifikacijas, atsargos nėra reikšmingas žalos rodiklis.

(291)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(292)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(293)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį pelningumas nuolat mažėjo ir nukrito nuo 12,7 % 2020 m. iki 3,4 % tiriamuoju laikotarpiu. Didžiausias pelningumo sumažėjimas įvyko 2022 m., o tuo metu labai padidėjo Indijos subsidijuojamo importo rinkos dalis – nuo [2–4] % iki [8–12] %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės sąnaudos padidėjo 9 %, o pardavimo kainos sumažėjo 2 % dėl Indijos subsidijuojamo importo spaudimo kainoms.

(294)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto tendencija atitiko pelningumo tendenciją ir per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo – maždaug 50 %.

(295)

2020–2021 m. investicijos sumažėjo net maždaug 50 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijų lygį buvo galima atkurti ir net 44 % padidinti, palyginti su 2020 m. Tačiau nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios investicijos apskritai išliko nedidelės ir daugiausia buvo skirtos efektyvumui didinti, esamiems įrenginiams išlaikyti ir mokslinių tyrimų bei plėtros veiklai vykdyti. Dėl tiesioginio subsidijuojamo importo spaudimo Sąjungos pramonė turėjo atidėti investicijas.

(296)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų grąžos tendencija buvo neigiama ir grąža sumažėjo 43 %. Iš šios neigiamos tendencijos matyti, kad, nors siekiant išlaikyti ir didinti našumą ir konkurencingumą investicijos buvo vykdomos ir toliau, tų investicijų grąža per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo, nes Sąjungos pramonė negalėjo padidinti pelningumo normos.

(297)

Investicijų grąžai taip sparčiai mažėjant kyla akivaizdus pavojus pajėgumui padidinti kapitalą ateityje, jei padėtis nepradėtų gerėti.

(298)

Didžioji dauguma šviesolaidžių kabelių parduodama konkurso tvarka. Siekdama gauti reikiamos informacijos apie šį rinkos aspektą, Komisija paprašė atrinktų Indijos eksportuojančių gamintojų, atrinktų Sąjungos gamintojų, importuotojų ir naudotojų pateikti išsamią informaciją apie konkursus. Buvo prašoma informacijos apie konkursų ypatybes, pavyzdžiui, procesą, terminus ir kitas svarbias savybes. Tyrime nedalyvavo ir informacijos nepateikė nė vienas viešuosiuose konkursuose dalyvaujantis subjektas ar telekomunikacijų operatorius.

(299)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad konkursai labai skyrėsi, be kita ko, pagal procesą, aprėptį ir rezultatus. Juos gali organizuoti viešieji arba privatieji subjektai, pavyzdžiui, dideli telekomunikacijų operatoriai. Konkursai gali vykti įvairiomis formomis, kaip antai rengiant e. aukcionus arba teikiant tiesioginius pasiūlymus. Konkursų procesas paprastai trunka 3–6 mėnesius nuo konkurso paskelbimo iki jo pabaigos. Per vieną ar du mėnesius nuo konkurso pabaigos užsakovas pateikia pirkimo užsakymus, prekės pristatomos sutartyje nustatytomis sąlygomis. Atlikus tyrimą buvo patvirtinta, kad kaina yra svarbiausias sprendimų kriterijus, atsižvelgiant į tai, kad konkursai skelbiami dėl produktų, kurių techninės charakteristikos buvo nurodytos išsamiai (49).

(300)

Konkurso procesas sustiprino konkurenciją, nes Indijos eksportuojantys gamintojai, pateikę pasiūlymus labai mažomis kainomis, privertė Sąjungos pramonę sumažinti savo kainas iki netvaraus lygio, kad jų pasiūlymai atitiktų Indijos pasiūlymus, ir neleido jiems perkelti padidėjusių sąnaudų klientams. Konkurso sąlygose paprastai nustatomas ne pirkėjo sutartinis įsipareigojimas pirkti pasiūlytą kiekį, o tiekėjo sutartinis įsipareigojimas tiekti pasiūlytą kiekį už pasiūlytą kainą.

(301)

Atsižvelgiant į tai, kad didžioji rinkos paklausos dalis tenkinama rengiant konkursus, konkurso mechanizmas yra rinkoje kainą nustatantis veiksnys. Todėl Indijos eksportuotojas, pateikęs pasiūlymą daug mažesnėmis kainomis nei Sąjungos pramonė, nepaisant vis dar palyginti mažo parduodamo kiekio, nustato orientacinę kainą, kurią turėtų taikyti ir Sąjungos pramonė. Tai patvirtina ir per tyrimą nustatytas didelis priverstinis kainų mažinimas.

(302)

Atsižvelgiant į konkursų pobūdį, reikia atsižvelgti į uždelstą poveikį. Vėlesnis šviesolaidžių kabelių pristatymas (ir sąskaitų faktūrų išrašymas) po laimėto konkurso būtų vykdomas praėjus keliems mėnesiams ar metams po konkurso pabaigos. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė patyrė nuostolių dėl pardavimo apimties, kurią prieš nustatant priemones prarado dėl Kinijos eksportuotojų, ir tuo pat metu konkuravo su Indijos subsidijuojamu eksportu, kurio poveikis pardavimo apimčiai išliks ir pasibaigus tiriamajam laikotarpiui. Todėl apskritai konkursų raida patvirtino, kad kainos ir toliau buvo smukdomos. Didėjantis Indijos eksportuojančių gamintojų aktyvumas neleido Sąjungos pramonei atsigauti nuo importo iš Kinijos ir, nesant priemonių, toliau darys neigiamą poveikį.

(303)

Kelių rodiklių, kaip antai gamybos, pajėgumų, pardavimo apimties ir rinkos dalies, taip pat užimtumo, tendencijos buvo teigiamos. Tačiau Sąjungos pramonės rinkos dalies padidėjimą galima sieti su importo iš Kinijos rinkos dalies sumažėjimu po 2021 m. lapkričio mėn. ir 2022 m. sausio mėn. nustatytų priemonių, kai Sąjungos pramonei pavyko susigrąžinti dalį rinkos dalies, kurią anksčiau prarado dėl Kinijos importo. Nepaisant to, tuo pat metu Sąjungos pramonė susidūrė su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis, o vidutinės Sąjungos pardavimo kainos rodė mažėjimo tendenciją. Nors buvo tikėtasi, kad dėl importui iš Kinijos taikomų priemonių Sąjungos gamintojams palengvės, didelis Indijos subsidijuojamo importo rinkos dalies padidėjimas parodė, kad Indijos eksportas ir toliau darė spaudimą kainoms, dėl kurio buvo smarkiai priverstinai mažinamos kainos, ir bet kuriuo atveju per visą nagrinėjamąjį laikotarpį kainos buvo smukdomos. Tai tapo akivaizdu dėl labai sumažėjusio pelningumo ir pinigų srauto bei labai mažo investicijų lygio.

(304)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį.

(305)

Remdamasi pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl subsidijuojamo importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 8 straipsnio 6 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala dėl kitų veiksnių nei subsidijuojamas importas iš nagrinėjamosios šalies nebūtų priskirta subsidijuojamam importui. Šie veiksniai: importas iš Kinijos, importas iš kitų trečiųjų šalių, uždarasis pardavimas.

(306)

Sąjungos pramonės padėties pablogėjimas sutapo su sparčiai didėjančiu subsidijuojamu importu iš Indijos, kurio kiekis Sąjungos rinkoje buvo labai didelis ir dėl kurio buvo priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir bet kuriuo atveju labai smukdomos Sąjungos pardavimo kainos.

(307)

Subsidijuojamo importo iš Indijos apimtis padidėjo (kaip matyti iš 2 lentelės) nuo [59 300–72 500] kabelių km 2020 m. iki [203 700–248 400] kabelių km tiriamuoju laikotarpiu, t. y. išaugo 247 %. Rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo nuo [2–4] % iki [8–12] %, t. y. beveik tris kartus (243 %). Per tą patį laikotarpį (kaip parodyta 5 lentelėje) Sąjungos pramonės rinkos dalis atvirojoje rinkoje padidėjo mažiau – nuo 40,4 % iki 47,2 %, t. y. 17 % (6,8 procentinio punkto). Todėl galima daryti išvadą, kad sumažėjęs importas iš Kinijos buvo naudingas subsidijuojamam importui iš Indijos.

(308)

Kaip nurodyta 3 lentelėje, vidutinė subsidijuojamo importo per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo (48 %) ir dėl jos Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo priverstinai mažinamos vidutiniškai 38,2 %. Remiantis 7 lentelėje pateikta analize, Sąjungos pramonės pardavimo kainos Sąjungos atvirojoje rinkoje nesusijusioms šalims per šį laikotarpį iš viso sumažėjo 3 %.

(309)

Iš priverstinio kainų mažinimo lygio ir mažo Sąjungos pramonės pelningumo matyti, kad subsidijuojamo importo kaina buvo gerokai mažesnė už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas tiek taikant konkursų mechanizmus, tiek sudarant neatidėliotinus sandorius. Dėl tokios kainodaros politikos Sąjungos pramonė negalėjo visiškai susigrąžinti rinkos dalies, kurią anksčiau prarado dėl importo dempingo kainomis iš Kinijos, ir nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios jos pelningumas sumažėjo. Dėl to buvo smukdomos kainos ir daroma finansinė žala, nes sumažėjo ir pelningumas, ir investicijos, o tai kėlė pavojų Sąjungos pramonės egzistavimui.

(310)

Sąjungos pramonė, bandydama prilygti Indijos gamintojų nustatytoms mažoms subsidijuojamoms kainoms ir siekdama išlaikyti savo pardavimo apimtį didėjant sąnaudoms, nesugebėjo padidinti kainų tiek, kiek didėjo sąnaudos. Dėl to labai sumažėjo visų atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas.

(311)

Todėl, nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti savo rinkos dalį, tai buvo padaryta kainų sąskaita, o tai labai sumažino pelną (kainų smukdymas).

(312)

Kaip aprašyta 295 konstatuojamojoje dalyje, taip pat buvo įrodymų, kad tam tikros planuotos Sąjungos pramonės investicijos ir plėtros projektai buvo atšaukti arba sustabdyti dėl padidėjusio Indijos subsidijuojamo importo.

(313)

Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad dėl padidėjusio subsidijuojamo importo iš Indijos Sąjungos pramonė negalėjo atgauti rinkos dalių ir pasiekti tvaraus pelningumo.

(314)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad tarp subsidijuojamo importo iš Indijos ir Sąjungos pramonei padarytos žalos esama priežastinio ryšio.

(315)

Importo iš Kinijos apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Importas iš Kinijos

(316)

Importas iš Kinijos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 843 000 kabelių kilometrų 2020 m. iki maždaug 514 000 kabelių kilometrų per tiriamąjį laikotarpį. Rinkos dalis atitinkamai sumažėjo nuo 37,5 % iki 22,6 %. Šį pokytį galima sieti su antidempingo ir kompensacinėmis priemonėmis, taikomomis šviesolaidžių kabeliams iš Kinijos, kurios nustatytos atitinkamai 2021 m. lapkričio mėn. ir 2022 m. sausio mėn. po 6 konstatuojamojoje dalyje nurodytų tyrimų dėl Kinijos, ir antidempingo muitų padidinimu 2023 m. rugpjūčio mėn. po absorbcijos tyrimo. Kaip nurodyta 278 konstatuojamojoje dalyje, dėl vis dar didelio importo iš Kinijos, kurio kainomis absorbuojami antidempingo muitai, Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu nebuvo visiškai apsaugota nuo Kinijos eksportuojančių gamintojų dempingo. Todėl Komisija padarė išvadą, kad importas iš Kinijos galėjo turėti neigiamą poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir prisidėti prie patirtos žalos. Tačiau per nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš Kinijos ir absoliučia, ir santykine išraiška labai sumažėjo. Be to, jo kainos didėjo, o vidutinės kainos buvo didesnės už vidutines subsidijuojamo importo iš Indijos kainas.

(317)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad, net jei importas iš Kinijos galėjo turėti neigiamą poveikį Sąjungos pramonės padėčiai nagrinėjamuoju laikotarpiu, jis nesumažino subsidijuojamo importo iš Indijos ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(318)

Importo iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių

(319)

Importas iš kitų trečiųjų šalių buvo vykdomas iš įvairių šaltinių. Didžiausią importo apimtį ir rinkos dalį sudarė importas iš Maroko ir Jungtinės Karalystės.

(320)

Importas iš Maroko padidėjo nuo maždaug 26 000 kabelių kilometrų 2020 m. iki maždaug 103 000 kabelių kilometrų per tiriamąjį laikotarpį. Šio importo rinkos dalis padidėjo nuo 1,2 % 2020 m. iki 4,6 % tiriamuoju laikotarpiu. Tačiau, kaip matyti iš pirmiau pateiktų duomenų, vidutinės kainų tendencijos per tą patį laikotarpį padidėjo apie 20 % ir buvo gerokai didesnės nei subsidijuojamo importo iš Indijos kainos bei viršijo Sąjungos pramonės kainas per TL. Todėl Komisija padarė išvadą, kad importas iš Maroko nepadarė jokios materialinės žalos Sąjungos pramonei.

(321)

Su Jungtine Karalyste susiję 2020 m. importo statistiniai duomenys buvo netikslūs dėl „Brexit’o“ ir nebuvo laikomi patikimu pagrindu nustatant tų metų importo iš Jungtinės Karalystės apimtį ir vertę. Todėl Komisija apskaičiavo, kad 2020 m. importo lygis buvo panašus į 2021 m. importo lygį. Remiantis tuo, importo iš Jungtinės Karalystės tendencijos buvo gana stabilios – apskritai importo apimtis šiek tiek sumažėjo (3 %) nuo maždaug 80 000 kabelių kilometrų 2020 m. iki maždaug 78 000 kabelių kilometrų tiriamuoju laikotarpiu. Per tą patį laikotarpį jo rinkos dalis atitinkamai sumažėjo nuo 3,6 % iki 3,4 %. Atsižvelgdama į tai, kad vidutinė importo iš Jungtinės Karalystės kaina buvo gerokai didesnė už vidutinę Sąjungos kainą, Komisija laikėsi nuomonės, kad šis importas nepadarė jokios materialinės žalos Sąjungos pramonei.

(322)

Importas iš Turkijos 2020 ir 2021 m. buvo stabilus, 2022 m. padidėjo 5 %, o tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 16 %. Taigi iš viso nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio importas mažėjo 11 %. Vertinant absoliučiais skaičiais, importas sumažėjo nuo maždaug 56 800 kabelių kilometrų 2020 m. iki maždaug 50 000 kabelių kilometrų tiriamuoju laikotarpiu. Rinkos dalis išliko palyginti stabili ir nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo nuo 2,5 % iki 2,2 % Nors kainų lygis buvo žemesnis nei Sąjungos gamintojų, papildomos rinkos dalies įgyti nepavyko. Nors Komisija negalėjo atmesti galimybės, kad šis importas prisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos žalos, jo poveikis buvo laikomas nedideliu, todėl Komisija padarė išvadą, kad jis nesumažino subsidijuojamo importo ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(323)

Komisija laikėsi nuomonės, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Pietų Korėjos, Indonezijos, Tuniso, Meksikos ir Šveicarijos buvo labai mažas. Išskyrus Tunisą ir Meksiką, importas iš šių šalių reikšmingai mažėjo. Nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio importo iš Tuniso ir Meksikos apimtis mažėjo. Vidutinės importo iš šių šalių kainos buvo didelės ir viršijo Sąjungos pramonės vidutines pardavimo kainas. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad šis importas nepadarė jokios materialinės žalos Sąjungos pramonei.

(324)

Importas iš kitų trečiųjų šalių nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo vertinant absoliučiais skaičiais nuo maždaug 110 000 kabelių kilometrų 2020 m. iki maždaug 100 000 kabelių kilometrų tiriamuoju laikotarpiu. Rinkos dalis sumažėjo nuo 4,9 % iki 4,4 %. Jo kainos buvo didelės ir didėjo, todėl nėra požymių, kad dėl jų Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala.

(325)

Kaip parodyta 5 lentelėje, per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės uždarasis pardavimas padidėjo 47 %.

(326)

Tačiau, kaip paaiškinta 277 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nenustatė jokių įrodymų, kad uždarasis pardavimas turėjo reikšmingą poveikį žalos rodiklių raidai. Todėl Komisija padarė išvadą, kad uždarasis naudojimas nepadarė materialinės žalos Sąjungos pramonei.

(327)

Komisija nustatė Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos ir subsidijuojamo importo iš Indijos priežastinį ryšį. Subsidijuojamo importo iš Indijos didėjimas sutapo su Sąjungos pramonės padėties blogėjimu. Dėl labai padidėjusio subsidijuojamo importo iš nagrinėjamosios šalies buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos, kurios buvo net mažesnės už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas. Todėl Sąjungos pramonė negalėjo nustatyti tvarių kainų, būtinų pagrįstam pelno dydžiui pasiekti. Priešingai, kainų lygis negalėjo atitikti sąnaudų padidėjimo ir tai turėjo didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonės pelningumui ir investicijų lygiui.

(328)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo subsidijuojamo importo žalingo poveikio. Komisija padarė išvadą, kad kiti veiksniai, t. y. importas iš Kinijos ir importas iš Turkijos, galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos, tačiau, atsižvelgiant į bendros šio importo apimties ir (arba) kainų pokyčius, jis nesumažino priežastinio ryšio tarp subsidijuojamo importo iš Indijos ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos. Nė vienas iš kitų žinomų veiksnių nepaaiškino neigiamų Sąjungos pramonės pokyčių, susijusių su kainų smukdymu ir pelningumu, mažu investicijų lygiu ir neigiama investicijų grąžos raida.

(329)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad subsidijuojamas importas iš nagrinėjamosios šalies padarė Sąjungos pramonei materialinę žalą ir kad kiti veiksniai, vertinami individualiai ar kartu, nesumažino priežastinio ryšio tarp subsidijuojamo importo ir materialinės žalos.

(330)

Remdamasi pagrindinio reglamento 31 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo subsidijavimo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(331)

Sąjungos pramonę sudaro 14 gamintojų arba gamintojų grupių, turinčių maždaug 5 140 darbuotojų (etato ekvivalentu). Gamintojai yra plačiai pasiskirstę po visą Sąjungą.

(332)

Nustačius kompensacines priemones padidėtų kainų lygis Sąjungoje, todėl Sąjungos pramonė galėtų padidinti kainas, atsižvelgiant į padidėjusias gamybos sąnaudas. Tai leistų Sąjungos pramonei gauti tvaresnį pelną, todėl ji galėtų padidinti savo investicijas ir atnaujinti investicijas į inovacijas, kurios yra būtinos, kad Sąjungos pramonė išlaikytų konkurencinę padėtį rinkoje ir išliktų rinkoje, taip pat atgautų rinkos dalį, kurią anksčiau prarado dėl importo dempingo kaina ir subsidijuojamo importo iš Kinijos.

(333)

Tikėtina, kad nenustačius priemonių bus padarytas didelis neigiamas poveikis Sąjungos pramonei, nes bus toliau smukdomos kainos ir jų lygis gali sumažėti. Tolesnis kainų mažėjimas reikštų, kad Sąjungos pramonė trumpuoju laikotarpiu bus nuostolinga. Siekdama išvengti pelningumo sumažėjimo, Sąjungos pramonė gali nuspręsti išlaikyti dabartinį kainų lygį, kuris jau dabar yra netvarus, arba padidinti kainas pardavimo sąskaita. Dėl to iš karto sumažės gamybos apimtis. Be to, tokia padėtis neleis Sąjungos pramonei didinti investicijų, kurios būtinos norint apginti savo pozicijas rinkoje siūlant naujoviškus sprendimus ir kuriant produktus. Taigi Sąjungos pramonės pelningumas ir investicijos toliau blogės finansiniu požiūriu, o tai kels grėsmę jos ateičiai. Jei priemonės nebūtų nustatytos, galima tikėtis, kad subsidijuojamas importas iš Indijos toliau didės ir netgi gerokai išaugs, atsižvelgiant į didelius priverstinio kainų mažinimo skirtumus ir rinkos pobūdį, kurį lemia ilgalaikį poveikį turintys konkursai. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos pramonė negalėtų atsigauti nuo žalingo poveikio.

(334)

Todėl daroma išvada, kad kompensacinės priemonės atitinka Sąjungos pramonės interesus.

(335)

Inicijavimo dieną buvo susisiekta su 51 importuotoju ir naudotoju ir jie buvo paraginti bendradarbiauti atliekant tyrimą. Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas nesusijęs importuotojas.

(336)

Kadangi nesusiję importuotojai nebendradarbiavo, Komisija negalėjo nustatyti tikslaus kompensacinių muitų poveikio jų veiklai. Atlikdama tyrimą dėl Kinijos Komisija nustatė, kad importuotojų pelno dydis siekė[15–20 %], o muitai galėjo būti absorbuoti arba bent iš dalies perkelti pirkėjams (50). Atliekant dabartinį tyrimą nenustatyta jokių faktų ar įrodymų, prieštaraujančių šioms išvadoms.

(337)

Nors tikėtina, kad kompensacinės priemonės turės tam tikrą neigiamą poveikį importuotojams ir gali sumažinti jų pelningumą, Komisija laikėsi nuomonės, kad importuotojai galės absorbuoti ir (arba) perkelti dalį dėl muito padidėjusių sąnaudų savo pirkėjams. Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonių nustatymas nedarys neproporcingo poveikio nesusijusiems importuotojams.

(338)

Tiriamąjį produktą įsigyja kelios pramonės šakos, daugiausia telekomunikacijų operatoriai, viešojo sektoriaus įstaigos (pvz., savivaldybės), kurioms priklauso šviesolaidiniai tinklai arba kurios juos kontroliuoja, montuotojai ir platintojai. Nė viena iš šių šalių nebendradarbiavo.

(339)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo tik vienas telekomunikacijų sektoriuje veikiantis naudotojas. Naudotojo atsakymuose į klausimyną nebuvo pateikta jokių argumentų ar informacijos apie Sąjungos interesų aspektus. Šis naudotojas neimportavo šviesolaidžių kabelių iš Indijos, o priemonėms nei pritarė, nei joms prieštaravo.

(340)

Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad šviesolaidžių kabeliai sudaro tik nedidelę naudotojų bendrų sąnaudų dalį, nes pagrindinės šviesolaidžių įrengimo sąnaudos yra susijusios su inžineriniais darbais. Komisija primena, kad šviesolaidžių kabeliai sudaro labai nedidelę ES telekomunikacijų operatorių kapitalo išlaidų dalį, kuri, ETNO duomenimis, 2022 m. siekė 59,1 mlrd. EUR (51). Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos suvartojimą sudaro maždaug 2,5 mln. kabelių kilometrų (52), o vidutinė vieno kabelių kilometro kaina yra 756 EUR (53), su šviesolaidžių kabeliais susijusios išlaidos sudarytų maždaug 3 % telekomunikacijų operatorių investicijų.

(341)

Todėl padaryta išvada, kad priemonės neturės neproporcingo poveikio naudotojams.

(342)

Šviesolaidžių kabeliai reikalingi sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklams tiesti. Todėl jie labai svarbūs piliečiams, įmonėms ir viešiesiems subjektams visoje Sąjungoje, kurie nuo šių tinklų priklauso dirbdami namuose, mokydamiesi namuose, vykdydami veiklą ar teikdami paslaugas. Investicijos pagal priemonę „NextGenerationEU“ (54) yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos prioritetų, jos tikslas yra taip pat diegti kiekvieną ES kampelį pasiekiančią aukštųjų technologijų plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą. Todėl šviesolaidžių kabeliai yra labai svarbūs ES skaitmeniniam dešimtmečiui (55) ir jos skaitmeniniam suverenumui, o šių tikslų padedama siekti Sąjungoje išlaikant gerai veikiančią šviesolaidžių kabelių pramonę.

(343)

Nustačius priemones sumažėtų spaudimas Sąjungos pramonės kainoms Sąjungos rinkoje, kurį daro subsidijuojamas importas iš Indijos, ir ji galėtų padidinti kainas, atsižvelgiant į sąnaudų padidėjimą. Tai turėtų teigiamą poveikį jos pelningumui ir investicijų lygiui ir leistų jai apginti savo padėtį rinkoje bei investuoti į naujas technologijas. Galiausiai Sąjungos gamintojų išlikimas yra labai svarbus ES skaitmeniniam suverenumui.

(344)

Be to, priemonės netrukdytų importui iš kitų trečiųjų šalių sąžiningai konkuruoti Sąjungos rinkoje. Atlikus tyrimą nenustatyta, kad priemonės turėtų neproporcingai didelį neigiamą poveikį importuotojams ir tolesnės gamybos grandies pramonės šakoms.

(345)

Todėl apskritai Komisija padarė išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog priemonių nustatymas importuojamiems Indijos kilmės šviesolaidžių kabeliams neatitiktų Sąjungos interesų.

(346)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl subsidijavimo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir į pagrindinio reglamento 15 straipsnį, turėtų būti nustatytas galutinis kompensacinis muitas.

(347)

Pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nustatyta, kad galutinio kompensacinio muito dydis neturi viršyti nustatytos kompensuotinų subsidijų sumos.

(348)

15 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodoma: „Jeigu remdamasi visa pateikta informacija Komisija gali padaryti aiškią išvadą, kad priemonių sumos nustatymas pagal trečią pastraipą neatitinka Sąjungos interesų, kompensacinio muito suma turi būti mažesnė, jeigu tokio mažesnio muito pakaktų atitaisyti žalą Sąjungos pramonei“.

(349)

Komisijai tokia informacija nebuvo pateikta, todėl kompensacinių priemonių lygis bus nustatytas remiantis 15 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa.

(350)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinio kompensacinio muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(351)

Antisubsidijų tyrimas buvo atliekamas lygiagrečiai su atskiru antidempingo tyrimu dėl to paties Indijos kilmės nagrinėjamojo produkto, per kurį Komisija nustatė dempingo skirtumo dydžio antidempingo priemones. Komisija užtikrino, kad nustačius bendrą muitą, atspindintį subsidijavimo lygį ir visą dempingo lygį, subsidijavimo poveikis nebūtų kompensuotas du kartus (dvigubas skaičiavimas) pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 2 dalį.

(352)

Komisija nagrinėjo, ar kai kurios subsidijavimo schemos yra nuo eksporto priklausančios subsidijos, dėl kurių sumažėja eksporto kainos ir atitinkamai padidėja dempingo skirtumai, kad galėtų nuspręsti, ar reikia sumažinti dempingo skirtumą subsidijų sumomis, nustatytomis atsižvelgiant į nuo eksporto priklausančias subsidijas, pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalį.

(353)

Kadangi Komisija pripažino kai kurias nuo eksporto priklausančias subsidijavimo schemas kompensuotinomis, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalimi ir siekdama išvengti dvigubo skaičiavimo, Komisija pirmiausia nustatė galutinį kompensacinį muitą, lygų nustatytai galutinei subsidijavimo sumai. Paskui Komisija nustatė likusį galutinį antidempingo muitą, kuris atitinka susijusį dempingo skirtumą, sumažintą nuo eksporto priklausančių subsidijavimo schemų suma ir neviršijantį žalos pašalinimo lygio, nustatyto per atskirą antidempingo tyrimą. Kadangi Komisija sumažino nustatytą dempingo skirtumą atimdama visą su eksporto subsidijomis susijusio subsidijavimo sumą, dvigubo skaičiavimo klausimas, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalį, neiškilo.

(354)

Jeigu suma, gauta iš dempingo skirtumo atėmus eksporto subsidijų sumą, yra didesnė už žalos skirtumą, Komisija apribojo antidempingo muitą iki žalos skirtumo lygio. Jeigu suma, gauta iš dempingo skirtumo atėmus eksporto subsidijų sumą, yra mažesnė už žalos skirtumą, Komisija antidempingo muito dydį nustato remdamasi mažesne suma.

(355)

Atsižvelgdama į aukštą nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį, Komisija nustatė, kad atrinktoms bendrovėms nustatytas didžiausias muitas būtų tipiška visoms kitoms bendrovėms taikoma muito norma. Toms bendrovėms, kurios atliekant tyrimą nebendradarbiavo, bus taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.

(356)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams bendra subsidijų suma apskaičiuota remiantis atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyta bendra vidutine svertine kompensuotinų subsidijų suma.

(357)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bus nustatytos tokios muito normos:

(358)

Šiame reglamente nurodytos individualios kompensacinio muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam Indijos kilmės importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos kompensacinio muito normos.

(359)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių kompensacinių muitų taikymas. Individualūs kompensaciniai muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nėra pateikta, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visiems kitiems importuojamiems Indijos kilmės produktams nustatytas kompensacinis muitas.

(360)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(361)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi sąlygų, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(362)

Šviesolaidžių kabelių statistiniai duomenys dažnai nurodomi kabelių kilometrais. Tačiau Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros ir Bendrojo muitų tarifo (56) I priede pateiktoje Kombinuotojoje nomenklatūroje papildomas vienetas, taikomas šviesolaidžių kabeliams, nėra nurodytas. Todėl reikia nustatyti, kad importuojant nagrinėjamąjį produktą išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje būtų nurodyta ne tik masė kilogramais arba tonomis, bet ir importuojamo nagrinėjamojo produkto kiekis kabelių kilometrais. Kabelių kilometrai turėtų būti nurodyti pagal KN ir TARIC kodus.

(363)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (57) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(364)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1037 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,