(1)

politinėse gairėse (1) buvo paskelbta, kad naujoji Komisija ketina nustatyti naują mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių kategoriją ir įvertinti, ar esamas didelėms įmonėms taikomas reglamentavimas yra pernelyg apsunkinantis, neproporcingas arba trukdo jų konkurencinei plėtrai. Komunikate „ES konkurencingumo kelrodis“ (2) Komisija įsipareigojo pasiūlyti naują mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžtį, kad būtų užtikrintas prie įmonių dydžio pritaikytas proporcingas reglamentavimas. Sukūrus tokią naują įmonių – didesnių nei MVĮ, bet mažesnių nei didelės įmonės – kategoriją, specialiai pritaikytos priemonės bus naudingos tūkstančiams ES įmonių;

(2)

komunikate „Pagalbos MVĮ priemonių rinkinys“ (3) Komisija pasiūlė daug veiksmų, apimančių keturias pagrindines sritis – sudaryti palankesnes sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), pagerinti jų galimybes gauti finansavimą ir kvalifikuotos darbo jėgos ir remti jas per visą jų verslo gyvavimo ciklą. Siekiant suteikti trumpalaikę pagalbą, padidinti ilgalaikį konkurencingumą bei atsparumą ir skatinti sąžiningą ir MVĮ palankią verslo aplinką, siekiama sudaryti sąlygas MVĮ konkuruoti ir augti. Todėl Komisija yra įsipareigojusi patenkinti įmonių, kurios peržengia Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB (4) , MVĮ apibrėžtyje nustatytas ribas, taip pat platesnio spektro mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių poreikius ir parengti suderintą tų įmonių apibrėžtį;

(3)

„ES vidutinės kapitalizacijos įmonių išsidėstymo nustatymo, metmenų sudarymo ir atvaizdavimo tyrimas“ (5) parodė, kad vidutinės kapitalizacijos įmonės yra verslo sektoriaus segmentas, kuris aiškiai išsiskiria ne tik iš MVĮ, bet ir iš didelių įmonių. Nors vidutinės kapitalizacijos įmonės yra stipresnės, paprastai auga sparčiau, jos yra novatoriškesnės ir geriau sprendžia skaitmenizacijos klausimus nei MVĮ, joms kyla kai kurių panašių problemų, pvz., administracinės naštos ar kvalifikuotų darbuotojų trūkumo. Kita vertus, palyginti su didelėmis įmonėmis, jos atsilieka pagrindinėse veiklos srityse. Tokia apibrėžtis taip pat reikalinga siekiant pagerinti politikos priemonių, kuriomis atsižvelgiama į konkrečius mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių poreikius, nuoseklumą. Todėl tikslinga Sąjungos lygmeniu parengti oficialią mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžtį, kuri galėtų sudaryti sąlygas politikos priemonėms, skirtoms tam konkrečiam įmonių verslo segmentui;

(4)

mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžtis jau taikoma pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą (6) ir Rizikos finansų gaires (7), siekiant nustatyti rinkos nepakankamumą, kurį galima pašalinti teikiant tikslinę viešąją finansinę paramą iš nacionalinių išteklių. Tačiau bendra MVK įmonių apibrėžtimi siekiama ne atkartoti valstybės pagalbos taisyklėse vartojamą pačią apibrėžtį, o suteikti pagrindą tikslinei politinei paramai, galinčiai padėti įmonėms išplėsti veiklą susijusiuose svarbiuose sektoriuose. MVK įmonių apibrėžtis šioje rekomendacijoje nedaro poveikio ribinėms vertėms, kurios laikomos tinkamomis teikiant valstybės pagalbą;

(5)

kelios valstybės narės, kaip antai Prancūzija ir Vokietija (8) ,,, jau yra nustačiusios įmonių, kurios nėra mažosios ar vidutinės įmonės, tačiau nėra ir didelės įmonės, apibrėžtis. Vadovaujantis ES bendrosios rinkos be vidaus sienų logika, bendrų kriterijų rinkinio taikymas įvardijant mažas vidutinės kapitalizacijos įmones padėtų užtikrinti vienodas sąlygas įmonėms visoje ES;

(6)

nacionalinės ir Sąjungos priemonės, kuriomis remiamos mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės, yra glaudžiai susijusios, pvz., su struktūriniais fondais ar moksliniais tyrimais. Todėl būtina išvengti tokių situacijų, kai Sąjunga nukreipia savo veiksmus į vieną įmonių kategoriją, o valstybės narės – į kitą. Taip pat būtina rekomenduoti Komisijai, valstybėms narėms, Europos investicijų bankui (EIB) ir Europos investicijų fondui (EIF) vartoti bendrą apibrėžtį, kad mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms skirta politika taptų nuoseklesnė ir veiksmingesnė. Taip pat būtina vartoti bendrą apibrėžtį, kad būtų sumažinta galima konkurencijos iškraipymo rizika;

(7)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 (9) 2 straipsnio 103e punkte ir Komisijos gairėse dėl valstybės pagalbos rizikos finansų investicijoms skatinti (10) jau yra pateikta mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžtis. Manoma, kad svarbu remtis tokiu būdu įgyta patirtimi ir kompetencija toliau integruojant paramą šiam konkrečiam įmonių segmentui; Vis dėlto siekiant dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis geriau atspindėti įmonių plėtrą ir aprėpti daugiau įmonių, apibrėžtis turėtų apimti įmones, kurios yra tris kartus didesnės nei MVĮ (11).

(8)

ypatingas dėmesys mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms laikytas pagrįstu, nes 2014 m. atliktame Komisijos komunikato „Valstybės pagalbos rizikos finansų investicijoms skatinti gairės“ (12) poveikio vertinime nurodyta, kad „finansavimo deficitas“ yra rinkos nepakankamumas, darantis poveikį MVĮ ne tik jų ankstyvuoju parengiamuoju ir pradiniu etapais, bet ir vėlesniais jų plėtimosi ir augimo etapais. Ataskaitoje paaiškinta, kad kai kuriais atvejais mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės gali susidurti su tokiu pačiu rinkos nepakankamumu kaip ir MVĮ, jei jos vis dar yra augimo etape;

(9)

kad įmonės galėtų sklandžiai išplėsti veiklą iš MVĮ segmento į mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių segmentą, svarbu, kad tiek MVĮ, tiek mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžtys būtų grindžiamos tais pačiais principais ir kad šios dvi apibrėžtys nesutaptų. Taip pat būtina nustatyti, kas yra mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės, siekiant užtikrinti politikos nuoseklumą ir palengvinti įmonių, kurios nebeišsitenka MVĮ apibrėžtyje, persitvarkymą;

(10)

pagal SESV 54, 101 ir 102 straipsnius įmone laikomas bet kokios teisinės formos ekonominę veiklą vykdantis subjektas, įskaitant reguliarią ekonominę veiklą vykdančias ūkines bendrijas ar asociacijas;

(11)

svarbiausiu kriterijumi laikomas darbuotojų skaičius („darbuotojų skaičiaus kriterijus“) ir jis turėtų būti vertinamas kaip pagrindinis kriterijus. Vis dėlto būtina nustatyti papildomus finansinius kriterijus, kad į apibrėžtį nebūtų įtrauktos įmonės, kurių finansinis veiklos mastas, vertinamas pagal jų apyvartą, yra išskirtinai didelis, ir kurios turi ypač didelio turto, vertinamo pagal jų balansą. Nederėtų kaip vienintelio finansinio kriterijaus naudoti apyvartos, nes prekybos ir platinimo sektoriaus įmonės pagal savo veiklos pobūdį pasižymi didesne apyvarta nei gamybos sektoriaus įmonės. Todėl į apyvartos kriterijų turėtų būti atsižvelgiama kartu su bendra balanso suma, t. y. kriterijumi, atspindinčiu bendrą įmonės turtą, o įmonė neturėtų būti įtraukta į mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžtį tik tuo atveju, jeigu ir jos apyvarta, ir balansas viršija viršutines ribas;

(12)

finansinės viršutinės ribos ir didžiausias darbuotojų skaičius būtinai turi atitikti didžiausias ribas. Valstybės narės, EIB ir EIF gali nustatyti mažesnes viršutines ribas nei priedo 2 punkte nustatytos Sąjungos viršutinės ribos, jei jie nori nukreipti savo priemones į konkretų mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių segmentą. Siekdami supaprastinti administravimą, valstybės narės, EIB ir EIF darbuotojų skaičių prireikus gali naudoti kaip vienintelį kriterijų atitinkamai savo politikai įgyvendinti, nedarant poveikio Sąjungos teisėje nustatytoms konkurencijos teisės ir valstybės pagalbos taisyklėms;

(13)

siekiant geriau suvokti ekonominę mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių padėtį ir pašalinti iš šios kategorijos įmonių grupes, kurių ekonominė galia gali viršyti tikrųjų mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių ekonominę galią, reikėtų atskirti įvairias įmonių rūšis pagal tai, ar jos yra savarankiškos, ar jų dalyvavimas nesuteikia kontroliuojančios padėties (įmonės partnerės), ar jos yra susijusios su kitomis įmonėmis. Mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžtyje turėtų būti palikta galioti Rekomendacijoje 2003/361/EB nustatyta 25 % dalyvavimo riba, kurios nesiekianti įmonė laikoma savarankiška;

(14)

siekiant palengvinti įmonių veiklos išplėtimą iš MVĮ segmento, mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių nuosavo kapitalo finansavimą ir kaimo bei vietos plėtrą, įmonės turėtų būti laikomos savarankiškomis, net jei teigiamą poveikį verslo finansavimui ir steigimuisi turinčių tam tikrų kategorijų investuotojų dalyvavimas siekia arba viršija 25 % ribą. Tai taip pat turėtų būti taikoma neformalių investuotojų (asmenų arba asmenų grupių, vykdančių įprastą rizikos kapitalo investavimo veiklą) investicijoms iki 5 000 000 EUR dėl verslo valdymo patirties, įgūdžių ir ryšių, kuriuos jie atneša verslininkui, palyginti su kitais rizikos kapitalo investuotojais. Jų investicijos į nuosavą kapitalą taip pat papildo rizikos kapitalo investuotojų veiklą;

(15)

siekiant išsaugoti novatoriškų įmonių gebėjimą gauti finansavimą iš alternatyvių investicinių fondų, pvz., rizikos kapitalo ar privataus akcinio kapitalo fondų, savo veiklai ar augimui finansuoti, tokie subjektai neturėtų būti laikomi susijusiomis įmonėmis šioje rekomendacijoje nustatytų darbuotojų skaičiaus ir finansinių viršutinių ribų apskaičiavimo tikslais. Siekiant atsižvelgti į dabartinę rinkos praktiką, kai rizikos kapitalo arba privataus akcinio kapitalo fondai investuoja į novatoriškas įmones, tikslinga nurodyti, kad tais atvejais, kai įmonės ir alternatyvaus investavimo fondas bei jo valdytojas tvarko atskirus apskaitos įrašus ir kai alternatyvaus investavimo fondas turi iš anksto nustatytą investavimo strategiją pasitraukti iš įmonės, be kita ko, realizuodamas savo vertę parduodant įmonę ar kitomis priemonėmis, tokie subjektai neturėtų būti laikomi susijusiomis įmonėmis;

(16)

kad būtų paprasčiau, valstybės narės ir įmonės, apibrėždamos susijusias įmones, turėtų pasinaudoti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (13) 22 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, jei tos sąlygos yra tinkamos šios rekomendacijos tikslams. Siekiant paskatinti investicijas į nuosavą kapitalą mažose vidutinės kapitalizacijos įmonėse, turėtų būti daroma prielaida, kad tam tikrų rūšių investuotojai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauja valdant verslą, nedaro lemiamo poveikio atitinkamai įmonei, kaip nustatyta Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 15 dalyje;

(17)

atitinkamais atvejais taip pat reikėtų atsižvelgti į įmonių santykius, palaikomus per fizinius asmenis, siekiant užtikrinti, kad su mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių statusu susijusiais pranašumais, kuriuos teikia įvairios taisyklės ir priemonės, galėtų pasinaudoti tik tos įmonės, kurioms jų tikrai reikia. Siekiant kuo griežčiau apriboti šių situacijų nagrinėjimą, tokio pobūdžio santykių nagrinėjimas turėtų apsiriboti atitinkama rinka arba gretimomis rinkomis taikant Komisijos pranešime dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencinės teisės (14) tikslams nustatytą atitinkamos rinkos apibrėžtį;

(18)

siekiant išvengti nepagrįstų skirtumų tarp skirtingų valstybės narės viešųjų institucijų ir siekiant teisinio tikrumo, būtina patvirtinti, kad įmonė, kurios 25 % ar daugiau kapitalo arba balsavimo teisių valdo viešoji institucija, nėra maža vidutinės kapitalizacijos įmonė;

(19)

siekiant palengvinti įmonių administracinę naštą, supaprastinti ir pagreitinti bylų, reikalaujančių mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių statuso, administracinį tvarkymą, reikėtų leisti įmonėms naudoti formalias deklaracijas tam tikriems jų bruožams patvirtinti;

(20)

būtina tiksliai nustatyti darbuotojų skaičių (atsižvelgiant į jų sudėtį), pagal kurį įmonė būtų laikoma maža vidutinės kapitalizacijos įmone. Siekiant skatinti profesinio mokymo plėtrą, apskaičiuojant darbuotojų skaičių būtina neatsižvelgti į gamybinę praktiką atliekančius asmenis ir studentus, sudariusius profesinio mokymo sutartis. Panašiai, apskaičiuojant darbuotojų skaičių, nereikėtų atsižvelgti ir į motinystės ar vaiko priežiūros atostogų trukmę;

(21)

įvairios įmonių rūšys, ar tai būtų savarankiškos įmonės, įmonės partnerės ar susijusios įmonės, apibrėžtos pagal jų santykius ir susisaistymą su kitomis įmonėmis, atitinka realiai besiskiriančius integracijos lygmenis. Todėl, apskaičiuojant įmonių veiklos ir ekonominės galios kiekybinius rodiklius, atskiroms įmonių rūšims tikslinga rekomenduoti taikyti skirtingas procedūras;

(22)

siekiant užtikrinti, kad Komisija fiksuotų šioje rekomendacijoje pateiktos mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžties vartojimą arba nuorodos į tą apibrėžtį darymą, valstybių narių, EIB ir EIF turėtų būti paprašyta pranešti Komisijai apie tokį vartojimą arba tokios nuorodos darymą;

(23)

kad Komisija galėtų parengti statistiką, kurioje būtų atsižvelgta į šią apibrėžtį, reikėtų rinkti informaciją apie papildomus dydžio kriterijus (apyvartą, bendrą balanso sumą). Siekiant išvengti papildomų tyrimų ir apriboti įmonėms tenkančią naštą, nacionalinės statistikos institucijos turėtų turėti tvarią prieigą prie atitinkamų administracinių šaltinių valstybėse narėse,