(1)

pastarieji pavojingųjų krovinių, įskaitant naftą, vežimo pokyčiai, kuriuos lėmė geopolitiniai konfliktai, darantys poveikį jūrų transportui, kelia didelį susirūpinimą. Konkrečiai, didelį pavojų jūrų saugumui ir jūrų ekosistemoms kelia tamsusis arba šešėlinis laivynas (šio termino apibrėžtis pateikta Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) asamblėjos rezoliucijoje A.1192(33)), kurį dažnai sudaro standartų neatitinkantys laivai;

(2)

apskaičiuota, kad tamsusis arba šešėlinis laivynas per pastaruosius kelerius metus išaugo 70 % ir jį sudaro apie 600 laivų. Neskaidri tamsiojo arba šešėlinio laivyno veikla kelia sunkumų, visų pirma kai reikia nustatyti ir patikrinti pažymėjimų, įskaitant draudimo pažymėjimus, statusą. Didėjantis naftos transportavimas tokiais nesaugiais ir neapdraustais laivais neatitinka saugos ir aplinkos apsaugos standartų, taikomų pagal IMO parengtas priemones;

(3)

todėl Europos valstybių narių pakrantėse didėja žalos aplinkai rizika, kylanti dėl intensyvesnės tamsiojo arba šešėlinio laivyno veiklos, taip pat avarijų ir incidentų jūroje rizika, o tai laikoma nepriimtina grėsme žmonių gyvybės saugumui jūroje ir aplinkai;

(4)

teisinės galimybės priskirti atsakomybę arba gauti kompensaciją incidento atveju gali būti ribotos dėl neaiškios laivų nuosavybės ir draudimo apsaugos, todėl žalos, padarytos dėl galimo išsiliejimo, atlyginimo našta gali tekti nukentėjusioms valstybėms narėms ir Sąjungai;

(5)

nedarant poveikio tarptautinės teisės reikalavimams, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/20/EB (2) dėl laivų savininkų atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus draudimo pateikiamos nuostatos dėl bet kurio į bet kurį ES valstybės narės uostą plaukiančio, taip pat ES valstybių narių teritorinėje jūroje plaukiojančio laivo (neatsižvelgiant į jo vėliavą) jūrų transporto draudimo įrodymo pranešimo. Tačiau jos netaikomos tranzitu plaukiantiems laivams;

(6)

Direktyvos 2002/59/EB 5 straipsnyje reikalaujama, kad visi laivai, įplaukiantys į bet kurios (-ių) ES valstybės (-ių) narės (-ių) privalomųjų pranešimų iš laivų sistemų zoną, laikytųsi tos sistemos reikalavimų, susijusių su reikiamos informacijos teikimu. Be to, 16 straipsnyje reikalaujama, kad visi laivai, kurie pagal tarptautines ar ES taisykles nepraneša apie draudimo pažymėjimus ar finansines garantijas arba jų neturi, būtų laikomi keliančiais potencialų pavojų laivybai arba grėsmę jūrų saugumui, taip pat asmenų saugumui ar aplinkai;

(7)

į galiojančius reikalavimus nėra tinkamai įtraukti atvejai, susiję su laivais, kurie, neatsižvelgiant į jų vėliavą, plaukioja palei valstybių narių pakrantes tranzitu, tačiau neįplaukia į jokį valstybės narės uostą, todėl į tokius atvejus reikia atsižvelgti;

(8)

pastarieji tarptautiniai įvykiai rodo, kad reikia imtis griežtų priemonių, kurios padėtų pašalinti neapdraustų ir nesaugių laivų keliamą riziką. IMO Asamblėjos rezoliucijoje A.1192(33) (2023 m. gruodžio mėn.) raginama imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai tamsiojo arba šešėlinio laivyno veiklai jūrų sektoriuje. Persvarstytose IMO Teisės komiteto gairėse (LEG.1/Circ.16, 2024 m. birželio mėn.) nustatyti atnaujinti civilinės atsakomybės draudimo pažymėjimų pripažinimo ir finansinių garantijų teikėjų, įskaitant laivų valdytojų civilinės atsakomybės savidraudos draugijas, tvirtinimo standartai, o 1992 m. Fondo ir Papildomojo fondo asamblėjų rezoliucijos (atitinkamai rezoliucija Nr. 14 ir Nr. 6, 2024 m. lapkričio mėn.) sustiprina tarptautinę atsakomybės ir kompensavimo tvarką, nustatytą pagal 1992 m. Konvenciją dėl civilinės atsakomybės, 1992 m. Fondo konvenciją ir Papildomojo fondo protokolą. Siekiant užtikrinti suderinamumą su šiais tarptautiniais standartais ir veiksmingai mažinti kylančią riziką, būtina atnaujinti Direktyvą 2002/59/EB, kad būtų atsižvelgta į šiuos pokyčius;

(9)

siekdama padidinti jūrų saugumą ir (arba) parengtį taršai ir sudaryti sąlygas pakrantės valstybėms veiksmingai stebėti jūrų eismą, visų pirma pavojingus ar taršius krovinius, pvz., naftą, vežančius laivus, IMO sukūrė keletą privalomųjų pranešimų iš laivų sistemų. Tos sistemos sukurtos siekiant palengvinti keitimąsi svarbia informacija, susijusia su laivų judėjimu ir kroviniais, užtikrinant, kad atitinkamos institucijos informaciją gautų nedelsiant. Sąjungoje ši informacija perduodama per nacionalines pranešimų teikimo sistemas, sujungtas su Sąjungos keitimosi jūrų informacija sistema SAFESeaNet. Direktyvos 2002/59/EB I priedo 4 punkte apibrėžiamas informacijos, kurią laivai turi pateikti institucijoms per atitinkamas pranešimų sistemas, tipas. Siekiant patenkinti kintančius veiklos ir saugos poreikius, tą priedą būtina iš dalies pakeisti, įtraukiant į jį naują informaciją, konkrečiai informaciją apie draudimo pažymėjimus, kuri laikoma būtina siekiant užtikrinti jūrų saugumą, aplinkos apsaugą ir veiksmingą reagavimą į ekstremaliąsias situacijas;

(10)

todėl Direktyva 2002/59/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

„—

X. Kitos nuostatos: