Europos Sąjungos
oficialusis leidinys
LT
L serija
|
|
Europos Sąjungos |
LT L serija |
|
2025/516 |
2025 3 25 |
TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2025/516
2025 m. kovo 11 d.
kuria dėl skaitmeniniam amžiui pritaikytų PVM taisyklių iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 straipsnį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavusi nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),
atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
laikydamasi specialiosios teisėkūros procedūros,
kadangi:
|
(1) |
skaitmeninės ekonomikos atsiradimas padarė didelį poveikį Sąjungos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemos veikimui, nes ji nėra pritaikyta naujiems skaitmeninio verslo modeliams ir nesudaro sąlygų visapusiškai išnaudoti skaitmenizacijos teikiamus duomenis. Kad būtų atsižvelgta į tuos pokyčius, turėtų būti iš dalies pakeista Tarybos direktyva 2006/112/EB (3); |
|
(2) |
PVM ataskaitų teikimo prievolės turėtų būti pritaikytos taip, kad padėtų spręsti platformų ekonomikos problemas ir sumažinti poreikį daug kartų registruotis PVM mokėtoju Sąjungoje; |
|
(3) |
PVM surinkimo atotrūkis yra bendras pagal PVM teisės aktus ir pagalbinius teisės aktus numatomų PVM pajamų ir faktiškai surinktos sumos skirtumas. Apskaičiuota, kad 2020 m. PVM surinkimo atotrūkis, buvo 93 mlrd. EUR. Didelę PVM surinkimo atotrūkio dalį sudaro pajamos, negautos dėl sukčiavimo, visų pirma „dingusio prekiautojo“ sukčiavimo Bendrijos viduje, sudarančios apytikriai 40–60 mlrd. EUR. Konferencijos dėl Europos ateities galutinėje ataskaitoje, paskelbtoje 2022 m. gegužės mėn., piliečiai ragina suderinti ir koordinuoti mokesčių politiką valstybėse narėse, kad būtų užkirstas kelias mokesčių slėpimui ir vengimui, skatinti valstybes nares bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad visos Sąjungos įmonės mokėtų teisingą mokesčių dalį. Iniciatyva „PVM skaitmeniniame amžiuje“ dera su tais tikslais; |
|
(4) |
siekiant pagerinti tarpvalstybiniams sandoriams taikomų mokesčių surinkimą ir panaikinti esamą susiskaidymą, atsirandantį dėl to, kad valstybės narės diegia skirtingas ataskaitų teikimo sistemas, turėtų būti nustatytos Sąjungos skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimų taisyklės. Šios taisyklės turėtų užtikrinti informacijos apie kiekvieną sandorį teikimą mokesčių administratoriams, kad būtų galima sutikrinti duomenis, padidinti mokesčių administratorių kontrolės pajėgumus ir veikti atgrasančiai nuo reikalavimų nesilaikymo, kartu sumažindamos skirtingose valstybėse narėse veiklą vykdančių įmonių patiriamas reikalavimų laikymosi išlaidas ir pašalindamos kliūtis vidaus rinkoje; |
|
(5) |
kad tiek apmokestinamiesiems asmenims, tiek mokesčių administratoriams būtų lengviau automatizuoti ataskaitų teikimo procesą, sandoriai, apie kuriuos turi būti pranešama mokesčių administratoriams, turėtų būti dokumentuojami elektroniniu būdu. Elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimas turėtų tapti standartine sąskaitų faktūrų išrašymo sistema. Nepaisant to, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama tiekimui šalies viduje leisti naudoti kitokias sąskaitas faktūras; |
|
(6) |
siekiant užtikrinti kuo didesnį sąveikumą, elektroninės sąskaitos faktūros iš esmės turėtų atitikti Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/1870 (4) nustatytą Europos standartą (toliau – Europos standartas), kuriuo patenkinamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/55/ES (5) 3 straipsnio 1 dalyje Komisijos nustatytas prašymas sukurti elektroninės sąskaitos faktūros pagrindinių elementų semantinio duomenų modelio Europos standartą. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti leidžiama tiekimui šalies viduje ir toliau taikyti kitus standartus; |
|
(7) |
valstybės narės, kompetentingos nustatyti sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles, turėtų imtis priemonių, kurios gali apimti akreditavimo schemas, siekdamos užtikrinti, kad apmokestinamųjų asmenų išrašytos elektroninės sąskaitos faktūros atitiktų leidžiamų standartų techninę sintaksę ir semantiką ir jose būtų pateikiami visi pagal tą standartą nustatyti būtini duomenys. Tos priemonės turėtų būti taikomos arba apmokestinamiesiems asmenims, kurie privalo išrašyti sąskaitą faktūrą, arba paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims, arba abiem atvejais. Už šių priemonių taikymą bus atsakingi asmenys, kuriems jos yra skirtos. Vis dėlto šios priemonės neturėtų trukdyti apmokestinamiesiems asmenims pasirinkti sąskaitų faktūrų išrašymo ir siuntimo klientui priemonių, t. y. tai daryti tiesiogiai patiems arba tarpininkaujant trečiosioms šalims, arba, jei įmanoma, per viešą platformą; |
|
(8) |
nacionalinių skaitmeninių ataskaitų teikimo sistemų veiksmingumui galėtų kilti pavojus, jei apmokestinamieji asmenys nesilaikytų prievolės išrašyti elektronines sąskaitas faktūras dėl sandorių, kurių atžvilgiu taikoma prievolė teikti ataskaitas. Atsižvelgiant į sandorių ir ekonominių mainų skaitmenizavimą ir šios direktyvos tikslus, PVM skaitmenizavimo tikslais, be kita ko, siekiant užtikrinti veiksmingesnę kovą su sukčiavimu, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti, kad elektroninės sąskaitos faktūros, išrašytos laikantis Direktyvoje 2006/112/EB nustatyto reikalaujamo standarto, turėjimas taptų esmine sąlyga įgyti teisę atskaityti arba susigrąžinti mokėtiną ar sumokėtą PVM; |
|
(9) |
siekiant užtikrinti standartizaciją PVM ataskaitų teikimo srityje, elektroninės sąskaitos faktūros apibrėžtis turėtų būti suderinta su Direktyvoje 2014/55/ES vartojamos sąvokos apibrėžtimi. Todėl elektroninės sąskaitos faktūros apibrėžtis turėtų apimti tik elektronines sąskaitas faktūras, kurios bus išrašomos, perduodamos ir gaunamos struktūrizuotu elektroniniu formatu, kuris suteikia galimybę jas apdoroti automatiniu ir elektroniniu būdu. Prievolė naudoti struktūrizuotą formatą turėtų apimti bent jau praneštinus duomenis. Todėl ši apibrėžtis turėtų apimti mišrias sąskaitas faktūras, kuriose pateikiami ir struktūrizuotu formatu įvesti duomenys, ir duomenys, įvesti nestruktūrizuotu žmogaus skaitomu formatu, jei į tokias sąskaitas faktūras įtraukti visi duomenys, kurie turi būti pateikiami struktūrizuotu formatu; |
|
(10) |
kad PVM ataskaitų teikimo sistema būtų veiksmingai taikoma, būtina, kad informacija mokesčių administratorių pasiektų nedelsiant. Todėl tarpvalstybinių sandorių atveju taikomas sąskaitos faktūros išrašymo terminas turėtų būti 10 dienų po apmokestinimo momento; |
|
(11) |
elektroninė sąskaita faktūra turėtų palengvinti automatinį kontrolės tikslais reikalingų duomenų perdavimą mokesčių administratoriui. Todėl elektroninėje sąskaitoje faktūroje turėtų būti nurodyti visi duomenys, kurie pagal skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimus struktūrizuotu formatu turi būti perduodami mokesčių administratoriui; |
|
(12) |
įdiegti elektroninės sąskaitos faktūros kaip standartinio sandorių dokumentavimo PVM tikslais metodo nebūtų įmanoma, jei elektroninės sąskaitos faktūros naudojimas ir toliau priklausytų nuo gavėjo pripažinimo, ypač santykių „verslas verslui“ kontekste. Todėl tais atvejais, kai sąskaitos faktūros išrašomos apmokestinamiesiems asmenims ir neapmokestinamiesiems juridiniams asmenims, tokio pripažinimo nebeturėtų būti reikalaujama išrašant Europos standartą atitinkančias elektronines sąskaitas faktūras, nebent valstybė narė pasinaudojo galimybe leisti naudoti popierines sąskaitas faktūras arba sąskaitas faktūras elektroniniu formatu, kurios nėra elektroninės sąskaitos faktūros. Tais atvejais, kai valstybė narė savo teritorijoje leidžia taikyti kitus standartus prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, ta valstybė narė turėtų galėti nuspręsti, kad nereikalaujama, jog gavėjas pripažintų pagal tuos standartus išrašytas sąskaitas faktūras. Kai elektroninės sąskaitos faktūros išrašomos kitiems asmenims, turėtų būti įmanoma ir toliau reikalauti, kad jas pripažintų gavėjas; |
|
(13) |
Komisija įvykdė savo prievolę pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių, taikomų nuo 2013 m. sausio 1 d., poveikio ir visų pirma dėl to, kokiu mastu jos veiksmingai padėjo sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, kaip reikalaujama Direktyvos 2006/112/EB 237 straipsnyje. Kadangi ta prievolė jau įvykdyta, ji turėtų būti išbraukta iš tos direktyvos; |
|
(14) |
prievolė teikti sumuojamąsias ataskaitas, skirtas pranešti apie sandorius Bendrijos viduje, turėtų būti panaikinta, nes tokiems sandoriams bus taikomi skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimai tarpvalstybiniam prekių tiekimui ir paslaugų teikimui, tačiau informacija bus išsamesnė ir labiau savalaikė; |
|
(15) |
kad apmokestinamiesiems asmenims būtų lengviau perduoti sąskaitų faktūrų duomenis mokesčių administratoriui, valstybės narės turėtų leisti apmokestinamiesiems asmenims naudotis tokiam perdavimui atlikti reikiamomis priemonėmis. Tomis priemonėmis duomenis galėtų siųsti tiesiogiai apmokestinamasis asmuo arba to apmokestinamojo asmens vardu trečiosios šalys ar, jei įmanoma, viešasis portalas; |
|
(16) |
nors informacija, kuri turi būti perduodama pagal skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimus, taikomus tarpvalstybiniam prekių tiekimui ir paslaugų teikimui, turėtų būti panaši į informaciją, kuri buvo perduodama naudojant sumuojamąsias ataskaitas, būtina reikalauti, kad apmokestinamieji asmenys pateiktų papildomus duomenis, įskaitant banko duomenis, tam, kad mokesčių administratoriai galėtų vykdyti ne tik prekių, bet ir finansinių srautų stebėseną; |
|
(17) |
reikėtų vengti užkrauti nereikalingą administracinę naštą skirtingose valstybėse narėse veiklą vykdantiems apmokestinamiesiems asmenims. Todėl tokie apmokestinamieji asmenys turėtų galėti pateikti reikiamą informaciją savo mokesčių administratoriams naudodamiesi Europos standartu. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama numatyti papildomus duomenų teikimo formatus, kad tam tikriems apmokestinamiesiems asmenims būtų lengviau teikti reikalaujamą informaciją; |
|
(18) |
siekiant užtikrinti būtiną tarpvalstybinio prekių tiekimo ir paslaugų teikimo duomenų teikimo suderinimą, teiktini duomenys turėtų būti vienodi visose valstybėse narėse, nesuteikiant valstybėms narėms galimybės prašyti papildomų duomenų; |
|
(19) |
svarbu, kad mokesčių administratoriai turėtų būtinus duomenis apie visus sandorius, kuriems taikoma prievolė teikti ataskaitas. Norint pasiekti šį tikslą, atrodo tikslinga reikalauti, kad klientas praneštų apie sandorį. Tai leistų atlikti kryžminę šių duomenų ir tiekėjo pateiktų duomenų patikrą ir užtikrintų, kad mokesčių administratoriai turės reikalingus duomenis tuomet, kai tiekėjas ar teikėjas neįvykdo prievolės teikti ataskaitas. Tačiau gali būti taip, kad valstybių narių priimtos priemonės, susijusios su sąskaitų faktūrų išrašymu ir ataskaitų teikimu, suteiktų pakankamai garantijų, kad tiekėjas ar teikėjas pateiks duomenis mokesčių administratoriui kiekvieną kartą, kai išrašoma sąskaita faktūra. Tokiomis aplinkybėmis valstybėms narėms turėtų būti leidžiama netaikyti šios taisyklės ir prekes bei paslaugas įsigyjančiam asmeniui netaikyti prievolės teikti duomenis apie tuos sandorius; |
|
(20) |
kelios valstybės narės savo teritorijose sudaromiems sandoriams yra nustačiusios skirtingus ataskaitų teikimo reikalavimus, todėl skirtingose valstybėse narėse veiklą vykdantiems apmokestinamiesiems asmenims tenka didelė administracinė našta, nes jie turi pritaikyti savo apskaitos sistemas, kad atitiktų tuos reikalavimus. Siekiant išvengti dėl tokio skirtumo atsirandančių išlaidų, valstybėse narėse įdiegtos sistemos, pagal kurias teikiamos ataskaitos apie jų teritorijoje apmokestinamųjų asmenų tarpusavyje vykdomą prekių tiekimą ir paslaugų teikimą už atlygį, turėtų atitikti tas pačias ypatybes, kurias turi tarpvalstybiniam prekių tiekimui ir paslaugų teikimui taikoma sistema. Valstybės narės turėtų numatyti elektronines informacijos perdavimo priemones ir, kaip yra tarpvalstybinio prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atveju, apmokestinamasis asmuo turėtų galėti pateikti duomenis pagal Europos standartą, net jei atitinkama valstybė narė galėtų numatyti papildomus duomenų perdavimo standartus. Valstybės narės turėtų leisti, kad duomenis siųstų arba tiesiogiai apmokestinamasis asmuo, arba to asmens vardu trečioji šalis ir gali leisti naudotis viešu portalu, jei jis yra; |
|
(21) |
valstybės narės neturėtų būti įpareigotos nustatyti tikralaikių sandoriais grindžiamų skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimo kitam jų teritorijoje vykdomam prekių tiekimui ir paslaugų teikimui už atlygį, nei tas, kuriam taikomi ataskaitų teikimo reikalavimai dėl tarpvalstybinio prekių tiekimo ir paslaugų teikimo. Tačiau jei jos ketina nustatyti tokį reikalavimą ateityje, jos turėtų tai padaryti laikydamosi naujų taisyklių dėl skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimų, taikomų valstybės narės teritorijoje apmokestinamųjų asmenų vykdomam prekių tiekimui ir paslaugų teikimui sau ir tarpusavyje vykdomam prekių tiekimui ir paslaugų teikimui, kurios yra suderintos su tarpvalstybiniam prekių tiekimui ir paslaugų teikimui taikomais skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimais. Valstybės narės, kurios jau yra įdiegusios ataskaitų apie tuos sandorius teikimo sistemą, turėtų pritaikyti tokias sistemas, siekdamos užtikrinti, kad duomenys būtų teikiami laikantis skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimų, taikomų valstybės narės teritorijoje apmokestinamųjų asmenų vykdomam prekių tiekimui ir paslaugų teikimui sau ir tarpusavyje vykdomam prekių tiekimui ir paslaugų teikimui; |
|
(22) |
siekdama įvertinti skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimų veiksmingumą, Komisija turėtų parengti vertinimo ataskaitą, kurioje būtų įvertintas elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo ir tiek Bendrijos vidaus, tiek nacionalinių skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimų poveikis PVM surinkimo veiksmingumui ir PVM surinkimo atotrūkio mažinimui ir apmokestinamųjų asmenų bei mokesčių administratorių patiriamoms įgyvendinimo ir reikalavimų laikymosi išlaidoms, kad būtų galima patikrinti, ar taikant sistemą yra pasiekti jos tikslai arba ar ją reikia toliau koreguoti; |
|
(23) |
valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė toliau taikyti kitas priemones, kuriomis užtikrinamas tinkamas PVM surinkimas ir užkertamas kelias sukčiavimui mokesčiais. Tačiau jos neturėtų galėti nustatyti papildomų bendrųjų sandoriais grindžiamų ataskaitų teikimo prievolių sandoriams, kuriems taikomi skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimai, nebent to reikalaujama nacionaliniu lygmeniu tam, kad būtų galima parengti ir pateikti PVM deklaraciją, arba audito tikslais. Tai reiškia, kad valstybėms narėms turėtų būti leidžiama, taikant šioje direktyvoje išdėstytas tikralaikių ataskaitų teikimo prievoles, kartu išlaikyti savo nacionalines ataskaitų teikimo priemones, grindžiamas, pavyzdžiui, SAF-T sistema, taip pat ataskaitų teikimo prievoles, kurios nėra bendrojo pobūdžio, pavyzdžiui, kasos aparatus. Be to, neturėtų būti ribojamos valstybių narių galimybės audito metu prašyti informacijos iš apmokestinamųjų asmenų, nes tokia informacija gaunama tik valstybės narės prašymu, o ne dėl to, kad apmokestinamieji asmenys aktyviai teikia ataskaitas; |
|
(24) |
siekdamos supaprastinti PVM surinkimo procedūrą arba užkirsti kelią tam tikrų formų mokesčių slėpimui ar vengimui, kelios valstybės narės, prireikus gavusios išankstinį leidimą pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnį, nustatė nacionalinę prievolę teikti skaitmenines tikralaikes sandoriais grindžiamas ataskaitas. Tos valstybės narės ir jų teritorijose įsisteigę apmokestinamieji asmenys pastaruoju metu daug investavo, kad užtikrintų tų sistemų veikimą ir tų tikslų įgyvendinimą. Todėl tos valstybės narės išimties tvarka turėtų privalėti pritaikyti savo sistemas taip, kad užtikrintų, jog duomenys būtų teikiami laikantis skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimų, taikomų jų teritorijoje apmokestinamųjų asmenų vykdomam prekių tiekimui ir paslaugų teikimui sau ir tarpusavyje vykdomam prekių tiekimui ir paslaugų teikimui, tik ne vėliau kaip 2035 m., nebent Komisijos vertinimo ataskaitoje būtų atskleisti tarpvalstybinio skaitmeninių ataskaitų teikimo sistemos veikimo trūkumai. Dėl tokių trūkumų prireikus galėtų tekti pratęsti jų vidaus ataskaitų teikimo sistemos suderinimo terminą; |
|
(25) |
platformų ekonomika sukėlė tam tikrų sunkumų, su kuriais susiduriama taikant PVM taisykles, visų pirma nustatant paslaugų teikėjo apmokestinamąjį statusą ir vienodas sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir kitoms įmonėms; |
|
(26) |
platformų ekonomika lėmė nepagrįstą paslaugų, teikiamų per interneto platformas, kurioms netaikomas apmokestinimas PVM, ir paslaugų, teikiamų tradicinėje ekonomikoje, kurioms taikomas PVM, tarpusavio konkurencijos iškraipymą. Šis iškraipymas buvo didžiausias dviejuose didžiausiuose platformų ekonomikos sektoriuose, kuriuose vykdoma e. prekyba, t. y. trumpalaikės būsto nuomos sektoriuje ir keleivių vežimo keliais sektoriuje. Tačiau pripažįstama, kad kai kuriose valstybėse narėse tas skirtumas gali būti akivaizdesnis nei kitose; |
|
(27) |
siekiant šalinti konkurencijos iškraipymus trumpalaikės būsto nuomos ir keleivių vežimo keliais paslaugų sektoriuose, turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriomis būtų pakeistas platformų vaidmuo renkant PVM, kai jos tampa tiekėju ar teikėju laikomu asmeniu. Pagal šį tiekėju ar teikėju laikomo asmens modelį, kuris yra teisinė fikcija, neturinti poveikio taisyklėms, kurios nepatenka į PVM teisės aktų taikymo sritį, turėtų būti reikalaujama, kad platformos taikytų PVM, kai pagrindiniai teikėjai jo netaiko, nes yra, pavyzdžiui, neapmokestinamieji asmenys arba apmokestinamieji asmenys, besinaudojantys specialia mažosioms įmonėms skirta schema; |
|
(28) |
siekiant išsaugoti PVM neutralumą, platformos neturėtų būti traktuojamos kaip tiekėju ar teikėju laikomas asmuo ir todėl neturėtų taikyti PVM, kai pagrindiniai tiekėjai ar teikėjai pateikia mokėtojo kodą PVM tikslais ir deklaruoja, kad jie taikys PVM, kurį kitu atveju turi taikyti tiekėju ar teikėju laikomas asmuo; |
|
(29) |
vis dėlto, jei valstybė narė mano, kad jos teritorijoje konkurencija nėra taip iškraipoma, tikslinga jai suteikti galimybę į šios taisyklės taikymo sritį neįtraukti apmokestinamųjų asmenų, jos teritorijoje besinaudojančių specialia mažosioms įmonėms skirta schema, kuriems priešingu atveju būtų sistemingai taikoma tiekėju ar teikėju laikomo asmens taisyklė. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti naudojimosi šia galimybe sąlygas. Naudodamosi ta galimybe valstybės narės turėtų galėti ją taikyti taip, kad asmeniui, teikiančiam trumpalaikės būsto nuomos ar keleivių vežimo keliais paslaugas, arba apmokestinamajam asmeniui, kuris sudaro sąlygas teikti tokias paslaugas, nebūtų užkraunama jokia neproporcinga administracinė našta. Šiuo atžvilgiu reikalavimas pateikti informaciją, reikalingą siekiant nustatyti, ar pagrindinis tiekėjas ar teikėjas naudojasi specialia mažosioms įmonėms skirta schema, neturėtų būti laikomas neproporcingu. Tačiau jei valstybė narė pasinaudoja tokia galimybe, tai nedaro poveikio bendrai platformų atsakomybei laikytis tiekėju ar teikėju laikomo asmens taisyklių; |
|
(30) |
siekiant užtikrinti minimalų skirtingų nacionalinių PVM sistemų suderinamumą, kiek tai susiję su trumpalaikės būsto nuomos paslaugų teikimui taikoma tvarka, tokia nuomos paslauga turėtų būti laikoma atliekančia panašią funkciją kaip viešbučių sektorius, jei ji yra nepertraukiama, teikiama tam pačiam asmeniui ir ne ilgiau kaip 30 nakvynių. Tačiau, siekiant prisitaikyti prie skirtingų nacionalinių sektoriaus ypatumų, valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti, kad trumpalaikės būsto nuomos paslaugoms pagal jų nacionalinę teisę būtų taikomi tam tikri kriterijai, sąlygos ir apribojimai; |
|
(31) |
valstybės narės skirtingai aiškina platformų teikiamos tarpininkavimo paslaugos teikimo neapmokestinamiesiems asmenims vietą. Todėl būtina tą taisyklę paaiškinti ir užtikrinti bendrą kriterijų; |
|
(32) |
siekiant išvengti situacijų, kai platformos dėl sandorių, kurių atžvilgiu jos traktuojamos kaip tiekėju ar teikėju laikomas asmuo, būtų įtraukiamos į specialią kelionių agentūroms skirtą schemą, reikėtų paaiškinti, kad tie sandoriai nepatenka į tos specialios schemos taikymo sritį. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad kelionių agentūroms nebūtų taikoma tiekėju ar teikėju laikomo asmens taisyklė; |
|
(33) |
atsižvelgiant į valstybėse narėse taikomą skirtingą apmokestinamųjų asmenų identifikavimo praktiką, tikslinga numatyti ilgesnį tiekėju ar teikėju laikomo asmens taisyklės taikymo pereinamąjį laikotarpį, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas prie naujosios taisyklės; |
|
(34) |
šia direktyva nedaromas poveikis taisyklėms, nustatytoms kituose Sąjungos teisės aktuose, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2022/2065 (6), kuriuo reglamentuojami kiti interneto platformų paslaugų teikimo aspektai, pavyzdžiui, prievolės, taikomos interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su prekiautojais, teikėjams; |
|
(35) |
Tarybos direktyvomis (ES) 2017/2455 (7) ir (ES) 2019/1995 (8) buvo iš dalies pakeistos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos, susijusios su PVM taisyklėmis, kuriomis reglamentuojamas vartotojų atžvilgiu verslo vykdomos tarpvalstybinės e. prekybos veiklos apmokestinimas Sąjungoje. Tomis dalinio keitimo direktyvomis sumažinti konkurencijos iškraipymai, pagerintas administracinis bendradarbiavimas ir nustatyta keletas supaprastinimų. Nors tomis direktyvomis įvesti pakeitimai, taikomi nuo 2021 m. liepos 1 d., iš esmės buvo sėkmingi, reikia tam tikrų patobulinimų; |
|
(36) |
kai kurias galiojančias taisykles reikėtų patikslinti. Tai taikytina, be kita ko, Direktyvos 2006/112/EB 59c straipsnyje nustatytai taisyklei, pagal kurią apskaičiuojama kalendorinių metų 10 000 EUR riba, kurios neviršijus tarpvalstybinis telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninių (TTE) paslaugų teikimas ir Bendrijos vidaus nuotolinė prekyba prekėmis, kurias tiekia ES, bet tik vienoje valstybėje narėje įsisteigęs teikėjas ar tiekėjas, gali būti toliau apmokestinami PVM valstybėje narėje, kurioje tas TTE paslaugas teikiantis apmokestinamasis asmuo yra įsisteigęs arba kurioje tos prekės yra tuo metu, kai prasideda jų siuntimas ar gabenimas. Direktyvos 2006/112/EB 59c straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant užtikrinti, kad apskaičiuojant 10 000 EUR ribą būtų atsižvelgiama tik į Bendrijos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis, tiekiamomis iš valstybės narės, kurioje įsisteigęs apmokestinamasis asmuo, bet ne nuotolinę prekybą prekėmis iš kitoje valstybėje narėje esančių prekių atsargų. Siekiant paaiškinti tam tikrus praktinius aspektus, pavyzdžiui, interneto svetainės adreso pateikimą, būtini kiti nedideli pakeitimai; |
|
(37) |
Direktyva 2006/112/EB taip pat turėtų būti iš dalies pakeista, siekiant patikslinti, kad speciali schema, skirta paslaugoms, kurias teikia Sąjungoje neįsisteigę apmokestinamieji asmenys (Sąjungoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirta schema), taikoma visoms įmonių paslaugoms vartotojams, kurias Sąjungoje teikia už Sąjungos ribų įsisteigę apmokestinamieji asmenys, o ne tik paslaugoms, teikiamoms Sąjungoje įsisteigusiems klientams. Tarybos direktyva (ES) 2022/542 (9) nustačius naujas PVM tarifų taisykles ir siekiant apimti neapmokestinimą PVM pagal Direktyvos 2006/112/EB 151 straipsnį, taikomą prekių tiekimui ir paslaugų teikimui, inter alia, pagal diplomatinius, konsulinius susitarimus ir tam tikroms kitoms tarptautinėms įstaigoms, taip pat būtina išplėsti vieno langelio principu grindžiamas sistemas (OSS schemas), nurodytas Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriuje, užtikrinant, kad į tų schemų taikymo sritį patektų nulinio tarifo ir PVM neapmokestinamas tiekimas su teise į atskaitą. Be to, Direktyva 2006/112/EB turėtų būti iš dalies pakeista, siekiant patikslinti laiką, iki kurio specialiomis schemomis besinaudojantis apmokestinamasis asmuo gali iš dalies pakeisti atitinkamas PVM deklaracijas pagal tris esamas supaprastinimo schemas – Sąjungoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirtą schemą, Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirtą schemą ir vieno langelio principu grindžiamą importo sistemą (IOSS). Šis patikslinimas turėtų sudaryti sąlygas schemose registruotiems apmokestinamiesiems asmenims atitinkamas PVM deklaracijas keisti iki pat tų deklaracijų pateikimo termino. Be to, turėtų būti paaiškinta, kad ankstesnių PVM deklaracijų pakeitimai leidžiami tik paskesnių mokestinių laikotarpių PVM deklaracijose. Galiausiai, siekiant išvengti skirtumų taikant taisykles valstybėse narėse, turėtų būti aiškiai nustatytas pagal Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims ir Sąjungoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirtas OSS supaprastinimo schemas teikiamų paslaugų apmokestinimo momentas; |
|
(38) |
PVM mokėtojo kodas paprastai turi būti registruojamas kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje vykdomi apmokestinamieji sandoriai. Tačiau, siekiant sumažinti atvejų, kai reikia daug kartų registruotis PVM mokėtojais, skaičių, Direktyva (ES) 2017/2455 į Direktyvą 2006/112/EB įtrauktos kelios priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti poreikį daug kartų registruotis PVM mokėtojais. Siekiant dar labiau sumažinti poreikį daug kartų registruotis PVM mokėtoju, nustatytos kelios pratęsimo priemonės, kuriomis remiamas bendros registracijos PVM tikslais Sąjungoje tikslas. Todėl turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriomis būtų numatytos tos pratęsimo priemonės; |
|
(39) |
be kitų priemonių, Direktyva (ES) 2017/2455 buvo išplėsta vieno langelio principu grindžiamos minisistemos taikymo sritis, kad ji taptų platesne vieno langelio principu grindžiama sistema, apimančia visą Sąjungoje vykdomą tarpvalstybinį paslaugų teikimą neapmokestinamiesiems asmenims ir visą Bendrijos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis. Išimtiniais atvejais elektroninės sąsajos, pavyzdžiui, prekyvietės ir platformos, kurios tampa tiekėjais ar teikėjais laikomais asmenimis tam tikro prekių tiekimo Sąjungoje atveju, taip pat gali deklaruoti tam tikrą šalies viduje vykdomą prekių tiekimą Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirtoje schemoje. Siekiant padėti įgyvendinti bendros registracijos PVM tikslais Sąjungoje tikslą, Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims skirtos schemos taikymo sritis turėtų būti dar labiau išplėsta, kad apimtų kitą prekių tiekimą, įskaitant šalies viduje įmonių vykdomą prekių tiekimą vartotojams Sąjungoje, kai prekes tiekia apmokestinamieji asmenys, kurie nėra įsisteigę vartojimo valstybėje narėje, užtikrinant, kad įmonėms nereikėtų registruotis PVM mokėtojais kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje toks prekių tiekimas vartotojams vykdomas; |
|
(40) |
PVM paprastai apskaičiuoja ir apskaito prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis valstybės narės gali nustatyti, kad pagal atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą už mokėtiną PVM privalo atsiskaityti tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų gavėjas, o ne prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas. Siekiant toliau padėti įgyvendinti bendros registracijos PVM tikslais Sąjungoje tikslą, turėtų būti nustatytos taisyklės, pagal kurias būtų privaloma taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą tais atvejais, kai tiekėjai ar teikėjai nėra įsisteigę ir įregistruoti PVM tikslais valstybėje narėje, kurioje turi būti sumokėtas PVM. Tie prekių tiekėjai ar paslaugų teikėjai, teikdami prekes ar teikdami paslaugas asmeniui, kuris yra įregistruotas PVM mokėtoju valstybėje narėje, kurioje prekių tiekimas ar paslaugų teikimas yra apmokestinamas, turėtų taikyti atvirkštinį apmokestinimą. Kontrolės tikslais toks tiekimas ar teikimas turėtų būti nurodomas sumuojamojoje ataskaitoje. Valstybės narės gali ne tik nustatyti privalomą atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo naudojimą, bet ir taikyti šį mechanizmą neįsisteigusiems prekiautojams, tiekiantiems prekes ar teikiantiems paslaugas klientui, neatsižvelgiant į pastarojo statusą. Tačiau prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, kuriems taikoma Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 4 skyriuje nustatyta maržos apmokestinimo schema, atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas neturėtų būti taikomas; |
|
(41) |
Direktyva (ES) 2017/2455 į Direktyvą 2006/112/EB įtrauktas konkretus supaprastinimas – IOSS, sukurta siekiant sumažinti PVM prievolių laikymosi naštą, susijusią su tam tikrų mažos vertės prekių importu Sąjungos vartotojams. siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2006/112/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai geriau užtikrinti tinkamą IOSS PVM mokėtojo kodų naudojimą ir tikrinimo procesą toje direktyvoje numatyto atleidimo nuo PVM tikslais. Tuo įgaliojimu Komisijai turėtų būti suteikta galimybė priimti įgyvendinimo aktą, siekiant nustatyti specialias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią tam tikrų formų mokesčių slėpimui ar vengimui. Tokios specialios priemonės apima unikalaus siuntos kodo susiejimą su IOSS PVM mokėtojo kodu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10); |
|
(42) |
tiekėjas ar teikėjas turi registruotis PVM mokėtoju, kai tas tiekėjas ar teikėjas nėra įregistruotas PVM mokėtoju valstybėje narėje, kurioje PVM turi būti sumokėtas. Visų pirma, kai apmokestinamojo asmens nuosavos prekės perduodamos į kitą valstybę narę, be kita ko, to asmens su e. prekyba susijusios veiklos tikslais, atsiranda poreikis užsiregistruoti valstybėje narėje, iš kurios tos prekės perduodamos, ir valstybėje narėje, į kurią jos perduodamos. Atsižvelgiant į vienos bendros registracijos PVM tikslais Sąjungoje tikslą, atvejų, kai reikalaujama daugkartinė registracija PVM mokėtoju, skaičių reikėtų dar labiau sumažinti, numatant taikyti naują schemą pagal vieno langelio principu grindžiamų sistemų bendrą sistemą. Tokia nauja sistema konkrečiai siekiama supaprastinti su tam tikru nuosavų prekių perdavimu susijusių PVM prievolių vykdymą; Be to, kai nuosavų prekių perdavimą apmokestinamasis asmuo atlieka kito apmokestinamojo asmens vardu ir jeigu perdavimas atliekamas ne aiškiu pastarojo prašymu, pirmasis turėtų privalėti perduoti tam tikrą informaciją apie tų prekių perdavimą jų savininkui; |
|
(43) |
Direktyvoje 2006/112/EB numatyta supaprastinta apmokestinimo PVM tvarka, taikoma pagal prekių pristatymo tiekti pagal pareikalavimą procedūrą perduodamoms prekėms, kai tenkinamos tam tikros sąlygos. Kadangi nuosavų prekių perdavimui taikoma OSS supaprastinimo schema yra išsami ir apima tarpvalstybinį prekių, kurioms šiuo metu taikomos prekių pristatymo tiekti pagal pareikalavimą procedūros pagal tos Direktyvos 2006/112/EB 17a straipsnį, judėjimą, būtina laipsniškai panaikinti tas procedūras, įtraukiant į tą direktyvą jų taikymo pabaigos datą prieš visiškai panaikinant prekių pristatymo tiekti pagal pareikalavimą nuostatas. Todėl tikslinga nustatyti procedūrų taikymo pabaigos datą – 2028 m. birželio 30 d., po kurios nebebus galima taikyti jokių naujų prekių pristatymo tiekti pagal pareikalavimą procedūrų. Prekių pristatymo tiekti pagal pareikalavimą procedūroms, prasidedančioms 2028 m. birželio 30 d. arba anksčiau, turėtų būti toliau taikomos atitinkamos sąlygos, įskaitant 12 mėnesių laikotarpį, per kurį tų prekių nuosavybės teisė perduodama numatomam pirkėjui. Įtraukiant šią naują procedūrų taikymo pabaigos datą, į nuostatas, susijusias su prekių pristatymo tiekti pagal pareikalavimą procedūromis, lygiagrečiai turėtų būti įtraukiama nauja dalis, siekiant užtikrinti, kad tos procedūros nustotų galioti 2029 m. birželio 30 d., nes po tos datos jų nebereikės; |
|
(44) |
pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (11) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie savo perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamas direktyvos nuostatų ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių tarpusavio ryšys. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas; |
|
(45) |
kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. pritaikyti PVM sistemą prie skaitmeninio amžiaus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl poreikio suderinti ir skatinti skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimų taikymą, patobulinti platformoms taikomą apmokestinimo PVM tvarką ir sumažinti atvejų, kai įmonė privalo registruotis kitose valstybėse narėse, skaičių tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; |
|
(46) |
todėl Direktyva 2006/112/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 2006/112/EB pakeitimai, įsigaliojantys nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos
Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:
|
1) |
143 straipsnyje įterpiama ši dalis: „1a. Šio straipsnio 1 dalies ca punkte numatyto neapmokestinimo tikslais Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomos specialios priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią tam tikrų formų mokesčių slėpimui ar vengimui, be kita ko, susiejant unikalų siuntos numerį su atitinkamu PVM mokėtojo kodu, nurodytu šios direktyvos 369q straipsnyje. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (*1) 5 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Komisijai padeda Administracinio bendradarbiavimo nuolatinis komitetas, įsteigtas Reglamento (ES) Nr. 904/2010 (*2) 58 straipsniu komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011. (*1) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, (OL L 55, 2011 2 28, p. 13, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2011/182/oj)." (*2) 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2010/904/oj);“;" |
|
2) |
218 straipsnis papildomas šia dalimi: „Nukrypdamos nuo šio straipsnio pirmos pastraipos, valstybės narės, laikydamosi sąlygų, kurias jos gali nustatyti, gali nustatyti prievolę jų teritorijoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims išrašyti elektronines sąskaitas faktūras už jų teritorijoje tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas, išskyrus 262 straipsnyje nurodytas prekes ir paslaugas.“ ; |
|
3) |
232 straipsnis papildomas šia dalimi: „Nukrypdamos nuo šio straipsnio pirmos pastraipos, valstybės narės, kurios naudojasi 218 straipsnio antroje pastraipoje numatyta galimybe, gali nustatyti, kad jų teritorijoje įsisteigusių apmokestinamųjų asmenų išrašytoms elektroninėms sąskaitoms faktūroms naudoti nereikia jų teritorijoje įsisteigusio gavėjo sutikimo.“ |
2 straipsnis
Direktyvos 2006/112/EB pakeitimai, įsigaliojantys nuo 2027 m. sausio 1 d.
Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:
|
1) |
14a straipsnis pakeičiamas taip: „14a straipsnis 1. Jei apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają, pavyzdžiui, prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, sudaro sąlygas nuotoliniu būdų pardavinėti prekes, įvežtas iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių siuntomis, kurių tikroji vertė neviršija 150 EUR, laikoma, kad tas apmokestinamasis asmuo tas prekes gauna ir tiekia pats. 2. Jei apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają, pavyzdžiui, prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, Bendrijoje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui sudaro sąlygas Bendrijoje tiekti prekes apmokestinamajam asmeniui arba neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, kurio prekių įsigijimas Bendrijos viduje nėra PVM objektas pagal 3 straipsnio 1 dalį, arba bet kuriam kitam neapmokestinamajam asmeniui, laikoma, kad sąlygas tiekti prekes sudarantis apmokestinamasis asmuo tas prekes gauna ir tiekia pats. Ne vėliau kaip iki 2027 m. liepos 1 d. Komisija, remdamasi iš valstybių narių gauta informacija, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pirmoje pastraipoje išdėstytą tiekėju laikomo asmens taisyklės veikimo vertinimo ataskaitą ir, kai tinkama, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tolesnio jos pratęsimo.“ |
|
2) |
17a straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
3) |
V antraštinės dalies 3a skyriaus antraštė pakeičiama taip: „3a SKYRIUS Riba, taikoma apmokestinamiesiems asmenims, tiekiantiems tam tikras 33 straipsnio a punkte nurodytas prekes ir teikiantiems tam tikras 58 straipsnyje nurodytas paslaugas “ |
|
4) |
59c straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
5) |
66 straipsnis pakeičiamas taip: „66 straipsnis 1. Nukrypdamos nuo 63, 64 ir 65 straipsnių, valstybės narės gali numatyti, kad tam tikrų sandorių atveju ar tam tikrų kategorijų apmokestinamiesiems asmenims prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda vienu iš šių momentų:
2. 1 dalyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata netaikoma šiam prekių tiekimui arba paslaugų teikimui:
|
|
6) |
167a straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip: „Valstybės narės, taikydamos neprivalomąją sistemą, gali nustatyti, kad apmokestinamųjų asmenų, kuriems prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda pagal 66 straipsnio 1 dalies b punktą, teisė į atskaitą atidedama tol, kol PVM už tam apmokestinamajam asmeniui pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas sumokamas prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui.“ ; |
|
7) |
226 straipsnyje 7a punktas pakeičiamas taip:
; |
|
8) |
237 straipsnis išbraukiamas; |
|
9) |
359 straipsnis pakeičiamas taip: „359 straipsnis Valstybės narės leidžia bet kuriam Bendrijoje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, teikiančiam paslaugas neapmokestinamajam asmeniui, naudotis šia specialia schema. Ši speciali schema taikoma visoms toms Bendrijoje teikiamoms paslaugoms.“ |
|
10) |
361 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:
; |
|
11) |
368 straipsnis pakeičiamas taip: „368 straipsnis Šia specialia schema besinaudojantis Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo negali pagal šios direktyvos 168 straipsnį atskaityti vartojimo valstybėse narėse sumokėto PVM, susijusio su paslaugomis, kurioms taikoma ši speciali schema. Nukrypstant nuo Direktyvos 86/560/EEB 1 straipsnio 1 punkto, šiam apmokestinamajam asmeniui PVM grąžinamas pagal tą direktyvą. Direktyvos 86/560/EEB 2 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 2 dalis netaikomos PVM grąžinimui, susijusiam su prekėmis ir paslaugomis, naudojamomis paslaugų teikimo, kuriam taikoma ši speciali schema, tikslais. Jei šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo turi būti užsiregistravęs valstybėje narėje dėl veiklos, kuriai netaikoma ši speciali schema, PVM deklaracijoje, kuri turi būti pateikta pagal 250 straipsnį, jis atskaito toje valstybėje narėje sumokėtą PVM, susijusį su apmokestinamąja veikla, kuriai taikoma ši speciali schema.“ |
|
12) |
įterpiamas šis straipsnis: „369aa straipsnis Dujų tiekimas naudojantis Bendrijos teritorijoje esančia gamtinių dujų sistema arba prie tokios sistemos prijungtais tinklais, elektros energijos tiekimas arba šildymui ar vėsinimui skirtos energijos tiekimas šilumos arba vėsinimo tinklais 39 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, kai tokį tiekimą apmokestinamajam asmeniui arba neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, kurio prekių įsigijimas Bendrijos viduje nėra PVM objektas pagal 3 straipsnio 1 dalį, arba bet kuriam kitam neapmokestinamajam asmeniui vykdo apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsisteigęs valstybėje narėje, kurioje prekės yra apmokestinamos PVM, 369b straipsnio taikymo tikslais iki 2028 m. birželio 30 d. yra laikomas Bendrijos vidaus nuotoline prekyba prekėmis.“ |
|
13) |
369j straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip: „Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo negali pagal šios direktyvos 168 straipsnį atskaityti vartojimo valstybėje narėje sumokėto PVM, susijusio su savo apmokestinamąja veikla, kuriai taikoma ši speciali schema. Nepaisant Direktyvos 86/560/EEB 1 straipsnio 1 punkto ir Direktyvos 2008/9/EB 2 straipsnio 1 punkto, 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies e punkto, PVM atitinkamam apmokestinamajam asmeniui grąžinamas pagal tas direktyvas. Direktyvos 86/560/EEB 2 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 2 dalis netaikomos PVM grąžinimui, susijusiam su prekėmis ir paslaugomis, naudojamomis prekių tiekimo, kuriam taikoma ši speciali schema, tikslais.“ ; |
|
14) |
369m straipsnis papildomas šia dalimi: „1a. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma apmokestinamiesiems asmenims, kuriems taikoma XII antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnyje numatyta speciali schema.“ |
|
15) |
369p straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
16) |
369w straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip: „Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo negali pagal šios direktyvos 168 straipsnį atskaityti vartojimo valstybėje narėje sumokėto PVM, susijusio su savo apmokestinamąja veikla, kuriai taikoma ši speciali schema. Nepaisant Direktyvos 86/560/EEB 1 straipsnio 1 punkto ir Direktyvos 2008/9/EB 2 straipsnio 1 punkto, 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies e punkto, PVM atitinkamam apmokestinamajam asmeniui grąžinamas pagal tas direktyvas. Direktyvos 86/560/EEB 2 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 2 dalis netaikomos PVM grąžinimui, susijusiam su prekėmis ar paslaugomis, naudojamomis prekių tiekimo, kuriam taikoma ši speciali schema, tikslais.“ ; |
3 straipsnis
Direktyvos 2006/112/EB pakeitimai, įsigaliojantys nuo 2028 m. liepos 1 d.
Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:
|
1) |
įterpiamas šis straipsnis: „28a straipsnis 1. Nepaisant 28 straipsnio, laikoma, kad apmokestinamasis asmuo, kuris, naudodamas elektroninę sąsają, pavyzdžiui, prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, sudaro sąlygas Sąjungoje teikti trumpalaikės būsto nuomos paslaugas, t. y. nepertraukiamą būsto nuomą tam pačiam asmeniui ne ilgiau kaip 30 nakvynių, arba keleivių vežimo keliais paslaugas, pats gauna ir teikia tas paslaugas, nebent tas paslaugas teikiantis asmuo:
2. 1 dalies tikslais Sąjungoje teikiamos keleivių vežimo keliais paslaugos – tai vežimo paslaugos, teikiamos tarp dviejų Sąjungos vietų, dalis. 3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma paslaugų teikimui, atliekamam pagal XII antraštinės dalies 3 skyriuje nurodytą specialią schemą. 4. Valstybės narės gali reikalauti, kad sąlygas teikti paslaugas sudarantis apmokestinamasis asmuo, naudodamasis tinkamomis priemonėmis, nustatytomis pagal nacionalinę teisę, patvirtintų tos dalies a punkte nurodytą PVM mokėtojo kodą. 5. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės į 1 dalies taikymo sritį gali neįtraukti jų teritorijoje teikiamų trumpalaikės būsto nuomos paslaugų, keleivių vežimo keliais paslaugų arba abiejų šių paslaugų, teikiamų pagal XII antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnyje nurodytą specialią schemą. 6. Jeigu valstybė narė pasinaudojo 5 dalyje išdėstyta galimybe, ji apie tai informuoja PVM komitetą. Komisija paskelbia išsamų valstybių narių, kurios pasinaudojo ta galimybe, sąrašą. 7. Ne vėliau kaip 2033 m. liepos 1 d. Komisija pateikia Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamas šio straipsnio veikimas ir PVM taisyklių taikymas tarpininkavimo paslaugoms, įskaitant poveikį vidaus rinkos veikimui, PVM surinkimo veiksmingumą. Komisija, jei mano, kad tai būtina, pateikia pasiūlymą dėl atitinkamo teisėkūros procedūra priimamo akto.“ |
|
2) |
įterpiamas šis straipsnis: „46a straipsnis Tarpininkavimo paslaugos, kuri neapmokestinamajam asmeniui teikiama naudojant elektroninę sąsają, pavyzdžiui, prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, teikimo vieta yra ten, kur pagal šios direktyvos nuostatas vykdomas pagrindinis sandoris.“ |
|
3) |
135 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
4) |
įterpiamas šis straipsnis: „136b straipsnis Jeigu pagal 28a straipsnį laikoma, kad apmokestinamasis asmuo pats gauna ir teikia paslaugas, valstybės narės neapmokestina tų paslaugų tiekimo tam apmokestinamajam asmeniui.“ |
|
5) |
138 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
6) |
įterpiamas šis straipsnis: „172a straipsnis Jeigu pagal 28a straipsnį laikoma, kad apmokestinamasis asmuo pats gauna ir teikia paslaugas, tų paslaugų teikimas nedaro poveikio to apmokestinamojo asmens teisei į atskaitą, neatsižvelgiant į tai, ar už tų paslaugų teikimą PVM atskaitomas, ar ne.“ |
|
7) |
194 straipsnis pakeičiamas taip: „194 straipsnis 1. nedarant poveikio 195 ir 196 straipsniams, kai apmokestinamą prekių tiekimą arba paslaugų teikimą vykdo apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsisteigęs ar suteikiant 214 straipsnyje nurodytą atskirą PVM mokėtojo kodą įregistruotas PVM mokėtoju valstybėje narėje, kurioje jis turi mokėti PVM, prievolė sumokėti PVM tenka asmeniui, kuriam prekės yra tiekiamos ar paslaugos yra teikiamos, jeigu tas asmuo jau yra įregistruotas PVM mokėtoju toje valstybėje narėje. Be to, kai apmokestinamą prekių tiekimą arba paslaugų teikimą vykdo apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsisteigęs valstybėje narėje, kurioje jis turi mokėti PVM, valstybės narės, laikydamosi savo pačių nustatytų sąlygų, gali numatyti, kad prievolė sumokėti PVM tenka asmeniui, kuriam yra tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos. 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma prekių tiekimui, kurį atlieka apmokestinamasis prekybininkas, apibrėžtas 311 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kai prekės apmokestinamos PVM pagal specialias procedūras, numatytas XII antraštinės dalies 4 skyriaus 2 skirsnyje.“ |
|
8) |
222 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip: „Jei tiekiamos prekės 138 straipsnyje nurodytomis sąlygomis arba jei tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos, už kurias pagal 194 ir 196 straipsnius PVM turi mokėti įsigyjantis asmuo, sąskaita faktūra išrašoma ne vėliau kaip kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įvyksta apmokestinimo momentas, penkioliktą dieną.“ ; |
|
9) |
226 straipsnio 4 punktas pakeičiamas taip:
; |
|
10) |
242a straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
11) |
įterpiamas šis straipsnis: „242b straipsnis Kai apmokestinamasis asmuo perduoda prekes į kitą valstybę narę pagal 17 straipsnio 1 dalį kito apmokestinamojo asmens vardu, pirmasis asmuo ne vėliau kaip prekių išgabenimo ar išsiuntimo metu informuoja pastarąjį asmenį, kad jo prekės yra arba bus perduotos, jei perdavimas atliekamas ne jo aiškiu prašymu.“ |
|
12) |
262 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Kiekvienas apmokestinamasis asmuo, įregistruotas PVM mokėtoju, pateikia sumuojamąją ataskaitą apie:
|
|
13) |
288 straipsnio pirmos dalies c punktas pakeičiamas taip:
; |
|
14) |
306 straipsnis papildomas šia dalimi: „3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta speciali schema netaikoma pagal 28a straipsnį teikiamoms paslaugoms.“ |
|
15) |
XII antraštinės dalies 6 skyriaus antraštė pakeičiama taip: „6 SKYRIUS Specialios schemos, skirtos apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims arba vykdantiems nuotolinę prekybą prekėmis, tam tikrą prekių tiekimą šalies viduje arba tam tikrą nuosavų prekių perdavimą “ |
|
16) |
365 straipsnis pakeičiamas taip: „365 straipsnis PVM deklaracijoje nurodomas atskiras PVM mokėtojo kodas, skirtas naudotis šia specialia schema, ir, suskirsčius pagal kiekvieną vartojimo valstybę narę, kurioje turi būti sumokėtas PVM, suteiktų paslaugų, kurioms taikoma ši speciali schema ir kurių atžvilgiu apmokestinimo momentas įvyko mokestiniu laikotarpiu, bendra vertė be PVM ir bendros pagal tarifus suskirstytos atitinkamo PVM sumos. Be to, kai aktualu, deklaracijoje nurodomi taikomi PVM tarifai ir bendra mokėtino PVM suma. Jeigu PVM deklaracijoje prireikia padaryti pakeitimų iki tos dienos, kurią ta PVM deklaracija turi būti pateikta pagal 364 straipsnį, tokie pakeitimai įtraukiami į tą PVM deklaraciją. Jei ankstesnio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje prireikia padaryti pakeitimų po dienos, kurią ta PVM deklaracija turėjo būti pateikta pagal 364 straipsnį, tie pakeitimai įtraukiami į paskesnio mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją per trejus metus po dienos, kurią pagal tą straipsnį reikėjo pateikti pirminę deklaraciją. Toje paskesnėje PVM deklaracijoje nurodoma atitinkama vartojimo valstybė narė, mokestinis laikotarpis ir PVM suma, dėl kurios reikia atlikti pakeitimus.“ |
|
17) |
XII antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnio antraštė pakeičiama taip: „3 skirsnis SPECIALI SCHEMA, SKIRTA BENDRIJOS VIDAUS NUOTOLINEI PREKYBAI PREKĖMIS, TAM TIKRAM PREKIŲ TIEKIMUI VALSTYBĖJE NARĖJE, KURĮ VYKDO APMOKESTINAMASIS ASMUO, IR TAM TIKROMS PASLAUGOMS, KURIAS TEIKIA BENDRIJOJE, BET NE VARTOJIMO VALSTYBĖJE NARĖJE ĮSISTEIGĘ APMOKESTINAMIEJI ASMENYS“ |
|
18) |
369a straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
19) |
369b straipsnis pakeičiamas taip: „369b straipsnis Valstybės narės leidžia šia specialia schema naudotis toliau nurodytiems apmokestinamiesiems asmenims, išskyrus tuos, kurie vykdo neapmokestinamą prekių tiekimą ir paslaugų teikimą, dėl kurio nėra taikoma PVM atskaita:
Ši speciali schema taikoma visiems reikalavimus atitinkantiems tiekimams Bendrijoje, kuriuos vykdo atitinkamas apmokestinamasis asmuo.“ |
|
20) |
369g straipsnis pakeičiamas taip: „369g straipsnis „1. PVM deklaracijoje nurodomas PVM mokėtojo kodas, nurodytas 369d straipsnyje, ir kiekvienos vartojimo valstybės narės atveju – toliau nurodyto tiekimo, kuriam taikoma ši speciali schema ir kurio apmokestinimo momentas įvyko mokestiniu laikotarpiu, bendra vertė be PVM, kai aktualu, taikomi PVM tarifai, bendra kiekvieno atitinkamo PVM tarifo suma ir bendra mokėtino PVM suma:
Į PVM deklaraciją taip pat įtraukiami su ankstesniais mokestiniais laikotarpiais susiję pakeitimai, kaip numatyta 5 dalies antroje pastraipoje. 2. Kai prekės tiekiamos jų nesiunčiant ar negabenant arba kai jos siunčiamos arba gabenamos valstybėse narėse, kurios nėra registravimosi valstybės narės, arba iš jų, PVM deklaracijoje kiekvienos valstybės narės, kurioje tokios prekės tiekiamos jų nesiunčiant ar negabenant arba iš kurios siunčiamos arba gabenamos tokios prekės, atveju taip pat nurodoma toliau nurodyto tiekimo, kuriam taikoma ši speciali schema, bendra vertė be PVM, kai aktualu, taikomi PVM tarifai, bendra kiekvieno atitinkamo PVM tarifo suma ir bendra mokėtino PVM suma:
PVM deklaracijoje taip pat nurodomas šioje dalyje nurodyto tiekimo atskiras PVM mokėtojo kodas arba mokesčių mokėtojo registracijos kodas (jeigu tokie yra), kuriuos suteikė kiekviena valstybė narė, kurioje tokios prekės tiekiamos jų nesiunčiant ar negabenant arba iš kurios tos prekės yra siunčiamos ar kurioje jos yra gabenamos. PVM deklaracijoje šioje dalyje nurodyta informacija pateikiama suskirstyta pagal vartojimo valstybes nares. 3. Kai, be registravimosi valstybėje narėje esančių nuolatinių padalinių, apmokestinamasis asmuo, teikiantis paslaugas, kurioms taikoma ši speciali schema, turi vieną ar daugiau nuolatinių padalinių, iš kurių teikiamos paslaugos, PVM deklaracijoje kiekvienos valstybės narės, kurioje tas apmokestinamasis asmuo turi padalinį, atveju taip pat nurodoma tokio teikimo bendra vertė be PVM, kai aktualu, taikomi PVM tarifai, bendra kiekvieno atitinkamo PVM tarifo suma ir bendra mokėtino PVM suma, duomenis suskirstant pagal vartojimo valstybes nares, ir to padalinio individualus PVM mokėtojo kodas ar mokesčių mokėtojo registracijos kodas. 4. Kai reikia atlikti atskaitos tikslinimą dėl prekių, kurios perduotos pagal XII antraštinės dalies 6 skyriaus 5 skirsnyje nurodytą specialią schemą, PVM deklaracijoje nurodomi atitinkami veiksniai, dėl kurių reikėjo atlikti tikslinimą, ir mokėtinas PVM, o ilgalaikio turto atveju – po perdavimo prasidedančio tikslinimo laikotarpio pradžios data. 5. Kai PVM deklaracijoje prireikia padaryti pakeitimų iki tos dienos, kurią ta PVM deklaracija turi būti pateikta pagal 369f straipsnį, tokie pakeitimai įtraukiami į tą PVM deklaraciją. Jei ankstesnio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje prireikia padaryti pakeitimų po dienos, kurią PVM deklaracija turėjo būti pateikta pagal 369f straipsnį, tie pakeitimai įtraukiami į paskesnio mokestinio laikotarpio deklaraciją per trejus metus po dienos, kurią pagal tą straipsnį reikėjo pateikti pirminę deklaraciją. Toje paskesnėje PVM deklaracijoje nurodoma atitinkama vartojimo valstybė narė, mokestinis laikotarpis ir PVM suma, dėl kurios reikia atlikti pakeitimus. 6. Šio straipsnio tikslais PVM deklaracija neapima neapmokestinamo prekių tiekimo ir paslaugų teikimo, dėl kurio nėra taikoma PVM atskaita.“ |
|
21) |
369p straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
22) |
369t straipsnis pakeičiamas taip: „369t straipsnis 1. PVM deklaracijoje nurodomas 369q straipsnyje minėtas PVM mokėtojo kodas ir, suskirsčius pagal kiekvieną vartojimo valstybę narę, kurioje turi būti sumokėtas PVM, nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, dėl kurios tuo mokestiniu laikotarpiu atsirado prievolė apskaičiuoti PVM, bendra vertė be PVM ir bendros pagal tarifus suskirstytos atitinkamo PVM sumos. Be to, kai aktualu, PVM deklaracijoje nurodomi taikomi PVM tarifai ir bendra mokėtino PVM suma. 2. Kai PVM deklaracijoje prireikia padaryti pakeitimų iki tos dienos, kurią ta PVM deklaracija turi būti pateikta pagal 369s straipsnį, tokie pakeitimai įtraukiami į tą PVM deklaraciją. Jei ankstesnio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje prireikia padaryti pakeitimų po dienos, kurią ta PVM deklaracija turėjo būti pateikta pagal 369s straipsnį, tie pakeitimai įtraukiami į paskesnio mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją per trejus metus po dienos, kurią pagal tą straipsnį reikėjo pateikti pirminę deklaraciją. Toje paskesnėje PVM deklaracijoje nurodoma atitinkama vartojimo valstybė narė, mokestinis laikotarpis ir PVM suma, dėl kurios reikia atlikti pakeitimus.“ |
|
23) |
XII antraštinės dalies 6 skyrius papildomas šiuo skirsniu: „5 SKIRSNIS SPECIALI NUOSAVŲ PREKIŲ PERDAVIMUI SKIRTA APMOKESTINIMO SCHEMA 369xa straipsnis 1. Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų, taikomos šios šiame skirsnyje vartojamų sąvokų apibrėžtys:
2. 1 dalies b punkto tikslais, kai apmokestinamasis asmuo nėra įsteigęs savo verslo Bendrijoje, tačiau joje turi daugiau negu vieną nuolatinį padalinį, registravimosi valstybė narė yra valstybė narė, kurioje yra nuolatinis padalinys ir kurioje tas apmokestinamasis asmuo nurodo, kad naudosis šia specialia schema. Apmokestinamajam asmeniui tas sprendimas privalomas atitinkamais kalendoriniais metais ir dvejus po jų einančius kalendorinius metus. Jeigu apmokestinamasis asmuo neįsteigė savo verslo Bendrijoje ir joje neturi nuolatinio padalinio, registravimosi valstybė narė yra valstybė narė, kurioje prasideda prekių siuntimas arba gabenimas. Jeigu valstybė narė, kurioje prasideda prekių siuntimas ar gabenimas, yra ne viena, apmokestinamasis asmuo nurodo, kuri iš šių valstybių narių yra registravimosi valstybė narė. Apmokestinamajam asmeniui tas sprendimas privalomas atitinkamais kalendoriniais metais ir dvejus po jų einančius kalendorinius metus. 3. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies b punkto ir 2 dalies, registravimosi valstybė narė šios specialios schemos tikslais yra ta pati, kaip ir XII antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnyje nustatytos specialios schemos tikslais, kai apmokestinamasis asmuo yra įregistruotas pagal tą specialią schemą. 369xb straipsnis Valstybės narės leidžia visiems apmokestinamiesiems asmenims, perduodantiems nuosavas prekes, naudotis šia specialia schema. Ši speciali schema taikoma visiems nuosavų prekių perdavimams, kuriuos atlieka pagal šią specialią schemą registruotas apmokestinamasis asmuo. 369xc straipsnis Apmokestinamasis asmuo praneša registravimosi valstybei narei, kada tas apmokestinamasis asmuo pradeda ir nutraukia savo apmokestinamąją veiklą, kuriai taikoma ši speciali schema, arba pakeičia tą veiklą taip, kad tas apmokestinamasis asmuo nebetenkina sąlygų, kurios būtinos norint naudotis šia specialia schema. Tas apmokestinamasis asmuo tą informaciją perduoda elektroniniu būdu. 369xd straipsnis Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo dėl pagal šią specialią schemą vykdomų apmokestinamųjų sandorių įregistruojamas PVM mokėtoju tik registravimosi valstybėje narėje. Tuo tikslu registravimosi valstybė narė naudoja atskirą PVM mokėtojo kodą, kuris jau yra suteiktas apmokestinamajam asmeniui jam vykdant prievoles pagal vidaus sistemą. 369xe straipsnis Registravimosi valstybė narė nustoja taikyti šią specialią schemą apmokestinamajam asmeniui bet kuriuo iš šių atvejų:
369xf straipsnis Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo registravimosi valstybei narei elektroninėmis priemonėmis pateikia kiekvieno mėnesio PVM deklaraciją, neatsižvelgiant į tai, ar buvo vykdomas prekių perdavimas, kuriam taikoma ši speciali schema. PVM deklaracija pateikiama iki mėnesio, einančio po pasibaigusio mokestinio laikotarpio, už kurį pateikiama PVM deklaracija, pabaigos. 369xg straipsnis 1. PVM deklaracijoje nurodomas 369xd straipsnyje nurodytas atskiras PVM mokėtojo kodas ir bendra perdavimų, kuriems taikoma ši speciali schema ir kurių apmokestinimo momentas įvyko mokestiniu laikotarpiu, vertė be PVM pagal kiekvieną valstybę narę, į kurią prekės siunčiamos arba perduodamos. Į PVM deklaraciją taip pat įtraukiami pakeitimai, kaip numatyta 3 dalyje. 2. Jei prekės siunčiamos ar gabenamos ne iš registravimosi valstybės narės, o iš kitų valstybių narių, PVM deklaracijoje taip pat nurodoma bendra perdavimų, kuriems taikoma ši speciali schema, vertė be PVM pagal kiekvieną valstybę narę, iš kurios tokios prekės yra siunčiamos ar gabenamos. PVM deklaracijoje taip pat nurodomas atskiras PVM mokėtojo kodas arba mokesčių mokėtojo registracijos kodas (jeigu tokie yra), kuriuos suteikė kiekviena valstybė narė, iš kurios pirmoje pastraipoje nurodytos prekės yra siunčiamos ar gabenamos. Šioje dalyje nurodyta informacija PVM deklaracijoje pateikiama suskirstyta pagal valstybes nares, į kurias prekės yra siunčiamos ar gabenamos. 3. Jeigu PVM deklaracijoje prireikia padaryti pakeitimų iki tos dienos, kurią ta PVM deklaracija turi būti pateikta pagal 369xf straipsnį, tokie pakeitimai įtraukiami į tą PVM deklaraciją. Jei ankstesnio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje prireikia padaryti pakeitimų po dienos, kurią ta PVM deklaracija turėjo būti pateikta pagal 369xf straipsnį, tie pakeitimai įtraukiami į paskesnio mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją per trejus metus po dienos, kurią pagal tą straipsnį reikėjo pateikti pirminę deklaraciją. Toje paskesnėje PVM deklaracijoje nurodoma atitinkama valstybė narė, į kurią ir iš kurios prekės siunčiamos ar gabenamos, mokestinis laikotarpis ir apmokestinamoji vertė, dėl kurios reikia atlikti pakeitimus. 369xh straipsnis 1. PVM deklaracijoje sumos nurodomos eurais. Valstybės narės, kurios neįsivedė euro, gali reikalauti, kad PVM deklaracijoje sumos būtų nurodomos jų nacionaline valiuta. Jei prekių tiekimui ar paslaugų teikimui buvo naudojamos kitos valiutos, šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo pildydamas PVM deklaraciją taiko paskutinę mokestinio laikotarpio dieną galiojusį valiutos kursą. 2. Valiutų konvertavimas atliekamas pagal Europos Centrinio Banko paskelbtus tos dienos valiutų konvertavimo kursus arba, jei tą dieną kursai neskelbiami, pagal kitą dieną paskelbtus kursus. 369xi straipsnis Šios specialios schemos tikslais prekių įsigijimas Bendrijos viduje valstybėje narėje, į kurią prekės siunčiamos ar gabenamos, neapmokestinamas. Nepaisant 214 straipsnio 1 dalies, šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytas prekių įsigijimas Bendrijos viduje nereiškia pareigos registruotis pagal 214 straipsnio 1 dalį. 16, 18, 26, 185–189 ir 192 straipsnių tikslais šis šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytas neapmokestinimas laikomas naudojimusi teise į viso PVM, kuris būtų mokėtinas, jei tas neapmokestinimas nebūtų taikomas, atskaitą. 369xj straipsnis Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo apmokestinamąją veiklą, kuriai taikoma ši speciali schema, šios specialios schemos PVM deklaracijoje negali deklaruoti pagal 168 straipsnį atskaitytino PVM valstybėse narėse, į kurias arba iš kurių prekės yra siunčiamos ar gabenamos. Nepaisant Direktyvos 86/560/EEB 1 straipsnio 1 punkto ir Direktyvos 2008/9/EB 2 straipsnio 1 punkto, 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies e punkto, PVM atitinkamam apmokestinamajam asmeniui grąžinamas pagal tas direktyvas. Direktyvos 86/560/EEB 2 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 2 dalis netaikomos PVM grąžinimui, susijusiam su prekėmis ir paslaugomis, naudojamomis nuosavų prekių perdavimo, kuriam taikoma ši speciali schema, tikslais. Jei šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo turi būti užsiregistravęs valstybėje narėje dėl veiklos, kuriai ši speciali schema netaikoma, PVM deklaracijoje, kuri turi būti pateikta pagal 250 straipsnį, jis atskaito toje valstybėje narėje sumokėtą PVM, susijusį su toje valstybėje narėje jam tiektomis prekėmis arba teiktomis paslaugomis. 369xk straipsnis 1. Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo saugo nuosavų prekių perdavimų, kuriems taikoma ši speciali suma, apskaitos registrus. Tie apskaitos registrai privalo būti pakankamai išsamūs, kad valstybių narių, iš kurių ir į kurias prekės buvo siųstos ar gabenamos, mokesčių institucijos galėtų patikrinti, ar PVM deklaracija yra teisinga. 2. Valstybei narei, į kurią ir iš kurios prekės buvo siųstos ar gabentos, ir registravimosi valstybei narei paprašius, joms suteikiama galimybė elektroniniu būdu susipažinti su 1 dalyje nurodytais apskaitos registrais. Šie apskaitos registrai saugomi 10 metų nuo tų metų, kuriais buvo įvykdytas nuosavų prekių perdavimas, gruodžio 31 d.“ |
4 straipsnis
Direktyvos 2006/112/EB pakeitimai, įsigaliojantys nuo 2029 m. liepos 1 d.
Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:
|
1) |
243 straipsnio 3 dalis išbraukiama; |
|
2) |
262 straipsnio 2 dalis išbraukiama. |
5 straipsnis
Direktyvos 2006/112/EB pakeitimai, įsigaliojantys nuo 2030 m. liepos 1 d.
Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:
|
1) |
42 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:
; |
|
2) |
138 straipsnio 1a dalis pakeičiama taip: „1a. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas neapmokestinimas netaikomas tada, kai tiekėjas nesilaiko 262 ir 263 straipsniuose nustatytos prievolės perduoti sandorių Bendrijos viduje duomenis arba kai tie perduoti duomenyse neapima teisingos informacijos apie tiekimą, kaip to reikalaujama pagal 264 straipsnį, išskyrus atvejus, kai tiekėjas gali tinkamai pagrįsti šiuos trūkumus kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu.“ |
|
3) |
168 straipsnis papildomas šia dalimi: „Kai sandoriui taikomos 271a straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai teikti ataskaitas, valstybės narės gali savo nustatytomis sąlygomis nustatyti, kad prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo turi teisę atskaityti arba susigrąžinti mokėtiną ar sumokėtą PVM tik, jei tas asmuo turi elektroninę sąskaitą faktūrą, išrašytą pagal 218 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.“ ; |
|
4) |
217 straipsnis pakeičiamas taip: „217 straipsnis Šioje direktyvoje „elektroninė sąskaita faktūra“ – sąskaita faktūra, kurioje pateikiama pagal šią direktyvą reikalaujama informacija ir kuri, bent tiek, kiek tai susiję su 262 ir 271b straipsniuose nurodytais duomenimis, yra išrašyta, perduota ir gauta struktūrizuotu elektroniniu formatu, kuris suteikia galimybę ją apdoroti automatiniu ir elektroniniu būdu.“ |
|
5) |
218 straipsnis pakeičiamas taip: „218 straipsnis 1. Elektroninės sąskaitos faktūros ir dokumentai ar pranešimai popierine forma ar elektroniniu formatu, kurie nėra elektroninės sąskaitos faktūros, turi atitikti šiame skyriuje nustatytas sąlygas, kad būtų laikomi sąskaitomis faktūromis. 2. Šios direktyvos tikslais sąskaitos faktūros išrašomos kaip elektroninės sąskaitos faktūros. Tačiau valstybės narės gali priimti dokumentus ar pranešimus popierine forma ar elektroniniu formatu, kurie nėra elektroninės sąskaitos faktūros, kaip sąskaitas faktūras už sandorius, kuriems netaikomos 6 skyriuje nustatytos prievolės teikti ataskaitas. 3. Elektroninės sąskaitos faktūros turi atitikti Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir jo sintaksių sąrašą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/55/ES (*3). Valstybės narės gali leisti naudoti kitus standartus, taikomus elektroninėms sąskaitoms faktūroms, susijusioms su prekių tiekimu ir paslaugų teikimu jų teritorijoje, nei nurodyti šios direktyvos 262 straipsnyje. 4. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad apmokestinamųjų asmenų išrašytos elektroninės sąskaitos faktūros:
5. Valstybės narės leidžia, kad sąskaitą faktūrą išrašantis apmokestinamasis asmuo arba jo vardu ir sąskaita veikiantis trečiasis asmuo laikytųsi 4 dalyje nustatytų priemonių. Valstybės narės taip pat gali leisti naudotis viešuoju portalu, jei jis prieinamas. (*3) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/55/ES dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose (OL L 133, 2014 5 6, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2014/55/oj).“;" |
|
6) |
222 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip: „Jei tiekiamos prekės 138 straipsnyje nurodytomis sąlygomis arba jei tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos, už kurias pagal 194–197 straipsnius PVM turi mokėti įsigyjantis asmuo, sąskaita faktūra išrašoma ne vėliau kaip per 10 dienų po apmokestinimo momento. Jei išankstinis mokėjimas atliekamas prieš atliekant prekių ar paslaugų, už kurias prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo turi mokėti PVM pagal 194–197 straipsnius, tiekimą ar teikimą, sąskaita faktūra išrašoma ne vėliau kaip per 10 dienų nuo išankstinio mokėjimo gavimo.“ ; |
|
7) |
223 straipsnis pakeičiamas taip: „223 straipsnis Valstybės narės leidžia apmokestinamiesiems asmenims išrašyti suvestines sąskaitas faktūras, kuriose detalizuojama informacija apie keletą kartų atskirai tiektas prekes arba teiktas paslaugas, jeigu prievolė apskaičiuoti PVM už suvestinėje sąskaitoje faktūroje nurodytas tiektas prekes ar teiktas paslaugas atsiranda tą patį kalendorinį mėnesį. 222 straipsnyje nurodyto prekių tiekimo ar paslaugų teikimo atveju suvestinės sąskaitos faktūros išrašomos ne vėliau kaip per 10 dienų po kalendorinio mėnesio, už kurį pateikiama suvestinė sąskaita faktūra, pabaigos. Valstybės narės gali atmesti galimybę išrašyti suvestines sąskaitas faktūras tam tikruose sektoriuose, kuriuose esama sukčiavimo rizikos. Valstybės narės informuoja PVM komitetą apie savo įgyvendintas išimtis.“ |
|
8) |
226 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
9) |
232 straipsnis pakeičiamas taip: „232 straipsnis Elektroninės sąskaitos faktūros, atitinkančios Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir jo sintaksių sąrašą pagal Direktyvą 2014/55/ES, išrašymui apmokestinamajam asmeniui arba neapmokestinamajam juridiniam asmeniui netaikomas reikalavimas, kad gavėjas ją pripažintų. Tačiau valstybės narės gali nustatyti, kad tą standartą atitinkančioms sąskaitoms faktūroms būtų taikomas reikalavimas, kad gavėjas jas pripažintų tų sandorių, kuriems netaikomos XI antraštinės dalies 6 skyriuje nustatytos prievolės teikti ataskaitas, atveju, jeigu ta valstybė narė pasinaudojo šios direktyvos 218 straipsnio 2 dalyje išdėstyta galimybe. Kito standarto reikalavimus atitinkančios elektroninės sąskaitos faktūros arba kitų nei elektroninės sąskaitos faktūros sąskaitų faktūrų elektroniniu formatu išrašymui apmokestinamajam asmeniui arba neapmokestinamajam juridiniam asmeniui netaikomas reikalavimas, kad gavėjas jas pripažintų Tačiau valstybės narės, kurios pasinaudojo 218 straipsnio 3 dalyje išdėstyta galimybe, gali numatyti, kad jų teritorijoje įsisteigusiam gavėjui netaikomas reikalavimas pripažinti elektronines sąskaitas faktūras, kurioms taikomi kiti standartai. Valstybės narės, kurios pasinaudojo 221 straipsnio 1 dalyje išdėstyta galimybe, gali nustatyti, kad elektroninių sąskaitų faktūrų arba kitų nei elektroninės sąskaitos faktūros sąskaitų faktūrų elektroniniu formatu išrašymui būtų taikomas reikalavimas, kad gavėjas jas pripažintų.“ |
|
10) |
233 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip: „Elektroninės sąskaitos faktūros arba kitų nei elektroninės sąskaitos faktūros dokumentų ar pranešimų elektroniniu formatu kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas užtikrinamas ne tik 1 dalyje apibūdintomis verslo kontrolės priemonėmis, bet ir technologijomis, kurių pavyzdžiai pateikiami toliau:“ ; |
|
11) |
235 straipsnis pakeičiamas taip: „235 straipsnis Valstybės narės gali nustatyti specialias sąlygas, taikomas elektroninėms sąskaitoms faktūroms arba kitiems nei elektroninės sąskaitos faktūros dokumentams ar pranešimams elektroniniu formatu, išrašomiems jų teritorijoje tiekiant prekes arba teikiant paslaugas iš šalies, su kuria nėra pasirašyta teisinių dokumentų dėl savitarpio pagalbos, kurių taikymo sritis būtų panaši į numatytąją Direktyvoje 2010/24/ES ir Reglamente (ES) Nr. 904/2010.“ |
|
12) |
236 straipsnis pakeičiamas taip: „236 straipsnis Tuo atveju, kai tam pačiam gavėjui vienu kartu siunčiama arba pateikiama keletas elektroninių sąskaitų faktūrų arba kitų nei elektroninės sąskaitos faktūros dokumentų ar pranešimų elektroniniu formatu, atskiroms sąskaitoms faktūroms bendri rekvizitai gali būti paminėti tik kartą, jei galima susipažinti su visa kiekvienai sąskaitai faktūrai skirta informacija.“ |
|
13) |
XI antraštinės dalies 6 skyriaus antraštė pakeičiama taip: „6 SKYRIUS Skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimai “ |
|
14) |
XI antraštinės dalies 6 skyriuje po to skyriaus antraštės įterpiama skirsnio antraštė: „1 SKIRSNIS SKAITMENINIŲ ATASKAITŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI, TAIKOMI APMOKESTINAMŲJŲ ASMENŲ TARPUSAVYJE VYKDOMAM TARPVALSTYBINIAM PREKIŲ TIEKIMUI IR PASLAUGŲ TEIKIMUI BENDRIJOJE“ |
|
15) |
262 straipsnis pakeičiamas taip: „262 straipsnis 1. Kiekvienas PVM mokėtoju įregistruotas apmokestinamasis asmuo pateikia 264 straipsnyje nurodytus duomenis apie sandorius:
2. 264 straipsnyje nurodyti duomenys apie šio straipsnio 1 dalyje išvardytus sandorius pateikiami valstybei narei, suteikusiai apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojo kodą, kurį jis naudojo sandoriui, su kuriuo tie duomenys yra susiję. 3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies a ir b punktų, apmokestinamieji asmenys, registruoti pagal XII antraštinės dalies 6 skyriaus 5 skirsnyje nustatytą specialią schemą, neturi teikti duomenų apie nuosavų prekių perdavimą ar sandorius, kurie laikomi įsigijimu Bendrijos viduje pagal 21 arba 22 straipsnį, susijusius su tomis pačiomis prekėmis. 4. Valstybės narės gali nustatyti, kad PVM mokėtojais įregistruoti apmokestinamieji asmenys neturi pateikti 264 straipsnyje nurodytų duomenų apie šio straipsnio 1 dalies b ir d punktuose nurodytus sandorius. Valstybės narės, kurios naudojasi ta galimybe, praneša Komisijai, o Komisija informuoja kitas valstybes nares apie:
|
|
16) |
263 straipsnis pakeičiamas taip: „263 straipsnis 1. 264 straipsnyje nurodytus duomenis apie kiekvieną atskirą sandorį, nurodytą 262 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose, perduoda apmokestinamieji asmenys, privalantys išrašyti sąskaitą faktūrą, susijusią su tuose punktuose nurodytais sandoriais, tuo metu, kai sąskaita faktūra yra išrašoma arba turėjo būti išrašyta. Kai šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą sąskaitą faktūrą išrašo prekes įsigyjantis asmuo arba paslaugų gavėjas apmokestinamojo asmens, privalančio išrašyti sąskaitą faktūrą, vardu, 264 straipsnyje nurodyti duomenys apie kiekvieną atskirą sandorį, nurodytą 262 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose, perduodami ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai sąskaita faktūra yra išrašoma arba turėjo būti išrašyta. 2. 264 straipsnyje nurodytus duomenis apie kiekvieną atskirą sandorį, nurodytą 262 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose, perduoda apmokestinamieji asmenys, kuriems turi būti išrašyta sąskaita faktūra, susijusi su tuose punktuose nurodytais sandoriais, ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai gaunama sąskaita faktūra. Valstybės narės gali numatyti duomenų apie tuos sandorius perdavimą tuo atveju, jei asmuo, kuriam turi būti išrašyta sąskaita faktūra, sąskaitos faktūros negavo laiku. 3. 1 ir 2 dalių tikslais duomenis perduoda apmokestinamasis asmuo arba to apmokestinamojo asmens vardu trečioji šalis. Valstybės narės numato elektronines tokių duomenų teikimo priemones. Valstybės narės leidžia perduoti šiuos duomenis, kurie atitinka Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir jo sintaksių sąrašą pagal Direktyvą 2014/55/ES, duomenis. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių tikslais bendras elektroninis pranešimas duomenims teikti nustatomas Reglamento (ES) Nr. 904/2010 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“ |
|
17) |
264 straipsnis pakeičiamas taip: „264 straipsnis Pagal 263 straipsnį perduodami šie duomenys:
|
|
18) |
265–271 straipsniai išbraukiami; |
|
19) |
XI antraštinės dalies 6 skyrius papildomas šiuo skirsniu: „2 SKIRSNIS SKAITMENINIŲ ATASKAITŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI, TAIKOMI VALSTYBĖS NARĖS TERITORIJOJE APMOKESTINAMŲJŲ ASMENŲ SAU IR TARPUSAVYJE VYKDOMAM PREKIŲ TIEKIMUI IR PASLAUGŲ TEIKIMUI 271a straipsnis 1. Valstybės narės gali reikalauti, kad jų teritorijoje įsisteigę ar PVM mokėtojais įregistruoti apmokestinamieji asmenys elektroniniu būdu jų mokesčių institucijoms siųstų duomenis apie prekių tiekimą ir paslaugų teikimą, išskyrus nurodytą 262 straipsnyje, jų teritorijoje vykdomą sau arba kitiems apmokestinamiesiems asmenims. 2. Valstybės narės gali reikalauti, kad jų teritorijoje įsisteigę arba PVM mokėtojais įregistruoti apmokestinamieji asmenys elektroniniu būdu jų mokesčių institucijoms siųstų duomenis apie prekių tiekimą ir paslaugų teikimą, išskyrus nurodytą 262 straipsnyje, kurį jų teritorijoje sau įvykdė jie patys arba jiems – kiti apmokestinamieji asmenys. 271b straipsnis 1. Jei valstybė narė reikalauja siųsti duomenis pagal 271a straipsnio 1 dalį, apmokestinamasis asmuo, privalantis išrašyti sąskaitą faktūrą, arba trečioji šalis to apmokestinamojo asmens vardu perduoda tuos duomenis apie kiekvieną atskirą sandorį tuo metu, kai sąskaita faktūra yra išrašoma arba turėjo būti išrašyta. Kai sąskaitą faktūrą išrašo prekes įsigyjantis asmuo arba paslaugų gavėjas apmokestinamojo asmens, privalančio išrašyti sąskaitą faktūrą, vardu, 271a straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys apie kiekvieną atskirą sandorį perduodami ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai sąskaita faktūra yra išrašoma arba turėjo būti išrašyta. 2. Jei valstybė narė reikalauja siųsti duomenis pagal 271a straipsnio 2 dalį, apmokestinamasis asmuo, kuriam buvo išrašyta sąskaita faktūra, arba trečioji šalis to apmokestinamojo asmens vardu perduoda tokius duomenis apie kiekvieną atskirą sandorį ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai gaunama sąskaita faktūra. Valstybės narės gali numatyti duomenų apie tuos sandorius perdavimą tuo atveju, jei asmuo, kuriam turi būti išrašyta sąskaita faktūra, sąskaitos faktūros negavo laiku. 3. Valstybės narės leidžia perduoti elektroninių sąskaitų faktūrų, kurios atitinka Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašą pagal Direktyvą 2014/55/ES, duomenis. Valstybės narės gali leisti elektroninių sąskaitų faktūrų duomenis perduoti naudojant kitus duomenų formatus nei Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas ir jo sintaksių sąrašas pagal Direktyvą 2014/55/ES, jei kitais duomenų formatais užtikrinamas sąveikumas su tuo standartu. 4. Valstybės narės, reikalaujančios perduoti duomenis pagal 271a straipsnį, gali apriboti tos prievolės taikymo sritį ir ją taikyti tik tam tikrų kategorijų apmokestinamiesiems asmenims arba tam tikrų rūšių sandoriams. Jos taip pat nustato, kokius duomenis reikia perduoti. 271c straipsnis Ne vėliau kaip iki 2033 m. kovo 31 d. Komisija, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, pateikia Tarybai tarpinę vertinimo ataskaitą dėl 3 skyriuje nustatytų elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo ir šiame skyriuje nustatytų Bendrijos vidaus ir nacionalinių skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimų veikimo. Toje ataskaitoje Komisija:
|
|
20) |
273 straipsnis pakeičiamas taip: „273 straipsnis Valstybės narės gali nustatyti kitas prievoles, kurias jos laiko būtinomis siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai renkamas PVM ir užkertamas kelias sukčiavimui, atsižvelgdamos į reikalavimą vienodai traktuoti apmokestinamųjų asmenų vykdomus sandorius šalies viduje ir tarp valstybių narių ir jeigu dėl šių prievolių valstybių narių tarpusavio prekyboje neatsiranda su sienų kirtimu susijusių formalumų. Šio straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta galimybe negalima remtis siekiant nustatyti papildomas sąskaitų faktūrų išrašymo prievoles, be nustatytųjų 3 skyriuje, arba įgyvendinti naujas bendras papildomas prievoles teikti sandoriais grindžiamas ataskaitas prekių tiekimo ir paslaugų teikimo arba prekių ir paslaugų įsigijimo tarp PVM mokėtojais įregistruotų apmokestinamųjų asmenų Sąjungoje atžvilgiu, be nustatytųjų 6 skyriuje. Vis dėlto valstybės narės gali reikalauti, kad apmokestinamieji asmenys saugotų duomenis apie savo sandorius tam, kad pateiktų duomenis, reikalaujamus PVM deklaracijai parengti ir pateikti arba auditui atlikti. Valstybės narės, kuriose 2024 m. sausio 1 d. buvo bendroji prievolė teikti sandoriais grindžiamas ataskaitas prekių tiekimo ir paslaugų teikimo, išskyrus nurodyto 262 straipsnyje, atžvilgiu, gali toliau taikyti tas ataskaitų teikimo prievoles, kol neįdiegs prekių tiekimo ir paslaugų teikimo skaitmeninių ir tikralaikių ataskaitų teikimo sistemos, atitinkančios 6 skyriaus 2 skirsnyje nustatytus reikalavimus. Valstybės narės, kuriose 2024 m. sausio 1 d. buvo bendroji prievolė teikti sandoriais grindžiamas ataskaitas prekių ir paslaugų įsigijimo, išskyrus nurodyto 262 straipsnyje, atžvilgiu, gali toliau taikyti tas ataskaitų teikimo prievoles, kol neįdiegs prekių ir paslaugų įsigijimo skaitmeninių ir tikralaikių ataskaitų teikimo sistemos, atitinkančios 6 skyriaus 2 skirsnyje nustatytus reikalavimus. Valstybės narės gali ir toliau reikalauti, kad apmokestinamieji asmenys saugotų duomenis apie savo sandorius tam, kad pateiktų duomenis, reikalaujamus PVM deklaracijai parengti ir pateikti arba auditui atlikti. Valstybės narės gali nustatyti prievoles teikti ataskaitas dėl sandorių, kuriems netaikomos 6 skyriuje nustatytos prievolės teikti ataskaitas.“ |
6 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Įstatymus ir kitus teisės aktus dėl šios Direktyvos 1 straipsnio 2 ir 3 punktų valstybės narės gali taikyti nuo 2025 m. balandžio 14 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
2. Valstybės narės ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 2 straipsnio. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
Tas priemones jos taiko nuo 2027 m. sausio 1 d.
3. Valstybės narės ne vėliau kaip 2028 m. birželio 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 3 straipsnio. Apie tai jos nedelsdamos informuoja Komisiją.
Tas priemones jos taiko nuo 2028 m. liepos 1 d.
Nukrypstant nuo šios dalies antros pastraipos, valstybės narės nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi 3 straipsnio 1 punkto, taiko ne anksčiau kaip nuo 2028 m. liepos 1 d. ir ne vėliau kaip nuo 2030 m. sausio 1 d.
4. Valstybės narės ne vėliau kaip 2029 m. birželio 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 4 straipsnio. Apie tai jos nedelsdamos informuoja Komisiją.
Tas priemones jos taiko nuo 2029 m. liepos 1 d.
5. Valstybės narės ne vėliau kaip 2030 m. birželio 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 5 straipsnio. Apie tai jos nedelsdamos informuoja Komisiją.
Tas priemones jos taiko nuo 2030 m. liepos 1 d.
Nukrypdamos nuo šios dalies antros pastraipos, valstybės narės, kuriose 2024 m. sausio 1 d. yra nustatyta nacionalinė prievolė teikti skaitmenines tikralaikes sandoriais grindžiamas ataskaitas arba kurioms pagal 395 straipsnį anksčiau nei 2024 m. sausio 1 d. buvo suteiktas leidimas nustatyti tokią prievolę, arba, jei toks leidimas nebuvo būtinas, kurios anksčiau nei 2024 m. sausio 1 d. yra priėmusios nacionalinės teisės aktus, kuriuose numatyta nustatyti tokią nacionalinę prievolę teikti skaitmenines tikralaikes sandoriais grindžiamas ataskaitas, 5 straipsnio 5 dalies priemones, susijusias su 218 straipsniu, ir 5 straipsnio 19 dalies priemones, susijusias su 271a ir 271b straipsniais, pradeda taikyti ne vėliau kaip 2035 m. sausio 1 d., tiek, kiek tai susiję su nacionalinių elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymu ir ataskaitų teikimu. Jei 271c straipsnyje nurodytoje tarpinėje vertinimo ataskaitoje atskleidžiama trūkumų, Komisija įvertina tolesnių priemonių poreikį ir prireikus pateikia atitinkamą pasiūlymą atidėti tą terminą, kol tie trūkumai bus pašalinti.
6. Valstybės narės, priimdamos 1–5 dalyse nurodytas priemones, daro nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
7. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių priemonių tekstus.
7 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
8 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2025 m. kovo 11 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
A. DOMAŃSKI
(1) 2025 m. vasario 12 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(2) OL C 228, 2023 6 29, p. 149.
(3) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2006/112/oj).
(4) 2017 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/1870 dėl nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir jo sintaksių sąrašą paskelbimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/55/ES (OL L 266, 2017 10 17, p. 19, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec_impl/2017/1870/oj).
(5) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/55/ES dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose (OL L 133, 2014 5 6, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2014/55/oj).
(6) 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL L 277, 2022 10 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2065/oj).
(7) 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/2455, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis, (OL L 348, 2017 12 29, p. 7, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2017/2455/oj).
(8) 2019 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyva (ES) 2019/1995, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos, susijusios su nuotoline prekyba prekėmis ir tam tikromis šalies viduje tiekiamomis prekėmis, (OL L 310, 2019 12 2, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2019/1995/oj).
(9) 2022 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva (ES) 2022/542, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2006/112/EB ir (ES) 2020/285 nuostatos dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifų, (OL L 107, 2022 4 6, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2022/542/oj).
(10) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, (OL L 55, 2011 2 28, p. 13, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2011/182/oj).
ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2025/516/oj
ISSN 1977-0723 (electronic edition)