(1)

2024 m. vasario 16 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 (toliau – pagrindinis reglamentas) 10 straipsniu, inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl tam tikrų importuojamų Maroko (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės ratų su ratlankiais iš aliuminio (RRA). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2024 m. sausio 3 d. Europos ratų su ratlankiais gamintojų asociacijos (toliau – skundo pateikėjas arba EUWA) pateiktą skundą. Skundas pateiktas tam tikrų ratų su ratlankiais iš aliuminio Sąjungos pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 6 dalyje. Skunde pateikta subsidijavimo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija, prieš inicijuodama antisubsidijų tyrimą, pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalį Maroko vyriausybei (3) pranešė gavusi tinkamai dokumentais paremtą skundą ir pakvietė Maroko vyriausybę dalyvauti konsultacijose, o memorandumą dėl įrodymų pakankamumo Komisija paskelbė 2024 m. vasario 16 d. (4) Konsultacijos su Maroko vyriausybe surengtos 2024 m. vasario 12 d. Vis dėlto abipusiškai priimtino sprendimo pasiekti nepavyko.

(4)

2021 m. lapkričio 17 d. Komisija inicijavo atskirą antidempingo tyrimą dėl to paties Maroko kilmės produkto (toliau – atskiras antidempingo tyrimas) (5). Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos rinkoje vykdomas nagrinėjamojo produkto dempingas ir 2023 m. sausio 11 d. nustatė 9,0–17,5 % galutinius antidempingo muitus (6).

(5)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) (7), kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, žinomiems importuotojams ir naudotojams ir pakvietė juos dalyvauti.

(6)

Kinijos vyriausybė paraginta pranešti apie save ir bendradarbiauti atliekant tyrimą. Tačiau Kinijos vyriausybė nepaprašė būti laikoma suinteresuotąja šalimi ir nebendradarbiavo.

(7)

Skundo pateikėjai, baimindamiesi, kad pirkėjai gali imtis atsakomųjų veiksmų, paprašė jų pavadinimus laikyti konfidencialiais. Komisija laikėsi nuomonės, kad atsakomųjų veiksmų rizika iš tiesų yra didelė, ir sutiko, kad skundo pateikėjų pavadinimai neturėtų būti atskleisti. Siekiant veiksmingai užtikrinti anonimiškumą, kitų Sąjungos gamintojų pavadinimai taip pat neatskleisti, kad atmetimo būdu nebūtų identifikuoti skundo pateikėjų pavadinimai.

(8)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(9)

Komisija pastabų dėl inicijavimo gavo iš Maroko vyriausybės, Europos automobilių gamintojų asociacijos (toliau – ACEA) ir skundo pateikėjo.

(10)

Trys šalys pateikė prašymus, kad Komisijos tarnybos jas išklausytų, ir šie prašymai buvo patenkinti: tai Maroko vyriausybė, ACEA ir „Renault Group“.

(11)

2024 m. balandžio 8 d. ir gegužės 16 d. pastabose (8) ir per 2024 m. gegužės 17 d. klausymą Maroko vyriausybė teigė, kad šiuo tyrimu pažeidžiamos tam tikros Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją (9), (toliau – Asociacijos susitarimas) ir Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo, kuriuo nustatomas ginčų sprendimo mechanizmas (10), (toliau – Ginčų sprendimo susitarimas) nuostatos. Maroko vyriausybės teigimu, bet kokie muitai, įskaitant kompensacinius muitus, pagal Asociacijos susitarimo 8 ir 9 straipsnius draudžiami. Maroko vyriausybė teigė, kad šių nuostatų išimtys įtrauktos tik į Asociacijos susitarimo 24–27 straipsnius, pagal kuriuos leidžiama taikyti antidempingo arba apsaugos priemones, jei tenkinamos atitinkamos sąlygos. Tačiau Komisija negali remtis Asociacijos susitarimo 36 straipsniu kaip pozityvia gynyba, kad pateisintų kompensacinių muitų nustatymą. Tai prieštarautų Ginčų sprendimo susitarimo 2 straipsnio 1 daliai, nes tokios priemonės nepatektų į šios nuostatos taikymo sritį ir arbitražo kolegijos įgaliojimus, o konkrečiai minimos tik pagal Asociacijos susitarimo 24 straipsnį leidžiamos antidempingo priemonės.

(12)

Komisija su tuo nesutiko. Nors Asociacijos susitarimo 8 ir 9 straipsniuose atitinkamai draudžiama tarpusavio prekybai taikyti naujus muitus ar lygiaverčio poveikio mokesčius ir numatyta teisė Maroko kilmės produktus importuoti į ES be tokių muitų ir mokesčių, esama šių draudimų išimčių. Tokios išimtys įtvirtintos ne tik Asociacijos susitarimo 24–27 straipsniuose, kaip teigia Maroko vyriausybė, bet ir šio susitarimo 36 straipsnyje.

(13)

Visų pirma, Asociacijos susitarimo 36 straipsnio 3 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad nuostatos dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) VI straipsnio aiškinimo ir taikymo yra taikytinos taisyklės, pagal kurias vertinamas konkurenciją iškraipančių arba galinčių ją iškraipyti subsidijų suderinamumas su Asociacijos susitarimu pagal Asociacijos susitarimo 36 straipsnio 1 dalies c punktą, jei Asociacijos taryba nėra priėmusi konkrečių įgyvendinimo taisyklių pagal 36 straipsnio 3 dalį. Komisija pažymėjo, kad tokios įgyvendinimo taisyklės iki šiol nebuvo priimtos. Kadangi atitinkamos GATT VI straipsnio įgyvendinimo nuostatos apima PPO sutartį dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių, taip pat pagrindinį reglamentą (kuriuo tokios nuostatos perkeliamos į ES teisę), Komisija padarė išvadą, kad jos iš tiesų yra atitinkamos teisinės taisyklės, taikytinos dėl Maroko vykdomam tyrimui, visapusiškai laikantis Asociacijos susitarimo.

(14)

Komisija taip pat pažymėjo, kad Maroko vyriausybės argumentuose nenurodyta, kokios materialinės teisės normos būtų taikytinos subsidijoms, patenkančioms į vykdomo tyrimo taikymo sritį. Maroko vyriausybė tiesiog mano, kad bet kokie importo muitai ar lygiaverčio poveikio mokesčiai prieštarautų Asociacijos susitarimo 8 arba 9 straipsniui, ir daro išvadą, kad bet koks kompensacinis muitas šių nuostatų neatitiktų. Šis argumentas yra logiškai nepagrįstas, nes jis reikštų, kad subsidijoms, kurioms taikomas Asociacijos susitarimo 36 straipsnio 1 dalies c punktas, ne tik nebūtų taikoma pagrindiniame reglamente ir atitinkamose PPO taisyklėse nustatyta tvarka, bet jos būtų tiesiog teisiškai leidžiamos, net jei jos iškraipytų arba galėtų iškraipyti konkurenciją ir tenkintų kitus esminius tos nuostatos reikalavimus. Kitaip tariant, Asociacijos tarybai nepriėmus įgyvendinimo taisyklių pagal 36 straipsnio 3 dalį, visos tokios konkurenciją iškraipančios subsidijos automatiškai taptų teisėtos, net jei jos prieštarautų pagrindiniam reglamentui ir PPO taisyklėms, kuriomis įgyvendinamas GATT VI straipsnis. Tai būtų neįprastas padarinys, nepagrįstas jokia Asociacijos susitarimo teisine nuostata ar jo teisėkūros istorija.

(15)

Maroko vyriausybės argumentas, grindžiamas Ginčų sprendimo susitarimo 2 straipsnio 1 dalimi, šių išvadų nekeičia. Šio susitarimo tikslas ir taikymo sritis – išvengti bet kokių ginčų, kylančių tik dėl Asociacijos susitarimo II antraštinės dalies, ir juos išspręsti. Į Asociacijos susitarimo II antraštinę dalį įtraukti 8 ir 9 straipsniai, tačiau į ją neįeina 36 straipsnis. Ginčams dėl kitų Asociacijos susitarimo nuostatų, įskaitant 36 straipsnį, taikomas Asociacijos susitarimo 86 straipsnis. Komisija pirmiausia pažymėjo, kad šios nuostatos susijusios su procedūrinėmis taisyklėmis, kuriomis reglamentuojamas galimas ginčų dėl Asociacijos susitarimo materialinių nuostatų aiškinimo ir taikymo sprendimas. Tai, ar galimiems ginčams dėl galutinio sprendimo dėl vykstančio kompensacinių priemonių tyrimo taikomas Ginčų sprendimo susitarimas arba Asociacijos susitarimo 86 straipsnis, neturi poveikio pagrindinėms šiame tyrime taikytinoms materialinėms normoms. Kaip paaiškinta 12–14 konstatuojamosiose dalyse, Komisija padarė išvadą, kad taikomos pagrindinio reglamento ir atitinkamų PPO taisyklių, kuriomis įgyvendinamas GATT VI straipsnis, nuostatos. Komisija pažymėjo, kad jokia šio reglamento nuostata nepažeidžiama Maroko vyriausybės teisė pasirinkti tinkamiausią jurisdikcinį ar alternatyvų ginčų sprendimo būdą, be kita ko, pagal Asociacijos susitarimą ir (arba) Ginčų sprendimo susitarimą galimiems ginčams dėl šio reglamento išvadų spręsti.

(16)

Maroko vyriausybė taip pat teigė, kad prašyme apskritai nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima inicijuoti antisubsidijų tyrimą, kaip reikalaujama pagal PPO jurisprudenciją. Visų pirma, Maroko vyriausybė teigė, kad skunde nėra konkrečių įrodymų, kad abu Maroke veiklą vykdantys eksportuojantys gamintojai būtų gavę naudos iš įtariamų subsidijų programų. Ji tvirtino, kad įtariamos subsidijos eksportuojantiems gamintojams geriausiu atveju yra spekuliatyvios ir netenkina PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – PPO SKP sutartis) 11 straipsnio 11.2 ir 11.3 dalyse nustatytų kriterijų.

(17)

Kalbant konkrečiau, Maroko vyriausybė tvirtino, kad nėra pakankamai įrodymų, jog abu žinomi eksportuojantys gamintojai iš Maroko vyriausybės gavo dotacijų, ir kad skunde nepakankamai įrodyta, jog šios dotacijos buvo teikiamos per valstybines institucijas. Tas pats argumentas buvo pateiktas dėl atleidimo nuo mokesčių ir Maroko bankų suteiktų lengvatinių paskolų. Šiuo atžvilgiu Maroko vyriausybė teigė, kad skunde kaip lengvatinio skolinimo eksportuojantiems gamintojams įrodymas nepateiktas joks bankų pasiūlymas ar bankų mokėjimai. Dėl subsidijų, susijusių su žemės suteikimu, Maroko vyriausybė pareiškė, kad skunde pateikti dokumentai yra susiję su pasenusia 2016 m. Maroko audito rūmų informacija, kurioje minimas tam tikras finansavimas, nesusijęs su tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu ir eksportuojančiais gamintojais. Kalbant apie konkretumą, Maroko vyriausybė teigė, kad skunde nėra įrodymų, kad abu eksportuojantys gamintojai priklausė Maroko vyriausybės remiamam automobilių sektoriui.

(18)

Galiausiai Maroko vyriausybė tvirtino, kad Marokui, kaip įtariama, priskirtos Kinijos finansinės paramos kompensavimas prieštarauja PPO taisyklėms ir kad Komisija iki tyrimo inicijavimo negavo pakankamai įrodymų, kad įtariamą Kinijos finansavimą būtų galima priskirti Maroko vyriausybei.

(19)

Komisija nesutiko su šiais tvirtinimais. Pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 2 dalį skunde turi būti pateikta tokia informacija, kurią pagrįstai turi skundo pateikėjas. Teisinis įrodymų, reikalingų tyrimui inicijuoti, standartas (pakankami įrodymai) skiriasi nuo teisinio įrodymų, reikalingų galutinai nustatyti subsidijavimo, žalos ar priežastinio ryšio buvimą, standarto. Todėl įrodymų, kurių kiekis ar kokybė gali būti nepakankami galutinei išvadai dėl subsidijavimo, žalos ar priežastinio ryšio pagrįsti, vis dėlto gali pakakti tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(20)

Komisija taip pat remiasi memorandumu dėl įrodymų pakankamumo, kuriame išsamiai išnagrinėta skunde nurodyta subsidijavimo schema ir padaryta išvada, kad yra pakankamai įrodymų, bylojančių apie įtariamą subsidijavimą inicijavimo etape. Apskritai, kaip savo pastabose dėl inicijavimo taip pat pabrėžė skundo pateikėjas, su abiem eksportuojančiais gamintojais pasirašytas dvišalis investicijų susitarimas patvirtina, kad Maroko vyriausybė eksportuojantiems gamintojams suteikė keletą subsidijų. Tačiau skundo pateikėjas negali pagrįstai susipažinti su tiksliu tokių susitarimų turiniu, nes jis yra konfidencialus tarp Maroko vyriausybės ir eksportuojančių gamintojų, todėl tą reikia toliau nagrinėti po inicijavimo. Be to, pavieniai bankų pasiūlymai ir mokėjimo operacijos su bankais paprastai nėra viešai prieinami, todėl skundo pateikėjas negalėjo pagrįstai su jais susipažinti.

(21)

Dėl žemės suteikimo už mažesnį nei pakankamas atlygį Komisija pažymėjo, kad žemė buvo įsigyta, kai buvo įsteigti eksportuojantys gamintojai, t. y. 2018 m. Todėl 2016 m. ataskaita neturėtų būti laikoma pasenusia. Bet kuriuo atveju skunde remiamasi ne tik šia ataskaita, bet ir Pramonės spartinimo planu, kuris žemės įsigijimo metu akivaizdžiai galiojo, ir tuo, kad eksportuojantys gamintojai įsikūrę specialiosiose ekonominėse zonose, kurioms taikomos specialios taisyklės.

(22)

Kalbant apie eksportuojančių gamintojų įtraukimą į automobilių sektorių, iš skunde pateiktų įrodymų jau matyti, kad Maroko vyriausybė suskaidė automobilių sektorių į aštuonias ekosistemas, apimančias ne tik gatavus automobilius, bet ir atskiras jų dalis. Viena iš šių ekosistemų apima automobilių galios pavarą ir transmisiją, įskaitant ratus su ratlankiais.

(23)

Galiausiai, kalbant apie įtariamą Kinijos finansinę paramą, priskiriamą Maroko vyriausybei, Komisija pažymi, kad memorandume dėl įrodymų pakankamumo aiškiai paaiškintas šios subsidijavimo schemos teisinis pagrindas ir tam pritarė Bendrasis Teismas. Jame taip pat išdėstyti elementai, susiję su priskyrimu Maroko vyriausybei, įskaitant tai, kad abiejų valstybių vadovai ir ministrai pripažino ir palankiai įvertino Kinijos investicijas ir kapitalą kaip iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ dalį. Abi vyriausybės dalyvavo aukščiausio lygio diskusijose, paskelbė bendrus pareiškimus ir oficialiai sudarė partnerystės susitarimus, kad Maroke įgyvendintų iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ ir savo subsidijavimo schemas. „CITIC Dicastal“ investicinis projektas tame kontekste buvo aiškiai paminėtas keletą kartų. Todėl Komisija padarė išvadą, kad skunde pateikta pakankamai įrodymų dėl subsidijų, suteiktų bendradarbiaujant Maroko ir Kinijos vyriausybėms. Todėl Maroko vyriausybės tvirtinimai buvo atmesti.

(24)

Be to, Maroko vyriausybė teigė, kad skundo pateikėjas neįrodė tikro priežastinio ryšio tarp iš Maroko importuojamų RRA ir įtariamos žalos ES RRA pramonei. Ji tvirtino, kad skundo pateikėjas objektyviai neišnagrinėjo importo poveikio ES RRA pramonei. Be to, ji teigė, kad importas iš trečiųjų šalių buvo įvertintas nepakankamai, o iš pardavimo apimties raidos analizės matyti, kad Sąjungos gamintojai prarado visas savo rinkos dalis dėl iš Turkijos importuojamų produktų. Maroko vyriausybė taip pat teigė, kad skundo pateikėjas neatsižvelgė į kitus veiksnius, pavyzdžiui, sumažėjusią RRA paklausą ir aliuminio sąnaudų padidėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(25)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko ir teigė, kad skundo pateikėjas iš tiesų nustatė aiškų priežastinį ryšį tarp iš Maroko importuojamų RRA ir ES RRA pramonės patirtos žalos. Skundo pateikėjo analizė apima importo iš trečiųjų šalių poveikio nagrinėjimą, atsižvelgiant į reikšmingą Maroko kilmės RRA eksporto į ES rinką padidėjimą, dėl kurio smarkiai smukdomos kainos ir iškraipoma rinka. Kaip matyti iš 5.2 skirsnio, importas iš Turkijos ir kitų trečiųjų šalių nepadarė žalos Sąjungos pramonei. Be to, skundo pateikėjas atliko analizę ir atidžiai įvertino kitus galimus veiksnius, pavyzdžiui, sumažėjusią RRA paklausą ir padidėjusias aliuminio sąnaudas. Tačiau vien šie veiksniai negali visapusiškai atspindėti ES pramonei padarytos žalos, kuri labai padidėjo dėl padidėjusio importo iš Maroko.

(26)

Be to, Maroko vyriausybė pateikė pastabų dėl praktiškai visų skunde paminėtų žalos rodiklių tvirtindama, kad skundo pateikėjų išvadose dėl žalos nebuvo objektyvaus nagrinėjimo, kuris būtų atliktas remiantis tiesioginiais įrodymais, ir jos neatitiko PPO SKP sutarties 15 straipsnio reikalavimų. Be to, ji teigė, kad skundo pateikėjas nepateikė pakankamai įrodymų dėl priežastinio ryšio tarp iš Maroko importuojamų RRA ir įtariamos žalos Sąjungos pramonei.

(27)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad Maroko vyriausybės tvirtinimas viršija pagrindinio reglamento 10 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes Komisijos vaidmuo inicijavimo etapu yra išnagrinėti skundo pateikėjo pateiktų įrodymų tikslumą bei tinkamumą ir nustatyti, ar esama pakankamai įrodymų tyrimo inicijavimui pagrįsti. Kadangi Komisija tai ir padarė, Maroko vyriausybės tvirtinimas buvo atmestas.

(28)

Remdamasi visais pirmiau pateiktais argumentais, Komisija atmetė Maroko vyriausybės tvirtinimus.

(29)

Po galutinio faktų atskleidimo Maroko vyriausybė pažymėjo, kad Asociacijos susitarime nėra nuostatų dėl subsidijų, lygiaverčių Asociacijos susitarimo 24 straipsniui. Be to, Asociacijos susitarimo 36 straipsnis nėra bendroji išimtis dėl visų susitarimo pažeidimų; jis įtrauktas į IV antraštinę dalį „Mokėjimai, kapitalas, konkurencija ir kitos ekonominės nuostatos“. Todėl 36 straipsnis netaikomas kitoms nuostatoms, ypač toms, kurios įtrauktos į II antraštinę dalį dėl laisvo prekių judėjimo.

(30)

Maroko vyriausybė teigė, kad pagal Ginčų sprendimo susitarimą ginčai dėl Asociacijos susitarimo 36 straipsnio patenka į Asociacijos susitarimo 86 straipsnio taikymo sritį, skirtingai nuo Asociacijos susitarimo 8 ir 9 straipsnių pažeidimų, kuriems taikomas Ginčų sprendimo susitarimas. Maroko vyriausybė pažymėjo, kad Komisija neatsakė į argumentą, kad 36 straipsniu negalima remtis kaip pozityvia gynyba dėl įsipareigojimų pagal Asociacijos susitarimo 8 ir 9 straipsnius. Tam pagrįsti ji rėmėsi dvišaliu ES ir Ukrainos medienos eksporto draudimo ginču dėl atitinkamų ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo nuostatų (11).

(31)

Maroko vyriausybė taip pat teigė, kad neįrodyta, jog Komisija turi teisę imtis priemonių pagal Asociacijos susitarimo 36 straipsnio 6 dalį. Visų pirma, atskleidžiant faktus nepateikta jokių išvadų dėl Asociacijos susitarimo 36 straipsnio 1 dalies c punkte numatytos padėties buvimo, t. y. dėl to, kad Maroko vyriausybė suteikė oficialią pagalbą, kuria, sudarant palankesnes sąlygas tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai, iškraipoma arba gali būti iškraipoma konkurencija. Maroko vyriausybės teigimu, šiomis aplinkybėmis Komisija neįrodė, kad GATT taikomas atitinkamoms įtariamoms subsidijų programoms. Konkrečiai kalbant, nė viena GATT nuostata nenumato galimybės kompensuoti tarpvalstybines subsidijas.

(32)

Be to, Maroko vyriausybė tvirtino, kad net darant prielaidą, jog yra taikoma su 36 straipsnio 1 dalies c punktu nesuderinama praktika, 36 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad galima imtis priemonių pagal GATT ir kad tai turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į II antraštinės dalies dėl laisvo prekių judėjimo nuostatas. Kadangi II antraštinėje dalyje dėl laisvo prekių judėjimo nenumatyta galimybė dėl subsidijavimo nustatyti dvišalei prekybai muitų tarifus, nuoroda į Asociacijos susitarimo 36 straipsnio 3 dalį į priemones pagal GATT turi būti aiškinama taip, kad ji reiškia, jog galima naudotis tik PPO SKP sutarties III dalyje (konsultacijos ir ginčų sprendimas), bet ne tos sutarties V dalyje (vienašaliai kompensaciniai muitai) numatytomis teisių gynimo priemonėmis.

(33)

Komisija su tuo nesutiko. Priešingai, nei teigia Maroko vyriausybė, Komisija savo išvadas grindė konkrečiomis teisinėmis priežastimis, išdėstytomis 12–15 konstatuojamosiose dalyse. Argumentai, kuriais rėmėsi Maroko vyriausybė, grindžiami juose nurodytų atrinktų priežasčių citavimu, neatsižvelgiant į visą teisinį kontekstą ir motyvus.

(34)

Dėl argumento, kad Asociacijos susitarimo 36 straipsnis negali būti naudojamas kaip pozityvi gynyba, taip pat remiantis dvišaliu ES ir Ukrainos medienos eksporto draudimo ginču, Komisija pažymėjo, kad Maroko vyriausybė pritarė 15 konstatuojamojoje dalyje pateiktam jos aiškinimui, kad iš Asociacijos susitarimo 36 straipsnio kylantiems ginčams taikomas jo 86 straipsnis, skirtingai nuo 8 ir 9 straipsnių, kuriems taikomas Ginčų sprendimo susitarimas. Komisija taip pat pažymėjo, kad Asociacijos susitarimo 36 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje aiškiai nustatyta, kad su 36 straipsnio 1 dalies c punktu nesuderinamai veiklai, kuri neginčijamai apima šiame tyrime nagrinėjamas subsidijas, gali būti taikomos atitinkamos priemonės, priimtos pagal GATT ir kitus atitinkamus jo dokumentus. Kaip paaiškinta 13 konstatuojamojoje dalyje, šiame tyrime nagrinėjamoms subsidijoms taikomos atitinkamos nuostatos yra GATT VI straipsnis ir PPO SKP sutartis, kuria jos įgyvendinamos, nes jos buvo perkeltos į ES pagrindinį reglamentą. Tai, kad Maroko vyriausybė remiasi dvišaliu ES ir Ukrainos ginču, teisiniu požiūriu neturi reikšmės ne tik atsižvelgiant į šiuos argumentus, bet ir dėl to, kad tai susiję su kitu dvišaliu ES ir Ukrainos susitarimu, kuris yra daug naujesnis ir jame nėra į 36 straipsnį panašios nuostatos, nes jame yra atskiras 2 skyrius dėl prekybos teisių gynimo priemonių. Šiame ES ir Ukrainos susitarime nustatytos konkrečios dvišalio ginčų sprendimo procedūros taisyklės, taikomos tik tarp šių šalių. Be to, net jei faktinės materialinės ir procedūrinės taisyklės susitarimuose būtų visiškai identiškos, quod non, pagal ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą sudarytos arbitrų kolegijos sprendimas šiomis aplinkybėmis būtų privalomas tik tarp šalių. Dėl visų šių priežasčių Komisija šį Maroko vyriausybės tvirtinimą atmetė.

(35)

Dėl Maroko vyriausybės tvirtinimo, kad Komisija neįrodė, jog susidarė Asociacijos susitarimo 36 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta padėtis, Komisija pakartojo savo išvadas, išdėstytas 13–15 konstatuojamosiose dalyse. Šiame tyrime nagrinėjamai padėčiai akivaizdžiai taikomas 36 straipsnio 1 dalies c punktas, nes jis susijęs su oficialia pagalba kaip įvairių formų kompensuotinomis subsidijomis, kuriomis iškraipoma konkurencija ir daroma žala ES pramonei ir kurios yra aiškiai reglamentuojamos atitinkamomis GATT VI straipsnio, PPO SKP sutarties ir ES pagrindinio reglamento nuostatomis pagal Asociacijos susitarimo 36 straipsnio 3 ir 6 dalis. Be to, Maroko vyriausybės tvirtinimas, kad Asociacijos susitarimas netaikomas vadinamosioms tarpvalstybinėms subsidijoms, nes jos nėra numatytos GATT, yra teisiškai neteisingas, kaip matyti iš 3.5 skirsnyje pateiktos išvados, kad pagal pagrindinį reglamentą vis dėlto leidžiama priskirti finansinius įnašus kitai PPO narei. Taigi šis tvirtinimas buvo atmestas.

(36)

Dėl Maroko vyriausybės teiginio, kad Asociacijos susitarimo 36 straipsnio 6 ir 3 dalių nuostatos turėtų būti siejamos su II antraštinės dalies dėl laisvo prekių judėjimo nuostatomis, Komisija pažymėjo, kad šios nuostatos yra skirtingos ir jomis reglamentuojamos skirtingos pagrindinės situacijos. Asociacijos susitarimo II antraštinė dalis susijusi su laisvu prekių judėjimu, o 8 ir 9 straipsniuose dėl pramoninių prekių judėjimo įtvirtintas draudimas nustatyti naujus muitus arba lygiaverčio poveikio mokesčius, kaip paaiškinta ir 12 konstatuojamojoje dalyje. Šios nuostatos atspindi GATT I–III straipsnių nuostatas dėl laisvo prekių judėjimo su atitinkamais draudimais, kuriems taikomi tam tikri principai ir išimtys. Tuo tarpu Asociacijos susitarimo 36 straipsnis yra atskiros IV antraštinės dalies „Mokėjimai, kapitalas, konkurencija ir kitos ekonominės nuostatos“ dalis ir jame, inter alia, nagrinėjami konkurencijos iškraipymai, atsirandantys dėl oficialios pagalbos, įskaitant kompensuotinas subsidijas. Nagrinėjamos situacijos yra susijusios su nesąžininga prekyba ir iškraipytu ekonominiu elgesiu dėl tokių subsidijų, kurias suteikė vienos iš šalių vyriausybė. Taigi jos reglamentuojamos GATT VI straipsniu, PPO SKP sutartimi ir ES pagrindiniais reglamentais. Šios konkrečios taisyklės taikomos šioms konkrečioms situacijoms, kurios skiriasi ir yra laisvo prekių judėjimo išimtis. Kalbant apie teiginį, kad pagal Asociacijos susitarimo 36 straipsnio 3 ir 6 dalis būtų leidžiama remtis tik PPO SKP sutarties V dalimi, šiomis nuostatomis nėra tiesiogiai ar netiesiogiai ribojama atitinkamų GATT taisyklių ir GATT nuostatas įgyvendinančių taisyklių, įskaitant PPO SKP sutartį, taikymo sritis. Be to, šis argumentas grindžiamas klaidingu Asociacijos susitarimo II ir IV antraštinių dalių nuostatų tariamos sąveikos aiškinimu ir suvokimu, kaip paaiškinta pirmiau. Tuo remiantis Maroko vyriausybės argumentai buvo atmesti.

(37)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo Maroko vyriausybė pažymėjo, kad Komisija faktų atskleidimo dokumente nepagrįstai atmetė daugumą Maroko vyriausybės argumentų, susijusių su neteisėtu tyrimo inicijavimu, be kita ko, nesant pakankamai žalingo subsidijavimo įrodymų. Maroko vyriausybės teigimu, Komisija gynė savo poziciją, pakartodama inicijavimo dokumentuose pateiktus teiginius, visų pirma susijusius su subsidijavimo įrodymų pakankamumu bylai inicijuoti, arba tiesiog atmesdama teisinius argumentus dėl to, kad Komisija neprivalėjo atlikti vertinimų, kurių Maroko vyriausybė prašė inicijavimo etape. Maroko vyriausybė pažymi, kad į kelis esminius argumentus iš viso nebuvo atsižvelgta, pavyzdžiui, dėl to, kad Komisija inicijavimo etape priėmė nepakankamą ir netikslią skundo pateikėjo informaciją apie tai, kad importuojamoms prekėms taikomos subsidijos importo muitų ir PVM forma. Maroko vyriausybės teigimu, tai rodo, kad Komisija pradėjo tyrimą nežinodama tikslios programų, kurias ji ketino tirti, apimties.

(38)

Komisija su šiuo Maroko vyriausybės vertinimu nesutinka. Kaip matyti iš 20–23 konstatuojamųjų dalių, Komisija pateikė ne tik bendro pobūdžio teiginių, bet ir konkrečių pavyzdžių bei argumentų, kuriais paneigiami Maroko vyriausybės tvirtinimai. Dėl konkretaus klausimo, susijusio su importuojamoms prekėms taikomomis subsidijomis importo muitų ir PVM forma, Komisija pažymėjo, kad pradinės Maroko vyriausybės pastabos buvo susijusios tik su įtariama konkretumo stoka. Šiuo atžvilgiu Komisija daro nuorodą į skundą ir memorandumą dėl įrodymų pakankamumo, iš kurių aiškiai matyti, kad ši schema buvo laikoma konkrečia remiantis (be kita ko) 1995 m. sausio 26 d. Įstatyme Nr. 19-94 ir Dahir Nr. 1-95-1 nustatytomis konkrečiomis sąlygomis dėl bendrovės įsteigimo specialiojoje ekonominėje zonoje. Kaip matyti iš 3.7 skirsnio, konkretumas buvo taip pat buvo patvirtintas tyrimo metu.

(39)

Maroko vyriausybė taip pat pažymėjo, kad skunde pateikti duomenys yra pasenę, nes jie yra senesni nei šešių mėnesių.

(40)

Komisija pažymėjo, kad skunduose nurodytas tyrimo laikotarpis dažnai skiriasi nuo paties tiriamojo laikotarpio, atsižvelgiant į tai, kad nuo skundo pateikimo iki tyrimo inicijavimo praeina nemažai laiko. Pagrindiniame reglamente nenustatyta jokia teisinė prievolė dėl skunde pateiktų duomenų laikotarpio, tačiau nustatyta, kad jame turėtų būti pateikta skundo pateikėjui pagrįstai prieinama informacija. Komisija laikėsi nuomonės, kad skunde pateikti duomenys buvo pakankamai nauji, kad jais būtų galima pagrįsti tyrimo inicijavimą.

(41)

Galiausiai Maroko vyriausybė pažymėjo, kad Komisija su ja nesitarė dėl naujų subsidijavimo programų, nustatytų tyrimo metu, ir dėl to buvo pažeista PPO SKP sutarties 13 straipsnio 13.2 dalis. Taigi Maroko vyriausybė nebuvo nei informuota, nei jai buvo suteikta galimybė aptarti Komisijos ketinimą lengvatinį finansavimą, kurį tam tikri subjektai, kaip įtariama, suteikė bendrovei „Dika Morocco Africa S.A.“ (toliau – DMA), laikyti kompensuotinu.

(42)

Įtariamos naujos subsidijavimo schemos, kurias paminėjo Kinijos vyriausybė, yra susijusios su subsidijomis, kurias DMA gavo dvišaliu pagrindu bendradarbiaujant Maroko ir Kinijos vyriausybėms. Tai, kad tokios subsidijos galėtų būti teikiamos lengvatinio finansavimo forma, jau buvo akcentuota skundo D.3 skirsnyje ir memorandumo dėl įrodymų pakankamumo 4.2 skirsnyje prieš inicijuojant tyrimą. Todėl tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių naujų schemų, dėl kurių reikėtų toliau konsultuotis su Maroko vyriausybe. Bet kuriuo atveju subsidijos, gautos dvišaliu pagrindu bendradarbiaujant Maroko ir Kinijos vyriausybėms, buvo įtrauktos į klausimynus, procesą dėl informacijos neišsamumo ir tikrinamąjį vizitą Maroko vyriausybės patalpose. Todėl Maroko vyriausybė turėjo pakankamai galimybių dalyvauti nagrinėjant šiuos klausimus ir atliekant tyrimą. Taigi šie tvirtinimai buvo atmesti.

(43)

Po galutinio faktų atskleidimo DMA tvirtino, kad Komisija grupei „Dicastal Group“ nustatė nepagrįstą naštą, išplėsdama tiriamų subsidijavimo programų aprėptį bei susijusių bendrovių, kurių buvo paprašyta pateikti informaciją, aprėptį, taip pat nustatydama trumpus terminus klausimyno atsakymams pateikti. DMA teigimu, Komisija pažeidė PPO SKP sutarties 12 straipsnio 12.1, 12.1.1 ir 12.8 dalis.

(44)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams skirtame klausimyne aiškiai nurodyta, kurios su eksportuojančiu gamintoju susijusios bendrovės turėjo pateikti atsakymus į konkrečius klausimyno skirsnius. Jis, be kita ko, buvo skirtas visoms susijusioms bendrovėms, kurios eksportuojančiam gamintojui teikė ilgalaikį turtą, gamybos išteklius, kapitalą, paskolas, garantijas ar kitų rūšių finansavimą, taip pat dalyvavo perkant arba nuomojant žemę. Atsakymai turėjo būti pateikti per 30 dienų po to, kai Komisija informavo šalis, kad ji atsisakė vykdyti eksportuojančių gamintojų atranką pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, kuria įgyvendinama PPO SKP sutarties 12 straipsnio 12.1.1 dalis. Be to, gavus tinkamai pagrįstą prašymą, grupei „Dicastal Group“ terminas buvo pratęstas. Tačiau grupė pateikė tik dalinius klausimyno atsakymus dėl kai kurių pirmiau nurodytoje veikloje dalyvaujančių susijusių bendrovių. Tik pateikus kelis prašymus dėl informacijos neišsamumo Komisijai buvo pateikta prašoma informacija. Žinoma, Komisija nesuteikė papildomų 30 dienų atsakymams dėl informacijos neišsamumo pateikti, nes „Dicastal Group“ bendrovėms jau buvo suteikta pakankamai laiko pirmojo klausimyno atsakymams pateikti. Taigi Komisija neišplėtė bendrovių, kurių buvo paprašyta pateikti klausimyno atsakymus, aprėpties ir nenustatė grupės bendrovėms trumpų terminų atitinkamiems atsakymams pateikti.

(45)

Be to, kaip aptarta 42 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nagrinėjo skunde ir memorandume dėl įrodymų pakankamumo nurodytas subsidijavimo schemas. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad grupei „Dicastal Group“ papildomos naštos ji neužkrovė.

(46)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(47)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tam tikrus Sąjungos gamintojus. Bendroves Komisija atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje tiriamuoju laikotarpiu apimtimi. Taip pat atsižvelgta į geografinį pasiskirstymą. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko 27 % visos apskaičiuotos gamybos apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(48)

Skundo pateikėjas pateikė pastabų dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Išnagrinėjusi gautas pastabas Komisija nustatė, kad viena iš preliminariai atrinktų bendrovių nėra panašaus produkto gamintoja. Todėl Komisija nusprendė atrinktas bendroves iš dalies pakeisti.

(49)

Komisija atliko galutinę bendrovių atranką pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį. Atrankos kriterijus buvo tipiškumas pagal panašaus produkto gamybos apimtį Sąjungoje nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Galutinai atrinktiems Sąjungos gamintojams teko daugiau kaip 22 % visos žinomų Sąjungos panašaus produkto gamintojų gamybos apimties ir 24 % visos apskaičiuotos panašaus produkto pardavimo ES vertės, be to, jų geografinė aprėptis buvo gera. Galutinai atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(50)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(51)

Nė vienas iš žinomų nesusijusių importuotojų nepateikė prašomos informacijos ir nesutiko, kad gali būti atrenkamas.

(52)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų Maroko eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Maroko Karalystės nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(53)

Du eksportuojantys nagrinėjamosios šalies gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(54)

Nė vienas Maroko eksportuojantis gamintojas neprašė atlikti individualaus nagrinėjimo pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį.

(55)

Komisija išsiuntė klausimynus visiems trims atrinktiems Sąjungos gamintojams, skundo pateikėjui ir trims žinomiems naudotojams bei dviem eksportuojantiems gamintojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (12).

(56)

Komisija išsiuntė klausimyną Maroko vyriausybei.

(57)

Į Maroko vyriausybei skirtą klausimyną buvo įtraukti specialūs klausimynai, skirti i) vyriausybės fondams, teikiantiems paramą tiriamiesiems eksportuojantiems gamintojams, visų pirma fondui „Hasan II“ ir Pramonės plėtros ir investicijų fondui, ii) visoms finansų įstaigoms, kurios teikė paskolas arba eksporto kreditus tiriamiesiems eksportuojantiems gamintojams, ir iii) pramonės spartinimo zonoms, kuriose įsikūrę tiriamieji eksportuojantys gamintojai.

(58)

Maroko vyriausybės buvo paprašyta surinkti šių subjektų atsakymus ir išsiųsti juos Komisijai.

(59)

Komisija gavo atsakymus iš eksportuojančių gamintojų, visų trijų atrinktų Sąjungos gamintojų, trijų naudotojų ir Maroko vyriausybės.

(60)

Eksportuojančių gamintojų ir Maroko vyriausybės pateiktuose klausimyno atsakymuose nebuvo pateikta visa klausimyne prašoma informacija. Komisija paprašė trūkstamos informacijos, išsiųsdama eksportuojantiems gamintojams ir Maroko vyriausybei skirtus raštus dėl informacijos neišsamumo.

(61)

Nedarydama poveikio pagrindinio reglamento 28 straipsnio taikymui, Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl subsidijų, jų daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį surengti šių bendrovių patalpose:

Maroko ir Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) eksportuojančių gamintojų ir su jais susijusių bendrovių:

naudotojų:

(62)

Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(63)

2024 m. spalio 18 d., pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį, Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims, kad ketina nenustatyti laikinųjų priemonių ir tęsti tyrimą.

(64)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti.

(65)

Atsakydama į Komisijos sprendimą nenustatyti laikinųjų priemonių, EUWA pranešė Komisijai apgailestaujanti dėl sprendimo nenustatyti laikinųjų kompensacinių priemonių (13). Savo pastabose EUWA paprašė Komisijos pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį nustatyti kompensacinius muitus atgaline data, žinoma, jei Komisijai atlikus tyrimą būtų padaryta išvada, kad kompensaciniai muitai yra pagrįsti.

(66)

Komisija atsižvelgė į prašymą, tačiau atmetė šį tvirtinimą, nes nebuvo įvykdytos pagrindinio reglamento 16 straipsnyje nustatytos taikymo atgaline data sąlygos, visų pirma dėl to, kad šiuo atveju nebuvo registracijos ir nebuvo nustatyti laikinieji muitai.

(67)

2025 m. sausio 23 d. Komisija visoms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antisubsidinį muitą importuojamam nagrinėjamajam produktui (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio faktų atskleidimo. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(68)

2025 m. sausio 29 d. Maroko vyriausybė paprašė bylas nagrinėjančio pareigūno įsikišti dėl tam tikros tariamai konfidencialios informacijos, kurią ji parengė, tačiau oficialiai nepateikė, kad ji būtų įtraukta į bylos medžiagą, visų pirma dėl Maroko Karalystės Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės bendros iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo plano (toliau – iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo planas). Nors šis dokumentas buvo pateiktas prekybos apsaugos priemonių tarnyboms per jų tikrinamąjį vizitą vietoje, nors ir neoficialiai, Maroko vyriausybė teigė, kad dokumentas buvo pateiktas tik konsultacijoms vietoje, bet ne tam, kad jis būtų paimtas ir pristatytas į Briuselį, nes tai pažeistų minėtos informacijos konfidencialų pobūdį.

(69)

Tuo remdamasis, bylas nagrinėjantis pareigūnas rekomendavo imtis tokių veiksmų: „Prekybos apsaugos priemonių tarnybos turėtų išbraukti visas nuorodas į atitinkamą informaciją iš bendrojo faktų atskleidimo dokumento (BFAD), kuris prieinamas visoms suinteresuotosioms šalims, atšaukdamos dabartinį BFAD ir pakeisdamos jį nauja redakcija, kad būtų deramai atsižvelgta į Maroko vyriausybės teises į konfidencialumą, taip pat paprašydamos visų tyrimo suinteresuotųjų šalių ištrinti ankstesnės redakcijos BFAD. Prekybos apsaugos priemonių tarnybos taip pat turėtų sunaikinti tikrinimo ataskaitos 12a priede pateikto iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo plano ištraukas ir į jį neatsižvelgti kaip į tyrimo bylos medžiagos dalį.“

(70)

Dėl tariamo iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo plano konfidencialaus pobūdžio Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnį konfidenciali informacija laikoma konfidencialia, jei tai pagrįsta. Komisija pažymėjo, kad, bylas nagrinėjančio pareigūno nuomone, toks pagrindimas buvo pateiktas, todėl iš BFAD reikėtų pašalinti visą informaciją, kuri turėtų būti laikoma konfidencialia. Komisija atitinkamai peržiūrėjo BFAD.

(71)

Dėl rekomendacijos sunaikinti tikrinimo ataskaitos 12a priede pateiktas iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo plano ištraukas ir į jį neatsižvelgti kaip į tyrimo bylos medžiagos dalį, Komisija pažymėjo, kad neginčijama, jog minėtas dokumentas Komisijos tarnyboms buvo pateiktas per tikrinamąjį vizitą vietoje Maroko vyriausybės patalpose. Taip pat neginčijama, kad savo pastabose dėl rašto pagal 28 straipsnį Maroko vyriausybė aiškiai nurodė, kad Komisijos tarnybos gavo galimybę susipažinti su šiuo dokumentu, kad patikrintų jo turinį ir poveikį atitinkamam tyrimui, kaip taip pat aprašyta 94 konstatuojamojoje dalyje. Nors vietoje gautos informacijos konfidencialumas tikrinimo ataskaitos 12a priede būtų visiškai apsaugotas ir pagrindinę informaciją atskleidus tik Maroko vyriausybei konfidencialumas taip pat būtų visiškai apsaugotas, Komisija vis dėlto sunaikino šį priedą ir į jį neatsižvelgė kaip į bylos medžiagos dalį.

(72)

Todėl, nedarant poveikio pirmiau nurodytiems veiksmams, Komisija pažymėjo, kad Maroko vyriausybės bandymai iš konfidencialios bylos medžiagos pašalinti dokumento, kuris Komisijos tarnyboms buvo pateiktas konfidencialiai, ištraukas laikomi atsisakymu leisti susipažinti su būtina informacija arba kitokiu būtinos informacijos nepateikimu, arba bandymais trukdyti atlikti tyrimą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį.

(73)

Po galutinio faktų atskleidimo pastabų pateikė Maroko bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, Maroko vyriausybė, Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) ir skundo pateikėjas. Maroko vyriausybė ir DMA taip pat paprašė surengti klausymus su Komisija.

(74)

Šiuo atžvilgiu Maroko vyriausybė tvirtino, kad Komisija nesuteikė suinteresuotosioms šalims prasmingos galimybės pateikti pastabų dėl faktų atskleidimo, visų pirma dėl to, kad buvo atmestas Maroko vyriausybės prašymas pratęsti terminą pastaboms pateikti ir jis pratęstas tik vienai dienai, o tai esą nesuderinama su PPO SKP sutarties 12 straipsnio 12.1 dalimi, ir neleido Maroko vyriausybei raštu pateikti Komisijai visų įrodymų, kurie, Maroko vyriausybės nuomone, yra svarbūs įvairiais faktų atskleidimo dokumente aptariamais klausimais.

(75)

Komisija su tuo nesutiko. Komisija priminė, kad terminas, iki kurio šalys turėjo pateikti pastabas, buvo nustatytas pagal pagrindinio reglamento 30 straipsnio 5 dalį. Komisija taip pat pažymėjo, kad pagal pranešimo apie inicijavimą 9 punktą terminai gali būti pratęsiami tik išimtinėmis aplinkybėmis ir tik jei tai pagrįsta. Tokiais atvejais terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip trims dienoms. Maroko vyriausybė neįrodė, kad buvo tokių išimtinių aplinkybių. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad prašymas buvo pateiktas labai vėlyvame tyrimo etape, todėl jį patenkinus visam prašomam laikotarpiui kiltų pavojus, kad tyrimas nebus užbaigtas laiku. Komisija vis dėlto sutiko pratęsti pastabų pateikimo terminą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(76)

Po galutinio faktų atskleidimo DMA tvirtino, kad Komisija, atskleidusi konfidencialius „Dicastal Group“ duomenis, pažeidė PPO SKP sutarties 12 straipsnio 12.4 dalį. Šiuo atžvilgiu bendrovė priminė savo 2025 m. sausio 24 d. pateiktas pastabas, kuriose ji prašė užtikrinti tam tikros į bendrąjį faktų atskleidimo dokumentą įtrauktos informacijos konfidencialumą.

(77)

Po galutinio faktų atskleidimo DMA atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad tam tikri konfidencialūs duomenys buvo įtraukti į bendrąjį faktų atskleidimo dokumentą. Komisija greitai įvertino šį tvirtinimą ir iš dalies pakeitė bendrojo faktų atskleidimo dokumentą, kad būtų apsaugota konfidenciali informacija pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnį. Tada Komisija skubiai informavo suinteresuotąsias šalis, kad išplatintas naujas bendrasis faktų atskleidimo dokumentas, ir paprašė šių šalių sunaikinti ankstesnės redakcijos dokumentą.

(78)

Be to, DMA teigė, kad Komisija pažeidė PPO SKP sutarties 22 straipsnio 22.5 dalį, kai naudojo šią informaciją, kuri tyrimo dokumentuose nebuvo pagrįsta: a) lyginamąją informaciją apie paskolas, b) Marokui priskirtą EBPO šalies rizikos reitingą, c) „Wisdom“ savininko adresą, d) išnašose nurodytus dokumentus naudojant saitus, kuriais DMA ir susijusios bendrovės negalėjo pasinaudoti.

(79)

Komisija su tuo nesutiko. Lyginamoji informacija apie paskolas ir EBPO šalies rizikos reitingas suinteresuotajai šaliai buvo atskleisti atskleidžiant informaciją apie konkrečią bendrovę. „Wisdom“ savininko adresas yra vieša informacija, prieinama Honkongo įmonių registre (14) už nedidelį mokestį. Išnašose nurodyti dokumentai buvo pateikti nekonfidencialioje tyrimo bylos medžiagoje galutinio faktų atskleidimo dieną. Gavus pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo, nekonfidencialioje bylos medžiagoje buvo pateikti papildomi dokumentai, kuriuos Komisija naudojo atsakydama į suinteresuotųjų šalių pastabas, taip pat į Maroko vyriausybės skundą dėl 68 konstatuojamojoje dalyje aprašytos konfidencialios informacijos atskleidimo. Iš tiesų prieiga prie tam tikrų šaltinių (saitų) buvo geografiškai apribota ir suteikiama tik KLR IP adresams. Tačiau tokiais atvejais tais informacijos šaltiniais galėjo naudotis KLR įsikūrusios „Dicastal Group“ bendrovės. Bet kuriuo atveju atitinkama informacija buvo įtraukta į 2025 m. sausio 23 d. atskleistų dokumentų rinkinį.

(80)

Galiausiai DMA tvirtino, kad Komisija pažeidė 22 straipsnio 5 dalį, nes taip pat neatsižvelgė į „Dicastal Group“ a) atsakymą į pirmąjį raštą pagal 28 straipsnį (žr. 110 konstatuojamąją dalį) ir b) pastabas dėl „Changsha Dicastal“ finansavimo šaltinio.

(81)

Komisija su tuo nesutiko. „Dicastal Group“ atsakymą į pirmąjį raštą pagal 28 straipsnį Komisija išnagrinėjo 280–305 konstatuojamosiose dalyse ir jis jau buvo įtrauktas į BFAD. Pastabose dėl „Changsha Dicastal“ finansavimo šaltinių „Dicastal Group“ bandė įrodyti, kad „Changsha Dicastal“ negavo jokių dotacijų iš Kinijos vyriausybės, paskolų iš Kinijos bankų ar finansų įstaigų arba iš „CITIC Dicastal“, kurios galėjo būti panaudotos jos investicijoms Maroke finansuoti. Komisija šių tvirtinimų neginčijo. Klausimą, ar bendrovę „Changsha Dicastal“ finansuoja „CITIC Dicastal“, siekdama pritraukti lėšų investicijoms Maroke, Komisija išnagrinėjo 221, 257, 259 ir 371 konstatuojamosiose dalyse.

(82)

Galiausiai, po galutinio faktų atskleidimo ACEA, DMA ir Maroko vyriausybė tvirtino, kad jų teisės į gynybą nebuvo užtikrintos, teigdamos, kad tam tikrose ribotose srityse atrinktų Sąjungos gamintojų nekonfidencialiuose klausimyno atsakymuose nepateikta prasmingos santraukos. Jos taip pat teigė, kad jų teisės į gynybą neužtikrinamos ir nekonfidencialiomis Komisijos tikrinimo ataskaitų versijomis.

(83)

Komisija pažymėjo, kad šios šalys nė viename ankstyvame tyrimo etape nepateikė jokių pastabų dėl atrinktų Sąjungos gamintojų nekonfidencialių klausimyno atsakymų kokybės. Be to, jos išsamiau nepaaiškino, kaip ir kurios teisės į gynybą nebuvo užtikrintos nekonfidencialiomis atrinktų Sąjungos gamintojų atsakymų versijomis ir nekonfidencialiomis tikrinimo ataskaitų versijomis. Be to, jos neprašė neatsižvelgti į konfidencialiai pateiktą informaciją, nes esą nebuvo nekonfidencialių santraukų. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(84)

Nagrinėjamasis produktas – Maroko kilmės ratai su ratlankiais iš aliuminio, skirti motorinėms transporto priemonėms, priskiriamoms prie 8701 –8705 SS pozicijų, su ratų reikmenimis arba be jų, su padangomis arba be jų, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8708 70 10 ir ex 8708 70 50 (TARIC kodai 8708 70 10 15, 8708 70 10 50, 8708 70 50 15 ir 8708 70 50 50), (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(85)

Ratai su ratlankiais iš aliuminio Sąjungoje tradiciškai parduodami dviem platinimo kanalais: pirminės įrangos gamintojų (PĮG), kurie daugiausia yra automobilių gamintojai, rinkai ir antrinei rinkai (AR), kuri apima, pavyzdžiui, platintojus, mažmenininkus, remonto dirbtuves ir kt. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Maroko kilmės nagrinėjamasis produktas buvo parduodamas tik PĮG rinkai. PĮG rinkoje automobilių gamintojai rengia konkursus RRA pirkti ir dažnai dalyvauja kuriant naujus ratus, kurie yra susiję su jų prekių ženklu. Tuose pačiuose konkursuose gali konkuruoti ir Sąjungos gamintojai, ir Maroko eksportuotojai.

(86)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(87)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punktą.

(88)

Remiantis skunde, pranešime apie inicijavimą ir Komisijos klausimynų atsakymuose pateikta informacija nagrinėtas įtariamas subsidijavimas Maroko vyriausybei teikiant tokias subsidijas:

(89)

Komisija tyrė, ar šiomis subsidijomis eksportuojantiems gamintojams buvo suteikta finansinė ar natūrinė nauda pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnyje pateiktą apibrėžtį.

(90)

Komisija savo klausimyne, rašte dėl informacijos neišsamumo ir tikrinamojo vizito metu prašė Maroko vyriausybės pateikti tam tikrą informaciją, susijusią su dvišaliu Kinijos ir Maroko bendradarbiavimu. Tuose prašymuose pateikti informaciją, be kita ko, prašyta pateikti informaciją apie teisinę ir institucinę sistemą, taip pat apie Kinijos ir Maroko pasirašytus tarpvyriausybinius susitarimus.

(91)

Visų pirma, klausimyne ir rašte dėl informacijos neišsamumo Maroko vyriausybės buvo paprašyta pateikti dokumentų ir susitarimų, susijusių su dvišaliu Maroko ir Kinijos vyriausybių bendradarbiavimu, sąrašą. Tačiau Maroko vyriausybė šių dokumentų nepateikė. Vietoj to Maroko vyriausybė pateikė tik vieną iš šių susitarimų (2022 m.) susipažinti vietoje. Be to, Komisija taip pat neturėjo dokumentų, susijusių su pateiktų susitarimų įgyvendinimu ir konsultacijų mechanizmais, kuriuos šiuo klausimu įdiegė Kinijos ir Maroko vyriausybės, įskaitant bendrus projektus pagal iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo planą, į kuriuos įtraukta „CITIC Dicastal“ veikla Maroke.

(92)

Be to, Užsienio reikalų ministerijos, kuri yra atsakinga už derybas dėl nagrinėjamų susitarimų, jų pasirašymą ir stebėseną, atstovai negalėjo dalyvauti aptariant prašomų dokumentų turinį ir kontekstą per tikrinamąjį vizitą Maroko vyriausybės patalpose.

(93)

Taip pat nepaisant to, kad to buvo paprašyta klausimyne ir Maroko vyriausybei skirtame rašte dėl neišsamumo, Maroko vyriausybė nepateikė 2015 m. bendrojo susitarimo dėl paramos ir pagalbos automobilių sektoriaus veiklos vykdytojams. Šį susitarimą pasirašė Maroko vyriausybė ir Maroko bankų sektoriaus atstovai, įskaitant banką „AttijariWafa Bank“, kuris suteikė paskolą vienam iš eksportuojančių gamintojų.

(94)

Atsakydama į raštą pagal 28 straipsnį, Maroko vyriausybė pateikė 2015 m. bendrąjį susitarimą su „AttijariWafa Bank“. Maroko vyriausybė pabrėžė, kad per tikrinamąjį vizitą ji taip pat pateikė Kinijos valstybinio eksporto kredito draudimo ir Maroko užsienio prekybos banko bendradarbiavimo susitarimą, taip pat 2022 m. sausio 5 d. Maroko Karalystės Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės bendros iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo plano (toliau – iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo planas) popierinį egzempliorių, ir paaiškino, kad šis planas buvo pasirašytas praėjus keleriems metams po to, kai „CITIC Dicastal“ užbaigė investiciją, todėl jis nėra svarbus tyrimui. Maroko vyriausybė taip pat tvirtino, kad nė viename iš šių dokumentų nenurodytas joks abiejų vyriausybių bendradarbiavimas ratų su ratlankiais iš aliuminio gamybos srityje arba dėl DMA, todėl tai nėra Komisijos tyrimui būtina informacija.

(95)

Dėl bylas nagrinėjančio pareigūno rekomendacijos Komisija pažymi, kad Maroko vyriausybė atsisakė pateikti iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo planą, todėl jis nėra įtrauktas į bylos medžiagą, kaip išsamiai paaiškinta 70 konstatuojamojoje dalyje.

(96)

Kaip paaiškinta 72 konstatuojamojoje dalyje, atskleidus Komisijos galutines išvadas Maroko vyriausybė iš konfidencialios bylos medžiagos bandė pašalinti iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo plano ištraukas. Toks elgesys patvirtina, kad ginčijamas dokumentas, kurį turi Maroko vyriausybė, jei būtų tinkamai pateiktas taip, kaip buvo prašyta, patvirtintų Komisijos padarytas išvadas.

(97)

Iš tiesų, Komisija, remdamasi viešai prieinama informacija, nustatė, kad iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo plane daroma nuoroda į 2017 m. Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės ir Maroko Karalystės Vyriausybės susitarimo memorandumą dėl bendro Šilko kelio ekonominės juostos ir XXI amžiaus Jūros šilko kelio propagavimo (toliau – iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumas) (15) ir bendrą pareiškimą dėl Maroko ir Kinijos strateginės partnerystės sukūrimo, kuriame taip pat minimas 2016 m. gegužės mėn. surengtas Maroko Karaliaus Mohamedo VI ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo oficialus vizitas (16); tai dokumentai, kurių Maroko vyriausybė nebuvo pateikusi. Todėl Komisija, remdamasi turimais faktais, laikėsi nuomonės, kad iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo plano tekste, priešingai, nei teigia Maroko vyriausybė, pateikta šiame tyrime atliekamam vertinimui svarbi informacija. Taigi, kadangi Maroko vyriausybė nepateikė iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumo, iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo plano ir kelių kitų dvišalio bendradarbiavimo dokumentų, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 28 straipsniu, išvadoms padaryti naudojo turimus faktus.

(98)

Kalbant apie iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo plano esmę, Maroko vyriausybė tvirtino, kad ji įrodė, jog Maroko DMA projektas nebuvo įtrauktas į šį dokumentą ir kad bet kuriuo atveju šis dokumentas nebuvo svarbus, nes jis buvo pasirašytas užbaigus Maroko DMA projektą, kaip paaiškinta 94 konstatuojamojoje dalyje. Remdamasi 28 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdama į 96 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas, Komisija turėjo padaryti priešingą išvadą. Visų pirma, iš aplinkybių, kuriomis ginčijamas dokumentas buvo pateiktas ir vėliau atsiimtas, Komisija nustatė, kad iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo planas apėmė ir Maroko DMA projektą ir kad jis buvo svarbus vertinant DMA projektą, nepaisant to, kad jis buvo pasirašytas vėliau, nes po to, kai buvo atliktas vertinimas faktų atskleidimo dokumente, Maroko vyriausybė nebūtų siekusi pašalinti šio dokumento iš bylos medžiagos, jei jame nebūtų šių faktų patvirtinančios informacijos. Tai patvirtina 97 konstatuojamojoje dalyje pateikti papildomi įrodymai ir nustatyti faktai.

(99)

Maroko vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija turėjo pradėti tyrimą pateikdama klausimyną Kinijos vyriausybei ir vėliau atlikdama patikrinimą vietoje Kinijoje, o ne tik pateikdama klausimyną Maroko vyriausybei. Kadangi Komisija Kinijos vyriausybei nepateikė jokio klausimyno ir neprašė Kinijos vyriausybės pateikti jokios šiam tyrimui naudingos informacijos, Maroko vyriausybė negalėjo vienašališkai atskleisti konfidencialių susitarimų, pasirašytų su Kinijos vyriausybe.

(100)

Komisija su šiais Maroko vyriausybės teiginiais nesutiko. Kaip pabrėžta 6 konstatuojamojoje dalyje, tyrimo pradžioje Komisija ragino Kinijos vyriausybę pranešti apie save ir bendradarbiauti atliekant tyrimą. Tačiau Kinijos vyriausybė apie save nepranešė, nepaprašė būti laikoma suinteresuotąja šalimi ir nenusprendė bendradarbiauti atliekant tyrimą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(101)

Galiausiai, Maroko vyriausybė tvirtino, kad remiantis antriniais šaltiniais dėl įvairių priežasčių nebuvo galima įrodyti, jog Maroko vyriausybė leido DMA pasinaudoti trečiųjų šalių finansiniais įnašais, gautais dėl įtariamo dvišalio Kinijos ir Maroko vyriausybių bendradarbiavimo. Ši pastaba yra susijusi su Komisijos atliktu tyrimo išvadų vertinimu, o ne su būtinos informacijos pateikimu pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, todėl į ją atsakyta išsamiais Komisijos argumentais 3.4 ir 3.5 skirsniuose.

(102)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo Maroko vyriausybė tvirtino, kad pateikė Komisijai pakankamai „būtinos“ informacijos apie tai, kad Maroko ir Kinijos vyriausybės nebendradarbiavo dėl RRA gamybos Maroke. Maroko vyriausybė teigė, kad nė viename iš Komisijos prašytų dokumentų nebuvo informacijos, kuri būtų buvusi svarbi šiam tyrimui. Svarbu tai, kad Maroko vyriausybė niekada nenurodė iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ kaip „CITIC Dicastal“ investicijų Maroke sąlygos ar pagrindo. Be to, Maroko vyriausybė neparengė jokio dokumento, iš kurio būtų matyti, kad ji siekė Kinijos subsidijų pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“„CITIC Dicastal“ investicijoms Maroke. Taigi, kadangi Maroko vyriausybė „CITIC Dicastal“ investicijoms Maroke nesirėmė iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, Maroko vyriausybė neprivalėjo atskleisti Komisijai jokios griežtai konfidencialios informacijos, susijusios su kitu Maroko ir Kinijos vyriausybių bendradarbiavimu. Kadangi tokia informacija nepatenka į šio tyrimo aprėptį, Maroko vyriausybė mano, kad prašoma informacija nebuvo „būtina“ tyrimui atlikti, todėl tai, kad ši informacija nebuvo pateikta, nereiškia, kad nebuvo įrodymų.

(103)

Be to, Maroko vyriausybė teigė, kad Komisija negalėjo taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnio Maroko vyriausybei, nes ji nepateikė klausimyno Kinijos vyriausybei. Maroko vyriausybės teigimu, paprastas kvietimas bendradarbiauti inicijavimo dieną nėra lygiavertis prašymui pateikti būtiną informaciją. Maroko vyriausybė mano, kad tuo atveju, jei suinteresuotoji šalis nebuvo informuota apie informaciją, kurią ji turi pateikti, negalima teigti, kad ji atsisakė leisti susipažinti su būtina informacija, ją kitaip nuslėpė arba labai trukdė atlikti tyrimą. Komisija savo nurodymuose aiškiai nenurodė, kokią informaciją ji siekė gauti iš Kinijos vyriausybės, todėl Komisija negali naudotis turimais faktais (17). Maroko vyriausybė pažymėjo, kad visuose ankstesniuose tyrimuose, susijusiuose su tarpvalstybine finansine parama ir skirtuose tik Egipto ir Indonezijos vyriausybėms, Komisija Kinijos vyriausybei buvo pateikusi prašymą pateikti informaciją.

(104)

Komisija su šiuo Maroko vyriausybės vertinimu nesutiko. Pirma, kaip matyti iš 177–220 konstatuojamųjų dalių, dvišaliai susitarimai, kuriuos Maroko vyriausybė atsisakė pateikti, buvo būtini siekiant tinkamai išnagrinėti, ar Maroko ir Kinijos vyriausybės bendradarbiavo, nes jais buvo sukurtas pagrindas, kuriuo remiantis buvo vykdomas „CITIC Dicastal“ investicinis projektas. Antra, Komisija laikėsi nuomonės, kad Kinijos vyriausybė buvo pakankamai informuota apie tyrimo inicijavimą ir Komisijos prašymą bendradarbiauti. Šiuo atžvilgiu inicijavimo dieną Komisija Kinijos vyriausybei pateikė pranešimą apie inicijavimą ir paragino ją bendradarbiauti su Maroko valdžios institucijomis. Komisija atkreipė Kinijos vyriausybės dėmesį į pranešimo apie inicijavimą 5.3 skirsnį, kuriame Komisija paragino KLR valdžios institucijas dalyvauti tyrime. Todėl Kinijos vyriausybė buvo tinkamai informuota apie tyrimą, įskaitant tai, kad jos bendradarbiavimas atliekant tyrimą buvo būtinas. Tačiau Kinijos vyriausybė niekada neatsakė į šiuos pranešimus, ji taip pat neužsiregistravo kaip tyrimo suinteresuotoji šalis. Komisija Maroko vyriausybei paaiškino, kokių veiksmų ji ėmėsi, kad paskatintų Kinijos vyriausybę bendradarbiauti, ir per patikrinimą vietoje. Šiuo atžvilgiu Maroko vyriausybė taip pat patvirtino, kad Kinijos vyriausybė atsisakė bendradarbiauti atliekant tyrimą, nes nedavė sutikimo, kad Maroko vyriausybė pateiktų Komisijai prašomus dvišalius susitarimus, įskaitant, pavyzdžiui, 2022 m. iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo planą. Todėl, priešingai, nei teigia Maroko vyriausybė, nebuvo jokių neaiškumų dėl Kinijos vyriausybės bendradarbiavimo būtinumo ir jos atsisakymo bendradarbiauti su Komisija.

(105)

Atlikus tyrimą nustatyti neįprasti DMA ir su ja susijusių bendrovių verslo sandoriai su 2019 m. lapkričio mėn. Honkonge įsteigta bendrove „Wisdom Integration Investment Technology Co., Limited“ (toliau – „Wisdom“), kuri, DMA teigimu, nėra susijusi su „Dicastal Group“.

(106)

Visų pirma, 2023 m. ir iš dalies 2022 m. DMA vykdytas aliuminio luitų pirkimas iš „Wisdom“ iki tiriamojo laikotarpio pabaigos nebuvo apmokėtas. Be to, šie luitai DMA buvo parduoti gerokai mažesne nei rinkos kaina. „Wisdom“ taip pat suteikė paskolą „Dicastal Asia“ ir ji buvo panaudota bendrovės kapitalo įnašui į DMA padidinti.

(107)

Komisija nustatė, kad nors „Wisdom“ oficialiai įsteigta Honkonge, jos savininkas buvo Kinijos pilietis, kurio adresas yra Činhuangdao, tame pačiame mieste kaip ir „CITIC Dicastal“ buveinė. Be to, iš dokumentų, surinktų atliekant patikrinimą vietoje DMA, matyti, kad „Wisdom“ registruotas adresas Honkonge buvo toks pat, kaip ir abiejų Honkonge įsikūrusių grupės bendrovių – „Dicastal Asia“ ir „Dicastal HK“.

(108)

Per bendrovėje DMA atliktą patikrinimą vietoje „CITIC Dicastal“ atstovai paaiškino, kad „CITIC Dicastal“ rekomendavo DMA naudotis aliuminio luitų tiekėjos „Wisdom“ paslaugomis remdamasi ilgalaikiu bendradarbiavimu su „Wisdom“ savininku, kuris, kaip ji teigė, buvo aliuminio verslo ekspertas.

(109)

Remdamasi pirmiau nurodyta byloje pateikta informacija ir informacija, pateikta atliekant patikrinimą vietoje DMA, 2024 m. rugsėjo 10 d. rašte dėl informacijos neišsamumo Komisija paprašė „Wisdom“ pateikti atitinkamų antisubsidijų klausimyno dalių atsakymus. Be to, Komisija pasiteiravo apie teisinių ir verslo santykių su „Wisdom“ savininku pobūdį ir adresą, kuriuo „Wisdom“ faktiškai vykdė veiklą. Galiausiai Komisija paprašė pateikti išsamią informaciją apie negrąžintos skolos, susijusios su aliuminio luitų pirkimu, nesurinkimą. Komisija pasiteiravo apie šiuos aspektus, susijusius su „Wisdom“, taip pat per patikrinimą vietoje bendrovėje „CITIC Dicastal“.

(110)

Tačiau „Wisdom“ atsisakė bendradarbiauti, o „Dicastal Group“ atsisakė atskleisti bet kokią papildomą informaciją, išskyrus nurodytą 108 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Komisija informavo „Dicastal Group“ apie savo ketinimą taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį 105–107 konstatuojamosiose dalyse aprašytais klausimais (toliau – pirmasis raštas pagal 28 straipsnį).

(111)

Atsakyme į pirmąjį raštą pagal 28 straipsnį „Dicastal Group“ teigė, kad i) ji nėra susijusi su „Wisdom“ ir ii) informacija apie „Wisdom“ nėra būtina. Komisija atmetė šiuos tvirtinimus ir patvirtino ketinanti šiais klausimais taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Kadangi šie tvirtinimai ir susiję argumentai yra susiję su pirmajame rašte pagal 28 straipsnį nagrinėjamais klausimais ir išvadomis dėl jų, taip pat su naudojimusi turimais faktais, jie išsamiai aptariami 3.5.2.1.2 skirsnyje.

(112)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad DMA savo gamybos įrangą pirko iš „Changsha Dicastal“, kuri nebuvo minėtų mašinų gamintoja. Per patikrinimą vietoje „Changsha Dicastal“ patalpose bendrovė atsisakė pateikti pirminių įrangos gamintojų sąrašą. Dėl to Komisija negalėjo toliau tirti DMA suteiktos įrangos faktinės kilmės ir vertės.

(113)

DMA taip pat nepranešė daugelio sandorių prekių kodų, pagal kuriuos įranga buvo importuota, arba pranešė neteisingus prekių kodus. Be to, bendrovė nenurodė taikytinos importo muito normos kodo nė vienam sandoriui, apie kurį pranešta. Nors Komisija šį klausimą iškėlė per DMA patikrinimą vietoje, bendrovė nepapildė trūkstamos informacijos patikslintoje atitinkamoje antisubsidijų klausimyno lentelėje, kurią bendrovė pateikė patikrinimo vietoje pabaigoje. Dėl to Komisija negalėjo patikrinti bendrovei taikytinų importo muitų, taigi ir subsidijos, kurią sudaro gamybos priemonių atleidimas nuo importo muitų, dydžio.

(114)

Komisija informavo „Dicastal Group“ apie savo ketinimą taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį ir dėl 112 bei 113 konstatuojamosiose dalyse paaiškintų klausimų (toliau – antrasis raštas pagal 28 straipsnį).

(115)

Atsakyme į antrąjį raštą pagal 28 straipsnį „Dicastal Group“ nesutiko su Komisijos vertinimu.

(116)

Pirma, ji teigė, kad „Changsha Dicastal“, pateikusi Komisijai bendrovei DMA parduotų mašinų pirminių gamintojų sąrašą per patikrinimą vietoje, leido ištirti faktinę nagrinėjamosios įrangos kilmę ir vertę.

(117)

Antra, „Dicastal Group“ tvirtino, kad ji antisubsidijų klausimyno lentelę dėl mašinų importo užpildė tiek, kiek galėjo, nes ji netvarkė įrašų, kurie leistų bendrovei pateikti informaciją apie muitų normas ir kodus, kurių prašoma lentelėje. Grupė taip pat teigė, kad Maroko vyriausybė pateikė Komisijai prašomą informaciją vyriausybės klausimyno atsakymuose. „Dicastal Group“ pakartojo šiuos argumentus ir savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo.

(118)

Komisija su tuo nesutiko. Tai, kad Komisija, atlikdama patikrinimą vietoje, galėjo trumpai susipažinti su mašinų tiekėjų sąrašu, nepakeitė fakto, kad Komisija negalėjo toliau tirti bendrovių. Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad DMA turėjo visą informaciją, būtiną prekių kodams ir muitams, taikytiniems importuojamoms mašinoms, nustatyti. Visų pirma bendrovė turėjo visų importuotų mašinų importo muitinės deklaracijas. Sudarant tam tikrus sandorius į bendrovės apskaitą įtraukto turto aprašyme netgi buvo nurodyti taikytini prekių kodai. Muitai yra viešai paskelbti Maroko muitų teisės aktuose, todėl bendrovė galėjo lengvai su jais susipažinti, kad galėtų pateikti išsamius atsakymus į atitinkamą antisubsidijų klausimyno skirsnį.

(119)

Todėl Komisija patvirtino ketinanti antrajame rašte pagal 28 straipsnį iškeltiems klausimams taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį.

(120)

Maroko vyriausybė pasirinko automobilių pramonės sektorių, įskaitant automobilių dalių ir priedų, pvz., ratų su ratlankiais iš aliuminio, tiekimą, kaip vieną iš pagrindinių sektorių, kurie turi būti plėtojami šalies viduje siekiant pagerinti šalies ekonominę padėtį. Šiuo tikslu Maroko vyriausybė daugelį metų įgyvendino keletą lengvatinių politikos priemonių. Ši politika apėmė keletą paskatų siekiant, be kita ko, pritraukti į Maroką užsienio investicijas, finansavimą ir praktinę patirtį. Ekonomikos augimo nebuvo įmanoma pasiekti vien vidaus lygmeniu sutelkus nacionalinius išteklius. Vyriausybės planuose ir lengvatinėje politikoje pabrėžta, kad reikia pritraukti tiesiogines užsienio investicijas (TUI) ir išnaudoti Maroko galimybes laisvai ir (arba) lengvatinėmis sąlygomis patekti į pagrindines rinkas, pavyzdžiui, Sąjungos ir JAV.

(121)

Iš tiesų 2014 m. automobilių sektorius pagal vidaus pramonės gamybos apimtį užėmė trečią vietą po fosfato ir chemijos pramonės sektorių, o pagal eksportą – antrą vietą po chemijos pramonės. Tačiau dėl Maroko vyriausybės pastangų 2021 m. automobilių sektorius pagal eksportą ir TUI šalyje užėmė pirmą vietą. Iš tiesų 2021 m. du trečdaliai TUI į Maroką buvo susijusios su automobilių sektoriumi (18). Užsienio investicijų į automobilių sektorių svarbą taip pat rodo prekybos skatinimo veiksmų, įgyvendintų tame sektoriuje, kurį Maroko investicijų ir eksporto plėtros agentūra (AMDIE) pripažino „vienu iš didžiausią strateginę svarbą turinčių Maroko ekonomikos sektorių“ ir kuriam teko 18 % visų tais metais vykdytų veiksmų, skaičius (19).

(122)

2008 m. Karalius Mohamedas VI paragino vyriausybę priimti pramonės ir paslaugų sektorių bei naujų technologijų plėtros strategiją. Tokia strategija norėta kuo geriau išnaudoti globalizacijos teikiamas galimybes, susijusias su investicijų srautais. Be to, Karalius Mohamedas VI pabrėžė, kad taikant nustatytą mechanizmą bankų sektorių reikia įtraukti į nacionalinį ir socialinį vystymąsi.

(123)

Šios idėjos buvo perkeltos į 2009–2015 m. Nacionalinį pramonės atgaivinimo paktą (NPIE), kuris yra Maroko vyriausybės ir Maroko įmonių generalinės konfederacijos bei Maroko bankų profesinės grupės sudaryta socialinė sutartis. NPIE Maroko vyriausybė nustatė šešis strateginius paslaugų ir pramonės sektorius, kuriuose Marokas turėjo aiškų ir išnaudotiną konkurencinį pranašumą, o automobilių pramonė yra vienas iš šių sektorių.

(124)

Kalbant apie automobilių pramonę, pagal NPIE siekta sukurti automobilių gamintojams skirtų dalių tiekėjų tinklą, į Maroką pritraukti antrą pagal dydį (po „Renault“) automobilių gamintoją iš užsienio, taip pat pritraukti specialiųjų transporto priemonių, kurioms dėl surinkimo mažomis serijomis reikia daug darbo jėgos, gamintojus.

(125)

Pasiūlymas dėl dalių tiekėjų buvo susijęs su trimis priemonėmis:

(126)

NPIE numatytos dvi P2I, kurioms suteiktas automobilių pramonei skirtos laisvosios zonos statusas, viena Tanžere ir dar viena Kenitroje. PSZ įsikūrusioms bendrovėms suteiktos paskatos buvo nustatytos 1995 m. sausio 26 d. Įstatyme Nr. 19-94 ir Dahir Nr. 1-95-1. Tokios paskatos, be kita ko, apima atleidimą nuo pelno mokesčio, profesinės veiklos mokesčio ir (arba) jų sumažinimą ir atleidimą nuo importo muitų, bet ne tik.

(127)

Be paskatų, susijusių su laisvosiomis zonomis, P2I siūlo aptarnaujamus sklypus nuomai ar pardavimui, paruoštus naudoti pastatus nuomai ar pardavimui, vietoje teikiamas paslaugas (pvz., infrastruktūros priežiūros, apsaugos, maitinimo, sveikatos priežiūros, bankininkystės, kelionių agentūros paslaugas), vieno langelio principu veikiančią įstaigą, jungiančią įvairias viešąsias paslaugas investuotojams, optimalų logistinį junglumą ir kt.

(128)

Strategija pradėta įgyvendinti bendrovei „Renault“, kuri 2008 m. pradėjo statyti gamyklą Tanžero laisvojoje zonoje, kurioje ta gamykla veikia nuo 2012 m., prisiėmus didelį įsipareigojimą dėl investicijų (20). Pagal NPIE į Maroką atsikėlė keli dalių tiekėjai, pavyzdžiui, „Yazaki“, „Leoni“, „Antolin“, „Delphi“, „Valeo“ (21).

(129)

Nors Tanžero laisvoji zona buvo įsteigta dar 1997 m. (22), 2013 m. pagal NPIE į ją buvo įtrauktas Tanžero automobilių pramonės miestas (23). Šios dvi Tanžere esančios zonos užima atitinkamai 400 ha ir 517 ha plotą. 2011 m. Kenitroje buvo sukurta 488 ha Atlanto laisvoji zona (24).

(130)

Įgyvendinus NPIE 2008–2011 m. sukurta 110 000 darbo vietų ir 22 % padidėjo pramonės eksportas. Marokas tarp pasaulio pramonės lyderių tapo žinomas kaip patraukli ir konkurencinga paskirties vieta dėl infrastruktūros plėtros pagal NPIE ir savo palankios padėties Europos, Afrikos, Artimųjų Rytų ir Amerikos kryžkelėje, taip pat kaip šalis, per kurią lengva lengvatinėmis sąlygomis patekti į įvairias rinkas. Pagal NPIE nuo 2009 m. TUI didėjo vidutiniškai 23 % per metus (25).

(131)

2014 m. NPIE buvo pakeistas 2014–2020 m. pramonės spartinimo planu (PSP), kuris visiškai atitiko NPIE tikslus ir kuriuo siekta, kad pramonė taptų pagrindiniu ekonomikos augimo šaltiniu.

(132)

PSP siekta didinti jaunimo užimtumą, pramonės dalį BVP bei eksportą, gerinti TUI ir didinti našumą teikiant tikslinę paramą pramonės subjektams. Pusę iš 500 000 naujų darbo vietų, numatytų PSP, buvo numatyta sukurti pasitelkiant TUI (26). Tai dar kartą rodo, kad, siekdama savo pramonės strategijos tikslų, Maroko vyriausybė yra priklausoma nuo užsienio išteklių.

(133)

Pagal PSP Marokas pritraukė dar vieną iš didžiausių užsienio automobilių gamintojų. 2015 m. birželio mėn. „Stellantis“ (tuo metu – „PSA Group“) pasirašė susitarimo memorandumą su „Group CDG“ dėl gamyklos statybos Kenitros laisvojoje eksporto zonoje (27). „Stellantis“ investavo 6 mlrd. MAD (557 mln. EUR) ir 2019 m. pradėjo eksploatuoti gamyklą, kurios pajėgumas – 200 000 transporto priemonių ir 200 000 variklių per metus (28).

(134)

Remdamasi pagal NPIE pasiektais rezultatais, Maroko vyriausybė pripažino, kad reikia mažinti pramonės susiskaidymą kuriant pramonės ekosistemas. Automobilių pramonė ir toliau buvo viena iš pagrindinių pramonės šakų Maroko vyriausybės darbotvarkėje.

(135)

Pagal PSP Maroko vyriausybė sukūrė aštuonias automobilių pramonės ekosistemas (29), įskaitant automobilių laidynus, automobilių salonus ir (arba) sėdynes, automobilių akumuliatorius, metalo štampavimą, PĮG pritraukimą ir galios pavarą. Maroko vyriausybė su atskiromis ekosistemomis pasirašė veiklos sutartis, kuriose išsamiai išdėstyti kiekvieno dalinio pramonės pasektorio veiklos tikslai ir Maroko vyriausybės įsipareigojimai jiems, taip pat veiklos sutartį, kurioje išdėstytos automobilių pramonei skirtos horizontaliosios priemonės.

(136)

2016 m. vasario mėn. Ekonomikos ir finansų ministerija, Pramonės, prekybos, investicijų ir skaitmeninės ekonomikos ministerija (toliau – Pramonės ir prekybos ministerija) ir Maroko automobilių pramonės ir prekybos asociacija (Association Marocaine pour l’Industrie at le Commerce de l’Automobile, toliau – AMICA) pasirašė galios pavarų ekosistemos veiklos sutartį. Kaip patvirtinta Maroko vyriausybės ir „CITIC Dicastal“ pasirašytame investicijų susitarime, taip pat 2018 m. veiklos sutarties pakeitime, ratų su ratlankiais iš aliuminio gamyba yra galios pavarų ekosistemos dalis.

(137)

Veiklos sutartyje AMICA įsipareigojo sukurti 10 000 papildomų darbo vietų, 6,5 mlrd. MAD vertės papildomų pardavimų ir papildomų tokios pačios vertės investicijų, taip pat labiau integruoti ekosistemą į Maroko ekonomiką didinant vietos veiklos mastą. Kita vertus, Maroko vyriausybė pažadėjo suteikti galios pavarų ekosistemos veiklos vykdytojams žemės patrauklia kaina, kreiptis į užsienio investuotojus ir juos sutelkti, be kita ko, siekiant steigti bendrąsias įmones su vietos bendrovėmis, sutelkti investicinius bankus užsienio investuotojams remti ir teikti subsidijas investicijoms. Subsidija investicijoms, kuri paprastai negali viršyti 20 % investicijų vertės, buvo padidinta iki 30 % pirmosioms trims bendrovėms, vykdančioms veiklą keturiose veiklos srityse (ketaus liejyklos, aliuminio liejimo slegiant, aliuminio gravitacinio liejimo, aliuminio rafinavimo) pagal novatorišką pasiūlymą.

(138)

Siekdama suteikti vieną bendrą PSP finansavimo šaltinį, 2015 m. Maroko vyriausybė įsteigė Pramonės plėtros ir investicijų fondą kaip specialią valstybės biudžeto lėšų paskirstymo sąskaitą (30). Nustatyta, kad 2014–2020 m. laikotarpiu PSP įgyvendinti numatyti ištekliai kasmet sudaro 3 mlrd. MAD. Pagal veiklos sutartį 450 mln. MAD iš pradžių buvo skirta galios pavarų ekosistemai. Tačiau 2018 m. spalio mėn. veiklos sutartis buvo iš dalies pakeista. Atsižvelgiant į ratų su ratlankiais iš aliuminio gamybos plėtrą Maroke, galios pavarų ekosistemai skirtas biudžetas buvo padidintas beveik keturis kartus iki 1,71 mlrd. MAD.

(139)

Be to, tam, kad visos automobilių pramonės subjektai galėtų lengvai gauti papildomą finansavimą, 2015 m. liepos mėn. Maroko vyriausybė ir AMICA pasirašė partnerystės susitarimą su keliais bankais (31), įskaitant „AttijariWafa Bank Group“. Partnerystės susitarimu bankas įpareigojamas, be kita ko, automobilių pramonei suteikti kredito linijas užsienio valiuta, kad ji galėtų finansuoti savo veiklos poreikius lengvatine palūkanų norma.

(140)

Be to, 2018 m. vasario 19 d. Maroko vyriausybė ir „Hands Corporation“ pasirašė investicijų susitarimą, pagal kurį Maroko vyriausybė įsipareigojo bendrovei „Hands 8“ suteikti paskatų, subsidijų ir pagalbos priemonių, skirtų įvairiems tiriamųjų produktų gamybos pramonės įmonės steigimo etapams. Pramonės plano rengimo etapai apima įvairias investicijų ir išlaidų rūšis, visų pirma žemės pirkimą, pramoninių pastatų statybą, naujos įrangos ir programinės įrangos įsigijimą jų veikimui, susijusią techninę pagalbą diegimui ir bandymams bei profesinį mokymą.

(141)

Per tikrinamąjį vizitą Maroko vyriausybė paaiškino, kad pirminė investicijų chartija galiojo 1995–2022 m. ir buvo taikoma kartu su paskatomis, numatytomis pagal 2014–2020 m. PSP. Siekiant veiksmingiau pratęsti pagal šias programas teikiamas paskatas, buvo įsteigta nauja Investicijų ministerija, kurios konkretus tikslas – parengti naują investicijų chartiją ir sujungti visas ankstesnes paskatų programas. Tuo tarpu Maroko vyriausybė toliau taikė senąją investicijų chartiją ir 2014–2020 m. PSP nuostatas. Dėl naujosios investicijų chartijos, kuria sujungiamos visos ankstesnės paramos programos, balsuota 2022 m. gruodžio mėn. ir ji galioja nuo 2023 m. Bendrovės, sudariusios investicijų susitarimus iki naujosios investicijų chartijos įsigaliojimo, gali ir toliau naudotis pagal ankstesnes taisykles suteiktomis paskatomis.

(142)

Tarp atitinkamų dvišalių susitarimų ir kitų dokumentų, kuriuos per daugelį metų pasirašė Maroko ir Kinijos vyriausybės, taip pat bendrai pateiktų pareiškimų yra:

(143)

Be subsidijų ir kitos lengvatinės politikos, kaip išsamiai aprašyta pirmesniame skirsnyje, Maroko vyriausybė taip pat siekė pritraukti investicijas, lengvatinį finansavimą ir praktinę patirtį iš trečiųjų šalių, turinčių reikiamų finansinių išteklių ir praktinės patirties. Šiuo atžvilgiu natūrali partnerė buvo Kinija, atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja išsami lengvatinė programa „Viena juosta, vienas kelias“, dar žinoma kaip iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ (toliau – iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“). Be to, Kinijoje yra tvirtą padėtį užimanti ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintoja „CITIC Dicastal“, priklausanti „CITIC Group“ (32).

(144)

Marokas save pozicionuoja kaip Viduržemio jūros regiono gamybos mazgą ir pritraukia investuotojus, naudodamasis savo geografine padėtimi, išplėtota infrastruktūra ir laisva prieiga prie pagrindinių rinkų pagal įvairius laisvosios prekybos susitarimus, visų pirma prieiga prie Sąjungos rinkos pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimą (žr. 11–15 konstatuojamąsias dalis) (33).

(145)

Kinijos ir Maroko bendradarbiavimas prasidėjo 1995 m., kai 1995 m. kovo 27 d. abi šalys pasirašė Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės ir Maroko Karalystės Vyriausybės susitarimą dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos. Kinija paragino stiprias ir gerą reputaciją turinčias Kinijos įmones steigtis Maroke. Marokas teikė įvairių formų paramą ir sudarė patogias sąlygas Kinijos bendrovėms vykdyti veiklą Maroko rinkoje.

(146)

2014 m. lapkričio mėn. Pekine buvo surengtas Kinijos ir Maroko ekonomikos forumas ir sėkmingai pasirašyta nemažai susitarimų ir susitarimų memorandumų, apimančių daugelį ekonomikos sričių.

(147)

2016 m. sausio mėn. Kinija paskelbė dokumentą „Kelios Valstybės tarybos nuomonės dėl novatoriškos perdirbamosios prekybos plėtros skatinimo“ (34), kuriuo siekiama padėti įmonėms vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą gamybos pajėgumų srityje ir skatinti teigiamą tarptautinio bendradarbiavimo ir vidaus pramonės pertvarkos bei modernizavimo sąveiką. Šio dokumento 17 konstatuojamojoje dalyje numatyta stiprinti pramoninį bendradarbiavimą su šalimis pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, o 18 konstatuojamojoje dalyje raginama gerinti Kinijos ir Afrikos industrializacijos srities bendradarbiavimą, kad dėmesys būtų sutelktas į bendradarbiavimą perdirbamosios prekybos gamybos pajėgumų srityje.

(148)

2016 m. gegužės mėn. Maroko Karalius Mohamedas VI vyko su oficialiu vizitu į Kiniją. Abiejų valstybių vadovai kartu pasirašė bendrą pareiškimą dėl abiejų šalių strateginės partnerystės sukūrimo. Vėliau, 2016 m., abiejų vyriausybių bendradarbiavimo priemonės buvo dar labiau sustiprintos Deklaracija dėl Kinijos ir Maroko vyriausybių strateginio bendradarbiavimo užmezgimo. Pagrindiniai to bendradarbiavimo elementai išdėstyti deklaracijos 2 dalyje „Ekonomika, prekyba ir investicijos“ ir juos galima apibendrinti taip: i) poreikis stiprinti abiejų šalių ekonominę ir prekybos partnerystę, visapusiškai išnaudoti Kinijos ir Maroko jungtinio prekybos, ekonominio ir techninio bendradarbiavimo komiteto vaidmenį ir apskritai plėsti abiejų šalių tarpusavio prekybos mastą; ii) plėtoti partnerystes pramonės srityje; iii) aktyviai įgyvendinti 1995 m. susitarimo ir 2014 m. lapkričio mėn. pasirašytų memorandumų ir susitarimų turinį; iv) skatinti abiejų šalių finansų priežiūros institucijas sukurti bendradarbiavimo priežiūros srityje mechanizmą; v) stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą žmogiškųjų išteklių vystymo srityje; vi) siekiant toliau teikti pagalbą pagal Kinijos pajėgumus Maroko Karalystės ekonominei plėtrai, Maroko vyriausybė savo ruožtu pažadėjo sudaryti palankias sąlygas Kinijos bendrovėms, vykdančioms veiklą Maroke.

(149)

Bendradarbiavimas dar labiau palengvintas 2016 m. bankui „Bank of China“ atidarius skyrių Maroke. 2017 m. lapkričio mėn. Kinijos vyriausybės iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ duomenų bazės oficialioje svetainėje pranešta, kad Kinijos vyriausybės užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministras Wangas Yi Pekine surengė derybas su Maroko vyriausybės užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministru. Po tų derybų abiejų šalių užsienio reikalų ministrai kartu pasirašė Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės ir Maroko Karalystės Vyriausybės susitarimo memorandumą dėl bendro Šilko kelio ekonominės juostos ir XXI amžiaus Jūrų šilko kelio propagavimo (toliau – iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumas). Apie tai taip pat pranešta Kinijos vyriausybės iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ svetainėje. Kaip minėta 3.2.1 skirsnyje, Komisija negalėjo susipažinti su išsamiu šio susitarimo turiniu, nes Maroko vyriausybė tyrimo metu susitarimo nepateikė.

(150)

Be to, remiantis Kinijos iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ svetainėje paskelbtu straipsniu, 2017 m. buvo įsteigtas fondas Kinijos bendrovėms į Maroką pritraukti. Pranešime pateikiama ši informacija: „Tikimės, kad į Maroką pateks daugiau Kinijos gamybos, ir tikimės, kad bus glaudžiau bendradarbiaujama ekonomikos ir prekybos srityse, bus investuojama ir bus statomos gamyklos. Maroko ekonomikos ir prekybos srities pareigūnas interviu pasakė, kad Maroke yra mažos darbo sąnaudos, didelė vidaus rinka, lengvatiniai mokesčiai ir kt. Šiuo metu Marokas yra pasirašęs laisvosios prekybos susitarimus su Europos Sąjunga, Jungtinėmis Valstijomis, Turkija ir kt., o laisvosios prekybos susitarimai ir lengvatinės prekybos susitarimai taikomi 56 šalims. Marokas aptarnauja rinką, kurios gyventojų skaičius viršija 1 mlrd. Siekdamas pritraukti Kinijos kapitalo, Marokas ne tik sukūrė 2 mlrd. USD vertės vyriausybinį fondą, skirtą konkrečiai Kinijos bendrovių investicijoms, bet ir pažadėjo suteikti „atspirties tašką“ Kinijos bendrovėms patekti į Europą ir Jungtines Valstijas. Be to, šalis taip pat pradėjo įgyvendinti penkerių metų pramonės spartinimo planą.“

(151)

2018 m. kovo mėn. abiem šalims atstovaujančios verslo asociacijos pasirašė susitarimo memorandumą dėl Šilko kelio verslo tarybos (Conseil d’affaires de la route de la soie) įsteigimo. Kinijos asociacijos pirmininkas J. Zengwei pareiškė: „[…] Manau, kad Maroką reikėtų vertinti ne kaip 35 mln. vartotojų rinką, o kaip kelių rinkų, kuriose šiuo metu yra 1 mlrd. vartotojų, kryžkelę [...].“ J. Zengwei dar kartą patvirtino savo šalies pasiryžimą padėti Marokui užtikrinti jo ekonominę plėtrą, visų pirma daugiau investuojant į įvairius ekonominės veiklos sektorius. Pagal šį memorandumą abi šalys sukūrė reikiamus mechanizmus, kad būtų rengiami reguliarūs susitikimai siekiant tirti ir vertinti abiejų šalių bendradarbiavimą (35). Šiame pareiškime aiškiai nurodomas Kinijos vyriausybės ketinimas išplėsti iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ Maroke, kad Kinija galėtų patekti į visą Sąjungos rinką, taip pat sukurti įgyvendinimo mechanizmą dvišaliam bendradarbiavimui pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ stebėti ir vertinti.

(152)

Kalbant apie lengvatinį finansavimą, 2019 m. Kinijos oficiali eksporto kredito agentūra „Sinosure“ ir Maroko užsienio prekybos bankas pasirašė susitarimą. Pagal šį susitarimą „Sinosure“ aktyviai vykdys bendro pobūdžio bendradarbiavimą su Maroko užsienio prekybos banku, kad būtų teikiamas finansavimas ir draudimo parama Kinijos finansuojamoms įmonėms, norinčioms patekti į Maroko rinką, ir pagalba Kinijos ir Maroko ekonominei ir prekybos plėtrai (36).

(153)

Galiausiai, 2022 m. sausio 5 d. (37) Kinijos ir Maroko vyriausybės dar labiau sustiprino bendradarbiavimą pasirašydamos Maroko Karalystės Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės bendros iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo planą (toliau – iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo planas), kuris grindžiamas 2017 m. iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumu ir kuriuo siekiama jį toliau įgyvendinti. Iš tikrųjų šiuo susitarimu konkrečiai atsižvelgiama į iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumą ir 2016 m. bendrą pareiškimą.

(154)

Remdamosi iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandume pasiektu konsensusu, abi šalys iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo plane nurodo pramonės sektorius ir veiklą, dėl kurių pagal Maroko pramonės strategiją ir Kinijos iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ esama bendro intereso ir sinergijos. Atsižvelgiant į tai, išvardijami pramonės bendradarbiavimo prioritetai (38). Iš tiesų Kinijos portale „Belt &Road“ netgi pabrėžiama, kad „Kinijos vyriausybė pagal šį susitarimą įsipareigoja skatinti dideles Kinijos bendroves steigtis ir investuoti Maroko teritorijoje“, pavyzdžiui, automobilių pramonę. Įdomu tai, kad tame pačiame portale tai iliustruojama naudojant projekto „CITIC Dicastal“ nuotrauką (39).

(155)

Be to, viešoje informacijoje teigiama, kad pagal susitarimą potencialiems investuotojams bus teikiama parama pagal iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ finansinę programą. Iš tiesų Maroko užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad „šiuo susitarimu siekiama skatinti galimybes gauti Kinijos finansavimą, teikiamą pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, kad Maroke būtų kuriami didelio masto projektai, lengvinama prekyba ir steigiamos bendros įmonės įvairiose srityse, pavyzdžiui, pramonės, ...“ (40).

(156)

Atitinkamais teisiniais dokumentais, kuriuose išsamiai aprašomas „Dicastal Group“ investicinis projektas, patvirtinama, kad ši lengvatinė teisinė ir politinė aplinka, kurią lemia Maroko įgyvendinama vidaus politika, ir dvišalis bendradarbiavimas su Kinija sudaro sistemą, pagal kurią „Dicastal Group“ investavo Maroke (žr., be kita ko, 3.4.3 skirsnį).

(157)

„Dicastal Group“ investicinis projektas Maroke iš esmės yra vienas iš dvišalių pramoninio bendradarbiavimo projektų, kuriems taikomas iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumas ir iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo planas. Iš tiesų, abiejų šalių iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumas, dėl kurio derėtasi ir kuris buvo pasirašytas kartu su susitarimo memorandumu, ir „CITIC Dicastal“ ir Maroko vyriausybės investicijų susitarimas atitinkamai pasirašyti 2017 m. gruodžio mėn. ir 2018 m. liepos mėn. siekiant sukurti automobilių pramonės projektą ratų su ratlankiais iš aliuminio gamybai.

(158)

Projektas apėmė 350 mln. EUR investiciją į dviejų gamybos įrenginių, kurių pajėgumas – 6 mln. vienetų per metus, iš kurių 90 % yra skirti eksportui, statybą. Įgyvendinimas vyko dviem etapais: 2019 m. birželio mėn. pradėjo veikti pirma gamykla, o 2019 m. pabaigoje – antra.

(159)

Akivaizdu, kad šis automobilių pramonės projektas atitiko abiejų šalių pramoninio bendradarbiavimo prioritetus, t. y. Maroko vyriausybės PSP ir Kinijos vyriausybės iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ bei strategiją „Pagaminta Kinijoje 2025“, ir dėl jų buvo pasiektas bendras sutarimas iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandume ir iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo plane, kaip matyti iš turimų faktų. Investicijų susitarimu patvirtinama, kad Maroko vyriausybė inicijavo aktyvią politiką siekdama plėtoti pramonės sektorių įgyvendinant Pramonės spartinimo planą ir pritraukti investuotojus į automobilių sektorių.

(160)

Šį tikslą taip pat patvirtina vieši Maroko vyriausybės pareigūnų pareiškimai. Pavyzdžiui, 2019 m. lapkričio 25 d. Kenitroje pastatytos antrosios „Dicastal Group“ gamyklos atidarymo ceremonijoje Maroko prekybos ir pramonės ministras Moulay’us Hafidas Elalamy teigė, kad ši gamykla „yra sėkmingo Maroko ir Kinijos bendradarbiavimo pramonės srityje pavyzdys ir yra Kinijos vyriausybės iniciatyvos „Vienas juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo dalis“, pabrėždamas, kad Kinijos investuotojas yra „viena iš didžiausių Kinijos valstybės valdomų pramonės grupių“.

(161)

Tai, kad įgyvendindama šį projektą „CITIC Dicastal“ įgyvendino Kinijos vyriausybės politiką, įskaitant iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ ir strategiją „Pagaminta Kinijoje 2025“, patvirtinama kitais į bylos medžiagą įtrauktais elementais. „CITIC Dicastal“ priklauso „CITIC Group Corporation“ – valstybės valdomai įgaliotajai nacionalinei investicinei įstaigai (3 priedo „Investicijų susitarimo verslo planas“ 1.1 skirsnis). Esama įrodymų, kad Kinijos valstybės valdoma įmonė „CITIC Group Corporation“ ir su ja susijusios bendrovės rėmė iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ finansavimu ir investicijomis (41). Be to, nors investicijų susitarimą tiesiogiai pasirašė ne Kinijos ir Maroko vyriausybės, o bendrovė „CITIC Dicastal“ ir Maroko vyriausybė, iš susitarimo teksto pakankamai aišku, kad šiuo atveju „CITIC Dicastal“ veikė kaip Kinijos vyriausybės atstovė. Iš to aiškiai matyti, kad „CITIC Dicastal“ yra Kinijos vyriausybės pasirinktas subjektas, kuriam pavesta įgyvendinti Kinijos vyriausybės iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ politiką Maroke, pasirašius investicijų susitarimą.

(162)

Šiuo atžvilgiu, remdamasi turima informacija, Komisija laikėsi nuomonės, kad „CITIC Dicastal“ veikė kaip valstybinė institucija Kinijos vyriausybės vardu. Iš tiesų, kaip paaiškinta 3.5.2.1.3 skirsnyje, „CITIC Dicastal“ kontroliuoja Kinijos vyriausybė ir Kinijos komunistų partija (KKP) ir ši bendrovė įgyvendina politikos tikslus, be kita ko, susijusius su iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ plėtra užsienyje. Kaip visų pirma išsamiai paaiškinta 328 ir 329 konstatuojamosiose dalyse, „CITIC Dicastal“ įstatai ir KKP pareigūnų dalyvavimas rodo, kad KKP ne tik dalyvauja atitinkamų bendrovės sprendimų priėmimo organų veikloje, bet ir aktyviai dalyvauja priimant bendrovės verslo sprendimus, be kita ko, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įvairių sričių Kinijos nacionalinės ekonominės politikos, įskaitant iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ ir Maroko projektą. Prie investicijų susitarimo pridėtame verslo plane patvirtinama, kad „CITIC Dicastal“ vadovaujasi strategijos „Pagaminta Kinijoje 2025“ planu. Projekto medžiagoje remiamasi Maroko PSP ir iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, taip pat daroma nuoroda į 2016 m. lapkričio mėn. vizitą ir susitarimo memorandumą, kaip išsamiai išdėstyta 3.4.2 skirsnyje. Tuo patvirtinama, kad DMA buvo įsteigta pagal Kinijos iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ ir atitinka „CITIC Dicastal“ 13-ąjį penkmečio planą, kuris tikriausiai laikytinas bendrovės vykdomu Kinijos vyriausybės bendrojo politikos dokumento „13-asis penkmečio planas“ įgyvendinimu centriniu, provincijų ir savivaldybių lygmenimis. 2022 m. vasario mėn. „CITIC Dicastal“ trečioji aliuminio liejinių gamykla buvo atidaryta dalyvaujant Maroko pramonės ir prekybos ministrui ir Kinijos ambasadoriui Maroke; jie pareiškė, kad „projektas yra didžiausia Kinijos investicija Maroke, žyminti svarbų bendradarbiavimo pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas iš kelių“ laimėjimą“ (42).

(163)

Mainais pagal investicijų susitarimą veiklą vykdanti bendrovė DMA, įsteigta tam, kad įgyvendintų projektą, susijusį su „CITIC Dicastal“, įgijo teisę gauti Maroko investicinę paramą pagal IDIF ir pasinaudoti paskatomis, susijusiomis su įsisteigimu pramonės spartinimo zonoje, kaip aprašyta skirsnyje „Investicijų susitarimo tikslas“.

(164)

Šie elementai taip pat patvirtinti 2017 m. gruodžio 11 d. Maroko vyriausybės ir „CITIC Dicastal“ pasirašytame susitarimo memorandume. Šio dokumento įvade kalbama apie Maroke užtikrinamą lengvatinę politikos aplinką, kuri yra investicinio projekto pagrindas. Be to, jame išvardijamos konkrečios Maroko vyriausybės teikiamos investicijų paskatos.

(165)

Atlikdama SPM (43), SPP (44) ir šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų (45) tyrimus Komisija nustatė, kad pagrindinis reglamentas taip pat taikomas tais atvejais, kai finansinį įnašą tiesiogiai teikia ne kilmės ar eksportuojančios šalies vyriausybė, o trečiosios šalies vyriausybė. Turi būti nustatytas įrodomas kilmės arba eksportuojančios šalies vyriausybės veiksmų ir trečiosios šalies vyriausybės elgesio bei veiksmų (pvz., finansinės paramos tam tikroms įmonėms, galiausiai skiriamos gamybos veiklai kilmės arba eksportuojančioje šalyje) ryšys. Pavyzdžiui, kai vyriausybė siekia arba skatina trečiosios šalies vyriausybę jos vardu suteikti finansinį įnašą tos vyriausybės šalyje gaminamiems produktams, finansinis įnašas turėtų būti priskirtas kilmės arba eksportuojančios šalies vyriausybei pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punktą.

(166)

Sujungtose bylose C-269/23 P ir C-272/23 P (46) Teisingumo Teismas patvirtino, kad sąvoka „finansinis įnašas“ apima situacijas, kai įrodyta, kad finansinį įnašą, kurį visiškai ar iš dalies skyrė trečiosios šalies, kuri nėra konkretaus produkto kilmės šalis ar jį eksportuojanti šalis, vyriausybė, galima laikyti suteiktu šios kilmės arba eksportuojančios šalies vyriausybės, atsižvelgiant į jos veiksmus.

(167)

Tokiose situacijose, atsižvelgiant į kilmės ar eksportuojančios šalies vyriausybės veiksmus, turi būti įrodyta, kad ta vyriausybė gali būti laikoma suteikusia tą finansinį įnašą. Teisingumo Teismas patvirtino, kad subsidija gali būti užsienio investicija, kurią konkrečios trečiosios šalies vyriausybė skiria kitoje trečiojoje šalyje įsteigtoms įmonėms, jeigu šios vyriausybės veiksmai leidžia manyti, kad ji suteikė šį finansinį įnašą tai įmonei ar įmonėms, formaliai jį joms skirdama arba leisdama joms praktiškai juo pasinaudoti (47). Taip visų pirma gali būti tuo atveju, kai PPO narės teisės aktų priėmimas, sprendimo priėmimas, leidimo suteikimas ar bet kurios kitos priemonės taikymas yra būtinas tam, kad ši įmonė ar įmonės galėtų šios šalies teritorijoje gauti šios kitos narės skirtą finansinį įnašą, nesvarbu, ar ši būtinybė yra teisinio pobūdžio, ar kyla dėl to, kad ta kita narė finansinio įnašo gavimą praktiškai padarė priklausomą nuo tokių teisės aktų, sprendimo, leidimo ar kitos priemonės.

(168)

Kai trečiosios šalies vyriausybės finansinis įnašas priskiriamas kilmės arba eksportuojančios šalies vyriausybei, kilmės arba eksportuojančios šalies vyriausybė pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies tikslu tampa „subsidiją teikiančia institucija“, nes ji yra atsakinga už nagrinėjamus veiksmus.

(169)

Todėl atlikdama šį tyrimą Komisija nagrinės, ar, remiantis konkrečiais turimais įrodymais, Kinijos vyriausybės skirtus finansinius įnašus, suteiktus „CITIC Dicastal“ veiklai Maroke, reikėtų priskirti Maroko vyriausybei, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punktą.

(170)

Iš visų dokumentų, įskaitant 3.3 skirsnyje išsamiai aprašytus įrodymus dėl Maroko vyriausybės pramonės strategijos, taip pat iš 3.4.2 skirsnyje išsamiai aprašytų susitarimų dėl dvišalio Maroko ir Kinijos vyriausybių bendradarbiavimo matyti, kad Maroko vyriausybė aktyviai siekė palankios vidaus politikos, teisėkūros ir lengvatinio finansavimo aplinkos, kad būtų plėtojami tam tikri konkretūs sektoriai, įskaitant automobilių sektorių. Akivaizdu, kad ratai su ratlankiais iš aliuminio, priklausantys galios pavarų pasektoriui, kuriam taikomas Maroko vyriausybės PSP, priklauso šiam sektoriui, todėl jie naudojasi šia lengvatine aplinka.

(171)

Vykdydama šią politiką, Maroko vyriausybė sukūrė glaudaus bendradarbiavimo su Kinijos vyriausybe sistemą, kad Maroke įsisteigusios bendrovės galėtų pasinaudoti lengvatiniu finansavimu, teikiamu pagal Kinijos iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, ir visų pirma finansuoti konkretų Kinijos ir Maroko projektą, kurį įgyvendinus per susijusią bendrovę DMA buvo pradėta ir išplėtota „CITIC Dicastal“ veikla Maroke.

(172)

Iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ yra strateginė vyriausybės programa, didelė infrastruktūros ir investicijų programa, vykdoma tarptautiniu mastu. Nors iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo planas nepalieka jokių abejonių, kad iniciatyva yra glaudžiai susijusi su Kinijos tarptautinimo strategija ir siekiu tapti pasauline pramonės lydere.

(173)

Kinijos vyriausybė daugiausia dėmesio skiria tam, kad padėtų Kinijos pramonei plėstis užsienyje, laikantis politikos kurti tarptautiniu mastu konkurencingus nacionalinius lyderius ir „vykdyti veiklą pasaulio lygmeniu“. Tai patvirtina pagrindinių penkmečio planų (kuriuose yra konkrečiai iniciatyvai „Viena juosta, vienas kelias“ skirtas skirsnis) formuluotės: „Skatinsime, kad daugiau Kinijos įrangos, technologijų, standartų ir paslaugų būtų prieinama pasaulio lygmeniu, dalyvaudami tarptautiniame bendradarbiavime gamybos pajėgumų ir įrangos gamybos srityje, vykdydami užsienio investicijas, sudarydami sutartis dėl projektų, bendradarbiaudami technologijų srityje, eksportuodami įrangą ir kitomis priemonėmis, daugiausia dėmesio skirdami tokioms pramonės šakoms kaip plienas, spalvotieji metalai, statybinės medžiagos, geležinkeliai, elektros energija, cheminė inžinerija, tekstilė, automobiliai, ryšiai, inžinerijos mašinos, aviacija ir orlaivių bei erdvėlaivių pramonė, laivų statyba ir vandenynų inžinerija.“

(174)

„Dicastal Group“ verslo reputacija ir praktinė patirtis Kinijoje, taip pat poreikis plėsti grupės veiklą užsienyje, be kita ko, siekiant išvengti Sąjungos šiam produktui nustatytų antidempingo muitų, taip pat natūralaus augimo (48) poreikis aiškiai atitiko Maroko vyriausybės politikos tikslus automobilių sektoriuje. Šiuos tikslus, taip pat „CITIC Dicastal“ tikslą įgyvendinti strategiją „Pagaminta Kinijoje“ iš Kinijos į Maroką eksportuojant išdėstymo projektą, statybos planą, pagrindinę įrangą, gamybos procesą ir valdymo būdą, patvirtina kiti spaudos šaltiniai (49). Be to, kaip minėta pirmiau, automobilių sektorius taip pat yra viena iš prioritetinių Kinijos veiklos vykdymo pasaulio lygmeniu strategijos sričių pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“. Todėl iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo plane, pagrįstame iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumu, minimas automobilių sektorius, kaip dvišalių pramonės bendradarbiavimo projektų pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ prioritetas.

(175)

Todėl po Maroko aukščiausiojo atstovo vizito 2016 m., kaip išsamiai išdėstyta 148 konstatuojamojoje dalyje, ir pasirašius iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumą, Maroko vyriausybė įgyvendino savo vidaus politikos tikslus pagal dvišalių susitarimų sistemą. Tai buvo padaryta įgyvendinant „CITIC Dicastal“ ir Maroko vyriausybės pasirašytą investicijų susitarimą, pagal kurį „CITIC Dicastal“ įgijo teisę iš Maroko vyriausybės gauti vidaus paramą jos projektui Maroke mainais už Kinijos vyriausybės lengvatinę paramą pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“.

(176)

Visų pirma, pagal investicijų susitarimo 7 straipsnio 4 dalies c punktą Maroko vyriausybė paprašė Kinijos bankų pateikti ketinimų raštus, kuriais Kinijos finansavimas patvirtinamas kaip būtinoji investicijų Maroke sąlyga. Tai buvo „CITIC Dicastal“ garantijų ir įsipareigojimų pagal investicijų susitarimo 7 straipsnio 6 dalies b punktą dalis. Jei „CITIC Dicastal“ šių įsipareigojimų nevykdytų, susitarimas būtų automatiškai nutrauktas pagal jo 22 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgdama į šios būtinosios sąlygos svarbą, Maroko vyriausybė konkrečiai patikrino, ar ši sąlyga įvykdyta, kaip nurodyta vertinimo ataskaitoje. Šiuo atžvilgiu, siekdama įsitikinti, kad Kinijos vyriausybė įsipareigojo skirti investiciniam projektui reikiamą finansavimą, Maroko vyriausybė paprašė papildomos informacijos apie vertinimui iš pradžių pateiktus ketinimų raštus. Tai, kad projektas galiausiai buvo įgyvendintas, patvirtina, kad „CITIC Dicastal“ įvykdė savo įsipareigojimus teikti Kinijos finansavimą, kaip nurodyta investicijų susitarime ir jo prieduose. Taigi tarp Maroko vyriausybės veiksmų ir Kinijos vyriausybės investicijoms Maroke teikiamos finansinės paramos yra įrodomas ryšys: jei Kinijos vyriausybė neteiktų finansinės paramos, Maroko vyriausybė nebūtų leidusi investuoti Maroke. Šie Maroko vyriausybės veiksmai nedviprasmiškai rodo, kad ji leido įgyvendinti investicinį projektą ir suteikė reikiamą leidimą „CITIC Dicastal“ investiciniam projektui tik todėl, kad Kinijos vyriausybės finansų įstaigos suteikė reikiamą finansinę paramą. Negavus tokio Maroko vyriausybės leidimo, „CITIC Dicastal“ investicinis projektas su Kinijos vyriausybės finansine parama nebūtų buvęs įmanomas.

(177)

Kaip akcentuota 97 konstatuojamojoje dalyje, kadangi Maroko vyriausybė nepateikė 2017 m. susitarimo memorandumo, iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo plano ir kelių kitų dvišalio bendradarbiavimo dokumentų, Komisija savo vertinimui pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį atlikti panaudojo tam tikrus svarbius viešai paskelbtus duomenis. Iš tiesų Komisija pažymėjo, kad iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo planas yra susijęs su 2017 m. iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumu ir 2016 m. bendru pareiškimu dėl Maroko ir Kinijos strateginės partnerystės sukūrimo.

(178)

Pirma, su iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo planu susijusiais turimais faktais patvirtinama, kad iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumas ir dvišaliai šalių santykiai, be kita ko, buvo nustatyti Maroko ekonomikos pakilimo plano ir pramonės strategijos kontekste, o Kinijos pusėje – iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ kontekste, kaip akcentuojama 154 konstatuojamojoje dalyje. Tai rodo, kad Maroko vyriausybės tikslas buvo paskatinti Kinijos investicijas į šią šalį mainais už paramą.

(179)

Antra, iš turimų faktų matyti, kad iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo plane taip pat konkrečiai kalbama apie automobilių pramonę (50).

(180)

Trečia, kalbant apie finansinę paramą, iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo planu siekiama suteikti galimybę naudotis Kinijos finansavimo sistema pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, kaip jau pažymėta 155 konstatuojamojoje dalyje. Ši sistema apima „iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ plėtros finansavimo pagrindinius principus“ (51). Remiantis viešai paskelbta informacija, šiuos pagrindinius principus pasirašiusios šalys turėtų „kartu siųsti teigiamą signalą, kad reikia remti ir finansuoti iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ plėtrą“. Jos „remia finansinių išteklių nukreipimą į dalyvaujančių šalių ir regionų realiąją ekonomiką, pirmenybę teikiant tokioms sritims kaip [...] bendradarbiavimas pramonės pajėgumų srityje [...]“ ir raginamos „koordinuoti savo paramos politiką ir finansavimo priemones“. Jos „vertina viešųjų lėšų pagrindinį vaidmenį planuojant ir įgyvendinant didelės apimties projektus“ ir „ragina dalyvaujančių šalių politikos finansų įstaigas ir eksporto kredito agentūras toliau siūlyti politinę finansinę paramą iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ plėtojimui“. Galiausiai, jos numato, kad „komerciniai bankai, nuosavo kapitalo fondai ir draudimo, išperkamosios nuomos, garantijų bendrovės teiktų lėšas ir kitas finansines paslaugas iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ plėtojimui“. Iš to matyti, kad Maroko vyriausybė pritarė lengvatinei finansinei paramai, kurią Kinijos vyriausybė teikė Kinijos ir Maroko projektui pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“.

(181)

Galiausiai, kaip paaiškinta 91 ir 92 konstatuojamosiose dalyse, nors Komisija paprašė Maroko vyriausybės pateikti daugiau informacijos apie konkrečius taikomus stebėsenos mechanizmus, Maroko vyriausybė jokios informacijos šiuo klausimu nepateikė.

(182)

Komisija laikėsi nuomonės, kad į bylos medžiagą įtrauktais turimais faktais, remiantis pagrindinio reglamento 28 straipsniu, patvirtinama, kad dvišalis Maroko ir Kinijos bendradarbiavimas, visų pirma vykdytas pagal 2017 m. iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumą, iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo planą ir tuo metu abiejų šalių vadovų pasirašytą bendrą pareiškimą, buvo pradėtas siekiant įgyvendinti Maroko lengvatinę pramonės ir plėtros politiką ir atitinkamą Kinijos lengvatinę politiką, įgyvendinamą konkrečiai pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ ir strategiją „Pagaminta Kinijoje“. Automobilių sektorius, įskaitant ratų su ratlankiais iš aliuminio gamybą, buvo konkretus šios lengvatinės politikos naudos gavėjas. Turimais faktais taip pat patvirtinama, kad Maroko vyriausybė ketino pritraukti Kinijos gamintojus dideliems pramonės projektams automobilių sektoriuje vykdyti ir kad sėkmingam bendrų projektų įgyvendinimui būtų naudojamas tiek Maroko, tiek Kinijos teikiamas lengvatinis finansavimas. Remdamasi įrodymais, surinktais vykdant SPM ir šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų tyrimus, Komisija padarė prielaidą, kad Maroko ir Kinijos vyriausybės taip pat sukūrė administracinį mechanizmą, kad palengvintų sėkmingą dvišalio bendradarbiavimo projektų įgyvendinimą išmokėdamos subsidijas ir palengvindamos prekybą, įskaitant „CITIC Dicastal“ investicijas. Todėl Maroko ir Kinijos vyriausybės glaudžiai bendradarbiavo, kad nustatytų specialius teisinius ir ekonominius aspektus, kuriems esant Kinijos valdžios institucijos galėjo tiesiogiai suteikti visas Kinijos iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ priemones „CITIC Discatal“ veiklai laisvosiose zonose, sukurtose tiems investiciniams projektams pritraukti.

(183)

Tada Maroko vyriausybė praktiškai įgyvendino dvišalio bendradarbiavimo sistemą pasirašydama Kinijos vyriausybės vardu veikiančios „CITIC Dicastal“ ir Maroko vyriausybės investicijų susitarimą. Kaip jau minėta 161 konstatuojamojoje dalyje, „CITIC Dicastal“ sudarė šį susitarimą su Maroko vyriausybe Kinijos vyriausybės vardu. Mainais už bendrovės „CITIC Dicastal“ suteiktą kapitalą pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ Maroko vyriausybė suteikė teisę su „CITIC Dicastal“ susijusiam subjektui DMA gauti Maroko investicinę paramą pagal IDIF ir pasinaudoti papildomomis paskatomis. Šiame kontekste Komisija taip pat pažymėjo, kad „CITIC Dicastal“ verslo plane, pridėtame prie investicijų susitarimo ir taip patvirtintame Maroko vyriausybės, aiškiai nurodyta dvišalio bendradarbiavimo sistema ir Maroko bei Kinijos paramos politikos tarpusavio papildomumas. Skyriuje apie projekto aplinkybes teigiama, kad projektas atitinka Maroko vyriausybės nacionalinę politiką pagal PSP, kuria siekiama pritraukti užsienio investicijų į automobilių pramonę, ir kad projektas vykdomas laikantis Kinijos iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ nacionalinės strategijos ir strategijos „Pagaminta Kinijoje 2025“. Taip pat daroma konkreti nuoroda į 2016 m. bendrą pareiškimą ir 2017 m. iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumą.

(184)

Po to, be 176 konstatuojamojoje dalyje nurodytų elementų, Komisija daugiausia dėmesio skyrė konkrečioms „CITIC Dicastal“ investicinio projekto finansavimo sąlygoms. Investicijų susitarimo 7 straipsnio 4 dalyje numatytas išsamus naujos Maroko patronuojamosios įmonės kapitalizacijos planas, įskaitant mokėjimo sąlygas, akcinio kapitalo didinimo per tam tikrą laikotarpį tvarkaraštį ir galimybę finansuoti likusius investicijų poreikius pasitelkiant kitus finansavimo būdus, pavyzdžiui, bankų paskolas. 7 straipsnio 6 dalyje paaiškinama, kad „CITIC Dicastal“ yra saistoma straipsnio, susijusio su veiklą vykdančios bendrovės kapitalizacija ir jos akcinio kapitalo didinimo ir mažinimo sąlygomis. Pagal tas pačias nuostatas akcinio kapitalo mažinimas galimas tik tuo atveju, jei Maroko vyriausybė nepareiškia prieštaravimo, atsižvelgiant į jos įgaliojimus kontroliuoti, ar laikomasi investicijų susitarime (visų pirma jo 7 straipsnio 4 dalies b punkte) nustatytų sąlygų. „CITIC Dicastal“ taip pat įsipareigojo pateikti Maroko vyriausybei aktus ir dokumentus, pagrindžiančius akcinio kapitalo didinimą ir mokėjimą. 25 straipsnyje numatytas Maroko vyriausybės įsteigtas iniciatyvinis komitetas projekto įgyvendinimui prižiūrėti. Pramonės įrenginių perdavimo eksploatuoti dieną „CITIC Dicastal“ turėjo pateikti šiam komitetui išorės auditoriaus patvirtintą ataskaitą, kurioje apibendrinami finansiniai elementai, patvirtinantys atitinkamų investicijų į pajėgumus užbaigimą. Susitarime taip pat nustatyti kiti ataskaitų teikimo įpareigojimai.

(185)

Be to, prie susitarimo pridėtame investicijų plane paaiškinama, kad „CITIC Dicastal“ projektą finansuos banko paskolomis ir savo lėšomis. Šiuos finansinius aspektus taip pat analizavo ir įvertino Maroko vyriausybė, kaip matyti iš jos pateiktų projektų vertinimo ir patvirtinimo ataskaitų, parengtų siekiant pritarti investiciniam projektui. Taigi Maroko vyriausybė visapusiškai dalyvavo visuose kapitalo investicijų etapuose ir patvirtino bendrovės „CITIC Dicastal“ pateiktus investicijų finansinius aspektus.

(186)

Šiomis aplinkybėmis Maroko vyriausybė įtikino Kinijos vyriausybę ir bendrovę „CITIC Dicastal“ investuoti į Maroką, be kita ko, siūlydama vidaus subsidijas. Mainais už tai Maroko vyriausybė tikėjosi, kad Kinijos vyriausybė teiks technines žinias ir lengvatinį finansavimą kapitalo investicijų, kurios finansuojamos pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, forma, ir pradėjo glaudų dvišalį bendradarbiavimą su Kinijos vyriausybe. Taip Maroko vyriausybei pavyko užtikrinti konkretų automobilių sektoriaus ratų su ratlankiais iš aliuminio gamybos projektą investuojant į su „CITIC Dicastal“ susijusį subjektą DMA, taip pasinaudojant Kinijos vyriausybės lengvatiniu finansavimu ir šios bendrovės sukaupta praktine patirtimi. Maroko vyriausybė sėkmingai pritraukė šias investicijas, be kita ko, dėl „CITIC Dicastal“ deklaruoto tikslo išvengti antidempingo priemonių, kurias ES nustatė ratų su ratlankiais iš aliuminio eksportui (52), taip pat dėl „CITIC Dicastal“ poreikio užtikrinti natūralų augimą užsienio rinkoje (taip pat žr. 174 konstatuojamąją dalį).

(187)

Iš visų pirmiau nurodytų elementų matyti įrodomas ryšys tarp Maroko vyriausybės poreikio pritraukti investicijų ir kapitalo iš Kinijos, kad ji galėtų įgyvendinti savo vidaus politiką automobilių sektoriui plėtoti, su sąlyga, kad Kinijos vyriausybė skirs finansinį įnašą lengvatinio finansavimo forma mainais už tai, kad ji galės naudotis šiose specialiosiose ekonominėse zonose, kurias sukūrė Maroko vyriausybė, teikiamais pranašumais ir galiausiai galės eksportuoti į Sąjungos rinką išvengdama antidempingo muitų, kurie nuo 2023 m. sausio mėn. jau taikomi KLR kilmės ratams su ratlankiais iš aliuminio, ir kartu užtikrinti augimą užsienyje.

(188)

Taigi, remdamasi visais šiais elementais ir pagrindinio reglamento 28 straipsniu, Komisija padarė išvadą, kad savo veiksmais Maroko vyriausybė leido bendrovei „CITIC Dicastal“ pasinaudoti Kinijos vyriausybės lengvatiniu finansavimu pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“. Kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, „subsidija gali būti užsienio investicija, kurią konkrečios trečiosios šalies vyriausybė skiria kitoje trečiojoje šalyje įsteigtoms įmonėms, jeigu šios vyriausybės veiksmai leidžia manyti, kad ji suteikė šį finansinį įnašą tai įmonei ar įmonėms, formaliai jį joms skirdama arba leisdama joms praktiškai juo pasinaudoti“ (53). Pagal Maroko ir Kinijos vyriausybių sukurtą bendradarbiavimo sistemą, priimant reikiamus leidimus vykdyti investicinį projektą Maroke, visų pirma suteikiant prieigą prie konkrečių tuo tikslu Maroko vyriausybės sukurtų ekonominių zonų, taikant mechanizmus, kuriais užtikrinamas Kinijos vyriausybės finansinės paramos teikimas, ir suteikiant įgaliojimus stebėti, kaip laikomasi investicijų susitarimo, atsižvelgiant į „CITIC Dicastal“ akcinio kapitalo kitimą, tokios finansinės paramos teikimas „CITIC Dicastal“ veiklai Maroke turėtų būti priskirtas Maroko vyriausybei.

(189)

Kaip paaiškinta visų pirma 176 konstatuojamojoje dalyje, Maroko vyriausybė atidžiai įvertino, ar „CITIC Dicastal“ įsipareigojimai ir pareigos, įskaitant finansavimo aspektą, buvo įvykdyti. 2018 m. liepos mėn. už galutinį projekto patvirtinimą atsakingo Maroko vyriausybės jungtinio vertinimo komiteto patvirtinime tai pripažįstama, nes buvo pateikta 176 konstatuojamojoje dalyje nurodyta vertinimo ataskaita, kuri yra neatskiriama patvirtinimo sprendimo dalis. Protokolo išvadose konkrečiai patvirtinama, kad vykdant projektą bus pasinaudota „Dicastal Group“ pramonine praktine patirtimi ir kad „įrodytas indėlis į nacionalinę strategiją, priimtą automobilių sektoriuje ir, konkrečiau, galios pavarų ekosistemoje“. Taigi šia išvada patvirtinta, kad „CITIC Dicastal“ projektas atitiko reikalavimus valstybės paramai gauti, taip pat iš Kinijos vyriausybės šaltinių, Maroko vyriausybei aiškiai su tuo sutinkant. Maroko vyriausybė pasiliko papildomų teisių nuolat stebėti, ar projektas tinkamai įgyvendinamas, kad būtų pasiekti jos nacionaliniai tikslai. Visų pirma, investicijų susitarimo 25 straipsnyje numatyta įsteigti iniciatyvinį komitetą, sudarytą iš Maroko vyriausybės atstovų, kuris stebėtų pramonės projektą ir investicijų susitarimo sąlygų vykdymą. Šiais konkrečiais Maroko vyriausybės veiksmais ir (arba) šiomis Maroko vyriausybės teisėmis imtis konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti, kad investicinis projektas būtų tinkamai įgyvendintas, įskaitant tai, kad Kinijos lengvatinis finansavimas būtų teikiamas plėtrai ir projektui finansuoti, aiškiai remiamas šių finansinių įnašų, kuriuos šiam projektui gavo „CITIC Dicastal“ ir (arba) DMA, priskyrimas Maroko vyriausybei.

(190)

Po galutinio faktų atskleidimo Maroko vyriausybė teigė, kad PPO SKP sutartyje nenumatyta galimybė kompensuoti tarpvalstybines subsidijas, nes ja įgyvendinamas GATT VI:3 straipsnis, kuriame daroma nuoroda į subsidijas, teikiamas „kilmės ar eksporto šalyje“. Maroko vyriausybė taip pat atkreipė dėmesį į 1959 m. Antidempingo ir kompensacinių muitų ekspertų grupės ataskaitą, kurioje taip pat minima „VI straipsnio nuostata, pagal kurią leidžiama nustatyti kompensacinius muitus, kad būtų kompensuotas subsidijų, suteiktų tiek gaminančioje, tiek eksportuojančioje šalyje, poveikis“ (54).

(191)

Maroko vyriausybė taip pat tvirtino, kad PPO SKP sutarties 1 straipsnio 1.1 dalies a punkto 1 papunktyje nustatyta, kad subsidija egzistuoja, jei narės teritorijoje vyriausybė ar bet kuri valstybinė institucija teikia finansinį įnašą. Be sąvokų „vyriausybė“ ir „valstybinė institucija“, 1 straipsnio 1.1 dalies 1 punkto iv papunktyje nustatyta, kad subsidijas taip pat gali teikti privačios įstaigos, kurioms tai paveda arba nurodo narės vyriausybė. Maroko vyriausybė padarė išvadą, kad 1 straipsnio 1.1 dalies a punkto 1 papunktyje pateiktas išsamus sąrašas, nes tik šių trijų rūšių subjektai gali teikti subsidiją sudarančius finansinius įnašus.

(192)

Pagrįsdama šią teoriją, Maroko vyriausybė tvirtino, kad PPO SKP sutarties 2 straipsnio 2.1 ir 2.2 dalyse taip pat nurodyta, kad subsidija gali būti laikoma „konkrečia“, kai ji suteikiama „subsidiją teikiančios institucijos jurisdikcijai priklausančioms“ įmonėms. Pagal tarptautinę teisę „jurisdikcija“ paprastai suprantama kaip teritorinė, t. y. ja iš esmės negali naudotis už jos teritorijos ribų esanti šalis, išskyrus atvejus, kai taikoma aiški priešinga taisyklė. Todėl PPO SKP sutartis netaikoma subsidijoms, kurias narė teikia už savo teritorijos ribų jos jurisdikcijai nepriklausančioms bendrovėms, ir bet kuriuo atveju tai nėra konkreti subsidija.

(193)

Komisija pažymėjo, kad Maroko vyriausybės pasiūlytą aiškinimą Teisingumo Teismas sujungtose bylose C-269/23 P ir C-272/23 P atmetė. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(194)

Komisija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Maroko vyriausybė nuolat mini „tarpvalstybines subsidijas“. Komisija priminė, kad sąvoka „tarpvalstybinės subsidijos“, kurią ne kartą mini Maroko vyriausybė, neegzistuoja. Nagrinėjamos subsidijos – tai subsidijos, kuriomis užsienio vyriausybė, t. y. Kinijos vyriausybė, teikia finansinius įnašus subjektams, įsisteigusiems kitoje šalyje, kurioje gaminamas ir eksportuojamas nagrinėjamasis produktas, t. y. Maroke. Kinijos vyriausybės teikiama finansinė parama priskiriama eksporto šalies – Maroko – vyriausybei. Šioje byloje tokia parama tampa Maroko vyriausybės finansiniu įnašu. Vadovaujantis 167 konstatuojamąja dalimi, šie finansiniai įnašai, kai jie priskirti Maroko vyriausybei, vertinami atsižvelgiant į kitus svarbius elementus, siekiant nustatyti, ar šioje eksportuojančioje šalyje teikiama kompensuotina subsidija, suteikianti naudos jos teritorijoje gamybą vykdančiai bendrovei. Šis netinkamai vartojamas terminas „tarpvalstybinės subsidijos“, kurį Maroko vyriausybė klaidingai vartojo, neteisingai apibūdina Komisijos atliktą finansinių įnašų teisinį priskyrimą ir vertinimą, atsižvelgiant į Maroko ir Kinijos vyriausybių bendradarbiavimą. Šis terminas ir sąvoka yra neteisingi ir neegzistuoja, be to, jie neatspindi to, ką Komisija siekė subalansuoti atlikdama tyrimą. Todėl bet koks Maroko vyriausybės argumentas, grindžiamas šiuo klaidingu atitinkamos teisinės sąvokos apibūdinimu, yra teisiškai ydingas ir galėtų būti atmestas vien šiuo pagrindu. Bet kuriuo atveju šie tvirtinimai atmetami remiantis 193 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada.

(195)

Maroko vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija nustatė diskriminacinę prielaidą, kad iniciatyvoje „Viena juosta, vienas kelias“ dalyvaujančios šalys negali neatsižvelgti į šios iniciatyvos skiriamuosius požymius, pavyzdžiui, pagal ją teikiamą lengvatinę finansinę paramą ir kitų formų pagalbą. Maroko vyriausybės nuomone, Komisija mano, kad bet kuri iniciatyvoje „Viena juosta, vienas kelias“ dalyvaujanti šalis žino, kad šis bendradarbiavimas su Kinija apims Kinijos institucijų ne rinkos sąlygomis teikiamą finansavimą. Todėl Komisija sistemingai laikosi nuomonės, kad Kinijos užsienio projektai patenka į jos pereinamojo laikotarpio teorijos aprėptį, net jei nėra konkretaus bendradarbiavimo, susijusio su nagrinėjamu projektu, kaip yra DMA atveju. Tai iš esmės suteikia Komisijai įgaliojimus imtis priešingų veiksmų dėl bet kokio Kinijos teikiamo finansavimo eksportuojančioje šalyje, jei gali būti įrodyta, kad eksportuojanti šalis dalyvauja iniciatyvoje „Viena juosta, vienas kelias“.

(196)

DMA tvirtino, kad Komisija, padariusi išvadą dėl Maroko ir Kinijos vyriausybių bendradarbiavimo, susijusio su DMA, taikė nepalankias prielaidas.

(197)

Maroko vyriausybė taip pat pabrėžė, kad ji nesiekė paskatinti Kinijos investicijų į šią šalį mainais už paramą. Šiuo požiūriu, Maroko vyriausybės teigimu, padėtis labai skiriasi nuo ankstesnių Komisijos tyrimų, susijusių su tarpvalstybinėmis subsidijomis.

(198)

Egipto kilmės SPP byloje Komisija nustatė konkretų Egipto ir Kinijos bendradarbiavimo susitarimą (toliau – Susitarimas dėl Sueco ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonos), kuriame aiškiai numatytas Kinijos lengvatinis finansavimas nagrinėjamam investiciniam projektui Egipte. Indonezijos kilmės šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų byloje Komisija nustatė, kad Indonezija pritarė investicijų ir finansavimo susitarimui su Kinijos ir ASEAN investicinio bendradarbiavimo fondu (CAF) nagrinėjamam investiciniam projektui plėtoti Indonezijoje. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio susitarimo dėl tiesioginio lėšų pervedimo iš Kinijos bankų ar kitų finansų įstaigų, taip pat nėra jokių požymių, kad Maroko vyriausybė dalyvavo pervedant lėšas DMA ar pritarė tokiam pervedimui. Maroko vyriausybė niekada nenurodė iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ kaip „CITIC Dicastal“ investicijų Maroke sąlygos ar pagrindo. Be to, Maroko vyriausybė niekaip nepareiškė noro, kad Kinijos subsidijos pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ būtų teikiamos „CITIC Dicastal“ investicijoms šalyje remti.

(199)

Dėl tvirtinimų, kad antisubsidinių priemonių, susijusių su finansavimu pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, nustatymas yra diskriminacinis, nes nesilaikoma atitinkamų įrodymų standartų, Komisija su jais nesutiko. Reikalavimus ir įrodymų standartus, kuriais pagrindžiamas užsienio vyriausybės finansinio įnašo priskyrimas kilmės arba eksportuojančios šalies vyriausybei, Teisingumo Teismas nustatė sujungtose bylose C-269/23 P ir C-272/23 P, kaip išsamiai paaiškinta 166–167 konstatuojamosiose dalyse. Šiuo tikslu Teisingumo Teismas nusprendė, kad įrodymai, jog užsienio (šiuo atveju KLR) vyriausybės suteiktas finansinis įnašas gali būti priskirtas kilmės arba eksportuojančios šalies (šiuo atveju Maroko) vyriausybei, gali būti pagrįsti pastarosios šalies veiksmais (55). Teisingumo Teismas taip pat patvirtino, kad subsidija gali būti užsienio investicija, kurią trečiosios šalies vyriausybė skiria kitoje trečiojoje šalyje įsteigtoms įmonėms. Taip yra šioje byloje: Kinijos vyriausybė pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ tiesiogiai arba netiesiogiai nukreipė lėšas užsienio investicijoms Maroke, kurias „CITIC Dicastal“ vykdė per DMA. Dėl įrodymų standarto Teisingumo Teismas nusprendė, kad trečiosios šalies, t. y. Kinijos, vyriausybės veiksmai leidžia manyti, kad, vykdydama bendradarbiavimą, dėl kurio ji susitarė su Maroko vyriausybe, ji suteikė finansinius įnašus įmonei, darančiai investicijas užsienio jurisdikcijoje, t. y. „CITIC Dicastal“ ir DMA (56). Šio standarto aiškiai laikomasi remiantis visais 3.4 ir 3.5 skirsniuose išsamiai aprašytais argumentais ir įrodymais. Šiuo atžvilgiu, priešingai nei teigia DMA, Komisija netaikė „nepalankių prielaidų“, o rėmėsi visais byloje turimais įrodymais ir likusias spragas užpildė remdamasi prielaidomis pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, atsižvelgdama į tai, kad šiais klausimais Maroko vyriausybė iš esmės nebendradarbiavo.

(200)

Maroko vyriausybės nuoroda į bylas dėl Egipto kilmės SPP ir Indonezijos kilmės plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų nėra lemiama, nes atitinkami faktai yra skirtingi, skiriasi ir Kinijos vyriausybės ir atitinkamos eksporto šalies bendradarbiavimo sąlygos. Komisijos išvados kiekvienu atveju grindžiamos konkrečiais kiekvienos bylos faktais ir aplinkybėmis. Kaip įrodė Komisija, iš faktų ir įrodymų šioje byloje aiškiai matyti, kad Maroko ir Kinijos vyriausybių bendradarbiavimo sąlygos ir dvišalė sistema, taip pat atitinkama šių šalių vidaus lengvatinė politika parėmė Kinijos vyriausybės teikiamos finansinės paramos „CITIC Dicastal“ projektui Maroke priskyrimą Maroko vyriausybei, visapusiškai laikantis Teisingumo Teismo sujungtose bylose C-269/23 P ir C-272/23 P nustatyto standarto.

(201)

Maroko vyriausybė ir DMA taip pat tvirtino, kad Komisija neįrodė, jog DMA projektas buvo dvišalio Maroko ir Kinijos vyriausybių bendradarbiavimo rezultatas. Maroko vyriausybė atkreipė dėmesį į tai, kad tuo metu, kai DMA buvo steigiama ir kapitalizuojama, Marokas ir Kinija nevykdė dvišalio bendradarbiavimo automobilių pramonės sektoriuje arba pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“; be to, Kinijos vyriausybė neteikė DMA jokio lengvatinio finansavimo, o 142 konstatuojamojoje dalyje nurodyti dvišaliai susitarimai yra bendro pobūdžio ir jais konkrečiai nėra suteikiami įgaliojimai įsteigti DMA. DMA teigė, kad iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandume, kuris buvo pasirašytas 2017 m. lapkričio mėn., t. y. po to, kai 2017 m. rugsėjo mėn. buvo pasirašytas memorandumas, kuriuo įsteigiama bendrovė, ir kurį bendrovė pateikė kaip savo pastabų dėl galutinio faktų atskleidimo priedą, nebuvo jokios nuorodos į pačią bendrovę ar apskritai į ratų su ratlankiais iš aliuminio projektus.

(202)

Lygindama atitinkamus investicijų susitarimus, sudarytus su „CITIC Dicastal“ ir „Hands 8“, Maroko vyriausybė taip pat teigė, kad jie buvo iš esmės identiški ir kad iš tikrųjų „Hands 8“ gavo Maroko vyriausybės suteiktą investicinę dotaciją, o „CITIC Dicastal“ šios investicijų susitarime numatytos dotacijos negavo. Šiuo atžvilgiu DMA pridūrė, kad investicijų susitarime pateiktas teiginys, kad „Kinijos Liaudies Respublika per „CITIC Dicastal Group“ nori suteikti naują impulsą savo padėčiai pasaulyje, įgyvendindama pramonės projektą Maroko Karalystėje“, buvo išaiškintas klaidingai. Bendrovė teigė, kad „CITIC Dicastal“ sprendimai investuoti Maroke buvo grindžiami komerciniais sumetimais ir strateginiais verslo tikslais.

(203)

Maroko vyriausybė ir DMA taip pat tvirtino, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog DMA steigimosi Maroke nerėmė jokie Kinijos bankai, kitos finansų įstaigos arba Kinijos valstybinės administracinės institucijos. Šia išvada pabrėžiama, kad DMA yra tik privati „CITIC Dicastal“ investicija, kurią darant nedalyvauja ar kurios neremia jokie viešojo sektoriaus subjektai.

(204)

Investicijų susitarime nebuvo nurodyti jokie Kinijos vyriausybės finansiniai įsipareigojimai. Šiuo atžvilgiu DMA tvirtino, kad 175 konstatuojamojoje dalyje nurodytuose ketinimų raštuose nebuvo jokių Kinijos vyriausybės arba Kinijos bankų ar finansų įstaigų finansavimo įsipareigojimų. Šiuo klausimu ji pateikė DMA generalinio direktoriaus, kuris esą buvo susipažinęs su šių dokumentų turiniu, rašytinį patvirtinimą.

(205)

Pagal investicijų susitarime nustatytas konkrečias finansavimo priemones, kaip nurodyta 183 konstatuojamojoje dalyje, taip pat negauta jokios Kinijos vyriausybės paramos. Šiuo atžvilgiu DMA pakartojo, kad „CITIC Dicastal“ perėmė DMA nuosavybę tik 2023 m. pabaigoje.

(206)

„CITIC Dicastal“ investicijų finansavimas derinant banko paskolas ir finansavimą savomis lėšomis, kaip paaiškinta prie investicijų susitarimo pridėtame investicijų plane, esą buvo susijęs su Maroko, o ne Kinijos bankais.

(207)

Maroko vyriausybė ir DMA taip pat tvirtino, kad pareigūnų pareiškimai, pavyzdžiui, padaryti atidarant DMA, yra ceremoninio pobūdžio ir skirti dvišaliams santykiams skatinti; jie nėra konkretus tiesioginio vyriausybių bendradarbiavimo steigiant gamyklą įrodymas.

(208)

Be to, Maroko vyriausybė pažymėjo, kad Komisija turimus faktus naudojo tokiu būdu, kuris neatitinka PPO SKP sutarties 12 straipsnio 12.7 dalies. Maroko vyriausybės teigimu, Komisija savavališkai atrinko baudžiamųjų padarinių galinčius turėti faktus ir savo išvadas pagrindė tik nefaktinėmis prielaidomis ir spėliojimais.

(209)

Galiausiai, DMA tvirtino, kad tai, jog Maroko vyriausybė investicinės dotacijos pagal IDIF nesuteikė DMA, prieštarauja bet kokiems įtarimams dėl Maroko ir Kinijos vyriausybių bendradarbiavimo ir kad tai, jog „CITIC Dicastal“ tapo DMA savininke tik 2023 m. pabaigoje, reiškia, kad ji negalėjo Maroke įgyvendinti jokios politikos pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“.

(210)

Komisija nesutiko su Maroko vyriausybės ir DMA tvirtinimais, kad nebuvo įrodymų, jog Maroko vyriausybė šiam projektui konkrečiai siekė gauti finansavimą pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, ir kad investicijų susitarimas buvo aiškinamas klaidingai bei iš esmės sutapo su susitarimu, pasirašytu su kitu eksportuojančiu gamintoju „Hands 8“. Vėlgi, iš 3.4 ir 3.5 skirsniuose pateiktų įrodymų matyti, kad „CITIC Dicastal“ turėjo teisę iš Kinijos vyriausybės gauti finansinius įnašus pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ ir kitą Kinijos politiką už savo užsienio investicijas Maroke, atsižvelgiant į dvišalį abiejų vyriausybių bendradarbiavimą, taigi tai visiškai atitiko Teisingumo Teismo sujungtose bylose C-269/23 P ir C-272/23 P nustatytą standartą. Todėl Maroko vyriausybės tvirtinimą būtų galima atmesti vien šiuo pagrindu.

(211)

Be to, pažymėtina, kad dėl reikšmingos Maroko vyriausybės bendradarbiavimo stokos jai atsisakius pateikti beveik visus dokumentus, iš kurių būtų galima gauti išsamią informaciją apie dvišalį bendradarbiavimą, Komisija padarė prielaidą, kad šis bendradarbiavimas akivaizdžiai trukdė atlikti tyrimą šiuo klausimu. Nepaisant to, visi 3.4 ir 3.5 skirsniuose pateikti įrodymai ir prielaidos taip pat byloja apie tai, kad šis tvirtinimas yra nepagrįstas, nes Maroko vyriausybė puikiai žinojo apie lengvatinį finansavimą pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ kaip priemonę finansuoti Maroko vyriausybės lengvatinę politiką, be kita ko, automobilių sektoriuje, kuriame „CITIC Dicastal“ projektas buvo didžiausia Kinijos investicija Maroke. Bet kuriuo atveju Komisija pažymėjo, kad iš dokumentinių įrodymų, kuriais remtasi Kinijos ir Maroko vyriausybėms bendradarbiaujant, iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumo ir iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo plano pavadinimuose yra minima iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, o tai rodo, kad tai yra pagrindinis jų tikslas ir finansavimas pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ buvo labai svarbus siekiant įgyvendinti sektorių ir plėtros politiką. Visos šios išvados ex post taip pat patvirtintos faktinio iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumo tekstu, kurį DMA pateikė kartu su pastabomis po galutinio faktų atskleidimo (taip pat žr. 212 ir 215 konstatuojamąsias dalis). Tai, kad galimybė gauti Kinijos finansavimą akivaizdžiai buvo susitarimo dalis ir kad Maroko vyriausybė apie tai žinojo, patvirtina du skirtingi Maroko prekybos ir užsienio reikalų ministrai, kaip išsamiai išdėstyta 155 ir 160 konstatuojamosiose dalyse, (pastarasis teiginys konkrečiai susijęs su DMA projektu), tai patvirtinama ir Kinijos iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ portale, kaip nurodyta 154 konstatuojamojoje dalyje.

(212)

Be to, Komisija nusprendė, kad gana svarbu tai, kad būtent pati DMA, o ne Maroko vyriausybė, galiausiai pateikė iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumą, kad jis būtų įtrauktas į tyrimo bylos medžiagą kaip naujas įrodymas, savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo. Iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumas yra vyriausybių tarpusavio susitarimas, kuriame išsamiai aprašomas Maroko ir Kinijos vyriausybių bendradarbiavimas, be kita ko, siekiant įgyvendinti iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ Maroke. Maroko vyriausybė konkrečiai atsisakė pateikti jį Komisijai, motyvuodama tuo, kad jame buvo konfidencialios vyriausybės informacijos ir kad jai reikėjo Kinijos vyriausybės sutikimo, o jis esą nebuvo suteiktas. Tai, kad DMA turėjo iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumą ir galiausiai jį pateikė, dar kartą įrodo, kad ji tikriausiai jį gavo todėl, kad jos projektas buvo vykdomas Maroko ir Kinijos vyriausybėms glaudžiai bendradarbiaujant pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, kaip matyti ir iš investicijų susitarimo verslo plane pateiktos kryžminės nuorodos (taip pat žr. 215 konstatuojamąją dalį). Dar viena išvada, padaryta atsižvelgiant į tai, kad DMA turėjo iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumą, yra tai, kad „CITIC Dicastal“ iš tiesų veikė kaip valstybinė institucija įgyvendinant iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ Maroko projektui, nes ji taip pat jį pasirašė Kinijos vyriausybės vardu. Jei su DMA susijusi bendrovė „CITIC Dicastal“ nebūtų valstybinė institucija ir tiesioginė Kinijos vyriausybės atstovė, ji nebūtų turėjusi tokio konfidencialaus vyriausybių tarpusavio susitarimo, kaip iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumas, ir galimybės su juo susipažinti. Visais šiais elementais, priešingai nei teigia Maroko vyriausybė ir DMA, patvirtinama, kad DMA projektas Maroke buvo vykdomas Kinijos ir Maroko vyriausybėms akivaizdžiai bendradarbiaujant ir įgyvendinant iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ bei Maroko vyriausybės politiką ir kad „CITIC Dicastal“ veikė kaip valstybinė institucija projektui įgyvendinti per savo susijusį subjektą DMA.

(213)

Kalbant apie DMA ir „Hands 8“ investicijų susitarimų palyginimą, yra du esminiai skirtumai, kurių Maroko vyriausybė ir DMA nemini, kai teigia, kad jų formuluotė iš esmės yra tokia pati arba klaidingai aiškinama. Pirma, kaip paaiškinta 161 konstatuojamojoje dalyje, „CITIC Dicastal“ pasirašė investicijų susitarimą kaip Kinijos vyriausybės, kuri akivaizdžiai susijusi su šiuo susitarimu, įgaliotinė. Konkrečios susitarimo su „CITIC Dicastal“ formuluotės, t. y. „Kinijos Liaudies Respublika per „CITIC Dicastal Group ...“, susitarime su „Hands 8“, kuri susitarimą pasirašė savarankiškai, o ne savo vyriausybės vardu, nėra.

(214)

Antra, nors tiesa, kad „CITIC Dicastal“ investicijų susitarimo dėstomojoje dalyje nėra nuorodos į iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, prie jo pridėtame verslo plane, kuris yra neatsiejama susitarimo dalis, yra specialus skirsnis dėl iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ ir politikos „Pagaminta Kinijoje 2025“ įgyvendinimo, priešingai nei „Hands 8“ investicijų susitarime ir jo prieduose. Šiame priede taip pat konkrečiai kalbama apie 2017 m. lapkričio mėn. iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumą, 2016 m. Maroko Karaliaus oficialų vizitą ir vėliau priimtą Deklaraciją dėl Kinijos ir Maroko vyriausybių strateginio bendradarbiavimo užmezgimo. Komisija taip pat pažymėjo, kad, priešingai, nei teigia DMA, egzistuoja dvi Maroko vyriausybės ir „CITIC Dicastal“ susitarimo memorandumo versijos: pirmoji pasirašyta 2017 m. rugsėjo mėn., o antroji (galutinė) – 2017 m. lapkričio mėn., t. y. būtent tuo pačiu metu, kaip ir iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumas. Taigi tarp iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumo ir dokumentinių įrodymų, susijusių su investicijomis į DMA, laiko atotrūkio nėra.

(215)

Trečia, tai, kad iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumas iš tiesų yra finansinės paramos katalizatorius, o ne tik bendras pareiškimas dėl dvišalio bendradarbiavimo, dabar taip pat gali patvirtinti pats dokumento turinys. Iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandumą DMA galiausiai pateikė, kad jis būtų įtrauktas į bylos medžiagą, savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo. Iš tiesų iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandume pabrėžiama, kad vienas iš jo tikslų yra remti projektus, susijusius su investicijomis į papildomus Kinijos gamybos pajėgumus pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, ir kad bendradarbiaujančių šalių finansų įstaigos raginamos tokiems projektams teikti finansinę paramą. Konfidencialumo sumetimais konkrečios teksto, kuriuo grindžiama ši konstatuojamoji dalis, citatos pateikiamos bendrovei DMA ir Maroko vyriausybei skirtame faktų atskleidimo dokumente.

(216)

Ketvirta, išsamesnės išvados ir įrodymai, iš kurių matyti, kaip Kinijos bankai, veikiantys kaip valstybinės institucijos, ir Kinijos vyriausybė pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ teikė finansavimą konkrečiai DMA projektui, išsamiai aprašyti 3.4 ir 3.5 skirsniuose, o šiame skirsnyje jie analizuojami dar išsamiau. Konkrečiai dėl 176 konstatuojamojoje dalyje minėtų ketinimų raštų Komisija pažymi, kad bendrovė nepateikė nė vieno iš pirminių raštų ir kad Maroko vyriausybės pateiktoje informacijoje aiškiai nurodytas Kinijos bankų (ne Maroko bankų) teikiamas finansavimas, o DMA pateiktame rašytiniame patvirtinime nurodytos tam tikros bendrovės, dalyvaujančios didinant DMA kapitalą, taigi tas patvirtinimas nėra svarbus. Komisija taip pat nori pabrėžti, kad vienintelė Maroko banko suteikta paskola buvo suteikta tik 2023 m., t. y. praėjus 5 metams po pradinio DMA įsteigimo.

(217)

Penkta, kalbant apie valstybės pareigūnų pareiškimus, taip pat pateiktus tuose pačiuose skirsniuose ir šiame skirsnyje, jie nėra tiesiog ceremoninio pobūdžio – jie laikomi svarbiais Maroko vyriausybės pareigūnų, vykdančių savo pareigas, pozicijos įrodymais. Todėl kartu su kitais Komisijos svarstytais įrodymais jie yra svarbūs išvadoms šiais klausimais padaryti, juo labiau remiantis pagrindinio reglamento 28 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad Maroko vyriausybė visiškai nebendradarbiavo tiriant šį aspektą.

(218)

Galiausiai, kalbant apie tvirtinimą, kad Maroko vyriausybė faktiškai išmokėjo investicijų sutartyje numatytą investicinę dotaciją tik bendrovei „Hands 8“, bet ne bendrovei „CITIC Dicastal“, vienintelė priežastis yra tai, kad pastaroji netenkino tam tikrų tokios dotacijos gavimo sąlygų. Bet kuriuo atveju ši aplinkybė tikriausiai rodo, kad bendrovei „CITIC Dicastal“ iš tikrųjų nereikėjo Maroko vyriausybės investicijų dotacijos, galbūt dėl to, kad didelio lengvatinio finansavimo, gauto Kinijoje pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, jau pakako investicijų poreikiams patenkinti. Iš šių elementų taip pat matyti, kad Kinijos vyriausybė buvo papildoma partnerė siekiant sėkmingai įgyvendinti Maroko vyriausybės vidaus pramonės politiką, nes pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ buvo teikiamas finansavimas, kitaip nei Pietų Korėja, kuri tokio panašaus lengvatinio finansavimo neteikė. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(219)

Maroko vyriausybė taip pat nesutiko su Komisijos išvadomis dėl Maroko ir Kinijos vyriausybių DMA steigimo ir plėtros bendros priežiūros, pavyzdžiui, per Maroko vyriausybės įsteigtą iniciatyvinį komitetą projekto įgyvendinimui prižiūrėti, taip pat dėl „CITIC Dicastal“ kaip Kinijos vyriausybės įgaliotinės vaidmens ir dėl bendrovės laikymo valstybine institucija.

(220)

Kadangi Maroko vyriausybė nebendradarbiavo, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 28 straipsniu, naudojosi byloje surinktais atitinkamais įrodymais. Investicijų susitarime nurodytas iniciatyvinis komitetas yra vienas iš tokių bendrų organų, įsteigtų tinkamam investicinio projekto įgyvendinimui prižiūrėti, o tai rodo, kad dvišalis bendradarbiavimas buvo proaktyviai stebimas ir įgyvendinamas prižiūrint vyriausybei. Be to, iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ susitarimo memorandume taip pat nurodomi dvišalio bendradarbiavimo mechanizmai, skirti stebėti ir koordinuoti bendrų programų, kurioms taikomas susitarimo memorandumas, įgyvendinimą. Kadangi toliau nebendradarbiauta, tai, kartu su kitais turimais faktais, kuriais rėmėsi Komisija, buvo svarbus elementas išvadoms padaryti. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(221)

Komisija nustatė, kad „CITIC Dicastal“ projekte Maroke pasinaudota Kinijos vyriausybės parama. Iš įrodymų matyti, kad 2017–2023 m. „CITIC Dicastal“ gavo Kinijos vyriausybės skirtas dotacijas, taip pat Kinijos finansų įstaigų (įskaitant susijusius bankus), veikiančių kaip valstybinės institucijos, suteiktas lengvatines paskolas. Šios lėšos (bent iš dalies) buvo skirtos „CITIC Dicastal“ projektui Maroke. Komisija rado įtikinamų įrodymų, kad užuot teikusi lėšas tiesiogiai sutartai „CITIC Dicastal“ projekto Maroke plėtotojai DMA bendrovė „CITIC Dicastal“, veikdama kaip valstybinė institucija, per kelis susijusius subjektus nukreipė Kinijos vyriausybės gautas lėšas. Visų pirma „CITIC Dicastal“ teikė paskolas „Dicastal HK“, kuri vėliau suteikė DMA 100 mln. EUR vertės paskolų. „CITIC Dicastal“ taip pat padidino 2018–2020 m. (57)„Changsha Dicastal“, kuri yra verslo partnerė, taigi susijusi su „CITIC Dicastal“, kuri tiesiogiai rėmė DMA veiklą teikdama įrangą arba netiesiogiai per kitą su „CITIC Dicastal“ susijusį subjektą („Dicastal Asia“) ir DMA savininką, kuris suteikė DMA kelias paskolas ir kapitalo injekcijas, pinigų srautą. Be to, „CITIC Dicastal“ naudojo „Wisdom“, kad suteiktų DMA papildomų paskolų ir pigių gamybos išteklių. 2024 m. sausio mėn., kai Maroko projektas buvo sėkmingai įgyvendinamas, „CITIC Dicastal“ perėmė „Dicastal Asia“ nuosavybę, taigi faktiškai tapo vienintele DMA akcininke. Todėl Komisija padarė išvadą, kad DMA gavo naudos iš finansinių įnašų, kuriuos „CITIC Dicastal“ teikė per su ja susijusius subjektus.

(222)

Kaip paaiškinta 3.5.1 skirsnyje, iš atitinkamų su investiciniu projektu susijusių dokumentų aiškiai matyti, kad „CITIC Dicastal“ gavo reikiamą finansavimą Maroko projektui įgyvendinti pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ ir kitą Kinijos vyriausybės įgyvendinamą lengvatinę politiką. Visų pirma iš bylos medžiagoje turimų įrodymų matyti, kad 2017–2023 m. „CITIC Dicastal“ gavo įvairių Kinijos vyriausybės subjektų dotacijų, be kita ko, investicijoms ir užsienio prekybai (58). Iš įrodymų taip pat matyti, kad 2017–2023 m. „CITIC Dicastal“ tiesiogiai arba netiesiogiai gavo dideles sumas lengvatinių paskolų labai mažomis palūkanų normomis iš išorės Kinijos bankų ir kitų finansų įstaigų, taip pat iš susijusių bendrovių „CITIC Bank“ ir „CITIC Finance“ (59).

(223)

„CITIC Dicastal“ tiesiogiai arba netiesiogiai gavo lengvatines paskolas iš šių nesusijusių bankų:

(224)

Be to, „CITIC Dicastal“ gavo paskolų iš susijusių „CITIC Group“ priklausančių bankų ir (arba) finansų įstaigų:

(225)

Šie bankai ir finansų įstaigos suteikė daug lėšų investicijų Maroke vertei padengti daug kartų, kaip įsipareigota investicijų susitarime. Apytikslė bendra šių paskolų, kurios buvo suteiktos keliomis valiutomis, suma 2017–2023 m. sudaro kelis milijardus eurų. Maždaug trečdalis tų paskolų buvo suteikta eurais. Investicijų susitarime dėl investicinio projekto Maroke ši valiuta buvo naudojama kaip referencinė valiuta. Kaip matyti 3.4.3 ir 3.5.1 skirsniuose, investuodama į Maroką „CITIC Dicastal“ įgyvendino iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“. Todėl šios bylos aplinkybėmis galima pagrįstai daryti išvadą, kad „CITIC Dicastal“ bent dalį tokių didelių išorės lėšų, gautų iš Kinijos vyriausybės ir Kinijos bankų, nukreipė DMA per su ja susijusius subjektus gamyklų statybos ir kitoms investicinio projekto išlaidoms padengti, taip pat veiklos Maroke apyvartiniam kapitalui finansuoti.

(226)

Kalbant apie šias „CITIC Dicastal“ gautas lengvatines paskolas, Komisija įvertino, ar minėti Kinijos bankai ir finansų įstaigos suteikė finansinį įnašą „CITIC Dicastal“, veikiančiai kaip „valstybinė institucija“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 straipsnio b punktą ir aiškinama atsižvelgiant į atitinkamą PPO jurisprudenciją.

(227)

Pagal susijusią PPO jurisprudenciją (60) valstybinė institucija yra subjektas, kuris „turi ar vykdo valdžios įgaliojimus arba kuriam tokie įgaliojimai suteikiami“. Tyrimas dėl valstybinės institucijos statuso turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju, deramai atsižvelgiant į „atitinkamo subjekto pagrindines savybes ir funkcijas“, to subjekto „ryšį su vyriausybe“ ir „šalyje, kurioje tiriamasis subjektas veikia, esamą teisinę ir ekonominę aplinką“. Priklausomai nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių, svarbūs įrodymai gali būti: i) įrodymas, kad „subjektas faktiškai vykdo vyriausybės funkcijas“, ypač jei šie įrodymai „patvirtina, kad ši praktika tvari ir sisteminga“; ii) įrodymas, susijęs su „viešosios politikos, taikomos sektoriuje, kuriame tiriamasis subjektas veikia, apimtimi ir turiniu“, ir iii) įrodymas, kad vyriausybė „reikšmingai kontroliuoja subjektą ir jo elgseną“. Nustatant, ar subjektas yra valstybinė institucija, tyrimą atliekanti institucija privalo „įvertinti ir tinkamai atsižvelgti į visas svarbias subjekto savybes“ ir ištirti visų rūšių įrodymus, kurie gali būti susiję su šiuo įvertinimu; tai darydama ji turėtų vengti „išskirtinio ar nepagrįsto dėmesio kuriai nors vienai savybei, tinkamai neatsižvelgdama į kitas, kurios gali būti svarbios“.

(228)

Norint konkrečiu atveju tinkamai apibrėžti subjektą kaip valstybinę instituciją, gali būti svarbu atsižvelgti į tai, „ar [subjekto] funkcijos arba veiksmai yra tokie, kokie pagal atitinkamos šalies narės teisinę tvarką įprastai laikomi valdžios veiksmais“, ir į subjektų klasifikaciją bei funkcijas PPO šalyse narėse apskritai. Todėl tai, ar subjekto funkcijos arba veiksmai yra tokie, kokie pagal atitinkamos šalies narės teisinę tvarką įprastai laikomi valdžios veiksmais, gali būti svarbus aspektas nustatant, ar konkretus subjektas yra valstybinė institucija, ar ne.

(229)

Vyriausybė (siaurąja prasme) gali suteikti subjektams įgaliojimus daugeliu įvairių būdų. Todėl norint įrodyti, kad tokie įgaliojimai suteikti konkrečiam subjektui, gali reikėti įvairaus pobūdžio įrodymų. Įrodymas, kad subjektas iš tiesų atlieka valdžios funkcijas, gali būti laikomas įrodymu, kad jis turi valdžios įgaliojimus arba kad valdžios įgaliojimai jam suteikti, ypač jei tokiu įrodymu patvirtinama, kad tai yra nuolatinė ir nuosekli praktika.

(230)

Įrodymas, kad valdžia vykdo reikšmingą subjekto ir jo veiksmų kontrolę, tam tikromis aplinkybėmis gali būti laikomas įrodymu, kad tas subjektas turi valdžios įgaliojimus ir naudojasi tais įgaliojimais atlikdamas valdžios funkcijas. Iš tiesų, nors valdžios turima nuosavybės teisė į subjektą nėra lemiamas kriterijus, ji kartu su kitais elementais gali būti laikoma įrodymu. Tačiau, kaip pripažinta ir PPO jurisprudencijoje (61), vien formalių ryšių tarp subjekto ir vyriausybės siaurąja prasme buvimo „negali pakakti“ valdžios įgaliojimams konstatuoti. Todėl, pavyzdžiui, vien tai, kad vyriausybė yra pagrindinė subjekto akcininkė, neįrodo, kad vyriausybė reikšmingai kontroliuoja to subjekto veiksmus, ir juo labiau neįrodo, kad vyriausybė yra jam suteikusi valdžios įgaliojimus. Vis dėlto kai kuriais atvejais, kai iš turimų įrodymų matyti, kad yra daug formaliųjų vyriausybės vykdomos kontrolės požymių, ir kartu yra įrodymų, kad tokia galia kontroliuoti yra reikšmingai naudojamasi, remiantis tokiais įrodymais gali būti pagrįsta daryti išvadą, kad atitinkamas subjektas vykdo valdžios įgaliojimus.

(231)

Per tyrimą dėl valstybinės institucijos statuso svarbiausia ne tai, ar veiksmai, kuriuos vykdant galėjo būti padarytas finansinis įnašas, yra logiškai susiję su nustatyta „valdžios funkcija“. Šiuo atžvilgiu pagal teisės normą, kuria remiantis nustatomas valstybinės institucijos statusas taikant PPO SKP sutarties 1 straipsnio 1.1 dalies a punkto 1 papunktį, nėra nurodyta, kad tarp nustatytos valdžios funkcijos ir konkretaus nagrinėjamo finansinio įnašo būtinai turi būti nustatytas tam tikro lygio ar pobūdžio ryšys. Tokio tyrimo, ar subjektas yra valstybinė institucija, išvada iš tiesų priklauso nuo tų subjekto veiksmų vykdymo, jo pagrindinių savybių ir jo ryšio su vyriausybe. Toks dėmesio sutelkimas į subjektą, o ne į veiksmus, kuriuos vykdant, kaip teigiama, padarytas finansinis įnašas, atitinka faktą, kad „vyriausybei“ (siaurąja prasme) ir „valstybinei institucijai“ yra būdingas „tam tikras jų esminių savybių bendrumas ar dalinis sutapimas“, t. y. jos abi iš esmės yra „valdžia“.

(232)

Subjekto veiksmų ar praktikos pobūdis neabejotinai gali būti įrodymu per tyrimą dėl valstybinės institucijos statuso. Iš tiesų subjekto veiksmai, ypač kai matyti, jog tai yra „nuolatinė ir nuosekli praktika“, yra vienas iš įvairaus pobūdžio įrodymų, kuriais, priklausomai nuo kiekvieno tyrimo aplinkybių, gali būti atskleistos pagrindinės subjekto savybės ir jo ryšiai su vyriausybe (siaurąja prasme). Tačiau vertinant tokius įrodymus siekiama atsakyti į pagrindinį klausimą, ar pats subjektas turi tas pagrindines savybes ir funkcijas, dėl kurių būtų laikytinas valstybine institucija. Pavyzdžiui, vertinant, ar subjektas yra valstybinė institucija Kinijos valstybės valdomų komercinių bankų tyrime, byloje DS 379 buvo pateikta informacija, rodanti, kad: i) „[v]alstybės valdomų komercinių bankų pagrindinių buveinių generalinius direktorius skiria vyriausybė, o [KKP] išlaiko reikšmingą įtaką juos parenkant“, ir ii) valstybės valdomiems komerciniams bankams „vis dar trūksta tinkamų rizikos valdymo ir analitinių įgūdžių“. Šie įrodymai neapsiribojo vien valstybės valdomų komercinių bankų skolinimo veikla, bet veikiau buvo susiję su jų organizacinėmis ypatybėmis, sprendimų priėmimo įgaliojimų grandinėmis ir bendrais ryšiais su Kinijos vyriausybe. Taigi, byloje DS 379 Apeliacinis komitetas pažymėjo, kad nors JAV prekybos departamentas (USDOC) atsižvelgė į įrodymus, susijusius su valstybės valdomų komercinių bankų elgsena [„paskolų teikimu“], jis tai darė tirdamas pagrindines šių subjektų savybes ir jų ryšius su Kinijos vyriausybe. Šie valstybės valdomi komerciniai bankai vykdė valdžios funkcijas Kinijos vyriausybės vardu.

(233)

Be to, PPO apeliacinis komitetas svarbiu laikė faktą, kad atitinkama vyriausybė nebendradarbiavo per tyrimą. Iš tiesų, byloje DS 379 Apeliacinis komitetas patvirtino USDOC sprendimą, kad dengtų laisvų popieriaus lakštų tyrime dalyvaujantys valstybės valdomi komerciniai bankai yra „valstybinės institucijos“, remdamasis šiais argumentais: i) Kinijos bankų sektorius beveik visiškai priklauso valstybei; ii) Komercinės bankininkystės įstatymo 34 straipsnyje teigiama, kad bankai privalo „paskolas teikti atsižvelgiant į nacionalinės ekonomikos ir socialinės raidos poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos“; iii) užfiksuoti įrodymai, rodantys, kad valstybės valdomiems komerciniams bankams vis dar trūksta tinkamų rizikos valdymo ir analitinių įgūdžių, ir iv) aplinkybės, kad „per [tą] tyrimą [USDOC] negavo įrodymų, kuriais remiantis būtų galima išsamiai dokumentuoti procesą, pagal kurį buvo prašoma paskolų popieriaus pramonei, jos buvo suteiktos ir įvertintos“ (62).

(234)

Galiausiai, kad aptariamos VVĮ būtų laikomos valstybinėmis institucijomis, jos nebūtinai turi būti kontroliuojamos Kinijos vyriausybės, joms kiekvieną kartą parduodant gamybos išteklius galutinės grandies gamintojams.

(235)

Komisija įvertino, ar Kinijos bankai ir finansų įstaigos, tiesiogiai ar netiesiogiai teikiantys finansavimą „CITIC Dicastal“, veikė kaip „valstybinė institucija“, remdamasi pirmiau apibendrintomis atitinkamomis taisyklėmis ir jurisprudencija. Kalbant konkrečiai, Komisija rinko informaciją apie valstybės nuosavybę ir ieškojo oficialių požymių, rodančių, kad vyriausybė vykdo šių bankų kontrolę. Tada ji sutelkė dėmesį į pagrindines šių bankų savybes ir funkcijas bei jų ryšius su Kinijos vyriausybe, be kita ko, analizuodama netiesioginės valstybės kontrolės įrodymus, Kinijos vyriausybės kišimąsi į rinką siekiant tam tikrų politikos tikslų, tai, ar Kinijos vyriausybė vykdė reikšmingą skolinimo politikos ir rizikos vertinimo kontrolę, ir tai, ar šios bendrovės Kinijos vyriausybės vardu vykdė valdžios funkcijas.

(236)

Kaip minėta, Kinijos vyriausybė atsisakė bendradarbiauti atliekant tyrimą. Todėl Komisija, remdamasi turima informacija ir faktais, vertino, ar atitinkamos Kinijos finansų įstaigos veikė kaip valstybinės įstaigos. Šiuo tikslu Komisija savo išvadas grindė ankstesniais tyrimais ir kitais svarbiais elementais.

(237)

Kaip minėta SPM antisubsidijų tyrimo 3.4.1.2–3.4.1.5 skirsniuose, taip pat SPP tyrimo 3.3.1.2–3.3.1.4 skirsniuose, Komisija konkrečiai išvardijo valstybės valdomus bankus ir kitas finansų įstaigas, kurie, kaip nustatyta, yra valstybinės institucijos. Į šį sąrašą įtraukta dauguma 223 ir 224 konstatuojamosiose dalyse išvardytų bankų ir finansų įstaigų, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai teikė finansavimą „Dicastal Group“, nes jie yra Kinijos valstybės valdomi bankai ir (arba) yra oficialių požymių, kad Kinijos vyriausybė kontroliuoja šiuos bankus. Be to, tuose pačiuose SPM ir SPP antisubsidijų tyrimų skirsniuose Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė sukūrė visiems Kinijoje veikiantiems bankams ir finansų įstaigoms taikomą norminę sistemą, kurios turėjo laikytis Kinijos vyriausybės paskirti ir jai atskaitingi vadovai ir priežiūros institucijos. Todėl Kinijos vyriausybė rėmėsi šia normine sistema, kad vykdytų reikšmingą visų valstybės valdomų bankų ir kitų Kinijoje veikiančių bankų ir finansų įstaigų kontrolę.

(238)

Be bendrosios teisinės sistemos, nustatytos SPM ir SPP antisubsidijų tyrimuose, visas teisinis kontekstas, nustatytas dvišalio bendradarbiavimo kontekste, kaip aprašyta 3.4 skirsnyje, taip pat Kinijos lengvatinės politikos, kurią Kinija taiko ratų su ratlankiais iš aliuminio sektoriuje, konkretus teisinis, politinis ir ekonominis kontekstas, kaip aprašyta 3.5.2.1.3 skirsnyje, buvo taikomas lengvatiniam finansavimui, kurį šios finansų įstaigos teikė „CITIC Dicastal“.

(239)

Remdamasi visais pirmiau pateiktais faktais ir įrodymais, Komisija nustatė, kad visa nagrinėjama Kinijos politika ir valstybės valdomi bankai, taip pat visi kiti Kinijos bankai ir finansų įstaigos, teikiantys finansavimą „CITIC Dicastal“, įgyvendino pirmiau nurodytą teisinę sistemą vykdydami valdžios funkcijas ratų su ratlankiais iš aliuminio sektoriuje. Todėl jie buvo „valstybinės institucijos“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punktą kartu su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punktu.

(240)

Išsamesnė informacija apie šį išorės finansavimą paaiškinta 3.4.3, 3.5.1 ir 3.5.2.1.3 skirsniuose. Kadangi „CITIC Dicastal“ ir apskritai „CITIC Group“ įgyvendino Maroko investicinį projektą pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ ir atsižvelgiant į didelius šio projekto investicijų poreikius bei ypatingą „CITIC Dicastal“ padėtį, kaip paaiškinta 3.5.2.1.2 skirsnyje, galima pagrįstai daryti išvadą, kad bent dalis šio išorės finansavimo buvo panaudota Maroko projektui finansuoti. „CITIC Dicastal“ įgyvendino finansavimo reikalavimus pagal investicijų susitarimą keliais etapais. Konkrečiai, finansavimas buvo suteiktas ne tiesiogiai DMA, o netiesiogiai per kelias tarpines bendroves, kontroliuojamas bendrovės „CITIC Dicastal“, kaip išsamiau nurodyta 3.5.2.1.2 skirsnyje.

(241)

Įgyvendindama investicijų susitarimą su Maroko vyriausybe, „CITIC Dicastal“ nusprendė nukreipti lengvatinį finansavimą Maroko projektui įgyvendinti įsteigtai veiklą vykdančiai bendrovei DMA per šiuos keturis susijusius subjektus:

(242)

Dėl ypatingos padėties tuo metu, kai buvo įgyvendinamas investicijų susitarimas, kaip nurodyta tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, „CITIC Dicastal“ tiesiogiai neteikė bendrovei DMA Maroko projektui reikalingų lėšų. Vietoj to ji šiuo tikslu pasirinko sudėtingesnį būdą per šiuos susijusius subjektus. Tuo pat metu „CITIC Dicastal“ užtikrino griežtą šių lėšų srauto į šiuos subjektus kontrolę, kaip paaiškinta ir toliau.

(243)

2018 m. liepos mėn. pasirašius investicijų susitarimą, 2019 m. „CITIC Dicastal“ iš esmės pertvarkė savo akcininkų struktūrą. Nors iš pradžių ji buvo visiškai (netiesiogiai) „CITIC Group Corporation“ priklausanti patronuojamoji įmonė, 2019 m. beveik 60 % jos akcijų buvo perleista kitiems akcininkams. Akcijų perleidimas buvo baigtas tik 2020 m. pabaigoje, kaip patvirtinta naujausioje „CITIC Dicastal“ kapitalo vertinimo ataskaitoje. Bendrovė ir toliau buvo nevisiškai „CITIC Group Corporation“ priklausanti patronuojamoji įmonė, o jos finansiniai rezultatai ir toliau įtraukiami į „CITIC Group Corporation“ finansinę ataskaitą.

(244)

Atsižvelgiant į „CITIC Dicastal“ nuosavybės pokyčius, ji tiesiogiai nevykdė investicinio projekto Maroke. Vietoj to ji bendradarbiavo su keliais verslo partneriais, kad projektas būtų pradėtas laikantis investicijų susitarime nustatyto tvarkaraščio.

(245)

Eksportuojantį gamintoją Maroke DMA iš pradžių įsteigė bendrovė „Kerry Invest Pty Ltd“, kuri įnešė 99 % pradinio nuosavo kapitalo. Vienintelis „Kerry Invest“ akcininkas yra buvęs bendrovės „CITIC Dicastal Australia Pty Ltd“ direktorius / sekretorius (ji likviduota 2018 m.).

(246)

Tuo pat metu „CITIC Dicastal“ kreipėsi į savo verslo partnerę „Changsha Dicastal“, kaip išsamiau paaiškinta 3.5.2.1.2 skirsnio b punkte, pasiūlydama bendradarbiauti dėl investicinio projekto Maroke. Tai virto verslo susitarimu su „Changsha Dicastal“, kaip patvirtino „CITIC Dicastal“ atstovas per tikrinamąjį vizitą DMA patalpose. Taip DMA tapo netiesiogine „Changsha Dicastal“ patronuojamąja įmone per savo patronuojamąją įmonę Honkonge „Dicastal Asia“, kuri buvo įsteigta 2018 m. lapkričio mėn. kaip Maroko investicinio projekto įgyvendinimo priemonė.

(247)

2023 m. pabaigoje, oficialiai užbaigdama pirminį investicinį projektą Maroke, „CITIC Dicastal“ oficialiai perėmė bendrovės „Dicastal Asia“ nuosavybės teisę (per Honkongo patronuojamąją įmonę „Dicastal HK“), taigi faktiškai tapo vienintele DMA akcininke (63). Tokiu būdu „CITIC Dicastal“ taip pat „įsigijo“ negrąžintų DMA skolų bendrovei „Changsha Dicastal“ už tiektas gamybos priemones, kaip paaiškinta 3.5.2.1.2 skirsnio b punkte. Nuosavybės pasikeitimas užregistruotas 2024 m. sausio 30 d.

(248)

Iš bylos medžiagoje pateiktų įrodymų matyti, kad „CITIC Dicastal“ buvo susijusi su DMA ir buvo laikoma investuotoja ir investicinio projekto Maroke savininke dar iki jai galiausiai oficialiai tampant DMA savininke, kaip paaiškinta tolesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(249)

Pirma, kaip paaiškinta 3.4.3 skirsnyje, DMA buvo įsteigta pagal investicijų susitarimą, kurį su Maroko vyriausybe Kinijos vyriausybės vardu pasirašė „CITIC Dicastal“. Investicijų susitarime nurodyta, kad „CITIC Dicastal“ yra investuotoja ir pagrindinė investicinio projekto partnerė. Kaip taip pat paaiškinta 3.4.3 ir 3.5.1 skirsniuose, investicijų susitarimo 7 straipsnyje pateiktame kapitalo reikalavime nurodyta, kad investuotojas („CITIC Dicastal“) įsipareigoja suteikti visą veiklą vykdančios bendrovės kapitalą ir balsavimo teises, kad akcinį kapitalą ir balsavimo teises tiesiogiai turėtų „CITIC Dicastal“ ir kad akcijų saugojimo laikotarpis būtų 15 metų, taikant specialią procedūrą, kuriai taikomas Maroko vyriausybės susitarimas dėl galimo išankstinio pardavimo.

(250)

Antra, „CITIC Dicastal“ išorės šalių visada buvo laikoma ir (arba) prisistatė kaip tikroji projekto savininkė. Tai įrodo, be kita ko, 2021 m. atliktas DMA paskolos paraiškos „Attijari International Bank“ vertinimas, taip pat „CITIC Limited“ finansinių ataskaitų analizė, kurioje nurodyta, kad 2019 m. liepos mėn. pradėtas pirmasis naujos gamyklos statybos Maroke etapas (64).

(251)

Trečia, 2018–2023 m. faktinė DMA akcininkė „Changsha Dicastal“ buvo susitarusi su „CITIC Dicastal“ dėl investicijų Maroke, kaip paaiškinta 246 konstatuojamojoje dalyje. Be to, „Changsha Dicastal“ su „CITIC Dicastal“ pasirašė išimtinės gamybos susitarimą, kaip išsamiau paaiškinta 256 ir 259 konstatuojamosiose dalyse, todėl ji yra visiškai priklausoma nuo „CITIC Dicastal“, kaip vienintelės pirkėjos.

(252)

Galiausiai, DMA su „CITIC Dicastal“ pasirašė išimtinės gamybos susitarimą, kuriuo įsipareigojo rezervuoti visus savo gamybos pajėgumus „CITIC Dicastal“ produktams. Be to, ji gavo teisę naudoti ir rodyti „CITIC Dicastal“ logotipą ant produktų ir savo patalpose. Taigi „CITIC Dicastal“ tapo vienintele tiesiogine DMA kliente. Be to, kaip vienintelė DMA gaminamų ratų su ratlankiais iš aliuminio savininkė, „CITIC Dicastal“ buvo atsakinga už ratų su ratlankiais pardavimo automobilių gamintojams konkurso procedūrą.

(253)

Remdamasi šiais elementais, Komisija nustatė, kad DMA buvo susijusi su „CITIC Dicastal“ nuo jos įsteigimo, bent pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (65) (Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo aktas, toliau – SMK ĮA) 127 straipsnio 1 dalies b punktą arba 127 straipsnio 2 dalį. Po oficialaus perėmimo 2023 m. lapkričio mėn., kaip aprašyta pirmiau, DMA taip pat tapo oficialiai susijusi su „CITIC Dicastal“ pagal SMK ĮA 127 straipsnio 1 dalies e punktą.

(254)

Po galutinio faktų atskleidimo DMA teigė, kad ji nebuvo susijusi su „CITIC Dicastal“ ir kad Komisija, padariusi išvadą, kad „CITIC Dicastal“ teikė finansinius įnašus bendrovei DMA, taikė nepalankias prielaidas.

(255)

Komisija pažymėjo, kad šis DMA tvirtinimas tebuvo jokiais įrodymais nepagrįstas teiginys. Kaip matyti šiame skirsnyje, Komisijos išvados buvo pagrįstos ne nepalankiomis prielaidomis, o keliais byloje turimais objektyviais faktais ir įrodymais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(256)

„Changsha Dicastal“ neturi su akcijų turėjimu susijusio ryšio su „CITIC Dicastal“. Tačiau ji su „CITIC Dicastal“ pasirašė išimtinės gamybos susitarimą, pagal kurį „Changsha Dicastal“ naudoja visus savo gamybos pajėgumus „Dicastal“ prekių ženklo ratams su ratlankiais iš aliuminio gaminti. Kita vertus, „CITIC Dicastal“ įsipareigoja pirkti „Changsha Dicastal“ produkciją, kad parduotų ją savo galutiniams vartotojams.

(257)

Be to, kaip minėta 246 konstatuojamojoje dalyje, „Changsha Dicastal“ su „CITIC Dicastal“ pasiekė verslo susitarimą dėl investicijų Maroke. Mainais už bendradarbiavimą laiku įgyvendinant investicijų susitarimą su Maroko vyriausybe, „CITIC Dicastal“ įsipareigojo „didinti savo paramą bendrovei „Changsha Dicastal““ Kinijos vidaus rinkoje. Dėl to padidėjo „Changsha Dicastal“ pinigų srautas. Bendrovės pelnas 2018–2020 m. gerokai padidėjo, palyginti su iki 2017 m. ir po 2020 m. buvusiu pelnu. Taigi bendrovei „Changsha Dicastal“ buvo skirta papildomų lėšų investicinei veiklai Maroke finansuoti. 2018 m. „Changsha Dicastal“ į apskaitą įtraukė bendrovės „CITIC Dicastal“ gautiną sumą, maždaug atitinkančią 2019 m. bendrovei DMA per „Dicastal Asia“ pervestą kapitalo įnašą (66).

(258)

Todėl Komisija nustatė, kad bendrovės buvo susijusios bent jau kaip pripažinti verslo partneriai pagal SMK ĮA 127 straipsnio 1 dalies b punktą arba 127 straipsnio 2 dalį, nors jos ir nebuvo susijusios akcijų turėjimo atžvilgiu.

(259)

Pagal gamybos susitarimą „CITIC Dicastal“, būdama vienintelė klientė, buvo vienintelis „Changsha Dicastal“ pajamų šaltinis. Kartu su verslo susitarimu dėl pirmiau aprašyto investicinio projekto „CITIC Dicastal“ galėjo kontroliuoti „Changsha Dicastal“ pinigų srautą ir daryti įtaką jo krypčiai ir naudojimui.

(260)

„Changsha Dicastal“ tiekė DMA didžiąją dalį įrangos, naudojamos ratams su ratlankiais iš aliuminio gaminti. Nors šie pirkimai vyko 2018–2022 m. ir didžioji dalis įrangos pristatyta 2020 m., TL pradžioje nebuvo apmokėta daugiau kaip 90 % įsigijimo vertės. Taigi „Changsha Dicastal“, pavėluotai apmokėdama sąskaitas faktūras už įrangos tiekimą, suteikė DMA lengvatinį finansavimą be palūkanų.

(261)

Be to, „Changsha Dicastal“ per savo patronuojamąją įmonę Honkonge „Dicastal Asia“ pervedė bendrovei DMA papildomų lėšų, kaip aprašyta toliau.

(262)

„Dicastal Asia“ yra tiesioginė, 100 % priklausanti „Changsha Dicastal“ patronuojamoji įmonė, įsteigta tik investicijoms Maroke vykdyti. Nors ji registruota Honkonge, ji ten neturi jokių darbuotojų, ten nesaugomi ir jos apskaitos dokumentai. Vietoj to jos darbuotojai ir apskaitos dokumentai yra „CITIC Dicastal“ būstinėje Činhuangdao (KLR), kaip nustatyta per tikrinamąjį vizitą, kuris buvo surengtas 2024 m., t. y. po to, kai „CITIC Dicastal“ perėmė bendrovę DMA (per „Dicastal HK“ ir „Dicastal Asia“). „Dicastal Asia“ nevykdė jokios kitos veiklos, išskyrus investicinį projektą Maroke, kurio pagrindinė investuotoja buvo „CITIC Dicastal“. Todėl nustatyta, kad „Dicastal Asia“ veikla kontroliuojama „CITIC Dicastal“ verslo tikslais Maroke.

(263)

Taigi Komisija nustatė, kad „Dicastal Asia“ buvo susijusi su „CITIC Dicastal“ kaip jos pripažinta verslo partnere pagal SMK ĮA 127 straipsnio 1 dalies b punktą ir „CITIC Dicastal“ nurodė teikti bendrovei DMA lengvatinį finansavimą.

(264)

„Dicastal Asia“ suteikė bendrovei DMA įvairių formų lengvatinį finansavimą, kuris galiausiai buvo konvertuotas į akcininko nuosavą kapitalą.

(265)

DMA nuo įsisteigimo buvo finansuojama skolinantis iš šešių įmonių. DMA šias skolas savo apskaitos įrašuose užregistravo kaip mokėtinas sumas. 2021 m. šias skolas perėmė „Dicastal Asia“. „Dicastal Asia“ pirminių investuotojų gautinoms sumoms padengti naudojo kelias iš „Wisdom“ gautas paskolas.

(266)

Be lėšų, gautų iš minėtų įmonių, DMA nuo įsisteigimo taip pat buvo finansuojama iš viso šešių bendrovės „Dicastal Asia“ suteiktų paskolų lėšomis. „Dicastal Asia“ tas paskolas finansavo padidinus „Changsha Dicastal“ kapitalo įnašą ir bendrovės „Changsha Dicastal“ suteiktą paskolą.

(267)

Kai 2021 m. „Dicastal Asia“ tapo vienintele DMA skolos, susidariusios dėl ankstesnėse konstatuojamosiose dalyse aprašytų sandorių, savininke, ji šią skolą panaudojo savo kapitalo įnašui į DMA padidinti.

(268)

Be to, 2021 m. „Dicastal Asia“ suteikė bendrovei DMA finansinę paskolą. Paskola buvo be palūkanų ir DMA pagrindinę paskolos dalį grąžino tik 2023 m. pabaigoje. Kaip paaiškinta pirmiau, ši paskola buvo paremta keliomis paskolomis, kurias „Dicastal Asia“ gavo iš „Wisdom“.

(269)

„Dicastal HK“ yra Honkonge registruota „CITIC Dicastal“ visiškai priklausanti patronuojamoji įmonė. Panašiai kaip „Dicastal Asia“, atlikus patikrinimą vietoje patvirtinta, kad bendrovė Honkonge neturėjo jokių darbuotojų ar apskaitos dokumentų; ji jų turėjo „CITIC Dicastal“ patalpose Činhuangdao. „Dicastal HK“ buvo įsteigta prieš „CITIC Dicastal“ nusprendžiant investuoti Maroke. Anksčiau bendrovė ja naudojosi investuodama į patronuojamąsias įmones Europoje. Pradėjus Maroko projektą, ja buvo naudojamasi teikiant lengvatinį finansavimą bendrovei DMA, kaip pagrindinei ratų su ratlankiais iš aliuminio tiekėjai Europos automobilių gamintojams.

(270)

Taigi Komisija nustatė, kad „Dicastal HK“ buvo susijusi su „CITIC Dicastal“ pagal SMK ĮA 127 straipsnio 1 dalies e punktą, „CITIC Dicastal“ ją valdė ir nurodė teikti bendrovei DMA lengvatinį finansavimą.

(271)

2020 m. „Dicastal HK“ suteikė bendrovei DMA finansinę paskolą eurais. Visa pagrindinė suma per tiriamąjį laikotarpį buvo grąžinta keliomis dalimis. Savo ruožtu „Dicastal HK“ iš „CITIC Dicastal“ gavo keletą paskolų, kuriomis buvo padengtos bendrovei DMA paskolintos lėšos.

(272)

DMA didžiąją dalį aliuminio luitų, t. y. pagrindinės žaliavos, naudojamos ratams su ratlankiais iš aliuminio gaminti, įsigijo iš „Wisdom“. Kaip paaiškinta 3.2.2 skirsnyje, atlikus tyrimą nustatyti neįprasti „Wisdom“ ir „Dicastal Group“ sudaryti verslo sandoriai. Todėl Komisija išanalizavo galimus „Wisdom“ ir šios grupės ryšius. Kaip nurodyta toliau, Komisija, remdamasi turimais faktais, nustatė, kad „Wisdom“ buvo susijusi su „Dicastal Group“.

(273)

Kalbant apie aliuminio luitų tiekimą, „Wisdom“ taikė bendrovei DMA kainą, kuri buvo gerokai mažesnė už luitų, įsigytų iš nesusijusio tiekėjo, kainą. Be to, nepaisant sutarto 90 dienų mokėjimo termino, DMA už 2023 m. gautų aliuminio luitų tiekimą nesumokėjo. Taigi „Wisdom“ teikė bendrovei DMA finansavimą lengvatinėmis aliuminio luitų kainomis ir pavėluotu mokėjimų už atitinkamas tiekiamas prekes surinkimu.

(274)

Be to, „Wisdom“ suteikė „Dicastal Asia“ keletą paskolų, kurių bendra vertė buvo dešimtys milijonų eurų ir kurios galiausiai buvo panaudotos DMA nuosavam kapitalui padidinti ir finansinei paskolai jai suteikti, kaip paaiškinta c poskirsnyje.

(275)

Remdamasi šiais sandoriais, bylos dokumentais ir per „Dicastal Group“ tikrinamuosius vizitus surinktais įrodymais, kaip paaiškinta ir 3.2.2 skirsnyje, Komisija turėjo pagrindo manyti, kad „Wisdom“ yra su „Dicastal Group“ susijęs subjektas. Savo vertinime Komisija apsvarstė šiuos elementus.

(276)

„Wisdom“ įsteigta 2019 m. lapkričio mėn. Honkonge, jos registruotasis kapitalas – 100 HKD (apie 12,50 EUR). Bendrovę įsteigė vienintelis akcininkas, Kinijos pilietis.

(277)

Kaip nurodyta 3.2.2 skirsnyje, Komisija nustatė, kad Kinijos pilietis, veikiantis kaip vienintelis „Wisdom“ akcininkas, buvo užregistruotas Činhuangdao, tame pačiame mieste, kaip ir bendrovės „CITIC Dicastal“ buveinė. Be to, paaiškėjo, kad „Wisdom“ registruotas juridinis adresas Honkonge buvo toks pat, kaip ir abiejų Honkonge įsikūrusių „Dicastal Group“ bendrovių, t. y. „Dicastal Asia“ ir „Dicastal HK“.

(278)

Nepaisant pakartotinių Komisijos bandymų gauti daugiau informacijos apie „Wisdom“ veiklą ir jos teisinius bei ekonominius ryšius su DMA ir „Dicastal Group“ tiek iš pačios „Wisdom“, tiek iš „Dicastal Group“, „Wisdom“ atsisakė bendradarbiauti atliekant tyrimą, o „Dicastal Group“ nepateikė visos Komisijos prašytos informacijos.

(279)

Nė viename iš „CITIC Dicastal“ pateiktų argumentų nepaaiškinta, kaip ir kodėl tariamai nesusijusi bendrovė, turinti labai mažą 12,50 EUR nuosavą kapitalą, pavėluotai apmokėdama sąskaitas faktūras už aliuminio luitus ir nesurinkdama paskolų palūkanų, kurių bendra vertė siekia milijonus eurų, tokiu būdu finansuotų tariamai nesusijusią grupę, taip pat kaip tokia didelė bendrovė, kaip „CITIC Dicastal“, galėtų patikėti šiam tiekėjui tokios didelės apimties luitų tiekimą. Dėl klausimo, kodėl „CITIC Dicastal“ rekomendavo bendrovę „Wisdom“ kaip DMA luitų tiekėją, ji tiesiog tvirtino, kad „CITIC Dicastal“ ilgą laiką bendradarbiavo su „Wisdom“ savininku kaip aliuminio verslo ekspertu.

(280)

Vykdant 3.2.2 skirsnyje aprašytą pagrindinio reglamento 28 straipsnio taikymo procedūrą, „CITIC Dicastal“ tvirtino, kad ji nėra susijusi su „Wisdom“ ir kad Komisijos prašoma informacija apie „Wisdom“ nėra būtina.

(281)

Dėl ryšių „CITIC Dicastal“ teigė, kad Komisijos nurodytomis aplinkybėmis nebuvo nustatytas „Dicastal Group“ ir „Wisdom“ ryšys, grindžiamas taikytina Sąjungos teise, t. y. SMK ĮA 127 straipsniu. „CITIC Dicastal“ teigimu, audituotose ataskaitose ir grupės bendrovių apskaitos dokumentuose patvirtinta, kad „Wisdom“ nebuvo įtraukta į grupės apskaitą kaip susijusi bendrovė.

(282)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė. Pirma, kaip teisingai pažymėjo „CITIC Dicastal“, šio tyrimo tikslais ryšių nustatymo teisinis pagrindas yra SMK ĮA 127 straipsnis. Tai, kad tam tikra bendrovė nėra nurodyta kaip susijęs subjektas audituotose „Dicastal Group“ ataskaitose ir finansiniuose įrašuose, neturi reikšmės, nes tokių ataskaitų teikimo ir konsolidavimo apskaitos tikslais teisinis pagrindas yra atitinkamos Honkongo arba Kinijos teisės sistemų apskaitos ir audito taisyklės, o ne SMK ĮA 127 straipsnis. Be to, tai, ar Honkonge arba Kinijoje šios audito ir apskaitos taisyklės iš tikrųjų įgyvendinamos ir užtikrinamas jų vykdymas, jei bendrovė nepraneša apie susijusį subjektą, taip pat gali atlikti tam tikrą praktinį vaidmenį, kiek tai susiję su šiuo argumentu.

(283)

Komisija taip pat pažymėjo, kad nustatė ryšį tarp abiejų „Dicastal Group“ dalių (viena dalis dėl turimų akcijų susijusi su „CITIC Dicastal“, kita – su „Changsha Dicastal“), remdamasi tuo, kad „CITIC Dicastal“ ir „Changsha Dicastal“ yra sudariusios gamybos susitarimą. „Changsha Dicastal“ sandoriai su jos patronuojamosiomis įmonėmis ir su bendrovėmis, susijusiomis su „CITIC Dicastal“, bendrovių audituotose ataskaitose ar apskaitos įrašuose nebuvo nurodyti kaip susijusių šalių sandoriai.

(284)

Be to, Komisija turi tik informacijos apie „Wisdom“ ir „Dicastal Group“ dalimi esančios „Changsha Dicastal“ sandorius. Todėl negalima atmesti galimybės, kad ji buvo susijusi su „Dicastal Group“ dalimi esančia „CITIC Dicastal“ ryšiais, grindžiamais bendru akcininku, bendru valdymu ar šeimos ryšiais tarp „Wisdom“ ir „Dicastal Group“ dalimi esančios „CITIC Dicastal“ vadovų ir (arba) savininkų. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija atmetė šiuos tvirtinimus.

(285)

Kalbant apie faktines aplinkybes, susijusias su pagrindu, kuriuo Komisija rėmėsi darydama prielaidą, kad egzistuoja ryšys, „Dicastal Group“ pateikė papildomos informacijos, kad paneigtų įtarimus dėl bendrovės „Wisdom“ nemokamai tiekiamų žaliavų ir teikiamų paskolų „Dicastal Group“. Visų pirma ji įrodė, kad bendrovės DMA iš „Wisdom“ pirktas aliuminis buvo iš dalies apmokėtas po tiriamojo laikotarpio 2024 m. ir kad bendrovei „Dicastal Asia“ suteikta paskola taip pat buvo grąžinta po tiriamojo laikotarpio 2024 m. Ji taip pat teigė, kad tai yra įprasta praktika, kai Honkonge užregistruotos kelios bendrovės turi bendrą adresą, todėl tai nepatvirtina teorijos dėl esamų „Dicastal Group“ ir „Wisdom“ ryšių.

(286)

Komisija manė, kad pirmiau aprašytų sandorių ir bendro su kitomis bendrovėmis registruoto adreso buvimas yra pakankami elementai, bylojantys apie „Wisdom“ ir „Dicastal Group“ ryšį. Tokie elementai visiškai pateisino Komisijos prašymą „Dicastal Group“ ir bendrovei „Wisdom“ pateikti papildomos informacijos, kad būtų galima nustatyti, ar tokie elementai būtų patvirtinti papildoma informacija, nes bendrovei „Wisdom“ nebendradarbiaujant jų nebūtų galima ištirti. Tuo remiantis šie tvirtinimai buvo atmesti. Šių tvirtinimų esmė išsamiau aptariama šiame skirsnyje.

(287)

„Dicastal Group“ taip pat teigė, kad dėjo visas pastangas, kad antisubsidijų klausimynas būtų persiųstas bendrovei „Wisdom“. Tačiau ši bendrovė į tokias pastangas nereagavo. Be to, bet koks „Dicastal Group“ ir „Wisdom“ bendravimas negalėjo būti atskleistas dėl komercinės paslapties ir asmens privatumo priežasčių.

(288)

Komisija laikėsi nuomonės, kad byloje ji turėjo pakankamai informacijos, patvirtinančios, kad bendrovės yra susijusios. Susirūpinimas dėl komercinės paslapties ir asmens privatumo nėra pagrįsta priežastis atsisakyti Komisijai pateikti tyrimui svarbius dokumentus ir informaciją, nes jie yra visiškai apsaugoti taikant konfidencialios informacijos apsaugos principą pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnį. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(289)

Dėl klausimo, ar Komisijos prašyta informacija buvo būtina, „Dicastal Group“ teigė, kad, atsižvelgiant į šalį, kurioje buvo užregistruota „Wisdom“, ir į bendrovei DMA tiekiamų žaliavų kilmės šalį, Komisijos prašyta informacija apie „Wisdom“ nebuvo būtina, nes atliekant tyrimą nagrinėtas tik įtariamas Maroko ir Kinijos vyriausybių bendradarbiavimas. Todėl bet kokie galimi finansiniai įnašai, teikiami už Maroko teritorijos ribų arba nesusiję su Maroko ir Kinijos vyriausybių bendradarbiavimu, nebuvo įtraukti į šio tyrimo aprėptį.

(290)

Komisija su tuo nesutiko. Kinijos įmonėms įprasta steigti patronuojamąsias įmones Honkonge, nes ten sudaromos palankios verslo sąlygos prekybai ar investavimui užsienyje, pavyzdžiui, palankesni pelno mokesčio tarifai, prieiga prie kapitalo rinkų, laisvai konvertuojama valiuta. Daugeliu atvejų Honkonge užregistruotos bendrovės faktiškai vykdo veiklą savo patronuojančiųjų įmonių patalpose Kinijoje. Šią praktiką taip pat galima stebėti „Dicastal Group“ viduje: tiek „CITIC Dicastal“, tiek „Changsha Dicastal“ įsteigė investicines bendroves Honkonge. Kaip patvirtinta per patikrinimus vietoje, šių patronuojamųjų įmonių apskaitos dokumentai ir darbuotojai buvo „CITIC Dicastal“ būstinėje Činhuangdao. Be to, pati „CITIC Group Corporation“ (pagrindinė „CITIC Dicastal“ savininkė) Honkonge įsteigė bendrovę „CITIC Limited“ ir įnešė didžiąją savo turto dalį į Honkonge užregistruotą bendrovę (67). Be to, nors tiekiama žaliava nebuvo nei Kinijos, nei Maroko kilmės, būtent „Wisdom“ finansavo bendrovę DMA gerokai pavėluotai surinkdama mokėjimus už aliuminio luitų tiekimą ir taikydama gerokai žemesnę kainą, palyginti su rinka. „Wisdom“ buvo įsteigta Kinijoje ir įgyvendino Kinijos lengvatinę politiką ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojų naudai, kaip išsamiau paaiškinta toliau. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad luitų kilmė šiuo atžvilgiu nėra svarbi. Tuo remdamasi Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(291)

Nors Maroko ir Kinijos vyriausybių bendradarbiavimas DMA atžvilgiu nuolat paneigiamas, Maroko vyriausybė savo pastabose pritarė „Dicastal Group“ nuomonei dėl būtinybės gauti prašomą informaciją. Šiuo atžvilgiu, remdamasi PPO SKP sutarties 12 straipsnio 12.7 dalimi ir pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalimi, Maroko vyriausybė teigė, kad turimus faktus galima taikyti tik informacijai, kurią tyrimą atliekanti institucija nustatė kaip būtiną. Be to, Maroko vyriausybė teigė, kad, remiantis kolegijos ataskaita byloje US – Supercalendered paper (68) ir Teisingumo Teismo sprendimu European Bicycle Manufacturers Association (EBMA) / Giant (China) Co. Ltd (69), pareiga įrodyti, kad tam tikra informacija buvo būtina, prieš remiantis turimais faktais tenka Komisijai. Be to, Maroko vyriausybė priminė, kad pagal PPO antidempingo susitarimo (toliau – Antidempingo susitarimas) II priedo 7 konstatuojamąją dalį, kuri analogiškai taikomas atliekant antisubsidijų tyrimus, Komisija, pasirinkdama turimų faktų šaltinius, turėtų elgtis itin apdairiai. Šiame kontekste Maroko vyriausybė atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimą atliekanti institucija, kai įmanoma, kaip turimus faktus turėtų naudoti iš kitų nepriklausomų šaltinių gautą informaciją arba iš kitų suinteresuotųjų šalių gautą informaciją. Maroko vyriausybė taip pat pabrėžė, kad „Dicastal Group“ pateikė keletą klausimyno atsakymų, sutiko su tikrinamaisiais vizitais ir bendradarbiavo ir po tikrinamųjų vizitų. Galiausiai, Maroko vyriausybė įspėjo Komisiją, kad dėl to, jog tariamai nebendradarbiaujama, ji neturėtų remtis turimais neigiamais faktais, ir priminė Komisijai, kad prieš įtraukiant į tyrimą bet kokias Komisijos nustatytas naujas subsidijavimo schemas dėl jų turi būti konsultuojamasi su Maroko vyriausybe.

(292)

Komisija visapusiškai atsižvelgė į šiuos Maroko vyriausybės argumentus. Atsižvelgdama į 286–290 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus argumentus, Komisija atmetė šiuos tvirtinimus, nes iš „Wisdom“ ir „Dicastal Group“ prašyta informacija buvo būtina tyrimui atlikti pagal teisės aktus ir PPO jurisprudenciją, kuriais rėmėsi Maroko vyriausybė. Kaip nurodyta toliau, Komisija savo išvadose nesirėmė „neigiamais“ turimais faktais, bet labai apdairiai naudojosi į bylos medžiagą įtrauktais faktais. Todėl šie Maroko vyriausybės argumentai buvo atmesti.

(293)

Remdamasi visomis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis ir įrodymais, Komisija patvirtino ketinanti taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį, kad nustatytų, ar „Wisdom“ buvo susijusi su „Dicastal Group“, taigi ir su „CITIC Group“ pagal SMK ĮA 127 straipsnį. Šiuo tikslu Komisija savo vertinime rėmėsi keliais turimais faktais ir prireikus turėjo padaryti tam tikras prielaidas, kad užpildytų likusias spragas.

(294)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad „Wisdom“ ir abi „Dicastal Group“ priklausančios Honkonge įsisteigusios bendrovės, dalyvaujančios Maroko projekte, t. y. „Dicastal Asia“ ir „Dicastal HK“, buvo užregistruotos Honkonge tuo pačiu adresu.

(295)

Be 3.2.2 skirsnyje ir ankstesnėse konstatuojamosiose dalyse išsamiai išdėstytų argumentų ir paneigimų, „CITIC Dicastal“ teigė, kad priežastis, dėl kurios „Wisdom“, „Dicastal Asia“ ir „Dicastal HK“ turėjo tą patį registruotą adresą Honkonge, buvo ta, kad visos trys bendrovės pasinaudojo to paties registracijos agento paslaugomis. Visų trijų bendrovių registruotas adresas buvo registracijos agento adresas Honkonge.

(296)

Šis argumentas neįrodė, kad bendrovės nebuvo susijusios. Bet kuriuo atveju tai, kad jų buvo tas pats registracijos agentas ir tas pats registruotas adresas, taip pat gali būti laikoma ryšio požymiu pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, nes susijusios šalys neretai naudoja tą patį agentą ir juridinį adresą, kad kuo labiau padidintų administracinių procedūrų veiksmingumą ir kartu sumažintų susijusias išlaidas.

(297)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad „Dicastal Asia“ ir „Dicastal HK“ Honkonge neturėjo jokių darbuotojų, nes jų darbuotojai ir apskaitos dokumentai buvo „CITIC Dicastal“ patalpose Činhuangdao, Hebėjaus provincijoje (KLR). Todėl Komisija turėjo priežasčių daryti išvadą, kad „Wisdom“ nevykdė veiklos ir iš Honkongo. Atsižvelgdama į tai, kad „Wisdom“ savininko ir direktoriaus adresas taip pat buvo Činhuangdao, Komisija nusprendė, kad „Wisdom“ verslo vieta taip pat buvo Činhuangdao, nes „Wisdom“ ir „CITIC Dicastal“ šiuo klausimu nebendradarbiavo.

(298)

Dar vienas esminis elementas, kurio įrodomas ryšys, kaip paaiškinta pirmiau, yra tai, kad, nepaisant nedidelės „Wisdom“ kapitalizacijos, „CITIC Dicastal“ jai patikėjo tiekti didelius aliuminio luitų, būtinų jos veiklos tęstinumui Maroke, kiekius. Komisija laikėsi nuomonės, kad labai mažai tikėtina, jog nesusijusios šalys būtų sudariusios tokį svarbų susitarimą be papildomų garantijų. „Wisdom“ ir DMA aliuminio luitų tiekimo susitarime nėra jokių tokių garantijų ar sankcijų, pavyzdžiui, už tai, kad nebuvo pristatytas nurodytas sutartas kiekis, kuris yra reikšmingas. Todėl šis elementas taip pat aiškiai įrodo šių subjektų tarpusavio ryšį.

(299)

Be to, kaip minėta pirmiau bei 3.2.2 skirsnyje ir kaip išsamiau išdėstyta toliau, „Wisdom“ negavo jokių mokėjimų iš DMA už reikšmingą tiekiamų aliuminio luitų kiekį iki tiriamojo laikotarpio pabaigos, o už šiuos luitus ji taikė gerokai mažesnę kainą nei rinkos kaina. Be to, ji suteikė bendrovei „Dicastal Asia“ didelį finansavimą, kuris iki tiriamojo laikotarpio pabaigos nebuvo grąžintas.

(300)

Komisija laikėsi nuomonės, kad šie elementai aiškiai byloja apie „Wisdom“ ir „CITIC Dicastal“ bent kaip juridiškai pripažintų verslo partnerių arba versle susijusių subjektų ryšį pagal SMK ĮA 127 straipsnį. Jei „Wisdom“ ir „CITIC Dicastal“ ryšiai būtų pagrįsti ištiestosios rankos principu, „CITIC Dicastal“ būtų siekusi sudaryti susitarimą su išsamiomis garantijomis, kad būtų užtikrintas gamybos ištekliaus tiekimas, o „Wisdom“ būtų aktyviai siekusi gauti mokėjimus už luitų tiekimą, taikytų sankcijas už pavėluotus mokėjimus ir reikalautų papildomos kompensacijos už sutarties pažeidimą. Remiantis „Wisdom“ ir DMA sudaryta aliuminio tiekimo sutartimi, nustatytas aiškus mokėjimo terminas. Sutartyje taip pat numatyta ginčų sprendimo išlyga. Be to, sutartyje numatytas jos nutraukimas. „Wisdom“ nesiėmė nė vieno iš šių veiksmų, leidžiamų pagal tiekimo sutartį su DMA, nors mokėjimai už tiekimą nebuvo vykdomi taip ilgai. Jei šalys būtų nesusijusios, ypač atsižvelgiant į didelius patiektus kiekius ir atitinkamas sumas, „Wisdom“ būtų pasinaudojusi tinkamomis teisių gynimo priemonėmis, kad užtikrintų susitarimo vykdymą, bandydama susigrąžinti jai mokėtinas sumas, galbūt nutraukdama sutartį ir reikalaudama, kad DMA atlygintų nuostolius.

(301)

„CITIC Dicastal“ teigė, kad bendrovės DMA iš „Wisdom“ pirktas aliuminis buvo iš dalies apmokėtas 2024 m. po tiriamojo laikotarpio ir kad bendrovei „Dicastal Asia“ suteikta paskola taip pat buvo grąžinta 2024 m. Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad dėl šių aplinkybių nepasikeitė faktas, kad „Wisdom“ ir „Dicastal Group“ elgėsi ne kaip nepriklausomi subjektai, vykdantys veiklą pagal ištiestosios rankos principą įprastomis rinkos sąlygomis. Paprastas grąžinimas po tiriamojo laikotarpio be jokių kitų reikalaujamų ir sumokėtų baudų ir kompensacijų po daugelį metų trukusio sutarties pažeidimo niekaip nekeičia pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje aprašytos faktinės padėties, kuria aiškiai įrodomas šalių ryšys.

(302)

Be to, kaip bus aiškiau matyti toliau, aliuminio luitų kaina, kurią „Wisdom“ taikė bendrovei DMA, buvo gerokai mažesnė už kainą, kurią taikė nesusiję tiekėjai už tiesioginį aliuminio luitų tiekimą. Kadangi nebuvo bendradarbiaujama, Komisija padarė prielaidą, jog nėra jokių kitų priežasčių, kodėl „Wisdom“ taip elgėsi, išskyrus tai, kad ji buvo susijusi su „CITIC Dicastal“. Nesusijęs tiekėjas būtų siekęs taikyti kuo didesnę kainą ir gauti kuo didesnį atitinkamą pelną iš aliuminio luitų pardavimo. Kadangi šios žaliavos kaina yra susieta su Londono metalų biržos tarptautine kaina ir ja prekiaujama visame pasaulyje kaip biržos preke, bylos medžiagoje nėra jokio kito įtikinamo paaiškinimo dėl tokių kainų skirtumų, išskyrus šių subjektų ryšį.

(303)

Dar vienas elementas, pagrindžiantis ryšio buvimą, yra tai, kad „Wisdom“ ir DMA aliuminio luitų tiekimo sutartis yra lygiai tokia pati, kaip „CITIC Dicastal“ ir DMA. Abiejų susitarimų straipsniai yra visiškai vienodi ir juose nustatytos beveik identiškos sąlygos (išskyrus kainų nustatymo mechanizmą) ir net formatavimas yra vienodas. Komisija palygino šiuos susitarimus su susitarimu dėl aliuminio luitų, sudarytu tarp tikrai nesusijusio tiekėjo ir DMA, ir jų sąlygos bei formatavimas visiškai skyrėsi. Todėl šis elementas taip pat patvirtino „Wisdom“ ir „CITIC Dicastal“ ryšį.

(304)

Remdamasi visais šiais bylos medžiagoje pateiktais faktais, Komisija padarė išvadą, kad pagal SMK ĮA 127 straipsnį „Wisdom“ yra su „CITIC Dicastal“ susijęs subjektas. „Wisdom“ yra susijusi bent jau kaip juridiškai pripažinta verslo partnerė pagal SMK ĮA 127 straipsnio 1 dalies b punktą ir (arba) kaip susijusi versle pagal SMK ĮA 127 straipsnio 2 dalį. Remdamasi pirmiau išdėstytais faktais, Komisija taip pat padarė prielaidą, kad teisiniai ryšiai egzistuoja ir pagal SMK ĮA 127 straipsnio 1 dalies d, e, f arba g punktus.

(305)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad kaip su „CITIC Dicastal“ susijęs subjektas, kuris labai aktyviai dalyvavo sėkmingai užbaigiant Maroko projektą, „Wisdom“ veikė kaip netiesioginio finansinio įnašo teikimo priemonė, panašiai kaip ir kiti trys susiję subjektai, kuriuos „CITIC Dicastal“ panaudojo tam, kad nukreiptų lengvatinį finansavimą bendrovei DMA.

(306)

Po galutinio faktų atskleidimo DMA teigė, kad Komisija, darydama išvadas dėl „CITIC Dicastal“ ir „Wisdom“ ryšio, taikė nepalankias prielaidas. Ji taip pat pakartojo savo tvirtinimus dėl „CITIC Dicastal“ ir „Wisdom“ ryšio, aprašyto 281, 285, 287 ir 289 konstatuojamosiose dalyse. Bendrovė taip pat teigė, kad Komisijos išvados dėl neįprasto verslo sandorio buvimo, „CITIC Dicastal“ ir „Wisdom“ ryšio ir naudojimosi turimais faktais šiuo atžvilgiu yra nepagrįstos.

(307)

DMA teigimu, „Wisdom“ įsteigimas 2019 m. lapkričio mėn. ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas 2020 m. kovo mėn. bendrovei „Wisdom“ tapus pagrindine aliuminio luitų tiekėja bendrovei DMA, atitiko įprastą verslo praktiką.

(308)

Dėl neapmokėtų sąskaitų už aliuminio luitų tiekimą DMA teigė, kad ji įrodė, jog taip atsitiko dėl ginčo dėl luitų kainos. Ginčas esą buvo išspręstas 2023 m. pabaigoje. Pasirašius naują sutartį, remiantis išspręstu ginču, 2024 m. DMA iš esmės panaikino visą skolą. Dėl žemesnės nei rinkos luitų kainos DMA teigė, kad jos tiekėjas kainų nustatymo formulę pasirinko atsitiktinai. Supratusi, kad formulė neveikia, „Wisdom“, kaip minėta pirmiau, paprašė iš naujo derėtis dėl pirkimo–pardavimo sutarties. DMA tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į šioje konstatuojamojoje dalyje aprašytus faktus.

(309)

DMA pakartojo, kad bendras registruotas adresas su kitomis dviem „Dicastal Group“ bendrovėmis nebūtinai byloja apie jų tarpusavio ryšį, nes daugelis bendrovių turi tą patį registruotą adresą. Be to, DMA teigė, kad tai, jog „Wisdom“ savininkas turi adresą tame pačiame mieste, kaip ir „CITIC Dicastal“ buveinė, nereiškia, kad tarp abiejų bendrovių yra tiesioginis ryšys. Be to, ši šalis teigė, kad ji nežinojo savininko adreso, o Komisijos tvirtinimas nebuvo pagrįstas jokia į tyrimo bylos medžiagą įtraukta informacija. DMA neginčijo, kad faktinis adresas, kuriuo „Wisdom“ vykdo veiklą, skiriasi nuo registruoto adreso.

(310)

DMA teigė, jog tai, kad „CITIC Dicastal“ rekomendavo bendrovę „Wisdom“ kaip aliuminio luitų tiekėją bendrovei DMA, remdamasi įmonės „Wisdom“ savininko patirtimi aliuminio versle ir jų ilgalaikiu bendradarbiavimu, versle yra įprasta. DMA teigimu, bendrovių nepriklausomumas dėl tokių veiksmų nesumažėjo.

(311)

Galiausiai, „Dicastal Group“ atsisakymas atskleisti papildomą informaciją apie „Wisdom“ ir jos ryšį su bendrove ir (arba) jos savininku neturėtų būti suprantamas kaip bet kokių pažeidimų pripažinimas. DMA teigimu, atsisakymą bendradarbiauti dėl grupės ryšių su „Wisdom“ lemia bendrovių teisės į neskelbtinos verslo informacijos ir finansinių duomenų apsaugą.

(312)

Komisija atmetė 306–311 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus tvirtinimus. Pirma, Komisija nesutiko su teiginiu, kad ji taikė nepalankią prielaidą. Kadangi „Wisdom“ visiškai nebendradarbiavo, o „Dicastal Group“ nebendradarbiavo dėl savo ryšių su „Wisdom“, Komisija tiesiog išnagrinėjo turimus faktus ir jais remdamasi padarė išvadas. Nors vertinant atskirai pavieniai nustatyti faktai negali būti naudojami kaip „CITIC Dicastal“ ir „Wisdom“ ryšio egzistavimo įrodymas, kartu jie lėmė išvadas, aprašytas 304 konstatuojamojoje dalyje. Be to, daugumą pavienių tvirtinimų Komisija jau išnagrinėjo 275–303 konstatuojamosiose dalyse.

(313)

Kalbant konkrečiau, nepagrįsti paaiškinimai dėl neapmokėtų aliuminio luitų sąskaitų faktūrų, pateikti 308 konstatuojamojoje dalyje, nėra pagrįsti į bylos medžiagą įtrauktais įrodymais. Papildoma sutartis, esą pasirašyta siekiant išspręsti ginčą dėl kainų, buvo susijusi tik su 2023 m. spalio–gruodžio mėn. pateiktais užsakymais, atitinkančiais 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. išrašytas sąskaitas faktūras. Taigi tuo negalima paaiškinti, kodėl dar 2022 m. rugsėjo mėn. išrašytos sąskaitos faktūros taip pat nebuvo apmokėtos. Be to, tvirtinimų, kad sutarties pasirašymas dėl daugumos reikiamų luitų su vos prieš kelis mėnesius įsteigta bendrove, yra įprasta verslo praktika ir kad sutartis buvo sudaryta pagal „CITIC Dicastal“ rekomendacijas, grindžiamas ilgalaikiu bendradarbiavimu su „Wisdom“ savininku, nepavyko pagrįsti jokiais esminiais į bylos medžiagą įtrauktais įrodymais, nes „Wisdom“ visiškai nebendradarbiavo, o „Dicastal Group“ atsisakė atskleisti bet kokią informaciją apie savo ryšių su „Wisdom“ savininku pobūdį ir trukmę. Bet kuriuo atveju, jei galima daryti prielaidą, kad 310 konstatuojamojoje dalyje pateiktas teiginys yra faktiškai teisingas, jis tik dar labiau patvirtina išvadas dėl glaudaus „Wisdom“ ir „Dicastal Group“ ryšio. Galiausiai, kaip paaiškinta 79 konstatuojamojoje dalyje, „Wisdom“ savininko adresas buvo paskelbtas viešai ir prieinamas Honkongo įmonių registre.

(314)

Iš pateiktų įrodymų ir elementų matyti, kad nuo 2017 m. „CITIC Dicastal“ gavo Kinijos vyriausybės paramą Kinijoje dotacijų ir lengvatinių paskolų, gautų iš Kinijos vyriausybės ir iš Kinijos bankų bei finansų įstaigų, veikiančių kaip valstybinės institucijos, forma. Šis išorės finansavimas buvo teikiamas įgyvendinant Kinijos vyriausybės lengvatinę politiką, įskaitant iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“. 2018 m. „CITIC Dicastal“ Kinijos vyriausybės vardu pasirašė investicijų susitarimą su Maroko vyriausybe dėl ratų su ratlankiais iš aliuminio gamyklos statybos projekto įgyvendinimo Kinijos ir Maroko vyriausybėms glaudžiai bendradarbiaujant. DMA buvo veiklą vykdantis subjektas, įsteigtas Maroke projektui įgyvendinti. Dėl savo ypatingos padėties įgyvendinimo metu ji per tarpinius subjektus „Changsha Dicastal“, „Dicastal Asia“, „Dicastal HK“ ir „Wisdom“ teikė bendrovei DMA pagal investicijų susitarimą reikalaujamą finansavimą Maroko projektui įgyvendinti, kontroliuodama, kad šie subjektai iš tikrųjų nukreiptų lėšas bendrovei DMA. Nuo investicijų susitarimo pasirašymo „CITIC Dicastal“ buvo projekto vadovė ir finansavimo garantė, nepaisant to, kad įsigijusi DMA akcijų ji iš karto netapo oficialia DMA savininke. Ji nusprendė finansuoti projektą per šiuos tarpinius subjektus, bent iš dalies panaudodama finansavimą, tiesiogiai arba netiesiogiai gautą iš Kinijos bankų ir finansų įstaigų. Todėl „CITIC Dicastal“ veikė kaip finansinio įnašo teikėja, nes visą projekto įgyvendinimo laikotarpį ji visada kontroliavo, kad tarpiniams subjektams suteiktos lėšos galiausiai būtų pervestos bendrovei DMA, kad projektas būtų sėkmingai užbaigtas. Paskutinis etapas įvykdžius šias finansavimo sąlygas – 2024 m. pradžioje „CITIC Dicastal“ užbaigė oficialų DMA akcijų įsigijimą ir taip įvykdė savo įsipareigojimus Maroko vyriausybei, kaip projekto savininkei, pagal investicijų susitarimą.

(315)

Nors konkretūs sandoriai, kuriais suteikiamas lengvatinis finansavimas, išsamiai aprašyti 3.5.2.2 skirsnyje, atliekant tyrimą reikėjo nustatyti, ar „CITIC Dicastal“ veikė kaip valstybinė institucija, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 straipsnio b punktą, kai netiesiogiai (per susijusius subjektus) teikė finansinius įnašus bendrovei DMA.

(316)

Po galutinio faktų atskleidimo DMA tvirtino, kad atliekant tyrimą „Dicastal Group“ pateikė daug įrodymų, kad bet koks Kinijos vyriausybės suteiktas finansavimas „Dicastal Group“ priklausantiems Kinijos subjektams nebuvo ir net negalėjo būti skirtas iniciatyvai „Viena juosta, vienas kelias“, Marokui ar DMA.

(317)

Šiuo atžvilgiu bendrovė nurodė a) bendrovės „Changsha Dicastal“ pateiktą informaciją, paaiškinant, kad ji naudojo nuosavas lėšas investicijoms Maroke vykdyti, b) DMA patikrinimo vietoje metu surinktus patikrinimo įrodymus dėl „CITIC Dicastal“ ir „Changsha Dicastal“ susitarimų dėl Maroko projekto, c) „Changsha Dicastal“ paskolos sutartis, patikrintas vietoje, įrodančias, kad paskolos gavėja neturėjo teisės naudoti lėšų investicijoms užsienyje.

(318)

DMA teigimu, Komisija klaidingai teigė, kad „CITIC Dicastal“ iš Kinijos vyriausybės gautas lėšas per kelis susijusius subjektus nukreipė bendrovei DMA. Ši bendrovė taip pat teigė, jog išvada, kad „CITIC Dicastal“ finansavo „Changsha Dicastal“ padidindama pardavimo pajamas, nėra pagrįsta tyrimo duomenimis. Be to, Komisijos išvadas dėl lengvatinio finansavimo teikimo pigių paskolų forma ir bendrovės „Wisdom“ tiekiamais gamybos ištekliais DMA pavadino spėliojimais.

(319)

Komisija atmetė 316–318 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus tvirtinimus. Kaip paaiškinta 81 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atsižvelgė į „Changsha Dicastal“ pastabas dėl investicijoms Maroke naudojamų lėšų šaltinių. Ji taip pat atsižvelgė į atitinkamo patikrinimo priede pateiktą informaciją ir „Changsha Dicastal“ paskolų sutartis. Šiuo atžvilgiu Komisija niekada neteigė, kad „Changsha Dicastal“ tiesiogiai naudojosi bet kuriomis paskolomis, gautomis investicijoms Maroke. Kaip paaiškinta 221, 257, 259 ir 371 konstatuojamosiose dalyse, „CITIC Dicastal“ netiesiogiai finansavo investicijas padidindama pardavimo pajamas. Priešingai nei teigė DMA, tokios išvados buvo padarytos remiantis audituotų „Changsha Dicastal“ ataskaitų informacija ir bendrovių „Changsha Dicastal“ ir „CITIC Dicastal“ mokėtinų ir gautinų sumų sąrašu, kaip paaiškinta 221 konstatuojamojoje dalyje, kurioje taip pat pateikiamos nuorodos į Komisijos naudotus dokumentus.

(320)

Kaip paaiškinta 3.5.2.1.1 skirsnyje, „CITIC Dicastal“ gavo išorės lengvatinį finansavimą iš Kinijos vyriausybės ir (arba) kitų Kinijos finansų įstaigų. Tada ji nukreipė tokią finansinę paramą bendrovei DMA per savo susijusius teisės subjektus „Changsha Dicastal“, „Dicastal Asia“, „Dicastal HK“ ir „Wisdom“, kontroliuodama, kad finansavimo srautas būtų panaudotas Maroko investiciniam projektui. Taigi „CITIC Dicastal“, kaip investicinio projekto su Maroko vyriausybe valdytoja, veikė kaip bendrovei DMA skirto finansinio įnašo teikėja. Todėl atliekant tyrimą buvo vertinama, ar „CITIC Dicastal“, teikdama bendrovei DMA jos Maroko veiklai skirtą finansavimą per susijusius teisės subjektus, veikė kaip valstybinė institucija, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 straipsnio b punktą. Su šiuo vertinimu susijusios taisyklės ir jurisprudencija apibendrintos 3.5.2.1.1 skirsnio b punkte.

(321)

Pirmiausia Komisija nagrinėjo valstybės nuosavybę ir kitus formalius vyriausybės vykdomos kontrolės požymius, susijusius su „CITIC Dicastal“, taip pat jos teisinius ryšius su DMA.

(322)

„CITIC Dicastal“ priklauso „CITIC Group“. „CITIC Group“ pradinės grandies kontrolės lygmuo priklauso „CITIC Group Corporation“ – Kinijos valstybės valdomai įmonei, įsteigtai gavus Valstybės tarybos pritarimą ir finansuojamai Finansų ministerijos lėšomis Valstybės tarybos vardu (70). Ji yra daugelio susijusių subjektų pagrindinė valdytoja (71) (toliau – „CITIC Group“). Jos pagrindinis turtas – 58,13 % bendrovės „CITIC Limited“ akcijų. Nuo „CITIC Group“ įsteigimo 1979 m. ji yra Kinijos ekonominės reformos pradininkė. Ji investuoja į ilgalaikį potencialą turinčias sritis, taip pat į tas, kurios dera su nacionaliniais prioritetais (72).

(323)

„CITIC Limited“ turi 42 % bendrovės „CITIC Dicastal“ akcijų per „CITIC Industrial Investment Group Corp., Ltd“ (CIIG).

(324)

Be to, 26 % bendrovės „CITIC Dicastal“ akcijų priklauso Honkonge užregistruotai bendrovei „Aluminum Alliances Limited“. Remiantis Honkongo bendrovių registro įrašais, jos direktoriai yra Erh Fei LIU ir „Asia Capital Investment Limited“. Erh Fei LIU yra „Asia Investment Fund“ valdančios įstaigos „Asia Investment Capital“ steigėjas ir generalinis direktorius. „Asia Investment Fund“ yra privataus kapitalo investicijų doleriais fondas, kurį Honkonge įsteigė Kinijos finansų ministerija, pritarus Valstybės tarybai, ir kiti profesionalieji vidaus ir užsienio instituciniai investuotojai. Fondas laikosi „į rinką orientuotos, internacionalizuotos ir profesionalios veiklos veidu į Aziją atsisukusioje ir į pasaulį žvelgiančioje Kinijoje“ principų (73).

(325)

„CITIC Group Corporation“ vizija – sukurti išskirtinį konglomeratą, turintį ilgalaikę reputaciją, kartu „suderinant savo misiją su nacionaliniais tikslais ir prisidedant prie nacionalinio atgaivinimo“ (74).

(326)

„CITIC Group Corporation“ ir įvairios grupės bendrovės aktyviai įgyvendina nacionalinę politiką ir tikslus, tiesiogiai susijusius su ratų su ratlankiais iš aliuminio gamyba. Oficialieji grupės atstovai labai palankiai įvertino naujas idėjas ir tikslus, kuriuos generalinis sekretorius Xi Jinpingas pristatė savo ataskaitoje 20-ajam KKP nacionaliniam kongresui 19-ojo centrinio komiteto vardu. Jie susitarė, kad grupė turėtų „prisidėti savo pranašumais kuriant šiuolaikišką socialistinę šalį visa apimančiu būdu ir skatinant didį Kinijos tautos atsigavimą vykdant Kinijos stiliaus modernizavimą“, nes ji „visada buvo solidari su partija ir toliau siekia didžios šalies misijos“. Padalinys Mianmare pabrėžė, kad „bendras iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimas tapo populiaria tarptautine viešąja produkto ir tarptautinio bendradarbiavimo platforma“. Dar vienas partijos padalinio atstovas vienoje iš grupės bendrovių pareiškė, kad „būtina integruoti naujus 20-ojo Kinijos komunistų partijos nacionalinio kongreso reikalavimus ir priemones į įmonių plėtros strategiją, visapusiškai atsižvelgti į draudimo pramonės, kaip ekonominio „amortizatoriaus“ ir socialinio „stabilizatoriaus“, vaidmenį ir parodyti, kaip naujais įsipareigojimais bei naujais veiksmai prisidėti prie bendros gerovės“ (75).

(327)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad KKP vykdė kontrolę ir darė įtaką bendrovių sprendimams per kelis esamus arba buvusius valdybos narius įvairiose „CITIC Group“ priklausančiose bendrovėse, įskaitant „CITIC Dicastal“. „CITIC Dicastal“ pirmininkas Zhihua ZHU taip pat buvo partijos sekretorius šioje bendrovėje (76). Buvęs generalinio direktoriaus pavaduotojas Xiuyingas GAO atstovavo bendrovės KKP nuolatiniam komitetui „CITIC Dicastal“ valdyboje (77). Dar vienas „CITIC Dicastal“ direktorius Jianas ZHANGAS, atstovavęs savo akcininkui CIIG, taip pat buvo partijos komiteto sekretorius bendrovėje CIIG (78). „CITIC Bank“ partijos komiteto sekretorius He Yingas FANGAS buvo banko pirmininkas ir vykdomasis direktorius, taip pat „CITIC Group Corporation“ generalinio direktoriaus pavaduotojas (79).

(328)

KKP įtaka „CITIC Group“ priklausančioms įmonėms taip pat matyti iš jų įstatų ir veikia jų verslo veiklą.

(329)

„CITIC Dicastal“ įstatai buvo parengti siekiant užtikrinti, kad bendrovė, be kita ko, laikytųsi KKP įstatų nuostatų. Pagal „CITIC Dicastal“ įstatus reikalaujama, kad bendrovėje būtų įsteigta KKP organizacija, siekiant sustiprinti bendrą KKP vadovavimą, nurodyti kryptį ir kontroliuoti bendrą padėtį bendrovėje. Be to, pagal įstatus bendrovėje numatyta įsteigti partijos komitetą, kurio nariai gali patekti į direktorių valdybą, stebėtojų tarybą ir bendrovės vadovybę. Vienas iš partijos komiteto vaidmenų – nagrinėti ir aptarti pagrindinius bendrovės verslo valdymo klausimus. Tokie tyrimai ir diskusijos yra parengiamasis darbas direktorių valdybai ir vadovybei priimant sprendimus svarbiausiais klausimais. Pagal įstatus reikalaujama, kad direktorių valdyba išklausytų partijos komiteto nuomones dėl svarbių verslo sprendimų ir klausimų. Direktoriai bendrovės suteiktomis teisėmis naudojasi su derama diskrecija, apdairiai ir stropiai, siekdami užtikrinti, kad bendrovės verslo veikla atitiktų nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir įvairių sričių nacionalinę ekonominę politiką.

(330)

Xi Jinpingo ataskaitą atkartojo ir „CITIC Dicastal“: „„Lighthouse Factory“ partijos skyriaus ir ratų su ratlankiais iš aliuminio 6-osios linijos propagandinio komiteto narys Xinghua Liu pasakė, kad [„CITIC Dicastal“] turėtų laikyti Xi Jinpingo mintis apie Kinijai būdingų bruožų turintį socializmą naujajai erai „minties švyturiu“, sistemingai studijuoti ir gilinti [jos] suvokimą ir vadovauti „Lighthouse Factory“ siekiant aukštos kokybės vystymosi. Ratų su ratlankiais iš aliuminio 2-osios linijos departamento biuro partijos skyriaus sekretorius draugas Wenhu Dai, pasikeisdamas nuomonėmis dėl „gamybos galios ir kokybės galios“, pasakė, kad gamyba yra gyvybiškai svarbi nacionalinės ekonomikos grandis. [Bendrovė] turi laikytis koncepcijos „kokybė – „Dicastal“ gyvybė“ ir padėti kurti gamybos galią ir kokybės galią stiprindama pagrindinių technologijų mokslinius tyrimus, susijusius su įrangos gamyba, ir visapusiškai skatindama išmaniąją gamybą.“ (80)

(331)

Vienas iš susijusių „CITIC Dicastal“ lėšų teikėjų buvo „CITIC Bank“. Šį subjektą per „CITIC Corporation Limited“, „CITIC Limited“ ir „CITIC Financial Holdings“ taip pat galiausiai valdo jo tiesioginė pagrindinė akcininkė „CITIC Group Corporation“: 2023 m. jai priklausė 64 % „CITIC Bank“ akcijų (81).

(332)

Pagal savo įstatus (82)„CITIC Bank“ įsteigia KKP organizaciją, vykdo KKP veiklą, palaiko ir stiprina bendrą KKP vadovavimą ir visapusiškai atsižvelgia į partijos komiteto vadovaujamąjį vaidmenį nustatant kryptį, valdant bendrą padėtį ir užtikrinant įgyvendinimą. Banko direktoriai apdairiai, sąžiningai ir stropiai naudojasi banko suteiktomis teisėmis, siekdami užtikrinti, kad banko veikla atitiktų nacionalinių įstatymų, kitų teisės aktų ir įvairių sričių nacionalinės ekonominės politikos reikalavimus, įskaitant ir ratų su ratlankiais iš aliuminio gamybos reikalavimus.

(333)

Iš pirmiau pateiktų įrodymų matyti, kad esama įtikinamų formalių požymių, jog Kinijos vyriausybė kontroliuoja „CITIC Dicastal“, be kita ko, akivaizdžių formalių kontrolės požymių, susijusių su kitais „CITIC Group“ subjektais, dalyvaujančiais vykdant investicinį projektą Maroke. Tokia kontrolė vykdoma per Kinijos vyriausybės nuosavybės ir sprendimų priėmimo struktūrą ir procesą ir (arba) KKP dalyvavimą šių įvairių bendrovių veikloje, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinama vyriausybės politika, tiesiogiai susijusi su ratų su ratlankiais iš aliuminio gamyba. Tuo remiantis galima daryti išvadą, kad „CITIC Dicastal“ įgyvendina Kinijos vyriausybės vykdomą politiką.

(334)

Be valstybės nuosavybės ir kitų formalių Kinijos vyriausybės vykdomos kontrolės požymių, Komisija analizavo, ar „CITIC Dicastal“ turi ar vykdo valdžios įgaliojimus arba jai tokie įgaliojimai suteikiami. Šiuo atžvilgiu atliekant tyrimą daugiausia dėmesio skirta „CITIC Dicastal“ ir Kinijos vyriausybės ryšiui, Kinijoje susiklosčiusiai teisinei ir ekonominei aplinkai ir tam, ar šis subjektas iš tikrųjų vykdo valdžios funkcijas, atsižvelgiant į visus faktus ir aplinkybes, visų pirma į Kinijos vyriausybės politikos ratų su ratlankiais iš aliuminio sektoriuje taikymo sritį ir turinį.

(335)

Kalbant apie Kinijoje vyraujančią teisinę, politinę ir ekonominę aplinką, kurioje „CITIC Dicastal“ vykdo veiklą, Komisija surinko įrodymų, iš kurių matyti, kad Kinijos vyriausybė daro didelę įtaką pagrindiniams teisiniams ir ekonominiams savo ekonomikos aspektams (83). Konkrečiau, kalbant apie ratų su ratlankiais iš aliuminio sektorių, Komisija nustatė, kad šiame sektoriuje vyriausybė daug kišasi taikydama įvairią lengvatinę politiką, nustatytą planuose, gairėse, direktyvose ir kituose politikos dokumentuose, skelbiamuose visais valdžios lygmenimis, taip pat kad Kinijos vyriausybė išlaiko didelį šiame sektoriuje veikiančių bendrovių nuosavybės ir kontrolės lygį (84).

(336)

Išvadą, kad „CITIC Dicastal“ vykdo valdžios funkcijas, patvirtina dar trys elementai.

(337)

Pirmasis elementas yra 2018 m. liepos 26 d. su Maroko vyriausybe pasirašytame investicijų susitarime. Kaip jau nurodyta 159–161 ir 183 konstatuojamosiose dalyse, šiame susitarime daroma nuoroda į dvišalį Maroko ir Kinijos bendradarbiavimą. Tiksliau tariant, jo preambulės D punkte nurodyta, kad „CITIC Dicastal Group“ yra pagrindinė ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintoja, ir toliau teigiama, kad KLR veikė per „CITIC Dicastal Group“. Taip pabrėžiama, kad „CITIC Dicastal“ ir visą jos grupę, atsižvelgiant į jos specializuotą praktinę patirtį ratų su ratlankiais iš aliuminio gamybos srityje, Kinijos vyriausybė specialiai pasirinko tam, kad ji vykdytų ir įgyvendintų bendruosius vyriausybės politikos tikslus pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, investuodama Maroke abiem šalims konkrečiai bendradarbiaujant dvišaliu pagrindu.

(338)

Antrasis elementas yra tai, kad Kinijos vyriausybė oficialiai pripažino „CITIC Group“, kuriai priklauso „CITIC Dicastal“ ir DMA, kaip subjektą, kuriam pavesta įgyvendinti iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ ir investavimo užsienyje politiką ir kad 2018 m. liepos 26 d. jos su Maroko vyriausybe pasirašytas investicijų susitarimas – „Maroko projektas“ – laikomas „atitinkančiu“ iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“. „CITIC Group“ dar 2017 m. pabrėžė (85), kad įgyvendina investavimo užsienyje strategiją ir kad kartu su iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ atliko didelio masto investicijas. „CITIC Group“ pareiškė, kad ji ir toliau aktyviai dalyvaus plėtojant iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, labiau prisidėdama prie bendro Kinijos ir palei tą kelią esančių šalių bei regionų vystymosi skatinimo. Tarp septynių bendradarbiavimo ratų, apibūdintų įgyvendinant iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, „CITIC Group“ paminėjo sinergijos su keliomis nacionalinėmis ministerijomis ir komisijomis, valstybės valdomomis įmonėmis, taip pat vietos valdžios institucijomis ir valstybės valdomomis įmonėmis ratą. Šiame kontekste „CITIC Bank“ dar 2017 m. rėmė iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, tuo pačiu metu vykdydamas investicijas ir finansavimą, skirdamas dideles sumas kaip finansinę paramą ir per specialų iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ fondą.

(339)

Be to, 2019 m. liepos mėn. paskelbtame „CITIC Dicastal“ straipsnyje (taip pat žr. 174 konstatuojamąją dalį) (86) bendrovė nurodo vyriausybės politiką, kuria aktyviai skatinamas pramonės strategijos pritaikymas ir modernizavimas, ir teigia, kad „CITIC Dicastal“ toliau skatina investavimo užsienyje strategiją ir kuria gamybos bazes užsienyje. Iš šio šaltinio taip pat matyti glaudūs ryšiai ir dalyvavimas tarp „CITIC Group Corporation“ aukščiausiosios vadovybės (t. y. pirmininko ir generalinio direktoriaus) ir „CITIC Dicastal“ plėtros ir veiklos. Kalbant apie Maroko projektą, „CITIC Group Corporation“ vadovai paragino „CITIC Dicastal“ atkartoti savo vidaus verslo modelį Maroke, įskaitant „kontroliuojamus rinkos išteklius socialinio kapitalo investicijoms skatinti“. Šis modelis Maroke pirmą kartą būtų taikomas užsienyje, remiantis bendrovės įsipareigojimu jį padaryti nacionaliniu iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ projektu.

(340)

Trečiasis elementas, iš kurio matyti, kad bendrovei „CITIC Dicastal“ suteikti valdžios įgaliojimai, grindžiamas tuo, kad keliuose Kinijos planuose ir politikos dokumentuose „CITIC Dicastal“ konkrečiai minima kaip viena iš bendrovių, pasirinktų įgyvendinti iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ ir skatinti tarptautinių pajėgumų plėtrą. Be kita ko, 2020 m. Činhuangdao įgyvendinimo plano 6 skirsnyje dėl įrangos gamybos pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ aiškiai paminėtas „CITIC Dicastal“ investicinio projekto Maroke skatinimas (87).

(341)

Kalbant apie lengvatinį finansavimą, be visų 3.5.1 skirsnyje nurodytų elementų, 2018 m. Hebėjaus provincijos pranešimo dėl iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo ir tarptautinio bendradarbiavimo pajėgumų srityje skatinimo 6 skirsnyje dėl įrangos gamybos skatinimo konkrečiai paminėta, kad „CITIC Dicastal“ ir Marokas yra investicijų skatinimo priemonių naudos gavėjai (88).

(342)

Be to, 2020 m. sausio mėn. „CITIC Group“ ir „Sinosure“ pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą (89) dalyvaujant „CITIC Bank“ partijos komiteto sekretoriui ir pirmininkui, taip pat „Sinosure“ partijos komiteto nariui ir generalinio direktoriaus pavaduotojui. „CITIC Bank“ buvo pirmasis akcinis bankas, pasirašęs tokį susitarimą su „Sinosure“, atsižvelgiant į jų ilgalaikius ryšius. Finansavimo mastas viršijo 20 mlrd. USD. Šiuo susitarimu buvo pademonstruotas šių bendrovių pasiryžimas kartu įgyvendinti nacionalinę strategiją ir padėti įmonėms pradėti veiklą pasaulio lygmeniu. Šį bendradarbiavimą atspindėjo „Sinosure“ Hebėjaus padalinys, konkrečiai paminėjęs su iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ susijusią paramą „CITIC Dicastal“ projektui (90). „Chinese Export-Import Bank“ Hebėjaus padalinys taip pat konkrečiai pareiškė teikiantis paramą ir finansavimą bendrovei „CITIC Dicastal“ (91).

(343)

Bet kuriuo atveju, kiek tai susiję su „CITIC Bank“ ir „CITIC Finance“, atlikdama valstybinės institucijos analizę, Komisija rėmėsi išvadomis dėl kitų Kinijos bankų ir finansų įstaigų, tiesiogiai ar netiesiogiai teikiančių finansavimą bendrovei „CITIC Dicastal“, kaip išsamiai išdėstyta 3.5.2.1.1 skirsnyje, nes jos taip pat taikytinos „CITIC Bank“ ir „CITIC Finance“. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad „CITIC Bank“ ir „CITIC Finance“ teikė finansavimą bendrovei „CITIC Dicastal“ veikdami kaip valstybinės institucijos, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 straipsnio b punktą.

(344)

Apibendrinant, remdamasi šiame skirsnyje aprašytais įrodymais, Komisija padarė išvadą, kad „CITIC Dicastal“, teikdama finansinius įnašus bendrovei DMA per susijusius subjektus, veikė kaip valstybinė institucija, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punktą, taikomą kartu su jo 2 straipsnio b punktu. Iš atitinkamų įrodymų matyti, kad buvo formalių požymių, jog „CITIC Dicastal“ priklauso valstybei ir valstybė ją valdo tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant Kinijos vyriausybei ir (arba) KKP akciniame kapitale ir (arba) direktorių valdybos veikloje, priimant svarbius verslo sprendimus, ir kad „CITIC Dicastal“ įgyvendino Kinijos vyriausybės politiką Maroko projekte, įskaitant konkrečiai iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“. Iš pirmiau pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad atitinkama Kinijos teisinė, politinė ir ekonominė aplinka, kurioje „CITIC Dicastal“ vykdo veiklą apskritai ir konkrečiai ratų su ratlankiais iš aliuminio sektoriuje, pasižymi dideliu vyriausybės dalyvavimu taikant lengvatinę politiką ir planus, kuriais labai kišasi į įprastas rinkos jėgas. Be to, iš atitinkamų įrodymų aiškiai matyti, kad „CITIC Dicastal“ yra suteikiami valdžios įgaliojimai, nes ji vykdo valdžios funkcijas ir „CITIC Dicastal“ ir kiti tos pačios grupės subjektai jau senai įgyvendina Kinijos vyriausybės priimtą lengvatinę politiką. Kalbant apie „CITIC Dicastal“ ir jos investicinį projektą Maroke, akivaizdu, kad taip įgyvendindama Kinijos iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, investavimo užsienyje politika ir strategija „Pagaminta Kinijoje“, taip pat kita Kinijos lengvatinė politika, kuria remiamas ratų su ratlankiais iš aliuminio sektorius, be kita ko, būtent bendradarbiaujant Maroko ir Kinijos vyriausybėms.

(345)

Po galutinio faktų atskleidimo, nors Maroko vyriausybė pareiškė, jog neturi teisės teikti pastabų dėl trečiųjų šalių bendrovių ir jų valdymo, ji vis dėlto pateikė pastabų dėl Komisijos nustatytų faktų. Remdamasi savo patirtimi, Maroko vyriausybė tiesiog tvirtino, kad bendrovė „CITIC Dicastal“ gamyklą Maroke įsteigė kaip privačią investiciją, nesusijusią su Kinijos vyriausybe, ir dar kartą pabrėžė, kad nėra pakankamai įrodymų, kad pasirašiusios investicijų susitarimą „CITIC Dicastal“, veikianti Kinijos vyriausybės vardu, ir Maroko vyriausybė užmezgė dvišalį bendradarbiavimą.

(346)

Komisija pažymėjo, kad šis tvirtinimas yra tik teiginys, nes Maroko vyriausybė pripažino, jog negali pateikti pastabų dėl užsienio įmonės. Todėl Komisijai nereikėjo nagrinėti šio klausimo, be kita ko, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus esminius šio teiginio paneigimus.

(347)

Po galutinio faktų atskleidimo DMA tvirtino, kad Komisijos išvadose nepateikta pakankamai įrodymų, kad „CITIC Dicastal“ yra valstybinė institucija.

(348)

Panašiai kaip ir 345 bei 346 konstatuojamosiose dalyse, Komisija pažymėjo, kad jai nereikėjo nagrinėti DMA pastabų dėl išvados, kad „CITIC Dicastal“ laikytina valstybine institucija, nes tai buvo tik teiginys nepateikiant jokių esminių argumentų.

(349)

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktas išvadas, kad, pirma, „CITIC Dicastal“ gavo finansinę paramą tiesiogiai iš Kinijos vyriausybės ir per Kinijos finansų įstaigas, veikiančias kaip valstybinės institucijos, ir, antra, kad „CITIC Dicastal“ veikė kaip valstybinė institucija, nukreipdama Kinijos vyriausybės finansinę paramą bendrovės DMA vykdomam projektui Maroke, Komisija išnagrinėjo šiuos konkrečius sandorius, susijusius su projekto finansavimu ir suteiktus bendrovei DMA:

(350)

Kaip aprašyta 264–266 konstatuojamosiose dalyse, 2021 m. lapkričio mėn. registruotas DMA nuosavas kapitalas buvo gerokai padidintas. Šis padidinimas finansuotas taip:

(351)

„Dicastal Asia“ naudojosi savo vienintelio akcininko „Changsha Dicastal“ suteiktomis lėšomis nuosavo kapitalo didinimo ir paskolos forma ir susijusios bendrovės „Wisdom“ suteiktomis lėšomis paskolos forma, kaip nurodyta 261, 265, 266 ir 274 konstatuojamosiose dalyse. Pagrindinis šio finansavimo šaltinis iš Kinijos, finansavimą nukreipiant per „Changsha Dicastal“, „Wisdom“ ir „Dicastal Asia“, buvo „CITIC Dicastal“. Įsteigus Maroko patronuojamąją įmonę ir vėliau, „CITIC Dicastal“ pati gavo lėšų iš susijusių grupės finansinių subjektų, taip pat iš įvairių kitų Kinijos valstybės valdomų bankų ir finansų įstaigų, kaip nurodyta 222–226 konstatuojamosiose dalyse.

(352)

Remdamasi 3.5.2.1 skirsnyje pateiktais faktais, Komisija padarė išvadą, kad „CITIC Dicastal“, teikdama bendrovei DMA pirmiau nurodytus finansinius įnašus per susijusius subjektus, veikė kaip valstybinė institucija, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį ir 2 straipsnio b punktą.

(353)

Todėl ši programa yra finansinis įnašas, teikiamas kaip Kinijos vyriausybės tiesioginis lėšų pervedimas, kaip tai suprantama pagal 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį, priskirtinas Maroko vyriausybei Kinijos ir Maroko vyriausybių bendradarbiavimo kontekste.

(354)

Po galutinio faktų atskleidimo DMA tvirtino, kad Kinijos vyriausybė ar valstybinė institucija finansinio įnašo kapitalui padidinti neteikė. Bendrovė teigė, kad ji paprasčiausiai perkėlė lėšas iš vienos sąskaitos į kitą.

(355)

Bendrovė taip pat tvirtino, kad Komisijos nustatyti faktai buvo klaidingi, nes ji kapitalizavo ne tik lėšas, gautas iš „Dicastal Asia“, bet ir lėšas, gautas iš šešių nesusijusių lengvatinio apmokestinimo bendrovių, ir byloje nebuvo įrodymų, kad tos šešios bendrovės dalyvavo iniciatyvoje „Viena juosta, vienas kelias“. Be to, DMA tvirtino, kad Komisija neįrodė, jog „Dicastal Asia“ paskolas suteikė Kinijos vyriausybė arba „CITIC Dicastal“.

(356)

Komisija nesutiko su 354 ir 355 konstatuojamosiose dalyse išdėstytais tvirtinimais. Šių sandorių apskaitos tvarka (pertvarkymas iš paskolų / mokėtinų sumų į akcininko nuosavą kapitalą) iš esmės nepasikeitė, o DMA buvo atleista nuo pareigos sumokėti likusias mokėtinas sumas ir grąžinti paskolą. Vietoj to tos skolos buvo pertvarkytos į bendrovės nuosavą kapitalą.

(357)

Be to, tai, ar šios šešios lengvatinio apmokestinimo bendrovės dalyvavo iniciatyvoje „Viena juosta, vienas kelias“, ar ne, šiuo atveju neturi reikšmės. Ne jos atleido DMA skolą, o vienintelė tiesioginė DMA akcininkė „Dicastal Asia“. Kaip paaiškinta 350 ir 351 konstatuojamosiose dalyse, „Dicastal Asia“ pirmiausia padengė DMA skolą lengvatinio apmokestinimo bendrovėms panaudodama „CITIC Dicastal“ lėšas, nukreiptas per „Changsha Dicastal“ ir „Wisdom“. Tapusi šių skolų savininke, užuot reikalavusi lėšų iš DMA, ji jas panaudojo savo kapitalo įnašui į Maroko bendrovę padidinti.

(358)

DMA skolos, susijusios su bendrovės „Dicastal Asia“ suteiktomis paskolomis ir šešiems kreditoriams mokėtinomis sumomis, buvo konvertuotos į nuosavą kapitalą, tačiau taip niekada ir nebuvo tiesiogiai ar netiesiogiai grąžintos dividendų forma. Todėl Komisija kapitalizuotas skolas laikė skolos panaikinimu, kurį „CITIC Group“ suteikė bendrovei DMA.

(359)

Šia programa teikiama nauda lygi skolos, nuo kurios atleista, sumai. Tačiau kadangi skola, nuo kurios atleista, buvo suteikta kaip kapitalo įnašas, nauda turi būti paskirstyta per ilgesnį laikotarpį. Todėl Komisija tiriamajam laikotarpiui priskyrė visos naudos dalį, atitinkančią bendrovės pagrindinio turto, t. y. jos įrangos, bendros vertės nuvertėjimo dalį tiriamuoju laikotarpiu.

(360)

Po galutinio faktų atskleidimo DMA skundėsi, kad neaišku, kokia forma buvo gautas finansinis įnašas ir (arba) nauda, nes Komisija 353 konstatuojamojoje dalyje nurodė tiesioginį lėšų pervedimą, 358 konstatuojamojoje dalyje – skolos panaikinimą, o 359 konstatuojamojoje dalyje – atleidimą nuo skolos.

(361)

Dėl naudos apskaičiavimo bendrovė teigė, kad nuo skolos nebuvo atleista, nes ji buvo kapitalizuota, todėl naudos priskyrimas tiriamajam laikotarpiui remiantis įrangos nusidėvėjimu yra klaidingas.

(362)

Komisija pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, ar sandoriai buvo apibūdinti kaip skolos panaikinimas ar kaip atleidimas nuo skolos, tai yra tiesioginis lėšų pervedimas, kaip patvirtino kolegija byloje Korea – Commercial Vessels (92). Kaip paaiškinta 356 konstatuojamojoje dalyje, DMA nuo skolos buvo galutinai atleista, nes ją kapitalizavus bendrovė buvo atleista nuo pareigos ją grąžinti. Todėl Komisija atmetė 360 ir 361 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus tvirtinimus.

(363)

Šie įnašai yra konkretūs, nes jiems taikoma Kinijos ir Maroko vyriausybių dvišalių investicijų susitarimų sistema, kaip išsamiai aprašyta 3.4 skirsnyje. Visų pirma, schema laikoma konkrečia pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą, nes ji taikoma tik konkrečiai automobilių sektoriaus įmonių daliai pagal 3.3 skirsnyje aprašytą Maroko lengvatinę politiką, be to, ji yra konkrečiai taikoma regioniniu lygmeniu, nes ji yra PSZ, kuri taip pat aptarta, be kita ko, 3.3 skirsnyje.

(364)

Po konkrečių faktų atskleidimo DMA tvirtino, kad nėra įrodymų, jog finansiniai įnašai buvo skirti konkrečiai DMA arba automobilių sektoriui arba buvo suteikti Maroko ir Kinijos vyriausybėms bendradarbiaujant.

(365)

Komisija pažymėjo, kad šis tvirtinimas nepagrįstas. Kaip nurodyta 363 konstatuojamojoje dalyje, Komisija išvadas padarė remdamasi konkrečiais įrodymais dėl sektorių ir regionų specifinio pobūdžio. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(366)

Dėl šios subsidijavimo schemos bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui tiriamuoju laikotarpiu nustatyta subsidijų norma yra tokia:

Kapitalo didinimas Maroko ir Kinijos vyriausybėms bendradarbiaujant

(367)

2020 ir 2021 m. DMA gavo dvi finansines paskolas iš susijusių bendrovių, kaip išsamiai aprašyta 268 ir 271 konstatuojamosiose dalyse.

(368)

2020 m. „Dicastal HK“ suteikė bendrovei DMA paskolą, kuri buvo visa grąžinta tiriamojo laikotarpio pabaigoje. „Dicastal HK“ pati buvo finansuojama jos vienintelės akcininkės „CITIC Dicastal“ paskolomis, kaip aprašyta 271 konstatuojamojoje dalyje. Tų paskolų vertė gerokai viršijo bendrovei DMA bendrovės „Dicastal HK“ suteiktos paskolos vertę.

(369)

2021 m. „Dicastal Asia“ suteikė bendrovei DMA paskolą, kuri buvo visa grąžinta tiriamojo laikotarpio pabaigoje. Kaip paaiškinta 268 ir 274 konstatuojamosiose dalyse, paskolai finansuoti „Dicastal Asia“ iš „Wisdom“ gavo keletą paskolų, kurių verte buvo padengta bendrovei DMA paskolinta suma.

(370)

Be to, kaip aprašyta 260 konstatuojamojoje dalyje, DMA gavo vieną de facto paskolą, nes „Changsha Dicastal“ tiekė bendrovei DMA gamybos įrangą, kurios vertė sudarė daugiau kaip 90 % visos įsigytos įrangos vertės. Įranga buvo pristatoma 2018–2022 m. Tačiau DMA laiku šios įrangos neapmokėjo. Tiriamojo laikotarpio pradžioje DMA dar turėjo pagal tuos sandorius negrąžintą skolą, kuri sudarė 70 % visos jų vertės. Ji sumokėjo už dalį per tiriamąjį laikotarpį patiektos įrangos, taip sumažindama negrąžintą dalį iki 50 % visos turto, įsigyto iš „Changsha Dicastal“, vertės tiriamojo laikotarpio pabaigoje.

(371)

Kaip aprašyta 257 konstatuojamojoje dalyje, „Changsha Dicastal“ galėjo finansuoti savo įnašą į investicinį projektą Maroke padidindama pinigų srautą iš savo sandorių su „CITIC Dicastal“.

(372)

Taigi, visus finansinius srautus galima atsekti iki pagrindinės savininkės Kinijos bendrovės „CITIC Dicastal“, kuri pati gavo lėšų iš susijusių grupės finansinių subjektų, taip pat iš įvairių kitų Kinijos valstybės valdomų bankų ir finansų įstaigų, kaip nustatyta 222–226 konstatuojamosiose dalyse.

(373)

Remdamasi 3.5.2.1 skirsnyje pateiktais faktais, Komisija padarė išvadą, kad „CITIC Dicastal“, teikdama bendrovei DMA finansinį įnašą per susijusius subjektus, veikė kaip valstybinė institucija. Nustatyta, kad „CITIC Group“ finansų įstaigos, valstybės valdomi bankai ir finansų įstaigos, teikdami paskolas „CITIC Dicastal“, taip pat veikė kaip valstybinės institucijos.

(374)

Finansinis įnašas buvo tiesioginis lėšų pervedimas teikiant lengvatinį finansavimą paskolų forma ir de facto paskolą bendrovei DMA, kaip tai suprantama pagal 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį.

(375)

Remiantis 3.4 skirsnyje pateiktais faktais, šie finansiniai įnašai, kuriuos „CITIC Dicastal“, kaip valstybinė institucija, suteikė per savo susijusius subjektus, gali būti priskirti Maroko vyriausybei jos dvišalio bendradarbiavimo su Kinijos vyriausybe kontekste.

(376)

Po galutinio faktų atskleidimo DMA tvirtino, kad nei pagrindiniame reglamente, nei PPO SKP sutartyje sąvoka „de facto paskolos“ nevartojama. Bet kuriuo atveju bendrovė teigė, kad „Changsha Dicastal“ per patikrinimą vietoje įrodė, jog bendrovė DMA nebuvo skolinga bendrovei „Changsha Dicastal“. Veikiau „Changsha Dicastal“ veikė kaip tarpininkė, o neapmokėtas likutis buvo kreditas, kurį suteikė faktiniai įrangos tiekėjai. Šiomis aplinkybėmis bendrovė pakartojo nesutinkanti su pagrindinio reglamento 28 straipsnio taikymu, nes atsisakymas per patikrinimą vietoje pateikti kaip įrodymą fizinį pirminių įrangos tiekėjų sąrašą nesutrukdė Komisijai patikrinti šiam tyrimui būtinos informacijos (taip pat žr. 112, 116 ir 118 konstatuojamąsias dalis).

(377)

Be to, DMA tvirtino, kad nėra įrodymų, jog Kinijos vyriausybė arba „CITIC Dicastal“ teikė paskolas bendrovėms „Dicastal Asia“ ir „Dicastal HK“. DMA teigimu, iš „CITIC Dicastal“ apskaitos dokumentų ir finansinių ataskaitų aiškiai matyti, kad ji nesuteikė jokių paskolų bendrovėms „Changsha Dicastal“, „Dicastal Asia“ ar „Dicastal HK“ ir, be to, neatliko jokių mokėjimų bendrovei „Dicastal Asia“.

(378)

Dėl sąvokos „de facto paskolos“ Komisija pažymėjo, kad ji vartoja šį terminą tik siekdama atskirti tuos atitinkamus sandorius nuo finansinių paskolų, kai paskolos davėjas, remdamasis paskolos sutartimi, perveda faktinius finansinius išteklius į paskolos gavėjo banko sąskaitą. Nagrinėjamu atveju de facto paskola yra lygiavertė situacija, tačiau įrangos tiekėjas, nesurinkęs mokėjimų arba juo surinkęs pavėluotai, suteikė DMA lėšų, kurių bendrovė kitu atveju negalėtų gauti.

(379)

Dėl to, kad „Changsha Dicastal“ nesuteikė kredito, Komisija priminė, kad dėl „Changsha Dicastal“ atsisakymo pateikti įtariamų bendrovei DMA pristatytų mašinų tiekėjų sąrašą Komisija negalėjo išnagrinėti, kuriems subjektams teko negrąžintos skolos našta ir kokiomis aplinkybėmis bei sąlygomis toks įtariamas kreditas buvo suteiktas. Priešingai, nei tvirtino „Changsha Dicastal“ per patikrinimą vietoje pateikusi informaciją, DMA pateiktose įrangos pirkimo sutartyse bendrovė „Changsha Dicastal“ aiškiai nurodyta kaip pardavėja ir apibrėžtos jos pareigos projektuoti, gaminti, pristatyti, įrengti ir parduoti įrangą bendrovei DMA, taip pat rengti mokymus vietoje. „Changsha Dicastal“, kaip pardavėja, taip pat teikia visas susitarimais grindžiamas garantijas.

(380)

Dėl Kinijos vyriausybės arba „CITIC Dicastal“, teikiančių finansavimą bendrovėms „Changsha Dicastal“, „Dicastal Asia“ arba „Dicastal HK“, Komisija padarė nuorodą į 257, 268, 271 ir 274 konstatuojamosiose dalyse nurodytus sandorius, iš kurių matyti, kaip „CITIC Dicastal“ per savo susijusius subjektus bendrovei DMA nukreipė lėšas, susijusias su 367–370 konstatuojamosiose dalyse aprašytais sandoriais. Visų pirma Komisija pažymėjo, kad „CITIC Dicastal“ teikė paskolas bendrovei „Dicastal HK“, priešingai nei savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo teigė DMA. Šią informaciją pateikė pati „Dicastal HK“ ir ji buvo patikrinta vietoje.

(381)

Todėl Komisija atmetė 376 ir 377 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus tvirtinimus.

(382)

Tokia praktika suteikia naudą, lygią skirtumui tarp palūkanų, kurias DMA sumokėjo už paskolą, ir sumos, kuri būtų sumokėta už panašią komercinę paskolą.

(383)

Siekdama nustatyti lyginamąją palūkanų normą, Komisija atsižvelgė į paskolos pradžios datą, jos trukmę, valiutą ir bendrovės kreditingumą.

(384)

Abi finansinės paskolos buvo suteiktos eurais. Nors sąskaitos faktūros už bendrovės „Changsha Dicastal“ patiektą įrangą buvo išrašytos CNY, mokėjimai buvo atlikti eurais. Todėl Komisija manė, kad de facto paskola buvo suteikta eurais.

(385)

Siekdama įvertinti bendrovės kreditingumą ir ilgalaikę mokumo riziką, Komisija naudojo apyvartinio kapitalo rodiklį ir skolos ir nuosavo kapitalo santykį.

(386)

Apyvartinio kapitalo rodiklis rodo bendrovės gebėjimą įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus ir trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykį. 2019, 2020 ir 2023 m. DMA apyvartinio kapitalo rodiklis buvo mažesnis nei 1, o tai reiškia, kad tais metais bendrovė nebūtų galėjusi įvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų likviduodama savo trumpalaikį turtą. 2021 ir 2022 m. padėtis buvo palankesnė: apyvartinio kapitalo rodiklis viršijo 1. Tačiau, kai apskaičiuojant trumpalaikį likvidumą neatsižvelgiama į atsargas (kritinio likvidumo rodiklis), nes jų negalima nedelsiant paversti pinigais, 2021 m. rodiklis taip pat išliko mažesnis už 1, o 2022 m. vos viršijo 1.

(387)

Skolos ir nuosavo kapitalo santykis rodo bendrovės gebėjimą įvykdyti ilgalaikius skolinius įsipareigojimus. Vertinant pagal šį rodiklį vaizdas blogas. 2019 ir 2020 m. skolos ir nuosavo kapitalo santykio vertė buvo didesnė nei 2 000, t. y. prieš kapitalizuojant didelę bendrovės skolos dalį (žr. 264–266 ir 350 konstatuojamąsias dalis). Padidinus kapitalą ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai ir toliau viršijo akcininko nuosavą kapitalą. 2021–2022 m. skolos ir nuosavo kapitalo santykis išliko didesnis nei 5, o 2023 m. viršijo 3.

(388)

Atsižvelgdama į 385–387 konstatuojamosiose dalyse apibūdintus likvidumo ir mokumo klausimus, Komisija manė, kad šios bendrovės finansinė būklė nėra stabili, o jos rizikos profilis rodo didelę riziką potencialiems skolintojams ir investuotojams.

(389)

Tuo remdamasi Komisija taikė ICE BofA didelio euro pelningumo indeksą, pagal kurį stebimi eurais išreikštų žemesnio nei investicinis reitingas įmonių skolos vertybinių popierių, viešai išleistų euro vidaus arba euroobligacijų rinkose, rezultatai. Kadangi Kinijos subjektai teikė paskolas ir de facto paskolas užsienio projektui Maroke, Komisija laikėsi nuomonės, kad taip pat reikėtų atsižvelgti į šalies riziką. Todėl Komisija, atsižvelgdama į EBPO įvertintą šalies riziką, pakoregavo palūkanų normą, remdamasi ICE BofA didelio euro pelningumo indeksu.

(390)

Nustatant lyginamąją palūkanų normą buvo atsižvelgta į abiejų finansinių paskolų pradžios datą, nes abiejų paskolų palūkanų norma buvo fiksuota. Į paskolų trukmę buvo atsižvelgta apskaičiuojant priedą remiantis šalies rizikos vertinimu.

(391)

Po galutinio faktų atskleidimo DMA tvirtino, kad Komisija tinkamai nepaaiškino, kaip buvo apskaičiuota nauda, ir nepateikė aiškaus paaiškinimo, kuo remiantis buvo apskaičiuota iš de facto paskolos gauta nauda.

(392)

DMA taip pat teigė, kad Komisija neatsižvelgė į mokėjimo sąlygas, dėl kurių susitarta sutartyse dėl nagrinėjamos įrangos įsigijimo. Visų pirma Komisija neatsižvelgė į tai, kad buvo susitarta mokėjimus atlikti keliomis dalimis, o didžioji įsigijimo vertės dalis turėjo būti sumokėta tik per 270 dienų nuo įrangos įrengimo ir perdavimo eksploatuoti užbaigimo. Todėl Komisija turėtų užtikrinti, kad apskaičiuojant naudą būtų įtraukta tik ta įranga, už kurią mokėjimo terminas jau buvo pasibaigęs.

(393)

Dėl lyginamojo dydžio bendrovė teigė, kad Komisijos naudotas lyginamasis dydis nebuvo susijęs su paskolomis, todėl neatitiko PPO SKP sutarties 14 straipsnio b punkte nustatytų reikalavimų. Be to, bendrovė tvirtino, kad negalėjo susipažinti su pirminiais duomenimis ir taip įsitikinti, kad jie buvo tikslūs. DMA teigė, kad Komisija Marokui turėtų taikyti TVF pinigų rinkos normas, kurios esą tiksliai atspindi Maroko komercinių įstaigų palūkanų normas.

(394)

Bendrovė taip pat tvirtino, kad Komisijos išvados dėl DMA skolos ir nuosavo kapitalo santykio ir Maroko šalies rizikos buvo nepagrįstos. Bendrovė teigė, kad skolos ir nuosavo kapitalo santykio skaičiavimai nebuvo atskleisti ir buvo nesuprantami. DMA teigimu, EBPO šalies rizikos reitingas paskoloms reikšmės neturi, nes jis susijęs su Susitarimo dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų dalyvių šalių rizikos klasifikacija.

(395)

Galiausiai, bendrovė pateikė naudą, gautą iš nesumokėtų už įrangą mokėtinų sumų, kurios turėtų būti įtrauktos ne į vien tiriamojo laikotarpio sąnaudas, o paskirstytos per vidutinį įrangos naudingo tarnavimo laiką.

(396)

Komisija atmetė 391–395 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus tvirtinimus.

(397)

Pirma, su de facto paskola susijusios naudos apskaičiavimas buvo bendrai paaiškintas 382–384 konstatuojamosiose dalyse, o išsamus skaičiavimas buvo atskleistas bendrovei DMA atskleidus su konkrečia bendrove susijusius faktus 2-3.3.2 priede.

(398)

Antra, mokėjimo sąlygų poveikis šiuo atveju buvo nereikšmingas. Išskyrus vieną importo sandorį, kuris sudarė mažiau nei 0,9 % neapmokėto likučio tiriamojo laikotarpio pradžioje, visi įrenginiai buvo pristatyti tokiais laikotarpiais, kad paskutinės dalies mokėjimo terminas baigėsi iki tiriamojo laikotarpio pradžios.

(399)

Trečia, Komisija nesutiko su DMA vertinimu dėl pasirinkto lyginamojo dydžio atitikties PPO SKP sutarties 14 straipsnio b punkto reikalavimams. Lyginamasis dydis atitiko didelės rizikos įmonių skolos pajamingumą, t. y. kiek kreditorius, skolinęs pinigus tokio rizikos profilio įmonei, uždirbo eurais, taip atspindint DMA skolos valiutą ir DMA investicijų rizikos profilį. Komisija patvirtino, kad su konkrečia bendrove susijusių faktų atskleidimo dokumente pateiktas saitas į lyginamųjų dydžių duomenų šaltinį veikė teisingai. Jį spustelėjus patenkama į Sent Luiso federalinio banko (93) pradžios puslapį, kuriame bendrovė galėjo ieškoti konkretaus lyginamojo dydžio pagal su konkrečia bendrove susijusių faktų atskleidimo dokumento 2 priede (skirtukas „Benchmark-EUR loans“) pateiktą kodą. Komisija taip pat išnagrinėjo TVF pinigų rinkos palūkanų normas Marokui, kurias kaip tinkamesnį lyginamąjį dydį pasiūlė DMA. Komisija nustatė, kad pinigų rinkos norma atitinka tarpbankinio skolinimosi normą (94), todėl ji nėra tinkama kaip lyginamoji palūkanų norma.

(400)

Ketvirta, Komisija pažymėjo, kad kreditingumo rodiklių skaičiavimai buvo atskleisti bendrovei DMA su konkrečia bendrove susijusių faktų atskleidimo dokumento 2-3.2 priede. Skaičiuoklėje pateikiamos formulės kiekvienam rodikliui apskaičiuoti, lentelė su skaičiavimui naudotais duomenimis, tų duomenų šaltiniai (audituotos ataskaitos ir mokesčių deklaracijos). Kiekvieno rodiklio rezultatai taip pat buvo pateikti tokia forma, kad bendrovė galėtų stebėti kiekvieną skaičiavimo etapą. Kalbant apie šalies rizikos priedą, Komisija nusprendė, kad, panašiai kaip teikiant eksporto kreditus, paskolos buvo suteiktos užsienyje vykdomam projektui.

(401)

Galiausiai, Komisija paaiškino, kad nauda, susijusi su neapmokėtu už įrangą mokėtinų sumų likučiu, nebuvo kompensuota visa įrangos įsigijimo verte. Vietoj to pagal šią programą nauda buvo laikomos tik palūkanos, kurios tiriamuoju laikotarpiu turėjo būti sumokėtos už tokią paskolą, ir ta nauda buvo suteikta kaip pavėluotas mokėjimų surinkimas. Taigi nauda buvo konkrečiai susijusi su tiriamuoju laikotarpiu ir jos nebereikėjo paskirstyti per ilgesnį laikotarpį.

(402)

Šie įnašai taip pat yra konkretūs, nes jiems taikoma Kinijos ir Maroko vyriausybių dvišalių investicijų susitarimų sistema, kaip išsamiai aprašyta 3.4 skirsnyje. Visų pirma, šios schemos laikomos konkrečiomis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą, nes paskolos ir de facto paskola skiriamos tik konkrečiai automobilių sektoriaus įmonių daliai pagal 3.3 skirsnyje aprašytą Maroko lengvatinę politiką, be to, jos yra konkrečiai taikomos regioniniu lygmeniu, nes jos yra PSZ, kuri taip pat aptarta, be kita ko, 3.3 skirsnyje.

(403)

Po galutinio faktų atskleidimo DMA teigė, kad Komisijos atlikta konkretumo analizė buvo nepakankama.

(404)

Komisija pažymėjo, kad šis tvirtinimas tebuvo jokiais įrodymais nepagrįstas teiginys. Remdamasi elementais, bylojančiais apie sektorių ir regionų specifinį pobūdį, kaip nurodyta 402 konstatuojamojoje dalyje, Komisija patvirtino savo išvadas.

(405)

Dėl šios subsidijavimo schemos bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui tiriamuoju laikotarpiu nustatyta subsidijų norma yra tokia:

De facto paskola, susijusi su gamybos priemonėmis ir paskolomis, Maroko ir Kinijos vyriausybėms bendradarbiaujant

(406)

Po galutinio faktų atskleidimo Maroko vyriausybė pritarė DMA tvirtinimams ir pažymėjo, kad ji suprato, jog DMA ir su ja susijusios įmonės įrodė, kad kiekvienas finansinis įnašas, kurį Kinijos vyriausybė suteikė susijusioms Kinijos bendrovėms Kinijoje, nebuvo skirtas iniciatyvai „Viena juosta, vienas kelias“, Marokui ar DMA, kaip taip pat įrodyta „Changsha Dicastal“ pastabose, kad į DMA kapitalą ji investavo nuosavas lėšas. Tada ji padarė išvadą, kad Komisija akivaizdžiai klaidingai nusprendė, jog „CITIC Dicastal“, veikdama kaip valstybinė institucija, per kelis susijusius subjektus nukreipė Kinijos vyriausybės lėšas. Galiausiai, Maroko vyriausybė tvirtino, kad byloje nėra įrodymų, jog padidėjęs pardavimas bendrovei „Changsha Dicastal“ būtų parama bendrovei DMA, ir kad „CITIC Dicastal“ naudojo „Wisdom“, kad bendrovei DMA suteiktų papildomų paskolų ir pigių gamybos išteklių.

(407)

Komisija pažymėjo, kad šie Maroko vyriausybės argumentai tebuvo niekuo nepagrįsti teiginiai. Todėl Komisijai toliau jų nagrinėti nereikėjo. Bet kuriuo atveju Komisija iš esmės išnagrinėjo visus DMA argumentus šiais klausimais ir juos atmetė.

(408)

DMA iš kelių susijusių ir nesusijusių tiekėjų pirko aliuminio luitus – pagrindinę žaliavą, naudojamą RRA gaminti. Kaip išsamiai aprašyta 105, 106, 272 ir 273 konstatuojamosiose dalyse, „Wisdom“, kuri, kaip nustatyta, buvo susijusi su „Dicastal Group“ (žr. 3.5.2.1 skirsnį), buvo pagrindinė DMA tiekėja: tiriamuoju laikotarpiu iš šios bendrovės pirkta apie 75 % visų aliuminio luitų. 2020 m. kovo mėn., praėjus vos keturiems mėnesiams po „Wisdom“ įsteigimo, DMA pasirašė su „Wisdom“ sutartį dėl tokio didelio aliuminio luitų kiekio.

(409)

Lengvatinės sąlygos, kuriomis „Wisdom“ tiekė bendrovei DMA aliuminio luitus, buvo dvejopos.

(410)

Pirma, nepaisant devyniasdešimties dienų mokėjimo termino, kuris buvo aiškiai apibrėžtas „Wisdom“ ir DMA sutartyje, iki tiriamojo laikotarpio pabaigos DMA nebuvo apmokėjusi „Wisdom“ nė vieno iš luitų, įsigytų nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos. Be to, „Wisdom“ niekada nesiėmė jokių veiksmų pagal sutarties nuostatas dėl ginčų sprendimo, kad gautų tokius mokėjimus, taip pat ji nenutraukė sutarties.

(411)

Antra, kaina, kurią „Wisdom“ taikė bendrovei DMA, buvo dirbtinai sumažinta ir buvo gerokai mažesnė už kainą, kurią tiesiogiai taikė kiti nesusiję užsienio aliuminio luitų tiekėjai, kurie taip pat buvo šios žaliavos gamintojai ir bendrovei DMA tiekė reikšmingus kiekius. Komisija laikėsi nuomonės, kad tokiam kainų skirtumui akivaizdžiai turėjo įtakos ryšiai su „Wisdom“, o didelių skirtumų nuo kitų nesusijusių tiekėjų kainų negalima paaiškinti kitais veiksniais, pavyzdžiui, sutarties trukme ar susijusiais kiekiais.

(412)

Atsižvelgdama į 305 konstatuojamojoje dalyje pateiktus faktus, Komisija padarė išvadą, kad „CITIC Dicastal“ naudojo „Wisdom“ kaip būdą nukreipti Kinijos vyriausybės teikiamą lengvatinę paramą Maroko projektui.

(413)

„CITIC Dicastal“ savo ruožtu gavo lėšų iš susijusių grupės finansinių subjektų, taip pat iš įvairių kitų Kinijos valstybės valdomų bankų ir finansų įstaigų, kaip nustatyta 153–158 konstatuojamosiose dalyse.

(414)

Remdamasi 3.5.2.1 skirsnyje pateiktais faktais, Komisija padarė išvadą, kad „CITIC Dicastal“, teikdama bendrovei DMA finansinį įnašą per susijusius subjektus, veikė kaip valstybinė institucija. Nustatyta, kad „CITIC Group“ finansų įstaigos, valstybės valdomi bankai ir finansų įstaigos, teikdami paskolas „CITIC Dicastal“, taip pat veikė kaip valstybinė institucija.

(415)

Finansinis įnašas buvo tiesioginis lėšų pervedimas per „Wisdom“ teikiant lengvatinį finansavimą de facto paskolos forma bendrovei DMA, kaip tai suprantama pagal 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį. Finansinio įnašo suma buvo lygi negrąžintai skolai pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras už aliuminio luitus pasibaigus jų mokėjimo terminui. Be to, „Wisdom“ tiekė bendrovei DMA aliuminio luitus, taikydama gerokai mažesnę tiekiamų aliuminio luitų kainą.

(416)

Po galutinio faktų atskleidimo DMA teigė, kad negavo jokio finansinio įnašo tiesioginio lėšų pervedimo forma, o gavo tik aliuminio luitus.

(417)

Ji taip pat teigė, kad tarp „CITIC Dicastal“ ir „Wisdom“ nebuvo jokio ryšio. Todėl nebuvo jokių finansinio įnašo ir konkretumo įrodymų.

(418)

DMA taip pat teigė, kad „Wisdom“ jai netaikė jokių lengvatinių sąlygų, susijusių su tiekiamais luitais. DMA esą naudojo neapmokėtas sąskaitas faktūras, kad užkirstų kelią „Wisdom“ didinti sutartyje sutartą kainą. Šiuo atžvilgiu DMA pažymėjo, kad pagal iš naujo suderėtą sutartį 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. kaina buvo padidinta. Šiuo laikotarpiu ji buvo didesnė už kainą, sumokėtą už aliuminio luitus, kuriuos tiekė ALBA. Be to, DMA tvirtino, kad 2024 m. apmokėjo beveik visas neapmokėtas sąskaitas faktūras.

(419)

Be to, DMA teigė, kad nėra jokių įrodymų, jog „CITIC Dicastal“ nukreipė Kinijos vyriausybės suteiktą lengvatinę paramą bendrovei DMA. Visų pirma bendrovė teigė, kad Komisija patikrino visas 2017–2023 m. „CITIC Dicastal“ mokėtinas ir gautinas sumas, todėl galėjo patvirtinti, kad bendrovei „Wisdom“ nebuvo pervestos jokios lėšos. Be to, DMA teigimu, nėra jokių įrodymų, kad „Wisdom“ gavo lengvatinį finansavimą iš Kinijos vyriausybės.

(420)

Dėl lengvatinio finansavimo formos, kompensuotinos pagal šią subsidijavimo schemą, DMA teigė, kad nei pagrindiniame reglamente, nei PPO SKP sutartyje sąvoka „de facto paskola“ nevartojama, todėl Komisija turėjo padaryti išvadą, kad finansinio įnašo nebuvo.

(421)

Komisija atmetė 416–420 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus tvirtinimus.

(422)

Pirma, kaip paaiškinta 409–411 konstatuojamosiose dalyse, finansinį įnašą tiesioginio lėšų pervedimo forma sudarė tai, kad „Wisdom“ nustatė lengvatines aliuminio luitų kainas, ir tai, kad „Wisdom“ pavėluotai rinko mokėjimus gerokai vėliau, nei pasibaigė sutartyje nustatytas mokėjimo terminas.

(423)

Antra, nustatyti faktai ir išvados dėl „CITIC Dicastal“ ir „Wisdom“ ryšio, taip pat „Dicastal Group“ pastabos šiuo klausimu aptarti 275–313 konstatuojamosiose dalyse.

(424)

Trečia, Komisija išnagrinėjo 313 konstatuojamojoje dalyje pateiktą „Wisdom“ taikomų mažesnių kainų paaiškinimą.

(425)

Ketvirta, 274–313 konstatuojamosiose dalyse, visų pirma 283 ir 284 konstatuojamosiose dalyse, Komisija jau išnagrinėjo priežastis, dėl kurių „Wisdom“ nebuvo įtraukta į „CITIC Dicastal“ audituotas ataskaitas ir apskaitos dokumentus. Be to, Komisija nesutiko su teiginiu, kad ji patikrino visas 2017–2023 m. „CITIC Dicastal“ mokėtinas ir gautinas sumas. Šiuo atžvilgiu Komisija paprašė pateikti ir gavo „CITIC Dicastal“ mokėtinų ir gautinų sumų, susijusių su sandoriais su „Changsha Dicastal“, sąrašus.

(426)

Galiausiai, Komisija de facto paskolos sąvoką išnagrinėjo 378 konstatuojamojoje dalyje.

(427)

408–411 konstatuojamosiose dalyse aprašyta praktika suteikia naudą, lygią:

(428)

Kalbant apie de facto paskolą, siekdama nustatyti lyginamąją palūkanų normą naudai apskaičiuoti, Komisija atsižvelgė į paskolos trukmę, jos valiutą ir bendrovės kreditingumą.

(429)

Apskaičiuodama naudą Komisija įtraukė 2022 m. įvykdytus pirkimo sandorius, kurių mokėjimai tiriamuoju laikotarpiu nebuvo atlikti. Dėl šių sandorių nustatyta, kad paskolos trukmė buvo vieni ištisi metai. Kalbant apie pirkimus, už kuriuos sąskaitos faktūros buvo išrašytos 2023 m., buvo atsižvelgta tik į tuos pirkimus, kurių mokėjimo terminas buvo 2023 m. Tų sandorių paskolos trukmė buvo apskaičiuota kaip skirtumas tarp mokėjimo termino ir metų pabaigos. Nepaisant to, kad tik dalis šių paskolų buvo grąžinta po tiriamojo laikotarpio, Komisija sumas, kurių grąžinimo po tiriamojo laikotarpio įrodymų nebuvo pateikta, taip pat laikė de facto paskola, o ne tiesioginiu visos sumos pervedimu skolos panaikinimo forma.

(430)

„Wisdom“ už aliuminio luitų tiekimą taikė kainą JAV doleriais. Todėl Komisija manė, kad de facto paskola buvo išreikšta JAV doleriais.

(431)

Kaip paaiškinta 385–388 konstatuojamosiose dalyse, DMA rizikos profilis rodė didelę riziką potencialiems skolintojams ir investuotojams. Todėl Komisija kaip lyginamąjį dydį naudojo tikėtiną obligacijų, kurias išleido B reitingą turinčios įmonės („Bloomberg“ duomenimis), palūkanų normą. Dėl 389 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių lyginamoji palūkanų norma buvo papildomai pakoreguota atsižvelgiant į EBPO įvertintą šalies riziką.

(432)

Kadangi de facto paskola buvo paskirstyta per dvejus metus, Komisija, nustatydama lyginamąją palūkanų normą ir apskaičiuodama šalies rizikos priedą, atsižvelgė į dvejų metų paskolos trukmę.

(433)

Dėl pirkimo kainos skirtumo apskaičiuojant naudą Komisija palygino vidutinę pirkimo kainą, kurią DMA mokėjo už aliuminio luitus, kuriuos „Wisdom“ tiekė tiriamuoju laikotarpiu, su vidutine pirkimo kaina, kurią DMA mokėjo už aliuminio luitus, kuriuos tiriamuoju laikotarpiu tiekė kitas didžiausias nesusijęs tiekėjas.

(434)

Po galutinio faktų atskleidimo DMA teigė, kad lyginamoji palūkanų norma, taikyta de facto paskolai, prieštarauja PPO SCM sutarties 14 straipsnio b punktui, ir nurodė savo argumentus, pateiktus dėl de facto paskolos, susijusios su gamybos priemonėmis ir paskolomis, kaip aprašyta 393 konstatuojamojoje dalyje.

(435)

Kalbant apie naudos, susijusios su lengvatinės aliuminio luitų kainos apskaičiavimo metodika, bendrovė tvirtino, kad Komisija turėtų neįtraukti 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. gautų luitų, nes buvo įrodyta, kad „Wisdom“ taikytos kainos buvo didesnės už ALBA taikytas kainas.

(436)

Dėl aliuminio luitų lyginamosios kainos DMA tvirtino, kad kai Komisija naudojo ALBA tiektų aliuminio luitų importo kainą, ji pažeidė PPO SKP 14 straipsnio d punktą, pagal kurį reikalaujama: „kainos adekvatumas yra nustatomas įvertinant šalyje, kurioje perkama <...>, dominuojančias rinkos sąlygas už tas prekes ar paslaugas“. Bendrovės teigimu, Komisija neįrodė, kad importuojamo aliuminio kainos atitiktų Maroke dominuojančias sąlygas.

(437)

Galiausiai bendrovė teigė, kad pagal šią programą nustatyta nauda neturėtų būti paskirstoma visai bendrovės apyvartai. Kadangi iš „Wisdom“ įsigyti aliuminio luitai sudarė tik dalį visų tiriamuoju laikotarpiu įsigytų luitų, Komisija turėjo paskirstyti tik atitinkamą apskaičiuotos naudos dalį.

(438)

Komisija atmetė 434–437 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus tvirtinimus.

(439)

Pirma, Komisija į bendrovės tvirtinimus dėl lyginamosios palūkanų normos atsakė 399 konstatuojamojoje dalyje. Be to, kalbant apie JAV doleriais išreikštų paskolų lyginamąją palūkanų normą, Komisija konkrečiai bendrovei skirto faktų atskleidimo 2 priede (skirtukas „Benchmark-USD loans“) bendrovei atskleidė pirminius duomenis. Tikėtina B reitingą turinčių įmonių išleistų obligacijų palūkanų norma yra tinkamas palūkanų normos, kurią didelės rizikos profilio bendrovė turėtų mokėti, jei norėtų skolintis lėšas JAV doleriais, pakaitinis rodiklis.

(440)

Antra, Komisija nustatė subsidijavimą konkrečiu tiriamuoju laikotarpiu. Ji išnagrinėjo tuo laikotarpiu „Wisdom“ ir ALBA taikytas vidutines svertines kainas. Komisijos nuomone, bendrovės prašymas atlikti palyginimą remiantis trumpesniu laikotarpiu buvo nepagrįstas.

(441)

Trečia, Komisija laikėsi nuomonės, kad ALBA tiekiamų aliuminio luitų importo kaina buvo tinkamas Maroko luitų vidaus rinkos kainų pakaitinis rodiklis, nes importuojami luitai turėjo konkuruoti kaina su žaliava ją gaunant vidaus rinkoje.

(442)

Galiausiai, Komisija laikėsi nuomonės, kad, paskirstydama naudą visai bendrovės apyvartai, ji laikėsi konservatyvaus požiūrio. Neginčijama, kad DMA gavo visą šiai programai nustatytą naudą, o ne tik dalį, atitinkančią „Wisdom“ tiektų aliuminio luitų dalį, palyginti su visu tiriamuoju laikotarpiu pirktu luitų kiekiu. Priešingai, galima teigti, kad luitai buvo naudojami tik daliai viso per TL pagamintų RRA kiekio pagaminti, todėl bendra vertė turėjo būti paskirstyta tik atitinkamai visos apyvartos daliai.

(443)

Šie įnašai taip pat yra konkretūs, nes jiems taikoma Kinijos ir Maroko vyriausybių dvišalių investicijų susitarimų sistema, kaip išsamiai aprašyta 3.4 skirsnyje. Visų pirma, šios schemos laikomos konkrečiomis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą, nes de facto paskola ir tiesioginis lėšų pervedimas taikant lengvatines aliuminio luitų kainas skiriami tik vienai konkrečiai automobilių sektoriaus įmonių daliai pagal 3.3 skirsnyje aprašytą Maroko lengvatinę politiką, be to, jos yra konkrečiai taikomos regioniniu lygmeniu, nes jos yra PSZ, kuri taip pat aptarta, be kita ko, 3.3 skirsnyje. Visų pirma per subjektą „Dicastal Asia“„Wisdom“ suteikė bendrovei DMA paskolas, kad galėtų jas panaudoti kaip investicijas į pastarąją.

(444)

Dėl šios subsidijavimo schemos bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui tiriamuoju laikotarpiu nustatyta subsidijų norma yra tokia:

Tiesioginis lėšų, susijusių su aliuminio luitų tiekimu, pervedimas Maroko ir Kinijos vyriausybėms bendradarbiaujant

(445)

Skundo pateikėjas teigė, kad Maroko eksportuojantys gamintojai gavo naudos iš pagal IDIF suteiktų dotacijų pagal nagrinėjamųjų bendrovių ir Maroko vyriausybės pasirašytus investicijų susitarimus.

(446)

IDIF yra viešasis investicinis fondas, teikiantis dotacijas savo gavėjams, kurį iš pradžių įsteigė Maroko vyriausybė pagal Pagrindų įstatymą Nr. 18-95, kuriuo nustatoma Investicijų chartija (95), ir kuris pavadintas „Fonds de promotion des investissements“ pagal 1995 m. Finansų įstatymą ir jo paskesnius pakeitimus (96). 2015 m. fondas buvo pervadintas į „Fonds de Développement Industriel et des Investissements“, siekiant pabrėžti jo orientavimą į pramonę. IDIF tikslas – konsoliduoti šalies pramonės veiklą, modernizuoti ir plėtoti jos gebėjimą pakeisti importuojamus produktus.

(447)

IDIF tiesiogiai valdo Maroko vyriausybė, t. y. vyriausybės vadovas, finansų ministras ir pramonės ministras, kaip nurodyta Dekreto Nr. 2-14-715, kuriuo įgyvendinamas 2015 m. Finansų įstatymas, 1 straipsnyje (97).

(448)

IDIF yra valdžios sektoriaus priemonė, pagal kurią teikiama investicinė parama investuotojams skiriamų dotacijų forma. IDIF veiklos rūšys apibūdinamos kaip „pramonės plėtros finansavimas“, „valstybės patiriamos išlaidos, susijusios su investuotojams pagal investicinių sutarčių tvarką teikiama nauda“ ir „investicijų skatinimui ir rėmimui reikalingos išlaidos“.

(449)

Kad galėtų pasinaudoti IDIF lėšomis, projektas pagal Pramonės spartinimo planą (PSP) (2014–2020 m.) turi būti laikomas „strateginiu projektu“ arba „struktūrizacijos projektu“. Automobilių sektorius yra vienas iš strateginių pramonės sektorių, remiamų pagal PSP, kaip pabrėžta 3.3 skirsnyje. Nauda taip pat priklauso nuo to, ar Maroko vyriausybė ir investuotojas pasirašo investicijų susitarimą pagal Investicijų chartijos įstatymą. Be to, investicinių projektų tinkamumo kriterijai turi atitikti bent vieną iš šių penkių Investicijų chartijoje nustatytų kriterijų: i) suma per 3 metus yra 200 mln. MAD (t. y. 18,5 mln. EUR) arba didesnė; ii) projektas turi būti vykdomas vienoje iš provincijų ar prefektūrų, nurodytų 1998 m. birželio 30 d. Dekrete Nr. 2-98-520 (98); iii) juo turi būti sudaromos sąlygos per 3 metus sukurti ne mažiau kaip 250 stabilių darbo vietų; iv) juo turi būti užtikrinamas technologijų perdavimas; v) juo turi būti prisidedama prie aplinkos apsaugos.

(450)

IDIF teikia finansinius įnašus dotacijų, skiriamų atrinktiems investuotojams, forma, o jo metinis biudžetas – 3 mlrd. MAD (t. y. 280 mln. EUR). Iš fondo galima gauti šias išmokas:

(451)

Abu tiriamieji RRA eksportuojantys gamintojai pasirašė dvišalį investicijų susitarimą su Maroko valstybe. Abu projektus pagal PSP Maroko vyriausybė taip pat vadina šiai šaliai strateginiais projektais ir pagal juos sukurta apie 1 200 darbo vietų bendrovėje DMA ir 1 300 darbo vietų bendrovėje „Hands“ (99).

(452)

Abiejų bendrovių investicijų susitarimai apėmė tik schemos investicijų dotacijos dalį. Eksportuojantys gamintojai neprašė eksporto augimo ir importo pakeitimo priemokų. Be to, nustatyta, kad nors abi bendrovės turėjo teisę gauti dotaciją, DMA neatitiko tam tikrų susitarime nustatytų formalių kriterijų, todėl per TL dar neprašė paramos investicijoms. Tik „Hands 8“ jau gavo dalį paramos investicijoms pagal sąlygas, nustatytas investicijų susitarime, kurį pasirašė „Hands Corporation“ (patronuojančioji įmonė) ir Maroko vyriausybė.

(453)

Ši dotacijų programa yra finansinis įnašas tiesioginio Maroko vyriausybės lėšų pervedimo forma, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punktą. Maroko vyriausybė išmokėjo bendrovei „Hands 8“ finansinį įnašą, susijusį su investicinio projekto 1 etapu, lygų 30 % visų investicijų, kaip numatyta iš dalies pakeistame investicijų susitarime; tokia išmoka apėmė 2020–2023 m. laikotarpį (imtinai).

(454)

Finansiniu įnašu teikiama nauda, lygi dotacijos sumai.

(455)

Kadangi susijusi nauda pagal investicijų susitarimą yra siejama su turtu, nauda per TL buvo apskaičiuota paskirstant dotacijos sumą pagal turto, į kurį investuota, nusidėvėjimo laikotarpį, t. y. 30 metų žemei ir pastatams ir 7–10 metų mašinoms.

(456)

Schema laikoma konkrečia pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą, nes ji taikoma tik atrinktiems investuotojams automobilių sektoriaus galutinių naudos gavėjų įmonių dalies pramoninei veiklai pagal 3.3 skirsnyje aprašytą Maroko lengvatinę politiką. Ji taip pat konkrečiai taikoma regioniniu lygmeniu, nes ji yra PSZ, kuri taip pat aptarta, be kita ko, 3.3 skirsnyje.

(457)

Dėl šios subsidijos bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams tiriamuoju laikotarpiu nustatyta subsidijų norma yra tokia:

Pagal IDIF teikiamos dotacijos

(458)

Ekonominės ir socialinės plėtros fondas „Hassan II“ (HIIF) įsteigtas 1999 m. ir finansuojamas iš valstybės valdomų įmonių privatizavimo. 2002 m. Įstatymu Nr. 36-01 HIIF buvo pertvarkytas į valstybinę instituciją („établissement public“) kaip atskirą juridinį asmenį. Fondas neturi akcinio kapitalo, bet yra visiškai finansuojamas iš Maroko valstybės biudžeto.

(459)

Įstatymo Nr. 36-01 1 straipsnyje nustatyta, kad Maroko valstybė turi fondo veiklos ir bendro valdymo priežiūros įgaliojimus. Be to, Maroko vyriausybės ministras pirmininkas pirmininkauja ir turi didžiausią balsų skaičių aukščiausiajame fondo valdymo organe, t. y. Administracinėje taryboje, kuri prižiūri visą fondo veiklą. Administracinę tarybą taip pat sudaro vyriausybinės institucijos ir Maroko nacionalinio centrinio banko „Bank Al-Maghrib“ direktorius. Pagal 6 straipsnį Administracinė taryba turi pagrindinius įgaliojimus kontroliuoti ir prižiūrėti, be kita ko, reikalavimus atitinkančių projektų atrankos kriterijus ir faktinius finansavimo sprendimus bei lėšų išmokėjimą.

(460)

HIIF tikslas – teikti finansinę paramą (investicijų į nuosavą kapitalą, avansų ar grąžintinų paskolų arba negrąžintinų finansinių įnašų forma) ekonominės ir finansinės plėtros programoms, užimtumo skatinimui per mikropaskolas ir visiems projektams, kuriais prisidedama prie investicijų ir užimtumo skatinimo.

(461)

Pagal Nacionalinį pramonės atgaivinimo paktą, kurį vėliau pakeitė PSP, HIIF teikia paramą trims sektoriams (automobilių, aeronautikos ir elektronikos). Kalbant apie automobilių sektorių, fondas dalyvavo teikiant dotacijas startuoliams, finansuojant profesinį mokymą ir kuriant integruotą pramonės platformą, t. y. PSZ, kuriose buvo įsisteigę bendradarbiaujantys eksportuotojai. Nustatyta, kad HIIF turi kapitalo dalį abiejose PSZ ir taip pat teikė dotacijas infrastruktūros plėtrai tose laisvosiose zonose.

(462)

Remdamasi tuo, kad HIIF įgyvendina Maroko vyriausybės ekonominės ir socialinės plėtros politiką, kad jo finansavimą galiausiai teikia ir jo sprendimų priėmimą galiausiai kontroliuoja Maroko vyriausybė, Komisija padarė išvadą, kad HIIF yra valstybinė institucija, kaip tai suprantama pagal PPO jurisprudenciją (100).

(463)

Tai, kad per HIIF Maroko vyriausybė kontroliavo PSZ taikomą žemės kainą ir kad HIIF teikė dotacijas infrastruktūrai plėtoti, lėmė bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų už žemę sumokėtą lengvatinę kainą. Tie sandoriai buvo analizuojami pagal subsidijavimo schemą, susijusią su žemės suteikimu už mažesnį nei pakankamas atlygį, kaip aprašyta 3.8 skirsnyje.

(464)

Skundo pateikėjas teigia, kad bankų sektorius teikia integruotą ir konkurencingą finansavimo pasiūlymą pagal valstybės ir bankų sektoriaus sudarytą partnerystės susitarimą, kuriuo įsipareigojama remti pramonės įmones (konkurenciniai tarifai, parama restruktūrizavimui, parama tarptautinimui ir kt.). Valstybės ir bankų sektoriaus partnerystės susitarimo turinys nėra viešas, tačiau pirmaujantis šalies bankas „AttijariWafa Bank“ savo svetainėje (101) mini, kad toks susitarimas egzistuoja. Banko pasiūlyme, pavadintame „Plan Automotive“, nurodomi „finansavimo sprendimai ir pagalbiniai mechanizmai bendradarbiaujant su „Caisse Centrale de Garantie“, „Maroc PME“ ir Pramonės ir prekybos ministerija“. Skundo pateikėjo teigimu, šio plano „Plan Automotive“ egzistavimas byloja apie tai, kad finansiniai ištekliai ir paslaugos, pavyzdžiui, paskolos ar garantijos, gavėjui suteikiamos tam tikromis sąlygomis, kurioms įtakos daro valstybė, kaip nurodyta partnerystės susitarimo šalis.

(465)

Vieno iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų lengvatinio finansavimo teisinis pagrindas yra 2015 m. liepos 14 d. Pramonės ir prekybos ministerijos, Maroko automobilių pramonės ir prekybos asociacijos (AMICA) ir „AttijariWafa Bank Group“ (toliau – „AWB Group“) partnerystės susitarimas (toliau – partnerystės susitarimas). Susitarimas buvo pasirašytas pagal 2014–2020 m. PSP ir atitinkamas automobilių sektoriaus veiklos sutartis.

(466)

Pagal 2014–2020 m. PSP pasirašyta Automobilių sektoriaus veiklos sutartis – tai 2015 m. liepos 14 d. Ekonomikos ir finansų ministerijos, Pramonės ir prekybos ministerijos, „AWB Group“, „Banque Centrale Populaire“ ir „Banque Marocaine du Commerce Exterieur“ pasirašytas susitarimas, kuriuo siekiama teikti paramą ir pagalbą automobilių sektoriaus veiklos vykdytojams. Susitarimų turinys nėra viešas, be to, Maroko vyriausybė savo atsakymuose ir per tikrinimo procesą šio dokumento Komisijai nepateikė.

(467)

Kadangi Komisija prašytos informacijos neturėjo, ji padarė išvadą, kad negavo labai svarbios ir reikalingos su šiuo tyrimo aspektu susijusios informacijos. Todėl Komisija informavo Maroko vyriausybę apie galimą pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies taikymą ir naudojimąsi su šiais klausimais susijusiais turimais faktais.

(468)

Atsakydama Maroko vyriausybė pateikė tik 2015 m. liepos 14 d. partnerystės susitarimą, pasirašytą su „AWB Group“. Šiame partnerystės susitarime daroma aiški nuoroda į Maroko vyriausybės PSP ir atitinkamus automobilių ekosistemos plėtros projektus. Jame taip pat pabrėžiamas „AWB Group“ įsipareigojimas remti automobilių sektoriuje veikiančias įmones teikiant tinkamus finansavimo pasiūlymus ir paramos iniciatyvas ir nurodomi susitarimo politikos tikslai, t. y. „bendras šalių siekis veikti kartu stiprinant šalies pramoninę bazę ir kuriant konkurencingas automobilių ekosistemas“. Iš tiesų susitarimo tikslas – „remti automobilių ekosistemose veikiančias įmones, teikiant joms visapusišką paramą ir finansavimo pasiūlymą, skirtą jų plėtrai skatinti ir jų konkurencingumui didinti“.

(469)

Pagal partnerystės susitarimo 4 straipsnį „AWB Group“ įsipareigoja teikti kuo geresnę paramą automobilių sektoriuje veikiančioms bendrovėms, konkrečiai finansuodama visus automobilių pramonės bendrovių poreikius ir teikdama struktūrizuotą paramą ekosistemų plėtrai. Kiekvienos konkrečios finansavimo priemonės lengvatinės sąlygos išsamiai išvardytos. Šios lengvatinės sąlygos apima trumpus prašymų suteikti kreditą nagrinėjimo laikotarpius, nuolaidas arba atleidimą nuo prašymo pateikimo mokesčių, su projektu susijusias garantijas, susitarime konkrečiai automobilių pramonei nustatytas minimalias lengvatines palūkanų normas, įskaitant lengvatines palūkanų normas paskoloms užsienio valiuta, lengvatinę nuomą, kai sudaromos išperkamosios nuomos sutartys.

(470)

Maroko vyriausybė teigia, kad minėtas partnerystės susitarimas buvo pasirašytas pagal 2014–2020 m. PSP, kurio galiojimas jau buvo pasibaigęs 2023 m. pasirašant „AWB Group“ patronuojamosios įmonės ir DMA paskolos sutartį.

(471)

Tačiau, kaip pabrėžta 141 konstatuojamojoje dalyje, pagal 2014–2020 m. PSP nustatytos paskatos buvo perimtos pagal naująją Investicijų chartiją, o Maroko vyriausybė toliau remia automobilių sektorių taikydama specialias finansavimo priemones (pavyzdžiui, partnerystės susitarimai, panašūs į pasirašytuosius su „AWB Group“, toliau pasirašomi su kitais bankais (102)). Be to, partnerystės susitarime nenurodyta jokia galiojimo pabaigos data. „AWB Group“ svetainėje taip pat minima galimybė gauti finansavimą pagal planą „Plan Automotive“ (103).

(472)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad į partnerystės susitarimą su „AWB Group“ buvo įtrauktos lengvatinės paskolos šiam sektoriui sąlygos. Neturėdama informacijos apie visus kitus susitarimus, kuriuos pasirašė Maroko vyriausybė ir kiti bankai, Komisija padarė prielaidą, kad į juos taip pat įtrauktos sektoriui taikomos lengvatinės paskolos sąlygos.

(473)

DMA gavo paskolą iš „Attijari International Bank“ (AIB). AIB yra specialiosios paskirties lengvatinio apmokestinimo Maroko subjektas, priklausantis „AWB Group“. Jis vykdo veiklą užsienio valiuta ir skolina tik bendrovėms, vykdančioms vadinamuosius lengvatinio apmokestinimo projektus, t. y. užsienio subjektams priklausančioms bendrovėms, esančioms Maroko specialiosiose ekonominėse zonose arba PSZ, kurios laikomos esančiomis už Maroko vidaus finansų rinkos ribų. Vidaus finansų rinkoje vidaus veiklos vykdytojams taikomi paskolų užsienio valiuta apribojimai.

(474)

Tai patvirtinama banko svetainėje, kurioje teigiama, kad jo tikslas – „remti užsienio investicijų skatinimo judėjimą, dėl kurio Tanžere buvo sukurta laisvoji eksporto zona. Vykdydama savo veiklą „AttijariWafa Bank Group“ plečia savo bankininkystės produktų ir paslaugų asortimentą, kad apimtų tarptautines įmones, veikiančias įvairiose Maroko laisvosios prekybos zonose, ir tarptautinius veiklos vykdytojus. AIB, kaip pirmaujantis bankas Tanžero lengvatinio apmokestinimo finansų zonoje, turi patikimą reputaciją.

(475)

2017 m. „AttijariWafa Bank Group“ paskelbė savo lengvatinio apmokestinimo veiklos planą – naują pasiūlymą, grindžiamą lengvatinio apmokestinimo „Attijari International Bank“ (AIB) paslaugomis, kad būtų teikiama tarptautinės finansų rinkos ekspertų parama, taip pat kasdien teikiamos banko paslaugos, siūlant lengvatines sąlygas sąskaitoms.

(476)

Šiuo pasiūlymu „AttijariWafa Bank Group“ proaktyviai dalyvauja remiant užsienio investuotojus jiems įgyvendinant savo projektus ir plėtojant savo veiklą. […] AIB yra pagrindinis lengvatinio apmokestinimo bankas pagal tiek indėlių (51 %), tiek įsipareigojimų (35 %) rinkos dalį.“ Šis lengvatinio apmokestinimo veiklos planas vis dar egzistuoja, nes jo finansavimo pasiūlymas vis dar skelbiamas banko svetainėje (104).

(477)

AIB yra AWB visiškai priklausanti patronuojamoji įmonė. Didžiausias AWB akcininkas (46,5 %) yra „Al Mada“. „Al Mada“ yra Maroko karališkajai šeimai priklausantis investicinis fondas, kurio tikslas – kurti šiuolaikinę ekonomiką ir gerinti su juo susijusių teritorijų ir gyventojų gyvenimo sąlygas.

(478)

Atsižvelgdama į banko, kuris suteikė paskolą bendrovei DMA, nuosavybę, į tai, kad vienintelė jo klientų bazė yra PSZ įsikūrusios bendrovės, kurias Maroko vyriausybė remia pagal PSP, ir į tai, kad yra sudaryta Maroko vyriausybės ir „AWB Group“ sutartis dėl lengvatinės paramos automobilių sektoriui, Komisija padarė išvadą, kad minėtam bankui Maroko vyriausybė pavedė ir nurodė suteikti paskolą pagal valstybės politiką.

(479)

Po galutinio faktų atskleidimo Maroko vyriausybė ir DMA pažymėjo, kad Komisijos išvados, jog finansų įstaigoms pavesta / nurodyta teikti finansavimą RRA gamintojams, neatitinka pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio ir PPO SKP sutarties 1 straipsnio 1.1 dalies a punkto 1 papunkčio iv įtraukos. Jų teigimu, Komisija nesilaikė pavedimo ir nurodymo teisinio standarto, t. y. neįrodė, kad Maroko vyriausybė suteikė atsakomybę privačioms finansų įstaigoms arba naudojosi savo įgaliojimais privačių finansų įstaigų atžvilgiu, kad DMA būtų skirtas finansinis įnašas.

(480)

Maroko vyriausybė ir DMA visų pirma teigė, kad: i) vyriausybė nekontroliavo privačiosios bankininkystės sektoriaus Maroke ir kad Maroko finansų rinka buvo visiškai konkurencinga ir privatūs bankai teikė paskolas visoms įmonėms, remdamiesi laisvoje ir konkurencingoje rinkoje nustatytomis palūkanų normomis, ii) AIB yra privatus bankas ir 2015 m. partnerystės susitarimas neturėjo įtakos jo verslo elgsenai, iii) bet kuriuo atveju partnerystės susitarimas buvo susijęs tik su paskolomis užsienio valiuta iki 12 mln. MAD, o DMA gautos paskolos vertė buvo daug didesnė, iv) AIB klientų bazė apėmė ne tik PSZ įsikūrusias bendroves, v) AIB nesudarė paskolos sutarties su DMA pagal Maroko vyriausybės ir „AWB Group“ sutartį dėl lengvatinės paramos automobilių sektoriui, vi) paskolos sutartis buvo sudaryta ne automatiškai, o remiantis tik komerciniais sumetimais, kuriuos patvirtina paskolos paraiška ir AIB atlikta analizė, ir vii) AIB galėjo rinktis savo klientus ir nustatyti siūlomas finansavimo sąlygas savo nuožiūra. Geriausias tokio savarankiškumo pavyzdys – AIB sprendimas atsisakyti suteikti paskolą bendrovei „Hands 8“.

(481)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Pirma, partnerystės susitarime nustatyta 12 mln. MAD viršutinė riba yra susijusi su trumpalaikėmis paskolomis (arba veikiau kredito linijomis apyvartiniam kapitalui finansuoti), todėl tai nurodyta susitarimo 4.1.2 straipsnyje. Bendrovei DMA suteiktai paskolai, susijusiai su įranga, veikiau būtų taikomas susitarimo 4.1.1 straipsnis (investicijų finansavimas), kuriame tokia viršutinė riba nenustatyta ir kuriame konkrečiai nenurodyta jokia valiuta. Be to, partnerystės susitarimo 4.1.2.6 straipsnyje numatyta galimybė suteikti konkrečius (t. y. specialiai pritaikytus) kreditus automobilių sektoriui, pavyzdžiui, konkrečiai siūlant juos novatoriškoms arba tam tikros praktinės ar ekspertinės patirties turinčioms bendrovėms. Šiame straipsnyje pateikti pavyzdžiai susiję su finansavimu tiek dirhamais, tiek užsienio valiuta ir nenumatyta jokių viršutinių ribų.

(482)

Antra, DMA gauta paskola buvo suteikta taikant partnerystės susitarime numatytą lengvatinę palūkanų normą, nepaisant mažo bendrovės kreditingumo, kaip patvirtinta 385–388 konstatuojamosiose dalyse, ir žemo vidaus kredito reitingo, kurį AIB suteikė bendrovei DMA, kaip nustatytą per patikrinimą Maroko vyriausybės patalpose (105). Be to, DMA paskolos paraiškoje (106) buvo paminėtas poreikis finansuoti jau įrengtą, bet dar neapmokėtą projekto įrangą, nes „dabartiniai įmonės ištekliai neleidžia [mums] suteikti finansavimą“.

(483)

Trečia, dėl banko klientų bazės ir kitoms bendrovėms suteiktų paskolų Komisija papildomoje informacijoje, kurią bankas pateikė po galutinio faktų atskleidimo, pažymėjo, kad 78 % suteiktų lėšų buvo susiję su automobilių sektoriuje veikiančiomis užsienio bendrovėmis, įsikūrusiomis PSZ arba specialiosiose ekonominėse zonose (kai bendrovės buvo įsteigtos prieš įsigaliojant PSZ teisės aktams), taip pat dar 6 % lėšų buvo susiję su PSZ plėtra (t. y. 84 % jos lėšų buvo skirta automobilių sektoriui ir PSP zonoje esančioms bendrovėms). Tai rodo, kad banko finansavimas yra labai šališkas užsienio veiklos vykdytojams, investuojantiems į automobilių sektorių, kuriam taikomas partnerystės susitarimas ir kuris yra susijęs su PSP, taip pat su PSZ plėtra.

(484)

Galiausiai tvirtinimo dėl įtariamo AIB atsisakymo suteikti paskolą bendrovei „Hands 8“ nebuvo galima patikrinti, nes ši informacija buvo atskleista tik po faktų atskleidimo, nebuvo pagrįsta jokiais dokumentais ar nuorodomis ir, priešingai nei po informacijos atskleidimo pateiktoje informacijoje pažymėjo Maroko vyriausybė, tikrinamojo vizito metu nebuvo aptarta. Vis dėlto, net jei šis tvirtinimas būtų teisingas, tai, kad AIB atsisakė suteikti paskolą bendrovei „Hands 8“, savaime neįrodo, kad AIB veikė laisvai kaip rinkos dalyvis be Maroko vyriausybės nurodymų. Iš tiesų, kaip paaiškinta 483 konstatuojamojoje dalyje, AIB bendrovei, kuriai suteikė žemą vidaus reitingą (žr. 482 konstatuojamąją dalį), suteikė lengvatinę paskolą, o AIB sprendimų priėmimas buvo šališkas užsienio bendrovėms, patenkančioms į PSP taikymo sritį, ir PSZ esančioms bendrovėms.

(485)

Apibendrinant galima teigti, kad visa tai, kas išdėstyta, patvirtina, kad AIB veikia kaip finansų įstaiga, kuriai pavedama / nurodoma, ir todėl teikia finansavimą skatinamajai automobilių pramonei, deramai neatsižvelgdama į komercinius sumetimus.

(486)

Paskola, kurią DMA gavo iš AIB (ir netiesiogiai iš AWB), buvo finansinis įnašas tiesioginio lėšų pervedimo forma, nes minėtai finansų įstaigai Maroko vyriausybė pavedė ir nurodė teikti lengvatinį finansavimą konkrečiai automobilių sektoriui finansuoti. Maroko vyriausybė įsipareigojo finansuoti automobilių pramonės plėtrą keliuose politikos dokumentuose, pavyzdžiui, NPIE arba PSP. Kaip paaiškinta 136 ir 137 konstatuojamosiose dalyse, pagal PSP pasirašytoje galios pavarų ekosistemos, kuriai priklauso ratų su ratlankiais iš aliuminio gamyba, veiklos sutartyje Maroko vyriausybė įsipareigojo sutelkti investicinius bankus užsienio investuotojams remti. Po to ji sukūrė specialią funkciją – teikti finansinę paramą automobilių sektoriui. Veiklos sutartyje tiesiogiai daroma nuoroda į Maroko vyriausybės ir „AWB Group“ pasirašytą partnerystės susitarimą. Kita vertus, Maroko vyriausybės ir „CITIC Dicastal“ pasirašytame investicijų susitarime taip pat aprašomos pagrindinės politikos kryptys, kurias Maroko vyriausybė priėmė siekdama plėtoti automobilių pramonės sektorių, įskaitant PSP ir galios pavarų ekosistemos veiklos sutartį. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad AIB veikė pagal Maroko vyriausybės nurodymus, kad įvykdytų Maroko vyriausybės įsipareigojimą teikti finansavimą automobilių sektoriui ir vykdytų konkrečią Maroko vyriausybės šiuo tikslu suformuluotą užduotį.

(487)

Komisija taip pat analizavo, ar paskolų teikimas lengvatinėmis sąlygomis yra funkcija, kuri iš tikrųjų nesiskiria nuo valdžios funkcijų. Norint patenkinti šį kriterijų būtina teigiama išvada, kad privačių subjektų (kuriems tai pavesta) vykdomas prekių tiekimas realiai nesiskiria nuo prielaidos, kad vyriausybė tokias prekes tiekė pati. Komisija mano, kad taip ir yra. Užuot tiesiogiai teikusi lengvatines paskolas, kad būtų pasiekti Maroko vyriausybės viešosios politikos tikslai skatinti automobilių pramonės plėtrą, Maroko vyriausybė tai daryti jos vardu pavedė privatiesiems subjektams. Be to, tiek, kiek toks paskolų teikimas yra susijęs su tam tikromis pajamų išlaidomis (pvz., atsisakant privačiųjų subjektų rinkos grąžos), toks veiksmas turėtų būti suprantamas kaip tipiškos funkcijos, kurios paprastai pavedamos valdžios sektoriui (107).

(488)

Nagrinėjamoji paskola suteikia naudą, lygią skirtumui tarp palūkanų, kurias naudos gavėjas sumokėjo už paskolą, ir sumos, kuri būtų sumokėta už panašią komercinę paskolą.

(489)

Siekdama nustatyti lyginamąją palūkanų normą, Komisija atsižvelgė į paskolos trukmę, jos valiutą ir bendrovės kreditingumą, vertinamą pagal jos trumpalaikį likvidumą ir skolos ir nuosavo kapitalo santykį. Kaip paaiškinta 385–388 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad DMA rizikos profilis rodė didelę riziką potencialiems skolintojams ir investuotojams. Tuo remdamasi Komisija taikė ICE BofA didelio euro pelningumo indeksą, pagal kurį stebimi eurais išreikštų žemesnio nei investicinis reitingas įmonių skolos vertybinių popierių, viešai išleistų euro vidaus arba euroobligacijų rinkose, rezultatai.

(490)

Savo pastabose po faktų atskleidimo Maroko vyriausybė ir DMA tvirtino, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog DMA buvo didelės rizikos profilio bendrovė bankui AIB. Paskola AIB kėlė minimalią riziką, nes tuo metu, kai buvo suteikta paskola, gamyklos statyba jau buvo baigta. Be to, DMA turi stabilią klientų bazę, pavyzdžiui, ilgalaikę sutartį su „CITIC Dicastal“.

(491)

Maroko vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija naudai apskaičiuoti naudojo netinkamą lyginamąjį dydį. Maroko vyriausybė laikėsi nuomonės, kad Komisijos nustatyta norma prieštarauja PPO SKP sutarties 14 straipsnio b punktui. Maroko vyriausybės teigimu, Komisijos naudotas ICE BofA didelio euro pelningumo indeksas, gautas iš Sent Luiso federalinių rezervų banko, nesusijęs su paskolomis ir neturi nieko bendra su Maroke teikiamomis komercinėmis paskolomis.

(492)

Maroko vyriausybė teigė, kad Komisija kaip lyginamąjį dydį turėjo naudoti Maroko palūkanų normų TVF duomenis, ypač dėl to, kad tyrimą atliekančios institucijos reguliariai naudoja TVF duomenis prekybos apsaugos tyrimuose dėl kitų šalių (t. y. JAV). Priešingai nei taikant ICE BofA didelio euro pelningumo indeksą, TVF lyginamasis dydis taikomas nustatant palūkanų normas kiekvienai šaliai. Maroko vyriausybė taip pat pasiūlė alternatyvias palūkanų normas, kurias AIB faktiškai taikė paskoloms eurais, suteiktoms Maroko lengvatinio apmokestinimo bendrovėms.

(493)

Pirmasis tvirtinimas dėl Komisijos pasirinkto lyginamojo dydžio yra tokio paties pobūdžio, kaip ir DMA tvirtinimas, susijęs su naudos iš tarpvalstybinių paskolų apskaičiavimu, aprašytas 393–394 konstatuojamosiose dalyse ir vėliau išnagrinėtas ir atmestas 399 konstatuojamojoje dalyje, kurioje Komisija pabrėžė, kad lyginamasis dydis atspindi didelės rizikos įmonių skolos eurais pajamingumą, t. y. kiek uždirbo kreditorius, skolinęs eurais tokio rizikos profilio bendrovei, taip atspindėdamas DMA skolos rūšį, DMA skolos valiutą ir DMA investicinės rizikos profilį. Komisija taip pat išnagrinėjo TVF pinigų rinkos palūkanų normas Marokui, kurias kaip tinkamesnį lyginamąjį dydį pasiūlė įstaigos GOM. Komisija nustatė, kad siūloma TVF pinigų rinkos palūkanų norma atitinka tarpbankinę skolinimosi normą (108), o ne banko bendrovei taikomą palūkanų normą. Todėl šiuo atveju ji neatspindi paskolos kredito rizikos ir nėra tinkamas lyginamasis dydis.

(494)

Be to, Komisija pažymėjo, kad „Excel“ elektroninė lentelė su AIB nustatytomis palūkanų normomis, taikomomis paskoloms eurais, atrodo, daugiausia susijusi su automobilių sektoriaus ir (arba) specialiosiose ekonominėse zonose įsikūrusiomis bendrovėmis. Kad ji būtų reprezentatyvi kaip lyginamasis dydis, ji turėtų apimti informaciją apie bendroves, kurioms Maroko vyriausybės lengvatinė politika nedaro poveikio. Tačiau kelios eilutės, kurios galėtų būti susijusios su tokiomis bendrovėmis, buvo įtrauktos tik po galutinio faktų atskleidimo ir negalėjo būti patikrintos. Pateiktos informacijos nepakanka, kad būtų galima tiksliai nustatyti, ar šioms paskoloms netaikoma lengvatinė Maroko vyriausybės politika, taip pat nepakanka, kad būtų galima nustatyti suteiktų paskolų gavėjų kreditingumą.

(495)

Iš tiesų palūkanų normos lygis siejamas ne tik su valiuta, kuria ji išreikšta, bet ir su individualia bendrovės kredito rizika. Šiuo atžvilgiu 385–388 konstatuojamosiose dalyse Komisija jau nustatė, kad bendrovės finansinė padėtis nebuvo tvirta, o naudotas lyginamasis dydis atspindi šią padėtį, nes jis atspindi didelės rizikos įmonių skolos pajamingumą, t. y. kiek kreditorius, skolinęs tokio rizikos profilio bendrovei, uždirbo eurais, taip atspindėdamas DMA skolos valiutą ir DMA investicinės rizikos profilį. Taigi Komisija naudojo tinkamą lyginamąjį dydį, pritaikytą prie bendrovei DMA suteiktos paskolos ypatumų.

(496)

Ši schema laikoma konkrečia pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą, nes ji taikoma tik konkrečiai skatinamai automobilių sektoriaus įmonei pagal 3.3 skirsnyje aprašytą Maroko lengvatinę politiką, be to, ji yra konkrečiai taikoma regioniniu lygmeniu, nes ji yra PSZ, kuri taip pat aptarta, be kita ko, 3.3 skirsnyje.

(497)

Po galutinio faktų atskleidimo Maroko vyriausybė ir DMA užginčijo Komisijos išvadas dėl schemos konkretumo. Maroko vyriausybės teigimu, tiek iš DMA paskolos paraiškos, tiek iš AIB atlikto jos nagrinėjimo rezultatų matyti, kad vertinama paskola nebuvo suteikta remiantis Maroko vyriausybės politika arba dėl to, kad DMA buvo įsikūrusi PSZ. Maroko vyriausybė teigė, kad skatinamosios pramonės šakos, kurios vertinamos kaip visuma, nėra pakankamai atskiras ekonomikos segmentas, kad jas būtų galima laikyti „tam tikromis pramonės šakomis“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą ir PPO SKP sutarties 2 straipsnio 2.1 dalies a punktą. DMA taip pat pabrėžė, kad AIB paskolos buvo teikiamos ne tik automobilių pramonei ir PSZ įsikūrusioms bendrovėms.

(498)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Kaip paaiškinta 481 konstatuojamojoje dalyje, pirmiau nurodyta paskola siejama su Maroko vyriausybės politika ir partnerystės susitarimu, taigi yra paramos automobilių sektoriui mechanizmas. Ji taip pat siejama su PSZ plėtra. Maroko vyriausybės ir DMA tvirtinimai po informacijos atskleidimo, kad nagrinėjama paskola nebuvo suteikta remiantis Maroko vyriausybės politika arba dėl to, kad DMA įsikūrusi PSZ, nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais.

(499)

Dėl šios subsidijos bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams tiriamuoju laikotarpiu nustatyta subsidijų norma yra tokia:

Maroko vyriausybės teikiamas lengvatinis finansavimas

(500)

Skundo pateikėjas teigia, kad PSZ įsikūrusios bendrovės gauna subsidijas jas atleidžiant nuo kelių fiskalinių, muitų ir administracinių priemonių. Kad bendrovės galėtų pasinaudoti šiomis fiskalinėmis, muitų ir administracinėmis priemonėmis, joms turi būti leista įsisteigti PSZ.

(501)

Įstatymu Nr. 19-94 ir 1995 m. sausio 26 d.Dahir Nr. 1-95-1 Maroke buvo įsteigtos laisvosios prekybos zonos (LPZ). Pagal Įstatymo Nr. 19-94 21 straipsnį į LPZ įvežamos prekės neapmokestinamos importo muitais.

(502)

Pagal 2023 m. redakcijos Maroko bendrojo mokesčių kodekso 6 straipsnį ir Aplinkraščio Nr. 733 dėl Finansų įstatymo Nr. 50-22 mokesčių nuostatų I skyrių 2023 finansiniais metais bendrovės, vykdančios veiklą pramonės spartinimo zonose, pirmuosius penkerius metus iš eilės iš viso atleidžiamos nuo pajamų mokesčio.

(503)

Pagal Įstatymo Nr. 47-06, vėliau iš dalies pakeisto Įstatymu Nr. 07-20, 6 straipsnį bendrovės, įsikūrusios pramonės spartinimo zonose, atleidžiamos nuo profesinės veiklos mokesčio.

(504)

PSZ steigiamos pagal Maroko teisės aktus Įstatymu Nr. 19-94 ir 1995 m. sausio 26 d.Dahir Nr. 1-95-1 (anksčiau vadintos laisvosiomis eksporto zonomis). PSZ yra konkrečios teritorijos dalys, skirtos pramonės eksporto veiklai ir susijusių paslaugų teikimo veiklai. PSZ netaikomos bendros užsienio prekybos taisyklės ir užsienio valiutos kontrolė. Kiekviena PSZ sukuriama ir apibrėžiama dekretu, kuriuo nustatomas bendrovių, kurios gali būti joje įsteigtos, pobūdis ir veikla.

(505)

Kad įmonės galėtų įsisteigti PSZ pagal Įstatymą Nr. 19-94, jos turi pateikti prašymą ir gauti leidimą iš regiono gubernatoriaus vadovaujamos eksporto perdirbimo zonų vietinės komisijos ir realizuoti ne mažiau kaip 70 % savo apyvartos eksportuodamos.

(506)

Abu bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai buvo įsisteigę PSZ. Komisija nustatė, kad jiems buvo taikomas:

(507)

Dėl gamybos priemonių DMA nepranešė daugelio sandorių prekių kodų, pagal kuriuos įranga buvo importuota, arba pranešė neteisingus prekių kodus. Be to, bendrovė nenurodė taikytinos importo muito normos kodo nė vienam sandoriui, apie kurį pranešta.

(508)

Kadangi Komisija prašytos informacijos neturėjo, ji padarė išvadą, kad negavo labai svarbios ir reikalingos su šiuo tyrimo aspektu susijusios informacijos. Todėl Komisija šiais klausimais taikė pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį ir rėmėsi dėl šių aspektų turimais faktais.

(509)

Tokia praktika yra finansinis įnašas negautų vyriausybės pajamų (importo muitų, pelno mokesčio, profesinės veiklos mokesčio), kurios būtų surinktos, jei vyriausybė nebūtų atleidusi nuo mokesčio, forma.

(510)

Nauda gavėjui, kuriam taikomas toks atleidimas, lygi importo muitų ir sutaupytų mokesčių sumai (paprastai mokėtinai, bet nesurinktai sumai).

(511)

Bendrovėms suteikta finansinė nauda, susijusi su atleidimu nuo importo muitų, yra lygi sutaupytų importo muitų sumai. Jei vyriausybė nebūtų atleidusi nuo muitų, būtų surinkti 2,5–40 % ad valorem importo muitai.

(512)

Kalbant apie tai, kad DMA iš dalies nebendradarbiavo, kaip aprašyta 113 ir 117 konstatuojamosiose dalyse, Komisija, remdamasi turimais faktais dėl neteisingai praneštų arba nepraneštų prekių kodų, susijusių su gamybos priemonėmis, naudojo „MacMap“ importo muitų normas (109). Tais atvejais, kai prekių kodų nustatyti neįmanoma, buvo naudojamos tipiškiausios muitų normos, taikytinos importuojamoms gamybos priemonėms.

(513)

Dėl gamybos priemonių Komisija tiriamajam laikotarpiui priskyrė visos naudos dalį, atitinkančią bendrovės importuoto turto vertės nuvertėjimo dalį. Dėl medžiagų ir atsarginių dalių Komisija laikėsi nuomonės, kad naudą sudarė visa per TL negautų importo muitų suma.

(514)

Dėl atleidimo nuo pelno mokesčio bendrovėms suteikta finansinė nauda yra lygi nesurinktam mokesčiui, kuris būtų 32 % ne PSZ įsikūrusioms bendrovėms, kurioms toks atleidimas netaikomas.

(515)

Bendrovėms suteiktą finansinę naudą, susijusią su atleidimu nuo profesinės veiklos mokesčio, sudaro išvengti finansiniai mokesčiai, sudarantys 0,25 % visos apyvartos tiriamuoju laikotarpiu ir 0,003 % visos turto vertės finansiniais metais prieš tiriamąjį laikotarpį.

(516)

Nauda, susijusi su atleidimu nuo importo muitų ir mokesčių, yra konkreti, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą, nes pagal teisės aktus ją aiškiai gali gauti tik specialiosiose ekonominėse zonose įsisteigusios bendrovės, o dėl galimybės jose įsisteigti bendrovės pirmiausia turi pateikti prašymą ir po to turi būti atrinktos ir gauti valstybės leidimą.

(517)

Po galutinio faktų atskleidimo Maroko vyriausybė, DMA ir „Hands 8“ pateikė keletą pastabų dėl įvairių subsidijų, suteiktų kaip vyriausybės negautos arba nesurinktos pajamos.

(518)

Maroko vyriausybė ir DMA pažymėjo, kad Komisija turėjo įvertinti kiekvienos įtariamos programos ar priemonės, kurią ji nori laikyti kompensuotina, konkretumą, o ne parašyti vieną sakinį dėl keturių skirtingų įtariamų programų konkretumo, kaip ji padarė 516 konstatuojamojoje dalyje.

(519)

Konkrečiau dėl pajamų mokesčio sumažinimo Maroko vyriausybė ir DMA tvirtino, kad jis buvo taikomas labai įvairioms pramonės šakoms ir sektoriams, todėl įtariama programa nebuvo taikoma vien pakankamai konkrečiam Maroko ekonomikos segmentui, kad ją būtų galima laikyti „konkrečia“, kaip tai suprantama pagal PPO SKP sutarties 2 straipsnio 2.1 dalies a punktą. Visų pirma teigta, kad visos bendrovės, nepriklausomai nuo to, ar jos veikia PSZ, ar ne, penkerius metus atleidžiamos nuo mokesčių, jei verčiasi leidžiama pramonine veikla. 2018 m. birželio 19 d. Dekrete Nr. 2-17-743 nustatytas šiai zonai nepriklausančių bendrovių sektorių sąrašas, kuris yra labai platus ir apima beveik visą Maroko pramonės sektorių. Todėl dėl schemoje nustatytų sąlygų pobūdžio (objektyvios, neutralios, taikomos horizontaliai) ji nėra konkreti.

(520)

Kalbant apie atleidimą nuo profesinės veiklos mokesčio, Maroko vyriausybė, DMA ir „Hands 8“ pažymėjo, kad naujai profesinei veiklai taikomas 5 metų visiškas atleidimas nuo profesinės veiklos mokesčio, ir tai taikoma ir už PSZ ribų įsisteigusioms bendrovėms.

(521)

Dėl įtariamos naudos, gautos sustabdžius muitus žaliavoms, Maroko vyriausybė, DMA ir „Hands 8“ pažymėjo, kad bet kuri bendrovė, įsikūrusi už PSZ ribų, taip pat turėjo teisę į sąlyginį apmokestinimą muitais pagal Maroko bendrojo mokesčių kodekso 101–103 straipsnius (Atskaita ir grąžinimas) ir Maroko muitinės kodekso 159 straipsnį (Sąlyginis apmokestinimas muitais), jeigu jos sumokėjo importo muitus už žaliavas ir vėliau eksportavo pagamintą produkciją, kurioje yra šių gamybos išteklių.

(522)

Maroko vyriausybės teigimu, tas pat esą taikoma ir gamybos priemonių atleidimui nuo muitų: šis atleidimas visuotinai taikytinas visuose sektoriuose, neatsižvelgiant į tai, ar bendrovės buvimo vieta yra PSZ. Šis atleidimas pagal Netiesioginių mokesčių kodekso 164-1-p straipsnį taikomas įrangai, skirtai investicinių programų projektams, kurių vertė yra 50 mln. DH arba didesnė.

(523)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė. Nauda, gaunama iš pirmiau aprašytų lengvatinių mokesčių ir muitinės veiksmų, yra siejama su bendrovės buvimo vieta PSZ.

(524)

Už PSZ ribų įsisteigusių bendrovių atleidimas nuo pajamų mokesčio ir profesinės veiklos mokesčio taikomas tik pirmuosius 5 bendrovių veiklos metus. Ir DMA, ir „Hands 8“ per TL veikė ilgiau nei 5 metus. Kalbant apie naudą ir konkretumą, reikėtų palyginti bendroves, kurių padėtis per TL buvo tokia pati, t. y. bendroves, veikiančias ilgiau nei 5 metus ir įsikūrusias PSZ, ir bendroves, veikiančias ilgiau nei 5 metus ir įsikūrusias už PSZ ribų. Jei būtų atliktas toks palyginimas, būtų aiškiai matyti, kad DMA ir „Hands 8“ galėjo per TL pasinaudoti šiuo atleidimu nuo pajamų mokesčio ir profesinės veiklos mokesčio tik todėl, kad jos buvo įsikūrusios PSZ. Be to, net per pirmuosius 5 bendrovės veiklos metus išimtys taikomos tik baigtiniam sąrašui pramonės sektorių, kurie yra išvardyti 2018 m. birželio 19 d. Dekrete Nr. 2-17-743 ir kurių atžvilgiu Maroko vyriausybė nepateikė objektyvių atrankos kriterijų.

(525)

Taikant sąlyginio apmokestinimo muitais schemą ir vėliau atleidžiant nuo gamybos išteklių importo muitų, už PSZ ribų įsikūrusioms bendrovėms šiuos muitus gali tekti grąžinti. Kad ši schema būtų laikoma tinkama sąlyginio apmokestinimo muitais schema, ją taikant turėtų būti tikrinamas importuojamų žaliavų suvartojimas eksportuojamoms prekėms gaminti. Priešingai, PSZ įsikūrusios bendrovės iš anksto atleidžiamos nuo šių importo muitų mokėjimo prieš gamybą ir eksportą ir šis atleidimas yra automatinis. Be to, Muitinės kodekse sąlyginio apmokestinimo muitais režimas už PSZ ribų taikomas tik tam tikriems importuojamiems produktams, paprastai susijusiems su konkrečiu galutiniu vartojimu (110). RRA gamintojų importuojamos žaliavos į šį sąrašą neįtrauktos. Taigi, jei jie būtų įsikūrę už PSZ ribų, jiems apskritai negalėtų būti taikomas sąlyginis apmokestinimas muitais.

(526)

Galiausiai, atleidimas nuo gamybos priemonių importo muitų už PSZ ribų taip pat taikomas tik tam tikriems sektoriams, t. y. bendrovėms, pasirašiusioms investicijų susitarimą, ir tik 3 metus nuo bendrovės įsteigimo, numatant galimybę šį laikotarpį pratęsti dar dvejiems metams (111). Kaip jau paaiškinta 524 konstatuojamojoje dalyje, per TL ir DMA, ir „Hands 8“ veikė ilgiau nei 5 metus. Taigi, atsižvelgiant į TL buvusią padėtį, abi bendrovės galėjo būti atleistos nuo importo muito tik todėl, kad jos buvo įsikūrusios PSZ. Be to, net per pirmuosius 5 bendrovės veiklos metus pagal Muitinės kodekso 164 straipsnio 1 dalį atleidimas nuo gamybos priemonių importo muito taikomas tik bendrovėms, pasirašiusioms investicijų susitarimą su Maroko vyriausybe. Kaip pabrėžta 3.3 skirsnyje pateiktame bendrame Maroko pramonės politikos kontekste, 3.4.3 skirsnyje pateiktame DMA investicinio projekto paaiškinime ir 3.6.1 skirsnyje pateiktame IDIF fondo veikimo aprašyme, investicijų susitarimai yra iš esmės susiję su Maroko vyriausybės lengvatine politika, taikoma skatinamiesiems pramonės sektoriams, pavyzdžiui, pagal PSP. Investicijų susitarimo su Maroko vyriausybe patvirtinimas ir pasirašymas yra, pavyzdžiui, išankstinė sąlyga norint gauti dotacijas iš IDIF arba gauti pigią žemę PSZ. Taigi atleidimas nuo gamybos priemonių importo muitų taikomas tik tuose sektoriuose, kuriuos Maroko vyriausybė skatina pagal PSP, net ir per pirmąjį 5 veiklos metų laikotarpį.

(527)

Dėl šios subsidijos bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams tiriamuoju laikotarpiu nustatyta subsidijų norma yra tokia:

Atleidimas nuo PSZ taikytinų mokesčių ir importo muitų

(528)

Skundo pateikėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Pramonės spartinimo planą Maroko valstybė įsipareigojo skirti 1 000 hektarų naujai pramoninės paskirties žemei, parengtai naudoti, paprašius ir „patraukliomis kainomis“. Be to, integruotos sektorių pramonės platformos neretai gauna naudos iš laisvosios zonos statuso ir gali naudotis žeme, pastatais, logistika, paslaugomis ir mokymu vietoje (112). Maroko valstybė kasmet paskelbia prašymą pareikšti susidomėjimą, kad būtų atrinkti pramoninės paskirties žemės kūrimo ar atkūrimo projektai, kuriems gali būti skiriama Maroko vyriausybės finansinė subsidija.

(529)

Dėl metų iki tiriamojo laikotarpio skundo pateikėjas pažymėjo, kad 2018 m. Maroko audito rūmai (pranc. Cour des Comptes) atkreipė dėmesį į tai, kad, siekiant kuo labiau sumažinti sąnaudas, žemės pasirinkimas naujai pramoninės paskirties žemei kurti priklauso nuo žemės teisinio statuso (valstybinė, kolektyvinė). Todėl didžioji dalis naujos pramoninės paskirties žemės yra valstybinė žemė arba kolektyvinė žemė (113). Bendras naujų pramonės parkų darbų ir plėtros išlaidas finansuoja valstybė. 2016 m. jos sudarė 11,87 mlrd. MAD (1,1 mlrd. EUR) integruotiems pramonės parkams ir 3,86 mlrd. MAD (360 mln. EUR) pramonės parkams. Be darbų vietoje, viešieji subjektai taip pat finansavo darbus už objekto ribų (vandens ir elektros energijos tiekimo, kanalizacijos ir privažiavimo infrastruktūros) iki 1,12 mlrd. MAD (100 mln. EUR).

(530)

Žemės suteikimas lengvatinėmis sąlygomis grindžiamas:

(531)

Abu bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai yra įsikūrę PSZ. DMA – Kenitros Atlanto laisvojoje zonoje (ALZ); Hands 8 – Tanžero automobilių pramonės mieste / Tanžero laisvojoje zonoje (TAPM / TLZ). PSZ nuosavybės teise priklauso valdymo įmonėms ir jos jas valdo:

(532)

Abu bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai įsigijo žemės iš atitinkamą PSZ valdančių bendrovių. Bendrovė turi turėti Maroko vyriausybės leidimą įsisteigti PSZ pagal savo investicijų susitarimą.

(533)

MEDZ beveik visiškai priklauso „CDG Développement“ (toliau – CDGD) (7 asmenims priklauso po vieną akciją, palyginti su 21,5 tūkst. akcijų, kurias turi CDGD, ir vieną akciją turi „Caisse de Dépôt et de Gestion“ (toliau – CDG). CDGD yra valstybės valdomai įmonei CDG visiškai priklausanti patronuojamoji įmonė – pagal įstatymą įsteigta ir reglamentuojama valstybinė institucija (1959 m. vasario 10 d. DAHIR Nr. 1-59-074), kurios tikslas – sutelkti išteklius Maroko ekonominei plėtrai naudingai viešajai politikai remti.

(534)

TMG yra valstybės valdoma įmonė. Jos pagrindinis akcininkas yra fondas „Hassan II“, turintis 87,5 % akcijų, po jo – smulkesni akcininkai: Maroko vyriausybė (12,38 %) ir „CDG Group“ (0,12 %). Kaip nustatyta 462 konstatuojamojoje dalyje, HIIF yra valstybinė institucija.

(535)

Valdymo įmonių įsigyta neišvystyta žemė daugiausia buvo valstybės valdoma žemė, nes tai buvo genčių, kolektyvinė žemė, kurią administravo Žemės ūkio ministerija. Šių žemės sklypų kainą nustatė vyriausybinė komisija. Infrastruktūros darbus, reikalingus, kad žemė būtų tinkama pramoniniams investuotojams, atliko valdymo įmonės pagal valstybės patvirtintą verslo planą. Be to, fondas „Hassan II“ teikė dotacijas valdymo įmonėms daliai šių infrastruktūros darbų atlikti. Galiausiai, valdymo įmonės pagal su Maroko vyriausybe pasirašytą sutartį užbaigus infrastruktūros darbus privalo imti mokestį už išvystytą žemę, kaip nustatė vyriausybė pirmiau minėtoje sutartyje. Šias atitinkamas lengvatines kainas Maroko vyriausybė anksčiau nustatė 344 konstatuojamojoje dalyje paminėtų įgyvendinimo susitarimų, kuriuos sudarė HIIF, Maroko vyriausybės ministerijos ir PSZ valdančios įmonės, prieduose, kaip nurodyta a punkte. Pagal šiuos susitarimus PSZ valdančios įmonės įsipareigoja laikytis šio kainoraščio. Tikrinamojo vizito metu Maroko vyriausybė pripažino, kad ta kaina yra mažesnė už įprastą rinkos kainą, nes iš jos gaunamas pelno dydis yra mažesnis už įprastą pelną, kurio reikalautų privatusis veiklos vykdytojas. Be to, Maroko vyriausybė patvirtino, kad suteikė valdymo įmonėms dotacijas, finansuojamas iš HIIF infrastruktūros plėtrai, o tai dar labiau sumažina tokios žemės pardavimo kainą. Galiausiai pagal valdymo įmonės ir Maroko vyriausybės pasirašytą sutartį valdymo įmonė įpareigojama sumažinti Maroko vyriausybės nustatytą pardavimo kainą, jei ji patirtų mažiau išlaidų nei numatyta infrastruktūros darbams. Taigi valdymo įmonėms buvo nurodyta nustatyti PSZ įsisteigusioms bendrovėms parduodamos žemės kainą, kuri būtų mažesnė už įprastą rinkos kainą.

(536)

Po galutinio faktų atskleidimo Maroko vyriausybė tvirtino, kad Komisijos išvados, kad ekonominės ir socialinės plėtros fondas „Hassan II“ (HIIF) yra „valstybinė institucija“, neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkto ir PPO SKP sutarties 1 straipsnio 1.1 dalies a punkto 1 papunkčio. Išvados, kad Maroko vyriausybė vykdė reikšmingą HIIF kontrolę, buvo neteisingos, nes Komisija vien subjekto vadovybės skyrimą laikė reikšmingos kontrolės įrodymu. Maroko vyriausybė atkreipė dėmesį į tai, kad pagal direktorių valdybos sprendimus HIIF turi veikti nepriklausomai. Tai direktorių valdyba, kurią sudaro trys nuo vyriausybės nepriklausomi nariai. Pagal Įstatymo Nr. 36.01 10 straipsnį HIIF sprendimų veiklos kontrolę vykdo direktorių valdyba, o ne valdančioji taryba.

(537)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Kaip paaiškinta 458–463 konstatuojamosiose dalyse, HIIF yra visiškai finansuojamas iš Maroko valstybės biudžeto, Maroko valstybė turi įgaliojimus prižiūrėti fondo veiklą ir bendrą jo valdymą, taip pat turi įgaliojimus kontroliuoti ir prižiūrėti, be kita ko, reikalavimus atitinkančių projektų atrankos kriterijus ir faktinius finansavimo sprendimus bei lėšų išmokėjimą. Be to, remiantis HIIF klausimyno atsakymais, fondo direktorių valdybai pirmininkauja ministras pirmininkas, jos nariais yra keli aukšto rango vyriausybės pareigūnai, o fondo vykdomoji valdyba (kurią iš esmės sudaro trys nariai) dar nebuvo paskirta, išskyrus pirmininką. HIIF vykdomosios valdybos pirmininkas turėjo būti paskirtas pagal Konstitucijos 49 straipsnį, kaip reikalaujama pagal Įstatymą Nr. 08-21 (114). To įstatymo 1 priedėlyje („Strateginių viešųjų įstaigų ir įmonių sąrašas“) aiškiai nurodytas HIIF. Konstitucijos (115) 49 straipsnyje minimi skyrimai „vyriausybės vadovo siūlymu ir atitinkamo ministro iniciatyva, be kita ko, <...> į strateginių viešųjų įstaigų ir įmonių vadovų pareigas. Organiniame įstatyme pateikiamas šių strateginių įmonių ir įmonių sąrašas.“

(538)

Tokia praktika yra finansinis įnašas suteikiant žemę, kuri priklauso Maroko vyriausybės vadovaujamiems subjektams, už mažesnį nei pakankamas atlygį. MEDZ ir TMG, netiesiogiai priklausančios valstybei, įgyvendinimo susitarimais yra įpareigotos suteikti pigią žemę ir taip atlikti valdžios funkciją – pasiekti Maroko vyriausybės tikslus plėtojant automobilių pramonę.

(539)

Pagal šią schemą gaunama nauda apskaičiuojama kaip skirtumas tarp to, ką naudos gavėjai faktiškai sumokėjo, ir to, ką jie turėtų sumokėti, jei pirktų prekes ar paslaugas rinkos sąlygomis.

(540)

Kadangi visos panašiose zonose nustatytos kainos yra lengvatinės ir kadangi tiriamuoju laikotarpiu nebuvo informacijos apie išvystytos žemės rinkos kainą Maroke, Komisija kaip žemės rinkos kainos lyginamąjį dydį naudojo DMA hipotekos sutartį, pagal kurią bankas nepriklausomai įvertino bendrovės DMA kaip užstatą suteiktos žemės realiąją rinkos vertę. Kadangi hipotekos sutartis buvo sudaryta 2023 m., tačiau bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai žemę įsigijo 2018 ir 2019 m., Komisija pakoregavo lyginamąjį dydį atsižvelgdama į Maroko pramonės nekilnojamojo turto indekso pokytį. Kadangi numatoma, kad žemė bus naudojama ilgesnį laikotarpį, Komisija tiriamajam laikotarpiui priskyrė 1/30 visos naudos.

(541)

Po galutinio faktų atskleidimo Maroko vyriausybė ir DMA tvirtino, kad Komisija negalėjo naudoti 2023 m. DMA hipotekos sutarties, įskaitant žemės vertės vertinimą kaip 2018 ir 2019 m. įsigytos žemės rinkos kainos lyginamąjį dydį. Maroko vyriausybės ir DMA teigimu, nors Komisija pakoregavo lyginamąjį dydį atsižvelgdama į Maroko pramoninio nekilnojamojo turto kainų indekso svyravimą, šis žemės kainos lyginamasis dydis nebuvo tipiškas įvairiose Maroko dalyse esančios žemės, kuri nėra palyginama, atžvilgiu.

(542)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Naudai apskaičiuoti naudotas lyginamasis dydis faktiškai buvo DMA žemės rinkos vertė, pakoreguota atsižvelgiant į infliaciją tiriamuoju laikotarpiu.

(543)

Be to, „Hands 8“ savo pastabose po informacijos atskleidimo teigė, kad lyginamasis dydis, naudotas žemės rinkos vertei nustatyti, buvo netinkamas. Bendrovė pažymėjo, kad ji buvo įsikūrusi Tanžere, o Komisijos naudotas lyginamasis dydis buvo susijęs su Kenitroje esančia žeme. „Hands 8“ teigė, kad žemės kaina labai skyrėsi priklausomai nuo jos buvimo vietos. Šiuo atžvilgiu šalis pateikė nepriklausomą vertinimo ataskaitą, kurioje įvertinta bendrovei „Hands 8“ priklausančios žemės rinkos vertė, remiantis Tanžero nuosavybės registro (Conservation Foncière de Tanger) užregistruotomis žemės, esančios netoli TAPM ir už jo ribų, kainomis.

(544)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Pirma, vertinimo ataskaita parengta 2024 m. sausio mėn., o bendrovė ją pateikė tik po galutinio faktų atskleidimo. Todėl negalima atmesti galimybės, kad bendrovė sudarė sutartį dėl ataskaitos tik šio tyrimo tikslais, kad pateiktų Komisijai tarsi žemės rinkos vertę. Dar svarbiau tai, kad prie vertinimo ataskaitoje pateiktos informacijos nebuvo pridėti pagrindiniai dokumentai, kuriais remiantis buvo nustatyta žemės vertė. Pavyzdžiui, iš ataskaitos Komisija negalėjo konkrečiai nustatyti sklypų vietos, žemės palyginamumo su „Hands 8“ priklausančia žeme, taip pat visos sklypų, į kuriuos atsižvelgta, kainos ir dydžio tikslumo.

(545)

Nauda, susijusi su žemės suteikimu už mažesnį nei pakankamas atlygį, yra konkreti, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą, nes reikalavimus atitinka tik Maroko vyriausybės atrinktos bendrovės, įsisteigusios specialiosiose ekonominėse zonose, t. y. nustatytuose geografiniuose regionuose, esančiuose subsidiją teikiančios institucijos jurisdikcijoje (žr. 535 konstatuojamąją dalį).

(546)

Kaip minėta 124–127 konstatuojamosiose dalyse, NPIE, kurį vėliau pakeitė PSP, konkrečiai nurodyta, kad automobilių pramonė yra viena iš pagrindinių pramonės šakų, kurių plėtrą, be kita ko, reikia remti sukuriant integruotas pramonės platformas. Maroko vyriausybė automobilių pramonei skyrė dvi tokias platformas – vieną Kenitroje ir vieną Tanžere – ir suteikė joms PSZ statusą.

(547)

Maroko vyriausybės ir abiejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų investuotojų pasirašytais investicijų susitarimais patvirtinama, kad Maroko vyriausybė aiškiai suteikė bendrovėms galimybę įsisteigti atitinkamose PSZ. Susitarimuose taip pat nurodoma, kad atitinkamos zonos, kuriose vykdomos investicijos, gauna naudos iš Maroko specialiųjų režimų šiose zonose, be kita ko, pagal Įstatymą Nr. 19/94, kaip išsamiau aprašyta 124–127 konstatuojamosiose dalyse. Maroko vyriausybė taip pat įsipareigojo teikti pagalbą bendrovėms įsigyjant žemę šiose zonose.

(548)

Dėl šios subsidijos bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams tiriamuoju laikotarpiu nustatyta subsidijų norma yra tokia:

Žemės suteikimas už mažesnį nei pakankamas atlygį

(549)

Nerasta įrodymų, kad buvo subsidijuojamos šios schemos:

(550)

Remdamasi pagrindinio reglamento nuostatomis, Komisija apskaičiavo bendradarbiaujančių bendrovių kompensuotinų subsidijų sumą – išnagrinėjo kiekvieną subsidiją arba subsidijavimo programą ir sudėjo jų sumas, taip apskaičiuodama visą bendrą kiekvieno eksportuojančio gamintojo per tiriamąjį laikotarpį gautų subsidijų sumą. Norėdama apskaičiuoti bendrą subsidijavimo sumą, Komisija pirmiausia apskaičiavo subsidijavimo procentinę dalį – subsidijos sumą, išreikštą visos bendrovės apyvartos per tiriamąjį laikotarpį procentine dalimi. Tada šis procentinis dydis panaudotas apskaičiuojant nagrinėjamojo produkto eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį suteiktos subsidijos sumą. Vėliau ši subsidijos suma buvo išreikšta to paties eksporto kainos, draudimo ir frachto (CIF) vertės procentine dalimi.

(551)

Kadangi nebuvo atrankos, taigi ir kitų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, nebuvo apskaičiuota vidutinė svertinė subsidijų norma.

(552)

Kadangi bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, Komisija nusprendė, kad tikslinga nustatyti kitoms bendrovėms taikomą subsidijų normą, kuri būtų lygi bendradarbiaujančiai bendrovei nustatytai didžiausiai subsidijų normai.

(553)

Kadangi DMA padėtis buvo gana neįprasta (Komisija nerado įrodymų, kad Maroko vyriausybė, bendradarbiaudama su Kinijos vyriausybe ar kitų trečiųjų šalių vyriausybėmis, vykdė panašų subsidijavimą, kiek tai susiję su „Hands 8“), Komisija nusprendė, kad tikslinga išskaičiuoti subsidijų sumas, susijusias su Maroko ir Kinijos vyriausybių bendradarbiavimu. Rezultatas buvo šiek tiek mažesnis už bendrovei „Hands 8“ (5,05 %) nustatytą subsidijos sumą, todėl bendrovei „Hands 8“ nustatyta norma taikoma kaip kitoms bendrovėms taikoma norma.

(554)

Tuo remiantis, kompensuotinų subsidijų sumos, išreikštos kaip CIF kainos Sąjungos pasienyje procentinė dalis, prieš sumokant muitą yra tokios:

(555)

Po galutinio faktų atskleidimo DMA tvirtino, kad pagal PPO SKP sutarties 19 straipsnio 19.3 dalį galutinė subsidijų norma turėtų būti pakoreguota atsižvelgiant į tą subsidijavimo dalį, į kurią jau buvo atsižvelgta lygiagrečiai nustatytomis antidempingo priemonėmis. Ji paminėjo atvejus, kai kompensacinis muitas sudaro visą subsidijavimo sumą ir kai tuo pačiu metu nustatomi antidempingo muitai, bent tam tikru mastu apskaičiuoti remiantis tuo pačiu subsidijavimu. Tai tikėtina tais atvejais, kai dempingo skirtumai apskaičiuojami remiantis ne rinkos ekonomikos metodika pagal PPO jurisprudenciją, kuria remiasi DMA (116). Visų pirma DMA atkreipė dėmesį į tai, kad atskirame antidempingo tyrime DMA dempingo skirtumas buvo pagrįstas didžiausiu dempingo skirtumu, nustatytu bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo „Hands 8“ tipiškais kiekiais parduotų produktų rūšims. Be to, DMA tvirtino, kad, remiantis šio antisubsidijų tyrimo išvadomis, „Hands 8“ negavo naudos iš gamybos priemonių ar žaliavų tiekimo už mažesnį nei pakankamas atlygį. Tame kontekste DMA paprašė bent jau pakoreguoti dempingo skirtumą atsižvelgiant į de facto paskolos, susijusios su gamybos priemonėmis, sumą ir bendrovei DMA taikomą lengvatinę gamybos išteklių kainą pagal PPO SKP sutarties 19 straipsnio 19.3 dalį.

(556)

Komisija su tuo nesutiko. Iš pradžių Komisija pažymėjo, kad atitinkama PPO SKP sutarties 19 straipsnio 19.3 dalies nuostata yra pagrindinio reglamento 15 straipsnio 2 dalis. DMA argumentas grindžiamas klaidingu metodikos, kurios buvo laikomasi atliekant antidempingo tyrimą dėl to, kad DMA visiškai nebendradarbiavo, supratimu. Visų pirma jos argumentas grindžiamas klaidinga prielaida, kad Komisija naudotų „Hands 8“ normaliąją vertę, kad ją būtų galima palyginti su DMA eksporto kainomis. Tai netiesa. Iš tikrųjų, kadangi DMA visiškai nebendradarbiavo atliekant antidempingo tyrimą, šiai bendrovei buvo taikomas muitas visoms nebendradarbiaujančioms Maroko bendrovėms. Šis muitas visos šalies mastu buvo nustatytas remiantis dempingo skirtumais tų rūšių produktams, kuriuos tipiškais kiekiais pardavė vienintelis antidempingo tyrime bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, t. y. „Hands 8“. Dempingo skirtumus lėmė ir normalioji vertė, ir eksporto kaina, apskaičiuotos bendrovei „Hands 8“, kurioms subsidijavimas (jei toks buvo) turėjo vienodą poveikį. Todėl tokia metodika negali lemti galimo dvigubo skaičiavimo, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 2 dalį. „Hands 8“ normaliosios vertės apskaičiavimo metodika buvo standartinė rinkos ekonomikos metodika, o ne rinkos ekonomikos metodika, kuri buvo nagrinėjama PPO jurisprudencijoje, kuria rėmėsi DMA. Tais atvejais, kai taikoma standartinė metodika, dvigubas skaičiavimas gali atsirasti tik tuo atveju, kai vykdomas eksporto subsidijavimas, dėl kurio tiesiogiai sumažėja eksporto kaina. Šiuo atveju taip nėra, nes pagal 15 straipsnio 2 dalį ar 24 straipsnio 1 dalį, kiek tai susiję su „Hands 8“, nekilo jokio dvigubo skaičiavimo klausimo. Šiuo atžvilgiu, remiantis DMA tvirtinimu, taip pat susiklostytų paradoksali padėtis, kad, nors „Hands 8“ nebuvo dvigubo skaičiavimo ir atskaitos, bendrovei DMA tokia atskaita būtų taikoma remiantis tariamu ir nepagrįstu dvigubu skaičiavimu. Tai, kad „Hands 8“ negavo naudos iš gamybos išteklių tiekimo už mažesnį nei pakankamas atlygį arba iš de facto paskolos, teisiniu požiūriu reikšmės neturi ir šios išvados nekeičia. Bet kuriuo atveju Komisija pažymėjo, kad taip apskaičiuotas dempingo skirtumas buvo pasirinktas kaip pakaitinis rodiklis, atsižvelgiant į turimus faktus, siekiant nustatyti dempingo skirtumą nebendradarbiaujantiems gamintojams, įskaitant DMA, kad būtų pakeistas skirtumas, kuris būtų buvęs apskaičiuotas, jei DMA būtų bendradarbiavusi. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė. .

(557)

Be to, po galutinio faktų atskleidimo DMA rėmėsi PPO SKP sutarties 19 straipsnio 19.1 bei 19.4 dalimis ir 21 straipsnio 21.1 dalimi ir 1994 m. GATT VI straipsnio 3 dalimi ir pažymėjo, kad, siekdama nustatyti tolesnį kompensacinių muitų poreikį, tyrimą atliekanti institucija turi padaryti išvadą dėl subsidijavimo, t. y. ar subsidija tebeegzistuoja.

(558)

Šiuo atžvilgiu bendrovė atkreipė dėmesį į tai, kad pasibaigus tiriamajam laikotarpiui pasikeitė DMA nuosavybė. Kaip paaiškinta 247 ir 262 konstatuojamosiose dalyse, „Dicastal Asia“ pardavė savo bendrovės DMA akcijas bendrovei „CITIC Dicastal“. DMA teigė, kad Komisija turėjo atsižvelgti į PPO kolegijos išvadas byloje US – Lead and Bismuth II. Remiantis kolegijos ataskaitos 6.81 punktu, nuosavybės pasikeitimas tikrąja rinkos verte, nepasikartojantis finansinis įnašas, skirtas ankstesnei bendrovei, nebėra finansinis įnašas ir netiesiogiai teikiama nauda bendrovei teisių perėmėjai.

(559)

Šiame kontekste DMA tvirtino, kad pateikė pakankamai įrodymų, jog tiriamuoju laikotarpiu nuosavybė pasikeitė tikrąja rinkos verte. Tačiau, DMA teigimu, Komisija neišnagrinėjo, ar bendrovei „CITIC Dicastal“ vis dar buvo teikiamas finansinis įnašas ir nauda.

(560)

Komisija su tuo nesutiko. Šie argumentai grindžiami klaidinga prielaida, kad „CITIC Dicastal“, „Changsha Dicastal“, „Dicastal Asia“, „Dicastal HK“ ir DMA buvo nesusiję subjektai ir kad pagrindiniai sandoriai buvo sudaromi tikrąja rinkos verte. Kaip išsamiai įrodyta 248–252, 256, 258, 262, 263, 269, 270 ir 293–313 konstatuojamosiose dalyse, Komisija padarė išvadą, kad „CITIC Dicastal“ buvo susijusi su DMA ir visi šie subjektai buvo susiję nuo Maroko projekto įgyvendinimo pradžios ir visu jo įgyvendinimo laikotarpiu. DMA nepateikė įrodymų, kad subjektai buvo nesusiję, taip pat nepateikė įrodymų, kad atitinkami sandoriai buvo sudaryti laikantis ištiestosios rankos principo ir atitiko tikrąją rinkos vertę. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(561)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino maždaug 27 gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalį.

(562)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 46,8 mln. vienetų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, kaip antai skundo pateikėjo pateiktais atsakymais į makroekonominį klausimyną. Kaip nurodyta 49 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino 22 % viso apskaičiuotojo Sąjungoje pagaminamo panašaus produkto kiekio.

(563)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi visu Sąjungos pramonės pardavimu Sąjungoje, pridėjus importą į Sąjungą iš trečiųjų šalių. Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje buvo nustatytas remiantis skundu ir pakoreguotas remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų atsakymuose pateiktais tiriamojo laikotarpio duomenimis. Dėl importo Komisija rėmėsi Eurostato COMEXT duomenų bazės duomenimis. Tačiau, kadangi Eurostato COMEXT duomenų bazėje nurodomas tik importuotų produktų svoris, o ne importuotų ratų su ratlankiais iš aliuminio vienetų skaičius, svorį reikėjo perskaičiuoti į vienetus. Skunde skundo pateikėjas taikė tą patį perskaičiavimo koeficientą, kuris buvo naudojamas atskirame antidempingo tyrime dėl to paties produkto, t. y. 11,3 kg vienam vienetui. Nė viena suinteresuotoji šalis pastabų šiuo klausimu nepateikė. Todėl šis koeficientas buvo patvirtintas ir naudotas nustatant Sąjungos suvartojimą pagal vienetus.

(564)

Sąjungos rinką sudaro du platinimo kanalai: PĮG ir AR. Tačiau didžioji dalis pardavimų susijusi su PĮG rinka, kuriai tenka 90 % rinkos dalis. Kadangi Maroko gamintojai prekiavo tik PĮG rinkoje ir kadangi AR rinka sudaro nedidelę visos Sąjungos rinkos dalį, buvo nuspręsta neskirstyti suvartojimo į šiuos du platinimo kanalus.

(565)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė.

Sąjungos suvartojimas

(566)

Sąjungos suvartojimas nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 15 %. Tačiau 2020 m. lygis buvo bet kuriuo atveju žemas dėl COVID-19 pandemijos. 2020 m. automobilių pramonės gamyba labai sumažėjo ir tai turėjo tiesioginį poveikį RRA tiekėjams, nes jų pardavimas sumažėjo dėl gamybos sustabdymo ir gamyklų uždarymo. 2021 m. rinka šiek tiek atsigavo, tačiau tiriamuoju laikotarpiu suvartojimas vis dar buvo gerokai mažesnis už iki pandemijos buvusį lygį. Visų pirma, 2019 m. suvartojimas buvo apie 74 mln. vienetų, t. y. 14 % didesnis nei suvartojimas tiriamuoju laikotarpiu.

(567)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato COMEXT duomenų bazės duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis bendro Sąjungos suvartojimo dalimi, tenkančia šiam importui.

(568)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė.

Importo apimtis (tūkst. vnt.) ir rinkos dalis

(569)

2020 m. importas iš Maroko sudarė apie 878 tūkst. vienetų, o jo rinkos dalis buvo 2 %. Importas per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo – importo apimtis tiriamuoju laikotarpiu sudarė 5,9 mln. vienetų, o rinkos dalis buvo 9 %. Importas padidėjo nepaisant to, kad, įsigaliojus laikinajam reglamentui (117), 2022 m. liepos mėn. įsigaliojo antidempingo muitai. Šis importas buvo susijęs tik su PĮG rinka.

(570)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato COMEXT duomenų bazės duomenimis. Priverstinis kainų mažinimas dėl importo nustatytas remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos bendradarbiaujančių gamintojų pateiktais duomenimis.

(571)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida:

3 lentelė.

Importo kainos (EUR už vienetą)

(572)

Vidutinė importo iš Maroko kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 30 %. Tačiau ši importo kaina tiriamuoju laikotarpiu buvo maždaug 16 % mažesnė už vidutinę Sąjungos pramonės kainą ir maždaug 9 % mažesnė už artimiausios trečiosios šalies panašaus produkto importo kainą (žr. 7 ir 11 lenteles).

(573)

Komisija nustatė priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu lygindama:

(574)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. PĮG ir AR pardavimo koregavimų nereikėjo, nes AR kanalas, kuriam teko apie 10 % pardavimo, daro nedidelį poveikį bendram Sąjungos rinkos vertinimui. Todėl šio tyrimo tikslais Komisija nusprendė neskirstyti suvartojimo į šiuos du pardavimo kanalus. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad priverstinio kainų mažinimo dėl importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos rinkoje skirtumas buvo 17,1–46,5 %.

(575)

Be to, tiriamuoju laikotarpiu importo iš Maroko kainos, palyginti su 2022 m., sumažėjo, tačiau padidėjo jo apimtis ir rinkos dalis Sąjungos rinkoje. Dėl to tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės kainos labai smuko, nes Sąjungos pramonė turėjo jas sumažinti žemiau gamybos sąnaudų ir absorbuoti nuostolius, kad išlaikytų bent tam tikrą rinkos dalį, nepaisant to, kad, palyginti su 2022 m., gamybos sąnaudos ir toliau buvo didelės.

(576)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį, nagrinėjant subsidijuojamo importo poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(577)

Kaip minėta 49 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(578)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skundo pateikėjo pateiktais makroekonominio klausimyno atsakymais, pakoreguotais remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų atsakymuose pateiktais tiriamojo laikotarpio duomenimis. Taigi makroekonominiai duomenys susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(579)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, subsidijų skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio subsidijavimo.

Mikroekonominiai rodikliai yra vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(580)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė.

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(581)

2020–2022 m. Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 3 %. Dėl COVID-19 pandemijos poveikio gamybos apimtis 2020 m. jau buvo nedidelė. Tiriamuoju laikotarpiu gamyba padidėjo daugiausia dėl to, kad pramonė atsigavo po gamybos sustabdymo per COVID-19 pandemiją ir pasaulinių tiekimo grandinės sutrikimų laikotarpį. Tačiau tiriamuoju laikotarpiu pasiekta gamybos apimtis vis dar buvo beveik 18 % mažesnė už iki pandemijos buvusią apimtį (2019 m. – 57 097 000 vienetų). Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba padidėjo daug mažiau, nei padidėjo suvartojimas (4 %, palyginti su 15 %, žr. 1 lentelę).

(582)

Nors Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 5 %, pajėgumų naudojimas svyravo nuo 74 % iki 81 % (tiriamuoju laikotarpiu – 81 %).

(583)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė.

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(584)

2020–2022 m. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 3 %, o tai rodo, kad tuo laikotarpiu ji mažėjo. Tačiau tiriamuoju laikotarpiu pramonė atsigavo, nes gamintojai pradėjo atsigauti po COVID-19 krizės ir tiekimo grandinės sutrikimų, kurie paveikė gamintojus visame pasaulyje. Nepaisant šio atsigavimo, pardavimo apimtis išliko gerokai mažesnė už iki pandemijos buvusį lygį (2019 m. – 55 502 000 vienetų) ir nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo daug mažiau (6 %), palyginti su suvartojimu (15 %).

(585)

Nors Sąjungos pramonės pardavimo apimtis per TL padidėjo, apskritai rinkos dalis sumažėjo – nagrinėjamuoju laikotarpiu ji sumažėjo šešiais procentiniais punktais.

(586)

Kaip paaiškinta 4.4.2.1 skirsnyje, Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 5 %, o gamybos apimtis padidėjo 4 %.

(587)

Nors Sąjungos pramonės pardavimo kaina šiek tiek padidėjo, tai nusveria didesnės gamybos sąnaudos, susijusios su tokiais veiksniais kaip žaliavų, darbo ir energijos kainos, kaip matyti iš 4.3.2 skirsnio.