(1)

2024 m. spalio mėn. pabaigoje ir lapkričio mėn. pradžioje Ispanija nukentėjo nuo neregėto masto nepalankių meteorologinių reiškinių. Keli iš eilės izoliuotos depresijos epizodai sukėlė itin smarkias liūtis ir pražūtingus potvynius, kurie labai paveikė vaisių ir daržovių, vyno, alyvuogių ir gyvulininkystės sektoriuose vykdomą gamybos veiklą. Dar iki šių itin nepalankių meteorologinių reiškinių kai kuriuose regionuose nuo sezono pradžios trūko lietaus, o 2024 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėn. tuose regionuose tvyrojusi didžiulė kaitra sukėlė sausrą ir stipriai paveikė tam tikrų kultūrinių augalų, visų pirma riešutų, produkciją;

(2)

2024 m. vasarą Kroatija susidūrė su neregėto masto pavojingais meteorologiniais reiškiniais. 2024 m. pradžioje Kroatijoje orai buvo šiltesni, tuomet temperatūra nukrito iki žemesnės nei daugelį metų registruotos vidutinės temperatūros, o tai paveikė pažengusį kultūrinių augalų augimą. Vėliau prasidėjo ypač aukštos temperatūros laikotarpis, o 2024 m. liepos mėn. išskirtinio karščio bangos padarė didelį poveikį tam tikrų vaisių ir daržovių bei vyninių vynuogių ir tam tikrų lauko kultūrinių augalų, visų pirma kukurūzų, saulėgrąžų, sojų ir cukrinių runkelių, produkcijai;

(3)

2023 m. gruodžio mėn., 2024 m. sausio mėn. ir 2024 m. vasario mėn. Kipre smarkiai trūko lietaus, o temperatūros buvo rekordiškai aukštos, todėl kilo sausra. 2024 m. pavasarį ir vasarą kritulių trūkumas išsilaikė, prasidėjo sausra ir trūko vandens: tai turėjo poveikį grūdų ir alyvuogių sektoriams, taip pat tam tikrų vaisių ir daržovių produkcijai, ypač – migdolų ir vyninių vynuogių;

(4)

2024 m. liepos mėn. ir rugpjūčio mėn. pradžioje kai kurios Latvijos dalys nukentėjo nuo neregėto masto pavojingų meteorologinių reiškinių, t. y. itin intensyvaus lietaus. Dar iki prasidedant šiems klimato reiškiniams 2023 m. gruodžio mėn. ir 2024 m. sausio mėn. orai rekordiškai atvėso, prasidėjo šalnos ir šalčiai, nuo 2024 m. kovo mėn. orai neįprastai atšilo, o 2024 m. gegužės mėn. vėl užklupo šalnos. Šie dideli temperatūros svyravimai turėjo įtakos kultūrinių augalų, visų pirma javų ir rapsų, taip pat vaisių ir daržovių, įskaitant bulves, auginimui;

(5)

2024 m. vasarą Vengrija nukentėjo nuo neregėto masto pavojingų meteorologinių reiškinių. Neįprastai šilta temperatūra ir nuolatinis kritulių trūkumas bei sausros padarė didelį poveikį kukurūzams ir, mažesniu mastu, saulėgrąžų, sojų ir cukrinių runkelių, vaisių ir daržovių, įskaitant bulves, sektoriui, taip pat vyno sektoriui;

(6)

nors yra požymių, kad panašūs pavojingi meteorologiniai reiškiniai ir gaivalinės nelaimės vyksta visoje Sąjungoje dėl apskritai didėjančios su klimato kaita susijusios rizikos žemės ūkiui, šie reiškiniai Ispanijoje, Kroatijoje, Kipre, Latvijoje ir Vengrijoje buvo išskirtinio intensyvumo ir padarė žalą dideliam plotui ir reikšmingai produkcijos daliai;

(7)

dėl šių pavojingų meteorologinių reiškinių ir gaivalinių nelaimių žemės ūkio produktų gamintojams padaryta didelė žala, be to, su tokiais reiškiniais susidūrę Ispanijos, Kroatijos, Kipro, Latvijos ir Vengrijos ūkininkai prarado pajamas, todėl iškilo pavojus žemės ūkio valdų ekonominiam gyvybingumui;

(8)

todėl reikėtų priimti išskirtinę priemonę, kuri padėtų spręsti konkrečias po tų pavojingų meteorologinių reiškinių ir gaivalinių nelaimių Ispanijoje, Kroatijoje, Kipre, Latvijoje ir Vengrijoje iškilusias problemas;

(9)

dėl pavojingų meteorologinių reiškinių ir gaivalinių nelaimių žemės ūkio produktų gamintojų patirta didelė žala ir ekonominiai nuostoliai yra konkreti problema pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 221 straipsnį ir jos negalima lengvai išspręsti priemonėmis, kurių imamasi pagal to reglamento 219 arba 220 straipsnį. Padėtis nėra konkrečiai susijusi su nustatytu unikaliu rinkos sutrikimu ar tikslia tokio sutrikimo grėsme. Ji taip pat nesusijusi su priemonėmis, kuriomis būtų kovojama su gyvūnų ligų plitimu ar vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai;

(10)

Ispanijai, Kroatijai, Kiprui, Latvijai ir Vengrijai skiriamos sumos turėtų būti nustatytos visų pirma atsižvelgiant į atitinkamą tų valstybių narių svorį Sąjungos žemės ūkio sektoriuje, remiantis tiesioginėms išmokoms taikomomis grynosiomis viršutinėmis ribomis, nustatytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 (2) V priede, taip pat pavojingų meteorologinių reiškinių ir gaivalinių nelaimių poveikiu tose valstybėse narėse;

(11)

Ispanija, Kroatija, Kipras, Latvija ir Vengrija turėtų paskirstyti pagalbą veiksmingiausiais kanalais, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į atitinkamų ūkininkų patiriamų sunkumų ir faktinės ekonominės žalos mastą. Jos turėtų užtikrinti, kad tie ūkininkai būtų galutiniai pagalbos gavėjai ir būtų vengiama bet kokio rinkos ir konkurencijos iškraipymo;

(12)

kadangi Ispanijai, Kroatijai, Kiprui, Latvijai ir Vengrijai skirtos sumos tik iš dalies sumažintų ūkininkų patiriamus ekonominius sunkumus, šioms valstybėms narėms turėtų būti leista suteikti papildomą nacionalinę paramą ūkininkams laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų;

(13)

siekiant Ispanijai, Kroatijai, Kiprui, Latvijai ir Vengrijai suteikti lankstumo skirstyti pagalbą atsižvelgiant į atitinkamų ūkininkų aplinkybes, joms turėtų būti leista ją sumuoti su kita parama, finansuojama Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, išvengiant kompensacijos permokų ūkininkams;

(14)

kad būtų išvengta kompensacijos permokų, Ispanija, Kroatija, Kipras, Latvija ir Vengrija turėtų atsižvelgti į paramą, suteiktą pagal kitas nacionalines ar Sąjungos paramos priemones arba privačias schemas siekiant reaguoti į patirtus ekonominius nuostolius;

(15)

atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pagalbos sumos nustatytos eurais, būtina užtikrinti, kad parama būtų skiriama vienodomis sąlygomis ir vienu metu, nustatyti euro kaip nacionalinės valiutos neįsivedusioms valstybėms narėms – šiuo atveju – Vengrijai – skirtos sumos konvertavimo datą. Kadangi šiame reglamente galutinis pagalbos paraiškų pateikimo terminas nenumatytas, taikant Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/127 (3) 30 straipsnio 3 dalį tikslinga laikyti, kad šiame reglamente nustatytoms sumoms taikomą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra šio reglamento įsigaliojimo data;

(16)

siekiant užtikrinti šios išskirtinės priemonės veiksmingumą, paramos gavėjai turėtų greitai gauti skubią finansinę paramą. Be to, turėtų būti užtikrinta, kad biudžetas būtų stebimas laiku, o žemės ūkio rezervas būtų nuolat stebimas ir veiksmingai naudojamas, taip kuo labiau padidinant jo prieinamumą ir sustiprinant gebėjimą greitai reaguoti į kylančias krizes. Todėl tikslinga nustatyti tinkamumo finansuoti datą, iki kurios valstybės narės turi išmokėti šią paramą paramos gavėjams. Visi po šios datos atlikti mokėjimai turėtų būti laikomi neatitinkančiais Sąjungos finansavimo reikalavimų;

(17)

todėl Sąjunga turėtų finansuoti Ispanijos, Kroatijos, Kipro, Latvijos ir Vengrijos patirtas išlaidas pagal šią išskirtinę priemonę tik tada, jei jos patirtos iki tam tikros leidžiamos datos. Todėl šiai išskirtinei priemonei skirta parama turėtų būti išmokėta iki 2025 m. rugsėjo 30 d.;

(18)

kadangi po 2025 m. rugsėjo 30 d. mokėjimai jokiomis aplinkybėmis nebebus laikomi atitinkančiais reikalavimus, Deleguotojo reglamento (ES) 2022/127 5 straipsnio 2 dalis, kurioje numatytas proporcingas mėnesinių išmokų mažinimas pasibaigus terminui, netaikoma;

(19)

Ispanija, Kroatija, Kipras, Latvija ir Vengrija turėtų pateikti Komisijai išsamią informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą, kad Sąjunga galėtų stebėti šiuo reglamentu nustatytos priemonės veiksmingumą;

(20)

siekiant užtikrinti, kad ūkininkai pagalbą gautų kuo greičiau, Ispanijai, Kroatijai, Kiprui, Latvijai ir Vengrijai turėtų būti suteikta galimybė šį reglamentą įgyvendinti nedelsiant. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(21)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,