(1)

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 10/2011 (2) nustatytos konkrečios plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maisto produktais, taisyklės. Visų pirma jo II skyriuje nustatyti plastikinių medžiagų ir gaminių sudėties reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad galutinės plastikinės medžiagos, skirtos liestis su maistu, būtų pakankamai saugios, kad atitiktų Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsnio reikalavimus;

(2)

jo II skyriuje cheminių medžiagų, kurios gali būti naudojamos plastikinėms medžiagoms ir gaminiams gaminti, sudėties reikalavimai yra konkrečiai susiję su plastikinių medžiagų ir gaminių plastikiniais sluoksniais. Tačiau daugeliu atvejų plastikinės medžiagos ir gaminiai nėra sluoksninės struktūros, o yra sudaryti iš vienos vienalytės medžiagos, kurios forma yra sudėtinga, todėl kyla neaiškumų. Todėl Reglamento (ES) Nr. 10/2011 II skyriuje turėtų būti nurodyti ne plastikiniai sluoksniai, o plastikinės medžiagos ir gaminiai. Dėl naujos formuluotės gali kilti abejonių, ar Reglamente (ES) Nr. 10/2011 nustatyti sudėties reikalavimai taikomi plastikinių medžiagų ir gaminių, pvz., klijų, spaustuvinių dažų, lakų ir dangų, neplastikiniams sluoksniams, todėl reikėtų paaiškinti, kad sudėties reikalavimai tiems sluoksniams netaikomi. Tačiau Reglamento (ES) Nr. 10/2011 III skyriuje plastikiniai sluoksniai turėtų likti nurodyti, nes dėl to daugiasluoksnių medžiagų ir gaminių atveju kai kurias to skyriaus nuostatas būtų galima taikyti tik tam tikriems sluoksniams. Visų pirma plastikinis sluoksnis, kuris daugiasluoksnėse medžiagose nuo maisto yra atskirtas funkciniu barjeru, gali būti gaminamas iš cheminių medžiagų, neįtrauktų į Sąjungos sąrašą. Taip pat turėtų būti įmanoma patikrinti, ar į Reglamento (ES) Nr. 10/2011 taikymo sritį patenkančios medžiagos ir gaminiai, kurie yra suklijuoti arba spausdinti ir (arba) padengti danga, atitinka išsiskyrimo ribines vertes pagal tą reglamentą;

(3)

pagal Reglamente (ES) Nr. 10/2011 pateiktą plastiko apibrėžtį plastiką sudaro polimerai, į kuriuos gali būti pridėta priedų ar kitų cheminių medžiagų, kad būtų pasiektas fizinis arba cheminis poveikis plastikui. Tuo reglamentu priedus ir pradines medžiagas leidžiama naudoti kaip dvi skirtingas kategorijas. Todėl, jei priedo neleidžiama naudoti kaip pradinės medžiagos, jo kaip pradinės medžiagos naudoti negalima, ir atvirkščiai. Paprastai priedai nėra chemiškai sujungti su polimerais. Tačiau tam tikros dalelės, pluoštai ar kitos kietosios medžiagos, naudojamos plastikuose fiziniam poveikiui pasiekti, pagalbine medžiaga arba be jos sujungiamos su polimeru, kad būtų užtikrintas bendras medžiagos vientisumas. Atsižvelgiant į Reglamente (ES) Nr. 10/2011 pateiktas plastiko, priedų, polimerų ir pradinių medžiagų apibrėžtis, kai šis ryšys yra cheminis, gali kilti abejonių, ar tokia kietoji medžiaga turi būti laikoma priedu, ar pradine medžiaga. Todėl neaišku, ar tą kietąją medžiagą reikia leisti naudoti kaip priedą, ar kaip pradinę medžiagą. Vadinasi, tikslinga patikslinti priedo apibrėžtį. Visų pirma, kadangi pradinės medžiagos dėl savo pobūdžio yra tinkamos polimerizacijai – procesui, per kurį įvyksta reikšmingas cheminis pokytis, nors kietosios medžiagos, naudojamos kaip priedai, iš esmės išlieka tokios formos, kokios jos buvo pridėtos, turėtų būti laikoma, kad kietoji medžiaga, chemiškai sujungta su polimeru, į kurį ji dedama, atlieka priedo, o ne pradinės medžiagos funkciją, nors jos paviršius vis dar gali sureaguoti su polimerais plastike;

(4)

tam tikros leidžiamos naudoti medžiagos, išvardytos Reglamento (ES) Nr. 10/2011 I priede, yra gautos iš gamtinių medžiagų, įskaitant mineralus ir gyvuosius organizmus, kurie pluošto arba mažų dalelių pavidalu taip pat naudojami kaip priedai plastike. Šios medžiagos anksčiau buvo laikomos plastikams gaminti naudojamomis cheminėmis medžiagomis, todėl joms taikomas tas reglamentas. Tačiau šių cheminių medžiagų sudėtis yra sudėtinė, kintama ir gali būti nevisiškai žinoma. Todėl sunku apibrėžti cheminių medžiagų tapatybę ir kyla sunkumų, nes tam, kad kiekvieną iš šių cheminių medžiagų būtų galima atskirti nuo kitų cheminių medžiagų, jas būtina aiškiai apibrėžti. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 (3) šios cheminės medžiagos nurodomos kaip nežinomos ar kintamos sudėties medžiagos, sudedamieji reakcijos produktai ar biologinės medžiagos (UVCB). Todėl, siekiant užtikrinti, kad Reglamentas (ES) Nr. 10/2011 geriau derėtų su Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006, ir visų pirma sudaryti palankesnes sąlygas suderinti tokių medžiagų rizikos vertinimą ir autorizaciją ateityje, tikslinga šią UVCB medžiagų sąvoką taikyti ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 10/2011;

(5)

pagal Reglamento (ES) Nr. 10/2011 5 straipsnį to reglamento I priede pateiktame Sąjungos cheminių medžiagų sąraše nurodytos cheminės medžiagos, kurias leidžiama specialiai naudoti plastikinėms medžiagoms ir gaminiams gaminti. Tam tikrais atvejais I priede taip pat pateikiamos specifikacijos dėl priemaišų, kurių gali būti cheminėje medžiagoje, jei jos yra svarbios rizikos vertinimui ir gali daryti poveikį žmonių sveikatai. Tas pats taikoma visiems su chemine medžiaga susijusiems reakcijų ir skilimo produktams, kurie gali susidaryti gaminant plastikinę medžiagą ar gaminį. Tačiau šios priemaišos ir reakcijos bei skilimo produktai gali būti netyčia patekę į plastikinę medžiagą. Todėl Reglamento (ES) Nr. 10/2011 5 straipsnyje tikslinga išbraukti žodį „specialiai“;

(6)

Reglamento (ES) Nr. 10/2011 I priedo 1 lentelėje išvardytos cheminės medžiagos žymimos nurodant jų cheminės medžiagos MBM numerį, nuorodos numerį, cheminį pavadinimą ir, jei yra, jų Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (CAS) registro numerį. Tačiau patirtis rodo, kad gali likti abejonių dėl tikslios leidžiamų naudoti medžiagų tapatybės. Kadangi paraiškoje cheminės medžiagos autorizacijos liudijimui gauti turi būti pateikta informacija apie cheminės medžiagos tapatybę, t. y. cheminis pavadinimas, cheminė sudėtis, grynumo lygis, molekulinė masė ir spektroskopiniai duomenys, ir šią informaciją tikrina Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba), Reglamento (ES) Nr. 10/2011 I priedo 1 lentelėje išvardytų cheminių medžiagų nurodyta tapatybė turėtų būti vertinama atsižvelgiant į Tarnybos nuomonėje nurodytos cheminės medžiagos tapatybę. Todėl, jei išlieka tam tikrų abejonių dėl cheminės medžiagos tapatybės, reikėtų konsultuotis su Tarnyba;

(7)

biocidiniai produktai, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, gali būti įmaišomi į įvairias medžiagas, įskaitant plastiką, kurios gali liestis su maistu. Reglamente (ES) Nr. 10/2011 nustatyta, kad tam, kad chemines medžiagas būtų galima naudoti su maistu besiliečiančioms plastikinėms medžiagoms ir gaminiams, kurių turi būti gatavose plastikinėse medžiagose ar gaminiuose ir kurie atlieka biocidinę funkciją, gaminti, toms medžiagoms turi būti suteiktas Komisijos leidimas arba, kol toks leidimas nesuteiktas, jos turi būti medžiagos, įtrauktos į to reglamento 7 straipsnyje nurodytą laikinąjį sąrašą. Tačiau Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 528/2012 (4) nustatytos jo V priede išvardytų tipų biocidinių produktų, įskaitant tuos, kurie skirti dėti į su maistu besiliečiančias medžiagas ir gaminius, autorizacijos ir apdorotų gaminių, kurių sudėtyje yra tokių produktų, pavyzdžiui, su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių, tiekimo rinkai taisyklės. Pagal tą reglamentą biocidinis produktas, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos, gali būti naudojamas su maistu besiliečiančiose medžiagose, jei ta medžiaga ir produktas, kurio sudėtyje yra tos medžiagos, yra atitinkamai patvirtinti ir autorizuoti pagal Reglamentą (ES) Nr. 528/2012. Todėl Reglamente (ES) Nr. 10/2011 turėtų būti daroma nuoroda į Reglamentą (ES) Nr. 528/2012, kiek tai susiję su biocidinėmis veikliosiomis medžiagomis ir biocidiniais produktais, kurie gali būti naudojami gaminant plastikines su maistu besiliečiančias medžiagas ir kurių į jas gali būti specialiai įdėta;

(8)

Reglamente (ES) Nr. 10/2011 šiuo metu nustatyta, kad cheminės medžiagos, naudojamos plastikinių medžiagų ir gaminių plastikiniams sluoksniams gaminti, turi būti tokio grynumo, kad medžiagas ar gaminius būtų galima naudoti pagal paskirtį numatytomis sąlygomis. Patirtis rodo, kad siekiant užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą ir padėti ekonominės veiklos vykdytojams įvertinti, ar medžiagos ir gaminiai atitinka Reglamentą (ES) Nr. 10/2011, turėtų būti apibrėžta cheminių medžiagų, naudojamų su maistu besiliečiančioms medžiagoms ir gaminiams gaminti, grynumo sąvoka. Remiantis aktualia moksline informacija ir reglamentavimo nuostatomis dėl leidimo naudoti medžiagas, naudojamas su maistu besiliečiančioms medžiagoms ir gaminiams gaminti, tikslinga nustatyti aukštą cheminių medžiagų, naudojamų su maistu besiliečiančioms medžiagoms ar gaminiams gaminti, grynumo laipsnį, atsižvelgiant į jų tapatybę ir, kai aktualu, į Reglamento (ES) Nr. 10/2011 I priede nustatytas specifikacijas ar apribojimus, rizikos vertinimą pagal 19 straipsnį arba atitinkamas Tarnybos gaires. Šiuo atžvilgiu Tarnyba gairėse, susijusiose su paraiškos dėl cheminės medžiagos, skirtos naudoti su maistu besiliečiančiose plastikinėse medžiagose, saugos vertinimo rengimu (5), nustatė principą, kad kuo didesnė vartotojų patiriama į maistą išsiskiriančių cheminių medžiagų, esančių su maistu besiliečiančiose medžiagose ar gaminiuose, ekspozicija, tuo daugiau reikia toksikologinių duomenų. Visų pirma Tarnyba mano, kad tais atvejais, kai cheminės medžiagos, naudojamos su maistu besiliečiančioms medžiagoms ar gaminiui gaminti, į maistą išsiskyręs kiekis yra mažesnis nei 0,00015 mg cheminės medžiagos/kg maisto (0,15 μg/kg), genotoksiškumo rizika nėra tikėtina ir išsiskiriančios medžiagos toksiškumo bandymų atlikti nereikia (6), o tais atvejais, kai jos išsiskyręs kiekis yra didesnis nei 0,15 μg/kg, bet mažesnis nei 0,05 mg/kg, reikalingi tik genotoksiškumo tyrimų duomenys (7). Tačiau ankstyvaisiais plastikinių medžiagų ir gaminių gamybos proceso etapais kiti gamybos etapai ir (arba) galutinė medžiagų ir gaminių naudojimo paskirtis gali būti nepakankamai žinomi, kad būtų galima apskaičiuoti cheminės medžiagos į maistą išsiskyrusį kiekį. Todėl, siekiant įvertinti, ar cheminė medžiaga, naudojama su maistu besiliečiančiai medžiagai ar gaminiui gaminti, atitinka šias ribines vertes, tikslinga atsižvelgti į veiksnius, turinčius įtakos jų koncentracijai gatavose medžiagose ir gaminiuose ir išsiskyrimui iš jų į maistą. Be to, tais atvejais, kai reikia įvertinti atskiros cheminės medžiagos genotoksiškumą, turėtų būti įmanoma vietoj to atlikti medžiagų grupės genotoksiškumo vertinimą, tačiau tik laikantis konkrečių reikalavimų (8);

(9)

Reglamentu (ES) Nr. 10/2011 nenustatyta apribojimų dėl cheminių medžiagų, kurios gali būti naudojamos plastikinėms medžiagoms ir gaminiams gaminti, šaltinio, todėl tokios cheminės medžiagos gali būti gaminamos iš atliekų. Tačiau iš atliekų pagamintos cheminės medžiagos gali būti atsitiktinai užterštos. Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais medžiagų gamybos procesais galima pašalinti atsitiktinius teršalus arba sumažinti jų kiekį, siekiant užtikrinti, kad gatavos plastikinės medžiagos užteršimas nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, turėtų būti reikalaujama, kad iš atliekų pagamintos medžiagos taip pat būtų didelio grynumo;

(10)

reikia nustatyti konkrečias gamtinių cheminių medžiagų, vadinamųjų UVCB medžiagų, grynumo taisykles. Kai kuriais atvejais cheminė medžiaga yra kilusi iš organizmo dalies, iš kurios nebuvo pašalintas nė vienas komponentas, arba iš gamtinės medžiagos, kuri buvo išgryninta tik iš dalies, todėl visa jos sudėtis gali būti nežinoma arba kintama. Tačiau kitais atvejais, kai gamtinė cheminė medžiaga gali būti ekstrahuojama iš gamtinės medžiagos ir toliau gryninama, galima gauti žinomos cheminės sudėties cheminę medžiagą. Todėl tam, kad būtų galima taikyti aukšto grynumo laipsnio reikalavimą, tikslinga nurodyti, kaip turi būti nustatoma gamtinių cheminių medžiagų tapatybė. Remdamasi naujausiomis žiniomis, Tarnyba kuo išsamiau apibūdina tokių cheminių medžiagų tapatybę, įskaitant jų sudėtį, šaltinį, jų gavimo procesą, ir kiek įmanoma nurodo necharakterizuotą dalį. Tačiau tais atvejais, kai anksčiau tokio išsamaus apibūdinimo nebuvo, lemiamas cheminės medžiagos identifikavimo veiksnys turėtų būti jos pavadinimas;

(11)

gaminant plastikines medžiagas ir gaminius neįmanoma visiškai išvengti tuo metu susidarančių atliekų, atraižų ir kitų šalutinių produktų. Leidus šių šalutinių produktų antrinį perdirbimą plastikinėms medžiagoms ir gaminiams gaminti, bus galima padėti sumažinti netinkamų naudoti gamybos medžiagų kiekį. Jei šalutiniai produktai gali būti naudojami tiesiogiai gaminant plastikus, neatliekant jokių papildomų operacijų, o tik vykdant įprastą gamybą, pvz., smulkinimą ir pakartotinį granuliavimą, jie nelaikomi atliekomis. Kadangi Komisijos reglamentas (ES) 2022/1616 (9) šiems šalutiniams produktams netaikomas ir reikia paaiškinti, kuriuos šalutinius produktus galima laikyti saugiais antriniam perdirbimui, turėtų būti nustatytos jų naudojimo saugos užtikrinimo taisyklės. Todėl tikslinga nustatyti antrinio perdirbimo apibrėžtį, kad būtų aiškiai atskirti produktai, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 10/2011, ir produktai, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2022/1616, ir nustatyti saugaus šių šalutinių produktų antrinio perdirbimo taisykles;

(12)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 (10) siekiama, kad nebūtų vartojamos vienkartinės plastikinės su maistu besiliečiančios medžiagos dėl jų poveikio aplinkai, todėl kuriama vis daugiau daugkartinių su maistu besiliečiančių plastikinių medžiagų ir gaminių. Tačiau daug kartų naudojama plastikinė medžiaga ar gaminys gali nusidėvėti ir dėl to gali padidėti sudedamųjų dalių išsiskyrimas į maistą, o tai gali kelti pavojų žmonių sveikatai. Toks plastikinių medžiagų ir gaminių nusidėvėjimas matomas iš įvairių požymių, pavyzdžiui, paviršiaus įtrūkimų ir įskilimų, pūslių, atsilupimo, susitraukimo ar kitokios deformacijos, pagelsvėjimo ar kitokio negrįžtamo išblukimo arba blizgesio ar skaidrumo praradimo. Tačiau su naudojimu susiję pakitimai, pvz., dažiklių iš maisto produktų, įskaitant likopeną ir kurkuminą, paliktos žymės, iš esmės nėra medžiagos ar gaminio nusidėvėjimas. Kad nusidėvėję plastikiniai gaminiai nebūtų naudojami, gamintojas ar kitas veiklos vykdytojas, atsakingas už galutinio plastikinio su maistu besiliečiančio gaminio tiekimą rinkai, turėtų pateikti plastikinių su maistu besiliečiančių gaminių naudotojams informaciją apie tai, kaip išvengti nusidėvėjimo arba jį sulėtinti, ir apie pakitimus, rodančius, kad daug kartų naudojamas gaminys nusidėvėjo;

(13)

Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 15 straipsnyje nustatyta, kad kartu su medžiagomis ir gaminiais, kurie dar nesiliečia su maistu juos pateikiant rinkai, prireikus turi būti pateikiamos specialios saugaus ir tinkamo naudojimo instrukcijos. Tikslinga atsižvelgti į tai, kad tais atvejais, kai Reglamente (EB) Nr. 10/2011 yra nustatyti plastikinių gaminių naudojimo apribojimai, visada būtina tokias specialias instrukcijas pateikti vartotojams;

(14)

Reglamento (ES) Nr. 10/2011 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad 11 ir 12 straipsniuose nustatytos taisyklės dėl išsiskyrimo ribinių verčių netaikomos daugiasluoksnių kompozitų medžiagų ir gaminių plastikiniams sluoksniams. Tačiau, kadangi daugiasluoksnių kompozitų medžiagos ir gaminiai, kuriuose tiesiogiai su maistu besiliečiantis sluoksnis yra plastikinis sluoksnis, gali kelti tokį patį galimą pavojų sveikatai kaip ir plastikinė medžiaga ar gaminiai, šis sluoksnis turėtų atitikti Reglamento (ES) Nr. 10/2011 nuostatas dėl išsiskyrimo. Priešingai, Reglamento (ES) Nr. 10/2011 11 ir 12 straipsniai vis dar neturėtų būti taikomi daugiasluoksnių kompozitų medžiagų ir gaminių neplastikiniams sluoksniams. Gali būti taikomi kiti Sąjungos teisės aktai arba nacionalinės taisyklės. Nepaisant to, Reglamente (ES) Nr. 10/2011 nustatytos išsiskyrimo ribinės vertės toliau yra taikomos spausdintų, padengtų danga arba suklijuotų medžiagų ir gaminių plastikiniams sluoksniams;

(15)

siekiant tiksliau apibrėžti ekonominės veiklos vykdytojų pareigas, susijusias su informacija, kurią jie turi pateikti kompetentingoms institucijoms, turėtų būti reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai kompetentingoms institucijoms teiktų informaciją apie pradinių cheminių medžiagų sudėtį ir patvirtinamuosius dokumentus kiekvienu gamybos proceso etapu. Šiais dokumentais taip pat turėtų būti įrodoma, kad laikomasi šiuo reglamentu nustatytų taisyklių dėl didelio grynumo;

(16)

siekdamos užtikrinti atitiktį Reglamentui (ES) Nr. 10/2011, valstybės narės turi taikyti veiksmingas kontrolės priemones, įskaitant plastikinių medžiagų ir gaminių, taip pat plastikinių medžiagų ir gaminių gamybos tarpinių etapų produktų ėminių ėmimą. Tačiau patirtis rodo, kad inspektoriams gali būti praktiškai sunku imti ėminius tam tikrais gamybos proceso etapais gamybos vietose. Todėl tikslinga reikalauti, kad gamintojai sudarytų geresnes sąlygas patikrinimams atlikti ir užtikrintų, kad inspektoriai ėminius galėtų imti atitinkamais gamybos proceso etapais, o taip pat imti gamybos vietoje esančių cheminių medžiagų bei gamybai naudojamų (tarpinių) medžiagų ėminius;

(17)

Reglamente (ES) Nr. 10/2011 nustatytos taisyklės dėl išsiskyrimo bandymo yra pagrįstos gatavo plastikinio su maistu besiliečiančio gaminio realiu paviršiaus ir tūrio santykiu. Tačiau tame reglamente taip pat nustatyta, kad tam tikroms medžiagoms ir gaminiams turi būti taikomas pastovus paviršiaus ir tūrio santykis, kad būtų lengviau nustatyti išsiskyrusį kiekį, visų pirma atliekant gaminių, kurie dar nesiliečia su maistu, bandymus, kai neįmanoma nustatyti su maistu besiliečiančio paviršiaus ploto arba kompensuoti tikėtiną vartotojų patiriamą tų medžiagų ir gaminių sudedamųjų dalių ekspoziciją, kuri gali būti įvertinta kaip per didelė arba per maža. Vis dėl to tam tikrais atvejais taikant pastovų paviršiaus ir tūrio santykį vartotojų patiriama tų medžiagų ir gaminių sudedamųjų dalių, kurios gali kelti pavojų žmonių sveikatai, ekspozicija gali būti įvertinama kaip per maža. Todėl tikslinga numatyti, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų galimybę pasirinkti taikyti tikrąjį paviršiaus ir tūrio santykį, o ne būtų įpareigoti naudoti šioms išimtims nustatytą pastovų paviršiaus ir tūrio santykį;

(18)

Reglamento (ES) Nr. 10/2011 III priedo 2 lentelės 07.04 punkte maisto modeliniai tirpalai priskiriami sūrio kategorijoms. Tačiau dabartinis suskirstymas, visų pirma 07.04.B ir 07.04.C kategorijos, neatitinka bendro sąvokų „natūralus sūris“ ir „perdirbtas sūris“ aiškinimo ir vartojimo. Konkrečiau, lydytas sūris paprastai laikomas perdirbtu sūriu, o sūriai, panašūs į varškės sūrį, paprastai laikomi neperdirbtais natūraliais sūriais. Dabartinis suskirstymas taip pat neatitinka Tarnybos klasifikatoriuje „FoodEx2“ (11) vartojamų terminų, visų pirma – nebrandintų (šviežių) ir brandintų sūrių. Todėl tikslinga iš dalies pakeisti atitinkamas kategorijas, kad būtų galima geriau klasifikuoti natūralius ir perdirbtus sūrius bei brandintus ir nebrandintus sūrius, ir kartu, remiantis esama klasifikacija, šioms naujoms sūrio kategorijoms nustatyti atitinkamus modelinius tirpalus;

(19)

siekiant užtikrinti saugą, ekonominės veiklos vykdytojai turi gauti visą informaciją, susijusią su jų gaminamų ar naudojamų plastikinių medžiagų ir gaminių sauga. Tačiau Reglamente (ES) Nr. 10/2011 reikalaujama, kad rašytinėje atitikties deklaracijoje būtų pateikta informacija tik apie naudotas chemines medžiagas arba jų skilimo produktus, kuriems taikomi to reglamento I ir II prieduose nustatyti apribojimai ir (arba) specifikacijos. Siekiant dar labiau padidinti saugą, tikslinga reikalauti, kad atitikties deklaracijoje taip pat būtų pateikta informacija apie netyčia patekusias chemines medžiagas, pvz., priemaišas ir reakcijų tarpines medžiagas, irimo arba reakcijos produktus, kurie susidaro per plastikinės medžiagos ar gaminio gamybos procesą ir kurių gali būti gatavoje su maistu besiliečiančioje medžiagoje ar gaminyje;

(20)

nors iš atliekų pagamintose medžiagose gali būti teršalų iš atliekų, kurie gali kelti pavojų žmonių sveikatai, pagal dabartines taisykles rašytinėje atitikties deklaracijoje nereikalaujama nurodyti, ar plastikinė medžiaga buvo pagaminta iš cheminių medžiagų, pagamintų iš atliekų. Todėl būtina iš dalies pakeisti nuostatas dėl atitikties deklaracijos, kad gatavo plastikinio gaminio gamintojas gautų tinkamą informaciją, kuri leistų jam užtikrinti Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, kad plastikinės medžiagos ir gaminiai neturi kelti pavojaus žmonių sveikatai, laikymąsi;

(21)

kad gautų palyginamus rezultatus, laboratorijos turi atlikti atitikties bandymus standartizuotomis bandymų sąlygomis. Be to, bandymų rezultatų analizė turi būti atliekama nuosekliai. Todėl tikslinga Reglamento (ES) Nr. 10/2011 V priede išsamiau apibrėžti atitikties bandymų tikrinimo taisykles;

(22)

Reglamente (ES) 2022/1616 reikalaujama, kad grąžinamojo perdirbimo plastikinės medžiagos ir gaminiai atitiktų Reglamento (ES) Nr. 10/2011 II, III ir V skyrių reikalavimus. Šiuo reglamentu Reglamento (ES) Nr. 10/2011 II skyriuje nustatytas didelio grynumo reikalavimas yra taikomas cheminėms medžiagoms, naudojamoms plastikinėms medžiagoms ir gaminiams gaminti. Tačiau didelio grynumo reikalavimo nebūtina taikyti cheminėms medžiagoms, kurių yra plastiko atliekų užtaršos šalinimo proceso žaliavose ir produkcijoje, nes Reglamentu (ES) 2022/1616 užtikrinama, kad gaminant grąžinamojo perdirbimo plastikines medžiagas, skirtas liestis su maistu, iš medžiagos atsitiktinė užtarša būtų pašalinta tiek, kad būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsnio reikalavimų. Todėl, kalbant apie grąžinamojo perdirbimo plastikinių medžiagų ir gaminių gamybą, didelio grynumo reikalavimas turėtų būti taikomas tik visoms toms cheminėms medžiagoms, kurių įdėta grąžinamojo perdirbimo proceso metu, ir visoms iš tos cheminės medžiagos gautoms reakcijų tarpinėms medžiagoms, skilimo ar reakcijos produktams. Todėl tikslinga reglamente išsamiau apibrėžti, kurios Reglamento (ES) Nr. 10/2011 nuostatos taikomos grąžinamojo perdirbimo plastikinėms medžiagoms ir gaminiams;

(23)

Reglamente (ES) 2022/1616 nustatytos plastiko atliekų surinkimo, parengiamojo apdirbimo, užtaršos šalinimo ir grąžinamojo perdirbimo kokybės užtikrinimo sistemų taisyklės. Šiuo reglamentu nustatomos plastiko gamybos šalutinių plastikinių produktų antrinio perdirbimo taisyklės. Siekiant dar labiau padidinti maisto saugą, Komisijos reglamente (EB) Nr. 2023/2006 (12) turėtų būti nustatytos išsamios antrinio perdirbimo ir grąžinamojo perdirbimo gerosios gamybos praktikos taisyklės;

(24)

antriniam perdirbimui skirtų šalutinių plastikinių produktų antrinis perdirbimas gali būti atliekamas kitoje gamybos vietoje nei ta, iš kurios jie buvo gauti. Tačiau jeigu neaišku, kokiam tikslui šie šalutiniai produktai būtų tinkami, arba jei jie buvo užteršti sandėliuojant arba gabenant juos iš gamybos įmonės, kurioje jie pagaminti, jų antrinis perdirbimas galėtų kelti pavojų. Todėl, siekiant užtikrinti, kad šalutiniai plastikiniai produktai nebūtų naudojami pagal netinkamą paskirtį ir kad jie nebūtų užteršti pakeliui iš jų gamybos iki antrinio perdirbimo vietos, Reglamente (EB) Nr. 2023/2006 turėtų būti nustatytos atitinkamos taisyklės. Be to, kai tokie šalutiniai produktai tiekiami rinkai, Reglamento (ES) Nr. 10/2011 15 straipsnyje nurodytoje atitikties deklaracijoje turėtų būti pateikta jų antriniam perdirbimui reikalinga informacija, visų pirma informacija apie jų tinkamumą konkrečioms paskirtims;

(25)

kad veiklos vykdytojai galėtų prisitaikyti prie šiame reglamente nustatytų pakeitimų, tikslinga numatyti, kad Reglamento (ES) Nr. 10/2011 reikalavimus, taikytus iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, ir visus kitus susijusius Sąjungos teisės aktus atitinkančias plastikines medžiagas ir gaminius būtų leidžiama pirmą kartą pateikti rinkai per 18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos laikotarpį ir palikti rinkoje, kol baigsis jų atsargos. Tačiau gatavų plastikinių medžiagų ir gaminių gamyba paprastai apima įvairius kitų veiklos vykdytojų tiekiamus tarpinių gamybos etapų produktus ir chemines medžiagas. Siekiant užtikrinti vartotojų saugą, prie visapusiško šio reglamento laikymosi turėtų būti pereita kuo veiksmingiau ir greičiau. Todėl veiklos vykdytojai, pateikiantys rinkai tarpinius produktus ir chemines medžiagas, kurie dar neatitinka šio reglamento, praėjus devyniems mėnesiams iki 18 mėnesių pereinamojo laikotarpio pabaigos, turėtų būti įpareigoti informuoti tų gaminių naudotojus, kad jie negali būti naudojami plastikinėms medžiagoms ir gaminiams, kurie bus pateikti rinkai pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, gaminti;

(26)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,