(1)

Taryba turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant atitinkamai tam tikras su tomis žvejybos galimybėmis funkciškai susietas sąlygas. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (1) 16 straipsnio 4 dalimi, žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 1 dalį valstybėms narėms paskirstytos žvejybos galimybės turi užtikrinti santykinį kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumą kiekvienų žuvų išteklių arba kiekvienos žvejybos atžvilgiu;

(2)

todėl turėtų būti nustatyti bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (toliau – BLSK), vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 3 straipsniu, remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, atsižvelgiant į biologinius ir socialinius bei ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas žvejybos sektoriams ir atsižvelgiant į konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais išreikštas nuomones;

(3)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį nuo 2019 m. sausio 1 d. galioja įpareigojimas iškrauti visų išteklių, kuriems taikomi laimikio limitai, laimikį, nors taikomos tam tikros išimtys. Remdamasi valstybių narių pateiktomis bendromis rekomendacijomis ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsniu, Komisija priėmė deleguotuosius aktus, kuriuose išdėstomos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį vykdant tam tikrą žvejybą įgyvendinimo nuostatos;

(4)

nustatant išteklių, kurių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žvejybos galimybes reikėtų atsižvelgti į tai, kad laimikio iš principo nebeleidžiama išmesti į jūrą. Todėl žvejybos galimybės turėtų būti grindžiamos Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomenduojamu bendro laimikio kiekiu. Kiekiai, kurie dėl to, kad jų atžvilgiu išimties tvarka netaikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, toliau gali būti išmetami į jūrą, iš to rekomenduojamo bendro laimikio kiekio turėtų būti išskaičiuojami; Be to, remiantis tomis rekomendacijomis turėtų būti nustatomos išteklių, dėl kurių ICES pateikia tik iškrovimo rekomendacijas, žvejybos galimybės;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/973 (2) nustatytas Šiaurės jūros daugiametis planas, o Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/472 (3) – Vakarų vandenų daugiametis planas. Šiaurės jūros ir Vakarų vandenų daugiamečiuose planuose nustatyti išteklių, kuriems tie planai taikomi, ilgalaikio valdymo tikslai ir priemonės. Tų reglamentų 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų išteklių (tikslinių išteklių) žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į mirtingumo dėl žvejybos verčių, kurios užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY), intervalą (toliau – FMSY intervalai), arba žemesniu lygmeniu, ir laikantis tuose reglamentuose numatytų apsaugos priemonių. FMSY intervalai nustatomi atitinkamose ICES rekomendacijose. Jei mokslinės informacijos nepakanka, tų reglamentų tikslinių išteklių arba 1 straipsnio 4 dalyje nurodytų išteklių (toliau – kaip priegauda sužvejojami ištekliai) žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos laikantis atsargumo principo, kaip nustatyta tuose reglamentuose;

(6)

pagal Šiaurės jūros daugiamečio plano 4 straipsnio 6 dalį ir Vakarų vandenų daugiamečio plano 4 straipsnio 7 dalį, tikslinių išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos taip, kad būtų užtikrinta mažesnė kaip 5 % tikimybė, jog biomasė nesieks ribinio biomasės atskaitos taško (Blim) (4);

(7)

pagal Šiaurės jūros daugiamečio plano 7 straipsnį ir Vakarų vandenų daugiamečio plano 8 straipsnį, jei mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad kurių nors tikslinių išteklių neršiančių žuvų biomasė nesiekia MSY Btrigger (5), turi būti imamasi taisomųjų priemonių, visų pirma žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos pagal mirtingumą dėl žvejybos, kuris proporcingai mažinamas siekiant atsižvelgti į biomasės mažėjimą. Jei mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad kurių nors tikslinių išteklių neršiančių žuvų biomasė nesiekia MSY Blim, turi būti imamasi papildomų taisomųjų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžių, viršijančių dydžius, kuriems esant užtikrinamas MSY. Tos taisomosios priemonės visų pirma gali apimti atitinkamų išteklių tikslinės žvejybos sustabdymą ir atitinkamą tų išteklių žvejybos arba kitų išteklių žvejybos galimybių sumažinimą;

(8)

esama tam tikrų išteklių, kurių laimikį ICES rekomenduoja nustatyti nulinį ar mažą arba dėl kurių ji prognozuoja, kad mažesnė kaip 5 % tikimybė, jog biomasė nesieks Blim galėtų būti pasiekta tik nustačius mažą laimikį; galėtų būti pasiekta tik nustačius nulinį laimikį arba negalėtų būti pasiekta nustačius nulinį laimikį. Vis dėlto, jei tų išteklių BLSK būtų nustatyti laikantis ICES rekomenduojamų dydžių, vykdant įpareigojimą iškrauti visą laimikį, įskaitant tų išteklių priegaudą, mišriosios žvejybos atveju tektų dėl tam tikros rūšies stabdyti visą žvejybą. Žvejybą stabdanti žuvų rūšis – rūšis, kurios žvejybos kvotos nėra ir dėl kurios vienam ar daugiau žvejybos laivų gali tekti nutraukti žvejybą, net jei jie vis dar turi kitų rūšių žuvų kvotą. Pagal Šiaurės jūros daugiamečio plano 5 straipsnio 3 dalį bei Vakarų vandenų daugiamečio plano 5 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį kartu su to reglamento 2 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies c ir f punktais, siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp poreikio tęsti žvejybą ir taip išvengti galimų didelių socialinių bei ekonominių jos nutraukimo padarinių ir būtinybės užtikrinti gerą biologinę tų išteklių būklę, atsižvelgiant į tai, kad vykdant mišriąją žvejybą yra sunku visus išteklius žvejoti užtikrinant MSY, tikslinga nustatyti specialius tų išteklių priegaudos BLSK. Tie priegaudos BLSK turėtų būti nustatomi tokio dydžio, kad būtų sumažintas tų išteklių individų mirtingumas arba jų biomasė išliktų stabili ir kad būtų suteikta paskatų gerinti selektyvumą ir vengti tų išteklių priegaudos. Siekiant sumažinti išteklių, kurių priegaudos BLSK nustatyti, laimikį, žvejybos, per kurią sužvejojama tų išteklių žuvų, galimybės turėtų būti nustatomos tokių dydžių, kad pažeidžiamų išteklių biomasė pajėgtų atsikurti iki tvaraus lygio;

(9)

siekiant užtikrinti kuo geresnį žvejybos galimybių naudojimą vykdant mišriąją žvejybą pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 2 dalį, tikslinga nustatyti kvotų mainų rezervą toms valstybėms narėms, kurios neturi kvotų neišvengiamai priegaudai padengti;

(10)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 4 dalį išteklių, kuriems netaikomas Šiaurės jūros daugiametis planas arba Vakarų vandenų daugiametis planas, žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į MSY grindžiamą mirtingumą dėl žvejybos, o jei tokios informacijos nėra, žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos laikantis žuvininkystės valdymui taikomo atsargumo principo, apibrėžto Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte;

(11)

ICES rekomendacijos dėl tam tikrų išteklių galioja kelerius metus ir laikomos patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis per visą rekomendacijose nurodytą laikotarpį. Tais atvejais turėtų būti nustatyti metiniai BLSK, apimantys visą rekomendacijose nurodytą laikotarpį (daugiamečiai BLSK). Tačiau, jei tuo laikotarpiu pateikiama naujų ICES rekomendacijų, reikėtų užtikrinti, kad daugiametis BLSK atitiktų naujas rekomendacijas. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad metiniai išskaitymai iš Sąjungos kvotų, atliekami siekiant atsižvelgti į įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis, visada atitiktų turimus duomenis;

(12)

pagal 2025 m. ICES rekomendacijas numatoma, kad 2024 m. paprastųjų vilkešerių (Dicentrarchus labrax) biomasė ICES 8a ir 8b kvadratuose dar labiau sumažės ir išliks mažesnė nei MSY Btrigger, bet didesnė nei Blim. Todėl pagal Vakarų vandenų daugiamečio plano 8 straipsnio 1 dalį Ispanija ir Prancūzija , nustatydamos tų išteklių verslinės žvejybos kvotas, turi drauge užtikrinti, kad iškrautų ir į jūrą išmestų žuvų, sužvejotų vykdant verslinę žvejybą, bei iškrautų ir į jūrą išmestų žuvų, sužvejotų vykdant mėgėjų žvejybą, kiekių suma būtų mažesnė už FMSY taško vertę (6), taikomą bendram pašalintam kiekiui, proporcingai sumažintą atsižvelgiant į biomasės mažėjimą. Kad Komisija galėtų stebėti, ar teisingai taikomi Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 ir Vakarų vandenų daugiamečiame plane nustatyti tikslai ir taisyklės, valstybės narės turėtų pateikti Komisijai informaciją apie tas kvotas;

(13)

papildomos paprastųjų vilkešerių mėgėjų žvejybai ICES 8a ir 8b kvadratuose taikomos priemonės turėtų būti paliktos galioti, atsižvelgiant į didelį mėgėjų žvejybos poveikį tų išteklių biomasei ir į sumažėjusią biomasę;

(14)

esama tam tikrų išteklių, kurių laimikį ICES rekomenduoja nustatyti didesnį už mažą. Vis dėlto, jei tų išteklių BLSK būtų nustatyti laikantis tų dydžių, vykdant įpareigojimą iškrauti visą laimikį, įskaitant tų išteklių priegaudą vykdant mišriąją žvejybą, tektų dėl tam tikros žuvų rūšies stabdyti visą žvejybą ir anksčiau laiko uždrausti tam tikrą žvejybą. Pagal Šiaurės jūros daugiamečio plano 5 straipsnio 3 dalį bei Vakarų vandenų daugiamečio plano 5 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį kartu su to reglamento 2 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies c ir f punktais, siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp poreikio tęsti žvejybą ir taip išvengti galimų didelių socialinių bei ekonominių jos nutraukimo padarinių ir būtinybės užtikrinti gerą tų išteklių būklę, atsižvelgiant į tai, kad vykdant mišriąją žvejybą yra sunku visus išteklius žvejoti užtikrinant MSY, tikslinga nustatyti specialius tų išteklių priegaudos BLSK. Tie priegaudos BLSK turėtų būti nustatomi remiantis įrodymais, kuriais patvirtinama, kad, nustačius ICES rekomenduojamo dydžio BLSK, vienos ar kelių rūšių žvejyba būtų uždrausta anksčiau laiko ir tai galėtų turėti didelį socialinį bei ekonominį poveikį. Be to, tie priegaudos BLSK turėtų būti nustatomi tokio dydžio, kad būtų sumažintas žvejybą stabdančios žuvų rūšies reiškinio mastas ir pernelyg ankstyvo tam tikros žvejybos uždraudimo tikimybė; būtų sumažintas susijęs socialinis ir ekonominis poveikis ir būtų sumažintas tų išteklių mirtingumas dėl žvejybos ir (arba) būtų užtikrinta, kad jų biomasė išliktų stabili, taip pat būtų suteikta paskatų gerinti selektyvumą ir vengti tų išteklių priegaudos;

(15)

remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, ICES 8, 9 ir 10 parajoniuose ir CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenyse vykdant mėgėjų žvejybą sužvejojamas sidabrinių polakų (Pollachius pollachius) kiekis nėra nedidelis. Todėl tikslinga šiuose rajonuose toliau taikyti mėgėjų žvejybos apribojimus. Siekiant apsaugoti nerštavietes ir apriboti jauniklių laimikius, vykdant mėgėjų žvejybą nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. neleidžiama sužvejoti ir pasilikti nė vieno sidabrinio polako egzemplioriaus, o likusią metų dalį gali būti leidžiama sužvejoti ir pasilikti ne daugiau kaip du egzempliorius;

(16)

2022 m. gegužės mėn. ICES pažymėjo, kad, nepaisant valstybių narių pastangų atkurti europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla) išteklius, nepadaryta jokios bendros pažangos siekiant užtikrinti, kad jūrą pasiektų bent 40 % sidabrinių ungurių biomasės visoje Sąjungoje, kaip reikalaujama Tarybos reglamento (EB) Nr. 1100/2007 (7) 2 straipsnio 4 dalyje, ir kad aiškių mirtingumo tendencijų nenustatyta. 2024 m. lapkričio mėn. ICES dar kartą rekomendavo, kad, kai taikomas atsargumo principas, visame europinių upinių ungurių natūralaus paplitimo areale visose jų buveinėse, įskaitant šiaurės rytų Atlantą ir Viduržemio jūrą, ir visais gyvenimo etapais jų laimikis būtų nulinis. Tai taikoma tiek mėgėjų, tiek verslinės žvejybos laimikiui ir apima stiklinių unguriukų laimikį išteklių atkūrimo ir akvakultūros tikslais;

(17)

Tarybos reglamentu (ES) 2023/194 (8) iki šešių mėnesių pratęstas verslinės ungurių žvejybos veiklos šiaurės rytų Atlanto Sąjungos jūrų ir sūrokuose vandenyse draudimo laikotarpis. Juo taip pat uždrausta bet kokia mėgėjiška ungurių žvejyba tuose vandenyse. Nuspręsta, kad taikant šešių mėnesių žvejybos draudimo laikotarpį ištekliai būtų apsaugoti geriau nei Sąjungos ir nacionalinėmis priemonėmis, įgyvendintomis iki 2022 m. Taip pat nuspręsta, kad pratęstas žvejybos draudimo laikotarpis padėtų siekti Reglamento (EB) Nr. 1100/2007 2 straipsnio 4 dalyje nustatyto tikslo užtikrinti, kad jūrą pasiektų bent 40 % sidabrinių ungurių. Tarybos reglamentu (ES) 2024/257 (9) šios priemonės buvo paliktos galioti ir kartu buvo patikslinti žvejybos draudimo laikotarpio nustatymo kriterijai bei galima nukrypti leidžianti nuostata dėl tolesnės ribotos ungurių žvejybos ungurių migracijos laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad europinių upinių ungurių būklė ir toliau lieka kritinė, tas priemones tikslinga taikyti ir 2025 m.;

(18)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 1100/2007, viena iš išteklių išsaugojimo priemonių, kurią kai kurios valstybės narės pasirinko savo ungurių išteklių valdymo planuose, yra stiklinių unguriukų išteklių atkūrimas. Kad tos valstybės narės tą priemonę galėtų toliau įgyvendinti, gali reikėti stiklinių unguriukų sužvejoti šiaurės rytų Atlanto Sąjungos jūrų ir sūrokuose vandenyse tinkamu metų laiku ir galbūt per svarbiausią jų migracijos laikotarpį arba laikotarpius. Todėl valstybės narės gali leisti toliau žvejoti stiklinius unguriukus papildomas 50 dienų per svarbiausią jų migracijos laikotarpį arba laikotarpius išimtinai šių išteklių atsikūrimo tikslu;

(19)

rekomendacijoje dėl tam tikrų plokštėtažiaunių žuvų (ryklių ir rombinių rajožuvių) išteklių ICES rekomenduoja nulinį laimikį dėl to, kad jų išsaugojimo būklė yra prasta arba dėl to, kad net ribota žvejybos veikla galėtų kelti rimtą pavojų jų išsaugojimui. Be to, į jūrą išmestų tokių plokštėtažiaunių žuvų išgyvenamumas yra didelis. Todėl tų išteklių laimikis turėtų būti išmetamas į jūrą, o ne iškraunamas, nes manoma, kad dėl išmetimo į jūrą jų mirtingumas dėl žvejybos labai nepadidėtų, o išteklių išsaugojimas netgi pagerėtų. Todėl tokių rūšių žuvų žvejyba turėtų būti draudžiama, nes pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies a punktą įpareigojimas iškrauti laimikį netaikomas rūšių, kurių žvejyba draudžiama, atžvilgiu. Jeigu tų rūšių žuvys sužvejojamos atsitiktinai, jos neturėtų būti sužalotos ir turėtų būti nedelsiant paleistos;

(20)

siekiant užtikrinti sąlygas visapusiškai pasinaudoti žvejybos galimybėmis, tikslinga leisti tam tikruose BLSK rajonuose įgyvendinti jiems bendrą lanksčią tvarką, susijusią su tais pačiais biologiniais ištekliais;

(21)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 (10) 3 ir 4 straipsniuose nustatytos metų sandūros lankstumo priemonės, skirtos išteklių, kuriems taikomas tiek atsargumo principu, tiek analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK, kvotoms. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę jų būklę, to reglamento 3 ir 4 straipsniai nebus taikomi. Be to, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalimi nustatyta papildoma metų sandūros lankstumo priemonė visiems ištekliams, kurių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį. Siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris trukdytų siekti BŽP tikslų, metų sandūros lankstumo priemonės, skirtos kvotoms pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsnius ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį, neturėtų būti taikomos kartu. Galiausiai, atsižvelgiant į biologinę išteklių būklę, metų sandūros lankstumo priemonės pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį atitinkamais atvejais turėtų būti netaikomos;

(22)

tuo atveju, kai BLSK skiriamas tik vienai valstybei narei, tikslinga tą valstybę narę pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2 straipsnio 1 dalį įgalioti nustatyti tą BLSK. Tokie įgaliojimai yra tinkami, jei nustatydama BLSK valstybė narė laikosi Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 ir Šiaurės jūros bei vakarų vandenų daugiamečiuose planuose nustatytų tikslų ir taisyklių. Kad Komisija galėtų stebėti, ar teisingai taikomi Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 ir Šiaurės jūros bei vakarų vandenų daugiamečiuose planuose nustatyti tikslai ir taisyklės, valstybės narės turėtų pateikti Komisijai informaciją apie tuos BLSK. Be to, Komisija gali paprašyti Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) įvertinti tuos BLSK, o tuo atveju, jei ŽMTEK nustato, kad tie BLSK neatitinka Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 ir Šiaurės jūros bei Vakarų vandenų daugiamečiuose planuose nustatytų tikslų ir taisyklių, valstybės narės turėtų tuos BLSK persvarstyti atsižvelgdamos į ŽMTEK rekomendaciją;

(23)

būtina nustatyti jūrų liežuvių (Solea solea) žvejybos pastangų apribojimus vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje (ICES 7e kvadrate) pagal Vakarų vandenų daugiamečio plano 12 straipsnį;

(24)

būtina nustatyti 2025 m. žvejybos pastangų viršutines ribas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/2053 (11) 6, 11, 13 ir 16 straipsnius;

(25)

šiame reglamente nustatytomis Sąjungos žvejybos laivams prieinamomis žvejybos galimybėmis naudojamasi pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (12), ypač to reglamento 33 ir 34 straipsnius, susijusius su laimikio bei žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą teikimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos Komisijai duomenis apie iškraunamus išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, žuvų kiekius;

(26)

2024 m. metiniame susitikime Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC) patvirtino NEAFC susitariančiosioms šalims skirtą 2025 m. gelminių jūrinių ešerių (Sebastes mentella), kuriuos galima sužvejoti 2025 m. liepos 1 d.–2025 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu, BLSK ICES 1 ir 2 parajonių tarptautiniuose vandenyse. 2025 m. Sąjungos gelminių jūrinių ešerių kvota tame rajone turėtų būti nustatyta tokio dydžio, koks yra tas BLSK. Be to, kai NEAFC susitariančiosios šalys visiškai išnaudos BLSK ir žvejyba bus draudžiama, valstybės narės turėtų uždrausti su jų vėliava plaukiojantiems laivams vykdyti specializuotąją gelminių jūrinių ešerių žvejybą;

(27)

2025 metams NEAFC priėmė tas pačias dviejų gelminių jūrinių ešerių išteklių (sekliavandenių pelaginių ir giliavandenių pelaginių) Irmingerio jūroje ir gretimuose vandenyse išsaugojimo priemones kaip 2024 m. ir priėmė papildomas priemones žvejybos laivams, kurie vykdė specializuotą tų išteklių žvejybą. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(28)

NEAFC nepriėmė 2025 metams skirtos rekomendacijos dėl juodųjų paltusų (Reinhardtius hippoglossoides) ICES 1 ir 2 parajoniuose. 2025 metams nustatyta Sąjungos juodųjų paltusų kvota ICES 1 ir 2 parajonių tarptautiniuose vandenyse turėtų būti 1 711 tonų. Sąjungos kvotos dydis atitinka 9,25 % 2023 metams skirtoje ICES rekomendacijoje nurodyto dydžio, kuris buvo 18 494 tonų, 9,25 %. ICES rekomendacija yra naujausia patikimiausia turima mokslinė rekomendacija dėl juodųjų paltusų ICES 1 ir 2 parajoniuose;

(29)

pakrantės valstybės turi konsultuotis dėl atlantinių skumbrių (Scomber scombrus), šiaurinių žydrųjų merlangų (Micromesistius poutassou) ir prie Skandinavijos esančios Atlanto vandenyno dalies atlantinių silkių (Clupea harengus) išteklių, kurie yra ir NEAFC valdomi ištekliai, žvejybos šiaurės rytų Atlante valdymo. Sąjunga tose konsultacijose dalyvavo remdamasi pozicijomis, kurioms Taryba pritarė 2024 m. spalio 10 d. Tų konsultacijų rezultatai buvo užfiksuoti suderintuose protokoluose dėl 2025 m. prie Skandinavijos esančios Atlanto vandenyno dalies atlantinių silkių šiaurės rytų Atlante (pasirašytas 2024 m. spalio 18 d.); 2025 m. šiaurinių žydrųjų merlangų šiaurės rytų Atlante (pasirašytas 2024 m. spalio 16 d.) ir 2025 m. atlantinių skumbrių šiaurės rytų Atlante (pasirašytas 2024 m. spalio 22 d.). 2024 m. metiniame susitikime NEAFC priėmė rekomendacijas dėl 2025 m. prie Skandinavijos esančios Atlanto vandenyno dalies atlantinių silkių, šiaurinių žydrųjų merlangų ir atlantinių skumbrių išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių. Todėl tikslinga nustatyti prie Skandinavijos esančios Atlanto vandenyno dalies atlantinių silkių, šiaurinių žydrųjų merlangų ir atlantinių skumbrių šiaurės rytų Atlante BLSK, atitinkančius žvejybos galimybes, dėl kurių susitarta atitinkamuose pakrantės valstybių suderintuose protokoluose ir NEAFC rekomendacijose;

(30)

2024 m. metiniame susitikime Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT) paliko galioti dabartines tam tikriems ištekliams ICCAT konvencijos rajone taikomas priemones. Be to, ICCAT padidino didžiaakių tunų (Thunnus obesus) ir Šiaurės Atlanto paprastųjų durklažuvių (Xiphias gladius) 2025 m. BLSK, palyginti su 2024 m. Be to, ICCAT perkėlė draudimą naudoti žuvų suburiamuosius įrenginius (ŽSĮ) tropinių tunų žvejybai į vėlesnį metų laikotarpį ir sutrumpino jo trukmę iki 45 dienų. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(31)

2024 m. metiniame ICCAT susitikime buvo pakoreguotos išteklių ICCAT konvencijos rajone 2025 m. Sąjungos kvotos; tai padaryta remiantis keliomis ICCAT rekomendacijomis, pagal kurias Sąjunga, pateikusi prašymą, gali perkelti tam tikrą savo nepanaudotos žvejybos galimybių kvotos procentinę dalį iš 2023 m. į 2025 m. Kol nėra atlikti tokie galimi Sąjungos kvotų pakeitimai pagal Sąjungos teisę, kvotos atskiroms valstybėms narėms turėtų būti nustatytos remiantis bendra 2025 m. Sąjungos kvota, dėl kurios ICCAT susitarė prieš tokius perkėlimus;

(32)

2024 m. metiniame susitikime Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisija (CCAMLR) patvirtino 2024 m. gruodžio 1 d.–2025 m. lapkričio 30 d. laikotarpio išteklių CCAMLR konvencijos rajone laimikio limitus. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(33)

2024 m. metiniame susitikime Indijos vandenyno tunų komisija (IOTC) 2025 metams paliko galioti priimtas priemones, taikomas gelsvauodegiams tunams (Thunnus albacares) ir didžiaakiams tunams IOTC kompetencijos rajone: laimikio limitą; žvejybos pajėgumo apribojimą ir su ŽSĮ bei aprūpinimo laivų naudojimu susijusį apribojimą. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(34)

2025 m. vasario 17–21 d. įvyks Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (SPRFMO) metinis susitikimas. Todėl dabartinės SPRFMO konvencijos rajone taikomos priemonės, kurios yra funkciškai susietos su BLSK, turėtų likti laikinai galioti iki to metinio susitikimo ir iki kol bus nustatyti 2025 m. BLSK;

(35)

2024 m. metiniame susitikime Amerikos tropinių tunų komisija (IATTC) paliko galioti dabartines IATTC konvencijos rajone taikomas priemones ir patvirtino, kad 2025 m. bus sumažintas dreifuojančiųjų ŽSĮ skaičius. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(36)

2023 m. metiniame susitikime Australinių tunų apsaugos konvencijos komisija (CCSBT) trejų metų laikotarpiui (2024–2026 m.) patvirtino australinių tunų (Thunnus maccoyii) BLSK. Ta priemonė turėtų būti įgyvendinta Sąjungos teisėje 2025 m. atžvilgiu;

(37)

2024 m. metiniame susitikime Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (SEAFO) nusprendė 2025–2026 m. laikotarpiui palikti galioti 2024 metams nustatytus BLSK SEAFO konvencijos rajone. Tačiau patagoninių nototeninių dančių (Dissostichus eleginoides) BLSK SEAFO konvencijos D parajonyje 2025 metams, palyginti su 2024 m., buvo padidintas 13 tonų. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(38)

2024 m. metiniame susitikime Žvejybos vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne komisija (WCPFC) 2025 metams paliko galioti 2024 metams priimtas priemones. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(39)

2024 m. vykusiame 46-ajame metiniame susitikime Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (NAFO) patvirtino tam tikrų išteklių žvejybos NAFO konvencijos rajone galimybes 2025 metams. Ji taip pat paliko 2025 metams galioti priemones, kurios yra funkciškai susietos su trumpapelekių kalmarų (Illex illecebrosus) žvejybos NAFO 3 ir 4 parajoniuose ir geltonuodegių plekšnių (Limanda ferruginea) žvejybos NAFO 3LNO kvadratuose galimybėmis, siekdama kuo labiau sumažinti netikslinių rūšių priegaudos dydžius; be tų priemonių tų išteklių žvejybos galimybes reikėtų sumažinti, kad būtų apsaugotos netikslinės rūšys. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(40)

2024 m. metiniame susitikime Susitarimą dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) šalys peržiūrėjo nototeninių dančių (Dissostichus spp.) žvejybos galimybes Del Kano rajone. Nors SIOFA šalys nepriėmė mokslinio komiteto rekomendacijos nustatyti naują nototeninių dančių valdymo rajoną Pietų Indijos kalnagūbrio rajone ir laimikio limitą, Sąjunga turėtų tas priemones taikyti pagal tą rekomendaciją ir tame SIOFA šalių metiniame susitikime išreikštą savo poziciją. Jos taip pat atnaujino giliavandenių ryklių, kurių specializuotoji žvejyba SIOFA susitarimo rajone draudžiama, sąrašą. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(41)

pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (13) (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas) 498 straipsnio 2 dalį Sąjunga ir Jungtinė Karalystė turi kasmet rengti konsultacijas, kad ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 10 d. susitartų dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 35 priede išvardytų išteklių kitų metų BLSK. Jei dėl tokių BLSK nesusitariama iki gruodžio 10 d., susitarimo šalys privalo nedelsdamos atnaujinti konsultacijas ir toliau siekti susitarti dėl BLSK, kaip reikalaujama pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 499 straipsnio 1 dalį;

(42)

2024 m. Sąjunga ir Jungtinė Karalystė surengė dvišales konsultacijas dėl didelės dalies Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 35 priede išvardytų išteklių 2025 m. BLSK nustatymo. Tos konsultacijos vyko pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 498 straipsnio 2, 4 ir 6 dalis. Sąjunga jose dalyvavo remdamasi Sąjungos pozicija, kuriai Taryba pritarė 2024 m. spalio 7 d., ir vadovaudamasi Komisijos tarnybų neoficialiais dokumentais, kuriems Taryba pritarė 2024 m. lapkričio 5, 8 ir 19 d. ir gruodžio 2 d. Konsultacijų rezultatai užfiksuoti 2024 m. gruodžio 6 d. pasirašytame rašytiniame protokole. Todėl atitinkamos žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos tokių dydžių, kokie nustatyti tame rašytiniame protokole, o kitos funkciškai su žvejybos galimybėmis susietos priemonės, kurios taip pat nustatytos tame rašytiniame protokole, turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(43)

Sąjunga ir Jungtinė Karalystė susitarė dėl abipusės prieigos 2024 m., kad valstybių narių ir Jungtinės Karalystės išskirtinėse ekonominėse zonose būtų galima tikslingai sužvejoti iš pradžių iš viso 280 tonų ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) šiaurinių išteklių. Tai neapima prieigos prie rajonų, kuriems taikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 5 straipsnio 3 dalis;

(44)

Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 35 priede išvardytų giliavandenių žuvų išteklių 2024 m. BLSK buvo įtraukti į Reglamentą (ES) 2024/257, bet pažymėti fraze „bus nustatyta“. Todėl Reglamentas (ES) 2024/257 turėtų būti iš dalies pakeistas, o tų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos tokių dydžių, kokie nustatyti rašytiniame protokole;

(45)

atitinkamiems ištekliams turėtų būti toliau taikomos papildomos priemonės, be kita ko taisomosios priemonės Šiaurės jūros atlantinių menkių (Gadus morhua) ištekliams ir techninės priemonės raudonpelekiams pagelams (Pagellus bogaraveo) ICES 6, 7 ir 8 parajoniuose. Funkciškai susietos menkiniams ištekliams ir raudonpelekiams pagelams skirtos techninės priemonės turėtų būti taikomos tik tol, kol bus pradėti taikyti atitinkami deleguotieji aktai;

(46)

Sąjunga ir Jungtinė Karalystė susitarė, kad kaip tikslinę rūšį žvejojant paprastuosius dygliaryklius (Squalus acanthias), turėtų būti laikomasi didžiausio leidžiamo sužvejoti žuvų dydžio – 100 cm, kad būtų atgrasyta nuo specializuotosios žvejybos, nukreiptos į subrendusių patelių santalkas ir taip apsaugotas šių išteklių dalis, kuri yra ypač pažeidžiama dėl mirtingumo dėl žvejybos. Tokia priemonė yra funkciškai susieta su tų išteklių BLSK, nes be tokios priemonės vien BLSK dydis neužtikrintų pakankamos jauniklius vedančių patelių, kurios sudaro ypač pažeidžiamą šios populiacijos dalį, apsaugos. Tas didžiausias dydis turėtų būti taikomas tik iki tos dienos, kurią bus pradėtas taikyti deleguotasis aktas, kuriuo nustatomos atitinkamos priemonės;

(47)

turėtų būti toliau taikomas sezoninis tobių (Ammodytes spp.) žvejybos tam tikrais velkamaisiais įrankiais ICES 2a ir 3a kvadratuose ir ICES 4 parajonyje draudimas siekiant apsaugoti nerštavietes ir apriboti jauniklių laimikius;

(48)

2024 m. Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Norvegija surengė trišales konsultacijas dėl šešių bendrų ir bendrai valdomų išteklių jų jurisdikcijai priklausančiuose rajonuose, siekdamos susitarti dėl tų išteklių valdymo, įskaitant 2025 m. žvejybos galimybes. Tos konsultacijos vyko nuo 2024 m. lapkričio 4 d. iki gruodžio 2 d. ir jose buvo remiamasi Sąjungos pozicija, kuriai Taryba pritarė 2024 m. spalio 7 d., ir vadovaujamasi Komisijos tarnybų neoficialiu dokumentu, kuriam Taryba pritarė 2024 m. lapkričio 8 d. Konsultacijų rezultatai užfiksuoti 2024 m. gruodžio 2 d. delegacijų vadovo pasirašytame suderintame protokole. Todėl atitinkamos žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos tokio dydžio, dėl kokio susitarta su Jungtine Karalyste ir Norvegija, o kitos to suderinto protokolo nuostatos turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(49)

Sąjunga surengė dvišales konsultacijas su Norvegija dėl septynių bendrų ir bendrai valdomų išteklių Skagerako rajone (atlantinių menkių (Gadus morhua), juodadėmių menkių (Melanogrammus aeglefinus), atlantinių silkių (Clupea harengus), šiaurinių dryžakojų krevečių (Pandalus borealis), jūrinių plekšnių (Pleuronectes platessa), atlantinių šprotų (Sprattus sprattus) ir paprastųjų merlangų (Merlangius merlangus)), kad susitartų dėl šių išteklių valdymo ir 2025 m. žvejybos galimybių, taip pat dėl kvotų mainų ir prieigos tvarkos. Šios konsultacijos užbaigtos 2024 m. gruodžio 5 d., o jų rezultatai užfiksuoti trijuose suderintuose protokoluose, kuriuos delegacijų vadovai pasirašė 2024 m. gruodžio 5 d. Atitinkamos žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos tokio dydžio, dėl kokio susitarta su Norvegija, o kitos to suderinto protokolo nuostatos turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(50)

dvišalių konsultacijų metu Sąjungai ir Norvegijai nepavyko susitarti dėl prieigos prie savo atitinkamų vandenų dviejų bendrai valdomų pelaginių žuvų išteklių šiaurės rytų Atlante atžvilgiu: prie Skandinavijos esančios Atlanto vandenyno dalies silkių (Clupea harengus) ir šiaurinių žydrųjų merlangų (Micromesistius poutassou). Sąjunga ir Norvegija kuo anksčiau atnaujins diskusijas, kad būtų rasta tinkama prieigos tvarka. Kol nėra baigtos tos konsultacijos dėl prieigos lygių, tie prieigos lygiai turėtų būti pažymėti fraze „bus nustatyta“;

(51)

laikydamosi tvarkos, numatytos Europos Sąjungos ir Grenlandijos Vyriausybės bei Danijos Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarime ir to susitarimo (14) įgyvendinimo protokole, Šalys susitarė 2025 metams nustatyti Sąjungai skirtas žvejybos Grenlandijos vandenyse galimybes tokio dydžio, kuris atitiktų sutartą tame įgyvendinimo protokole numatytą lygį, kuris turi būti patvirtintas pasikeičiant laiškais, kaip numatyta to Susitarimo 12 straipsnio 8 dalyje, abiem Šalims pradėjus laikinai taikyti įgyvendinimo protokolą. Todėl atitinkamos žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos tokio dydžio, kuris nurodytas įgyvendinimo protokole, ir atsižvelgiant į perkėlimus Norvegijai, dėl kurių susitarta dvišalių Sąjungos ir Norvegijos konsultacijų žvejybos 2025 m. klausimais metu.

(52)

1920 m. vasario 9 d. sutartimi dėl Špicbergeno (Svalbardo) (toliau – 1920 m. Paryžiaus sutartis) visoms tos sutarties šalims suteikiama vienoda ir nediskriminacinė prieiga prie išteklių aplink Svalbardą, be kita ko, kiek ji susijusi su žvejyba. Sąjungos pozicija dėl tos prieigos išdėstyta keliose Norvegijai skirtose verbalinėse notose, iš kurių naujausios – 2021 m. vasario 26 d., 2021 m. birželio 28 d., 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir 2023 m. spalio 26 d. Kalbant apie snieginių krabų (Chionoecetes spp.) žvejybos aplink Svalbardą galimybes, siekiant užtikrinti, kad jų išteklių aplink Svalbardą naudojimas atitiktų nediskriminacinio valdymo taisykles, kurias Norvegija, kuri turi suverenias teises į tą rajoną ir kurios jurisdikcijai jis priklauso pagal atitinkamas Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1920 m. Paryžiaus sutarties nuostatas, yra nustačiusi, tikslinga riboti žvejybos laivų, kuriems leidžiama vykdyti tokią žvejybą, skaičių. Tokios žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos tik 2025 metams. Sąjungoje už taikytinos teisės laikymosi užtikrinimą visų pirma yra atsakingos vėliavos valstybės narės;

(53)

kalbant apie atlantinių menkių šiaurės rytų Arktyje žvejybos galimybes, tikslinga nustatyti 2025 m. Sąjungai skirtą atlantinių menkių kvotą Svalbardo vandenyse ir ICES 1 parajonio bei 2b kvadrato tarptautiniuose vandenyse, remiantis tų išteklių orientaciniu BLSK ir ankstesne Sąjungos žvejybos dalimi, kuri yra lygi 2,8274 %. Ta Sąjungos kvota valstybėms narėms turėtų būti skirta pagal Tarybos sprendimą 87/277/EEB (15), padarant būtinus koregavimus dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos, kaip nustatyta Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 36 priedo E lentelėje;

(54)

remiantis Venesuelos Bolivaro Respublikai skirta Sąjungos deklaracija dėl žvejybos galimybių Sąjungos vandenyse suteikimo su Venesuelos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams prie Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenų esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje, kuri Sąjungos vardu patvirtinta Tarybos sprendimu (ES) 2015/1565 (16), būtina nustatyti didžiausią Venesuelai skirtų rifešerių žvejybos Sąjungos vandenyse leidimų skaičių;

(55)

2024 m. įvykusiame 46-ajame metiniame susitikime NAFO nusprendė atnaujinti atlantinių menkių (Gadus morhua) žvejybą NAFO 2J, 3K ir 3L kvadratų (toliau – 2J3KL) dalyje, kuri patenka į NAFO reguliuojamą rajoną, po to, kai Kanada nustatė 18 000 tonų laimikio limitą savo žvejybos laivams NAFO 2J3K3L kvadratuose 2024 m. liepos 1 d.–2025 m. birželio 30 d. laikotarpiui. Visų pirma NAFO patvirtino tų išteklių BLSK ir 735 tonų dydžio Sąjungos kvotą 2024 m. liepos 1 d.–2025 m. birželio 30 d. laikotarpiui, remdamasi peržiūrėtu NAFO paskirstymo raktu. Be to, NAFO tam laikotarpiui nustatė tų išteklių atkūrimo priemones. BLSK, Sąjungos kvota ir atkūrimo priemonės įsigaliojo 2024 m. spalio 11 d. ir netaikomos atgaline data. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(56)

todėl Tarybos reglamentas (ES) 2024/257 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(57)

siekdamos kuo geriau užtikrinti, kad būtų naudojamos atlantinių menkių, atlantinių silkių ir paprastųjų jūrinių ešerių žvejybos galimybės ICES 1 ir 2 rajonų Norvegijos vandenyse, Vokietija ir Prancūzija stengsis 20 % kiekvienos joms skirtos juodadėmių menkių (HAD/1N2AB.), ledjūrio menkių (Pollachius virens) (POK/1N2AB.), juodųjų paltusų (GHL/1N2AB.) ir kitų rūšių žuvų (OTH/1N2AB.) kvotos skirti mainams su valstybėmis narėmis, neturinčiomis pakankamos tų išteklių kvotos. Ispanija, Portugalija ir kitos atitinkamos valstybės narės turi ne vėliau kaip 2025 m. sausio 31 d. pateikti prašymą dėl mainų. Prašymais neturi būti viršijami poreikiai padengti neišvengiamą priegaudą žvejojant atlantines menkes, atlantines silkes ir paprastuosius jūrinius ešerius. Neperleisti nepanaudoti kiekiai turi būti grąžinti toms valstybėms narėms, kurios iš pradžių prisidėjo prie mainų. Jei nesusitarta kitaip, valstybės narės, neturinčios pakankamų kvotų tokiai neišvengiamai priegaudai padengti, stengsis mainais suteikti atlantinių menkių (COD/1N2AB.) kvotas. Jei tais kiekiais susijusios valstybės narės negalės padengti neišvengiamos priegaudos, Vokietija ir Prancūzija stengsis susitarti dėl papildomų mainų, remdamosi turima kvota ir bendra mainų pusiausvyra;

(58)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai leisti atskiroms valstybėms narėms valdyti paskirstytas žvejybos pastangas pagal kilovatdienių sistemą, suteikti papildomų dienų jūroje už visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą ir už išplėstą mokslinio stebėjimo aprėptį ir nustatyti lentelinių skaičiuoklių, skirtų informacijai apie vieno žvejybos laivo dienų jūroje perleidimą kitam žvejybos laivui, plaukiojančiam su tos pačios valstybės narės vėliava, rinkti ir perduoti, formatus. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (17);

(59)

siekiant užtikrinti nepertraukiamą taikymą ir išvengti teisinio netikrumo laikotarpiu nuo metų pabaigos iki naujojo reglamento, kuriuo nustatomos kitų metų žvejybos galimybės, įsigaliojimo dienos, šiame reglamente išdėstytos nuostatos dėl draudimų ir žvejybos draudimo laikotarpių turėtų būti toliau taikomos 2026 m. pradžioje tol, kol įsigalios reglamentas, kuriuo nustatomos 2026 m. žvejybos galimybės. Dėl tų pačių priežasčių nuostatos, taikomos nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., turėtų būti toliau taikomos 2027 m. pradžioje, kol įsigalios reglamentas, kuriuo nustatomos 2027 m. žvejybos galimybės;

(60)

siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2025 m. sausio 1 d. Tačiau nuostatos dėl žvejybos pastangų apribojimų turėtų būti taikomos nuo 2025 m. vasario 1 d. Skubos sumetimais ir siekiant kuo greičiau suteikti teisinio tikrumo, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną;

(61)

tam tikras tarptautines priemones, kuriomis nustatomos arba ribojamos Sąjungos žvejybos galimybės, atitinkamos regioninės žvejybos valdymo organizacijos (toliau – RŽVO) priėmė 2024 m. pabaigoje ir jos pradėtos taikyti prieš įsigaliojant šiam reglamentui. Todėl šio reglamento nuostatos, kuriomis tokios priemonės įgyvendinamos Sąjungos teisėje, turėtų būti taikomos atgaline data. Visų pirma, kadangi CCAMLR konvencijos rajone žvejybos sezonas trunka nuo gruodžio 1 d. iki lapkričio 30 d. ir kadangi tam tikros žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybės ar žvejybos tame rajone draudimai yra nustatyti laikotarpiui, prasidedančiam nuo 2024 m. gruodžio 1 d., atitinkamos šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos nuo tos dienos. Be to, nototeninių dančių žvejybos sezonas SIOFA susitarimo rajone trunka nuo gruodžio 1 d. iki lapkričio 30 d. ir kadangi tos rūšies grupės BLSK nustatyti laikotarpiui, prasidedančiam nuo 2024 m. gruodžio 1 d., BLSK turėtų būti taikomi nuo tos dienos. Toks taikymas atgaline data nedaro poveikio teisėtų lūkesčių principui, nes su susitariančiosios šalies vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams draudžiama be leidimo žvejoti CCAMLR konvencijos rajone ir SIOFA susitarimo rajone,