(1)

2024 m. gegužės 23 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis arba KLR) kilmės lizino. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija šį tyrimą inicijavo gavusi 2024 m. balandžio 8 d.„Metex Noovistago“ (3) (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skundą pateikė Sąjungos lizino pramonė, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

2024 m. spalio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/2732 (toliau – registracijos reglamentas) (4) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

(4)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, prekiautojams ir naudotojams, taip pat žinomoms susijusioms asociacijoms, ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(6)

Po tyrimo inicijavimo „Confederación Española de Fabricantes de Alimentos Compuestos para animales“ (toliau – CESFAC, Ispanijos pašarų gamintojų konfederacija), „Andrés Pintaluba S.A.“ (lizino importuotojas ir platintojas) ir „Vall Companys Group“ (lizino naudotojas ir pašarų gamintojas, kuriam taip pat atstovauja CESFAC) tvirtino, kad skunde pateikti Eurostato importo statistiniai duomenys pagal KN kodą 2922 41 00 neleidžia objektyviai išnagrinėti žalos veiksnių dėl to, kad jie grindžiami „nurodytais“ importo duomenimis, nes Eurostatas neišskiria skirtingų rūšių importuojamo lizino [lizino hidrochlorido (HCl) ir skystojo lizino], kurio sudėtyje aminorūgšties koncentracija skiriasi. CESFAC, „Pintaluba“ ir „Vall Companys“ tvirtino, kad apjungus įvairių rūšių lizino, kurio koncentracija pagal matavimo vienetą labai skiriasi, duomenis ir neatlikus koregavimo, kad duomenys būtų tokio paties lygio, iškraipomas kiekis ir kainos. Jie taip pat tvirtino, kad visi skunde aprašyti žalos elementai, grindžiami importo statistiniais duomenimis, (t. y. importo apimties, importo dalies, Sąjungos suvartojimo, rinkos dalies duomenimis) buvo pagrįsti netinkamais „nurodytais“ duomenimis ir kad „Metex Noovistago“ nekonfidencialioje skundo versijoje neatskleidė „pakoreguotų“ importo statistinių duomenų. CESFAC, „Pintaluba“ ir „Vall Companys“ pažymėjo, kad atsisakydama atskleisti „pakoreguotus“ importo statistinius duomenis Sąjungos pramonės pakenkė jų teisei į gynybą šiame tyrime ir pažeidė pagrindinio reglamento 19 straipsnį. Dėl šios priežasties šalys paprašė Komisijos pateikti „pakoreguotus“ duomenis arba bent atskleisti tokios informacijos išsamią nekonfidencialią santrauką.

(7)

Pirma, Komisija sutiko, kad skirtingų rūšių lizinas, kurio koncentracija skiriasi, neatlikus koregavimo atsižvelgiant į šį skirtumą, neleidžia objektyviai įvertinti Sąjungos suvartojimo, lizino importo apimties ir kainos skaičiavimo. Komisijos per tyrimą atliktas importo apimties ir kainų koregavimas pateiktas 234 konstatuojamojoje dalyje.

(8)

Nors tiesa, kad kai kurie skunde pateikti importo statistiniai duomenys grindžiami Eurostato „nurodytais“ duomenimis, Komisija pažymėjo, kad nekonfidencialios skundo versijos skirsnyje „Atsižvelgiant į lizino kiekį pakoreguoti rinkos duomenys“ nurodyta skystojo lizino perskaičiavimo į lizino hidrochloridą ir lizino sulfato perskaičiavimo į lizino hidrochloridą norma. Siekdama nustatyti importo pagal KN 2922 41 00 vertę, išreikštą lizino hidrochlorido ekvivalentu, Sąjungos pramonė taikė minėtas perskaičiavimo normas. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad Sąjungos pramonė atskleidė viešai prieinamus Eurostato importo duomenis, atitinkamus perskaičiavimo koeficientus skystojo lizino ir lizino sulfato duomenims pakoreguoti pagal hidrochlorido ekvivalentą ir perskaičiuotas importo kainas (nekonfidencialios skundo versijos 265 punktas), todėl visos suinteresuotosios šalys galėjo susipažinti su galutiniais „pakoreguotais“ importo duomenimis. Todėl tvirtinimai neteko prasmės.

(9)

Po tyrimo inicijavimo Kinijos metalų, mineralų ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmai (toliau – CCCMC) taip pat pateikė pastabų dėl skundo ir tyrimo inicijavimo.

(10)

CCCMC tvirtino, kad tyrimas inicijuotas neturint pakankamų ir objektyvių žalos įrodymų, kaip reikalaujama PPO antidempingo susitarimo (ADS) 5 straipsnio 5.3 dalyje ir pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje, ir kad Komisija tinkamai neperžiūrėjo skunde pateiktos informacijos, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 5 straipsnio 3 dalyje.

(11)

Visų pirma CCCMC tvirtino, kad Sąjungos pramonės lizino sulfato apimties raidos vertinimas grindžiamas paprasčiausiomis prielaidomis ir kad tvirtinimas dėl mažų Kinijos kainų grindžiamas neobjektyviais ir neteisingais duomenimis. Tvirtinimas grindžiamas tuo, kad Sąjungos pramonė naudoja Eurostato importo duomenimis, kurie pagal pobūdį nėra pakankamai išsamūs, kad būtų galima įvertinti apimtį, ir tada remiasi prielaidomis dėl skirtingų apimčių santykio.

(12)

Iš pradžių Komisija pažymėjo, kad ji išnagrinėjo skundą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį ir priėjo prie išvados, kad tyrimo inicijavimo reikalavimai buvo įvykdyti, t. y. buvo pakankamai įrodymų tyrimui inicijuoti.

(13)

Pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalį skunde turi būti pateikta tokia informacija, kurią pagrįstai turi Sąjungos pramonė. Teisinis įrodymų, reikalingų tyrimui inicijuoti, standartas (pakankami įrodymai) skiriasi nuo teisinio įrodymų, reikalingų preliminariai ar galutinai nustatyti dempingo, žalos ar priežastinio ryšio buvimą, standarto. Todėl įrodymų, kurių kiekis ar kokybė gali būti nepakankami preliminariai ar galutinei išvadai dėl dempingo, žalos ar priežastinio ryšio pagrįsti, vis dėlto gali pakakti tyrimo inicijavimui pagrįsti. Šiuo atžvilgiu CCCMC nepagrindė, kodėl skundo pateikėjo Eurostato importo duomenims taikytas santykis buvo netinkamas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(14)

CCCMC taip pat tvirtino, kad Komisija neišnagrinėjo viešai žinomų Sąjungos pramonei kylančių problemų, susijusių su gamybai konkurencingomis kainomis reikalingų pagrindinių žaliavų ir energijos įsigijimu, taip pat mokslinių tyrimų rezultatų, kurie veikiausiai turi įtakos vartotojų pasirinkimui ir keičia vartojimo modelį ES, ir į juos neatsižvelgė.

(15)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad CCCMC tvirtinimas aprėpia daugiau, nei pagrindinio reglamento 5 straipsnio 3 dalies reikalavimai, nes Komisijos vaidmuo inicijavimo etapu yra išnagrinėti Sąjungos pramonės pateiktų įrodymų tikslumą bei tinkamumą ir nustatyti, ar esama pakankamai įrodymų tyrimo inicijavimui pagrįsti. CCCME nepaaiškino, kodėl dėl įtariamų problemų ir mokslinių tyrimų rezultatų kyla abejonių dėl šios išvados. Todėl šis CCCMC tvirtinimas atmestas.

(16)

Be to, CCCMC tvirtino, kad jų teisės į gynybą buvo šiurkščiai pažeistos, nes i) nekonfidencialioje skundo versijoje importo apimtis pagal Eurostatą nurodyta neatskleidžiant duomenų, „pakoreguotų“ taikant perskaičiavimo normas, ii) žalos veiksniai neleidžia objektyviai suprasti konfidencialiai pateiktų duomenų, iii) su eksporto kainomis susiję priedai buvo pateikti neapibendrinus „pakoreguotų“ sumų ir iv) dauguma informacijos šaltinių, kuriais buvo grindžiamas skundas, nebuvo atskleisti.

(17)

Dėl išdėstytų tvirtinimų Komisija pažymėjo, kad Sąjungos pramonę sudaro vienas gamintojas, todėl pateisinama tai, kad skunde žalos veiksniai buvo pateikti naudojant intervalus ir indeksus tokių duomenų konfidencialumui užtikrinti. „Pakoreguota“ importo apimtis pagal Eurostatą, indeksai ir intervalai leidžia suprasti pareiškėjo konfidencialiai pateiktų duomenų apie įvairius žalos indeksus tendencijas ir lygius. Dėl neatskleistų šaltinių perskaičiavimui atlikti, Sąjungos pramonė pateikė „pakoreguotus“ duomenis ir paaiškino naudotus informacijos šaltinius (5), todėl ši tvirtinimo dalis tapo nebeaktuali. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, CCCMC tvirtinimas buvo atmestas.

(18)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(19)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(20)

Trys nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(21)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(22)

Šeši nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko dvi bendroves, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis.

(23)

Eksportuojantis gamintojas „CJ (Liaocheng) Biotech Co., Ltd.“ (toliau – CJ) teigė, kad atrinkdama dvi grupes Komisija nukrypo nuo nusistovėjusios praktikos atrinkti tris eksportuojančius gamintojus, kad jo atrinkimas būtų naudingas, nes tarp preliminariai atrinktų bendrovių nėra užsienio kapitalo gamintojų, ir kad atrinkus trečią grupę būtų išvengta nereikalingų sunkumų tuo atveju, jei vėlesniu etapu būtų nustatyta, kad vienas iš atrinktų gamintojų nebendradarbiauja. Komisija pažymi, kad iš pradžių, 2024 m. birželio 4 d. atrinktoms bendrovėms teko didelė Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tiriamojo produkto importo į Sąjungą dalis (iš pradžių nustatyta, kad ji sudarė [67–77] %). Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad tokias atrinktas bendroves būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Komisija pažymėjo, kad atrinkti mažiau nei tris gamintojus nėra išskirtinė praktika ir kad ji negali numatyti galimo atsisakymo bendradarbiauti. Galiausiai Komisija priminė, kad atrinkti užsienio kapitalo bendroves nėra pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas kriterijus. Todėl Komisija atmetė CJ pateiktą tvirtinimą ir patvirtino 2024 m. birželio 4 d. atrinktas bendroves.

(24)

Nė vienas KLR eksportuojantis gamintojas neprašė atlikti individualaus nagrinėjimo pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį.

(25)

Komisija klausimynus nusiuntė Sąjungos gamintojui, atrinktiems KLR eksportuojantiems gamintojams ir apie save pranešusiems importuotojams. Ji taip pat pateikė klausimyną naudotojui, kuris apie save pranešė Komisijai. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete.

(26)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(27)

Klausimyno atsakymus pateikė vienintelis Sąjungos gamintojas, abu atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai, trys importuotojai ir vienas naudotojas. Klausimyno atsakymų iš Kinijos vyriausybės negauta.

(28)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį surengti šių bendrovių patalpose:

(29)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(30)

Tiriamasis produktas – lizinas ir jo esteriai, jų druskos, taip pat pašaro priedai, kurių sudėtyje, skaičiuojant pagal sausąją masę, yra ne mažiau kaip 68 %, bet ne daugiau kaip 80 % masės L-lizino sulfato ir ne daugiau kaip 32 % kitų komponentų, tokių kaip angliavandeniai ir kitos aminorūgštys, (toliau – tiriamasis produktas).

(31)

Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (CAS) registre L-lizino hidrochloridui suteiktas numeris yra 657-27-2, lizino vandeniniam tirpalui – 56-87-1, o lizino sulfatui – 60343-69-3 ir 94195-18-3.

(32)

Lizinas yra nepakeičiamoji aminorūgštis, kuri yra baltymų gamybos sudedamoji dalis, būtina žmonių ir gyvūnų sveikatai. Lizinas gaminamas biofermentacijos būdu: angliavandenius transformuojant į aminorūgštis per bakterijų padermių sąveiką. Lizinas naudojamas įvairioms reikmėms, pavyzdžiui, pašarų rinkoje, farmacijoje ir maisto pramonėje (maisto papilduose).

(33)

Nagrinėjamasis produktas – KLR kilmės tiriamasis produktas, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 2309 90 31 ir ex 2309 90 96 (lizino sulfatas) ir 2922 41 00 (lizino hidrochloridas ir lizino vandeninis tirpalas) (TARIC kodai: 2309 90 31 41, 2309 90 31 49, 2309 90 96 41, 2309 90 96 49), (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(34)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir chemines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(35)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(36)

CCCMC tvirtino, kad į tyrimo aprėptį turėtų būti įtrauktas tik lizino hidrochloridas ir jai neturėtų būti priskirtas lizino sulfatas, nes jo Sąjungos pramonė negamina. CCCMC tvirtino, kad lizino sulfatas ir lizino hidrochloridas yra skirtingi produktai, kurių savybės ir naudojimas skiriasi.

(37)

Šiuo atžvilgiu Komisija pirmiausia pažymėjo, kad į 30–32 konstatuojamosiose dalyse pateiktą produkto aprašymą turėjo būti įtrauktas visų trijų formų lizinas (lizino hidrochloridas, skystasis lizinas ir lizino sulfatas). Tada Komisija nurodė, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad lizino hidrochlorido ir lizino sulfato pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės yra panašios. Visų trijų formų lizino (lizino hidrochlorido, skystojo lizino ir lizino sulfato) gamybos procesas yra labai panašus. Pagrindinis skirtumas atsiranda gamybos proceso pabaigoje, priklausomai nuo to, ar galutinė lizino forma yra miltelių pavidalo, ar skysta. Lizinas, kaip maisto medžiaga, gali būti įvairių formų ir šių įvairių formų lizinas konkuruoja tarpusavyje. Be to, tiriamojo produkto skirtumai, t. y. lizino forma ir lizino kiekis produkte, nekeičia jo pagrindinės apibrėžties, savybių ar to, kaip jį suvokia įvairios šalys. Įvairių formų lizinas atlieka tą pačią funkciją, t. y. tiekti lengvai virškinamą liziną gyvūnams ir žmonėms vaistiniuose preparatuose, maisto produktuose (kaip maisto papildą) arba pašaruose. Lizino forma neturi reikšmės – visų trijų formų liziną galima pakeisti vienas kitu, nes tai yra ta pati maisto medžiaga. Tai savo klausimyno atsakymuose ir rašytinėse pastabose taip pat patvirtino ES lizino importuotojas ir naudotojas (6). Galiausiai tai, kad šios rūšies produkto Sąjungos pramonė šiuo metu negamina, neturi reikšmės, atsižvelgiant į tiesioginę trijų pagrindinių rūšių produktų konkurenciją, kaip paaiškinta pirmiau.

(38)

Todėl šis tvirtinimas šiuo tyrimo etapu atmestas.

(39)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(40)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad galiausiai galėtų būti taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus KLR eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie lizino gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė šeši eksportuojantys gamintojai.

(41)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Klausimyno atsakymų iš Kinijos vyriausybės negauta. Tada Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(42)

Po tyrimo inicijavimo Komisija iš CCCMC gavo pastabų dėl 2 straipsnio 6a dalies taikymo, į kurias atsakyta 3.2.10 skirsnyje.

(43)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(44)

2024 m. birželio 28 d. Komisija prie bylos pridedamu pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) suinteresuotosioms šalims pranešė apie atitinkamus šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti.

(45)

Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su lizino gamyba. Be to, remdamasi kriterijais neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems dydžiams pasirinkti, Komisija kaip galimas tinkamas tris tipiškas šalis išskyrė Braziliją, Kolumbiją ir Tailandą. Kadangi duomenų apie lizino gamintojus galimose tipiškose šalyse nėra, Komisija pranešė, kad savo skaičiavimus ji pagrįs citrinų rūgšties – to paties sektoriaus kaip lizinas ir panašaus gamybos proceso produkto – gamybos duomenimis. Pastabų dėl pirmojo pranešimo Komisija gavo iš skundo pateikėjo, eksportuojančių gamintojų „Heilongjiang Eppen Biotech Co., Ltd“ (toliau – „Eppen“) ir „Meihua Holdings Group Co. Ltd“ (toliau – „Meihua“) ir naudotojų „Barentz Iberia S.L.U“ ir „Agri Nutrition B.V“. Į pastabas atsakyta atitinkamuose skirsniuose.

(46)

2024 m. spalio 31 d. Komisija antruoju pranešimu byloje (toliau – antrasis pranešimas) atsakė į suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas dėl pirmojo pranešimo ir informavo suinteresuotąsias šalis apie atitinkamus šaltinius, kuriuos ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Kolumbiją. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną ji nustatys remdamasi turima informacija apie tipiškos šalies gamintoją „Sucroal S.A.“ (toliau – „Sucroal“).

(47)

Komisija iš skundo pateikėjo ir eksportuojančių gamintojų „Eppen“ ir „Meihua“ gavo pastabų dėl antrojo pranešimo, susijusių su šaltiniais, naudotais neiškraipytoms sąnaudoms tipiškoje šalyje nustatyti. Į šias pastabas atsakyta atitinkamose 3.4 skirsnio antraštinėse dalyse. Be to, „Eppen“ pakartojo savo poziciją, išreikštą pastabose dėl pirmojo pranešimo, kad didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje, nėra ir kad dėl to, atliekant tyrimą, turėtų būti naudojamos vidaus rinkos sąnaudos ir kainos. Į šias pastabas atsakyta 3.2 skirsnyje.

(48)

Išnagrinėjusi gautas pastabas ir informaciją Komisija padarė išvadą, kad Kolumbija yra tinkama tipiška šalis, kurios neiškraipytos kainos ir sąnaudos būtų naudojamos normaliajai vertei nustatyti. Pagrindinės šio pasirinkimo priežastys išsamiai aprašytos 3.3 skirsnyje.

(49)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(50)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(51)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(52)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nustatyta, kad „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(53)

Kadangi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto sąrašas nėra baigtinis, išvadai dėl didelių iškraipymų padaryti nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų.

(54)

Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(55)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(56)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė ataskaitą dėl Kinijos (toliau – ataskaita) (7), kurioje surinkti įrodymai, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus tam tikruose sektoriuose (įskaitant cheminių medžiagų sektorių). Suinteresuotosios šalys paragintos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu.

(57)

Sąjungos pramonė teigė, kad tiriamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, ir kad dėl to yra netikslinga naudoti vidaus kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(58)

Šiai pozicijai pagrįsti Sąjungos pramonė nurodė įrodymus, pateiktus ataskaitoje (8), kelių neseniai Komisijos atliktų tyrimų – dėl natrio gliukonato (9), tam tikrų polivinilo alkoholių (10), sulfanilo rūgšties (11), citrinų rūgšties (12) ir mononatrio glutamato (13) – išvadas ir JAV prekybos institucijos išvadas dėl citrinų rūgšties ir natrio gliukonato. Ji taip pat nurodė JAV išvadas dėl kainų ir sąnaudų Kinijoje, kuriose pabrėžiami tokie veiksniai kaip socialistinės rinkos ekonomikos doktrina, Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP arba partija) vadovaujamas vaidmuo ir Kinijos valstybės intervencinė ekonominė politika.

(59)

Be to, atkreipdama dėmesį į tai, kad pirmiau minėtuose Komisijos tyrimuose dalyvavo tie patys gamintojai, kurie veikia ir lizino sektoriuje, Sąjungos pramonė priminė toliau nurodytus elementus, iš kurių matyti, kad yra didelių iškraipymų.

(60)

Pirma, cheminių medžiagų sektoriuje, įskaitant lizino subsektorių, daugiausia veikia įmonės, priklausančios valstybės institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis:

(61)

Antra, dėl valstybės dalyvavimo lizino bendrovių veikloje valstybės institucijos taip pat gali kištis į kainas ir (arba) sąnaudas:

(62)

Trečia, Kinijos vyriausybė įgyvendina viešąją politiką arba priemones, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka:

(63)

Ketvirta, kaip ir kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, cheminių medžiagų sektoriuje esama iškraipymų, atsirandančių dėl diskriminacinio bankroto, įmonių ir nuosavybės įstatymų taikymo arba netinkamo jų vykdymo užtikrinimo:

(64)

Penkta, cheminių medžiagų sektoriuje iškraipomos ir darbo užmokesčio sąnaudos:

(65)

Šešta, lizino gamintojai gali gauti viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų skiriamą finansavimą:

(66)

Sąjungos pramonė taip pat teigė, kad minėti iškraipymai yra sisteminiai. Visoje šalyje ir visuose ekonomikos sektoriuose pastebimas valstybės kišimasis, be kita ko, susijęs su kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų paskirstymu. Atlikus natrio gliukonato tyrimą nustatyta, kad gamintojams perkant gamybos išteklius arba dėl jų sudarant sutartis, mokamoms ir kaip sąnaudos registruojamoms kainoms poveikį daro pirmiau aprašyti sisteminiai iškraipymai. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kurią veikia iškraipymai, jie skolinasi lėšas, susijusias su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą, ir jiems taip pat taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visais valdžios ir sektorių lygmenimis.

(67)

Galiausiai Sąjungos pramonė teigė, kad lizino sektoriuje esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(68)

Komisija išnagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais. Byloje turimi įrodymai – tai, be kita ko, ataskaitoje ir atnaujintoje jos versijoje (toliau – atnaujinta ataskaita (26)) pateikti įrodymai, grindžiami viešai prieinamais šaltiniais.

(69)

Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į Kinijos ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui Kinijoje patvirtinti.

(70)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas Kinijos ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“ (27).

(71)

Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (28). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas.

(72)

Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (29).

(73)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant KKP. Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami.

(74)

2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, vadovaujamasis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste.

(75)

Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „[s]ocialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys: „[s]kiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo“ (30). Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą Kinijos ekonominės sistemos kontrolę.

(76)

Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(77)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (31). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą ir finansų sistemą, be to, jos taikomos reglamentavimo aplinkos lygmeniu.

(78)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse.

(79)

Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės šakoms ir (arba) sektoriams remti ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškiai išreikšti numatomi tikslai.

(80)

Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir kt.).

(81)

Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybės valdomi – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (32).

(82)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, Kinijos finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai ir politines priemones įgyvendinantys bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (33).

(83)

Tai pasakytina ir apie kitas Kinijos finansų sistemos sudedamąsias dalis, kaip antai akcijų rinkas, obligacijų rinkas, privačiojo akcinio kapitalo rinkas ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų efektyvų veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (34).

(84)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (35).

(85)

Panašiai investicijų srityje Kinijos vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir jiems daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pvz., išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (36).

(86)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (37).

(87)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, Kinijoje sudaro labai didelę ekonomikos dalį.

(88)

Nagrinėjamojo produkto sektorių daugiausia aptarnauja privačios bendrovės, pavyzdžiui: „Meihua Group“ (38); „Yufeng Industrial Group“ (39); „Fufeng Group“ (40); „Heilongjiang Wanli Lida Group“ (41).

(89)

Tačiau KKP kišimasis į veiklos sprendimų priėmimo procesus tapo norma ne tik valstybės valdomose įmonėse, bet ir privačiose bendrovėse (42), o KKP siekia vadovauti beveik kiekvienam šalies ekonomikos aspektui. Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kaip glaudžiai susijusios Kinijos valstybės ir partijos struktūros, dėl valstybės įtakos, daromos KKP struktūromis bendrovėse, ekonominės veiklos vykdytojai iš esmės yra kontroliuojami ir politiškai prižiūrimi vyriausybės.

(90)

Be to, lizino sektoriuje taikomos kelių sričių vyriausybės politikos priemonės, pavyzdžiui, Finansų ministerijos ir Žemės ūkio ir kaimo reikalų ministerijos paskelbtos 2022 m. pagrindinės politikos priemonės: „integruoti žemės ūkio pramonės plėtrą. Koordinuoti kelių nacionalinių modernių žemės ūkio pramonės parkų, palankių ir būdingų pramonės klasterių ir stiprių žemės ūkio pramonės srityje savivaldybių išdėstymą ir kūrimą. Daugiausiai dėmesio skiriant nacionalinio apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimui ir veiksmingam svarbių žemės ūkio produktų tiekimui, daugiausiai dėmesio skiriant ryžiams, kviečiams, kukurūzams, <…> kurti modernią kaimo pramonės sistemą, grindžiamą stipriais pramoniniais miestais, kaip varomoji jėga veikiančiais pramonės parkais ir pramonės klasteriais, provincijų, apygardų ir gyvenviečių išdėstymu, ir koordinuotai skatinti taškus, linijas ir vietoves, kad būtų pagerinta visos pramonės plėtros kokybė ir veiksmingumas.“ (43) Be to, 14-ajame žemės ūkio ir kaimo vietovių modernizavimo skatinimo penkmečio plane nustatyti šie tikslai: „nacionalinės apsirūpinimo maistu saugumo pramonės juostos kūrimas. Remiantis ryžių, kviečių, kukurūzų, sojų ir kt. produktų gamyba ir tiekimu, koordinuoti gamybos, perdirbimo, sandėliavimo ir apyvartos pajėgumų didinimo planą ir kurti apsaugines pramonines maisto saugos juostas <…>.“ (44) Be to, pagal 14-ąjį bioekonomikos plėtros penkmečio planą taip pat reikalaujama „kurti fermentinius preparatus, mikrobiologinius preparatus, fermentuotus pašarus, pašarų aminorūgštis ir kitus biologinius pašarus <...>“ (45).

(91)

Vyriausybės kontrolė ir politikos priežiūra taip pat pastebima atitinkamų pramonės asociacijų lygmeniu (46).

(92)

Pavyzdžiui, Kinijos biologinio fermentavimo pramonės asociacijos (CBFIA) įstatų 3 straipsnyje nurodyta, kad asociacija „priima subjektų, atsakingų už registraciją ir valdymą, subjektų, atsakingų už partijos stiprinimą, taip pat atitinkamų administracinių padalinių, atsakingų už pramonės valdymą, profesines gaires, priežiūros ir valdymo priemones“ (47). CBFIA partijos padalinys (48) kelia reikalavimą asociacijai „išnagrinėti ir vykdyti konkrečią veiklą, kuria būtų skatinamas visapusiškas ir griežtas partijos vykdomas valdymas ir partijos stiprinimas <...>, ir visiškai pripažinti, kad visapusiško ir griežto partijos vykdomo nacionalinių pramonės asociacijų ir prekybos rūmų valdymo nuodugnus skatinimas yra politinis reikalavimas, padedantis pramonės asociacijoms ir prekybos rūmams laikytis partijos lyderystės ir ją stiprinti“ (49).

(93)

„Meihua Group“ ir „Fufeng Group“ yra CBFIA narės, abi vykdo asociacijos direktorių valdybos pirmininko pavaduotojų funkcijas (50).

(94)

Kalbant apie CSIA, asociacija siekia „paskelbti ir įgyvendinti nacionalinę pramonės politiką, visapusiškai tarnauti pramonei ir skatinti pramoninę gamybą“ (51). Be to, įstatų 3 straipsnyje nustatyta, kad CSIA „įkuria Kinijos komunistų partijos organizaciją, vykdo partijos veiklą ir sudaro būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai“ ir „priima subjektų, atsakingų už registraciją ir valdymą, subjektų, atsakingų už partijos stiprinimą, taip pat atitinkamų administracinių padalinių, atsakingų už pramonės valdymą, verslo gaires, priežiūros ir valdymo priemones“ (52).

(95)

„Meihua Group“ tenka vieno iš CSIA vykdomosios tarybos pirmininko pavaduotojų funkcija (53).

(96)

Todėl net privatiems nagrinėjamojo produkto sektoriaus gamintojams užkertamas kelias veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų, tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms šiame sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės.

(97)

Kinijos vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Iš tiesų KKP organai tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse yra vienas iš svarbių kanalų, kuriais valstybė gali kištis į verslo sprendimus.

(98)

Pagal Kinijos bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (54)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai.

(99)

Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba jo vykdymas nebuvo griežtai užtikrinamas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sugriežtino savo pretenzijas į galimybę kontroliuoti bendrovių verslo sprendimus kaip politinį principą (55), be kita ko, darydama spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti patriotizmui ir laikytis partijos drausmės (56).

(100)

Dar 2018 m. pranešta, kad partijos organai veikė 73 % iš maždaug 2,57 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (57). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, nagrinėjamojo produkto gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(101)

Be to, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbtas dokumentas „KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje“ (toliau – gairės) (58), kuriuo dar labiau išplėstas partijos komitetų vaidmuo privačiose įmonėse.

(102)

Gairių II.4 skirsnyje teigiama: „[p]rivalome stiprinti bendrus partijos gebėjimus vadovauti privačiojo sektoriaus Jungtinio fronto darbui ir veiksmingai stiprinti darbą šioje srityje“, o III.6 skirsnyje nurodoma: „[t]urime skatinti partijos stiprinimo veiklą privačiose įmonėse ir sudaryti sąlygas partijos organams veiksmingai veikti kaip tvirtovė, o partijos nariams – kaip inovatoriai ir pradininkai“. Taigi, gairėse pabrėžiamas KKP vaidmuo bendrovėse ir kituose privačiojo sektoriaus subjektuose ir siekiama jį sustiprinti (59).

(103)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad ir lizino sektoriuje asmenims, užimantiems vadovaujamas pareigas, yra įprasta taip pat būti KKP nariais ir (arba) vykdyti partijos funkcijas. Pavyzdžiui, „Meihua Group“ pirmininko pavaduotojas eina grupės partijos skyriaus generalinio sekretoriaus pareigas (60).

(104)

Be to, „Yufeng Industrial Group“ pirmininkas taip pat yra partijos komiteto sekretorius ir Hebėjaus provincijos liaudies kongreso atstovas (61).

(105)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas, be kita ko, tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip pat daro papildomą iškreipiamąjį poveikį rinkai (62). Taigi, valstybės dalyvavimas įmonėse, lizino ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) leidžia Kinijos vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

(106)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinės, provincijų ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia faktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina.

(107)

Apskritai Kinijos planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (63).

(108)

Kinijos valdžios institucijos priėmė keletą politikos priemonių, kuriomis vadovaujantis turėtų veikti nagrinėjamojo produkto sektorius.

(109)

Į pirmiau minėtas Finansų ministerijos ir Žemės ūkio ir kaimo reikalų ministerijos 2022 m. pagrindines politikos kryptis (žr. 90 konstatuojamąją dalį) taip pat įtrauktos toliau nurodytos nuostatos, darančios poveikį sektoriaus veikimui: „[v]alstybė toliau taikys tokias politikos priemones kaip subsidijos kukurūzų ir sojų augintojams, subsidijos ryžiams ir paskatos didelėms grūdus auginančioms apygardoms, kad būtų sustiprintas žemės ūkio tiekimo struktūrinės reformos veiksmingumas ir užtikrintas nacionalinis apsirūpinimo maistu saugumas“ arba „[a]tlyginta didžiosioms sėklas auginančioms apygardoms. Išplėsti paramos pagrindinėms ryžių, kviečių, kukurūzų sėklas auginančioms apygardoms aprėptį ir skatinti sėklų pramonės pertvarkymą ir modernizavimą.“ (64)

(110)

14-uoju žemės ūkio ir kaimo vietovių modernizavimo skatinimo penkmečio planu (65) siekiama „pagerinti grūdų auginimo rėmimo politiką. Stabilizuoti grūdų augintojams mokamas subsidijas, patobulinti ryžių ir kviečių minimalių supirkimo kainų politiką ir kukurūzų ir sojų augintojams mokamų subsidijų politiką. Tobulinti kompensavimo mechanizmą atsižvelgiant į pagrindinių grūdų auginimo vietovių interesus ir tobulinti paramos didžiosioms grūdus auginančioms apygardoms politikos sistemą.“ (66) 14-ajame sodinimo sektoriaus plėtros nacionaliniu lygmeniu penkmečio plane (67) nurodyta: „14-ojo penkmečio plano laikotarpiu nagrinėsime plėtros galimybes, didinsime gamybos pajėgumus, optimizuosime struktūrą, skatinsime įvairaus pobūdžio plėtrą ir didinsime tiekimo garantijų pajėgumus“ (68).

(111)

Iš CSIA 14-ojo penkmečio plano (69) taip pat matyti esama vyriausybės politika šiame sektoriuje, nes jame paaiškinama, kad „nuo 2016 m. valstybė pakoregavo kukurūzų laikino sandėliavimo politiką trijose šiaurės rytų provincijose ir Vidinės Mongolijos autonominiame regione, sukurdama naują į rinką orientuotą pirkimo ir subsidijų mechanizmą, dėl kurio smarkiai nukrito kukurūzų kainos ir labai sumažėjo kukurūzų krakmolo gamybos sąnaudos. Siekdami prisitaikyti prie kukurūzų atsargų pertekliaus, Heilongdziangas, Dzilinas, Liaoningas, Vidinė Mongolija ir kitos vietovės suteikė įvairaus lygio subsidijas giluminio kukurūzų perdirbimo įmonėms, kurios ir toliau didino giluminio kukurūzų perdirbimo ir kukurūzų krakmolo gamybos pajėgumus.“ (70)

(112)

14-ajame bioekonomikos plėtros penkmečio plane tiesiogiai kalbama apie nagrinėjamojo produkto sektorių ir siekiama „sustiprinti pagrindinę įmonių inovacijų padėtį. Atlikti pirmaujančių biologijos srities įmonių vadovaujamą ir pagalbinį vaidmenį, padėti didelėms įmonėms atverti išteklius, kaip antai technologines inovacijas, tiekimo grandinę ir finansines paslaugas pramonės grandinės pradinėje ir galutinėje grandyse, ir skatinti mažųjų ir vidutinių įmonių integraciją ir inovacijas. Bioinovacijų bendrovės skatinamos sutelkti dėmesį į didelio masto ir didelio poveikio pagrindines sritis, pavyzdžiui, biomediciną, ekologinį ūkininkavimą ir ekologinę gamybą, ir gilinti savo žinias susijusiose srityse, ugdyti savo plėtros pranašumus ir tapti atskiromis pasauliniu mastu konkuruojančiomis pirmaujančiomis bendrovėmis.“ (71) Tiksliau pagal planą taip pat reikalaujama, kad susiję subjektai „kurtų fermentinius preparatus, mikrobiologinius preparatus, fermentuotus pašarus, pašarų aminorūgštis ir kitus biologinius pašarus <...>“.

(113)

Provincijų lygmeniu pagal 14-ąjį strateginių ir besiformuojančių pramonės šakų penkmečio planą (72) valdžios institucijos sektoriaus pramoninį išdėstymą turėtų formuoti, kaip nurodyta toliau: „Energingai plėtoti biofermentacijos, biožaliavinių produktų ir būdingų biologinių produktų pramonę ir skatinti integruotą biotechnologijų taikymą medicinos, chemijos pramonės, medžiagų, giluminio maisto perdirbimo ir naujų rūšių energijos srityse. Konsoliduoti ir gerinti aminorūgščių, krakmolo cukrų, fermentų preparatų, vitaminų ir kitų produktų pranašumus ir kurti naujas biologines medžiagas, pvz., biologinius pluoštus, biologinės kilmės chemines medžiagas.“ (73)

(114)

Be to, 2024 m. Šandongas paskelbė svarbią kukurūzų pramonės skatinimo, modernizavimo ir plėtros politiką (74), pagal kurią numatomos svarbios mokesčių lengvatos mokslinių tyrimų ir plėtros srityje.

(115)

Panašiai Dzilinas paskelbė konkrečią lengvatinę politiką, pagal kurią pirmenybė teikiama nagrinėjamojo produkto pramonei. Remiantis Dzilino interneto svetainėje paskelbta ataskaita, „Dzilino provincijos mokesčių biuras <...> sudaro ir koreguoja politikos lengvatų sąrašą, taip pat temų, į kurias reikia greitai reaguoti, sąrašą. Įmonės turi poreikių, o apmokestinimas į juos atliepia. Pramonei modernizuoti parengta pakankamai politikos priemonių.“ (75) Tai patvirtino „Meihua Group“ atstovas: „2017 m. Dziline, Baičengo pramonės parke, įsikūrė pirmoji bendrovė Baičenge, kuriai iš viso skirta 10 mlrd. CNY investicijų. Produktų rinka keletą metus palaipsniui plėtėsi ir augo, aktyviai remiama pagal lengvatinę mokesčių politiką, <...> veiksmingai padidėjo konkurencingumas. Vien per pirmąjį 2023 m. pusmetį mūsų įmonė pasinaudojo 139 mln. CNY eksporto mokesčio atskaita, o tai palengvino mūsų produktų gamybos procesą ir galime ramiau reaguoti į tarptautinės rinkos keliamą riziką bei iššūkius ir toliau didinti eksporto mastą.“ (76)„Meihua Group“ pirmininkas taip pat pareiškė, kad „„Jilin Meihua“ sulaukė tvirtos paramos ir pagalbos iš visų provincijos ir savivaldybės lygmenų vadovų, o tai padėjo „Meihua“ greitai vystytis“ (77), taigi patvirtino, kad lengvatinė politika neapsiriboja tik mokesčių politika.

(116)

Panašios paramos priemonės taip pat taikomos Heilongdziange, kaip nurodyta Suihua savivaldybės 2023–2026 m. pramonės sistemos plėtros plane (78), kuriame lizino gamintojas „Heilongjiang Chengfu Food Group“, kurio gamybos pajėgumai sudaro 7,39 % lizino vidaus gamybos pajėgumų (79), yra nurodyta kaip pagrindinė įmonė.

(117)

Taigi šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir pradinės grandies gamybos išteklių ir juos kontroliuoja.

(118)

Apibendrinant, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų šiame sektoriuje. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(119)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei Kinija, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas.

(120)

Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (80).

(121)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemėnaudos teisių Kinijoje srityje (81). Visa žemė priklauso valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo žemė ir valstybei priklausanti miesto žemė) ir tai, kaip ji skirstoma, sprendžia tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai skirti žemės naudojimo teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (82). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (83).

(122)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, nagrinėjamojo produkto gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Remiantis turimais įrodymais, šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos ir cheminių medžiagų (taigi ir lizino) sektoriui. Atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti aptariamais nustatytais faktais.

(123)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai.

(124)

Kinijoje negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis teisėmis jungtis į organizacijas. Kinija neratifikavo kai kurių pagrindinių TDO konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (84).

(125)

Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinės sąjungos organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (85). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams.

(126)

Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi tam tikros vietovės gyvenamosios vietos registracijos, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei tos gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (86). Šie nustatyti faktai rodo, kad Kinijoje darbo užmokestis yra iškraipytas.

(127)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad lizino sektoriuje nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi šiam sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati Kinijos darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(128)

Kinijos įmonių galimybes gauti kapitalo veikia įvairūs iškraipymai.

(129)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis (87), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai, kaip ir valstybės valdomų ne finansinių įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (88), jie nuolat įgyvendina Kinijos vyriausybės parengtą viešąją politiką.

(130)

Tokiu būdu bankai laikosi aiškios teisinės pareigos vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (89). Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pavyzdžiui, išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(131)

Pavyzdžiui, Kinijos vyriausybė paaiškino, kad KKP turi prižiūrėti net ir privačios komercinės bankininkystės sprendimus ir jie turi atitikti nacionalinę politiką. Vienas iš trijų pagrindinių dabartinių valstybės tikslų, susijusių su bankų valdymu, yra stiprinti partijos lyderystę bankininkystės ir draudimo sektoriuose, be kita ko, sprendžiant veiklos ir valdymo klausimus (90). Be to, taikant komercinių bankų veiklos vertinimo kriterijus dabar visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kaip subjektai „siekia nacionalinių vystymosi tikslų ir prisideda prie realiosios ekonomikos“ ir ypač į tai, kaip jie „aprūpina strategines ir besiformuojančias pramonės šakas“ (91).

(132)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos vyriausybei ir bet kokios netiesioginės vyriausybės garantijos dydžio (92). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (93). Dėl to skolinimas valstybės valdomoms įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(133)

Antra, dirbtinai mažinamos skolinimosi išlaidos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža vis mažėja. Tai matyti iš didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant akivaizdaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(134)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami vyriausybės sukurtų iškraipymų. 2018 m. pabaigoje skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudarė bent trečdalį viso skolinimo (94). Oficialioje Kinijos žiniasklaidoje neseniai pranešta, kad KKP ragina „mažinti paskolų rinkoje taikomą palūkanų normą“ (95). Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia tai, kad nustatoma mažesnė nei rinkos kaina, taigi ir pernelyg išnaudojamas kapitalas.

(135)

Bendras kredito augimas Kinijoje rodo, jog mažėja kapitalo paskirstymo veiksmingumas be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Todėl greitai atsirado daug neveiksnių paskolų, o Kinijos vyriausybė ne kartą sudarė sąlygas arba išvengti įsipareigojimų neįvykdymo, taip sudarydama sąlygas kurtis vadinamosioms bendrovėms zombėms, arba perleisti skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybę), nebūtinai pašalindama bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(136)

Iš esmės, nepaisant veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, Kinijos įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(137)

Atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(138)

Komisija pažymėjo, kad atnaujintoje ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad pirmiau ir atnaujintos ataskaitos I dalyje aprašyti Kinijos sistemos faktai ir ypatybės galioja visoje šalyje ir visuose ekonomikos sektoriuose. Tas pat pasakytina apie pirmiau ir atnaujintos ataskaitos II dalyje aprašytus gamybos veiksnius.

(139)

Komisija primena, kad nagrinėjamajam produktui gaminti reikalingi tam tikri gamybos ištekliai. Kai nagrinėjamojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja iškraipymų veikiamą darbo jėgą. Jie gali skolintis lėšų, kurios veikiamos iškraipymų finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios lygmenyse ir visuose sektoriuose. Šie iškraipymai išsamiai aprašyti 87–137 konstatuojamosiose dalyse. Komisija pažymėjo, kad reglamentavimo sistema, dėl kurios atsiranda tie iškraipymai, yra taikoma bendrai, nes tos taisyklės lizino gamintojams taikomos kaip ir bet kuriam kitam ekonominės veiklos vykdytojui Kinijoje. Todėl šie iškraipymai daro tiesioginį poveikį nagrinėjamojo produkto sąnaudų struktūrai.

(140)

Todėl negalima naudoti ne tik nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip pat yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta atnaujintos ataskaitos I ir II dalyse.

(141)

Iš tikrųjų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų paskirstymą, matomas visoje Kinijoje. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad pats gamybos išteklius, pagamintas Kinijoje derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(142)

Per šį tyrimą nei Kinijos vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(143)

Inicijavus tyrimą CCCMC, „Eppen“ ir „Barentz“ pateikė pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. CCCMC tvirtino, kad i) pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis yra nesuderinama su PPO teise ir ii) įtarimas dėl didelių iškraipymų, darančių poveikį Kinijos lizino sektoriui, nėra pagrįstas aiškiais įrodymais. Be to, „Eppen“ laikėsi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis yra nesuderinama su PPO taisyklėmis, ir taip pat pažymėjo, kad metodikos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį naudojimas nuo pat pradžių negali būti neišvengiama dalykas. „Barentz“ savo ruožtu laikėsi nuomonės, kad šiuo atveju, siekiant nustatyti, ar vykdomas dempingas, tikslinga remtis Kinijos vidaus rinkos kainomis, nes nebuvo įrodyta, kad esama didelių iškraipymų.

(144)

Pirmajam argumentui pagrįsti CCCMC teigė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatyta metodika normaliajai vertei apskaičiuoti yra nesuderinama su PPO susitarimais ir jurisprudencija. CCCMC tvirtino, kad tikimasi, jog nuo 2016 m. gruodžio 12 d. ES laikysis standartinės ADS metodikos eksportuojančių gamintojų normaliajai vertai apskaičiuoti, pagal kurią turi būti naudojamos Kinijos eksportuojančių gamintojų faktinės kainos ir sąnaudos. Remdamasi ADS 2 straipsnio 2.1 arba 2.2 dalimi, taip pat kolegijos ataskaita byloje DS538 Pakistanas – dviašės orientacijos polipropileno (BOPP) plėvelės (JAE) ir Apeliacinio komiteto ataskaita byloje DS437 ES – biodyzelinas (Argentina), CCCMC laikėsi pozicijos, kad, nors išskirtinėmis aplinkybėmis normaliąją vertę galima apskaičiuoti, duomenys, susiję su gamybos sąnaudomis ir PBA išlaidomis bei pelnu, visada turi būti gaunami iš eksportuojančios šalies šaltinių. CCCMC teigimu, nė viena ADS nuostata neleidžia tyrimą atliekančiai institucijai neatsižvelgti į eksportuojančio gamintojo sąnaudas ir kainas (arba sąnaudas ir kainas eksportuojančioje šalyje) ir pakeisti jas tariamai neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais kitoje šalyje remiantis tuo, kad eksportuojančioje šalyje esą yra didelių iškraipymų, nors didelių iškraipymų sąvokos ADS net nėra.

(145)

Antruoju argumentu CCCMC nesutiko su pranešime apie inicijavimą Komisijos pateiktu teiginiu, kad skunde pateikta pakankamai įrodymų, kad Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas būtų netikslinga naudoti dėl didelių iškraipymų, darančių poveikį tokioms kainoms ir sąnaudoms, ir kad dėl to pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymas yra pagrįstas. Tam pagrįsti CCCMC išvardijo keletą elementų ir nurodė, kad: i) Sąjungos pramonė daug rėmėsi 2017 m. ataskaita, kuri, CCCMC nuomone, yra pasenusi; ii) Sąjungos pramonė rėmėsi ankstesniais Komisijos tyrimais, kurie laiko atžvilgiu buvo nesusiję ir per kuriuos buvo nagrinėjami labai skirtingi produktai ir sektoriai ir buvo remiamasi turimais faktais, o ne aiškiais įrodymais. Šiuo atžvilgiu CCCMC nurodė Apeliacinio komiteto ataskaitą byloje DS379 JAV – antidempingo ir kompensacinės priemonės (Kinija); iii) Sąjungos pramonė pateikė įrodymų dėl didelio valstybės kišimosi, kuris daugiausia grindžiamas valstybės turimomis nuosavybės teisėmis – kriterijumi, kuris, CCCMC nuomone, nėra pakankamas vyriausybės „reikšmingos kontrolės“, „įgaliojimų“ ar „nurodymų“ įrodymas; iv) Sąjungos pramonė rėmėsi visiškai bendro pobūdžio, neprivalomais politikos dokumentais, pavyzdžiui, 14-uoju penkmečio planu; v) Sąjungos pramonė rėmėsi kitu dokumentu, kuris yra pernelyg plataus ir bendro pobūdžio, kad galėtų būti laikomas įrodymu; vi) 13 % PVM eksportui netaikymas nėra nei subsidija, nei valstybės kišimasis į rinką. Taip siekiama tik išvengti dvigubo apmokestinimo; vii) lizino gamintojų gamybos vietų pasirinkimas grindžiamas praktiniais aspektais, o ne politiniais veiksniais ar Kinijos vyriausybės spaudimu; viii) net jei būtų daroma prielaida, kad valstybė kišasi, Sąjungos pramonė nepateikė įrodymų, kad toks kišimasis yra didelių iškraipymų priežastis.

(146)

CCCMC argumentai negali būti priimti. Dėl suderinamumo su PPO susitarimais ir jurisprudencija Komisija laikėsi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostata visiškai atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus PPO ir CCCMC cituojamą jurisprudenciją. Iš tiesų, kadangi eksportuojančioje šalyje esama didelių iškraipymų, sąnaudos ir kainos toje šalyje yra netinkamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Tokiomis aplinkybėmis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį numatyta gamybos ir pardavimo sąnaudas skaičiuoti remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, įskaitant kainas ar lyginamuosius dydžius atitinkamoje tipiškoje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus į eksportuojančios šalies. Kaip tiksliai paaiškino Apeliacinis komitetas byloje DS473 (96), pagal PPO teisę leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai pakoreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Komisija šiuo klausimu priminė, kad nustačius, jog dėl eksportuojančioje šalyje esančių didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, netikslinga naudoti eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, normalioji vertė kiekvienam eksportuojančiam gamintojui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuojama remiantis neiškraipytomis kainomis arba lyginamaisiais dydžiais tinkamoje tipiškoje šalyje. Pagal tą pačią pagrindinio reglamento nuostatą taip pat leidžiama naudoti vidaus sąnaudas, jei yra aiškiai nustatyta, kad jos neiškraipytos. Todėl eksportuojantys gamintojai turėjo galimybę pateikti įrodymus, kad jų individualios sąnaudos nebuvo iškraipytos. Tačiau nepateikta jokių aiškių įrodymų, kad atskirų eksportuojančių gamintojų gamybos veiksniai būtų neiškraipyti. Todėl tai, ar Kinijos bendrovių dokumentai buvo tvarkomi pagal Kinijos bendruosius apskaitos principus arba ar dokumentai tinkamai atspindėjo su tiriamojo produkto gamyba ir pardavimu Kinijoje susijusias sąnaudas, negali daryti poveikio išvadai dėl metodikos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį taikymo.

(147)

Kalbant apie tvirtinimus, kad skunde nepateikta pakankamai įrodymų, Komisija priminė, kad, kaip byloje Viraj Profiles patvirtino Bendrasis Teismas, įrodymų, kurių reikia, kad būtų įvykdyti įrodymų pakankamumo kriterijai tyrimui inicijuoti, kiekis ir kokybė skiriasi nuo įrodymų, reikalingų preliminariai ar galutinai nustatyti dempingo, žalos ar priežastinio ryšio buvimą, kiekio ir kokybės (97). Skundas atitiko pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalyje nustatytus ir kartu su 2 straipsnio 6a dalies d punktu taikomus standartus. Iš tiesų, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija inicijavimo etapu laikėsi nuomonės, kad pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalį yra pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, kad dėl didelių iškraipymų, kurie daro poveikį kainoms ir sąnaudoms, nebūtų tikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, dėl to tyrimą būtų pagrįsta inicijuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Todėl Komisija tolesnius įrodymus dėl iškraipymų pateikė 3.2.2–3.2.9 skirsniuose. Iš tiesų, tai darydama Komisija per savo atliktus tyrimus papildė Sąjungos pramonės pateiktus įrodymus ir argumentus ir galiausiai, remdamasi visais turimais įrodymais, įrodė, kad yra didelių iškraipymų, o tai pateisina pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymą normaliajai vertei nustatyti.

(148)

„Eppen“ pažymėjo, kad ADS 2 straipsnio 2.2 dalyje nėra nuorodos į didelių iškraipymų sąvoką, nes ji nepriklauso nė vienai iš toje nuostatoje numatytų alternatyvių skaičiavimo metodų kategorijų. Be to, „Eppen“ teigė, kad, jos nuomone, tinkamos tipiškos šalies duomenų arba tarptautinių kainų naudojimas normaliajai vertei apskaičiuoti neatitinka ADS 2 straipsnio 2.2 dalies, pagal kurią apskaičiuojant normaliąją vertę leidžiama naudoti tik gamybos sąnaudas kilmės šalyje, pridėjus pagrįstą administracinių, pardavimo ir bendrųjų išlaidų ir pelno sumą. Atsižvelgdama į tai „Eppen“ taip pat pacitavo 2 straipsnio 2.2.1.1 dalyje nurodytą reikalavimą. ADS nurodyta, kad sąnaudos paprastai turi būti skaičiuojamos remiantis dokumentais, kuriuos turi tiriamasis eksportuotojas ar gamintojas, tuo atveju, kai tokie dokumentai tvarkomi pagal eksportuojančios šalies bendruosius apskaitos principus ir pagrįstai atspindi sąnaudas, susijusias su tiriamojo produkto gamyba bei pardavimu. Be to, „Eppen“ laikėsi nuomonės, kad PPO jurisprudencija, t. y. bylos DS437 ES – biodyzelinas (Argentina) ir DS494 Sąnaudų koregavimo metodika II (Rusija), patvirtina jos argumentą dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nesuderinamumo su PPO taisyklėmis.

(149)

Komisija negalėjo sutikti su „Eppen“ argumentu dėl 146 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių. Taip pat, kalbant apie bylą DS494, Kolegijos ataskaitoje konkrečiai nurodyta, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos nepatenka į to ginčo aprėptį. Be to, Komisija pažymėjo, kad tiek ES, tiek Rusijos Federacija apskundė Kolegijos išvadas, taigi jos nėra galutinės, todėl remiantis nusistovėjusia PPO praktika neturi teisinio statuso PPO sistemoje, nes jų nepatvirtino Ginčų sprendimo taryba PPO narių sprendimu.

(150)

„Barentz“ pažymėjo, kad Sąjungos pramonės įtarimai dėl iškraipymų Kinijos lizino rinkoje yra bendro pobūdžio, pagrįsti ankstesnėmis ES ataskaitomis arba sprendimais dėl iškraipymų kituose sektoriuose. Tačiau tam, kad būtų galima taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a ir 6b dalis, būtina įrodyti, kad Kinijos vidaus rinkos kainas lemia ne laisvosios rinkos jėgos, o didelis valstybės kišimasis konkrečiai lizino atveju. Nepakanka nurodyti, kad Kinijos vyriausybė apskritai kišasi į ekonomiką. Priešingai, būtina įrodyti konkrečią Kinijos teikiama pagalbą lizino rinkai ir ryšį tarp vyriausybės veiksmų ir lizino kainų. Todėl „Barentz“ pasisakė už tai, kad nustatant, ar vykdomas dempingas, būtų naudojamos Kinijos vidaus rinkos kainos.

(151)

„Barentz“ argumentas turėjo būti atmestas dėl 147 konstatuojamojoje dalyje jau išdėstytų priežasčių. Komisija visų pirma nurodė, kad išvados, kuriomis grindžiamas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymas, buvo padarytos ne atsižvelgiant į Sąjungos pramonės tvirtinimą, o remiantis pačios Komisijos tyrimu, kaip išsamiai aprašyta 3.2.2–3.2.9 skirsniuose.

(152)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(153)

Kaip paaiškinta 44–46 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti: pirmąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių 2024 m. birželio 28 d. ir antrąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių 2024 m. spalio 31 d. Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių. Antrajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims ketinanti šioje byloje tinkama tipiška šalimi pasirinkti Kolumbiją, jei būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(154)

Pirmajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė Braziliją kaip vienintelę šalį, kurios ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į KLR, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas ją priskiria prie didesnių vidutinių pajamų šalių ir joje, kaip žinoma, gaminamas tiriamasis produktas.

(155)

Pastabų pateikė „Eppen“ ir Sąjungos importuotojas / naudotojas „Barentz-Agri Nutrition NV“, jie siūlė kaip tipišką šalį naudoti Indoneziją, nes ji gamina ir eksportuoja į Sąjungą liziną. Komisija pažymi, kad Indonezija didesnių vidutinių pajamų šalies statusą įgijo tik 2023 m. liepos mėn., todėl visu tiriamuoju laikotarpiu jos ekonominio išsivystymo lygis nebuvo toks pat kaip KLR, taigi ji nėra tinkama. Todėl šis pasiūlymas buvo atmestas.

(156)

Kalbant apie Braziliją, Komisija analizavo pagrindinių gamybos veiksnių importą į Braziliją. Importo duomenų analizė parodė, kad importas iš KLR nedarė poveikio pagrindinių gamybos veiksnių importui į Braziliją.

(157)

„Meihua“ pateikė pastabą, kad Brazilija nėra tinkama tipiška šalis, ir pažymėjo, kad importo į Braziliją kainos skiriasi nuo tarptautinių kainų. „Eppen“ ir Sąjungos pramonė taip pat pritarė nuomonei, kad kukurūzų importo į Braziliją kainos nėra tinkami lyginamieji dydžiai.

(158)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė, kad dėl šalies, kuri yra nurodyta kaip šalis, kurios ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į KLR ir kurioje taip pat gaminamas lizinas, t. y. Brazilijos, reikia toliau tikrinti, ar viešieji duomenys, visų pirma tiriamojo produkto gamintojų vieši finansiniai duomenys, yra prieinami.

(159)

Tačiau, kalbant apie finansinius duomenis, Komisija negalėjo gauti lengvai prieinamų lizino gamintojų Brazilijoje finansinių duomenų, t. y. dviejų bendrovių, kurios pirmajame pranešime nurodytos kaip lizino gamintojos, „Evonik Brazil“ ir „CJ do Brazil“, duomenų. Dėl Sąjungos pramonės nustatytų dviejų lizino gamintojų, t. y. „Birla Carbon“ (99) ir „QGP Quimica“ (100), Komisija toliau nagrinėjo ir padarė išvadą, kad šios bendrovės negamina tiriamojo produkto ir kad jų gamybos procesai nėra panašūs į lizino gamybos procesą.

(160)

Komisija rado finansinės informacijos apie Brazilijos fermentavimo įmonę „Union Agro S.A“. Ši bendrovė gamina trąšas, kuriose taip pat yra aminorūgščių, baltymų ir fermentų. Tačiau paskutinis laikotarpis, apie kurį turima „Union Agro S.A.“ duomenų, yra 2022 m.

(161)

Kadangi nėra lengvai prieinamų tiriamojo laikotarpio bendrovės, gaminančios tiriamąjį produktą Brazilijoje, finansinių duomenų, Komisija padarė išvadą, kad Brazilijos negalima laikyti tinkama tipiška šalimi atliekant šį tyrimą.

(162)

Kadangi nebuvo finansinių duomenų apie šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR ir kuriose gaminamas lizinas, Komisija atsižvelgė į tos pačios kaip tiriamasis produktas bendrosios kategorijos ir (arba) sektoriaus produktų gamybą. Pirmajame pranešime Komisija padarė išvadą, kad dėl to, jog gamybos metu naudojami tie patys veiksniai, kaip ir gaminant liziną, citrinų rūgštis yra tinkamas pakaitinis tos pačios bendros kategorijos ir (arba) sektoriaus, kaip ir lizinas, pakaitinis produktas neiškraipytai vertei tipiškoje šalyje, kurios ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į KLR, nustatyti. Citrinų rūgštis yra tos pačios kaip tiriamasis produktas bendrosios kategorijos ir pakategorės (cheminės medžiagos, visų pirma organinės rūgštys, gaunamos fermentacijos būdu) produktas. Citrinų rūgštis, kaip ir lizinas, yra organinis cheminis produktas, gaunamas fermentuojant žemės ūkio srityje gaunamus angliavandenius. Citrinų rūgštis ir lizinas gaminami fermentacijos proceso, kurio etapai reguliuojami, metu, po to vykdant kristalizaciją (101) ir džiovinant gautus kristalus. Liziną ir citrinų rūgštį galima parduoti sausosios medžiagos pavidalu arba kaip vandeninį tirpalą, ir abu produktai paprastai naudojami farmacijos ir maisto pramonėje.

(163)

Komisija laikėsi nuomonės, kad citrinų rūgštis, kuri yra pagrindinė silpnoji organinė rūgštis, plačiai naudojama farmacijos ir maisto pramonėje, yra tinkamas tos pačios pakategorės produktas, nes jos pagrindinių gamybos išteklių žaliavos yra tos pačios, atitinkamos vartojamosios priemonės yra bendros, o gamybos procesai – labai panašūs. Todėl Komisija padarė išvadą, kad citrinų rūgštis yra tinkamas tos pačios pakategorės (organinės rūgštys, gaunamos fermentacijos būdu) produktas, kaip ir tiriamasis produktas. Taigi, Komisija nurodė, kad, siekdama nustatyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a daliai taikyti tinkamą tipišką šalį, remsis į liziną panašaus produkto – citrinų rūgšties – gamyba. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą buvo manoma, kad citrinų rūgšties gamintojų finansiniai duomenys galėtų būti laikomi tipiškais ir nagrinėjamojo produkto eksportuojančių gamintojų atveju.

(164)

Sąjungos importuotojas „Barentz“ prieštaravo tam, kad būtų naudojama citrinų rūgštis, nes ji skirta vartoti žmonėms, o lizinas yra pašaro priedas. Vietoj to jis pasiūlė naudoti mononatrio glutamatą. Komisija pažymi, kad būtina apibrėžiamoji savybė – tai panašus gamybos procesas ir kad bet kuriuo atveju maisto produktams ir pašarams taikomos tos pačios importo į ES reglamentavimo sistemos. Todėl pastaba atmesta.

(165)

Atlikus pajamų iš citrinų rūgšties ir jos gamybos lygio analizę nustatyta, kad Brazilija, Kolumbija ir Tailandas yra galimos tipiškos šalys, kurių išsivystymo lygis yra toks pat kaip KLR ir kuriose gaminama citrinų rūgštis.

(166)

Sąjungos pramonė ir „Meihua“ sutiko su preliminariu pasirinkimu Kolumbiją laikyti tipiška šalimi, atkreipdamos dėmesį į tai, kad nėra iškraipymų ir kad nėra priklausomybės nuo importo iš KLR.

(167)

Kalbant apie Tailandą, antrajame pranešime Komisija informavo, kad, kaip savo atsakyme į pirmąjį pranešimą pažymėjo ir „Meihua“, kukurūzų kaina yra iškraipyta dėl taikomos kukurūzų importo kvotos, be to, bendrovės finansiniai duomenys apskritai nėra tikrinami audito ir todėl laikomi prastesnės kokybės. Todėl Komisija nebesvarstė Tailando kaip tinkamos tipiškos šalies.

(168)

Kalbant apie Braziliją, Komisija padarė išvadą, kad importas iš KLR nedarė poveikio pagrindinių gamybos veiksnių importui į Braziliją. Tačiau kukurūzų, kurie yra svarbiausias gamybos veiksnys, importo į Braziliją apimtis buvo nedidelė, nes Brazilija yra didelė kukurūzų eksportuotoja. Antra, importo kaina buvo 15 % mažesnė už eksporto kainą ir maždaug 30 % mažesnė už vidutinę viso importo įvairiose pasaulio šalyse kainą. Todėl importo į Braziliją kainos, su sumokėtu muitu, negalėjo būti laikomos tinkama lyginamąja kukurūzų kaina ir, neturint svarbiausio gamybos veiksnio lyginamojo dydžio, Brazilijos nebuvo galima laikyti tinkama tipiška šalimi.

(169)

Kalbant apie Kolumbiją, ta pati analizė parodė, kad ją būtų galima laikyti tinkama tipiška šalimi, nes jos ekonominio išsivystymo lygis yra toks pat kaip KLR, ir kad importas iš KLR arba kurios nors iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (102) I priede išvardytų šalių neturėjo reikšmingo poveikio jos pagrindinių gamybos veiksnių importui. Be to, pirmajame pranešime Komisija informavo, kad ji nustatė citrinų rūgšties gamintoją „Sucroal“, kurio tiriamojo laikotarpio finansiniai duomenys buvo lengvai prieinami. Vienas iš eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos pramonė pritarė tam, kad būtų naudojama Kolumbija, ir nebuvo pareikšta prieštaravimų dėl „Sucroal“ naudojimo.

(170)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija antruoju pranešimu informavo suinteresuotąsias šalis, kad neiškraipytoms kainoms arba lyginamiesiems dydžiams, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę, nustatyti ji kaip tinkamą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketina naudoti Kolumbiją ir bendrovės „Sucroal S.A.“ duomenis.

(171)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl Kolumbijos, kaip tipiškos šalies, ir bendrovės „Sucroal“, kaip tipiškos šalies gamintojo, tinkamumo.

(172)

Atsakydami į antrąjį pranešimą skundo pateikėjas ir „Meihua“ pritarė Kolumbijos ir „Sucroal“ naudojimui. „Eppen“ pažymėjo, kad laikotarpiu nuo pirmojo iki antrojo pranešimo Komisija peržiūrėjo finansinius duomenis, kuriuos ji pateikė apie „Sucroal“, ir paprašė paaiškinti, kodėl duomenys buvo peržiūrėti. Bendrovė taip pat paprašė išsamesnių duomenų, siekdama užtikrinti, kad į kitas „Sucroal“ veiklos sąnaudas nebūtų įtraukti elementai, kurie išskaičiuojami iš eksporto kainos ją koreguojant iki gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygio. Dėl „Sucroal“ duomenų atnaujinimo Komisija pažymėjo, kad finansiniai duomenys gali būti peržiūrimi, pavyzdžiui, po audito, ir kad Komisija savo analizę grindžia naujausiais ir tiksliausiais turimais duomenimis. Siekdama tai užtikrinti Komisija „Sucroal“ finansinius duomenis gavo iš Kolumbijos valdžios institucijų. Tie duomenys atitinka su antruoju pranešimu pateiktus duomenis, todėl Komisija mano, kad ji pateikė naujausius ir tiksliausius duomenis, taigi į pastabą buvo atsakyta. Prašymas dėl „kitų veiklos išlaidų“ suskirstymo nagrinėjamas 219 konstatuojamojoje dalyje.

(173)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad vienintelė galima tinkama tipiška šalis yra Kolumbija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(174)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą analizę, Kolumbija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(175)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, kaip antai medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami tiriamąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir lengvai prieinamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(176)

Vėliau antrajame pranešime Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis duomenų baze „Global Trade Atlas“ (103) (toliau – GTA), kad nustatytų neiškraipytas žaliavų ir anglių sąnaudas. Komisija taip pat nurodė, kad nustatydama elektros energijos, dujų ir garo kainas ji naudosis lengvai prieinamomis Kolumbijos elektros energijos kainomis (104) (naudodama lengvai prieinamus duomenis energijai, kurios reikia garui gaminti, apskaičiuoti, pagrįstus JAV vyriausybės duomenimis (105)), o nustatydama darbo sąnaudas – TDO statistiniais duomenimis (106).

(177)

Antrajame pranešime Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad dėl gausaus atrinktų eksportuojančių gamintojų, pateikusių išsamią informaciją, gamybos veiksnių kiekio ir nedidelės santykinės kai kurių žaliavų dalies bendrose gamybos sąnaudose šie nereikšmingi elementai buvo priskirti prie kategorijos „vartojamosios priemonės“. Be to, Komisija pranešė, kad apskaičiuos, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojamosios priemonės, ir pritaikys tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytais neiškraipytais tinkamos tipiškos šalies lyginamaisiais dydžiais.

(178)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė.

Lizino gamybos veiksniai

(179)

Konvertuodama kainas Kolumbijos pesomis (COP) į kainas Kinijos juaniais (CNY) Komisija naudojo Pasaulio banko svetainėje skelbiamą 2023 m. COP konvertavimo į USD kursą ir per Europos Centrinį Banką prieinamus USD ir CNY konvertavimo kursus. Konvertavimo kursas buvo 1 CNY = 0,001637 COP.

(180)

Skundo pateikėjas pateikė pastabų dėl gamybos efektyvumo ir reikalingų gamybos veiksnių kiekio. Kadangi atlikdama patikrinimus vietoje Komisija patikrino reikalingą kiekį ir gamybos veiksnius, apskaičiuodama normaliąją vertę ji naudos eksportuojančių gamintojų nurodytus ir Komisijos patikrintus kiekius ir gamybos veiksnius.

(181)

Komisija įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę, kad aprėptų sąnaudas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Šiai sumai nustatyti Komisija naudojo atrinktų eksportuojančių gamintojų nurodytas produkto gamybos sąnaudas, kurios nebuvo nurodytos kaip vienas iš pirmiau nurodytų atskirų gamybos veiksnių, pavyzdžiui, nusidėvėjimą, kokybės kontrolės sąnaudas ir techninės priežiūros sąnaudas. Šios sąnaudos apima fermentacijai naudojamo mikroorganizmo sąnaudas.

(182)

Jų sumos buvo nurodytos eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymuose. Nauja gamybos pridėtinių išlaidų suma buvo išreikšta nurodytų produkto gamybos sąnaudų procentine dalimi ir pritaikyta perskaičiuotoms produkto gamybos sąnaudoms.

(183)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į Kolumbiją kaina, nurodyta GTA, prie kurios pridėjo importo muitus. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Reglamento (ES) 2015/755 (112) 1 priede išvardytas trečiąsias šalis, vidutinė svertinė vieneto kaina. Likę kiekiai laikyti tipiškais. Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes 3.2 skirsnyje ji padarė išvadą, kad šiuo atveju dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo netikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija nusprendė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms.

(184)

KLR lizinui gaminti naudojami kukurūzai nėra genetiškai modifikuoti. Atsakydamas į antrąjį pranešimą skundo pateikėjas pažymėjo, kad Kolumbija kukurūzus daugiausia importuoja iš JAV ir Brazilijos, kur genetiškai modifikuotų produktų panaudojimo lygis yra aukštas. Už genetiškai nemodifikuotus kukurūzus, palyginti su genetiškai modifikuotais kukurūzais, mokama priemoka dėl, be kitų priežasčių, mažesnio derlingumo, didesnių gamybos ir reikalavimų laikymosi išlaidų. Taigi į Kolumbiją importuotų kukurūzų kaina buvo pakoreguota, kad atspindėtų kainų skirtumą. Naudoti duomenys buvo priemoka už genetiškai nemodifikuotus kukurūzus JAV rinkoje, gauti iš Fastmarkets.com svetainės.

(185)

Anglių, druskos rūgšties ir kitos melasos importas į Kolumbiją buvo ribotas. Todėl kainos, nustatytos remiantis importu, laikytos netipiškomis. Siekdama nustatyti šių gamybos veiksnių lyginamąjį dydį, Komisija naudojo visų šalių (išskyrus KLR ir Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytas šalis), kurios, kaip nurodyta GTA, prekiauja su įvairiomis pasaulio šalimis, kilmės importo vidutines svertines vieneto kainas. 1 lentelėje nenurodytas joks antrajame pranešime nurodytos sieros rūgšties lyginamasis dydis, nes eksportuojantys gamintojai savo procesuose šios žaliavos nenaudojo.

(186)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dėl kai kurių gamybos veiksnių patirtos faktinės sąnaudos tiriamuoju laikotarpiu sudarė nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį. Kadangi joms naudota vertė neturėjo pastebimos įtakos dempingo skirtumo skaičiavimui, nepriklausomai nuo naudoto šaltinio, Komisija nusprendė šias sąnaudas priskirti prie vartojamųjų priemonių. Paskelbus antrąjį pranešimą, gamybos veiksnių sąrašas buvo dar labiau sutrumpintas dėl to, kad kai kurios medžiagos sudarė tik nežymią gamybos sąnaudų dalį ir kad GTA nebuvo importo į Kolumbiją kainų. Todėl prie vartojamųjų priemonių vertės taip pat buvo pridėtos pakavimo medžiagos, amoniako vandeninio tirpalo ir suslėgtojo oro vertės.

(187)

Komisija išanalizavo atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų apskaitos metodus, susijusius su šalutiniais produktais, ir bandė nustatyti tokių produktų kainas. Pagrindinės nurodytų šalutinių produktų kategorijos apima produktus, kurie susidaro apdorojant kukurūzus gliukozei gaminti, pvz., kukurūzų gemalus, kukurūzų rupinius, kukurūzų išaižas. Skundo pateikėjas pateikė pastabų ir įrodymų, kad prie šių šalutinių produktų kategorijų priskiriamų produktų savybės ir naudojimo paskirtis labai skiriasi, o tai savo ruožtu lemia skirtingas kainas. Šių produktų kainos yra tiesiogiai susijusios su kukurūzų, iš kurių jie pagaminti, kaina.

(188)

Todėl dėl tų šalutinių produktų, neturėdama jokių kitų duomenų, Komisija preliminariai rėmėsi tų šalutinių produktų kainos KLR ir atrinktų eksportuojančių gamintojų nurodytos kukurūzų kainos KLR santykiu. Vėliau šis santykis buvo taikomas kukurūzų kainai Kolumbijoje, nustatytai pagal GTA šių šalutinių produktų lyginamajam dydžiui apskaičiuoti.

(189)

TDO skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Kolumbijos ekonomikos sektoriuose. Siekdama nustatyti darbo užmokestį Kolumbijos pramonės sektoriuje, Komisija naudojo naujausius viešai prieinamus TDO statistinius duomenis (113). Vidutinė mėnesio vertė tiriamuoju laikotarpiu buvo tinkamai pakoreguota atsižvelgiant į kitas įmokas, t. y. pridedant darbdavio mokamą socialinio draudimo sumą, apimančią pensijų fondo įmokas ir profesinės rizikos mokestį: 12 % darbdavio įmokas į pensijų fondą, 8,5 % – sveikatos draudimui ir 6,5 % – mokesčiams prie pajamų šaltinio (114) (115). Vidutinės valandinės etato ekvivalento darbo sąnaudos yra 20,1 CNY už darbo valandą.

(190)

Eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad antrajame pranešime nurodytas solidarumo įnašas netaikomas darbdaviams ir kad 8,5 % sveikatos priežiūros įmoka ir 4–9 % mokestis prie pajamų šaltinio taikomi tik tada, kai darbuotojų darbo užmokestis viršija 10 minimalių mėnesio darbo užmokesčių.

(191)

Kadangi pramonės vidutinis mėnesio darbo užmokestis viršija 2023 m. minimalų mėnesio darbo užmokestį Kolumbijoje (1 160 000 COP plius 140 000 COP už vežimo mokesčius), taikomos sveikatos priežiūros ir mokesčio prie pajamų šaltinio įmokos, o tvirtinimas atmestas.

(192)

Tas pats gamintojas taip pat tvirtino, kad vidutinis valandų skaičius per savaitę Kolumbijoje tiriamuoju laikotarpiu buvo 39,3 valandos (116). Komisija priėmė šį tvirtinimą ir solidarumo įnašas nebuvo įtrauktas į skaičiavimus, o naudotas vidutinis valandų skaičius per savaitę buvo pakoreguotas iki 39,3 valandos per savaitę.

(193)

Komisija naudojo atitinkamus pramoniniams naudotojams taikomus elektros energijos kainų tarifus, kuriuos savo interneto svetainėje skelbia pagrindinis elektros energijos tiekėjas Kolumbijoje „Enel“ (117).

(194)

Eksportuojantis gamintojas pažymėjo, kad Kinijos gamyklose naudojama aukštesnės įtampos elektros energija nei atitinkanti Kolumbijos pramonės „Nivel 2“ (118) įtampą. Todėl Komisija pakoregavo lyginamąjį dydį, kad būtų atsižvelgta į „Nivel 3“ kainas. Nebuvo pridėti jokie papildomi mokesčiai, nes nurodyta kaina apima visas išlaidas. Iš šio šaltinio gauta kaina už kWh buvo 1,18 CNY.

(195)

Komisija naudojo „GlobalPetroPrices“ (119) interneto svetainėje skelbiamą dujų kainą Kolumbijos įmonėms. Komisija naudojo vidutinę gamtinių dujų kainą įmonėms Kolumbijoje 2023 m. (t. y. 53 EUR/MWh arba 405,8 CNY/MWh). Šie tarifai apima visus mokesčius, rinkliavas ir kitus dujų sąskaitos elementus. Pažymėtina, kad 1 m3 gamtinių dujų ≈ 10,55 kWh. Todėl vieno gamtinių dujų kubinio metro nominalioji kaina yra 4,281 CNY už kubinį metrą.

(196)

Garo kaina buvo nustatyta remiantis gamtinių dujų kaina už kWh ir dujų kiekiu, išreikštu kWh, kurio reikia 1 tonai garo pagaminti. Atsakydama į antrąjį pranešimą Sąjungos pramonė pažymėjo, kad apskaičiuodama antrajame pranešime nurodytą garą Komisija neatsižvelgė į tai, kad lizino gamybai naudojamas garo slėgis yra 13 barų. Todėl Komisija atsižvelgė į visuotinai pripažintas energijos perskaičiavimo normas (120), kad apskaičiuotų, jog 1 tonai vandens paversti į 13 barų slėgio garą reikia 897,8 kWh. Tai lygu 85,1 m3 gamtinių dujų 1 tonai garo pagaminti. Kadangi gamtinių dujų kaina yra 405,8 CNY/MWh, 1 tonos garo esant 13 barų slėgiui gamybos sąnaudos yra 364,33 CNY.

(197)

Vandens kaina buvo nustatyta remiantis Kolumbijos vandens tiekėjo (121) kaina, atsižvelgiant į kintamąsias sąnaudas vienam m3 ir pastoviąsias sąnaudas, paskirstytas pagal suvartojamo vandens kiekį. Eksportuotojas paprašė, kad būtų naudojamas tik „tariffas por consume“. Tačiau fiksuotos kainos, nors jų dalis ir labai nedidelė, sudaro dalį fiksuotųjų vandens sąnaudų Kolumbijoje, todėl pastaba buvo atmesta.

(198)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kad būtų atsižvelgta į sąnaudas, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį.

(199)

Nustatydama PBA išlaidas ir pelną normaliajai vertei apskaičiuoti Komisija rėmėsi naujausiais turimais 2023 m. Kolumbijos bendrovės „Sucroal S.A.“ duomenimis. Atnaujinusi iš „Orbis“ gautus ir antrajame pranešime nurodytus duomenis ir siekdama užtikrinti, kad skaičiavimai būtų grindžiami naujausiais turimais duomenimis, Komisija gavo naujausius finansinius duomenis iš Kolumbijos valdžios institucijų (122) ir juos naudos skaičiavimams atlikti.

(200)

Komisija laikėsi nuomonės, kad naudojant taip nustatytus dydžius būtų gautos pagrįstos gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygio PBA išlaidų ir pelno sumos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje.

(201)

Eksportuojantis gamintojas „Meihua“ prašė naudoti grynąjį pelną, o ne pelną neatskaičius mokesčių. Jis teigė, kad grynasis pelnas tiksliau atspindėtų realią bendrovės finansinę padėtį tipiškoje šalyje. Kadangi iš pelno neatskaičius mokesčių galima sužinoti apie veiklos efektyvumą, o grynasis pelnas priklauso nuo faktinių Kolumbijos mokestinių aplinkybių ir todėl negali būti perkeltas pagal Kinijos mokesčių sąlygas, Komisija mano, kad normaliajai vertei apskaičiuoti tikslinga naudoti pelną neatskaičius mokesčių. „Meihua“ taip pat tvirtino, kad, kadangi Komisija įtraukia mokesčių poveikį, pvz., apskaičiuodama darbo sąnaudas, būtų teisinga mokesčių poveikį įtraukti į bendrovės finansinės veiklos tipiškoje šalyje vertinimą. Komisija pažymi, kad pelnas naudojamas gamintojo kainai EXW sąlygomis apskaičiuoti ir jai palyginti su eksporto kaina, į kurią neišvengiamai neįtraukiamas mokesčių poveikis, nes mokesčiai nustatomi finansinių metų pabaigoje. Todėl įtraukus grynąjį pelną, o ne pelną neatskaičius mokesčių, atsirastų disbalansas. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(202)

„Eppen“ ir „Meihua“ pažymėjo, kad „Sucroal“ pateikti duomenys apima „kitas veiklos sąnaudas“, ir paprašė pateikti išsamesnių duomenų siekiant užtikrinti, kad į juos nebūtų įtrauktos tokios išlaidos kaip frachto, tvarkymo, draudimo ir banko išlaidos, kurios neįtraukiamos apskaičiuojant gamintojo eksporto kainą EXW sąlygomis. Naujausi „Sucroal“ finansiniai duomenys, gauti iš Kolumbijos valdžios institucijų, kaip paaiškinta 199 konstatuojamojoje dalyje, rodo, kad „kitos veiklos sąnaudos“ apima „paskirstymo sąnaudas“, „administravimo sąnaudas“ ir „kitas sąnaudas“. Daugiau lengvai prieinamų duomenų apie „Sucroal“ PBA išlaidų suskirstymą nebuvo.

(203)

Atrinktų eksportuojančių gamintojų patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip tų eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pridėta prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų.

(204)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(205)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas. Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal atrinktų eksportuojančių gamintojų individualius gamybos veiksnius. Šie pareiškėjo nurodyti suvartojimo rodikliai buvo patikrinti atliekant patikrinimą. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš tipiškoje šalyje nustatytų neiškraipytų vieneto sąnaudų, kaip aprašyta 3.4 skirsnyje.

(206)

Siekdama nustatyti neiškraipytas gamybos sąnaudas, Komisija pirmiausia prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, remdamasi kiekvieno gamintojo nurodytu gamybos pridėtinių išlaidų ir medžiagų sąnaudų santykiu.

(207)

Tada Komisija pritaikė normas PBA išlaidoms ir pelnui, kaip aprašyta 3.4.9 skirsnyje. Pastarieji buvo nustatyti remiantis „Sucroal“ finansinėmis ataskaitomis, kaip paaiškinta 199 konstatuojamojoje dalyje.

(208)

Gamybos sąnaudoms, kurios buvo nustatytos, kaip aprašyta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, Komisija pritaikė „Sucroal S.A.“ PBA išlaidas ir pelną. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir neiškraipytoms gamybos sąnaudoms pritaikytos PBA išlaidos sudarė 23,3 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir neiškraipytoms gamybos sąnaudoms pritaikytas pelnas siekė 9,5 %.

(209)

Vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams. Kitas dalį eksporto vykdė per susijusią bendrovę, veikiančią kaip importuotojas.

(210)

Nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje atveju, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(211)

Vieno atrinkto eksportuojančio gamintojo nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą per susijusią bendrovę, veikiančią kaip importuotoja, atveju, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į gautą pelną.

(212)

Atsižvelgdama į tai, kad informacijos apie bendradarbiaujančių nepriklausomų importuotojų pelną nebuvo, Komisija preliminariai naudojo 6,89 % dydžio pelną, kuris buvo laikomas pagrįstu ankstesniame tyrime dėl importuojamų tam tikrų KLR kilmės polivinilo alkoholių (123). Iš tiesų, šiame tyrime tik vienas bendradarbiaujantis importuotojas pranešė apie pelną, gautą parduodant nagrinėjamąjį produktą. Todėl nebuvo įmanoma naudoti bendradarbiaujančio importuotojo pelno užtikrinant jo duomenų konfidencialų pobūdį. Taigi 6,89 % pelno dydis laikytas pagrįstu, nes jį uždirbo nesusiję importuotojai, prekiaujantys cheminiais produktais.

(213)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Šiuo atveju Komisija nusprendė atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant, kad: i) jos labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) būtų atsižvelgta į įvairius veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(214)

Kaip paaiškinta 204 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo nustatyta gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis esant tokioms gamintojo kainoms. Todėl normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

(215)

Komisija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių būtų reikėję koreguoti normaliąją vertę, ir nė vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas nepaprašė atlikti tokių koregavimų.

(216)

Siekiant, kad eksporto kaina labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir pakavimo išlaidas.

(217)

Atlikti koregavimai atsižvelgiant į šiuos veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui: kredito sąnaudas ir banko mokesčius.

(218)

Be to, tais atvejais, kai gamintojas produktus pardavė kitoms tos pačios grupės bendrovėms ir vėliau eksportavo į Sąjungą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į susijusių prekiautojų gautą antkainį, kai buvo laikoma, kad prekiautojai vykdė funkcijas, panašias į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas. Antkainis buvo apskaičiuotas kaip PBA išlaidų ir uždirbto pelno suma. PBA išlaidos buvo pagrįstos susijusių prekiautojų pateiktais duomenimis, o naudotas pelnas buvo 6,89 %, kaip paaiškinta 212 konstatuojamojoje dalyje.

(219)

Atrinktas eksportuojantis gamintojas, remdamasis neseniai priimtu Bendrojo Teismo sprendimu (124), paprašė pakoreguoti „Sucroal“ PBA išlaidų santykį, kad nebūtų įtrauktos tam tikros pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų kategorijos, kurios gali būti įtrauktos į jo paties eksporto kainą, kai palyginimas atliekamas remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Jis taip pat tvirtino, kad jei Komisija šių išlaidų negali nustatyti „Sucroal“ finansinės informacijos kategorijoje „Kitos veiklos išlaidos“, ji neturėtų koreguoti bendrovės eksporto kainos, kad išbrauktų PBA išlaidas, kurios yra eksporto kainos dalis. Kaip paaiškinta 213 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nusprendė palyginti eksporto kainą ir normaliąją vertę gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu. Kaip paaiškinta 204 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo nustatyta gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis esant tokioms gamintojo kainoms. Todėl normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

(220)

Sprendime byloje CCCME (125), kuris buvo priimtas po sprendimo byloje Sinopec, Bendrasis Teismas pirmiausia priminė, kad pagal teismų praktiką, jei šalis tvirtina, kad turi būti atlikti koregavimai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, kad būtų galima palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą dempingo skirtumui nustatyti, ta šalis turi įrodyti, kad jos tvirtinimas yra pagrįstas. Pareiga įrodyti, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a–k punktuose išvardyti konkretūs koregavimai turi būti atlikti, tenka tiems, kurie nori jais remtis (126). Darytina išvada, kad tokiu atveju, kaip ir šiame tyrime, suinteresuotosios šalys, remdamosi šia teismų praktika, turėjo įrodyti prašomo koregavimo būtinumą, kad pagrįstų įrodymus, kuriuos jos pateikė per tyrimą (127).

(221)

Bendrasis Teismas nusprendė, kad reikėtų pažymėti, jog, nors pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį gali paaiškėti, kad reikia atlikti koregavimą, kad būtų atsižvelgta į eksporto kainos ir normaliosios vertės skirtumus, kurie turi įtakos jų palyginamumui, tokie atskaitymai negali būti daromi iš apskaičiuotos, kuri dėl to nėra tikroji, vertės. Šiai vertei paprastai įtakos neturi veiksniai, galintys pakenkti jos palyginamumui, nes ji nustatyta dirbtinai (128). Be to, kaip ir CCCME bylos atveju, šiuo atveju apskaičiuojant kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę gamintojo kainų EXW sąlygomis pagrindu buvo naudojama pagrįsta PBA išlaidų suma ir nebuvo informacijos, iš kurios būtų matyti, kad į „Sucroal“ PBA išlaidas buvo įtrauktos šios išlaidos. Todėl, atsižvelgiant į tai, ar Komisija gali savo nuožiūra taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį (129), Komisijos požiūris atitiko naujausią teismų praktiką dėl nepagrįstų tvirtinimų, kad PBA išlaidų sumos, naudotos normaliajai vertei apskaičiuoti pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kurios, Komisijos nuomone, yra pagrįstos atsižvelgiant į gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, apima vežimo išlaidas.

(222)

Galiausiai, nepriklausomai nuo sprendimo CCCME byloje, siūlomu sprendimu atitinkamus sąnaudų elementus įtraukti į eksporto kainą nebūtų išspręstas eksportuojančio gamintojo iškeltas klausimas. Net jei „Sucroal“ PBA išlaidos apėmė atitinkamus sąnaudų elementus (ir tai nebuvo įrodyta), praktiškai neįmanoma, kad šių elementų vertė būtų panaši į atrinktų eksportuojančių gamintojų atitinkamų sąnaudų elementų vertę. Todėl juos išbraukus nebūtų pašalinta nurodyta normaliosios vertės ir eksporto kainos asimetrija. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(223)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(224)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Todėl tas skirtumas nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais.

(225)

Visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis buvo įvertintas pagal bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtį, išreikštą viso importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu dalimi, nustatyta remiantis neatrinktų eksportuojančių gamintojų atrankos formoje pateiktais duomenimis ir patikrintais atrinktų eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis.

(226)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis laikytas aukštu, nes visas atrinktų ir neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas atitiko visą importą per tiriamąjį laikotarpį.

(227)

Tuo remdamasi Komisija laikėsi nuomonės, kad dempingo skirtumą visiems nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams būtų tikslinga nustatyti pagal atrinktai bendrovei nustatytą didžiausią dempingo skirtumą.

(228)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(229)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino vienas gamintojas. Jis sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(230)

Kadangi su žalos vertinimu susiję duomenys buvo gauti tik iš vieno Sąjungos gamintojo, žalos analizės skaičiai dėl konfidencialumo sumetimų pateikiami intervalais. Tačiau indeksai yra pagrįsti faktiniais duomenimis, o ne intervalais.

(231)

Tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis siekė 11 000–13 000 tonų. Faktinį skaičių Komisija nustatė remdamasi patikrintomis Sąjungos pramonės, t. y. „Eurolysine“, audito ataskaitomis.

(232)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi i) patikrintais Sąjungos pramonės pardavimo duomenimis ir ii) importo iš nagrinėjamosios šalies ir visų kitų trečiųjų šalių duomenimis.

(233)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė.

Sąjungos suvartojimas (HCl ekvivalento tonomis)

(234)

Siekdama palyginti įvairių rūšių liziną, Komisija pažymėjo, kad vienoje tonoje lizino hidrochlorido paprastai yra 78 % lizino, o vienoje tonoje skystojo lizino paprastai yra 50 % lizino. Todėl Komisija mano, kad viena tona skystojo lizino atitinka 0,641 tonos lizino hidrochlorido. Panašiai vienoje tonoje lizino hidrochlorido paprastai yra 78 % lizino, o vienoje tonoje lizino sulfato paprastai yra 55 % lizino. Todėl Komisija mano, kad viena tona lizino sulfato atitinka 0,705 tonos lizino hidrochlorido.

(235)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo lizino suvartojimą Sąjungoje pagal hidrochlorido ekvivalentą ir pažymėjo, kad Sąjungos suvartojimas mažėjo – iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 11 %. Bendrą Sąjungos suvartojimo sumažėjimą lėmė pavojingas paukščių gripas Sąjungoje ir lizino paklausos sumažėjimas kiaulių auginimo sektoriuje (130), o tai daro tiesioginį poveikį lizino suvartojimui.

(236)

Siekiant teisingai palyginti lizino hidrochloridą, skystąjį liziną ir lizino sulfatą, visas Sąjungoje pagaminto ir importuoto lizino kiekis šiame reglamente buvo perskaičiuotas į hidrochlorido ekvivalentą taikant 234 konstatuojamojoje dalyje nustatytas perskaičiavimo normas.

(237)

Kadangi L-lizino hidrochloridas ir L-lizino vandeninis tirpalas importuojami pagal KN kodą 2922 41 00 , Komisija dėl šių dviejų produktų grupių rėmėsi Eurostato importo duomenimis. Tačiau lizino sulfatas šiuo metu priskiriamas kodams ex 2309 90 31 ir ex 2309 90 96 , taikomiems preparatams, naudojamiems gyvūnų pašarams, o Eurostato importo statistinių duomenų įvertinti neįmanoma. Todėl trečiosios produktų grupės – lizino sulfato – importo statistiniai duomenys buvo pagrįsti specializuotų rinkos tyrimų paslaugų teikėjų, analizuojančių Kinijos ir Indonezijos prekybos statistiką (131), importo statistiniais duomenimis.

(238)

Duomenų teikėjo prašymu nebuvo galima atskleisti Kinijos importo duomenų šaltinio. Tačiau Komisija sutikrino Sąjungos pramonės pateiktus duomenis su kitais turimais statistikos šaltiniais (Eurostatu ir „Surveillance“), taip pat su bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų atrankos formos ir klausimyno atsakymais.

(239)

Siekdama nustatyti importo rinkos dalį, Komisija išnagrinėjo įvairias lizino formas ir taikė 234 konstatuojamojoje dalyje nustatytas perskaičiavimo normas. Komisija palygino į lizino hidrochlorido ekvivalentą konvertuotą importo apimtį su suvartojimu Sąjungos rinkoje, išreikštu lizino hidrochlorido ekvivalentu.

(240)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė.

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(241)

3 lentelėje parodytas importo iš Kinijos sumažėjimas 2021 m., kurį lėmė išskirtinės aplinkybės, susijusios su COVID-19 krize ir Kinija bei energetikos krize. Tačiau nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio importo apimtis padidėjo 15 %.

(242)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu lizino importas iš Kinijos, perskaičiuotas į hidrochlorido ekvivalentą, padidėjo 25 037 tonomis, t. y. 8 %. Dėl to per tą patį laikotarpį bendra Kinijos importo į Sąjungą rinkos dalis padidėjo 21 %.

(243)

CESFAC, „Pintaluba“ ir „Vall Companys“ tvirtino, kad 8 % padidėjusi apimtis nėra reikšmingas absoliutus lizino importo iš Kinijos padidėjimas ir kad šio importo rinkos dalies padidėjimas, kurį ji įvertino 5 procentiniais punktais, taip pat negali būti laikomas reikšmingu. Komisija su tuo nesutiko. Importo apimties padidėjimas 25 037 tonomis, kuris sudarė 8 % Sąjungos suvartojimo tiriamuoju laikotarpiu, yra reikšmingas. Komisija pažymėjo, kad CESFAC, „Pintaluba“ ir „Vall Companys“ klaidingai apskaičiavo rinkos dalies padidėjimą ir iš tikrųjų rinkos dalis padidėjo ne 9 % (arba 5 procentiniais punktais), o 21 %, kaip matyti iš pirmiau pateiktos lentelės. Toks rinkos dalies padidėjimas yra reikšmingas.

(244)

Importo kainas Komisija nustatė remdamasi Eurostatu ir specializuotais rinkos tyrimais, kaip nurodyta 237 konstatuojamojoje dalyje. Priverstinį kainų mažinimą dėl importo Komisija nustatė remdamasi patikrintais atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymais.

(245)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies svertinės kainos raida:

4 lentelė.

Importo kainos (EUR/t)

(246)

2021 ir 2022 m. importo iš Kinijos kainos didėjo. Sąjungos pramonė tvirtino, kad 2020 m. kainos, palyginti su istoriškai žemu nustatytu lygiu, susijusiu su afrikiniu kiaulių maru Kinijoje, padidėjo. 2021 m. kainos padidėjo dėl energetikos krizės Kinijoje ir COVID-19 apribojimų, dėl kurių buvo laikinai uždarytos kai kurios lizino gamyklos. 2022 m. kainos toliau didėjo, o tiriamuoju laikotarpiu labai sumažėjo.

(247)

Kinijos iškrauto produkto kainos buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas visu nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus 2021 m., kai Kinijai poveikį darė vidaus energetikos krizė ir COVID-19 apribojimai, o lizino eksportas į Sąjungą sumažėjo.

(248)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(249)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas Sąjungos pramonės teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 38–42 %. Nustatyta, kad 100 % atrinktų bendrovių importo apimties atvejų buvo vykdomas priverstinis kainų mažinimas.

(250)

Komisija taip pat nagrinėjo kitą poveikį kainoms, visų pirma, ar buvo vykdomas didelis kainų smukdymas. Kaip minėta 269–271 konstatuojamosiose dalyse, nuo 2022 m. labai didėjo Sąjungos pramonės vieneto gamybos sąnaudos, o tai įvyko tiek dėl netiesioginių vieneto sąnaudų, tiek dėl energijos ir žaliavų kainų. Atsižvelgiant į tai, kad tiriamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos kaina labai sumažėjo, Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo pardavimo kainos, kad padengtų gamybos sąnaudas. Šis kainų smukdymas taip pat patvirtina, kad dėl importo dempingo kaina iš Kinijos sumažėjo Sąjungos pramonės pelningumas.

(251)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(252)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Kadangi „Eurolysine“ yra vienintelis panašaus produkto Sąjungos gamintojas, abu duomenų rinkiniai nustatyti remiantis patikrintais „Eurolysine“ klausimyno atsakymais ir nustatyta, kad jie atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(253)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(254)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(255)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė.

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(256)

Nepaisant nežymaus Sąjungos suvartojimo padidėjimo 2021 m., kaip parodyta 2 lentelėje, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis labai mažėjo. Sąjungos gamyba tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo net iki tik 17 % 2020 m. apimties. Sąjungos pramonė negalėjo konkuruoti su importu dempingo kaina iš Kinijos, kurio kainos tiriamuoju laikotarpiu buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas. Todėl Sąjungos pramonė turėjo pritaikyti gamybą prie labai mažos pardavimo apimties, dėl ko teko laikinai sustabdyti gamybą.

(257)

Šis gamybos apimties sumažėjimas buvo didesnis nei 14 % sumažėjęs Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu. 2021 m. pastebėtas laikinas gamybos apimties padidėjimas sietinas su nepalankiomis eksporto sąlygomis Kinijoje, kaip paaiškinta 241 ir 247 konstatuojamosiose dalyse.

(258)

Pateikti gamybos pajėgumų duomenys susiję su įrengtaisiais pajėgumais, kurie nagrinėjamuoju laikotarpiu nesikeitė. Be lizino, Sąjungos gamintojas taip pat gamina kitus specializuotus produktus, pavyzdžiui, valiną, argininą arba triptofaną. Tačiau gamykla suorganizuota taip, kad joje būtų gaminama [77–87 %] lizino ir [13–23 %] kitų specializuotų produktų.

(259)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė.

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(260)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis pirmiausia augo 2021 m. (32 %), palyginti su 2020 m., daugiausia dėl minėto importo iš Kinijos daromo spaudimo sumažėjimo. 2021 m., Kinijos eksportuojantiems gamintojams susidūrus su kliūtimis vidaus rinkoje ir sumažėjus lizino eksportui į Sąjungą, Sąjungos pramonės pardavimas ES ir rinkos dalis pastoviai didėjo. Nuo 2022 m. Sąjungos pramonės pardavimas ES labai sumažėjo. Tiriamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis, palyginti su 2020 m., ypač sumažėjo – net –84 %.

(261)

Rinkos dalis taip pat atspindi tokią realybę. Atsižvelgiant į itin didėjantį Kinijos eksportą, Sąjungos dalis labai susitraukė ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 82 %.

(262)

Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo šiek tiek, o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo labai daug. Taigi Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo net 9 procentiniais punktais. Tuo pat metu importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis padidėjo 22 %.

(263)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė.

Užimtumas ir našumas

(264)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė mažino darbuotojų skaičių, nes mažėjo gamybos ir pardavimo apimtis. Labai daug darbuotojų sumažėjo per tiriamąjį laikotarpį, kai Sąjungos gamintojas turėjo laikinai sustabdyti tiriamojo produkto gamybą.

(265)

Našumo raida atitiko gamybos ir užimtumo pokyčius. Nagrinėjamuoju laikotarpiu našumas sumažėjo 58 %, o 2021 m. laikinai padidėjo dėl to, kad dėl sumažėjusio nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos padidėjo Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimtis.

(266)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(267)

Tai pirmas antidempingo tyrimas dėl nagrinėjamojo produkto. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

(268)

Sąjungos gamintojo pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė.

Pardavimo kainos Sąjungoje

(269)

Iš 8 lentelės matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo kainos nuolat didėjo, daugiausia dėl didėjančių elektros energijos, garo ir pagrindinių žaliavų (tokių kaip cukrus, amoniakas ar amonio sulfatas) sąnaudų ir pastoviųjų sąnaudų. Tai ypač akivaizdu nuo 2022 m., kai pats didžiausias energijos kainų padidėjimas padarė neigiamą poveikį Sąjungos pramonei ir pradėjo mažėti ES lizino suvartojimas (žr. 235 konstatuojamąją dalį).

(270)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė vieneto pardavimo kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, o skirtumas tarp jų kiekvienais metais vis didėjo.

(271)

Vieneto gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo net 141 %. Tai buvo ypač akivaizdu 2022 m., kai energijos kainos buvo pačios didžiausios, ir tiriamuoju laikotarpiu, kai pastoviosios sąnaudos buvo paskirstytos mažesnei gamybos apimčiai.

(272)

Pareiškėjo vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė.

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(273)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos padidėjo 11 %. Jos labiau padidėjo tiriamuoju laikotarpiu, kai metinis padidėjimas siekė 13 %.

(274)

Sąjungos pramonės atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė.

Atsargos

(275)

2021 m., kai dėl laikino importo iš Kinijos sumažėjimo Sąjungos pramonei pavyko padidinti savo pardavimo apimtį ir rinkos dalį, atsargų lygis absoliučiaisiais skaičiais sumažėjo 65 %. Kadangi 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės padėtis rinkoje ėmė toliau blogėti, atsargų apimtis vėl padidėjo ir ne visa numatyta produkcija buvo parduota. Bendras atsargų sumažėjimas yra tiesinis ir atitiko Sąjungos gamybos sumažėjimą. Laikotarpio pabaigos atsargų, išreikštų gamybos procentine dalimi, padidėjimas yra tiesinis ir atitiko mažą gamybos apimtį tiriamuoju laikotarpiu.

(276)

Sąjungos pramonės pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė.

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(277)

Komisija Sąjungos pramonės pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonė veikė labai nuostolingai. Didelių nuostolių ji patyrė tiriamuoju laikotarpiu, kai gamyba buvo sustabdyta keturiems mėnesiams dėl nuolat didėjančio importo dempingo kaina ir mažesnių kainų, dėl kurių Sąjungos pramonė prarado pardavimo apimtį ir laikinai sustabdė gamybą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu jos pelningumas sumažėjo 120 procentinių punktų.

(278)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynųjų pinigų srauto raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo panaši į pelningumo raidą. Nors pinigų srautas nebuvo toks blogas kaip dideli nuostoliai, jis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko neigiamas. Tiriamuoju laikotarpiu pardavimo iš atsargų lygis siekė apie 20 % viso pardavimo ir, nors ir buvo didesnis nei ankstesniais laikotarpiais, lėmė mažesnį neigiamą pinigų srautą, palyginti su ankstesniais metais.

(279)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynosios investicijos sumažėjo 12 % (išskyrus 2021 m., kai jos šiek tiek padidėjo). Sudėtinga Sąjungos pramonės ekonominė padėtis ir dėl to sumažėjęs pelningumas yra pagrindinė priežastis, kodėl nėra naujų investicijų į lizino gamybą.

(280)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Atsižvelgiant į pirmiau aprašytus pokyčius, investicijų grąža (gamybai naudotas ilgalaikis turtas) nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama. Akivaizdžiai gerėjanti tendencija siejama su mažiau nei ankstesniais metais sumažėjusiu pelningumu dėl mažos apimties gamybos tiriamuoju laikotarpiu.

(281)

Sąjungos pramonės pajėgumą padidinti kapitalą labai susilpnino didelis neigiamas pinigų srautas ir neigiamas pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(282)

Visų pagrindinių žalos rodiklių tendencijos buvo neigiamos ir dauguma šių rodiklių nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nuolat neigiami, o Sąjungos pramonės padėtis tiriamuoju laikotarpiu dar labiau pablogėjo.

(283)

Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimtis sumažėjo atitinkamai 83 % ir 84 %. Todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 11 % 2020 m. iki 2 % tiriamuoju laikotarpiu.

(284)

Be to, labai padidėjo Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos – nagrinėjamuoju laikotarpiu jos išaugo 141 %. Sąjungos pramonė negalėjo perkelti šių padidėjusių sąnaudų pirkėjams – labai mažėjant pardavimo apimčiai Sąjungos pramonė vidutines kainas galėjo padidinti ne daugiau kaip 105 %. Todėl Sąjungos pramonės, kuri pirmaisiais nagrinėjamojo laikotarpio metais jau patyrė dviženklius nuostolius, padėtis labai pablogėjo ir tiriamuoju laikotarpiu ji turėjo laikinai nutraukti gamybą, kad būtų sumažinta žala. Šis dramatiškas Sąjungos pramonės padėties pablogėjimas taip pat atsispindėjo kitų pagrindinių rodiklių, pavyzdžiui, užimtumo, pinigų srauto ir investicijų grąžos, raidoje.

(285)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(286)

Kaip jau paaiškinta 250 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad dėl importo iš Kinijos dempingo kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo smukdomos Sąjungos pramonės kainos.

(287)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala dėl kitų veiksnių nei importas iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina nebūtų priskirta importui dempingo kaina. Šie veiksniai yra: importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos gamintojų eksportas ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, Sąjungos pramonės importas, gamybos sąnaudų didėjimas, suvartojimo mažėjimas, kita Sąjungos pramonės veikla ir Sąjungos pramonės padėtis nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje.

(288)

Kaip nurodyta 242 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos apimtis padidėjo 8 %, išreiškus lizino HCl ekvivalentu, o tai reiškia, kad importo iš Kinijos į Sąjungą rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 13 procentinių punktų. Tuo pačiu laikotarpiu, kaip nurodyta 260 ir 261 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonė negalėjo konkuruoti su Kinijos eksportuojančiais gamintojais ir jos pardavimo apimtis sumažėjo 84 %, o rinkos dalis – 82 %. Taip atsitiko tuomet, kai Sąjungos suvartojimas svyravo ir iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 11 %.

(289)

Kaip nurodyta 249 konstatuojamojoje dalyje, dėl importo iš Kinijos tiriamuoju laikotarpiu buvo priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir šio importo kainos už Sąjungos pramonės kainas buvo mažesnės visą nagrinėjamąjį laikotarpį, todėl Sąjungos pramonės padėtis toliau blogėjo. Be to, dėl importo iš Kinijos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat buvo smukdomos, nes Sąjungos pramonė dėl importo dempingo kaina daromo spaudimo produkto negalėjo parduoti už gamybos sąnaudas didesnėmis kainomis. Kainų smukdymas buvo ypač akivaizdus tiriamuoju laikotarpiu.

(290)

Kaip parodyta 12 lentelėje, importo iš Kinijos rinkos dalies didėjimas taip pat sutampa tiek su Sąjungos gamintojo, tiek su importo iš trečiųjų šalių rinkos dalies dideliu mažėjimu tiriamuoju laikotarpiu.

(291)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad labai padidėjęs importas dempingo kaina iš Kinijos tokiomis kainomis, dėl kurių buvo priverstinai mažinamos Sąjungos kainos, padarė materialinę žalą Sąjungos pramonei.

(292)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė.

Importas iš trečiųjų šalių

(293)

Komisija pažymėjo, kad tiriamuoju laikotarpiu importas iš Indonezijos sudarė didžiausią importo į Sąjungą iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, dalį. Komisija taip pat pažymėjo, kad Indonezija daugiausia eksportuoja skystąjį liziną, taip pat lizino sulfatą (6 % importo iš Indonezijos tiriamuoju laikotarpiu).

(294)

2020 m. importo iš pačių didžiausių šaltinių, išskyrus Kiniją, – Indonezijos ir JAV, taip pat iš visų trečiųjų šalių kartu apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai mažėjo, išskyrus 2022 m., kai, Eurostato duomenimis, Brazilija ir Pietų Korėja padidino savo rinkos dalį. Importo iš Indonezijos ir JAV apimties tendencija buvo panaši į Sąjungos pramonės pardavimo apimties tendenciją – 2021 m. importas padidėjo, o 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu smarkiai sumažėjo. Importo iš visų kitų trečiųjų šalių (Brazilijos ir Pietų Korėjos), kurios 2022 m. sustiprino savo padėtį rinkoje, rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2022 m., taip pat sumažėjo.

(295)

Komisija pastebėjo, kad 2021 ir 2022 m. importo iš JAV kaina buvo mažesnė už importo iš Kinijos kainą. Tačiau importo iš JAV kaina labai sumažėjo tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su ankstesniais metais, o tai rodo, kad dėl dominuojančio importo iš Kinijos buvo smukdomos kainos.

(296)

Komisija taip pat nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu visų iš Kinijos importuojamų iškrautų produktų kainos sumažėjo net 66 %, dėl to tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 40,2 %.

(297)

Tada Komisija išnagrinėjo importo iš Kinijos, Indonezijos, JAV, Brazilijos ir Pietų Korėjos svarbą visai Sąjungos rinkai. Kaip matyti iš 3 ir 12 lentelių, bendra importo iš Kinijos apimtis tiriamuoju laikotarpiu buvo tris kartus didesnė už importo iš kitų trečiųjų šalių apimtį. Be to, tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo importo iš Indonezijos ir JAV rinkos dalis. Ir priešingai, nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo tik importo iš Kinijos rinkos dalis.

(298)

Komisija pažymėjo, kad vidutinė importo iš Kinijos kaina buvo mažesnė už importo iš kitų trečiųjų šalių kainas, todėl kainos iš trečiųjų šalių taip pat sumažėjo tiek, kad buvo mažesnės už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas. Taigi, atsižvelgdama į palyginti mažą importo iš kiekvienos šalies apimtį (daug mažesnę nei iš Kinijos), kuri toliau mažėjo, ir didesnes nei importo iš Kinijos kainas, tačiau mažesnes nei Sąjungos pramonės kainas, Komisija padarė išvadą, kad importo iš Indonezijos, JAV, Brazilijos ir Pietų Korėjos poveikis atskirai negali būti laikomas reikšmingu.

(299)

Sąjungos pramonės eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė.

Pardavimas eksportui

(300)

Sąjungos pramonės eksporto apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo palyginti maža ir pirmaisiais nagrinėjamojo laikotarpio metais sudarė 20 % Sąjungos pramonės pardavimo. Nuo to laiko jos mažėjimas yra tiesinis ir atitiko gamybos mažėjimą. Vidutinių pardavimo eksportui kainų tendencija taip pat buvo panaši į pardavimo vidaus rinkoje tendenciją, t. y. jos padidėjo dėl didesnių gamybos sąnaudų.

(301)

Todėl, remdamasi palyginti nedidele apimtimi nagrinėjamuoju laikotarpiu ir tendencijomis, panašiomis į Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje tendencijas, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad dėl Sąjungos pramonės eksporto nesusilpnėjo importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies ir nustatytos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(302)

CESFAC, „Pintaluba“, „Vall Companys“ ir CCCMC tvirtino, kad žalą darė Sąjungos pramonės vykdomas lizino importas iš Kinijos eksportuojančių gamintojų, kuris sudarė apie 10–15 % jos pardavimo Sąjungoje.

(303)

Komisija patvirtino, kad Sąjungos pramonė, siekdama pagerinti savo pinigų srautą, iš Kinijos ir Pietų Korėjos importavo ribotą lizino kiekį tolesniam platinimui Sąjungos rinkoje. Tačiau nuo 2020 m. šis kiekis palaipsniui mažėjo ir 2023 m. tokio importo nebebuvo. Tuo remiantis tvirtinimas buvo atmestas.

(304)

Tos pačios šalys kaip galimą žalos priežastį taip pat nurodė, kad labai padidėjo Sąjungos gamybos sąnaudos, daugiausia dėl padidėjusių cukrinių runkelių ir elektros energijos sąnaudų.

(305)

Kaip nurodyta 269 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos padidėjo dėl padidėjusių energijos ir žaliavų, pavyzdžiui, cukrinių runkelių, amoniako ar amonio sulfato, kainų. Įprastomis rinkos sąlygomis gamintojai padidėjusias sąnaudas gali įtraukti į savo pardavimo kainas. Iki 2021 m. Sąjungos pramonė, reaguodama į padidėjusias gamybos sąnaudas, galėjo iš dalies didinti kainas. Tačiau 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, atsižvelgiant į labai žemą importo iš Kinijos kainų lygį ir net didelį tų kainų sumažėjimą tiriamuoju laikotarpiu, kaip nurodyta 4 lentelėje, tai nebebuvo įmanoma. Taigi žala padaryta ne dėl pačių sąnaudų padidėjimo, o dėl to, kad dėl didžiulio importo iš Kinijos nesąžiningomis mažomis kainomis buvimo rinkoje Sąjungos pramonė negalėjo įtraukti visų šių padidėjusių sąnaudų į savo pardavimo kainas.

(306)

CESFAC, „Pintaluba“, „Vall Companys“ ir CCCMC tvirtino, kad žalą iš dalies lėmė sumažėjęs lizino suvartojimas Sąjungoje.

(307)

2 lentelėje patvirtinama, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu lizino suvartojimas sumažėjo 55 000–60 000 tonų arba 11 %. Tačiau, nors suvartojimas sumažėjo, importas iš Kinijos per tą patį laikotarpį padidėjo 25 000 tonų. Todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis, kuri nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje buvo 10,7 %, tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki mažiau nei 2 %.

(308)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties sumažėjimas proporcingai suvartojimo sumažėjimui būtų maždaug 6 000–8 000 tonų, o dabar, dėl priešingos importo iš Kinijos raidos, jis siekė 44 500–48 000 tonų. Pats suvartojimo sumažėjimas negali būti laikomas reikšmingu.

(309)

CESFAC, „Pintaluba“, „Vall Companys“ ir CCCMC taip pat tvirtino, kad Sąjungos gamintojas dėl lizino rinkos nepastovumo didelę gamybos pajėgumų dalį skyrė vietoje lizino vadinamosioms specialiosioms amino rūgštims gaminti ir kad Sąjungos pramonė 40 000 tonų lizino gaminti skirtų įrengtųjų pajėgumų ėmė naudoti specializuotiems produktams, pavyzdžiui, valinui, argininui ir triptofanui, gaminti, taip sąmoningai pasitraukdama iš Sąjungos lizino rinkos.

(310)

Kaip matyti iš 5 lentelės, Komisija pirmiausia pažymėjo, kad Sąjungos gamintojo lizino gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu nesikeitė. Specializuoti produktai gaminami pagalbiniais įrenginiais, nesusijusiais su lizino gamyba. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė padidino specialiųjų aminorūgščių gamybą, kad sumažintų didelius nuostolius, patirtus gaminant ir parduodant liziną. Tačiau šių specialiųjų aminorūgščių gamybos pajėgumai nėra susieti su lizino gamybos pajėgumais ir neturėtų būti laikomi vieni kitus pakeičiančiais. Kaip minėta 258 konstatuojamojoje dalyje, skundo pateikėjo pagrindinė ekonominė veikla yra lizino gamyba. Specialiųjų aminorūgščių gamybos pajėgumai yra riboti, palyginti su lizino gamybos pajėgumais. Todėl tikėtina, kad, jei būtų nutraukta lizino gamyba, būtų nutraukta ir kitų specialiųjų aminorūgščių gamyba. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad specialiųjų aminorūgščių gamybos padidėjimas nėra susijęs su žala.

(311)

CESFAC, „Pintaluba“, „Vall Companys“ ir CCCMC tvirtino, kad Sąjungos pramonės ekonominiai ir finansiniai rodikliai blogėjo dar iki nagrinėjamojo laikotarpio ir 2024 m. pradžioje Sąjungos pramonė priėmė sprendimą kreiptis dėl nemokumo procedūros Prancūzijos teismuose. Jie tvirtino, kad ankstesni finansiniai sunkumai yra verslo ir finansinių sprendimų bei strategijų, nesusijusių su jokiu lizino importo iš Kinijos konkurenciniu spaudimu, rezultatas.

(312)

Atsakydama į šį tvirtinimą Komisija pirmiausia pažymėjo, kad tvirtinimas nebuvo pagrįstas, nes jame nebuvo nurodyta, kokius prastus finansinius ar verslo sprendimus Sąjungos pramonė priėmė praeityje, kurie galėtų paaiškinti jos sunkumus. Antra, Komisija pažymėjo, kad gamintojai neprivalo būti veikę pelningai, kad galėtų tikėtis paramos prekybos apsaugos priemonėmis. Trečia, iš tiesų jau nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje Sąjungos pramonė veikė nuostolingai, kaip parodyta 11 lentelėje. Tačiau nedarydama jokių išvadų dėl importo iš Kinijos poveikio Sąjungos pramonės padėčiai tais metais, Komisija pažymėjo, kad jau 2020 m. importas iš Kinijos buvo labai didelis, o jo rinkos dalis viršijo 50 %. Dar svarbiau tai, kad nuo tada importas iš Kinijos Sąjungos rinkoje toliau labai didėjo, o skirtumas tarp Sąjungos pramonės pardavimo kainų ir importo iš Kinijos kainų padidėjo išskirtinai smarkiai – nuo [125–325] EUR/t 2020 m. iki [1 097–1 397] EUR/t tiriamuoju laikotarpiu.

(313)

Tuo remiantis akivaizdu, kad Sąjungos pramonės padėtis nagrinėjamuoju laikotarpiu negali būti siejama su netinkamu valdymu. Tvirtinimas buvo atmestas.

(314)

Iš pirmiau pateiktos analizės matyti, kad, nors Sąjungos rinka traukėsi, nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo Kinijos kilmės importo apimtis. Dėl mažų importo iš Kinijos dempingo kainų Sąjungos pramonė negalėjo didinti savo kainų iki tvaraus lygio, todėl ji nuolat patyrė vis didesnius nuostolius. Be to, Sąjungos pramonė dėl importo iš Kinijos taip pat prarado didelę rinkos dalį, o labai sumažėjus pardavimui 2023 m. ji net turėjo laikinai sustabdyti gamybą. Todėl Komisija nustatė, kad tarp importo dempingo kaina iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos žalos esama priežastinio ryšio.

(315)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Tačiau šių veiksnių poveikis Sąjungos pramonės neigiamai raidai buvo nedidelis.

(316)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiame etape Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir materialinės žalos nesusilpnėjo. Žala yra bendra ir ją, be kita ko, sudaro sumažėjusi gamyba, pardavimas, rinkos dalis, pelningumas ir užimtumas.

(317)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(318)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c ir 2d dalyse.

(319)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą iki padidėjant importui iš nagrinėjamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(320)

Pirmiausia Komisija nustatė bazinį pelną, padengiantį visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis. Kadangi Sąjungos pramonė per visą nagrinėjamąjį laikotarpį patyrė nuostolių, o Sąjungos pramonės duomenų nebuvo galima naudoti, Komisija nustatė pagrįstą 6 % pelno dydį.

(321)

Sąjungos pramonė pateikė įrodymų, kad jos investicijų, mokslinių tyrimų ir plėtros bei novacijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų buvęs didesnis. Komisija patikrino šią informaciją remdamasi investicijų planais ir atidėtais projektais. Iš tiesų buvo nustatyta, kad Sąjungos pramonės tvirtinimai yra pagrįsti. Siekdama, kad tai būtų atspindėta tiksliniame pelne, Komisija apskaičiavo investicijų, MTP ir inovacijų (toliau – IMI) išlaidų įprastomis konkurencijos sąlygomis skirtumą, kaip nurodė Sąjungos pramonė ir patikrino Komisija, atsižvelgdama į faktines IMI išlaidas nagrinėjamuoju laikotarpiu. Šis skirtumas, išreikštas apyvartos procentine dalimi, siekė 4,69 %.

(322)

Šie 4,69 % buvo pridėti prie 319 konstatuojamojoje dalyje nurodyto 6 % bazinio pelno, todėl tikslinis pelnas siekė 10,69 %.

(323)

Tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojas negamino didelio nagrinėjamojo produkto kiekio. Todėl buvo laikoma, kad jo gamybos sąnaudos netinka tikslinei kainai nustatyti. Šias sąnaudas veikė didelis pastoviųjų vieneto sąnaudų padidėjimas, atsiradęs dėl sumažėjusios pardavimo apimties (tiek vidaus, tiek eksporto rinkose), dėl kurio taip pat sumažėjo gamybos apimtis. Sąjungos gamintojas taip pat buvo sustabdęs lizino gamybą 4 mėnesiams tiriamuoju laikotarpiu. Todėl Komisija šiam tyrimui tinkama laikė 2022 m. gamybos apimtį (pakoreguotą pagal 2023 m. gruodžio mėn. Prancūzijos infliacijos indeksą).

(324)

Tuo remiantis nežalinga vidutinė svertinė kaina yra 2 800–3 300 EUR/t, t. y. kaina, apskaičiuota prie vienintelio Sąjungos gamintojo gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu pridėjus pirmiau minėtą 10,69 % pelno dydį.

(325)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį, Komisija paskutiniame etape įvertino, kokias būsimas sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Remdamasi turimais įrodymais, Komisija preliminariai nustatė, kad papildomos sąnaudos sieks [240–270] EUR/t. Šis skaičius buvo pridėtas prie 324 konstatuojamojoje dalyje nurodytos nežalingos kainos.

(326)

Tuo remdamasi, pirmiau minėtą tikslinį pelno dydį (žr. 324 konstatuojamąją dalį) pritaikiusi Sąjungos pramonės gamybos sąnaudoms tiriamuoju laikotarpiu ir tada pridėjusi koregavimus pagal 7 straipsnio 2d dalį pagal kiekvieną rūšį, Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei nežalingą [3 040–3 570] EUR/t panašaus produkto kainą.

(327)

Tuomet, remdamasi atrinktų bendradarbiaujančių nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su Sąjungos pramonės tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos skirtumą. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(328)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visam kitam Kinijos kilmės importui apibrėžiamas taip pat kaip dempingo skirtumas toms bendrovėms ir importui (žr. 3.3 skirsnį).

(329)

Nusprendusi taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį.

(330)

Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(331)

Vienintelis Sąjungos lizino gamintojas, kuris pateikė skundą, visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą ir nurodė esąs suinteresuotas, kad priemonės būtų nustatytos.

(332)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos gamintojui daroma materialinė žala. Dėl šio importo buvo labai smukdomos kainos, todėl Sąjungos pramonė buvo priversta parduoti mažesne už sąnaudas kaina. Dėl to Sąjungos pramonė patyrė didelių nuostolių. Dėl importo iš Kinijos toliau priverstinai labai mažintos Sąjungos pramonės kainos, o dėl padidėjusios šio importo apimties labai sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis.

(333)

Nustačius priemones veikiausiai būtų užkirstas kelias tolesniam importo iš Kinijos labai mažomis kainomis antplūdžiui ir pramonė galėtų pradėti atsigauti. Netaikant priemonių Kinijos gamintojai toliau eksportuos nagrinėjamąjį produktą dempingo kaina į Sąjungos rinką ir ilgai netruks, kai Sąjungos pramonė turės nutraukti veiklą.

(334)

Kadangi Sąjungos pramonė gali patenkinti tik apie 20 % Sąjungos suvartojimo, tikimasi, kad nustačius laikinąsias antidempingo priemones iš Kinijos bus toliau importuojama į Sąjungą, tačiau Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir kainos Sąjungos rinkoje padidės, taigi padidės šios pramonės pelningumas ir kiti finansiniai rodikliai ir bus išvengta veiklos nutraukimo.

(335)

Todėl buvo padaryta išvada, kad priemonių nustatymas Kinijai atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(336)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo ir klausimyno atsakymus pateikė trys importuotojai. Kartu jiems teko 26 % lizino importo iš Kinijos.

(337)

„Andres Pintaluba S.A.“ išreiškė susirūpinimą dėl to, kad nustačius antidempingo priemones iš Kinijos importuojamam lizinui kiltų didelė rizika, kad ES rinkoje pritrūks pasiūlos, ir pateikė įrodymų, kad iki Kinijos lizino tiekėjams patenkant į rinką skystojo lizino pasiūla praeityje ilgą laiką buvo nuolat nepakankama.

(338)

Komisija patikslino, kad antidempingo muitais siekiama ne užkirsti kelią importui iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungos rinką, o kovoti su nesąžininga praktika rinkoje ir atkurti vienodas sąlygas, sudarant sąlygas normaliam rinkos veikimui. Mažai tikėtina, kad Sąjungos gamintojas ir trečiųjų šalių ne Kinijos eksportuojantys gamintojai sugebės visiškai aprūpinti Sąjungos rinką. Kinijos eksportuojantiems gamintojams užimant dominuojančią padėtį ir silpnėjant kitų trečiųjų šalių gamintojų padėčiai pasaulyje, antidempingo priemonės leis padidinti Sąjungos pramonės gamybą ir atkurti vienodas sąlygas, neužkertant kelio importui iš Kinijos. Todėl Komisija atmetė minėtus argumentus kaip nepagrįstus.

(339)

„Barentz“, CESFAC, „Pintaluba“ ir „Vall Companys“ taip pat tvirtino, kad antidempingo muitų nustatymas prieštarautų Sąjungos interesams ir dėl aplinkosaugos priežasčių, nes padidinus lizino kainą pašarų premiksų ir kombinuotųjų pašarų gamintojai būtų skatinami koreguoti pašarinių žaliavų ir priedų mišinį, kad padidintų pigesnių ir daug baltymų turinčių alternatyvų, pvz., sojų ir žalių baltymų, pašarų priedų dalį.

(340)

Tvirtinimas buvo atmestas, nes Komisija pažymėjo, kad sojų ir žalių baltymų pašarų priedų įtraukimo į pašarus lygis visų pirma priklauso nuo šių žaliavų kainos, o pagrindiniai kainų svyravimo veiksniai (derliaus kiekis, EUR ir USD kurso svyravimas, frachtas) nepriklauso nuo lizino kainos.

(341)

Atliekant tyrimą apie save pranešė ir klausimyno atsakymus pateikė vienas naudotojas. Ši bendrovė („Vall Companys Group“) veikia pašarų rinkoje, kuri yra viena iš trijų pagrindinių lizino rinkų. Tiriamuoju laikotarpiu šiai bendrovei teko mažiau nei 5 % iš Kinijos importuoto lizino. „Vall Companys Group“ buvo surengtas klausymas su Komisija ir buvo atliktas jos klausimyno atsakymų patikrinimas vietoje.

(342)

„Vall Companys Group“ tvirtino, kad nustačius antidempingo priemones i) labai padidėtų pašarų ir kitų galutinės grandies produktų sąnaudos Sąjungoje, ii) kiltų didelė lizino pasiūlos trūkumo rizika, iii) labai susilpnėtų konkurencija Sąjungos rinkoje ir būtų sudarytos sąlygos antikonkurenciniam elgesiui ir iv) būtų pakenkta Sąjungos aplinkos politikai.

(343)

Dėl pirmojo punkto „Vall Companys“ teigė, kad lizinas sudaro maždaug [0–10 %] pašarų gamybos sąnaudų. Naudotojas taip pat paaiškino, kad pašarų sąnaudos sudaro apie 65 % kiaulienos ir paukštienos produktų gamybos sąnaudų, ir apskaičiavo, kad lizinas sudaro apie [0–5 %] kiaulienos ir paukštienos produktų gamybos sąnaudų. Naudotojas tvirtino, kad gamybos sąnaudų dalis yra didelė, atsižvelgiant į mėsos pramonės pobūdį ir į tai, kad kiaulienos ir paukštienos produktai parduodami prekių rinkose uždirbant nedidelį pelną. Todėl bet koks lizino sąnaudų padidėjimas turės neproporcingą poveikį mėsos gamintojų pelnui ir (arba) neigiamai paveiks vartotojus, nes padidės mėsos produktų kainos.

(344)

Komisija pripažino, kad antidempingo priemonės turėtų įtakos lizino kainai. Tačiau, kaip teigia „Eurolysine“ (132), kalbant apie naudojimą pašarams gaminti, pašarų maistinės sudedamosios dalys pasirenkamos atsižvelgiant į jų maistinę vertę pašarams ir jų kainą. Kadangi pramonėje naudojami „mažiausiai kainuojančios sudėties principu“ grindžiami matematiniai modeliai, pašarų sudėtis kinta atsižvelgiant į prieinamumą ir kainą. Pašarų žaliavų kainų pokyčiai laikui bėgant daro maždaug 15 % poveikį pašarų sudėtinių dalių kainoms, o lizino kaina – 2 % poveikį. Tuo remdamasi Komisija laikėsi nuomonės, kad antidempingo priemonių poveikis pašarų gamintojams bus nedidelis.

(345)

Į antrą punktą jau atsakyta 338 konstatuojamojoje dalyje. Komisija taip pat pažymėjo, kad, kalbant apie antikonkurencinio elgesio Sąjungos rinkoje riziką, tai, kad Sąjungos pramonė išliks ir kad produktas bus tiekiamas iš nagrinėjamosios šalies ir kitų šaltinių, yra veikiau konkurencingos rinkos garantija, o ne grėsmė konkurencingai rinkai. Į tvirtinimą, kad priemonės pakenktų Sąjungos aplinkos politikai, atsakyta 340 konstatuojamojoje dalyje.

(346)

„Vall Companys Group“ taip pat prieštaravo antidempingo priemonių nustatymui, nes baiminasi, kad tai gali turėti įtakos Ispanijoje gaminamo produkto – kiaulienos išpjovų – eksportui į Kinijos rinką, kuris, jos nuomone, yra svarbi ekonominė veikla. Tačiau ji negalėjo pagrįsti tvirtinimo, todėl jis buvo atmestas.

(347)

Kadangi naudotojai daugiau informacijos nepateikė ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina preliminari išvada, kad antidempingo priemonių nustatymas veikiausiai nedarytų didelio poveikio naudotojams.

(348)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog priemonių nustatymas importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lizinui neatitiktų Sąjungos interesų.

(349)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(350)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesnio muito taisyklę, importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lizinui turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus (6.2 skirsnis). Muitų dydis nustatytas pagal žemesnįjį iš dempingo ir žalos skirtumų.

(351)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(352)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, gaminamam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(353)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui taikytinas antidempingo muitas.

(354)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(355)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(356)

Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą. Registracija buvo vykdoma, kad būtų galima surinkti muitus atgaline data, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje.

(357)

Atsižvelgiant į pirminiu etapu nustatytus faktus, importuojamų produktų registravimą reikėtų nutraukti.

(358)

Šiuo tyrimo etapu nėra priimtas joks sprendimas dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

(359)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(360)

Pastabų pateikė „Eppen“ ir „Meihua“. Tačiau gautos pastabos buvo susijusios ne su skaičiavimų tikslumu, o su metodika, kurią Komisija naudojo atitinkamiems dempingo skirtumams nustatyti. Todėl šios pastabos kartu su visomis kitomis pastabomis bus apsvarstytos paskelbus laikinąsias priemones.

(361)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabų ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(362)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,