(1)

2023 m. lapkričio 15 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamos Egipto ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės polivinilchlorido suspensijos (toliau – S-PVC). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija šį tyrimą inicijavo gavusi 2023 m. spalio 2 d. polivinilchlorido prekybos komiteto (toliau – skundo pateikėjai) pateiktą skundą. Skundas buvo pateiktas Sąjungos S-PVC pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį 2024 m. birželio 14 d. Komisija šalims pateikė siūlomų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie dempingo skirtumų ir skirtumų, tinkamų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, skaičiavimą. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos pastabas dėl skaičiavimų tikslumo pateikti per tris darbo dienas.

(4)

Komisija iš suinteresuotųjų šalių gavo keletą pastabų.

(5)

Airijoje įsikūręs S-PVC naudotojas „Foamalite Ltd“ (toliau – „Foamalite“) išreiškė susirūpinimą dėl konkrečios su Airija susijusios problemos, nes jo pagrindinis konkurentas yra įsikūręs Šiaurės Airijoje ir gali importuoti S-PVC, kuriam taikomi mažesni muitai, ir labiau konkuruoti su naudotoju už Sąjungos ribų, ypač Turkijoje. Apie trečdalį savo produkcijos „Foamalite“ eksportuoja už Sąjungos ribų, didžiąją dalį – į Jungtinę Karalystę. Komisija pažymi, kad taikant Sąjungos laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą S-PVC būtų galima importuoti be muitų, jei perdirbtos prekės būtų reeksportuojamos. Taip būtų užtikrinta, kad „Foamalite“ konkurencingumo už Sąjungos ribų neveiktų muitai. Dėl konkurencijos su Šiaurės Airijoje įsikūrusiu konkurentu Komisija pažymėjo, kad konkurentui Šiaurės Airijoje bus taikomos tos pačios priemonės, kaip ir „Foamalite“ Sąjungoje, kaip numatyta Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (3) Protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos 5 straipsnyje.

(6)

Komisija paaiškino, kad „TCI Sanmar“ ir „Foamalite“ pateiktos pastabos nebuvo susijusios su pagrindinių dempingo ir žalos skaičiavimų tikslumu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 19a straipsnyje. Todėl Komisija į tas pastabas laikinajame reglamente neatsakė. Tačiau į tas pastabas atsakyta šio reglamento 35 ir 36 konstatuojamosiose dalyse.

(7)

JAV gamintojas „Formosa Plastics Corporation“ (toliau – „Formosa“) tvirtino, kad atlikdama skaičiavimus Komisija padarė keletą korektūros klaidų. Į tas pastabas atsakyta 60 konstatuojamojoje dalyje.

(8)

2024 m. liepos mėn. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/1896 (4) (toliau – laikinasis reglamentas) tam tikram importuojamam Egipto ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės polivinilchloridui nustatė laikinuosius antidempingo muitus.

(9)

Paskelbus laikinąsias priemones Egipto ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės, „TCI Sanmar Chemicals S.A.E.“ (toliau – „TCI Sanmar“), „Formosa“, „Oxy Vinyls, LP“ (toliau – „Oxy Vinyls“), „Westlake Corporation“ (toliau – „Westlake“) ir skundo pateikėjai per laikinojo reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikė pastabų raštu ir išreiškė savo nuomonę apie negalutines išvadas.

(10)

Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. 2024 m. spalio 3 d. surengtas klausymas su „Oxy Vinyls“.

(11)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Priimdama galutines išvadas Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, patikslino savo negalutines išvadas.

(12)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamai Egipto ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės S-PVC (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo. Iki nustatyto termino pastabų pateikė Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė, „TCI Sanmar“, „Formosa“, „Oxy Vinyls“, „Westlake“, „Shin-tech“, „Tricon Dry Chemicals“ ir Europos PVC langų profilių asociacija (EPPA).

(13)

Į pastabas, pateiktas dėl laikinojo reglamento ir pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo šalių pakartotas nepateikiant jokių naujų esminių elementų, šiame reglamente atsakyta vieną kartą.

(14)

Po pirminio faktų atskleidimo Komisija iš Egipto ir JAV Vyriausybių ir „Formosa“ gavo pastabų dėl atrinktų Sąjungos gamintojų tipiškumo. Šalys suabejojo atrinktų Sąjungos bendrovių, kurioms teko apie 25 % apskaičiuotos S-PVC gamybos apimties ir 26 % Sąjungos pardavimo apimties, tipiškumu. Šiuo atžvilgiu JAV Vyriausybė nurodė PPO apeliacinio komiteto ataskaitą byloje „EB. Tvirtinimo detalės“, kurioje nustatyta, kad vidaus pramonė, kuriai tenka 27 % visos apskaičiuotos panašaus produkto gamybos apimties, neatitiko kiekybinės ribinės vertės ir PPO antidempingo susitarimo 4 straipsnio 4.1 dalies (5).

(15)

Pirma, Komisija pažymi, kad inicijavimo etapu nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų dėl atrinktų Sąjungos gamintojų. Antra, JAV Vyriausybės nurodyta byla yra susijusi su „didžiosios dalies“ apibrėžtimi ir inicijavimu atitinkamai pagal atitinkamai Antidempingo susitarimo 4 straipsnio 4.1 dalį ir 5 straipsnio 5.4 dalį, o ne su atranka. Todėl tie straipsniai netaikomi atliekant atranką. Ši pastaba buvo atitinkamai atmesta.

(16)

JAV Vyriausybė taip pat paprašė Komisijos paaiškinti, kaip ji atrinko bendroves. Kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą (6), inicijavus tyrimus Komisija preliminariai atrinko bendroves ir suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje (7) pateikė apie tai informaciją. Prie bylos pridėtame pranešime buvo nurodyti atrinktų bendrovių pavadinimai ir atrankos kriterijai, t. y. panašaus produkto gamybos ir pardavimo ES tiriamuoju laikotarpiu apimtis. Šalims buvo sudaryta galimybė pateikti pastabų dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Komisija negavo jokių pastabų ir patvirtino preliminariai atrinktas bendroves.

(17)

JAV Vyriausybė ir „Formosa“ taip pat iškėlė klausimą, kodėl buvo atrinkti du perdirbėjai. Žinoma, „INOVYN Manufacturing Belgium SA“ ir „Vynova Wilhelmshaven GmbH“ gamina S-PVC pagal žaliavų perdirbimo susitarimus. Komisija mano, kad S-PVC gamyba pagal žaliavų perdirbimo susitarimą nereiškia, kad šie du atrinkti subjektai nėra gamintojai, veikiau priešingai. Be to, kaip atsakydama į šias pastabas nurodė Sąjungos pramonė, siekiant aprėpti įvairius Sąjungoje taikomus verslo modelius, reikėjo įtraukti perdirbėjus. Abu subjektai, gaminantys S-PVC pagal žaliavų perdirbimo susitarimus, yra vieni didžiausių Sąjungos S-PVC gamintojų. Priešingai, nei teigė JAV Vyriausybė, Komisija, gavusi prieigą prie verslininkų apskaitos dokumentų, atsižvelgė į visas gamintojų gamybos sąnaudas.

(18)

„Formosa“ taip pat tvirtino, kad nekonfidencialios informacijos byloje trūko informacijos apie tikslius perdirbėjų ir jų verslininkų susitarimus, kad suinteresuotosios šalys galėtų įvertinti atrinktų bendrovių tipiškumą.

(19)

Tačiau, nekonfidencialios informacijos byloje pateikus informaciją apie siūlomus atrinkti Sąjungos pramonės gamintojus, „Formosa“ nepateikė jokių pastabų, be to, per tyrimą nepateikė pastabų ir dėl nekonfidencialios informacijos bylos išsamumo. Bet kuriuo atveju tyrimo nekonfidencialios informacijos byloje buvo pateikta pakankamai išsamios informacijos, kad ankstyvesniu tyrimo etapu būtų galima nustatyti perdirbėjus, be kita ko, jų skirtingą pardavimo struktūrą, todėl suinteresuotosios šalys galėjo įvertint atrinktų bendrovių tipiškumą. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(20)

JAV Vyriausybė ir „Formosa“ tvirtino, kad atrinkdama bendroves Komisija neatsižvelgė į Sąjungos pramonės geografinį pasiskirstymą. Atsakydama į šią pastabą Komisija pakartojo, kad Sąjungos gamintojai buvo atrinkti visiškai laikantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio, nes atrinkti trys didžiausi pagal gamybą ir pardavimą Sąjungoje Sąjungos gamintojai. Be to, visi šie Sąjungos gamintojai įsikūrę skirtingose valstybėse narėse (Belgijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose), taigi užtikrinamas geras geografinis pasiskirstymas atsižvelgiant į valstybių narių, kuriose vykdoma gamyba, svorį. Todėl šios pastabos atmestos.

(21)

Taigi, pastabos dėl atrinktų Sąjungos bendrovių tipiškumo buvo atmestos.

(22)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl atrankos negauta, laikinojo reglamento 8–15 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(23)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 16 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(24)

JAV Vyriausybė kritikavo pernelyg kupiūruotus skundo pateikėjų dokumentus, nes tai, jos nuomone, trukdė JAV subjektams teikti pastabas dėl pagrindinių skundo elementų. Taip pažeidžiamos PPO antidempingo susitarimo 6 straipsnio 6.4 ir 6.5 dalys.

(25)

Komisija išnagrinėjo šį klausimą. Ji nustatė, kad JAV Vyriausybė klaidingai aiškino padėtį nurodydama, kad „visi skundo priedai yra visiškai konfidencialūs“, nes taip nebuvo. Daugelio priedų nekonfidenciali versija yra tokia pati kaip konfidenciali versija. Daugelio kitų priedų nekonfidencialioje versijoje, tinkamai atsižvelgiant į neskelbtiną bendrovės informaciją, tinkamai atspindėta konfidencialioje versijoje pateikta informacija. Kai kuriais konkrečiais atvejais dėl aptariamos informacijos pobūdžio nebuvo įmanoma pateikti nekonfidencialios santraukos. Tokiais atvejais informaciją pateikusi (-ios) šalis (-ys) tai pagrindė, o Komisija įvertino prašymą laikyti informaciją konfidencialia ir jį priėmė. Todėl Komisija padarė išvadą, kad nekonfidenciali skundo versija atitiko pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalies ir PPO antidempingo susitarimo 6 straipsnio 6.4 ir 6.5 dalių nuostatas.

(26)

JAV Vyriausybė taip pat kritikavo tai, kad Komisija neatsižvelgė į „Oxy Vinyls“ pastabas dėl pernelyg kupiūruotos ES pramonės pateiktos informacijos. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad gavusi „Oxy Vinyls“ pastabas Komisija susisiekė su atrinktu Sąjungos gamintoju, kuris tuomet iki Komisijos nustatyto termino pateikė patikslintą nekonfidencialią savo klausimyno atsakymų versiją.

(27)

Atsižvelgiant į pateiktas išvadas, laikinojo reglamento 17–29 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(28)

Iš JAV Vyriausybės ir „Formosa“ gauta pastabų dėl labai trumpo termino eksportuojantiems gamintojams atsakyti į antidempingo klausimyną pratęsimo ir dėl nepakankamo lankstumo sudarant tikrinimo tvarkaraštį – dėl šių abiejų priežasčių JAV respondentams kilo bereikalingų sunkumų. Šiems tvirtinimams pagrįsti JAV Vyriausybė nurodė laiko tarpą nuo pratęsto klausimyno atsakymų pateikimo termino iki laikinųjų priemonių nustatymo, taip pat nuo patikrinimo vietoje įvykdymo iki to patikrinimo ataskaitos paskelbimo.

(29)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė, o minėtus pavyzdžius laikė neaktualiais, nes dėl Komisijos švenčių dienų eksportuojantiems gamintojams buvo skirta daugiau nei pranešime apie inicijavimą nurodytos 37 dienos klausimyno atsakymams pateikti, o tikrinimo tvarkaraštį Komisija rengė atidžiai, siekdama kuo labiau atsižvelgti į eksportuojančių gamintojų pageidavimus. Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad visas tyrimo procesas užima daug laiko ir kad po to, kai eksportuojantys gamintojai pateikė klausimyno atsakymus, jiems buvo suteiktos kelios papildomos galimybės pateikti trūkstamus ir (arba) papildomus duomenis, be kita ko, per patikrinimus vietoje.

(30)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 30 ir 31 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(31)

„Oxy Vinyls“ pareiškė, kad Komisija pasirinko tokį tiriamąjį laikotarpį, kuris, kalbant apie žalą, užtikrintų blogiausią įmanomą rezultatą JAV eksportuotojams, kaip matyti iš JAV ir Sąjungos sutarčių kainų apsidraudimo koeficiento. Komisija pažymėjo, kad tiriamasis laikotarpis buvo pasirinktas pagal jos įprastą praktiką ir pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(32)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 32 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(33)

Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 33–38 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(34)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 50–58 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(35)

„TCI Sanmar“ teigė, kad buvo padaryta svarbi skaičiavimo klaida, nes nurodytos CIF vertės, kurias naudojo Komisija, nebuvo kainos Sąjungos pasienyje, kadangi bendrovės pardavimo lentelėse nebuvo nurodytos visų sandorių, sudarytų FAS arba FCA kainomis, vežimo ir susijusios išlaidos.

(36)

Komisija pažymi, kad pagal įprastą praktiką ir siekiant surinkti duomenis, reikalingus eksporto kainoms ir dempingo skirtumams įvertinti pagal taikytinas pagrindinio reglamento nuostatas, kiekvieno eksporto sandorio atveju eksportuojantys gamintojai privalo nurodyti ne tik faktinę sąskaitos faktūros kainą, bet ir to paties sandorio atskirą CIF kainą. Jei pagrindinio sandorio pristatymo terminas nėra CIF, eksportuojantis gamintojas turi apskaičiuoti tą CIF vertę. Iš tiesų šiuo atveju Komisija rėmėsi „TCI Sanmar“ pateiktomis CIF vertėmis. Kai pagrindinio sandorio pristatymo terminas buvo CIF, Komisija suderino „TCI Sanmar“ klaidingai nurodytą CIF vertę su faktine sąskaitos faktūros verte. Pastaba ir Komisijos paaiškinimas taip pat mutatis mutandis buvo susiję su CIF kaina, naudota žalos skirtumui apskaičiuoti (žr. laikinojo reglamento 129 ir 130 konstatuojamąsias dalis).

(37)

Po galutinio faktų atskleidimo „TCI Sanmar“ pakartojo savo ankstesnes pastabas šiuo klausimu ir teigė, kad Komisija rėmėsi netinkamomis CIF vertėmis ir kad vėliau skaičiavimo klaida padaryta iš dalies dėl Komisijos prašymų pataisyti duomenis, kuriuos „TCI Sanmar“ iš pradžių pateikė savo klausimyno atsakymuose. „TCI Sanmar“ pridūrė, kad, remiantis Eurostato duomenimis, CIF vertė buvo 926 EUR/t, t. y. gerokai didesnė už vertę, kurią Komisija naudojo atlikdama skaičiavimus, taip pat dėl to, kad į Eurostato CIF vertes buvo įtrauktas prekiautojo pelnas (be kitų sąnaudų), o į Komisijos naudotas CIF vertes – ne.

(38)

Komisija paaiškino, kad, pagal nusistovėjusią bylų praktiką, atskirų bendrovių klausimyno atsakymuose, taip pat atsakymuose į raštus dėl informacijos neišsamumo, pateikti duomenys yra viršesni už bendruosius ir viešus statistinius duomenis, visų pirma, jei jie skirti konkrečios bendrovės skaičiavimams atlikti. Statistiniai duomenys nėra susiję su konkrečia bendrove, jie taip pat nėra prieinami pagal kiekvieną sandorį. Komisija taip pat paaiškino, kad galiausiai atsakomybė už tikslių duomenų pateikimą tenka kiekvienai per tyrimą nagrinėjamai šaliai.

(39)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 59 ir 60 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(40)

Primenama, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Šiuo atveju Komisija nusprendė atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti ex-works prekybos lygiu. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant, kad: i) jos labiau atitiktų į ex-works lygį ir ii) būtų atsižvelgta į įvairius veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(41)

Siekiant, kad normalioji vertė labiau atitiktų ex-works prekybos lygį, buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į pakavimo sąnaudas.

(42)

Siekiant, kad eksporto kaina labiau atitiktų ex-works prekybos lygį, buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir pakavimo sąnaudas. Koregavimai atsižvelgiant į kredito išlaidas atlikti, kai šios išlaidos turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui (taip pat žr. šio reglamento 47 konstatuojamąją dalį ir laikinojo reglamento 67 konstatuojamąją dalį).

(43)

Nustačius laikinąsias priemones „TCI Sanmar“ pakartojo ankstesnius tvirtinimus, kad normaliosios vertės turėtų būti pakoreguotos ir sumažintos atsižvelgiant į valiutos krizės poveikį Egipto ekonomikai tiriamuoju laikotarpiu. Tuo tikslu „TCI Sanmar“ nurodė laikinojo reglamento 64 konstatuojamąją dalį, kurioje apibendrintas ankstesnis „TCI Sanmar“ tvirtinimas, kad apskaičiuojant dempingą, susijusį su tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 2022 m. spalio 1 d. – 2023 m. rugsėjo 30 d., įvykdytais sandoriai, iš esmės reikėjo naudoti 2024 m. kovo 6 d. Egipto centrinio banko (toliau – ECB) nustatytą valiutos kursą. „TCI Sanmar“ pridūrė, kad pagrindinės EGP devalvacijos aplinkybės parodė, kad tiriamuoju laikotarpiu tikroji EGP vertė buvo gerokai mažesnė už skelbtą ECB normą. Pastabose po pirminio faktų atskleidimo „TCI Sanmar“ teigė, kad Komisija laikinajame reglamente neatsižvelgė į „TCI Sanmar“ argumentą.

(44)

Paskelbus laikinąsias priemones Egipto Vyriausybė taip pat pateikė pastabų nurodydama 43 konstatuojamojoje dalyje pateiktą „TCI Sanmar“ tvirtinimą ir pridūrė, kad pateikti įrodymai (2024 m. kovo 6 d. koregavimas atsižvelgiant į valiutos kursą) buvo aktualūs šiam tyrimui. Savo pastabose Egipto Vyriausybė neaiškiai užsiminė apie PPO apeliacinio komiteto ataskaitą „Argentina. Keraminės plytelės“, kurioje PPO apeliacinis komitetas nustatė, kad laikotarpio po tiriamojo laikotarpio įrodymai, tiesiogiai susiję su sandoriais tiriamuoju laikotarpiu, neturėtų būti atmesti kaip neaktualūs.

(45)

Komisija nurodo laikinojo reglamento 65 ir 66 konstatuojamąsias dalis, kuriose į šias pastabas išsamiai atsakyta ir jos paneigtos. Komisija laikėsi nuomonės, kad Egipto Vyriausybės tvirtinimas yra klaidingas, nes ECB nustatė per visą tiriamąjį laikotarpį taikytiną valiutos kursą, kuris turėtų būti taikomas tuo tiriamuoju laikotarpiu sudarytiems sandoriams. Akivaizdu, kad 2024 m. kovo 6 d. nustatytas valiutos kursas neturėtų būti taikomas sandoriams, sudarytiems tiriamuoju laikotarpiu – nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Todėl neatrodo, kad „TCI Sanmar“ pasiūlytas valiutos kursas atitiktų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punkto reikalavimus.

(46)

Po galutinio faktų atskleidimo „TCI Sanmar“ vėl tvirtino, kad Egipto centrinio banko (CBE) tiriamuoju laikotarpiu nustatytas oficialus valiutos kursas neatspindi realybės rinkoje. Komisija pažymi, kad pakartotas tvirtinimas nebuvo tinkamas ankstesniam Komisijos vertinimui, pateiktam laikinojo reglamento 65 ir 66 konstatuojamosiose dalyse ir šio reglamento 45 konstatuojamojoje dalyje, pakeisti.

(47)

„TCI Sanmar“ pateikė antrą tvirtinimą dėl normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimo, kurį Komisija nurodė laikinojo reglamento 67 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgdama į tai, kad pagrindiniai faktai yra neskelbtini, Komisija šį tvirtinimą nagrinėjo tik su „TCI Sanmar“.

(48)

Po galutinio faktų atskleidimo „TCI Sanmar“ pakartojo pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytą tvirtinimą dėl koregavimo atsižvelgiant į kredito išlaidas. Vėlgi, atsižvelgdama į tai, kad pagrindiniai faktai yra neskelbtini, Komisija tik „TCI Sanmar“ patvirtino, kad šis tvirtinimas buvo paneigtas.

(49)

Egipto Vyriausybė pakartojo „TCI Sanmar“ tvirtinimą, nurodytą 47 konstatuojamojoje dalyje, ir tik teigė, kad remiantis pateiktais įrodymais Egipto eksportuotojo „TCI Sanmar“ eksporto kainos turėtų būti pakoreguotos ir padidintos. Tuo „TCI Sanmar“ tvirtinimu buvo siekiama padidinti eksporto kainą, tačiau Komisijai išnagrinėjus šį tvirtinimą eksporto kaina buvo pakoreguota ir sumažinta Egipto Vyriausybė laikėsi nuomonės, kad Komisijos atsisakymas koreguoti ir padidinti „TCI Sanmar“ eksporto kainas pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, kurioje nustatyta, kad normaliosios vertės ir eksporto kainos turi būti lyginamos teisingai. Šiuo atžvilgiu Egipto Vyriausybė nurodė PPO apeliacinio komiteto ataskaitą byloje „ES. Tvirtinimo detalės (Kinija)“, kurioje teigiama, kad reikia atlikti teisingą palyginimą pagal Antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2.4 dalį.

(50)

Komisija patvirtina, kad ji užtikrino teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimą. Konfidencialumo sumetimais pagrindiniais duomenimis buvo galima tiesiogiai pasidalyti tik su „TCI Sanmar“.

(51)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 61–68 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(52)

Kadangi jokių tvirtinimų dėl dempingo skirtumo apskaičiavimo nepriimta, laikinojo reglamento 72 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(53)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(54)

Savo klausimyno atsakymuose „Westlake“ pateikė konsoliduotas chloro ir kaustinės sodos gamybos sąnaudas ir atėmė pajamas, gautas iš kaustinės sodos pardavimo. Pirminiame etape Komisija šį koregavimą atmetė. Tokio sprendimo priežastys buvo išsamiai išdėstytos atskirai „Westlake“ atskleistoje informacijoje:

(55)

Po pirminio faktų atskleidimo „Westlake“ nesutiko su Komisijos vertinimu šiuo klausimu. Ji teigė, kad labai svarbu atsižvelgti į realybę, kad S-PVC ir kaustinė soda yra tarpusavyje susijusios gamybos procese ir priklauso nuo bendro pelno. Šiam teiginiui pagrįsti ji nurodė Komisijos sprendime dėl susijungimo tyrimo Ineos / Solvay / JV (8) pateiktą PVC gamybos apibūdinimą. Tame sprendime Komisija kaustinę sodą apibūdino kaip PVC gamybos šalutinį produktą.

(56)

Komisija pirmiausia pažymėjo, kad „Westlake“ nepateikė jokių argumentų, kuriais būtų paneigti 54 konstatuojamosios dalies ii–iv punktai, įtraukti į bendrovei skirtą individualų faktų atskleidimą. Ji pateikė pastabų tik dėl v punkto (taigi netiesiogiai ir i punkto) ir teigė, kad nesutinka kaustinę sodą laikyti gretutiniu produktu. „Westlake“ teigė, kad kaustinė soda turėtų būti laikoma šalutiniu produktu, kaip Komisija nustatė per minėtą tyrimą dėl susijungimo.

(57)

Dėl INEOS / Solvay / JV Komisija pažymėjo, kad Komisijos konkurencijos generalinio direktorato sprendimai, priimti atliekant tyrimus dėl susijungimų, nėra privalomi prekybos apsaugos tyrimams, kuriuos Prekybos generalinis direktoratas atlieka pagal kitas taisykles. Bet kuriuo atveju paskelbtame sprendime INEOS / Solvay / JV iš tiesų patvirtinta, kad kaustinė soda yra druskos ir vandens elektrolizės, o ne S-PVC šalutinis produktas. Jame taip pat nurodyta, kad kaustinė soda yra ekonomiškai reikšmingiausias pačios PVC vertikaliosios grandinės, o ne vien S-PVC šalutinis produktas (9).

(58)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, „Westlake“ tvirtinimas dėl su kaustine soda susijusio koregavimo buvo atmestas.

(59)

„Formosa“ pateikė keletą tvirtinimų dėl normaliosios vertės apskaičiavimo. Pirmas tvirtinimas buvo susijęs su tariama klaida, kurią Komisija padarė, pirma, kai išankstinio informacijos atskleidimo etapu peržiūrėjo finansines pajamas ir išlaidas, nurodytas „Formosa“ pelningumo lentelėje, ir vėliau, kai nustatydama laikinąsias priemones neatsižvelgė į iš „Formosa“ gautas pastabas dėl šio peržiūrėjimo. Antra tariama klaida buvo susijusi su toje pačioje lentelėje nurodytų su vežimu susijusių išlaidų vertinimu. Trečias tvirtinimas buvo susijęs su pardavimo nuolaidų vertinimu. Ketvirtas tvirtinimas buvo susijęs su pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų skaičiavimu, kai reikia apskaičiuoti normaliąją vertę. Paskutinis tvirtinimas buvo susijęs su metodika bendrovės pelningam pardavimui apskaičiuoti atliekant dempingo skaičiavimą.

(60)

Keturi iš šių tvirtinimų buvo atmesti, o vienas iš jų priimtas. Priežastys, dėl kurių tvirtinimai buvo atmesti ir vienas priimtas, buvo atskleistos tik pačiai bendrovei, nes nekonfidencialioje versijoje nebuvo pateikta pastabų santrauka.

(61)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 73–81 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(62)

Po galutinio faktų atskleidimo „Formosa“ pakartojo du tvirtinimus dėl 59 konstatuojamojoje dalyje nurodyto normaliosios vertės skaičiavimo, visų pirma tvirtinimą dėl prašymo peržiūrėti pelningumo lentelėje nurodytų finansinių pajamų ir išlaidų paskirstymą ir metodinį tvirtinimą, kaip Komisija turėtų apskaičiuoti pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų procentinę dalį.

(63)

Komisija abu tvirtinimus atmetė remdamasi paaiškinimais, jau pateiktais 2024 m. spalio 29 d. išsiųstų konkrečiai „Formosa“ skirtų atskleidimo dokumentų III priede (10). Trumpai tariant, dėl pirmo tvirtinimo Komisija rėmėsi patikrintais skaičiais. Dėl antro tvirtinimo Komisija patvirtino, kad PBA išlaidų procentinė dalis apskaičiuota pagal nustatytą dempingo skaičiavimo metodiką kaip ex-works pardavimo apyvartos, nurodytos pelningumo lentelėje, procentinė dalis.

(64)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 83 konstatuojamojoje dalyje, netiesioginio pardavimo per nesusijusius prekiautojus JAV eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kaina, kuria nagrinėjamasis produktas buvo parduodamas šiems prekiautojams.

(65)

„Westlake“ teigė, kad pardavimo šiems nesusijusiems prekiautojams metu ji nežinojo, ar konkrečios parduotos prekės buvo skirtos arba koks jų kiekis buvo skirtas Sąjungai. Todėl, jos teigimu, šio pardavimo kainos nebuvo konkrečiai susijusios su Sąjungos rinka ir šio pardavimo kainų negalima laikyti eksporto į Sąjungą kainomis. Todėl ji tvirtino, kad apskaičiuojant dempingą į šį pardavimą neturėjo būti atsižvelgta. Komisija priminė, kad atlikdama tyrimą ji gavo informacijos, pagal kurią ji galėjo nustatyti, kad daug sandorių su šiais nesusijusiais prekiautojais paskirties vieta yra ES, ir apskaičiuojant eksporto kainą buvo įtraukti tik tie sandoriai, kurių atveju buvo galima nustatyti, kad paskirties vieta yra ES. Skaičiuojant dempingą nebuvo įtrauktas netiesioginis pardavimas eksportui, kai nebuvo galima patvirtinti, kad paskirties vieta yra ES. Komisija nustatė, kad tai, ar „Westlake“ žinojo apie galutinę šio pardavimo eksportui paskirties vietą pardavimo nesusijusiam vidaus prekiautojui metu ar ne, nebuvo aktualu. Faktai parodė, kad šie pardavimo sandoriai buvo pardavimas Sąjungai, todėl jie buvo įtraukti į dempingo skaičiavimą. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(66)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 82 ir 83 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(67)

Primenama, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Šiuo atveju Komisija nusprendė atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti ex-works prekybos lygiu. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant, kad: i) jos labiau atitiktų į ex-works lygį ir ii) būtų atsižvelgta į įvairius veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(68)

Siekiant, kad normalioji vertė labiau atitiktų ex-works prekybos lygį, buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, frachto ir draudimo sąnaudas. Atlikti koregavimai atsižvelgiant į šiuos veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui: kredito išlaidas, pakavimo išlaidas, nuolaidas ir kitas išmokas, jei taikoma.

(69)

Siekiant, kad eksporto kaina labiau atitiktų ex-works prekybos lygį, buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, frachto ir draudimo sąnaudas. Atlikti koregavimai atsižvelgiant į šiuos veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui: kredito išlaidas, pakavimo išlaidas ir nuolaidas, jei taikoma.

(70)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 84 ir 85 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(71)

Iš dalies priėmus „Formosa“ tvirtinimą bendrovei nustatytas dempingo skirtumas šiek tiek pasikeitė – nuo 70,3 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 87 konstatuojamojoje dalyje, iki 71,2 %.

(72)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(73)

Paskelbus laikinąjį reglamentą „Formosa“ tvirtino, kad tai, jog keli žalos rodikliai buvo pagrįsti įverčiais, sukėlė abejonių dėl šių rodiklių patikimumo.

(74)

Atsakydama į šią pastabą Komisija pažymėjo, kad vertindama žalą ji tokius makroekonominius rodiklius kaip gamyba, pardavimo apimtis ir t. t. įvertino remdamasi informacija, gauta iš atrinktų ir neatrinktų Sąjungos gamintojų ir Eurostato, kaip iš esmės paaiškinta laikinojo reglamento 100 konstatuojamojoje dalyje. Be to, „Formosa“ nenustatė jokių konkrečių su šiais įverčiais susijusių problemų ir nepateikė alternatyvių įverčių.

(75)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, tos „Formosa“ pastabos buvo atmestos.

(76)

Kadangi jokių pastabų dėl šio skirsnio negauta, laikinojo reglamento 92 ir 93 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(77)

Paskelbus laikinąjį reglamentą, „Westlake“ ir „Oxy Vinyls“ pakartojo savo tvirtinimą, kad atliekant žalos analizę reikėtų atsižvelgti į pajamas ir pelną iš kaustinės sodos ir kad S-PVC ir kaustinė soda buvo tarpusavyje susijusios gamybos procese ir rinkose. Visų pirma „Oxy Vinyls“ tvirtino, kad Komisija nenurodė pakankamų priežasčių, kodėl atmetė tai, kad vertinant žalą taip pat reikėtų atsižvelgti į su kaustine soda susijusią veiklą. Be to, „Westlake“ teigė, kad S-PVC gamintojai, kurie yra integruoti į chloro gamybos grandinę, priklauso nuo bendro pelno.

(78)

Komisija pažymi, kad „Westlake“ ir „Oxy Vinyls“ nepateikė jokių papildomų įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti laikinojo reglamento 97 konstatuojamojoje dalyje pateiktomis išvadomis ir negalutinėmis išvadomis, kaip paaiškinta šio reglamento 55–58 konstatuojamosiose dalyse. Bet kuriuo atveju Komisija primena, kad ne visi Sąjungos gamintojai užsiima chloro gamyba. Be to, S-PVC ir kaustinė soda yra natrio chlorido elektrolizės proceso gretutiniai produktai, o kaustinė soda nėra S-PVC gamybos gretutinis produktas ar šalutinis produktas, todėl turėtų būti laikomas atskiru produktu.

(79)

„Oxy Vinyls“ pastaba, kad Komisija nepateikė pakankamų priežasčių, kodėl neįtraukė kaustinės sodos į žalos analizę, buvo labai neaiški ir joje nenurodyti susiję veiksniai, kurie darytų poveikį Sąjungos pramonei dėl kaustinės sodos neįtraukimo į žalos analizę. Komisija nesutinka su minėtu „Oxy Vinyls“ teiginiu dėl toliau nurodytų priežasčių. Laikinojo reglamento 96 ir 97 konstatuojamosiose dalyse Komisija aiškiai paaiškino tiriamojo produkto gamybos procesą, kurį vykdo skirtingi atrinkti Sąjungos gamintojai, ir kokia vieta jame tenka kaustinei sodai. Komisija dar kartą pažymi, kad visi atrinkti Sąjungos gamintojai chlorą pirko iš atskirų susijusių arba nesusijusių juridinių subjektų. Todėl kaustinės sodos gamyba buvo atskirta nuo S-PVC gamybos proceso ir nedarė poveikio tiriamojo produkto gamybos sąnaudoms ar pelningumui. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. „Oxy Vinyls“ taip pat tvirtino, kad Komisija privalėjo analizuoti tiriamojo produkto rinkos segmentaciją. Dėl to Komisija nustatė, kad S-PVC rinka nebuvo segmentuota, kaip išsamiai paaiškinta laikinojo reglamento 98 ir 99 konstatuojamosiose dalyse. Eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių naujų įrodymų, dėl kurių būtų suabejota laikina išvada dėl rinkos segmentacijos, todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(80)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinojo reglamento 94–99 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

(81)

Po galutinio faktų atskleidimo „Oxy Vinyls“ pakartojo tvirtinimą, kad Komisija PVC ir kaustinės sodos pramonę turėtų vertinti kaip integruotas pramonės šakas, todėl vertinant žalą jas reikėtų nagrinėti bendrai. Šiam tvirtinimui pagrįsti ji iš esmės nurodė Komisijos sprendime dėl susijungimo tyrimo INEOS / Solvay / JV pateiktą PVC gamybos apibūdinimą.

(82)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija laikosi savo pozicijos, išdėstytos 57 konstatuojamojoje dalyje. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(83)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 100–103 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

(84)

Egipto Vyriausybė, „TCI Sanmar“ ir „Westlake“ nesutiko su bendru importo iš Egipto ir JAV poveikio vertinimu, nes pagal jų atliktą vertinimą importo iš Egipto rinkos dalis buvo nedidelė. Savo tvirtinimui pagrįsti „Westlake“ ir „TCI Sanmar“ taip pat nurodė Teisingumo Teismo sprendimą byloje „Eurofer“ prieš Komisiją (11), kuriame Teismas paaiškino, kad pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas 1 % reikalavimas nėra privaloma ribinė vertė, kurią viršijus Komisija negali daryti išvados, kad importas iš konkrečios šalies yra nereikšmingas.

(85)

Komisija pakartojo, kad pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos buvo įvykdytos. Komisija taip pat pažymi, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių taip pat viršijo PPO antidempingo susitarime (12) nustatytą nereikšmingumo ribinę vertę. Komisija priminė, kad importas iš Egipto tiriamuoju laikotarpiu pasiekė 1,92 % rinkos dalį, o tai aiškiai viršija pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą de minimis ribinę vertę. Be to, byloje „Eurofer“ prieš Komisiją Teisingumo Teismas nurodė, kad „šiek tiek“ didesnė nei 1 % rinkos dalis gali būti laikoma nereikšminga, paliekant Komisijai tam tikrą diskreciją įvertinti, kokia ribinė vertė kiekvienu atveju būtų laikoma nereikšminga. Šiame konkrečiame tyrime 1,92 % rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu nebuvo „šiek tiek“ didesnė nei 1 %, todėl nebuvo laikyta nežymia.

(86)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinojo reglamento 104–107 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(87)

Po galutinio faktų atskleidimo TCI pakartojo savo tvirtinimą dėl nagrinėjimo ne bendrai ir nurodė Teisingumo Teismo sprendimą byloje „Eurofer“ prieš Komisiją. Komisija mano, kad ji tinkamai išnagrinėjo šį tvirtinimą, kaip paaiškinta 85 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(88)

„Westlake“ suabejojo Komisijos pasirinkta metodika KN kodui 3904 10 00 priskiriamos E-PVC importo apimčiai apskaičiuoti. Visų pirma „Westlake“ kilo abejonių dėl to, kaip buvo padaryta išvada, kad 4 % importo pagal minėtą KN kodą apimtis buvo E-PVC importo į ES apimtis. Šiuo atžvilgiu, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 102 konstatuojamojoje dalyje, Komisija importo pagal KN kodą 3904 10 00 suskirstymą į dviejų rūšių PVC importą pagrindė skunde pateiktais rinkos tyrimais. Komisija taip pat pažymi, kad „Westlake“ nepateikė jokių įrodymų, kad Komisijos skaičiavimai buvo klaidingi, arba nenurodė alternatyvios, tinkamesnės metodikos E-PVC daliai apskaičiuoti. Be to, nepakanka vien išreikšti abejonių nenurodant konkrečių dalykų, kad būtų suabejota rinkos tyrimais grindžiamu Komisijos požiūriu. „Oxy Vinyls“ tvirtino, kad importas dempingo kaina iš JAV reikšmingai nepadidėjo, nes importas visu tiriamuoju laikotarpiu mažėjo. Komisija pažymi, kad šis argumentas grindžiamas importo iš JAV tiriamuoju laikotarpiu ketvirčio duomenimis, o kadangi importas per paskutinį tiriamojo laikotarpio ketvirtį buvo mažiausias, bendrovė padarė išvadą, kad importas mažėjo. 1 lentelėje parodyta importo raida kas ketvirtį. Per visus keturis tiriamojo laikotarpio ketvirčius importas iš nagrinėjamųjų šalių buvo didesnis nei importas prieš metus kas ketvirtį.

1 lentelė

Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis (tonomis),ketvirčio raida

(89)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija atmetė pastabas ir patvirtino laikinojo reglamento 108–110 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(90)

Po galutinio faktų atskleidimo „Oxy Vinyls“ tvirtino, kad Komisija neatsakė į jos teiginį dėl tariamo iš JAV į Jungtinę Karalystę importuojamo produkto perkrovimo ES valstybėse narėse, todėl šiame tyrime nustatyta didesnė importo iš JAV apimtis.

(91)

Komisija pažymėjo, kad iš Eurostato gauti importo duomenys neapima prekių, kurios yra įvežamos į Sąjungos uostus ir perkraunamos į kitas paskirties vietas taikant tranzito procedūrą, jie apima prekes, kurios yra išleidžiamos į laisvą apyvartą Sąjungos muitų teritorijoje. Taigi šis tvirtinimas buvo atmestas.

(92)

„Oxy Vinyls“ taip pat tvirtino, kad importas iš JAV dempingo kaina realiai nepadidėjo, o bet koks padidėjimas sutapo su force majeure aplinkybių laikotarpiais, iš ko matyti, kad importas buvo skirtas tik pasiūlos trūkumui Sąjungos rinkoje pašalinti.

(93)

Dėl to Komisija nustatė, kad dauguma force majeure aplinkybių susiklostė pačioje nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, t. y. 2020 ir 2021 m., todėl jos negalėjo būti žalos, kuri buvo patirta tiriamuoju laikotarpiu po to, kai nuo 2022 m. antrojo pusmečio labai padidėjo importo dempingo kaina dalis, priežastimi.

(94)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, „Oxy Vinyls“ tvirtinimai, pateikti po galutinio faktų atskleidimo, buvo atmesti.

(95)

Paskelbus laikinąjį reglamentą, „TCI Sanmar“ tvirtino, kad to, jog tiriamuoju laikotarpiu importo kainos buvo mažesnės už Sąjungos kainas, nepakako įrodyti, kad tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo daryta žala. Bendrovė paragino Komisiją taikyti tokį patį metodą, kaip ir priimant sprendimą dėl pentaeritritolio (13), ir nutraukti tyrimą.

(96)

„TCI Sanmar“ nurodyta byla buvo visiškai nesusijusi su dabartiniu tyrimu, nes sprendimo dėl pentaeritritolio faktinė padėtis buvo visiškai kitokia. Per tą tyrimą importo dempingo kaina apimtis tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 8 %, o šiame tyrime importo dempingo kaina apimtis nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 91 %, nes apimtis tiriamuoju laikotarpiu padidėjo du kartus (nuo 2020 m. iki 2022 m. importo dempingo kaina apimtis padidėjo 131 286 tonomis, o nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio importo dempingo kaina apimtis padidėjo dar 157 119 tonų). Bet kuriuo atveju kiekvieno antidempingo tyrimo faktai nagrinėjami atskirai ir Komisija neprivalo laikytis kitose bylose padarytų išvadų. (14) Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(97)

Be to, „Oxy Vinyls“ paragino atlikti dinamišką priverstinio kainų mažinimo per visą nagrinėjamąjį laikotarpį vertinimą ir tvirtino, kad Komisijos atliktas vertinimas buvo netinkamas, nes jis buvo statiškas. Kaip pagrindą „Oxy Vinyls“ nurodė daug PPO ataskaitų (15). Ta pati šalis teigė, kad JAV ir Sąjungos gamintojų momentinės ir sutarčių kainos labai skiriasi ir kad Komisija žalos ir dempingo kainų palyginimus turėjo atlikti naudodama tą patį kainų rinkinį.

(98)

Galiausiai JAV Vyriausybė tvirtino, kad Komisijos priverstinio kainų mažinimo analizė buvo pagrįsta tik tiriamojo laikotarpio CIF kainomis, gautomis iš atrinktų JAV gamintojų, ir kad remiantis tuo pačiu 12 mėnesių laikotarpiu tiek priverstinio kainų mažinimo analizei atlikti, tiek dempingo skirtumui apskaičiuoti, nebuvo atskleistas esminis šių dviejų analizių skirtumas.

(99)

Komisija pažymi, kad priverstinio kainų mažinimo analizė atlikta pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalį. Be to, Komisija atliko viso nagrinėjamojo laikotarpio kainų palyginimą, analizuodama kainų tendenciją ir derindama ją su išsamiais priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimais, grindžiamais tiek eksportuojančių gamintojų, tiek Sąjungos pramonės bendrovės lygmens tiriamojo laikotarpio duomenimis. Be to, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 115 ir 116 konstatuojamosiose dalyse, priverstinio kainų mažinimo skirtumas apskaičiuotas produkto rūšies lygiu, o eksportuojantiems gamintojams ir atrinktiems Sąjungos gamintojams skirtuose klausimynuose Komisija šių šalių paprašė pateikti tik tiriamojo laikotarpio pardavimo duomenis pagal produkto rūšį. Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų dėl klausimyno ir netvirtino, kad Komisija turėtų prašyti eksportuojančių gamintojų ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateikti viso nagrinėjamojo laikotarpio pardavimo duomenis produkto rūšies lygiu ir nepateikė jokių pastabų dėl to, kad dėl produkto kontrolės numerio (PKN) struktūros nereikėjo atskirti momentinio pardavimo nuo pardavimo pagal sutartį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pastabos dėl priverstinio kainų mažinimo buvo atmestos.

(100)

„Oxy Vinyls“ ir „Westlake“ taip pat teigė, kad nėra įrodymų, jog tarp Sąjungos pramonės kainų ir importo būtų ryšys, ir kad Sąjungos gamintojai kainas turėjo mažinti ne dėl importo poveikio, o dėl rinkos dinamikos. „TCI Sanmar“ ir „Oxy Vinyls“ taip pat tvirtino, kad nėra įrodymų, jog kainos buvo smukdomos. Be to, JAV Vyriausybė tvirtino, kad Komisija nustatė, jog dėl importo iš Egipto ir JAV panašaus produkto kainos buvo smukdomos tik tiriamuoju laikotarpiu.

(101)

Komisija nustatė aiškų ryšį tarp importo iš nagrinėjamųjų šalių apimties padidėjimo ir importo kainų laipsniško mažėjimo nagrinėjamuoju laikotarpiu. Todėl Sąjungos pramonė negalėjo produkto parduoti tokiomis kainomis, kurios padengtų jo gamybos sąnaudas, ir tiriamuoju laikotarpiu patyrė nuostolių. Iš tiesų šis ryšys buvo aiškus vertinant skirtumus nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio, kai importo apimtis padidėjo 91 %, o rinkos dalis – 116 %, dėl ko Sąjungos pramonės kainos sumažėjo 28 %. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(102)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinojo reglamento 111–117 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

(103)

Po galutinio faktų atskleidimo „Oxy Vinyls“ pakartojo savo ankstesnį tvirtinimą dėl dinamiško priverstinio kainų mažinimo vertinimo. Komisija laikosi savo išvados, išdėstytos 99 konstatuojamojoje dalyje.

(104)

Be kelių pastabų dėl konkrečių žalos rodiklių, į kurias atsakyta kiekviename skirsnyje, Komisija gavo „Formosa“ pastabų dėl bendros žalos analizės. „Formosa“ tvirtino, kad Komisija nepateikė patikimų žalos Sąjungos gamintojams įrodymų, nes kelių žalos rodiklių, pavyzdžiui, gamybos pajėgumų, kainų ir pelningumo, tendencijos buvo ne neigiamos, o veikiau teigiamos arba bent jau nesikeitė. Be to, rinkos dalies sumažėjimą galima laikyti tik nežymiu, nes net tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis buvo didesnė nei 80 %.

(105)

Komisija įvairius žalos rodiklius vertino ne atskirai, o veikiau bendrai, ir, nepaisant to, ką tvirtino „Formosa“, daugumos šių rodiklių tendencijos buvo neigiamos. Be to, nėra teisinio reikalavimo, kad materialinei žalai nustatyti visų žalos rodiklių tendencijos turi būti neigiamos.

(106)

Kadangi jokių kitų konkrečių pastabų dėl šio skirsnio negauta, laikinojo reglamento 118–122 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(107)

JAV Vyriausybė kritikavo Komisiją, kad S-PVC gamybai Sąjungoje tiriamuoju laikotarpiu apskaičiuoti ji preliminariai naudojo 2022 m. oficialius statistinius duomenis.

(108)

Sąjungos S-PVC gamybai apskaičiuoti Komisija naudojo naujausius turimus statistinius duomenis. Be to, JAV Vyriausybė nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių kiltų abejonių dėl Komisijos naudotų duomenų patikimumo, arba naujesnių duomenų gamybos apimčiai apskaičiuoti.

(109)

Po to, kai buvo paskelbtas laikinasis reglamentas, Eurostatas paskelbė naujausius nagrinėjamojo produkto gamybos 2023 m. duomenis (16). Po šio atnaujinimo S-PVC gamintojams teko 65 % visos gamybos apimties tiriamuoju laikotarpiu. Apibendrinant, Komisijos analizė, atlikta remiantis 2022 m. duomenimis, pagal kuriuos S-PVC gamintojams teko 66 % visos gamybos apimties, tebegalioja nustatant Sąjungos gamybą tiriamuoju laikotarpiu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(110)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, patvirtintos laikinojo reglamento 123–127 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

(111)

„TCI Sanmar“ teigė, kad Sąjungos pramonė beveik monopolinį statusą Sąjungos rinkoje prarado ne dėl žalingo dempingo, o tik dėl įprasto konkurencijos proceso ir pramonės cikliškumo, kai svyruoja paklausa ir keičiasi pasiūlos dalis. „TCI Sanmar“ teigė, kad Sprendime dėl „Hubei“ (17) Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, jog rinkos dalies sumažėjimą reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad pramonei teko didelė rinkos dalis.

(112)

Komisija primena, kad tyrimo, dėl kurio priimtas Sprendimas dėl „Hubei“, aplinkybės nebuvo tokios pačios kaip šiuo atveju. Visų pirma minėtame sprendime teigiama, kad, „kaip iš esmės teisingai teigia ieškovė, išskyrus Bendrijos pramonės rinkos dalies sumažėjimą, visi kiti pirmiau nurodyti ekonominiai rodikliai yra pozityvūs, o jų visuma patvirtina pramonės stiprumą, o ne jos pažeidžiamumą ar silpnumą“ (18). Todėl Komisija mano, kad iš to sprendimo negalima daryti išvados, kad Bendrojo Teismo vertinimas dėl rinkos dalies būtų aktualus šiam tyrimui, kuriame be rinkos dalies sumažėjimo ir to, kad, priešingai nei besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno gamybos atveju, PVC yra cikliška pramonė, kuri, be to, šiuo atveju išlaikė pastovius gamybos pajėgumus, kaip priminta laikinojo reglamento 126–127 ir 187 konstatuojamosiose dalyse, nustatyti keli neigiami veiksniai, kurie rodo, kad daroma žala. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(113)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinojo reglamento 128–132 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(114)

Dėl šio rodiklio pastabų negauta. Todėl laikinojo reglamento 133 konstatuojamoji dalis patvirtinta.

(115)

Dėl šių rodiklių pastabų negauta. Todėl laikinojo reglamento 134–138 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(116)

Pastabų dėl dempingo skirtumo dydžio ir atsigavimo nuo buvusio dempingo negauta. Todėl laikinojo reglamento 139–140 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(117)

JAV Vyriausybė nurodė „Oxy Vinyls“ pateiktus įrodymus, kad etileno sąnaudos ES rinkoje padidėjo beveik 50 % ir kad etileno sąnaudos ES rinkoje 2023 m. pirmąjį pusmetį buvo daugiau nei tris kartus didesnės už etileno sąnaudas JAV rinkoje ir kad laikinajame reglamente į tai nebuvo atsižvelgta. Kartu „Oxy Vinyls“ pripažino, kad etileno sąnaudos Sąjungoje labiausiai padidėjo 2022 m.

(118)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad laikinojo reglamento 7 lentelėje, kartu su kitais gamybos veiksniais, buvo tinkamai atsižvelgta į pagrindinę S-PVC gamybos žaliavą etileną. Tačiau, kadangi žala buvo akivaizdesnė tiriamuoju laikotarpiu, kai importas iš nagrinėjamųjų šalių beveik padvigubėjo, palyginti su 2022 m., etileno sąnaudų didžiausiais padidėjimas 2022 m. nebuvo žalingas veiksnys, lėmęs žalingą Sąjungos pramonės padėtį tiriamuoju laikotarpiu. Taip pat pažymima, kad, jei nebūtų buvę importo dempingo kaina, Sąjungos pramonė būtų galėjusi padidinti kainas, kad vėl padengtų savo sąnaudas (daugiau informacijos apie importo iš nagrinėjamųjų šalių ketvirčio raidą pateikta 1 lentelėje).

(119)

Po galutinio faktų atskleidimo „Oxy Vinyls“ tvirtino, kad 2023 m. etileno sąnaudos toliau didėjo, o tai daro nuolatinį spaudimą Sąjungos gamintojams. Nors „Oxy Vinyls“ šiuo klausimu nepateikė jokių patvirtinamųjų įrodymų, Komisija, susipažinusi su viešai prieinamais statistiniais duomenimis, nustatė, kad vidutinė pasaulinė etileno kaina tiriamuoju laikotarpiu buvo 16 % mažesnė už vidutinę kainą 2022 m. (19) Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(120)

„Oxy Vinyls“ tvirtino, kad Sąjungos gamintojai tiriamuoju laikotarpiu savo kainas turėjo ne derinti su importo kainomis, o veikiau jas mažinti dėl rinkos dinamikos. „Oxy Vinyls“ tvirtino, kad trejus metus nuolat didinus kainas Sąjungos gamintojams tiesiog kilo grėsmė prarasti savo klientus nuolat besitraukiančioje rinkoje. Pastebėta, kad tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų tiek, kad padengtų sąnaudas, dėl importo dempingo kaina padidėjimo, o ne dėl kitos rinkos dinamikos ar klientų praradimo, kaip teigia „Oxy Vinyls“. Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinojo reglamento 141–143 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

(121)

Dėl darbo sąnaudų pastabų negauta. Todėl laikinojo reglamento 144–146 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(122)

Pastabų dėl atsargų negauta. Todėl laikinojo reglamento 147–148 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(123)

JAV Vyriausybė, „Oxy Vinyls“ ir „TCI Sanmar“ tvirtino, kad Sąjungos pramonei žalą darė didelės investicijos tiriamuoju laikotarpiu. Šalys tvirtino, kad tos investicijos turėjo neigiamų pasekmių atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms ir pelnui.

(124)

Komisija pripažino, kad didelės investicijos buvo būtinos todėl, kad reikėjo užtikrinti atitiktį taikomiems reglamentams (kitaip tariant, siekiant išlikti rinkoje). Tačiau nustatyta žala negali būti siejama su tomis investicijomis, nes jos per ilgą laiką nuvertėjo ir dėl jų nepadidėjo einamosios nusidėvėjimo sąnaudos, todėl jos nebuvo susijusios su nustatyta žala, dėl kurios Sąjungos pramonė tiriamuoju laikotarpiu patyrė nuostolių.

(125)

Siekiant parodyti, kad šios šalys argumentavo neteisingai, toliau pateiktoje lentelėje nurodytos investicijų sumos ir nusidėvėjimo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį. Iš lentelės matyti, kad nors investicijos padidėjo, bendras atrinktų gamintojų S-PVC gamybos sąnaudų nuvertėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 14 procentinių punktų, nes bendrovės atidėjo investicijas. Tai rodo, kad tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės patirti nuostoliai negali būti siejami su padarytų investicijų lygiu.

2 lentelė

Investicijos ir nusidėvėjimo sąnaudos (EUR)

(126)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinojo reglamento 149–154 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(127)

Po galutinio faktų atskleidimo „Oxy Vinyls“ teigė, kad didėjančios reikalavimų, susijusių su daug Sąjungos įsipareigojimų aplinkos ir socialinėje srityse, laikymosi išlaidos yra esminis bet kokios žalos, kuri gali būti daroma Sąjungos pramonei, veiksnys, ir paprašė, kad į tai būtų tinkamai atsižvelgta Komisijos vertinime. Ji taip pat tvirtino, kad Sąjungos gamintojai išteklius reikalavimų laikymuisi užtikrinti skyrė nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje, kai buvo pradėta daryti įtariama žala. Be to, ji tvirtino, kad šios išlaidos prisidėjo prie Sąjungos gamintojų investicijų grąžos sumažėjimo nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje.

(128)

Komisija pirmiausiai nurodė 124 ir 125 konstatuojamąsias dalis, kuriose reikalavimų laikymosi išlaidos išnagrinėtos kaip nusidėvėjimo sąnaudos. Atliekant žalos analizę tinkamai atsižvelgta į jų poveikį investicijoms. Kalbant apie investicijų grąžą, ji įvertinta laikinojo reglamento 153 ir 159 konstatuojamosiose dalyse, iš kurių akivaizdu, kad, atsižvelgiant į Sąjungos gamintojų nuostolingą padėtį tiriamuoju laikotarpiu, investicijų grąžos raida buvo neigiama.

(129)

Po galutinio faktų atskleidimo „Oxy Vinyls“ teigė, kad jos tvirtinimas po pirminio faktų atskleidimo, kad Sąjungos gamintojų nepajėgumo padidinti kapitalą negalima pagrįstai susieti su importu iš JAV, galutiniame faktų atskleidimo dokumente nebuvo išnagrinėtas.

(130)

Kaip pažymėta laikinojo reglamento 154 konstatuojamojoje dalyje, Komisija išnagrinėjo konkrečią atrinktų bendrovių padėtį ir nustatė įvairias priežastis, dėl kurių šioms bendrovėms buvo sunku pasinaudoti išteklių perskirstymu grupės lygmeniu. Iš tiesų, kaip nurodyta 154 konstatuojamojoje dalyje, buvo pripažinta, kad pirmenybė teikiama investicijoms kituose pasaulio regionuose, nešalinamos gamybos proceso metu atsirandančios kliūtys, vykdomas nenumatytas biudžeto mažinimas ir kt. Tačiau negalima nepaisyti importo dempingo kaina vaidmens dėl jo poveikio šių gamintojų nuostolingai padėčiai tiriamuoju laikotarpiu ir netikrumo, susijusio su ateitimi, kuris kyla dėl šio poveikio. Todėl „Oxy Vinyls“ tvirtinimas buvo atmestas.

(131)

Visi šalių tvirtinimai po laikinojo reglamento paskelbimo buvo atmesti. Taigi, remdamasi laikinajame reglamente atskleistais faktais, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, todėl laikinojo reglamento 155–161 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(132)

„TCI Sanmar“ nesutiko, kad importas dempingo kaina darė materialinę žalą Sąjungos pramonei, ir tvirtino, kad i) didelis importo apimties padidėjimas buvo nustatytas skaičiuojant nuo labai mažos pradinės 1 % rinkos dalies ir kad Sąjungos pramonė tiriamuoju laikotarpiu išlaikė didžiulę 80 % rinkos dalį, ii) importo kainos nebuvo žalingos ir pramonė veikė pelningai visą nagrinėjamąjį laikotarpį, išskyrus tiriamąjį laikotarpį, ir iii) Sąjungos pramonės nuostolių tiriamuoju laikotarpiu priežastis buvo didelis investicijų lygis. Komisija laikėsi nuomonės, kad šie aspektai buvo aptarti kituose skirsniuose: žr. 85, 96, 99, 124 ir 125 konstatuojamąsias dalis.

(133)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinojo reglamento 163–170 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

(134)

„Formosa“ nesutiko, kad importas iš trečiųjų šalių buvo palyginti pastovus, ir paragino Komisiją atidžiau išnagrinėti importo tendencijas.

(135)

Komisija patvirtino, kad importas iš visų trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, tiriamuoju laikotarpiu ir 2020 m. buvo pastovus (322 205 tonos tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 317 781 tona 2020 m., vertinant absoliučiaisiais skaičiais) ir kad jo rinkos dalis padidėjo nedaug (nuo 8 % 2020 m. iki 10 % tiriamuoju laikotarpiu). Be to, Komisija pažymi, kad „Formosa“ nepaaiškino, ką konkrečiai Komisija turėjo nagrinėti kitaip, ir nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų suabejota Komisijos išvada dėl importo iš trečiųjų šalių. Todėl šis „Formosa“ tvirtinimas atmestas.

(136)

„TCI Sanmar“ tvirtino, kad importas iš Meksikos buvo didelis ir kad buvo sunku suprasti, kaip Komisija galėjo laikyti, kad dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių buvo smukdomos kainos, o dėl importo iš Meksikos – ne. Importo iš Meksikos kainos tiriamuoju laikotarpiu buvo šiek tiek didesnės nei importo iš Egipto, bet vis tiek mažesnės už Sąjungos pramonės kainą. „TCI Sanmar“ paragino Komisiją ištaisyti klaidą ir tinkamai apsvarstyti tai, ar dėl importo iš Meksikos, kuri yra antra pagal dydį eksportuotoja į Sąjungą, tiriamuoju laikotarpiu susilpnėjo priežastinis ryšys.

(137)

Komisija nurodė laikinojo reglamento 11 lentelę, kurioje aiškiai išdėstyta, kad importo iš Meksikos apimtis tiriamuoju laikotarpiu buvo 9 % mažesnė nei 2020 m., o jo rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo pastovi. Atsižvelgdama į šias tendencijas Komisija tebesilaiko nuomonės, kad dėl importo iš Meksikos, kaip ir kitų šalių nei nagrinėjamosios šalys, nesusilpnėjo priežastinis ryšys tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina.

(138)

„TCI Sanmar“ taip pat pažymėjo, kad importas iš Pietų Korėjos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 0 % 2020 m. iki 2 % tiriamuoju laikotarpiu. „TCI Sanmar“ nurodė, kad šio importo apimties ir rinkos dalies padidėjimas yra panašus į importo iš Egipto padidėjimą ir kad Komisija nepakankamai išnagrinėjo importo iš Pietų Korėjos padidėjimą.

(139)

Komisija išties pažymėjo, kad importas iš Pietų Korėjos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 48 368 tonomis ir tiriamuoju laikotarpiu užėmė 1,6 % rinkos dalį. Ji taip pat pažymi, kad nors importo iš Pietų Korėjos kainos tiriamuoju laikotarpiu buvo 14 % mažesnės už atrinktų Sąjungos gamintojų kainas, jos buvo 7 % didesnės už importo iš nagrinėjamųjų šalių kainas. Sykiu importo iš Pietų Korėjos kainos visais kitais nagrinėjamojo laikotarpio laikotarpiais buvo nuolat didesnės už Sąjungos gamintojų kainas. Pripažindama, kad importas iš Pietų Korėjos, visų pirma atsižvelgiant į jo rinkos dalies padidėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu, galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonei tiriamuoju laikotarpiu darytos žalos, Komisija patvirtina laikinojo reglamento 175 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą, kad dėl importo iš trečiųjų šalių (įskaitant Pietų Korėją) nesusilpnėjo Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių priežastinis ryšys.

(140)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikinojo reglamento 171–175 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

(141)

Po galutinio faktų atskleidimo „TCI Sanmar“ nesutiko su Komisijos vertinimu, kad dėl importo iš Pietų Korėjos nesusilpnėjo priežastinis ryšys, nes, pirma, importo iš Pietų Korėjos kainos tiriamuoju laikotarpiu buvo mažesnės nei Sąjungos gamintojų kainos ir, antra, Komisija rėmėsi kitų laikotarpių nei tiriamasis laikotarpis duomenimis.

(142)

Kaip nurodyta 139 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pripažino, kad importas iš Pietų Korėjos galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonei darytos žalos, tačiau laikėsi nuomonės, kad jo poveikis atskirai negali būti laikomas reikšmingu pagal apimtį ir kainas ir negalėjo susilpninti priežastinio ryšio tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių.

(143)

„Formosa“ ir „Oxy Vinyls“ taip pat tvirtino, kad nuoroda į tai, kad eksportas į Šveicariją vykdomas mažesne nei rinkos kaina, ir teiginys, jog pigus JAV ir Egipto kilmės importas užtvindė trečiųjų šalių, pvz., Jungtinės Karalystės ir Šveicarijos, rinkas, yra nepagrįsti.

(144)

Tačiau ši išvada buvo pagrįsta JAV gamintojų ir nesusijusių prekiautojų pateiktų pardavimo duomenų vertinimu ir Šveicarijos bei Jungtinės Karalystės importo statistiniais duomenimis. Be to, Jungtinės Karalystės vykdomas tyrimas, visų pirma po sprendimo dėl importo registracijos nuo 2024 m. liepos 26 d. (20), patvirtino, kad Komisijos išvados nebuvo nepagrįstos.

(145)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinojo reglamento 176–184 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

(146)

„Westlake“ tvirtino, kad mažo Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo tiriamuoju laikotarpiu priežastis ir bet kokie dėl to patirti neigiami padariniai buvo susiję su tuo, kad Sąjungos pramonė turėjo daug daugiau pajėgumų, nei galėjo absorbuoti vidaus rinka. „Westlake“ teigė, kad Sąjungos pramonės įrengtieji pajėgumai tebebuvo gerokai didesni už Sąjungos paklausą net kai paklausa buvo pati didžiausia 2021 m., t. y. metais, kai ES ekonomika labai atsigavo, o Sąjungos gamintojų pajėgumai tais metais Sąjungos paklausą viršijo 22,5 %, ir kad tokie nuolatiniai pertekliniai pajėgumai darė neigiamą poveikį Sąjungos gamintojams, tačiau tai negali būti importo dempingo kaina padarytos žalos požymis.

(147)

Be to, „Oxy Vinyls“ teigė, kad nors Komisija pripažino, kad „perteklinių pajėgumų lygis yra santykinai didelis“, ji atmetė šią problemą kaip neaktualią Sąjungos pramonės padėčiai įvertinti, remdamasi gana abstrakčiu pagrindu, kad tokie pertekliniai pajėgumai buvo kaip ir normalūs. „Oxy Vinyls“ teigė, kad negali būti taip, kad pertekliniai pajėgumai užsienyje buvo vertinami įtariai ir dėl jų imtasi veiksmų, o pertekliniai pajėgumai vidaus rinkoje buvo laikomi palankiu veiksniu.

(148)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad „Westlake“ pastabose, vertinant perteklinius pajėgumus, neatsižvelgiama į Sąjungos pramonės eksportą. Todėl tos pastabos atmestos, nes pagal jas pertekliniai pajėgumai vertinami tik atsižvelgiant į Sąjungos paklausą. Negana to, jų tvirtinime pateikti skaičiai buvo netikslūs. Be to, atsakydama ir į „Oxy Vinyls“ pastabas, Komisija pažymėjo, kad iki importo dempingo kaina padidėjimo 2022 m. pabaigoje nebuvo požymių, kad Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo koeficientai būtų maži (21), o palyginti didelis Sąjungos pramonės perteklinių pajėgumų lygis tiriamuoju laikotarpiu buvo tiesioginė importo dempingo kaina padidėjimo ir laikino ekonomikos nuosmukio, kuris buvo nagrinėjamas atskirai 5.2.5 skirsnyje, pasekmė.

(149)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinojo reglamento 185–190 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

(150)

JAV Vyriausybė tvirtino, kad laikinojo reglamento 192 konstatuojamojoje dalyje Komisija pripažino, kad panašaus produkto kainų padidėjimas 2022 m. buvo susijęs su energetikos krize tais metais. Ji taip pat nurodė, kad Sąjungos pramonei poveikį padarė 2022 m. energetikos krizė, dėl kurios padidėjo panašaus produkto kainos.

(151)

Egipto Vyriausybė tvirtino, kad „Komisija tinkamai neatsižvelgė į didelį energetikos krizės ir ekonomikos nuosmukio poveikį Sąjungos rinkoje“, nes „Komisijos išvada, kad importo kainos darė žalą, yra nepagrįsta, kadangi dėl energetikos krizės padidėjo Sąjungos gamintojų sąnaudos, tačiau jos buvo perkeltos pirkėjams nepatiriant materialinės žalos“.

(152)

„Formosa“ paprašė Komisijos peržiūrėti savo vertinimą, atsižvelgti į žalingą energetikos krizės poveikį ir tokios žalos nepriskirti importui dempingo kaina. „Formosa“ taip pat tvirtino, kad Komisija per daug kliovėsi 2021 m. ir 2022 m. pirmojo pusmečio duomenimis ir nepagrįstai neatsižvelgė į energetikos krizės poveikį vėlesniais 2022 m. mėnesiais ir 2023 m. pradžioje.

(153)

Dėl to, kas išdėstyta, Komisija pažymėjo, kad laikinojo reglamento 193 konstatuojamojoje dalyje ji nurodė, jog Sąjungos pramonė didesnes sąnaudas, įskaitant didesnes energijos sąnaudas, gali perkelti naudotojams 2022 m. Tačiau, kaip minėta laikinojo reglamento 142 konstatuojamojoje dalyje, 2022 m. pabaigoje padėtis nebuvo tokia pati – atrinktiems Sąjungos gamintojams buvo sudėtinga visas sąnaudas padengti pardavimo kainomis.

(154)

Komisija pakartojo, kad energetikos krizė Sąjungos pramonės sąnaudas pradėjo veikti nuo 2022 m. Tačiau Sąjungos pramonei pavyko perkelti šias didesnes sąnaudas, iki kol 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. (t. y. tiriamuoju laikotarpiu) labai padidėjo importas dempingo kaina. Galiausiai Komisija laikėsi nuomonės, kad importo iš trečiųjų šalių analizė patvirtino, kad, jei žala būtų padaryta ne dėl importo dempingo kaina, o dėl energetikos krizės, ir Sąjungos pramonė būtų galėjusi perkelti tas energijos sąnaudas, būtų buvę tikimasi, kad labai padidėtų importo iš kitų šalių rinkos dalis. Tačiau pastebėta, kad labai padidėjo tik importo dempingo kaina rinkos dalis.

(155)

„Westlake“ užginčijo skundo pateikėjų teiginį, kad energetikos krizė baigėsi 2022 m. pabaigoje. Šiuo atžvilgiu Komisija laikėsi nuomonės, kad nors skundo pateikėjai ir Komisija energetikos krizę nurodė kaip laikotarpį, per kurį energijos kainos nuolat didėjo, „Westlake“ ir kiti JAV gamintojai, kaip antai „Formosa“, laikėsi nuomonės, kad energetikos krizė buvo susijusi su laikotarpiu, per kurį energijos kainos Sąjungoje buvo gerokai didesnės nei JAV. Komisija neginčijo, kad energijos kainos JAV buvo mažesnės (ir tebėra tokios) nei Sąjungoje, tačiau faktas, kad energijos kainos Sąjungoje nustojo didėti. Komisija pažymėjo, kad dėl valstybių narių bendrų veiksmų dujų (energijos šaltinio, kurį labiausiai paveikė Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą) kaina „2022 m. pabaigoje gerokai sumažėjo ir 2023 m. išliko palyginti pastovi“ (22). Todėl Komisija pakartojo, kad nuolatinis energijos kainų didėjimas Sąjungoje neturėjo poveikio tiriamojo laikotarpio duomenims. Priešingai, kainų nusistovėjimas patvirtino, kad energijos kainų pokyčiai tiriamojo laikotarpio duomenims įtakos neturėjo.

(156)

Todėl laikinojo reglamento 191–194 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(157)

„Oxy Vinyls“ tvirtino, kad bet kokią įtariamą žalą Sąjungos pramonei darė besitraukianti Sąjungos rinka. Bendrovė paprašė, kad atsižvelgdama į ankstesnę praktiką Komisija šiuo pagrindu nutrauktų tyrimą. „Formosa“ paprašė Komisijos peržiūrėti savo vertinimą, atsižvelgti į žalingą bendro pramonės ekonomikos nuosmukio poveikį ir tokios žalos nepriskirti įtariamam importui dempingo kaina. „TCI Sanmar“ taip pat tvirtino, kad Komisijos išvados sumenkino jos vertinimą ir parodė, kad Komisija tinkamai neatsižvelgė į tai, ar paklausos sumažėjimas susilpnino priežastinį ryšį.

(158)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 196 konstatuojamojoje dalyje, S-PVC paklausa Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 18 %. 197 konstatuojamojoje dalyje Komisija išsamiau paaiškino, kad to priežastis buvo didelė infliacija ir skolinimosi išlaidos, kurios turėjo įtakos ekonomikai apskritai ir dėl kurių sumažėjo statybos pramonės, t. y. pagrindinės PVC rinkos, paklausa. Be to, laikinojo reglamento 200 konstatuojamojoje dalyje buvo pripažinta, kad ekonomikos nuosmukis padarė nedidelį poveikį, tačiau dėl jo priežastinis ryšys nenutrūko ir nesusilpnėjo. Iš tiesų šiuo atžvilgiu galima pabrėžti, kad žala buvo nustatyta tiriamuoju laikotarpiu, o paklausa, palyginti su 2022 m., sumažėjo 11 %, tuo tarpu importas dempingo kaina iš Egipto ir JAV per tą patį laikotarpį padidėjo 91 % pagal absoliučiąją apimtį ir 116 % pagal rinkos dalį, o jo kainos buvo 20 % mažesnės už Sąjungos gamintojų kainas. Iš šių duomenų aiškiai matyti, kad net jei paklausos sumažėjimas galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonei darytos žalos, pagrindinė žalos Sąjungos gamintojams priežastis buvo importo dempingo kaina padidėjimas, o paklausos sumažėjimas šio ryšio nesusilpnino.

(159)

„Westlake“ teigė, kad tai, jog atitinkamu laikotarpiu Sąjungos gamyba sumažėjo, rodo ne tai, kad žalą darė importas dempingo kaina, o tik logišką sumažėjusios paklausos Sąjungoje 2022 m. ir vėliau pasekmę.

(160)

„Westlake“ argumentas prieštaravo tam, kad 18 % sumažėjus paklausai importas iš nagrinėjamųjų šalių padidėjo aštuonis kartus (per nagrinėjamąjį laikotarpį jo rinkos dalis padidėjo 9,2 procentinio punkto), o Sąjungos pramonės pardavimas sumažėjo 28 %. Be to, praradus rinkos dalį importo dempingo kaina rinkos dalies naudai, Sąjungos gamyba sumažėjo 4 procentiniais punktais daugiau nei suvartojimas.

(161)

Komisija pažymėjo, kad šios tendencijos patvirtina jos vertinimą dėl žalos, kurią mažėjant paklausai padarė importas dempingo kaina.

(162)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikinojo reglamento 195–200 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

(163)

Po galutinio faktų atskleidimo „Oxy Vinyls“ tvirtino, kad Sąjungos pramonė klientų prarado dėl savo kainodaros strategijos, kai vis kėlė kainas iki 2022 m., todėl ji buvo priversta mažinti kainas, nes pirkėjai nenorėjo taikstytis su jokiu tolesniu kainų didinimu. Ji taip pat tvirtino, kad dėl šio didelių kainų ir mažėjančios paklausos derinio galiausiai Sąjungos pramonė patyrė pardavimo nuostolių. Šiam tvirtinimui pagrįsti ji nurodė Teismo sprendimą dėl būtinybės nustatant žalą įvertinti Sąjungos gamintojų elgesį (23).

(164)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad laikinojo reglamento 195–200 konstatuojamosiose dalyse ji atsižvelgė į paklausos sumažėjimą tiriamuoju laikotarpiu, ir pripažino, kad tai turėjo tam tikros įtakos Sąjungos pramonei darytai žalai. Tačiau dėl kainų, priešingai, nei tvirtino „Oxy Vinyls“, Komisija nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2022 m., jos iš tiesų labai sumažėjo (–28 %), o tai sutampa su dideliu importo dempingo kaina padidėjimu (+ 91 %). Dėl „Oxy Vynils“ pateiktų įrodymų, kad prarasta klientų, tvirtinimas nebuvo pagrįstas ir jame neatsižvelgta į tai, kad Sąjungos pramonę sudaro ne vienas gamintojas. Galiausiai, kadangi Sąjungos pramonę sudaro tam tikras skaičius Sąjungos gamintojų, „Oxy Vinyls“ tvirtinimas reikštų, kad jie kartu vykdė antikonkurencinę veiklą.

(165)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, „Oxy Vinyls“ pastabos, pateiktos po galutinio faktų atskleidimo, buvo atmestos.

(166)

„Oxy Vinyls“ teigė, kad importo iš JAV padidėjimas laikotarpiu nuo 2021–2022 m. iki 2022 m. – TL sutapo su pasikartojančių force majeure aplinkybių Sąjungos gamintojams laikotarpiu, todėl importas iš JAV tik užpildė S-PVC pasiūlos Sąjungos naudotojams spragą. „TCI Sanmar“ tvirtino, kad force majeure aplinkybės galėjo neigiamai paveikti pirkėjų ir Sąjungos gamintojų tarpusavio pasitikėjimą ir paskatinti pirkėjus ieškoti patikimų verslo partnerių nagrinėjamosiose šalyse.

(167)

Komisija priminė, kad tyrimo šalys nepateikė jokių šių argumentų įrodymų. Komisija pažymėjo, kad nėra neįprasta, kad S-PVC pramonėje, kuri yra pasiskirsčiusi per daug gamybos vietų Sąjungoje, susiklostytų force majeure aplinkybės, ir kad ši pramonė rėmėsi ypatingos svarbos žaliavų pradinės grandies pramonės sektoriais, tačiau nebuvo pateikta jokių įrodymų, kuriais force majeure aplinkybės būtų susietos su importo dempingo kaina didėjimu. Dauguma force majeure aplinkybių susiklostė 2020 ir 2021 m., t. y. gerokai anksčiau, nei padidėjo importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių.

(168)

Siekdama parodyti, kad įtarimai nėra pagrįsti, Komisija taip pat pažymėjo, kad visi trys JAV S-PVC gamintojai pranešė apie force majeure aplinkybes 2021 m. (24), taip patvirtindama, kad tokie pranešimai nėra būdingi tik Sąjungos pramonei, ir nurodė, kad tokios aplinkybės negali turėti įtakos naudotojų ir gamintojų santykiams. Be to, kaip aiškiai nurodyta laikinojo reglamento 203 konstatuojamojoje dalyje, dauguma Sąjungos pramonės force majeure aplinkybių susiklostė nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje (apie jas pranešta 2020 ir 2021 m.), gerokai anksčiau nei importo dempingo kaina didėjimas tiriamuoju laikotarpiu.

(169)

Todėl laikinojo reglamento 201–206 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(170)

Po galutinio faktų atskleidimo „Oxy Vinyls“ pateikė tam tikrus 2022 ir 2023 m. pranešimus apie force majeure aplinkybes ir tvirtino, kad, priešingai Komisijos pozicijai, jos nebuvo susijusios tik su 2020 ir 2021 m. Komisija pripažino, kad force majeure aplinkybės nėra neįprastos pramonėje, kuri turi daug gamybos vietų, tačiau apie daugumą force majeure aplinkybių buvo pranešta 2020 ir 2021 m., iki padidėjant importui dempingo kaina, kaip atliekant tyrimą taip pat nurodė bendradarbiaujantys importuotojai (25).

(171)

Be to, atsižvelgdama į Sąjungos pramonės perteklinius pajėgumus, Komisija per tyrimą iš tiesų gavo įrodymų, kad force majeure aplinkybių paveiktiems Sąjungos gamintojams pavyko panaudoti savo susijusių gamintojų gamybos pajėgumus (žr. laikinojo reglamento 205 konstatuojamąją dalį). Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(172)

Visi šalių tvirtinimai po laikinojo reglamento paskelbimo buvo atmesti. Todėl, remdamasi laikinajame reglamente atskleistais faktais, Komisija padarė išvadą, kad importas dempingo kaina iš Egipto ir Jungtinių Amerikos Valstijų padarė materialinę žalą Sąjungos pramonei ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo ar nenutrūko.

(173)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje ir atsižvelgiant į tai, kad išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu Komisija importo neregistravo, Komisija analizavo importo apimties raidą, kad nustatytų, ar išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu importas, dėl kurio atliekamas tyrimas, toliau labai didėjo, kaip aprašyta 3 konstatuojamojoje dalyje, ir nustatydama žalos skirtumą atsižvelgtų į papildomą žalą, atsiradusią dėl tokio padidėjimo.

(174)

Remiantis Eurostato duomenimis, per keturias išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpio savaites importo iš Egipto ir Jungtinių Amerikos Valstijų apimtis buvo 35 % mažesnė nei vidutinė keturių savaičių importo apimtis tiriamuoju laikotarpiu. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu tiriamasis importas labai nepadidėjo.

(175)

Todėl šiuo atžvilgiu Komisija žalos pašalinimo lygio nekoregavo.

(176)

Egipto ir JAV Vyriausybės pateikė pastabų dėl koregavimo po importo. Komisija skaičiavimus atliko atsižvelgdama į apdairų išlaidų po importo, sudarančių 1,0 % CIF vertės, įvertį, kuris buvo atskleistas atrinktiems eksportuotojams, ir pastabų dėl šio žalos skirtumo nustatymo aspekto negauta.

(177)

Komisija gavo JAV Vyriausybės ir bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pastabų, kuriose nurodyta, kad tikslinis pelnas yra pernelyg didelis. Argumentuojama, kad 13,1 % tikslinis pelnas neatitinka tikslinio pelno, kurį galima pagrįstai uždirbti įprastomis konkurencijos sąlygomis, nes 2021 m. gauti geresni nei įprasta rezultatai išliko ir didžiąją 2022 m. dalį. „Westlake“ išplėtojo pastabą ir nurodė, kad 2022 m. importo iš Egipto ir JAV apimtis jau pradėjo didėti.

(178)

Atsakydama į šiuos tvirtinimus Komisija pirmiausia pakartojo laikinojo reglamento 217–219 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus argumentus, t. y. kad 2022 m. uždirbtas pelnas yra tinkamiausias pelnas, kurį galima naudoti kaip nagrinėjamojo laikotarpio metų tikslinį pelną. Be to, Komisija pažymėjo, kad atsigavimo po COVID-19 pandemijos laikotarpis 2022 m. buvo pasibaigęs – ekonomikos atsigavimas daugiausia buvo juntamas 2021 m. Komisija taip pat pripažino, kad importas dempingo kaina rinkoje 2022 m. jau buvo vykdomas ir galėjo turėti įtakos Sąjungos pramonės uždirbtam pelnui. Tačiau, jei jis darė poveikį uždirbto pelno dydžiui, jis darė neigiamą poveikį pelnui ir jį sumažino, o tai gali būti naudinga eksportuojantiems gamintojams, kai šis pelnas naudojamas žalos pašalinimo lygiui apskaičiuoti.

(179)

„TCI Sanmar“ teigė, kad 2022 m. pramonė pasinaudojo stipriu atsigavimu po COVID-19, todėl tais metais užregistruotas pelnas neturėtų būti naudojamas kaip tikslinis pelnas. Komisija nesutiko su tuo teiginiu, nes 2022 m. suvartojimas pagal apimtį sumažėjo 18,3 %. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(180)

„Westlake“ ir „TCI Sanmar“ pasiūlė naudoti 2019 m. Sąjungos pramonės uždirbtą pelną. Komisija laikėsi nuomonės, kad neaišku, kodėl būtų tinkamiau naudoti tikslinį pelną, pagrįstą į nagrinėjamąjį laikotarpį neįtraukto laikotarpio rezultatais, o ne 2022 m., t. y. metų, kuriais Sąjungos pramonė patyrė energetikos krizę ir pradėjo patirti importo dempingo kaina poveikį, pelno dydį.

(181)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinojo reglamento 216–224 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(182)

Po galutinio faktų atskleidimo „TCI Sanmar“ teigė, kad 1 405,48 EUR/t nežalinga kaina buvo gerokai per didelė, ir nurodė 2014 m. sausio mėn. – 2024 m. kovo mėn. „Platts“ PVC ataskaitas. Be to, ji pakartojo tvirtinimą, kad 2022 m. tikslinis pelnas yra netinkamas naudoti, ir pakartojo savo pasiūlymą naudoti 2019 m. pelną.

(183)

Komisija pažymėjo, kad nežalinga kaina buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c ir 2d dalis ir negali būti grindžiama ataskaitomis ar kitokiais išorės šaltiniais.

(184)

Dėl tikslinio pelno, be 180 konstatuojamojoje dalyje pateiktų argumentų, Komisija nustatė, kad 2019 m. Sąjungos pramonės padėtis buvo nuostolinga, todėl 2019 m. šiuo tikslu buvo netinkami.

(185)

Po galutinio faktų atskleidimo „Oxy Vinyls“ teigė, kad JAV eksportuotojams nustatytas žalos skirtumas buvo didelis dėl to, kad Komisija lygino JAV momentines eksporto kainas su Sąjungos sutarčių kainomis arba nustatė tikslinę kainą, į kurią įtrauktas „didesnis“ pelno dydis pagal sutarčių kainas.

(186)

„Oxy Vinyls“ taip pat tvirtino, kad Komisijos naudojama tikslinė kaina buvo per didelė, nes viršijo Sąjungos pardavimo kainas 2020 m., 2021 m. ir tiriamuoju laikotarpiu. Ji pasiūlė naudoti vidutinį pelno dydį ir gamybos sąnaudas per visus keturis nagrinėjamojo laikotarpio laikotarpius, dėl ko gamybos sąnaudos būtų 1 040 EUR/t, o pelno dydis – 7,9 %.

(187)

Pirma, Komisija primena, kad nežalinga kaina buvo apskaičiuota remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudomis ir kad tam kainų lyginti nereikėjo. Be to, tikslinis pelnas negali būti grindžiamas laikotarpiais, per kuriuos buvo patiriami nuostoliai, o tiriamuoju laikotarpiu, kurį siūlo „Oxy Vinyls“, taip ir buvo.

(188)

Antra, dėl tikslinio pelno Komisija pažymėjo, kad net jei ji naudotų mažiausią 6 % pelną, kaip numatyta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje, o ne 13,1 %, visiems JAV eksportuotojams nustatyti dempingo skirtumai būtų mažesni už atitinkamus žalos skirtumus. Tai reiškia, kad JAV eksportuotojams taikomų antidempingo muitų dydis nebūtų pasikeitęs.

(189)

Todėl galutinis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir visų kitų bendrovių žalos pašalinimo lygis yra toks:

(190)

Pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų negauta. Todėl laikinojo reglamento 227–232 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtintos.

(191)

Kadangi jokių pastabų dėl nesusijusių importuotojų interesų negauta, laikinojo reglamento 233–235 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtintos.

(192)

„TCI Sanmar“ tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kokį žalingą poveikį naudotojams padarys muitų nustatymas, ir teigė, kad Sąjungos gamintojai, tiekdami produktą Sąjungos rinkoje, užima beveik monopolinę padėtį, ir per atsigavimo po COVID-19 laikotarpį sugebėjo padidinti kainas, kad jos gerokai viršytų sąnaudas, ir kad muitai apribos naudotojų galimybes pirkti iš nagrinėjamųjų šalių, taip išlaikant tam tikrą konkurencinį spaudimą Sąjungos gamintojams.

(193)

Komisija pakartojo, kad naudotojams galiausiai būtų naudinga konkurencinga Sąjungos rinka, kurioje veikia ne vienas S-PVC gamintojas, o tokia padėtis būtų įmanoma tik tuo atveju, jei būtų išspręsta nesąžiningos importo dempingo kaina konkurencijos problema. Be to, primenama, kad Sąjungos S-PVC pramonę sudaro dvylika gamintojų ir kad dėl produkto savybių rinka yra itin konkurencinga. Negana to, Sąjungos rinkoje taip pat yra alternatyvių šaltinių, pavyzdžiui, importas iš Meksikos, Pietų Korėjos, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės. Bet kuriuo atveju muitais siekiama ne nutraukti importą iš nagrinėjamųjų šalių, o atkurti vienodas sąlygas Sąjungos rinkoje.

(194)

„TCI Sanmar“ nurodė, kad S-PVC pasiūla Sąjungos rinkoje yra beveik monopolinė. Komisija pažymi, kad šis teiginys prieštarauja „TCI Sanmar“ pastaboms dėl tikslinio pelno, nes S-PVC yra biržos prekė, ir tam, kad trys didžiausios gamybos vietos ir (arba) juridiniai subjektai, gaminantys S-PVC Sąjungoje, kontroliuoja tik ketvirtadalį Sąjungos gamybos. Be to, yra kitų trečiųjų šalių šaltinių, iš kurių galima pirkti produktą, kaip nurodyta laikinojo reglamento 171 konstatuojamojoje dalyje.

(195)

„Westlake“ teigė, kad „tokių didelių muitų nustatymas ES tikrai darys labai neigiamą poveikį naudotojams ir tolesnės gamybos grandies pramonės šakoms, kurios priklauso nuo PVC“. „Westlake“ pakartojo anksčiau vieno iš naudotojų, pateikusių pastabų po tyrimo inicijavimo, „Rehau Industries SE & Co“ (toliau – „Rehau“), pateiktas pastabas dėl žalos Sąjungos tolesnės gamybos grandies pramonės šakoms, kurioms S-PVC yra pagrindinė medžiaga, ypač dėl didelių kainų, kurias taiko Sąjungos pramonė, ir tiekimo sutrikimų. „Oxy Vinyls“ pateikė panašių pastabų, kuriose pabrėžiama importo iš JAV svarba S-PVC tiekimui užtikrinti.

(196)

Šiuo atžvilgiu Komisija pripažįsta, kad, daugiausia dėl vykdomo dempingo, naudotojai S-PVC iš nagrinėjamųjų šalių galėjo pirkti mažesnėmis kainomis. Tačiau Komisija atkreipia dėmesį į nenuoseklumą, viena vertus, tvirtinant, kad, šios mažesnės kainos yra naudingos, ir, kita vertus, pasisakant už tai, kad reikia vengti tiekimo sutrikimų. Komisija pakartojo, kad būtent dėl tolesnės gamybos grandies pramonės interesų turėti užtikrintą S-PVC pasiūlą reikėtų spręsti importo dempingo kaina padarytos žalos klausimą. Jei nebūtų imtasi taisomųjų veiksmų, beveik neabejotina, kad Sąjungos pramonės perspektyva būtų neigiama, naudotojams produktą tektų rinktis iš mažesnio skaičiaus Sąjungos gamintojų ir produktą tiektų mažesnis skaičius gamintojų. Dėl tokio Sąjungos gamintojų skaičiaus sumažėjimo iš tiesų galėtų kilti S-PVC tiekimo saugumo Sąjungoje problemų.

(197)

Nustačius laikinąsias priemones apie save pranešė penkiolika importuotojų ir (arba) naudotojų, Europos PVC langų profilių asociacija (EPPA) ir visi eksportuojantys gamintojai ir teigė, kad ES rinkoje jie susidurs su labai didelėmis kainomis, nes aptariamas importas bus išstumtas iš rinkos, o Sąjungos gamintojai bus apsaugoti nuo bet kokios veiksmingos užsienio konkurencijos. Jie taip pat teigė, kad priemonės taip pat turės įtakos S-PVC prieinamumui ES rinkoje, nes Sąjungos gamintojai per pastaruosius kelerius metus tapo neproduktyvūs, uždarė kelias gamybos vietas ir apskritai nepakankamai atsižvelgia į pirkėjų poreikius.

(198)

Pirmiau pateikti argumentai pakartoja ankstesnius argumentus, į kuriuos jau atsakyta ir kurie paneigti laikinajame reglamente, visų pirma nurodant, kad Sąjungos S-PVC pramonę sudaro dvylika gamintojų ir kad dėl produkto savybių rinka yra itin konkurencinga. Visų pirma į argumentą dėl gamybos vietų uždarymo jau atsakyta laikinojo reglamento 126–127 ir 187 konstatuojamosiose dalyse. Be to, kalbant apie užsienio konkurenciją, Sąjungos rinkoje taip pat yra alternatyvių šaltinių, pavyzdžiui, importas iš Meksikos, Pietų Korėjos, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės. Bet kuriuo atveju muitais siekiama ne nutraukti importą iš nagrinėjamųjų šalių, o atkurti vienodas sąlygas Sąjungos rinkoje.

(199)

Pastabos dėl naudotojų interesų buvo atmestos. Todėl laikinojo reglamento 236–241 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(200)

Po galutinio faktų atskleidimo EPPA tvirtino, kad siūlomas priemonių lygis yra pernelyg aukštas. Vietoj jo ji pasiūlė ne didesnį kaip 25 % muito dydį. Be to, ji tvirtino, kad dėl priemonių tiekimas nėra užtikrintas, nes Sąjungos gamintojams susiklosto force majeure aplinkybės, o kitos šalys, kuriose produktas gaminamas, nėra suinteresuotos ES rinka arba jos pirmiausia siekia produktą tiekti savo vidaus rinkoms. Ji taip pat tvirtino, kad, remiantis jos skaičiavimais, Sąjungos vidaus rinkos kainos išaugs 40–50 % ir pasieks precedento neturintį aukštą lygį.

(201)

Šiems tvirtinimams pagrįsti ji nurodė 2021 m. force majeure aplinkybes ir Meksikos ir Pietų Korėjos PVC eksporto statistinius duomenis. Dėl Pietų Korėjos taip pat pateiktas straipsnis spaudoje, kuriame teigiama, kad „dėl didesnių frachto sąnaudų ir ilgesnių vykdymo terminų Europos pirkėjams mažiau realu PVC įsigyti Azijoje“.

(202)

Atsakydama į šiuos tvirtinimus Komisija pažymi, kad į force majeure aplinkybes tinkamai atsižvelgta šio reglamento 168–171 konstatuojamosiose dalyse ir laikinojo reglamento 201–206 konstatuojamosiose dalyse. Kalbant apie Pietų Korėją, Komisija pažymėjo, kad jos PVC eksporto statistikoje aiškiai atspindimos Europos paskirties vietos, o Meksika nuolat ir stabiliai veikė Sąjungos rinkoje, kaip nustatyta, per visą nagrinėjamąjį laikotarpį (žr. laikinojo reglamento 11 lentelę). Galiausiai EPPA pateikti tariamai didelio Sąjungos kainų kilimo įverčiai buvo nepagrįsti.

(203)

EPPA taip pat tvirtino, kad dėl S-PVC kainų padidėjimo, atsižvelgiant į muitus, padidės statybų sąnaudos, sumažės būsto įperkamumas ir bus vėluojama vykdyti būstų projektus.

(204)

Šie tvirtinimai, kaip paaiškinta 202 konstatuojamojoje dalyje, buvo nepagrįsti, todėl jie buvo atmesti.

(205)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, 242 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta išvada patvirtinta.

(206)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(207)

„Westlake“ pasiūlė, kad, atsižvelgdama į naudotojų interesus, Komisija apsvarstytų „mažesnio dydžio priemonę, konkrečiau – ad valorem muitą, kurį taikant neturėtų būti viršijama minimali importo kaina (toliau – MIK)“. Skundo pateikėjai nesutiko su galimybe taikyti tokią priemonę, nes MIK nėra tinkama priemonė atsižvelgiant į tai, kad S-PVC žaliavų, sudarančių apie 80 % gamybos sąnaudų, kainos yra nepastovios, taip pat į priemonių vengimo ir absorbcijos riziką dėl netiesioginio pardavimo per nesusijusius prekiautojus ir dėl didelių nepanaudotų pajėgumų Sąjungoje, kuriais užtikrinamas tiekimo saugumas naudotojams.

(208)

Komisija sutiko, kad MIK nebūtų tinkama, nes S-PVC kainoms įtakos turi nepastovios energijos kainos, dėl kurių ir žaliavų kaina tampa nepastovi. Komisija taip pat manė, kad dėl tokios minimalios kainos naudotojai ir gamintojai nebūtų tikri dėl S-PVC prieinamumo, nes tokia kaina neatspindėtų rinkos dinamikos.

(209)

Po galutinio faktų atskleidimo „Westlake“ kartu su trimis kitais eksportuojančiais gamintojais („Oxy Vinyls“, „Shin-tech“ ir „Tricon“) šį prašymą patikslino. Šalys nurodė, kad pradinė MIK būtų nustatyta pagal vidutinę svertinę normaliąją vertę, įskaitant abiejų atrinktų JAV gamintojų vežimo išlaidas tiriamuoju laikotarpiu, ir kad ji būtų taikoma visam importui iš JAV. Importui mažesne nei MIK būtų taikomas individualus ad valorem muitas, atsižvelgiant į importo kainos ir MIK skirtumą. Kad būtų atsižvelgta į PVC gamybai naudojamų žaliavų kainų nepastovumą ir į rinkos dinamiką, jos pasiūlė, kad Komisija reguliariai (kas ketvirtį arba pusmetį) indeksuotų MIK, remdamasi etileno kainomis Vakarų Europoje, kurias skelbia „Chemical Market Analytics“.

(210)

Be to, jos tvirtino, kad JAV momentinių eksporto kainų ir ES momentinių kainų skirtumai buvo labai dideli 2022 m. ir per TL ir kad po tiriamojo laikotarpio vėl pasiekė tradicinį panašų lygį. Jos paprašė, kad, jei būtų nustatytos priemonės, po dvejų metų būtų automatiškai inicijuota tarpinė peržiūra.

(211)

Komisija išnagrinėjo šį prašymą. Ji nustatė, kad viena MIK gamintojams, kurių dempingo skirtumai labai skiriasi, neatspindėtų šalims nustatyto skirtingo dempingo lygio, todėl galėtų sumenkinti priemonių veiksmingumą. Be to, siūlomą formą būtų labai sunku įgyvendinti, nes tam reikėtų daug pasikartojančių administracinių ir teisės aktų atnaujinimų. Tuo remiantis pasiūlymas galutinai negalėjo būti priimtas.

(212)

Dėl prašymo po dvejų metų automatiškai inicijuoti tarpinę peržiūrą Komisija pažymėjo, kad jis grindžiamas informacija po tiriamojo laikotarpio, kurios nebuvo galima tinkamai ir deramai patikrinti. Bet kuriuo atveju, nuo galutinių priemonių nustatymo praėjus vieniems metams, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį bet kuris eksportuotojas ar importuotojas gali prašyti atlikti tarpinę peržiūrą.

(213)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinės antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(214)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant šį tyrimą. Taigi šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės tiriamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos negali būti taikomos, todėl tokiam produktui turėtų būti taikoma visam kitam Egipto ar Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės importui nustatyta muito norma.

(215)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (26). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, kuria remiantis galima įrodyti, kad šis pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pasikeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(216)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam Egipto arba Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės importui taikytinas antidempingo muitas.

(217)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek turėtų atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(218)

Jeigu, visų pirma nustačius susijusias priemones, labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti vengimo tyrimą, jeigu tenkinamos inicijavimo sąlygos. Atliekant tokį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(219)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(220)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos dydį, turėtų būti galutinai surenkamos garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų laikinuoju reglamentu, sumos, neviršijant šiuo reglamentu nustatytų lygių.

(221)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (27) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(222)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,