(1)

neseniai Vidurio, Rytų ir Pietų Europoje įvykę potvyniai bei miškų gaisrai turėjo pragaištingą poveikį šių regionų gyventojams. Daugelyje miestų, miestelių ir kaimų reikės atlikti didelio masto atstatymo darbus, kad būtų sutvarkyta apgadinta infrastruktūra ir įranga. Reikia imtis neatidėliotinų priemonių tų gaivalinių nelaimių socialinėms ir ekonominėms pasekmėms sušvelninti. Taip pat materialinį turtą praradusiems žmonėms reikia nedelsiant suteikti pagrindinę materialinę pagalbą. Be to, darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims ribotą laikotarpį reikalinga parama darbo vietoms išsaugoti, kad jie jų neprarastų, jei dėl įvykusios gaivalinės nelaimės negalėtų patekti į savo įprastą darbo vietą. Siekiant pašalinti pragaištingą gaivalinių nelaimių poveikį žmonių sveikatai, turėtų būti įmanoma naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir tiems žmonėms, kurie nėra tiesiogiai socialiai ir ekonomiškai pažeidžiami. Remiantis įrodymais, tikėtina, kad ateityje gaivalinių nelaimių skaičius didės. Todėl tikslinga sukurti laikiną sistemą, kuri leistų užtikrinti lankstumą ir finansinę paramą, kartu išsaugant ilgalaikį strateginį sanglaudos politikos investicijų pobūdį;

(2)

siekiant kuo skubiau palengvinti atitinkamų valstybių narių biudžetams tenkančią naštą ir sumažinti naujų teritorinių skirtumų riziką, nuo tokių gaivalinių nelaimių smarkiai nukentėjusioms valstybėms narėms, regionams, vietos valdžios institucijoms ir žmonėms turėtų būti teikiama veiksminga parama panaudojant lėšas iš „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (4), ir iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo, reglamentuojamų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1058 (5), papildant išteklius, prieinamus iš Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF), įsteigto Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2012/2002 (6);

(3)

kad nuo gaivalinių nelaimių nukentėjusioms valstybėms narėms būtų suteikta papildomo lankstumo, pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą turėtų būti numatytas naujas konkretus tikslas, kad ERPF ir Sanglaudos fondo finansinę paramą būtų galima skirti atstatymui tokių nelaimių atveju;

(4)

2 politikos tikslu, kuriuo skatinama žalesnė, mažo anglies dioksido kiekio ir prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų pereinanti ekonomika ir atspari Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją bei valdymą ir tvarų judumą mieste, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (7) 5 straipsnio 1 dalies b punkte, pagal kurį turėtų būti nustatytas naujas konkretus tikslas, tiesiogiai remiami Europos žaliojo kurso tikslai. Pagal 2021 m. vasario 24 d. Komisijos komunikatą „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ siekiama plėtoti prisitaikymo priemones siekiant valdyti rizikas, susijusias su klimato kaitos sukeltoms nelaimėmis, pavyzdžiui, potvyniais, miškų gaisrais ar sausromis. Tūrėtu būti užtikrinta, kad, siekiant sušvelninti vis dažnėjančių nelaimių, įskaitant klimato kaitos sukeltas nelaimes, pasekmes, būtų tęsiamos ir didinamos suplanuotos investicijos į nelaimių prevenciją, pasirengimą joms ir prisitaikymą prie klimato kaitos. Atstatymo pastangos neturėtų trukdyti investicijoms į struktūrinę ilgalaikę nelaimių prevenciją ir pasirengimą joms. Investuojant į infrastruktūrą turėtų būti užtikrinta, kad, siekiant didinti Sąjungos finansuojamos infrastruktūros atsparumą būsimoms vis dažnesnėms ir didesnį mastą įgaunančioms klimato kaitos sukeliamoms nelaimėms, būtų laikomasi klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo ir reikšmingos žalos nedarymo principo;

(5)

atsižvelgiant į ERPF paramos aprėptį, nustatytą Reglamente (ES) 2021/1058, parama atstatymui gaivalinių nelaimių atveju pagal naująjį konkretų tikslą gali apimti sugadintos ar sunaikintos infrastruktūros, pavyzdžiui, viešosios infrastruktūros, atkūrimą arba investicijas į įmonių pagrindinį kapitalą ir įrangą, įskaitant paramos teikimą kitoje vietoje arba ne tokia pačia forma kaip pirminė parama, jeigu būtina, atspariu ir tvariu būdu. Be to, parama gali būti skiriama gamtinių teritorijų, biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas, atkūrimui. Tai gali apimti atitinkamas su miško atkūrimu susijusias priemones. Naujasis konkretus tikslas taip pat gali būti remiamas Sanglaudos fondo lėšomis tiek, kiek jis atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1058 nustatytą Sanglaudos fondo paramos aprėptį;

(6)

kalbant apie atstatymą gaivalinių nelaimių atveju, vykdant atrankos procesą, pirmenybė turėtų būti teikiama tiems veiksmams, kurie yra grindžiami tobulinamojo atkūrimo principu. Tas principas, kaip nurodyta Jungtinių Tautų 2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programoje, apima atkūrimo, restauravimo ir atstatymo etapus, kad po nelaimės, integruojant nelaimių rizikos mažinimo priemones, būtų didinamas bendruomenių atsparumas. Tuo pačiu metu parama atrinktiems veiksmams turėtų išlikti proporcinga ir paramos suma turėtų kuo geriau atitikti atsparumo nelaimėms užtikrinimo tikslą. Be to, jeigu valstybė narė turi teisę iš ESSF gauti paramą būtiniausiems gelbėjimo ir atkūrimo veiksmams, skirtiems infrastruktūros būklei iki gaivalinės nelaimės atkurti, finansuoti, paramą iš ERPF ir iš Sanglaudos fondo galima naudoti papildomai kartu su parama iš ESSF, siekiant pagerinti paveiktos infrastruktūros funkcionalumą, kad būtų padidintas jos pajėgumas, tvarumas ir atsparumas gaivalinėms nelaimėms ateityje. Paramos iš ERPF ir iš Sanglaudos fondo tikslas – didinti atsparumą ir pasirengti valdyti riziką;

(7)

siekdamos išvengti permokų, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ESF+, ERPF arba Sanglaudos fondo lėšomis dengiama parama nesidubliuotų su parama, gaunama pagal kitą Sąjungos priemonę, pagal nacionalinę priemonę arba pagal privačią draudimo schemą;

(8)

siekiant likviduoti gaivalinių nelaimių pasekmes, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama teikti tikslingą, greitą ir neatidėliotiną pagalbą pagal specialius prioritetus neigiamoms socialinėms ir ekonominėms tokių nelaimių pasekmėms sušvelninti. Be to, valstybėms narėms turėtų būti numatyta galimybė pagal specialų prioritetą ir ne tik pagal jį remti gaivalinių nelaimių tiesiogiai paveiktiems žmonėms skirtas laikinąsias priemones: teikti paramą maisto produktais ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą, nenumatant pareigos numatyti papildomas priemones. Kai tai yra griežtai būtina ir pagrįsta, valstybės narės taip pat turėtų nustatyti sutrumpinto darbo laiko tvarką, kad gaivalinių nelaimių pasekmių paveiktiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims galėtų išsaugoti savo darbo vietas nenustatant aktyvių priemonių, išskyrus atvejus, kai tokios priemonės yra taikomos pagal nacionalinę teisę, taip pat turėtų nustatyti priemones, kuriomis užtikrinama galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, be kita ko, žmonėms, kurie nėra tiesiogiai socialiai ir ekonomiškai pažeidžiami. Todėl tinkama ribotam laikotarpiui pagal Reglamentą (ES) 2021/1057 numatyti tokių laikinųjų priemonių lankstumo galimybes;

(9)

reagavimui į gaivalines nelaimes remti skirti ištekliai turėtų būti programuojami pagal vieną ar daugiau specialų prioritetų taikant iki 95 % dydžio bendro finansavimo normą. Valstybės narės gali pasinaudoti esamomis Reglamente (ES) 2021/1060 numatytomis galimybėmis perkelti asignavimus iš vieno sanglaudos politikos fondo į kitą, kad padidintų tiems specialiems prioritetams skirtus išteklius. Laikydamosi taikytinų taisyklių, jos taip pat gali perkelti išteklius iš bet kurio politikos tikslo;

(10)

visi pagal specialius prioritetus programuojami ištekliai neturėtų viršyti 10 % pradinės bendros valstybei narei skirtos ESF+ ir ERPF nacionalinių asignavimų sumos. Tuos išteklius turėtų būti galima programuoti atliekant daugiau nei vieną programos dalinių pakeitimų ir juos susiejant su daugiau nei viena nelaime. Ir toliau turėtų būti taikomas principas, kad Komisijos mokėjimai turi būti atliekami atsižvelgiant į biudžeto asignavimus ir turimas lėšas;

(11)

siekiant neatidėliotinai remti investicijas į atstatymą reaguojant į gaivalines nelaimes ir sušvelninti neigiamas socialines ir ekonomines tokių gaivalinių nelaimių pasekmes, atsižvelgiant į specialius prioritetus turėtų būti skiriama papildoma išimtinio išankstinio finansavimo suma. Toms išimtinio išankstinio finansavimo sumoms taikomos taisyklės turėtų atitikti Reglamente (ES) 2021/1060 numatytas taisykles, taikomas išankstiniam finansavimui;

(12)

kad valstybės narės galėtų visiškai likviduoti gaivalinių nelaimių, įvykusių nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., pasekmes, jų vadovaujančiosioms institucijoms turėtų būti leidžiama atrinkti remtinus veiksmus, kurie iki paraiškos skirti finansavimą pagal programą pateikimo vadovaujančiajai institucijai buvo fiziškai užbaigti arba visiškai įgyvendinti, jei veiksmu siekiama likviduoti tokios gaivalinės nelaimės pasekmes;

(13)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sušvelninti pastaruoju metu Centrinėje, Rytų ir Pietų Europoje įvykusių potvynių bei miškų gaisrų kontekste kilusias neigiamas socialines ir ekonomines gaivalinių nelaimių pasekmes iš dalies pakeičiant reglamentus (ES) 2021/1057 ir (ES) 2021/1058, valstybės narės negali deramai pasiekti, o to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(14)

todėl reglamentai (ES) 2021/1057 ir (ES) 2021/1058 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(15)

atsižvelgiant į pragaištingas pastarojo meto gaivalinių nelaimių pasekmes ir būtinybę nedelsiant suteikti paramą valstybėms narėms, tikslinga aštuonių savaičių laikotarpiui taikyti išimtį, nustatytą prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje;

(16)

atsižvelgiant į tai, kad būtina skubiai reaguoti į padėtį, susidariusią dėl gaivalinių nelaimių, tikslinga, kad šis reglamentas įsigaliotų kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

1)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

I priedo 1 lentelė papildoma šia 2 politikos tikslo eilute:

„

“