(1)

kaip pripažinta Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) konvencijos Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo darbo (toliau – TDO konvencija Nr. 29) 2014 m. protokolo preambulėje, priverstinis darbas yra sunkus žmogaus orumo ir pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas, kuriuo prisidedama prie skurdo palaikymo ir kuris trukdo pasiekti tinkamo darbo visiems tikslą. TDO paskelbė, kad visų formų priverstinio ar privalomojo darbo panaikinimas yra pagrindinių teisių principas. TDO pagrindinėmis TDO konvencijomis laiko TDO konvenciją Nr. 29, įskaitant Konvenciją Nr. 29 2014 m. papildantį protokolą ir TDO konvenciją Nr. 105 dėl priverstinio darbo panaikinimo (toliau – TDO konvencija Nr. 105) ir ji skelbia rekomendacijas, kaip užkirsti kelią priverstiniam darbui, jį panaikinti ir taikyti taisomuosius veiksmus, kaip antai Rekomendacija Nr. 203 dėl priverstinio darbo (papildomos priemonės). TDO parengė keletą rodiklių, pagal kuriuos nustatomi ir nurodomi priverstinio darbo atvejai, pvz., grasinimai ir faktinė fizinė ir seksualinė žala, piktnaudžiavimas pažeidžiamumu, piktnaudžiavimas darbo ir gyvenimo sąlygomis ir pernelyg didelis viršvalandžių skaičius, apgaulė, judėjimo apribojimas ar uždarymas darbo vietoje arba ribotoje teritorijoje, izoliacija, vergavimas už skolas, darbo užmokesčio mokėjimo atidėjimas ar pernelyg didelis darbo užmokesčio sumažinimas, pasų ir asmens tapatybės dokumentų užlaikymas arba grasinimas pranešti institucijoms, kai darbuotojas turi neteisėto imigranto statusą. Priverstinis darbas labai dažnai yra susijęs su skurdu ir diskriminacija. Darbdavių arba įdarbinimo agentų vykdomas manipuliavimas kreditais ir skolomis vis dar yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio pažeidžiami darbuotojai patenka į priverčiamojo darbo spąstus. TDO priežiūros institucijų teigimu, kalinių darbas, įskaitant atvejus, kai jis atliekamas privačioms įmonėms, pats savaime nėra priverstinis darbas, jeigu jis atliekamas savanoriškai, kalinio naudai ir palyginamas su laisvų darbo santykių sąlygomis. Bendruomenės darbas, kaip alternatyva laisvės atėmimo bausmei, visada turėtų atitikti viešąjį interesą ir jokiomis aplinkybėmis valstybės neturėtų piktnaudžiauti juo kaip priemone nuteistam asmeniui pažeminti ar to asmens orumui atimti. Tais atvejais, kai darbas ar tarnyba paskiriami išnaudojant darbuotojo pažeidžiamumą, grasinant skirti sankciją, tas grasinimas nebūtinai turi būti baudžiamosios sankcijos forma, bet gali būti skiriamas teisių ar išmokų praradimo forma;

(2)

priverčiamojo darbo naudojimas yra plačiai paplitęs pasaulyje. Apskaičiuota, kad 2021 m. priverčiamąjį darbą dirbo apie 27,6 mln. žmonių. Pažeidžiamoms ir marginalizuotoms visuomenės grupėms ypač gresia spaudimas atlikti priverčiamąjį darbą. Tokioms grupės priklauso moterys, vaikai, etninės mažumos, asmenys su negalia, žemesnės kastos žmonės, čiabuviai ir gentimis gyvenančios tautos ir migrantai, visų pirma, dokumentų neturintys migrantai, kurie yra mažų garantijų situacijoje ir veikia neformalios ekonomikos sąlygomis. NET jei valstybė neverčia žmonių dirbti, priverčiamasis darbas dažnai yra kai kurių ekonominės veiklos vykdytojų nepakankamai gero valdymo ar jo nebuvimo pasekmė ir įrodymas, kad valstybė nesugeba užtikrinti socialinių ir darbo teisių, visų pirma pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių atžvilgiu. Priverčiamasis darbas taip pat gali būti institucijų tylaus sutikimo pasekmė. 86 % visų priverčiamojo darbo atvejų fiksuojama privačiajame sektoriuje, visų pirma dėl 17,3 mln. žmonių išnaudojimo priverčiamuoju darbu. Šiame reglamente nustatytos ekonominės veiklos vykdytojų pareigos turėtų būti nuspėjamos ir aiškios, kad būtų užtikrintas visapusiškas ir veiksmingas reikalavimų laikymasis ir prisidėta prie priverčiamojo darbo panaikinimo;

(3)

visų formų priverčiamojo darbo, įskaitant valstybės taikomą priverčiamąjį darbą, panaikinimas yra vienas iš Sąjungos prioritetų. Pagarba žmogaus orumui ir žmogaus teisių visuotinumas bei nedalomumas yra tvirtai įtvirtinti Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 straipsnyje. Sąjunga, siekdama įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų 8.7 uždavinį, turėtų puoselėti ir propaguoti savo vertybes ir prisidėti prie žmogaus teisių, visų pirma, vaiko teisių, apsaugos. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Chartija) 5 straipsniu aiškiai draudžiama vergija, nelaisvė, priverčiamasis ir privalomasis darbas bei prekyba žmonėmis, o Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 straipsnyje numatyta, kad niekas negali būti verčiamas dirbti priverčiamojo ar privalomojo darbo. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą aiškino Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 straipsnį taip, kad pagal jį reikalaujama, jog valstybės narės nubaustų ir veiksmingai patrauktų baudžiamojon atsakomybėn už bet kokį veiksmą, kuriuo asmuo laikomas tame straipsnyje nurodytose situacijose. Teisė naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis pagrindinių teisių pažeidimų atvejais yra žmogaus teisė ir esminis veiksmingo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus elementas. Galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose, Jungtinių Tautų pagrindiniuose principuose dėl verslo ir žmogaus teisių, Europos Tarybos rekomendacijoje dėl žmogaus teisių ir verslo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) rekomendacijose, tokiose kaip rekomendacijose tarptautinėms įmonių grupėms dėl atsakingo verslo patvirtinama nukentėjusiųjų teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę su verslu susijusių žmogaus teisių pažeidimų ar piktnaudžiavimo, įskaitant priverčiamąjį darbą, atvejais;

(4)

visos valstybės narės ratifikavo pagrindines TDO konvencijas priverčiamojo darbo srityje, t. y. TDO konvenciją Nr. 29 ir TDO konvenciją Nr. 105 ir TDO konvenciją Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo (TDO konvencija Nr. 182). Todėl jos yra teisiškai įpareigotos užkirsti kelią priverčiamojo darbo naudojimui ir jį panaikinti, taip pat reguliariai teikti ataskaitas TDO;

(5)

savo politika ir teisėkūros iniciatyvomis Sąjunga siekia panaikinti priverčiamojo darbo naudojimą ir skatinti deramą darbą bei darbuotojų teises visame pasaulyje. Sąjunga skatina išsamų patikrinimą pagal tarptautines gaires ir principus, kuriuos nustatė tarptautinės organizacijos, įskaitant TDO, EBPO ir Jungtines Tautas, siekdama užtikrinti, kad Sąjungoje įsisteigusių įmonių tiekimo grandinėse priverčiamojo darbo nebūtų;

(6)

Sąjungos prekybos politika remiama kova su priverčiamuoju darbu tiek vienašaliuose, tiek dvišaliuose prekybos santykiuose. Sąjungos prekybos susitarimų prekybos ir darnaus vystymosi skyriuose numatytas įsipareigojimas ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti pagrindines TDO konvencijas, kurios apima TDO konvenciją Nr. 29 ir TDO konvenciją Nr. 105, o nuostatose dėl prekybos ir lyčių lygybės nustatoma lyčių prizmė, kuri yra nepaprastai svarbi siekiant moterų ekonominio įgalėjimo ir kovoti su priverčiamuoju darbu, susijusiu su lytimi. Be to, vienašalės muitų tarifų lengvatos pagal Sąjungos bendrąją lengvatų sistemą gali būti panaikintos dėl šiurkščių ir sistemingų TDO konvencijos Nr. 29 ir TDO konvencijos Nr. 105 pažeidimų;

(7)

priverčiamasis darbas daro aiškų poveikį pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, pvz., vaikams, moterims, migrantams, pabėgėliams ar čiabuviams, todėl siekiant veiksmingai kovoti su priverčiamuoju darbu, būtina laikytis sąveikinio ir lyčiai atžvalgaus požiūrio. Taigi numatoma, kad šiuo reglamentu bus prisidedama siekiant atitinkamų tarptautinių susitarimų ir konvencijų, pavyzdžiui, TDO konvencijos Nr. 182, Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, 1995 m. rugsėjo mėn. Pekino deklaracijos, Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos, Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, Jungtinių Tautų deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių ir TDO konvencijos Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų, tikslų;

(8)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES (3) suderinta prekybos žmonėmis, įskaitant priverčiamąjį darbą ar paslaugas, apibrėžtis ir nustatytos taisyklės dėl minimalių sankcijų. Visos taisyklės, nustatytos dėl draudimo pateikti ir tiekti Sąjungos rinkai vidaus rinkoje pagamintus ar importuotus produktus, pagamintus naudojant priverčiamąjį darbą (toliau – produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimas), arba eksportuoti tokius produktus, ir pareiga užtikrinti, kad tokie produktai būtų atšaukti iš Sąjungos rinkos, neturėtų daryti poveikio tai direktyvai, visų pirma teisėsaugos ir teisminių institucijų kompetencijai tirti nusikalstamas veikas, susijusias su prekyba žmonėmis, įskaitant išnaudojimą darbe, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas;

(9)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/821 (4) reikalaujama, kad naudingųjų iškasenų ar metalų, kuriems taikomas tas reglamentas, Sąjungos importuotojai vykdytų išsamaus patikrinimo pareigas, atitinkančias EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijų dėl atsakingo naudingųjų iškasenų iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų tiekimo grandinių II priedą ir jame išdėstytas išsamaus patikrinimo rekomendacijas. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2023/1542 (5) nustatytos ekonominės veiklos vykdytojų pareigos atlikti išsamų patikrinimą savo tiekimo grandinėse, be kita ko, atsižvelgiant į darbuotojų teises. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/1115 (6) reikalaujama atlikti išsamų tam tikrų su miškų naikinimu ir miškų alinimu siejamų biržos prekių ir produktų patikrinimą, įskaitant žmogaus teisių aspektą;

(10)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES (7) reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog tam tikri ekonominės veiklos vykdytojai kasmet skelbtų nefinansines ataskaitas, kuriose praneštų apie savo veiklos poveikį aplinkos, socialiniams bei darbuotojų reikalams ir pagarbai žmogaus teisėms, įskaitant dėl priverčiamojo darbo ir kovos su korupcija bei kyšininkavimu aspektų. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2022/2464 (8) dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo tas reikalavimas buvo iš dalies pakeistas nustatant išsamius ataskaitų teikimo reikalavimus, taikomus įmonėms, patenkančioms į tos direktyvos taikymo sritį, dėl pagarbos žmogaus teisėms, be kita ko, pasaulinėse tiekimo grandinėse. Įmonių atskleidžiama informacija apie žmogaus teises, kai taikoma, turėtų apimti informaciją apie priverčiamąjį darbą jų vertės grandinėse;

(11)

Sąjunga, kaip Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė, yra įsipareigojusi skatinti taisyklėmis pagrįstą, atvirą, daugiašalę prekybos sistemą. Visos Sąjungos taikomos priemonės, kuriomis daromas poveikis prekybai, turėtų atitikti PPO reikalavimus;

(12)

2021 m. liepos mėn. Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba paskelbė ES įmonėms skirtas išsamaus patikrinimo gaires, kuriomis siekiama padėti imtis tinkamų priemonių priverčiamojo darbo rizikai jų veikloje ir tiekimo grandinėse mažinti;

(13)

kaip pripažįstama 2022 m. vasario 23 d. Komisijos komunikate dėl deramo darbo, visame pasaulyje siekiant visuotinės teisingos pertvarkos ir tvaraus ekonomikos atsigavimo, nepaisant dabartinės politikos ir teisės aktų sistemos, reikia imtis tolesnių veiksmų, kad būtų pasiekti tikslai iš Sąjungos rinkos pašalinti produktus, pagamintus naudojant priverčiamąjį darbą, ir taip toliau prisidėti prie kovos su priverčiamuoju darbu visame pasaulyje;

(14)

pagrindiniams prioritetams, įtvirtintiems 2020–2024 m. ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų plane, priskiriamas deramo darbo ir į žmogų orientuoto darbo ateityje skatinimas, užtikrinant pagarbą pagrindiniams principams ir žmogaus teisėms, socialinio dialogo skatinimas, taip pat atitinkamų TDO konvencijų ir protokolų ratifikavimas bei veiksmingas įgyvendinimas, atsakingo valdymo pasaulinėse tiekimo grandinėse stiprinimas ir galimybės naudotis socialine apsauga;

(15)

2022 m. birželio 9 d. rezoliucijoje dėl naujos prekybos priemonės, kuria siekiama uždrausti produktus, pagamintus naudojant priverstinį darbą (9), 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliucijoje dėl priverstinio darbo ir uigūrų padėties Sindziango uigūrų autonominiame regione (10) ir 2021 m. gruodžio 16 d. rezoliucijoje dėl priverčiamojo darbo bendrovės „Linglong“ fabrike ir aplinkos apsaugos protestų Serbijoje (11) Europos Parlamentas griežtai pasmerkė priverčiamąjį darbą ir paragino uždrausti produktus, pagamintus naudojant priverčiamąjį darbą. Todėl tai, kad produktai, pagaminti naudojant priverčiamąjį darbą, galėtų būti tiekiami Sąjungos rinkai arba eksportuojami į trečiąsias valstybes be veiksmingo tokių produktų uždraudimo arba atšaukimo mechanizmo yra visuomenės dorovės rūpestis;

(16)

siekiant baigti kurti priverčiamajam darbui taikomą Sąjungos teisės aktų ir politikos sistemą, turėtų būti uždrausta pateikti ir tiekti Sąjungos rinkai produktus, pagamintus naudojant priverčiamąjį darbą, arba eksportuoti vidaus rinkoje pagamintus arba importuotus produktus, pagamintus naudojant priverčiamąjį darbą, ir turėtų būti užtikrinta, kad tie produktai būtų atšaukti iš Sąjungos rinkos;

(17)

šiuo metu nėra Sąjungos teisės aktų, kuriais valstybių narių institucijoms būtų suteikti įgaliojimai tiesiogiai sulaikyti, konfiskuoti arba nurodyti atšaukti produktą remiantis išvada, kad jis visiškai ar iš dalies buvo pagamintas naudojant priverčiamąjį darbą;

(18)

siekiant užtikrinti šio reglamento veiksmingumą, produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimas turėtų būti taikomas tiems produktams, kuriems bet kuriuo jų gamybos, gavimo ar išgavimo etapu, įskaitant su tokiais produktais susijusį apdorojimą ar perdirbimą, buvo naudojamas priverčiamasis darbas. Produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimas turėtų būti taikomas visiems bet kokios rūšies produktams, įskaitant jų sudedamąsias dalis, ir turėtų būti taikomas produktams, neatsižvelgiant į sektorių, kilmę, nepriklausomai nuo to, ar jie yra pagaminti vietoje, ar importuojami, pateikiami ar tiekiami Sąjungos rinkai ar eksportuojami. Šis reglamentas netaikomas transporto paslaugų teikimui;

(19)

produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimu turėtų būti prisidedama prie tarptautinių pastangų panaikinti priverčiamąjį darbą. Todėl priverčiamojo darbo apibrėžtis turėtų būti suderinta su TDO konvencijoje Nr. 29 įtvirtinta apibrėžtimi, pagal kurią priverstinis ar privalomasis darbas yra bet koks darbas ar tarnyba, kurių buvo išreikalauta prievarta, grasinant nuobauda ir kurių asmuo nesutiko atlikti sava valia, išskyrus bet kokį darbą ar tarnybą, reikalaujamus pagal privalomosios karinės tarnybos įstatymus vien tik kariniams tikslams; bet kokį darbą ar tarnybą, tiesiogiai susijusį su visiškai savarankiškos valstybės pilietinių pareigų vykdymu; bet kokį darbą ar tarnybą, kurie būtų išreikalauti iš asmenų kaip nuteisimo pasekmė, jeigu tas darbas ar tarnyba atliekami prižiūrint ir kontroliuojant valdžios institucijai ir jeigu asmens nepasamdė ar neįdarbino privatūs asmenys, kompanijos ar asociacijos; bet kokį darbą ar tarnybą, išreikalautus ypatingais atvejais: karo ar stichinės nelaimės grėsmės atveju, t. y. kilus gaisrui, potvyniui, badui, žemės drebėjimui, smarkiai epidemijai ar epizootinėms ligoms, užpuolus laukiniams gyvuliams, vabzdžiams ar daržovių kenkėjams, taip pat bet kokiomis kitomis aplinkybėmis, sukeliančiomis pavojų visų ar dalies gyventojų egzistencijai ar jų gerove; ir nedidelės visuomeninės paslaugos, kurias bendruomenės nariai atlieka savo bendruomenės labui, todėl jos gali būti laikomos normaliomis pilietinėmis pareigomis, privalomomis bendruomenės nariams, su sąlyga, kad bendruomenės nariai ar tiesioginiai jų atstovai turi teisę konsultuotis dėl tokių paslaugų reikalingumo;

(20)

remiantis priverstinio darbo apibrėžtimi, pateikta TDO konvencijoje Nr. 29 ir vartojama šiame reglamente, TDO priverstinio darbo rodikliai ir TDO gairės „Sunku nustatyti, dar sunkiau apskaičiuoti“ (angl. „Hard to see, harder to count“) nustato bendriausius požymius, kurie nurodo galimą priverstinio darbo atvejį, ir į juos turėtų būti atsižvelgta įgyvendinant šį reglamentą. Tačiau tų rodiklių gali nepakakti nustatant valstybės institucijų taikomą priverčiamąjį darbą, kuris yra pagrįstas sistemine ir visuotine prievartos politika, kuriai reikia parengti papildomus specialius rodiklius;

(21)

valstybės institucijų taikomo priverčiamojo darbo apibrėžtis turėtų būti suderinta su TDO konvencija Nr. 105, pagal kurią konkrečiai draudžiama naudoti priverstinį į ar privalomąjį darbą kaip politinės prievartos ar auklėjimo priemonę arba kaip bausmę už politinių pažiūrų ar pažiūrų, kurios ideologiškai yra priešingos įsitvirtinusiai politinei, socialinei ar ekonominei sistemai, reiškimą. Ja taip pat draudžiama taikyti priverčiamąjį darbą kaip metodą, kuriuo jis mobilizuojamas ir naudojamas ekonominio vystymosi tikslais, kaip darbo drausmės priemonę, bausmę už dalyvavimą streikuose arba rasinės, socialinės, nacionalinės ar religinės diskriminacijos priemonę;

(22)

nuotolinė prekyba, įskaitant pardavimą internetu, taip pat turėtų būti įtraukta į šio reglamento taikymo sritį. Tuo atveju, kai produktas siūlomas pirkti internetu ar kitomis nuotolinės prekybos priemonėmis, produktas turėtų būti laikomas tiekiamu rinkai, jei pasiūlymas pirkti skirtas galutiniams naudotojams Sąjungoje. Laikantis taikomos Sąjungos teisės dėl tarptautinės privatinės teisės, siekiant nustatyti, ar pasiūlymas yra skirtas galutiniams naudotojams Sąjungoje, turėtų būti atliekama kiekvieno konkretaus atvejo analizė. Pasiūlymas pirkti turėtų būti laikomas skirtu galutiniams naudotojams Sąjungoje, jei atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas bet kokiomis priemonėmis nukreipia savo veiklą į valstybę narę. Atliekant kiekvieno konkretaus atvejo analizę, šiuo atžvilgiu turėtų būti atsižvelgta į svarbius veiksnius, pavyzdžiui, geografines vietoves, į kurias gali būti siunčiamas produktas, kalbas, kuriomis galima naudotis ir kurios naudojamos teikiant pasiūlymą ar užsakymą, mokėjimo būdus, valstybės narės naudojamą valiutą arba vienoje iš valstybių narių įregistruotą domeno vardą. Nuotolinės prekybos atveju nepakanka vien to, kad ekonominės veiklos vykdytojų sąsaja ar elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų sąsaja yra prieinama valstybėje narėje, kurioje galutiniai naudotojai yra įsisteigę arba kurioje yra jų gyvenamoji vieta. Tai, kad produktai, siūlomi pirkti internetu arba kitomis nuotolinės prekybos priemonėmis, laikomi tiekiamais Sąjungos rinkai, jei pasiūlymas pirkti skirtas galutiniams naudotojams Sąjungoje, leidžia kompetentingoms institucijoms pagal šį reglamentą patikrinti tokius produktus ir imtis su jais susijusių būtinų veiksmų, net jei siūlymo pirkti internetu arba kitomis nuotolinės prekybos priemonėmis metu jie dar nėra faktiškai pateikti rinkai. Tokie produktai turi atitikti atitinkamus galiojančius Sąjungos teisės aktus tuo metu, kai jie faktiškai pateikiami Sąjungos rinkai, o į Sąjungą patenkančių produktų atveju – kai jiems pritaikoma išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra. Tai, kad gaminys, siūlomas pirkti internetu arba kitomis nuotolinės prekybos priemonėmis, yra laikomas tiekiamu rinkai, jei pasiūlymas pirkti skirtas galutiniams naudotojams Sąjungoje, neturi daryti poveikio į Sąjungos rinką patenkančių arba iš jos išvežamų produktų taisyklėms;

(23)

produktų pardavimui vis dažniau naudojamos tarpininkavimo paslaugos, visų pirma elektroninės prekyvietės. Šiuo atžvilgiu visa informacija, susijusi su produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, pardavimu, turėtų būti laikoma neteisėtu turiniu, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2065 (12) 3 straipsnio h punkte, ir jai turėtų būti taikomos tame reglamente nustatytos pareigos ir priemonės;

(24)

Komisija ir valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų nustatyti produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimo pažeidimus. Skirdamos kompetentingas institucijas valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tos institucijos turėtų pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių ir kad jų darbuotojai turėtų reikiamų gebėjimų ir žinių, visų pirma susijusių su žmogaus teisėmis, darbuotojų teisėmis, lyčių lygybe, tiekimo grandinės valdymu ir išsamaus patikrinimo procesais. Kompetentingos institucijos turėtų glaudžiai koordinuoti veiksmus su nacionalinėmis darbo inspekcijomis ir teisminėmis bei teisėsaugos institucijomis, įskaitant tas, kurios atsakingos už kovą su prekyba žmonėmis, siekiant nepakenkti tokių institucijų atliekamiems tyrimams;

(25)

siekdama užtikrinti veiksmingą savo užduočių pagal šį reglamentą vykdymą, visų pirma, kiek tai susiję su tyrimų vykdymu, Komisija turėtų turėti galimybę prašyti pagalbos iš kitų Sąjungos įstaigų, organų ar agentūrų, turinčių atitinkamus įgaliojimus. Tos užduotys galėtų apimti: pateiktos informacijos tvarkymą, paramą paskirstant tyrimus, pradinių tyrimų ir tyrimų vykdymą, palankesnių sąlygų bendradarbiavimui su valstybių narių institucijomis ir jų tarpusavio bendradarbiavimui sudarymą, palankesnių sąlygų tarptautiniam bendradarbiavimui sudarymą, paramos priemonių kūrimo rėmimą ir, prireikus, muitinės vykdomo įgyvendinimo rėmimą, taip pat paramą Komisijai rengiant sprendimus uždrausti produktus, pagamintus naudojant priverčiamąjį darbą. Tai nedaro poveikio Komisijos, kaip pagrindinės kompetentingos institucijos, užduočiai tam tikrais atvejais priimti sprendimus uždrausti pateikti produktus, pagamintus naudojant priverčiamąjį darbą, rinkai. Komisija, kaip pagrindinė kompetentinga institucija, savo įgaliojimais turėtų naudotis nešališkai, skaidriai ir tinkamai laikydamasi pareigos saugoti profesinę paslaptį ir ji turėtų turėti reikiamų ekspertinių žinių. Komisija turėtų turėti priemonių būtiniems darbuotojams ir susijusioms išlaidoms finansuoti, kad galėtų vykdyti jai pagal šį reglamentą pavestas užduotis, ir kaupti reikiamas ekspertines žinias;

(26)

kompetentingos institucijos ir Komisija, įgyvendindamos šį reglamentą, turėtų vadovautis proporcingumo principu. Kompetentingos institucijos ir Komisija visų pirma turėtų užtikrinti, kad visos per pradinę tyrimo stadiją ir per tyrimą taikytos priemonės bei vykdyti veiksmai, nurodyti sprendime, būtų tinkami ir būtini norimam tikslui pasiekti ir neužkrautų ekonominės veiklos vykdytojams pernelyg didelės naštos;

(27)

siekiant užtikrinti Komisijos ir pagal šį reglamentą paskirtų nacionalinių kompetentingų institucijų ir pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę paskirtų institucijų bendradarbiavimą ir jų veiksmų bei sprendimų nuoseklumą, prireikus, Komisija ir pagal šį reglamentą paskirtos kompetentingos institucijos turėtų prašyti kitų atitinkamų institucijų pateikti informaciją apie tai, ar vertinamam ekonominės veiklos vykdytojui taikomas išsamus patikrinimas, susijęs su priverčiamuoju darbu, ir ar jis atliekamas pagal taikytinus Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus, kuriais nustatomi išsamaus patikrinimo ir skaidrumo reikalavimai, susiję su priverčiamuoju darbu. Prašydamos ekonominės veiklos vykdytojų pateikti informaciją, kompetentingos institucijos turėtų, jei tik įmanoma, vadovautis Komisijos vienkartinio duomenų pateikimo principu, pasitelkdamos sustiprintą institucijų, dalyvaujančių prižiūrint produktų reglamentavimą, bendradarbiavimą ir dialogą. Tais pačiais tikslais ir, kai tinkama, pagal šį reglamentą paskirtos kompetentingos institucijos turėtų informuoti kitas atitinkamas institucijas, pavyzdžiui, rinkos priežiūros institucijas, apie savo veiksmus ir sprendimus;

(28)

vienodą produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, patenkančių į Sąjungos rinką arba iš jos išvežamų, draudimo vykdymą galima užtikrinti tik sistemingai keičiantis informacija ir bendradarbiaujant kompetentingoms institucijoms, muitinei ir Komisijai. Tokį keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą turėtų remti Komisija;

(29)

struktūrizuota forma rinkdamos, tvarkydamos ir saugodamos informaciją, susijusią su tyrimais, sprendimų priėmimo procesu ir produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimo vykdymo užtikrinimu, kompetentingos institucijos turėtų naudotis Rinkos priežiūros informacine ir komunikacijos sistema, nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1020 (13) 34 straipsnyje, vadovaujantis įgyvendinimo aktu, kurį priimti Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal šį reglamentą (toliau – ICSMS). Komisijai, kompetentingoms institucijoms ir muitinei turėtų būti suteikta prieiga prie tos sistemos, kad jos galėtų vykdyti savo atitinkamas pareigas pagal šį reglamentą. Siekdamos komunikuoti su kitomis savo valstybės narės institucijomis, kompetentingos institucijos taip pat gali naudotis kitomis esamomis komunikacijos sistemomis, jei tai nedaro poveikio pareigai naudoti ICSMS šio reglamento įgyvendinimo užtikrinimo tikslais;

(30)

siekiant optimizuoti ir palengvinti produktų, patenkančių į Sąjungos rinką arba išvežamų iš jos, kontrolės procesą, būtina sudaryti sąlygas automatiniam duomenų perdavimui tarp ICSMS ir muitinės sistemų. Atsižvelgiant į jų atitinkamus tikslus, reikėtų atskirti tris skirtingus duomenų perdavimo atvejus. Pirma, sprendimai, kuriais nustatomas produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimo pažeidimas, iš ICSMS turėtų būti perduodami Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (14) 36 straipsnyje nurodytai elektroninei muitinės rizikos valdymo sistemai, nedarant poveikio jokiai būsimai muitinės rizikos valdymo aplinkos raidai, kad muitinė galėtų identifikuoti produktus, kurie gali atitikti tokį sprendimą. Tokiam pirmajam perdavimui turėtų būti naudojamos turimos muitinės aplinkos sąsajos. Antra, muitinei identifikavus tokį produktą, reikės tvarkyti bylas, kad, inter alia, būtų galima perduoti pranešimą apie sustabdymą, kompetentingų institucijų išvadas ir veiksmų, kurių ėmėsi muitinė, rezultatus. ES muitinės vieno langelio aplinka turėtų leisti atlikti antrąjį duomenų perdavimą tarp ICSMS ir nacionalinių muitinių sistemų. Trečia, muitinės sistemose yra informacijos apie į Sąjungos rinką patenkančius ir iš jos išvežamus produktus, kuri būtų svarbi kompetentingoms institucijoms, kad jos galėtų vykdyti savo pareigas, tačiau yra joms neprieinama. Todėl atitinkama informacija turėtų būti gaunama ir perduodama ICSMS. Trys duomenų perdavimai turėtų būti labai automatizuoti ir lengvai naudojami, kad būtų sumažinta bet kokia papildoma našta muitinėms. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai, bendradarbiaujant su muitinėmis ir kompetentingomis institucijomis, priimti įgyvendinimo aktus, būtinus siekiant nustatyti procedūrines taisykles, praktinę tvarką ir duomenų elementus, kurie turi būti perduodami tarp ICSMS ir muitinės sistemų, ir visus kitus papildomus reikalavimus;

(31)

Komisija turėtų sukurti orientacinę ir nebaigtinę priverčiamojo darbo rizikos duomenų bazę, kuria būtų remiamas kompetentingų institucijų darbas vertinant galimus produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimo pažeidimus ir padedama ekonominės veiklos vykdytojams nustatyti galimą priverčiamojo darbo riziką savo tiekimo grandinėse. Siekdama sukurti duomenų bazę Komisija turėtų turėti galimybę pasinaudoti išorės ekspertinėmis žiniomis. Duomenų bazėje turėtų būti nustatyta priverčiamojo darbo rizika konkrečiose geografinėse vietovėse arba konkrečių produktų ar produktų grupių atžvilgiu, ypač daug dėmesio skiriant plačiai paplitusiai ir didelei priverčiamojo darbo rizikai, remiantis patikima ir patikrinama tarptautinių institucijų, pavyzdžiui, TDO ir JT, ir mokslinių tyrimų ar akademinių institucijų pateikta informacija. Ta duomenų bazė turėtų būti viešai prieinama per bendrąjį portalą priverčiamojo darbo klausimais. Tais atvejais, kai yra patikimų ir patikrinamų įrodymų, kad produktai, pagaminti konkrečiuose ekonomikos sektoriuose, esančiuose konkrečiose geografinėse vietovėse, kelia didelę riziką, kad jie pagaminti naudojant valstybės institucijų taikomą priverčiamąjį darbą, tie sektoriai tose vietovėse turėtų būti nurodyti pagal šį reglamentą sukurtoje duomenų bazėje;

(32)

labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ) gali turėti ribotus išteklius ir galimybes užtikrinti, kad jų Sąjungos rinkai pateikiami arba tiekiami produktai pagaminti nenaudojant priverčiamojo darbo. Todėl Komisija turėtų paskelbti išsamaus patikrinimo, susijusio su priverčiamuoju darbu, gaires, kuriose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į ekonominės veiklos vykdytojų dydį ir ekonominius išteklius. Be to, Komisija turėtų paskelbti priverčiamojo darbo rizikos rodiklių gaires, įskaitant informaciją, kaip juos nustatyti, o tai turėtų būti grindžiama nepriklausoma ir patikrinama informacija, be kita ko, tarptautinių organizacijų, visų pirma TDO, ataskaitomis;

(33)

Komisija turėtų užkirsti kelią tam, kad MVĮ būtų sukurta nereikalinga administracinė našta. Be to, Komisija turėtų parengti papildomas priemones, skirtas ekonominės veiklos vykdytojų ir jų verslo partnerių toje pačioje tiekimo grandinėje, visų pirma MVĮ, pastangoms remti. Šio reglamento tikslais valstybės narės turėtų paskirti MVĮ kontaktinius punktus, kurie gali būti esamos verslo ir žmogaus teisių pagalbos tarnybos arba išsamaus patikrinimo kontaktiniai punktai. MVĮ turėtų turėti galimybę susisiekti su valstybės narės, kurioje jos yra įsisteigusios, kompetentinga institucija, naudodamosi bendrajame portale priverčiamojo darbo klausimais pateikta informacija. Visų pirma, jos turėtų galėti susisiekti su kompetentinga institucija, kad ji padėtų joms tyrimo metu. MVĮ taip pat turėtų būti internete aiškiai ir suprantamai pateikta pakankamai pagalbos išteklių;

(34)

Komisija taip pat turėtų paskelbti gaires, kaip užmegzti dialogą su kompetentingomis institucijomis, kad padėtų ekonominės veiklos vykdytojams, ypač MVĮ, ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams laikytis produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimo reikalavimų. Be to, Komisija turėtų paskelbti gaires, kurios padėtų bet kuriam asmeniui ar asociacijai pateikti informaciją;

(35)

atsižvelgdama į Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių priverčiamojo darbo klausimus, įvairovę, Komisija turėtų pateikti gairių ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma MVĮ, kaip taikyti įvairias pareigas, kylančias iš Sąjungos teisės;

(36)

Komisija turėtų paskelbti gaires, kad ekonominės veiklos vykdytojams ir kompetentingoms institucijoms būtų lengviau įgyvendinti šį reglamentą. Į ekonominės veiklos vykdytojams skirtas gaires turėtų būti įtrauktos gairės dėl išsamaus patikrinimo, susijusio su priverčiamuoju darbu, be kita ko, atliekamo įvairių rūšių tiekėjų ir veiklos sektorių atžvilgiu, dėl priverčiamojo darbo panaikinimo ir atitaisymo geriausios praktikos ir dėl atsakingo pasitraukimo. Atitaisymas suprantamas kaip paveikto asmens ar asmenų arba bendruomenių būklės atkūrimas, kad ji būtų lygiavertė arba kuo artimesnė būklei, kuri būtų buvusi, jei nebūtų buvęs taikomas priverčiamasis darbas; šis atitaisymas turi būti proporcingas įmonės dalyvavimui taikant priverčiamąjį darbą, įskaitant finansinę ar nefinansinę kompensaciją, kurią įmonė suteikia priverčiamojo darbo paveiktam asmeniui ar asmenims, ir, kai taikytina, valdžios institucijų patirtų išlaidų, susijusių su būtinomis taisomosiomis priemonėmis, kompensavimą. Kompetentingoms institucijoms skirtose gairėse daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama informacijai, kuri svarbi siekiant praktinio šio reglamento įgyvendinimo. Gairės dėl išsamaus patikrinimo, susijusio su priverčiamuoju darbu, turėtų būti grindžiamos 2021 m. liepos mėn. Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos paskelbtomis Sąjungos įmonėms skirtomis Gairėmis dėl išsamaus patikrinimo, siekiant mažinti priverčiamojo darbo riziką jų veikloje ir tiekimo grandinėse. Gairės turėtų derėti su kitomis Komisijos gairėmis šiuo klausimu ir atitinkamomis tarptautinių organizacijų gairėmis. Gairės turėtų būti rengiamos konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir grindžiamos atitinkamų valstybių narių institucijų patirtimi ir geriausia praktika. Nustatant rizikos rodiklius turėtų būti atsižvelgta į tarptautinių organizacijų, visų pirma TDO, ataskaitas, taip pat į kitus nepriklausomus ir patikrinamus informacijos šaltinius;

(37)

atsižvelgiant į tai, kad priverčiamasis darbas yra pasaulinė problema, ir į pasaulinių tiekimo grandinių tarpusavio sąsajas, būtina skatinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su priverčiamuoju darbu, o tai savo ruožtu taip pat padidintų šio reglamento įgyvendinimo veiksmingumą. Komisija turėtų, prireikus, bendradarbiauti su trečiųjų valstybių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir keistis informacija su jais, kad šis reglamentas būtų įgyvendinamas veiksmingiau. Tarptautinis bendradarbiavimas trečiųjų valstybių, įskaitant valstybes, kuriose taikomi panašūs teisės aktai, institucijomis turėtų vykti struktūriškai, kaip esamų dialogo su tomis valstybėmis struktūrų dalis, arba, prireikus, bus kuriamos specialios dialogų struktūros ad hoc pagrindu. Šis bendradarbiavimas turėtų suteikti galimybę apimti keitimąsi informacija apie priverčiamojo darbo riziką, pavyzdžiui, identifikuotą duomenų bazėje, ir apie sprendimus uždrausti produktus, tačiau neturėtų apimti informacijos apie vykdomus tyrimus. Sąjungos delegacijos gali padėti skleisti informaciją apie šį reglamentą ir sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams teikti informaciją apie priverčiamojo darbo riziką. Tarptautinis bendradarbiavimas taip pat gali apimti bendradarbiavimo iniciatyvų ir papildomų priemonių plėtojimą, siekiant remti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų pastangas pašalinti priverčiamąjį darbą iš pasaulinių tiekimo grandinių, taip pat palankios aplinkos žmogaus teisėms propaguoti ir apsaugoti trečiosiose valstybėse kūrimą;

(38)

bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba bet kuriai asociacijai, neturinčiai juridinio asmens statuso, turėtų būti leidžiama pateikti informaciją kompetentingoms institucijoms, jei jie mano, kad produktai, pagaminti naudojant priverčiamąjį darbą, yra pateikiami ir tiekiami Sąjungos rinkai, ir jie turėtų būti informuoti apie jų pateiktos informacijos vertinimo rezultatus. Informacija apie tariamus pažeidimus turėtų būti teikiama naudojantis Komisijos sukurtu Bendru informacijos teikimo punktu, prieinamu bendrajame portale priverčiamojo darbo klausimais. Siekdama užtikrinti, kad informaciją būtų lengva teikti ir kad teikiama informacija būtų standartizuota, Komisija turėtų paskelbti Bendro informacijos teikimo punkto naudojimo gaires ir turėtų galėti priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos informacijos pateikimo procedūrinės taisyklės, šablonai ir išsami tvarka. Akivaizdžiai neišsami, nepagrįsta arba nesąžiningai pateikta informacija turėtų būti atmesta. Turėtų būti nustatytos tinkamos priemonės, kad būtų užtikrinta bet kurio asmens, susijusio su informacijos teikimu ar pateikta informacija, apsauga, įskaitant apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų;

(39)

pranešėjai gali padėti suteikti naujos informacijos kompetentingoms institucijoms, kuri padėtų joms nustatyti šio reglamento pažeidimus ir sudarytų sąlygas imtis veiksmų. Siekiant užtikrinti, kad būtų nustatyta tinkama tvarka, jog pranešėjai galėtų įspėti kompetentingas institucijas apie esamus arba galimus šio reglamento pažeidimus ir būtų apsaugoti nuo atsakomųjų veiksmų, šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kad pranešimams apie šio reglamento pažeidimus ir asmenų, pranešančių apie tokius pažeidimus, apsaugai taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 (15), jei jie patenka į subjektinę tos direktyvos taikymo sritį;

(40)

siekiant padidinti teisinį tikrumą, Direktyvos (ES) 2019/1937 taikymas pagal šį reglamentą pranešimams apie šio reglamento pažeidimus ir apie tokius pažeidimus pranešančių asmenų apsaugai turėtų būti atspindėtas toje direktyvoje. Todėl Direktyvos (ES) 2019/1937 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Valstybės narės turi užtikrinti, kad, nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, dalinis pakeitimas būtų atspindėtas jų perkėlimo į nacionalinę teisę priemonėse, patvirtintose pagal tą direktyvą. Vis dėlto, nacionalinių perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių patvirtinimas nėra tos direktyvos taikymo pranešimams apie šio reglamento pažeidimus ar apie tokius pažeidimus pranešančių asmenų apsaugai sąlyga;

(41)

siekdama užtikrinti nesudėtingą prieigą prie atitinkamos informacijos, susijusios su šiuo reglamentu, Komisija turėtų sukurti bendrą Sąjungos lygmens interneto portalą, kuris būtų prieinamas visuomenei visomis Sąjungos institucijų oficialiosiomis kalbomis;

(42)

nustatydamos galimus produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimo pažeidimus, Komisija arba kompetentingos institucijos turėtų laikytis rizika grindžiamo požiūrio ir įvertinti visą turimą informaciją. Komisija ir kompetentingos institucijos, siekdamos įgyvendinti rizika grindžiamą požiūrį nustatant jų tyrimų prioritetus, turėtų atsižvelgti į produkto dalies, kuri, kaip įtariama, buvo pagaminta naudojant priverčiamąjį darbą, dydį galutiniame produkte, atitinkamų produktų kiekį ir apimtį, įtariamo priverčiamojo darbo mastą ir sunkumą, įskaitant tai, ar problema galėtų būti valstybės institucijų taikomas priverčiamasis darbas. Komisija ir kompetentingos institucijos taip pat turėtų atsižvelgti į ekonominės veiklos vykdytojų dydį ir ekonominius išteklius bei tiekimo grandinės sudėtingumą ir, kiek įmanoma, sutelkti dėmesį į ekonominės veiklos vykdytojus ir, kai aktualu, produktų tiekėjus, kurie yra arčiau priverčiamojo darbo rizikos ir turi didžiausią įtaką siekiant užkirsti kelią priverčiamojo darbo naudojimui, jį sumažinti ir panaikinti;

(43)

prieš inicijuodama tyrimą, pagrindinė kompetentinga institucija turėtų galėti prašyti informacijos iš vertinamų ekonominės veiklos vykdytojų ir iš kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant asmenis ar asociacijas, kurie kompetentingoms institucijoms pateikė atitinkamą informaciją. Pagrindinė kompetentinga institucija turėtų galėti pasirinkti neprašyti ekonominės veiklos vykdytojų pateikti papildomos informacijos, jei ji mano, kad dėl to tie ekonominės veiklos vykdytojai galėtų mėginti nuslėpti priverčiamąjį darbą ir taip pakenkti tyrimui. Pagrindinė kompetentinga institucija turėtų inicijuoti tyrimą, jei, remdamasi visos turimos informacijos vertinimu arba remdamasi kitais turimais faktais, jei nebuvo įmanoma surinkti informacijos ir įrodymų pradiniu tyrimų etapu, nustato, kad yra pagrįstas susirūpinimas, jog pažeistas produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimas;

(44)

siekdamos padidinti produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimo veiksmingumą, kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į, inter alia, proceso sudėtingumą ir susijusių suinteresuotųjų subjektų skaičių, ekonominės veiklos vykdytojams turėtų suteikti pakankamai laiko priverčiamojo darbo rizikai nustatyti, sumažinti, užkirsti jai kelią ir ją panaikinti;

(45)

prieš inicijuodama tyrimą, pagrindinė kompetentinga institucija turėtų paprašyti vertinamų ekonominės veiklos vykdytojų pateikti informaciją apie veiksmus, kurių imtasi siekiant sumažinti priverčiamojo darbo riziką jų veikloje ir tiekimo grandinėse, užkirsti jai kelią, ją panaikinti arba atitaisyti priverčiamojo darbo atvejus, kiek tai susiję su vertinamais produktais. Pagal atitinkamą Sąjungos teisę ir tarptautinius standartus atliekamas tinkamas išsamus patikrinimas, susijęs su priverčiamuoju darbu, turėtų prisidėti padedant ekonominės veiklos vykdytojui patirti mažesnę priverčiamojo darbo riziką jo veikloje ir tiekimo grandinėse. Tinkamas išsamus patikrinimas gali padėti nustatyti ir išspręsti priverčiamojo darbo problemas tiekimo grandinėje laikantis atitinkamų Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių standartų. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai pagrindinė kompetentinga institucija mano, kad nėra pagrįsto susirūpinimo, jog pažeidžiamas produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimas, arba kad priežastys, dėl kurių atsirado pagrįstas susirūpinimas, buvo pašalintos, pavyzdžiui, dėl to, kad (bet tuo neapsiribojant) taikytini teisės aktai, gairės, rekomendacijos ar bet koks kitas išsamus patikrinimas, susijęs su priverčiamuoju darbu, taikomi taip, kad būtų sumažinta priverčiamojo darbo rizika, užkirstas jai kelias ir ji panaikinta, tyrimas neturėtų būti inicijuojamas;

(46)

pagrindinė kompetentinga institucija, prašydama informacijos tyrimo metu, kiek įmanoma ir atsižvelgdama į veiksmingą tyrimo eigą, pirmenybę turėtų teikti ekonominės veiklos vykdytojams, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, dalyvaujantiems tiekimo grandinės etapuose, ypač kuo arčiau tos vietos, kur, kaip tikėtina, gali atsirasti priverčiamojo darbo rizika, ir turėtų atsižvelgti į ekonominės veiklos vykdytojų dydį ir ekonominius išteklius bei atitinkamų produktų kiekį ir įtariamo priverčiamojo darbo mastą;

(47)

pagrindinėms kompetentingoms institucijoms turėtų tekti pareiga nustatyti, ar priverčiamasis darbas buvo naudojamas bet kuriame produkto, pateikiamo ar tiekiamo Sąjungos rinkai arba eksportuojamo, gamybos, gavimo ar išgavimo etape, įskaitant su produktu susijusį apdorojimą ar perdirbimą, remiantis visa informacija ir įrodymais, surinktais atliekant tyrimą, įskaitant jo pradinį etapą. Siekiant užtikrinti ekonominės veiklos vykdytojų teisę į tinkamą procesą, jų gynybai turėtų būti suteikta galimybė tyrimo metu kompetentingoms institucijoms pateikti informaciją. Jeigu, gavęs pagrindinės kompetentingos institucijos prašymą pateikti informaciją, ekonominės veiklos vykdytojas arba valdžios institucija be tinkamo pagrindimo atsisako pateikti prašomą informaciją arba jos nepateikia, pateikia neišsamią ar neteisingą informaciją, kuria siekiama sustabdyti tyrimą, pateikia klaidinančią informaciją arba kitaip trukdo tyrimui, įskaitant atvejus, kai nustatoma valstybės institucijų taikomo priverčiamojo darbo rizika, pagrindinė kompetentinga institucija, remdamasi bet kokia kita atitinkama ir patikrinama informacija, surinkta pradiniu tyrimo etapu ar per tyrimą, turėtų galėti nustatyti, kad produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimas buvo pažeistas. Pagrindinė kompetentinga institucija taip pat turėtų atsižvelgti į tuos veiksnius peržiūrėdama tuo pagrindu priimtą sprendimą;

(48)

jei pagrindinė kompetentinga institucija nustato, kad ekonominės veiklos vykdytojai pažeidė produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimą, ji turėtų nedelsdama uždrausti pateikti ir tiekti tokius produktus Sąjungos rinkai ir juos eksportuoti iš Sąjungos bei reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai, kurių atžvilgiu atliktas tyrimas, atšauktų iš Sąjungos rinkos jau pateiktus atitinkamus produktus ir padovanotų greitai gendančius produktus labdaros ar viešojo intereso tikslais. Jei produktai nėra greitai gendantys, ekonominės veiklos vykdytojai turėtų tokius produktus perdirbti, o jei tai neįmanoma, jie turėtų tą produktą sunaikinti, padaryti netinkamu naudoti arba kitaip pašalinti pagal nacionalinę teisę, atitinkančią Sąjungos teisę, įskaitant Sąjungos teisės aktus dėl atliekų tvarkymo. Vis dėlto ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama tam, kad būtų išvengta Sąjungai strateginių ar ypatingos svarbos tiekimo grandinių sutrikimų, ir, atsižvelgiant į tai, produktams, kurių pašalinimas pakeistų tinkamą vidaus rinkos ir tokių tiekimo grandinių veikimą. Tokiais atvejais, nukrypstant nuo pareigos nurodyti pašalinti atitinkamą produktą, pagrindinė kompetentinga institucija, prireikus, turėtų galėti nurodyti sustabdyti atitinkamo produkto tiekimą nustatytą laikotarpį ekonominės veiklos vykdytojų sąskaita. Vertindama produkto strateginę ar ypatingą svarbą Sąjungai, pagrindinė kompetentinga institucija visų pirma turėtų atsižvelgti į sektorių sąrašą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/1735 (16) ir Komisijos rekomendacijoje (ES) 2023/2113 (17), taip pat į produktus, išvardytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/1252 (18). Vertindama, ar tinkama taikyti nuo pareigos nurodyti šalinti produktą nukrypti leidžiančią nuostatą, pagrindinė kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti į tikimybę, kad atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai įvykdys sprendimo, kuriuo nustatomas produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimo pažeidimas, peržiūros sąlygas per pagrindinės kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį. Pagrindinės kompetentingos institucijos nustatytas laikotarpis sudarytų sąlygas atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams parodyti, kad jie pašalino priverčiamąjį darbą, kiek tai susiję su atitinkamu produktu, panaikinę jį savo tiekimo grandinėje. Tiekimo grandinės pakeitimas pasitelkiant kitus tiekėjus negali būti laikomas metodu panaikinti priverčiamąjį darbą, kiek tai susiję su produktu, dėl kurio priimtas tas sprendimas, nes tai lemtų kitokį produktą. Jei atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai pateikia įrodymų, patvirtinančių, kad jie pašalino priverstinį darbą, pagrindinė kompetentinga institucija turėtų peržiūrėti savo sprendimą, kuriuo uždraudžiama pateikti ir tiekti tokius produktus Sąjungos rinkai, lemiantį jo atšaukimą, ir dėl to būtų nutrauktas atitinkamų produktų tiekimo sustabdymas. Jei atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai tokių įrodymų nepateikia, jie turėtų laikytis nurodymo pašalinti atitinkamus produktus pasibaigus sprendime, kuriuo uždraudžiama pateikti ir tiekti tokius produktus Sąjungos rinkai ir kuriame pateikiamas nurodymas nustatytą laikotarpį sustabdyti produktų tiekimą, laikotarpiui;

(49)

sprendime, kuriuo nustatomas produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimo pažeidimas, pagrindinė kompetentinga institucija turėtų nurodyti tyrimo išvadas ir informaciją, kuria grindžiamos išvados, ir nustatyti pagrįstą laikotarpį, per kurį ekonominės veiklos vykdytojai turėtų įvykdyti tą sprendimą, taip pat informaciją, pagal kurią identifikuojamas produktas, kuriam taikomas sprendimas. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, būtinus išsamiai apibrėžti informaciją, kuri turi būti pateikta tokiuose sprendimuose. Pagrindinės kompetentingos institucijos sprendimai turėtų būti skelbiami viešai;

(50)

nustatydama pagrįstą laikotarpį sprendime, kuriuo nustatomas produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimo pažeidimas, įtvirtintų įpareigojimų įvykdymui, pagrindinė kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti į atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų dydį ir ekonominius išteklius;

(51)

siekiant užtikrinti veiksmingą vykdymą, vienos valstybės narės pagrindinė kompetentinga institucija turėtų pripažinti ir vykdyti kitos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimus dėl produktų, kurių identifikacinė informacija sutampa ir kurie yra iš tos pačios tiekimo grandinės, kurioje nustatytas priverčiamasis darbas;

(52)

ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta galimybė prašyti pagrindinių kompetentingų institucijų peržiūrėti sprendimus pagal šį reglamentą po to, kai jie pateikia naujos esminės informacijos, kuri įrodo, kad Sąjungos rinkai pateikti ar tiekiami produktai arba produktai, kuriuos siekiama iš Sąjungos rinkos eksportuoti, atitinka produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimą. Pagrindinė kompetentinga institucija turėtų ateičiai atšaukti savo sprendimą, jei ekonominės veiklos vykdytojai parodo, kad įvykdė tą sprendimą ir pašalino priverčiamąjį darbą iš savo veiklos ar tiekimo grandinės atitinkamų produktų atžvilgiu. Pagrindinių kompetentingų institucijų sprendimams, priimtiems pagal šį reglamentą, turėtų būti taikoma teisminė peržiūra, vadovaujantis taikytina Sąjungos ir nacionaline teise;

(53)

jei ekonominės veiklos vykdytojai iki nustatyto termino pabaigos neįvykdo pagrindinės kompetentingos institucijos sprendimo, kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų uždrausta atitinkamus produktus pateikti ar tiekti Sąjungos rinkai, arba eksportuoti ar kad jie būtų atšaukti iš Sąjungos rinkos ir jog visi likę greitai gendantys atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų produktai būtų padovanoti labdaros ar viešojo intereso tikslais. Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad produktai, kurie nėra greitai gendantys, būtų perdirbti, arba, jei tai neįmanoma, jie būtų sunaikinti, padaryti netinkamais naudoti arba kitaip pašalinti pagal nacionalinę teisę, atitinkančią Sąjungos teisę, įskaitant Sąjungos teisės aktus dėl atliekų tvarkymo ir dėl tvarių gaminių ekologinio projektavimo, ekonominės veiklos vykdytojų sąskaita. Jei įmanoma, kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad iš visų turimų galimybių pasirinktas šalinimo ar sunaikinimo metodas turėtų mažiausią galimą poveikį aplinkai. Valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų būti atsakingos už sprendimų, įskaitant Komisijos priimtus sprendimus, vykdymo užtikrinimą savo teritorijoje. Po to, kai apie sprendimą pranešama per ICSMS, visos su tuo sprendimu susijusios kompetentingos institucijos turėtų imtis atitinkamų šiame reglamente numatytų vykdymo užtikrinimo veiksmų;

(54)

užtikrinant draudimo pateikti ir tiekti rinkai arba eksportuoti produktus, pagamintus naudojant priverčiamąjį darbą, vykdymą turėtų būti atsižvelgiama į poveikį gyvūnų gerovei, kad atitinkami gyvūnai būtų apsaugoti nuo išvengiamo skausmo, įtampos ar kančios. Be to, šiuo reglamentu neturi būti daromas poveikis Sąjungos teisės aktams dėl gyvūnų gerovės, pavyzdžiui, Tarybos reglamentams (EB) Nr. 1/2005 (19) ir (EB) Nr. 1099/2009 (20);

(55)

apie pagrindinių kompetentingų institucijų sprendimus, kuriais nustatomas produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimo pažeidimas, turėtų būti pranešta muitinei, kuri turėtų stengtis identifikuoti atitinkamą produktą tarp kitų produktų, deklaruotų išleidimui į laisvą apyvartą arba eksportui. Valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų būti atsakingos už bendrą produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimo vykdymo užtikrinimą Sąjungos rinkoje ir už į tą rinką patenkančius arba iš jos išvežamus produktus. Kadangi priverčiamasis darbas yra gamybos proceso dalis ir ant produkto nelieka jokių jo požymių, ir kadangi Reglamentas (ES) 2019/1020 taikomas tik pagamintiems produktams ir jo taikymo sritis apima tik išleidimą į laisvą apyvartą, pagal Reglamentą (ES) 2019/1020 muitinė negalėtų veikti savarankiškai dėl produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimo taikymo ir vykdymo užtikrinimo. Kiekvienai valstybei narei konkrečiai organizuojant muitinį tikrinimą neturėtų būti daromas poveikis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 952/2013 (21) ir jo bendrosioms nuostatoms dėl muitinio tikrinimo ir muitinės atliekamos priežiūros įgaliojimų;

(56)

šiuo metu muitinei ekonominių operacijų vykdytojų pateikta informacija arba informacija, su kuria jie leidžia susipažinti, apima tik bendrą informaciją apie produktus, tačiau joje trūksta informacijos apie gaminių gamintoją ar produktų gamintoją ir produkto tiekėjus, taip pat konkrečios informacijos apie produktus. Kad muitinė galėtų identifikuoti į Sąjungos rinką patenkančius arba iš jos išvežamus produktus, kuriais pažeidžiamas šis reglamentas ir kurie turėtų būti atitinkamai sustabdyti prie Sąjungos išorės sienų, ekonominės veiklos vykdytojai turėtų pateikti muitinei informaciją, pagal kurią būtų galima identifikuoti produktus, su kuriais yra susijęs pagrindinės kompetentingos institucijos sprendimas. Tai turėtų apimti informaciją apie gaminių gamintoją ar produktų gamintoją ir produkto tiekėjus, taip pat visą kitą informaciją apie patį produktą. Šiuo tikslu Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi produktai, apie kuriuos tokia informacija turėtų būti teikiama naudojantis, inter alia, pagal šį reglamentą sukurta duomenų baze, taip pat pagrindinių kompetentingų institucijų informacija ir sprendimais, nurodytais ICSMS. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, būtinus išsamiai apibrėžti informaciją, kurią ekonominės veiklos vykdytojai turi pateikti arba su kuria turi leisti susipažinti muitinei. Tokia informacija turėtų apimti produkto aprašymą, pavadinimą arba firminį ženklą, konkrečius Sąjungos teisės aktuose nustatytus produkto identifikavimo reikalavimus, pvz., tipą, nuorodą, modelį, partiją ar serijos numerį, pritvirtintą prie produkto arba ant pakuotės ar produkto lydimajame dokumente, arba skaitmeninio produkto paso unikalų identifikatorių, taip pat išsamią informaciją apie gaminių gamintoją ar produktų gamintoją ir produkto tiekėjus, įskaitant kiekvieno iš jų pavadinimą, prekės pavadinimą arba registruotą prekių ženklą, jų kontaktinius duomenis, unikalų identifikavimo numerį valstybėje, kurioje jie yra įsisteigę, ir, jei yra, jų ekonominės veiklos vykdytojų registracijos ir identifikavimo kodą. Peržiūrint Sąjungos muitinės kodeksą bus svarstoma galimybė į muitų teisės aktus įtraukti informaciją, kurią ekonominės veiklos vykdytojai turi pateikti arba su kuria turi leisti susipažinti muitinei šio reglamento vykdymo užtikrinimo tikslais ir apskritai tiekimo grandinės skaidrumui didinti. Komisija turėtų paskelbti gaires dėl reikalaujamos informacijos rinkimo būdų ir šiuo klausimu teikti paramą ekonominės veiklos vykdytojus, ypač MVĮ;

(57)

identifikavusi produktą, kuriam gali būti taikomas sprendimas, apie kurį pranešė pagrindinė kompetentinga institucija, kuriuo nustatomas produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimo pažeidimas, muitinė turėtų sustabdyti to produkto išleidimą ir nedelsdama apie tai pranešti kompetentingoms institucijoms. Kompetentingos institucijos per pagrįstą laikotarpį turėtų padaryti išvadą dėl atvejo, apie kurį joms pranešė muitinė, arba patvirtindamos, arba paneigdamos, kad atitinkamam produktui taikomas sprendimas. Prireikus ir tinkamai pagrįstais atvejais kompetentingoms institucijoms turėtų būti leista reikalauti, kad atitinkamo produkto išleidimas į apyvartą ir toliau būtų sustabdytas, atsižvelgiant į galimą žalą ekonominės veiklos vykdytojui. Kompetentingoms institucijoms per nustatytą laikotarpį nepriėmus išvados, muitinė turėtų išleisti produktus, jei įvykdomi visi kiti taikytini reikalavimai ir formalumai. Apskritai produkto išleidimas į laisvą apyvartą ar eksportas neturėtų būti laikomi atitikties Sąjungos teisei įrodymu, nes išleidžiant į laisvą apyvartą nebūtinai atliekamas visapusiškas tokios atitikties vertinimas;

(58)

jei kompetentingos institucijos padaro išvadą, kad produktas atitinka sprendimą, kuriuo nustatomas produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimo pažeidimas, jos turėtų nedelsdamos apie tai informuoti muitinę, kuri turėtų atsisakyti jį išleisti į laisvą apyvartą arba eksportuoti. Alternatyviai, muitinė turėtų galėti kompetentingos institucijos prašymu ir tos kompetentingos institucijos vardu bei atsakomybe konfiskuoti tą produktą ir perduoti jį tos kompetentingos institucijos žiniai. Tokiais atvejais atitinkama kompetentinga institucija turėtų imtis visų būtinų priemonių siekdama užtikrinti, kad atitinkamas produktas būtų tinkamai pašalintas, įskaitant jo dovanojimą labdaros arba viešojo intereso tikslais, jo grąžinamąjį perdirbimą arba kitokį jo šalinimą laikantis nacionalinės teisės aktų, atitinkančių Sąjungos teisę, atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo sąskaita;

(59)

pagrindinė kompetentinga institucija turėtų tinkamai atsižvelgti į ekonominės veiklos vykdytojų, kurie duomenų bazėje yra susiję arba su produktais ar regionais, arba kurių produktai buvo pašalinti iš Sąjungos rinkos, pasitraukimo riziką, taip pat į pasekmes paveiktiems darbuotojams. Todėl pagrindinė kompetentinga institucija, kai tinkama, turėtų remti ekonominės veiklos vykdytojus priimant ir įgyvendinant tinkamas ir veiksmingas priemones, kad priverčiamasis darbas būtų nutrauktas. Atsakingas pasitraukimas apima kolektyvinių sutarčių laikymąsi ir eskalavimo priemonių nustatymą;

(60)

sąlygas, taikomas produktams jų išleidimo į laisvą apyvartą arba eksporto sustabdymo laikotarpiu, įskaitant jų saugojimą ar sunaikinimą ir šalinimą atsisakymo išleisti tokius produktus į laisvą apyvartą atveju, turėtų nustatyti muitinė, kai taikytina pagal Reglamentą (ES) Nr. 952/2013. Jei į Sąjungos rinką patenkantiems produktams reikia tolesnio perdirbimo, jiems turi būti taikoma tinkama muitinės procedūra, pagal kurią toks perdirbimas leidžiamas pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 220, 254, 256, 257 ir 258 straipsnius;

(61)

kai produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimo įgyvendinimo tikslais pagal šį reglamentą būtina tvarkyti asmens duomenis, toks tvarkymas turėtų būti atliekamas laikantis Sąjungos teisės dėl asmens duomenų apsaugos. Bet kokiam su produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimu susijusiam asmens duomenų tvarkymui taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2016/679 (22) ir (ES) 2018/1725 (23);

(62)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su ICSMS naudojimo procedūrinėmis taisyklėmis ir išsamia tvarka; informacijos apie tariamus draudimo pateikti ar tiekti Sąjungos rinkai arba eksportuoti produktus, pagamintus naudojant priverčiamąjį darbą, pažeidimus pateikimo procedūrinėmis taisyklėmis, šablonais ir išsamia tvarka; Komisijos priimtais sprendimais, kuriais nustatoma, kad buvo pažeistas draudimas pateikti ar tiekti Sąjungos rinkai arba eksportuoti produktus, pagamintus naudojant priverčiamąjį darbą; tų sprendimų atšaukimu; išsamia informacija apie tų sprendimų ir pagrindinių kompetentingų institucijų priimtų lygiaverčių sprendimų turinį; ir tam tikros informacijos apie konkrečius produktus ar produktų grupes teikimo arba leidimo susipažinti su ja muitinei tvarka ir kitais aspektais. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (24);

(63)

Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su sprendimų, kuriais nustatoma, kad buvo pažeistas draudimas pateikti ar tiekti rinkai arba eksportuoti produktus, pagamintus naudojant priverčiamąjį darbą, atšaukimu, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(64)

siekiant papildyti ar iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šio reglamento elementus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (25) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(65)

siekiant užtikrinti, kad muitinė galėtų veiksmingai veikti, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais patikslinama papildoma informacija, pagal kurią identifikuojamas atitinkamas produktas, kurią ekonominės veiklos vykdytojai turėtų pateikti arba su kuria turėtų leisti susipažinti muitinei, susijusi su produktais, patenkančiais į Sąjungos rinką arba iš jos išvežamais. Ta informacija turėtų būti informacija, pagal kurią identifikuojamas atitinkamas produktas, informacija apie gaminio gamintoją ar produkto gamintoją ir informacija apie produkto tiekėjus. Muitinei turi būti sudarytos sąlygos greitai gauti informaciją apie konkrečius produktus, nurodytus pagrindinių kompetentingų institucijų sprendimuose, kad būtų galima veiksmingai ir greitai imtis veiksmų ir priemonių. Tokiais atvejais deleguotieji aktai turėtų būti priimami skubos tvarka;

(66)

valstybės narės savo kompetentingoms institucijoms turėtų suteikti įgaliojimus nustatyti ir įgyvendinti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas tais atvejais, kai ekonominės veiklos vykdytojas nevykdo sprendimo, kuriuo draudžiama pateikti rinkai produktus, pagamintus naudojant priverčiamąjį darbą. Taisykles dėl sankcijų, taikomų sprendimo nevykdymo atveju, turėtų nustatyti valstybės narės, tinkamai atsižvelgdamos į tokius elementus, kaip pažeidimo sunkumas ir trukmė, ankstesni ekonominės veiklos vykdytojo padaryti pažeidimai, bendradarbiavimo su kompetentingomis institucijomis lygis ir bet kokios kitos lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, taikytinos konkrečiam atvejui. Komisija turėtų parengti valstybėms narėms skirtas gaires dėl finansinių sankcijų apskaičiavimo metodo ir taikytinų ribų, o Sąjungos kovos su produktais, pagamintais naudojant priverčiamąjį darbą, tinklas turėtų skatinti geriausią tokių sankcijų taikymo praktiką;

(67)

Komisija turėtų atlikti šio reglamento įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo vertinimą ir pateikti ataskaitą šiuo klausimu Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaitoje turėtų būti įvertinta, kaip šiuo reglamentu prisidedama prie produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, pašalinimo iš Sąjungos rinkos ir kovos su priverčiamuoju darbu, taip pat kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir tarptautinio bendradarbiavimo siekiant panaikinti priverčiamąjį darbą. Ataskaitoje taip pat turėtų būti įvertintas šio reglamento poveikis įmonėms, visų pirma MVĮ, ir nukentėjusiems asmenims, taip pat bendros produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, draudimo sąnaudos ir nauda. Be to, ataskaitoje turėtų būti įvertintas šio reglamento suderinimas su kitais atitinkamais Sąjungos teisės aktais;

(68)

šiuo reglamentu gerbiama Chartijos 41 straipsnyje įtvirtinta teisė į gerą administravimą, kuri, inter alia, apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę. Šiuo klausimu pagrindinė kompetentinga institucija, atliekanti tyrimą, turėtų informuoti atitinkamus ekonominės veiklos vykdytojus apie tyrimo inicijavimą ir galimas jo pasekmes. Siekiant užtikrinti ekonominės veiklos vykdytojų teisę į tinkamą procesą, jiems turėtų būti suteikta galimybė tyrimo metu pateikti informaciją savo gynybai kompetentingoms institucijoms joms paprašius. Ekonominės veiklos vykdytojai turėtų galėti prašyti pagrindinės kompetentingos institucijos peržiūrėti jiems poveikį darantį sprendimą, pateikdami naujos esminės informacijos. Valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimams turėtų būti taikoma teisminė peržiūra, numatyta taikytinoje nacionalinėje teisėje. Vadovaujantis SESV 263 straipsniu, pagal šį reglamentą Komisijos priimtiems sprendimams taikoma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo peržiūra;

(69)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. uždrausti ekonominės veiklos vykdytojams pateikti ir tiekti Sąjungos rinkai arba eksportuoti iš Sąjungos rinkos produktus, pagamintus naudojant priverčiamąjį darbą, siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą, kartu prisidedant prie kovos su priverčiamuoju darbu, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(70)

siekiant sudaryti sąlygas nedelsiant taikyti šiame reglamente nustatytas priemones, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,